LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 18
STENOGRAMA
2013 m. sausio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
15.00 val.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Pirmiausia norėčiau perskaityti balsų skaičiavimo protokolus. Dėl Seimo nutarimo „Dėl Prano Žeimio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 108, rasta biuletenių 108, galiojančių – 93, negaliojančių – 15. Už balsavo 91, prieš nebuvo, susilaikė 2. Balsų skaičiavimo pirmininkė A. Aleknaitė-Abramikienė. Tuo pagrindu nutarimas priimtas. (Gongas)
15.00 val.
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Zigmo Levickio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 108, rasta biuletenių 108, galiojančių – 95, negaliojančių – 13. Už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkė – V. Aleknaitė-Abramikienė. Tuo pagrindu nutarimas priimtas. (Gongas)
15.01 val.
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Jono Prapiesčio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 108, rasta biuletenių 108, galiojančių – 95, negaliojančių – 13. Už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkė – V. Aleknaitė-Abramikienė. (Gongas)
Pagal protokolą buvusiems teisėjams priklauso gėlės. Prašom ateiti arčiau. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, trečiasis teisėjas šiek tiek blogai pasijuto, jo nėra, bet mes per kolegas perduosime gėles. (Plojimai)
Girdžiu griežtą, bet teisingą ir teisėtą reikalavimą registruotis. Prašom.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
15.04 val.
Tęsiame darbą. Svarstome vakarinės darbotvarkės pirmąjį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę sudarymo“ projektą. Pranešėjas – V. Saulis. Prašom į tribūną.
V. SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui yra teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę sudarymo“. Remiantis partijų frakcijų pasiūlymu, 1 punktas skamba taip: sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl tų visų mano išvardytų klausimų sprendimo. 2 straipsnis yra komisijos sudėtis iš 13 Seimo narių. Skaičius… Aš visus ir išvardysiu, kad žinotumėte, nors jums dokumentai buvo išdalyti. V. Filipovičienė, P. Gylys, P. Gražulis, L. Kazlavickas, V. Kravčionok, D. Kuodytė, K. Masiulis, A. Matulas, A. Mitrulevičius, M. A. Pavilionienė, R. Sargūnas, V. Saulis, M. Zasčiurinskas.
Komisija pertraukos metu kaip tik buvo susirinkusi. Komisijos pirmininku nusprendė paskirti V. Saulį, t. y. mane, komisijos pirmininko pavaduotoju paskirti P. Gražulį ir pavesti komisijai tyrimą atlikti iki 2013 m. kovo 25 d., kada jau mes būsime susirinkę į pavasario sesiją.
4 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo. Tiek informacijos šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime po pateikimo pritarti? Galime. Pritarta.
Svarstymo stadija. Yra užsirašiusių kalbėti. Tuoj. Nori kalbėti A. V. Patackas. Į tribūną, nes diskusija.
A. V. PATACKAS (DKF). Aš kalbėsiu labai trumpai. Linkiu komisijai sąžiningo darbo. Noriu priminti, kad teisinė neliečiamybė yra tam, kad su žmogum, esančiu politikoje, nebūtų susidorota neteisėtais būdais. Ta proga vieną sakinį iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. Kryževičiaus leksikono, kad N. Venckienė yra „pūlinys“ teisėsaugoje ir politikoje. Tai buvo pasakyta dar tada, kai ji nebuvo politikoje. Prašyčiau komisijos narius ir, aišku, visus Seimo narius įsidėmėti šitą sakinį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galima bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Ačiū.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Kaip minėjo pranešėjas, yra keturi straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimtas.
Balsuojame dėl nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 89, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę sudarymo“ priimtas. (Gongas)
Svarstome 2-2 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo projektą. Pranešėjas – V. Gapšys. Ką tik mes jį matėme. Gerbiamasis Vytautai!
15.09 val.
Gerai. Kol surasime Vytautą, kviečiu tada į tribūną Peticijų komisijos pirmininką P. Čimbarą pateikti protokolinį nutarimą „Dėl Algimanto Antano Mikėno ir kitų pareiškėjų peticijos“.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vadovaujantis Peticijų įstatymo ir Seimo Peticijų komisijos nuostatais, reiškiu išvadą dėl Algimanto Antano Mikėno ir kitų pareiškėjų peticijoje pateikto pasiūlymo.
Peticijų komisija 2012 m. gruodžio 19 d. posėdyje išnagrinėjo A. A. Mikėno ir kitų pareiškėjų peticijoje dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pakeitimo pateiktą pasiūlymą pakeisti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalį taip, kad nestojusiems tarnauti ar nepriimtiems į tarnybą iki 1991 m. kovo 11 d. dirbusiems valstybės pareigūnams būtų skiriamos ir mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos tokio pat dydžio ir tokiomis pat sąlygomis kaip ir pareigūnams, dirbusiems po nepriklausomybės paskelbimo.
Komisija labai atidžiai išnagrinėjo šią peticiją ir, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos pateiktas nuomones, taip pat komisijai pateikus specialistų paaiškinimus, priėmė sprendimą atmesti šį pasiūlymą. Tokio sprendimo motyvai detaliai išdėstyti jums išdalintoje išvadoje.
Tik norėčiau pažymėti, kad, įgyvendinant Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires, numatoma parengti Valstybinių pensijų reformos koncepciją, o 2013 m. – atitinkamų teisės aktų projektus. Priėmus sprendimą dėl Reformos koncepcijos, planuojama pradėti kompleksinę visos valstybinių pensijų, rentų ir iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos pertvarką, siekiant reformuoti atskiroms asmenų grupėms, taip pat ir pareigūnams, taikomas specialiąsias pensijų schemas.
Nuo 1991 m. kovo 11 d. labai pasikeitė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų tarnybų pareigūnams ir kariams pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas. Pasikeitė ne tik buvusios valstybės institucijų ir įstaigų struktūros, bet ir pačios pareigybės, jų pavadinimai, atliekamos funkcijos, darbo užmokesčio struktūra, laipsnių suteikimas ir t. t., todėl peticijoje pateikto pasiūlymo dėl įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pakeitimo įgyvendinimas, tai yra buvusių pareigybių prilyginimo šiuo metu esančioms pareigybėms (jų dabartiniam vidutiniam darbo užmokesčiui, turimam laipsniui, kvalifikacinei kategorijai, algos koeficiento vidurkiui) sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas, pareikalautų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų ar net būtų neįmanomas dėl buvusios pareigybės atitikmens nebuvimo, pavyzdžiui, pareigybė buvo išstatutinta.
Peticijoje keliamą problemą dėl didelio skirtumo tarp pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžių tarp buvusių pareigūnų, atleistų iš tarnybos skirtingais laikotarpiais, reikėtų spręsti ne perskaičiuojant ir naujai paskiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas, bet taikant mokamų pensijų indeksavimą. Pažymėtina ir tai, kad trūksta valstybės biudžeto asignavimų net paskirtoms pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms mokėti.
Atsižvelgdamas į visa tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą pakeisti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėjas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos siūlymui? Pritariame. Ačiū.
15.14 val.
Svarstome darbotvarkės 2-2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektą. Prašau V. Gapšį į tribūną.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Pagal teisės aktus, kurie numato, kad po rinkimų sudėtis yra patikslinama, atsižvelgdami į Seime atstovaujamas partijas, teikiame nutarimo projektą, kuriuo patikslintume Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį, įtraukdami Ireną Malinauskienę nuo partijos „Drąsos kelias“, taip pat įtraukdami Valdemarą Urbaną, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovą, ir išbraukdami Ingą Milašiūtę, Liberalų ir centro sąjungos atstovę. Tai yra techninis nutarimas, kuris įgyvendina įstatymo nuostatas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, žiūriu į pateiktą mums nutarimo projektą. Kaip dėl Z. Vaigausko pavardės – nėra įrašyta? Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Yra taisoma tik ta sudėties dalis, kuri yra susijusi su nariais, o komisijos pirmininko šioje vietoje nekeičiame. Rengėjai yra Sekretoriatas. Matyt, toks yra teisės aktų reikalavimas, kaip tai turi būti surašyta, kaip tai turi atrodyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega.
Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti? Galime. Pritarta.
Svarstymo stadija. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimta.
Balsuojame už nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 89, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Kadangi dar ne visi ministrai atvyko, mes lenkiame grafiką. Aš matau V. Andriukaitį. Kreipiuosi į jį, gal jis galėtų pristatyti 2-10 klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo 2 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą? Kviečiu į tribūną.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pristatyti Vyriausybės teikimu patvirtintą Sveikatos draudimo įstatymo 2 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir paprašyti Vyriausybės vardu, kad jis būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka.
Aš nedėstysiu aiškinamajame rašte nurodytų motyvų. Norėčiau, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pasakyti, jog yra ir kitų labai svarbių motyvų, kurie galėtų ir net prisidėtų prie Konstitucijos 53 straipsnio išaiškinimo. Aš girdėjau, kad Liberalų frakcija ketintų inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Aš būčiau labai laimingas ir netgi pasirašyčiau po tokiu kreipimųsi, taip pat paraginčiau Seimą galbūt pagalvoti kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad Konstitucinis Teismas ne eilės tvarka galėtų nagrinėti ir praeitos kadencijos metu užregistruotą bylą dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Mes galėtume tas iniciatyvas sujungti ir pamėginti pasiekti, kad Lietuvoje būtų konstitucinis aiškumas.
Dabar, kolegos, leiskite pasakyti, jog šios pataisos yra teikiamos ypatingos skubos tvarka dėl dviejų aplinkybių. Pirmoji aplinkybė yra ta, kad tokį žingsnį įpareigoja mus Administracinio teismo sprendimai.
Kaip jūs žinote, lapkričio 13 d. Administracinis teismas patenkino Sveikatos apsaugos ministerijos kreipimąsi dėl Konkurencijos tarybos sprendimų ir nutarė patenkinti Sveikatos apsaugos ministerijos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsigaliojimo dienos, sustabdyti Konkurencijos tarybos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 2S-14 2 punkto vykdymą ta apimtimi, kuria nuspręsta įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją panaikinti aprašo 5 punktą arba pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Nutartis per septynias dienas turėtų būti skundžiama (…) teismui. Ji nebuvo skųsta. Nutartis įsigaliojo. Dabar mes, vykdydami teismo sprendimą, teikiame skubos tvarka pataisas, kurios išspręstų visą situaciją.
