LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 12
STENOGRAMA
2012 m. gruodžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS
ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Dar kartą laba diena, kolegos. Norėčiau paprašyti jūsų užimti darbo vietas. Galbūt pakvieskite savo kolegas, kad ateitų į plenarinių posėdžių salę – turime labai iškilmingą progą. Prieš pradėdamas mūsų popietinę darbotvarkę, noriu paprašyti visus… (Balsai salėje) Skelbiu popietinį posėdį pradėtą. Kviečiu visus registruotis. Skelbiu registracijos rezultatus: užsiregistravo 57 Seimo nariai.
15.05 val.
Poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinę darbotvarkę. Pirmasis šventinis mūsų klausimas – poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Šiam paminėjimui yra skirta 20 minučių.
Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą paskelbti 2012 metus Maironio metais, sudaryti poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimo komisiją ir parengti Valstybinę Maironio metų programą. Visus metus Lietuvoje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje vyko renginiai, skirti mūsų dainiui paminėti. Vienas iš baigiamųjų renginių poeto 150-osioms gimimo metinėms paminėti vyksta čia, Seime, plenarinių posėdžių salėje.
XIX a. pabaigoje „Aušra“, „Varpas“ ir Maironio „Pavasario balsai“ nužymėjo idealistinės ir moderniosios lietuvių tautos horizontą. Maironis buvo vienas iš tų mūsų tautos ugdytojų, dėl kurio kūrybos visuomeninės pozicijos, vertybinių nuostatų mūsų tautai poeto, apskritai menininko, žodis ir dabar dar labai daug reiškia.
Dar jam esant gyvam buvo pranašaujama jo poezijos pabaiga, tačiau daugelio pranašų ir vardų nebepamename, o Maironio poezija vis iškyla lemtingais tautos būčiai laikotarpiais. Maironio talentas ir reikšmė mūsų tautai tokie svarbūs, kad net sovietinėje mokykloje nuožmi ideologinė ranka nesiryžo galutinai išbraukti jo lyrikos iš ugdymo programų, jo poezija buvo leidžiama didžiuliais tiražais, o „Lietuva brangi“ per tą 50-metį buvo viešai giedamu tautos himnu.
Kodėl Maironis yra toks įtaigus visoms lietuvių kartoms, visada atpažįstamas? Gal tiksliausiai atsakymą suformulavo Vytautas Kavolis: Maironio kūrybos temos slypi gelminėje lietuvių psichologijoje. Maironis nebuvo atsiribojęs nuo visuomeninio gyvenimo, kaip galėtume tikėtis iš dažno menininko, nors, kita vertus, aktyviai nedalyvavo politiniame gyvenime, kaip kai kurie to meto kunigai.
Maironis, sugrįžęs į mūsų humanitarinių tyrimų lauką minint jo 125-ąsias metines, 1987 m., paskutiniuosius 25 metus daugiau iš jo nebesitraukė. Bet šiandien, minėdami mūsų dainiaus jubiliejų, turime pareigą ir progą dar kartą atidžiau pažvelgti į jo asmenybę ir kūrybą. Kaip rašė poetas Sigitas Geda, greta Maironio kiekvienas galime pasimatuoti savo moralinį ūgį. Todėl visiems kolegoms parlamentarams noriu įteikti po kompaktinę plokštelę, dedikuotą tėvynės dainiaus 150-osioms gimimo metinėms, išleistą viešosios įstaigos Vieno aktoriaus teatro rūpesčiu. Plokštelės jau padovanotos visoms Lietuvos savivaldybių viešosioms bibliotekoms.
O dabar kviečiu į tribūną profesorę, habilituotą daktarę Viktoriją Daujotytę-Pakerienę.
V. DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, garbingieji Seimo nariai, kolegos! Lietuvos Seimo paskelbti Maironio metai baigėsi. Šios dienos kultūros žmonės, jauni ir vyresni, savaip praneša Seimui, kad didžioji Maironio metų programa iš esmės buvo įvykdyta.
Žmogaus pasaulis, kaip mes visi suvokiame, yra daugialypis ir daugiaklodis. Mes sukamės savo kasdienybėje, savo darbuose ir rūpesčiuose, o už mūsų sukasi galingesni ratai, stipresnė jėga, kuri galiausiai viską sustato į vietas. Maironiui atrodė, kad ta didžioji jėga yra istorija, todėl tiek daug dėmesio skyrė istorijai.
Šiandien minėdami didžiuosius kūrėjus, taip pat ir Maironį, mes ieškome argumentų kultūrai, mes norime suprasti, kodėl, dėl ko atsitinka taip, kad vardai, kultūros vardai, praėjus šimtmečiams, išlieka gyvi ir svarbūs. Minėdami didžiąsias sukaktis, mes atnaujiname kultūros argumentus. Ir Lietuvos Seimas, atskirai pagerbdamas Maironį jo 150-ąjį rudenį, iš tiesų prisideda prie kultūros argumentų.
Taip, Maironis yra vienas didžiųjų Lietuvos kultūros žmonių, viena iš pagrindinių šaknų. Nė vienas kūrėjas nepasiekia savo aukštumų netapdamas savosios tautos, savosios kalbos, kultūros argumentu. Didžiaisiais savo kūrėjais kultūra argumentuoja save, skleidžia savo prasmę ir savo būtinybę. Keičiasi tautų ir valstybių dariniai, santvarkos, o kultūra, net tais atvejais, kai kenčia priespaudą ir prievartą, išlieka ta pati ir ta pati.
Maironis yra vienas svarbiųjų mūsų kultūros grandžių. Maironis perrašo, perkuria istorinę Lietuvą, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, pereina lietuvių ir lenkų unijos laiką, netgi išbando lenkų kalbą kaip savo kūrybos kalbą. Maironis sublimuoja „Aušrą“, ankstyvąjį lietuvių romantizmą, pakelia jį iki stipriųjų aistrų, išgyvenimų ir priartina prie to lygmens, kurį, remdamasis ir istorine Lietuva, romantizmui, turinčiam ir Vilniaus vardą, suteikia Adomas Mickevičius.
Kaip Lietuvos kultūros argumentas Maironis atlieka jungiamąjį vaidmenį: poezijoje sukuria patikimą tiltą tarp istorinės Lietuvos, tarp to, kas yra įprasta vadinti praeitimi, ir tarp dabarties, kurią galime suvokti ir kaip šių dienų laiką. Maironis įeina į tą Lietuvai lemtingą laiką, kuris turėjo išvesti lietuvių tautą į moderniųjų tautų apsisprendimo, tautų lygiateisio įsitvirtinimo istorijoje epochą.
Maironį teisėtai vadiname lietuvių tautinio atgimimo poetu ir nacionalinio išsivadavimo dainiumi. Maironis ragino tautiečius į kuriamąjį darbą, Maironis kėlė dvasią, formavo bendrąjį nusiteikimą, tikėjimą ateitimi – aušra, saulėtekiu. Maironis kūrė Lietuvos istoriją ir kaip poetinę istoriją, Lietuvos geografiją ir kaip poetinę geografiją, brėžė didžiųjų Lietuvos upių linijas (Nemuno, Nevėžio, Dubysos, Neries). Maironis įtvirtino žvilgsnį nuo aukštųjų kalnų. Maironiui, kaip ir Antanui Baranauskui, Lietuva yra aukšta, aukštumų, kalnų šalis, šalis, kuri duoda atramą žvilgsniui, žvilgsniui iš aukštai. Maironio kalnai: Gedimino, Birutės, Medvėgalio, Dyvičio, Punios, Šatrijos… Didžiosios Maironio personifikacijos (Vilniaus, Trakų pilies), bet ir ypatingas, sūniškas gimtųjų vietų matymas – aukščio ir sūnaus, vaiko tarsi glostančio žvilgsnio jungimas:
Šatrija, tu senute meili,
Per tiek amžių iš aukšto žiūrėjus!
Daug, oi daug apsakyti gali
Apie mūsų didžius pranokėjus.
(Iš „Šatrijos kalno“.)
Kultūros tapatybę labiausiai lemia kalba ir kraštovaizdis, kaip tai atrodytų netikėta. Pirminiai kultūros modeliai slypi kraštovaizdyje ir Maironiui buvo labai paprasta ir patikima pasakyti, kad gamta yra knyga, sujungti gamtą ir kultūrą. Maironio kraštovaizdis – ne tik matomas paviršiuje. Jis yra trimatis kaip ir žmogaus pasaulis, kaip ir kultūra. Maironio poezijos aukštis (aukšti valdovai, aukšti kalnai), plotis (išsisupus plačiai), gylis, jau ir dvasios metafizinis gylis (jo gilią mintį težino Dievas).
Žvelgiant į bendrą europinę Maironio epochą iš Lietuvos, ją būtų galima apibūdinti kaip sąmoningųjų pasirinkimų epochą. Maironis buvo Europos žmogus, jautėsi joje namie, nebijojo pasaulio, poemą „Jaunoji Lietuva“ užbaigė Šveicarijoje, o poemoje „Mūsų vargai“, baigtoje 1920 m., turinčioje paantraštę „Kely į nepriklausomybę“, aprėpiamas laikas nuo pirmųjų tautinės sąmonės pabudimų iki nepriklausomybės kovų ir pirmojo Seimo. Įdomu, kad Maironiui rūpi ne tik Lietuva, bet ir Pirmojo pasaulinio karo nualintos Europos likimas. Maironį jaudina klausimas, ką Europa pasirinks, kaip ras savo kelią. Būtų galima pasakyti, kad Maironis tikrai tarsi matė šiandienos Europą, bent jau pranašavo tą šiandieną:
…Ir gal laikai – nebtolimi,
Kad bus Europoj renkami
Didžios respublikos atstovai
Į bendrą seimą nuo tautų,
Visų be skyriaus pašauktų,
Išnykus tarptautinei kovai.
Maironis ragino Lietuvą labiau įsitvirtinti tarp kitų tautų ir įsitvirtinti kultūros būdu, kultūros keliu ragindamas:
Į eilę stok greta kitų, Europoj valdančių tautų,
Ir nešk kultūrai savo dalį.
Taigi svarbiausias dalyvavimo tautų bendrijoje kelias yra per kultūrą. Kultūros argumentai yra svariausi. Tos Maironio pamokos neturime užmiršti.
Sudėtingu laiku, kai reikėjo Lietuvai apsispręsti dėl buvusių sąjungų, sutarčių, kalbų, Maironis rinkosi savąją Lietuvą – etninę, prigimtąją, istoriškai ją apribodamas, atskirdamas nuo buvusių įsipareigojimų. 1918 m. vasario 16 d. aktas juridiškai ir įteisins Lietuvos etninį atskirumą, o pirmas žingsnis šia linkme poezijoje yra žengtas Maironio. Galima būtų sakyti, kad Maironis sukūrė Lietuvos poetinę viziją ir kaip savarankiškos valstybės viziją, ir netgi poetinį kūną, kurį vėliau realizavo jau politiniai dokumentai. Taigi Vasario 16-osios aktu įteisintas ir pradėtas Lietuvos politinio kūno kūrimas ir įtvirtinimas, kuris, kad ir sunkiom pertraukom ir komplikacijom tebesitęsia iki šiol, ir, tikėkime, tęsis, neatskiriamai yra susijęs su Maironio vardu. Artėjame prie Vasario 16-osios akto šimtmečio; minėdami jį, minėsime ir Maironį, minėsime taip pat vieną iš svarbiųjų Lietuvos himnų – „Lietuva brangi“ (1920 m.) šimtmetį, ateisiantį 2020 m.
Galvodami apie savo politinę kultūrą, nuolat turime prisiminti ir Maironį – krikščioniško politinio veikimo dokumentų kūrėją, visuomenės kritiką, aštrių politinių satyrų kūrėją. Turime suprasti, kad tauta turi turėti savo kritiškų žvilgsnių. Bet neturime šiandien suabsoliutinti to kritiško žvilgsnio, laikyti jį pačiu aktualiausiu. Niekada neturime užmiršti, kad Maironio aktualumas yra jo, kaip lietuvių lyrikos klasiko, lietuvių literatūros klasiko, kūryba, aukščiausios kūrybos viršūnės – „Užmigo žemė“, „Nuo Birutės kalno“, „Vilnius“. Paminėjome „Vilnių“ ir paminėjome „Birutės kalną“ ir tik viena trumpa linija turime sujungti Maironio žvilgsnį, kuris ėjo nuo svarbiausių sakraliųjų Lietuvos centrų – nuo Birutės kalno Palangoje iki Gedimino kalno Vilniuje. Tai Maironio poetinė linija.
Maironis vienas pirmųjų pagal sakymo įtaigą ir pirmasis pagrindė gimtosios kalbos svarbą moralinei, pilietinei ir politinei sąmonei ir sukūrė patriotinės laikysenos istorijos akivaizdoje apoteozę griežtai ir aiškiai teigdamas:
Tas ne lietuvis, kurs tėvynę
Bailiai kaip kūdikis apleis;
Kursai pamins, ką bočiai gynė
Per amžius milžinų keliais.
Be abejo, tai patriotinis patosas, kuris yra susijęs su istorija, su istorijos situacija, bet kitaip nebūna. Istorijoje ir dabartyje veikia ta pati vidinė energija, kuri nematomais būdais veikia ir tautų likimus.
Maironis mūsų dabarčiai yra sutelktas kitų didelių vardų: Vinco Mykolaičio-Putino, kurio 120-osios metinės tuoj pat po Naujųjų metų, per Tris Karalius; profesorės Vandos Zaborskaitės, parašiusios pirmąją monografiją apie Maironį. Mūsų laikui, mano kartai, ankstesnei ir šiek tiek vėlesnei… iš tiesų priartinusi Maironio didybę ir įpareigojusi toliau rūpintis Maironio kūryba, jo autoritetu ir jo argumentais.
Atidarant parodą girdėjome gražią V. Mykolaičio-Putino citatą apie tai, kad Maironis jo kartai, ir ne tik jo kartai, buvo daugiau negu poetas. Tas „daugiau“ yra įmanomas tik tada, kai jis iškyla iš poeto galios, pačią save tarsi praaugančios. Daugiau reiškia buvimą visuose esminiuose savo tautos klausimuose, pirmiausia kalbos, istorijos ir kultūros.
Sunkiajam laikui, nelaisvės laikui, Maironis reiškė sakralumo išlikimą, Šventos knygos galimybę būti ir viešoje vietoje, Šventos giesmės giedojimo galimybę.
Baigdami Maironio metus ir apžvelgdami visa, kas buvo padaryta, ką galėjome išgirsti, šiandien, rodos, turime pagrindo sakyti, kad yra Maironis, tad yra ir bus Lietuva. Kol bus Lietuva, bus ir Maironis. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau padėkoti profesorei habilituotai daktarei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už nuostabų, turiningą ir įdomų pranešimą, tiesiog palinkėti jai kuo geriausios kloties tyrinėjant lietuvių literatūrą, palinkėti jai didelės sveikatos ir naujų atradimų tyrinėjant mūsų gimtąją kalbą. Tiesiog jūsų vardu norėčiau padėkoti, įteikti gėlių puokštę ir kompaktinį diską apie Maironio kūrybą. (Plojimai)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo pirmininko pavaduotojas gerbiamasis A. Sysas.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, tęsiame vakarinį posėdį. Noriu priminti, kad ryte mes jau apsvarstėme pirmus keturis klausimus.
15.25 val.
Svarstome darbotvarkės 2-5 klausimą – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ 4 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-103. Pateikimas. Pranešėjas – gerbiamasis V. Gedvilas.
V. GEDVILAS. Gerbiamieji kolegos, mano du Statuto straipsnių pakeitimai nėra labai sudėtingi, yra gana aiškūs. Tiesiog pradėsiu nuo Statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo 4 straipsnio pakeitimo projekto. Ten yra vienas paprastas dalykas – mums reikia pratęsti mūsų priimtą Statuto pataisą dėl pratęsimo tų nuostatų, kurios teigia… Mes esame susimažinę savo parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, dėl to norime pratęsti dar iki 2013 m. gruodžio 31 d. Aišku, mes visi kartu turime apsispręsti, nes biudžete, kaip matote, lėšų nėra numatyta. Tiesiog turime padiskutuoti, nes reikia išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų yra situacija, kokia mūsų valstybės padėtis, galbūt, pagerėjus reikalams, mes galėsime grąžinti į pradinę padėtį mūsų visas parlamentinei veiklai skirtas išlaidas.
Kitas įstatymo projektas yra Nr. XIIP-104. Taip pat dėl mūsų parlamentinei veiklai skirtų lėšų, tai yra sumažintos išlaidos telefoniniams pokalbiams. Tiesiog aš jūsų prašau, žinodamas, kokia yra situacija, teikiu šiuos du projektus. Aš manau, kad situacija pagerės. Reikia solidarizuotis su mūsų visa Lietuvos tauta. Ir mūsų žmonėms, kurie dirba administracinį darbą, taip pat kol kas nėra galimybės kelti, galbūt šiek tiek vėliau bazinis atlyginimas padidės. Tiesiog jūsų prašau apsispręsti. Dabar teikiu jums šiuos įstatymų projektus, dėl kurių jūs turite priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju Pirmininkui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ačiū už pristatymą. Aš manau, mes turime solidarizuotis. Kol mums dar pavyks pakelti bendrą pragyvenimo lygį Lietuvoje, mes turėtume taip pat prisitaikyti prie tos situacijos. Dėl to sutinku.
Aš tik noriu paklausti, ar jūs tikitės, kad čia jau bus paskutinis pratęsimas? Bet dar rimtesnį klausimą nori paklausti. Ar mes iš tikrųjų galime tikėtis, kad nuo kitų metų tie žmonės, kurie dirba čia, Seime, ir sėdi kolegos Seimo tarnautojai, kurie praleidžia čia aiškius viršvalandžius, mūsų kolega A. Sysas vis dar nesutvarko, aš manau, jis dirbdamas sutvarkys, kad tų viršvalandžių nebūtų, kad jų darbas tikrai būtų įvertintas ir galbūt tas sumažinimas, kuris buvo padarytas ir Seimo nariams, ir čia dirbantiems žmonėms, kad vis dėlto tiems žmonėms nuo sausio 1 d. būtų atkurtos kategorijos ir kiti dalykai, kad to sumažinimo nebūtų? Ačiū už atsakymą.
V. GEDVILAS. Dėkoju. Tai čia buvo tikriausiai komentaras, ne klausimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Klausimas.
V. GEDVILAS. Aš tiesiog galiu pasakyti, dar kartą pakartoti. Aš manau, kad tai bus paskutinis kartas, kai mes pratęsime savo parlamentinei veiklai skirtas išlaidas. Mes turime solidarizuotis su Lietuvos žmonėmis ir suprasti, kokia šiuo metu yra situacija. Yra naujos Vyriausybės prašymas, kad nori sužinoti, kokia iš tikrųjų yra situacija, kokios yra Vyriausybės galimybės ir kaip mes galime toliau gyventi. Biudžetas šiuo metu yra pateiktas, biudžete, kaip suprantu, nėra tam numatyta lėšų. Tiesiog kol kas yra taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų nori paklausti Z. Žvikienė. (Balsai salėje) A, buvo V. Gapšys, bet man parodė, kad išsibraukė. Ar jūs norite paklausti? Ne, tai įjunkite V. Gapšiui. Aš tikrai mačiau, bet po to dingote iš ekrano.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū, kad grąžinote. Norėjau paklausti. Seimo Pirmininke, iš tikrųjų dėl kanceliarinių lėšų dažnai kyla klausimų ir gyventojams, susitikimuose su visuomene, dėl jų dydžio. Ar jūs nemanote, kad būtų prasmingiau kanceliarinių išlaidų gal palikti, kad Konstitucijos nepažeistume, vieną litą, o normaliai sutvarkyti atlyginimus? Nes atlyginimas tai yra tas, ką tu turi uždirbti, ir tada gali įsigyti, jeigu reikia, ir automobilį, ir kuro ar dar ką nors. Tada nekiltų net ir visuomenei klausimų, kodėl dar papildomai yra prie atlyginimo.
V. GEDVILAS. Aišku, gerbiamasis kolega, aš manau, kad taip ir reikėtų daryti, tiesiog tam reikia laiko, reikia parengti tam tikrus įstatymų projektus, tam tikras Statuto pataisas. Mes galėtume grįžti prie tų lėšų, kurios būtų įskaičiuotos į atlyginimą, ir nereikėtų rūpintis įvairiais čekiukais ir t. t.
Dabar yra tokia situacija, kad mes turime greitai priimti tą sprendimą, nes jau artėja sausio 1 d., tuoj baigsis šie kalendoriniai metai, prasidės kiti kalendoriniai metai. Mes turime apsispręsti: arba mes priimame, arba dirbame, sakykime, grąžiname į pradinę padėtį, kokios buvo išlaidos tiek telefoniniams pokalbiams, tiek parlamentinėms išlaidoms.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Dėkoju ir kolegai Juozui, kuris surado kraštutinį, kaltą šioje situacijoje. Dabar vienas – už ir vienas – prieš. Už kalbės… Jeigu nėra prieš, tai galime nekalbėti? Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame.
Sutariam, kad balsuojame iš karto už abu.
Už – 61, prieš – 3, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Dėkoju.
Svarstome 2-7 klausimą. Atsiprašau, dar komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl abiejų projektų pagrindinis. Aš manau, kad reikia apsvarstyti kitą savaitę, nes turime priimti šitą nutarimą. (Balsai salėje) Taip, kartu su biudžetu. Gerai. (Balsai salėje) Statute, taip sakė teisininkai. Taip nusprendė Seniūnų sueiga. Nesiginčykime.
15.32 val.
Svarstome 2-7 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2013 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIP-4925. Teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, o pranešėja – L. Graužinienė. Gal kas nors gali iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto? Čia yra formalumas, kurį paprasčiausiai reikia atlikti. R. J. Dagys pavaduos buvusį ministrą poną D. Jankauską. (Balsai salėje)
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė „Sodros“ biudžetą. Matydamas tai, kad iš tikrųjų jis bus koreguojamas, beveik visos eilutės, siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū Rimantui. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuoti labai norite? Kažkas nerimsta dėl balsavimų. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti?
Už – 65, prieš nėra, susilaikė 2. Grąžintas iniciatoriams tobulinti.
15.34 val.
Svarstome r-1 klausimą. Mūsų kolega paprašė. (Balsai salėje) Mes šiek tiek sutaupėme laiko. (Balsai salėje) Prašome iš vietos netriukšmauti. Prašome pasižiūrėti į laiką, kas parašyta darbotvarkėje. Rezervinis 1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 7, 10, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-116(2). Teikėjas – J. Sabatauskas. Jis tribūnoje.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dalyvauti diskusijoje nėra norinčių. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Pritariam.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. 2 straipsnis. Pastabų nėra.
Ar galime balsuoti dėl viso? Balsuojame dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 7, 10, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 64, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.
15.37 val.
Svarstome kompleksinį 2-8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-4460(2). Pranešėjas – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis svarstant šitą posėdžio pirmininko paminėtą nutarimą ir nutarė bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Komitetas siūlo Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai įgyvendinti valstybinio audito ataskaitoje pateiktus siūlymus pagal nustatytus jų įgyvendinimo terminus. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkojame.
A. MATULAS (TS-LKDF). Galbūt Seimo Pirmininkas galėtų pasiūlyti ypatingą skubą, nes čia irgi formalus dalykas?
PIRMININKAS. Mes pasiūlysim. Ačiū. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę J. Vaickienę.
J. VAICKIENĖ (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Audito komitetas buvo kaip papildomas komitetas svarstant šitą projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą: atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2012 m. liepos 13 d. audito išvadoje pateiktą besąlyginę nuomonę, kad 2011 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas ir pateiktas teisingai, pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Pritariam. Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Priėmimas pastraipsniui. Nutarimas yra iš vieno straipsnio. Pastabų neturite? Pritarta.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“?
Šio nutarimo priėmimas
Už – 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
15.39 val.
Svarstome 2-8b klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-4685(2). Kviečiu gerbiamąjį A. Matulą į tribūną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė nutarimo projektą Nr. XIIP-4685(2) ir vėlgi bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai įgyvendinti valstybinio audito ataskaitoje priimtus siūlymus pagal nustatytus terminus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame Audito komiteto pirmininkę J. Vaickienę.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dar kartą dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas buvo kaip papildomas komitetas svarstant šitą projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą: atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2012 m. liepos 13 d. valstybinio audito išvadoje pateiktą besąlyginę nuomonę, priimti sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar nebus prieštaraujančių? Dėkojame. Priėmimo stadija. Šis nutarimas susideda iš vieno straipsnio. Pastabų neturite, galime pritarti? Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 68, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimo projektas priimtas.
15.42 val.
Svarstome 2-9 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“ projektas Nr. XIP-4982. Pranešėja – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė ir, išnagrinėjęs klausimą, atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės pateiktas išvadas, pasiūlė 1 straipsnį – netvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio fondo 2011 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Ir 2 straipsniu siūlo, reikalauja mūsų patvirtinti konsoliduotąsias, bet mes siūlome išskirti, kad visiems būtų aišku, kad jokių rimtų pažeidimų nebuvo. 2 straipsnis – patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 m. biudžeto vykdymo ataskaitos rinkinį. Ir 3 straipsniu atkreipiame dėmesį, dėl ko Valstybės kontrolė kėlė problemą ir atsisakė pareikšti nuomonę dėl konsoliduotųjų, kad daugiau ateityje tai nesikartotų. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, Audito komiteto išvadą turėčiau perskaityti aš. Jeigu leisite, aš iš tribūnos ir paskaitysiu. Komitetas iš esmės siūlo pritarti pateiktam nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ ir siūlo pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pateiktus siūlymus.
Seimo Pirmininkas siūlo… Atsiprašau, dar yra pasiūlymas, dėl kurio pagrindinis komitetas nepritarė. Gerbiamoji Loreta, norite pakomentuoti? Galite per šoninį.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Dėl kurio jūs dabar kalbate?
PIRMININKAS. Yra Audito komiteto siūlymui. Jūs rašote „nepritarti“, nors iš principo jūs pritarėte, tik kitaip suredagavote.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Iš esmės Audito komitetas siūlo papildomai skirti finansines ataskaitas, bet kadangi į konsoliduotųjų sudėtį įeina ir kalba apie finansines, manėme, kad perteklinis, todėl nepritarėme. Esmė ta pati, ką ir siūlė Audito komitetas, tik kiti žodžiai.
PIRMININKAS. Ar Audito komiteto pirmininkė nereikalaus balsuoti, nes iš esmės viskas liko tas pats. Gerai. Po svarstymo galime pritarti? Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti?
Pastraipsniui. Yra trys straipsniai. 1 straipsnis. Pastabų neturime. Priimtas. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 76, prieš nebuvo, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.
15.46 val.
Svarstome 2-10 – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitos patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-4477. Pranešėjas – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas nutarė pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu už. Dėkojame.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame papildomo komiteto pranešėją L. Graužinienę.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito… Atsiprašau, ne Audito, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Pritariame.
Balsuojame dėl „Dėl Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitos patvirtinimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 74, prieš nebuvo, susilaikė 3. Nutarimo projektas priimtas.
15.48 val.
Svarstome darbotvarkės 2-11 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Klaipėdos krašto atgavimo metais“ projektą Nr. XIP-4714. Pranešėjas – A. V. Patackas. Gal gali pats P. Gražulis, nes jis praeitą posėdį buvo tribūnoje. Jeigu esate to komiteto narys, aišku. Galite? Yra pirmininkė, atsiprašau, dar nepastebiu visų. Gal pirmininkė gali?
P. GRAŽULIS (TTF). Jeigu galima, vieną minutę.
PIRMININKAS. Pirmininkė leido P. Gražuliui.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš labai dėkingas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kad jis šiek tiek patobulino tą įstatymą, atsižvelgė į Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ne komiteto, o Teisės departamento, išvadas ir bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Tačiau, gerbiamasis pirmininke, aš nežinau, ką jūs pasakysite, skambina dabar mūsų istorikai ir jie prašo pataisyti vieną žodį, vietoj „atgavimo“ – „prisijungimo“ Klaipėdos krašto prie Lietuvos. Jeigu taip būtų įmanoma, tokia žodinė redakcija, vienu žodžiu, tai būtume labai dėkingi, būtų patenkinti ir visi istorikai, kurie puikiai išmano Lietuvos istoriją. Labai ačiū, norėjau tiek trumpai.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, vis tiek jums teks išeiti į tribūną. Aš labai atsiprašau, kad formaliai pasielgiau neteisingai.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė gerbiamojo kolegos P. Gražulio pasiūlymą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti patobulintam Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Klaipėdos krašto atgavimo metais“ projektui ir siūlyti jį svarstyti Seimui. Toks sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame, pirmininke. Dar kartą atsiprašau. Kviečiu į diskusiją. Yra užsirašę keturi Seimo nariai.
K. Komskis kalbės pirmas. Pirmininke, gal visko neskaitysite iš tos knygos?
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų džiaugiuosi P. Gražulio pasiūlymu. Tikrai Klaipėdos kraštas šiandien istoriškai yra nuskriaustas. Mes turime kiekvieną regioną, o Klaipėdos kraštas išskirtas ir kaip etninės neturi savo… Mes turėtume gal šnekėti apie Mažąją Lietuvą, bet, deja, Mažosios Lietuvos, kaip žinote, didžioji dalis yra būtent Rusijos teritorijoje.
Aš norėčiau labai trumpai pasakyti, ką jau ir Petras pasakė, kad prieš 90 metų mes ne atgavome Klaipėdos kraštą, o iš tiesų reikia pasakyti, kad buvo prisijungęs šis kraštas. Niekada nebuvo šis kraštas, mes galime vadinti Mažąja Lietuva, mes galime vadinti Prūsijos dalimi, bet ten gyveno mums labai gimininga tauta, kuri labai daug kalbėjo ir mums gimininga visa, kurios faktiškai nėra likę… Bet yra mažlietuviai, kurie liko ir ilgai gyveno. Po karo faktiškai visi buvo ištremti arba žuvo, arba pasitraukė tiesiog paprasčiausiai į Vokietiją, į kitas šalis.
Aš esu užregistravęs pataisą, bet tikrai, kaip ir Petras sakė, mes negalime sakyti, kad atgavome, o tikrai prisijungėme 1923 metais. Prašau palaikyti, bet su šita pataisa.
PIRMININKAS. Dėkojame.
K. KOMSKIS (TTF). Šitoje knygoje viskas išdėstyta.
PIRMININKAS. Supratome. Labai ačiū. Kviečiu A. V. Patacką dalyvauti diskusijoje. (Balsas salėje) Jau jūs pavėlavote, pristatė komiteto pirmininkė.
A. V. PATACKAS (DKF). Atsiprašau, kadangi ne pagal tvarkaraštį vyko. Principas toks, kad nutarimas yra praplėstas. Neužtenka vien paminėti, paskelbti 23 metus sukilimo metais, bet reikia pasinaudojus palankia data atlikti daugiau darbų. Todėl yra numatyta sudaryti minėjimo komisiją ir pavesti parengti ir įgyvendinti Klaipėdos krašto 90-ųjų metų minėjimo programą, taip pat prašyti Vyriausybės skirti finansavimą ir t. t. Todėl ši data turėtų būti išnaudota visiškai. Yra labai daug siūlymų iš Klaipėdos krašto, iš savivaldybių, kaip tai reiktų daryti, ir tai bus daroma. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, čia nuskambėjo apie kažkokias pataisas, bet mes nerandame jokių užregistruotų pataisų. Komitetas suredagavo, todėl, gerbiamieji, yra tik du variantai: arba mes šiandien pritariame tam nutarimui, arba mes dar kartą atidedame ir dar kartą… (Balsai salėje) Galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime šiandien priimti, ar nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Nėra. (Balsai salėje) Ne, tai mes ir kalbame, kad suredaguota, priimame tokį nutarimą, kurį pateikė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Už jį ir balsuojame. (Balsai salėje) Minutėlę, neskubėkime.
K. KOMSKIS (TTF). Kolegos, iš tiesų, jeigu mes šiandien priimsime tokios redakcijos, tai iškreipsime visą istoriją. Istorikai mūsų nesupras ir sakys, kad čia sėdi kažkokie, nenoriu sakyti žodžio, nelabai išprusę, bet, švelniai sakant, taip tikrai bus. Aš manyčiau, kad po svarstymo tikrai turėtume pritarti, priėmimą palikime antradieniui. Mes spėsime viską padaryti, pataisą komitetas apsvarstys. Ten tik vieną žodį reikia… Aišku, aš pavėlavau, galvojau, kad komitetas svarstydamas atkreips į tai dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aišku, jūs galėjote frakcijos vardu paprašyti pertraukos ir viską išspręsti. Suteikiu žodį komiteto pirmininkei.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Iš tikrųjų buvo jau pasakyta. Aš manau, kad komitetas vis tiek turėtų susirinkti, apsvarstyti. Tiesiog nereikia taikyti tos skubos tvarkos.
PIRMININKAS. Supratau. Dėkojame. Viskas, sutariame. Po svarstymo pritariame ir priėmimą darysime kitą savaitę. Ačiū. Išsprendėme klausimą.
Svarstome rezervinį 2 klausimą, bet vėl nematau B. Vėsaitės. Skambinkite varpais.
Svarstome rezervinį 3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ 1 straipsnio… Jau šitas priimtas. Nepažymėta.
15.56 val.
Svarstome rezervinį 4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektą Nr. XIIP-102. Pranešėja – Audito komiteto pirmininkė J. Vaickienė.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju dar kartą, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Audito komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 591 straipsnio 5 punktu, užregistravo Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektą Nr. XIIP-102.
Šio projekto esmė yra paskirti audito įmonę UAB „Jungtinių auditorių kontora“ atlikti Valstybės kontrolės 2012 metų finansinį auditą. Šios audito įmonės pasiūlymo vertė yra 26 tūkst. su PVM. Audito įmonių atranką vykdė Valstybės kontrolė… Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi atitinkamu tvarkos aprašu bei sąlygomis.
Audito įmonių atranka vyko išsiunčiant kvietimą dalyvauti 9 audito įmonėms, tačiau atsiliepė tik 6. Atlikus viešųjų pirkimų procedūras buvo paliktos keturios įmonės ir pateiktos Audito komitetui. Audito komitetas iš pateiktų įmonių pasirinko būtent audito įmonę UAB „Jungtinė auditorių kontora“, kuri pasiūlė vidutinę paslaugos atlikimo kainą. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad ši audito įmonė nebuvo atlikusi Valstybės kontrolės finansinio audito ankstesniais metais. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Ar reikia balsuoti? Dėkui.
Tolesnis šito nutarimo svarstymas bus kitą savaitę. Pagrindinis komitetas bus kaip tik Audito komitetas. Siūlome svarstyti gruodžio 20 d. Ar galime sutarti? Pritariame.
15.58 val.
Svarstome rezervinį 5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektą. Pranešėjas – V. Gapšys.
Atsiprašau, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nors tai nėra labai oficialus dalykas, bet norėčiau informuoti, kad Seime susikūrė neformali parlamentarų grupė, kuri vadinasi „6 plius“. Tokių parlamentarų yra keturi. Tai A. Kubilius, G. Kirkilas, I. Šiaulienė ir A. Salamakinas. Ši grupė įsipareigoja mąstyti, svarstyti apie Lietuvos parlamentinės demokratijos plėtrą. Taip pat kartais pakvies ir tuos parlamentarus, kurie jau penktą kartą yra parlamente. Bet tai yra neformali grupė, pirmininke, mes tiesiog jus informuojame. Ji dirbs laisvai, ne Statuto ribojama. Tiesiog informacija. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Replika bus vėliau, po pirmo bokalo.
V. GAPŠYS (DPF). Gal jau galima tada pereiti prie kitų klausimų? Labai ačiū. Aišku, galėjote šiek tiek lukterti, ir skaičius būtų gražesnis, bet jūsų pasirinkimas.
O dabar dėl darbotvarkės klausimo, t. y. pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo, norime pateikti nutarimą, kuriuo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotoju išrinktas Seimo narys M. Adomėnas.
