LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 13
STENOGRAMA
2012 m. gruodžio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GAPŠYS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, malonu visus matyti. Norėčiau paprašyti užimti savo darbo vietas. Skelbiu 2012 m. gruodžio 18 d., antradienio, plenarinio posėdžio pradžią.
10.02 val.
Gerbiamieji kolegos, 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas, o po to – kitų partijų, nedalyvaujančių valdančiojoje daugumoje, pranešimas. Kviečiu į tribūną pristatyti darbotvarkę… Labai atsiprašau. Turit darbotvarkę. Noriu visų pirma paprašyti registruotis.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Tęsiame plenarinį posėdį. Dėl darbotvarkės kokių būtų klausimų, pasiūlymų, pastabų? Seniūnų sueigoje… Gerbiamoji I. Šiaulienė, Socialdemokratų frakcijos seniūnė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF*). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-24 klausimą – dėl Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo ir r-1 klausimą, nes frakcija kreipsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, ar galima laikyti išrinktu Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotoją.
PIRMININKAS. B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-24 klausimą. (Balsai salėje) Paprašė?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, ką tik paprašė.
Gerbiamieji kolegos, yra tokia situacija. Eligijau, jeigu galima, pradžioje šiek tiek dėl B. Bradausko ir I. Šiaulienės pasiūlymo. Tiesiog yra surinkti 47 parašai, mes negalime, tik, kai prieisime prie to klausimo, jūs galėsime paprašyti pertraukos iki kito posėdžio. Mes dabar pagal Statutą neturime jokios teisės išbraukti. Jis turi būti darbotvarkėje, nes yra surinkti parašai. Ačiū. Sutinkate su tuo?
Gerbiamasis E. Masiulis. Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašytume iš darbotvarkės išbraukti ir perkelti į ketvirtadienį 1-5 ir 1-6 klausimus, tai yra dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų išrinkimo. Priežastis yra ta, kad kandidato iš opozicijos kandidatūra į Seimo Pirmininko pavaduotojus nėra suderinta su Seimo Pirmininku.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Yra pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės 1-5 ir 1-6 klausimus. Balsuojame. Prašau balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, už – 41, prieš – 47, susilaikė 29. Darbotvarkėje 1-5 ir 1-6 klausimai lieka.
Dėl r-1 klausimo taip pat pagal Seimo statutą pertraukos iki kito posėdžio bus galima paprašyti tik tada, kai prieisime prie šio klausimo. Mes kol kas išbraukti šio klausimo negalime.
Gal būtų dar kokių pasiūlymų, pastabų dėl darbotvarkės? (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Jau viskas buvo paaiškinta. Tiesiog, kai bus tas klausimas, bus galima paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
Bendru sutarimu galime po visų diskusijų, svarstymų pritarti darbotvarkei? Ačiū.
Kviečiu į tribūną kitų frakcijų, kurios nedalyvauja valdančiojoje daugumoje, atstovus perskaityti savo pareiškimus.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gapšys.
10.06 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS (V. GAPŠYS, DPF). Ačiū. Prašom. V. Stundys – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos politinė deklaracija. 2012 m. gruodžio 18 d. Vilnius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Seime, būdama ištikima savo partijos konservatyviosioms ir krikščioniškosios demokratijos vertybėms bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 2012 m. rinkimų programai, nepritardama XVI Vyriausybės programai ir jos formavimo principams, remdamasi Seimo statuto 41 straipsniu, skelbiasi opozicine frakcija ir pažymi, kad, pirma, sveikiname naują – XVI Vyriausybę dėl programinio pasiryžimo laikytis fiskalinės drausmės, dėl įsipareigojimo Lietuvos konvergencijos programoje numatytu tempu per artimiausius keletą metų siekti subalansuoto biudžeto bei dėl neatidėliotinos būtinybės būti pasirengus įsivesti eurą. Tačiau pažymime, kad su šiais siekiais visiškai nedera Vyriausybės programoje išdėstyti neapibrėžti ketinimai didinti įvairias išlaidas bei įgyvendinti įvairias mokestines lengvatas, kurios mažins biudžeto pajamas. Mes nepritariame dėl tokio naujos Vyriausybės vienas kitam prieštaraujančių, nesąžiningų finansinių pažadų dalinimo ir nuosekliai ginsime nuostatas, kurios apsaugotų Lietuvą ir jos žmones nuo finansinio populizmo ir didesnio socialinio neteisingumo.
Kritiškai vertiname tai, kad Vyriausybės programoje stinga aiškių įsipareigojimų tęsti strateginius šalies energetinės nepriklausomybės darbus, kurie garantuotų mažesnes energijos kainas Lietuvos gyventojams ir kitiems vartotojams, sudarytų palankias sąlygas verslo plėtrai ir jo konkurencingumui, o Lietuvą išvaduotų iš Rusijos monopolininkų griaužtų ir įtvirtintų mūsų nepriklausomybę. Vyriausybės programoje pasigendame siekių kurti modernią, stiprią, konkurencingą Lietuvą, ambicingo šios srities darbų tęstinumo bei konkretumo.
Nepritariame Vyriausybės programoje išdėstytų užsienio ir gynybos politikos krypčių geopolitiškai dviprasmiškam apibrėžimui, kuriame nebelieka aiškios Rytų–Vakarų takoskyros, tokių dviprasmiškų nuostatų įgyvendinimas gali silpninti mūsų pačių gebėjimą gintis ir strateginę partnerystę su svarbiausiais Vakarų partneriais, įskaitant ir JAV.
Nepritariate ir toms Vyriausybės nuostatoms, kuriomis potencialiai yra kėsinamasi į kertines žmogiškąsias vertybes, kartu ir į Lietuvos valstybingumo pamatus. Programoje matome skaudžias atakas prieš tradicinę šeimą, norą sugriauti viską, kas gero pasiekta Lietuvos švietimo sistemoje, bei grėsmingus pažadus, kurių įgyvendinimas paskatintų tautinių mažumų dezintegracijos procesus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pažymi, kad naujoji Vyriausybė tampa koalicijos sukurto neapibrėžtumo įkaite, nes formavosi neatsižvelgdama į vieno iš koalicijos partnerių nebaigtą svarstyti bylą, žinant, kad jai pateikti sunkūs įtarimai. Dėl to visai koalicijai gali iškilti legitimumo problema.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, dirbdama opozicijoje, yra pasirengusi toliau ryžtingai ginti Lietuvai ir jos piliečiams svarbius dalykus: atsakingą ir išmintingą finansų politiką, energetinę nepriklausomybę, šiuolaikišką, Europoje ir pasaulyje konkuruoti gebančią ekonomiką, krikščioniškąsias ir šeimos vertybes, patriotizmą, skaidrų teisingumą ir dorą žmogų ugdančią švietimo sistemą. Mes visada buvome neabejingi mūsų valstybės ir jos piliečių reikalams, mes tokie ir liksime, todėl ir opozicijoje konstruktyviai dirbdami sieksime rimtų nacionalinės svarbos tikslų, paremsime Vyriausybę, jeigu ji tokiems darbams taip pat ryšis. Stipri ir nepriklausoma, klestinti ir kurianti Lietuva, savarankiškas ir iniciatyvus žmogus buvo, yra ir bus mūsų pamatinis tikslas.
Frakcija savo seniūnu išrinko A. Kubilių, pirmuoju pavaduotoju – J. Razmą, pavaduotojais – V. V. Margevičienę ir V. Stundį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Opozicinės frakcijos Liberalų sąjūdžio vardu – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos politinė deklaracija.
Nepritardama XVI Vyriausybės programai, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio frakcija skelbiasi opozicine Seimo frakcija dėl šių priežasčių.
Pirma. Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje nėra aiškios vizijos, kaip bus skatinama ekonomika, kuriamos naujos darbo vietos ir investicijoms palanki aplinka. Liberalų sąjūdžio frakcijai griežtai nepriimtinas programoje numatytas didesnis pajamų apmokestinimo progresyvumas, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, įvardintos prielaidos didinti kapitalo apmokestinimą. Lietuvoje daugiau uždirbantys jau ir šiuo metu sumoka daugiau mokesčių, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos iškreipia sąžiningą rinką ir realiai gyventojams prekių neatpigina, o didinant kapitalo apmokestinimą šalyje investicijų nedaugės, bus priešingai. Vadinasi, kartu mažės ir darbo vietų.
Antra. Atsižvelgiant į Vyriausybės programą, jeigu bus įgyvendintos kai kurios jos nuostatos, kyla pagrįstų abejonių, ar valstybė pajėgs laikytis priimto Fiskalinės drausmės įstatymo, tai yra ar valstybės išlaidos netaps ženkliai didesnės nei pajamos, ar valstybės finansai artimiausių kelerių metų perspektyvoje atitiks Mastrichto kriterijus.
Trečia. Konkurencingas, kokybiškas ir lengvai prieinamas paslaugas švietimo ir sveikatos įstaigose gyventojams gali užtikrinti privataus sektoriaus įtraukimas į sistemą. Frakcija neigiamai vertina tai, kad Vyriausybės programoje numatyti priešingi veiksmai. Frakcija trumparegišku ir nepamatuotu laiko programoje įvardintą siekį sugriauti įgyvendintą švietimo ir mokslo reformą, suteikiant prioritetą vien valstybinėms mokslo įstaigoms. Frakcijai taip pat nepriimtinos programos nuostatos, kad išimtinai valstybinėms ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms yra suteikiama teisė teikti paslaugas gyventojams, taip eliminuojant privačias gydymo įstaigas. Tokie siekiai galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Jausdama įsipareigojimą ir atsakomybę kuriantiems, dirbantiems, laisviems ir atsakingiems Lietuvos piliečiams ir būdama vienintelė liberalias idėjas ginanti politinė jėga Lietuvos Respublikos Seime, Liberalų sąjūdžio frakcija dirbs teikdama teisės aktų pasiūlymus, kuriais sieks gerinti verslo ir investicinę aplinką Lietuvoje, skatins naujų darbo vietų kūrimą, visapusišką žmogaus teisių ir privataus gyvenimo apsaugos įgyvendinimą, patvirtinti konkrečias priemones, kaip šalinti korupciją, įskaitant politinę korupciją, laikytis Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų, liberalai gins mokesčių sistemos stabilumą, nesiūlys didinti esamų ar įvesti naujų mokesčių, nepritars progresiniams mokesčiams, skatins esmines struktūrines sveikatos ir socialinių reikalų sektorių pertvarkas.
PIRMININKAS. Dėkojame, kad pasiskelbė opozicinės frakcijos, o po to pagal Statutą sutvarkysime ir visus kitus klausimus, kurie susiję su tuo, kai bus tam reikiami teikimai. Kadangi šiandien bus ir slaptas balsavimas dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų, tai norėčiau perskaityti, kas įeina į balsų skaičiavimo grupę, vadovaudamasis Seimo statuto 119 straipsniu. Nuo šių metų gruodžio 18 d. iki 2013 m. sausio 18 d. balsų skaičiavimo grupė tokia: V. Aleknaitė-Abramikienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, V. Baltraitienė – Darbo partijos frakcija, K. Bartkevičius – frakcija „Tvarka ir teisingumas“, A. Dudėnas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, E. Gentvilas – Liberalų sąjūdžio frakcija, Z. Jedinskis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, V. A. Matulevičius – frakcija „Drąsos kelias“. Prašome šiuos žmones atkreipti dėmesį, kad jie įeina į balsų skaičiavimo grupę, kai reikės, kad galėtų atlikti darbus.
10.15 val.
Dabar darbotvarkės 1-2 klausimas – 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-4917(2). Teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pranešėjas bus finansų ministras, tik noriu perskaityti, kad visi žinotų, kokia bus procedūra. Seimo statuto 177 straipsnio 2 dalis numato, kad posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kokie komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymai ir pataisos įrašyti į valstybės biudžeto projektą, kokie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastį, atsako į Seimo narių klausimus. Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžeto priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Todėl vadovaudamiesi šiuo Statuto straipsniu, kviečiame pranešėją padaryti pranešimą. Prašome.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pirmasis svarstymas įvyko dar anos kadencijos Seime lapkričio 13 d. Žinodamas iš savo patirties, koks sudėtingas tai yra teisės aktas ir kokį ilgą kelią jis nueina nuo pat pradžios iki galutinio balsavimo Seime, pirmiausia jaučiu pareigą padėkoti buvusiai Vyriausybei, gerbiamajam buvusiam premjerui A. Kubiliui ir jo komandai, taip pat visiems buvusios kadencijos Seimo nariams ir komitetams už įdėtą darbą. Naujoji Vyriausybė, kai buvo suformuota, ji, žinoma, turėjo labai mažai laiko su šituo biudžetu padirbėti. Tačiau ji išsikėlė kelis pagrindinius tikslus. Pirmiausia pats pirmas tikslas išlaikyti tą valdžios sektoriaus balansą, kuris buvo suplanuotas teikiant įstatymo projektą, būtent 2,5 % bendrojo vidaus produkto, palyginti su 2012 m. laukiamu kiek mažesniu negu 3 % deficitu.
Antras dalykas, kuris mus įpareigoja, tai griežtai laikytis Fiskalinės drausmės įstatymo. Yra iškilę tam tikrų abejonių dėl Fiskalinės drausmės įstatymo taikymo. Spaudoje jau pasirodė analizė. Iš tikrųjų teikiant pirmąjį variantą, faktinės valstybės biudžeto išlaidos, patvirtintos 2012 m., buvo 18 mlrd. 624 mln. Lt. O priėmus to biudžeto patikslinimą, tai įvyko palyginti neseniai, tos išlaidos šiek tiek padidėjo – 42 mln. su trupučiu litų. Dabar sudaro 18 mlrd. 666 mln. Lt. Todėl mums atsirado galimybė padidinti, palyginti su pirmuoju variantu, valstybės biudžeto išlaidas, neskaitant Europos Sąjungos paramos, 42 (…) Lt. Vyriausybė negalėjo įgyvendinti visų savo, natūralu, įsipareigojimų, kurie buvo nustatyti Vyriausybės programoje, ir buvo nutarta imtis tik vienos pertvarkos, labai svarbios, įgyvendinti vieną įsipareigojimą Lietuvos žmonėms, kurį prisiėmė naują koaliciją sudariusios partijos rinkimų metu – būtent padidinti minimalią mėnesinę algą. Valstybė, jeigu bus pritarta šiam Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymui, valstybė ir savivaldybės bus pasirengusios padidinti minimalią mėnesinę algą tiems mažiausiai uždirbantiems valstybės sektoriuje žmonėms iki 1000 Lt nuo sausio 1 d. Tam prireiks 98 (…) Lt iš savivaldybių biudžetų, ir atitinkama suma patikslintame biudžete yra padidintos savivaldybių pajamos. Iš valstybės biudžeto prireiktų 62 mln. Lt. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir jos valdymo sričiai prireiks 22 mln. Lt, Švietimo ir mokslo ministerijai – 14 mln. Lt, švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoms – 8 mln. Lt, Vidaus reikalų ministerijos sistemai, policijai – 7 mln. Lt.
Kaip mes finansuojame šitą padidėjimą? Iš tikrųjų dėl Fiskalinės drausmės įstatymo leidžiamo perskaičiavimo mums pavyko išvengti ir socialinių išmokų mažinimo, kas buvo aptariama iš pat pradžių, ir Investicijų programos mažinimo, kas buvo aptariama vėliau. 43 mln. dėl Fiskalinės drausmės įstatymo leidžiamo didinimo, 6 mln. sumažėjo bendrosios dotacijos kompensacijos poreikis, perskirstytas Europos Sąjungos kofinansavimas. O be to, mums prireikė perskirstyti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtus asignavimus valstybinėms pensijoms mokėti. Jos buvo perskirstytos ir minimaliai mėnesinei algai. O daugiausia perskirstytos įvairioms statutinių pareigūnų institucijoms, kurios pačios moka tas valstybines pensijas. Investicijų programa nenukentėjo, bet, aišku, 2013 m. savo sričių ministrai gilinsis į ją. Ministrai savo įsakymais gali konkrečių objektų sąrašą arba lėšų paskirstymą tiems objektams peržiūrėti. Aš manau, kad mes tą darysime vadovaudamiesi kaštų ir naudos analize, investicinių projektų naudingumo ir kitais investicinių projektų svarbumo valstybei kriterijais.
Ko mes negalėjome padaryti ir kas lieka ateičiai? Iš tikrųjų ganėtinai rimti mūsų viešųjų finansų trūkumai – tai savivaldybių finansavimas. Su savivaldybėmis bus kalbamasi kitų metų pradžioje. Socialinių išmokų ir švietimui skirtų asignavimų paskirstymo mechanizmai bus atskirai aptariami.
Investicijas aš aptariau. Be to, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir socialines išmokas pagal dar likusias galiojančias socialinių išmokų mažinimo laikinojo įstatymo normas tenka pratęsti iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Dabar dėl konkrečių pasiūlymų. Seimo komitetai ir Seimo nariai siūlė padidinti asignavimus 864 mln. Lt. To neįmanoma padaryti, bet buvo įmanoma išspręsti kai kurias problemas perskirstant šitas lėšas ir paskiriant pačioms svarbiausioms reikmėms. Štai, pavyzdžiui, kadencijų kaitos įstatymuose nustatytoms išmokoms mokėti Seimo kanceliarijai buvo rasta lėšų 657 tūkst. Lt, iš jų 112 tūkst. Lt – naujų signatarų rentoms mokėti. Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, kaip aš minėjau, skirta lėšų pensijoms mokėti. Buvo rasta galimybė įsteigti papildomas teisėjų padėjėjų pareigybes teismuose, nes ten iš tikrųjų tragiška situacija, bent šiek tiek mums pavyko padėti Teisėjų tarybai.
Ir Biudžeto ir finansų komiteto, ir Seimo komitetų, ir Seimo narių, valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių pasiūlymams Vyriausybė siūlo nepritarti, nes nėra finansinių galimybių, su išlyga dėl investicinių projektų, kurių tikslingumą, kaip minėjau, svarstysime 2013 m. darbo tvarka ministerijose.
Be to, Vyriausybė siūlo padidinti asignavimus 1 mln. 615 tūkst. Lt Vyriausiajai rinkimų komisijai, kadangi organizuojami pakartotiniai rinkimai į Seimą. Yra nemažai perskirstymų nekeičiant bendros asignavimų sumos, perskirstant asignavimus tarp darbo užmokesčio fondo, bendrųjų išlaidų ir turto įsigijimo išlaidų. Be to, yra visa serija sprendžiamų problemų perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų dėl atskirų valstybės funkcijų perdavimo. Stambiausi turbūt Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai sumažinami 105 mln. Lt, paskiriant šiuos pinigus konkrečioms aukštosioms mokykloms, arba Kultūros ministerijos asignavimai sumažinami 4 mln. 100 tūkst. Lt, paskirstant kultūros ministro valdymo srities įstaigoms.
Mes, atsižvelgdami į paskutines makroekonomines prognozes, taip pat siūlome pakoreguoti ir pajamų planą. Akcizų pajamų prognozė mažinama apie 32 mln. Lt, nes akcizai šiemet surenkami prasčiau, negu buvo planuota. Lygiai taip pat siūlome sumažinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimo prognozę 64 mln. Lt, truputį padidinti pajamų iš dividendų prognozę ir transporto priemonių mokesčių. Bet svarbiausia, dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamentas laikosi nuostatos, kad kitais metais būtų galima vienu procentiniu punktu padidinti vidutinės mėnesinės algos augimo prognozes šalies ūkyje ir atitinkamai padidinti gyventojų pajamų mokesčio surinkimo prognozę beveik 166 mln. Lt. Galutinis rezultatas – valstybės biudžeto išlaidos didėja, kaip aš minėjau, 42 su trupučiu mln. Lt, o perskirsčius pajamas tarp straipsnių (vienas sumažinus, kitas padidinus) valstybės biudžeto pajamos sumažėja nežymia suma, apie 400 tūkst. Lt.
Ačiū jums už dėmesį. Atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kaip ir numatyta Seimo statute, yra užsirašę klausti Seimo nariai. 18 Seimo narių nori jūsų paklausti. Pirmoji klausia A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, iš tikro nerimą man sukėlė tai, kad mokinio krepšelyje trūksta 16,7 mln. dėl neįskaitytų ikimokyklinio ugdymo vaikų skaičiaus – 6,4 tūkst. Tokiu atveju, jeigu tai nebus padaryta, faktiškai mokinio krepšelio šiandien bus minusas, ir išgyventi su tokiomis lėšomis, kokios yra skirtos, neįmanoma. Ir tai yra visai Lietuvai. Tai ir kelia didžiulį nerimą. Ką jūs planuojate daryti? Nes čia reikia ką nors daryti.
R. ŠADŽIUS. Ačiū jums už klausimą. Pirmiausia rugsėjo 1 d. pagal nusistovėjusią praktiką ir pagal siūlomą įstatymą (tos nuostatos jau seniai buvo įtvirtintos) gali būti perskaičiuojamos lėšos atskiroms savivaldybėms pagal realų mokinių skaičių, rugsėjo 1 d. Be to, mes esame suplanavę su savivaldybėmis diskutuoti ne tik dėl socialinių pašalpų, bet ir dėl švietimo finansavimo. Ir aš manau, kad tose diskusijose mes surasime sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius, ruošiasi R. J. Dagys.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, noriu jūsų paklausti. Kaimo reikalų komitetas lapkričio 7 d. svarstė biudžeto projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu, kad papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos bus didinamos 42 mln. Biudžeto ir finansų komitetas tuo tarpu (buvau ir aš jo…) taip pat pritarė, žinodamas tą situaciją. Prašom pasakyti, jūsų argumentai, kodėl šiandien tų 42 mln. neliko naujos koalicijos Vyriausybės programoje?
R. ŠADŽIUS. Argumentas labai paprastas. Mes neturime jokių galimybių daugiau didinti valstybės biudžeto išlaidas. Vyriausybė pasirinko prioritetą būtent minimalios mėnesinės algos didinimą. Jūsų minima suma tektų sumažinti kokius nors kitus asignavimus, ar tai būtų investicijos, ar tai būtų Kelių fondas, ar tai būtų kokie nors kitokie asignavimai, ir tai be galo skausminga. Atsižvelgiant į tai, kad žemdirbiai gauna ir europinę paramą, ir bendra nacionalinių išmokų su europine parama suma nemažėja, mes manome, kad prioritetas šiandien vis dėlto būtų minimali mėnesinė alga.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Nemažėja?
R. ŠADŽIUS. Ne, nemažėja.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi K. Glaveckas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, anksčiau premjeras A. Butkevičius sakė, kad minimalios algos pakėlimas bus kompensuojamas socialinių išmokų sąskaita. Po to jis tos minties atsisakė ir mūsų frakcijoje labai griežtai pareiškė, kad jokiais socialinės srities klausimais nebus dengiama. Dabar jūs atsisakėte atkurti pensijas našlėms, politiniams kaliniams ir mokslininkams lygiai ta 22 mln. suma. Kaip jūs tą galėtumėte paaiškinti? Tai yra galų gale įsipareigojimai ir kitas dalykas – Konstitucinio Teismo sprendimai, kuriuos jūsų frakcija ne vieną kartą yra akcentavusi. Ar čia nėra kokio nors politinio „atsilyginimo“ aspektas, nes tai yra politiniai kaliniai ir tremtiniai. Jie nėra, kaip sakyti… Jūs bent jau nelaikote tradiciniais savo balsuotojais. Iš viso ar galima šiuo atveju sulyginti minimalios algos kėlimo svarbą su pensijų atkūrimui tiems, kurių pajamos yra daug mažesnės?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai, iš karto atmetu bet kokius politinius šito sprendimo motyvus. Šitas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis asmenų lygiateisiškumo principu. Minimalios mėnesinės algos didinimas… Iš tikrųjų minimali mėnesinė alga yra atlyginimas už darbą. Čia mes turime omeny socialines išmokas. Bet situacija nėra tokia beviltiška. Jūs gerai žinote, kad tam tikrose savivaldybėse vyksta tas pilotinis projektas, kurio metu tos socialinės išmokos yra skiriamos tik labai gerai ištestavus asmenų turtą ir pajamas. Manau, kad šitas eksperimentas plėsis. Kai kuriose savivaldybėse tai leido sumažinti socialinių išmokų poreikį trečdaliu. Manau, kad per metus mes galėsime spręsti ir šituos klausimus, labai turiu tokią viltį, jeigu susitvarkysime su savivaldybėmis, sutarsime dėl naujų socialinės paramos skyrimo principų.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi D. Jankauskas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, kitų metų biudžetas iš tikro… Jūs esminių korekcijų nedarėte, ir tai visiškai suprantama. Tačiau, kiek aš suprantu, Vyriausybė ir Finansų ministerija neatsisako savo Vyriausybės programos, o programoje yra ir punktų, kurie yra susiję su fiskaline politika, su mokesčių politika, konkrečiai su lengvatiniais tarifais ir kitais dalykais, kurie buvo deklaruoti ir įtraukti į programą. Klausimas būtų toks: ar kitų metų biudžete metų vidury jūs priimsite… darysite fiskalinės ir mokesčių politikos korekcijas ir, jeigu darysite, kada, ir kokios gali būti pasekmės? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Aš negaliu tiksliai jums atsakyti į šitą klausimą dėl biudžeto peržiūrėjimo. Viena žinau tiksliai – kad jeigu iš tikrųjų ir bus perskirstomi asignavimai sprendžiant vienokias ar kitokias problemas, pavyzdžiui, socialines, Fiskalinės drausmės įstatymo numatyto limito bus griežtai laikomasi.
Dėl mokesčių lengvatų mūsų programoje įrašyta, kad mes pirmiausia svarstysime jų tikslingumą. Tas darbas yra numatytas atlikti kitų metų pirmajame pusmetyje. Po to apsvarstymo, po to pirmojo pusmečio, iš tikrųjų matysime, ką mes galime ir ko negalime. Be to, Finansų ministerija suprastino kitų metų augimo prognozes vienu procentiniu punktu BVP, ir mes matome tam tikrą įšalą, kuris ateina į Europos ekonomiką. Mes turime būti labai atsargūs, svarstydami mokestinių pajamų bazę.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas. Ruošiasi G. Steponavičius.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, pristatydamas Vyriausybės programą komitetuose jūs patikinote, kad vietos bendruomenių savivaldos programai numatyti 8 mln. Lt valstybės biudžete, kaip buvo pirminiame variante, liks ir į juos nebus kėsinamasi. Mano pirmoji klausimo dalis: ar iš tikrųjų vietos bendruomenių savivaldos programai numatytos lėšos lieka valstybės biudžete?
Ir dėl socialinių pašalpų perdavimo savivaldybėms. Savivaldybių asociacija jau dabar yra išreiškusi ir raštu, ir formaliai pasakiusi, kad visos Lietuvos savivaldybės sutinka perimti socialines pašalpas į savo biudžetus. Jūs minėjote, kad trūksta laiko tai padaryti kartu su biudžeto projektu. Ar planuojate kitais metais tai įgyvendinti? Atkreipčiau dėmesį, kad reikiami įstatymų projektai yra parengti.
R. ŠADŽIUS. Atsakau į pirmąją jūsų klausimo dalį: mes tikrai nejudinome tų asignavimų. Jie greičiausiai, jeigu buvo skirti pirmame biudžeto projekte, ten ir yra likę.
Dėl antrojo klausimo. Mes matome, kad valstybės santykių su savivaldybėmis problema yra labiau kompleksinė. Ji apima ne tik socialines išmokas. Ką tik buvo kalbama apie mokinio krepšelio problemas. Savivaldybių skolinimosi principai, jų skolos dydis – viskas yra didžiulės problemos. Mūsų Vyriausybės programoje atskirais punktais yra numatyta stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą. Visus šiuos klausimus kaip kompleksą ir reikėtų išspręsti. Sprendžiant tuos klausimus, gali atsirasti truputį kitokių variantų, negu buvo suderėti jūsų Vyriausybės su savivaldybėmis.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas yra tąsa jau užduoto Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės klausimo dėl lėšų trūkumo ikimokyklinio ugdymo krepšeliui.
Dar rugsėjo mėnesį Finansų ministerijai buvo žinoma, kad, mažėjant mokinių, ikimokyklinio ugdymo dinamika yra augimo. 6250 darželininkų atėjo daugiau nei praėjusiais mokslo metais į darželius, ir tam, kad būtų visiškai finansuojamas per savivaldybių tikslinę dotaciją, skiriamą pagal mokinio krepšelio principą, darželinukų ugdymas, reikia 16,7 mln. Lt. Jūs atrandate 160 mln. minimaliai algai didinti, tačiau, sutikite, ikimokyklinio ugdymo įstaigose atlyginimai taip pat nėra dideli. Neradę tų lėšų ir neįdėję į tikslinę dotaciją, jūs turėsite koreguoti ir mokinio krepšelio dydį, nes jame pagal mokinių ir darželinukų skaičių suma išeina tikrai kita. Mano klausimas yra toks: ar jūs esate pasiruošę pritarti mano įregistruotai pataisai skirti ikimokykliniam ugdymui automatiškai dėl padidėjusio vaikų skaičiaus 16,7 mln. Lt, neatidėdami diskusijoms su savivaldybėmis, o išties pripažindami, kad tas poreikis yra, ir nebėgti nuo problemos?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Ne, nesame pasiruošę pritarti tokiai pataisai. Aš manau, kad jūs tikrai… Jeigu matėte problemą rugsėjo mėnesį, tai su buvusia Vyriausybe galėjote tą problemą kokiu nors būdu pamėginti spręsti. Dabar mes paprasčiausiai nespėjame išspręsti, mes paprasčiausiai nespėjame apsvarstyti. O papildomų lėšų, kurių reikėtų jūsų minimai problemai spręsti, mes pamėginsime metų viduryje ieškoti Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose ir galbūt ateisime su tam tikrais pakeitimais, perskirstymais ir į Seimą.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi K. Starkevičius.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, gyventojų pajamų mokesčio procento dalis Vilniaus miestui didinama 2 %. Ar tai reiškia, kad bus padidintas Vilniaus miesto biudžetas ir jo pajamos? Tai viena klausimo dalis.
Kita klausimo dalis. Prašom pasakyti… Tai, kas turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto, dalis funkcijų yra perkeliama į „Sodros“ biudžetą. Tada „Sodros“ biudžetui nepakanka pinigų, valstybė skolina pinigus „Sodros“ biudžetui ir „Sodra“ privalo už tai mokėti palūkanas. Pavyzdžiui, per paskutiniuosius dvejus metus, per šiuos ir praėjusius, vien palūkanos sudaro 1 mlrd. 200 Lt. Prašom pasakyti, kokia jūsų nuomonė? Ar jūs galvojate, kad tą 1 mlrd. 200, kaip yra nustatęs Konstitucinis Teismas, kad tie pinigai yra pensininkų… Ar tos palūkanos turi būti grąžinamos į valstybės biudžetą, ar jūs jas, trumpai populiariai kalbant, nurašysite?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų Vyriausybės programoje yra nuspręsta, yra įrašyta ir „Sodros“ problemų sprendimas, „Sodros“ restruktūrizavimo, „Sodros“ išmokų ir pajamų sistemos peržiūra. Manau, kad darbo tvarka mes tą dalyką darysime 2013 m. Ši Vyriausybė dirba dar pusantros dienos ar dvi su puse dienos ir akivaizdu, kad jūsų keliamų rimtų problemų per tas pora dienų neįmanoma išspręsti. Kaip pozicijos atstovas jūs tą gerai turėtumėte žinoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi E. Masiulis.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, praėjusios kadencijos Seimas, svarstydamas biudžetą… Biudžeto ir finansų komitetas patvirtino 42 mln. Lt papildomai nacionalinių tiesioginių išmokų. Tai sudarytų 117 mln. Lt. Šiomis lėšomis mes iš tikro galėtume finansuoti pačius jautriausius mūsų sektorius – pieno, mėsos, kurie jūsų partijos programoje yra kaip tokia prioritetinė linija. Tačiau šis nefinansavimas iš tikrųjų skaudžiai atsilieps ūkininkams, pieno ūkiams, nes iš jų mokama už kvotinį pieną, iš jų mokama ir už mėsinius galvijus. Iš kitų lėšų mes negalime mokėti. Aš iš tikrųjų manau, jeigu bus registruota Seimo narių (jau yra užregistruota) pataisa, siūlyčiau jums paieškoti ir ne viską suvesti vien tiktai į minimalių algų didinimą, nes iš tikrųjų žemdirbių sąskaita didinti algas truputį neetiška.
R. ŠADŽIUS. Gerbiamasis Seimo nary, manau, kad atsakiau į šitą klausimą išsamiai atsakydamas Seimo nariui S. Bucevičiui.
PIRMININKAS. Klausia E. Masiulis. Ruošiasi K. Daukšys.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pirmiausia sveikinu, kad naujoji Vyriausybė vis dėlto iš esmės pritaria senosios Vyriausybės parengtam Biudžeto įstatymo projektui ir nedaro kokių nors ypatingų korekcijų, tačiau šiek tiek norisi paklausti apie tam tikrą skaičių žongliravimą, susijusį su minimalios mėnesinės algos padidinimu. Mes labai daug girdėjome, kad, padidinus mėnesinę algą iki 1000 Lt, padidės vartojimas, o tai reiškia, kad turėtų padidėti ir mokesčių iš vartojimo surinkimas, tuo tarpu jūs prognozėse mažinate pridėtinės vertės mokesčio surinkimą 64,2 mln. Lt. Kitaip tariant, ar jūs siūlote netikėti premjero ir politikų kalbomis, kad didės vartojimas padidinus minimalią algą, ar vis dėlto čia yra kas nors kita?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pirmos eilės efektas padidinus minimalią mėnesinę algą yra gyventojų pajamų mokesčio pajamų, Socialinio draudimo fondo pajamų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamų didėjimas. Jūsų įvardijamas vartojimo padidėjimas ir atitinkamai PVM įplaukų padidėjimas yra antrinis efektas, kuris ateina antras iš eilės. Todėl PVM prognozės yra skaičiuojamos, kiek aš žinau, Fiskalinės politikos departamento specialistų, vadovaujantis truputį kitais modeliais. Tie modeliai atsižvelgia taip pat ir į vartojimo dinamiką esamais metais. 2012 m., deja, mums nepavyksta vykdyti suplanuotų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio, todėl atitinkamai tas nevykdymas turi būti perkeltas ir į 2013 m., net jeigu mes manome arba įskaičiuojame, kad vartojimas tam tikru procentu kitais metais didės, o tai yra taip pat įskaičiuota. Yra mažinama pernelyg optimistinė 2013 m. prognozė, kuri buvo suformuota teikiant pirmąjį biudžeto variantą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi V. Skarbalius.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, cigarečių ir dyzelino akcizo didinimas. Dėl cigarečių akcizo mes žinome, kad ir taip ten kas antra cigaretė neakcizinė, dyzelino irgi vieną kartą jau buvo tokia problema, kai žmonės pylėsi užsienyje dyzeliną, o ne Lietuvoje. Ar tie dalykai yra pasverti ir ar kaip nors ministerija yra atsižvelgusi į tuos reikalus, kad gali būti dar blogiau?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ir rūkalų – tabako akcizo ir dyzelino akcizo didinimas yra mūsų europiniai įsipareigojimai. Taip, jie yra gana skaudūs mūsų valstybei, kuri yra Europos Sąjungos pakraštyje, nes kontrabandos rizika pas mus yra gana didelė. Egzistuoja galbūt šiuo požiūriu ne visai racionalūs susitarimai su gretimomis kaimyninėmis valstybėmis, kurie, pavyzdžiui, leidžia tranzitu „vežioti“ didelius kiekius dyzelino ir jais nelegaliai prekiauti Lietuvoje. Administracinės priemonės turi tam tikrą poveikį, tačiau faktiškas biudžeto pajamų iš šitų akcizų prognozavimas negali remtis vien geromis mintimis, gerais norais, kad mes kitais metais užkaišiosime visas sienos skyles. Todėl mes stengiamės prognozuoti realistiškai, bet šitos problemos iš tikrųjų išlieka.
PIRMININKAS. V. Skarbalius, matau, dabar išėjęs iš salės. R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis ministre, 2012 m. buvo labai daug kalbama apie penkias bandomąsias savivaldybes, kurios vykdo piniginės socialinės paramos teikimą vykdydamos savarankišką funkciją pagal šitą įstatymą… Šito įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje labai aiškiai yra įvardinta, kokios lėšos turi būti skiriamos 2012–2014 m. pagal 2011 m. planą. Vis dėlto tenka pasakyti, nors labai daug gyrėmės, kad eksperimentas pavyko, ir bandome sužavėti kitas savivaldybes tai daryti, tačiau Vyriausybė apgavo tas savivaldybes, iš esmės visos savivaldybės, ką įstatymas numatė, negavo pusės milijono, tai daugiau kaip pusės milijono, ir liko skolinga. Buvęs ministras D. Jankauskas tada žadėjo, kad dar šiemet tie pinigai bus sugrąžinti. Mano klausimas būtų toks. Bandžiau šiandieną ir buvusio ministro paklausti, bandžiau su savivaldybės Biudžeto skyriumi susisiekti. Ministerijos skaičiai yra taip užmaskuoti, kad iš esmės kiek šitai funkcijai yra skirta pinigų, niekas negali pasakyti. Ar galima iki biudžeto priėmimo gauti šituos skaičius, nes priešingu atveju aš tikrai už biudžetą nebalsuosiu?
R. ŠADŽIUS. Čia jau kvepia truputį šantažu. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų man pačiam yra tekę girdėti savivaldybių atsiliepimus, kad joms labai norėtųsi šitą eksperimentą pratęsti. Dėl to eksperimento principų mums reikėtų šnekėtis ir mes dėl to esame sutarę ir su atskirais merais, ir su Savivaldybių asociacija, tos diskusijos prasidės kitų metų sausio mėnesį. Kadangi nėra iš tikrųjų viskas aišku ir su atsiskaitymais (jūs absoliučiai teisus, per tas porą dienų ar per rytdieną aš abejoju, ar įmanoma šitai išsiaiškinti), manau, kad mums reikėtų smarkiau, bet ramiai pasigilinti į tuos klausimus, o už pateiktą biudžeto projektą aš vis dėlto labai kviesčiau jus balsuoti.
PIRMININKAS. Kol apsispręs dabar balsuoti ar ne, klausia V. Skarbalius. Ruošiasi P. Gylys.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti. Jūs turbūt suprantate, kad demografija yra labai svarbus dalykas ekonomikai. Vis dėlto norėjau paklausti, kaip bus sprendžiamas ir kokių žingsnių bus imamasi jaunimo nedarbui spręsti?
R. ŠADŽIUS. Tai nėra klausimas, susijęs su šiuo konkrečiu biudžetu. Aš manau, kad šį klausimą jūs galite užduoti socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vyriausybės valandos metu.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia P. Gylys. Ruošiasi A. Matulas.
P. GYLYS (DKF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, šiandien pasaulyje kalbama apie tai, kad maži velniai slypi detalėse, o dideli – strategijose. Kai aš pažiūrėjau dabartinės Lietuvos Vyriausybės strategiją, aš matau ten įvairių dalykų, kurie gali sukelti Vyriausybei sunkumų. Aš turiu galvoje tai, kad Vyriausybė prisižadėjo daugybę dalykų viešajame sektoriuje, socialiniame gyvenime.
Iš kitos pusės, matau, kad Vyriausybė bandys griežtai laikytis finansinės drausmės. Mano supratimu, Lietuvoje nevyksta diskusija tarp tų, kurie sako – arba labai didelis taupymas, arba augimas. Pasaulyje ta diskusija yra. Matau, kad kol kas šita Vyriausybė bando sutaikyti nesutaikomus dalykus: pažadėti labai daug visko ir tuo pat metu labai varžyti finansus. Kaip jūs išeisite iš tos padėties, nes pagal pajamų dalį Vyriausybės programoje yra daugiau neoliberalizmo, pagal išlaidų dalį – keinsizmo? Kas jūs esate, ministre, keinsistas ar neoliberalas? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Šiaip pagal partinę priklausomybę aš esu socialdemokratas, tačiau šita Vyriausybė, aš minėjau, dirba dar tiktai keletą dienų. Mes negalime pradėti 2013 m. be biudžeto. Labai natūralu, kad į 2013 m. biudžetą sudėti ir finansuoti visas tas idėjas, kurios yra įrašytos į Vyriausybės programą, jokiais būdais neįmanoma.
Dabar viešųjų finansų balansas, arba finansinė drausmė, tikrai nereiškia, kad tų viešųjų finansų nėra. Fiskalinės drausmės įstatymas nesiūlo mažinti valstybės biudžeto ar nereglamentuoja valstybės išlaidų mažinimo. Atvirkščiai – jis uždeda tam tikrą kartelę, iki kurios nepavojingai būtų galima tas valstybės biudžeto išlaidas didinti.
Kitas dalykas, kita didžiulė Lietuvos problema, kurią aš matau – tais esamais milžiniškais resursais, įskaitant Europos Sąjungos paramą, kurios įsisavinimas beveik neribojamas (kiek nori, tiek gali įsisavinti)… šitie pinigai yra įsisavinami arba išleidžiami nepakankamai efektyviai, toli gražu nepakankamai efektyviai. Mes kur kas daugiau klausimų galėtume išspręsti, jeigu mes taupiau spręstume kiekvieną atskirai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Ruošiasi D. Kreivys.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, du klausimai. Jūs įvardijote ministerijos institucijas, kurioms kompensuosite lėšas dėl minimalios mėnesio algos padidėjimo. Kažkaip pamiršote sveikatos sistemą. Aš šiandien paskambinau vienai rajono ligoninei ir vienai respublikinei. Pavyzdžiui, respublikinė ligoninė papildomai turės mėnesiui 60 tūkst., metams – 700 tūkst. Lt išlaidų, vieno rajono ligoninė (panašiai visų rajonų) – 6 tūkst. per mėnesį, arba apie 78 tūkst. Lt per metus. Kodėl jūs nekompensuojate per valstybės asignavimus Privalomojo sveikatos draudimo fondui?
Dėl Sveikatingumo metų. Seimas šiais metais kitus metus paskelbė Sveikatingumo metais. Akivaizdu, kad šiai programai reikalingos lėšos. Kodėl jūs nenumatote jokių lėšų šitam Seimo nutarimui įgyvendinti?
R. ŠADŽIUS. Gerbiamasis Seimo nary, labai ačiū už klausimus. Antras paprastesnis. Jūs galėtumėte jį užduoti ir sveikatos apsaugos ministrui. Sveikatingumo metams galima numatyti lėšas perskirstant vidinius Sveikatos apsaugos ministerijos asignavimus.
Dėl Sveikatos draudimo fondo. Sveikatos draudimo fondas niekuomet nebuvo finansuojamas algoms didinti. Sveikatos draudimo fondas šiandien funkcionuoja kaip institucija, kuri finansuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiklą pagal tam tikras sutartis. Jeigu nepakanka lėšų mokėti didesnę minimalią mėnesinę algą tam tikroje sveikatos priežiūros įstaigoje, šitos problemos turėtų būti sprendžiamos jau Sveikatos draudimo fondo viduje. Privalomojo sveikatos draudimo fondas, kaip jūs žinote, yra sukaupęs ir tam tikrą rezervą lėšų. Manau, kad visos problemos šiais mechanizmais, įvairiais mechanizmais ten bus išspręstos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia D. Kreivys. Ir paskutinis užsirašęs A. Paulauskas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs teikiate beveik nepakoreguotą prieš tai buvusios Vyriausybės parengtą valstybės biudžetą. Ar tai reiškia, kad dabartinei daugumai būnant opozicijoje visi šūkiai apie naktinę mokesčių reformą, ekonomikos griovimą, akcizų dyzelinui ir cigaretėms didėjimą pagal Europos Sąjungos reikalavimus (beje, čia jūs esate žadėję derėtis su Europos Komisija, bet, kaip matau, sunkiai sekėsi) buvo tik paprastas žmonių apgaudinėjimas ir populizmas? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Aš, pristatydamas šitą patikslintą biudžetą, iš pat pradžių, man atrodo, į visus jūsų klausimus jau atsakiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis užsirašęs klausti yra A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, Vyriausybės programoje kova su korupcija laikoma viena iš prioritetinių sričių. Tačiau matant Specialiųjų tyrimų tarnybos finansavimą galima konstatuoti, kad jis yra nuolat mažinamas. Noriu priminti, kad jums dirbant ministru 2008 m. šiai tarnybai buvo skirti 26 mln., o šiame biudžete – vos 19 mln. Suprantama, nesant pakankamo finansavimo užtikrinti efektyvią kovą su korupcija yra labai sunku. Faktiškai ši suma yra skiriama atlyginimams, pensijoms, o veiklai lieka visai nedaug. Galiu paminėti vieną tokį pavyzdį, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus limitas telefoniniams pokalbiams yra 10 Lt.