Situacijos esmė labai paprasta. Štai šios teikiamos pataisos yra pataisos, kurios iš esmės perkeliamos iš ministro įsakymu nustatyto reguliavimo. Ministras R. Šukys, siekdamas suvienodinti konkurencijos sąlygas ir nustatyti, kad ir privačios įstaigos privalo įgyvendinti sveikatos sistemos sąlygas, įrašė į įsakymą tas normas, kurias šiandien aš teikiu įstatymu. Žinoma, tos normos, kurios buvo įrašytos ministro įsakyme, nebuvo detaliai aprašytos Sveikatos draudimo įstatyme. Sveikatos draudimo įstatymas nustatė tik vieną aspektą, kad privačios įstaigos su Valstybine ligonių kasa ar jos teritoriniais padaliniais sudaro sutartis, ir įstatymas numato tik sutarčių tvarką, o ne sąlygas. Sąlygas ministras nustatė įsakymu. Suprantama, Konkurencijos taryba, apeliuodama į tai, kad tokių sąlygų nėra įstatyme, pasakė, kad tai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir ministras turėtų tokias sąlygas savo įsakyme panaikinti. Tačiau dabar, kai teismas priėmė sprendimą sustabdyti Konkurencijos tarybos sprendimą, mes teikiame įstatymo pataisas, kad sąlygos, nustatytos įstatymo, būtų vienodos tiek privačiam sektoriui, tiek valstybiniam sektoriui.
Šiandien valstybinis sektorius įvykdo visas sveikatos sistemos, Sveikatos programos, Vyriausybės programos keliamas sąlygas. Tuo tarpu privatus subjektas tokių sąlygų nevykdo. Štai kodėl siekiant suvienodinti konkurencijos taisykles, ypač apeliuoju į liberalus, aš siūlau, kad įstatymas apibrėžtų ir sąlygas, ir tvarką, kurioms esant būtų galima nustatyti vienodas žaidimo taisykles tiek privačiam, tiek valstybiniam sektoriui.
Dabar parodau keletą pavyzdžių, ypač charakteringi pavyzdžiai, kolegos. Štai Alytaus viešoji įstaiga Alytaus poliklinika lapkričio 30 d. kreipėsi į D. Mikutienę ir į mane ir pateikė prašymus skubiai padėti gelbėtis iš situacijos, į kurią patenka viešoji įstaiga Alytaus poliklinika, būtent: šalia Alytaus poliklinikos įsikuria UAB „MediCA klinika“, ji per mėnesį laiko pervilioja 269 pacientus, daugiausia lengvo profilio, ir ligonius, taip pat paskelbia, kad tie pacientai gali naudotis „Camelia“ vaistinės lengvatomis, gauti 100 Lt priedą prie kraujospūdžio aparatų, atlikti įvairius nemokamus tyrimus, gauti vitaminus akims, ypač jauni, ir taip toliau. Tokių reklaminių sąlygų viešoji įstaiga Alytaus poliklinika neturi. Štai šitas skundas yra ant D. Mikutienės ir ant mano stalo. Mes turėjome skubiai sureaguoti ir spręsti šitas problemas, kad tokia padėtis nesusidarytų. Mes atlikome tyrimą. Pasirodo, Lietuvoje jau plačiai pasklido šitas metodas, kada vaistinės ir UAB klinikos, sudarydamos bendrą aljansą, tokiu būdu vilioja lengvus ligonius persirašyti pas save, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo perimti pinigus ir lengvus ligonius, visa kita palikdamos valstybiniam sektoriui ir pastatydamos jį, pirma, į mažėjančių finansinių išteklių padėtį, antra, palikdamos su daug sunkesniais ligoniais.
Žinodama tokią padėtį, į mane kreipėsi Savivaldybių asociacija, sausio 2 d. raštas: „Savivaldybių nuomone, būtina spręsti privačių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigimo, reguliavimo klausimus, kurių steigimas šiuo metu nėra paremtas racionaliu jų išdėstymu savivaldybės teritorijoje jau įsteigtų sveikatos priežiūros įstaigų bei gyventojų tankumo atžvilgiu.“ O dabar ypač svarbus paaiškinimas: „Savivaldybių įsteigtos viešosios sveikatos priežiūros įstaigos negali lygiaverčiai konkuruoti su pelno siekiančiomis privačiomis įstaigomis, kurios nevaržomai gali nustatyti papildomus apmokėjimus už suteiktas paslaugas, kurios „išvilioja“ iš viešųjų įstaigų specialistus, tuo tarpu nėra suinteresuotos teikti paslaugas „brangiems arba sunkiems“ pacientams ir siekia tik „sveikų“ pacientų prisirašymo prie savo įstaigų, kas lemia palankesnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimą tos privačios įstaigos veiklai.“
Kolegos, tai yra labai pavojinga tendencija. UAB „MediCA klinika“ jau tokius darinius sudarė aplink poliklinikas Prienuose, Gargžduose, Alytuje ir kitur. Sparčiai plinta šita praktika. Aš buvau susitikęs su savivaldybių gydytojais, su rajono vyriausiaisiais gydytojais, su savivaldybių vadovais, taip pat su Gydytojų vadovų sąjunga – visi vieningai skambina varpais, kad taip gali būti smagiai išplautos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos.
Štai kodėl mes teikiame šitas nedideles pataisėles, kurios užtikrintų, kad tiek tokiai UAB „MediCA klinika“, tiek Alytaus poliklinikai konkurencijos sąlygos, vadinamosios konkurencijos sąlygos, taptų vienodos, nes šiuo atveju pasinaudoję įstatymo spraga, sakydami, kad privačioms turi nustatyti tik tvarką, o sąlygų ne, dar šaukia: žinote, mes esame privati, mes pasiėmėme paskolas ir taip toliau, tai mums galbūt taip reikia, iš esmės užvaldo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Tuo tarpu Konstitucija teigia: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato nemokamos medicinos pagalbos teikimo valstybinėse gydymo įstaigose tvarką.“ Esant tokiai pavojingai situacijai, mes neteksime lėšų užtikrinti nemokamai medicinos pagalbai valstybinėse gydymo įstaigose.
Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, labai prašau įsigilinti į šitą situaciją. Už jūsų – jūsų rinkėjai, kurie žiūri į šiuos balsavimus, kurie mato, kad šiandien nemokamos medicinos pagalbos valstybiniame sektoriuje mažėja, kaltina mus ir klausia, kodėl jūs nedarote sprendimų. Čia yra tik daliniai sprendimai. Mes pateiksime ir fundamentalesnius sveikatos draudimo, sveikatos įstaigų ir kitus klausimus.
Taip pat manau, kad Seimas galėtų prisidėti prie kreipimosi, kad Konstitucinis Teismas greičiau išnagrinėtų bylas ir mes išsiaiškintume, ką reiškia „įstatymas nustato nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose tvarką“ prasmė. Dėl nemokamo principo Teismas pasisakė du kartus. Pasisakė, kai nagrinėjo nemokamą vidurinį išsilavinimą, ir pasisakė, kai nagrinėjo nemokamą mokslą gerai besimokantiems piliečiams aukštosiose mokyklose. Šitas „nemokamas“ principas abiem atvejais yra tas pats. Manau, kad ir nemokamo gydymo atveju darytina išvada, kad jis bus tas pats, nes Konstitucija yra vientisas aktas ir kelių doktrinų ten būti negali. Taip pat jūs žinote, kad Teismas pasisakė dėl valstybinių aukštųjų mokyklų ir privačių santykio ir pasakė labai aiškiai – valstybė gali skirti lėšas privačioms aukštosioms mokykloms tik tuo atveju, jeigu tokie specialistai nerengiami valstybinėse aukštosiose mokyklose. Manau, kad ir mes, turėdami principą, kad valstybinėse gydymo įstaigose yra nemokama medicinos pagalba, turime nustatyti taisykles, kad jeigu valstybė neteikia tokių paslaugų, tada galima sudaryti sutartį su privačiu sektoriumi, kad ligoniui būtina pagalba būtų teikiama. Labai kviesčiau šitokiai diskusijai ir Konstituciniame Teisme.
Štai kodėl aš teikiu šiuos įstatymų projektus ir pasiryžęs atsakyti į jūsų klausimus, juo labiau, sakau, šiuo atveju mes įgyvendiname teismo nutartį, ir tai yra tik nedidelės pataisos, kurios leistų apsaugoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, šiek tiek reaguoti į Savivaldybių asociacijos kreipimąsi, į tokių poliklinikų, kurios atsidūrė sunkioje būklėje, padėtį ir truputį pristabdytų šį procesą.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti tik 20 Seimo narių. Seimo narių rūpestis didelis, bet tam skiriama tik 10 min. Pirmasis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, paskaičius šiandienos žiniasklaidą, „Respubliką“ ir „Veidą“, išties medikų visuomenė yra išsigandusi, nes, kiek supratau, jūs ketinate sustabdyti privačių įstaigų, ypač pirminio lygio, ką deklaravo visos partijos, plėtrą, ketinate uždrausti gydytojams po darbo valandų dirbti privačiai. Gerbiamasis kolega, kaip jūs manote, ar tikrai reikėtų tai daryti, nes jūs tikriausiai prisimenate, kad, pavyzdžiui, daugiausia sutarčių su privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis buvo sudaryta būtent tada, kai ministru dirbo socialdemokratas R. Turčinskas, nors komitetas iš esmės tokiam staigiam žingsniui ir prieštaravo. Kaip jūs manote, ar tikrai reikalingas dar vienas kraštutinis žingsnis, kurį dabar jūs žiniasklaidoje deklaruojate? Galbūt reikia susėsti visiems kartu ir pagalvoti, ir nedaryti tokių radikalių žingsnių, negąsdinti visuomenės?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Antanai, buvo geras Sąjūdžio šūkis: „Tik nereikia mūsų gąsdinti!“ Ir aš linkiu kiekvienam į šitą šūkį įsigilinti. Prisiskaitysite jūs žiniasklaidoje daug ko, ypač apie tai, kad kas moka pinigus, tas ir muziką užsako. Bet aš su tais, kur nebijo plaukti bangų barami. Aš nebijau jokios muzikos.
Dabar antras dalykas. Iš tiesų reikalingas sveikas protas, ir jeigu buvo padarytos vienokios ar kitokios klaidos, ar prie R. Turčinsko, ar prie kitų ministrų, turime atsakyti sau į klausimą, ar tie sprendimai atitinka konstitucinį reguliavimą. Todėl aš labai tikiuosi, mielas Antanai, paties palaikymo, kad mes kuo greičiau kreiptumės į Konstitucinį Teismą dėl tos ankstesnės bylos, ir tada bus visiems aišku, ir privatininkams, ir kitiems.
Aš esu įgaliotas vykdyti Konstituciją, nes daviau priesaiką, kai čia tapau ministru. Vykdyti Konstituciją. O Konstitucijoje parašyta, kad aš privalau rūpintis žmonių sveikata ir privalau užtikrinti nemokamos gydymo pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose tvarką. Mano, kaip ministro, paskirtis… Aš nieko nežinau apie privatų sektorių, aš ten nedirbu. Nei aš žadu jo varžyti, nei kištis į jo veiklą. Privatų sektorių reglamentuoja Konkurencijos, Ūkio, kiti įstatymai, Akcinių bendrovių, Uždarųjų akcinių bendrovių. Tegu veikia pagal taisykles. Mano atsakymas – Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigai prioritetine tvarka turėtų garantuoti nemokamą gydymą valstybinėse gydymo įstaigose ir ligoninėse. Ir aš tikiu, mielas Antanai, kad tamsta mąstai panašiai. Dabar, kai galvojame apie įvairias kitas variacijas, viską po truputį ramiai sudėliosime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu paprašyti klausiančiųjų. Klauskite iš įstatymo, o ne klauskite apskritai, kas kokiame žurnale ką parašė, nes tada niekas negalės paklausti. Yra du konkretūs straipsniai, būkite geri, iš šito, tada gerbiamasis ministras trumpai atsakinės.