PIRMININKAS. Nori paklausti E. Šablinskas. Jau nenori. Labai ačiū. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kaip supratau, čia dėl pono M. Adomėno skyrimo, taip?
V. GAPŠYS (DPF). Taip, dėl pono M. Adomėno skyrimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotoju.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tada, gerbiamas pirmasis pavaduotojau, aš tikrai palaikau šią kandidatūrą, kad ji užimtų šitą vietą, tačiau skaičiau, kad balsavimo rezultatai – 3 ir 3, buvo 3 už, 3 buvo tarsi prieš arba susilaikę ir lėmė pirmininko balsas. Aš noriu jūsų paklausti, ar skiriant pareigūnus nereikia daugiau kaip pusės komiteto narių, balsuojančių už?
V. GAPŠYS (DPF). Galime kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, bet…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš tikrai norėčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija teiktų išvadas. Tikrai palaikau M. Adomėno kandidatūrą, bet viskas turi būti tiksliai, nes skiriant ar atleidžiant pareigūnus reikia daugiau kaip pusės komiteto ar Seimo balsų, o čia 3 balsavo už, 3 – prieš.
V. GAPŠYS (DPF). Aš galvoju, kad jeigu tai būtų Seimo balsavimas, tada turbūt, bet, manau, kai yra balsuojama komitete, aš turiu abejonių, ar tai turėtų būti taikoma. Bet jeigu jūs manote, kad reikia Etikos ir procedūrų komisijos išvados, jūs galite prašyti tokio dalyko. Padarom pateikimą, padarom Etikos ir procedūrų komisijos išvadą ir pereisim prie tolesnio… Tiesą sakant, nematau didelio dalyko, tuo labiau kad jeigu net komiteto pirmininkas, kuris yra iš valdančiosios daugumos, leido Žmogaus teisių būti ir opozicijos atstovui, tai gal galėtume eiti toliau. Bet jeigu bus toks pageidavimas, Statute aptarta, ką turim daryti.
PIRMININKAS. Viską reikia daryti taip, kaip Statute nustatyta, ką ir pasakė pirmasis pavaduotojas. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Taip, yra norinčių kalbėti. Žodis suteikiamas B. Bradauskui.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, taip sakant, prieš žmogų ir visa kita nėra jokios priešpriešos ar ko nors, bet prisiminkime, kad šitas mūsų kolega buvo svarstytas Etikos ir procedūrų komisijoje dėl įvairių dalykų, netgi buvo galvojama atimti jo mandatą. Dabar mano kolega Algimantas mojuoja galva ir t. t., mes jam galėsime kai ką irgi pasakyti, bet aš manau, kad Konservatorių frakcija galėtų parinkti tinkamesnį kandidatą, kuris nekeltų jokių abejonių. R. J. Dagys žiūri į mane ir šypsosi, tai, matyt, jis pretenduoja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo pasisakyta, prašom balsuoti dėl nutarimo projekto po pateikimo.
Už – 42, prieš – 6, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta.
Norėčiau perskaityti jums 55 straipsnį – „Seimo komitetų sprendimai“: „Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas.“
Gerbiamieji kolegos, šio nutarimo svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti? Pritariame.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Yra trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų neturite. Priimta. (Balsai salėje) Jūs prieštaraujate straipsniui? Po to, kai pereis stadiją. (Balsai salėje) Nesiginčykite! 2 straipsnis. Pastabų neturite? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta.
Dabar suteikiu žodį B. Bradauskui.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 80, už balsavo 48. Pertrauka iki kito posėdžio.
Prie šoninio mikrofono – Etikos ir procedūrų komisijos ekspirmininkas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau, kad kitą kartą jūs vadovautumėtės Statuto 6 dalimi – Seimo pareigūnų rinkimas, skyrimas ir visa kita, Statuto 190 straipsniu, kuriame sakoma, jis, manau, galioja ir kitiems, kad Seimo pareigūnas išrinktu laikomas tada, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė balsavusiųjų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš manau, gerbiamasis mano kolega, jūs perskaitykite 6 dalies pavadinimą. Trisdešimtasis skirsnis skamba taip: „Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų rinkimo tvarka“. (Balsai salėje) Vadovai yra truputį žemiau, yra Seimo Pirmininko ir pavaduotojų. Jūs citavote būtent šitą.
16.07 val.
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Atėjo B. Vėsaitė. Svarstome Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“. Čia yra pateikimo tęsinys.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Seimo nario E. Šablinsko prašymą atleisti jį iš Privatizavimo komisijos narių ir priėmė nutarimą atleisti iš Privatizavimo komisijos narių Seimo narį E. Šablinską. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia buvo dar tik pateikimas. (Balsai salėje) Ar E. Šablinskas nori paklausti? Atsisako. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti? Pritariam. Ar galime po svarstymo pritarti? Galime.
Seimo Pirmininkas prašo ypatingos skubos. Ar galime priimti? (Balsai salėje) Matau, ranką kelia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Norėčiau tik pora žodžių. Kad priims nutarimą, viskas gerai, bet iki manęs Privatizavimo komisijoje be jokio atlyginimo tik kartą per mėnesį, o gal ir dažniau, penktadieniais dalyvavo atstovai ir ne vienas Seimo narys ir iš vienos, ir iš kitos partijos. Buvo gerai, kad jie galėjo atnešti informaciją, kas ten darosi, nes yra stambūs pardavimai, čia, tiesiai į Seimą.
Aš norėjau, kad Etikos ir procedūrų komisija pasisakytų šiuo klausimu ir visiems būtų vienodai po to traktuojama, nes Ekonomikos komitetas, šiuo atveju kaip Seimo atstovas, darbdavys, pasielgė teisėtai, teisingai, o Etikos išaiškinimo, kad tokie dalykai daugiau nesikartotų… Suprantu, kad kiekvieną kadenciją vis gerėja ir Konstitucijos, ir Statuto paisymas ir priežiūra, bet jų paaiškinimo, kodėl iki to laiko mūsų Seimo nariai galėjo būti ir dalyvavo… O dabar aš specialiai parašiau, kad Etikos ir procedūrų komisija pasakytų savo žodį.
PIRMININKAS. Dėkoju už paaiškinimą. Aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija tą galės padaryti.
Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti nutarimui? (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu pavesti Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti šitą prašymą ir priimti sprendimą? Galime.
Ar galime priimti nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“? Yra vienas straipsnis. Pastabų neturime. Priimtas. Balsuojame už visą nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 73, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Nutarimas priimtas.
16.11 val.
Svarstome rezervinį 6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektą. Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Turime dvi komisijas, kur išrinkti pirmininkai ir pavaduotojai. Tai yra Seimo Energetikos komisijos pirmininku išrinktas K. Daukšys, pavaduotoju – K. Masiulis ir Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininke – L. Dmitrijeva, o pavaduotoja – V. V. Margevičienė. Atrodo, išrinkti bendru sutarimu, bent jau Energetikos komisijos. Gal nekils klausimų?
PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritariame. Svarstymo stadija. Girdžiu balsus, pritariame? Ar galime pritarti? Pritariame. Priėmimo stadija. Ar galime pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 5 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 69, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
16.13 val.
Rezervinis 7 – savaitės, prasidedančios gruodžio 17 d., plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Kitos savaitės, prasidedančios gruodžio 18 d., antradienio, plenarinių posėdžių darbotvarkė. Pagrindiniai klausimai yra susiję su biudžetu ir jo lydimaisiais teisės aktais. Jeigu leisite, aš jų tiesiog nevardinsiu.
Taip pat yra projektų, kurie yra susiję su įstatymais, kurie turėtų būti priimti iki šių metų pabaigos, nes numatytos jų įsigaliojimo datos yra nuo sausio 1 d. Taip pat turime patvirtinti, pateikimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų išrinkimo“ projektas. Kaip ir minėta Seniūnų sueigoje, planuojame, kad galbūt pavyks ir abu pavaduotojus išsirinkti.
Taip pat yra įrašytas Konstitucijos 56 straipsnio papildymo pateikimas. Taip pat yra įrašytas rezoliucijos „Dėl konsultacinio referendumo „Dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje rezultatų“ įgyvendinimo“ projektas, jį pasistengsime perkelti šiek tiek anksčiau, bet reikia turėti omenyje, kad mes dar turėsime įtraukti ir laikinosios tyrimų komisijos išvadą, kaip ir priklauso pagal Seimo statutą, į antradienio posėdžio darbotvarkę, todėl laiko rezervo turime ne tiek ir daug.
Numatyti Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas bei lydimieji teisės aktai, Viešųjų pirkimų, Šilumos ūkio įstatymai, Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymas ir Konsulinio statuto, kadangi, kaip ir minėjau, yra numatytos įsigaliojimo datos iki sausio 1 d. Taip pat Atliekų tvarkymo ir Darbo kodekso įstatymai, nes šiandien buvo minėta per Seniūnų sueigą, kad turėtume įtraukti, kad sutvarkytume ir būtų galima judėti į priekį. Taip pat yra numatyti rezerviniai klausimai.
Ketvirtadienio posėdžių darbotvarkėje numatytas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo patvirtinimo priėmimas. Taip pat yra numatyti kiti su biudžetu susiję klausimai ir klausimai, kurių priėmimus bus galima daryti po svarstymo. Iš esmės didžioji dalis klausimų yra priėmimai, tas pats minėtas Civilinio proceso kodeksas, Administracinių bylų teisenos įstatymas, Teismų įstatymas, jo lydimasis Saugomų teritorijų. Su Vietos savivaldos įstatymo 6, 7 straipsnių pakeitimais susiję įstatymai – Teritorijų planavimo įstatymo svarstymas, Administracinių teisės pažeidimų, visi lydimieji teisės aktai. Jeigu matysime, kad turime galimybę, yra numatyta dar keletas rezervinių klausimų.
PIRMININKAS. Dėkojam. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Norėjau paklausti, kodėl toks svarbus klausimas, kaip Konstitucijos 56 straipsnio papildymas, yra nukeltas į vidurnaktį, į posėdžio pabaigą? Kaip tai suprasti?
V. GAPŠYS (DPF). Dar ne vidurnaktį. Pagal laiką iš tikrųjų, palyginus su praėjusia kadencija, dar yra visai normalus darbo laikas, bet mes turime suprasti, kad yra gana daug klausimų, ypač susijusių su biudžetu. Jeigu tiktai atsiras galimybė perkelti anksčiau ir įtraukti į rytinę posėdžių darbotvarkę, būtinai tai padarysime, bet taip pat turime suprasti, kad tai yra pateikimo stadija, todėl dar nėra įrašomas į prioritetinę rytinę darbotvarkę, bet per kitas stadijas, natūralu, kadangi balsuojant reikės surinkti daugiau balsų, bus žymiai anksčiau perkelta. Bet jeigu bus galimybė, perkelsime ir šį kartą matydami pagal situaciją.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisingai pasakėte, kad turi būti įtrauktas į antradienio posėdžius trijų Seimo narių neliečiamybės atėmimo klausimas.
V. GAPŠYS (DPF). Taip ir bus padaryta.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Bet… Aišku, tai liečia jus asmeniškai. Aš nežinau, ar jūs galite į tai atsakyti? Gal gali A. Sysas atsakyti? Nes Seimo statuto 23 straipsnio 5 dalyje labai aiškiai nurodo, kad šis klausimas turi įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę. Kitaip sakant, tai turi būti rytiniame plenariniame posėdyje, o ne vėlyvą pavakarę. Ar tai bus tikrai padaryta?
V. GAPŠYS (DPF). Stengsimės įgyvendinti Seimo statuto nuostatas taip, kaip yra numatyta. Tiesa, ten yra įvairių išaiškinimų ir praėjusią kadenciją situacijų buvo įvairių, ne tik rytiniame posėdyje, bet pasistengsime padaryti taip, kad… Bet aš kalbu apie Statutą, kurį jūs irgi rašėte. Jūs irgi galite sakyti, kad jūs asmeniškai suinteresuotas. Šitoje vietoje aš lygiai taip pat kalbu apie darbotvarkę, kad Statuto nuostatų mes laikysimės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nereikia ginčytis. Atsakykite į klausimus. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėjau to paties paklausti, ko paklausė A. Kubilius. Aš noriu lygiai taip pat pasakyti, kad buvo galima nagrinėti ir šiandieną, jeigu būtų susirinkusi valdyba, nes buvo įregistruota 9 val. Po to dar buvo popietinis posėdis. Bet jau dabar pradelsus šią dieną, tikrai nėra kitos išeities, kaip įrašyti į rytinį posėdį. Čia net ir svarstyti nereikėtų tokio dalyko.
Dar noriu paklausti, kada numatote svarstyti Seimo statuto pakeitimą, kurį mes šiandien pradėjome?
V. GAPŠYS (DPF). Šiandieninį klausimą?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip.
V. GAPŠYS (DPF). Atitinkamai po komiteto, kai komitetas apsvarstys. Komitetas įprastai svarsto trečiadieniais. Jeigu komitetas susirinks kurią nors anksčiau dieną, po to galėsime įtraukti, tarkim, į ketvirtadienio posėdžių darbotvarkę, kai bus komiteto išvada, galėsime pritaikyti, jeigu bus toks poreikis, ir ypatingos skubos tvarką, kad tą pačią dieną būtų ir priėmimas.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau sužinoti dėl sesijos pratęsimo. Kiek suprantu, prie rezervinių klausimų yra įrašyta kitos savaitės posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Tai yra tos savaitės, kuri prasideda gruodžio 24 d. Bet, kiek aš žinau, tada nebus posėdžių.
V. GAPŠYS (DPF). Planuojame, kad nebus, rezervu numatome visus galimus scenarijus. Pagal dabartinį planą, kurį mes pristatėme ir Seniūnų sueigoje, planuojame, kad posėdžiai bus sausio 13 d. ir kitą savaitę. Tai bus sausio 15 d. ir 17 d. Galbūt dar trečiadienį irgi planuotume plenarinį posėdį, jeigu toks poreikis atsirastų. Tada planuotume, kad jeigu viską spėsime, bet reikia atitinkamai kitą savaitę susitelkti, jeigu viską spėsime nudirbti, tai galbūt ir to klausimo, kurį jūs paminėjote, nereikės. Bet garantuoti kol kas šimtu procentų turbūt niekas negali.
PIRMININKAS. Nuteikėte džiugiai visus ir gerai dirbti. R. J. Dagys klausia.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, noriu atkreipti dėmesį, kad mes dar praėjusiame Seime balsavome dėl antrosios pakopos pensijų fondų ir dalies įstatymo (…) nepriėmėme. Vieni jau yra pasirašyti, visi galioja. Dabar yra tokia situacija, kad pervedimai į fondus nuo sausio mėnesio bus dvejopi: pagal vieną įstatymą ir pagal kitą įstatymą, kuris siūlo pervesti kur kas didesnę sumą. Tai jūs turite kuo greičiau arba priimti tuos įstatymus, arba ką nors keisti, nes nuo sausio mėnesio įsigalios du įstatymai, ir tada mes turėsime sumaištį. Reikėtų kaip nors greičiau išspręsti šitą problemą.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū už pastabą. Perduosime ir komitetui, ir ministerijai, ir atitinkamai įtrauksime, kai bus parengti, kad būtų galima įtraukti į darbotvarkę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau atkreipti komiteto pirmininkės K. Miškinienės dėmesį į tai, ką pasakė komiteto narys R. J. Dagys, nes žinau, kad rytoj yra komiteto posėdis. Jūs apsvarstykite tą problemą, tada kitą savaitę bus galima išspręsti.
Klausia A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis vicepirmininke, nematau ateinančios savaitės darbotvarkėse, nei antradienio, nei ketvirtadienio, delegacijų pateikimo ir tvirtinimo. Ar ketinama šiais metais suformuoti delegacijas?
V. GAPŠYS (DPF). Ketinama. Susitarėme Seniūnų sueigoje antradienį. Jeigu viskas bus gerai, tai yra frakcijos pagaliau susitars, kaip pasidalina delegacijų vadovų postus, ir delegacijų vadovai bus išrinkti, tikrai atitinkamus veiksmus ir nutarimus įtrauksime. Galvojome tai padaryti galbūt ir šiandien, bet matote, kad įvyko šiek tiek nesklandumų frakcijoms tariantis dėl kvotų.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti? Bendru sutarimu. Labai ačiū.
16.23 val.
Informaciniai pranešimai
Noriu perskaityti du pranešimus dėl parlamentinių grupių įkūrimo.
Įkurta Dzūkų bičiulių grupė. Pirmininkas – A. Kašėta, pavaduotojas – K. Daukšys. Ją sudaro 16 Seimo narių.
Parlamentinės grupės – Bendruomeninių ir pilietinių… visuomenės grupės pirmininkas – D. Jankauskas, pavaduotojas – A. Mitrulevičius. Grupę sudaro 12 Seimo narių.
16.24 val.
Paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Užsirašęs perskaityti pareiškimą R. Kupčinskas. Kviečiu į tribūną.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man neteko kalbėti dėl XVI Vyriausybės 2012–2016 metų programos, todėl šeši Seimo nariai pasirašė tokį kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką dėl XVI Vyriausybės 2012–2016 metų programos (…) konstitucinių projektų nuostatų.
Vyriausybės programos projekto X skyriaus „Tautinės bendrijos“ 246 punkte rašoma: „Išspręsime vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdami į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.“ Ši konvencija reikalauja laikytis nacionalinių teisės aktų. O Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia: valstybinė kalba – lietuvių kalba.
Minėti klausimai yra išspręsti. Valstybė ir tauta atsisakė eiti „Jedinstvos“ ir autonomininkų keliais. Konstitucinis Teismas, Europos Sąjungos institucijos kelis kartus patvirtino, jog vardai ir pavardės asmens dokumentuose, oficialūs gatvių pavadinimai turi būti rašomi valstybine kalba.
Lietuvos Respublika 1918 m. buvo atkurta etninėse lietuvių žemėse, kuriose autentiški vietovių pavadinimai yra lietuviški. Teisėtai ir džiaugsmingai atgavus Vilniaus kraštą, visi autentiški vietovių pavadinimai valstybės įgaliotų institucijų buvo paskelbti 1939 metais. Todėl dabar pagal autonomininkų reikalavimus vardų, pavardžių, gatvių, vietovių pavadinimų rašymo klausimus galima ne išspręsti, o tik sugadinti pažeidžiant Konstituciją, įstatymus, tarptautinius teisės aktus, Seimo nario priesaiką – reikia saugoti Lietuvos nepriklausomybę ir jos žemių vientisumą.
Lietuvos Respublikos mokyklos dėstomąja rusų ir lenkų kalba pagal Švietimo įstatymą valstybinės kalbos mokosi jau 22 metus. Todėl nėra jokio pagrindo siekti, kad valstybinės kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką, pažeidžiant daugumos mokinių teises ir lygias galimybes (249 psl.).
Primename, kad Lenkijos tautinės mažumos ir titulinė tauta laiko vienodą valstybinės kalbos – lenkų kalbos egzaminą. Galima įvesti tik kelis valstybinio kalbos egzamino lygmenis.
Programos projekto 419 punkte užsibrėžta pertvarkyti Vyriausybės įstaigų tinklą taip, kad būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, o 246 punkte tam prieštaraujama: „Tautinių mažumų atstovavimo funkcijas pavesime specialiai sukurtam departamentui.“ Siūloma nekeisti valdymo institucijos ir palikti tautinių bendrijų klausimus kuruoti Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriui.
Pasirašo šeši Seimo nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar vieną pareiškimą nori perskaityti N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš norėjau paprašyti socialdemokratų pagalbos. Daugiau negu pusę tarybos narių Druskininkuose sudaro jūsų partijos kolegos. Jūsų kolegos prieš septynis mėnesius nuvertė skulptoriaus Antano Balkės paminklą, kuris sukurtas M. K. Čiurlionio kūrinių motyvais, vadinasi „Legenda“. Nuvertė tuo pretekstu, kad neveikia fontanas, ta skulptūrinė kompozicija trukdo.
Iš tikrųjų drįstu teigti, kad yra susidorojama su principingu paveldo gynėju, kuris tuo metu dirbo Druskininkų savivaldybėje ir keletą kartų išdrįso prieštarauti savivaldybės valdžiai mėginant kirsti medžius ir griaunant kultūros paveldą. Kadangi žmogus, atleistas iš darbo, padavė į teismą, sekė žodinis valdžios nurodymas nugriauti tą skulptūrą.
Aš noriu kokios pagalbos jūsų paprašyti? Nerodo skulptūros liekanų nei autoriui, nei Seimo nariams. Aš pats dalyvavau tokiame pokalbyje ir vicemeras pasakė: mes esame rinkėjų išrinkti, skulptūra yra biudžetinė nuosavybė, mes esame valdžia, mums suteikti įgaliojimai, mes spręsime, kada ją parodyti. Septynis mėnesius ji yra kažkur paslėpta, galimai yra pernelyg smarkiai sužalota, dėl to nerodoma. Bet aš prašau jūsų pagalbos dėl ko? Aš neįsivaizduoju, kaip XXI a. Europos Sąjungos valstybėje galima nekviesti meno kūrinio autoriaus nugriaunant jo skulptūrą ir galima tos skulptūros liekanas slėpti. Bet kokiu atveju tai nėra valstybės paslaptis.
Kolegos, aš turiu tokį prašymą. Sugėdinkite savo kolegas Druskininkų tarybos narius ir paprašykite, kad kūrinio autoriui, jeigu jūs neprieštaraujate, pavyzdžiui, ir man, išduotų, kur jie slepia to kūrinio liekanas, ir parodytų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš manau, kad kolegos atsižvelgs. Kadangi mes turime Druskininkuose išrinktą Seimo narę, gausime informaciją. Noriu pranešti, kad gruodžio 13 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė… (Balsai salėje) Visų prašymu, registruojamės. Gongas atidedamas.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcja; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.