AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energetikoje plėtrą.

Po Įstatymo priėmimo pastebėtas didžiulis susidomėjimas saulės energetika – sulaukiama tūkstančių prašymų plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos energijos elektrines. Nuo 2011 m. gegužės, kai buvo priimtas šis įstatymas, iki 2012 m. gruodžio mėnesio Energetikos ministerija yra išdavusi daugiau nei 5000 leidimų plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos energijos elektrines, o pagal šiuos leidimus galimų pastatyti elektrinių suminė galia viršija 200 MW. Detali informacija pateikta lentelėje žemiau.

	Saulės elektrinės	Leidimų skaičius, vnt.	Suminė įrengtoji galia, MW
1.	Leidimų plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iki 2011-05-23*	76	39
2.	Leidimų plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus nuo 2011-05-24**	5213	157
2.1.	Iš jų elektrinės iki 30 kW	5199	151
3.	Iš viso leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus	5289	196
4.	Neišnagrinėta pateiktų paraiškų	10000	300
5.	Iš viso numatomų statyti elektrinių	~15000	~450
6.	Leidimų gaminti elektros energiją (veikiančių elektrinių)	259	10

* iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo

** po Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo

Įstatymo projekto rengėjų nuomone, tokia atsinaujinančios energetikos plėtra nėra darni ir ateityje gali lemti ženklų elektros energijos tarifo vartotojams didėjimą. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, susiklosčiusiai situacijai didelę įtaką turėjo tai, kad šiuo mažosios iki 30 kW įrengtosios galios saulės šviesos ir vėjo energijos elektrinės nėra įskaičiuojamos į bendrą siektiną plėtros uždavinį iki 2020 metų, taigi, jų plėtra niekaip neapribota. Taigi stabdyti šių elektrinių neribotą plėtrą ir kartu elektros energijos kainos vartotojams augimą pagal galiojančias Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas nėra galimybių. Dėl šių priežasčių Įstatymo projektas teikiamas ypatingos skubos tvarka. Numatoma saulės elektrinių plėtros įtaka tarifui pateikta lentelėje žemiau.

Suminė saulės elektrinių galia, MW	VIAP lėšų poreikis, mln. Lt per metus	Elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimas, ct/kWh
10	12	0,12
50	60	0,6
100	120	1,2
200	240	2,4
300	180	3,6
400	480	4,8
450	540	5,4

Šiuo metu pastebima galimų investuotojų koncentracija į vienintelį atsinaujinančios energetikos sektorių – mažųjų saulės elektrinių statybą – yra žalinga tiek energetikos sistemai, tiek atsinaujinančiai energetikai. Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas turėtų būti plėtojamas taip, kad būtų darniai naudojami visi galimi ištekliai, atsižvelgiant į jų ekonominį potencialą ir indėlį į šalies energetinę sistemą bei ekonomiką.

Pažymėtina, kad Įstatymo projektu nėra siekiama stabdyti atsinaujinančių išteklių energetikos ar išskirtinai saulės energetikos plėtrą.  Siūlomų pakeitimų esmė – darnios energetikos plėtros užtikrinimas, suteikiant galimybes vystytis energijos gamybai iš visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių, siekiant, kad energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas būtų taikomas atsižvelgiant į ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus.

Įstatymo projekto pirminė siūlytoja ir rengėja – Energetikos ministerija.

2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energetikos sektoriuje plėtrą.

Įstatymo projektu siekiama atsisakyti išimtinių sąlygų elektrinių iki 30 kW įrengtosios galios plėtrai. Įgyvendinant siūlomą reguliavimą, visos didesnės nei 10 kW įrengtosios galios elektrinės konkuruotų aukcionuose, organizuojamuose kiekvienai technologijai, sudarant sąlygas vystyti ekonomiškai efektyviausius projektus. Mažesnes nei 10 kW įrengtosios galios elektrines galėtų statytis vartotojai savo reikmėms ir perteklinę elektros energiją tiekt i į elektros tinklus nustatytu tarifu.

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai,

Šiuo metu įstatymo projekte aptarti klausimai reglamentuoti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu (toliau – Įstatymas).