Klausia D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis ministre, šiomis pataisomis jūs akivaizdžiai paneigėte principą, kad pinigai eina paskui ligonį. Turėčiau pasakyti, kad buvote nevisiškai tikslus. Vyriausiasis administracinis teismas savo sprendime apskritai nenagrinėjo sąlygų tinkamumo turinio, jis pasisakė už tai, kad tvarka turi būti įtvirtinta įstatyme. Bet aš norėčiau jūsų paklausti apie tai, ar jūs žinote, kad šitos jūsų pataisos akivaizdžiai prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir 49 straipsniui, nes Europos teisės departamentas siuntė jūsų ministerijai savo pastabas, siūlymus, vildamasis, kad jūs į jas atsižvelgsite. Tačiau aš matau, kad į tai nėra atsižvelgta ir nebuvo viskas tinkamai įvertinta. Kodėl?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Dangute, aš tikrai mėgstu principą, kai pinigai eina paskui ligonį. Bet žiūriu, kad kiti mėgsta principą, kai pinigai eina prieš ligonį ir net vietoj ligonio. Tada jau labai blogai, tada jau viskas. Šiuo atveju tikrai norėčiau pasidžiaugti, kad… Gerbiamoji Dangute, aš jums atsakinėju, jeigu galima.
Dabar dėl Europos teisės departamento. Šios pastabos buvo parašytos pirmajam variantui, vėliau su Europos teisės departamento vadovu kartu susėdome ir mūsų Teisės skyriaus direktorė įrašė, ir kartu su Europos teisės departamento vadovu suderinome tas jų pastabas ir šiek tiek pakeitėme žodžių tvarką. Dabar galiu jus patikinti, kad jokio prieštaravimo Europos teisei nėra, nei steigimosi sutartims, nei įsisteigimo laisvei, nei galimybei kitoms privačioms įstaigoms konkuruoti dėl galimų sutarčių.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos konstitucinis reguliavimas yra aukštesnis už europines normas. Taip, teismas pasisakė dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo R. Pakso atžvilgiu, taip pasisakytų turbūt ir šiuo atveju. Todėl Konstitucijos 53 straipsnis yra lemiantis, o jis kalba apie tai, kad valstybinių gydymo įstaigų sektoriuje privalome garantuoti nemokamą medicinos pagalbą žmonėms, todėl ir prioritetas teikiamas nacionalinės sveikatos sistemos įstaigoms ir jų veiklą garantuojantiems fondo ištekliams.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš labai paprašysiu laikyti drausmės, dvi minutės atsakinėti. Visko nepakartosime, kas yra priimta.
Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, kiek privačios įstaigos, teikdamos sveikatos paslaugas, šiandien panaudoja lėšų procentine išraiška, lyginant su viešosiomis įstaigomis, kurios priklauso savivaldybėms, teikiančioms sveikatos paslaugas. Iš jūsų pristatymo aš taip supratau, kad tiek privačios, tiek valstybės įstaigos turėtų gauti po 50 % iš Ligonių kasų apmokėjimo lėšų. Dėkoju.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Išties pozicija tokia. Ligonių kasa sudaro sutartį su visomis įstaigomis, kurios aplikuoja, pateikia paraiškas. Tiek su valstybinėmis, tiek su privačiomis, tačiau iki šios dienos galiojo labai neteisingos taisyklės. Valstybinėms gydymo įstaigoms sąlygos nustatomos, privačioms – ne. Dar daugiau – privačioms nenustatomos sąlygos net teritoriniu atžvilgiu, jos gali kurtis bet kur ir bet kaip, be to, jos neatsiskaito ir nėra atskaitingos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimo efektyvumą ir kitus dalykus.
Dabar dėl to, koks būtų privačių įstaigų santykis procentais. Odontologijos kabinetai, iš esmės didžioji dauguma, yra privatūs ir jie sudaro sutartis su ligonių kasomis, valstybinių labai nedaug. Poliklinikų atžvilgiu, arba asmens sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu, ten, kur rajonuose ir miestuose yra poliklinikos, didžioji jų dauguma yra valstybinės. Tačiau privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas kiekviename rajone labai skirtingas. Aš dabar bijočiau pasakyti skaičiais. Dešimties rajonų atžvilgiu žinau statistiką, bet šiaip galėčiau pasidomėti ir jums atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Pirmiausia aš norėčiau pasidžiaugti, kad ministras mato sveikatos apsaugos problemas, bet labai gaila, kad tas problemas išnaudoja kaip Kryžiaus žygio pradžią prieš konkurenciją ir pasirinkimą sveikatai. Nežinau, jeigu ne Kryžiaus žygio, tai kūjo ir pjautuvo žygio, kaip patogiau įvardinti.
Bet mano klausimai būtų du. Pirmasis. Jūs kaip pagrindą įstatymo projekte rašote, kad Administracinis teismas priėmė tam tikrą sprendimą, kuriuo pripažino ministro įsakymą neteisėtu. Tai kodėl jūs, atsiprašau, užuot kaip ministras ištaisęs įstatymą, padarote taip ir inicijuojate tokį įstatymą, kuris siūlo priešingai, negu nusprendė Administracinis teismas? Mano supratimu, tai yra kolegų klaidinimas ir visų argumentų painiojimas.
Kitas dalykas, ko aš norėčiau paklausti, kada Vyriausybė pritarė šitam projektui? Vyriausybė daug deklaravo apie viešumą, skaidrumą, apie teisės aktų kokybę. Aš žiūriu, 14 d. Vyriausybės posėdyje tokio klausimo nėra. Parašyta, kad 14 d. Vyriausybė pateikė tą klausimą, pasirodo, buvo galima užregistruoti, Teisės departamentas išnagrinėjo ir skubos tvarka būtų priiminėjama. Ar jūs iš tikrųjų tikitės, kad tai yra gero kelio pradžia, taip akis išdegus lekiant priiminėti sisteminius sprendimus, kurie iš tikrųjų, aš sakau, yra Kryžiaus žygio pradžia prieš žmonių pasirinkimą sveikatos sistemos srityje?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, gerbiu jūsų liberalias nuostatas, tačiau taip pat gerbiu jūsų priesaiką. Jeigu įstatymas nustato nemokamos medicinos pagalbos teikimo valstybinėse gydymo įstaigose tvarką, kur jūs čia įžvelgiate konkurenciją? Čia yra valstybinis reguliavimas. Tai viena. Net tokių elementarių tiesų liberalai turėtų laikytis.
Dabar antra. Cituoju teismo sprendimo antrąją dalį, kad jums būtų aišku: „…arba pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimui“. Taigi ir siūlau pataisas, nes R. Šukys tai pabandė įdėti įsakyme. Bet įsakymu negalima pakeisti reguliavimo, jei nėra papildytas įstatymas. Todėl remdamasis tuo, kad reikia pakeisti, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, teikiu įstatymo pataisą, vykdau teismo sprendimą. Perskaitykite ir neklaidinkite. Nereikia klaidinti.
Dabar trečias dalykas. Taip, mes pateikėme tas pataisas skubos tvarka Vyriausybei. Jos buvo derintos praeitą savaitę. Gerbiamasis Šimašiau, aš jums atsakinėju. Ir buvo priimtos. Paskutiniame Vyriausybės posėdyje įtrauktos į darbotvarkę papildomu klausimu ir priimtos. Buvo priimtos pirmadienį pasitarime ir vakar priimtos.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Mielasis sveikatos ministre Vyteni, tikrai klausausi įdėmiai jūsų pristatymo ir stebiuosi jūsų logika. Jūs šiuo žingsniu siekiate iš tikrųjų dar labiau sumažinti sveikatos paslaugų prieinamumą Lietuvos žmonėms ir gyventojams. Šiandien egzistuoja problema, kad valstybinėse sveikatos įstaigose mūsų žmonės neturi galimybės gauti laiku ir kokybiškas paslaugas. Tai užuot sprendę problemas, susidariusias valstybinėse įstaigose, jūs teikiate įstatymo projektą, kuris, mūsų įsitikinimu, prieštarauja Konstitucijai, diskriminuoja Lietuvoje oficialiai veikiančias įstaigas pagal nuosavybės formas. Teikiate įstatymo projektą, kuris panaikins galimybę žmonėms operatyviau, greičiau gauti kokybiškesnes paslaugas, ir tai jokiu būdu nereiškia, kad šiuo sprendimu pagerės paslaugų kokybė ir prieinamumas valstybinėse institucijose. Todėl tikrai kviesčiau…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš jums leidau paklausti.
E. MASIULIS (LSF). Kviesčiau remtis sveiku protu, į ką jūs apeliavote…
PIRMININKAS. Ir laikytis drausmės.
E. MASIULIS (LSF). …ir atsiimti šitą įstatymo projektą, kuris, mano galva, sukelia chaosą visoje sveikatos sistemoje.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Eligijau, kolega, siūlau apsilankyti Šeškinės poliklinikoje, Karoliniškėse, Santariškėse, apsilankyti Kaune, Biržuose, Kupiškyje. Siūlau būtinai apsilankyti. Siūlau apsilankyti Biržų mieste ir apsilankyti netoli, šiek tiek kitame kvartalėlyje šeimos klinika sublokuota su vaistine. Apsimeskite eiliniu žmogumi ir paklauskite vaistinėje, ar jūs galite gauti vaistų už tam tikrą kainą. Jums atsakys: pigiau galėsime jums parduoti, jeigu jūs iš šito šeimos daktaro gausite receptą. O šiaip mokėsite brangiau.
Todėl dar kartą sakau, gerbiamasis kolega, tinka jūsų argumentacija apie sąžiningą konferenciją. Būtinai vienodą abiem pusėms. Aš jums dar kartą specialiai išdalinsiu šitą Alytaus poliklinikos raštą, kad jūs galėtumėte jame įžvelgti, kas čia darosi, ir atsakyti sau sąžiningai į klausimą. Jeigu giname tam tikrą lobistinę veiklą, tai ginkime ją sąžiningai. Aš siekiu vienodos konkurencijos, kad būtų vienodai ir privačiam, ir valstybiniam. O jūs sakote: žinote, vienodas bus tada, kai privatus sektorius gaus dvigubai daugiau galimybių prieiti prie Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, o valstybinį suvaržysime taip, kad ten apskritai bus sunku teikti pagalbą, ir žmonės nežinos, kodėl jiems reikia primokėti už vaistus ir kitą dalyką, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigai labai lengvai eis apsukriems berniukams į kišenes. Jūs šito norite? Tai yra tas liberalizmas? Aš sutinku eiti į Konstitucinį Teismą. Priimkime ir eikime. Pažiūrėsime, kieno bus teisybė.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Gerbiamieji kolegos, yra kalbančių už ir prieš. Už kalba A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dabar apsiraminkime ir bandykime išsiaiškinti, kas čia vyksta. Išties Administracinis teismas panaikino 2009 m. sveikatos apsaugos ministro aktą, aprašą, pagal kurį buvo sudaromos sutartys su visomis: ir privačiomis, ir viešosiomis, gydymo įstaigomis, ir pasakė, kad įstatymo lydimasis teisės aktas turi nustatyti tik tvarką, o sąlygas turi nustatyti įstatymas. Tai ministras dabar teikia teisės aktą. Jame siūlo nustatyti sąlygas, kurios galios vienodai ir privačioms, ir viešosioms įstaigoms. Tik argumentuodamas ministras ir dabar, ir šiandien spaudoje akivaizdžiai perlenkė lazdą teigdamas, kad viešojoje įstaigoje dirbančiam medikui jau neleis dirbti po darbo valandų, stabdys privačiųjų plėtrą ir t. t., ir t. t. Ir daugelį tikriausiai išgąsdino. Bet tos sąlygos, kaip nurodė Administracinis teismas, turi būti nustatytos įstatyme, ir vienodos.
Gerbiamasis ministre, galbūt nieko blogo, jeigu privatininkas pastato įspūdingą pastatą, superka įrangą (nereikia to daryti valstybei) ir teikia paslaugas. Ne plauna pinigus, bet teikia paslaugas. Nes privati įstaiga, kaip ir viešoji, gali gauti Ligonių kasų pinigus tik suteikusi paslaugas. Jeigu yra žinių, kad kokiu nors būdu plauna pinigus, nesuteikdama paslaugų, tai blogai, yra nusikaltimas. Bet tikrai labai prašyčiau, kad nekalbėtume taip, kad plauna kažkokius pinigus.
Aš pritarsiu šitam įstatymo projektui, nors komitete išties reikia labai daug padirbėti, jį tobulinti ir pirmiausia negąsdinti privačiai dirbančių įstaigų, nes, dar kartą sakau, toks teisės aktas reikalingas. Priešingu atveju bus neaišku, kokiu būdu dabar sudaryti sutartis su ligoninėmis, su privačiomis įstaigomis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes neabejojame jūsų kompetencija, bet reikia spėti per dvi minutes. Prieš kalbės G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mes dabar girdėjome didelio entuziazmo palydėtą įstatymo pataisų pristatymą. Plačiu mostu sisteminę pertvarką siūloma įgyvendinti išsikasus kovos kirvį su jau daugiau kaip 20 metų Lietuvoje šalia valstybinių sveikatos apsaugos įstaigų gyvuojančiomis nevalstybinėmis. Visa logika šitų pateiktų pataisų iš esmės net kertasi ne su Konstitucija, bet su pačios Vyriausybės deklaruotais tikslais. Programoje Vyriausybė įsirašė, kad sumažins pacientų eiles ir pagerins sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą. Pataisos – visai priešinga linkme.
Jūs paklauskite mažiausiai 30 % vilniečių, kauniečių ir net daugelio rajonų, gerbiamasis Vyteni, ar jie renkasi nevalstybines poliklinikas ir kitas gydymo įstaigas dėl to, kad ten yra brangu? Kodėl šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių eina dėl gripo diagnozavimo ar net kitų smulkių ligų į nevalstybines poliklinikas? Dėl to, kad jie ten mokės nežmoniškas kainas? Todėl, kad ten yra kokybė. Todėl, kad žmonės turi ir nori naudotis pasirinkimo laisve. Jūs šiais savo sprendimais darote kaip dalgiu per kojas sprendimus, pažeisdami teisėtus lūkesčius žmonių, kurie, atleiskite, kitaip nei savivaldybių poliklinikos ir ligoninės, savo rankomis investavo pinigus. Ir apie kokią vienodą konkurenciją kalbate, kai valstybė šimtus milijonų litų kiša į įrangą tik valstybinėms sveikatos apsaugos įstaigoms?
Todėl, aš manau, gerbiamasis Vyteni, apie jokią ypatingą skubą negali būti kalbos. Civilizuotas veikimo būdas reikalauja derinimo ir visų interesų paisymo. Šiandien būtų geriausias sprendimas atmesti ir sudaryti, jeigu reikia teismo sprendimui įgyvendinti pakeitimų… kad tai būtų pasvertos ir subalansuotos pataisos. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakė prieš, už. Balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo 2 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo.
Už balsavo 48, prieš – 24, susilaikė 34. Nepritarta. (Plojimai)
Pagal Statutą yra grąžinama tobulinti arba atmetama. Kas balsuoja už grąžinimą, balsuoja už, kas už atmetimą – prieš.
Už – 87, prieš – 18. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
15.52 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 191 ir 192 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-33ES, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-34, Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 19 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-35, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-36, Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 12, 30, 34, 343 straipsnių, aštuntojo1 skirsnio pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo aštuntuoju2, aštuntuoju3, aštuntuoju4, aštuntuoju5, aštuntuoju6, aštuntuoju7, aštuntuoju8, aštuntuoju9, aštuntuoju10 skirsniais ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-37, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 2, 5, 7, 8 ir 10 straipsnių, penktojo skirsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-38ES (pateikimas)
Kolegos, svarstome 2-4 kompleksinį klausimą – Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir penkis lydimuosius įstatymus. Įstatymą pateiks buvęs mūsų kolega viceministras A. Petkus.
A. PETKUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pristatyti šešių įstatymų projektų paketą. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kad ūkinės veiklos apribojimai, pavyzdžiui, leidimų panaikinimas, nuobaudų skyrimas, turi būti reglamentuojami tik įstatymu, taip pat siekiant perkelti į nacionalinę teisę 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) pagrindines nuostatas… atsisakyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių reikalavimų. Taip pat antrajame priede nurodytiems įrenginiams turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ir juos pakeisti supaprastinta tvarka išduodamais aplinkosauginiais leidimais.
Pasistengsiu kuo trumpiau pristatyti kiekvieną įstatymą. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 191 ir 192 straipsniais įstatymo projektu siūloma įteisinti pagrindines TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo nuostatas, perkelti pagrindines TIPK direktyvos nuostatas. Taip pat įtvirtinti įstatymu taršos leidimų, kurie pakeis TIPK leidimus, mažiau taršioms įmonėms išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo pagrindines nuostatas. Šiuo projektu taip pat siūloma patikslinti, kad valstybės institucija, išduodanti leidimus, privalo vadovautis galiojančia atsakingos institucijos priimta atrankos išvada arba poveikio aplinkai vertinimo sprendimu.
Kitas įstatymas. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti įstatymą 4 straipsniu – naujais taršos leidimais, kurie supaprastinta tvarka bus išduodami ūkio subjektams. Taip pat siūloma patikslinti įstatymo 5 straipsnį numatant, kad ūkio subjektai, naudojantys biokurą ir teršiantys aplinką, turi būti atleisti nuo mokesčio mokėjimo tik už tą teršalų kiekį, kuris neviršija nustatytų leistinų taršos normatyvų.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 19 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto tikslas – suvienodinti Aplinkos apsaugos įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas.
Ketvirtasis įstatymas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pakeitimai būtini, nes, perkėlus TIPK direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę ir mažinant administracinę naštą verslui, sukuriama dviejų tipų leidimų sistema. Todėl įstatyme turi būti numatyta ir taršos leidimų turėtojų kontrolė.
Ir paskutinis, šeštasis, įstatymas. Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 2, 5, 7, 8 ir 10 straipsnių, penktojo skirsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektu keičiami straipsniai, susiję su TIPK leidimų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro veiklos reglamentavimu.
Šioje vietoje verta paminėti, kad visi šie šeši įstatymai galios arba bus susiję su daugiau kaip 2 tūkst. ūkio subjektų. Šiuo metu Lietuvoje per 2 tūkst. subjektų turi galiojančius TIPK leidimus. Po šio įstatymo priėmimo tokių subjektų liks tik 180. Vadinasi, daugiau kaip 1800 ūkio subjektų administracinė našta sumažės. Dėkoju. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, bus teigiamų poslinkių supaprastinus verslo aplinką. Prašom pasakyti, ar aplinkos ministras gali leisti eksploatuoti įrenginį ar kelis įrenginius pagal savo nustatytą tvarką? Kur tai bus reglamentuota? Tai numatyta ar ne?
A. PETKUS. Pirmiausia įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose bus numatyti du sąrašai. Tas pagrindinis sąrašas, kuriame liks tik 180 tų ūkio subjektų, o visi kiti – supaprastinta tvarka. O jeigu keli eksploatuojami įrenginiai neviršys to taršos kiekio, tai ministro įsakymu.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų dėl projekto Nr. XIIP-35, dėl trečiojo, kaip sakėte, iš eilės. Gal galėtumėte paaiškinti plačiau, kokioms konkrečioms įmonėms nereikės rengti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planų? Kokioms įmonėms?
A. PETKUS. Bus nustatyta riba dėl išmetimo. Įmonėms, kurios mažiau teršia aplinką, kurios naudoja mažesnius įrenginius, sakau, iš tų per 2 tūkst. įmonių tik 180 įmonių, kurios eksploatuoja ypač taršius objektus, liks privaloma turėti tą vadinamąjį TIPK leidimą, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti pranešėjo. Įstatymo esmė lyg ir suprantama, bet ar jūs negalite dar kartą pakartoti man ir kolegoms, kad būtų aiškiau, – kam reikalingas šis įstatymas? Yra keletas įmonių ir ar ta lengvata yra taip reikalinga, kad mes kaip vieno iš pirmųjų naujosios Vyriausybės darbų turime imtis būtent šio įstatymo projekto kaip Aplinkos apsaugos ministerijos?..
A. PETKUS. Iš tikrųjų dar 2010 m. Europos Sąjungos Parlamentas priėmė naują direktyvą, kuri turėjo būti į Lietuvos teisės aktus perkelta iki šių metų sausio 7 d. Ministerija jau yra kreipusis į Europos Komisiją ir informavusi, kad direktyvos perkėlimas vėluoja. Šie projektai buvo parengti jau praeitoje kadencijoje, tik dėl man asmeniškai nežinomų priežasčių Seime nebuvo pateikti. Bet atsižvelgiant į tai, kad šitos direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę leidžia sumažinti ir verslui administracinę naštą, tai yra visapusė šio įstatymo projekto nauda.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo 2-4 kompleksiniam įstatymų projektų paketui? (Balsai salėje) Galim. Pritarta.
Svarstome… Atsiprašau, komitetai. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas – dėl pirmojo įstatymo projekto, papildomi yra Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetai. Dėl antrojo pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl trečiojo, ketvirtojo, penktojo ir šeštojo yra tik pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Kitokių pasiūlymų nebus? Nėra. Ačiū. Sutarta.
16.00 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo 6, 7, 9, 12, 18, 22, 24, 28, 33, 39, 85, 86, 87, 941 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4932ES (pateikimas)
2-3 klausimas. Aš matau ministrę B. Vėsaitę. Yra Viešųjų pirkimų įstatymo… Gerbiamoji ministre! Yra Viešųjų pirkimų įstatymo 6, 7, 9, 12, 18 ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas.
Aš matau I. Šiaulienę. Prašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialdemokratų frakcijos vardu prašau šio įstatymo projekto pateikimo pertraukos.
PIRMININKAS. Supratau. Kiek aš suprantu, iki kito posėdžio, iki ketvirtadienio?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. Ministre, reikia balsuoti, nes teisėtas frakcijos prašymas. Ar galime bendru sutarimu nesvarstyti? (Balsai salėje) Darome pertrauką? Sutariame.
Svarstytume 2-5, bet aš nematau R. Sinkevičiaus.
2-6 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Gal kas nors iš Ekonomikos komiteto gali pristatyti? Minutėlę! Pirmininke, aš suteiksiu žodį per šoninį mikrofoną. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal dėl to, kad aš esu santykinai Seimo naujokas, o jūs toks ceremonmeisteris, gal turėtų būti taip, kad ateina, pavyzdžiui, vienos partijos ministras, o tos pačios partijos frakcijos vadovas pareikalauja pertraukos, o aš taip ir nežinau kodėl. Ar nereikia, ar neprivalu pateikti motyvus, argumentus, kodėl padaroma pertrauka? Tiesiog toks… Atsiprašau, toks, mano akimis žiūrint, nesusipratimas. Gal aš čia ko nors nesuprantu, kad taip…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Bet tokią teisę ir kiekvienas Seimo narys, ir frakcijos turi. Mes dabar nesigilinsime, nes papildomos diskusijos.
16.03 val.
Kolega R. Žemaitaitis tribūnoje. Prašom pateikti Viešųjų pirkimų…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Birželio 21 d. Ekonomikos komitetas svarstė Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. 6 – už, 4 buvo prieš. O toliau, ko gero, eis pagal pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas pateikė. Papildomas. Prašom, Jolita.
J. VAICKIENĖ (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, papildomas Audito komitetas birželio 20 d. svarstė Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas buvo grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus ir Vyriausybės pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė. Balsavimas buvo alternatyvus: 3 pritarė, 3 pritarė, kad reikia grąžinti tobulinti. Lėmė komiteto pirmininkės balsas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame Audito komitetui už išvadas. Prašau grįžti į tribūną…
Atsiprašau, dar yra diskusijoje B. Vėsaitė užsirašiusi. Ar, ministre, eisite į tribūną diskutuoti? Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu tikrai norime nuskaidrinti viešuosius pirkimus, ypač kai perka valstybė ir savivaldybės, tikrai labai gerai, kai jie daromi viešai interneto erdvėje, tada išvengiama įvairių susitarimų. Būtent viešieji pirkimai interneto erdvėje dėl daugiabučių namų renovavimo ir modernizavimo eina pirmiausia. Mes dabar atskiriame nuo CPVA Centrinę perkančiąją organizaciją ir norime, kad ji pradėtų veiklą nuo kovo 1 d. Dėl to tikslo teikiamas šitas įstatymas.
Taigi, jeigu mes norime pasiekti skaidrumo ir aiškumo vykdant viešuosius pirkimus, didžioji dalis jų keliama būtent į interneto erdvę, ir perkančios organizacijos tikrai tai gali padaryti dabar tokiu būdu. Tarkim, šitas Seimas daug pigiau moka už ryšį vien todėl, kad viešieji pirkimai buvo vykdomi interneto erdvėje, ir už mobiliuosius telefonus ir jų paslaugas tikrai mes mokame dabar, patys matote, kiek mažai. Prašyčiau pritarti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu komiteto pirmininką į tribūną. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra B. Vėsaitės pataisa, kuriai bendru sutarimu pritarta. Manau, kad svarstyti nereikia. Atsiprašau, gauta po išvados, reikėtų balsuoti. Ar galime bendru sutarimu? Komitetas pritaria.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Terminas atidedamas iki 2014 m. sausio 1 d. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega Ekonomikos komiteto nary, šiandien kaip tik buvo svarstoma ir jūsų nebuvo. Centrinė viešųjų pirkimų organizacija atėjo į Ūkio ministeriją, pateikė argumentus, dėl ko reikėtų atidėti iki kitų metų sausio 1 d. Vienas dalykas, yra tiktai septyni darbuotojai. Šiandien vykdo viešuosius pirkimus nepilnai, tik už 200 mln. Jeigu mes paleidžiame nuo dabar, visi viešieji pirkimai eina per juos, trūksta darbuotojų, sistema nėra parengta ir paleista. Iš esmės sukuriame chaosą ir daugiau kaip pusei metų įsiveliame absoliučiai į teismus. Todėl ministerijos buvo argumentas atidėti iki kitų metų sausio 1 d., kad galėtų visiškai pasirengti. Toks buvo argumentas, ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už kalba B. Vėsaitė. Gerbiamoji Birute, jūs jau kalbėjote ir už savo pataisą pagal Statutą negalite kalbėti.
Kalba prieš A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmas dalykas. Aš negirdėjau jokių motyvų realiai iš ministrės, kodėl reikia atidėti. Mano įsitikinimu, atidėjimas iki kitų metų pradžios nėra pateisinamas. Jeigu iš tikrųjų yra kokių nors biurokratinių problemų, galime atidėti trims ar keturiems mėnesiams, bet ne visą sistemą, kuri pasiteisino ir kuri duoda kur kas skaidresnius pirkimus, kaip ministrė sakė, duoda ir mažesnes kainas. Tai yra ne tik internetiniai pirkimai, bet centralizuoti pirkimai. Iš tikrųjų nematau jokių priežasčių, kodėl reikėtų visus metus spręsti kažkokias biurokratines problemas sutelkiant galbūt daugiau žmonių ir šią sistemą pradedant įgyvendinti.
Aš noriu priminti, kad centralizuoti pirkimai… Iš esmės ši pataisa yra daroma tiktai dėl to, kad jie būtų atskirti nuo Centrinės projektų valdymo agentūros ir įkurtas atskiras padalinys Ūkio ministerijoje. Bet tai yra žmonės, kurie iki šiol tai darė. Darė Centrinėje projektų valdymo agentūroje. Nieko iš esmės naujo ir jokio naujo biurokratinio mechanizmo nereikia sukurti. Tai ką visus metus reikės daryti? Mano manymu, tik viena – išvengti spartesnės centralizuotų pirkimų plėtros.
PIRMININKAS. Ačiū. Reikia balsuoti. Dėl 1 straipsnio. Kas pritaria B. Vėsaitės pataisai, komiteto nuomonė irgi pritarti, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 56, prieš – 14, susilaikė 19. Pasiūlymui pritarta.
Yra Seimo narių R. Šimašiaus ir P. Auštrevičiaus. Kviečiu kurį nors pateikti, po to išgirsime komiteto nuomonę.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Yra vienas iš autorių.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų noriu pabrėžti, kad abu su Petru esame entuziastai ir palaikytojai įstatymo projekto, kurį dabar svarstome. Tiesiog diskutuojant ir Teisės departamente, ir šiaip diskusijų kilo, kad yra nelabai aišku, kada perkančios institucijos gali vis dėlto atsisakyti CPO paslaugų ir taikyti savo tvarką, kuri nebūtinai yra prasminga ir reikalinga. Mūsų pasiūlymas yra skirtas truputėlį aiškiau reglamentuoti būtent šitai tvarkai, taip pat tokioms situacijoms, kai jau beperkant savarankiškai paaiškėja, kad vis dėlto per CPO galima pigiau nusipirkti reikalingą prekę, kad būtų galima nutraukti savo pirkimo procedūras ir grįžti prie CPO. Manytume, kad tokios pataisos iš tiesų palengvintų visiems gyvenimą ta prasme, kad būtų aiškesnės procedūros, kaip pasiekti įstatymo keliamus tikslus. Todėl kviestume palaikyti mūsų pataisas, pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Komitetas nesutiko su tokiais argumentais. Šiandien mes vėlgi komiteto posėdyje svarstėme, ir Centrinė projektų agentūra buvo, ir Ūkio ministerija. Vis dėlto priėjome išvadą, kad šiuo metu esanti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata yra daug platesnė, negu siūloma. Jeigu tie keliami klausimai, kaip dabar dažniausiai diskutuojama, kad ateina į konkursus su mažiausia kaina, bet prasčiausią kokybę padaro, tai, tarkime, yra tam tikras suvaržymas. Siūlome palikti dabar galiojančią redakciją, todėl ir nepritariame autorių pasiūlymams.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto nuomonei. Kadangi nėra už ir prieš, tai balsuojame. Kas pritariate R. Šimašiaus ir P. Auštrevičiaus pataisai, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas šitam pasiūlymui nepritaria.
Už pataisą balsavo 27, prieš – 13, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
2 straipsnis. Yra Seimo narės pasiūlymas. Už jį jau balsavome, todėl nereikėtų balsuoti. Už abu nereikia balsuoti, nes abiem jau pritarta. Audito komiteto nuomonė – iš dalies pritarta.
Per šoninį mikrofoną – kolega G. Steponavičius. Prašau. Atsisako. Labai ačiū.
Po svarstymo už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektui?
Už balsavo 77, prieš – 2, susilaikė 16. Po svarstymo Viešųjų pirkimo įstatymo 15 straipsniui pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Mes jį priimsime ketvirtadienį. Pritariame.
16.15 val.
Svarstome darbotvarkės 2-7 klausimą – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ekonomikos komitetas gruodžio 19 d. svarstė Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Posėdyje 6 balsavo už, nei prieš, nei susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jokių pasiūlymų nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Atsiprašau, dar yra papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. R. Kupčinską kviečiu į tribūną.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Praeitos kadencijos Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: atsižvelgiant į Vyriausybės išvadas ir į tai, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo nuostatoms, bei į tai, kad Ūkio ministerija kasmet skiria biudžetinių lėšų smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti ir tarybos organizuojamoms priemonėms finansuoti, pasiūlyti įstatymo projektą Nr. XIP-2971 atmesti. Už – 5, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Tai tokia išvada. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, gerbiamieji kolegos, aš raginčiau iš tikrųjų nepritarti šiam įstatymo projektui, kuris buvo registruotas turbūt K. Daukšio gal 2010 m. ar 2011 m. Jo svarstymas šiandien rodo tik vieną dalyką – kad valdančioji koalicija iš esmės neturi ką svarstyti, nes neturi jokių idėjų. Noriu pasakyti, kad šiuo įstatymu yra numatoma, kad Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, kuri šiaip yra įvairių organizacijų atstovų susirinkimas ir kurios veiklą iki šiol prižiūrėjo ir jai talkino Ūkio ministerija… kad šios tarybos finansavimą, kažkokį specialų finansavimą, dabar numatys Vyriausybė. Ką tai reiškia? Ar atsiras dar vienas biudžetinių lėšų valdytojas? Čia teisingai Biudžeto ir finansų komitetas pažymėjo, kad tai prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymui. Ar tai yra koks nors… nežinau, dar kas nors po šituo slepiasi? Bet iš esmės mes svarstome nulinės reikšmės reikalą ir svarstome jį tik todėl, kad valdančioji koalicija apskritai neturi ką daugiau pasiūlyti ir svarstyti. Susirinkome į posėdžius ir neturime ką svarstyti. Tai aš raginu tokių teisinę sistemą ir biudžetinę sistemą teršiančių įstatymų projektų nepriimti, dabar pritarti tam, ką pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetas, ir šį projektą atmesti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame.
