PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMo 117, 330 ir 387 straipsnių pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-4597)

2012 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Gediminą Jakavonį pavaduojantis Raimundas Markauskas, Neringa Venckienė; komiteto patarėjai: Dalia Komparskienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Indrė Urbanavičiūtė, Vilma Jakštienė; kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: Tomas Vaitkevičius, Jurga Greičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-07-02	1			Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 117 straipsnyje išdėstytą kodekso 175¹ straipsnio redakciją, papildant straipsnį nauja 4 dalimi. Šioje dalyje siūloma nustatyti, jog „Procesiniai dokumentai, kuriuos asmuo pateikia teismui elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma, patvirtinęs savo tapatybę kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas, užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje ir pan.) prilyginami saugiu elektroniniu parašu pasirašytiems elektroniniams dokumentams.“ Pažymėtina, jog iš siūlomos nuostatos turinio galima daryti prielaidą, kad reikalavimas dėl atitikimo teisingumo ministro nustatytai tvarkai ir formai taikomas tik dokumentų pateikimui elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau netaikomas tapatybės patvirtinimo būdams. Tokia nuostatos konstrukcija neatitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio nuostatų, kurioje nustatoma, jog „Proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.) <...>. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.“ Siūlytina tobulinti nuostatos turinį ir suderinti ją su minėtu Teismų įstatymų straipsniu, kad vadovaujantis siūloma nuostata nebūtų nepagrįstai praplėstas asmens tapatybės nustatymo būdų skaičius, kai toks tapatybės nustatymas būtų prilyginamas saugiam elektroniniam parašui. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nuostatos turinyje aiškiai nurodyti kokio asmens tapatybės nustatymo būdo atžvilgiu kalbama apie „kitais būdais“ nustatytą tapatybę, nes nei keičiamame įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nekalbama apie proceso dalyvių elektroninį parašą. Paminėtuose teisės aktuose minimi tik teisėjo ir antstolio elektroniniai parašai.	pritarti
		2			2.Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 330 straipsnyje išdėstytą kodekso 689 straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje siūloma nustatyti, jog „Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), <...> antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, <...>, vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, išskyrus, kai kituose teisės aktuose nustatyta kitaip (šios sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija). Už naudojimąsi Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema imamas šios sistemos administravimo atlyginimas, kurį privalo sumokėti skolininkas. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos administravimo atlyginimo dydį ir apmokėjimo tvarką nustato minėtos sistemos valdytojas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas keletu aspektų. Pirma, atsižvelgiant į tai, jog išieškojimo būdą per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau - Sistema) nustato įstatymas, tai, atsižvelgiant į teisės aktų subordinacijos principus, išimtis iš šios taisyklės galima nustatyti tik kitais įstatymais, todėl aptariamoje nuostatoje žodžiai „kituose teisės aktuose“ keistini žodžiais „kituose įstatymuose“. Antra, nuostatoje vartojama loginė konstrukcija, nustatanti, jog administravimo atlyginimą už naudojimąsi Sistema privalo sumokėti skolininkas, yra teisiškai