2012-12-06

                                                     

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS MIRTIES NUSTATYMO IR KRITINIŲ BŪKLIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR.XIP-3672(2)

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13

 

 

 

 

13

 

 

 

 

 

14

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

16

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Projekto Nr. XIP-3672 (2) 14 straipsnio nuostatos sistemiškai nedera su projekto 7, 15, 22 straipsnių bei Baudžiamojo proceso kodekso (toliau − BPK) nuostatomis, supainiojamos medicininės mirusiojo asmens apžiūros ir procesinės mirusiojo asmens apžiūros sampratos.

Reikėtų skirti medicininę mirusiojo asmens apžiūrą ir procesinę mirusiojo asmens apžiūrą, nes šias apžiūras vykdantys subjektai ir tikslai yra skirtingi. Medicininę mirusiojo asmens apžiūrą privalo atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai tam, kad nustatyti mirties faktą, nustatyti mirties laiką ir priežastį bei išduoti medicininį mirties liudijimą. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai neturi šių įgaliojimų: mirties faktą nustatantys subjektai apibrėžti projekto 7 straipsnyje, mirties priežastį nustatantys subjektai – projekto 15 straipsnyje, medicininį mirties liudijimą išduodantys subjektai – projekto 22 straipsnyje. Minėtuose straipsniuose įvardijami asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai ir specialistai. Policijos pareigūnai atlieka objektų, įskaitant mirusiojo kūno, ir įvykio vietos apžiūrą, kurios tikslas – surasti nusikalstamos veikos pėdsakus, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes, ištirti turinčius reikšmės nusikalstamai veikai objektus. Tai yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio atlikimą nustato BPK, todėl projektu neturėtų būti reguliuojamas procesinių veiksmų atlikimas.

Akcentuotina, kad teismo medicininis žmogaus palaikų tyrimo tikslas - padėti teisėsaugos institucijoms surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ar ištirti kitas reikšmingas su nusikalstama veika susijusias aplinkybes ir tokiu būdu išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Tai yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kuris turi būti atliekamas smurtinės mirties ar įtariant smurtinę mirtį atvejais, todėl projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostata, kad, net nenustačius nusikalstamos veikos požymių ir nesant pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, privalės būti atliekamas mirusio asmens teismo medicinos tyrimas, neatitinka teismo medicinos ekspertinio tyrimo paskirties, prieštarauja BPK nuostatoms. Priskyrimas teismo medicinos ekspertizės įstaigoms tirti nesmurtines mirtis padidins ekspertinių tyrimų skaičių ir sudarys pagrindą neracionaliai bei neekonomiškai naudoti valstybės biudžeto lėšas. Be to, tai gali sukelti visuomenės pasipiktinimą, nes visais atvejais, kai tik asmuo mirs ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, privalės būti atliekamas skrodimas.      

Projektu siūlytina reguliuoti medicininę mirusiojo asmens apžiūrą, kurią privalo atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai: pirminę apžiūrą kūno radimo ar mirties vietoje šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais privalo atlikti projekto 12 straipsnio 2 dalyje į mirties vietą kviečiami greitosios medicinos pagalbos įstaigos slaugos specialistai, kurie, vadovaujantis projekto 7 straipsnio 2 punktu, turi teisę konstatuoti mirties faktą. Ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mirusio asmens apžiūrą, nesant smurtinės mirties ar įtarimo apie smurtinę mirtį atvejais, prieš išduodamas medicininį mirties liudijimą, turėtų atlikti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo buvo prisirašęs, šeimos gydytojas ar kitas šios įstaigos gydytojas.   

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 13 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:

„2. Apžiūrą šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais būtina atlikti kūno radimo ar mirties vietoje, užfiksuojant apžiūros duomenis. Šiame punkte nustatytu atveju apžiūrą atlieka greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistai.

3. Kitais negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais gydytojas Gydytojas, prieš išduodamas medicininį mirties liudijimą, privalo apžiūrėti mirusį asmenį, siekdamas nustatyti mirties laiką, priežastį ir tolesnių tyrimų tikslingumą. Jeigu medicinos dokumentuose yra duomenų apie ligą, galėjusią sukelti mirtį, dėl apžiūros atlikimo tikslingumo sprendžia asmenį gydęs gydytojas.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Mirusio asmens apžiūrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu atlieka:

1) mirusį asmenį gydęs ar budintis gydytojas, jeigu asmuo mirė asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;

2) pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo buvo prisirašęs, šeimos gydytojas ar kitas gydytojas asmeniui mirus nuolatinėje gyvenamojoje vietoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo buvo prisirašęs, jeigu asmuo mirė ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;

3) gydytojas patologas šio įstatymo nustatytais atvejais;

4) teismo medicinos gydytojas šio įstatymo nustatytais atvejais prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pavedimu.

2. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais mirusio asmens apžiūrą atlieka policijos pareigūnas, o esant nusikalstamos veikos požymiams mirusio asmens apžiūrą atlieka teismo medicinos gydytojas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pavedimu. Nenustačius nusikalstamos veikos požymių, policijos pareigūnas užpildo skyrimo atlikti teismo medicininį žmogaus palaikų tyrimą akto formą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Asmeniui mirus ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, mirties priežastį nustato:

1) šeimos gydytojas ar kitas gydytojas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo buvo prisirašęs, vadovo nustatyta tvarka;

2) gydytojas patologas ar teismo medicinos gydytojas šio įstatymo nustatytais pagrindais;

3) teismo medicinos gydytojas, 12 straipsnio 4 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.“

 

Argumentai:

Pagal galiojantį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą teismo medicinos ekspertai tiria staigias mirtis, kai įtariama, kad jos priežastis yra smurtas, tuo tarpu asmeniui mirus asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, esant staigiai ar netikėtai mirčiai, neaiškiai mirties priežasčiai atliekamas patologoanatominis tyrimas. Projektu keičiamas galiojantis teisinis reglamentavimas ir nusistovėjusi praktika, patologoanatominių tyrimų atvejai pavedami tirti teismo medicinos ekspertams. Pagal projektą teismo medicinos ekspertams pavedama papildoma funkcija – tirti visas staigių mirčių ir neaiškių priežasčių atvejus, net jeigu asmuo mirė stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir nėra smurtinės mirties požymių. Tokiu būdu finansinė našta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, iš kurio apmokami patologoanatominiai tyrimai, perkeliama valstybės biudžetui (teismo medicinos ekspertizės tyrimai apmokami valstybės biudžeto lėšomis).

Siūloma nekeisti galiojančio reglamentavimo, paliekant nusistovėjusią praktiką, kad staigios, neaiškios ligos ar mirties priežasties, nesant smurtinės mirties požymių, atvejais, asmeniui mirus stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, atliekamas patologoanatominis tyrimas. Teismo medicinos tyrimas privalo būti atliekamas visais atvejais, jeigu nustatyta smurtinė mirtis ar yra įtarimas apie smurtinę mirtį, nepriklausomai nuo to, ar asmuo mirė staiga ar ne, todėl nėra pagrindo projekto 19 straipsnyje išskirti 2 punkto. Šį punktą apima 19 straipsnio 1 punktas.

  

Pasiūlymas:

Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Privalomoji patologinės anatomijos autopsija asmeniui mirus stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekama šiais atvejais:

1) naujagimio mirties atveju ar negyvagimio, kurio svoris yra nuo 500 gramų arba kuriam yra daugiau kaip 22 nėštumo savaitės, atveju;

2) kai dėl ligos miršta vaikas iki vienų metų amžiaus ir nėra duomenų dėl sklaidos anomalijų, galėjusių sukelti mirtį;

3) mirus vaikui iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai mirštama nuo lėtinės ligos;

4) mirus nėščiajai ar gimdyvei;

5) mirus asmeniui, neišbuvusiam asmens sveikatos priežiūros įstaigos stacionare 24 valandų, kai nėra duomenų apie lėtinę ligą, galėjusią sukelti mirtį;

6) staigios, neaiškios ligos ar mirties priežasties, atvejais, nesant smurtinės mirties požymių;

7) kai mirštama nuo profesinių ligų arba įtariama, kad mirties priežastis – profesinė liga.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Teismo medicininis žmogaus palaikų tyrimas mirties priežastims nustatyti turi būti atliekamas šiais atvejais:

1) nustatyta arba įtariama smurtinė mirtis;

2) staigios mirties atveju;

32) kai nenustatyta mirusio asmens tapatybė;

43) jeigu asmuo mirė būdamas sulaikytas, suimtas arba laisvės atėmimo vietoje;

54) radus mirusį asmenį su vėlyvaisiais organizmo biologinės mirties požymiais;

65) įtarus netinkamą asmens sveikatos priežiūrą;

76) kai mirštama nuo profesinių ligų arba įtariama, kad mirties priežastis – profesinė liga;

87) kitais būdais negalima nustatyti mirties priežasties;

98) kitais šio ir kitų įstatymų numatytais atvejais, gavus teisėsaugos institucijų užduotį.

 

 

 

 

 

Teikia:

 

Seimo narys

Remigijus Šimašius