LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRISIJUNGIMO PRIE JUNGTINIŲ TAUTŲ
ORGANIZACIJOS 1980 M. BALANDŽIO 11 D. KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINIO PREKIŲ
PIRKIMO PARDAVIMO SUTARČIŲ“ 1 PUNKTO PAKEITIMO“ PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Jungtinių Tautų organizacijos 1980 m. balandžio 11 d. Konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo pardavimo sutarčių“ 1 punkto pakeitimo“ projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant panaikinti prisijungiant prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1980 m. balandžio 11 d. Konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau – Konvencija) padarytą išlygą, kad bet kokios 11, 29 straipsnių arba Konvencijos II dalies nuostatos, leidžiančios, kad pirkimo pardavimo sutartis, jos pakeitimas, šalių susitarimo nutraukimas arba oferta, akceptas arba bet koks kitas išreikštas ketinimas būtų daromi ne raštu, o bet kuria forma, netaikomos, jeigu viena iš šalių turi savo komercinę įmonę Lietuvos Respublikoje (toliau – Išlyga).
Dėl pasikeitusių socialinių bei ekonominių sąlygų, kurioms esant Lietuvos Respublika padarė Išlygą, taip pat pasikeitus Lietuvos Respublikos pirkimo–pardavimo sutarčių santykius reglamentuojančioms teisės normoms, toliau taikyti Išlygą nėra tikslinga. Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) raginimas svarstyti galimybę atšaukti Išlygą, formuojama Lietuvos Respublikos teismų ir užsienio valstybių praktika tarptautinės prekybos teisinio reguliavimo srityje bei išaugusios sandorių sudarymo įvairiomis formomis galimybės taip pat verčia abejoti tolesnio Išlygos taikymo prasmingumu.
2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projektu siekiama panaikinti Išlygą, taip pat prisidėti prie Konvencijos preambulėje įtvirtintų tikslų (teisinių barjerų tarptautinėje prekyboje pašalinimo ir tarptautinės prekybos plėtros skatinimo) įgyvendinimo panaikinant teisines kliūtis taikyti Konvenciją.
3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas
Valstybės, kurios, kaip ir Lietuvos Respublika, padarė išlygą Konvencijos 12 ir 96 straipsnių pagrindu, buvo Argentina, Baltarusija, Čilė, Kinija, Vengrija, Latvija, Estija, Paragvajus, Rusijos Federacija, Ukraina. Pastebėtina, kad didžioji dauguma Susitariančiųjų valstybių nėra pasinaudojusios Išlygos padarymo galimybe. Kai kurios kitos valstybės, pavyzdžiui, Estija, Latvija, pakeitusios anksčiau galiojusį sutartinių santykių teisinį reguliavimą, panaikino Išlygą, padarytą ratifikuojant Konvenciją. Šiuo metu Lietuvos Respublikos ūkio subjektui sudarant ne rašytinės formos tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartį kyla Konvencijos taikymo neaiškumų, kadangi galiojanti Išlyga panaikina Konvencijos taikymo galimybę.
Civilinis kodeksas, įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d., iš esmės naujai reglamentuoja asmenų turtinius santykius. Pirkimo–pardavimo sutarčių santykius reglamentuojančios normos įtvirtintos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXIII skyriuje. Civilinio kodekso 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta Civilinio kodekso 6.183 straipsnio 1 dalies taisyklės išimtis, leidžianti šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Šios nuostatos iš esmės kartoja Konvencijos 29 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra nuostata, reikalaujanti, kad bet koks sutarties pakeitimas ar nutraukimas šalių susitarimu būtų atliekami rašytine forma, negali būti pakeista arba nutraukta šalių susitarimu kitokiu būdu. Tačiau šalies elgesys gali užkirsti kelią jai remtis tokia nuostata tokia apimtimi, kokia kita šalis pasikliovė tokiu elgesiu. Taigi priėmus Civilinį kodeksą, Išlyga, iš esmės atitinkanti Konvencijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, nebėra suderinama su pradine Išlygos prasme ir tikslu, taip pat kontekstu, buvusiu Išlygos padarymo metu (tarptautinės prekybos praktikos tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kontrahentų trūkumas, nacionalinio teisinio reguliavimo ypatumai, technologijų galimybės ir pan.).
Konvencijos 11 straipsnis teigia, jog nereikalaujama, kad pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta arba patvirtinta rašytine forma arba atitiktų bet kokį kitą reikalavimą formos atžvilgiu. Ji gali būti įrodinėjama bet kokiomis priemonėmis, tarp jų liudytojų parodymais. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato privalomos rašytinės prekių pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimo sandoriams, kuriems įprastai taikytina Konvencija. Lietuvos teismų praktika taip pat patvirtina, kad rašytinės sutarties formos reikalavimas nėra būtina sąlyga teisiniams santykiams tarp tarptautinės prekybos subjektų atsirasti, o konkretaus susitarimo buvimą ir galiojimą gali patvirtinti ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir kiti faktai, taip pat ir sutarties vykdymas ar tarp šalių susiformavusi aiškiai nusistovėjusi vienoda praktika (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2TA-33/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-999/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-149/2008 ir kt.). Be to, pagal Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 6 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, be kita ko, kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų. Tokį Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių rašytinės sutarties formos nesilaikymo padarinius ir įrodinėjimo priemonių leistinumą, aiškinimą ir taikymą patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011 ir kt.).
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, jog Išlygos buvimas gali apsunkinti Konvencijos taikymo galimybes tarptautinėje prekyboje. Galiojanti Išlyga, be kita ko, leidžia skirtingai traktuoti tarptautinės bei nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius iš esmės tokio paties pobūdžio kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, o tai neatitinka tarptautinės privatinės teisės globalizavimo ir harmonizavimo tendencijų.
4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Konvencijos nuostatos, nereikalaujančios rašytinės sutarties formos, kaip minėta, iš esmės atitinka 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso nuostatas. Taigi Išlyga, priėmus Civilinį kodeksą, nebeteko prasmės. Atšaukdama Išlygą, padarytą prisijungiant prie Konvencijos, Lietuvos Respublika prisidėtų prie tarptautinės bendruomenės, visų pirma UNCITRAL pastangų užtikrinti vienodą Konvencijos nuostatų taikymą tarptautinėje prekyboje ir palengvinti Konvencijos taikymą.
5. Galimos neigiamos pasekmės priėmus įstatymą
Neigiamų pasekmių atšaukus Išlygą nenumatoma.
6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Atšaukus Išlygą, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma, tačiau būtų sukurtos palankesnės sąlygos verslui, nes ūkio subjektai turėtų galimybę sudaryti tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sandorius tokia forma, kuri yra įprasta konkrečioje tarptautinės prekybos srityje. Tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas ne tik raštu, bet ir kitomis komunikacijos priemonėmis skatintų tarptautinę prekybą bei palengvintų ūkio subjektų tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo santykius.
8. Inkorporavimas į teisinę sistemą
Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą priimti ar keisti kitų teisės aktų nereikės.
9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir jas įvardijančių terminų vertinimas
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Teikiamas Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi lydimieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Įstatymui įgyvendinti lėšų nereikės.
13. Specialistų vertinimai ir išvados
Siekiant įvertinti teigiamas ir neigiamas Išlygos atsisakymo pasekmes nuomonę dėl Išlygos atšaukimo tikslingumo buvo paprašytos pateikti valstybės institucijos, universitetai bei verslo asociacijos. Nuomones pateikusieji Ūkio ministerija (Ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 21 d. raštas Nr. (28.3-83)-3-2183), Vytauto Didžiojo universitetas (Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto 2011 m. gegužės 13 d. raštas) ir asociacija „Investors‘ Forum“ (advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ 2011 m. balandžio 21 d. raštas) pritarė Išlygos atsisakymui. Rengiant Įstatymo projektą buvo atsižvelgta į minėtų institucijų pateiktas nuomones ir pasiūlymus.
14. Įstatymo projekto rengėjas
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„pardavimas“, „pirkimas“, „privatinė tarptautinė teisė“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Laikinai einantis teisingumo ministro pareigas Remigijus Šimašius