Už balsavo 54, prieš – 12, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo skubos tvarką, svarstysime ketvirtadienį.
16.20 val.
Svarstome 2-8 kompleksinį klausimą. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-204, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-206. Pranešėjas – ministras J. Neverovičius. Ministre, jūs ateinate?
J. NEVEROVIČ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamosios ponios, gerbiamieji ponai Seimo nariai! Pristatomų teisės aktų pakeitimų projektų tikslas yra užtikrinti viešojo intereso apsaugą, kad galėtume ateityje išvengti elektros energijos kainų didėjimo. Taip pat manome, kad šiais pakeitimais siūlome išvengti atsinaujinančios energetikos diskreditacijos.
Pasiūlymų esmė yra tokia, kad leidimai, išduoti iki šio siūlomo įstatymo įsigaliojimo, galiotų iki šių metų kovo 1 d., iki šio termino leidimo turėtojui, nepateikus Energetikos ministerijai prašymo gaminti elektros energiją, leidimo galiojimas būtų panaikintas. Asmenims, kurie pradėtų įgyvendinti projektus, būtų suteikta galimybė juos tęsti, jeigu jie galės pagrįsti, kad iki minėto termino jau investavo 50 % projektui numatytų investicijų. Tas terminas galėtų būti pratęstas dar septyniems mėnesiams Taip pat numatyta galimybė kompensuoti nuostolius tiems, kurie iki įstatymo įsigaliojimo nespės padaryti ir įgyvendinti viso projekto. Taip pat siūloma nustatyti, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas elektrinėms, kurių įrengtoji galia neviršija 10 kilovatų, o leidimai gaminti elektros energiją asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 10 kilovatų galios elektrinėse, išduodami supaprastinta tvarka.
Apibendrinsiu. Mūsų projektas siūlo išlaikyti galimybę vystyti saulės elektrinių projektus taip, kaip buvo numatyta įstatymo originale, – mažiems fiziniams asmenims, kurie elektrą naudotų savo poreikiams, tačiau užkirsti kelią projektą vystyti normaliems verslo subjektams, didelėms saulės elektrinėms, nes jie pagal visas taisykles turėtų dalyvauti aukcionuose ir nesinaudoti įstatymų spragomis. Todėl prašytume jūsų palaikymo dėl šių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Pirmas klausia A. Mazuronis. Nėra. S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, lyg ir logiška, ką jūs pristatote, lyg ir suprantama ekonominiu požiūriu, bet sakykite, keičiantis barikadų pusėms ir pradedant vystyti bet kokį verslą, bet kokią verslo šaką, kaip ir šiuo atveju, keičiantis politiniams vėjams, ar tai geras, ar blogas sprendimas, kad kas ketveri metai turi verslininkai prisitaikyti. Kaip jums atrodo, ką reikėtų pakeisti, kad daugiau tokių precedentų, pavadinsiu taip, iš tikrųjų mes galbūt negalėsime išvengti, bet kad kuo mažiau atsitiktų, kad mūsų verslas galėtų planuoti ilgalaikę perspektyvą, o ne trumpalaikę perspektyvą, tuo labiau kada politikai pradeda vadovauti ūkio šakoms.
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū už jūsų klausimą. Iš tiesų šis įstatymas numatė galimybę plėtoti mažąsias saulės elektrines. Dabar ką mes turime, tai faktiškai didžiąją dalį tų paraiškų sudaro įvairių įmonių, didelių verslo subjektų projektai. Jie yra padalinti į atskirus mažus 30 kilovatų dydžio gabaliukus ir turi labai, sakyčiau, linksmus pavadinimus, pavyzdžiui, UAB „Sunstyle“, UAB „Jokio šešėlio“ ir taip toliau, o leidimų skaičius vienam subjektui yra, pavyzdžiui, virš šimto. Tai realiai patvirtina tą, kad naudojamasi įstatymo spraga, prisidengiant mažom elektrinėm, realiai vystomas didelis projektas. Manau, kad to neturėtų būti.
Žiūrint į ateitį, be abejo, svarbu, kad mes turėtume įsivaizdavimą, kaip tas sektorius turėtų vystytis. Vyriausybės programoje yra pasakyta, kad tas sektorius bus remiamas, ieškosime būdų, kaip tą daryti darniai.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jokių abejonių turbūt nekyla kolegoms, kad yra būtina taisyti šį įstatymą, mes matome, kokios jau dabar yra pasekmės arba gali būti. Prašom pasakyti, ar buvo svarstoma galimybė tiems asmenims (jūs atsakydamas į pirmą pateiktą klausimą minėjote, kad vienas fizinis asmuo turi šimtą ar panašų skaičių prašymų) užkirsti kelią pardavinėti elektrą nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis? Dėkoju.
J. NEVEROVIČ. Ačiū už klausimą. Be abejo, tokį klausimą svarstėme, tačiau priėjome prie išvados, kad ministerija nėra kompetentinga pasakyti ir įrodyti teisme, ką tikrai kažkada reikėtų padaryti, kad, pavyzdžiui, leidimas Nr. 1 UAB „Jokio šešėlio“ yra, sakykim, tokio paties turinio kaip ir leidimas Nr. 19. Iš tiesų nebūtų galimybės įrodyti ministerijai to fakto, nes kiekvienas iš tų leidimų yra išduotas konkrečiam namui, konkrečiam stogui, konkrečiam to nekilnojamojo turto savininkui ir viskas yra sutvarkyta taip, kad teisiškai, mes vertiname, negalima būtų apginti teisme tokio sustabdymo. Todėl, gindami viešąjį interesą, mes privalome tą procesą sustabdyti.
PIRMININKAS. Dėkojam, ministre. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamasis ministre, ar jums žinoma, kad Seimo Teisės departamentas yra pateikęs krūvas išvadų ir jos yra neigiamos. Esminė išvada konstatuoja, kad įstatymo tikslas – stabdyti elektros energijos kainos vartotojams augimą nebus pasiektas. Kaip jūs įsivaizduojate tai sustabdyti?
Kitas dalykas. Kaip jūs suprantate, aš iš jūsų pristatymo nesupratau, kokiu būdu jūs sustabdysite tų spekuliantų, kurie… susiję asmenys stato daug po 30 kilovatų elektrinių, kokiu būdu šitas jūsų įstatymas juos išaiškins ir sustabdys? Ar jūs tiesiog, tiesiai šviesiai sakykite, pasiryžę mokėti dešimtis milijonų kompensacijų, kas numatyta įstatyme, ir nesukti galvos? Jūs skatinate spekuliantus tokiu būdu ar kaip, nes 10 mln. nesimėto?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Galiu pasakyti, kad jau dabar išduotų galiojančių leidimų ir veikiančių elektrinių yra daugiau, negu yra numatyta įstatyme. Yra dešimties megavatų veikiančių elektrinių… Jeigu būtų išduoti leidimai ir iš tikrųjų būtų pastatytos elektrinės, ir nieko nesustabdytume, išankstinės sąlygos galėtų būti išduotos penkiems šimtams megavatų generavimo saulės elektrinėse. Ką tai reiškia? Tai reiškia 500 mln. Lt per metus, kuriuos reikės sumokėti visiems elektros vartotojams už tuos projektus. Mes tikrai nesame tokia turtinga valstybė, kad remtume tokius verslus, todėl siūlome tą stabdyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, turbūt niekas neabejoja, kad problemas reikia spręsti, bet klausimas, ar pasirinktas sprendimo būdas yra teisingas ir ar iš tikrųjų jis yra teisingai taikomas į teisingą taikinį. Be abejo, galbūt kai kurių problemų kyla dėl įstatymo spragų, kad leidimai yra išduodami, jeigu neįskaičiuojami mažieji gamintojai, tada tų leidimų gali labai daug atsirasti, bet esminė problema tai yra ne Vyriausybės, ir ne Seimo, o Valstybinė kainų ir energetikos komisija, kuri numatė tarifus nuo 1,4 Lt iki 1,6 Lt už kilovatvalandę, kai rinkoje elektra yra parduodama po 17 centų. Be abejo, tai sukūrė tą pagundą visiems pulti investuoti, kai matomi tokie dideli pelnai ir viršpelniai. Ar jūs nemanote, kad iš esmės reikėtų spręsti tarifų problemą, kai realiai tarifas turėtų būti, mūsų paviršutiniškais skaičiavimais, apie 50–60 ct, kad tai garantuotų normalią, racionalią investicijų grąžą, o ne dabar kažkaip verstis per galvą, turėti tas problemas, kurias įvardino L. Balsys ir kurias pastebi Teisės departamentas, kad mokant už tarifą ir mokant kompensacijas gali išeiti ta pati…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, minutė!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar nemanote, kad ne ten yra taikoma?
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū, premjere, už jūsų klausimą. Iš principo tai irgi buvo nagrinėta, tačiau dabar galiojantis įstatymas nenumato tokios galimybės. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 metams kainą jau nustatė, ji negali jos keisti, negali jos atšaukti, nes įstatyme yra taip pasakyta, tai būtų įstatymo pažeidimas. Todėl mes ir teikiame įstatymo pakeitimo projektus, kad būtų galima imtis veiksmų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš tikrai noriu pagirti jus už ryžtingumą sprendžiant tas problemas, kurias paliko praėjusi Vyriausybė. Sakykite, ar tiesa, kad kai kurie leidimai buvo išduoti dar iki priimant įstatymą? Ar teko domėtis, ar buvo nustatyta tokių faktų?
J. NEVEROVIČ. Trumpai atsakant, man irgi buvo pateikta tokia informacija, kad jau balsavimo dėl dabar galiojančio įstatymo metu kvota buvo netgi viršyta, t. y. leidimų buvo išduota daugiau, negu šitoje salėje balsuojant dėl įstatymo nustatant 10 megavatų kvotą. Taip.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties jūs pateikėte įspūdingus skaičius – 500 megavatų. Jeigu išverstume megavatus į lėšas, reikalingas instaliuoti tokiam kiekiui, būtų 2,5 mlrd. Lt. Jūs nurodote, kad iki kovo 1 d. reikėtų investuoti bent 50 %, tai yra nerealios sumos, nėra iš kur jų paimti, ir apskritai nei verslas, nei piliečiai tokių pinigų neturi ir bankai tokių pinigų niekada neduos. Todėl nuogąstavimas yra tikrai perteklinis. Šiandien mes mokame 0,12 ct tarifu. Klausimas, ar nereikėtų kirvio padėti į šoną, o paimti skalpelį ir gražiai išoperuoti tą pūlinį? Ačiū.