Įstatymas numato, kad visi gamintojai, ketinantys statyti didesnės nei 10 kW įrengtosios galios elektrines, dėl 12 metų mokamo tarifo turi konkuruoti aukcione, tuo tarpu mažesniųjų elektrinių vystytojai turi gerokai lengvesnes sąlygas – gavę leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ne konkurso būdu, jie gauna teisę statytis elektrinę ir yra užtikrinti dėl to, kad ją baigę 12 metų gaus Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatytą tarifą jos pagamintai elektros energijai.

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujų reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo 2 straipsnį dviem naujomis apibrėžtimis – perteklinės energijos ir maksimalios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios, kadangi šios sąvokos naudojamos Įstatymo tekste, tačiau ne visais atvejais aišku, kaip jos turėtų būti interpretuojamos.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, atsisakant dabartinės Įstatymo nuostatos, kad mažosios iki 30 kW įrengtosios galios saulės šviesos ir vėjo energijos elektrinės nėra įskaičiuojamos į bendrą siektiną plėtros uždavinį iki 2020 metų. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, tokia nuostata gali lemti neadekvačią Įstatymo tikslams šių elektrinių plėtrą, kuri ilgainiui didins naštą elektros energijos vartotojams. Taip pat reikėtų pastebėti, kad šių elektrinių pagaminama elektros energija bus įskaičiuojama į siekiamą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo rodiklį (atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, turi sudaryti ne mažiau kaip 23 procentus), dėl to, siekiant tikslų ir uždavinių suderinamumo, jų įrengtoji galia taip pat turėtų būti įskaitoma į siektinus uždavinius, padidinus saulės šviesos energijos elektrinių įrengtosios galios plėtros tikslą.

Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Įstatymo 13 straipsnį nauja 5 dalimi, nustatančia, kad skatinimo kvotų paskirstymas stabdomas, elektrinių įrengtajai galiai pasiekus šiame straipsnyje nurodytus įrengtųjų galių dydžius. Taip pat apibrėžiama, kaip yra skaičiuojama elektrinių suminė galia (ji nustatoma kaip  galiojančių iki Įstatymo ir po jo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimų gaminti elektros energiją suma).

Atsižvelgiant į kitose Europos Sąjungos šalyse taikomas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių paramos schemas, siūloma pakeisti „mažųjų“ elektrinių sąvoką. Šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje tokia elektrine laikomos elektrinės, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW. Įstatymo projektų nuomone, mažosiomis elektrinėmis turėtų būti laikomos mažesnės galios, iki 10 kW, elektrinės – tokia elektrinės galia iš esmės atitinka vieno namų ūkio poreikius, kita vertus, tokio dydžio elektrinės gali būti įrengiamos namų valdose, ant jose esančių pastatų. Asmenys, įsirengę tokias elektrinės, turės galimybę parduoti elektros energiją į elektros tinklus, tuo tarpu visi didesnės nei  10 kW galios elektrines statantys asmenys, numatantys jose pagamintą elektros energiją tiekti į elektros tinklus, privalės dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionuose.

Įstatymo projekto 2, 5 ir 6 straipsniais siūlomi atitinkami pakeitimai Įstatymo 11, 16 ir 20 straipsniuose. Įstatymo projekto 6 straipsniu iš dalies keičiama fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio nustatymo tvarka, atsisakant kai kurių rodiklių, naudojamų skaičiavimuose, taip pat dabartinė nuostata, kad tarifų didžiausi galimi dydžiai peržiūrimi kartą per metus, koreguojama, nustatant, kad jie peržiūrimi ne dažniau nei du kartus per metus. Tokia nuostata suteiktų galimybę valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai greičiau reaguoti į sparčiai kintančius įrangos kaštus ir atitinkamai perskaičiuoti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius. Įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad gamintojui taikomas toks fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis, koks galiojo tais metais, kai jam išduotas leidimas gaminti elektros energiją (šiuo metu tarifo dydis nustatomas leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo metu). Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata neturės įtakos skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų laimėtojams nustatytų tarifų – jiems, kaip numato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnis, bus taikomas aukciono būdu nustatytas tarifas.

