LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 9
STENOGRAMA
2012 m. gruodžio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GAPŠYS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GAPŠYS, DPF*). Pradedame šios dienos popietinį posėdį ir kviečiame registruotis.
15.03 val.
Pirmas šios dienos vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-1 klausimas – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4933ES. Pranešėjas – K. Starkevičius. Pateikimas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Įstatymo pakeitimo projekto tikslas – patikslinti įstatymą atsižvelgiant į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (toliau ją vadinsiu Pavėluotų mokėjimų direktyva). Pavėluotų mokėjimų direktyva turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip nuo 2013 m. kovo 16 d. Atlikti šie esminiai įstatymo projekto pakeitimai, nes, kaip žinote, anksčiau galiojo kitas įstatymas.
Pirma, siūloma nustatyti, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų, kurias žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo sumokėti šios produkcijos pardavėjui, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – tai Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Šiuo metu, kad palygintume, galioja 7 procentiniai punktai.
Įtvirtinamos visiškai naujos nuostatos dėl viešųjų subjektų – tai mokyklos, darželiai, ligoninės ir panašiai. Viešieji subjektai privalo atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos pardavėjais per 30 kalendorinių dienų nuo produkcijos gavimo dienos. Jie galės atsiskaityti ir per ilgesnį terminą, jeigu taip bus susitarta produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje. Tačiau šis terminas negalės būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų.
Kai žemės ūkio produkciją perka ūkio subjektai, atsiskaitymo už ją terminas negali būti ilgesnis už Vyriausybės nutarime nustatytą tam tikrai žemės ūkio produkcijai atsiskaitymo terminą – 30 arba 60 kalendorinių dienų. Negali būti ilgesnis nei 60 kalendorinių dienų už tą produkciją, kuriai Vyriausybė nutarime nenustato atsiskaitymo termino, išskyrus atvejus, kai dėl produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai susitariama kitaip.
Įtvirtinama nauja nuostata, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjas turi sumokėti šios produkcijos pardavėjui ne mažesnę kaip 40 eurų, arba 138 Lt, sumą išieškojimo išlaidoms už pavėluotą mokėjimą padengti. Numatoma, kad tais atvejais, kai žemės ūkio produkcijos pardavėjui taikomos nesąžiningos sutarties sąlygos ir nesąžininga komercinė praktika, jis turi teisę kreiptis į teismą. Projektas papildytas nuostata, kad žemės ūkio produkcijos pardavėjas išlaiko nuosavybės teisę į šią produkciją tol, kol už ją sumokama visa mokėtina pinigų suma. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų paklausti užsirašė 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, panaši nuostata veikė ir anksčiau. Gal jūs turite duomenis, kiek tų pavėlavimų dažnai pasitaikė ir ar buvo kas nors nubaustas už tuos pavėlavimus? Finansiškai, turiu galvoje. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų jūs puikiai prisimenate, šios nuostatos, įstatymas buvo priimtas krizės pradžioje, kai buvo masiniai neatsiskaitymai už parduotą produkciją, tai 2009 metai. Galiu pateikti šiuos skaičius. Nuo 2009 m. atsiskaitymų kontrolę perėmus Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes anksčiau ne ji kontroliavo, supirkimo ir perdirbimo įmonių pradelsto termino skola žemdirbiams 2009 m. gruodžio 1 d. buvo 106 mln. Lt. Čia buvo iš tikrųjų pati krizės giluma. 2010 m. sausio 1 d. buvo apie 83 mln., o 2012 m. rugsėjo 1 d. – tik 31 mln. Vadinasi, per šį laikotarpį pradelsto termino skolos žemdirbiams sumažėjo 75,5 mln. Lt.
Toliau. Prekybos įmonių pradelsto termino skolos perdirbimo įmonėms 2009 m. gruodžio 1 d. buvo 48 mln. Lt, 2010 m. sausio 1 d. – 14,5 mln., 2012 m. rugsėjo 1 d. – tik 0,2 mln. Lt. Tai rodo, kad ši priemonė veikia.
Noriu atsakyti ir į likusią dalį. Negaliu sakyti, kad čia… šis įstatymas tikrai labai gerai veikė kaip prevencinė priemonė. Gal ir šį projektą bendromis jėgomis dar reikės patobulinti, kad efektyviau veiktų. Tačiau pagrindinė efekto priemonė, kad pradėjo kontroliuoti Mokesčių inspekcija.
Štai Valstybinės mokesčių inspekcijos tokie duomenys. Nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 13 d. (čia turiu tokius duomenis) pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnį Valstybinė mokesčių inspekcija surašė 8 administracinių teisės pažeidimų protokolus, bylas perdavė į teismą ir skyrė 17 tūkst. 100 Lt baudų. Tačiau, kaip matote, tie skaičiai rodo, kad atsiskaitymai vis dėlto gerokai pagerėjo ir tie likučiai yra maži. Todėl kartais ne baudos, ne teismai lemia, bet jeigu yra įstatymas, yra prevencija, mes turime rezultatą. Čia Mokesčių inspekcijos yra padarytas milžiniškas darbas.
PIRMININKAS. Klausia Z. Žvikienė. Ruošiasi P. Auštrevičius.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti dėl 12 straipsnio – lėšų nurašymo eiliškumo. Sunkiai suprantu, gal jūs galėtumėte paaiškinti, ar šis straipsnis reiškia, kad, produkcijos pardavėjui pateikus reikalavimą, šis reikalavimas yra pateikiamas tik produkcijos atsiskaitančiajai pusei? Ar iš tiesų, jūs čia anksčiau lyg ir buvote bandę įtraukti, kad nurodymas būtų bankui? Ar jūs nemanėte, kai rengėte šį projektą, kad galbūt būtų veiksminga priemonė, paprastai liaudiškai sakant, (…) inkasinį ir nurašyti šias sumas ne ginčo tvarka? Kadangi remiatės Civiliniu kodeksu ir šiandien tas dalykas yra pagal Civilinį kodeksą, tai žiūriu, kad jūs atsisakėte nurodymų bankui.
Ir antra mano klausimo dalis vis dėlto būtų susijusi su atsakomybe. Gerai žinau, jūs paminėjote, kad yra paskirta 17 tūkst. Lt baudų, tačiau įsiteisėjusių baudų, mano supratimu, šiandien Lietuvoje atsakomybės prasme nėra. Ar nemanote, kad atsakomybės dalį vis dėlto reikėtų tobulinti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pradėsiu nuo antro klausimo. Tikrai manau, kad reikia tobulinti. Prevenciškai, sakau, gerai veikė ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kurioje jūs irgi dirbote, stipriai padirbėjo, nes skaičiai rodo, kiek milijonų, dešimtimis milijonų sumažėjo.
Dabar atsakysiu į pirmą jūsų klausimo dalį. Aš taip pat manau, kad reiktų pasverti visus už ir prieš ir priimti tinkamą sprendimą, nes kartais tas nurašymas gali tam tikrų pasekmių sukelti. Bet čia reikės profesionaliai padiskutuoti. Ačiū už gerą klausimą.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu jums klausimą tokį suformuoti: ar ši atsiskaitymo, prievolių nauja sistema galios tik Lietuvos vietų subjektams ir apims prekinius ir piniginius santykius ir atsiskaitymus tik Lietuvos teritorijoje, ar, tarkime, tai galios Lietuvos subjektams, perkantiems bananus iš Afrikos?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aišku, bananai ne tik iš Afrikos yra perkami, ir iš Pietų Amerikos, bet ne čia yra klausimo esmė. Kadangi mes perkeliame Europos direktyvą, tai, aišku, Europos Sąjungoje jis galios, o su trečiosiomis šalimis, kaip žinome, jau yra atskiros sutartys, atskiri veiksmai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerai, kad atsiskaitymo laikotarpis už žemės ūkio produkciją yra apibrėžiamas ir taikomas 30 dienų laikotarpis, kuris išimties tvarka gali būti pratęsiamas iki 60 dienų. Ši išimtis taikoma ir viešosios valdžios institucijai, vykdančiai pramoninio ir komercinio pobūdžio veiklą, ir sveikatos priežiūros institucijoms. Noriu paklausti. Ar jums neatrodo, kad ir žemės ūkio produkcijos pardavėjui turi būti taikoma išimtis, tai yra atidedamas valstybės institucijos mokesčių mokėjimas už einamąjį laikotarpį, jeigu to prašo žemdirbys, jeigu valstybinė institucija su juo dar nėra atsiskaičiusi, o iš jo reikalaujama įstatymo nustatyta tvarka laiku sumokėti mokesčius?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš manau, ketverių metų patirtis parodė, kad įstatymas veikia, nes tai rodo skaičiai, atsiskaitymo pagerėjimas. Jeigu jūs klausiate apie viešojo sektoriaus atsiskaitymą, kodėl mes padarėme dar 60 dienų, tai supraskime kartais savivaldybes, kur dažniausiai atstovauja valgykloms ar kokių nors ligoninių valgykloms, kurios perka maisto produktus. Ten užtai mes ir paliekame 60 dienų. Mes paliekame ir lieka 60 dienų atsiskaityti už supirktus grūdus, nes suprantame, kad tai negreitai atsiperkantis procesas, kol supirkėjas pagamina galutinį produktą. Ir ta sistema veikia. Be to, kiekvienu atveju yra dar palikta galimybė ir tarpusavy pagal sutartis dirbti, bet čia tiems, kurie piktybiškai nenori, neatsiskaito, tai ši priemonė tam ir taikoma.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Pasisakyti už nori Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šitas įstatymo projektas ne tiek daug ką keičia seno įstatymo, tačiau jis yra reikalingas vien tik dėl to, kad, mano supratimu, pritarus šitam projektui, jį būtų galima tobulinti ir teikti siūlymus. Norėčiau atkreipti dėmesį į tokius dalykus, kaip į atsiskaitymo eiliškumą. Iš tikrųjų galbūt reikėtų pagalvoti apie lėšų nurašymą ne ginčo tvarka vien todėl, kad paprastai gyvenime yra žinoma, kad didieji prekybos centrai, didieji žemės ūkio produkcijos perdirbėjai atsiskaitymo terminus iš tiesų pažeidžia, o atsakomybė šitame įstatyme lyg ir formaliai yra nustatyta, tačiau man yra žinoma, kad ji iš tiesų labai sunkiai veikia, beveik neveikia. Savivaldybėms yra numatyta kaip vykdomajai institucijai iš tikrųjų tikrinti, ar apskritai sudaromos sutartys, tipinės sutartys, numatytos šiame įstatyme, tačiau, kiek man žinoma, savivaldybės šitos kontrolės nevykdo. Todėl norėčiau, pasisakydama už šito įstatymo projektą, atkreipti dėmesį ir posėdžio pirmininko, kad šį įstatymą svarstant turėtų dalyvauti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šitas įstatymas neapima visų sričių. Be abejo, atsiskaitymas liečia tik žemės ūkio produkciją. Yra numatytos įvairios išimtys, gali būti 30 dienų vietoj 60 dienų. Manau, kad nepagrįstos tos išimtys. Antras dalykas, kad jeigu iš žemdirbio supirko žemės ūkio produkciją, reikalavimas yra, kaip ir minėtame įstatyme, 30 dienų, bet jeigu tas, kas supirko produkciją ir pagamino gaminį, atidavė prekybos tinklams, tai su juo atsiskaityti gali ir po metų. Taigi čia yra apimantis ne visą atsiskaitymo sektorių už žemės ūkio produkciją įstatymas, būtina jį po pateikimo tobulinti, nepadaryti tik vieniems kokios nors lengvatos, išimties kitų sąskaita. Apie tai aš buvau kalbėjęs ne kartą su žemės ūkio ministru. Deja, kaip sako, čia stovi galingesni, galutiniame… kurie superka maisto produktus, tai jų paliesti šituo įstatymu buvęs ministras nelabai drįso. Todėl aš manau, kad būtina jį taisyti ir išimčių, lengvatų tikrai nereikėtų palikti.
PIRMININKAS. Už ir prieš kalbėjo. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom balsuoti po pateikimo dėl Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Už balsavo 78, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo Kaimo reikalų komitetą. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar yra kitų pasiūlymų? Sutariame.
15.19 val.
Iš rytinės posėdžio darbotvarkės mums liko klausimai, susiję su Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir jį lydinčiaisiais teisės aktais. Dėl vedimo tvarkos – R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Aš su visa pagarba tiems kolegoms, kurie daug darbo įdėjo į tą projektą ir ten tikrai daug gerų dalykų yra, prašyčiau dar vienos pertraukos, kad galėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas pažiūrėti į tą projektą ir galbūt kitą savaitę galėtume sugrįžti. Ačiū. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Jeigu galima… Frakcijos vardu iki kito posėdžio, aš suprantu, kad taip yra. D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš prašau taip pat frakcijos vardu pusės valandos pertraukos. Žinote, aš noriu pasakyti gerbiamajam R. Šimašiui. Rinkimai Teisės departamentui, jūs sakėte tuos argumentus rytiniame posėdyje, yra visiškai niekuo dėti. O kad jūsų ministerija netinkamai dirba, tai yra vienas dalykas. Ir aš manau, kad jūs dabar antrą kartą prašote pertraukos, yra nesąžininga ir negarbinga. Jūs puikiai žinote, kad per šitą laikotarpį visiškai nieko neįvyks. Aš prašau pusės valandos pertraukos ir balsuoti.
PIRMININKAS. Kaip pagal Statutą numatoma, pirmiausia balsuosime dėl pirmojo iš eilės pasiūlymo. Balsuojame dėl to, kad būtų daroma pertrauka iki kito posėdžio.
Už balsavo 30, prieš – 42, susilaikė 13. Trečdalis nuo balsavusiųjų yra. Daroma pertrauka iki kito posėdžio.
15.21 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 1 straipsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4657ES, Pluoštinių kanapių įstatymo projektas Nr. XIP-4658ES ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1075 straipsniu ir 237, 2413 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1175(2)ES (pateikimas)
Klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 1 straipsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4657. Pranešėjas – laikinai einantis ministro pareigas K. Starkevičius. Pateikimas. Kadangi yra lydintieji, jeigu galima, sutarkime, kad dėl visų trijų iš karto, nes jie susiję.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia turbūt trečią kartą teikiu, o gal ir daugiau jau yra teikiamas šitas įstatymas. Senieji Seimo nariai žino jo esmę. Aš tik noriu naujiesiems, gal ir seniesiems paaiškinti, kad mes nekalbame apie jokias narkotines kanapes. Mes kalbame apie pluoštines kanapes, kurios yra reikalinga žaliava pramonei. Šios žaliavos trūksta. Šios pluoštinės kanapės yra auginamos kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, tačiau mes nesame ratifikavę. Todėl pas mus Lietuvoje dabartiniu metu, šiemet deklaravo, augina 130 hektarų kanapių, tačiau ūkininkai negali gauti tiesioginių išmokų.
Dar aš turiu mokslinius tyrimus, kurie aiškiai įrodo, kad jeigu tame regione auginamos pluoštinės kanapės (čia yra įrodyta mokslo), tai kanapės, narkotinės kanapės, iš esmės 10 km spinduliu netgi neauga, nes paprasčiausiai yra vyriškosios ir moteriškosios, o jų apsidulkinimo metu, biologiniais terminais tariant, būtent tos narkotinės kanapės ir yra sunaikinamos.
Dar viena, ką aš noriu pasakyti, kad mes šiandien esame visiškai pasirengę visiems tyrimams, kurių reikia ištirti ir nustatyti, kokios ten tos kanapės, ar pluoštinės, ar kitos. Rizikos vertinimo institutas yra nupirkęs naują įrangą. Aš girdėjau, kad, sako, galbūt reikia dar kad ir policija tokią įrangą turėtų, tačiau ar ne per didelė prabanga. O jeigu bus paimti mėginiai, nuvežti į institutą ir bus ištirta? Taigi aš tikrai neagituoju nei už, nei prieš, bet mes turime ratifikuoti Europos dokumentą ir turime suteikti galimybę, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kad mūsų ūkininkai galėtų auginti šią kultūrą.
Dar aš noriu paminėti, kokios laukia sankcijos už Europos Sąjungos teisės aktų neįgyvendinimą. Minimali bauda yra 580 tūkst. eurų, tai 2 mln. Lt. Bauda gali būti didinama priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, trukmės ir kitokių dalykų, atsižvelgiama į valstybės bendrąjį vidaus produktą, gyventojų skaičių ir dar visokius kriterijus. Taip pat yra atskiras reglamentas, kuriame nustatoma, kiek galima išreikalauti iš valstybės. Kaip aš minėjau, šiemet deklaruota 130 ha. Taip pat buvo patikrinta, nors, kaip minėjau, tiesioginių išmokų negalės gauti. Kanapes deklaravo apie 12 augintojų. Tiktai sakau, daug ką klaidina, kad štai šitame vidury dar ką nors pasodinsi, tų kanapių pasėsi ir jos užaugs. Neužaugs tos kanapės, narkotinės kanapės, nes tai mokslo įrodyta. Aš turiu atliktus Lietuvos agrarinio ir miškų mokslo centro tyrimus. Yra mokslininkų išvados. Ne šiaip sakau, remiuosi. Bet, aišku, jūsų valia, gerbiamieji kolegos. Mano misija yra pateikti šį klausimą.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti užsirašė šešiolika Seimo narių. Pirmoji klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų labai įdėmiai skaičiau aiškinamąjį raštą. Ačiū už išsamų jūsų pristatymą. Išties su daugeliu argumentų galima sutikti ir ypač dėl žaliavų panaudojimo rūbams, biokurui, tačiau matyti, kad priėmus įstatymą iš tikrųjų labai sudėtinga galbūt problema ištiks mūsų policiją ir kontroliuojančias institucijas. Daugelis turės gana daug darbo. Ar mes čia rasime valstybės biudžete tiek lėšų, kiek jų reikės pakankamai ir atsakingai kontroliuoti? Ar galima nauda išties atsvers išlaidas ir galimą grėsmę?
Antra. Kodėl vis dėlto taip sunerimusios nevyriausybinės organizacijos, kurios kreipėsi ir į mus teikdamos savo argumentus ir pasiūlymus? Ar jūs nepajėgiate jų įtikinti ir pateikti tam tikrą informaciją, kuri būtų išsami ir aiški, ir suprantama visiems, kad iš tikrųjų tų neva grėsmių nėra? Ar čia dar ko nors trūksta?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų gal ir trūksta informacijos, pateiktos susitikimuose su nevyriausybinėm organizacijom. Žinote, gal kai įrodinėja Seimo narys ar ministras, tai yra kas kita. Mes įstatymo taip greitai čia nepriimsime. Mokslininkai, kurie tyrinėjo, kurie žino praktiką ir kurie tikrai parašais pasirašę, tikrai tegul jie bandys įrodinėti. Reikia padaryti tokius klausymus, seminarus ir tokiu keliu eiti. Aš čia šiandien jokiais būdais nesakau, kad čia jau būtina, nes aš tiktai tiek, kad yra faktas – augina, bet be tiesioginių išmokų. Aišku, jokiais būdais negalima auginti tų kanapių, kur iš tikrųjų mes matome ir policija užsiima, ir teisingai. Ir toliau turi stiprinti, bet jau tada bus visi laukai deklaruoti, gal ir bus aiškiau, kur ir kuriame regione jų augina.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs kaip tas jaunas mėnulis apsisukate ir vėl sugrįžtate su tuo pačiu projektu. Teisės departamentas pateikė net 40 pastabų. Jūs teikiate ir teikiate vėl tą patį įstatymo projektą, kai nėra numatyta visiškai jokios atsakomybės augintojams. Puikiai žinote, kad net ir iš mažos THC koncentracijos kanapių iš tiesų galima išgauti pavojingas narkotines medžiagas. Tai yra tam tikra priedanga. Aš suprantu, kad galbūt būtų įmanomas toks variantas, bet jūs nepasiūlote visiškai jokio kontrolės mechanizmo. Tai, kas čia yra taip kalbama, žinote, bendros frazės, iš tiesų turbūt puikiai žinote, kad po tokiu projektu irgi slepiasi tam tikri niuansai ir tam tikri dalykai. Man labai keista, kodėl jūs nepatobulinate, nepateikiate, nepadarote Seime konferencijos, nepaaiškinate apie kontrolės mechanizmus, bet tiesiog taip užsispyrusiai ir be rezultatų?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš sakau, čia nėra mano kažkoks noras. Aš kaip ministras šį klausimą pristatau. Tik dar kartą sakau dėl kontrolės mechanizmo. Jeigu visi deklaruoti plotai bus patikrinti, ką ten augina, tai koks dar gali būti geresnis kontrolės mechanizmas? Dabar nedeklaruoja, augina ir matome. Be to, dar ir sąlygos mūsų laukų… Šiltnamiuose augina tas blogąsias kanapes. Bet jeigu tame lauke 10 kilometrų spinduliu, tai mokslas įrodo, bus šitos kanapės, ten tie požeminiai šiltnamiai turės važiuoti į kitas vietas. Gamta pati moka tvarkytis, tik, kai mes įsikišame, kartais būna blogai.
Dėl konferencijų jūsų geras… Iš tikro aš tai paminėjau, ne viską padarėme. Ne manimi taip tiki, bet mokslininkais, kurie atliko štai šiuos tyrimus. Čia tyrimo vadovė daktarė Elvyra Gruzdelienė. Tikrai reikia dar ir dabar daryti klausymus, daryti susitikimus ir ieškoti išeities. Aš siūlau tik tokį kelią.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar yra mokslo pagrįsta tiesa, kad pluoštinių kanapių regione negali augti narkotinės kanapės? (Balsai salėje: „Na, taigi atsakė.“) Ne, neatsakė, ne taip sakė. Rimai, nesinervink. Aš manau, kad Žemės ūkio ministerija bendradarbiaus su Sveikatos reikalų komitetu ir išspręsime tą klausimą. Labai R. Dagys nervinasi. Nežinau… Paaiškinkite.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikro nesu chemikas, bet remiuosi mokslininkų išvadomis. Štai tą medžiagą aš turiu. Tikrai ją gal reikės išplatinti ir visiems Seimo nariams, kad dar detaliau susipažintume, ir tada priimsime sprendimą. O mokslininkai sako – taip. Aš tikiu mokslu, nes vis dėlto jie irgi už tai atsako.
PIRMININKAS. Klausia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu gerbiamojo pranešėjo paklausti. Čia jūs aiškinamajame rašte rašote, kad būtų didžiulis poreikis auginti ir tų auginamų kanapių produkcijos poreikis. Tai čia būtų užimta dalis tų apleistų žemių ir žemdirbiai gautų išmokas. Sakykite, koks tas poreikis, kiek būtų darbo vietų? Mes – vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri neaugina, taip? Tada sakykite, kaipgi kitos valstybės, tas kontrolės mechanizmas? Kaip ten yra sutvarkyta? Jūs domėjotės? Kad šitiek baimių pas mus dabar yra, kažkokių kitų dalykų? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tikrai yra domėtasi. Kaip aš ir sakiau, toks laukas būtų deklaruotas, visi jie būtų patikrinti, būtų paimti mėginiai ir nuvežti į laboratoriją. Vadinasi, ta produkcija, kuri būtų užauginta, tikrai be narkotinių medžiagų, leistinas tas nedidelis kiekis. Kitas dalykas, kitose šalyse (mes studijavome) veikia panaši sistema. Kai buvo pirmą kartą teikta, jūs teisi, nes mūsų Rizikos vertinimo institutas dar neturėjo visos aparatūros. Dabar ji yra nupirkta, ir mes tikrai nustatysime visus pažeidimus, jeigu bus. Aš dar kartą miniu, kai čia kažkas sako, kad policija neturi. Na, baikime mes vieną kartą. Jeigu turime valstybinį institutą, tai ir policija turi turėti tokią pat (…), ir institutas. Tai čia panašiai, kai aš pasiklausau, ligoninės. Viena miesto ligoninė turi brangiausią aparatą, tai ir kitai ligoninei reikia, o kur nors provincijoje visiškai nėra net elementarių sąlygų gydyti. Tai gal mes irgi galvokime šiek tiek, pasitikėkime valstybinėmis institucijomis.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, na, įvairių čia interpretacijų vyksta, jau ne pirmą kartą toje tribūnoje tenka girdėti visko. Sakykite, ar jums, ministre, taip pat yra žinomas toks atvejis, kad 2007 m. Žmogaus teisių teisme ūkininkas iš Panevėžio laimėjo bylą būtent šioje srityje? Jeigu jums yra žinoma, tai dar kartą kolegoms tuos faktus jūs patvirtinkite ir pasakykite teismo sprendimo nutartis, kad tos Europos Sąjungos žaidimo taisyklės, jeigu mes, kaip Lietuva, jas priėmėme, turi galioti ir mums.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, sprendimas buvo vienareikšmiškas, kad mes pažeidžiame Europos reglamentą, kad mes turime savo teisinę bazę sutvarkyti. Aš galiu pasakyti, kad tas ūkininkas iš tikro yra dar tolerantiškas valstybės atžvilgiu ir nereikalauja atlyginti žalą. Bet jis kiekvienu momentu gali to pareikalauti. Byla yra pralaimėta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Yra pora argumentų už šitą projektą – tai, kad kanapės yra tradicinis Lietuvai augalas, kad jos pietų kraštuose yra auginamos. Tačiau minusų yra daugiau. Štai tokie minusai. Jūs Lietuvoje dabar auginote 24 ha kanapių neteisėtai, tai yra prieštaraujant įstatymui. Kitais metais numatoma auginti 200 ha, irgi neteisėtai. Valstybinės institucijos su tuo nesusidoroja, nesugebėjo tų dalykų sutvarkyti, nesugebėjo kontroliuoti. Dabar nauda dvylikai ūkininkų ir Europos Sąjungos išmokos 82 tūkst. Lt visiškai neatsveria tų išlaidų, kurios bus reikalingos šitam auginimui kontroliuoti. Taigi, bendrojo gėrio atžvilgiu šitas projektas yra ydingas, geriau būtų, kad taip nebūtų. Aš pasisakau prieš.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už nuomonę. Ką aš galiu trumpai atsakyti? Augintų ir daugiau ūkininkų. Jie dabar tik negauna išmokų. Tie, kurie augina… mes negalime kanapių naikinti taip, kaip Afganistane, nes tai iš tikrųjų būna patikrinta. Deja, jos yra tos kanapės, kurias, kaip jūs labai gerai pasakėte, augino ir mūsų seneliai, tada nebuvo jokių problemų. Tai čia yra lygiai tos pačios. Ir kartais turbūt nuvažiuojate į Žemaitiją, turbūt paragaujate to sviesto, kurį pagamina, kastinio su kanapėmis. Ir tada mes nematome, kad ūkininkus mes iš tikrųjų verčiame pačius nusižengti įstatymams ir nesuteikiam galimybių, ką kaimynai latviai arba lenkai turi už sienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, Teisės departamento išvada yra parengta liepos 30 d. Joje yra 41 pastaba. Aišku, kad įstatymas parengtas nekokybiškai. Aš turiu du klausimus. Ar jūs pareikalausite atsakomybės savo ministerijos darbuotojų, kurie rengė įstatymą ir kurie nepasirūpino, kad nuo spalio mėnesio būtų įstatymas grąžintas ministerijai, pataisytas, kad nebūtų tiek Teisės departamento pastabų?
Kitas klausimas. Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad Policijos departamente bus numatyti etatai, bus nupirktas chromatografas, bus dar daug papildomų įvairių dalykų, ir tai kasmet ir dabar iš karto pareikalaus 1,5 mln. Lt. Noriu jūsų paklausti, ar naujame valstybės biudžete tas 1,5 mln. yra numatyta ir kokiai institucijai tie pinigai yra numatyti? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu jums atsakyti. Aš jau sakiau pristatydamas, kad tarnybos yra pasiruošusios. Viskas yra nupirkta, o kas ten skaičiavo, kiek dar kainuos, tai mes šiandien esame pasiruošę. Aš dar kitą skaičių minėjau, kai ateis mums bauda, kas tada atsakys už tą baudą, kurią mokės valstybė? Kas tada atsakys?
PIRMININKAS. Ačiū. Nediskutuokime. Ačiū, ministre, teisingai atsakinėjate. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš irgi nematau jokios čia baimės dėl tų pluoštinių kanapių. Klausimas būtų, kokia nauda būtų, sakykime, iš pluošto, Kazy, iš kitų dalykų, iš pačių kanapių? Yra gi didelė nauda. Ir koks pareikalavimas ir noras būtų mūsų ūkininkų?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu dalyvaujate „AgroBalt“ parodose, yra Kanapių augintojų asociacija, ji pristatė savo puikius gaminius – tai rankinės, batai, virvės, aš jau nekalbu apie tradicines virves, bet taip pat gaminami ir prabangos dalykai, ekologiški dalykai, mašinom, atsiprašau, kaip čia lietuviškai, bamperiai, visos tos detalės taip pat gaminamos iš šios medžiagos. Ir dar vienas dalykas – baldai. Ir dar vienas dalykas, ką norėčiau pasakyti. Mes galėtume sumažinti ir pesticidų, ir herbicidų naudojimo kiekį, nes jos labai gerai išvalo laukus, po jų faktiškai nereikia naudoti herbicidų, pesticidų, galima sėti kitas kultūras ir gauti vėl gerus derlius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi čia nuskambėjo klausimai, susiję su reikalingu lėšų poreikiu, gerbiamasis ministre, ar jūs domėjotės šia tema? Gal galėtumėte įvardyti nors vieną Lietuvos institutą ar mokslinio tyrimo įstaigą, kuri dabar neturėtų mūsų kolegų susirūpinimą keliančio dujinio chromatografo?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tai tas ir buvo, kad, mano manymu, kiekviena laboratorija, net ir mokyklos, jį turi. Tai tikrai jų nereikės pirkti. Jeigu kas norės padaryti kokį nors eksperimentą, tai mokykloje, kur chemija stipriau dėstoma. Aš žinau, Kaune yra 7-oji vidurinė, dabar Šančių, kurią gerbiamasis E. Vareikis baigęs, tai tikrai tokius įrengimus turi.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Kamblevičius klausia.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad (truputį grįšiu į praeitį) gerus šimtmečius Lietuva garsėjo kaip geriausiai gaminanti linų pluoštą. Gerus dešimtmečius Upytės bandymų stoties mokslininkai vedė naujas veisles, naujas technologijas, gavo geriausius derlius. Per tiek laiko mes linų ūkį, kuris garsėjo visoje Europoje, sugriovėme. Dabar auginama apie 120 ha Lietuvoje. Dabar mes griebiamės kažkokių kanapių. Ar nėra laikas atnaujinti tą, ką mes pasiekėme, ką padarėme? Pluoštas yra vienodas kanapių ir linų. Yra tokia lietuviška patarlė: „Ant stalo duona, jos nevalgom, o trupinių ieškom pastalėj.“ Kaip jums atrodo?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Man atrodo… tiksliai atsakysiu. Iš tikrųjų linų pramonė buvo sugriauta ir dėl objektyvių, ir dėl subjektyvių priežasčių, bet, mano manymu, tai buvo, taip sakant, apie 1994–1995 m. Tada mes visi kažkur dirbom. Tada buvo galima ir stipriau pasirūpinti. Žinote, kai sugriauni namą, kaip tie pamatai arba apleistas pastatas… Po to reikia atgal ir valstybei grąžinti, ir visaip būna.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasitarti. Mes buvome sutarę 15 min. klausinėti. Ar ponas A. Mitrulevičius atsisakys kaip pirmas eilėje, ar labai nori paklausti ir juo baigiame? Prašau, tada aš suteikiu žodį kolegai A. Mitrulevičiui.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, reikia įgyvendinti europinę direktyvą, bet aš, turėdamas daug patirties žemės ūkio veikloje, nenoriu sutikti, kad būtent kanapės išgelbės Lietuvos žemės ūkį. Mes matome šiandien, kad mažėja gyvulių skaičius, mažėja pačių produktų gamyba, pieno trūkumas yra, mėsos trūkumas yra. Man atrodo, mums reikia ten dėmesį sutelkti. Aš manau, kad būtent kanapių auginimas nepakels žemės ūkio, lygiai taip pat, kaip stambiam ūkininkui laikyti ožką prie tų visų reikalų. Aš žiūriu skeptiškai į šitą dalyką.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Man gaila, kad jūs sakote, nes iš tikrųjų žinau, kad dirbote žemės ūkyje ir išmanote, tačiau man gaila žiūrėti į aplink Marijampolę esančius apleistus laukus, galiu ir pavardėm išvardyti, jeigu norite, kas buvo apsileidę, o dabar susitvarkė. Taip sakant, geriau, kad ten augtų kažkas, augtų kultūra. Jūs – profesionalas, kaipgi nesuprantate, kad žemės kokybę tai pagerintų? Kitais metais ten gerai cukriniai runkeliai ar kviečiai derėtų, piktžolių mažiau būtų. Jūs šitą turite suprasti.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Galime bendru sutarimu ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Tada vienas – už, vienas – prieš. Už – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vėlgi prašau tiktai atkreipti dėmesį į vieną labai paprastą skaičių, ką pristatė ministras. Taip, kiekvienas turime nuomonę, mes privalome ją gerbti. Bet, nepriėmus šio įstatymo projekto, Europos direktyvos, Lietuvai būtų skirta apie 2 mln. Lt bauda. Kas iš čia sėdinčių prisiimsime atsakomybę už tokius pinigus? Aš dar kartą visus kviečiu: apsvarstykite, iš tikrųjų dėl šio įstatymo projekto mes turime priimti teisingus sprendimus. Ačiū. Bet tobulinti šį įstatymą, ką ir kolegos sakė, Teisės departamentas kiek išsakė pastabų, iš tikrųjų tai turėjo padaryti ministerijos darbuotojai, o nepadarė, kito etapo metu mes tobulinsime, bet šiuokart turime priimti. Ačiū jums visiems.