Mano klausimas. Ar jūs, matydami Specialiųjų tyrimų tarnybos darbo krūvį, jų veiklą, manote, kad su tokiu finansavimu galima pasiekti Vyriausybės iškeltus tikslus kovos su korupcija srityje? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, bet į jūsų šitą pasisakymą aš vietoj Specialiųjų tyrimų tarnybos pavadinimo galėčiau įrašyti ir Valstybės saugumo departamentą, ir Muitinės departamentą, ir policiją, ir dar daug kitų institucijų. Kaip jūs žinote, per tuos sunkmečio metus atlyginimai buvo mažinami visur. Aš neskirstyčiau išlaidų atlyginimams ir veiklai, nes išlaidos atlyginimams taip pat finansuoja tų žmonių veiklą, tų žmonių darbą. Aš esu priešininkas to, kad atskiros institucijos problemos būtų sprendžiamos pirmiau negu visų kitų institucijų, kurios iš esmės nėra nė kuo blogesnės, sąskaita. Todėl matyčiau atlyginimų atkūrimą, ankstesnio lygio atkūrimą tik palaipsniui ir tik visiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams kartu.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, norėjusių paklausti, klausimus.
Pagal Seimo statutą, kaip dabar yra ir numatyta, vyksta diskusija. Diskusijoje užsirašė kalbėti 14 Seimo narių. Pirmasis užsirašęs K. Glaveckas. Kviečiame į tribūną.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kitų metų biudžetas, kuris buvo pateiktas buvusios Vyriausybės, iš tikro yra mažai koreguotas. Aš manau, tai yra atėjusios naujos Vyriausybės pliusas. Iš tiesų būtų neprotinga pradėti ekonominės politikos vykdymą arba kitų metų biudžetą nuo išpuolių prieš biudžetą, pavyzdžiui, ryškiai padidinti išlaidas, sumažinti mokesčius arba pakoreguoti mokesčius ta linkme, kad biudžetas būtų nesurinktas. Galų gale tai neleistina Europos Sąjungos reikalavimų atžvilgiu.
Kitų metų biudžetas, kaip žinote, yra įtemptas. Jis ir toliau bus vykdomas ekonominės recesijos sąlygomis. Europos Sąjungos ekonominio augimo parametrai yra nedideli. Keli ketvirčiai paeiliui (jau faktiškai daugiau negu 5–6 ketvirčiai iš eilės) Europos Sąjungoje didėja nedarbas. Nedarbo parametrai daugelyje šalių išlieka taip pat aukšti kaip ir Lietuvoje. Todėl korekcijos, tokios išpuolinės biudžeto korekcijos ir negali būti.
Kokius aspektus aš norėčiau pabrėžti dėl kitų metų biudžeto, kurie galėtų būti ateityje koreguojami arba į kuriuos būtinai reikia atsižvelgti? Visų pirma buvo daug kalbėta apie minimalaus darbo užmokesčio kilimą. Iš tikro žmonės to laukia, ir valstybės ir savivaldybių biudžetams papildomai Finansų ministerija numatė nuo 60 mln. Lt tam įsipareigojimui vykdyti.
Tačiau, kaip žinote, be valstybės ir savivaldybių ekonomikos taip pat yra ir privati ekonomika, privatus ūkis, kuris sudaro apie 70 % visos ekonomikos. Ir verslininkai iš esmės turi tik kelias dienas, faktiškai savaitę tam, kad priimtų sprendimus padidinti nuo sausio mėnesio minimalią algą darbininkams ir darbuotojams, kurie pas juos dirba ir gauna minimalią algą iki 1000 Lt. Jie turi labai mažai laiko įvykdyti šitą pakeitimą. Juo labiau kad algų padidinimas ekonomine prasme iš esmės reiškia, kad verslininkai turės padidinti ir savo pardavimus, nes tam, kad galėtų išmokėti daugiau pinigų, reikia, natūralu, daugiau parduoti ir daugiau uždirbti.
Per tokį trumpą laiką padaryti savo rinkų, pardavimų korekciją iš tikro verslininkams bus labai sunku. Todėl didelė dalis jų, tikėtina, nueis tradiciniu keliu – jie pasikvies darbuotojus, pasiūlys perrašyti sutartį, ją pakoreguoti: jūs dirbsite ne 8 val., bet 6 val., mes jums mokėsime 850 Lt, kaip mokėjom, nors jūsų minimali alga bus 1000 Lt. Tikėtina, kad taip gali būti. Instrumentų, kurie pakeistų tą situaciją, mes faktiškai neturime. Todėl tikimybė, kad paprasti žmonės, smulkaus verslo dalyviai, gaus didesnę minimalią algą iš karto, labai nedidelė. Tai vienas aspektas.
Kitas dalykas dėl vipinių pinigų – valstybės investicijų programų. Kaip žinote, kitų metų biudžete numatyta 4,7 mlrd. vyriausybinių investicijų, iš jų 3,1 mlrd. yra europiniai pinigai ir 1,5 mlrd. yra numatyti valstybės pinigai. Labai pagirtina tai, kad Vyriausybė per antrąjį svarstymą, kitaip sakant, nauja Vyriausybė per antrąjį svarstymą padarė labai nedidelę korekciją – tik 1,5 mln. Lt apimties. Vadinasi, iš esmės paliktos buvusios Vyriausybės kryptys, ir reikia pripažinti, kad naujų pradedamų objektų skaičius iš tiesų buvo lygus, sutapo arba buvo labai mažas. Juozas man oponuoja, tai aš jam noriu pasakyti, kad iš tikro mes, opozicija, galime būti bent jau ramūs dėl kitų metų biudžeto priėmimo.
Dabar dėl programinių nuostatų suderinimo. Tie pažadai, kurie buvo duoti, be abejo, nesutelpa į kitų metų biudžetą, tai yra akivaizdu. Juo labiau kad ir ministras, ką tik stovėjęs tribūnoje, nieko konkretaus negalėjo pasakyti apie lengvatų įvedimą ar neįvedimą, buvo pabrėžta tik tai, kad bus sudaroma darbo grupė, kuri tą analizuos ir kuri dirbs. Opozicija ir linki, kad tokios darbo grupės daugiau darytų ir kad iš tikro priimtų tuos sprendimus kitais metais, vykdytų finansinius sprendimus, kurie Lietuvos ekonomikai ir finansams užtikrintų stabilumą ir nors minimalų ekonomikos augimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ačiū, kad spėjote per jums numatytą laiką.
Pasisakyti diskusijoje kviečiamas K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų svarstomas pagrindinis mūsų įstatymas. Aš prisimenu praėjusios kadencijos biudžeto svarstymus, kai buvo daug ginčijamasi dėl įvairių skaičių, įvairių nuostatų, kiek buvo iečių laužoma, kad tas biudžetas turi būti pateiktas naujai Vyriausybei, kuri ateis, svarstyti ir net rinkimus nukelti į vasarą, kad būtų galima dirbti prie biudžeto. Iš tikrųjų džiugina tai, kad be didelių svarstymų pateikiamas tas pats biudžetas, tačiau mane iš tikrųjų liūdina vienas skaičius, kalbant apie kaimo reikalus. Seimo Kaimo reikalų komitetas, svarstydamas 2013 m. valstybės biudžeto projektą, atsižvelgė į visuomeninių žemės ūkio organizacijų prašymą kitais metais nemažinti žemdirbiams skiriamų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų iš valstybės biudžeto ir pasiūlė pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti pasiūlymui papildomai žemdirbiams skirti 42 mln. Lt. Šie pinigai iš tikrųjų buvo numatyti ir toks biudžetas grįžo į Vyriausybę. Štai iš tikrųjų Lietuvos žemdirbiams kelia susirūpinimą tai, kad 2012 m. valstybės biudžete papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokomos buvo skirta 188 mln., o 2013 m. liko tiktai 75 mln. Lt, tai yra 60 % mažiau. Mes, Kaimo reikalų komitetas, ir Biudžeto ir finansų komitetas tai patvirtino, buvome numatę 118 mln. Lt. Tai iš tikrųjų bent iš dalies tenkintų kaimo poreikius.
Naujosios Vyriausybės programoje yra numatyta remti konkurencingų ūkių, gebančių gaminti aukštos kokybės sveiką ir saugią produkciją, kūrimąsi, taip pat ekologiškų, natūralių, išskirtinės kokybės ir tradicinių gyvulininkystės produktų gamybą… skatinti tokių ūkių kūrimą. Taip pat numatoma skatinti mėsinių galvijų auginimą. Tačiau visa tai iš tikrųjų liks tik popieriuje, jeigu nebus tiesioginės išmokos iki 118 mln. Lt. Kodėl? Šie metai buvo ypač sunkūs metai pieno sektoriui. Lietuvoje pieno kainos yra vienos žemiausių iš Europos Sąjungos. Tai šiek tiek amortizuoja už kvotinį pieną gaunamas išmokas, kurios mokamos iš šių pinigų. Tai būtų buvę galima išmokėti 117, po 70 Lt už kvotinio pieno toną. Žemdirbiai to laukė, nes tai būtent už 2012 metus 2013 metų pradžioje būtų išmokėta.
Taip pat labai svarbus kitas sektorius – mėsiniai galvijai. Taip pat buvo daug pažadėta, daug prikalbėta. Būtent iš šių pinigų mokama taip pat. Jeigu mes nenumatysime šių lėšų, tai visos tos deklaracijos, kas buvo daug kalbėta, žadėta, liks tiktai popieriuje. Tai mane jaudina, čia buvo daug kalbėta dabartinės pozicijos, kad gyvulių skaičius mažėja. Tai jis ne tik ir toliau mažės, nes mes duodame ženklą, kad vis dėlto šiomis šakomis neverta užsiimti. Manau, ir produktyvumas mažės, nes šiuo metu praktiškai per produktyvumą mes dar pasiekdavome tų primilžio rodiklių, nors karvių buvo mažiau. Tačiau yra labai rimtas ženklas. Todėl mes, grupė Seimo narių, jau užregistravome pataisas. Tikiuosi, gerbiamieji kolegos, jas palaikysite ir bent jau minimaliai, tuos, kaip ir numatyta, 42 mln., kuriuos išbraukė dabartinė Vyriausybė grąžindama biudžetą į Seimą, mes juos patvirtinsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalba E. Masiulis, skiriamos 7 min.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, be jokios abejonės, turbūt svarbiausias akcentas, lyginant ankstesnės Vyriausybės parengtą biudžeto projektą ir naujos Vyriausybės, tai yra skaičių koregavimas, susijęs su minimalios mėnesinės algos padidinimu nuo kitų metų sausio 1 d. nuo 850 Lt iki 1000 Lt. Iš tikrųjų ketinimai ir norai yra geri. Matyt, būtų galima sakyti, kad naujoji koalicija lyg ir palaipsniui pradeda vykdyti savo pažadus, bet, kita vertus, aišku, toks greitis ir tai, kad yra likusios ne visos dvi savaitės iki Naujųjų metų, truputį prieštarauja iš šios tribūnos pasakytai premjero kalbai, kad jokių rezoliucijų ar didelių pokyčių mokesčių sistemoje nebus. Be jokios abejonės, mes daug prisiklausėme apie tai, kaip padidėjęs minimalus mėnesinis atlyginimas užsuks Lietuvos ekonomiką ir ūkį ir žmonės, pradėję gauti šiek tiek didesnę minimalią algą, ims daugiau vartoti. Tuo tarpu žiūrėdami į kitų metų pagrindinių surenkamų mokesčių koregavimą mes matome, kad pridėtinės vertės mokesčio prognozė yra mažinama 64 mln. Lt. Vadinasi, tai yra visiškas šnipštas, kai buvo kalbama apie tai, jog žmonės uždirbdami daugiau pradės daugiau vartoti. Turėtų kaip tik būti didinama pridėtinės vertės mokesčio prognozė, nes tai yra pagrindinis vartojimo mokestis. Kitas dalykas, vis dėlto šią akimirką mes neturime Trišalės tarybos galutinio sprendimo ir pritarimo. Todėl toks skubėjimas iš tikrųjų yra nepamatuotas, nebus aišku, jeigu Trišalė taryba pasakys ne visai tokią poziciją dėl minimalios mėnesinės algos didinimo.
Mielieji kolegos, susidaro toks įspūdis, kad labiausiai nukentės nuo minimalios mėnesinės algos būtent mažiau išvystytų regionų, miestelių smulkieji verslininkai, kuriems šitas algos pakėlimas gali labiausiai atsiliepti. Didžiuosiuose miestuose, didžiosiose įmonėse tikrai tokių atlyginimų, matyt, jau nebėra, ir čia tas sprendimas nelabai kam turės įtakos. Bet būtent tuose regionuose, iš kurių nemaža dalis valdančiųjų yra išrinkta vienmandatėse, pirmiausia ir gali atsidurti sunkiausioje situacijoje, kai per dešimt dienų smulkiajam verslininkui reikės sugalvoti, kaip padidinti atlyginimą ir kaip padidinti savo pajamas kitais metais, kad tą atlyginimą išmokėtų. Todėl labai jau optimistiškai ir buhalteriškai atrodo toks matymas, kad, padidinus minimalią algą iki 1 tūkst. Lt, kitų metų gyventojų mokesčio prognozė į nacionalinį biudžetą yra didinama 165,8 mln. Lt. O kas bus, jeigu tų mokesčių nesuneš smulkieji verslininkai, kurie tiesiog nepajėgs mokėti viso minimalaus atlyginimo ir teks galbūt, užuot pasirinkus keturis darbuotojus, pasirinkti tris darbuotojus, padalinant jiems darbo krūvį, o vieną darbuotoją atleisti? Tada ko vertas yra siūlymas mažinti beveik 24 mln. Lt socialinės paramos išmokas? Ar neatsitiks taip, kad būtent dėl šito jūsų sprendimo dar kitų metų pradžioje reikės tikslinti 2013 m. biudžetą, mažinant biudžeto pajamas ir didinant socialines išmokas. Mielieji kolegos, aš linkėčiau nedaryti tokių skubių sprendimų, kokius jūs šiandien suprogramavę daryti, ir iš tikrųjų laikytis koalicijos lyderio pono A. Butkevičiaus, iš tribūnos pristačiusio Vyriausybės programą, pasakytos principinės nuostatos, kad mokestinės politikos revoliucijų nebus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijose frakcijos vardu dalyvaus A. Kubilius – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Kviečiame į tribūną.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere, gerbiamasis ministre, leiskite man tarti žodį kaip frakcijos seniūnui, ką tik užėmusiam šias pareigas, ir kartu pagal Seimo statutą tapusiam opozicijos lyderiu. Aš pradėsiu nuo to, kad asmeniškai siūlysiu balsuoti už šį biudžetą, kurį parengė mūsų Vyriausybė ir kurio naujoji Vyriausybė dar nesugadino populistinių pažadų, gausiai dalintų prieš rinkimus, įgyvendinimu. Iš tikrųjų sveikinu Vyriausybę, kad ryžosi išlaikyti 2013 m. fiskalinį deficitą ties 2,5 % riba, ir tikiuosi, kad valdančiosios koalicijos nariai Seime taip pat elgsis atsakingai ir nebalsuos už savo gausius pasiūlymus, kuriais išlaidos didinamos keliais šimtais milijonų litų.
Šia proga būtų galima tikrai pažymėti, kad tokį biudžeto projektą 2013 m. galėjome pateikti tik dėl to, kad nuo pat 2008 m., nepaisant nuožmios ir destruktyvios to meto kairiosios opozicijos, o dabar valdančiosios koalicijos kritikos, įgyvendinome efektyvią fiskalinės konsolidacijos politiką. Noriu priminti, kad nuo pat 2008 m. pabaigos iki 2012 m. rudens to meto kairioji opozicija neparėmė nė vieno fiskalinės konsolidacijos sprendimo, kurį turėjome priimti Seime nuo 2009 m. vidurio, faktiškai neturėdami parlamentinės daugumos. Lietuva būtų galėjusi pasiekti ir daugiau, jeigu ne trumparegiškas to meto opozicijos priešgyniavimas. Dabar, tvirtindami 2013 m. biudžetą, kurį parengė mūsų Vyriausybė ir kurio naujoji Vyriausybė iš esmės nepakeitė, galėtume tikėtis, kad naujoji valdančioji dauguma pagaliau pripažins, kad ketverius metus priešindamiesi vykdytai fiskalinės konsolidacijos politikai, švelniai tariant, klydo, bet kažin ar tokio sąžiningumo būtų galima tikėtis. Galėčiau tik įsivaizduoti, kas būtų buvę ir kaip toks biudžetas būtų kritikuojamas, jeigu kairieji su J. Oleku ir šiandien būtų opozicijoje. Bent vieną naudą iš politinių pasikeitimų galima įžvelgti. Lietuvos kairieji, valdžios atsakomybės spaudžiami, yra priversti bent iš dalies užmiršti savo populistinę retoriką, ir su fiskaline politika elgtis kur kas atsakingiau.
2013 m. biudžetas yra parengtas atsižvelgiant į dvi esmines nuostatas. Visų pirma į tai, kad nuoseklios fiskalinės konsolidacijos ir ekonomikos skatinimo politikos dėka mums per ketverius metus pavyko pasiekti, kad nuo milžiniško 10 % viršijančio deficito, kurį sukūrė prieš 2008 m. rinkimus neatsakingai didintos socialinės ir kitos išlaidos ir dėl 2008 m. pabaigoje pasaulinės krizės pasekmių drastiškai sumažėjo viešųjų finansų pajamos, nuo tokio milžiniško deficito nuosekliai dirbdami pasiekėme mažesnį už Mastrichto kriterijus deficitą, o dėl nuoseklios ūkio skatinimo ir verslo sąlygas lengvinančios politikos pasiekėme vieno iš Europoje sparčiausio ekonomikos augimo, viršijančio 3 %. Visa tai leido mums suplanuoti 2013 m. biudžetą su deficitu, siekiančiu 2,5 %, ir pirmą kartą nuo 2008 m. tai galėjome pasiekti išlaikydami faktiškai visas išlaidas šių metų, tai yra 2012 m., lygio, o kai kurias išlaidas net ir didindami. Todėl šiandien, svarstant kitų metų biudžetą, galiu valdančiajai koalicijai palinkėti tik vieno – nepagadinkite, nepagadinkite to, ką mes turėjome skausmingai taisyti po jūsų paskutinio valdymo, ir ačiū už tai, kad dar nepagadinote. Lietuva į 2013 m. eina turėdama gerai subalansuotą makroekonominę situaciją, turėdama dideles galimybes jau 2013 m. atitikti Mastrichto kriterijus ir, mano įsitikinimu, nesant jokių priežasčių, esant tokiai situacijai, kodėl turėtume atidėlioti prisijungimą prie euro.
Tačiau sveikindamas Vyriausybę, kad ji iš esmė nekeitė mūsų parengto biudžeto projekto, negaliu nepasakyti kelių kritinių pastabų. Visų prima, dėl minimalios algos radikalaus didinimo. (Gerbiamasis Juozai, jeigu nereplikuotumėte iš vietos, tai irgi būtų gerai, nes jau esate valdžioje.)
Nors biudžetui minimalios algos didinimas iki 1000 Lt didesnių problemų nesukelia, ypač dėl to, kad mes prieš gerą mėnesį pataisėme šių metų biudžetą, ir tai sudarė galimybę šiek tiek padidinti 2013 m. išlaidas, nepažeidžiant, aš taip tikiuosi, Fiskalinės drausmės įstatymo, tačiau daugiau kaip 18 % vienkartinis, staigus, nesuderintas su verslo bendruomene minimalios algos didinimas, kai vidutinis darbo užmokestis 2013 m. augs tik keliais procentais, yra didelę riziką visai ekonomikai sukeliantis veiksnys, už kurio galimas neigiamas pasekmes, taip pat ir potencialų darbo vietų mažėjimą, ypač smulkaus verslo, visą atsakomybę turi prisiimti naujoji Vyriausybė, šiuo klausimu vis dar neatsisakanti rinkimų populistinio įkarščio, dėl kurio labiausiai gali nukentėti eiliniai žmonės ir jų gerovė.
Dar labiau nerimą kelia premjero neatsakingai išsakyta mintis, kad 2016 m. minimali alga gali siekti ir 1700 Lt, kas reikštų, kad minimali alga kiekvienais metais iki 2016 m. būtų didinama po 18 %. Gerbiamieji kolegos, raginčiau iš tikrųjų grįžti prie realybės. Ir čia visiškai teisūs yra Pramonininkų konfederacijos ekspertai, kurie dar vakar perspėjo, kad, taip didinant minimalią algą, Lietuva labai sparčiai artės prie Graikijos, nes noriu priminti, kad vien tik padidinus minimalią algą iki 1000 Lt, minimalios ir vidutinės algos santykis Lietuvoje nuo dabartinio 41 % padidės iki 47 %. Graikija yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurios minimalios algos ir vidutinio užmokesčio santykis prieš keletą metų siekė 50 %. Žinome, kur šiandien yra Graikija. Noriu priminti, kad 2006–2008 m. valdant socialdemokratams ir ponui R. Šadžiui būnant finansų ministru, minimalios algos ir vidutinės algos santykis siekė tik 38–39 %. Todėl dabartinis radikalus ir nesubalansuotas minimalios algos didinimas verčia paklausti tik vieno klausimo: ar tikrai naujoji Vyriausybė siekia, kad Lietuva eitų Graikijos keliu?
Ir antras klausimas. Gerbiamieji socialdemokratai, kodėl jūs taip nemylite tremtinių ir politinių kalinių? Jų valstybines nukentėjusiųjų asmenų pensijas, sumažintas krizės laikotarpiu, mes, mūsų Vyriausybė, numatėme atkurti nuo kitų metų sausio 1 d., o jūs nutarėte to nedaryti. Ar tikrai jums rūpi kiekvienas žmogus? Ar tremtiniai ir politiniai kaliniai jums tiesiog nerūpi dėl politinių priežasčių? (Šurmulys salėje) Nepaisant jūsų nervingos reakcijos, gerbiamasis Vyteni, gerbiamasis Juozai, nepaisant šių kritinių pastabų, kurias išsakiau, aš raginsiu balsuoti už 2013 m. biudžetą, nes tai yra mažiausiai pagadintas 2013 m. biudžetas.
PIRMININKAS. Dėkojame, kad labai nedaug viršijote laiką, bet būtų labai džiugu, kad tai, jog pasiskelbėte opozicijos lyderiu, dar techninius formalumus ir raštus sutvarkytumėte, kad Posėdžių sekretoriatas galėtų parengti kitus atitinkamus projektus.
M. Zasčiurinskas kalba asmeniškai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, norėjau kalbėti šiek tiek kitaip, bet kai XV Vyriausybės premjeras pakvietė mūsų negadinti tų rodiklių, kurie buvo pasiekti, tai vos nežaktelėjau. Skurdas padidintas, socialinė atskirtis išaugusi, vidutinės pensijos Europos Sąjungos – priešpaskutinė vieta, darbo užmokestis – priešpaskutinė vieta, gimstamumas mažėja, migracija išaugo, Lietuvoje greitai neliks… Skirtumą tarp socialinės pašalpos… Iš viso socialinę pašalpą ir išmokėjimus nuasmeninome, sugadinome. Atsirado Lietuvoje nauja sąvoka – tai „dirbantis skurdžius“. Žmogus dirba, gauna mažiau negu skurdo riba, ir kalbame apie tai, kad reikia negadinti šitų rodiklių. Tikrai nei aš, nei mūsų kolegos tokiam kvietimui neturėtų… Aš tikrai nepritariu ir nežinau, kas gali pritarti, kad tikrai nereikia gadinti šitų rodiklių. Tai viena.
Antra, žinoma, aš sutinku, kaip sakė gerbiamasis finansų ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausybė dirba pusantros dienos ir iš tiesų yra sudėtinga ką nors iš esmės pakeisti. Pavyzdžiui, yra dar toks rodiklis, kuris labai vaizdžiai parodo mūsų atskirties rodiklį. Santykis 20 % gaunančių didžiausią atlyginimą ir 20 % gaunančių mažiausią atlyginimą. Tas santykis yra vienas blogiausių tarp visų valstybių. Kas yra blogiau už mus? Rusija. Už Rusiją dar blogiau yra Jungtinės Amerikos Valstijos, toliau Čilė ir Argentina. Tokie yra objektyvūs rodikliai. Bet, žinoma, visi šie rodikliai mums aiškiai parodė, kad tie naktiniai sprendimai nepasiteisino. Tas kelias, kurį buvo nuėjusi ši Vyriausybė, tai yra didinti mokesčius, atimti iš žmonių pinigus – iš pensininkų, neįgaliųjų, vaikų, šeimų – tikrai nepasiteisino. Žinoma, belieka džiaugtis, kad mūsų premjeras atsisakė tų vadinamųjų naktinių reformų ir tų staigių judesių ką nors tokio daryti. Tai viena.
Antra. Aš gerai suprantu, kad yra visiškas ceitnotas. Biudžetą bet kuriuo atveju reikia priimti, biudžetą, kurį, kaip teisingai šiuo atveju kalbėjo gerbiamasis A. Kubilius, parengė buvusi Vyriausybė. Žinoma, ceitnotą padidino ir tai, kad faktiškai užsitęsė Lietuvos Respublikos Vyriausybės formavimas. Bet, žinoma, tai jau praeitis. Aš džiaugiuosi, kad šitame biudžete, turint tokį trumpą laiką, pavyko išspręsti vieną iš mūsų pažadų. O žodžio laikymasis yra geras startas. Aš turiu galvoje minimalaus mėnesinio atlyginimo pakėlimą. Taip čia mus visi kritikavo. Ir belieka džiaugtis, kad šita koalicija išlaikė savo žodį, pažadėjo ir padarė. Vadinasi, mes galime tikėtis, kad ir visi kiti mūsų pažadai bus įvykdyti.
Tačiau čia kyla klausimas, ar tikrai mes viską padarėme, kad galėtume atlikti ir dar keletą gerų darbų. Ir aš esu įsitikinęs, kad mes galime pagerinti savo žmonių padėtį 2013 m. Todėl aš atkreipiu dėmesį į kai kuriuos aspektus, kurių ši Vyriausybė paprasčiausiai, matyt, nespėjo įvertinti, nespėjo parengti atitinkamų sprendimų. Teikiu pavyzdį. Slaugos išmokos. Slaugos išmokos – tai išmokos, kurios liečia tokią specialią siaurą žmonių grupę. Tai neturtingi žmonės, kurie turi neįgalumą, ir t. t. Kaip žinote, koalicijos… opozicijos pastangomis buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad tas laikinojo įstatymo 15 straipsnis pažeidžia Konstituciją, ir įstatymų leidėjas buvo įpareigotas pašalinti tuos trūkumus. Dalis tų trūkumų buvo pašalinta, tai yra vadinamiesiems „Sodros“ pensininkams buvo leista dirbti, tačiau slaugos išmokas šiandien vėl siūloma palikti sumažintas. Aš manau, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas priešingai, tai yra grąžinta į pirmykštį lygį.
Toliau. Valstybiniams pensininkams ir toliau draudžiama dirbti. Aš manau, kad tai irgi yra realizavimas Konstitucinio Teismo nurodymo, kad reikia laikinąjį įstatymą šioje dalyje panaikinti.
Visiškai nesuprantu tokių dalykų, kai dalis valstybės funkcijų, kurios turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, perkeliamos finansuoti „Sodrai“. Kaip aš kalbėjau, tada „Sodrai“ nepakanka pinigų, tada valstybė skolina, tada „Sodra“ turi mokėti palūkanas. Aš šiandien klausdamas finansų ministro jau minėjau tą skaičių. Įsivaizduokite, jeigu „Sodra“ palūkanas turi mokėti iš pensininkų pinigų 1 mlrd. 200 Lt, ar tai yra sprendimas? Todėl aš manau, kad darbo biržos finansavimas iš „Sodros“ pinigų yra ne tas kelias, kuriuo mes turime eiti.
Taip pat pasigendu tokio klausimo. Daug metų mes kalbame apie tai, kad reikia kompensuoti tas atimtas pensijas. Premjeras pasakė, kad 2014 m. šis klausimas bus sprendžiamas. Bet galbūt vertėtų pasvarstyti, kad 2013 m. pabaigoje pradėtume spręsti šį klausimą. Galima kelti klausimą, bet tam reikia lėšų. Iš kur jos? Aš ir atsakau: yra pakankamai pinigų, beveik 200 mln. Lt, kurie, esant šiai sunkiai situacijai, skiriami finansuoti privačius kaupiamuosius fondus.
PIRMININKAS. Noriu atkreipti dėmesį į laiką!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai yra privačių kaupiamųjų fondų finansavimą numatoma didinti dukart. Tai yra šaltinis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto vardu – D. Mikutienė. Komiteto vardu pagal Seimo statutą skiriama iki 10 min., bet tikimės greičiau.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas yra finansinė Vyriausybės programos išraiška. Aš iš tiesų atsakingai keliu klausimą, ar šis dokumentas, pagal kurį mūsų šalis 2013 m. gyvens, atitinka žmonių lūkesčius? Šiame projekte aš, deja, nematau sveikatos apsaugos visų lygmenų, taip pat ir sričių prioriteto.
Principas – „Sveikata visose politikose“. Pasaulio sveikatos organizacijos priimti dokumentai, Europos Komisijos veiksmų planas dėl politikos „Sveikata visose politikose“ įgyvendinimo, taip pat Europos Sąjungos Tarybos išvados, priimtos dar 2006 m., dėl sveikatos klausimų visose politikos kryptyse.
Mes girdime: balansas, balansas. Taip, aš sutinku. Tikrai taip turi būti. Bet prieš tai reikia labai teisingai ir socialiai atsakingai tai subalansuoti. O sveikatos sistemos finansinė situacija Lietuvoje iš tiesų yra kritinė. Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungoje ir turi šansą parodyti Europai realią teisingą sveikatos politiką. Turi šansą, bet, deja, aš šiame biudžete to nematau. Ir kaip kažkas pasakė, „kas mums iš tos laimės, kas iš tos garbės“, na, kad Europoje mes labai gražiai atrodysime dėl dokumentų, popierių, bet kas mums iš to, jeigu mes būsime nemylimi savo piliečių už tokį sprendimą?
PIRMININKAS. Dėkojame už konkretų pasisakymą. Komiteto vardu – V. Bukauskas. Prašom į tribūną. (Balsai salėje) Leisime pasisakyti, po to išspręsime kitus klausimus.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kalbėti komiteto vardu, bet 10 min. tikrai neužimsiu laiko, nes jaučiu tokią pareigą. XV Vyriausybė, kai komitetas teikė siūlymą dėl specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui 2012 m. finansuoti nemažinimo ir 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekto koregavimo, XV Vyriausybė iš tiesų į komiteto pasiūlymą neatsižvelgė. Ir stebint, kas yra pateikta šiandien, XVI Vyriausybės taip pat nėra atsižvelgta. Noriu pabrėžti, kad mane paskatino pasisakyti ir teikti tokį pasiūlymą savivaldybių merų teikti prašymai į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir Savivaldybių asociacijos pasiūlymai.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIP-4917, atsakingai įvertino savivaldybėms priskirto švietimo sektoriaus finansavimo situaciją. Atsižvelgdami į Lietuvos savivaldybių asociacijos teiktus pasiūlymus visi komiteto posėdyje dalyvavę komiteto nariai vieningai balsavo už pasiūlymą pakeisti įstatymo projekto Nr. XIP-4917 4 straipsnio 2 dalies redakciją, pagal kurią savivaldybėms būtų leista nepanaudotos specialiosios tikslinės dotacijos dalį mokinio krepšeliui finansuoti, įvykdžius ugdymo planą, IV ketvirtyje panaudoti savivaldybių įsipareigojimams, susijusiems su švietimo reikmėm, dengti. Toks siūlymas nustatyti teisinį reguliavimą atitiktų savivaldybių interesus.
Pirma, motyvuotų savivaldybes racionaliau, lanksčiau ir efektyviau naudoti iš valstybės biudžeto savivaldybėms skiriamas ribotas lėšas švietimo reikmėms, o sutaupytas lėšas, kai įvykdyti keliami reikalavimai, skirti naujoms iniciatyvoms ir iš anksto nenumatytoms bei naujai atsiradusioms išlaidoms finansuoti.
Antra, sudarytų prielaidas geriau vykdyti iš teisės aktų kylančius įsipareigojimus, pavyzdžiui, dėl sumažėjusio švietimo įstaigose mokinių skaičiaus, kurį sunku iš anksto numatyti, laiku išmokėti išeitines kompensacijas iš darbo atleidžiamiems švietimo įstaigų darbuotojams, kurių skaičių taip pat sunku iš anksto numatyti, taip pat sumažinti per ilgesnį laiką susikaupusius švietimo įstaigų įsiskolinimus už joms suteiktas komunalines paslaugas ir kita… ir taip pat atitiktų valstybės interesus. Savivaldybių sutaupytos lėšos, įvykdžius ugdymo planą, būtų ne švaistomos, bet naudojamos tikslingai įsiskolinimų, susijusių su švietimo reikmėmis, (…) sumažinti. Šiam pasiūlymui įgyvendinti iš valstybės biudžeto papildomų lėšų skirti nereikės. Prašau XVI Vyriausybės į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą atsižvelgti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi išgirdau klausimus dėl reglamento, mes padarysime taip: kaip posėdžio pirmininkas komiteto vardu leisiu kalbėti S. Bucevičiui, tada leisime kalbėti dviem opozicijos atstovams, kurie, matau, užsiregistravę, vienam iš pozicijos, premjeras ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas taip pat prašė kalbėti. Sutaupysime laiko. Kadangi matome, kad kol kas bus tik vienas nutarimas dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo išrinkimo, bus sutaupyta laiko. Biudžetas yra labai svarbus klausimas. Kviečiu į tribūną S. Bucevičių.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbimasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, svarstant biudžetą, norėčiau atkreipti dėmesį į Kaimo reikalų komiteto keletą dalykų.
Pirma. Lapkričio 7 d. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu buvo pritaręs papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išlaidoms – 42 mln. Lt ir melioracijai – 93 mln. Lt. Pasiūlymą dėl tiesioginių išlaidų melioracijai pasiūlė svarstyti Vyriausybei. Labai gaila, kad antrajame biudžeto projekte jau nebeliko jokių papildomų asignavimų žemės ūkiui.
Norėčiau atkreipti dėmesį buvusio ministro, kreiptis į K. Starkevičių. Gerbiamasis Kazy, jeigu aš šiandien suklysiu arba ką nors ne taip pasakysiu, matyt, jūs mane patikslinsite, bet aš turiu apgailestauti ir pasakyti, kad ne pateikimo forma arba ne biudžeto forma mes turėjome svarstyti komitete, bet eilutė, matyt, jau turėjo būti Vyriausybėje apsvarstyta, ir šią poziciją apginti. Aš tikėjausi ir vyliausi, kad taip bus. Deja, šiandien turime svarstyti. Taigi, tas klausimas, gerbiamasis Kazy, yra atviras. Kad tai nepasikartotų per kitas kadencijas, mes turime su savo ministrais, su premjeru svarstyti tuos klausimus taip, kad po to nekiltų kaip pasiūlymai ir nežaistume ping pongo.
Tiesioginės išmokos. Argumentai. Valstybės biudžeto 2012 m. plane papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos sudarė 188 mln. Lt, o 2013 m. plane jos mažinamos net 60 %, t. y. joms siūloma skirti tik 75 mln. Lt. Sakykite man, kuriai ūkio šakai arba kuriam sektoriui yra mažinama 60 %? Šis mažinimas turės didžiausią įtaką gyvulininkystei, ypač pieno sektoriui, kurio gamybos sąnaudos nuolat auga, o pieno kaina per metus nukrito dešimtadaliu ir yra viena mažiausių Europos Sąjungos valstybėse narėse. Noriu priminti, kad 2013 m. tiesioginės išmokos mūsų ūkininkams sudarys tik 143 eurus už vieną hektarą, arba tik pusę Europos šalių vidurkio.
Ypač reikalinga parama gyvulininkystei, nes karvių skaičius penkeri metai kasmet mažėja po 10 tūkst., gyvulininkystės produkcija sudaro tik 40 % bendrosios žemės ūkio produkcijos, be to, gyvulininkystės plėtra akcentuojama ir naujosios Vyriausybės programoje, o pajamos iš pieno produktų eksporto sudaro didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos eksporto pajamų.
Melioracija. Argumentai būtų tokie. Agrotechniniu požiūriu blogos būklės melioruoti plotai šalyje užima jau daugiau kaip 220 tūkst. hektarų, o atskiruose rajonuose jie sudaro daugiau kaip 20 % visų žemių. 2013 m. visos melioracijos reikmėms iš valstybės biudžeto numatoma tik 27 mln. Lt, tai yra tiek pat, kiek 2012 m. Tai sudaro tik dešimtadalį remonto ir rekonstrukcijos poreikio, jau nekalbant apie investicijas naujiems įrenginiams. Beje, Europos parama melioracijai jau baigiama sunaudoti. Jei nebus skirta papildomų lėšų, net ir nederlingų žemių rajonai praras gamybos pagrindą, t. y. žemę.
Gerbiamieji kolegos, šiandien Kaimo reikalų komitetas pateikė dėl biudžeto 42 mln. Lt tiesioginėms išmokoms ir 20 mln. Lt melioracijai. Aš kreipiuosi į Vyriausybę, į premjerą, jo nematau, finansų ministras kalbasi ir tų argumentų taip pat negirdi… Atsiprašau, gerbiamasis premjere. Aš dar kartą prašyčiau svarstant… Visos koalicijos sudaro Kaimo reikalų komitetą, matyt, visiems skauda, ir prašysiu jūsų dar kartą atkreipti dėmesį į mano išsakytus argumentus. Ačiū jums visiems.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kaip ir kalbėjome, dabar dar vienas iš valdančiųjų – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų šitas biudžetas yra senosios Vyriausybės suknelė, tik naujoji Vyriausybė ją turi apsivilkti, nes per tokį trumpą laiką, ko gero, neįmanoma jo pataisyti taip, kaip jis galėtų atrodyti. Mano kolegos S. Bucevičius ir V. Bukauskas pasakė tuos priekaištus, kurie yra ir dėl kurių reikėtų pagalvoti. Aišku, aš džiaugiuosi, kad numatytas minimalaus atlyginimo padidinimas, kas yra faktiškai visų koalicijos partijų programoje. Gaila, kad ne toks didelis, kokį norėtume matyti, bet tai vis tiek yra žingsnis į priekį, ir aš tikiuosi, kad jis bus įvykdytas.
Noriu pasakyti, kad biudžete pasigendu tam tikrų dalykų, kurie iš tikrųjų yra ir Vyriausybės programoje, tai yra ekonomikos skatinimo tam tikrų veiksnių, tarp jų PVM lengvatų pagrindiniams maisto produktams, taip pat labai abejoju dėl Europos Sąjungos reikalavimų pakelti akcizus dyzelinui ir cigaretėms. Pasakysiu kodėl. Tai pareikalaus didelio Finansų ministerijos ir visų tarnybų darbo, kadangi iki šiandienos mes jau buvome susidūrę su situacija, kurią buvo sukūrusi A. Kubiliaus Vyriausybė, kai, pakėlus dyzelino akcizus, dyzelinas plūdo iš Baltarusijos, iš Latvijos, iš Rusijos. Ten buvo pripildomos mašinos, tie patys Lietuvos vežėjai ten pripildydavo savo transportą kuro ir Lietuvos rinkoje atitinkamai buvo mažiau parduodama ir surenkama akcizo ir PVM. Manau, kad čia reikia labai didelio darbo. Siūlyčiau ministerijai labai rimtai pagalvoti, kaip tą dalyką įveikti, nes būtų labai blogai, jeigu reikėtų grįžti vėl prie mažinimo. Aš tikiuosi, kad ši Vyriausybė sugebės suvaldyti tą problemą.
Ir, aišku, rūkalų akcizai, kurie jau dabar yra gana dideli. Kaip rodo tyrimai, 40 % Lietuvos rūkalių rūko tas cigaretes, kurios yra neapmokestintos. Čia irgi lygiai ta pati problema.
Aš manau, kad šitas biudžetas yra toks tarpinis. Šiandien jis dar yra toks, kiek naujoji Vyriausybė sugebėjo sužiūrėti. Aš tikiu, kad jis bus tvarkomas ir taisomas, ir linkiu šitą kuo greičiau padaryti. Manyčiau, kad darbų čia dar yra labai daug. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. J. Dagys – Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, užduodamas klausimą finansų ministrui, aš jau atkreipiau dėmesį į mūsų frakcijoje premjero išsakytą pažadą, kad minimalios algos didinimas nebus sprendžiamas socialinės srities sąskaita. Tai buvo tvirtas pažadas. Pirmajame susitikime buvo kitokių pasiūlymų, bet frakcijoje buvo garantuota, kad taip nebus. Deja, tas pažadas yra neištesėtas.
Lyginant su Vyriausybės teiktu projektu, mes neatsisakėme atkurti pensijų, nes ekonomika pagerėjo, lygiai taip pat, kaip atkurti pensijas našliams, politiniams kaliniams tremtiniams ir mokslininkams. Tai buvo mūsų įsipareigojimas, ne kartą audringai to meto opozicijos palaikytas. Dabar mes turime sverti, ar minimali alga, tokiu mastu padidinta, ar pensijos atkūrimas tiems žmonėms? Kam labiau reikia paramos ir kam turi būti skirta valstybės politika? Mes kalbame ne apie fantastinius pinigus, mes kalbame apie 25 mln. Lt, kuriuos turėtume skirti šioms sritims, bet mes atsisakome. Aš nesuprantu, kol kas nerandu nė vieno motyvo, kaip galėčiau pateisinti tokį atsisakymą, nes kaip alternatyva tam yra būtent tokio dydžio minimalios algos padidinimas. Mažesnis minimalios algos didinimas, kuris galbūt ir ekspertų būtų vertinamas kitaip, nereikalautų tokių išmokų. Tai politinių ambicijų tenkinimas tam, kad nukentėtų šitos grupės, už kurių stovi, jeigu neklystu, virš 100 tūkst. gavėjų, nes valstybinių pensijų pagrindinę dalį gauna politiniai kaliniai ir tremtiniai, našlės. Kodėl mes juos turėtume dabar eliminuoti?
Čia mums buvo pateikti argumentai, kad mes neturime per trumpą laiką galimybės peržiūrėti šitą biudžetą. Atsiprašau, aš atsimenu prieš ketverius metus buvo radikaliai peržiūrėtas biudžetas, nes žinojome, ką ir kaip turėjom padaryti. Čia ne pasiteisinimas. Jeigu jau tikrai ruošėtės valdyti šalį, turėjote žinoti, iš kur pakelsite minimalią algą nepažeisdami kitų dalykų, kitų įsipareigojimų. Kur tas jūsų žinojimas šiuo atveju pasireiškė? Vieną kartą sakote, kad jūs iš socialinės srities neimsite, kitą kartą sakote, kad imsite, dabar nusprendėte vis tiek jį imti.
Tas blaškymasis rodo, kad jūs tiesiog nežinote, iš kur paimti, norite bet kuria kaina įgyvendinti savo siekį, kuris galbūt iš principo nėra peiktinas, bet jis irgi Trišalėje taryboje nesvarstytas, ką visą laiką man A. Sysas primindavo. Seimas turėjo įvertinti rodiklius ir gauti Trišalės tarybos nuostatas. Beje, įstatyme taip numatyta, kad pirmiausia Trišalė taryba turi pateikti savo nuostatas ir tik jai nesutarus Seimas priima šituos sprendimus. Taip kalbama įstatyme. O jūs dabar net neatsiklausę Trišalės tarybos priimate sprendimus. Klausiu, ar įstatymas galioja, ar negalioja? Šiuo atveju, manau, kad tikrai yra nesąžininga spręsti valstybinių pensijų sąskaita, politinių kalinių, našlių, mokslininkų rentų sąskaita savo ambiciją būtinai tokiu dydžiu pakelti minimalią algą.
Aš manau, Vyriausybė privalo į tuos dalykus atsižvelgti ir per galutinį balsavimą atsisakyti savo to ydingo pasiūlymo, nes jis tikrai yra žmonėms netikėtas, nelauktas, kai visos kitos socialinio draudimo pensijos jau atkuriamos, kitos pensijos neatkuriamos. Kur mūsų visi Konstitucinio Teismo autorių kreipimaisi, kurie čia visą laiką skambėdavo ir ieškodavo? Kažkaip nematau aš tų autorių, visi dabar tyli. Kur tie konstituciniai lūkesčiai ir t. t., ir panašiai? Taigi siūlau tikrai nedaryti šitos klaidos ir palikti anos Vyriausybės apsisprendimą, kuris, man atrodo, buvo pamatuotas ir pakeliamas mūsų biudžetui.
PIRMININKAS. Kadangi dar sakė frakcijos vardu norėjo, tiktai ne taip užsirašė, trumpai L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ypač noriu atkreipti valdančiosios koalicijos Seimo narių dėmesį. Noriu priminti, kad prieš pasirašant Vyriausybės programą, prieš balsuojant už ją buvo sudaryta biudžeto peržiūrėjimo darbo grupė, kurioje teko garbė darbuotis. Kai šiandien pasižiūrėjau pateiktą biudžetą, aš nematau tų nuostatų, kurios buvo sutartos. Pirmiausia sveikinu, kad rastos galimybės dėl 1000 Lt minimalios algos. Žmonėms reikia pakelti. Tačiau taip pat buvo sutarta, kad nebūtų suplokštinta ir nesusilygintų atlyginimai, iki 12 kategorijos imtinai po 3 % pakelti darbo apmokėjimą. Šito biudžete nėra.
Antras dalykas, dėl ko buvo sutarta. Buvo sutarta, kad bus iš esmės peržiūrėta investicinė programa atsisakant tų projektų, kurių šiuo metu tikrai nereikia vykdyti. Šito mes taip pat nematome. Todėl man labai kyla klausimas, ar buvo teikiamas naujas biudžetas, tinkamai suderintas su koalicijos partneriais, ir ar tikrai koalicijos partneriai yra išanalizavę ir įsigilinę? Dėl to bent jau biudžeto darbo grupė, kuri buvo koalicinė, nebuvo susirinkusi ir nebuvo priimti galutiniai sprendimai. Tenka apgailestauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išėjau pakalbėti apie biudžetą dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl valstybės asignavimų. Valstybė yra pavedusi privalomojo sveikatos draudimo biudžetui begalę jai nebūdingų funkcijų ir daugybę metų skyrė tam finansavimą. Dabar kažkodėl tų įsipareigojimų yra pavesta vykdyti, patikslinus biudžetą, už maždaug 180 mln. sumą, tuo tarpu skiriama tiktai 21 mln. Lt. Akivaizdu, kad privalomojo sveikatos draudimo biudžetas valstybės pavestus įpareigojimus turi vykdyti skriausdamas arba atimdamas pinigus už įmokas, kurias moka asmeniškai dirbantieji arba kiti asmenys. Primenu, kad privalomojo sveikatos draudimo biudžetas yra uždaras biudžetas, ir tokie sprendimai pavesti funkcijas atimant arba neduodant pinigų yra nekorektiški. Todėl pritariu komiteto pirmininkės pasakytai pozicijai ir komiteto sprendimui, kad vis dėlto turime būti civilizuota valstybė, ir, jeigu yra pavesta vykdyti tas funkcijas, atitinkamai valstybė turi ir numatyti tam tikrus asignavimus arba peržiūrėti asmenų… Dabar yra 19 kategorijų asmenų, kurie arba nemoka, arba moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas su tam tikromis lengvatomis.
Kitas dalykas, dėl minimalios mėnesio algos. Ministras R. Šadžius, pristatydamas patikslintą biudžetą, minėjo, kiek bus kompensuota švietimo sistemai, kiek bus kompensuota kitoms žinyboms. Tuo tarpu paminėjo, kad sveikatos draudimo biudžetas pats galės kompensuoti arba įstaigos ieškoti vidinių rezervų padidėjusioms išlaidoms dėl MMA didinimo. Tuo tarpu šiandien paskambinau dviem įstaigoms – respublikinei ir vienai rajono ligoninei ir tos išlaidos, kaip minėjau, didėja apie 700 tūkst. respublikinei ligoninei ir daugiau kaip 60 tūkst. rajono ligoninei. Kai kuriose arba daugumoje gydymo įstaigų atlyginimai su „Sodros“ mokesčiu sudaro apie 80 % visų pajamų, tai įsivaizduojate, tas sumas, kurias aš minėjau, be abejo, bus galima skirti tiktai skriaudžiant vėl pacientus. Vadinasi, pacientų priemokos galimai didės.
Dabar dėl Sveikatingumo fondo. Vėlgi, gerbiamasis ministre, Seimas savo nutarimu patvirtino 2013 metus Sveikatingumo metais. Akivaizdu, kad šita programa būtų įgyvendinta, reikia skirti lėšų. Jeigu mes atsiminsime, kad tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Lietuva, ruošdamasi pirmininkauti Europos Taryboje, kaip vieną iš prioritetų, sektorinių prioritetų visur mini sveikatą, tai kalbėti apie tai, kad nutarimą dėl Sveikatingumo metų įgyvendinimo įgyvendins tik viena Sveikatos apsaugos ministerija, skirdama lėšas, peržiūrėdama kitas programas, kurių, akivaizdu, negalės skirti kitoms žinyboms, yra tikrai nekorektiška.
Todėl aš siūlau štai ką. Yra registruotas Akcizų įstatymo projektas, Seimas jam pritarė po pateikimo. Ten yra siūloma didinti alkoholio akcizą 2 %, iš viso susidaro apie 15 mln. Lt suma, ir įsteigti Sveikatingumo fondą, kaip yra ir kai kuriose kitose valstybėse. Su tuo 2 % akcizo didinimu jau sutinka ir alkoholio gamintojai. Daugelį metų dėl infliacijos alkoholis ne brango, bet faktiškai pigo, ir, matote, kaip alkoholio vartojimas pradėjo didėti. Kaip mini Pasaulio sveikatos organizacija, maža alkoholio kaina yra viena iš neigiamų alkoholio suvartojimo prielaidų. Jeigu būtų pritarta šitam siūlymui, šitas sprendimas įsigaliotų tik po pusės metų, nes tokį siūlymą teikia Seimo nariai.
Bet mes esame užregistravę (aš asmeniškai esu užregistravęs) siūlymą Vyriausybei padidinti 2 % alkoholio akcizą. Jeigu Vyriausybė, dabar grąžindama priėmimo stadijoje šitą projektą, pritars jam, tas įsigalios iš karto, ir mes tikrai padarysime keletą gerų darbų vienu metu – šiek tiek padidės alkoholio akcizas, bus sukurtas Sveikatingumo fondas, bus lėšų finansuoti Sveikatingumo metus, bus lėšų finansuoti bendruomenių renginius…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …mokslinius tyrimus. Aš, kiek žinau, šiam projektui entuziastingai pritaria ir naujasis sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis. Gerbiamasis finansų ministre, labai prašau atkreipti dėmesį ir nepraleisti tos unikalios progos šitą sprendimą priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi, matau, pasisakius po to premjerui ir B. Bradauskui, liktų nepasisakiusi tik viena V. Baltraitienė, gal bendru sutarimu galime leisti jai trumpai pasisakyti? (Balsai salėje) Neleidžiame? Gerai. Neleidžiame, gerai. Komiteto pirmininkas B. Bradauskas. Prašom. Kviečiame į tribūną. Ir paskutinis kalbės premjeras A. Butkevičius.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, na, šiandien kai kurių kalbų tiesiog buvo keistoka klausyti. Kai kurie kaip visada ką nors siūlo populistiškai, juo labiau kad šis posėdis yra transliuojamas. Norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
Pirmiausia į kaimo reikalus. Šiandien čia buvo paverkšlenta ir pagraudenta, ir pasakyta, kad neva šita Vyriausybė po antrojo biudžeto svarstymo išbraukė 42 mln. kaimui skirtų lėšų. Tai visiškai ne taip. Senasis Kaimo reikalų komitetas buvo priėmęs sprendimą padidinti asignavimus kaimo reikalams, bet senasis Biudžeto ir finansų komitetas tam nepritarė, todėl šitos lėšos senosios Vyriausybės ir nebuvo įtrauktos į biudžetą. Todėl, buvęs ministre (nematau jo šiandien salėje), tikrai čia nėra ko sakyti apie tai naujajai Vyriausybei.
Ne naujoji Vyriausybė kalta, kad šiuo metu apie 25 % pieno yra perkama Latvijoje, kad pieno baltymai yra perkami Vokietijoje, kaimas yra nustekentas iki to, kad per ketverius metus sumažėjo apie 80 tūkst. karvių. Ne šita Vyriausybė kalta, nes per tris dienas ji tikrai šito nepadarė.
Yra ir kiti skaičiai, kurie akivaizdžiai liudija, ką prarado Lietuva. Ne mūsų skaičiavimais, bet lenkų ekonomistų skaičiavimais, kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus pirko maisto prekių už 2 tūkst. Lt, ir per ketverius metus, įskaitant ir dyzeliną, galima galvoti, kad Lietuva prarado 4 mlrd. Lt apyvartos. Iš jų į biudžetą būtų nusėdę bent jau apie 1,5 mlrd. Taigi duokite šiandien 1,5 mlrd., ir mes galėsime daug ką išspręsti – ir kaimo reikalus, ir investicijas, ir panašiai. Deja, dėl naktinės mokesčių reformos tie pinigai tik šioje srityje yra prarasti negrįžtamai.
Aš jau nekalbu apie skolas, kurių yra šiuo metu. Vien tik „Sodros“ skolos aptarnavimui buvo minėti skaičiai virš milijardo, yra ir kiti klausimai, kurie tikrai kelia labai didelį susirūpinimą.
Kodėl mes šiandien siūlome priimti šį biudžetą? Iš tikrųjų pasidžiaugė ir dabartinė opozicija, kad nedaug kas perdaryta. O neperdaryta todėl, kad Vyriausybei perdaryti nepalikta laiko. Na, galima tik kokią nors sąmokslo teoriją išvedinėti, kad Vyriausybės formavimas buvo nutemptas iki maksimaliai leistinos ribos, ir Vyriausybė biudžetą, naujus pasiūlymus galėjo priimti, na, kiek, daugiausia savaitę. Taigi perdaryti visą biudžetą per savaitę tiesiog neįmanoma.
Aš noriu pasakyti, kad per tas kelias dienas sugebėta padirbėti, atsisakyta naujų statybos objektų, kurie tikrai nebūtini, neužbaigus senų, ir prie to – minimali alga. Tam irgi reikėjo surasti lėšų.
Šiandien girdėjau pagraudenimų iš šitos tribūnos, kad minimali alga tai yra lyg ir kažkoks nusižengimas, kad mes ją didiname iki 1000 Lt. Bet jūs išeikite į gatvę, nuvykite į perdirbimo pramonę arba į kitas įmones ir paklauskite tų paprastų žmonių, kurie gauna 800 Lt, kaip jiems, ypač dabar, žiemą, padidėjus šildymui, išgyventi su 800 Lt, ir ten jūs rasite atsakymą. Tada, aš manau, nekils noras kalbėti ši šios tribūnos, kad 1000 Lt yra per didelė alga.
Būtų galima, be abejo, atidėti šio biudžeto svarstymą ir vadovautis viena dvyliktąja po Naujųjų metų, bet mes turime turėti omeny, kad toks žingsnis mūsų skolinimąsi pabrangintų tarptautinėse rinkose ir panašiai. Jau premjeras minėjo, kad tik 1 % pabrangimas Lietuvai reikštų papildomai išmestų apie 100 mln. Lt. Todėl mes nesišvaistome tokiais pinigais ir rizikuojame siūlyti priimti šį biudžetą, kuriam tikrai nebuvo laiko ką nors padaryti. Mes niekada nesiūlome ir nesiūlysime naktinės mokesčių reformos, nes bus priimti apgalvoti sprendimai, pasitarus su visais partneriais – tiek verslo, tiek socialiniais. Aš manau, kad per pirmąjį pusmetį mes sugebėsime, mūsų Vyriausybė ir mes, pateikti siūlymus šitam Seimui.
Taigi, mielieji, aš tikrai agituoju balsuoti už šitą biudžetą, nors galbūt ir nereikėtų agituoti, nes tą jau padarė buvęs premjeras A. Kubilius. Aš manau, kad be biudžeto mes tikrai negalime gyventi. Taisyti bus laiko, ir aš manau, kad Vyriausybė prireikus pateiks pasiūlymus. Taigi dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Ir paskutinis į tribūną kviečiamas A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai kai kurie pasisakymai (ir solidžių žmonių) primena tam tikrą gąsdinimą ar populizmą, taip pasakyčiau, kai kalbama apie tai, kad minimali mėnesinė alga prives Lietuvą panašiai prie to, kas atsitiko Graikijoje. Noriu pasakyti, kad, matyt, žmonės visiškai neanalizavo ekonominių ir finansinių priežasčių, dėl ko Graikijoje atsirado tokia gili krizė. Aš čia galėčiau kalbėti visą valandą, kaip ir buvęs finansų ministras lankiausi Graikijoje, teko labai atidžiai susipažinti su jų finansų valdymo sistema. Tik vieną dalyką pasakysiu, kad Graikijoje valstybės skola buvo 160 % nuo bendrojo vidaus produkto. Ekonominiu sunkmečiu krizės įveikimo keliai yra keli. Tai yra ekonomikos skatinimo priemonės, apie kurias šioje tribūnoje ne vieną kartą kalbėta, plečiant apmokestinamąją bazę kuriant naujas darbo vietas, racionaliau planuojant Europos Sąjungos lėšas ir nukreipiant jas į infrastruktūrą. Kitas kelias – darbo pajamų devalvacija ir valstybės skolos didinimas, ką padarė buvusi Vyriausybė.
Labai keista klausytis atsakingų politikų šioje tribūnoje kalbančių, kad jeigu bus padidinta minimali mėnesinė alga iki 1000 Lt, bus Lietuvos finansų valdymo katastrofa. Gerbiamieji, pasižiūrėkime, kiek dirbančių žmonių gauna minimalią mėnesinę algą – 25 %. Turiu pasakyti, nė vienoje Europos Sąjungos šalyje tokio didelio darbuotojų skaičiaus nėra. Žemiau skurdo ribos gyvena per 660 tūkst. Lietuvos žmonių. O jeigu mes dar pridėtume žmones, kurie emigravo iš Lietuvos, tai būtų katastrofiški skaičiai. Kalbėti apie tai, kad tai yra normalu, kad gali žmonės išgyventi neįvertinus didėjančių paslaugų, būtinų žmogui pragyventi, kainų: šilumos, elektros energijos, būtinų maisto produktų kainų augimo, nes infliacija lenkia realių pajamų augimą… Realių pajamų srityje Lietuva jau irgi atsilieka nuo Latvijos ir iš visų Europos Sąjungos šalių yra paskutiniame trejetuke. Mes visa tai irgi turime pamatyti.
Dėl tam tikros retorikos, dėl 1700 Lt kalbos. Gaila, nėra A. Kubiliaus, bet noriu pasakyti. Buvo man užduotas klausimas, aš čia nenoriu aiškintis, – ar tam tikri jūsų partneriai yra pasakę tokią sumą pinigų? Buvo aiškiai atsakyta – o gal kadencijos pabaigoje mes tai pasieksime ir įgyvendinsime? Mielieji, aš manau, kad atėjo laikas, kai Lietuvoje reikia ryžtingų veiksmų su konkrečiais priemonių planais, kurie leis skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Vienas kelias, kaip padidinti visų biudžetų papildomai pajamas, – plėsti apmokestinamąją bazę. O kalbėti apie tai, kad jau kuris laikas negalima padidinti minimalios mėnesinės algos, tai man skamba labai keistai. Aš manau, yra kitų priežasčių, apie kurias galėčiau ilgai kalbėti. Yra emigracija, yra didžiulė korupcija ir įvairūs kiti finansiniai instrumentai, kurie tikrai tam tikrą dalį Lietuvos gyventojų varo tiesiog gyventi ties skurdo riba arba tiesiog skatina palikti Lietuvą ir iš jos emigruoti.
Aš manau, kad šitas biudžeto įstatymo projektas, su kuriuo dabartinė Vyriausybė turėjo tik labai trumpą laiką susipažinti… Jeigu kardinaliai būtų reikėję daryti tam tikrus pokyčius, būtų reikėję, kad jo antrasis svarstymas būtų užsitęsęs dar ilgesnį laikotarpį. Puikiai žinome, kad tai yra svarbiausias valstybės įstatymas. Tokie įstatymai turi būti priimami iki Kalėdų arba Naujųjų metų, nes yra siunčiamas savotiškas politinis signalas, ar yra valstybėje politinis stabilumas nagrinėjant šį svarbų dokumentą. Taip pat yra siunčiamas signalas tarptautinėms finansinėms institucijoms, nes jos stebi vykstančius procesus ir Lietuvoje, nes Lietuva po Naujųjų metų turės pateikti savo matymą dėl skolinimosi iš tarptautinių finansinių institucijų, valstybės skolinimasis yra numatytas taip pat valstybės biudžeto projekte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame, premjere. Pasisakė visi, kurie turėjo pasisakyti diskusijoje. Dabar pagal Seimo statutą. Taip, prašom dėl vedimo tvarkos. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji valdantieji, gerbiamasis premjere, pareigūnai stovi balkone, tikriausiai atėjo ne dėl to, kad pasižiūrėtų, kaip vyksta posėdis, bet parodytų, kad jie turi daug didelių problemų. Tai, kad niekas iš valdančiųjų neatkreipė dėmesio į juos, nepasakė, kaip bus sprendžiamos jų problemos, matyt, nekorektiška.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos pasakyta. Dabar pagal Seimo statutą numatyta tokia procedūra. Yra balsuojama dėl priėmimo, kad būtų priimta viename iš artimiausių posėdžių. Yra siūloma 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą priimti ketvirtadienio, gruodžio 20 d., posėdyje. Pagal nusistovėjusią tvarką dėl šito vienas gali pasisakyti už, vienas – prieš, tada balsuosime. Už pasisako M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, šis biudžetas, nepaisant išsakytų priekaištų ir kritikos, vis dėlto yra tęstinumo dokumentas. Jis rodo, kad atsakinga politika, kurią pradėjo vykdyti A. Kubiliaus Vyriausybė, yra tęsiama. Labai džiugu matyti, kad vis dėlto sveikas protas ir atsakomybė Lietuvos žmonėms, bendrojo gėrio sumetimai, o ne ekscentriški rinkimų lozungai lėmė tai, kaip formuojamas mūsų biudžetas. Todėl sveikindami tą tęstinumo pareiškimą tikimės panašaus konstruktyvios linijos tęsimo ir ateityje. Siūlau balsuoti už šį biudžetą, nes jis iš tiesų tęsia Lietuvos gelbėjimo iš krizės projektą ir tvarios ekonomikos kūrimo projektą, kurį pradėjo A. Kubiliaus Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš tokios datos nustatymą pasisako V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Labai ačiū. Neleidote kalbėti iš tribūnos, tai savo nuomonę dėl biudžeto pasakysiu iš vietos, taip pat dėl datos. Kaip minėjo premjeras, tai yra svarbiausias valstybės įstatymas, iš tikrųjų reikia apie jį labai daug kalbėti ir labai atsakingai kalbėti. Deja, tokia skuba ir tas pasiteisinimas, kad nebuvo laiko įsigilinti, manau, mažiausiai yra kvaila.
Dabar mano pastabos dėl paties biudžeto. Pirmiausia dėl moksleivio krepšelio. Įstatyme numatyta, kad bus privaloma jį grąžinti, tą, kas buvo anksčiau padaryta, patys, būdami opozicijoje, tą peikėme, deja, tas liko. Dar kartą pabrėžiu, moksleivių skaičiaus mažėjimas nereiškia, kad yra mokytojų skaičiaus mažėjimas ar klasių skaičiaus mažėjimas. Kitas dalykas. Norint užtikrinti ugdymo kokybę, turi dirbti aukštos kvalifikacijos mokytojai. Mokyklos jau šiandien nebepriima aukštos kvalifikacijos mokytojų, nes neturi iš ko mokėti atlyginimų, o dar numatome grąžinti atgal.
Antrasis dalykas dėl minimalios algos didinimo. Taip, ją reikia didinti, labai džiaugiuosi, kad yra numatyta, bet kažkodėl nėra šalia šito kalbama apie nutarimą Nr. 511, kaip bus sprendžiama, čia jau ir Loreta minėjo, dėl kitų darbuotojų atlyginimų ir kaip bus su valstybės tarnautojų bazine alga? Jeigu nenorime didinti politikams, teisėjams, tai kalbėkime bent apie pareigūnus, kurių darbas, specialiųjų tarnybų darbas užtikrina kovą su korupcija ir kontrabanda. Kitaip mes šito nepasieksime, jeigu mokėsime tokius pačius atlyginimus, kokia bus ir minimali alga. Prie kovos su korupcija ir kontrabanda tikrai neprisideda akcizų didinimas. Niekaip nesuvokiu, kodėl yra planuojama didinti dyzelino kainą, jeigu biudžete pajamos iš akcizo nedidėja. Dyzelino akcizo padidinimas iš karto užtikrina visų paslaugų ir prekių kainos didėjimą, jau nekalbu apie privačius vartotojus. Kaip išgyvens mūsų tos pačios biudžetinės įstaigos, mūsų viešasis transportas, jeigu bus padidintas akcizas?
Baigdama noriu pasakyti, kad džiaugtis dėl to, kad labai mažai pakeitimų, kaip minėjau, yra mažiausiai kvaila. Tai svarbiausias valstybės įstatymas, kurį reikėtų labai labai atsakingai priimti.
Ir politinė pastaba. Nepavyko sugriauti koalicijos formuojant Vyriausybę, tai dabar yra kuriama užkulisinė koalicija, tik nežinau, kaip ji pasivadins. Turbūt tom dviem raidėm, tik šiek tiek jos bus kitokios, negu buvo 2K. Siūlau neskubėti, dar kartą sėsti prie biudžeto, peržiūrėti, ir tai, ką pažadėjote žmonėms, įvykdyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbėjo už ir prieš. Pagal Statutą balsuojame. Kas už tai, kad būtų nustatyta gruodžio 20 d. priėmimo diena?
Už balsavo 73, prieš – 5, susilaikė 48. Biudžetas bus priimamas ketvirtadienį. (Triukšmas salėje)
12.10 val.
Yra keletas techninių dalykų, kuriuos mes turime perskaityti. Lietuvos Respublikos Seimo frakcija „Drąsos kelias“ Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V. Gedvilui. Remdamasis Seimo statuto 41 straipsnio 1 dalimi, „Drąsos kelias“ pasiskelbia opozicine frakcija. Pasirašė frakcijos seniūnė N. Venckienė.
Darbotvarkėje buvo numatyta pertrauka, todėl skelbiu pertrauką. Klausimų svarstymą tęsime 12.25 val. Ačiū.
Pertrauka
12.29 val.
PIRMININKAS. Tęsiame rytinio posėdžio darbotvarkę. 1-3 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2013 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-4925(2). Teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pranešėja – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. A. Pabedinskienę kviečiame į tribūną.
A. PABEDINSKIENĖ. Laba diena. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Seimo pavedimu patobulintą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2013 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kartu teikiamas pakoreguotas Valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 m. biudžeto projektas. Įstatymo ir fondo 2013 m. biudžetų projektai buvo keičiami atsižvelgiant į Finansų ministerijos lapkričio mėnesį paskelbtas naujas pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2013 ir 2012 m. dėl šalies vidutinio darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus pokyčių, Lietuvos Respublikos XVI Vyriausybės programą, Seimo IX sesijos metu priimtų įstatymų nuostatas ir Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu svarstomus įstatymų projektus dėl nedarbo draudimo lėšų naudojimo ir palankesnės pensijų apskaičiavimo tvarkos. Šių projektų nuostatoms praėjusią savaitę jau pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Įvertinus naujas finansines prognozes, Valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 m. biudžeto projekte numatoma gauti beveik 9,7 mlrd. Lt pajamų, didžiąją dalį pajamų sudaro draudėjų socialinio draudimo įmokos, kurių pagrindinius tarifus teikiamu įstatymu siūloma patvirtinti tokio pat dydžio, kokie galioja šiuo metu, tik pensijų kaupimo tarifą, vadovaujantis Pensijų sistemos reformos įstatymu, siūloma patvirtinti 2,5 % vietoj šiuo metu galiojančio 1,5 %. Kartu pažymėtina, kad pensijų įmokas, kurias numatoma pervesti pensijų fondams, numatyta kompensuoti iš valstybės biudžeto, todėl „Sodros“ biudžeto pajamos dėl to nemažės. 2013 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos gali siekti 11,4 mlrd. Lt, daugiausia lėšų, net 72,2 %, arba 8,2 mlrd. Lt, numatoma skirti pensijų socialiniam draudimui, ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokoms numatoma apie 1,2 mlrd. Lt, o tai sudaro beveik 11 % visų „Sodros“ biudžeto išlaidų. Palyginti su 2012 m., šios draudimo rūšies išlaidos ateinančiais metais turėtų būti 64 mln. Lt mažesnės nei laukiamos šiemet. Tokį efektą prognozuoti leidžia 2011–2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo laiku priimti įstatymų pakeitimai dėl išmokų dydžių ir mokėjimo tvarkos. Nedarbo socialiniam draudimui numatoma beveik 407 mln. Lt. Šios lėšos bus skiriamos ne tik nedarbo draudimo išmokoms bedarbiams, aktyvioms užimtumo rėmimo priemonėms, bet dar vienus metus numatoma jas skirti ir šias priemones administruojančioms įstaigoms išlaikyti.
Deja, nepaisant gerėjančių rodiklių, prognozuojama, kad 2013 m. „Sodros“ biudžeto pajamos bus 1,68 mlrd. Lt mažesnės nei einamųjų metų išlaidos. Todėl biudžetas bus deficitinis. Palyginti su ankstesniu projektu, teikiamas „Sodros“ biudžeto deficitas dėl labiau optimistinių prognozių turėtų būti beveik 62 mln. Lt mažesnis. Išmokoms trūkstamas lėšas numatoma skolintis. Prašome Seimo narių pritarti teikiamam „Sodros“ 2013 m. biudžeto projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų užsirašė klausti vienuolika Seimo narių. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi K. Daukšys.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji ministre, laba diena dar kartą jums. Pirmiausia noriu pasveikinti, kad jūs pasiryžote ateiti dirbti, ir produktyviai dirbti, į tokią sudėtingą sritį. Su tuo ir sveikinu. Suprantu, kad šita sritis visuomenės yra labai matoma, ir kiekvienas jūsų pasakytas žodis gali būti labai įvairiai vertinamas. Aš norėčiau paklausti vien jūsų nuomonės. Prašom pasakyti, privatūs kaupiamieji fondai visoje šitoje situacijoje, puikiai ją žinote, ir skurdas, ir visi kiti dalykai, numatyta padidinti tarifą vienu procentiniu punktu, tai yra nuo 1,5 iki 2,5. Jūsų nuomone, ar svarstytinas klausimas grįžimas atgal, ar ne?
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kaip jūs ir minėjote, visi socialiniai klausimai, ypač įvairių išmokų klausimai, yra patys aktualiausi ir skaudžiausi visuomenei, dažnai priimami labai įvairiomis emocijomis. Iš tiesų, kadangi naujoji Vyriausybė dirba tikrai labai trumpai, pusantros dienos iš viso, tai neskyrėme laiko tam, kad persvarstytume ir sugrįžtume prie 1,5 %, bet ateityje tai yra, manau, diskutuotinas klausimas ir tikrai galime svarstyti ir tarifo pakeitimą. Nes šiandien, jeigu mes turėsime 2,5 %, mes iš tiesų turėsime 166 mln. iš tų 2,5 %, tai reikėtų pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi A. Kubilius. Nėra K. Daukšio. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, aš, tiesą sakant, noriu pratęsti M. Zasčiurinsko klausimą, nedažnai man tai pavyksta padaryti. Šį kartą iš tikrųjų norėtųsi sužinoti, tai kokia yra naujos Vyriausybės, pasitvirtinusios Vyriausybės programą, pozicija tokiu svarbiu klausimu? Kaip bus su privačiu kaupimu? Ar bus taip, kaip buvo numatyta prieš gerus metus, pervedimai didinami 1 % ir sieks 2,5 %, ir bus įgyvendinama visa reformos programa, ar jūs turite kitokią poziciją, kuri yra sutarta Vyriausybės programoje, ir jūs keisite visą privataus kaupimo sistemą į kažkokią kitokią sistemą, kuri Vyriausybės programoje turėtų būti vienas iš pamatinių dalykų. Tai ar darysite, ar nedarysite?
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kaip ir minėjau, kaip ir priėmėme tas nuostatas pakelti vienu procentiniu punktu, tai, manau, trumpuoju laikotarpiu tikrai kardinalių sprendimų nebus ir tikrai bus diskusija ateityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia D. Mikutienė, ruošiasi R. J. Dagys.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamoji ministre, sveikinu pirmiausia su krikštu – pirmą kartą šioje Seimo tribūnoje. Iš tiesų tiek socialinės srities, tiek sveikatos srities situacija yra ganėtinai sudėtinga. Savaime suprantama, kad sveikata ir socialinė sritis yra kaip du susisiekiantys indai. Kas sutaupoma vienoje srityje, grįžta bumerangu kitai sričiai, tai yra socialinei sričiai. Prašom pasakyti, kaip jūs manote, ar yra tikimybė užtikrinti darnų Sveikatos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimą sprendžiant drauge šias problemas?
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Be abejonės, jūs labai teisingai pasakėte, kad tiek socialinė politika, tiek sveikatos politika – kaip tie du susisiekiantys indai. Šiandien galbūt kokių nors konkrečių sprendimų negalėčiau pasakyti, bet diskusija vienareikšmiškai turi vykti ir sprendimai turi būti žmonių naudai. Kitaip negali būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, pagal jau galiojantį įstatymą nedarbo administravimo išlaidos taip pat turi būti socialinio draudimo biudžete. Man atrodo, šitame patikslintame biudžete to nėra padaryta. Nors tai nėra labai didelės lėšos, bet ar nemanytumėte, kad reiktų tą patikslinti, nes įstatymas galioja?
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū už klausimą ir kartu pastabą ir pasiūlymą. Tikrai atkreipsime dėmesį į jūsų pateiktas mintis. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi P. Gražulis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, paskutinėmis dienomis, gal net ir mėnesiais, yra kalbama, diskutuojama, ar leisti pensinio amžiaus žmonėms toliau dirbti, o jeigu jie dirba, ar turėtų būti sumažinta pensija? Kaip yra su valstybės tarnybos asmenimis? Vėlgi galimybės dirbti. Jūsų asmeninė pozicija ir kaip ministrės, ir kaip politikės, ko gero. Yra garbingo pensinio amžiaus žmonių, kurie gali dirbti profesoriais, mokslininkais, ligoninių vadovais. Bet dabar jie yra tiesiog išvaromi arba, kaip sakoma, mes tau sumažiname pensiją ir atlyginimą ir tu negalėsi dirbti. Koks jūsų požiūris į tai?
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tai dar vienas labai jautrus klausimas – pensinis amžius. Manau, kadangi mūsų visuomenė senėja, tai mes turime rasti būdų ir galimybių integruoti ir vyresnio amžiaus piliečius į darbinę veiklą. Tai yra diskusinis klausimas. Manau, kad mes labai plačiai ir daug diskutuosime, kaip būtent integruoti vyresnio amžiaus žmones į darbinę veiklą neaplenkiant, aišku, ir jaunimo integracijos į užimtumo rinką problemų. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjos nori paklausti P. Gražulis. Ruošiasi S. Bucevičius.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji ministre, kaip žinote, „Sodros“ biudžetas yra deficitinis. Kaip jūs žiūrėtumėte bendrai, jeigu antros pakopos fondai ir lėšos, sumokėtos į antros pakopos fondus, būtų perduota į „Sodros“ biudžetą, kad ir tuo atveju būtų sumažintas „Sodros“ biudžetas… ir kad atsakomybę už šiuos antros pakopos fondus prisiimtų Lietuvos „Sodra“? Kaip jūs vertintumėt tokią nuostatą?
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų mūsų programoje šis klausimas yra įtrauktas. Manau, gal būsiu nepopuliari atsakydama, bet tai yra diskusinis klausimas ir tai yra derybų objektas.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius ir paskutinis ruošiasi klausti R. Kupčinskas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, norėjau jūsų paklausti. Prašom pasakyti, žinomi skaičiai, tai yra vienas procentinis punktas plius minus bus apie 166 mln. Šiandien „Sodros“ situacija jums yra žinoma, kokia ji yra. Ir klausimas galbūt labai tiesmukai nuskambės: ar su premjeru jūs kalbėjot apie šią situaciją ir ar premjeras taip pat palaiko būtent tokią poziciją – vienu procentiniu punktu didinti privatininkams, o apie „Sodrą“ pamirštama? Kaip jūs iš tos situacijos išeisite?
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū už kausimą. Iš tiesų, kaip ir minėjau, dirbame ne visos dvi dienos. Mes apie tai kalbėjome ir su finansų ministru, ir su premjeru. Galutinio sprendimo neturime. Kai turėsime, informuosime. Bet tai yra tiesiog derybinė pozicija. Nors skaičiai, aišku, žinomi.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, kolegos iš dalies jau paklausė. Kaip žinome, „Sodros“ deficitas, apie kurį jūs kalbėjote, 1 mlrd. 600 Lt. Vis dėlto jūsų nuomonė. Deficitas yra, dengiant deficitą reikia skolintis, tuo tarpu mes pervedame į kaupiamuosius fondus tam tikras lėšas. Nežinau, kokia jūsų nuomonė, kaip tai logiškai yra suderinama? Ir dar vienas dalykas. Norėjau paklausti, kokia jūsų nuomonė dėl kompensacijų už sumažintas pensijas? Kada jos galėtų būti grąžintos? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū. Pradėsiu nuo antrojo klausimo. Kompensacijų grąžinimo svarstymas atidėtas 2014 metams. Apie tai buvo kalbama.
Dėl biudžeto deficito. Iš tiesų tų resursų yra. Manau, kad mes rasime sprendimus, nes bet kokiu atveju pakeltas atlyginimas, pagal prognozes truputėlį pajudėjo ir darbo rinka. Manau, kad „Sodros“ biudžeto deficitą išspręsime ne per vienus ir ne per dvejus metus, bet pamatuoti žingsniai tą leistų padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Visi norintys jus paklausti paklausė. Dabar pagal procedūrą vienas – už, vienas – prieš. Už kalba M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, situacija išties yra ganėtinai sudėtinga. Kaip aš jau minėjau, socialiniai rodikliai mūsų valstybėje yra toli gražu mūsų netenkinantys. Šitiems rodikliams didelę įtaką turi valstybinio socialinio draudimo sistema ir jos biudžetas.
Šiame biudžeto projekte matau daug spręstinų ir problemiškų klausimų. Vienas iš jų tas, kurį kėliau finansų ministrui, kas bus su „Sodros“ paskolomis, ar „Sodra“ privalės tuos milijardus litų paskolų mokėti iš pensininkams priklausančių lėšų? Ar iš „Sodros“ biudžeto turi būti finansuojamos valstybės funkcijos? Žodžiu, klausimų dėl šio biudžeto iš tiesų yra daug. Tačiau paėmus visumą ir įvertinus tai, kad mūsų ganėtinai sudėtinga situacija, aš manau, kad kelias yra vienas – pasisakyti už. Ir aš sakau, kad reikėtų pritarti šitam „Sodros“ biudžetui ir svarstymo stadijoje bandyti įvertinti tas pastabas ir pasiūlymus, kurie buvo pateikti šio klausimo pateikimo metu. Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau po pateikimo šį įstatymo projektą priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nori pasisakyti S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prieš tai kalbėjęs gerbiamasis kolega M. Zasčiurinskas sako, kad reikia pritarti tokiam „Sodros“ pateikimui ir biudžetui. Norėčiau iš tikrųjų prieštarauti. Net po pateikimo mes negalime pritarti, nes yra daug neatsakytų klausimų. Girdėjome, ministrė kalba, tik pusantros dienos galėjo normaliai dirbti. Ar ta diskusija dėl privačių kaupiamųjų fondų yra jau išdiskutuota? Manau, kad tos diskusijos nepakanka. Mes, kurie šiandieną tribūnoje kalbėjome apie visą biudžetą, matome, kad lėšų stygius yra bet kuriame sektoriuje. Žemės ūkio sektoriui, kuris duoda didžiausią pridėtinę vertę, negalime atrasti 42 mln. Lt, 166 mln. galime paimti ir lengva ranka atrasti privatiems kaupiamiesiems fondams. Niekaip nesuprantu ir, matyt, nesuprasiu, ir negaliu pritarti tokiam „Sodros“ biudžetui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už ir prieš kalbėjo. Skelbiame balsavimą. Kas už Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2013 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą po pateikimo, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 65, prieš – 1, susilaikė 46. Po pateikimo pritarta.
Repliką po balsavimo pirmasis – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš ne repliką po balsavimo, o dėl vedimo tvarkos.
Norėčiau pasakyti, kad tiek privalomojo… Socialinio draudimo fondo biudžeto, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai turėtų būti svarstomi ypatingos skubos tvarka. Yra kreipimasis, todėl norėjau atkreipti dėmesį, nes prelegentė, atrodo, neakcentavo. Tai yra Vyriausybės pozicija.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų toks nutarimas yra, yra Vyriausybės siūlymas. Turime balsuoti. Kas už tai, kad projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, balsuojate už, kas prieš – prieš arba susilaikote.
Už – 70, prieš – 15, susilaikė 33. Ypatingos skubos tvarkai pritarta.
Svarstymas ir priėmimas yra numatytas ketvirtadienio, gruodžio 20 d., darbotvarkėje. Komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos arba repliką po balsavimo – ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai keista, kai Darbo partija nepalaiko savo ministrės. Tai yra toks pirmas įdomus išbandymas. Aš dar norėjau atkreipti dėmesį, kad socialdemokratų koalicijos partneriai nelabai skaito Vyriausybės programą. Ten labai aiškiai parašyta, kad pensijų fondai bus stiprinami net ir papildomais pervedimais, tam jau visi esate pritarę. „Tvarka ir teisingumas“ nelabai skaito savo rinkimų programą, kurioje parašyta, kad pamažu panaikins „Sodrą“. Tai yra jų rinkimų programoje. Trečia, gerbiamasis Zasčiurinskai, jūs vis nuogąstaujate dėl palūkanų. Tai mes jau priėmėme įstatymą, kad nuo kitų metų palūkanos nebeskaičiuojamos. Skaitykite įstatymus.
PIRMININKAS. Replikos per šoninius mikrofonus išsakytos.
12.51 val.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-4924(2). Teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pranešėjas – sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis. Prašome į tribūną.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pristatyti jums patobulintą 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymo projektą.
Tiesa, noriu pasakyti, kad šis projektas taip pat turi būti susijęs ir su dabar susidariusia padėtimi finansuojant ligonines ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl atliktų paslaugų, nes, kaip jūs žinote, kol kas šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete mes turime spręsti problemą, susijusią su balų išlyginimo klausimu ir paskutiniųjų keturių mėnesių įsiskolinimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo likvidavimu. Aš atskirai paminėsiu tą problemą, nes ji yra susijusi ir su kitų metų fondo biudžeto projektu.
Teikiamas projektas yra parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio projektą, kuriuo iki 2013 m. gruodžio 31 d. siūloma palikti galioti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Sveikatos draudimo fondo. Jeigu keistųsi šis 5 % tarifas, tuomet reikėtų tikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir šiam biudžetui numatyti papildomas valstybės biudžeto lėšas išaugsiančioms jo išlaidoms padengti. Jeigu mes neturėsime tvirtų pozicijų dėl šios lengvatos tęstinumo, tai reikės numatyti apie 191 mln. Lt papildomai.
Taigi planuojama, kad 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas bus didesnis nei 2012 m. ir sudarys 4 mlrd. 122 mln. 290 tūkst. Lt. Vadinasi, palyginti su 2012 m. biudžetu, jis turėtų padidėti 135 mln. 834 tūkst. Lt, arba 3,41 %. Tačiau jeigu žiūrėtume į realią padėtį, kadangi, kompensuojant šių metų biudžeto netektis, buvo skolinamasi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo, vis dėlto noriu pasakyti, kad kitais metais iš tikrųjų biudžetas sumažėja 146 mln. Lt., nes jau dabar iš rezervo fondo yra pasiskolinta 289 mln. Lt. Taigi, kaip jūs žinote, šiuo atveju ir 2013 m. sausio 1 d. lieka 173 mln. Lt, ir tai yra nemaža problema.
Didžiausią Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų dalį sudarys numatomos surinkti „Sodros“ administruojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo įmokos. „Sodra“ planuoja, kad šios įmokos sudarys 2 mlrd. 662 mln. 901 tūkst. Lt, tai yra 185 mln. 275 tūkst. Lt daugiau, nei numatyta 2012 m. fondo biudžete. Jo administravimo įstaigos 2013 m., kaip ir ankstesniais metais, toliau administruos dirbančiųjų, valstybės tarnautojų, statutinių tarnautojų, ūkinių bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, individualią veiklą be verslo liudijimų vykdančių asmenų ir kitoms draudžiamųjų kategorijoms priskiriamų asmenų mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pagrindinę šio mokesčio administratoriaus renkamą įmokų sumą sudaro dar dirbančių ir darbdavių mokamos įmokos.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, šiais metais pakeitus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymą, „Sodra“ planuoja ir jos sąnaudų už įmokų, įskaitant ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, administravimą ir pervedimą į fondus, taip pat ir į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, kompensaciją. Tačiau Sveikatos draudimo įstatymas, kuris yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo reglamentavimo pamatas, nenumato tokių šio fondo išlaidų. Todėl 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekte tokios išlaidos „Sodrai“ neplanuojamos.
Čia aš noriu atkreipti dėmesį į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir „Sodros“ vadovybės teikimą, kad mes turėsime nenumatytą minusą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete beveik 14 mln. Lt. Todėl mes tokiai situacijai nepritariame. Planuojame, kad 2013 m. Valstybės mokesčių inspekcijos administruojamos Privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarys 53 mln. 777 tūkst. Lt, tai yra 12 mln. 133 tūkst. daugiau, nei numatyta 2012 m. biudžete. Ši institucija administruoja asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimus, savarankiškai įmokas mokančių asmenų ir kitoms draudžiamųjų kategorijoms priskirtų asmenų mokamas įmokas. Planuojama, kad iš viso valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai 2013 m. sudarys 1 mlrd. 359 mln. 219 tūkst., tai yra 58 mln. 502 tūkst. mažiau, nei numatyta 2012 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete.
Noriu ypatingai pabrėžti, kad iš tiesų valstybės skiriami biudžeto asignavimai mažėjo visą laiką, ir tai sukelia labai rimtą problemą. Aš noriu, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pasakyti, kaip nuo 2009 m. mažėjo valstybės biudžeto įmokos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą valstybės priskirtoms funkcijoms finansuoti – nuo 516 mln. iki 21 mln. Mažinimas yra 24 kartus. Nė vienam sektoriuj nekrito toks drastiškas sumažėjimas per ketverius metus. Dabar mes teturime 21 mln. Lt, skiriamų valstybės priskirtoms funkcijoms: protezavimui, donorystei, ortopedinei įrangai, imunoprofilaktikai ir kitiems dalykams. Šitą padėtį reikia skubiai taisyti.
Įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, suma turėtų sudaryti apie 1 mlrd. 337 mln. 740 tūkst. Lt ir tai, palyginti su 2012 m. biudžetu (noriu atkreipti dėmesį), sumažėja 58 mln. 502 tūkst. Lt. Kodėl? Todėl, kad yra prognozuojamas draudžiamųjų valstybės lėšomis skaičiaus sumažėjimas. Pagal tai, kad prognozuojamas gyventojų sumažėjimas, mažėja ir valstybės lėšomis draudžiamųjų įplaukų dalis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete.
Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta 19 draudžiamųjų valstybės lėšomis kategorijų. Didžiausią jų dalį sudaro keturios kategorijos, tai yra: vaikai iki 18 metų ir bedarbiai, pensininkai ir nedirbantys bei nevykdantys ekonominės veiklos studentai ir moksleiviai. Štai kur yra jautri, didžiulė socialinė grupė. Kaip minėjau, šiuo atveju yra įplaukų už juos sumažėjimas. Prognozuojama, kad 2013 m. šių asmenų skaičius sieks apie 1 mln. 750 tūkst., tai yra 169 tūkst. mažiau, nei buvo prognozuota 2012 m.
Planuojama, kad 2013 m. valstybės biudžeto asignavimai išliks tokie patys, kaip ir 2012 m. ir sudarys 21 mln. 479 tūkst. Lt. Kaip minėjau, jie skiriami valstybės perduotoms sveikatos draudimui nebūdingoms funkcijoms vykdyti. Valstybės kontrolė jau ne vieną kartą darė pastabą, kad šias funkcijas reikėtų grąžinti į valstybės biudžetą. Dabar mes turime paradoksalią situaciją: sumažėjusį finansavimą per ketverius metus nuo 500 mln. iki 21 mln. ir turime situaciją… ar ne geriau būtų šias funkcijas vis dėlto grąžinti į biudžetą?
Svarbu atkreipti dėmesį, kad skiriamų valstybės biudžeto asignavimų neužtenka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui perduotoms funkcijoms finansuoti. Biudžeto asignavimų poreikis yra 182 mln. 25 tūkst. Lt, tai yra 60 mln. daugiau, nei yra numatyta skirti kitais metais, ir į tai noriu atkreipti dėmesį. Vadinasi, šiuo atveju mes, diskutuodami Vyriausybėje, sutarėme, kad biudžetą peržiūrint kitais metais prie šio klausimo tenka būtinai sugrįžti – prie valstybės biudžeto lėšų papildomo skyrimo priklausomai nuo to, kaip bus vykdomas biudžetas, ir jo peržiūros metu šitai fiksuokime, kad tai yra problema, kurią reikia spręsti. Taigi planuojama, kad 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos iš viso turėtų sudaryti 4 mlrd. 122 mln. 290 tūkst. Lt.
Dabar išlaidos. Pagrindinę išlaidų dalį sudaro lėšos, skirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Atsižvelgiant į nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinio kainų balo vertės ir šiais metais pasiektą paslaugų prieinamumo lygį, numatoma, kad 2013 m. šių paslaugų išlaidos turėtų sudaryti 3 mlrd. 11 mln. 58 tūkst. Lt. Atsižvelgiant į fondo biudžeto pajamų galimybes, ateinančių metų fondo biudžeto projekte šioms paslaugoms numatyta 2 mlrd. 863 mln. 68 tūkst. Lt. Šiuo metu mažiausia teisės aktais nustatyta bazinių kainų balo vertė sudaro 89 centus. Kaip žinote, nuo 2009 m., kai dar buvo vienas litas sveikatos draudimo biudžete įvertintas vienu balu, po to visą laiką balas buvo mažinamas, šiandien mes turime situaciją, kai vienas litas PSDF fonde yra 89 centai. Kitaip sakant, turime aiškią lito devalvaciją ir šitą padėtį reikia taisyti.
Lietuvos Respublikos sveikatos reikalų komiteto siūlymu kompensuojamiems ir centralizuotai perkamiems vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms skiriamas lėšas numatoma tvirtinti viena suma. Taigi vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms iš viso planuojama skirti 813 mln. 291 tūkst. Lt, tai yra 33 mln. 122 Lt daugiau nei 2012 m. Atsižvelgiant į nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertes ir į tai, kad Privalomoji sveikatos draudimo taryba pateikė siūlymą peržiūrėti ir sugriežtinti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų indikacijas, taip pat suvienodinti jų ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką, šias lėšas numatoma kompensuoti 134 mln. 861 tūkst. Lt, tai yra tiek pat, kiek buvo skirta 2012 m. fondo biudžete.
Numatoma, kad lėšos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti išlaidoms kompensuoti sudarys 50 mln. Lt., tai yra 10 mln. 427 tūkst. Lt daugiau, nei 2012 m. biudžete.
Sveikatos programoms finansuoti 2013 m. reikėtų skirti 208 mln. 561 tūkst. Lt. Atsižvelgiant į biudžeto pajamų galimybes, deja, kitų metų projekte numatoma 204 mln. 323 tūkst. Lt, tai yra 12 mln. 761 tūkst. Lt daugiau, nei numatyta 2012 m. biudžete. Šių išlaidų augimą daugiausia lemia išaugęs lėšų poreikis kompensuoti Europos Sąjungos šalių sveikatos draudimo įstaigų išlaidas, kuriomis jos apmokėjo Lietuvos Respublikos apdraustiesiems suteiktas medicinines paslaugas.
Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 2013 m. iš viso numatyta skirti 45 mln. 65 tūkst. Lt, tai yra 2 mln. Lt mažiau, nei numatyta PSDF 2012 m. projekte. Taigi prognozuojama, kad 2013 m. sveikatos draudimo biudžeto išlaidos iš viso turėtų sudaryti 4 mlrd. 122 mln. 290 tūkst. Lt, tai yra, palyginti su 2012 m. sveikatos biudžetu, turėtų padidėti 135 mln. 834 tūkst. Lt.
PIRMININKAS. Aš tik primenu, kad dar labai daug norinčių paklausti, todėl, jeigu galima…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Apibendrindamas pristatau, kolegos, kaip matote, biudžetas yra įtemptas, problemų yra daug. Yra šių metų keturių mėnesių įstaigų finansavimo problemų. Mes sutarėme Vyriausybėje rytoj svarstyti galimybę iš Rezervo fondo skirti papildomą asignavimą už šiuos keturis mėnesius, kad įstaigos nebaigtų su nuostoliais šių metų, tačiau visiškai aišku, kad kitų metų pradžioje taip pat turėsime įtampą. Nekalbu apie tai, kad galimybės iš rezervo skolintis yra griežtai apribotos Fiskalinės drausmės įstatymu, ir mes turėsime nemažai karštų diskusijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų paklausti užsirašė šešiolika Seimo narių.
Pirmoji klausia D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, ar taip, ar taip, turbūt įstaigos šiuos metus baigs su minuso ženklu. Žiūrint į PSDF išlaidų eilutę, iš tiesų jūs ir paminėjote, kad Europos Sąjungos Tarybos reglamentams įgyvendinti reikia papildomai nemažai lėšų. Iš tiesų tai virš 18 mln. Lt. Ir kai matai skaičius, kad auga dvigubai, 99 %, šita eilutė, o kitos prevencinės programos yra mažinamos po 6 %, po 7 % ir netgi sveikatos priežiūrai mokyklų finansavimas mažėja 15 %, tai kaip mes dabar čia atrodome? Aš manau, iš tiesų buvo galima tikrai neskubant perskirstyti, sužiūrėti ir bent tuos prioritetus sudėlioti teisingai. Jūs visada tikrai labai teisingai pasisakote viešojoje erdvėje už sveiką gyvenseną, už prevencines programas. Tačiau kai analizuoji tą palyginamąją lentelę, tai matai, kad kažkaip truputį yra ne taip. Kai jūs sakote, kad peržiūrėsite tą biudžetą, tai beveik visada taip būdavo, kad biudžetas, kad nesukeltume labai didelės priešpriešos… aš suprantu, jūs paveldėjote, mes visi paveldėjome gana sudėtingą situaciją. Tačiau ar bus tie prioritetai kaip nors kitaip sudėliojami ir peržiūrimi, jeigu bus tas biudžeto peržiūrėjimas?
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, jūs puikiai suprantate, jog net už keturis likusius šių metų mėnesius mes turime daug problemų. Nežinau, kodėl Sveikatos reikalų komitetas, na, sakyčiau, neaštriai reagavo, kad nuo 2009 m. finansavimas jūsų minimiems prioritetams – profilaktikai, programoms ir t. t. – nuo 500 mln. Lt nukrito iki 21 mln. Lt per ketverius metus. Tai dabar pasakykite, koks čia turi būti išminčius, kuris šiandien pamėgintų „atlenkti“ šitą 24 kartų biudžetinio finansavimo kritimą?! Akivaizdu, kad turime dėti visas pastangas, kaip stabilizuoti padėtį, ką daryti šiandien, rytoj ir poryt, ką daryti su biudžeto planu, kuris bus aiškesnis sausį, vasarį, kovą, balandį, ką daryti, kad (turime būtinai kalbėti Vyriausybėje) pakeistume padėtį? Nėra abejonės, kad teks eiti žingsnis po žingsnio, atsižvelgiant į prioritetus, labiausiai į profilaktiką. Aš pakalbėsiu kitą kartą daugiau, kiek išleista medicinos aparatūrai per paskutiniuosius ketverius metus ir kiek išleista profilaktikai. Šiandien nenoriu tų klausimų liesti, bet tai bus adresuota ir profiliniam komitetui, kuris turėjo kur kas geriau vykdyti kontrolę ir neleisti tokios padėties.
PIRMININKAS. Tik primenu, kad klausti skiriama viena minutė, atsakyti – dvi minutės. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, kai kur jūs teisus, kai kur jūs neteisus. Nes jeigu lyginsime kitus rodiklius, pavyzdžiui, kiek augo įmokos už valstybės draudžiamuosius asmenis, tai ten irgi kartais augo.
Bet aš noriu klausti apie kitą dalyką. Aišku, aš irgi prisidedu prie komiteto pirmininkės nuogąstavimo, kad jūs Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriate ligų prevencijai ir sveikatingumui, o programoms lėšas mažinate. Aš noriu paklausti dviejų dalykų. Kaip vis dėlto dėl Sveikatingumo metų ir dėl to fondo? Ir asmeninė jūsų pozicija, ar jūs pritartumėte, kad visiems alkoholiniams gėrimams būtų galima didinti akcizą ir taip sukurti Sveikatingumo fondą, iš kurio būtų galima finansuoti visas prevencines programas?
Ir kitas įdomus dalykas. Jūs čia minėjote, kad valstybė už tam tikrus pavestus įpareigojimus gerokai sumažino asignavimus. Ortopedinės technikos priemonių kompensavimas būtent ir yra viena iš funkcijų, kurias pavedė valstybė ir neduoda pinigų. Duoda 21 mln., o jūs siūlote 26 % šitai sričiai didinti finansavimą. Dvigubai daugiau nei valstybė duoda visiems įsipareigojimams. Ar tikrai būtina tai vienai sričiai tiek didinti finansavimą?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, žiūrint labai kruopščiai, toje srityje iš tiesų yra labai daug problemų, ir finansavimo trūkumas yra didžiulis. Mes tikrai galvosime, ką konkrečiai daryti susiduriant su konkrečiomis problemomis. Todėl yra ir tokios finansavimo charakteristikos.
Dėl jūsų pasiūlymo dėl Sveikatinimo fondo. Labai pritariu šiai minčiai. Tačiau negalėčiau dabar pasakyti, kaip pavyktų, ar, pavyzdžiui, pavyktų pritarti Seime, kad, tarkime, padidintų akcizą alkoholiniams gėrimams ir nuo jo padidinimo atskaičiuotų į Sveikatinimo fondą. Reikėtų tikrai šitą iniciatyvą paremti, diskutuoti ir svarstyti. Aš esu už, bet ar tas mechanizmas yra geras, dar nežinau. Reikia laiko, kad būtų galimą viską aptarti.
Dabar dėl situacijos. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra įtemptas. Įtemptas. Ir šių metų įtemptas, ir kitų metų įtemptas. Aš manau, kad mes turime žiūrėti objektyviai, iš tiesų sunkumų daug ir reikės balansuoti. Aš galiu pasakyti, sunkumų bus daug.
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi K. Daukšys.
P. ČIMBARAS (DPF). Laba diena, gerbiamasis ministre. Tikrai nenorėčiau vertinti, kas ką padarė, kas ko nepadarė. Tik galiu akcentuoti, kad kaimiškosiose vietovėse medicina yra sugriauta. Jūsų ir mūsų koalicijos programoje yra numatyta mažinti sveikatos paslaugų teikimo netolygumus, ypač kaimo vietovėse. Nuo 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas nefinansuos chirurginių paslaugų išeiginėmis dienomis ir (…) laiku. Faktiškai kaimiškieji rajonai lieka be jokios paslaugos. Aš norėčiau jūsų paklausti. Skyrių neliko, chirurgijos skyriai uždaryti, paslauga neteikiama, kaip kaimo gyventojui arba iš rajonų gauti tą paslaugą?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju už šį klausimą. Kaip jūs žinote, ligoninių restruktūrizacija, 10 ligoninių, tarp jų ir Molėtų, tai yra Akmenės, Prienų, Gargždų, Molėtų ir kitų ligoninių restruktūrizacija įvykdyta, mūsų supratimu, pažeidžiant teisės aktus. Todėl šiandien Konstituciniame Teisme nagrinėjama šitų 10 rajonų ir chirurginės, ir reanimacinės pagalbos teisinio reguliavimo konstitucingumo problema. Dabar aš laukiu šitos bylos. Išties reikia sulaukti sprendimo, nes dabar nėra kito kelio. Kaip teismas pasakys, taip ir bus. Gal mes buvome neteisūs, gal Vyriausybė buvo teisi, o gal priešingai. Bet šita byla yra dėl chirurginių paslaugų teikimo jūsų minėtuose rajonuose.
Dabar antras dėl kaimiškųjų rajonų. Išties yra be galo margas vaizdas dėl pirminio asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo rajonuose, kaimiškosiose teritorijose. Ir štai kodėl balas šeimos daktarams, teikiantiems paslaugas kaime, čia paliekamas didesnis: 1 Lt – 1 balas. Šeimos daktarams, kurie dirba rajonuose ir kurie galėtų teritorijose aptarnauti gyventojus. Akivaizdu, kad reikia inventorizuoti padėtį, įstaigų tinklo padėtį, galvoti, kaip reikia daryti. Aš manau, kad iki kitų metų vasaros mes jau turėsime bendrą vaizdą, kokiuose rajonuose kokia padėtis yra ir ką reikia daryti pirminės sveikatos priežiūros dalyje.
Dėl kvalifikuotos ir specializuotos medicinos pagalbos tik po Konstitucinio Teismo išvados bus galima pasakyti, kaip reikia pataisyti padėtį dėl dienos chirurgijos, reanimacijos ir kitų dalykų.
PIRMININKAS. Dar kartą prašau trumpinti atsakymus, nes dar yra norinčių paklausti, turbūt visi jau nespės, bet dar leidžiame K. Daukšiui ir dar keliems.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu nemažai kalbų visuomenėje, spaudoje, televizijoje yra apie tas naujesnes, geresnes gydymo formas, vaistus ir kitus dalykus, kuriems neužtenka pinigų. Prašau pasakyti, kaip jūs manote, kokiu būdu čia būtų galima padaryti tinkamus įvertinimus ir rasti galimybes naujausius gydymo metodus taikyti būtent Lietuvoje? Ar yra galimybių gauti pinigų tiems dalykams, kurie yra nauji?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolega, labai aiškiai atsakau. Lietuva yra tarp 40-tos–60-tos ekonomikos pasaulyje, tai yra silpna valstybė. Ji negali varžytis su Jungtinių Amerikos Valstijų teikiamais finansais ir technologijomis, su Vokietijos ir t. t. Tai yra per daug akivaizdu, kad būtų galima dėl to diskutuoti. Įdomu ir tai, kad mes įsigijome nemažai modernios technologijos ir, tarkime, kai palygini 3 mln. gyventojų turinčią kokią nors Kanados provinciją ir 3 milijonus turinčią Lietuvą, tu matai keistą vaizdą – mes turime prisipirkę įvairios modernios technologijos įrangos ir iš europinių lėšų, ir kitų, tačiau jų efektyvumas, naudingumas darosi labai problemiškas. Tai dabar žiūrėkite, jūs turite taip didėjantį medicinos įrangos skaičių, tuo tarpu biudžetą turite visą laiką įtemptą arba mažėjantį. Klausimas – ar užteks pinigų? Atsakymas – aišku, neužteks.
PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė. Ruošiasi V. V. Margevičienė. Paskutinė klaus V. Baltraitienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau tikrai pasakyti, kad Vyriausybės programos socialinio draudimo srityje buvo numatyta apmokėti sveikatos draudimo administravimo lėšas, kad Socialinio draudimo fondas nepatirtų nuostolių. Jūs savo biudžete tų lėšų nenumatote. Tai jau iš pirmos dienos nevykdote mūsų patvirtintos Vyriausybės programos.
Kitas dalykas. Norėčiau paklausti, žvelgiu į skaičius ir matau, kad po korekcijos labai daug sumažėjo Privalomojo sveikatos biudžeto fondo rezervas: nuo 263,6 mln. Lt iki 43 mln. Lt. Kokios gali būti pasekmės ir ar mes tikrai užtikrinsime rezervą, kuris yra? Kodėl tiek daug buvo siūloma prieš korekciją, kas čia įvyko, nes gana didelis pokytis – 220,5 mln. Lt?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, aš pradėsiu nuo pirmojo klausimo. Reikia pasakyti, kad man asmeniškai keistai atrodo, kai „Sodra“ staiga tampa panaši į Registrų centrą, kuris teikdamas paslaugas ima įmokas. Jeigu taip yra, jeigu iš „Sodros“ už įmokų administravimą turime mokėti pinigus „Sodrai“ – 14 mln. Lt, tai mano klausimas, tada tie pinigai turi būti iš biudžeto skirti sveikatos draudimui. Sutinkate ar ne? Dabar pasakykite, kai neskiriama ir imamasi šitos iniciatyvos, ir dar, gerbiamoji Loreta, pabaigsiu, dar egzistuoja ir įstatymų nesutapimai. Sveikatos draudimo įstatymas nenumato tokios funkcijos, todėl išties mes negalime kol kas sutikti su tokiu vienašališku sprendimu, kad reikia iš mūsų paimti 14 mln. Lt nenumatant į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą 14 mln. Lt kompensacijos iš biudžeto. (Balsai salėje) Aš Vyriausybei tą patį sakiau ir čia sakau tą patį, kolege. Ir visur sakysiu tą patį, nes reikia sąžiningai kalbėti.
Antrasis dalykas dėl įmokų, dėl situacijos dėl skolinimosi iš Privalomojo sveikatos fondo rezervo. Kaip jūs žinote, tai atsitiko dėl to, kad susiklostė situacija, kai balas ėmė mažėti, kai įstaigos privalėjo teikti paslaugas, tačiau jos privalėjo teikti paslaugas avansu, o finansavimas eidavo atgaline data, taip susidarė situacija, kai 1 Lt devalvavosi iki 89 centų. Tada matydama, kad įstaigoms blogai, ankstesnė Vyriausybė ėmė kompensuoti atgaline data iš Rezervo fondo trūkstamas paslaugas. Ir dabar mes turime situaciją, kai Rezervo fondas mažėja, bet turime 4 mėn. minusą nekompensuotą, vidurkis 92 ct, likę keturi mėnesiai yra 89, įsiskolinimai yra.
PIRMININKAS. Galima sutrumpinti atsakymą? Būtume labai dėkingi.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Vadinasi, vienintelis šaltinis – Rezervas arba valstybės biudžetas.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia V. V. Margevičienė. V. Baltraitienės nėra salėje. Baigsime šiuo klausimu.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs žinote, kad Vyriausybė, baigdama kadenciją, patvirtino labai svarbų dokumentą – koncepciją, pagal kurią turėtų būti mūsų valstybėje įsteigtas vienas centras, kuris rengtų specialistus ir mokytų tuos specialistus, galinčius padėti tėvams, kad jie galėtų anksti atpažinti vaiką, vartojantį narkotines, psichotropines ar kitas medžiagas. Ar jūs esate jau apie tai pagalvoję rengdami naująją programą, ar esate tam numatę lėšų ir kaip toliau bus laikomasi tos priimtos Vyriausybės koncepcijos?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, manau, kad tikrai reikės svarstyti, kaip įgyvendinti ir kur rasti lėšų. Iš tikrųjų tai yra ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto savarankiška funkcija, tai yra valstybės biudžeto funkcija, todėl perskirstant valstybės biudžeto lėšas kitais metais, o, kaip žinote, viršplaninių įplaukų vis tiek būna, reikės galvoti, kaip užtikrinti tokio steigiamo centro finansavimą, nes koncepcija patvirtinta, įgyvendinant reikės ieškoti žingsnių, kaip realizuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Už projektą pasisako… Viskas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš tik noriu paprašyti ypatingos skubos.