J. NEVEROVIČ. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Iš tikrųjų mūsų, kaip ministerijos, atsakomybė yra energetinės sistemos darnumas, stabilumas, saugumas, taip pat tam tikra atsakomybė prieš piliečius, prieš elektros energijos vartotojus. Mes potencialiai vertiname visų leidimų buvimą, kad jie gali būti realizuoti. Mes jums privalome pristatyti, kaip realiai atrodo situacija, ir realiai vertiname, kad tai iš tikrųjų būtų labai didelis viešųjų interesų pažeidimas, jeigu tie visi projektai būtų įgyvendinti. Todėl prašom juos pristabdyti ir rasti kitokių būdų, kaip remti tą sektorių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, kas įvyko, vargu ar ištaisysime taip sklandžiai, bet aš noriu kreiptis į jus klausimu, ką darysite, kad nepažeidinėtumėte norminių aktų, kai leidimas turi būti išduodamas per 30 dienų, o jis neišduotas jau daugiau kaip 3 mėnesius? Kas už tai atsakys, jeigu mes patys pažeidinėjame tvarkas, o iš piliečių reikalaujame paklusnumo įstatymui?
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū. Labai svarbus klausimas. Dėl prašymų kiekio. Darbuotojai fiziškai nespėja susitvarkyti su tais darbais, bet mes atlikome veiksmus, kad skirtume papildomus pajėgumus siekdami optimizuoti tuos darbus, ir tikimės, kad tie leidimų išdavimo darbai paspartės. Tiesiog prašyčiau visų, kurie laukia leidimo, šiek tiek kantrybės, jų prašymai bus išnagrinėti ir tikrai leidimai, jeigu visi popieriai bus tvarkingi, bus išduoti.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo sukėlė sumaištį tarp verslo subjektų. Mano labai trumpas klausimas, ar jūs Vyriausybėje ar kaip ministras nesiūlėte, kad nebūtų tokių piktnaudžiavimo atvejų, kai įmonės turi po keliasdešimt paraiškų, net po kelis šimtus paraiškų, ir kad vienoje žemės valdoje būtų viena jėgainė? Žemės sklypo valdoje viena jėgainė ir, manau, šitas klausimas būtų išspręstas.
J. NEVEROVIČ. Tai būtų galbūt įstatymo taisymas vienoje vietoje, tačiau problema išliktų, nes yra ir kitų aspektų, kur tie projektai yra klonuoti. Mes sustabdytume vienoje vietoje, bet nesustabdytume to viso potvynio. Todėl po ilgų svarstymų ir pokalbių, taip pat ir Vyriausybėje, buvo priimtas sprendimas, kad reikia iš principo pristabdyti tą procesą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš pradžių pastaba mums visiems, ypač tiems, kurie buvo čia praėjusioje kadencijoje. Aš pamenu, kai mes svarstėme tuos įstatymus, kokie visi buvo entuziastingi atsinaujinančios energetikos fanai, nors buvo išsakyta nuogąstavimų dėl brangios elektros, bet kai kurie dabar kalbantys buvo tokie entuziastai, kovojo ir sakė: išgelbėsime Lietuvą! Tai štai jūsų Lietuvos gelbėjimo pavyzdys.
O ministro norėčiau paklausti. Jūs turbūt vertinote, kiek tie žmonių, kurie pradėjo tuos projektus, ieškiniai gali kainuoti Lietuvai, kas neabejotinai greičiausiai vyks teisme? Ir antra dalis būtų, ar nemanytumėte, kad reikėtų derinti norminių aktų pakeitimą ir tai, kokiu keliu jūs dabar einate? Taip pat aktus, kurie Kainų ir energetikos komisijos sprendimus leistų kažkaip koreguoti, nes neabejotinai tokį bumą sukėlė nepagrįstai dideli šios komisijos paskaičiuoti tarifai. Tiesiog kad nereikėtų Vyriausybei priiminėti, o norminius aktus pakeisti taip, kad būtų galima įsikišti matant tokią ekstremalią situaciją.
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū už klausimą. Mūsų manymu, mūsų pateiktas pasiūlymas yra optimalus ta prasme, kad tiems, kurie nori ir turi realų ryžtą ir galimybes vystyti tuos projektus, kad jie tai darytų, ir jeigu jie kartais nespėtų baigti iki kovo 1 d., mes siūlome galimybę dar tą laiką pratęsti. O dėl Kainų komisijos, matote, kad jų rankos yra surištos. Įstatyme yra pasakyta, ką jie gali, o ko negali. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Norėčiau priminti kolegai Rimantui, kad mes visi entuziastingai balsavome už 10 megavatų, jis išaugo iki 500, bet tai jau ne mūsų, ne Seimo narių.
Paskutinis klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, po jūsų išsamios informacijos ir kolegų klausimų susidaro toks įspūdis, kad tiksi uždelsto veikimo bomba. Aš norėčiau jūsų paklausti kaip ministro, ar jūs privataus kaltinimo tvarka kur nors kreipsitės, kas yra kalti, kas padarė ir kas atsakys? Ačiū.
J. NEVEROVIČ. Ačiū. Labai gudrus jūsų klausimas. Atsakymas trumpas – nemanau, nes informacija iš ministerijos yra tokia, kad įstatymas buvo pateiktas vienoks, o priimtas kitoks.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, atsakėte į visus klausimus. Už kalba A. Mazuronis. Nėra.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui.
PIRMININKAS. Yra. Atsiprašau. Prašom.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Ministre, jūs galite eiti.
A. MAZURONIS (TTF). …šiek tiek nuleidus garą, matyt, reikėtų pažiūrėti, apie kokį įstatymo pakeitimą mes šiandien kalbame. Mes šiandien kalbame apie nepaprastai ydingo ir, mano galva, su labai didelėmis spragomis įstatymo pakeitimą. Apie pakeitimą įstatymo, kurį šiandien keisti yra tiesiog būtina. Jeigu mes šnekame apie 10 megavatų dydį, apie kurį posėdžio pirmininkas ką tik šnekėjo, labai abejoju, ar balsuodami dėl 10 megavatų dydžio visi Seimo nariai buvo atkreipę dėmesį, kad iki 30 kilovatų statomų jėgainių galingumas neįeina į 10 megavatų dydį. Lygiai taip pat abejoju, ar visi Seimo nariai balsuodami buvo atkreipę dėmesį į tai, kad viename sklype iki 30 kilovatų jėgainių buvo galima statyti, atskirų jėgainių kiekis buvo neribojamas.
Taip pat aš labai stipriai abejoju, kad aš, kaip elektros vartotojas, ir didžioji dalis elektros vartotojų šiandien sutiktų prisidėti prie galiojimo tų nuostatų, kurios dabar yra įstatymo projekte. Tai yra iš principo prie neribotos saulės jėgainių plėtros Lietuvoje pagal tokią kainą, kokia dabar yra fiksuota dvylikai metų, nors net patys saulės jėgainių vystytojai pripažįsta, kad ta kaina yra nepamatuotai didelė šiandien. Matyt, reikėtų kelti ne tik Kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsakomybės klausimą, ką buvęs premjeras bandė čia pasakyti, tačiau ši komisija yra apribota įstatymo, kurį priėmė praeitos kadencijos Seimas, kurio daugumai vadovavo tas pats buvęs premjeras, kuris čia kalbėjo, kurio Aplinkos apsaugos komitetui vadovavo jų frakcijos ir partijos kolega ponas J. Šimėnas. Apie tai, matyt, reikėtų šiandien labiau šnekėti.
Todėl aš raginu ministrą ir visą valdančiąją daugumą, visus čia esančius kiek galima skubiau, ypatingos skubos tvarka, per šias dvi dienas priimti tas įstatymo pataisas, nes matydami, koks yra spaudimas, jeigu mes to nepadarysime per šias dvi dienas, tai aš beveik garantuoju, kad mes to nepadarysime niekada.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, raginu pasisakyti prieš ir nepriimti šio įstatymo po pateikimo, ypač netaikyti skubos tvarkos, nes iš tikrųjų gerbiamasis ministras, norėdamas išspręsti faktiškai sukčiavimo atvejį, paprastą sukčiavimo atvejį, kai fiziniai asmenys apsimeta individualiais elektrinių statytojais, o iš tikrųjų yra stambūs pramoniniai gamintojai, užuot sprendęs šitą konkretų atvejį, ministras kerta per visą pramonę ir per tuos mažuosius. Teisės departamento išvados yra nepalankios. Konstatuojama, kad šis įstatymas gali atsidurti Konstituciniame Teisme, dėl teisėtų lūkesčių koncepcijos gali tekti mokėti didžiausias kompensacijas. Iš tikrųjų tai būtų labai nenaudinga.
Siūlau gerbiamajam ministrui išsiaiškinti, įpareigoti ministrą išsiaiškinti, kas yra tie susiję asmenys, kuriuos reikėtų traktuoti kaip stambiuosius gamintojus, perkelti juos iš smulkiųjų gamintojų į stambiųjų gamintojų kategoriją. Taip jie papuls į 10 megavatų kvotą ir patys, tikiuosi, atsiims savo paraiškas. Ypač tai pasakytina apie perpardavinėtojus ir spekuliantus. Tuo tarpu padaryti pauzę, ramiai apsvarstyti komitetuose, Aplinkos apsaugos komitete, Energetikos komisijoje ir parengti gerą, normalų įstatymą, kuris išspręs šią konkrečią problemą ir pakeis iš esmės atsinaujinančių energetikos išteklių finansavimo tvarką, atsisakant finansavimo per tarifą, pereinant prie finansavimo už investicijas. Čia yra esminis dalykas, kurį reikia padaryti. Tuomet baigsis kalbos ir spekuliacijos apie labai aukštas kainas ir apie mums, vartotojams, brangstančią elektros energiją. Saulės energija pinga kiekvienais metais, jau atpigo tris kartus per trejus metus. Taigi remdami investiciją, o ne per tarifą mes iš tiesų sutaupytume valstybės pinigų ir padėtume verslui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria kompleksiniam 2-8 klausimui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 67, prieš – 1, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Balsuojame, kas pritaria siūlymui svarstyti šį įstatymų paketą ypatingos skubos tvarka.
Už balsavo 58, prieš – 17, susilaikė 13. Ypatingai skubai pritarta.
Per šoninį mikrofoną – opozicijos lyderis A. Kubilius. Replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš jau noriu tik repliką pasakyti. Mano įsitikinimu, tikrai labai rizikinga taip skubėti. Įsiskaitykite į Teisės departamento esmines pastabas. Iš tiesų problemų yra, bet ką aš sakiau ir klausdamas, mano įsitikinimu, ne ten yra ieškoma sprendimo.
Pagrindinė problema yra pertekliniai tarifai. Noriu priminti, kad tarifai nepriklauso nei nuo Seimo, nei nuo Vyriausybės. Tai yra Valstybinės kainų ir energetikos komisijos visiškai savarankiška teisė. Jeigu Seimas priimtų įstatymą, kuris numatytų VKEK’ui prievolę atsakyti už savo nustatytus tarifus ir už jų sukeltas pasekmes, tai būtų kur kas protingiau, nes pasekmes sukelia pertekliniai tarifai, ne kokios nors kitos problemos.
Skubėjimas šiuo atveju yra visiškai nepagrįstas. Seimas nieko daug nedirba, gali susirinkti ir po šitų dviejų dienų posėdžių ar vasario pirmomis dienomis, ar dar kuriomis nors dienomis, neskubėdamas ir nesiversdamas per galvą iš tiesų rasti racionalius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Mes nuspręsime, kokie komitetai svarstys, į visas pastabas bus galima atsižvelgti. Repliką po balsavimo? A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gaila, kad trys įstatymų projektai ir tik vienas – už, vienas – prieš. Paprastai būdavo pagal įstatymų kiekį. Tiek to.
Tiesiog noriu priminti kitiems kolegoms, kurie nebuvo praeitame Seime, kad čia yra tas pats garsusis įstatymas, kuriame buvo neva netyčia įsivėlusi klaida ir vietoj žodžio „nuo“ atsirado žodeliai, leidžiantys gerokai padidinti ir hidroenergetikos plėtrą.
Taip pat dar priminčiau energetikos ministrui, kad čia reikėtų peržiūrėti ne tik saulės energetikos plėtrą, bet yra labai daug priimtų ydingų nuostatų, susijusių ir su vėjo energetika. Kai prasidės vėjo jėgainių statyba, lygiai taip pat ne po vieną, nes mes leidome be detaliųjų, be leidimų, be techninių projektų, taip pat nėra apribojimų, bus galima statyti ne vieną jėgainę, o, pavyzdžiui, 100 mažųjų jėgainių parką ir tai taip pat kainuos valstybei milijardines, na, milijonines, investicijas.
Aš tiesiog labai prašau, kad šį priimtume ypatinga skuba, o jeigu galima, paskui dar vis dėlto atkreipkite dėmesį ir į vėjo energetiką, nes ten bus lygiai tas pats.
PIRMININKAS. Dėkoju, Aurelija. Per šoninį mikrofoną – komiteto pirmininkas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamajam kolegai A. Kubiliui norėčiau pasakyti. Jūsų frakcijos narys ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas visą valakitą darė su Atsinaujinančių išteklių įstatymu. O kitas dalykas, buvo jūsų interesas iš Ekonomikos komiteto perduoti Aplinkos apsaugos komitetui, nes puikiai žinojote, kad tame komitete nebus pritarta tokiam jūsų ydingo įstatymo pasiūlymui.
Ir trečias variantas. Aš pats asmeniškai kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, į prokuratūrą dėl buvusio energetikos ministro pono A. Sekmoko neteisėtų veiklų, susijusių su ta veikla, ir net neabejoju, kad buvo padaryta jūsų Vyriausybės narių įtaka, nes tas tyrimas buvo nutrauktas.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministras vis dėlto negalėjo atsakyti, kiek buvo išdalinta megavatų, kai parengtas įstatymas dvejus metus buvo vilkinamas per priėmimo stadiją. Kadangi dalyvavau toje rengimo darbo grupėje, galiu atsakingai pareikšti ir gerbiamajai A. Stancikienei, ir visiems kitiems: 48 megavatai. Ir ne po 30, o po keletą, po 10 megavatų. Tai kas čia darosi mūsų valstybėje? Šiandien instaliuota tik 10, bet tai viskas atsitiko iki įstatymo priėmimo. Dabar neskriauskime tų mažųjų investuotojų, kurie pasistatę ant stogo arba pakeitę stogą ir instaliavę iki 30 kilovatų. Elkimės protingai.
PIRMININKAS. Aš noriu padėkoti visiems už papildomą informaciją, kurią gavo Seimo nariai, susipažindami su šiuo klausimu, ir siūlau eiti toliau. Gerbiamasis Andriau, jūs jau gavote leidimą kalbėti dabar iš karto. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Paklausysiu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai nereaguoju į visiškas nesąmones, kurias čia kalba kolegos, patys turbūt balsavę už šį įstatymą praeitame Seime. Bet įgyvendinimo įstatymas yra atskiras įstatymas ir labai svarbus įstatymas. Kodėl jūs neleidžiate jo pateikti ir dėl jo diskutuoti? Mano įsitikinimu, jame ir atskleidžiama didžiausia yda, nes įgyvendinimo įstatyme visiškai nekalbama apie Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pareigą artimiausiu metu peržiūrėti tarifus.
PIRMININKAS. Jūs žadėjote dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš ir kalbėjau dėl…
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji, tikrai nebūčiau kalbėjęs, bet kai čia tokia demagogija skleidžiama… Pirmiausia tarifai buvo nustatyti daug anksčiau. Jeigu būtų buvę nustatyti protingi tarifai, niekas tais paskutiniais mėnesiais nebūtų ėję ir reikalavę tų leidimų. (Balsai salėje) Jeigu norėsite, bus pateikta informacija, kam tie leidimai yra išduodami. Mes atliksime teisminį tyrimą, pamatysite, kad daugelis žmonių, kurie visiškai nieko bendra neturi nei su verslu, neturi jokio turto, bet tai yra, aš nenoriu kalbėti, man būtų gal nesolidu minėti tam tikrus faktus ir atvejus… tegul ištiria teisėsaugos institucijos. Yra Graikijos variantas, kai randama skylė pasipelnyti valstybės sąskaita, o tai sudarytų didžiulių nuostolių valstybei. Čia ir yra pavyzdys, kai nesivadovaujama analize, sveika logika ir priimami įstatymai bei Vyriausybės nutarimai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš noriu pakviesti visus pasinaudoti kaštų naudos principu priimant visus įstatymus. Gerbiamieji kolegos, lieka… (Balsai salėje) Teisingai. Kokį komitetą siūlote pagrindiniu? (Balsai salėje)
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia nėra ką siūlyti, yra Aplinkos apsaugos komiteto prerogatyva, nes tai numato Statutas. Bet aš prašyčiau, kad šitą klausimą kaip papildomas komitetas svarstytų Ekonomikos komitetas. Jie – 10 val., o mes – apie 12 val.
PIRMININKAS. Tai ir Biudžeto ir finansų komitetas, nes čia pinigų labai daug?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Su biudžetu čia niekas nesusiję.
PIRMININKAS. Supratau. Labai ačiū. Gerbiamasis A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ekonomikos komitetas būtinai turi svarstyti, nes ši ministerija yra Ekonomikos komiteto kuruojama sritis. Bet aš norėčiau pasiūlyti ir Energetikos komisiją, kurią mes šiandien turime sukūrę.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti, kad pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas ir yra komisija, jeigu nori, tegul svarsto. Čia pagal mūsų Statutą nedraudžiama svarstyti bet kuriai komisijai ir pateikti savo išvadas. Dėkoju. (Balsai salėje) Visiems trims.
16.53 val.
Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4252ES, Vidaus vandenų transporto kodekso 1 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 42 straipsniu ir Kodekso priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4253ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 228 ir 229 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4251ES (pateikimas)
Liko 2-11a ir 2-11b klausimai. Labai atsiprašau, mes taip toli nutolom, kad užmiršom, kad nesvarstėme 2-5 klausimo. Kviečiu į tribūną susisiekimo viceministrą A. Šliupą pristatyti 2-5 kompleksinį klausimą – Prekybos laivyno įstatymo, Vidaus vandenų transporto kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimus.
A. ŠLIUPAS. Ačiū, pirmininke. Trumpai apie siūlymų esmę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, juo iš dalies keičiamas reglamentas Nr. 2006/2004, parengė ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui šiuos įstatymų projektus.
Pirmasis – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 228 ir 229 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1181 straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 361 straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 1 straipsnio pakeitimo, kodekso papildymo 42 straipsniu ir kodekso priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
Įstatymų projektais siekiama tinkamai įgyvendinti 2012 m. gruodžio 18 d. įsigaliojusio reglamento nuostatas ir paskirti Lietuvos saugios laivybos administraciją institucija, atsakinga už reglamento nuostatų, susijusių su jūrų ir vidaus vandenų transportu vykstančių keleivių vežimu ir jūrų kruizų paslaugomis, vykdymo užtikrinimą, o Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą siūloma paskirti institucija, nagrinėjančia keleivių skundus dėl minėtame Europos Sąjungos teisės akte įtvirtintų teisės pažeidimų. Be to, siūloma papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą 118 straipsniu, nustatančiu, kad reglamento nuostatų pažeidimas užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1500 Lt.
Šie projektai turės teigiamą įtaką tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir visos Europos Sąjungos jūrų ir vidaus vandenų transporto plėtrai. Užtikrinus reglamento nuostatų vykdymą nacionalinėje teisėje, bus įtvirtintas keleivių nediskriminavimas. Vežėjams siūlant vežimo paslaugas nustatyti reikalavimai dėl būtiniausios keleiviams teiktinos informacijos, nediskriminavimo ir pagalbos neįgaliesiems bei riboto judumo asmenims sąlygos reglamentuos keleivių teises atšaukus kelionę ar vėlavimo atveju. Tokiu būdu bus užtikrintas aukštas keleivių apsaugos lygis ir sudaromos sąlygos didinti vandens transporto konkurencingumą.
Paskyrus valstybės institucijas, atsakingas už keleivių, jūrų ir vidaus vandenų transportu keliaujančių neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų apsaugą ir pagalbos taisyklių, įtvirtintų reglamente, vykdymo užtikrinimą, taip pat už keleivių ir jūrų kruizų dalyvių skundų dėl jų teisių pažeidimų nagrinėjimą, bus užtikrinamas efektyvus teisės aktų reikalavimų laikymasis, vienodų konkurencinių sąlygų tarp jūrų ir vidaus vandenų transporto paslaugas teikiančių subjektų taikymas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo priimti teikiamus įstatymų projektus. Tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Jūsų niekas nenori klausti. Labai ačiū, galite sėstis į jums skirtą vietą. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Balsuoti nereikia. Labai ačiū. Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje. Atsiprašau, dėl paskutiniojo, dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Ekonomikos komitetas yra papildomas, o pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje.
16.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-135, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 ir 801 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-136 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas ir jį lydintysis Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 25 ir 801 straipsnių pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, minėti Statuto ir su tuo susiję nuostatų pakeitimai yra dėl teisės aktų pakeitimo. Nustojo galioti Operatyvinės veiklos įstatymas ir pradėjo galioti Kriminalinės žvalgybos įstatymas, todėl atitinkamai keičiama terminologija. Nuostatai yra suderinami su galiojančiu Kriminalinės žvalgybos įstatymu. Tik tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Matau, kad niekas nenori klausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariam.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. (Balsai salėje)
Pareiškimų neturime. Tuomet prašom registruotis.
Užsiregistravo 70.
Sausio 15 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcja; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.