PIRMININKAS. Prieš – V. V. Margevičienė. Čia yra tik pateikimo stadija, bus laiko.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tikrai taip.
Gerbiamieji kolegos, tai yra tiktai mano nuomonė. Aš noriu pasakyti, kad niekada nebuvome prieš pažangą, prieš tai, kad iš tikrųjų reikia, bet darykime viską iš eilės. Juk ir Teisės departamentas savo pastabose sako, kad nėra numatytas kontrolės mechanizmas, nėra numatyta, kas tai atliks. Galiausiai, jeigu sakome, kad tuos chromatografus turi netgi vidurinės ar pagrindinės mokyklos, kodėl tada aiškinamajame rašte rašoma, kad jį reikia įsigyti, kad turi būti apmokyti policijos pareigūnai. Dar kartą noriu, gerbiamieji kolegos, priminti, aš tikrai žinau, kad jūs žinote: neįmanoma vizualiai atskirti tų kanapių, kurios yra pluoštinės, o kurios yra narkotinės. Jas galima atskirti tiktai chromatografu ir dar dešimties dienų laikotarpiu per tos kanapės žydėjimą. Labai gaila, kad nėra švietimo ir mokslo ministro, nes jis ne taip seniai pristatė mūsų komisijai, kad yra labai padidėjęs vaikų ir paauglių kanapių vartojimas. Iš kur jie gauna tų kanapių?
Žinoma, labai ačiū vienam Seimo nariui, kuris pasakė, kad mes esame linų kraštas. Tai ta pati direktyva, kuri reglamentuoja ir kanapių, ir linų auginimą… Tai už linus yra didesnės išmokos. Pasižiūrėkime, už juodagalves avis ir linus yra didesnės išmokos.
Žinoma, aš suprantu, kad reikia, tai pažanga, dengsim stogus, gaminsim virves, baldus, rūbus – viską dabar darysim iš kanapių. Ką gi, sėkmės tiems, kurie tuo tiki! Tebūnie, bet aš žinau, kad patys išradingiausi, patys gabiausi yra Lietuvos vaikai. Jeigu jie iš siuvimo mašinos gali mersedesą padaryti…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, laikas! Stebėkite laikrodį, kad nereikėtų…
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). …tikrai, atveš tas sėklas, kurių reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pasisakiusiems. Balsuojame. Balsuojame po pateikimo už visus tris iš karto. Prašom.
Už – 54, prieš – 14, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Sveikatos reikalų komitetas, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Nėra kitokių pasiūlymų? (Balsai salėje) Yra pasiūlymas, kad apsvarstytų ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Įrašome Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą kaip papildomą. Galime sutarti? (Balsai salėje)
Dėl pluoštinių kanapių pagrindinis yra Kaimo reikalų komitetas, papildoma – Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija. Ar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nori palyginti? Nereikia. Ačiū. Sutarta.
Paskutinis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1075 straipsniu ir 237, 2413 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija. Čia praleista raidė „t“ – ir tabako. Taigi svarstoma pavasario sesijoje. Sutariam?
Jums leidus, mes šiek tiek peršoksime. Apsvarstysime 2-7, 2-8 ir r-1 klausimus, nes kolega V. Gapšys vėliau negalės pristatyti.
15.51 val.
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektą.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Teikiamas nutarimo projektas, kuriuo yra patvirtinami išrinkti komitetų pirmininkai. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku išrinktas R. Žemaitaitis, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju – A. Skardžius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku – J. Sabatauskas, pavaduotoju – S. Šedbaras.
PIRMININKAS. Ar turite klausimų? Nėra. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Per svarstymą nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti po svarstymo?
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų neturime. Priimta. 2 straipsnis. Pastabų neturime. Priimta. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 5 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 6 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 7 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. Balsuojame dėl viso Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 81, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.
15.53 val.
Svarstome 2-8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektą. Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Teikiamas projektas tvirtinti komisijų pirmininkus: J. Poželą – Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku, tos pačios komisijos pavaduotoju – V. Kamblevičių, Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininku – R. Paliuką, pavaduotoju – E. Gentvilą, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininku siūlomas patvirtinti V. Saulis, pavaduotoju – A. Dumčius.
PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų nori paklausti E. Šablinskas. Nenori. Išsitrynė. Ar galime pritarti po pateikimo? Ar galime pritarti po svarstymo? Galime.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 5 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 6 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 7 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 8 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 9 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas.
Prašom balsuoti už visą nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Už nutarimą balsavo 86, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ priimtas.
15.55 val.
Rezervinis 1 klausimas – savaitės, prasidedančios 2012 m. gruodžio 10 diena, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Teikiame kitos savaitės posėdžių darbotvarkės projektą. Pirmiausia antradienį pradėsime su Vyriausybe susijusių klausimų svarstymus. Tai yra Vyriausybės programos projektas, taip pat tai, ko šiandien nebaigėme, dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo pripažinimo netekusiais galios, po to eina ES integraciniai klausimai, Aplinkos apsaugos įstatymas ir jį lydinčiųjų paketas, Vertybinių popierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas.
Popietinėje darbotvarkėje numatyta tęsti klausimus, susijusius su etninės kultūros globos tarybos sudėtimi, su Seimo statutu susijusius klausimus. Vienas iš jų įtrauktas privalomai surinkus parašus. Taip pat yra siūloma įtraukti, vėlgi surinkus parašus, Seimo nutarimo „Dėl 2013 m. paskelbimo Klaipėdos krašto atgavimo metais“ projektą bei Seimo nutarimą „Dėl valstybės kontrolės finansinio audito“. Jeigu reikės, atitinkamai mūsų procedūriniai dalykai, kad susitvarkytume Seimo struktūrinius klausimus.
Ketvirtadienio darbotvarkėje iš ryto yra numatyti priėmimai, tai yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas ir jį lydintys teisės aktai, Maisto įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas bei jį lydintis teisės aktas, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, taip pat tarptautiniai dokumentai, kurie numatyti darbotvarkėje, bei lydintis Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti, modernizuoti įstatymas, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektas. Po pietų paminėsime Maironio 150-ąsias gimimo metines. Numatyti tvirtinti įvairūs ataskaitų rinkiniai, tiek Garantinio fondo, tiek Valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto ir kiti, taip pat tarptautinės sutarties ratifikavimo pateikimas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pavaduotojau, labai prašyčiau įtraukti į darbotvarkę šiandien atidėto Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo projekto paketą. Svarstymas kitą savaitę. Ir dar labai prašyčiau įtraukti į darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo, registracijos Nr. XIP-1078, jeigu neklystu, likusį priėmimą. Juo siūloma apriboti alkoholio pardavimo akcijas, nes sutikite, kad skatinti alkoholio pardavimą tikriausiai nereikėtų. Taip pat Tabako kontrolės įstatymo projektą, kurio registracijos Nr. XIP-743, apie jį šiandien minėjo kolega J. Sabatauskas. Projekte numatoma uždrausti nepilnamečiams iki 18 metų ne tik parduoti cigaretes, bet ir rūkyti, nes dabar mokyklos (ir policija) susiduria su problema, kad pamatę nesvarbu kokio amžiaus nepilnametį ir matydami jį rūkantį neturi jokių drausmės priemonių, nes, pasirodo, mes esame pražiopsoję ir nepriėmę analogiško, kaip yra Alkoholio kontrolės įstatyme, draudimo rūkyti nepilnamečiams. Labai prašyčiau jūsų įtraukti tuos tris įstatymų projektus. Tai būtų labai gera dovana mūsų visuomenei prieš didžiąsias šventes.
V. GAPŠYS (DPF). Pasistengsime atsižvelgti. Pagal Statutą privalėsime įtraukti dėl kritinių ligų, žmogaus mirties, kritinių būsenų, tai pagal Statutą privaloma, nes padaryta pertrauka iki kito posėdžio, o kitus pasistengsime pažiūrėti, kur galėtume įtraukti.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, aš atkreipiu dėmesį, kad ketvirtadienį į darbotvarkę yra įtrauktas Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimas. Iš esmės jis yra susijęs su mažaisiais žvyro karjerais, skirtais individualių poreikių patenkinimui. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų komitetas, visų pirma komiteto pirmininkas, šiandien rytiniame posėdyje prašė neskubėti įtraukti, tikiuosi, kad jūs išgirsite jo argumentaciją.
Dar vienas iš argumentų galėtų būti tai, kad vakar, susitikę su Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininke ir svarstydami energijos kainos didėjimą nuo Naujųjų metų, mes išgirdome, kad 30 kilovatų, skirtų individualiam naudojimui, iš esmės niekas nekontroliuoja, žmonės juos naudoja komercijos tikslais, dėl to valstybė dabar turi net 600 mln. naštą tiems individualiems poreikiams padengti, valstybė turės kompensuoti 600 mln. sumą. Noriu atkreipti dėmesį, kad kol nėra kontrolės mechanizmo, aš manau, kad ir žvyro karjerai, tie mažieji, lygiai taip pat turėtų būti neskubami įteisinti, o atvirkščiai, turėtų būti labai smarkiai gilinamasi ir mes vėlgi valstybės išteklių nenaudosime…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, trumpinkite klausimą!
A. STANCIKIENĖ (DKF). Jeigu galima, tiesiog atkreipkite dėmesį į mūsų komiteto pirmininko prašymą ir neįtraukite į artimiausios savaitės darbotvarkes.
V. GAPŠYS (DPF). Komitetas, aš manau, suformuluos tą pasiūlymą Seniūnų sueigai ir atsižvelgsime į tą pasiūlymą, kaip ir kalbėjome. Jeigu reikia jį išbraukti, o komitetas nori dar pasvarstyti.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, laikas nenumaldomai bėga. Aišku, čia bus siūlomas Vyriausybės programos projektas, bet vis dėlto iki šios sesijos pabaigos liko ne tiek daug laiko. Kaip bus su biudžetu? Ką jūs manote, kad biudžetas vis tiek bus grąžintas svarstyti Seimui? Bet laiko bus gana mažai. Jūsų požiūris šiuo klausimu. Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Kai tik sulauksime iš Vyriausybės, galėsime iš karto elgtis pagal Statutą ir prioritetine tvarka įrašyti. Tačiau pirmiausia turi būti Vyriausybės veiksmas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, Užsienio reikalų komitetas yra vieningai nubalsavęs ir pateikęs į posėdžio darbotvarkę įrašyti kitais metais skausmingą Vilniaus geto 70-mečio atminties datą ir tų metų paskelbimą Vilniaus tragiškai žuvusių gyventojų atminties data. Kadangi tai buvo bendras visų frakcijų paremtas nutarimas, ar būtų galima dėl humanitarinių sumetimų, kad mes vėliau galėtume planuoti renginius? Įvyks rugsėjo mėnesį. Ar galėtume įrašyti tai į būsimą darbotvarkę? Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Jeigu komitetas jį yra užregistravęs ir matysime tarp registruotų teisės aktų projektų, per Seniūnų sueigą galėsime įrašyti.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Gerbiamasis Jurgi, jums.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, matome, kad kitą savaitę Vyriausybės programos pateikimas. Planuojant veiklą būtų svarbu žinoti, kiek laiko numatoma skirti projektui svarstyti komitetuose, frakcijose, nes dar lyg ir nematome įrašyto priėmimo kitą savaitę.
V. GAPŠYS (DPF). Norėtume spėti per savaitę, jeigu tai bus suderinama su komitetais ir…
J. RAZMA (TS-LKDF). Dar kitą antradienį.
V. GAPŠYS (DPF). Girdėjote, norėtume… (Balsai salėje) Premjere, jūs girdėjote, ką mes sakėme, kaip mes norėtume. Sakiau, jeigu pavyks suderinti su komitetais ir frakcijomis, kad tai nuveiktume, tai toks pageidavimas būtų. O Statuto nuostatas, ačiū, kad primenate, irgi žinome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dar kitą antradienį.
V. GAPŠYS (DPF). Bandysime.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Nenori. Labai ačiū. Dėkoju Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Grįžtame prie darbotvarkės. Ar mes pritariame darbotvarkei? (Balsai salėje) Balsuoti norite? Balsuojame dėl darbotvarkės.
Už balsavo 87, prieš nėra, susilaikė 3. Darbotvarkei pritarta.
Svarstome darbotvarkės kompleksinį 2-3 klausimą.
16.05 val.
Konsulinio statuto 25 straipsnio pakeitimo ir 24, 29 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas ir Konsulinio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną viceministrą Vytautą Leškevičių.
V. LEŠKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji. Vykdydami Vyriausybės pavedimą, Pilietybės įstatymo ir Karo prievolės įstatymo pakeitimus… teikiame tris projektus. Tai yra techniniai pakeitimai, jie nesukuria ko nors naujo, jie tiesiog priderina Konsulinį statutą ir Konsulinio mokesčio įstatymą prie pasikeitusių kitų teisės aktų.
Taigi pirma. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 straipsnis. Teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantys dokumentai nebebus išduodami, o bus pradėti išduoti lietuvių kilmę ir teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai. Todėl siūloma atitinkamai pakeisti Konsulinio statuto 25 straipsnį ir Konsulinio mokesčio įstatymo 3 straipsnį.
Antra. Pasikeitė Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys asmens be pilietybės kelionės dokumentų išdavimą, todėl siūloma atsisakyti asmens be pilietybės kelionės dokumento galiojimo laiko pratęsimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Atitinkamai tenka pripažinti netekusiu galios Konsulinio statuto 24 straipsnį ir atitinkamai pakeisti Konsulinio mokesčio įstatymo 3 straipsnį.
Trečia. Vadovaujantis naujos redakcijos… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Garsiau?
V. LEŠKEVIČIUS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai prašau netriukšmauti. Jeigu kas nori pasikalbėti, yra specialios salės, išeikite, bet triukšmas salėje labai didelis. Jūs, viceministre, garsiau, kad išgirstų, ką jūs norite pasakyti.
V. LEŠKEVIČIUS. Ir trečias dalykas. Vadovaujantis naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu, karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos institucija. Todėl siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos piliečių tikrosios karo ir alternatyviosios tarnybos įskaitos tvarkymo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose ir atitinkamai pripažinti netekusiu galios Konsulinio statuto 29 straipsnį.
Teikiami įstatymų projektai yra suderinti su visomis suinteresuotomis institucijomis. Dabar jie pateikiami jums. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti dėl vieno aspekto, dėl 2 straipsnio. Jūs dabar duosite pažymas apie lietuvių kilmę ir taip pat teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pirmu aspektu norėjau paklausti. Kaip žinote, dabar Lietuvoje tautybė yra uždrausta. Nei asmens tapatybės kortelėje, nei pase tautybė neįrašoma, Lietuvoje tai yra uždrausta. Sakykite, kokia jūsų nuomonė? Jums reikės išduoti dokumentą apie lietuvių kilmę. Ar nebūtų paprasčiau į pasą ir į asmens tapatybės kortelę įrašyti tautybę? Tai viena klausimo dalis.
Ir antra dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kaip tai susiję su dviguba pilietybe?
V. LEŠKEVIČIUS. Atsiprašau, tačiau nė vienu iš šių atvejų jums negaliu dabar pateikti atsakymo. Tiesiog yra priimtas toks Pilietybės įstatymas. Tai, ką dabar teikiame, tiesiog atspindi tai, ką turime padaryti kituose įstatymuose, kad nekiltų kolizijų. Tai yra Konsuliniame statute ir Konsulinio mokesčio įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Gerbiamieji kolegos, ar galime?.. Dėkoju, viceministre, jūs galite užimti vietą, kur buvote. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Kalbančių už ir prieš nematau. Balsuojame dėl kompleksinio 2-3 klausimo – Konsulinio statuto 25 straipsnio pakeitimo ir 24, 29 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto ir Konsulinio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Už – 63, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas dėl abiejų įstatymų yra Užsienio reikalų komitetas, dėl antrojo įstatymo papildomas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra, galime sutarti? Svarstysime gruodžio 18 d.
16.11 val.
Svarstome kompleksinį 2-4 klausimą. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir Darbo kodekso 181 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Pranešėja – M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo naują redakciją, kurią praeitos Seimo kadencijos pabaigoje sukūrė profesionalų grupė. Darbo grupė atsižvelgė į Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir į tarptautinę europietišką suaugusiųjų neformaliojo švietimo praktiką. Naują įstatymo variantą skatino kurti keli dalykai. Pirma, Europos Sąjungoje Lietuva minima kaip valstybė, kurioje žemi suaugusiųjų neformaliojo švietimo rodikliai, nors nuo 2003 metų iki 2011 metų suaugusiųjų neformalusis švietimas Lietuvoje išaugo nuo 3,8 % iki 5,9 %. Statistikos departamento duomenimis, 98 % Lietuvos piliečių teigiamai vertina neformalųjį suaugusiųjų švietimą.
Antra naujo įstatymo varianto rengimo priežastis – Europos Sąjungos ir Lietuvos 2020–2030 m. vystymosi perspektyvose akcentuojama Mokymosi visą gyvenimą strategija, kuri asmeniui suteikia naujų gyvenimo prasmių ir profesinės sklaidos galimybes.
Trečioji priežastis ta, kad iki šiol sistemiškai nebuvo sutvarkytas Lietuvos švietimo neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimas, planavimas, valdymas ir finansavimas, neveikė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba. Pateiktame projekte apibrėžiamas ministerijų, savivaldybių, aukštųjų mokyklų, nevyriausybinių organizacijų, privačių švietimo teikėjų vaidmuo organizuojant suaugusiųjų neformalųjį švietimą, remiantis Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros programa. Projekte pabrėžiama, kad Vyriausybė, tardamasi su Neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba, rengia trejų metų tarpinstitucinį Neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklos planą. Projekte sureikšmintas savivaldybių vaidmuo informuojant, konsultuojant piliečius apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo galimybes bei galimą finansinę paramą neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyviams. Projekte išryškintas asmens savišvietos ir saviugdos vaidmuo, asmens tobulėjimo, profesinės pažangos pripažinimas. Svarbi projekto dalis – apibrėžtas formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo ryšys. Formaliojo švietimo mokyklos, universitetai, kolegijos gali teikti neformaliojo suaugusių švietimo programas, užtikrinti programų kokybę, pripažinti įgytas kompetencijas. Savišvietos būdu įgytos kompetencijos gali būti pripažintos Švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
Seimo narius, manau, labiausiai domina neformaliojo švietimo finansavimo klausimas ir neformaliojo švietimo dalyvių darbo santykiai. Iki šiol Lietuvoje neformalusis suaugusiųjų švietimas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis. Be to, remiantis 2006 m. Statistikos departamento duomenimis, neformalųjį švietimą apmoka ir darbdaviai. Štai 2006 m. neformaliai mokėsi 40,3 % dirbančiųjų. Darbdaviai už mokslą visiškai apmokėjo 61,1 % dirbančiųjų, iš dalies – 12,7 %, 22 % besimokančių nurodė, kad mokėsi todėl, jog to reikalavo darbdavys. Įstatymo projekte nurodoma, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas gali finansuoti valstybė (konkrečios ministerijos), savivaldybės pagal užsiregistravusių poreikius ir kiti šaltiniai. Aiškinu kokie: Europos Sąjungos struktūriniai ar nacionaliniai fondai arba fiziniai bei juridiniai asmenys.
Kai kuriems Seimo nariams Darbo kodekso pataisa, kuri lydi Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymą, sukėlė nerimą. Pataisoje teigiama, kad darbuotojui suteikiamos papildomos darbdavio apmokamos penkių darbo dienų atostogos, skirtos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose su darbdaviu suderintu laiku. Ši pataisa tikrai nėra įteisinama prievarta darbdaviui apmokėti penkias studijų ar egzaminų dienas. Jei darbdavys nesutinka suderinti atostogų laiko, tai asmuo pats sprendžia, kada ir kaip naudoti savo asmenines atostogas arba prašyti nemokamų atostogų. Be to, niekas asmeniui įsidarbinant nedraudžia aptarti neformaliojo suaugusiųjų švietimo galimybių darbo sutartyje arba kolektyvinėje sutartyje. Šiuolaikiniai darbdaviai, remiantis Darbdavių konfederacijos nuomone, tikrai suinteresuoti skatinti darbuotojus kelti savo profesinę kvalifikaciją, asmeniškai tobulėti. Taip pat įrodyta tyrimu, kad darbdaviai, kurie rūpinasi savo darbuotojų neformaliuoju švietimu, įgyja savo darbuotojų pasitikėjimą. Kaip matote, Teisės departamentas parašė pastabų, už kurias mes dėkojame. Jos yra teisingos ir daugelis jų yra techninio lingvistinio pobūdžio. Tačiau galbūt reiktų išskirti finansavimo klausimą ir įstatymo įsigaliojimo klausimą. Jeigu sutiktumėte, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2014 m. sausio 1 d., tai būtų laiko ir sutvarkyti tam tikras įstatymo įgyvendinimo tvarkas, taip pat galėtume aptarti kitų metų neformaliojo švietimo finansavimą. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių, turbūt nespėsime per tiek laiko, bet pirmoji klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs išties labai išsamiai atsakėte kartu ir į klausimus, ir pateikėte įstatymo projektą. Norėčiau pasitikslinti. Neapmokamų atostogų…
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Apmokamų.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). …apmokėjimas. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, kad kiekvienam asmeniui valstybė arba savivaldybė skirtų atitinkamą lėšų sumą neformaliajam švietimui. Ar iš tikrųjų šitų lėšų užteks kaip europinių struktūrinių lėšų ir darbdavio geranoriško supratimo, ar iš tikrųjų mes turime numatyti (ko gero, nes jūs patikslinote datą) valstybės biudžete, savivaldybių biudžetuose tam tikras lėšas? Aišku, jeigu 2014 m., tai tų metų mes jų ir neturėsime ateinančių metų biudžete. Bet iškyla būtinybė numatyti lėšas savivaldybės ir valstybės biudžetuose? Ar teisingai supratau?
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Taip, jūs labai teisingai supratote. Jeigu mes norime kokybiško suaugusiųjų neformaliojo švietimo, tai turime tam numatyti ir lėšų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš tikrai noriu antrinti gerbiamajai R. Baškienei, kad tikrai atliktas didžiulis darbas, pateikta detali analizė ir puikiai pristatytas klausimas. Aš tik norėčiau paklausti, kaip Europos Sąjungoje dėl apmokėjimo, tai atlieka darbdaviai, patys žmonės? Teko kalbėtis su mūsų žmonėmis, kurie išvykę į Angliją, į Airiją, bet nepasitaikė, kad tie darbdaviai labai su dideliu noru ten siųstų kur nors mokytis? Kaip iš tikrųjų yra? Ačiū.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Yra labai įvairiai. Mums teko susitikti su Neformaliojo suaugusiųjų švietimo federacija, buvo atvykusi delegacija į mūsų komitetą. Mes sužinojome, jog rėmimo šaltinių yra įvairių. Kaip aš jau minėjau pristatydama, čia taip pat būtų įvairių. Štai, pavyzdžiui, konkreti ministerija nori pakelti savo darbuotojų kvalifikaciją. Vadinasi, tuo trejų metų planu ši ministerija ir įsipareigoja šiuos mokymus apmokėti. Tai būtų tam tikri konkretūs susitarimai. Lygiai kaip ir savivaldybė, jeigu joje užsiregistruos žmonės, kurie norės kelti savo kvalifikaciją ar tiesiog save tobulinti ir t. t.
PIRMININKAS. Klausia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai, ką jūs, gerbiamoji pranešėja, argumentuotai, labai įtikinamai išdėstėte ir ką siūlote, iš tiesų labai svarbu ir reikalinga. Tik tas finansavimo klausimas, papildomai apmokant už penkias atostogų dienas, ar jis aptartas buvo su darbdaviais, nes vis tiek tas atostogas suteikti bus jų galioje?
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Taip. Mes, kaip aš sakiau, rėmėmės atliktais Statistikos departamento tyrimais, parašytais straipsniais ir net vakar dar skambinome į Darbdavių konfederaciją ir klausėme jų nuomonės, tikrai sutikome labai palankų vertinimą. Išgirdome.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, kadangi A. Sysas sėdi kitoje vietoje, aš atliksiu jo funkciją ir pratęsiu ką tik užduotą klausimą. Ar nemanytumėte, kad darbo santykių klausimas yra susijęs su trimis šalimis ir po pateikimo tas klausimas būtinai turėtų būti svarstomas Trišalėje taryboje?
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Visiškai sutinku. Dėkoju už pastabą.
PIRMININKAS. Klausia D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, suprasdamas mokymosi visą gyvenimą svarbą, vis dėlto norėčiau grįžti prie 15 straipsnio. Atkreipdamas dėmesį į jūsų išaiškinimą, aš manyčiau, kad ta nuostata, jog darbdavys turi apmokėti 5 dienas, yra perteklinė, nes jeigu tai yra su darbdavio sutikimu, darbdavys ir šiandien tą laiką apmoka. Ar tikrai manote, kad šita nuostata turi likti įstatyme? Ačiū.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Kadangi tai ne mano pačios sugalvota, kaip sakiau, darbo grupėje buvo įvairių darbo specialistų, kurie laikėsi tokios nuomonės, kad šios dienos įstatyme būtų įteisintos. Kartu bus didesnės garantijos tam žmogui, kuris nori tobulintis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš manau, kolegos, daugiau apie Darbo kodeksą neklauskite. Jau sutarėme, kad Trišalė taryba pasižiūrės. Trišalėje taryboje yra darbdaviai ir profsąjungos, manau, pateiks mums išvadą. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Tą patį klausimą, kokį pateikė ir R. J. Dagys. Aš vis tiek abejoju. Pavyzdžiui, sudarant darbo sutartį ar populiariai bus taip, kai pasakys, kad prašau suteikti man 5 dienas. Abejoju, ar labai entuziastingai darbdavys…
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Jūs tiesiog nepažįstate šiuolaikinių…
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Visiškai nesudarys sutarties.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Jūs nepažįstate šiuolaikinių jaunų darbdavių. Man teko dalyvauti keliuose seminaruose ir ten buvo žmonės, kurie suinteresuoti, kad jų darbuotojai būtų išprusę, pažangūs, kad jų mentalitetas atspindėtų kažkokią visuomenės pažangą. Aš labai optimistiškai žiūriu į tai.
PIRMININKAS. Ne vien tik prekybos centrai Lietuvoje yra.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Taip, visai teisingai.
PIRMININKAS. Klausia L. Dmitrijeva. Prašom.
L. DMITRIJEVA (DPF). Aš irgi labai palaikau ir mano klausimas panašus į M. Petrauskienės dėl apmokėjimo. Ačiū jums už tai. Nuo 1998 m. praėjo labai daug laiko, pasikeitė geopolitinė situacija, mūsų situacija, mes tapome Europos Sąjungos nariais ir dabar galime judėti be sienų ir t. t. Turbūt niekam nekilo abejonių, kad didžiausia investicija yra į žmogų ir jo išsilavinimą. Man atrodo, kolegos, visi tą suprantate. Aš visiškai sutinku su jumis, ponia profesore, kad darbdaviai tikrai pasikeitė ir jie yra suinteresuoti. Jeigu mes įrašysime į tą trijų mūsų galimybes, man atrodo, kad mes tikrai pasieksime gerą rezultatą. Ačiū jums, kad jūs tą įstatymą apskritai norite…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, reikia klausti, o galimybė kalbėti bus.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš padėkosiu jums už supratimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji kolege, aš noriu pasitikrinti, ar aš teisingai suprantu. Aš suprantu, kad visa šito įstatymo esmė yra pinigai, t. y. kad darbdaviai privalės mokėti lėšas. Mažint savo pelną ir panašiai, ir panašiai. Mano klausimas yra toks. Sakykite, jeigu šitame įstatyme nebūtų tos Darbo kodekso pataisos, kad darbdavys privalo, ir aname pirmajame įstatyme nebūtų užsiminta, kad tos atostogos yra apmokamos, ar jūs be šių dalykų teiktumėte šio įstatymo projektą?
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Žinoma, kad mes teiktume. Jūs tiesiog labai susiaurinote šito projekto prasmę. Pirmiausia šis įstatymas sistemingai rūpinasi žmogumi, kuris turi tobulėti visą gyvenimą, iki mirties, nes tai skaudžiuose gyvenimo momentuose žmogui gali padėti iškopti iš gyvenimo duobių. Aš pabrėžiau, kad tai suteikia žmogui naujas gyvenimo prasmes, tai sutelkia žmones, tai naikina socialinę atskirtį. O pinigai, aišku, kas šioje visuomenėje be pinigų įmanoma? Niekas. Visur reikia pinigų. Pagaliau mes priėjome prie neformalaus suaugusiųjų švietimo finansavimo ir tai yra daug.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji profesore, be abejo, neformalus suaugusiųjų švietimas turėtų rūpėti valstybei, bet aš noriu jūsų paklausti. Ar nereikia Vyriausybės išvados, nes vis tiek biudžete turi būti numatyta eilutė. Kiek tai maždaug, jūsų supratimu, galėtų kainuoti, jeigu taip galima pasakyti?
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš sutinku. Kadangi mes taip skaičiuojame savo lėšas, tokia išvada galėtų būti. Dabar pasakyti sumos aš negaliu, nes, kaip sakiau, finansavimas būtų labai įvairus: struktūrinių Europos Sąjungos fondų, atskirų darbdavių, valstybinio sektoriaus, savivaldybių. Labai sunku, bet išvados prašyti visada galima.
PIRMININKAS. Dėkojam pranešėjai.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar bus norinčių kalbėti? Matau, kad yra kalbančių. Už kalba M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš siūlau pritarti šiam tikrai geram ir labai reikalingam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpumą. Prieš kalba M. Zasčiurinskas. Gal jį įtikino Milda?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, mane įtikino, aišku. Aš pritariu. Aš puikiai suprantu viso šito įstatymo esmę. Taip, jis yra pozityvus, taip, visas tas dalykas reikalingas. Bet jeigu aš gaunu atsakymą, kad šis įstatymas gali funkcionuoti be tų pinigų, kurie ten įdėti, tai… Nes aš suprantu truputį kitaip – atmetus visą idėjinę pusę, tas įstatymas laikysis tais pinigais. Todėl aš su džiaugsmu sakau, kad palaikau įstatymo idėją, ir bus labai puiku, kai bus įregistruota įstatymo pataisa išbraukti šitą finansavimą. Mano kalba yra tokia.
PIRMININKAS. Dėkojame. Mečislovai, jūs laimingas žmogus, radote pinigų šiame įstatyme. Niekas kitas salėje nerado. Balsuojame dėl šio įstatymo. Iš karto balsuojame dėl abiejų. (Balsai salėje) Atsiprašau. Suteiksime replikai po balsavimo.
Už – 53, prieš nėra, susilaikė 11.
Atsiprašau, tikrai galėjo 2 kalbėti už, 2 – prieš. Kadangi pritarta, aš manau, galim daugiau nekalbėti, nebent repliką. Pagrindinis komitetas dėl pirmojo klausimo – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Taip pat skambėjo siūlymas prašyti Vyriausybės ir Trišalės tarybos išvados.
Dėl antrojo įstatymo projekto pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Svarstoma taip pat pavasario sesijoje.
Replika po balsavimo – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, iš esmės jūs pasakėte tą mintį, kurią aš norėjau pasakyti, nes pateikimo metu išties nereikia kelti klausimų dėl, tarkim, išvadų. Visiškai aišku, kad tie įstatymų projektai, kurie susiję su biudžeto finansavimu ar kitomis finansavimo formomis, statutiškai reikalauja Vyriausybės išvados. Kita vertus, turiu labai nustebti, kad mes keliame klausimą apie išlaidas neformaliojo švietimo kontekste. Tai nėra išlaidos, tai yra investicijos. Ir koalicinėje Vyriausybės programoje, kolega Zasčiurinskai, mes sakome, kad investicijos į švietimą nėra išlaidos.
PIRMININKAS. Dėkojame.
16.32 val.
Statybos įstatymo papildymo 91, 92 straipsniais ir 24, 431, 51 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-64 (pateikimas)
Svarstome 2-5 darbotvarkės klausimą – Statybos įstatymo papildymo 91, 92 straipsniais ir 24, 431, 51 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-64. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, netrukus, nuo kitų metų sausio 9 d., pradės galioti tam tikros Statybos įstatymo normos, kurios, aišku, yra grįstos europine direktyva ir pagal kurias kiekvienu atveju, kai žmogus nori parduoti ar išsinuomoti butą, tokiu atveju tas buto savininkas privalės turėti energinio naudingumo sertifikatą ir privalomai pateikti tam nuomininkui ar pirkėjui, netgi jeigu jis to neprašo. Taip yra šiandien suformuluota įstatyme.
