EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8  706 63 687, faks. 8 706 63 679,  el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362	2013-01-	Nr.
	Į 2013-01-10	Nr. XIIP-197

Lietuvos Respublikos Seimui

dėl lietuvos respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP‑197 atitikties europos sąjungos teisei

Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑197 (toliau – Įstatymo projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

Pažymėtina, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 straipsnio nuostatomis draudžiamos ne tik tos valstybių narių nustatytos priemonės, kurių poveikis yra visiškas arba dalinis importo ar tranzito suvaržymas (kiekybiniai apribojimai), tačiau taip pat ir kitos priemonės, galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai kliudyti Sąjungos vidaus prekybai (lygiaverčio poveikio priemonės) (žr. 1974 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimą Dassonville, 8/74, Rink. p. 837). Priemonė gali būti laikoma lygiaverčio poveikio priemone SESV 34 straipsnio požiūriu net ir tuo atveju, jei ji vienodai taikoma šalyje pagamintoms ir importuojamoms prekėms (t.y. neturi diskriminuojančių bruožų) (žr. 1979 m. vasario 20 d. Teisingumo Teismo sprendimą Rewe-Zentral (Cassis du Dijon), 120/78, Rink. p. 649). Atkreipiame dėmesį, kad apribojimais, neatitinkančiais SESV 34 straipsnio, Teisingumo Teismas yra pripažinęs ir valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan. Pavyzdžiui, 1984 m. kovo 13 d. Sprendime Prantl C−16/83, Teismas prieštaraujančiu SESV 34 straipsniui pripažino Vokietijos įstatymą, pagal kurį tradicinį Bocksbeutel (kolbos pavidalo butelį ilgu kaklu) naudoti buvo galima tik Vokietijos kokybiško vyno gamintojams, todėl Italijos eksportuotojai, norėdami prekiauti savo vynu Vokietijoje buvo priversti pilstyti į kitokius nei jų tradiciškai naudojami butelius.

Atsižvelgdami į Teisingumo Teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, pažymime, kad Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais siūlomi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies pakeitimai, susiję su apribojimais alkoholio koncentracijos ir taros atžvilgiu, yra vertintini kaip kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės, kurias draudžia Sutarties dėl ES veikimo 34 straipsnis.

Atkreipiame dėmesį, kad siekiant pateisinti SESV 34 straipsnyje nurodytas prekybą varžančias priemones, valstybės narės visų pirma privalo įrodyti, kad atitinkama priemone siekiama tinkamo tikslo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas jo pagrindinis tikslas – mažinti nesaikingą alkoholio vartojimą, galėtų būti vertinamas kaip tinkamas atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo Teismas yra pripažinęs, jog visuomenės sveikatos apsauga nuo žalingo alkoholio poveikio patenka tarp laisvo prekių judėjimo apribojimus galimai pateisinančių pagrindų (1997 m. spalio 23 d. sprendimo Franzén, C-189/95, Rink. p. I-5909, 76 punktas; 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Ahokainen ir Leppik, C-434/04, Rink. p. 9171, 28 punktas). Vis dėlto pažymėtina, kad siekiant tinkamai apibrėžti Įstatymo projekto tikslus, aiškinamajame rašte siūlytume plačiau paaiškinti (ir esant galimybei pagrįsti moksliniais tyrimais), kaip nesaikingas alkoholio vartojimas įtakoja visuomenės sveikatą ir kokie konkretūs pavojai kyla dėl šio reiškinio.

Net ir tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad Įstatymo projektu siūlomomis priemonėmis siekiama tinkamo tikslo, reikėtų taip pat įrodyti, kad pasirinktos priemonės yra tinkamos, siekiant nurodyto tikslo, ir proporcingos jo atžvilgiu. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiama rinkos tyrimais (AC NIELSEN atliktas tyrimas) pagrįsta informacija apie esamą situaciją alkoholio rinkoje, tačiau nurodyti rinkos tyrimai neatsako į klausimą, kaip kistų vartotojų elgesys priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, ir ar minėti pakeitimai iš tiesų leistų spręsti nesaikingo alkoholio vartojimo problemą. Todėl kyla abejonių dėl Įstatymo projektu siūlomu priemonių tinkamumo siekiamam tikslui.

Dėl Įstatymo projektu siūlomų priemonių proporcingumo pažymėtina, kad pozityviai vertintinas Įstatymo projekto rengėjų siūlymas susiaurinti galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtinto draudimo taikymo sritį (draudimai nebūtų taikomi alkoholiniams gėrimams, išpilstytiems į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą). Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika turėtų būti įrodoma, kad Įstatymo projektu siūlomos priemonės būtinos norinti apsaugoti visuomenės sveikatą ir kad šio tikslo negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis (1994 m. liepos 14 d. sprendimo Van der Veldt, C‑17/93, Rink. p. I‑3537, 15 punktas; Sprendimo Franzén, C‑189/95 75 ir 76 punktai; Sprendimo Ahokainen ir Leppik, C-434/04, 31 punktas). Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama informacija, ar rengiant projektą buvo įvertintos visos galimos alternatyvios priemonės, kurios galimai turėtų panašų poveikį visuomenės sveikatai, bet mažiau ribotų ES vidaus prekybą (pavyzdžiui, akcizo tarifo alkoholiui pakėlimas), siūlomų priemonių proporcingumas kelia abejonių.

Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (toliau - Direktyva 98/34/EB) 8 straipsniu, Įstatymo projektas dar iki jo priėmimo privalo būti notifikuotas Europos Komisijai. Šis reikalavimas Įstatymo projektui taikytinas nepaisant to, kad juo iš esmės siekiama tikslinti jau galiojančiame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Teisingumo Teismo sprendimu byloje CIA Security International, C‑194/94, tuo atveju, jei valstybė narė nesilaikė Direktyvoje 98/34/EB įtvirtintų reikalavimų, priimtos priemonės negali būti taikomos ir įgyvendinamos privačių asmenų atžvilgiu.

Generalinio direktoriaus pavaduotoja                                                                        Rūta Janeckaitė

Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706  63 683, el. p. vytaute.svencioniene@etd.lt