Taip pat siūloma koreguoti Įstatymo 20 straipsnio 8 dalį, pašalinant neapibrėžtumą dėl skatinimo priemonių taikymo gamintojams, kurie leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki Įstatymo įsigaliojimo ne konkurso būdu. Konkursai tokių leidimų išdavimui galiojančiais teisės aktais nebuvo nustatyti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 patvirtintas Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašas (2004 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 25 redakcija). Konkursai buvo numatyti tik vėjo elektrinėms, kurių galia didesnė kaip 250 kW. Kitokių elektrinių – hidroelektrinių, biomasės, saulės, iki 250 kW galios vėjo elektrinių, plėtrai konkursai iki Įstatymo galiojusiuose teisės aktuose nenumatyti ir nebuvo organizuojami.

Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, nustatančią elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidų paskirstymą tarp gamintojo ir tinklo operatoriaus. Dabartinėje Įstatymo redakcijoje numatyta, kad elektrinės, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, prie elektros tinklo prijungiamos nemokamai. Siūloma atsisakyti šios nuostatos.

Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi siūloma numatyti, kad įrengiant ne didesnės nei 10 kW įrengtosios galios elektrines, nereikalingas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Šia siūloma nuostata siekiama sumažinti su leidimų mažosioms elektrinėms išdavimu susijusią administracinę naštą. Pažymėtina, kad šis palengvinimas nepanaikina elektrinių plėtotojų pareigos laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei kitų statybos, aplinkos apsaugos, kultūros paveldo ir kitų su elektrinės statyba  susijusių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.  Įstatymo projekto 5 straipsnio  2 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, atsisakant sąlygos, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gali būti neišduodamas tuo atveju, kai gamintojas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas kaip mokesčių mokėtojas, reikalavimus. Pakeitimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad dabartinėje Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, taip pat reglamentuojančio leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje išdavimą, taip pat atsisakyta atitinkamos nuostatos, kuri iš esmės yra papildoma administracinė našta.

Įstatymo projekto 4 straipsniu, siekiant aiškumo ir sklandaus Įstatymo nuostatų dėl ketinimų protokolo pasirašymo įgyvendinimo  siūloma patikslinti Įstatymo 14 straipsnio 10 ir 13 dalis bei panaikinti šio straipsnio 16 dalį.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Asmenims, valdantiems jau veikiančias elektrines, šios veiklos sąlygos nesikeis. Asmenys, jau turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotus iki Įstatymo projekto priėmimo, ir pradėję įgyvendinti projektus, galės juos baigti leidimo plėtoti metu nustatytomis sąlygomis. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių šiuo metu nebaigtų projektų vystytojams, atidėtas įstatymo įsigaliojimas.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projekto įgyvendinimas nepakeis verslo sąlygų ir neturės neigiamo poveikio investicijų atsinaujinančios energetikos sektoriuje plėtrai, kadangi galiojančių teisės aktų pakeitimai bus taikomi tik naujiems projektams, inicijuotiems po Įstatymo projekto priėmimo.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.

Šiuo metu Įstatymo projektu aptarti klausimai reglamentuoti:

1) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu,

2) Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827,

3) Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų regionų ir jiems priskirtų skatinimo kvotų sąrašu, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 810;

4) Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-233.

Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti 2-4 punktuose nurodytus teisės aktus.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

Įstatymo projekte pateikti terminai derinami Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys

Priėmus Įstatymo projektą, bus reikalingi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų regionų ir jiems priskirtų skatinimo kvotų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 810, pakeitimai, leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje išdavimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai.

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)

Papildomų lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. Supaprastinus leidimų išdavimo procedūras mažosioms elektrinėms, kaip numatyta Įstatymo projekto 5 straipsnyje, bus sutaupyta biudžeto lėšų, šiuo metu skiriamų leidimų išdavimo paslaugai teikti.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Pirminis Įstatymo projektas buvo derintas su suinteresuotoms institucijoms.

14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai

Įstatymo projektą parengė Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyrius (vedėja Viktorija Sankauskaitė, tel. 8 706 64696).

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos Sąjungos terminų žodyną Eurovoc

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „atsinaujinantys energijos ištekliai“, „saulės šviesos energijos“, „fiksuotų tarifų“.

______________________

Energetikos ministras                                                    Jaroslav Neverovič