AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 3², 235, 254, 327 IR 403

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO KODEKSO 95 STRAIPSNIO

PAPILDYMO IR PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą

Lietuvos Respublikos Seimas 2012-11-27 grąžino įstatymų projektus Nr. XIIP-13 ir Nr. XIIP-14 iniciatoriams tobulinti. Teikiami projektai patobulinti pagal Seimo Teisės departamento 2012-11-26 išvadą.

Dabartinis nevienareikšmis teisinis reguliavimas iš esmės nesudaro juridinių prielaidų nagrinėti bylas dėl imunitetą baudžiamajai atsakomybei turinčių asmenų padarytų nusikalstamų veikų. Asmenų imunitetai nuo baudžiamosios atsakomybės yra įtvirtinti Konstitucijoje ir kai kuriuose įstatymuose. Konstitucijos 86 straipsnyje numatyta, jog Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Konstitucijos 62 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojoj atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Analogišką Ministro Pirmininko ir ministrų imunitetą numato Konstitucijos 100 straipsnis, teisėjų imunitetą – Konstitucijos 114 straipsnis. Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnyje numatyta, jog kandidatas į Seimo narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė. Teismų įstatymo 47 straipsnis numato, jog teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką.

Konstitucinis Teismas 2002-12-24 nutarime yra konstatavęs, jog Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams bei teisėjams tam, kad jie galėtų vykdyti jiems nustatytas funkcijas, Konstitucijoje yra nustatytas ypatingas teisinis statusas, apimantis ir imunitetus: asmens neliečiamybę, ypatingą patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tvarką. Jokie kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų.

Konstitucijos ir įstatymų normose, apibrėžiančiose Seimo narių, kandidatų į Seimo narius, Vyriausybės narių, teisėjų imunitetus, nurodyta, jog jie negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat jų imunitetas siejamas su draudimu taikyti jų atžvilgiu tam tikras griežčiausias procesinės prievartos priemones. Pažymėtina, kad, nors Konstitucija numato tam tikriems asmenims teisinį imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis negali tapti priežastimi išvengti baudžiamosios atsakomybės, kitaip būtų pažeistas kitas konstitucinis principas – asmenų lygybės prieš įstatymą.

Iš esmės sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, susidaro situacija, kuomet esamos įtvirtintos teisės normos reglamentuoja baudžiamojo proceso negalimumo ir baudžiamojo proceso atnaujinimo klausimus tik ikiteisminio nusikalstamos veikos tyrimo stadijoje. Tuo tarpu esamas teisinis reguliavimas aiškiai nesudaro juridinių prielaidų teisminio proceso metu spręsti klausimą dėl baudžiamojo proceso atnaujinimo asmeniui, kuris prarado (neteko) imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės, mat šiuo metu galiojančio BPK 3² straipsnio redakcija numato šio klausimo reglamentavimą tik kalbant apie negalimumą surašyti pranešimą apie įtarimą, įtariamojo apklausą ir pan. Baudžiamojo proceso teisės teorija, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos aiškinimas nesudaro prielaidų pagal esamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą minėtame BPK straipsnyje, reguliuoti teisinių santykių ir teisminio bylos nagrinėjimo stadijose taikant baudžiamojo proceso nuostatų analogiją. Visuotinai pripažįstama, ką patvirtina ir konstitucinės justicijos bylų aiškinimas, kad įstatymo analogija baudžiamojo proceso rėmuose leistina tik tais atvejais, jeigu tai nesusiję su asmens, kuris tampa baudžiamojo proceso teisinių santykių dalyviu, teisinės padėties (procesinio statuso) apsunkinimu ar kitokiu statusu, kurio turėjimas teisėsaugos institucijoms ar teismui leidžia taikyti jo atžvilgiu procesines prievartos priemones, kitas teisines priemones, galinčias suvaržyti tokio asmens teises, laisves bei procesinius interesus.  Taigi šiuo metu BPK numato baudžiamojo proceso atnaujinimo galimybę asmeniui netekus imuniteto ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau bylos nagrinėjimo teisme stadijoje šiuo atžvilgiu teisiniam reguliavimui trūksta teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo, kas lemia, kad šiems asmenims sudaroma galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės už Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytų veikų padarymą. Pabrėžtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas susijęs tik su BPK taikymo praktikoje problemų išsprendimu, t.y. naujų teisės normų sukūrimu siekiant išvengti dviprasmiško BPK teisės normų taikymo procese.

Be to, būtina papildyti BK 95 straipsnį nauja nuostata, pagal kurią baudžiamosios atsakomybės senaties eiga būtų stabdoma tam laikotarpiui, kai baudžiamasis procesas buvo negalimas dėl asmens turimo imuniteto. Ši siūloma teisės norma tik suvienodina tą patį teisinį statusą turinčių asmenų padėtį baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, kadangi netekus imuniteto, visi asmenys prieš įstatymą tampa lygūs.

Pirminis projektų iniciatorius – Seimo narys Vitalijus Gailius. Asmuo, dalyvavęs rengiant ir tobulinant projektus – Seimo narys Vitalijus Gailius.

2. Projekto tikslai ir uždaviniai

Baudžiamojo proceso kodekso 3², 235, 254, 327 ir 403 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto

(toliau – BPK projektas) tikslas – įstatyme aiškiai įtvirtinti bylos nagrinėjimo teisminiame procese atnaujinimo galimybę, kai asmuo netenka imuniteto.

BPK projekto uždavinys – BPK paskirties – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų – įgyvendinimas bei lygiateisiškumo įstatymui ir teismui principo taikymo užtikrinimas.

Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektu (toliau – BK projektas) siekiama užkirsti kelią asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės aiškiai numatant, kad galiojant teisiniam imunitetui apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties skaičiavimas būtų stabdomas.

BK projekto uždavinys – konstitucinio asmens lygybės prieš įstatymą principo įgyvendinimas netekus specialų teisinį statusą užtikrinančio imuniteto.

3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu

Šiuo metu BPK 3² straipsnis numato, kad, jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Baudžiamasis procesas gali būti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Pagal sisteminį BPK aiškinimą matyti, kad baudžiamojo proceso atnaujinimo galimybė dėl imuniteto panaikinimo aiškiai nustatyta tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau aiškaus teisinio reguliavimo pasigendama bylos nagrinėjimo teisme stadijoje.

BK 95 straipsnis numato kelis konkrečius atvejus, kada senaties eiga sustoja, tačiau neišskiria senaties termino skaičiavimo sustabdymo atvejo dėl asmens teisinio imuniteto galiojimo.

4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos

BPK projektu siūloma aiškiai įtvirtinti nuostatą, kad asmens, netekusio pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turimą imunitetą, atžvilgiu būtų galimas baudžiamosios bylos teisminėse proceso stadijose atnaujinimas.

BK projektu siekiama nustatyti, kad, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kai yra gautas kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Turės įtakos kriminogeninės situacijos gerėjimui bei korupcijos mažinimui.

7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priėmus projektus esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nebus.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą

Priėmus projektus, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.

10. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai

Įstatymų projektų įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų priimti nereikės.

12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms

Įstatymų įgyvendinimas pareikalaus elementarių ir nežymių valstybės biudžeto lėšų, kiek tai susiję su bylų nagrinėjimo teismuose sąnaudomis, tačiau nedidins valstybės biudžeto deficito.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Negauta.

14. Projekto rengėjai

Įstatymų projektus rengė Seimo narys Vitalijus Gailius.

15. Projekto reikšminiai žodžiai

„Imunitetas”, „baudžiamoji atsakomybė”, „bylos atnaujinimas“, „apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis“, „senaties eigos sustabdymas“, „kaltinamasis“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia:                                                                                            

Seimo nariai

Vitalijus Gailius

Remigijus Šimašius

Dalia Teišerskytė

Algis Kašėta

Eugenijus Gentvilas

Eligijus Masiulis

Petras Auštrevičius

Dalia Kuodytė

Gintaras Steponavičius