LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino būtinybė tobulinti steigiamos įstaigos prie Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos, vadovui keliamus reikalavimus.
Projekto pirminis siūlytojas – Seimo narys
2. Parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus asmeniui, priimamam į Lietuvos kultūros tarybos (toliau – Taryba) pirmininko pareigas, dalies jų atsisakant bei numatant naujus.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti klausimai
Šiuo metu asmuo, priimamas į Tarybos pirmininko pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų veiklos kultūros ir meno srityje patirtį.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos
Projektu siūloma nustatyti, kad į Tarybos pirmininko pareigas pretenduojantis asmuo atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, išmanytų kultūros ir meno raidos procesus, turėtų vadovaujamojo darbo patirties. Siūloma atsisakyti reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 5 metų veiklos kultūros ir meno srityje patirtį, tačiau numatyti, kad asmuo, priimamas į Tarybos pirmininko pareigas, turėtų vadovaujamojo darbo patirtį.
Logiška, kad asmeniui, priimamam į Tarybos pirmininko pareigas, Įstatyme yra numatytas reikalavimas atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas. Taip pat svarbu, kad šias pareigas užimantis asmuo išmanytų kultūros ir meno procesus, tad šis reikalavimas tinkamas ir jo užtenka, siekiant užtikrinti, kad Taryba efektyviai įgyvendintų kultūros politiką.
Tačiau Tarybos pirmininko funkcijos, nurodytos Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, iš esmės yra susijusios su viešojo administravimo veikla. Tarybos pirmininkas privalės organizuoti Tarybos kaip valstybės biudžetinės įstaigos veiklą. Pirmiausia tai bus veikla, susijusi su valstybės biudžeto lėšų skirstymu ir jų naudojimo kontrole. Tarybos pirmininkas turės užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą vidaus kontrolę. Jam taip pat teks užtikrinti, kad įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, valdyti personalą, garantuoti buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentų teisingumą. Tokiai veiklai reikia turėti patirtimi pagrįstos kompetencijos, išmanyti ir sugebėti taikyti praktiškai Lietuvos Respublikos įstatymus (Valstybės tarnybos, Biudžeto sandaros, Biudžetinių įstaigų, Viešojo administravimo), Vyriausybės nutarimus, kultūros ministro įsakymus, tarptautinius dokumentus.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, reikalavimas Tarybos pirmininkui turėti „ne mažesnę kaip 5 metų veiklos kultūros ir meno srityje patirtį“ akivaizdžiai perteklinis, jis riboja asmenų, galinčių pretenduoti į šias pareigas skaičių, nes pagrindinis reikalavimas valstybės įstaigos vadovui vis tik turėtų būti jo gebėjimai viešojo administravimo srityje, susiję su bendraisiais reikalavimais, kurie taikomi valstybės tarnyboje.
Atsižvelgiant į atliktinų funkcijų pobūdį, svarbiau, kad asmuo, priimamas į Tarybos pirmininko pareigas, turėtų vadovaujamojo darbo patirties. Todėl siūlytina vietoj patirties kultūros ir meno srityje reikalavimo įrašyti reikalavimą vadodavimo patričiai.
Manytina, jog siūlomos nuostatos sudarys palankesnes sąlygas Tarybai efektyviai veikti, siekti jai Įstatyme nustatytų tikslų, tapti svarbia valstybės kultūros įstaiga.
5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus siūlomą Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Projektas neturėtų daryti įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projekto įgyvendinimas nepablogins verslo sąlygų ir jo plėtros.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą
Priėmus Projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas atitinka keliamus reikalavimus, jame nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingų lydimųjų teisės aktų rengimas
Projektui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų nereikės.
12. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti Įstatymo įgyvendinimas
Projekto įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus.
14. Įstatymo projekto autorius
Projekto autorius – Seimo narys
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Administracinis vienetas“, „kultūros politika“, „taryba“.
Seimo nariai: Audronė Pitrėnienė
Kęstutis Daukšys
Jaroslav Narkevič
Rima Baškienė