PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ ATLYGINIMŲ ĮSTATYMO PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-4970)

2012 m. gruodžio 5 d. Nr. 113-P-43(4)

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Domas Petrulis, Valdas Skarbalius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.

Kviestieji asmenys: Inga Barauskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė; Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės pavaduotojas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2012-10-30)

Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:

Įstatymas, kurį siūloma keisti projektu pratęsiant darbo užmokesčio sumažinimą teisėjams dar vieniems metams, 2009 metais buvo priimtas motyvuojat sunkėjančia šalies ekonomine ir finansine situacija. Siekiant stabilizuoti valstybės finansų sistemą buvo sumažintos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, įvairūs pareiginių algų priedai, kitos iš valstybės biudžeto lėšų mokėtinos išmokos, pvz., išmokos, skirtos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr.82-4266 ), kuriuo Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų institucijų pirmininkams ir direktoriams buvo nustatytas didesnis nei iki tol buvęs pareiginės algos koeficientas.

Įvertinus aukščiau nurodytą aplinkybę, taip pat tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, liudijančių, kad vis dar yra itin sunki valstybės ekonominė, finansinė padėtis, svarstytina, ar įstatymo projektas dera su Konstitucinio Teismo doktrina. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime konstatavo, kad gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti atlyginimai būtų mokami tik laikinai, t. y. tol, kol valstybėje yra susidariusi atitinkama ypatinga situacija, kai dėl ekonomikos krizės negalima surinkti biudžeto lėšų, reikalingų atlyginimams mokėti; kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti atlyginimų dydžiai; kad iš konstitucinio biudžetinių metų instituto įstatymų leidėjui kyla pareiga svarstant bei tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki, ar pajamų į valstybės biudžetą surinkimas vis dar yra taip sutrikęs, kad dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir todėl kitiems biudžetiniams metams turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų mokami sumažinti atlyginimai, pensijos. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nuostata, kad atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas, negali būti interpretuojama kaip reiškianti, jog valstybė, įstatymų leidėjui sumažinus iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimus, per ekonomikos krizę yra atleidžiama nuo pareigos ieškoti būdų užtikrinti lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams, kokie buvo iki jų sumažinimo, mokėti, sukaupimą. Priešingai, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo sumažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimai, turi būti panaikintas.

Nepritarti

Nepritariama pastabai, kad „įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, liudijančių, kad vis dar yra itin sunki valstybės ekonominė, finansinė padėtis“.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte paaiškinta, kad „Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4970 parengtas kaip 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydintysis įstatymo projektas ir atsižvelgiant į šio įstatymo projekto nuostatas, kad 2013 metais neįmanoma vienu metu įgyvendinti Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų, tvariai ištaisyti perviršinio deficito padėties ir nutraukti atlyginimų, mokamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, sumažinimo ir įvertinus tai, kad 2013 m. rodiklių įstatymo projekte valdžios sektoriaus išlaidos 2013 metais tvirtinamos laikantis sumažintų atlyginimų dydžių.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-4970.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Milda Petrauskienė.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas