LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 8
STENOGRAMA
2012 m. gruodžio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GAPŠYS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Labas rytas, mielieji kolegos! Tuos, kas susirinkote, prašau užimti savo darbo vietas. Noriu paskelbti, kad pradedame 2012 m. gruodžio 6 d. plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, prašau visus registruotis.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, kol mūsų Seimo nariai renkasi į plenarinį posėdį, aš pateiksiu jums porą informacinių pranešimų. Pirmasis pranešimas – dėl Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės. Pranešu, kad šių metų gruodžio 4 d. Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės posėdyje buvo išrinktas pirmininkas V. Simulikas ir jo pavaduotoja R. Baškienė. Grupę sudaro 13 Seimo narių. Jeigu turite pageidavimų ir, šiauliečiai, norite įsitraukti į šitą grupę, galite pareikšti savo norą ir kreiptis į V. Simuliką.
Toliau yra pareiškimas dėl Tarpparlamentinės ryšių su Vakarų Balkanais grupės įkūrimo. Įvyko susirinkimas. Pirmininku išrinktas V. Simulikas, pavaduotoju – K. Masiulis. Grupę sudaro 9 Seimo nariai. Aišku, norintys galite užsiregistruoti pareiškimų protokole. Taigi tokia būtų įžanginė mano informacija.
10.02 val.
Dabar šios dienos darbotvarkė. Kokių būtų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ne. (Balsai salėje) Noriu pasakyti, kad Seniūnų sueigoje buvo svarstoma darbotvarkė, visi frakcijų seniūnai pritarė darbotvarkei, bet jeigu turite kokių papildomų pageidavimų, prašau. Gerbiamasis R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF*). Gerbiamasis Pirmininke, buvau užsirašęs kalbėti, kadangi nepastebėjote, tai ateinu prie mikrofono. Mano siūlymas būtų dėl 1‑9 klausimo – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo. Aš spėju, kad keičiantis ir per rinkimus nespėjome iki galo susigaudyti, taip pat ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki galo nespėjo pažiūrėti ir Vyriausybės išvados nėra (ten finansiniai dalykai). Tai mano prašymas būtų vis dėlto išbraukti tą klausimą iš darbotvarkės ir įtraukti į kitos savaitės. Tikrai nesinori čia pradėti konfrontaciškai kelti klausimus, kurie tikrai, mano supratimu, nėra išdiskutuoti. Labai kviesčiau išbraukti tą klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš gerbiu jūsų nuomonę ir noriu pasakyti, kad jūsų asmeninis pareiškimas mums nieko nereiškia. Turi būti frakcijos prašymas, tik tada galiu. Frakcijos seniūnas dalyvavo Seniūnų sueigoje…
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Frakcijos prašymas šįryt yra. Prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Kuris klausimas?
R. ŠIMAŠIUS (LSF). 1-9 klausimas.
PIRMININKAS. 1-9a, 1-9b ir visi kiti lydimieji projektai?
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Jūs norite, kad būtų svarstoma kitame posėdyje?
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Nežinau, dešiniosios pusės visiškai nėra. Prašau. Gerbiamasis A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šito įstatymo labai seniai laukia tiek teismo medicina, tiek prokuratūra, tiek policija. Išties surasti kompromisą tokį, kokio nori teisėsauga, labai sunku. Kalbama apie tai, kas registruos, kas vyks į įvykį žmogui mirus viešoje vietoje. Dabar yra rastas gana neblogas kompromisas, yra sutarta, kad jeigu Seimas pritars po svarstymo, prieš priėmimą dar kartą visi susėsim, šnekėsim, bet tam tikras postūmis turi būti. Jeigu mes dabar atidėsim, o jau beveik metus laiko deriname, ir toliau iki pasiekto kompromiso mes nesusitariam… Manau, kad šiandien reikia svarstyti. Jeigu Seimas pritars, komiteto pirmininkė gali pasižadėti, kad susėsim dar kartą visi ir bandysime toliau ieškoti kompromiso, bet toliau nepriimti šio įstatymo yra nusikaltimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo du pasiūlymai. Pirmas pasiūlymas buvo gerbiamojo R. Šimašiaus – išbraukti 1-9 klausimą ir lydimuosius projektus. Balsuojame. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės, kas balsuoja prieš, balsuoja už šio klausimo palikimą darbotvarkėje. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume, – už, kas už tai, kad paliktume darbotvarkėje, – prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, aiškia balsų persvara yra nepritarta ir šis įstatymo projektas yra paliktas mūsų darbotvarkėje, tai yra 1-9 klausimas ir lydimieji.
10.06 val.
Darbotvarkės 1 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4822(2). Pranešėjas – V. Simulikas, Užsienio reikalų komitetas. Svarstymas ir priėmimas. Prašom, gerbiamasis kolega, į tribūną.
V. SIMULIK (LSDPF). Pirmininke, mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIP-4822. Užsienio reikalų komitetas, išklausęs Užsienio reikalų ministerijos poziciją, išklausęs narių pasisakymus, pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Siūlau po svarstymo pritarti bendru sutarimu. Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka, nes, man atrodo, čia didelių prieštaravimų ir pasiūlymų kaip ir nėra.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Keturi – už, keturi – prieš. Atsiprašome, lėtai veikia kompiuterių sistema. Nėra nieko už ir prieš.
Balsuojame. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą Nr. XIP-4822? Kviečiu visus balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Už – 96, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas Nr. XIP-4822 priimtas.
10.09 val.
Kiti darbotvarkės klausimai. Įstatymo „Dėl Špicbergeno salyno sutarties ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4898(2). Pranešėjas – gerbiamasis V. Simulikas, Užsienio reikalų komitetas. Svarstymas ir priėmimas.
V. SIMULIK (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Špicbergeno salyno sutarties ratifikavimo“ projekto. Komitete buvo išklausyta Užsienio reikalų ministerijos pozicija, išklausyti specialistai. Tiesa, mes truputį vėluojame, bet vis dėlto manome, kad reikia pritarti ir ratifikuoti šitą projektą, nes tai yra mūsų žvejų naudai. Labai ačiū. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nori kalbėti kolega A. V. Patackas. Kviečiu į tribūną. Prašom, gerbiamasis kolega. Jeigu jūs dėl motyvų, galite… Gal žmogus apsiriko.
A. V. PATACKAS (DKF). Aš tik norėjau paklausti, ar šita sutartis nėra susijusi su Arkties vandenyno pasidalinimu tarp didžiųjų šalių? Ar čia kalbama apie žvejybą? Turiu omeny, ar čia kalbama apie naftą, ar apie žuvis? Kas galėtų atsakyti?
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už išsakytą nuomonę. Priėmimas. Svarstymas. Motyvai už ir prieš. Už ir prieš nėra. Siūlau šį įstatymo projektą priimti ypatingos skubos tvarka. Yra vienas straipsnis. Norinčių kalbėti yra? Nuomonė už – P. Auštrevičius. Prašom, Petrai.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Kadangi kolega A. V. Patackas iškėlė šį klausimą, nors dabar nesiklauso, aš savo atsakymu galiu patenkinti ir kolegos smalsumą, ir galbūt apibrėžti pagrįstus klausimus. Kolegos, pati sutartis kildinama iš 1920 m. Deja, tarpukaryje Lietuva nespėjo prisijungti ir tapti savotišku garantu, priskiriant šitą salyną Norvegijos suverenui, kitaip tariant, Norvegijai šitos salos buvo priskirtos valdyti su tam tikromis išimtimis. Tarp jų ir demilitarizacija, trečiųjų valstybių laisva prieiga eksploatuojant iškasenas, čia ir žvejyba įeina.
Tačiau kolega kėlė klausimą, ar tai nėra Arkties, ypač dabarties sąlygomis, dalybų momentas? Tikrai ne. Mes tampame viena iš sutarties dalių, tokių valstybių yra apie 40. Apibrėžiama tik Špicbergeno salyno ir teritorinių vandenų priklausomybė. Taip, tai dalis Arkties, galima susieti, žinoma, ir su Arktimi, kadangi visų akys vis labiau ir labiau krypsta būtent į Arktį. Lietuva, kaip Europos Sąjungos dalis… Europos Sąjunga ne kartą yra išreiškusi ir pabrėžusi savo interesus šiame regione. Aš manau, tai yra prasminga. Prasminga, kad ateityje, žinoma, turės būti surastas sprendimas dėl savotiško Arkties gal ne pasidalinimo, bet taikaus išteklių ir apskritai aplinkos naudojimo. Todėl pačiu laiku, man atrodo, mes tampame šito susitarimo dalimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai už išsakytą nuomonę už. Prieš nėra norinčių kalbėti. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymui (projekto Nr. XIP-4898)? Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju. Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 108, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIP-4898) priimtas.
10.13 val.
Kitas 1-4 darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos personalo nario šeimos narių teisės dirbti mokamą darbą ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4899. Pranešėjas – gerbiamasis V. Simulikas, Užsienio reikalų komitetas. Svarstymas ir priėmimas. Prašom.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas svarstant įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos personalo nario šeimos narių teisės dirbti mokamą darbą ratifikavimo“ projektą Nr. XIP-4899. Siūlome pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai. Po svarstymo motyvai už ir prieš? Nėra. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti yra. Nuomonė už – E. Zingeris. Prašom, gerbiamasis kolega, kalbėti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Norėčiau pasakyti, kad Užsienio reikalų komitetas, pritaręs šitai nedidelei, bet svarbiai diplomatų šeimų, sakykim taip, įpilietinimo Lietuvoje ir Izraelyje… šeimų sąlygomis, faktiškai išreiškė visų frakcijų nuomonę. Labai jums ačiū. Visi buvo už, nė vieno prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju E. Zingeriui už išsakytą nuomonę už. Prieš nėra.
Priėmimas. Kas už tai, kad priimtume įstatymą (projekto Nr. XIP-4899), kviečiu visus balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už įstatymą, kurio registracijos Nr. XIP-4899, už balsavo 110, prieš nėra, susilaikiusių nėra, taigi įstatymas priimtas.
10.17 val.
Kitas mūsų 1-5 darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24 straipsnio pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas. Kviečiu į tribūną. Svarstymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Statuto pataisų projekto 24 straipsnio pakeitimo pataisų projektą, buvo gauta Seimo narių siūlymų. Komitetas pritarė projektui: už – 6, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu į diskusiją. Pirmąjį kviečiu į tribūną J. Razmą kalbėti frakcijos vardu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija nepritarė, kad būtų sukurtas dar vieno Seimo Pirmininko pavaduotojo etatas ir būtų pasiektas visų laikų Seimų rekordas su septyniais Seimo Pirmininko pavaduotojais. Tokia reikmė nesąžiningai yra motyvuojama Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai. Tas uždavinys dėl pirmininkavimo pirmiausia tenka Vyriausybei. Mūsų būsimiesiems ministrams teks pirmininkauti dalyvaujant kitų Europos Sąjungos šalių ministrams. Seimo režimas dėl pirmininkavimo labai nesikeičia. Suprantama, gal šiek tiek gausiau užsuks užsienio delegacijų, bet aš manau, kad ir dabartinis Seimo Pirmininkas su šešiais pavaduotojais kaip nors pajėgtų susitvarkyti su tais šiek tiek gausesniais užsienio delegacijų priėmimais ir vakarienėmis. Tikrai tam nereikia dar vieno pavaduotojo.
Aš linkėčiau valdantiesiems, teikiant tą projektą, sąžiningai pasakyti, kad štai dar vienas koalicijos dalyvis tose postų dalybose pasijuto nuskriaustas ir reikalauja Pirmininko pavaduotojo etato. Šiuo atveju kalbame, matyt, apie Lenkų rinkimų akciją, kuri neturi Seimo Pirmininko pavaduotojo ir jo reikalauja. Bet ar korektiška šiandien spręsti tokius klausimus, steigti papildomus etatus, kuriuos, beje, lydi papildomos išlaidos dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo dviejų patarėjų išlaikymo, dėl lėšų skyrimo tarnybiniam automobiliui, dėl didesnio kabineto ir t. t., kai vis dėlto biudžetinio sektoriaus dar yra taupymo situacija, kai mokytojai ne vienu atveju dar turi nemokamų atostogų išeiti, o čia mes prabangiai steigiame etatus, kurie yra nulemti tik koalicijos postų dalybų, ne kokių nors objektyvių poreikių.
Aš kviečiu ir valdančiuosius atsikvošėti ir nepritarti šitam naujo Seimo Pirmininko pavaduotojo etato įsteigimui, kuriam nėra jokių objektyvių priežasčių.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Į tribūną kviečiu savo vardu kalbėti R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors aš labai abejoju, ar mūsų kalbos pasieks valdančiąją daugumą, bet jeigu mes kalbame apie mūsų tolesnę Seimų praktiką, kur mes klostome patį Seimo darbą, tai norėčiau užduoti klausimą, ką mes čia darome? Visų pirma mes kuriame jau septynis Seimo Pirmininko pavaduotojus. Tai gal padarykime 140 ir viskas bus gerai? Ką Seimo Pirmininko pavaduotojas iš esmės daro? Kokias funkcijas Seimo įstatymų leidyboje jis atlieka? Faktiškai jokių. Tik Seimo valdyba mums padeda organizuoti mūsų darbą.
Suprasčiau, man tikrai niekada negaila ir ne vieną projektą esu teikęs, kai yra stiprinamas komitetų patarėjų korpusas, kai stiprinamas Seimo narių padėjėjų korpusas. Tai yra tie žmonės, kurie tiesiogiai dalyvauja įstatymų leidyboje. Dabar mes tik didiname postus, kurie faktiškai niekur nedalyvauja. Realiai niekur nedalyvauja, jokioje įstatymų leidyboje. Ar mes turime lėšų perteklių? Mes neturime kam tuos pinigus atiduoti? Paskui svarstysime įvairius išlaidų mažinimus. Ką mes čia darome? Ar mes jau išsprendėme biudžeto problemas, nėra kitų socialinių klausimų, kuriuos mums reikės spręsti? Galų gale net ir Seimo darbo klausimų.
Mes kuriame tokį precedentą, kuris, viena vertus, niveliuoja ir Seimo Pirmininko pavaduotojų instituciją kaip tokią. Tai yra institucija, kuri ne padeda Seimo Pirmininkui organizuoti darbą, o tiesiog vieta, kurioje kas nors gali pabūti. Siūlau nepritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už nuomonę. Svarstymo stadijoje yra pasiūlymas dėl 1 straipsnio – 24 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Užregistravo Seimo narys A. Matulas. Jūs šitą projektą turite. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Gerbiamasis Antanai, suteikiame jums žodį pristatyti pataisą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti, kad ir aš kategoriškai nepritariu tam, kad būtų septintas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Dabartinė dauguma, pasižiūrėkite stenogramas, ką jūs kalbėjote, kai buvo steigiamas penktas pavaduotojo etatas, šeštas. Ir elkitės taip. Jūs turite savo gretose, mano manymu, keletą labai gerų moralinių autoritetų. Tai akademikas B. Juodka, V. P. Andriukaitis ne kartą tais klausimais yra balsavęs teisingai. Bet manydamas, kad gali įvykti taip, kad buldozeriu vis dėlto jūs priimsite šį sprendimą, siūlau, jeigu jau jūs motyvuojate, kad septintas etatas reikalingas tik pirmininkavimo metu, teikiu pasiūlymą, kad bent jau tą etatą įsteikite vieniems metams, kol Lietuva pirmininkaus ir rengsis pirmininkavimui, t. y. 2013 metams. Bent jau bus tam tikras jūsų argumentas, galimybė apsiginti prieš visuomenę. Kitaip yra tikrai didžiulė gėda.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Matului už nuomonę.
Kviečiu komiteto pirmininką pakomentuoti, ką nutarė komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė šitam pasiūlymui, kadangi konkrečių metų įrašymas į Statutą suponuoja tai, kad po to reikės keisti Statutą, vėl išbraukti tą nuostatą. Iš kitos pusės, dėl teisinio aiškumo ir tikrumo pakanka ir tokios normos, kaip dabar siūloma, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų paprastai yra ne daugiau kaip septyni. Taigi tai nereiškia, kad būtinai septyni, bet gali būti ir mažiau. Vadinasi, nesant to poreikio, realus pavaduotojų skaičius gali sumažėti. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu išsakyti nuomones. Viena nuomonė – už, viena nuomonė – prieš dėl pasiūlymo. Pirmoji kalba I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti teikiamam Seimo statuto pakeitimui didinti pavaduotojų skaičių. Argumentai, kad čia labai brangiai kainuos… Gerbiamieji, aš sakiau, kad didesnis pabrangimas galėtų būti, jeigu didintume mūsų kanceliarines arba su reprezentacija susijusias lėšas. Tokio padidėjimo dėl biudžeto sąlygų ir situacijos nenumatoma ir žymesnio pabrangimo nebus. O uždaviniai Lietuvai dėl jos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai yra dideli, todėl kviečiu pritarti tam, kaip yra pateikta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, truputėlį sumaišėme žanrą. Dabar mes dėl A. Matulo pasiūlymo. Sukeiskime vietomis. Aš įsivaizduoju, kad gerbiamoji I. Šiaulienė kalbėjo prieš gerbiamojo A. Matulo pasiūlymą. O K. Masiulis kalbės už gerbiamojo A. Matulo pasiūlymą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad pavaduotojų skaičius valdyme, vadyboje yra griežtai limituojamas. Nuo XIX šimtmečio vidurio jau yra žinoma: turėti daugiau kaip penkis pavaduotojus – tai reiškia nevaldyti arba nedirbti.
Čia yra politinė institucija. Gali būti, kad tai yra politinis susitarimas. Bet tikrai jis turi būti grindžiamas ne valdymo argumentais, o politiniais argumentais. Jeigu čia bandoma pritempti iki valdymo argumentų, tai tada ir konstatuokime, kad tas padidėjimo poreikis dėl valdymo yra metai. O jeigu vis dėlto norima paslėpti politinį argumentą, tai tada tiesiai šviesiai ir sakykite, kad tiesiog reikia politinio posto. Bet čia niekuo nesusieta su valdymo poreikiais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau prieš tai, kai pradėsime balsuoti, priminti, kad tai yra A. Matulo pasiūlymas ir dėl jo reikia balsuoti. Kad nebūtų taip, kaip jūs dabar užsirašėte dėl motyvų – atvirkščiai. Tiesiog kviečiu visus susikaupti, susikoncentruoti. Dabar balsuosime dėl gerbiamojo A. Matulo pasiūlymo. Kas balsuoja už, vadinasi, pritaria gerbiamojo A. Matulo pasiūlymui, kas balsuoja prieš, nepritaria. Visiems tikriausiai aišku? Taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario A. Matulo pasiūlymui, kviečiu balsuoti.
Taigi, gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 31, prieš – 61, susilaikė 22. Nepritarta gerbiamojo Seimo nario A. Matulo pasiūlymui. Dabar motyvai už, prieš dėl viso nutarimo projekto. J. Olekas kalbės, nuomonė už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui. Kai kurie kolegos, kalbėdami prieš šį projektą, motyvavo, kad vicepirmininkai nedalyvauja įstatymų leidybos procese. Jeigu pažiūrėtume į pateiktą praeitos kadencijos Seimo narių darbo lentelę, pasirodo, kad vicepirmininkai yra vieni iš aktyvesnių. Kita vertus, praeitoje kadencijoje ne kartą matėme pirmininkaujančius ir pažeidžiančius Statutą pavargusius Pirmininko pavaduotojus. Tie klausimai buvo svarstomi Etikos ir procedūrų komisijos. Posėdžių pirmininkams taip pat reikia gana daug laiko skirti. Manau, kad toks pasiūlymas yra gana racionalus. Kolegų paminėjimas, kad šį kartą yra gana gausi ir stipri pozicija, taip pat yra argumentas. Aš manau, kad frakcijos, sudarančios daugumą, tikrai gali turėti savo atstovą, turintį vicepirmininko poziciją, kad joms būtų stipriau atstovaujama ir Seimo valdyboje būtų labiau girdimas jų balsas. Juo labiau kad mes tikrai išlaikome labai gražią demokratinę tradiciją ir iš sumažėjusios opozicijos taip pat skiriame du Seimo vicepirmininkus. Manau, kad bendras sutarimas tarp pozicijos ir opozicijos frakcijų yra visiškai tinkamas. Kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Stundys. Prašom, kolega.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Panašu, kad naujajai valdančiajai daugumai pirmininkavimas tampa labai rimtu iššūkiu, kuriam, matyt, nėra deramai pasiruošta arba stokojama tam tikrų kompetencijų, todėl einama naujų etatų kūrimo keliu. Tai viena.
Antras dalykas. Penkioliktoji Vyriausybė ir anos kadencijos Seimas ramiai dirbo parengiamuosius pirmininkavimo klausimus, juos diskutavo, svarstė ir dėl to nė kiek nekėlė aliarmo ir nepuolė į kokią nors isteriją. Šita dauguma, deja, isterikuoja dėl tokio svarbaus Lietuvai pusmečio.
Trečias dalykas. Tikrai negirdėjau, kad kuriant naują etatą nereikėtų papildomų asignavimų. Tas naujasis pavaduotojas turės privilegiją turėti daugiau patarėjų, privilegiją didesnėms telefono išlaidoms, automobiliui ir t. t. O jeigu dar pridursime, kad paskirtasis premjeras viešojoje erdvėje kalbėjo dar apie kitą naują pareigybę – Vyriausybės vicekanclerio pareigybę, skirtą išskirtinai pirmininkavimo klausimams, na, tiesiog nustembi, kokiu keliu čia sukama: finansinės drausmės, efektyvaus veikimo keliu ar tiesiog einama, matyt, įprastu koalicijai biurokratijos didinimo keliu.
Ir paskutinis dalykas. Nemeluokime! Visose ministerijose yra skyriai, departamentai, kurie šiais reikalais rūpinasi. Užsienio reikalų ministerijos yra atskiras departamentas, kuris jau seniai dirba prie šitų klausimų. Tai kam dar tos naujos politinės pareigybės, jeigu net Europos reikalų vadovybę mes pastiprinome keliomis papildomomis pozicijomis? Manau, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą, neikim tokiu didinimo keliu piktindami visuomenę savo išlaidavimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Svarstymas. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Statuto 24 straipsnio pakeitimo projektui, kviečiu balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 118 Seimo narių, balsavo 117: už – 72, prieš – 37, susilaikė 8. Statuto 24 straipsnio pakeitimui po svarstymo yra pritarta.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos ar dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Taip? Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Replika po svarstymo. Gerbiamasis kolega Olekai, jūs, mėgindami kalbėti netiesą, vis mėginate sukurti naują realybę. Praėjusios kadencijos pradžioje valdančioji koalicija turėjo tokį patį dydį, kaip ir jūsų dabartinė koalicija, o buvo 5 pavaduotojai. Nereikia kalbėti netiesos ir mėginti ta netiesa pridengti savo norą tiesiog „pramušti“ sau papildomą postą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gerbiamasis V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš norėčiau viešai kreiptis į kolegą V. Stundį, kadangi jis viešai pasakė. Gerbiamasis kolega, kalbėjimasis telefonu, arba telefono limitas, nėra privilegija, tai yra darbo instrumentas visiems, taip pat ir tam. Kam mes apie save kažką skleidžiame?
PIRMININKAS. Gerbiamasis J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tik priminsiu, kokia buvo vadinamoji dauguma, kad iš pirmo karto net negalėjo išsirinkti savo Seimo Pirmininko. Viską labai aiškiai matome, kolegos. Apgailestauju. Linkiu sėkmės jums bent opozicijoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Emanuelis. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Būdamas tolerantišku žmogumi, žinoma, aš… Man atrodo, suklydau balsuodamas. Jeigu įmanoma, užregistruokite mano balsavimą tokį, koks buvo visos frakcijos. Ačiū.
PIRMININKAS. O koks frakcijos buvo, aš neatsimenu?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, siūlau ypatingos skubos tvarka priimti šio straipsnio pakeitimą. Nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Taigi kviečiu visus balsuoti. Atsiprašau, motyvai. (Balsai salėje) Motyvai už ir prieš. Kolegos, sekundę! Mes tikrai geranoriškai norime sudaryti jums galimybę. Nuomonė už – A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nesiruošiau kalbėti šiuo klausimu, tačiau nustebino ne taip seniai buvusių valdančiųjų pozicija ir tai, ką visada buvęs premjeras deklaravo, konstruktyvumas, kompetencija, žinojimas, kaip vyksta pirmininkavimas Europos Sąjungai, kaip vyksta pasiruošimas pirmininkauti, kaip suskirstytos pirmininkaujančios šalys po tris valstybes, troikas, kad darbas yra ne tik tą pusmetį, kai vyksta pirmininkavimas, stebina ne taip seniai buvusių valdančiųjų pozicija ir požiūris, kad pirmininkavimas yra tik pietų ir vakarienės valgymas, kiek supratau iš Konservatorių frakcijos seniūno kalbos. Iš tiesų man, kaip jaunam parlamentarui, labai gaila dėl tokio riboto pirmininkavimo suvokimo ir dėl riboto atsakomybės už sėkmingą pirmininkavimą suvokimo.
Ne taip seniai buvęs premjeras A. Kubilius, čia iš tribūnos kasmet kalbėdamas, kaip netolimos valstybės raidos pagrindinį prioritetą įvardino pirmininkavimą Europos Sąjungai, kad tai yra precedento neturintis iššūkis Lietuvai. Lietuva dar niekada nėra pirmininkavusi Europos Sąjungai ir su tuo iššūkiu tikrai turime sėkmingai susitvarkyti. Europos reikalų komiteto yra 5 pavaduotojai. Taip, ponas V. Stundys teisus sakydamas, kad stiprinami ministerijų etatai, stiprinama kompetencija. Tai yra labai teisinga. Lietuvos atstovybė Briuselyje taip pat yra stiprinama, tai yra teisinga. Natūralu, kad ir parlamentas tam, kad pirmininkavimas būtų sklandus, sėkmingas ir be jokių trikdžių, irgi turi stiprinti savo dimensiją. Tai susiję ir su Europos reikalų komitetu, kaip vienu pagrindinių komitetų, kurie sprendžia pirmininkavimo klausimus. Natūralu, kad ir Seimo vadovybės turi būti sprendžiami lygiai tokie pat klausimai, nes krūvis padidėja ne tik atskiroms institucijoms, bet krūvis padidėja visam valstybės valdymo aparatui. Tai yra ir Seimui, ir ministerijoms… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, gerai, suprantame. Gerbiamieji kolegos, ir jūs kartais truputėlį viršijate keletu sekundžių. Andriau, prašau.
A. MAZURONIS (TTF). Būkite atsakingi ir nors toje vietoje, kur visada tariamės, kad nepolitikuojame, tai yra pirmininkavimas Europos Sąjungai.
PIRMININKAS. Andriau!
A. MAZURONIS (TTF). Nepolitikuokime šioje vietoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Noriu visų paprašyti, visų be išimties Seimo narių, jeigu viršysime limitą, jūs nepykite, 3–4 sekundes ir mes privalėsime išjungti mikrofoną. To pageidaujate visi. Aš taip suprantu iš jūsų reakcijos. Taip ir darysime.
Nuomonė prieš – K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kiekybė į kokybę ne visuomet pereina ir ta priklausomybė tarp jų ne visuomet yra. Šis atvejis kaip tik yra tipinis, kad kiek mes dabar turime pavaduotojų, mano supratimu, visiškai užtenka tam, kad mes gerai atliktume tą funkciją, o taupymas valstybėje nėra pasibaigęs. Visi mes kalbame apie tai, kad ir ekonominis augimas lėtėja, ir kad pinigų biudžetuose trūksta. Šitos pareigybės įvedimas per ketverius metus kainuos per 300 tūkst. Lt. Tai, mano nuomone, gana dideli pinigai. Į tai įeis ne tik telefonas, apie ką kalbėjo, bet, aišku, automobilis, algos padidinimas, sekretoriatas ir kitos išlaidos, kurių, mano supratimu, tikrai galėtume ir nedaryti. Tiesiog gal padidinkime reikalavimus dabartiniams pavaduotojams, geriau padalinkime tas funkcijas, kurios bus ateityje reikalingos, ypač kitiems metams. Taigi aš tikrai siūlau nepritarti laikantis vis dėlto taupumo principų, kurių mums reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar yra norinčių kalbėti. Nuomonė už – gerbiamasis J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš iš tikrųjų kalbėdamas svarstymo metu argumentavau, kad ir tas rimtas iššūkis mūsų valstybei – pirmininkavimas Europos Sąjungai yra labai svarbi priežastis. Antras dalykas, kad iš tikrųjų išaugusi opozicija ir jų frakcijų atstovavimas taip pat labai svarbus argumentas. Bet mane šiek tiek sutrikdė profesoriaus K. Glavecko pasisakymas, kad net ir šimtus tūkstančių čia suskaičiavo, kiek per ketverius metus gali kainuoti, bet aš išgirdau, kad mano kolegė krašto apsaugos ministrė savo viceministrą išsiunčia į Jungtines Tautas atstovauti, kur valstybei per metus kainuos 500 tūkst. Galbūt tą sprendimą reikės peržiūrėti, jeigu iš tikrųjų, kaip jūs sakote, tokie motyvai yra svarbūs. Aš kol kas pasilieku prie savo nuomonės, kuri ne tokia brangi, kaip profesorius pasakė, Seime, o dėl krašto apsaugos dar pagalvosime. Ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, turiu keturis argumentus, kodėl esu prieš. Visų pirma, Europos Parlamentas – bemaž 760 parlamentarų turi 14 pavaduotojų ir tikrai ne visos šalys narės turi savo pavaduotojų kvotą.
Kita vertus, opozicijai yra numatytos dvi arba trys vietos tarp Seimo vicepirmininkų. Niekas nenorite kalbėti, kad opozicijai duokime tas tris. Opozicijai, be jokios abejonės, tik dvi ir valdančioji dauguma paskirtų dar vieną savo vicepirmininką ir tokiu būdu Seimo vadovybėje padidintų savo įtaką ir Seimo valdyboje. Nelabai gerai iškreipti tokį santykį.
Trečias dalykas. Socialdemokratai jau dabar turi du Seimo vicepirmininkus. Galėtų atsisakyti vieno Seimo vicepirmininko, jeigu reikia užganėdinti valdančiosios koalicijos, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcijos poreikius, tačiau neinama šituo keliu, kad ieškotų balanso tarp Seimo vicepirmininkų, iš savo tarpo, savo kvotos sąskaita išspręstų.
Ir paskutinis dalykas. Pasakykite, gerbiamieji, jeigu sakote, kad tik metams bus tas naujas septintasis Seimo vicepirmininkas, kuris bus tas septintasis? Kaip suprantu, jis turės būti iš valdančiosios daugumos, kurio bus atsisakyta. Dabar pasakykite, kas tai bus – V. Gapšys, K. Komskis, A. Sysas, G. Kirkilas ar naujai paskirtas, tarkime, iš Lenkų rinkimų akcijos? Logiškiausia būtų, kad pasibaigus pirmininkavimui septintuoju Seimo vicepirmininku būtų laikomas G. Kirkilas, kuris yra Europos reikalų komiteto pirmininkas ir būtent jis netektų Seimo vicepirmininko kėdės kitų metų pradžioje. Mano toks siūlymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, kad spėjote per tą laiką. Gerbiamasis V. Gapšys – nuomonė už.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų dėliojami labai rimti darbai ir labai rimti iššūkiai Europos Sąjungos pirmininkavimui. Seimas lygiai taip pat atliks svarbų vaidmenį, todėl manome, kad struktūra turi būti tam pasirengusi. Deja, mes matome, kad valdantieji, kurie buvo praėjusią kadenciją, į tai žiūrėjo gana atsainiai ir dabar turime tokią situaciją, kad specialistai netgi išeina iš komitetų, nes ateina pirmininkavimo laikotarpis ir tam yra nepasirengta. Todėl aš manau, kad tokio požiūrio, koks buvo tada, mes turėti negalime.
Dėl finansinių dalykų, aš manau, kad kol bus žiūrima dėl Krašto apsaugos ministerijos, ten dar pažiūrėsime paskutines išlaidas viešiesiems ryšiams, manau, kad tikrai pinigų užteks ir dar liks kitiems svarbiems dalykams, jeigu gerai įvertinsime tai, ką padarė buvę valdantieji.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai realiai ir sąžiningai sau pasižiūrėkime į šitą procesą, kuris dabar vyksta. Aš jį suprantu ne kaip kitaip, o kaip postų dalybas. Iš tikrųjų rodome labai negatyvų pavyzdį Lietuvos žmonėms. Kalbame apie taupymą, apie sunkią dar dabar tebesančią ekonominę padėtį, o patys štai šituo procesu parodome visiškai kitokį elgesį. Ar tokių rekordų siekimas išties yra šitos valdančiosios daugumos prioritetas ir tikslas? Buvo aktyviai pasipriešinta būtinumui, kad reikia įsteigti tam tikras komisijas, sakykim, kad ir tą pačią Regioninės plėtros ar Šeimos politikos. Sakėte, kad tai yra papildomos išlaidos ir to nereikia daryti. Tai iš tikrųjų būtų pareikalavę daug mažesnių lėšų. Pirmininkavimas Europos Sąjungai tikrai neturi tapti priedanga. Negi šeši Seimo Pirmininko pavaduotojai pritrūks kompetencijos ar jų nepakanka? Šitas balsavimas, kuris ką tik įvyko dėl mano kolegos A. Matulo pataisos, iš tikrųjų akivaizdžiai parodė, kad yra būtent ne taip, nes jeigu būtų pritarta, kad Pirmininko pavaduotojo reikia tik metams laiko ir tik dėl pirmininkavimo, balsavimas kairėje pusėje būtų pademonstruotas visiškai kitoks. Iš tikrųjų įvardindama savo požiūrį ir įvardindama tikruosius tikslus, kad tai yra postų dalybos, aš siūlau nepritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Nuomonė už – gerbiamasis V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš tiktai norėčiau pataisyti profesorių K. Glavecką. Gal ir ne visai tinka taisyti. Nežinau, kaip jis suskaičiavo tuos 300 tūkst., bet daryčiau prielaidą, kad jis neminusavo Seimo nario išlaidų ir dirbtinai pakėlė šitą kainą. Iš tiesų ta kaina yra ne 300 tūkst., o kelis kartus mažesnė, nes Seimo narys, kuris gauna atlyginimą, jau gauna. Jam prisideda tapus pavaduotoju iš esmės nedidelė suma. Bet aš tikrai galėčiau pasakyti dėl pirmininkavimo, nes tam reikia šitos pozicijos, galimybę, kaip mes iš tikrųjų galėtume tuos pinigus atrasti. Reikėtų, kad gerbiamasis R. Dagys sugrąžintų į biudžetą 300 tūkst., kurių per jo veiksmus ir neteisėtą atleidimą iš darbo valstybė neteko. Mes galėtume padengti ne tiktai būsimo reikalingo pavaduotojo, bet ir dar keleto pavaduotojų išlaikymą Seime.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu kalbėti… Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kuris nuolat ginate žmogų, padariusį 1,5 mln. žalą, Darbo biržos direktorių, ir tai teismas konstatavo, turėkite nors šiokį tokį saiko jausmą.
Dabar apie visą šitą jūsų sugalvotą planą. Apie kokius čia didžiulius įsipareigojimus ir darbą Europos Sąjungoje jūs kalbate? Jūs rengiatės pirmininkauti. Ką darys Seimas? Seimas turės porą Seimo forumų, kuriems užtenka pirmininko ir poros pavaduotojų. Komitetų pirmininkai organizuos profilinių komitetų posėdžius. Atkreipiu dėmesį, komitetų pirmininkai. Europos reikalų komitetas turi savo dar penkis pavaduotojus, kurie gali organizuoti kitokius visus darbus. Visus kitus posėdžius organizuoja ministerijos ir Vyriausybė. Kam tas septintas jūsų pavaduotojas? Nebent tas žmogus vertėjaus likusiems šešiems pavaduotojams, jeigu jie nemoka kalbos.
Dabar apie jūsų kainą, gerbiamasis Mazuroni. Du papildomi padėjėjai nieko nekainuoja, papildomos parlamentinės išlaidos nieko nekainuoja, mašina nieko nekainuoja, vairuotojas nieko nekainuoja. Tiesiog nieko nekainuoja. Ta dauguma, kuri turi tiek pat vietų, kiek anksčiau kita turėjo, konstatuoja tai, kad mes dabar jau gyvename pertekliuje ir galime papildomai steigti etatus todėl, kad mums šauna į galvą, nes pirmininkavimo procedūrai septinto nereikia. Aš jau išvardijau, ką mes darysime čia, Seime. Niekur tas septintas pavaduotojas nereikalingas šioje vietoje. Tada prašom taip ir sakyti: mums kitaip nepavyksta susitarti, mums reikia dar vieno posto, kad visi būtų patenkinti. Bet tai per didelė kaina. Gaila, negirdžiu pagrindinių kalbėtojų socialiniais klausimais – A. Syso ir V. P. Andriukaičio, kuris aną kartą labai prieštaravo keturiems pavaduotojams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi, buvo išsakytos keturios nuomonės už, keturios prieš. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24 straipsnio pakeitimo“ projektą, kviečiu visus balsuoti.
Šio statuto priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 117: už – 73, prieš – 40, susilaikė 4. Taigi, Seimo statuto 24 straipsnio pakeitimas yra priimtas.
10.51 val.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIP-65. Pranešėjas – gerbiamasis V. Bukauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vakar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektą Nr. XIIP-65. Buvo gauta Teisės departamento išvada, komitetas nepritarė. Buvo gautas Seimo narių teiktas pasiūlymas – komitetas taip pat nepritarė. Buvo kitų grupės Seimo narių teiktas pasiūlymas, taip pat komitetas nepritarė. Komiteto išvada – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-65, komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Paskui dėl pasiūlymų jūs galėsite atsakyti ir pateikti autorei pasiūlymus pakomentuoti. Kviečiu visus kalbėti dėl šito nutarimo.
Kviečiu pirmąjį į tribūną V. Stundį – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Būtų kelios esminės pastabos dėl teikiamo nutarimo projekto. Bandysiu kalbėti šiek tiek atsiremdamas į spalio 26 d. ir lapkričio 10 d. Konstitucinio Teismo išvadas. Šiuose teisės aktuose yra pasakyti esminiai dalykai, kurių mes negalėtume ignoruoti priimdami sprendimą dėl teikiamo nutarimo atšaukti, panaikinti jau priimtą nutarimą. Tai viena.
Antra. Pateikimo metu sakyti argumentai, kad būtina panaikinti ankstesnį Seimo nutarimą, yra nepakankami ir neįtikinantys. Iš esmės buvo pasakyti tiktai trys argumentai: reikia organizuoti pakartotinius rinkimus, dėl to Rinkimų komisijos formavimo procedūra gali užtrukti ir nebus pasiruošta deramai tų rinkimų organizavimui, pamirštant, kad VRK, viena šiame procese atlikdama svarbų vaidmenį, turi labai rimtus talkininkus – apygardų komisijas.
Taip pat nuskambėjo mintis, kad siūloma sankcija nutraukti VRK įgaliojimus yra per griežta ir neadekvati pažeidimams. Pabandysiu tai paneigti kituose savo kalbos punktuose.
Trečias argumentas, kuris skambėjo iš pateikėjų, kad už rinkimų procedūras atsako ne tik Vyriausioji rinkimų komisija, bet ir apygardų rinkimų komisijos, kitaip sakant, dalijasi atsakomybę ir tarsi anų institucijų vaidmuo ir reikšmė būtų, na, šiuo atveju svarbesnė.
Taigi, Konstitucinis Teismas labai aiškiai savo išvadose kvalifikavo šių pastarųjų rinkimų pažeidimų pobūdį. Konstitucinio Teismo išvadoje gana aiškiai sakoma, kad masinis sisteminis rinkėjų papirkimas, skatinant dalyvauti ar nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už vieną ar kitą kandidatą arba vieną ar kitą žmogų reitinguoti partijos sąraše, yra laikytinas šiurkščiu, atkreipiu dėmesį, šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų pažeidimu ir rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principų pažeidimu.
Ir dar kas labai svarbu, Konstitucinis Teismas aiškiai sako, kad tokių principų pažeidimas sudaro apskritai prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, taigi, gali apriboti arba išvis paneigti tautos aukščiausiosios suverenios galios raišką per tautos atstovybę. Rinkimų pažeidimas čia traktuotinas ypač reikšmingai, tai nėra šiaip sau koks nors procedūrinis pažeidimas, o pažeidimas, kuris gali turėti įtakos tautos atstovybės legitimumui patvirtinti. Tai viena.
Antra. Konstitucinis Teismas savo išvadose labai aiškiai paaiškino konstitucinę Vyriausiosios rinkimų komisijos svarbą visoje sandaroje, VRK vaidmenį ir jos pareigas. Atkreipiu dėmesį, kad Konstitucinis Teismas aiškiai sako, kad konstitucinė VRK paskirtis yra organizuoti rinkimus taip, kad jie nekeltų jokių abejonių, taip pat šita paskirtis suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinti demokratiški, laisvi ir teisingi rinkimai. Taip pat konstitucinė paskirtis suponuoja, kad VRK yra įpareigota imtis tokių priemonių, kad būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams. VRK vaidmuo ir pareiga yra neabejotinai labai aiškiai fiksuota Konstitucinio Teismo nutarimuose.
Kitas dalykas. Tas pats Konstitucinis Teismas labai aiškiai kvalifikavo, kad keliais atvejais buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai ir VRK nesiėmė iš esmės adekvačių veiksmų tiems pažeidimams užkirsti. Galiu pacituoti: „Vyriausioji rinkimų komisija tinkamai šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti esminę įtaką tikrų ir teisingų (tarkime, Biržų–Kupiškio vienmandatės rinkimų apygardos) rezultatų nustatymui, kurie buvo nurodyti ir specialiosios darbo grupės išvadoje, netyrė ir nevertino.“ Taigi, Konstitucinis Teismas aiškiai sako, kad atskirais atvejais VRK savo vaidmens neatliko.
Šitai suponuoja, kad įstatymų leidėjas iš esmės turi pareigą taikyti VRK sankcijas. Sankcija, pasirinkta įvertinant šiurkštų pažeidimų pobūdį, – įgaliojimų nutraukimas. Todėl teikiamas nutarimo projektas naikinti aną sprendimą tikrai neturi jokio juridinio pagrindo.
Mūsų balsavimas, tuoj pat vyksiantis balsavimas, iš esmės reikš mūsų poziciją dėl svarbios institucijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, veiklos, atsakomybės vertinimo. Akivaizdu, kad VRK neatliko tų funkcijų, kad nekiltų jokių klausimų dėl Seimo kaip tautos atstovybės teisėtumo ir legitimumo. Manau, kad mūsų sprendimas turėtų būti iš tikrųjų pasvertas, pagrįstas ne emocijomis ir noru ką nors reabilituoti, o supratimu esmės ir tuo, ką pasakė galų gale Konstitucinis Teismas savo išvadose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną R. Šimašių. Kalbės savo vardu – iki 5 min.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Vyriausioji rinkimų komisija yra labai svarbi institucija, ir vien dėl to šis darbotvarkės klausimas vertas rimtos diskusijos. Tačiau noriu kalbėti dar ir dėl kito dalyko. Vis dėlto tai, ką nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija, tai, ką vėliau nagrinėjo Konstitucinis Teismas, buvo ne šiaip paprasti einamieji dalykai. Tai buvo labai rimti dalykai, susiję su teisės principais ir tuo, kaip reikėtų traktuoti teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai ar kitoms institucijoms. Mūsų sprendimas su tuo susijęs. Noriu pasakyti viską nuo pradžių.
Mes visi žinome, kad šie rinkimai buvo su rimtos abejonės ženklu. Vėliau Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir visuomenėje vyko diskusija, ką galima daryti, ypač daugiamandatėje apygardoje. Vyravo tokia nuomonė: kadangi įstatymas nustato, kad arba reikia rezultatus palikti galiojančius ir patvirtinti, arba nepatvirtinti rezultatų visiškai, tai ir yra dvi galimybės, kurias Vyriausioji rinkimų komisija turi. Iš tiesų trečia galimybė, tarpinis variantas, buvo atmestas remiantis formaliaisiais kriterijais.
Konstitucinis Teismas, kaip žinoma, turėjo kiek kitokią nuomonę, mano supratimu, labai pagrįstą, ir aš pats tą nuomonę prieš tai buvau išsakęs. Jeigu yra tokia galimybė, nustatyta įstatyme, nedaryti nieko arba padaryti kažką labai radikalaus, tai savaime suponuoja ir principą, kad galima padaryti ir tam tikrus žingsnius, kurie atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Šiuo atveju tai būtų dalies balsų, dėl kurių iškelta pagrįsta abejonė, eliminavimas. Konstitucinis Teismas tai padarė. Jis pasakė, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepagrįstai nepasinaudojo šia galimybe, kitaip tariant, nepagrįstai žiūrėjo per daug formalistiškai į teisę, per mažai lanksčiai, ir netaikė iš esmės protingumo kriterijaus.
Aišku, kai ankstesnės kadencijos Seimas vėliau svarstė tuos klausimus, tai atrodė gana keistai, kai buvo nepritarta Konstitucinio Teismo sprendimui, bet buvo palikta komisija. Tai sukėlė tam tikrą painiavą, ir pats nutarimas, kurio atšaukimą mes šiandien svarstome, tikrai sukelia rimtų abejonių. Aš pats, kaip teisingumo ministro pareigas einantis, dariau tikrai rimtą analizę, ar galime siūlyti tuos pačius kandidatus į naują komisiją, ar ne. Mano išvada tikrai nėra kategoriška, bet manau, kad galima atsižvelgiant ir į tai, ką diskutavo ano nutarimo šalininkai ir priešininkai. Niekas nenorėjo, kad būtų uždrausta tiems žmonėms, kurių daugelis tikrai labai kvalifikuoti, ateityje dalyvauti valstybės tarnyboje ir bet kokioje rinkimų komisijoje. Todėl iš tiesų galima sakyti, kad, nepaisant abejonių, nutarimas, kurį ruošiamės čia atšaukti, vis dėlto yra pagrįstas ir turėjo rimtą teisinį pagrindą.
Dar kartą noriu atkreipti dėmesį į tai, ką sakiau jau anksčiau, kad Lietuvos teisininkų draugijos išsakytas argumentas, kad Seimo nutarimas neva neturėjo pagrindo, yra netikslus vien dėl elementarių dalykų, kad Teisininkų draugija, su visa pagarba, supainiojo žodžius „veika“ ir „veikla“. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kad dėl veikos reikia atleisti. Įstatymas tą numato, kad dėl veikos atleidžiama, apie veiklą net nekalbama, tai yra nebūtina nustatyti sisteminių pažeidimų, užtenka ir vieno, bet labai svarbaus. Čia tas ir buvo.
Iš tiesų noriu atkreipti dėmesį dar į vieną dalyką. Kai gerbiamoji I. Šiaulienė prieš kelias dienas pateikė šį nutarimo projektą, kad būtų atšauktas anas nutarimas, pateikimo metu įsivėlė rimtų klaidų. Pasitikslinau, nes buvo sakoma, kad buvo sunku rasti žmones į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad neatsiranda žmonių. Kai aš paskelbiau (buvo likusi mažiau kaip savaitė), kad siūlykitės arba siūlykite pretendentus į aštuonias vietas, kurias teikia teisingumo ministras, buvo 36 kandidatai. Iš jų tikrai ne tik aštuntukas buvo tie, kurie yra kvalifikuoti ir labai garbingai gali atlikti tas funkcijas. Sakyti, kad žmonių nėra, mes neturime pagrindo, juo labiau iki gruodžio 3 d. buvo įpareigota ir Teisininkų draugija, ir teisingumo ministras pateikti po aštuonias kandidatūras. Teisininkų draugija tą padarė dar lapkričio mėn., o aš, kaip einantis pareigas, tai padariau laiku, gruodžio 3 d. Dabar yra pateiktas sąrašas žmonių, nebūtinai tapatus, dalis tų žmonių, dalis kitų, ir atrodo gana keistai tas toks „pakabinimas“. Procesas vyko Seimo prašymu. Kas vyksta dabar, kaip tai atrodo? Ganėtinai nesolidu, žiūrint ne tik iš šios salės, bet ir kas vyksta už tos salės ribų.
Baigdamas noriu akcentuoti, kad nors Vyriausioji rinkimų komisija, nedrįstu pasakyti, kad dirbo blogai, daugelis žmonių tikrai kvalifikuoti, bet priimti sprendimą atstatydinti ją buvo už ką. Tam yra ir įstatymų nustatytas pagrindas, ir rimtas pagrindas, apie kurį kalba Konstitucinis Teismas. Galiausiai tai yra labai rimtas signalas bet kuriai institucijai, kad teisę reikia taikyti ne formaliai, bet taip, kad jinai duotų efektą ir rezultatą. Todėl aš kviečiu vis dėlto laikytis tos pozicijos, kuri buvo išsakyta anksčiau, ir nutarimo, atšaukiančio aną nutarimą, nepriimti.
PIRMININKAS. Kolega, jūsų laikas baigėsi.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį P. Auštrevičių. Jis kalbės Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Turite galimybę kalbėti iki 7 min.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Seimo Pirmininke, mielieji kolegos! Politinės visuomenės reakcija į 2012 m. Seimo rinkimus buvo aštri ir ganėtinai nevienareikšmiška. Aš manau, kad tiek komentarai, tiek ir pavienių asmenų, piliečių pasisakymai parodė vieną aiškią išvadą – Vyriausioji rinkimų komisija nesugebėjo deramai kontroliuoti, laiku priimti ir visiškai įgyvendinti savo sprendimų. Aš manau, kad praeito Seimo sprendimas nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus yra visiškai pagrįstas.
Kolegos, iš tiesų rinkimai, kurie išsiskyrė daugeliu aspektu, 2012 m. rinkimai, buvo būtent tokie, iš kurių mes galime daryti toli einančias išvadas, mokytis nebūtinai gerąja prasme, baigėsi ne taip seniai. Tačiau aš vis dėlto daryčiau išvadą, kad mūsų pačių, tų, kurie privalo spręsti atsakingai, politinė atmintis yra trumpesnė nei laiko tarpas, kuris skiria mus nuo rinkimų. Kodėl taip atsitiko? Kodėl mes iš naujo grįžtame prie to, kas atrodė ne taip seniai visiems suprantama ir nereikalauja jokių klausimų? Aš manau, kad tai yra noras peržvelgti ir peržiūrėti Konstitucinio Teismo sprendimus. Tikrai, Konstitucinio Teismo sprendimai ne kiekvienai politinei jėgai buvo vienodai malonūs, palankūs, ir tai savotiškai yra politinis revanšizmas.
Mielieji kolegos, štai lapkričio 14 d., kai mes priėmėme tą sprendimą, kuris atrodė suprantamas ir pagrįstas, net 20 Socialdemokratų frakcijos narių jį palaikė. Tuo metu niekam nekilo abejonių, niekas neišsakė argumentų arba nesiėmė jokių veiksmų, jų manymu, neteisingam sprendimui atidėti arba nepriimti. Kas atsitiko per tą laikotarpį? Padarytos kažkokios esminės išvados? Pertvarkyta ir naujai organizuota Vyriausioji rinkimų komisija? Pasikeitė visuomenės nuostatos dėl buvusių rinkimų? Nieko panašaus!
Kolegos, politiškai spekuliuojame, nesilaikome ankstesnių sprendimų, tai ir neprašykime, kad rinkėjai mūsų atžvilgiu būtų tęstinai ištikimi. Jeigu mes mėtomės, rinkėjai mėtosi taip pat.
Kolegos, registravome pataisą, siūlančią, kad Vyriausioji rinkimų komisija, jeigu jau bus priimtas toks sprendimas, tai yra kompromisinis pasiūlymas, turėtų įgaliojimus veikti iki birželio 1 d. Tai iš tiesų kompromisas, aš manau, protingas kompromisas, realus kompromisas, kuris leistų per tą laiką, pirma, organizuoti ir įgyvendinti rinkimus, kuriuos, mes žinome, turėsime kitų metų pradžioje; antra, apibendrinti rinkimų rezultatus, priimti reikiamus sprendimus ir baigti savo veiklą. Per tą laiką, neabejoju, sudaryta darbo grupė galėtų parengti apskritai naujus Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo principus, o pasiūlymų netgi buvusiame Seime ir prieš tai buvusiame Seime netrūko, pasiūlyti reikiamus kandidatus į tas vietas, kreiptis į politinę visuomenę, į grupes, kad jie teiktų savo kandidatus, ir viskam mes turime pakankamai laiko. Pusė metų yra ilgas laikas valstybės gyvenime, jeigu mes norime išspręsti tokį klausimą.
Dabar, kolegos, sakyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija gali tęsti veiklą, nes nebuvo išsakyta jokių priekaištų, tai apskritai abstrahuojasi nuo išsakytos politinės kritikos tiek iš politinės visuomenės, tiek iš politinių partijų, ir tai yra perdėm neteisinga. Cituoju, kolegos, Konstitucinio Teismo išvadą, tiksliau, sprendimą. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reitingo balsus ir minėtų kandidatų vietą galutinėje kandidatų į Seimo narius sąrašo vietoje nustatyti pažeidimai turėjo esminę reikšmę rinkimų rezultatams, tai yra tam faktui, kad paminimi trys tuo metu išrinkti Seimo nariai yra išrinkti į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Taip pat minėta, kad Vyriausioji rinkimų komisija šių pažeidimų įtakos Seimo rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje nevertino. Kitaip tariant, Vyriausioji rinkimų komisija ne iki galo atliko savo darbą ir nepriėmė tų sprendimų, kurių mes iš jų tikėjomis.
Antra. Kylančių reikalavimų įvertinti inter alia konkrečias rinkimų proceso aplinkybes, turinčias reikšmės rinkimų rezultatų nustatymui… taip pat nebuvo nustatyti ir įvertinti. Kita išvada.
Todėl, kolegos, aš kreipiuosi į jus, prašydamas paremti mūsų kompromisinę pataisą. Sutinku, rinkimus reikia organizuoti, bet per tą laiką deramai, profesionaliai ir reikiamai sudaryti naują rinkimų komisiją mes neturėsime pakankamai laiko, taigi siūlau pratęsti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus iki birželio 1 d. Tuo mes padarytume racionalų ir optimalų sprendimą. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju Petrui už sutaupytą laiką. Kviečiu į tribūną P. Gražulį. Petras kalbės savo vardu. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis kolega Auštrevičiau, ką tik kalbėjai, kad tuo metu, kai buvo priiminėjamas sprendimas, kad reikėtų paleisti Vyriausiąją rinkimų komisiją, remiantis Konstitucinio Teismo išvada… Deja, ir tada, ir dabar laikausi tos pačios pozicijos, ir mūsų frakcijos nariai laikosi tos pačios pozicijos, kad Konstitucinis Teismas vien tik dėl laiko stokos, t. y. per 47 val., negali rimtai įsigilinti ir išspręsti visų šitų problemų, kurios iškilo.
Kitas esminis dalykas. Gerbiamieji, atkreipkite dėmesį, kad Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad praeituose Seimo rinkimuose, kuriuose laimėjo konservatoriai, pažeidimų buvo užfiksuota daug daugiau negu per šiuos rinkimus, bet šauksmo ir triukšmo buvo daug mažiau, nes tos jėgos, kurios pralaimėjo, moka pralaimėti, susitaikyti su pralaimėjimu ir pasveikinti laimėtojus.
Deja, gerbiamieji konservatoriai, jūs sukėlėte triukšmą ir nuolat dabar keliate triukšmą visuomenėje dėl to, kad jūs nemokate susitaikyti su pralaimėjimu. Taip, aš noriu pasakyti jums, jeigu mes pralaimėjome, tai mes mokame susitaikyti, kitaip negu jūs.
Tai yra esminė jūsų problema. Jeigu pažiūrėsime į tai, kas vyko Seime ne vien tik šiuo aspektu, t. y. Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo vertinimu aspektu, bet ir į tai, kad Seimas, demokratiškiausia institucija, nuteisė už akių tris Seimo narius, net nepakviesdama į Seimo salę, pasakydama prieš visą Lietuvą, kad jie yra balsų papirkinėtojai, ir šitaip, kaip sakoma, pasielgė prieš visą tautą, žinote, kas tai yra? Sovietmečiu buvau teisiamas, bet mane teismas išklausė.
Aš buvau, gerbiamasis Petrai, užregistravęs tada Seimo nutarimo projektą. Bent pakvieskime, suteikime žodį tiems, kuriuos kaltiname. Bet jūs, gerbiamasis Petrai, nepalaikėte tokios mano iniciatyvos, jums labai demokratiška ir liberalu teisti už akių. Štai koks yra buvusio Seimo darbas! Man atrodo, kad šis Seimas tas klaidas, kurias jūs padarėte, tikrai turi ištaisyti ir taiso tas klaidas.
O jeigu kalbėsime apie tas nuoskaudas, tai partija Tvarka ir teisingumas tikrai turėtų daugiausia nuoskaudų, nes matome tuos dvigubus standartus ir esame įsitikinę, kad jeigu būtų kitokie rezultatai K. Komskio naudai, Šilutės–Šilalės rinkimų apygardos… pavyzdžiui, ne K. Komskio, (…) rezultatai nepanaikinti. Lygiai taip pat manome, kad ir dėl Visagino būtų kitokie sprendimai, jeigu ten būtų laimėjęs kitas kandidatas. Matome visus šiuos dvigubus standartus, bet sugebame peržengti per save, ir kadangi tauta nori, kad Seimas ir Vyriausioji rinkimų komisija galų gale geriau pasiruoštų rinkimams, kurie bus organizuojami kovo mėnesį, dabar keisti komisijos sudėtį tikrai ne vieta.
Ateis laikas, galbūt tikrai bus pateikti nauji įstatymų projektai, kaip kitaip organizuoti pačią Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį, kad ji būtų mažiau įtakojama, kad ji būtų objektyvesnė. Kiekvienas Seimo narys turi iniciatyvos teisę ir frakcijoje kiekvienas turi iniciatyvos teisę rengti įstatymų pataisas, jas teikti. Manau, jeigu bus pateiktos tvarkingos ir objektyvios įstatymo pataisos, negalvokite, kad jeigu opozicija pateiks, tai valdančioji dauguma būtinai taip elgsis, kaip jūs elgiatės, ir bet kokią iniciatyvą bandys sužlugdyti.
Aš manau, šiandien reikia baigti šitas diskusijas, leiskime Vyriausiajai rinkimų komisijai dirbti, pripažinkime, kad šiuose rinkimuose nebuvo daugiausia nusižengimų. tikrai daugiau nusižengimų buvo ankstesniuose Seimo rinkimuose, bet pagrindinis dalykas, kad per šiuos rinkimus buvo rėkiama daug kartų garsiau, keliamas didelis triukšmas, kad Lietuva pavojuje, nes konservatoriai pralošia rinkimus. Balsuokime už šitą Seimo nutarimą ir netrypčiokime vietoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Visi norintys kalbėti, išsakyti savo nuomonę buvo tribūnoje, išsakė. Dabar kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką gerbiamąjį V. Bukauską į tribūną. Yra Seimo narių pasiūlymų. Tiesiog pakviesiu Seimo narius pakomentuoti savo pasiūlymus, o komiteto pirmininką išsakyti komiteto nuomonę. Pirmieji, kurie teikia pasiūlymus, yra P. Auštrevičius, V. Gailius, D. Teišerskytė, J. Razma ir V. Stundys. Kuris iš jūsų kalbės? P. Auštrevičius kalbės dėl pasiūlymo? Prašom, Petrai.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, aš jau diskusijoje paminėjau argumentus, kodėl manau, kad nustatydami papildomai Vyriausiajai rinkimų komisijai įgaliojimus iki birželio 1 d., mes tikrai elgtumės politiškai atsakingai ir administraciškai racionaliai. Kartoju, kolegos, per tą laiką būtų organizuoti ir įgyvendinti rinkimai, priimtos išvados, padaryti galutiniai sprendimai ir komisija galėtų garbingai išsiskirstyti. Piliečiai pasakė savo nuomonę, kolegos. Aš kreipiuosi į P. Gražulį, kodėl jis badavo po rinkimų. Tai jeigu rinkimai buvo tvarkingi ir viskas gerai, kodėl Petras badavo, kodėl vaikščiojo kaip šmėkla?
Aš noriu pasakyti, kolegos, kad nepriimu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto argumentų, kad jeigu mes nustatome jiems iki birželio 1 d., tai jie neturės motyvacijos dirbti. Kolegos, klausykite, visiems mes dažnai nustatome baigtinius įgaliojimus. Teisėjai turi savo, net Seimo kadencija trunka ketverius metus. Tai negi paskutinį 2016 metų pusmetį apskritai mūsų darbas bus bevertis? Kolegos, tai ne argumentas. Priimkime brandų sprendimą ir per tą laiką mes priimsime visus reikalingus sprendimus. Neabejoju, kad opozicija dirbs taip pat konstruktyviai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, kviečiu pakomentuoti ir išsakyti komiteto nuomonę.
V. BUKAUSKAS (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išsamiai svarstė pranešėjo teiktą pasiūlymą, komiteto nuomonė – nepritarti šiam siūlymui. Kaip ir minėjau, Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla buvo įvertinta neadekvačiai ir atkreiptinas dėmesys, kad pritarus šiam siūlymui būtų tikslinga keisti ir Seimo nutarimo Nr. XIP-2415(2) 2 straipsnį, nes iki 2012 m. gruodžio 3 d. pasiūlytos kandidatūros į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius po pusmečio neabejotinai turėtų būti keičiamos, todėl komitetas ir nepritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Dabar nuomonės dėl šito pasiūlymo už ir prieš. Galite truputį pailsėti, po to, kai bus kitas pasiūlymas, vėl pakviesiu į tribūną. Gerbiamasis E. Šablinskas – už. Gerbiamasis Eduardai, jūs turite kalbėti už. Dėl P. Auštrevičiaus pasiūlymo jūs dabar kalbate? Ne? Tai jūs vėl atvirkščiai užsirašėte. Dabar dėl šito straipsnio yra pasiūlymai, svarstymo stadija. Aš taip įsivaizduoju, jūs norite kalbėti prieš? Jūs prieš kalbate? Gerbiamasis Andriukaiti, prašom įjungti mikrofoną. Kolega kalbės prieš šitą pasiūlymą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Petrai Auštrevičiau, jums tenka įsiklausyti į R. Šimašiaus argumentus. Aš labai įdėmiai klausiau R. Šimašiaus argumentus, ypač susijusius su atleidimo pagrindų teisinėmis pasekmėmis valstybės tarnybai. Kolega R. Šimašius akcentavo, kad jam kilo abejonių ir jis ėmė aiškintis, ar, tarkime, galima siūlyti tuos pačius narius iš naujo, nes atleidimo pagrindai gali būti labai problemiški. Šiuo atveju gaila, kai buvo priimamas sprendimas, aš nebuvau Seime, bet aš šiam sprendimui nebūčiau pritaręs ir tuomet, ir šiandien. Išties mums reikia įsigilinti, ar tikrai Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo galima pritaikyti tokią sankciją, kuri nekilo iš Konstitucinio Teismo išvados.
Dabar siūlomas termino nukėlimas vėlgi susijęs su tuo pačiu, kad faktiškai tuomet iškyla ta pati problema dėl tų žmonių galimybės dirbti valstybės tarnyboje arba būti skiriamiems į Vyriausiąją rinkimų komisiją.
Taigi, kolegos, mano nuomone, būtų racionaliau šiandien atšaukti šį nutarimą. Visiems puikiai suprantama, kad mes turime keisti ir tobulinti Rinkimų įstatymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimo principus, apylinkių komisijų formavimo principus, jų finansavimą, jų kompetencijos problemas, nes, kaip žinote, daug problemų kyla apylinkių komisijose, kur išties trūksta kvalifikuotų žmonių.
Štai kodėl aš manau, kad nekomplikuokime šiandien tų klausimų, nes ir pats R. Šimašius nėra tikras, kaip baigtųsi ginčai. Jis mano, kad jis turėtų teisę siūlyti tuos pačius, tačiau galimi kitokie ginčai.
Todėl būtų racionalu šį ne visai pagrįstą Seimo sprendimą atšaukti, o toliau tęsti rinkimus, keisti Rinkimų įstatymą, kitais pagrindais formuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir išties įvertinti visus dalykus, kurie reikalingi, kad mes patobulintume rinkimų sistemą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vyteni, jūsų laikas baigėsi. Labai ačiū. Negaliu suteikti, gerbiamasis Petrai, jums žodžio, nes jūs esate teikėjas, ir jūs pagal statutinę normą neturite teisės kalbėti, nes jūs jau kalbėjote apie tai būdamas tribūnoje. Jūs neprieštaraujate, ar ne? Gerai. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta P. Auštrevičiaus ir kitų parlamentarų siūlymui, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip – prieš arba susilaikote.
Dėkoju, kolegos. Skelbiu balsavimo rezultatus. Už pasiūlymą – 41, prieš – 47, susilaikė 22. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką gerbiamąjį V. Bukauską išsakyti komiteto nuomonę. Bet prieš tai pristatys nuomonę, savo pasiūlymą gerbiamoji R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Mišrios Seimo narių grupės Seimo nariai taip pat siūlėme labai atsakingai atsižvelgti į Konstitucinio Teismo lapkričio 10 d. išvadą, kurioje skelbiama, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla priimant sprendimus neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo. Mes maloniai kvietėme komitetą atsižvelgti į būtinybę kitaip formuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį, todėl siūlėme dabartinės sudėties Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų laiką pratęsti iki pakartotinių Seimo rinkimų, turėdami omenyje kovo 3 d. įvyksiančius Seimo rinkimus.
Aišku, mūsų pasiūlymas labai analogiškas kolegos P. Auštrevičiaus pasiūlymui. Galiu tik pasakyti, kad mes matome akivaizdų siekį, kad tokios sudėties Vyriausioji rinkimų komisija, kokia yra dabar, dirbtų ir toliau, ir, aišku, tereikia viltingai tikėtis, kad Rinkimų įstatymas bus pakeistas. Aš labai įdėmiai klausiausi V. P. Andriukaičio kalbos ir tikiu, kad jis padarys tai, ką žadama padaryti.
Todėl, kadangi jau buvo nepritarta mano kolegos P. Auštrevičiaus siūlymui, manau, kad nekviesime dabar balsuoti dar kartą, nes mintis analogiška ir tokia pati, tik galbūt kitais žodžiais išreikšta. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, prašom atsakyti, pakomentuoti.
V. BUKAUSKAS (DPF). Labai ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš tiesų labai atsakingai įvertino ir galiu pasakyti, kad nepritarė jūsų siūlymui, nes jis yra analogiškas ankstesniam pasiūlymui. Juo labiau kad iš esmės jūs, kaip autoriai, siūlote nekonkretų ir neapibrėžtą laikotarpį – iki pakartotinių Seimo rinkimų. Tai kelia klausimą, kad gali būti pakartotini ir pakartotini, todėl komitetas nepritarė. Ačiū jums už pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui V. Bukauskui. Nuomonės už, nuomonės prieš dėl šito pasiūlymo. Prašom? Atsiimate? Gerbiamoji Rima, atsiimate pasiūlymą? Supratau, labai ačiū. Taigi po svarstymo norinčių kalbėti už, prieš… V. Bukauskas – nuomonė už. Prašom, kolega.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų teko išklausyti būtent dešiniosios pusės daug nepagrįstumo kalbant apie Vyriausiąją rinkimų komisiją. Aš tikrai suprantu juos. Kai po rinkimų sėdintys iš dešinės atsidūrė Sacharos dykumoje, o ne Vyriausybės kabinete, iš tiesų yra pasimetę ir nežino, ką nubausti. Bet visų pirma mes patys sau turime aiškiai pasakyti, ar mes viską padarėme kaip Seimo nariai, ar mes iš tiesų įsiklausėme į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, kokių jam kilo sunkumų, ar iš tiesų buvo tinkamas ir deramas finansavimas, ar iš tiesų mes delegavę savo stebėtojus, savo komisijos narius apygardose, apylinkėse prisiimame atsakomybę? Ar teisingumo ministro į Vyriausiąją rinkimų komisiją deleguotas narys darė Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą, ar jis tik trolino? Yra daug neatsakytų klausimų.
Ir trečia, ką noriu pasakyti. Vis dėlto ar mes suteikėme prieš bausdami Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui Z. Vaigauskui tribūną paaiškinti, pasiaiškinti, pasisakyti galų gale, dėl ko tos priežastys iškilo. Todėl aš siūlau pritarti po svarstymo ir pasisakau už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonę prieš – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Vis dėlto, mielieji, ar mes turime ir ar visuomenė turi priekaištų Vyriausiajai rinkimų komisijai? Atsakymas – taip. Ar tie priekaištai rimti? Atsakymas – taip, tie priekaištai labai rimti. Ar Vyriausioji rinkimų komisija čia dirba tik pusmetį, galbūt nauji žmonės, gal Z. Vaigauskas yra naujokas, nesusipažinęs? Atsakymas – ne. Jis dirba labai daug metų. Jis čia yra amžinas. Ar jis per tą laikotarpį darė pokyčių, inicijavo juos ir, kaip mes matome, jis matė tas problemas? Atsakymas – ne, jis nedarė pokyčių, jis neinicijavo jų. Bet jūsų atsakymas – jis yra geras, pokyčių nereikia, Z. Vaigauskas toliau gerai dirbs, jam trūksta tik pinigų. Duosime daugiau pinigų ir bus gerai. Tai jūs paliekate tą pačią komisiją, tuos pačius žmones, tuos pačius finansus, net tuos pačius trolintojus, kurie jums nepatinka, jūs paliekate toje pačioje komisijoje ir sakote, kad viskas bus gerai, susitvarkys savaime. Savaime nesusitvarkys.
Pasirodo, kad visas tas nešvarumas, balsų pirkimai, netvarka, nevaldoma situacija jus tenkina. Taip neturėtų būti. Visuomenė norėtų skaidrių, aiškių rinkimų, kuriuose nėra papirkinėjimų, kuriuose nėra politinės korupcijos. Pasirodo, to nereikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs norite dėl vedimo tvarkos, aš suteiksiu, bet jeigu repliką po balsavimo, tai jūs palaukite truputėlį, gerai? Ne, atsiprašau. Labai atsiprašau. Noriu jūsų paklausti, ar dėl vedimo tvarkos? Prašom.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Mano pavardė buvo paminėta trolintojų kontekste.
PIRMININKAS. Čia ne dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis kolega, jūs apgaudinėjate visą Seimą ir Pirmininką. Gerbkime vienas kitą, gerai? (Balsai salėje) Repliką galėsite pasakyti po balsavimo. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta šiam nutarimo projektui, kviečiu balsuoti po svarstymo. Prašom.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 70, prieš – 32, susilaikė 7. Nutarimo projektui Nr. XIIP-65 po svarstymo pritarta.
Dabar gerbiamasis R. Šimašius turi galimybę kalbėti. Replika po balsavimo.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Ir dėl vedimo tvarkos, norėčiau pridėti. Pirmiausia dėl vedimo tvarkos. Aš įsivaizdavau, kad garbingoje institucijoje, jeigu paminimas asmuo, jeigu jis yra kuo nors apkaltinamas, iš karto galima atsakyti. Kaip suprantu, čia nelabai tas galioja. Dėl vedimo tvarkos. Noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto garbingoje institucijoje tai turėtų galioti.
O dėl replikos po balsavimo, kai gerbiamasis V. Bukauskas užsiminė apie trolintojus, tai noriu atkreipti dėmesį. Pirma, tas trolintojas, apie kurį kalbama, beje, galbūt išsamiausiai išdėstė analizę apie Rinkimų įstatymo pažeidimus ir Konstitucinis Teismas iš esmės kalbėjo pagal tą pačią liniją.
Kita vertus, veiksmas, kuris mums visiems, įskaitant ir mane, sukėlė abejonių, aišku, jis yra labai rimtas. Bet tai, už ką jūs šiandien balsavote, yra tai, kad tas trolintojas liktų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Pirmadienį, kai aš pateikiau teisingumo ministro sąrašą, tos pavardės tame sąraše nėra. Tiesą sakant, manau, kad jūs dėl savo argumentų labai rimtai susipainiojote.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau leistis į diskusiją. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, noriu pasakyti, kad laikausi Statuto ir to, ko man Statutas neleidžia, aš nedarau. Gerbiamajam kolegai noriu pasakyti, kad yra dvi galimybės kalbėti dėl vedimo tvarkos: jeigu aš klystu, jeigu ką nors ne taip darau, yra galimybė kalbėti, kita galimybė kalbėti yra po to, kai įvyksta balsavimas, sakyti repliką po balsavimo. Tai yra statutinės normos ir jokiu būdu… tiek dešinei pusei, tiek kairei pusei šitas pastabas teiksiu, stengsiuosi visiems būti teisingas. Gerbiamasis Petras – repliką po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Kadangi kitas Petras paminėjo mano pavardę ir paminėjo mano bado akciją, noriu pasakyti. Gerbiamasis Petrai, mano bado akcija buvo ne dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, bet dėl to, kad teisėtvarkos institucijos nekreipė dėmesio ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl dešiniųjų daromų nusižengimų rinkimų kampanijos metu. Ar negėda, Petrai, kai pagal neveiksnaus žmogaus parodymus, net ne parodymus, prieš mane pradedamas ikiteisminis tyrimas, o kai aš prašau, kad nustatytų, kas nešioja šmeižikiškus lapelius apie mane, kas pradedant ikiteisminį tyrimą tuo neveiksniu žmogumi pasinaudojo ir įtraukė net policijos vyriausiąjį komisarą, deja, pripažinsiu, kad prokuratūra nereaguoja? Aiškiai matome, kad ji yra labai politizuota ir labai priklausoma nuo konservatorių valios.
PIRMININKAS. Dėkoju. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš repliką norėčiau pasakyti. Gerbiamieji kolegos, kelti abejonių, ar Seimas yra garbinga institucija, manau, nereikėtų. Jeigu kas nors abejoja, pateikite balsuoti ir nekalbėkime užuominomis, kad Seimas yra negarbinga institucija. Tai yra tikrai garbinga institucija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pirmininkas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Buvo paminėta mano pavardė, aš norėčiau atsakyti. Šiandien medicina yra tiek technologiškai pažengusi, kad jeigu Vyriausioji rinkimų komisija norės, tai tikrai jam trolinti noro nebus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, siūlau šį nutarimo projektą priimti ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Ne, yra įvairių nuomonių. Gerai. Gerbiamasis premjere, aš supratau, jūs esate prieš. Tada paklausiu Seimo. Dėl vedimo tvarkos. Prašom, gerbiamasis kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, kadangi jūs jau skubate priimti ypatingos skubos tvarka, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimas, kuriame, taip sakant, yra jėgos ir nebereikia galvoti apie protą, gali padaryti labai didelę klaidą. Aš noriu priminti, kad yra siūloma naikinti Seimo nutarimą, kuris buvo priimtas lapkričio 13 d. ir kuriame yra pasakyta, kad nutarimas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2012 m. gruodžio 13 d. Nutarimo 2 straipsnis yra įsigaliojęs ir veikiantis. Naikindami nutarimą taip, kaip dabar yra parašyta, neatkreipdami dėmesio į 2 straipsnį, mes turėsime labai didelę teisinę koliziją. Siūlau sustoti ir nedaryti šiurkščių klaidų, kai turint raumenų nebegalvojama apie tai, kad dar reikia ir proto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų išsakyta nuomonė buvo teisinga. Galbūt kitame Seimo plenariniame posėdyje mes priimsime šį nutarimo projektą. Gerbiamasis V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Nematau didelių teisinių problemų. Iš tikrųjų mes suprantame susidariusią situaciją. Tą situaciją reikia suvokti labai paprastai. Praeitos kadencijos Seimas priėmė nutarimą. Niekas nedraudžia atšaukti to nutarimo. (Balsai salėje) Na ir kas, kad galioja? Atšauksime nutarimą ir jis paprasčiausiai nebus realizuotas. Visi puikiai suprantate tai, kad vienintelis dalykas, kuris yra svarbus šioje vietoje, jeigu būtų realizuota ir komisija paskirta. O dabar viskas normaliai. Atšaukiame nutarimą, tie pakeitimai ir panašiai netenka galios. Viskas aišku ir paprasta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galbūt čia skubėti nereikia, galime palaukti kito posėdžio ir priimti sprendimą, nes pastaba yra gana teisinga. Priėmimą galime atidėti kitam posėdžiui, siūlau atidėti.
11.36 val.
Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės klausimai. 1-7 klausimas. (Balsai salėje) Įstatymo projektas Nr. XIP-4924. Svarstymas. Kviečiu į tribūną gerbiamąją pranešėją – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. Mikutienę.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Atsižvelgė į Seimo Audito komiteto išvadas, apsvarstė pasiūlymus, Teisės departamento išvadas ir priėmė tokį sprendimą: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus.
Pasiūlymai Vyriausybei. 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 21 mln. 479 tūkst. Lt. Šios lėšos skiriamos siekiant įvykdyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pagal prigimtį nebūdingas valstybės biudžeto numatytas funkcijas, pavyzdžiui, neapsidraudusiems asmenims užtikrinti būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, minimalus lėšų poreikis šioms funkcijoms įgyvendinti yra 236 mln. 479 tūkst. Lt. Atsižvelgdami į šiuos argumentus, siūlome padidinti valstybės biudžeto asignavimus 215 mln. Lt PSDF biudžetui arba sumažinti valstybės biudžeto įsipareigojimus PSDF biudžetui.
2013 m. PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti siūloma skirti 2 mlrd. 566 tūkst. Lt. Pagal 2012 m. PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą šių paslaugų išlaidoms kompensuoti skirta 2 mln. 773 tūkst. Lt, tačiau skirtų lėšų nepakako užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą iš PSDF rezervo ir 2012 m. papildomai buvo skirta 282 mln. Lt. 2013 m., siekiant išlaikyti tą patį lygį, kaip ir 2012 m., asmens sveikatos priežiūros paslaugoms numatomas poreikis yra 3 mlrd. 15 mln. 566 tūkst. Lt. Atsižvelgdami į šiuos argumentus, siūlome padidinti numatytą lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti 215 mln. Lt.
Lietuvoje socialiai pažeidžiamų asmenų kategorijų, už kurias PSDF įmokas moka valstybė, yra nustatyta net 19. Valstybės lėšomis draudžiami asmenys sudaro 58 % visų privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų. Tačiau numatoma, kad 2013 m. dirbančio asmens PSD įmoka bus 3,1 karto didesnė už valstybės lėšomis apmokamą PSD įmoką. Atsižvelgdami į šiuos argumentus, siūlome peržiūrėti valstybės lėšomis draudžiamų asmenų kategorijas.
Sveikatos reikalų komitetas 2011 m. lapkričio 16 d. svarstydamas 2012 m. biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pasiūlė Vyriausybei nuo 2012 m. pradėti vykdyti prevencinę odos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo bandomąją programą, nes labai sparčiai didėja sergamumas šiomis ligomis. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė komiteto siūlymo nėra per šiuos metus įgyvendinusi, siūlome nuo 2013 m. pradėti finansuoti prevencinę odos vėžio ankstyvosios diagnostikos bandomąją programą. Prasidėjus ekonominei krizei, Lietuvos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė nuolat mažėjo. Siekiant už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą apmokėti pagal realias jų išlaidas ir atsižvelgiant į šalies ekonominės situacijos pagerėjimą, siūlome iki 2014 m. atkurti sveikatos priežiūros paslaugų balo vertę iki 1 Lt. Seime priimtas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo nuo 2013 m. sausio 1 d. privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis bus draudžiamas vienas iš globėjų, rūpintojų, šeimoje globojantis vaiką. Atsižvelgiant į šį įstatymą, siūloma atitinkamai padidinti valstybės biudžeto įmokų sumą už privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, apsvarstyti galimybę keisti savarankiškai mokančių už save privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydį ir jų mokėjimą tvarką užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.
Aštunta. Lietuvos Respublikos 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priedėlyje išlaidų straipsniuose – 02 – kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir 04 – centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – numatyti lėšas, sujungti ir tvirtinti viena suma. Priėmėme sprendimą – grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Nuomonė už – gerbiamasis A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties siūlau pritarti komiteto siūlymui grąžinti PSDF biudžetą Vyriausybei patobulinti atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto siūlymus. Noriu priminti, kad 2009 m. buvo priimtas sprendimas ir įvestas savarankiškas 9 % privalomojo sveikatos draudimo mokestis, kas tikrai sudarė labai geras prielaidas PSDF biudžetui augti. 2006 m. PSDF biudžetas sudarė 2,6 mlrd. Lt, kaip matyti, per krizę 2011 m. biudžetas pasiekė 4,5 mlrd. Lt. Kitiems metams siūloma tvirtinti 4,2 mlrd. Lt biudžetą. Noriu priminti, kad pagrindinės įplaukos tai yra savarankiškai mokamos įmokos dirbančių asmenų, vidutiniškai per metus sumoka 2,5 tūkst. Lt., valstybė moka už valstybės draudžiamus asmenis, kurių yra beveik 2 mln. žmonių (ta įmoka irgi gerokai padidėjo per tą laikotarpį nuo maždaug 320 iki maždaug 750 Lt), ir yra trečioji dalis – tai valstybės asignavimai už Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui pavestas vykdyti funkcijas, ką minėjo ir komiteto pirmininkė. Toms funkcijoms vykdyti – transplantacijai, donorystei, kitiems dalykams reikia apie 250 mln. Lt, o numatyta skirti tiktai 25 mln. Lt. Tikrai pritariu komiteto pirmininkei, kuri aktyviai palaikė šitą siūlymą, kad vis dėlto valstybė, Vyriausybė, duodama pavedimus nebūdingoms funkcijoms vykdyti, turi numatyti ir lėšas. Todėl siūlau pritarti siūlymui grąžinti PSDF biudžetą ir, tikiuosi, nauja Vyriausybė įsiklausys į komiteto pirmininkės ir dabar naujos komiteto daugumos argumentus ir suras galimybę skirti papildomai 215 mln. Lt. Tada išties kitais metais bus galima užtikrinti tinkamą ir laiku paslaugų apmokėjimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, taigi ar galime bendru sutarimu pritarti Sveikatos reikalų komiteto nuomonei, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą Nr. XIP-4924? Bendru sutarimu galime? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, skelbiu pertrauką iki 12.00 val. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. GAPŠYS, DPF). Laba diena! Po pertraukos tęsiame Seimo plenarinį posėdį.
12.05 val.
Maisto įstatymo 2 straipsnio papildymo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1733(3) (svarstymas)
1-8a – Maisto įstatymo 2 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1733(3). Svarstymo stadija. Kviečiame pranešėją Sveikatos reikalų komiteto vardu D. Mikutienę. Taip? Atsiprašau, profesore. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-1733(3), atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pasiūlymus ir pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-1733(3) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 susilaikė.
Taip pat Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė Seimo narės D. Mikutienės pasiūlymus ir jiems pritarė, tačiau nepritarė Seimo narių E. Masiulio, P. Auštrevičiaus ir E. Gentvilo pateiktam pasiūlymui dėl Maisto įstatymo pataisų projekto Nr. XIP-1733(3) 2 straipsnio išbraukimo. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Dabar diskusija. Diskutuoti yra užsirašę šeši Seimo nariai. Pirmoji – savo vardu užsirašiusi V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, energinių gėrimų vartojimas yra auganti visuomenės sveikatos problema ir tapo madingu šiuolaikinio, modernaus gyvenimo būdo atributu. Į rinką įėję energiniai gėrimai dėl agresyvios reklamos ypač išplito tarp jaunimo. Sportininkai buvo pirmieji energinių gėrimų vartotojai, bet augančių gėrimų gamybai sportininkai šiuo metu jau nėra pirmasis taikinys. Dabartinis taikinys yra paaugliai ir jauni 18–34 metų amžiaus žmonės. Energinis gėrimas – tai nealkoholinis gėrimas, kurio sudėtyje yra kofeino ir kitų tonizuojančių medžiagų – taurino, guaranino, ginsenozidų, gliukonolaktono, ginkmedžio ekstrakto, B grupės vitaminų ir kitų medžiagų, ir yra greičiausiai augantis segmentas gėrimų industrijoje. Energiniai gėrimai padidina protinio darbo galimybes, fizinį aktyvumą, plečia širdies kraujagysles, siaurina smegenų kraujagysles, didina arterinį spaudimą. Kadangi energiniuose gėrimuose gausu psichostimuliatorių, sukeliančių ne tik psichiką stimuliuojantį efektą, bet ir sukeliančių psichiką stimuliuojančią priklausomybę, prie šio gėrimo priprantama per 3–5 dienas reguliariai vartojant. Nepageidaujamas poveikis – padidėjęs nervingumas, galvos skausmas, svaigimas, tachikardija, aritmija, pykinimas. Didelės dozės gali sukelti net mirties atvejus, išprovokuoti traukulius, širdies ritmo sutrikimus, alergiją, rankų ir kojų drebulį. Todėl patobulintame Maisto įstatyme, kurį teikia Sveikatos reikalų komitetas, keičiamas įstatymo 6.1 straipsnio pavadinimas, taip pat nukeliama įstatymo galiojimo data į liepos 1 d. ir pateikiama patobulinta energinio gėrimo sąvoka. Todėl kviečiu visus kolegas balsuoti ir pritarti šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame V. V. Margevičienę. Ar yra?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien ir į mūsų frakciją buvo atvykusi didelė grupė jaunų žmonių, kurie mums aiškino, kad iš tikrųjų energiniai gėrimai nėra nei pavojingi, nei žalingi, kad iš tikrųjų juos galima vartoti, kad energiniai gėrimai – tai tas pats kavos puodelis, nes tiek pat turi kofeino. Aiškino, kad nėra tyrimų, niekas apie tai nežino. Noriu jums pasakyti, kad energiniai gėrimai apskritai atsirado pasaulyje tik 2000 metais. Nemažą šių gėrimų vartotojų dalį sudaro jaunimas – mokiniai, studentai, vakarėlių lankytojai, netgi sportininkai. Ir visa tai nuo 2000 iki 2012 m. atsirado dėl to, kad buvo nepaprastai patrauklios reklamos, labai aktyvi rinkodara, pasitelkiant netgi sportą ar vakarėlių rengėjus. Tačiau tuose energiniuose gėrimuose yra gausu psichostimuliatorių, sukeliančių ne tik psichiką stimuliuojantį efektą, tačiau gali sukelti ir priklausomybę.
Kas gi atsitinka mūsų vaikams, kurie geria tuos gėrimus? Pirmiausia perdozavus gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti susijaudinimas, o po to depresija. Energiniai gėrimai sekina nervų sistemą, padidina ir taip didelį vaikų ir paauglių aktyvumą, gali sukelti agresiją ir net smurto protrūkius. Vartojant energinius gėrimus eikvojami organizmo ištekliai ir tai vėliau sukelia nemigą ir nuovargį. Kaip matėte Europos miestuose prieš narkotikus atliktą tyrimą, mūsų vaikai labai daug, daugiausia Europoje, vartoja raminamųjų vaistų. Dėl šių poveikių energiniai gėrimai vaikams iki 18 metų yra uždrausti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Norvegijoje, Prancūzijoje, Danijoje platinimas yra labai ribojamas. Kai kuriuos energinius gėrimus galima nusipirkti tik vaistinėse, nes dalis jų veikia kaip vaistai.
Tiesiog noriu pasakyti, kad iš tikrųjų neskyrė valstybė dėmesio, neskyrėme lėšų ir nėra mūsų valstybėje atliktų labai išsamių tyrimų, kaip energiniai gėrimai veikia vaikų sveikatą. Tačiau profesorius Algirdas Utkus 2008 m. yra išleidęs knygą „Jaunas žmogus ir energiniai gėrimai“. Mes turime tikėti savo valstybės mokslo pasiekimais ir mokslo vyrais, kurie tuos tyrimus, kad ir turėdami menkus išteklius, atliko. Aš raginu visus balsuoti ir pritarti pataisoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dar yra norinčių kalbėti diskusijoje. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu autorių nerimą dėl neaiškių dalykų, įvairių gėrimų, kurių kenksmingumas vienaip ar kitaip dar nėra niekur oficialiai ištirtas ir įrodytas, dėl jų nereklamavimo, neskyrimo, kad jų praktika nesiplėstų tarp vaikų ir visur kitur. Bet neperlenkime lazdos svarstydami šiuos klausimus, nes tai kartais atrodo ganėtinai keistai. Kol kas nėra objektyvių įrodymų, kad šitie energiniai gėrimai turi neigiamą poveikį, tie, kurie yra gaminami Europos Sąjungoje. Yra mokslininkų nemažai įtarimų, kad galbūt taip yra, bet įrodyta kompleksiškai niekur nėra. Nė viena sudėtinė dalis…
Beje, gerbiamieji, kurie šiuo metu linguoja galvą, paklauskite bet kurių mūsų galingo Biochemijos instituto atstovų, kurie dirba pasaulinės praktikos lygmeniu. Jie nepasakys šito, jie negalės teigti, kad taip yra. Kofeinas – taip, jeigu jo perdozuosime, bus blogai. Ir druska, jeigu mes persūdysime, bus blogai. Jeigu mes per daug juos vartojame, taip, tai yra blogai. Bet tai nereiškia, kad mes turime uždrausti druską ir visa kita. Bet kurio produkto perteklinis vartojimas yra blogai. Atskiros sudedamosios dalys nėra atskirai kažkokios nuodingos. Kompleksinis jų poveikis – kol kas nėra iki galo pasakyta, nėra jokių objektyviai patvirtintų išvadų, kad kažkam kenkia šiuo atveju. Tai mes turime vadovautis mokslinėmis išvadomis, institutų išvadomis, o ne atskirais nuogąstavimais.
Todėl mes turėtume, svarstydami šitą klausimą, sakiau, kad ateityje gali būti įvairių poveikių organizmui ir panašiai, jie nėra kol kas nustatyti, tai mes turėtume vadovautis atsargumo kriterijais, bet ne draudimo kriterijais. Atsargumo – turiu omeny paprasčiausiai neplėsti jų reklamos, nepropaguoti jų ir t. t., ir panašiai.
Aš suprantu, gal žmonėms, kurie… Aš kalbu kaip biochemikas, tos srities atstovas, kuris žino, kaip jie veikia, kas jie tokie yra, kokios tos medžiagos yra, kaip tos formulės atrodo ir kokie mechanizmai, kaip veikia mūsų visą organizmą. Taip, yra daug pavojingų dalykų. Todėl atsargumui – taip, bet nevisiškai taip, kaip autoriai pateikė, kad visiškai mes galėtume uždrausti. Europos Sąjunga to nedaro, nesiryžta to daryti, kadangi kol kas neturi tiesioginių įrodymų, kad yra žalingas poveikis. Tai palinkėčiau autoriams ir pataisų teikėjams išlaikyti tokį nuosaikumą mūsų šito reguliavimo, nes apsidrausti dėl galimo poveikio reikėtų, bet nereikia perlenkti lazdos, nes kol kas mes dar tokių įrodymų neturime. Yra dalies ekspertų nuogąstavimai, kurie dar nėra patvirtinti eksperimentiškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. D. Mikutienė ir E. Masiulis. Atsiprašau, tiesiog nematyti.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 178/2002 6 straipsnio 2 dalis nurodo bendrą principą, kad rizikos vertinimas remiasi turima moksline informacija. Rizikos valdymas konkretizuojamas minėto straipsnio 3 dalyje, pagal kurią valdymas vykdomas atsižvelgiant į rizikos analizės rezultatus, ypač Europos maisto saugos tarnybos nuomonę, kitus su svarstomu klausimu susijusius kriterijus ir atsargumo principą.
Šio principo taikymą nustato to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalis: „Ypatingomis aplinkybėmis, kai įvertinus turimą informaciją yra nustatoma kenksmingo poveikio sveikatai galimybė, tačiau mokslas abejoja, laukiant tolesnės išsamesniam rizikos įvertinimui reikalingos mokslinės informacijos gali būti priimtos laikinos rizikos valdymo priemonės, užtikrinančios Bendrijos pasirinktą aukštą sveikatos apsaugos lygį.“
Taigi, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau ypač atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu yra iš tiesų pakankamai informacijos, kuri yra prieinama visiems, taip pat duomenų, įvairių mokslinių tyrimų. Ir aš štai čia atsinešiau tik dalį tos medžiagos, kuri yra publikuojama visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje. Ypatingas dėmesys yra kreipiamas į vaikus, kadangi jie negali kontroliuoti savo poreikio, jie yra labiau imlūs, ir jaunam organizmui energinių gėrimų vartojimas yra labai pavojingas.
Energiniai gėrimai mokyklose yra uždrausti, tačiau juos vaikai gali pirkti parduotuvėse pertraukų metu, ir niekas jų iš tiesų sukontroliuoti negali.
Šiandien buvo daug kalbėta ir apie tai, kad gali kaip nors netinkamai sureaguoti, tarkime, ir Europos Komisija. Tai aš noriu pasakyti, kad tas pranešimas irgi yra viešas, šita byla irgi yra vieša. Teisingumo Teismas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką 2000 m. sprendė būtent šį klausimą, kadangi Prancūzija išvis neleido prekiauti energiniais gėrimais. Ir Teisingumo Teismas pripažino, kad draudimas prekiauti (na, nevardysiu, kokios kompanijos produktu) nepažeidžia Europos Sąjungos teisės. Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių diskrecija reguliuoti visuomenės sveikatos klausimus yra ypač plati ten, kur yra mokslinių duomenų netikrumas dėl tam tikrų medžiagų, kurios pačios savaime nėra pavojingos, tačiau jos gali tapti pavojingomis, kai jų panaudojama per daug, junginyje su maistu ar kitomis sudedamosiomis dalimis.
Aš norėčiau atsakyti ir kolegai biochemikui, kuris čia kalbėjo, iš tiesų tada kyla klausimas, kodėl gi vertina atskiras sudedamąsias dalis, bet nevertina jų visų kompleksiškai? Dėl to, kad rezultatai būtų šokiruojantys! Rezultatai būtų iš tiesų šokiruojantys!
Šias įstatymo pataisas taip pat palaiko ir Nacionalinė sveikatos taryba. Ir kai praėjusią savaitę lankėsi Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro direktorė ponia Zsuzsanna Jakab, dalyvavo ir mūsų premjeras, tai turiu pasakyti, kad ji iš tiesų apsidžiaugė tokiomis pataisomis ir sakė, kad tai yra tikrai reikalinga ir būtina.
Dar norėčiau pasakyti, kad jeigu tas produktas yra nekenksmingas, tai kodėl gi ant jo rašoma, kad nerekomenduojama nėščiosioms ir vaikams? Kodėl 1996 m. Tarptautinis olimpinis komitetas uždraudė? Tolerancija atsiranda šiam produktui jau per 3–5 dienas, ir tai yra iš tiesų labai grėsminga. Aš prašau pritarti šioms įstatymo pataisoms.
Baigdama noriu pasakyti, kad kažkas iš Seimo narių prieš gerą valandą į facebook’ą įrašė tokį klausimą, ar reikia riboti energinius gėrimus? Kad jūs matytumėte, kokie yra komentarai! Visi tai palaiko. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, turbūt niekas neabejoja įstatymo iniciatorių gerais norais ir gerais siekiais. Aš manau, kad mes visi sutariam dėl to, kad mūsų visuomenė turi būti sveikesnė ir mūsų vaikai turi būti apsaugoti, kiek įmanoma daugiau, nuo žalingos aplinkos. Tačiau mes, liberalai, rimtai keliame klausimą, ar siūloma priemonė, t. y. draudimas pardavinėti energinius gėrimus vaikams, kuriems nėra 18 metų, yra adekvati priemonė problemai spręsti?
Pažiūrėkime, kokios pasekmės gali atsirasti tokį įstatymą priėmus. Neabejoju, kad netgi šiame segmente atsiras šešėlinė rinka ir bus galima energinius gėrimus… Jeigu dabar galim labai legaliai ir oficialiai jų įsigyti parduotuvėse, degalinėse ir kitur, dabar uždraudus, visada atsiras pasiūla ir abejotinos kokybės gėrimai bus pardavinėjami turguje, tarpuvartėse, kažkur kitur – prie parduotuvių ir taip toliau.
Antras momentas yra tai, kad vis dėlto Vyriausybėje svarstant šį klausimą ir teikiant išvadą aš paklausiau sveikatos apsaugos ministro, ar yra Lietuvoje konkretūs skaičiai, kiek konkrečiai žalos padaro energinių gėrimų vartojimas visuomenės sveikatai, ypač vaikams? Jokių tokių konkrečių duomenų ir skaičiavimų, pagrindžiančių šitą problemą, nebuvo pateikta. Tai vėlgi mes vadovaujamės emocijomis, vadovaujamės kažkokiais politiniais norais užsidėti gražią aureolę, bet ne konkrečiais skaičiais ir konkrečiais faktais. Aš tikrai sutinku su tuo, kad, padauginus energinių gėrimų, iš tikrųjų yra poveikis turbūt ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Kodėl šiuo atveju nesiūlote iš viso uždrausti prekiauti energiniais gėrimais ne tik vaikams, bet ir suaugusiems?
Kitas dalykas. Įsiskaičius į tai, kas yra energinis gėrimas, formuluotėje įvardinta, kad energinis gėrimas yra nealkoholinis gėrimas, kurio sudėtyje yra tonizuojančių ir stimuliuojančių medžiagų: kofeino, guaranino, visokių kitokių medžiagų. Tikrai nesunku pastebėti, kad toks apibendrinantis energinio gėrimo formulavimas apima ir įprastus tonizuojančiuosius gėrimus, tokius kaip kava, arbata, kakava. Tai kur mes einame ir ką tokiais draudimais sprendžiame?
Pagaliau logika yra tokia, kad, uždraudus energinius gėrimus… Mes puikiai suprantame, kad vaikams ir „McDonaldas“ ar pica yra lygiai taip pat nesveikas maistas, nuo kurio vaikai tunka, sutrinkta įvairios fiziologinės vaikų savybės. Kitas bandymas turbūt bus apriboti būtent šitų skanių dalykų prekybą Lietuvoje.
Man atrodo, kad visą laiką, prieš teikiant pasiūlymus, reikia labai giliai išstudijuoti, kokias tai pasekmes gali atnešti, ir kartu suvokti, kad pirmiausia, matyt, reikia dirbti aiškinamąjį darbą. Jeigu šeimoje tėvai su vaikais kalbėsis apie tai, kad to negalima daryti, reikia saikingai tą daryti ir taip toliau, aš manau, kad tai bus daug efektyvesnis dalykas, nei toks bandymas apskritai tokį dalyką uždrausti.
Paskutinis dalykas yra visiškai teisinis. Iš tikrųjų, kolegos, Europos Sąjungos valstybėse tokių precedentų, kad tai būtų uždrausta, nėra. Iš tikrųjų tokios bendros Europos direktyvos nėra ir tiksliai nėra reglamentuota, kaip tai turėtų būti. Tačiau dar vakar pasikonsultavau su Ūkio ministerijos specialistais. Jie labai aiškiai sako, kad tokiems įstatymų projektams būtų reikalingas Europos Komisijos notifikavimas. Todėl aš siūlau neskubėti, nejuokinti pasaulio. Manau, kad gal iš kokio Irano arba Šiaurės Korėjos ir sulauksime padėkos už tokius įstatymų projektus, bet reikėtų solidžiai kreiptis į Europos atitinkamas institucijas, gauti notifikavimą, pritarimą ir tada galėtume Seime toliau šį įstatymo projektą svarstyti. Šiandien siūlau neskubėti ir nepriimti nepamatuotų sprendimų, kurie iš tikrųjų mūsų piliečius laiko nevisaverčiais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje pasisakė visi norintys. Kviečiame pranešėją į tribūną. Yra pasiūlymų. Vida Marija Čigriejiene, jeigu būtų galima, prašau į tribūną dėl pasiūlymų.
Pirmas pasiūlymas yra Seimo narės D. Mikutienės. Jam yra pritarta iš dalies. Ar reikia dėl jo?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Nereikia. Mes vieningai komitete balsavome, todėl nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada yra Seimo narių E. Masiulio, P. Auštrevičiaus ir E. Gentvilo pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar norėsite kalbėti?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Jie visą pastraipą išbraukė, todėl nepritariame.
E. MASIULIS (LSF). Jeigu būtų galima, trumpai. Nieko keisto, kad komitetas nepritarė, bet vis tiek, kolegos, siūlymo esmė yra tokia, kad mes siūlome išbraukti 61 straipsnį, nuostatą, kad yra draudžiama parduoti energinius gėrimus jaunesniems nei 18 metų asmenims. Argumentus aš jau išsakiau tribūnoje.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Komitetas, matyt, išbraukė dėl to, kad mes vadovaujamės sveikatingumo kriterijais ir manome, kad kiekviena išgelbėta gyvybė, kiekvienas išgelbėtas vaikas tikrai yra, suprantate, dovana Lietuvai. Nenorėtume, kad tai taptų įpročiu. Todėl mes ir vadovavomės tais kriterijais, motyvuotais tuo, kad daug kenkia kardiovaskulinei sistemai, smegenų veiklai, kad kiekvieną dieną jaučiamas didelis stimuliavimas irgi nėra gerai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kiek suprantu, prašysite balsuoti dėl šito pasiūlymo, todėl turėtume paklausti, ar yra palaikančių 10 Seimo narių? (Balsai salėje) Sunkiai suskaičiuojam. Gerai, tuomet prašome balsuoti, parodyti, kad yra 10 palaikančių.
Šiaip taip surinko 11 balsų. Todėl vienas – už, vienas – prieš. L. Balsys – už.
L. BALSYS (MSNG). Aš ne už Eligijaus pasiūlymą, aš už draudimą prekiauti.
PIRMININKAS. Supratau. Tada praleidžiame jus, ne ten užsirašėte. Už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš esu už šitą pataisą, nes visokie ribojimai ir apribojimai tikrai kelia įtarimų. Ne dėl to, kad aš liberalas, kuris siekia visokių apribojimų mažinimo, gink Dieve, ne tik dėl to, tačiau mes tikrai labai toli galime nueiti. Žiūrėkite, aš tiesiog greitai pagalvojau, kur medicina yra pasisakiusi, turbūt labiau pagrįstai pasisakiusi, nei dėl šitų energinių gėrimų vartojimo. Pavyzdžiui, mobiliojo telefono naudojimas. Tai ką, apribosime ir iki 18 metų uždrausime vaikams naudotis mobiliuoju telefonu? „McDonaldo“ restoranai, visokie karšti šunys visose degalinėse, kas ką nori, tas tą šlamščia. Ten irgi ribosime? Man atrodo, ten nekeliame problemos. Prieš keletą metų rinkoje pasirodė Himalajų druska, labai išpopuliarėjo kaip maisto, virtuvės šeimininkių pagalbinė priemonė. Ten irgi kyla klausimų. Kur mes galime nueiti su visokiais apribojimais? Gal iš tikrųjų pajuokaujant galima sakyti – pas bobutę taškuose prasidės energinių gėrimų pardavinėjimas, kaip kažkada būdavo su alkoholiniais gėrimais. Todėl mes teikiame tą pataisymą netaikyti šito apribojimo. Iš tiesų reikia atidžiau įsigilinti į medicininius tyrimus, sveikatos tyrimus, kurie, kol kas pripažinkime, nėra iki galo pagrįsti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš pasiūlymą V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Žiūriu į taip gražiai kalbantį kolegą. Eugenijau, girdėjau, kaip atsakei – tepadeda man Dievas. Ten yra draudimo penketas: nevok, nežudyk, nemeluok, negeisk svetimo turto, nesvetimauk. Matote, kiek draudimų. Tamsta, kaip liberalas, prašei, kad Dievas tau padėtų laikytis šitų draudimų. Čia pirmiausia kaip liberalui. Aš tų žodžių netariau – bijau, kad neišlaikysiu tų draudimų, nes esu labai nuodėmingas. Bet tamsta garsiai sakei.
Dabar svarstau, kaip čia tau Dievas nepadeda suvokti, kad energiniai gėrimai iš tiesų yra masalas, kuris skatina ir stimuliuoja, tonizuoja jauną organizmą, kurio, jeigu jis neužsiminėja profesionaliu sportu, tonizuoti tikrai nereikia. Nereikia naudoti anabolikų, nereikia naudoti visų kitų dalykų, nes šiaip medikai puikiai žino, kad tai nėra nei joks maisto papildas, nei jokia būtinybė, nei kas. Dabar klausiu liberalo, tai kas čia pasidarė nesuvokti, kad tonizuojamieji yra skirti kažkam? Ar tas mūsų jaunimas toks visai išlepęs, kad be „Red Bull“ ir kitų dalykų negali gyventi? Keista, ar ne?
O jeigu rimtai kalbėtume, aš siūlyčiau susitikti su Lietuvos toksikologijos centro laboratorijos specialistais, jie galėtų jums padėti atskirti pelus nuo grūdų. Ir iš tiesų, jeigu norite pažiūrėti, neseniai vyko „Sveikatos platforma“, dviejų dienų forumas, ten buvo parodyti kraupūs skaičiai apie alkoholio vartojimo didėjimą, ypač tarp jaunimo, apie tabako didėjimą tarp jaunimo, apie daugelį kitų dalykų – nutukimą, savižudybes ir kitas bėdas. Galiu visiems pasakyti – dėl tokių dalykų, dėl šių veiksnių ir faktorių Lietuva kas penkeri metai patiria 34 tūkst. ankstyvų mirčių. Kas penkeri metai netenkame vienos Jonavos savivaldybės dėl ankstyvų mirčių, dėl visų kitų dalykų.
PIRMININKAS. Noriu priminti, kad laikas, galėsite dėl viso kalbėti.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Todėl argumentų yra daugiau negu reikia, bet siūlau laikytis 10 Dievo įsakymų.
PIRMININKAS. Dėkojame. pasisakė vienas už, vienas prieš. Balsuojame dėl Seimo narių E. Masiulio, P. Auštrevičiaus ir E. Gentvilo pasiūlymo.
Balsavo: už – 15, prieš – 50, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
Apsvarstėme visus pasiūlymus, dėl kurių reikėjo apsispręsti. Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Už kalba V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlau susimąstyti ir pritarti tam, ką siūlo Sveikatos reikalų komitetas, ir dėl ko jie vieningai nusprendė. Sakykite, kodėl kitos šalys energinius gėrimus draudžia, apriboja arba įveda teisinį reguliavimą? Tokios, kaip Australija, neseniai uždraudė penkis energinius gėrimus. Danija – visiškas energinių gėrimų uždraudimas. Vokietijoje taip pat 11 iš 16 Vokietijos žemių yra uždrausta. Turkijoje visiškai uždrausta, Urugvajuje. Kodėl taip yra? Matyt, kažkas yra negerai, todėl siūlau Sveikatos reikalų komiteto nuomonei pritarti ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš pasisako M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai kalba biochemijos mokslų daktaras, kai kalba katalikas, kai kalba žmogus, deklaruojantis šeimos vertybes, kai kalba tėvas, kuris turi dvi žavias mergaites ir įtikinėja, kad „Red Bull“ tikrai yra labai gerai, tai aš pasisakau prieš. Artėja Šventos Kalėdos, šeimos šventė, siūlau visiems tėvams nupirkti savo vaikučiams po dėžutę „Red Bull“ ir jiems įteikti švenčių proga, todėl aš ir pasisakau prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi buvo kalbama apie Kalėdas, leisime dar pasisakyti D. Kuodytei iš Liberalų sąjūdžio frakcijos.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad šitas įstatymo projektas yra pavojingas. Jis yra pavojingas todėl, kad jau ne vieną kartą praktika parodė, kad draudimais problemos neišspręsi, tai yra ėjimas lengviausiu keliu. Tada nereikia galvoti. Mes priėmėme įstatymą, kad uždraudžiame, ir manome, kad padarėme viską, kad kažkokio brudo naudojimą mes apribotume. Ar galima vaikams pardavinėti alkoholį, rūkalus? Ar tai nevyksta, ar tai nedaroma, tie produktai nėra pardavinėjami? Ar manote, kad priėmę tokį įstatymą ir nuraminę savo sąžinę padarėte viską ir labai ramūs galėsite švęsti Kalėdas be „Red Bull“?
Juokinga. Juokinga, kolegos. Man regis, reiktų galvoti iš tiesų apie kur kas rimtesnius dalykus – apie švietimą, vaikų ir tėvų švietimą, apie informacijos pakankamumą, apie panašius produktus, jeigu norime riboti jų naudojimą ir apsaugoti vaikus.
Dar kartą kartoju – šitie amžini draudimai jau darosi pavojingi, nes užkerta kelią galvoti apie daug rimtesnes strategijas. Siūlau nebalsuoti, o Sveikatos reikalų komitetui truputį rimčiau pagalvoti ir įsigilinti į šitą problemą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už ir prieš kalbėjo. Balsuojame po svarstymo.
Už – 71, prieš – 7, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
Prašom dėl vedimo tvarkos. Sekundę, įjungsime.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, aš tikrai vėl esu santykinai jaunas parlamentaras, po 20 metų grįžęs. Nežinau, kas čia yra atsitikę – pasakai ką nors, tai būtinai Dievo vardu išmoralizuos, išpeizos, arba kitu atveju apie tavo tėvą ką nors papasakos. Kolegos, nei manęs reikia moralizuoti, nei aš, pavyzdžiui, pykstu ant D. Mikutienės, nei smerkiu ją. Mano manymu, ji daro tai, kuo yra įsitikinusi, labai gerbiu. Aš esu įsitikinęs, kad bet kokie ribojimai yra žalingi. Nereikia man aiškinti: nevok, nepaleistuvauk. Kolegos, baikime tas tradicijas baksnoti – priesaiką tokią davei, anokią davei. Atstokite, kokią norėjau, tokią daviau! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėl moralinių vertybių apsitarėme. Jeigu galima… Dar nori kalbėti. Prašom. Dėl vedimo tvarkos Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tik noriu pasakyti repliką po balsavimo. Labai džiaugiuosi, kad šitoms pataisoms buvo pritarta, ir tiesiog noriu atkreipti liberalų dėmesį į tai, kad visos priemonės, taip pat ir tokios, kurioms jūs nepritarėte, yra tinkamos, kad apsaugotume vaikų ir visų kitų žmonių sveikatą. Nė vienas iš jūsų, ko gero, šitų gėrimų net patys neperkate, o ką jau kalbėti apie vaikus. Nereikia jokių skaičių, jokių tyrimų, žmogus tiesiog savo sveikata suvokia ir supranta, kad šitie visi gėrimai, net ir kiti maisto produktai šiandien Lietuvoje, reikėtų labai atidžiai pagalvoti, ką dar būtų galima uždrausti vartoti dėl vaikų ir visų žmonių sveikatos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Kitaip negu prieš tai kalbėjusi mano kolegė, aš visai nesidžiaugiu, kad mes taip balsavome, nes bandome išspręsti kitų nepadarytą darbą tokiais draudimais. Vietoj švietėjiško darbo, kad būtų propaguojama visa tai, ne, drauskime. Tada jeigu jau norime visai apsaugoti vaikus, uždrauskime vaikus daryti ir iš viso nebus problemos.
Mielieji, tėvų reikalas. Juk tie energiniai gėrimai kainuoja 6 litus ir daugiau. Neduokite vaikams tiek pinigų, kad jie galėtų pirkti tuos energinius gėrimus. Mes dairomės į Turkiją. Gerbiamoji profesore, apie Turkiją geriau nekalbėti, nes Turkijos lygį mes pasieksime po 100 metų, nes ten gatvėje viskas paliekama, nerakinama, niekas nevagia ir net nepaima. Yra visai skirtingi dalykai. Bet mes žvalgykimės į kaimynus: Latviją, Estiją, Lenkiją ir t. t., pažiūrėkime, kas ten yra. Mes mokestine politika jau išvarėme į Lenkiją pirkti mėsos, dyzelino ir t. t. Dabar išvarysime pirktis ir energinių gėrimų.
Turime galvoti, kokioje apsuptyje mes gyvename, ką turime daryti ir kaip turime reguliuoti savo ekonomiką. Juk čia irgi yra ekonomika. Niekada niekas nemes rūkyti, jeigu uždrausi rūkyti. Niekada niekas nemes gerti, jeigu uždrausi gerti. Niekada nenustos pirkti energinių gėrimų tie, kurie perka, jeigu mes juos uždrausime…
PIRMININKAS. Kadangi dar yra norinčių sakyti replikas, gal galima jau baigti?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …ir neva išspręsime problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dar yra viena replika po balsavimo. Prašom.
A. V. PATACKAS (DKF). Gal liberalai galėtų sugalvoti ką nors originalesnio, negu ta pasąmoninė draudimų baimė. Labai paprasta logika: yra drausti ir šviesti, ir yra tik šviesti. Kas geriau? Drausti ir šviesti vienas kitam netrukdo. Tai yra daug stipresnė priemonė negu vien tik šviesti. Daugiau čia nelabai yra ką pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet mes dar turime vieną lydimąjį įstatymą. Gal prie jo? Tvarka. Prašom. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai normalią diskusiją dėl rimtos problemos mes pavertėme ganėtinai įdomiu karu replikomis ir argumentacijomis. Ką tik išgirdau tokią fantastinę nuomonę, kad iš viso jokių tyrimų nereikia, mes patys gerai žinome. Tai galiu pasakyti tokią mokslinę sentenciją. Gyvenimiškai įrodyta, per ilgus amžius ir stebėjimus galime drąsiai konstatuoti, kad visi, kurie valgė agurkus, mirė. Laikas uždrausti agurkus.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas dar nori. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kituose įstatymuose yra draudžiama, pavyzdžiui, pardavinėti nepilnamečiams alkoholinius gėrimus, tabako gaminius. Tačiau rūkyti nepilnamečiams nėra draudžiama. Štai tos savivaldybės, kurios kėlė gražias iniciatyvas, priėmė sprendimą tam tikrose viešose vietose drausti rūkyti nepilnamečiams, pralošė teismus. Tai gal tuo geriau susirūpinkite. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visi pasisakė replikos teisėmis.
12.44 val.
1-8b klausimas – Reklamos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4092(3). Pranešėja – V. M. Čigriejienė. Kviečiame į tribūną.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4092, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybinių institucijų… (Palaukite, atsiprašau, tą paėmiau, gerai.) …Teisės departamento, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pasiūlymus ir pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-4092(3) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
Taip pat Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė Seimo narių E. Jonylos, V. Simuliko, E. Žakario pateiktą pasiūlymą dėl šio projekto, Seimo narės D. Mikutienės pasiūlymus ir pritarė jiems bendru sutarimu. Tačiau komitetas nepritarė Seimo nario K. Kuzminsko pasiūlymui išbraukti nuostatą, jog energinių gėrimų reklamoje privalo būti įrašyti žodžiai „nemaišyti su alkoholiniais gėrimais“. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Kalbėti diskusijoje nori trys asmenys. Pirmoji – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komiteto patobulintame Reklamos įstatymo pataisų projekte Nr. XIP-4092(3) sugriežtinamas energinių gėrimų reklamos draudimas asmenims iki 18 metų, draudžiant ją ne tik ugdymo įstaigose, bet ir koncertuose, sporto, labdaros ar paramos bei kituose renginiuose, teatro spektaklių, kino filmų ir vaizdo filmų demonstravimo vietose, visuomenės informavimo priemonėse ir reklamoje, akcijose ir konkursuose, skirtuose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir jų reklamoje. Taip pat numatoma, kad energinių gėrimų reklamoje, kuri skirta suaugusiems, privalo būti įrašyti žodžiai „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“. Numatoma įstatymo įsigaliojimo data – 2013 m. sausio 1 d., išskyrus – reklamoje rašomi žodžiai „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“ įsigalios nuo 2013 m. liepos 1 d. Kviečiu pritarti šio įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje nori kalbėti V. P. Andriukaitis. Kviečiame į tribūną.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tik keletas pastabų. Išties valstybinis reguliavimas, kuris skirtas alkoholio, tabako, kitų žalingų medžiagų vartojimui mažinti, apima labai daug priemonių. Tos priemonės mokslui gerai žinomos ir daugelyje valstybių, Europos Sąjungos šalių narių taikomos. Tai priemonės, susijusios su mokesčių pokyčiais, pridėtinės vertės mokesčio akcizų pakeitimais, kad būtų galima po truputį smarkiai mažinti sveikatai žalingų prekių vartojimą, ar tai būtų alkoholis, ar tai būtų tabakas, ar tai būtų stimuliuojantys cheminiai preparatai, kurių įmaišoma į gėrimą tik tam, kad žmogui sukeltų kur kas daugiau emocijų ir žmogus jaustųsi pakylėtas. Tai yra labai pavojinga žmogaus būklė.
Be mokesčių, taikomi įvairūs apribojimai prekybai. Siekiant apsunkinti prieinamumą, taikomi draudimai įsigyti tas prekes tik tam tikromis valandomis. Taikomos priemonės tai pardavinėti specializuotose parduotuvėse, taikomi amžiaus ribojimai, taikomi įvairūs instrumentai.
Todėl man keista po 20-ties nepriklausomybės metų staiga išgirsti tą pačią melodiją, kad, matote, tik draudimais negalima nieko įveikti. Taikomos ir sveikatos ugdymo, švietimo programos nuo pat vaikų darželių iki universitetų. Švietimo instrumentai taip pat labai svarbūs. Niekas neneigia nė vienos priemonės. Visiškai akivaizdu, kad turime kalbėti apie kompleksinį programinį šitų bėdų užkardymo veikimą. O tai yra didelės bėdos. Man tikrai labai norėtųsi, o galbūt ir pavyks, pateikti Seimui skaičius dėl ankstyvų mirčių Lietuvoje, dėl ankstyvų vaikų, paauglių intoksikacijų ir ankstyvų mirčių nuo intoksikacijų.
Dabar pamėginkime panagrinėti praėjusių metų statistiką, kai paauglių mirtys dėl to, kad jie vartoja energinius gėrimus su alkoholiu, sukėlė siaubingą reakciją. Deja, medikai nebegalėjo pritaikyti detoksikacijos ir išgelbėti jaunų gyvybių. Specialistai skelbia signalą. Tautos atstovybė turi tą signalą girdėti. Štai todėl ir reklamų ribojimas – vienas iš instrumentų kompleksiškai vertinant. Jis pats vienas niekada nebus efektyvus, bet jis turi būti taikomas. Nėra abejonės, kad mes šiandien matome daug jaunesnį vartotoją. Juk reklama skiriama kam? Ne suaugusiam žmogui, reklama ugdo mažą vaiką vartoti, ji kreipia į būsimą vartojimą. Kitaip sakant, reklama yra instrumentas vartotojų rinkai auginti. Štai kodėl turime padidėjusį mergaičių rūkymą, padidėjusį jaunimo energinių gėrimų vartojimą. Taigi kalbėkime, kolegos, kompleksiškai.
Aš remiu šitas Sveikatos reikalų komiteto iniciatyvas. Kas kita, reikės diskutuoti dėl jų įgyvendinimo terminų, santykio su biudžetu, santykio su direktyvomis ir t. t. Visa tai, taip. Po svarstymo pritarus būtų galima dar labai aiškiai pasižiūrėti ir teisinius, ir kitus argumentus. Tačiau aišku, kad žengiama teisinga kryptimi. Sveikatinimo veikla yra kompleksinė veikla, gerbiamieji Tautos atstovai, ir aš kviečiu visiems mums čia būti vieningiems, nes per daug brangiai mums kainuoja tai, kokią statistiką šiandien pateikia oficialios institucijos. O ji yra žiauri – 34 tūkst. ankstyvų mirčių. Štai netekome Seimo nario J. Veselkos. Koronarinė mirtis, išvada labai aiški. O galėjo gyventi, reikėjo tik tam tikrų priemonių, kurios būtų suteiktos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje kalbėti užsirašęs A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia pasakysiu dar vieną komplimentą kandidatui į sveikatos apsaugos ministrus V. P. Andriukaičiui. Jeigu toliau taip mąstysite, kalbėsite ir dar dirbsite, nepakeisite pozicijos, tai išties kartu su komitetu galime padaryti labai daug. Daugelis iš mūsų užmirštame, kam mes dirbame, kam dirba parlamentas, kam dirba Vyriausybė, kam dirba ministerijos, kam dirba departamentai, savivaldybės. Kartais įsivaizduojame, kad dirbame tam, kad gyvulys greičiau užaugtų, kad aplinka būtų geresnė, kad koks nors įstatymas būtų tikslesnis. Bet vis dėlto pagrindinis valstybės tikslas, kurį mums, Sveikatos reikalų komitetui, keletą metų nepavyksta įtvirtinti, – dirbti ir rūpintis žmonių gerove, žmonių sveikata, siekti, kad žmogus gyventų kuo ilgiau, ir kuo ilgiau gyventų sveikų gyvenimo metų. Keletą kartų teikėme siūlymus dėl Statuto ir kitų įstatymų, kad priimant įvairius teisės aktus būtų įvertinamas ne tik galimas poveikis ekonomikai, nusikalstamumui, ką mes dabar darome, bet kad būtų įvertintas galimas poveikis visuomenės sveikatai. Maisto įstatymas dėl energinių gėrimų poveikio, akivaizdu, būtų neigiamas. Visi tie argumentai turėtų būti antriniai, kokį poveikį padarys ekonomikai, kriminogeninei situacijai, būtų antraeiliai.
Be abejo, mes turėtume galvoti, kad šį įstatymą, kurį prieš tai svarstėme, reikia priimti. Visiškai pritariu kolegai Vyteniui, kad po to, kai mes pritarėme po svarstymo, reikia padaryti pertrauką, nes Europos teisės departamentas, Ūkio ministerija sako, kad tai gali prieštarauti Europos teisės aktams. Europos teisės aktai sako, kad šalis gali riboti tam tikrus dalykus, jeigu neginčijamai įrodo, kad tai daro neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Straipsnių, kurie įrodo, kad energiniai gėrimai daro neigiamą poveikį, yra daugybė, bet jie nėra susisteminti ir nėra pripažinti nė vienos oficialios institucijos, nes lobistai daro savo darbą, jie teikia priešingą informaciją. Tol, kol to oficiali Lietuvos ar Europos Sąjungos institucija nėra pripažinusi, nesusisteminusi tų straipsnių, tų įrodymų, šiandien Lietuva tikrai gali atsidurti tokioje situacijoje, kad bus tiesiog atiduota teismui ir mūsų šis įstatymas bus užginčytas. Todėl siūlyčiau kreiptis dėl pirmojo įstatymo, dėl Maisto įstatymo 2 straipsnio, į Vilniaus universitetą, Kauno universitetą, kad jie per du mėnesius atliktų tyrimą ir pateiktų oficialius universiteto įrodymus, kad Lietuva galėtų apsiginti. Bet einama, kaip minėjo kolegos, tikrai teisinga linkme. Komiteto posėdyje dalyvavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas profesorius A. Utkus. Jis pateikė daugybę įrodymų, kad energiniai gėrimai, jų maišymas su alkoholiu yra labai paplitęs ir daro labai didelę žalą.
Dabar dėl reklamos. Kolegos, geram daiktui reklamos nereikia. Paprastai reklamuojami daiktai, kuriuos norima kam nors įsiūlyti, ypač paaugliams, todėl Reklamos įstatymui mes turime pritarti. Jeigu šiandien dar turime galvoti, kaip priimti įstatymą ir apriboti tų energinių gėrimų pardavimą, riboti jų vartojimą, tai uždrausti jų skatinimo tikrai nereikia. Kitas dalykas. Jeigu būtų pateikti tokie įrodymai, valstybė tikrai sukauptų, susistemintų tokius įrodymus dėl energinių gėrimų, tokiu atveju reikėtų ne tokio pusinio sprendimo, kad reikia riboti pardavimą iki 18 metų. Tada reikėtų kur kas griežtesnio įstatymo projekto. Kaip minėjo kolega B. Bradauskas, draudimas išties padarys tą prekę dar patrauklesnę, dar labiau deficitinę. Jeigu jau turėsime sukaupę įrodymų, turime pasakyti, kad ne tik draudžiam parduoti, bet ir vartoti.
O kolegai J. Sabatauskui noriu pasakyti, kad tą, ką jūs sakote apie tabaką, tai įstatymas jau yra pateiktas, liko tik priėmimas. Ten bus uždrausta. Dabar dar nėra, bet bus siūloma uždrausti tabako gaminius ne tik parduoti jaunimui…
PIRMININKAS. Primenu apie laiką.
A. MATULAS (TS-LKDF). … iki 18 metų, bet ir riboti. Labai prašau gerbiamojo Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo, kuris paprastai sudaro darbotvarkę, nedelsti ir įrašyti Tabako kontrolės įstatymo projektą, kurį priėmus atsirastų tie siūlymai, apie kuriuos kalbėjo kolega J. Sabatauskas.
PIRMININKAS. Dėkojame dalyvavusiems diskusijoje. Dabar dar kartą turėtume pakviesti į tribūną pranešėją V. M. Čigriejienę, nes yra pasiūlymų. Pirmiausia D. Mikutienės – pritarti iš dalies. Ar sutinkate, neprašote? Dar yra Seimo nario K. Kuzminsko pasiūlymas. Kalbėsite?
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiau pasiūlymą norėdamas ir siūlydamas išbraukti 14 straipsnio 7 dalį, kad nebūtų įrašo „Energinių gėrimų reklamoje privaloma nurodyti: nemaišyti su alkoholiniais gėrimais.“ Ką aš įžiūrėjau? Tai yra automatiškai paslėpta reklama. Jaunimas susidomės – o kodėl tie Seimo nariai priėmė atitinkamą įstatymą drausdami? O gal labai gerai, gal labai geras kaifas? Todėl man, kaip turinčiam patirties, anose kadencijose priimant Tabako kontrolės įstatymą, Alkoholio kontrolės įstatymą, aš buvau atsakingas už tai, buvo daug paslėptos tos tabako kontrolės reklamos. Bijodamas to, kad nebūtų paslėpta, nesužadintų alkoholį vartoti su energiniais gėrimais, siūliau išbraukti, tačiau komitetas nepriėmė. Todėl aš pritariu komitetui ir atsiimu šį siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkojame, atsiėmė. Daugiau pasiūlymų nėra. Dėkojame pranešėjai. Vienas – už, vienas – prieš po svarstymo. Norinčių kalbėti yra. Pirmoji už kalbės V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai pritariu buvusiam komiteto pirmininkui, kad geram daiktui reklamos nereikia. Iš tikrųjų mes žinome, ką jaunam žmogui daro reklama, kai vieną ir tą pačią valandą, vienu ir tuo pačiu laiku yra visą laiką kartojama ir kartojama. Jaunas žmogus labai įsimena ir tai tikrai daro žalą. Man labai patinka V. Andriukaičio išdėstyta programa, kai jis rengiasi tapti, yra pretendentas į sveikatos ministrus. Tikrai pasiskaitykite, kolegos, kaip jis supranta sveikatingumo programos įgyvendinimą mūsų šalyje. Siūlau, kad turėtumėte pritarti Seimo komiteto pareikštai nuomonei. Kviečiu balsuoti už komiteto pareikštą nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš kalba A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, kad ir kaip atrodytų keista, šimtu procentų pritariu prieš tai pasakytiems liberalaus flango argumentams. Nenorėdamas kartoti, tik pasakysiu, kad iš tiesų šių klausimų svarstymas atrodo labai keistas žiūrint šiek tiek iš šalies. Mes pripažįstame svarstydami šiuos įstatymų projektus, kad šie įstatymai galimai prieštaraus įvairiausiems Europos teisės aktams, tačiau mes juos svarstome. Mes pripažįstame, kad tų gėrimų žala žmogaus organizmui (tai ką tik pripažino buvęs Sveikatos reikalų komiteto vadovas iš tribūnos) nėra įrodyta, remiamės tik kažkokiais straipsniais, tačiau mes tvirtiname, kad jie yra žalingi. Mes pripažįstame jaunų žmonių laisvę pasirinkti, tačiau kartu mes draudžiame ir reguliuojame.
Gerbiamieji kolegos, galbūt vieną kartą atsikratykime, nors kai žvelgiu į tam tikrus kalbėjusių argumentus ir šnekėjimo manierą, tai gana sudėtinga atsisakyti tokio šiek tiek atgyvenusio požiūrio į reguliavimus, draudimus, kontrolę ir panašiai. Pritariu tai minčiai, kad ugdykime geriau savo vaikus, užsiimkime ugdymu ir tada nereikės svarstyti tokių ir tokio pobūdžio dar vienų draudimų, kontrolės mechanizmų ir panašiai, nes po šio žingsnio mes imsimės kito žingsnio, kaip minėjo kolega E. Gentvilas. Kitas žingsnis bus uždrausti „McDonaldo“ maistą, paskui uždrausti kramtomąsias gumas, uždrausti saldainius ir panašiai. Tai beprotybei galų gale pabaigos niekada nebus. Todėl raginu susimąstyti ir sustoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Vienas – už, vienas – prieš kalbėjo. Kviečiu po svarstymo balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIP-4092.
Už balsavo 64, prieš – 6, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta. Dėkoju.
Pasakyti repliką po balsavimo nori V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Andriau, aš noriu jums pasakyti, kad ne kažkokie straipsniai yra, o yra populiarūs straipsniai, indeksuoti straipsniai, su indeksu žurnaluose spausdinami. O tai yra įrodymais pagrįsta medicina ir mes ja galime vadovautis. Universiteto specialistai tuo ir vadovaujasi. Todėl man kažkaip labai jau nerimtai skamba jūsų „kažkokie straipsniai“. Jūs nesate profesionalas dėl tų straipsnių.
PIRMININKAS. …mikrofono. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ką tiktai su kolega M. Adomėnu padarėme eksperimentą. Įmetėme į „Google“ klausimą, ar jums energiniai gėrimai gerai, ar blogai. Kad gerai – 81 mln., kad blogai – 8 mln. nuostatų. Kuo remsimės?
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Replikos po balsavimo baigtos.
13.04 val.
Pereiname prie kito 1-9a darbotvarkės klausimo ir jį lydinčių visų įstatymų – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3672(2). Prašom. Pranešėjas – A. Matulas.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom. Kalbės R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašome pertraukos, kol nauja Vyriausybė galės pareikšti savo nuomonę ir išnagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Tokios Statute pertraukos nėra. Iki kito posėdžio ar?..
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Tada iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Supratome. Frakcijos vardu. Aš taip suprantu, dėl viso bloko, ar ne?
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Tas pats. Prašymas teisėtas. Suprantame, kad tai yra popiet, bet prašymas teisėtas, todėl frakcijos vardu kviečiame balsuoti. Kas už tai, kad būtų paskelbta pertrauka iki kito posėdžio, balsuoja už, kas prieš arba susilaiko, kad pertraukos nebūtų.
Už balsavo 40, prieš – 23, susilaikė 16. Reikiamas balsų skaičius yra. Darome pertrauką iki kito posėdžio visais klausimais nuo 1-9a iki 1-9d.
13.07 val.
1-10a – Vietos savivaldos įstatymo 6, 7 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3642(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – D. Mikutienė. Matau, kad Sveikatos reikalų komitetas, bet Dangutės nėra. Gal kas gali iš Sveikatos reikalų komiteto? A. Matulas. Ar galėtų tada pagrindinio komiteto vardu?
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kaip visada, labai daug norinčių kalbėti komitete, bet komiteto vardu niekada nebūna.
Kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Galiu trumpai paaiškinti, kad šiuo metu Valstybės kontrolė keletą kartų davė pastabų, kad iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto nereikėtų finansuoti savivaldybių vykdomų tam tikrų visuomenės sveikatos programų mokyklose. Įstatymu siūloma, kad tai taptų valstybės funkcija, paskirta savivaldybėms. Tokiu atveju Privalomojo sveikatos draudimo fondas tas programas, mokyklose konkrečiai kalbu, galės finansuoti. Todėl, kaip sakiau, ir šiam įstatymui, ir lydinčiam įstatymo projektui Sveikatos reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kaip supratau, ir dėl visų lydinčių įstatymų čia taip pat? Jeigu galima, ir kiti pranešėjai iš karto dėl visų lydinčių įstatymų lygiai taip pat pateiks išvadas. R. Kupčinskas – Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šių įstatymų projektų paketą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Čia pritarta bendru sutarimu ir turbūt visam įstatymų paketui. Kituose įstatymuose yra tas pats. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šį klausimą svarstė ir nutarė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti.
Taip pat papildomai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė kai kuriuos pakeitimus ir patikslinimus. Patikslinti 6 straipsnio pakeitime savarankiškas savivaldybės funkcijas, taip pat papildyti valstybines funkcijas užtikrinant visuomenės sveikatos priežiūrą visose ugdymo įstaigose: ir priešmokyklinį, ir profesinį mokymą vykdančiose įstaigose. Sveikatos reikalų komitetas į šiuos siūlymus atsižvelgė ir atitinkamai patobulino projektą. Visi kiti lydintieji. Komitetas iš esmės pritarė visiems projektams ir siūlė atsižvelgti pagrindiniam komitetui į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Pasisakė visi komitetai. Nematau norinčių dalyvauti diskusijoje. Dėl pasiūlymų ir pataisų, kaip ir paminėjo pranešėja, turbūt nebus prieštaravimų. Pritarta iš dalies – jus, komitetą, tenkina, taip? Tada neturime pataisų ir pasiūlymų dėl šito.
Už ir prieš kalbėti norinčių nėra. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti visam paketui? Nėra prieštaraujančių. Dėkojame. Po svarstymo visam įstatymų paketui pritarta.
Priėmimo ypatingos skubos tvarką gali siūlyti tik Seimo Pirmininkas. Jo šiuo metu nėra. Deja, tokio įgaliojimo neturime.
13.11 val.
Darbotvarkės 1-11p klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4089(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Matulas, Sveikatos reikalų komitetas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas buvo pagrindinis svarstant minėtą įstatymo projektą. Įstatymo projekto autoriai yra Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nariai, visi pasirašę. Įstatymo tikslas, primenu, uždrausti elektroninę prekybą alkoholiu. Tokių prekybos būdų Europoje faktiškai nėra. Kaip žinote, tai plinta, tai licencijuota veikla. Todėl komitetas svarstė ir pritarė patobulintam komiteto įstatymo projektui bendru sutarimu už. Siūlau pritarti. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ir komisijos vardu – V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų komisijos sprendimas buvo iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimo ir 18 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektui. Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Taip pat pritarėme A. Matulo siūlymui pakeisti datą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje norinčių dalyvauti nematau. Dabar dėl pataisų, pasiūlymų. Buvo Seimo nario J. Šimėno, bet niekas neperėmė, kadangi nėra šioje kadencijoje, tai paliekame. Joms nebuvo pritarta komitete. Seimo nario A. Matulo pataisai buvo pritarta.
Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Prieštaraujančių nematau. Projektui Nr. XIP-4189(2) po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
13.14 val.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4694(2). Pranešėja – A. Stancikienė Aplinkos apsaugos komiteto vardu. Nėra. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dar praeitos kadencijos Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir jam bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kaimo reikalų komiteto vardu – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat svarstė šį klausimą, iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Komiteto išvados. Komitetas siūlo Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto išvadą ir pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje užsirašė P. Čimbaras. Prašom į tribūną.
P. ČIMBARAS (DPF). Laba diena. Norėčiau padiskutuoti. Leidus eksploatuoti vadinamuosius karjerus, kuriuos gali eksploatuoti juridiniai ir fiziniai asmenys, aš manau, yra galimybė piktnaudžiauti ta padėtimi. Ar sugebės Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kontroliuoti tuos karjerus? Kaip žinote, pagal įstatymą yra penkeriems metams, po penkerių metų to karjero savininkas turės savo lėšomis renovuoti ir sulyginti. Todėl man kilo toks klausimas, kodėl penkeriems metams, kodėl ne metams ar dešimčiai, nes yra saugomos teritorijos? Penkeriems metams tai yra kaip ir prielaida niokoti tą teritoriją, keliai… Todėl man kyla klausimas, kodėl penkeriems, o ne vieniems metams. Todėl tokia būtų mano nuomonė šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Dėkojame kalbėjusiam. Pataisos ir pasiūlymai. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui buvo nepritarta. Nematau Kaimo reikalų komiteto, ar prašo dėl to Seimo posėdžių salėje… Tai turime balsuoti dėl Kaimo reikalų komiteto. Tada vis tiek prašome pagrindinio Kaimo reikalų komiteto pranešėją, kad pasakytų komiteto nuomonę ir argumentus, kodėl nebuvo pritarta pasiūlymui.
A. Salamakinas. Prašom. Pataisa, kurią siūlė Kaimo reikalų komitetas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne. Gal pirmiausia yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisa, jai nepritarėme. Toliau saugomų teritorijų tarnyba – taip pat nėra pritarta.
PIRMININKAS. Mums dabar svarbu tik iniciatyvos teisę turinčių Seimo narių ir komitetų pasiūlymai. Tai būtų Seimo nario J. Šimėno. Kadangi niekas neperėmė, tai jau nebesvarstome. Turime Kaimo reikalų komiteto – pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, praeitos kadencijos Aplinkos apsaugos komitetas šiam siūlymui nepritarė. Mano, kad taip bus per daug išplėstos teisės.
PIRMININKAS. Supratau. Tai palaikote tą patį siūlymą nepritarti, taip?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, palaikome siūlymą – nepritarti Kaimo reikalų komiteto siūlymui.
PIRMININKAS. Gal bendru sutarimu galime? Ne. Nori kalbėti prieš A. V. Patackas. Prašom.
A. V. PATACKAS (DKF). Kadangi yra numatyta galimybė karjerus eksploatuoti ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams, atsiranda galimybė piktnaudžiauti. Todėl esu prieš.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu, matau, mes negalėsime. Tada turėsime balsuoti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ar galiu argumentuoti?
PIRMININKAS. Taip. Dar pirmininkas nori.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne, matote, saugomos teritorijos vis tiek yra mūsų gamtos objektai. Išvis, manyčiau, leisti kam nors kasinėti duobes 0,2 ha, pasikasti žvyro, smėlio, na, truputį dedu toje vietoje didelį klaustuką. Kas bus po to, ar iš tiesų jos bus užlygintos, ar nepasikasime po šimtamečiais ąžuolais ieškodami žvyro? Na, žvyras nėra ta deficitinė prekė, kurios nebūtų galima nusipirkti.
Aš nelabai įsivaizduoju, aišku, po to prašysiu pagal Seimo statutą, kad naujas komitetas apsvarstytų dar kartą šitą siūlymą pagal Statuto 153 straipsnio 4 dalies 2 pastraipą, kad darytume pertrauką ir dar kartą grįžtume. Man ir šios kadencijos komiteto nariams kelia daug abejonių, ar tai nebus tas pats, kaip prie ežerų leisti statyti namus?
PIRMININKAS. Kaip supratau, pasisakėte lygiai taip pat prieš. Jeigu nėra kitų nuomonių, gal galime bendru sutarimu nepritarti Kaimo reikalų komiteto pataisai? Ačiū. Dėkoju. Tiek turėjome pataisų. Dėkojame pranešėjui.
Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Už, matau, S. Bucevičius. Nėra salėje. Prieš nėra užsirašiusių. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Prašote balsuoti. Gerai. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
Už – 48, prieš – 7, susilaikė 16. Po svarstymo įstatymo pataisai pritarta. (Balsai salėje)
Žinoma, galima. Replika po balsavimo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš prašyčiau artimiausiu laiku neskirti šio įstatymo priėmimo, nes naujos sudėties komitetas nori dar apsvarstyti ir pateikti išvadas iki priėmimo, kaip apskritai atrodo. Šios sudėties Seimas ir komitetas nesvarstė to projekto.
PIRMININKAS. Jūs tą dabar galėsite padaryti, mes neskubinsime, bet turėsite teikti pasiūlymus, nes jūs galėjote svarstymo stadijos metu persvarstyti praeitos komiteto sudėties projektą.
Pereiname prie 1-13 klausimo. Dar nori J. Kondrotas. Prašom.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš palaikau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką. Kai keitėsi valdžios, išėjo nesusipratimas. Jis buvo ilgai ruoštas praeitą kadenciją ir labai reikalingas žemdirbiams. Norėčiau, kad naujas Kaimo reikalų komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas tikrai dar kartą sueitų ir apsvarstytų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kaip ir kiekvienas, galite iki priėmimo pateikti pasiūlymus, komitetas juos svarstys ir pateiks Seimo posėdžių salėje.
13.22 val.
1-13 klausimas – Pašto įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-5000(2). Pranešėja Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu – I. Šiaulienė. Nematau. Kas galėtų perskaityti išvadą komiteto vardu? Pavaduotojo Informacinės visuomenės plėtros komitetas neturi. Ar yra kas iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto? Gerai. Jeigu galima, kad galėtume toliau svarstyti. (Balsai salėje) Irena Šiauliene, laukiame jūsų tribūnoje!
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš pristatydama sakiau, kad šita pataisa yra daugiau techninio pobūdžio, kad, priimant naują įstatymo variantą, iškrito žvalgybos institucijų galimybės, esant reikalui, tikrinti paštą. Komitetas pasiūlymą svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje norinčių dalyvauti nematau. Pataisų ir pasiūlymų mes neturime, todėl galime pereiti prie pasisakymų už, prieš. Pasisakyti už, prieš norinčių nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galima. Dėkoju.
Seimo Pirmininkas siūlo šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galime sutikti? (Balsai salėje) Pirmininkas siūlė ir Seniūnų sueigoje. (Balsai salėje) Parodysime jums papildomai. Gerai. Nematau prieštaraujančių ypatingai skubai.
Pereiname prie priėmimo. Pašto įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-5000(2). Norinčių kalbėti už, prieš nematau. Galime pereiti prie balsavimo.
Nėra 71 Seimo nario. Ar galėtume… Pagal šešėlius matau, kad už sienos yra tikrai daugiau, nei mums trūksta. Ar galime pakviesti, mes galėtume pabaigti procedūrą. Dar kartą pabandytume. Matau, kad ateina. (Balsai salėje) Jeigu dar pakviestumėte M. Adomėną iš…
Gerai, dėkojame. Matau, kad ateina. Gal galime pabandyti balsuoti dar kartą. Aš manau, kad dabar turėtų būti, jeigu niekas neišsiskirstė. Siūlau dar kartą balsuoti dėl Pašto įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-5000(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77: už – 67, prieš nėra, susilaikė 10. Pašto įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
13.28 val.
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4839(2). Pranešėja – J. Vaickienė. Svarstymas.
J. VAICKIENĖ (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegos, Audito komitetas svarstė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4839(2). Buvo gauti trys Teisės departamento siūlymai – dviem nepritarta, vienam pritarta. Siūloma papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį numatant, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2013 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Komitetas vienbalsiai priėmė sprendimą pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą komiteto patobulintam Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Tai yra daugiau techninis pakeitimas, kad nesidubliuotų ataskaitos.
PIRMININKAS. Dėkojame už rimtai pristatytą pranešimą. Diskusijoje dalyvauti nebuvo norinčių. Pasiūlymų neturime, už, prieš pasisakyti norinčių taip pat nematau. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti įstatymo projektui? Dėkojame, pritarta bendru sutarimu.
13.30 val.
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“ 1 priedėlio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-5005. Pranešėja – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas teikia Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“ 1 priedėlio pakeitimo“ projektą Nr. XIP-5005. Naujojo statuto nuostatos yra suderintos su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, kurios buvo pakeistos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą, pagal kurį Mokslo ir studijų įstatymo, patvirtinto 2009 m. gruodžio 30 d., nuostatos, susijusios su aukštųjų mokyklų valdymu, prieštaravo Konstitucijai. Pakoregavus Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, prieštaraujančias Konstitucijai, atsirado būtinybė tikslinti aukštųjų mokyklų statutus. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo tarybų funkcijos buvo suspenduotos ir perduotos universitetų senatams. Patvirtinus universitetų statutų pakeitimus ir perrinkus tarybas, aukštųjų mokyklų tarybos vėl įgis galias priimti sprendimus, universitetų valdymo organai galės dirbti ir atlikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Diskusijoje nori dalyvauti M. Zasčiurinskas. (Balsai salėje) Ne diskusijoje, o paklausti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gal galėtumėte pasakyti, kas priėmus šį įstatymą konkrečiai pasikeis?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkui. Statute yra pakeista akademijos valdymo organų sudarymo tvarka, patikslintos tarybos, senato, rektoriaus funkcijos, rektoriaus rinkimai, peržiūrėtos studentų teisės. Žodžiu, tai, ko reikalauja įstatymas. Padaryti pataisymai dėl valdymo.
PIRMININKAS. Daugiau klausti norinčių nematau. Dėkojame pranešėjai. Už, prieš nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Audrone, galite…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Aš turiu dar vieną.
PIRMININKAS. Taip. Dabar dėl šio projekto siūlome balsuoti. Prašom balsuoti. Kas po pateikimo pritariate Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“ 1 priedėlio pakeitimo“ projektui?
Užsiregistravo 77: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nėra prieštaraujančių? Dėkojame. Siūlome svarstyti gruodžio 18 d. Kaip matau, visi sutariame. Ačiū.
13.33 val.
Kitas 1-16 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4125. Pranešėja – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis Seime, atsižvelgiant į Etninės kultūros globos tarybos prašymą ir remiantis Etninės globos tarybos nuostatais, pagal kuriuos tarybos sudėtį tvirtina Seimas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu teikiu Seimui nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIP-4125. Nutarimo projektu siūloma teikti Seimui tvirtinti naujus Etninės kultūros globos tarybos narius: Rūtą Vildžiūnienę (delegavo Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba vietoj Arno Arlausko), Dalią Bernotaitę-Bieliauskienę (delegavo Lietuvos muziejų asociacija vietoj Arūno Astramsko), Arūną Eduardą Paslaitį (delegavo Lietuvos meno kūrėjų asociacija vietoj Marcelijaus Martinaičio). Kanceliarijos Teisės departamentas pasisakė, kad projektas iš esmės atitinka Konstituciją ir galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nori A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Kiek suprantu, čia nauji nariai skiriami vietoj tų, kurie nedalyvavo keturis kartus iš eilės ir buvo pašalinti. Dabar atkuriama visa 21 nario sudėties struktūra, taip?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkui už klausimą. Noriu patikslinti. Iš tikrųjų du iš tų narių dėl užimtumo patys atsistatydino, tai yra Arnas Arlauskas ir Marcelijus Martinaitis. O vienas yra iš tikrųjų dėl praleistų keturių posėdžių keičiamas kitu nariu.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas nori jūsų paklausti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš labai trumpai. Ar čia yra koks skubotumas tvirtinti tą degančią tarybą, ar ne?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Iš tikrųjų tiesiog nebėra tikslo, skubos tvarka būtų labai svarbi, ir aš šiandien prašiau Seniūnų sueigoje patvirtinti skubos tvarką. Nežinau, ar davė pirmininkas šitą leidimą. Nėra prasmės todėl, kad komitetui grąžinus svarstyti nėra ką svarstyti. Viskas yra apsvarstyta, susitarta, pritarta. Šiandien tiesiog reikėtų patvirtinti, kad visos sudėties taryba galėtų kuo greičiau pradėti dirbti.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Kaip dėl tos skubos tvarkos?
PIRMININKAS. Pirmininkas tokio sutikimo nedavė. Neturiu įgaliojimų, bet mes galėtume jį įrašyti tiesiog į antradienio darbotvarkę, padarytume gana greitai ir galbūt antradienį pavyktų, jeigu Seimo Pirmininkas pateiks ypatingą skubą, ir priimti. Tokia yra tvarka. Už, prieš kalbėti norinčių nebuvo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime.
Tada pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ir jeigu spėtų komitetas sužiūrėti formalias procedūras dėl svarstymo komitete, mes galėtume įtraukti į antradienio darbotvarkę. Ar tinka taip? Tinka. Nematau prieštaraujančių. Tada siūlome antradienį svarstyti ir tada galbūt padarytume ir priėmimą. Ačiū. Kitų nuomonių nematau.
Tiek mes turėjome klausimų rytinio posėdžio darbotvarkėje. Siūlote dirbti, bet turbūt techniškai pranešėjų… Galime nebent pasižiūrėti konsulinio… Kadangi popietinė darbotvarkė tikrai nėra ilga, mes galėsime tuos klausimus susitvarkyti popietiniame posėdyje. Darbotvarkę sudarant, visada yra prašoma išlaikyti pertraukas, medikai stebi, prižiūri, todėl dėkoju už man suteiktą garbę pirmininkauti pirmą kartą. Atsiprašau, jei buvo kokių nors nesusipratimų. Dar nori per šoninį mikrofoną.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Pas mus liko dar neįforminta Tarpparlamentinių ryšių grupė su Afrikos valstybėmis. Tai dabar susirinkime čia 5 minutėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Kaip tik už lango sniegas, taigi su Afrikos valstybėmis grupė bus pats tas. Skelbiu posėdžio pertrauką iki 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcja; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.