Dar daugiau, tokia prievolė yra taip pat ir dėl tų pastatų, negyvenamųjų patalpų, kuriose lankosi šiek tiek didesni žmonių srautai. Tiems besilankantiesiems turėtų būti lyg ir nelabai svarbu, koks yra to pastato energinio naudingumo koeficientas. Man atrodo, kad perkeliant direktyvą buvo nueita tokiu greitu teisinio pataikavimo keliu, nepaieškant kokių nors išlygų, kaip vis dėlto labiau apginti vartotojų interesus, nes tas sertifikatas, pateikiamas tam buto pirkėjui ar nuomininkui, mažai ką žmogui sako. Daug daugiau pasako paprasčiausia sąskaita už šildymą, kuri ir parodo, kiek kainuoja to buto išlaikymas. Kas iš to, jeigu bus gražiai atrodantis sertifikatas, bet visa namo sistema nesutvarkyta ir šildymas brangiai kainuos.
Todėl aš ir siūlau nedidelę pataisą, kad tas sertifikatas būtų numatytas tik tokiu atveju, jeigu nuomininkas ar pirkėjas būtinai reikalauja jį pateikti. Bet jeigu abi pusės be to apsieina ir išsprendžia problemą pasižiūrėjusios į šilumos sąskaitas, manau, kam jiems prievarta primesti tą sertifikatų turėjimą. Ką tai reiškia? Butą nuomojantis ar parduodantis asmuo tuos kaštus, kuriuos jis patiria užsisakęs tą sertifikatą, be abejo, sudės į buto nuomos ar pardavimo kainą. Tiesiog ta paslauga pabrangsta.
Taip pat dėl skelbimų. Man atrodo, kad per daug tiesmukai buvo parašyta, kad skelbiant apie butų, namų pardavimą, nuomą privaloma nurodyti energinio naudingumo rodiklius. Kai aš skaitau direktyvą, vis dėlto manau, kad buvo galima tą šiek tiek švelniau parašyti, nes ten yra parašyta, kai sertifikatą turi, tada reikia tuos rodiklius pateikti. O iš to, kaip dabar parašyta įstatyme, atrodo, kad kiekvienu atveju reikia pateikti ir kiekvienu atveju privaloma tą sertifikatą įgyti.
Aš iš karto pripažįstu, kad mano pateiktas projektas tikrai yra netobulas, bet mano svarbiausias siekis buvo pasiūlyti pagrindiniam komitetui vis dėlto tą klausimą atidžiai pasvarstyti ir paieškoti gal kokių nors formuluočių, išlygų. Kaip minėjau, galbūt parašyti, kad sertifikatui tam tikrais atvejais gali prilygti sąskaitų už šildymą pateikimas ar panašiai, kad vis dėlto neprimestume žmonėms tos tokios nebūtinos prievolės, kai, kaip minėjau, abi pusės to nepageidauja. Prašyčiau nesigilinti į mano projekto turinį. Kaip minėjau, aš pripažįstu jo netobulumus, bet pritarti pačiai idėjai, kad, prieš įsigaliojant nuo sausio 9 d. minėtom nuostatom, vis dėlto reikėtų pasižiūrėti, dar kartą pasvarstyti, ar nėra galimybės mažiau apsunkinti žmones tais reikalavimais.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti šeši kairėje sėdintys parlamentarai. Pirmoji klausia M. Petrauskienė. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš įsivaizduoju, kad jūs šituo siūlymu tiesiate ranką mūsų badaujantiems verslininkams, kurie užsiima būsto nuoma arba nekilnojamojo turto prekyba, nes jiems daugiausia yra ta lengvata, nes jie tikrai neturi 200 Lt pasidaryti matavimus, jeigu yra nuomojamas ar parduodamas 2–3 kambarių butas, arba namas, už kurį tikrai reikės daugiau sumokėti. Bet mano klausimas yra kitas. Mes paskutiniai įgyvendiname 2010 m. gegužės 19 d. Europos direktyvą. Aš įsitikinęs visu šimtu procentų: jeigu mes dabar padarysime šitas pataisas, direktyva nebus įgyvendinta ir Lietuvos Vyriausybei teks sumokėti nemažą pinigų sumą. Jūs turbūt suprantate, kad tai nebus, sakysim, 100 ar 200 eurų už direktyvos neįvykdymą. Kas sumokės už europinės direktyvos neįvykdymą? Ar jūs asmeniškai, ar tai bus iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Mane stebina toks jūsų, kaip komiteto pirmininko, nusiteikimas ir toks mano pasiūlymo traktavimas.
Pirmas dalykas. Taip, pasiūlymas nėra kuo nors ypač naudingas tiems, kurie masiškai užsiima nekilnojamojo turto nuoma ar pardavimu, nes dažniausiai tai yra nauji pastatai. Visiems naujiems pastatams ir dabar tie sertifikatai yra išduoti ir jiems tos problemos nėra. Čia yra tas klausimas jautresnis žmonėms, kurie vieną butą laikinai nuomoja. Šiaip jiems nereikia to sertifikato, bet štai laikinai nuomodamas, jeigu jis šiandien nori paduoti skelbimą apie tą butą, jis turi jau turėti tą sertifikatą, turi rašyti tą rodiklį. Gal jis metams nuomos, po to jam bus tai visai neaktualu. Jis žino, kad tos sienos neapšiltintos, sistema tokia ar tokia. Ką jam duoda tas sertifikatas, kad jis tuos skaičius pamatys? Žodžiu, neteisingai jūs nurodote tą subjektą, kuriam tai aktualiausia.
Kitas dalykas. Aš tikrai nesiūlau tiesmukai pažeidinėti direktyvos. Aš siūlau pamėginti komitete paieškoti kokių nors subtilesnių variantų, kad neatrodytų, kad direktyva pažeidžiama, bet kur gal būtų galima tam tikras žmonių kategorijas apginti, pavyzdžiui, dėl senų namų, kad būtų per masinį tą rodiklių kažkokį nustatymą ar panašiai. Aš sakiau, kad mano projektas dar reikalautų geroko tobulinimo, bet, aš manau, reikia matyti tą situaciją, kuri žmonėms, tiems smulkiesiems rinkos dalyviams, atsiranda, net sąlyginai galbūt rinkos dalyviams.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Jurgi, aš ateisiu jums į talką. Žinome, kad Europos reikalų komitete daug dėjome pastangų, kad mums netektų susidurti su sankcijomis dėl direktyvos neįgyvendinimo. Vyriausybė labai sunkiai vis dėlto įvykdė ir Seimas suspėjo perkelti direktyvą į nacionalinę teisę. Jūs puikiai dabar suprantate, kad jūsų siūloma kontroversiška, netobula pataisa. Ar nebūtų paprasčiau dabar atsiimti pateikimą, o sausio mėnesį registruoti pataisą, nesukelti įspūdžio, kad mes iš karto vėl konfrontuojame su direktyva, ir nereikalingų Vyriausybės diskusijų su Europos Komisija. Tada labai ramiai žiūrėti, kaip čia tas įgyvendinimas nuo sausio 9 d. prasideda, ir vasario, kovo, balandžio mėnesiais ieškoti direktyvos teisinio reguliavimo korekcijų. Visiškai puikiai suprantame, kad galima jas tada ramiau aptarti nesukeliant jokių įtampų. Sakykite, kam reikia šiandien tokios iniciatyvos, kuri, pirma, pripažįstate pats, kad ji yra netobula, antra, pripažįstate, kad tai gali sukelti įtampą tarp Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų ir Europos Komisijos, trečia, tą galima padaryti subtilesne forma ir tvarka pavasario sesijoje.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmas dalykas, kolega, jūs taip pasakėte, kad čia vos suspėjo Vyriausybė. Na, ji suspėjo labai lengvai, nes tą projektą priėmė 2010 metais, prieš dvejus metus. Tai čia nebuvo tų didelių įtampų, kad nesuspėjo.
Dabar aš dar kartą akcentuoju: aš nesiūlau demonstruoti tiesmukos konfrontacijos su direktyva. Bet jeigu norime ką nors padaryti, tai aš ir siūlau, kad einam į komitetą, padiskutuojame, išsiaiškiname, galima ar negalima. Na, nepalikime to vieno Seimo nario reikalui, kad aš čia dar kažką patobulinsiu. Aš manau, ir kitų frakcijų atstovams tai yra svarbu, kaip žmonės žiūri dabar į tą naują atsiradusį reikalavimą ir kaip jiems palengvinti situaciją. Na, pagaliau neįsivaizduokime, kad čia jau taip reikšmingai į mus žiūri Europos Komisija ir net nuo pateikimo susijaudins, supyks, pasipiktins. Taigi ne priėmimo stadija. Nemanau, kas čia į mus kreips dėmesį, kad mes aiškinamės dabar galimybes ką nors trupučiuką pakoreguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, atlikus patalpų arba pastato sertifikavimą, bus nustatytas faktas, būtent kokia jo šiluminė varža ir visi kiti dalykai. Be abejo, tai kainuoja nemažus pinigus. Aš manau, yra kitų techninių priemonių, kuriomis galima nustatyti tą namo šiluminę varžą ir įvertinti jo būklę. Be abejo, šitas reikalinga tiems, kurie nuomojasi, kurie pirks tas patalpas, žinoti tą būklę. Bet, kaip ir buvo kalbėta, aš manau, tikrai reikia ieškoti būdų ir vykdyti tą direktyvą, ir žiūrėti, kaip tą pigesnę kainą padaryti už šią paslaugą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš esmės pritariu jūsų pareikštai idėjai. Galvoju, kad ir laikas turbūt pateikimo nėra blogas, nes sausio mėnesį Seimas gali greičiausiai ir nedirbti, bus periodas tarp sesijų. Matyt, tas gruodžio mėnuo yra kaip tik dar galimybė iki sausio 9 d. ką nors pakeisti. Kadangi jūs labiau įsigilinęs į tą klausimą, gal jūs jau žinote, kaip būtų galima patobulinti tuos visus dalykus ir paspartinti to įstatymo pakeitimo redagavimą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš tą projektą skubėjau įregistruoti, kad čia kuo greičiau „įšokčiau“ į darbotvarkę. Aš pats tikrai galėčiau jau dabar dėl tų nagrinėjamų nuostatų parašyti subtilesnių pasiūlymų, kurie galbūt ir suteiktų komitetui tą nagrinėjimo erdvę. Taip pat R. Šimašius, mano kolega, dar Vyriausybei svarstant, yra gilinęsis į tą klausimą, sakė, kad turi minčių, kaip kai kurias nuostatas pakeisti. Tiesiog, aš manau, mes turime šiek tiek keisti psichologiją – neatsistoti į tokią poziciją, kad būtume kuo uoliausi tos europinės direktyvos vykdytojai, ir atraportuoti, kad čia kuo tiksliau įvykdėm, o atsižvelgti į situaciją tų žmonių, kaip minėjau, kurie vieną butą nori laikinai nuomoti, pažiūrėtume į situaciją to, kuris nori išsinuomoti, kad jam visiškai nereikia to sertifikato matyti, o užtenka matyti sąskaitas už šildymą, kitaip sakant, pamėginti tą įstatymą kaip nors priartinti prie realaus gyvenimo ir žmonių šiandieninio pajamų lygio, kuris ne taip paprastai leidžia kelis šimtus ar iki 1000 Lt sumokėti už tą sertifikatą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmų dviejų pasisakančių už nematau, vadinasi, kalbės M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, visiškai palaikau šitą pasiūlymą. Kodėl aš jį palaikau? Žinoma, ne todėl, kad Briuselis yra ne Maskva ir Maskva – ne Briuselis. Gal mes ten ir įpratome – pasakė kas nors ir pakniopstom pulkime, vykdykime ir panašiai.
Aš žiūriu truputėlį kitaip. Varganai gyvena Lietuvos žmonės, dauguma žmonių gyvena varganai. Yra šeimos biudžetas. Jeigu šeima atlieka kokį nors veiksmą su nekilnojamuoju turtu, nori jį ten parduoti, pakeisti ar dar ką nors padaryti, kodėl ta šeima iš savo biudžeto, skurdaus biudžeto, turi mokėti, pavadinsiu, „duoklę“ už kažkokį sertifikatą?
Jūs atsimenate, buvo toks Kioto protokolas. Visos valstybės, na, ne visos, dauguma valstybių, ypač Lietuva, puolė, pasirašė. Tikrai mes apsunkinome konkurencijos sąlygas, o tokie gigantai, pavyzdžiui, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kioto protokolo nepasirašė, nes jie moka skaičiuoti, kiek tai kainuos. Todėl aš ir čia galvoju: jeigu mes įvertinsime tuos faktus, kuriuos štai paminėjau, kad mūsų šeimos yra neturtingos, atlyginimai vidutiniai ir t. t., ir iš šeimos biudžeto, kaip kolega J. Razma sakė, turės mokėti kelis šimtus litų ar tūkstantį litų už sertifikatą vien tam, kad kažkam pagerintų verslą ir panašiai, aš manau, kad ne šiandien reikia tai daryti. Todėl aš visiškai pritariu, siūlau po pateikimo pritarti. Jeigu iškils kokių nors niuansų, kaip kolega J. Razma sakė, reikia surasti tinkamą formuluotę, kad visiems tiktų, bet Lietuvos žmogui nuo to bus tikrai geriau. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dažnai kyla klausimas ne ką, bet kaip daryti, kaip ir kokiais būdais? Keista, kad direktyvos perkėlimo metu buvusi Vyriausybė nenagrinėjo direktyvos perkėlimo įvairių išimčių ar išlygų. Kita vertus, puikiai suprantame, kad tai buvo toks metas, kai reikėjo Lietuvai, kai ji vėlavo ir jau buvo pradėtos prieš pavėlavimą taikomos procedūros, ji turėjo tuos sprendimus padaryti. Dabar puikiai suprantame: jeigu net ir šiandien pritarsime po pateikimo, tik per pavasario sesiją galėsime diskutuoti, nebent kažkas siūlytų ypatingą skubą ir t. t. Bet puikiai suvokiame, kad čia ir Vyriausybės išvados reikalingos, ir yra su tuo susiję finansiniai klausimai.
Todėl aišku, kad daug geriau šiandien išklausyti šitą iniciatyvą ir grąžinti iniciatoriui tobulinti, nes jis pats pripažįsta savo pasiūlymo trūkumus, ir pavasario sesijoje spręsti klausimą, atsižvelgiant į tai, kaip mums čia sekasi direktyvą įgyvendinti ir kaip mūsų teisės aktuose padaryti įgyvendinimo schemas, kaip traktuoti sertifikatą, visa tai yra ir Vyriausybės rankose, ir Seimo rankose, ir nesukelti jokių nereikalingų diskusijų šiandien tarp Vyriausybės ir Europos Komisijos. Todėl manau, kad šis pasiūlymas tikrai svarstytinas kaip pasiūlymų paketas, ir per pavasario sesiją tikrai galėtų kolega R. Šimašius ir kiti prisidėti prie sprendimų. Be to, ir pati Vyriausybė gali koreguoti įstatymo įgyvendinimo tvarkos niuansus, surašyti, kas tai yra, kada taikoma ir t. t. Yra šimtai būdų, kaip tą daryti. Kodėl reikia šiandien konfrontuoti, sukurti tam tikrą konfliktinę situaciją, visiškai nereikalingą, man tai visiškai nesuprantama. Kur J. Razma buvo anksčiau? Ko taip ilgai miegoti reikėjo? Kam čia reikėjo laukti ir staiga pasiūlyti, kai yra būtent tokia situacija? Todėl aš siūlau grąžinti iniciatoriui tobulinti, kolegai M. Zasčiurinskui ir kitiems…
PIRMININKAS. Vyteni, laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …taip pat prisidėti prie tobulinimo ir pavasario sesijoje spręsti darbo tvarka problemas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kolegos. Aš suprantu, diskusiją pratęsime balsuodami. Prašom balsuoti dėl šito J. Razmos pasiūlymo. Už – 48, prieš – 2, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Na, ir visos kalbos. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomas. Yra norinčių? Prašau A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Papildomas, be abejonės, turėtų būti Europos reikalų komitetas ir turėtų būti Vyriausybės išvada. Elementaru. Kad netrukdyčiau laiko, aš noriu pasakyti, kad visai neseniai už šitą įstatymą beveik vienbalsiai balsavo visas Seimas. Dabar pasikeitė dauguma, tarsi ana pusė, kuri teikė, jau nenori to direktyvinio įstatymo, ta pusė vis tiek palaiko.
Antras dalykas. Kolegos, noriu pasakyti, kad čia nėra joks prasimanymas. Aš gerai prisimenu, kai mes praeitame Seime priiminėjome įstatymą dėl civilinės atsakomybės automobiliams. Pusę metų mušėmės, kad čia dangus griūva! Pasirodo, priėmėm paskutiniai, viskas gerai. Šitą direktyvą Lietuva įgyvendina paskutinė. Visos Europos Sąjungos valstybės seniai jau ją turi ir, pasirodo, joms dangus negriūva. Mums griūva! Bet komitetas ir Vyriausybės išvada būtinai turi būti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Repliką po balsavimo M. Zasčiurinskas. Tik į temą prašau. Apie etiketą geriau nekalbėkit.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Visiškai į temą. Kioto pavyzdį jūs visi žinote, tik, užuot pasidžiaugę, kad priėmėme sprendimą, nuo kurio žmonėms bus geriau, kad priėmėme sprendimą, kai prabudo sąžinė, gal nuo 2010 m., galėjo ir anksčiau, tai džiaukimės! Kodėl mes vėl gąsdiname, kad dangus griūva, bus kažkas blogai, Europa mus nubaus! Džiaukimės, kad žmonėms padarėme geriau, Vyteni.
PIRMININKAS. Dėkojame už rūpestį žmonėmis. Dar vieną rūpestį išreikš P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mielas kolega, aš tiesiog pasisakysiu. Aš visa širdimi pritariu kolegai A. Salamakinui, kad reikėtų Vyriausybės išvados. Nenerkime žemyn galva. Iš tiesų tai susiję tiek su žmonių pinigine, tiek su visu butų ūkiu. Čia yra rimti dalykai, kolegos. Priimkime protingą sprendimą geriau mėnesiu vėliau, bet išties pagrįstą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Kiek aš suprantu, pritariam, kad būtų Vyriausybės išvada ir papildomas komitetas – Europos reikalų komitetas.
Dar ponas J. Razma nori. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu atkreiptumėte dėmesį, kad ir kažkokiu nedideliu mastu pritarus mano teikimui, tiek Vyriausybei, tiek žmonėms finansinė našta mažėja, o ne didėja. Taigi ir Vyriausybės išvados čia nereikia, kad būtų papildomi kaštai Vyriausybei, kad reikėtų viešųjų pastatų sertifikavimui papildomų pinigų. Priešingai, jeigu mes rasime formuluotes, tų pinigų reikės mažiau. Jeigu mes dabar pradėsime žiūrėti, ar yra pinigų šiandien savivaldybių biudžetuose visiems kultūros namams, mokykloms sertifikuoti, kažin ar jų yra. Aš manau, jeigu mes norime suspėti greičiau išspręsti, tai Vyriausybės išvada čia nereikalinga, nes ji nesukelia papildomos finansinės naštos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Jurgi, aš manau, jūs visada buvote šalininkas, kad Vyriausybė pateiktų savo siūlymus tokiais klausimais. (Šurmulys salėje) Todėl aš nutraukiu diskusijas. Mes jau sutarėm, balsavom ir dar kartą pakartoju: Vyriausybės išvada, Europos reikalų komitetas, nes Vyriausybė ir Lietuvos žmonės gali sumokėti daug daugiau mokėdami baudas. Čia toks dalykas pasvarstymui abiem pusėm.
Svarstome 2-6 klausimą. Atsiprašau, nepasakiau, kad siūloma svarstyti gruodžio 20 d. Juo labiau kad Vyriausybė mažai dirba, tai čia bus jai papildomas darbas. Pagaliau pažiūrėsim, kaip dirba Vyriausybė. (Balsai salėje) Nežinau, bet kuri.
16.56 val.
Svarstome 2-6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-105. Pranešėja – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Seimo nario E. Šablinsko prašymą atleisti jį iš Privatizavimo komisijos narių, nes tai nėra suderinama su Seimo nario pareigomis. Komitetas priėmė išvadą atleisti Privatizavimo komisijos narį E. Šablinską iš užimamų pareigų.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamoji pranešėja. Jūsų dabar tikrai nori paklausti minėtas kolega E. Šablinskas. Minutėlę! Per šoninį mikrofoną A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio, nes klausimas yra pateiktas pasiaiškinti Etikos ir procedūrų komisijai, taigi prašome atidėti iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu padaryti pertrauką, atidėti, kad apsvarstytų Etikos ir procedūrų komisija? Galime. Iki kito posėdžio.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis P. Auštrevičius prašė pranešti, kad ryšių su Latvija grupė po posėdžio renkasi prie tribūnos.
Dar norėčiau perskaityti keletą naujų pranešimų apie Tarpparlamentinių ryšių grupių įkūrimą. Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupės pirmininkas – E. Zingeris, pavaduotojai – V. Gapšys, L. Balsys ir M. Adomėnas. Grupę sudaro 59 nariai.
Tarpparlamentinių ryšių su Slovėnijos Respublika grupės pirmininkas – S. Ursulas, pavaduotojas – K. Masiulis. Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės pirmininkas – R. Kupčinskas, pavaduotojai – V. M. Čigriejienė ir P. Gražulis. Grupę sudaro 15 narių. Tarpparlamentinių ryšių su Europos parlamentarų asociacija Afrikai AWEPA grupės pirmininkas – E. Vareikis, pavaduotojai – Š. Birutis, D. Jankauskas, M. A. Pavilionienė. Grupėje 18 narių.
Tarpparlamentinių ryšių su Moldovos Respublika grupės pirmininkas – S. Ursulas, pavaduotojas – M. Zasčiurinskas. Grupę sudaro 20 narių. Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis grupės pirmininkė – G. Purvaneckienė, pavaduotojas – P. Auštrevičius. Grupę sudaro 29 Seimo nariai. Visi pranešimai.
Kviečiu registruotis. Užsiregistravo 51. Gruodžio 5 d., ketvirtadienio, plenarinis posėdis baigtas. Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcja; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.