PIRMININKAS. Kitas klausimas bus, kai balsuosime dėl paties projekto. Pasisakyti už nori A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, čia taip jau išėjo, kad opozicija turi pritarti biudžetams, o pozicijos žmonės, žiūriu, užsirašė kalbėti prieš. Turime pasidžiaugti, kolegos, per daugelį paskutinių metų, per tuos sunkiuosius krizės metus Privalomojo sveikatos draudimo fondas buvo subalansuotas. Kolega ministras teisus, jeigu vardija vieną skaičių, kad valstybės asignavimai už pavestas funkcijas išties mažėjo, daug mažėjo. Bet kai kurie skaičiai yra daug gražesni. Pavyzdžiui, įmoka už valstybės draudžiamus asmenis 2007 m. buvo šiek tiek per 300 Lt, kitais metais bus 765 Lt, apskritai, 2006 m. fondą sudarė 2,6 mlrd. Lt, tuo tarpu 2012 m. su panaudotomis rezervo lėšomis buvo 4,2 mlrd. Lt. Matome, kad fondas išaugo. Bet išties stebina kai kurie čia pataisyto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dalykai. Stebina tai, kad iš fondo bus atskaitoma 14 mln. Lt „Sodrai“, kažkodėl vienas valstybinis fondas mokės kitai valstybės finansuojamai institucijai už mokesčių surinkimą. Aš manau, ministre, mes palaikysime ir jūs turite atkovoti Vyriausybėje, kad tokie mokesčiai kitam fondui nebūtų mokami. Aišku, šiek tiek reikėtų pasižiūrėti, kad nemažėtų lėšos prevencinėms programoms, nes jūs savo Vyriausybės programos sveikatos dalyje skyrėte tam labai daug dėmesio. Bet pritariu, kad vis dėlto biudžetas yra mažokas. Supratau per daugelį metų, su kokiomis problemomis susiduria sveikatos sistema, Sveikatos draudimo fondas, bet vis dėlto aš raginu kolegas palaikyti ir pritarti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Valstybė turi gyvuoti, egzistuoti, įstaigos turi žinoti, koks finansavimas bus kitais metais. Todėl raginu pritarti, Vyriausybei atsižvelgti į savo programoje numatytus įsipareigojimus ir vis dėlto bandyti iškovoti, ypač valstybės asignavimus…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …įmokos už valstybės pavestas funkcijas didėtų. Mes, ministre, šitoje srityje jus palaikysime.
PIRMININKAS. Primename, kad laikas! Prieš pasisako D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš taip ir nesupratau, greičiausiai buvo pasisakymas prieš sudėliojant visus argumentus teisingai, tik paskutiniai žodžiai, kad palaikysim. Tokia situacija tęsiasi metai po metų. Išties turiu pasakyti objektyviai – geriau tiek, negu visiškai nieko. Tik tiek, kad man labai skaudu, kad kiekvienais metais, prieš tvirtinant PSDF biudžetą, visada šitaip kalbama, žiūrėsim, žiūrėsim, taisysim, taisysim, tvarkysim, tvarkysim, ir visada eina ydinga pati jo formavimo praktika. Iš tiesų aš prieš tokią praktiką. Tokiai praktikai tikrai negaliu pritarti. Nors, žinoma, norisi tikėti, kad ministro siekiai bus geri, jis pagaliau apvers tą sistemą ir teisingai pastatys ant kojų, o ne taip, kaip dabar yra – žemyn galva.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už, prieš pasisakė.
Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo?
Už – 71, prieš – 1, susilaikė 46. Po pateikimo yra pritarta. Dabar dėl komiteto. Pagrindiniu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Prieštaraujančių nėra. Yra tik techninė problema. V. P. Andriukaitis sakė, kad ypatinga skuba. Tačiau Vyriausybė ypatingos skubos savo nutarime neįrašė. Gal galėtume paprašyti Seimo Pirmininko, aš nematau, ar neprieštarautų, kad būtų ypatinga skuba. Prašoma, kad būtų balsuojama, nes Vyriausybė tiesiog techniškai nepaprašė. Seimo Pirmininko siūlymu balsuojame dėl siūlymo dėl ypatingos skubos tvarkos. Kas balsuojate už…
Už balsavo 78, prieš – 2, susilaikė 38. Ypatingai skubai pritarta. Bus svarstymas ir priėmimas yra numatomas gruodžio 20 d. posėdžių darbotvarkėje. Dėkojame.
13.29 val.
Dabar vieną labai trumpai skubų klausimą iš rezervo – Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-107. (Triukšmas salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, yra labai trumputis klausimas, reikalingas, kad sausio 1 d. nesutriktų Vyriausybinio ryšio centro veikla. Čia kolegos yra paruošę Vyriausybės teikimu, todėl prašyčiau priimti šitą įstatymą, kad būtų pratęstas šio centro darbas ir mes visi galėtume turėti gerą ryšį. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi yra tik pateikimas, ar yra klausiančių? Nėra norinčių. Už ir prieš kalbėti nematau užsirašiusių. Balsuojame po pateikimo. Kas už tai, kad pritartume klausimui – Žvalgybos įstatymo projektui Nr. XIIP-107 po pateikimo.
Už balsavo 114, prieš nėra, susilaikė 4. Kadangi prašoma skubos tvarka, čia turbūt balsuoti nereikia. Galima. Komitetai. Pagrindiniu yra numatytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, siūlomas. Nėra prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių. Dėkojame.
13.31 val.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo išrinkimo. Pranešėjas – V. Gedvilas. Tik informuoju dėl tvarkos, kokia yra siūloma tvarka. Pagal Seimo statuto 189 straipsnį po to, kai kandidatai į kurias nors pareigas yra pasiūlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka balotiruotis. Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 15 min., o kandidatui į Seimo Pirmininko pareigas iki 30 min., bet čia negalioja. Po to, jeigu Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos. Pranešėjas – V. Gedvilas. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu šiuo klausimu prašau pertraukos iki kito posėdžio, mes vėluojame pagal darbotvarkę dėl kitų svarbių klausimų. Manau, kad mokesčių mokėtojų papildomas lėšas išleisti dėl naujo Seimo Pirmininko pavaduotojo visada suspėsime. Galima ir vėliau tą klausimą svarstyti. (Balsai salėje: „Taip, teisingai! Pertrauka!“)
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi yra frakcijos vardu, prašymas yra Statuto numatyta tvarka, turime balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio, balsuoja už, kas prieš ir susilaiko.
Dėl pertraukos balsavo 42, prieš – 39, susilaikė 38. Vieno penktadalio, kadangi opozicinės frakcijos vardu prašoma, užtenka. Šiuo klausimu daroma pertrauka iki kito Seimo posėdžio, tai bus popietinėje posėdžio darbotvarkėje.
Pirmininkavimą perduodu Seimo Pirmininkui V. Gedvilui.
13.39 val.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę reikėtų svarstyti kitus mūsų darbotvarkės klausimus dėl rezoliucijos. Bet kadangi rašant rezoliuciją buvo padaryta klaida, todėl nuo pateikimo jums ir tos medžiagos pataisymo perdavimo reikia, kad praeitų 2 val. Tiesiog rezoliucijos… Tiesiog mes turime padaryti 2 val. pertrauką ir grįžti prie šitos rezoliucijos svarstymo. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Pirmininke, gal būtų gerai, kad jūs irgi nusišalintumėte nuo pirmininkavimo, žinant tam tikrus partinius santykius. Bet noriu priminti, kad pagal Statutą, po to, kai komisija paskelbia išvadas, šis klausimas turi būti svarstomas rytiniame posėdyje. Dabar rytinis posėdis, ir artimiausiame posėdyje, rytiniame posėdyje. Dabar tas rytinis posėdis ir eina. Taigi nepradėkime ieškoti ir nepradėkite žaidimų.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Kęstutis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu priminti jums, kad rezoliucija buvo įregistruota dar pereitą posėdžio dieną, pereitą ketvirtadienį. Tai buvo padaryta, rodos, 9.50 val. Jūs neklaidinkite Seimo ir pats nesuklyskite. Kad koks nors Seimo narys siūlo kokį nors pakeitimą, tai čia nėra rezoliucija, čia yra jo dalykas. Nesuspėjo laiku registruoti, nesuspėjo, tai čia jo biznis, kuris sudegė. Ką darysi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas. Gerbiamasis V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, suinteresuotas, nesuinteresuotas, bet iš tikrųjų buvo išdalinta nauja rezoliucijos redakcija ir tai yra komisijos, nes buvo padaryta klaida. Pagal Seimo statutą mes tiesiog neturime galimybės be dviejų valandų pertraukos, neturime. 15.00 val. pirmu klausimu jis turi būti svarstomas. Aš sutinku, kad jis turi būti svarstomas, bet mes tiesiog turime pereiti prie rezervinių klausimų, nes bus tikrai apskųsta ir tikrai bus…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia esmės nekeičia, dvi valandos tiesiog nieko nekeičia, prieisime po dviejų valandų ir grįšime. Tiesiog mes negalime pakeisti Statuto. Buvo padaryta klaida ir po naujos registracijos turi praeiti dvi valandos. Jeigu kas nors apskųs, Etikos ir procedūrų komisija pasakys, kad… Gerbiamasis A. Anušauskas dėl vedimo tvarkos.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia mes nebalsavome už naują kokį nors projektą, kuris yra pateiktas gerbiamojo A. Mazuronio, tai yra jo asmeninis projektas. Komisija jau nubalsavo, rezoliucijos projektas įregistruotas, pateiktas ir prašau tiesiog pagal Statutą tęsti darbą toliau.
PIRMININKAS. Taip, prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, jeigu aš teisingai suprantu, pono A. Mazuronio asmeninė pataisa yra įregistruota 9.50 val., taip užrašyta ant registracijos antspaudo. Dvi valandos nuo 9.50 val. seniai praėjo, nebent jums tas laikas kaip nors kitaip eina.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, čia yra užregistruota 13 d. ir parašyta, o pataisymas buvo visiškai neseniai padarytas. 12.45 val. (Balsai salėje) Bet aš nematau, kas čia keičiasi, kur esmė? Niekas čia nesikeičia. Bus po pietų, jokių problemų nėra. (Balsai salėje) Gerbiamasis M. Zasčiurinskas. Prašom.
Gerbiamasis A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, atleiskite, kad anksčiau nespėjau susipažinti, bet tokiais klausimais turi būti teikiama tai, ką parengė komisija. Seimo narių kokios nors pataisos nėra galimos, nes turi būti pateikta komisijos suderinta rezoliucija. Šiuo atveju aš galvočiau, kad tai yra antistatutinis dalykas, kada pradėsime teikti pataisas rezoliucijos projektui, kurį suderino komisija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu yra toks ginčas, tai paprašykime, kad Etikos ir procedūrų komisija nedelsiant susirinktų ir nuspręstų, kas yra teisus. Nes pagal Statutą iš tiesų, jeigu yra tokie pakeitimai, turi praeiti dvi valandos. Jeigu yra skirtingos nuomonės, tai tam ir yra Etikos ir procedūrų komisija. Seimas įgalus įpareigoti Etikos ir procedūrų komisiją susirinkti, pavyzdžiui, po 10 min. ir nuspręsti. Ir viskas. O dabar siūlau eiti prie rezervinio klausimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Gerbiamasis J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų Seime dar nėra buvę tokio atvejo, kad taip įžūliai būtų bandoma sutrukdyti svarbios rezoliucijos svarstymą. Dar kartą tenka akcentuoti, kad turi būti svarstoma ta rezoliucija, kurią komisija balsuodama priėmė, įregistravo ir turi Seimo nariai. Dabar kad komisijos pirmininkas, matyt, talkindamas tiems, kurių imunitetą svarstome, pradeda čia kažką registruoti ir nori sutrikdyti, tai yra atskiras klausimas. O redakciniai teksto sutvarkymai, tarkime, žodžius pataisant ar ką, kad atitiktų Konstituciją, tai yra jau net ne Seimo svarstymo dalykai. O jo asmeniniai pataisymai turi būti atskirti nuo visos komisijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas yra svarbus, aš suprantu emocijas, bet vadovaukimės Statutu. Pirmiausia šią rezoliucijos pataisą Seimo narys A. Mazuronis teikia neprofesionaliai. Ranka išbraukta, „suimti“ išbraukia, o toliau pasirašo „suderinta A. Mazuronis“. Pirmiausia tai yra jo kaip Seimo nario parašyta pataisa, kurią reikia pateikti visai kitaip, ją reikia registruoti kaip pataisą. Kada po pateikimo rezoliucijai pritarsime ar nepritarsime, tada ir svarstysime tą pataisą. Taigi, yra pažeisti du Statuto straipsniai. Aš suprantu tą tokią įtampą, kuri dabar tvyro, bet, gerbiamasis Pirmininke, tvirtai vadovaukimės Statutu. Tai yra mūsų teisinis dokumentas ir jo nereikia pažeisti.
O kitas dalykas, tai šiuo atveju A. Mazuronis apgauna mus visus, kadangi jis yra ir komisijos pirmininkas, bet šiuo atveju jis pasirašo kaip Seimo narys A. Mazuronis, o ne kaip komisijos pirmininkas. Taigi jokių pažeidimų nėra, mes turime grįžti ir svarstyti komisijos pateiktą rezoliuciją.
PIRMININKAS. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jūs teisingai atkreipėte dėmesį, kad mes pažeistume Seimo statutą, jeigu šiame posėdyje nesvarstytume rezoliucijos, ir sakote, kad pažeistume Statutą, jeigu nepaliktumėte dviejų valandų šiai A. Mazuronio pataisai. Taigi jūs bandote pasakyti, kad ar vienu, ar kitu atveju pažeistume Statutą. Tačiau ponia I. Degutienė profesionaliai paaiškino – A. Mazuronio pateikta pataisa apskritai yra nestatutinė, todėl savo dvejones palikite nuošaliau ir balsuokime.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Prašom, gerbiamasis profesoriau.
B. JUODKA (LSDPF). Mielieji kolegos, aš prašau neprofesionaliai. Visus klausimus galime išspręsti demokratiniu keliu. Aš siūlau balsuoti už tai, kad pradėtume svarstyti rezoliuciją. (Balsai salėje) Jeigu yra ir taip, ir taip, tai nubalsuojame ir svarstome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal susitariame taip. Tegul susirenka dabar Etikos ir procedūrų komisija 10 min. (Triukšmas salėje) Tegul priima sprendimą ir iš karto ateina į salę. Ir kai tik ateis Etikos ir procedūrų komisija, svarstysime šitą klausimą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, I. Degutienė labai aiškiai pasakė. A. Mazuronio pataisos, apie kurią čia bandoma kalbėti, nėra. Ranka rašytų popierėlių iki šiol Seime niekas nesvarstė kaip kokių nors dokumentų. Taigi jokios pataisos nėra. Yra komisijos pateikta rezoliucija, ir Statutas reikalauja, kad svarstytume rytiniame plenariniame posėdyje. Prašom laikytis Statuto ir dirbti darbą. Arba nusišalinkite nuo pirmininkavimo, jeigu jums tai trukdo vykdyti Statuto pareigas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Valentinas, prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Manau, kad iš tiesų posėdžio salėje yra kilę aistrų, nesusipratimų, tai frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų dalyvavau laikinosios komisijos posėdžiuose ir atsimenu, kai praeitą ketvirtadienį mes balsavome dėl išvadų. Tekstas buvo pateiktas raštu, mes už jį kėlėme rankas. Vienintelis pataisymas į tą raštu pateiktą tekstą, į kurį vėliau atsižvelgta, buvo mano paties pasiūlymas, kad nesiveltume į detales, kad nuoroda internete, kur saugomas garso ir vaizdo įrašas, tai ir padaryta.
Visa kita yra padaryta nepagrįstai ir neteisėtai. Aš tikiu, kad A. Mazuronis darė tai geranoriškai, bet atsiprašau, tai yra ties dokumentų klastojimo riba, nes tai yra ne laikinosios komisijos išvada. Ir, tiesą sakant, procedūriškai žiūrint, aš niekaip nesuprantu, kodėl negalima svarstymo stadijoje, jeigu A. Mazuronis turi pasiūlymą, į jį iš karto atsižvelgti ir tiek. O kol kas, mano supratimu, Statutas mus aiškiai pastato į vietą ir taip mes turime ir elgtis.
V. BUKAUSKAS (DPF). Bet mano teisėtas prašymas…
PIRMININKAS. Jūsų prašymą tikrai žinau, kad jūs paprašėte pertraukos. Mes balsuosime dėl jos. (Triukšmas salėje) Toliau – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gal ne visi suprantame, kas vyksta, nes aš žiūriu į savo kompiuterį, kadangi XXI amžius, ir jokios kitos rezoliucijos nėra pateikta. Kompiuteryje yra vienintelė rezoliucija. Tai labai atsiprašau, mes tik vieną turime. Jeigu kas turite kokius kitus popierius, bet jų nėra mūsų oficialiame tinklalapyje, tai aš suprantu, kad jų nėra ir apskritai. Būkime XXI a. Tiek jaunimo žiūri į mus iš tribūnų, tai taip ir vadovaukimės. Nes nežinau, apie ką kalbate, nes nemaža dalis Seimo narių popierinių variantų nebeturi. Prašom Sekretoriate paderinti.
PIRMININKAS. Popieriniai variantai buvo išdalinti, kiek suprantu.
Gerbiamoji Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, kad ir kiek mes žiūrėtume vieni į kitus, aš noriu atkreipti jūsų visų dėmesį, kad Seime irgi reikia dirbti teisingai, taip, kaip numatyta įstatyme. Ir gerbiamasis R. Šimašius, jeigu jis buvo šioje komisijoje, jis matė tekstą, jis turėjo galimybę jau tada paprašyti ištaisyti tam tikras klaidas. Jūs šito nepadarėte. Tai, gerbiamieji kolegos, tiesiog susitarkime, kad patys turime preciziškai laikytis įstatymo ir skaityti tekstus, po kuriais pasirašome arba dėl jų balsuojame.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis E. Masiulis. Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, tikrai kviečiame pradėti svarstyti rezoliucijas, o tam, kad išvaduotume jus nuo galimo interesų konflikto, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašome balsuoti dėl jūsų nusišalinimo nuo šitų klausimų svarstymo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Paskutinį kartą šituo klausimu norėčiau, kad, gerbiamasis Pirmininke, labai gerai suprastumėte, kad šio klausimo svarstymo procedūra yra aprašyta specialiame Seimo statuto straipsnyje, 23 straipsnyje, „Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas“. Labai nedaug procedūrų yra atskirai aprašytos Seimo statuto straipsniuose taip, kaip biudžeto priėmimas arba apkalta. Kadangi šiai procedūrai taikomas specialus straipsnis ir speciali procedūra, tai jokių pertraukų, kurios yra numatytos kituose Statuto straipsniuose, šios procedūros metu negalima taikyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis opozicijos lyderi, jūsų atmintis tiek trumpa, kad aš nesuprantu, kaip jūs galėjote būti premjeru, nes jūsų frakcija, praeitą kartą svarstant mūsų imuniteto klausimus, prašė pertraukos, jai pritarė, dėl jos nubalsavo. Todėl aš prašau: vieną kartą, Pirmininke, balsuojame dėl frakcijos prašymo, balsuojame dėl pertraukos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų… Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų tiek apsižodžiavimų ir tiek replikų! Gerbiamasis Vytautai Gapšy, buvęs opozicijos lyderi! Praeitą kartą buvo balsuojama dėl komisijos išvados, bet ne dėl rezoliucijos pateikimo. Yra du skirtingi dalykai. Šiandien mes kalbame apie rezoliucijos pateikimą, ir Statute yra atskira procedūra. Ne tas pats buvo.
Gerbiamasis Pirmininke, tikrai, tik nuo jūsų priklauso, kaip mes čia toliau šiandieną dirbsime. Taigi buvo frakcijos pasiūlymas, kad jūs nusišalintumėte nuo pirmininkavimo, todėl jūs tikrai turite siūlyti mums apsispręsti balsuojant.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, jūsų prašymas yra neteisėtas, jūs pati suprantate, ir aš tiesiog turiu galimybę pirmininkauti. Aš laikysiuosi Statuto. Pirmas pasiūlymas yra daryti šio klausimo svarstymo pertrauką. (Balsai salėje) Frakcijos vardu buvo pareikšta nuomonė balsuoti. Kviečiu visus balsuoti. (Triukšmas salėje) Kas už tai, kad padarytume pertrauką, kviečiu balsuoti. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, diskusiją baigėme, nubalsavome. Galime grįžti į darbotvarkę. Išsprendėme visus klausimus.
Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Seimo narį V. Uspaskichą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIP-129. Pranešėjas – gerbiamasis A. Mazuronis. (Balsai salėje) Pertrauka iki kito posėdžio, labai atsiprašau, pertrauka iki po pietų, 15 val. Labai atsiprašau. (Balsai salėje) Balsų užteko.
Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, tiek praeitos, tiek užpraeitos kadencijos metu Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą, ar galima tokiu atveju daryti pertrauką, ar ne. Aš turiu konstatuoti, kad jūs, Pirmininke, dabar teikdamas šį klausimą balsuoti, pažeidėte Seimo statutą. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, reikia konstatuoti, kad įtariamasis V. Gapšys, aktyviai dalyvavęs diskusijoje dėl savo imuniteto, jums padedant, privertė Seimą pažeisti Seimo statutą. Dabar noriu konstatuoti, kad klausimas, kaip numatyta Statute, rezoliucija, bus svarstomas ne artimiausiame posėdyje, bet, pažeidžiant Statutą, vėlesniame posėdyje. Tas jums, tokių manipuliacijų meistrams, gali duoti pagrindą popietiniame posėdyje sakyti taip: na, ką darysi, jeigu jau pavėlavome, tai dabar nutęskime iki kovo mėnesio. Linkiu eiti tuo manipuliacijų keliu. Sėkmės!
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš darau pertrauką. Kaip Seimo Pirmininkas prašau Etikos ir procedūrų komisijos apsvarstyti šį klausimą. Kai pateiks išvadą, mes susirinksime į posėdį. (Triukšmas salėje) Etikos ir procedūrų komisijos prašau susirinkti ir apsvarstyti šitą klausimą. Jeigu aš pažeidžiau Statutą, aš atsiprašysiu ir dirbsime toliau.
Taigi 15 val. susirinksime į posėdžių salę ir toliau tęsime posėdį. Skelbiu rytinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcja; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.