ydinga. Pažymėtina, jog atlyginimą už naudojimąsi tam tikromis paslaugomis turi mokėti tas asmuo, kuris naudojasi paslaugomis, o šiuo atveju skolininkas jokia sistema nesinaudoja, todėl jam neturėtų būti nustatoma tiesioginė prievolė mokėti atlyginimą „už naudojimąsi Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema“. Manytina, jog skolininkui galėtų būti nustatyta prievolė padengti tokias išlaidas, tačiau ne tiesiogiai sumokėti atlyginimą. Siūlytina koreguoti nuostatą. Trečia, siūlomoje nuostatoje įtvirtinama, jog skolininkas turi sumokėti nustatyto dydžio atlyginimą nustatyta tvarka. Tačiau, jei skolininkas geruoju nesumokėjo skolos, yra didelė tikimybė, jog jis nesumokės ir tam tikro atlyginimo, kurio dydį ir apmokėjimo tvarką nustato Sistemos valdytojas. Taigi manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas stokoja aiškumo, nes neaišku kas nutiktų, jei skolininkas nustatyta tvarka nesumokėtų atlyginimo. Neaišku, ar aptariamu atveju toks atlyginimas turėtų būti išieškomas įprasta Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ar kitokiu būdu. Ketvirta, pažymėtina, jog neaišku kokiam asmeniui skolininkas turėtų sumokėti minėtą atlyginimą, ar Sistemos tvarkytojui, ar sistemos valdytojui, ar tiesiogiai tiems asmenims, kurie pasinaudojo sistema. Penkta, pažymėtina, jog nuostata yra tiesiogiai susijusi su asmens pareigomis ir teisėmis, todėl dėl išsakytų pastabų, manytina, jog siūlomas reguliavimas turėtų būti detalesnis ir aiškesnis, be to, jis turėtų būti įtvirtintas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu.	pritarti	CPK (toliau Civilinio proceso kodekso) pakeitimo ir papildymo įstatymo 330 straipsnis, keičiantis CPK 689 straipsnį, įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d. Svarstomas projektas buvo registruotas LRS 2012 m. birželio 22 dieną. Kadangi svarstomu projektu pakeisti CPK 689 nebuvo galimybės, atsižvelgus į TD pastabas reikia rengti CPK. 689 straipsnio pakeitimo projektą.
		2			3.Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 330 straipsnyje išdėstytą kodekso 689 straipsnio redakciją. Pažymėtina, jog šiame straipsnyje, nuo straipsnio trečiosios dalies, nuostatos formuluojamos tokiu būdu, jog tam tikrus veiksmus atlieka Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema. Pavyzdžiui, išsiunčia duomenis, teikia duomenis, paskirsto pinigines lėšas pagal reikalavimų tenkinimo eilę ir pan. Pažymėtina, jog iš naudojamų konstrukcijų galima daryti prielaidą, jog minėtus veiksmus Sistema atliks automatiškai nedalyvaujant Sistemos tvarkytojui ar valdytojui. Tokiu būdu, nesuprantama kokio asmens: Sistemos tvarkytojo, valdytojo, ar kūrėjo, veiksmus reikėtų skųsti, jei Sistemos veiksmai būtų neteisingi ir neteisėti, nes Sistema, neturi subjektiškumo ir negalėtų būti atsakovu tokiose bylose. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą.	pritarti	Atsižvelgus į TD pastabas reikia rengti CPK. 689 straipsnio pakeitimo projektą.
		3			4.Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 330 straipsnis, kurio turinys keičiamas pateiktu įstatymo projektu, įsigaliojo 2012-07-01, todėl turi būti keičiamas ne aptariamas įstatymo straipsnis, kuriame išdėstyti keičiami Civilinio proceso kodekso straipsniai, o turi būti teikiamas Civilinio proceso kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimas.	pritarti	CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo 330 straipsnis, keičiantis CPK 689 straipsnį, įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d. Siūlome Vyriausybei parengti CPK 689 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų atsižvelgta į TD 2 ir 3 pastabas.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Teisingumo ministerija

2012-11-16

dėl siūlymo papildyti įstatymo projektą XIP-4597

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija parengė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 117, 330 ir 387 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (registracijos Lietuvos Respublikos Seime Nr. XIP-4597) (toliau – Įstatymo projektas), kuriam 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 726 pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir tuo pačiu nutarimu pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti projektą skubos tvarka. Įstatymo projektas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. posėdyje ir buvo priimtas svarstymui, o pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480 (toliau – Įstatymas Nr. XI-1480) įtvirtintos nuostatos, skatinančios modernių komunikacijų naudojimą civiliniame procese. Įstatyme Nr. XI-1480, be kita ko, numatyta galimybė pateikti procesinius dokumentus teismui ir juos įteikti dalyvaujantiems byloje asmenims elektroninių ryšių priemonėmis bei galimybė naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas posėdžio eigai fiksuoti. Įstatymo Nr. XI-1480 387 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimai įsigalios 2013 m. sausio 1 d.

Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas pasinaudoti galimybe pateikti procesinius dokumentus teismui ir juos įteikti dalyvaujantiems byloje asmenims elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat su tuo susijusiomis teisėmis – galimybe proceso dalyviams elektroniniu būdu matyti jiems skirtą bylos medžiagą, dokumentus, informaciją apie bylos dalyvius, esant reikalui papildyti bylos medžiagą, elektroniniu būdu valdyti informaciją apie žyminio mokesčio sumokėjimą ir kita) yra atliekami Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) pakeitimai. 2012 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 4R-2227-(6.9) Nacionalinė teismų administracija informavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kad dėl didelės LITEKO tobulinimo projekto apimties, sudėtingų tarptautinių viešųjų pirkimų procedūrų ir su jomis susijusių teisminių ginčų nagrinėjimu, ne visi LITEKO tobulinimo projekto etapai vyko numatytais terminais. Dėl šių priežasčių iki 2013 m. sausio 1 d. nebus atliktas išsamus LITEKO patobulinimų testavimas ir, atsižvelgiant į tai, nebus galimybės proceso dalyviams pateikti naudoti kokybiškų elektroninių paslaugų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Nacionalinė teismų administracija mano, kad kokybiškos elektroninės paslaugos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu teismui ir jų pateikimu dalyvaujantiems byloje asmenims, proceso dalyviams ir teismams galėtų būti teikiamos nuo 2013 m. liepos 1 d.

Įstatymo Nr. XI-1480 115 straipsnyje, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 168 straipsnis, numatyta, kad žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas garso įrašu, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Minėtu raštu Nacionalinė teismų administracija nurodė, kad 2011 m. nebuvo skirta lėšų įsigyti garso įrašymo įrangai bendrosios kompetencijos teismuose. Garso įrašymo įrangos įsigijimas bendrosios kompetencijos teismuose yra numatytas 2011 m. Nacionalinės teismų administracijos parengtame Norvegijos finansinio mechanizmo programos 2009–2014 „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ pasiūlyme. Sutartį dėl programos pasiūlymo įgyvendinimo planuojama pasirašyti 2012 m. gruodžio mėnesi, o įrangos specifikacijos parengimas, viešasis pirkimas ir įdiegimas teismuose bei teismo darbuotojų apmokymas gali užtrukti apie 9–12 mėnesių nuo piniginių lėšų skyrimo. Atsižvelgiant į nurodytas objektyvias aplinkybes, Nacionalinė teismų administracija mano, kad tinkamos prielaidos teismo posėdžių eigai fiksuoti garso įrašu, kuris būtų laikomas teismo posėdžio protokolu, bendrosios kompetencijos teismuose galėtų būti sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija siūlytų Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, svarstant Įstatymo projektą, jį papildyti nuostatomis dėl Įstatymo Nr. XI-1480 387 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija siūlytų numatyti, kad Įstatymo Nr. XI-1480 115 straipsnis įsigaliotų 2014 m. sausio 1 d., o 117 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnis, taip pat Įstatymo Nr. XI-1480 234, 237 ir 297 straipsniai įsigaliotų 2013 m. liepos 1 d.

pritarti

Pasiūlymas nesusijęs su projekto XIP-4597 nuostatomis, todėl norint jį tinkamai realizuoti, reikėtų parengti atskirą projektą. Tačiau tam nesant laiko, atitinkamai pildytinas svarstomo projekto 3 straipsnis.

Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 175¹ straipsnio įsigaliojimą siūloma atidėti, todėl būtina atidėti ir susijusios Teismų įstatymo nuostatos, išdėstytos šio įstatymo 37¹ straipsnyje, įsigaliojimą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas