LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
plenarinio posėdžio NR. 5
STENOGRAMA
2012 m. lapkričio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Gerbiamieji kolegos, laba diena visiems. Noriu paprašyti Seimo narių užimti savo darbo vietas. Skelbiu 2012 m. lapkričio 27 d. posėdį pradėtą.
Gerbiamieji kolegos, vakar netekome mūsų kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo nario, ilgamečio Ekonomikos komiteto nario J. Veselkos. Savo ir visų jūsų vardu dar vakar pareiškiau nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems, visiems, kam šio žmogaus išėjimas itin skaudus.
J. Veselka buvo vienas geriausių Lietuvos ekonomistų, ekonomikos mokslų daktaras, aktyvus Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio veiklos dalyvis, Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo metu išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu, buvęs penktosios ir šeštosios Vyriausybių ekonomikos ministras. Seimo kolegos J. Veselką pažinojo kaip itin kūrybingą, turiningos ir aktyvios veiklos politiką, teigusį, kad analizuojant visuomeninius santykius negalima pasiduoti masinei euforijai arba masiniam nihilizmui, nes kiekvieną visuomenės gyvenimo akimirką glaudžiai persipina pikta ir gera, nauja ir sena, kūrėjas ir griovėjas. Kiekvieną būties akimirką ir reikia analizuoti tokiu principu, perimti tai, kas gera, ir kurti naują.
Šį gyvenimiškos patirties principą pagrindė jo karjeros patirtis: tiek gamybinė, tiek mokslinė, tiek politinė, tiek visuomeninė, tiek žmogiškoji. Jam visada buvo svarbu žmogus, kad ir kitaip mąstantis. Kaip velionis ir rašė savo knygoje „Kaip sukurti saugią ir pasiturinčią Lietuvą“: „Svarbiausia harmoningos visuomenės kūrimo sąlyga laikau žmogaus prioritetą, o ne valstybę, kariuomenę, kapitalą ar jų investicijas.“ Savo pasišventimu ir darbu J. Veselka pelnė didžiulį Lietuvos žmonių pasitikėjimą. Ukmergės krašto žmonės net penkis kartus jį išrinko Seimo nariu.
Netekome ilgamečio kolegos, nepaprastai kompetentingo, darbštaus ir atsakingo politiko profesionalo. Tikiu, kad jo darbai ir šviesus atminimas visuomet išliks mūsų ir visų jų pažinojusių širdyse ir mintyse.
Gerbiamieji kolegos, linkėdami stiprybės velionio šeimai ir artimiesiems, pagerbkime mūsų kolegos J. Veselkos atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū.
10.06 val.
Gerbiamieji kolegos, dabar pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 75-osioms gimimo metinėms. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja velionio artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai.
Profesorius K. Antanavičius mus paliko prieš 14 metų. Ant jo kapo padėtos gėlės. Prašau pagerbti šio signataro atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū. Pasidalinti mintimis apie Nepriklausomybės Akto signatarą K. Antanavičių kviečiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą Aloyzą Sakalą.
A. SAKALAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji profesoriaus K. Antanavičiaus artimieji ir giminės, ponios ir ponai! Susirinkome čia, kad prisimintume Lietuvos atgimimo švyturį profesorių K. Antanavičių ir jį deramai paminėtume. Nors jo, deja, jau nėra tarp mūsų, bet, anot Senecos, prisiminimai ne mažiau svarbūs, nei žmogaus buvimas kartu. Jei kalbėdami apie profesorių Kazimierą vertinsime tik jo mokslines publikacijas, o jų buvo ne viena dešimtis, ar pateiktus Lietuvos parlamento įstatymų projektus, kurių buvo per šimtą, tai galėsime padaryti tik tokią išvadą, kad profesorius buvo labai produktyvus mokslininkas, puikus ekonomistas, Seimo narys. Bet nieko nežinotume apie jį kaip žmogų, su kuriuo bendraudavome, iš kurio mokėmės bendravimo kultūros, iš kurio sužinojome, kad ištiesti pagalbos ranką savo artimui – svarbiausias ir kilniausias žmogaus gyvenimo tikslas.
Tai koks gi žmogus buvo profesorius K. Antanavičius? Tiksliausią atsakymą rasime iš jo gyvenimo postulatų, kurie ir sudarė jo gyvenimo credo. Vienas iš svarbiausių jų buvo toks: „Jeigu reikalai blogi, niekada nepasiduok.“ Tuo jis pats vadovavosi visą savo gyvenimą ir linkėjo vadovautis mums visiems.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, kai Maskva žvangino ginklais, perspektyvos iš tiesų buvo labai blogos ir Lietuvos likimas buvo arba–arba, profesorius ne tik nepabūgo galimų represijų ir nepasidavė, bet kartu su kolegomis ir toliau tvirtai laikė savo rankose nepriklausomybės vėliavą.
Tai tik vienas iš pavyzdžių, kuris puikiai iliustruoja profesoriaus charakterį. Jis visada turėjo aiškią poziciją, ją nuosekliai gynė, nelankstydamas nugaros prieš autoritetus. Tokios tvirtybės galėtų pasimokyti ir dabartiniai Lietuvos politikai. Bet jis nebuvo vien abejingas stebėtojas to, kaip laisva rinka nuskurdino nemažą dalį Lietuvos žmonių. Galėdamas asmeniškai padėti tik atskiriems asmenims, o ne visiems, profesorius suprato, kad padėti visiems misijos gali imtis tik rimta politinė jėga. Tai buvo dar vienas jo gyvenimo postulatas.
Vienintele tokia jėga profesorius matė socialdemokratiją. Profesorius buvo žodžio ir veiksmo žmogus, atkūrė lietuvišką socialdemokratiją, pastatė ją ant tvirtų kojų. Jo pastangomis Lietuvos socialdemokratų partija tapo visateise Tarptautinės socialistų organizacijos nare. Vadovaudamas Lietuvos socialdemokratų partijai pasižymėjo kaip drąsus, žaibiškos reakcijos, nestokojantis humoro jausmo, tiesą pasakius, kartais ir kandaus, bet visados šiltas ir jautrus kitiems žmogus, patvirtindamas teiginį, jog socialdemokratais ne tampama, o gimstama. Lietuvos socialdemokratai ištvėrė daugelį negandų tik profesoriaus K. Antanavičiaus dėka, nes jis buvo granitas, į kurį dužo kūjis, pjautuvas ir visi mėginimai paversti socialdemokratus komunistais. Štai koks buvo šviesios atminties profesorius K. Antanavičius.
Baigdamas galiu tik palinkėti visiems politikams, tiek dešiniesiems, tiek kairiesiems, tokio principingumo ir sugebėjimo jį apginti, kokiu pasižymėjo mūsų visų gerbiamas profesorius. Ačiū jums už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A. Sakalui. Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Seimo narį J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF*). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji brangiausi Kazimiero Antanavičiaus artimieji, žmona, dukra, ūgtelėję ir šiek tiek Kazimiero bruožų įgavę vaikaičiai, mielieji Kazimiero bendražygiai signatarai, mielieji kolegos! Šiandien minime vieno iškiliausių mūsų XX a. antrosios pusės bendražygių 75-ąjį gimtadienį. Deja, jau beveik prieš 15, tiksliau, 14,5 metų jį palydėjome į Antakalnio kalnelį.
„Tos atmintinos 1988 m. pavasario dienos kaip gaivus pavasario vėjas išjudino visus: ir tuos, kurie kaip sraigės kriauklėse slapčia brandino laisvės perlą, ir tuos, kurie nebesitikėjo išvysti šviesos.“ Taip apie 1988 m. Sąjūdį užrašė K. Antanavičius. Kaip šių jo žodžių aidas visą jo veiklą apibūdindama Aldona Žemaitytė po beveik 15 metų parašys: „Tamsa ištirpsta šviesoje.“
Šiandien iš tikrųjų mums dvigubai sunkiau, nes dar vieno jau ir šių dienų mūsų bendražygio J. Veselkos kėdė šioje salėje nuo vakar vidudienio liko tuščia.
Kalbėti apie profesorių, Kovo 11-osios signatarą K. Antanavičių nepaprasta dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia todėl, jog tie, kurie 1988 m. Sąjūdžio aušroje ir 1990 m. atkuriant nepriklausomybę jau artėjome prie pilnametystės ar buvome jos sulaukę, tomis dienomis matę ir girdėję K. Antanavičių, įsiminėme jį visam gyvenimui. Todėl jau tuo metu būdamas dabartinės dalies mūsų vienmetis jis atsinešė į nepriklausomos valstybės kūrimą profesinę brandą, įžvalgumą, profesionalizmą, gilų atsakomybės jausmą. Turbūt todėl, kad vieną iš pirmųjų kartų išvykęs į laisvąjį pasaulį – į Kanadą pabendrauti, paieškoti bendraminčių jis parsivežė ne tik gerą žinią, kad mes galime pakeisti Lietuvą, bet ir žinią, kad turi labai trumpą laiko limitą savo gyvenimo planams įgyvendinti. Turbūt todėl per likusį devynerių metų laikotarpį jo vidinis gyvenimo laikrodis tiksėjo visai kitu ritmu. Tačiau jis niekada to neparodė. Galbūt tik buvo reiklesnis pirmiausia sau ir arčiausiai esantiems bendražygiams.
Kaip pacitavo A. Sakalas, kaip tik tuo metu kaip savo motto užsirašė vieną mėgėjiško eilėraščio eilutę: „Kai reikalai blogi, tiktai nepasiduok.“ Jis nepasidavė iki paskutinių savo gyvenimo minučių. Jis dirbo, aukojosi, reikalavo iš kitų, kad Lietuva taptų teisingesnė, socialiai teisingesnė, kad valstybė būtų pertvarkoma pagal naują modelį.
Šiandien nuotraukose ir šioje salėje, ir I rūmų atidarytoje parodoje matote jo gyvenimą kaip kaleidoskopą: nuo tvirtos, gausios ūkininkų šeimos Balsėnų kaime, Kretingos apskrityje, iki tėvų tremties ir likusio nepilnamečio, besislapstančio Lietuvoje, baigiančio ir nebaigiančio mokslų, nes išryškėjus pasipriešinimo veiklai buvo pašalintas iš universiteto (tada – institutas). Gerų žmonių palaikomas sugrįžo, baigė mokslą ir tvirtai kibo į gyvenimą. Per savo užsispyrimą, ryžtą tais laikais apgynė kandidato disertaciją, vėliau mokslų daktaro, iškentė tam tikrus netiesos žodžius, laukdamas daktaro disertacijos patvirtinimo, ir, kaip minėjau, visa jėga pasinėrė į nepriklausomos Lietuvos kūrimą.
Dar 1989 m. išrinktas turbūt vienoje iš sunkiausių Vilniaus apygardų TSRS liaudies deputatu, buvo vienas iš mūsų, ten atstovavusių Lietuvai, lyderių, tvirtai pasisakydamas vardan Lietuvos.
Aš prisimenu labai kasdienį, paprastą epizodą, kai Maskvoje eidamas prie prezidiumo stalo M. Gorbačiovas iš tolo modavo į Kazimierą ranka sakydamas: žinau, ko tu nori! Iš tikrųjų Kazimiero pozicija buvo labai tvirta. Tapęs Aukščiausiosios Tarybos, vėliau Atkuriamojo Seimo nariu, pasirašęs Nepriklausomybės Aktą, Kazimieras vienas pirmųjų Kovo 11-osios salėje pristatė naują Vyriausybės įstatymą kaip pradžių pradžią po nepriklausomybės paskelbimo tvarkytis Lietuvoje. Ir jis pats asmeniškai, ir ekonomistų grupė, kuriai vadovavo, vėliau – Seimo narių, tikrai dirbo negailėdami jėgų. K. Antanavičius šiandieną, gerbiamieji kolegos, mus įpareigoja. Minėdami jo 75-ąsias gimimo metines, prisiminkime jo nueitą kelią, jo veiklą, jo priesakus kaip mūsų įsipareigojimus ir šiandienos Lietuvos žmonėms. Man atrodo, jie būtų labai prasmingi ir tinkami mūsų ateinančių ketverių metų kadencijai. Tai būtų geriausias pagarbos jam ir jo atminimo įamžinimas. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J. Olekui. Kviečiu į tribūną Signatarų klubo prezidentę Birutę Valionytę ir klubo kanclerį Stasį Kašauską.
B. VALIONYTĖ. Laba diena, Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke. Šiandien minime K. Antanavičiaus 75-ąsias gimimo metines – žmogaus, kuris Lietuvai davė labai daug, nes iš esmės atidavė visą savo gyvenimą matydamas Lietuvą laisvą, nepriklausomą, kurioje egzistuoja dora ir sąžinė, kurioje yra teisingumas visomis prasmėmis. Kazimieras aktyviai gynė savo nuomonę. Jis žinojo, ką daro, ir žinojo, kaip daryti. Prisimename visokias K. Antanavičiaus, sakyčiau, naudojamas nuomonės gynimo formas. Kai jis matydavo, kad yra šimtu procentų teisus, tuo buvo įsitikinęs, o kiti jo negirdėdavo, jis imdavosi visokių, sakyčiau, kartais šiandien mums gal ir nebūdingų veiksmų, kurie atkreipdavo į tai dėmesį ir pagaliau visi išgirsdavo, ką Kazimieras nori pasakyti. O jis kalbėdavo tiesiai, šviesiai, kalbėdavo labai paprastai ir suprantamai, tą suprato visi Lietuvos žmonės, ne tik Aukščiausiosios Tarybos deputatai.
Šiandieną aš labai pritariu Seimo nario Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario J. Oleko minčiai, kad turbūt K. Antanavičiui būtų pats geriausias atminimas tai, kad jo darbai būtų tęsiami, ypač jo morali politika, jos supratimas apie kiekvieno žmogaus, kiekvieno politiko būseną, kokia jinai turi būti, kad jis turi būti pirmiausia sąžiningas sau ir Lietuvai, dirbtų jai, o ne sau.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas šiandieną 75-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro K. Antanavičiaus metinių proga nori šeimai, tiksliau sakant, dukrai Rasai padovanoti Signatarų klubo atminimo ženklą, kuris yra atminimas, kad nei pati Rasa, nei jos atžalos nėra paprasti Lietuvos piliečiai, jie pirmiausia yra K. Antanavičiaus anūkai. Tegul šitas atminimas jus lydi visą gyvenimą. Gerbkite tėvelio ir senelio atminimą. Žinokite, kad jūs nešiojate K. Antanavičiaus pavardę. Taigi sėkmės jums! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Signatarų klubo prezidentei gerbiamajai B. Valionytei ir gerbiamajam klubo kancleriui S. Kašauskui.
Dėkojame pranešėjams, dėkojame profesoriaus K. Antanavičiaus artimiesiems. Dėkoju visiems dalyvavusiems šiame minėjime, skirtame Nepriklausomybės Akto signataro K. Antanavičiaus atminimui. Dėkui ir geros dienos. Skelbiu minėjimą baigtą.
Gerbiamieji kolegos, mes tęsiame posėdį. Kviečiu jus visus užsiregistruoti. Gerbiamieji kolegos, dėkoju.
Leiskite pasinaudoti ta proga, kad mūsų gana daug jau susirinko į plenarinių posėdžių salę. Šiandien yra iškilminga diena ir turime labai svarbų momentą. Yra tradicija, kai mūsų Seimo nariai pažymi savo įvairius jubiliejus, mes juos sveikiname, pagerbiame. Šiandien turime tą pačią progą. Vienas iš iškiliausių žemaičių – Valentinas Bukauskas, rinktas Telšiuose, neseniai pažymėjo savo garbingą jubiliejų. Tiesiog, Valentinai, norime tave pasveikinti visų parlamentarų vardu, visų frakcijų vardu sulaukus garbingo jubiliejaus, palinkėti tau ir toliau geros politinės karjeros, būti tokiam paprastam, kad ir toliau tavim Telšių rinkėjai pasitikėtų. Tiesiog tau ir tavo šeimai geros kloties! Viso Seimo vardu noriu tau įteikti puokštę gėlių. (Plojimai)
10.28 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš pradedant tvirtinti darbotvarkę, noriu perskaityti vieną protokolą: „Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija svarstė dėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo ir nutarė išrinkti Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narį A. Mitrulevičių Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pirmuoju pavaduotoju.“ Pasirašė gerbiamoji posėdžio pirmininkė I. Šiaulienė.
10.28 val.
Gerbiamieji kolegos, svarstome mūsų darbotvarkės klausimus. Dėl vedimo tvarkos nori iš karto, taip? Sekundę! Gerbiamasis J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Noriu kreiptis dėl darbotvarkės išreikšdamas frakcijos prašymą. Mes prašytume išbraukti iš darbotvarkės Vyriausybės teikiamus du projektus – 1-6a ir 1-6b. Tai yra Žvalgybos įstatymo pataisos ir jį lydintysis, nes visiškai neseniai Seimas priėmė naują Žvalgybos įstatymą. Jį priėmus žvalgybos sistemos darbuotojams suteikta šiek tiek vilčių, kad bus paspręsti jų atlyginimo klausimai. Dabar tuo projektu tos viltys būtų vėl naikinamos. Manome, kad šį projektą būtų tikslinga svarstyti su patikslintu 2013 m. biudžetu kartu, kai bus aiškiai matyti, kiek yra ar nėra galimybių spręsti dėl darbuotojų atlyginimų.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kitos nuomonės gerbiamasis A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, kad jau žinote, kokios aš nuomonės. Aš kreipiuosi į gerbiamąjį J. Razmą ir į visus kitus, į buvusį Ministrą Pirmininką. Taigi jūs pasiūlėte visą įstatymų paketą – 20 kartu su biudžetu, kuriame visiems valstybės tarnautojams, pareigūnams, politikams, teisėjams mažinate ne tik koeficientus, bet ir bazinius dydžius. Priimtas Žvalgybos įstatymas kažkodėl vieną kategoriją žmonių išskiria iš kitų. Gerbiamieji, jiems buvo sumažinta, buvo pasiektas kompromisas – įstatymas priimtas, bet Vyriausybė užmiršo pateikti pasiūlymus. Negalėjo. Tiksliau, atsiprašau, gerbiamoji ministre, negalėjo, nes dar buvo nepasirašyti. Todėl siūlau neišbraukti, nes tai būtų neteisinga visų kitų pareigūnų, valstybės tarnautojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir visų kitų atžvilgiu. Jeigu jau sunkmetis nesibaigia, krizė nesibaigia, tai atlyginimų koeficientai turi būti sumažinti visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju Algirdui Sysui. Jūs išgirdote dvi nuomones. Pirmasis pasiūlymas buvo išbraukti iš darbotvarkės, dėl to taip ir formuluoju. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės 1-6a ir 1-6b klausimus, balsuojame. Kas už išbraukimą, balsuojate už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 34, prieš – 38, susilaikė 38. Taigi 1‑6a ir 1-b klausimai lieka darbotvarkėje.
Tęsiame plenarinį posėdį. Dabar bendru sutarimu galime pritarti darbotvarkei, taip? Ačiū. Sutarta bendru sutarimu dėl darbotvarkės.
10.32 val.
Taigi 1-3a klausimas – 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 4, 13 straipsnių ir 1, 3, 4, 10 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4987(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąją Ingridą Šimonytę, laikinai einančią finansų ministrės pareigas.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Kadangi yra priėmimo stadija, tai turbūt pastraipsniui?
PIRMININKAS. Prašau?
I. ŠIMONYTĖ. Pastraipsniui turėtume eiti.
PIRMININKAS. Taip, pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymai dėl šito įstatymo projekto, kuriuos pateikė M. Petrauskienė, E. Žakaris ir V. Simulikas. Tačiau mes negalime jų svarstyti, nes komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius. Dar kartą 174 straipsnio 1 punktas, o jūs nenurodėte šaltinio, iš ko būtų galima šitą biudžetą… šitas pataisas, iš kokių lėšų būtų galima padidinti. Nenurodytas finansavimo šaltinis, todėl negalima pagal Statutą svarstyti.
Toliau pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio.
I. ŠIMONYTĖ. Dėl 1 straipsnio yra gautas jūsų jau minėtas pasiūlymas, kuris neatitinka Seimo statuto 174 straipsnio 1 dalies pasiūlymų. Kitų pasiūlymų negauta.
PIRMININKĖ. Gerai. Tada nesvarstome. Dėl 1 straipsnio užsirašė kalbėti gerbiamasis B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų aš tik norėjau pasakyti, kad nutiltų aistros salėje. Yra savivaldybių biudžetuose, daugelyje savivaldybių yra ekonomija. Ten, kur iš tikrųjų bus labai problemiška, mes sutarėme šiandien su Finansų ministerijos atsakingais darbuotojais, aš, tiesa, ministrės, neinformavau, kad tvirtinant 2013 m. biudžetą, jeigu kur jau bus problemų iš tikrųjų išmokėti išeitines pašalpas, bus galima pasižiūrėti 2013 m. biudžete. Todėl aš siūlau palaikyti įstatymo projektą, kad man antrą kartą nereikėtų kalbėti. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Jeigu galėčiau komentarą?
PIRMININKAS. Pakomentuokite. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ. Jeigu galėčiau trumpą komentarą, tai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Vyriausybė, teikdama patikslintą projektą, numatė lėšas, reikalingas toms savivaldybėms, kurių viršplaninės pajamos nėra didesnės negu 5 %. Todėl visose likusiose savivaldybėse dabar skaičiuojamas kompensacijų poreikis nesiekia vienženklio procento viršplaninių pajamų. Tikrai savivaldybėms, na, visiškai racionaliai mąstant, nepolitiškai, tikrai yra visiškai įkandama. Ačiū komiteto pirmininkui.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei. Taigi dėl 2 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
3 straipsnis. Kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
4 straipsnis. Kokių būtų pastabų, pasiūlymų?
I. ŠIMONYTĖ. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
5 straipsnis. Kokių būtų pasiūlymų?
I. ŠIMONYTĖ. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Taigi pritariame bendru sutarimu.
6 straipsnis. Nėra jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
7 straipsnis.
I. ŠIMONYTĖ. Tas pats pasiūlymas, kurio negalėjome svarstyti.
PIRMININKAS. Taip. Pritariame bendru sutarimu. Nėra pastabų.
8 straipsnis. Kokių būtų pasiūlymų ir pastabų?
I. ŠIMONYTĖ. Nėra gauta pasiūlymų.
PIRMININKAS. Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti.
Dabar dėl viso įstatymo projekto kokių būtų nuomonių už ir prieš? Už nuomonė… Jeigu nėra prieš, tai galbūt galime pritarti, galime balsuoti. Sutinkate? Ačiū kolegoms už supratimą. Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4987, visus kviečiu balsuoti. (Balsai salėje)
I. ŠIMONYTĖ. Jums patiems bus paprasčiau.
Šio įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. Dėkoju. Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 98, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektas yra priimtas.
10.37 val.
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XI-1824 „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4988. Pranešėjas – gerbiamasis B. Bradauskas, Biudžeto ir finansų komitetas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes ką tik priėmėme biudžeto patikslinimo įstatymą. Todėl ir šitas nutarimas yra dėl to, kad mes ką tik priėmėme ir yra tikslinami skaičiai, tai yra 2012 m. skaičius tikslinamas iš 28 812 mlrd. į 28 854 mlrd. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kadangi komitetas, kaip aš suprantu, pritaria, taigi siūlyčiau bendru sutarimu pritarti. Tiek komiteto nuomonė, tiek Vyriausybės nuomonė yra viena. Reikalaujate balsuoti? Taigi, gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritarta.
Dabar dėl viso nutarimo projekto. Už ir prieš nėra. Taigi kas už tai, kad priimtume nutarimą, projektas Nr. XIP-4988, kviečiu visus balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi nutarimo projektas Nr. XIP-4988 yra priimtas.
10.39 val.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIP-26. Pranešėjas… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, diskusija. Užsirašęs pirmasis kalbės N. Puteikis. Ruošiasi P. Gražulis. N. Puteikio nėra. Taigi P. Gražulį kviečiu į tribūną. P. Gražulio taip pat nematyti. (Balsas salėje: „Ateina.“) Dėkui. Gerai.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu kalbėti dėl dviejų kandidatų į tos komisijos sudėtį. Mano galva, jiems turėtų būti taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir į tas valstybės tarnybos vietas, kur reikalaujama nepriekaištingos reputacijos. Šiuo konkrečiu atveju P. Gražulis turi administracinių nuobaudų už greičio viršijimą, todėl galvoju, kad Seimo nariai, turintys panašių nuobaudų, neturėtų būti tokios komisijos nariais.
O dėl gerbiamosios D. Teišerskytės man asmeniškai kliūva dvi jos nuostatos. Pirma nuostata – kad jinai skiria didžiąją dalį ūkinių išlaidų prabangaus automobilio nuomai. Aš manau, kad tai yra netinkamas pavyzdys Lietuvos gyventojams. Antra nuostata yra tai, kad jinai, būdama kaunietė ir puikiai žinodama, kad 73 metų vaikų darželio auklėtoja Agota Ramanauskienė buvo sumušta dviejų policininkų ir tuos policininkus iki šiol gina Kauno policijos komisaras A. Kaminskas ir dabartiniai policijos vadovai, jinai, puikiai žinodama tą istoriją, užstoja policijos vadovybę ir iš esmės tuo savo atviru ir viešu, demonstratyviu užstojimu prisideda prie to, kad tie du policininkai, kurie sumušė A. Ramanauskienę iki komos, tebedirba, o Kauno komisaras A. Kaminskas ir kiti policijos vadovai, neieškodami teisingumo, neieškodami galimybės nustatyti tų dviejų policininkų kaltę, dangsto tolesnius policininkų žiaurumo pasireiškimus. Paskutinis toks pasireiškimas, kaip jūs žinote, pats garsiausias, kai penki policininkai Jurbarke žiauriai sudaužė visiškai niekuo dėtą vyrą ir iš esmės išmušė jo inkstą. Žmogus greičiausiai liks invalidas.
Taigi Etikos ir procedūrų komisijos nariai tokių pažiūrų, kurios leidžia leisti mokesčių mokėtojų pinigus prabangiems automobiliams, ir tokie Etikos ir procedūrų komisijos nariai, kurie dangsto policininkus sadistus, neturėtų būti Etikos ir procedūrų komisijos nariais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. D. Teišerskytė – dėl vedimo tvarkos. Prašom, Dalia.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš puikiai suprantu, kad dabar N. Puteikis vykdo savo grasinimą, pasakytą Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio metu, kai mes nusprendėme, jog jis elgiasi neetiškai, policininkus vadindamas fašistais.
Kita vertus, nepažeidžiau jokio įstatymo nuomodama automobilį, kuris nėra prabangus. Tai yra mažytis Honda Jazz automobilis. Nemanau, kad neturiu teisės nuomotis tokio automobilio, kokį išgaliu.
Kita vertus, tą pasaką, kurią pasakojo N. Puteikis apie kažkokią sumuštą darželio auklėtoją, girdžiu pirmą kartą, taigi niekaip negalėjau reaguoti į ją. O N. Puteikiui siūlyčiau truputį kuklumo, truputį sąžiningumo ir daugiau pasižiūrėti į savo veiksmus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame klausimą dėl Etikos ir procedūrų komisijos. Gavome Seimo narių tam tikras pataisas dėl Etikos ir procedūrų komisijos. Kažkaip nesugebėjome susitarti: P. Gražulis siūlo išbraukti gerbiamąjį V. Stundį iš Etikos ir procedūrų komisijos, o gerbiamasis J. Razma siūlo išbraukti P. Gražulį iš Etikos ir procedūrų komisijos. Tokie yra pasiūlymai.
Gal pradėsime nuo pirmojo pasiūlymo. Pirmas yra J. Razmos pasiūlymas dėl 2 straipsnio 3 punkto išbraukimo, tai yra išbraukti P. Gražulį iš Etikos ir procedūrų komisijos. Tiesiog dabar nuomonė už, nuomonė prieš. (Balsai salėje) Atsiprašau, pranešėjas. Kalbės gerbiamasis J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes siekiame suformuoti tokią Etikos ir procedūrų komisiją, kurios visus nutarimus gerbtume, į kurią būtų įrašyti santūrūs žmonės, patys rodantys etiško elgesio pavyzdžius. Šiaip manau, kad į tokią komisiją netinka rašyti frakcijų seniūnus. Aš pats nepretenduočiau į tokią komisiją, nes seniūnai turi vykdyti frakcijų, partijų politinius sprendimus. Kolega P. Gražulis kaip tik yra frakcijos seniūnas.
Nežinau, ar tinka į komisijos narius siūlyti asmenis, kurie Seime įsidarbina bulvarinių laidų specialiaisiais korespondentais ir organizuoja kartais nelabai etišką kitų kolegų filmavimą ir klausinėjimą. Kažin ar europietiškais save laikantys socialdemokratai galėtų balsuoti už asmenį, pavyzdžiui, išklausę jo pasisakymus seksualinių mažumų klausimais. Pagaliau ar tinka į tokios komisijos narius siūlyti asmenį, dėl kurio policijoje yra užfiksuoti 33 atvejai, kad jo automobilis viršijo leistiną greitį. Dabar ginčijamasi, ar jis pats vairavo, ar ne, bet vis dėlto, jeigu tai automobilis, nuomojamas už parlamentines lėšas, turbūt nuomojančiam Seimo nariui tenka atsakyti už tokius dalykus. Čia daug dalykų būtų galima vardyti. Aš tikiuosi išmintingo valdančiųjų sprendimo ir manau, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ nesunkiai rastų kitą asmenį į tos komisijos narius.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai palaikau J. Razmos pasiūlymą, nes pagal Statuto 73 straipsnio 2 dalį savikontrolės mechanizmas turi išlikti. Manau, kad tuo siūloma išvengti… kaip tik nukreipti savo dėmesį kitur. Manau, kad ta kandidatūra tikrai netinka Etikos ir procedūrų komisijai. Pagalvokime, kaip mes atrodysime visuomenei, nes kiekviename komisijos posėdyje jis yra svarstomas, ir mes jį siūlome, nors partija „Tvarka ir teisingumas“ turi kitų žmonių, dirbusių Etikos ir procedūrų komisijoje: dirbo E. Klumbys, dabar jo nėra, dirbo O. Valiukevičiūtė, jinai yra. Kodėl jos nepasiūlyti vietoj P. Gražulio? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų galiu padėkoti Konservatorių frakcijai ir prieš tai kalbėjusiems keliems jų nariams už siūlymus, kaip frakcija „Tvarka ir teisingumas“ turėtų elgtis vienu ar kitu momentu, priimdama vieną ar kitą sprendimą. Deja, mandagiai ir etiškai atsisakysime jūsų pasiūlymo ir vis dėlto laikysimės savo nuomonės.
Mūsų nuomonė yra labai paprasta ir labai aiški: žinote, grožio reikalas, kaip ir etikos reikalas, kaip ir suvokimo reikalas, kaip ir meno suvokimo reikalas, priklauso nuo kiekvieno žmogaus vidinio suvokimo, sugebėjimo suprasti vieną ar kitą reiškinį. Tai, kaip, pavyzdžiui, kai kurie jūsų nariai suvokia etiką ar elementarų padorumą, ar bendražmogiškus principus, mes jau matėme, kai buvo pateikiama Ministro Pirmininko kandidatūra. Tuo principu remiantis, matyt, apskritai, mano požiūriu, iš jūsų frakcijos nieko nebūtų galima siūlyti į Etikos ir procedūrų komisiją, bet tai yra tik mano požiūris. Jis yra gerbtinas, bet galbūt jums nepriimtinas, lygiai taip pat, kaip jūs požiūris yra gerbtinas, bet galbūt mums nepriimtinas.
Etikos ir procedūrų komisiją sudaro 15 narių. Tam ir yra komisija iš 15 narių, ir ne vienas P. Gražulis spręs, kas yra etiška, kas yra pagal procedūras ir kas yra neetiška, kas neatitinka procedūrų. Buvimas tokiame kolegialiame darinyje vieno žmogaus, kuris galbūt turi savo nuomonę, tam tikrais atvejais specifinę, galbūt tam tikrais atvejais netinkančią buvusiems valdantiesiems, dabar opozicijoje esantiems konservatoriams, ypač krikščionims demokratams, tai, kad P. Gražulis labai dažnai kritikavo vienus ar kitus veiksmus, galbūt pasiremdamas emocijomis, tikrai nėra tas faktorius, kuris turėtų lemti tai, kad P. Gražulis negali ir neturi būti Etikos ir procedūrų komisijoje.
Dar galėčiau daug kalbėti, pateikti aibę pavyzdžių, tačiau siūlau balsuoti, kiek galima greičiau balsuoti, neteikti tokių destrukcinių pasiūlymų. Lygiai taip pat nepritarčiau ir P. Gražulio pasiūlymui, kaip nepritariu iš šitam. Negalima mėtyti. Kiekvienos frakcijos reikalas deleguoti tuos žmones, kuriuos jie mano esant reikalinga, o komisijos darbas – toliau priiminėti tinkamus sprendimus, ir čia visiškai nėra jokios problemos. Todėl raginu nepritarti šiam J. Razmos pasiūlymui ir balsuoti už tokią komisiją, kokia yra pasiūlyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyta nuomonė už, nuomonė prieš. Kviečiu balsuoti, apsisprendžiant dėl Seimo nario J. Razmos pasiūlymo išbraukti P. Gražulį iš Etikos ir procedūrų komisijos narių. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 39, prieš – 53, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar turime kitą pasiūlymą, kurį teikia P. Gražulis. Jis siūlo išbraukti gerbiamąjį V. Stundį iš sąrašo. Kalbėti norinčių yra. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis G. Kirkilas. Prašom, Gediminai.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš, manau, gal P. Gražulis atsiimtų šitą pasiūlymą, ir mes nesvarstytume.
PIRMININKAS. Aš supratau, gerbiamasis kolega, bet Petro nėra, nėra kam atsiimti. Tiesiog aišku, kad balsavimas viską parodys, Seimo nariai turi savo nuomonę, aš manau, kad šioje vietoje kariauti nereikia. Kolegos, gal bendru sutarimu nepritariame, kadangi buvo įvairių nuomonių. Galime bendru sutarimu nepritarti? Nepritarta bendru sutarimu. Radome konsensusą mūsų susitarimų. Dabar kviečiu balsuoti po svarstymo. Kas už visą nutarimo projektą, kviečiu balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 76, prieš – 4, susilaikė 30. Po svarstymo nutarimo projektui yra pritarta.
Siūlyčiau svarstyti ypatingos skubos tvarka, nes nuomonės lyg ir visų gana vienodos, ir viskas jau išdiskutuota.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Nėra pasiūlymų ir pastabų? Ačiū. Bendru sutarimu galime pritarti. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra? Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. Dėl 3 straipsnio? Nėra pastabų ir pasiūlymų.
Dėl viso nutarimo projekto nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – gerbiamasis A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Aš tikrai nenoriu kartoti, aš labai džiaugiuosi, kad kažkokia destruktyvi praktika, kuri galėjo įsigalėti esant tokiems balsavimams, kad jūs registruojate pasiūlymą prieš mus, mes prieš jus, kuri neveda niekur, yra nekonstruktyvi, neperspektyvi ir neturi jokios ateities, iš tiesų buvo nepriimta. Iš tiesų nusistovėjo normali tradicija, kad frakcijos pačios gali pasirinkti, pačios deleguoja ir Seimas tvirtinta tas pozicijas, kurios yra deleguotos. Todėl aš labai džiaugiuosi ir tikrai negaišinsiu jūsų laiko. Raginu pritarti tai komisijai, kuri yra patvirtinta, ir palinkėti sėkmės tolesniuose darbuose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi nuomonė viena, gal susitarsime, kad ir viena nuomonė būtų prieš? N. Puteikis – nuomonė prieš.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Manyčiau, kad, nepriklausomai nuo partinės priklausomybės, Seimo nariai, turintys administracinių nuobaudų, neturėtų būti šitos komisijos nariais. Taigi P. Gražulis neturėtų juo būti. O dėl D. Teišerskytės pasakymo, tai žmonės, sakantys netiesą Seimo posėdžių salėje, taip pat netinka tai komisijai. Etikos ir procedūrų komisijai du kartus buvo pristatyta informacija apie A. Ramanauskienės sadistinį sumušimą Kauno policijoje, ir kai ji sako, kad to nežino, tai visas Kaunas žino, o ji vienintelė nežino. Ji sako netiesą ir tai tikrai netinka, kaip ir dėl nuomojamo automobilio. Aš pabrėžiu, kad ji nuomoja ne už asmenines lėšas, o išleidžia beveik visas ūkines lėšas, skirtas rinkėjams aptarnauti, būtent savo automobilio nuomai. Tai pavyzdys, erzinantis žmones ir nukreipiantis neapykantą ir pyktį Seimo atžvilgiu, todėl aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galime sutarti, kad užtektų po vieną už ir prieš, nes gana solidžiai galime išspręsti šitą klausimą. Sutinkate? Dėkoju jums už supratimą. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“. Kviečiu visus balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 84, prieš – 3, susilaikė 20. Nutarimo projektas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ Nr. XIIP-26 yra priimtas.
10.56 val.
Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1‑5 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl tarptautinės organizacijos – Antikorupcijos akademijos – įsteigimo“ ratifikavimo projektas Nr. XIIP-15. Pranešėjas – gerbiamasis R. Šimašius, laikinai einantis ministro pareigas. Pateikimas.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma pritarti tarptautinės sutarties ratifikavimui. Tarptautinė sutartis yra susijusi su antikorupcinės veiklos tyrimais. Noriu pabrėžti, kad organizacija Antikorupcijos akademija yra iš esmės įsteigta Austrijos iniciatyva, ji iš Lietuvos pusės, viena vertus, nereikalauja nei nario įnašo, nei kitų įsipareigojimų. Kita vertus, sukuria ir parūpina infrastruktūrą, kuri leistų nagrinėti antikorupcijos problemas ir mūsų pareigūnams tobulintis šioje akademijoje. Akademija įsteigta prieš pora metų. Turiu pasakyti, kad Lietuva buvo kviesta būti ir signatarais šitos akademijos, tuomet mes atsisakėme, kadangi dar nebuvo aiškus jos finansavimo modelis ir visa infrastruktūra, ar nereikės narėms prisidėti. Esant sunkiai finansinei padėčiai, mes nemanėme, kad tai būtų prioritetas. Per tą laiką modelis išgrynintas, visą aprūpinimą akademija turi, detaliai esame klausimą išnagrinėję Vyriausybėje, buvo derinta ir su visuomene, nematome jokio minuso nei finansine išraiška, nei ataskaitų teikimo požiūriu, nei jokiu kitu požiūriu. Matome tik atsiveriančią galimybę pasinaudoti akademijos teikiama infrastruktūra, dėl to siūlome pritarti prisijungimui prie šitos akademijos.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už pristatymą. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys gerbiamasis A. V. Patackas. Prašom, kolega. Jau veikia jūsų mikrofonas, galite kalbėti.
A. V. PATACKAS (DKF). Ir vis dėlto, nors jūs teigiate, kad nereikės jokių įnašų, bet kiek tai gali kainuoti?
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tas rūpestis ir mums, kaip minėjau, buvo, mes tą analizę atlikome. Kainuotų, jeigu nebent kas nors nuspręstų pasinaudoti galimybėmis toje akademijoje ir nuvažiuoti tenai, tai, aišku, kad nuvažiavimo ir gyvenimo išlaidos kainuotų, jeigu nuspręstų pasinaudoti galimybėmis. Jeigu nuspręstų nesinaudoti, tai tada atitinkamai nieko nekainuotų. Tai yra iš esmės jokių kaštų neužprogramuojama, užprogramuojama tik galimybė, pasinaudojimas ta galimybe gali kainuoti, be tai nėra susiję su sutarties kaštais.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti šį įstatymą 2012 gruodžio 13 d. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų ir dėl svarstymo datos? Nėra pasiūlymų. Bendru sutarimu pritarta.
10.59 val.
Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1‑6a klausimas – Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-27. Pranešėja – gerbiamoji I. Šimonytė, laikinai einanti finansų ministrės pareigas. Pateikimas. Ir 1-6b lydimasis taip pat.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Tikrai nesu didžiausia žvalgybos specialistė, bet norėčiau atkreipti gerbiamojo Seimo dėmesį į tai, kad susiklostė gana paradoksali situacija, kad praėjusios kadencijos Seimui kadencijos pabaigoje priėmus Žvalgybos įstatymo naują redakciją ir su tuo susijusius Valstybės pareigūnų ir politikų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimus, jeigu šitie įstatymų pakeitimai įsigaliotų nuo 2013 m., tai kai kurioms institucijoms, vykdančioms žvalgybos funkcijas, būtų užprogramuotas nemažas darbo užmokesčio didėjimas. Sakyčiau, kad esamomis sąlygomis įvertinant tiek parengtą 2013 m. biudžeto projektą, tiek kartu pateiktus siūlymus, tas didėjimas būtų išties nelogiškas, nes vienos iš institucijų darbo užmokesčio fondas tokiu atveju padidėtų maždaug 30 %, palyginti su šių metų darbo užmokesčio fondu.
Todėl atsižvelgiant į tai yra siūloma ir šioms institucijoms nustatyti ateinančiais metais darbo užmokesčio fondo ir atitinkamai tai reglamentuojančius parametrus pagal šių metų ribas, tai yra prijungti šį įstatymo pakeitimo projektą prie anksčiau jau teiktų įstatymų pakeitimo projektų, reglamentuojančių valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, taip pat valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą, ir svarstyti visus šituos įstatymus vienu paketu per antrąjį kitų metų biudžeto svarstymą. Tikrai prašyčiau gerbiamojo Seimo pritarti po pateikimo ir svarstyti šiuos pakeitimus kartu su pateiktais kitais darbo užmokesčio įšaldymą reglamentuojančiais įstatymais.
Kadangi diskutuojant dėl darbotvarkės girdėjau žodį „mažinimas“, sakyčiau, kad žodis „mažinimas“ čia yra visiškai nekorektiškas terminas, nes mes kalbame apie darbo užmokesčio nedidinimą, tai yra dabar galiojančios darbo apmokėjimo tvarkos pratęsimą dar vieneriems metams, kaip ir visų kitų iš biudžeto išlaikomų pareigūnų ir tarnautojų atžvilgiu. O jau kaip Seimas nuspręs svarstymo ir priėmimo metu, taip ir bus, bet tikiuosi, kad tai bus horizontalus sprendimas, neišskiriantis vienos pareigūnų ir tarnautojų grupės iš viso biudžeto išlaikomų pareigūnų ir tarnautojų grupės.
Teisės departamentas yra pateikęs pastabų, bet aš jas vertinčiau kaip technines ir, manau, jeigu Seimas pritartų po pateikimo, svarstant projektą komitetuose būtų galima į tas pastabas atsižvelgti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai I. Šimonytei už dviejų įstatymų projektų pristatymą. Kaip supratau, ir antrą jūs pristatėte. Noriu priminti, kad dar buvo nepaskelbtas įstatymo projektas, kuris yra lydintis, tai yra Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedėlio papildymo V skyriumi įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-28. Taigi buvo pateikti šie du įstatymų projektai. Norinčių paklausti yra? Klausia gerbiamasis A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, už pristatymą. Aš turėčiau du mažus klausimėlius, nes du įstatymai. Pirmasis klausimas būtų, vis dėlto kiek (nes teko dirbti ir darbo grupėje sprendžiant šituos klausimus) šiai struktūrai didėja darbo užmokestis, palyginti su šiais metais?
Ir antrasis klausimas dėl pareiginių algų koeficientų. Visiems kitiems pareigūnams mes mažinome proporcingai visiems. Dabar nuo valdybos viršininko jau yra padarytos vadinamosios žirklės. Turint pinigų, visą laiką tos žirklės bus maksimaliai išnaudotos. Kodėl žemesnių grandžių pareigūnams nebuvo proporcingai mažinamas koeficientas, kaip tai buvo padaryta visuose kituose jūsų priimtuose ir siūlytuose įstatymuose? Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Į pirmąjį klausimą atsakydama galėčiau pasakyti, kad jeigu įsigaliotų toks Žvalgybos įstatymas ir Politikų ir pareigūnų įstatymas, koks buvo priimtas ankstesniojo Seimo, tai tam tikslui papildomai institucijoms reikėtų numatyti maždaug 16 mln. Lt asignavimų. Čia matyčiau ne tik pačios sumos problemą, nes, kaip jūs puikiai žinote, jau dabar parengtas biudžeto projektas iš esmės atsiremia į Fiskalinės drausmės įstatymo nustatytas išlaidų augimo ribas. Vadinasi, reikėtų atlikti perskirstymus, kurie, mano supratimu, būtų nelogiški dėl tos priežasties, kad vienos institucijos darbo užmokesčio fondas didėtų 30 %. Tai yra visiškai neproporcingas darbo užmokesčio fondo didėjimas, palyginti su bendru kontekstu ir bendru biudžetinio sektoriaus darbo apmokėjimu.
Atsakant į jūsų tą klausimą, tikrai mums parengti įstatymo projekto pakeitimą buvo labai nelengva, nes mes neprisidėjome prie pradinio projekto, todėl čia išėjo toks „Eglės – žalčių karalienės“ variantas. Turėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad realiai Finansų ministerija nedisponuoja informacija, koks yra tikrasis vadovaujančių pareigūnų darbo užmokestis. Dėl tos priežasties tie pasiūlymai yra pateikti pagal mūsų nujautimą, bet jie yra nebūtinai teisingi, todėl tam, kad darbo užmokestis nesumažėtų, įstatyme yra įtraukta nuostata, kad darbo užmokestis bet kuriuo atveju negali būti mažesnis negu faktinis 2012 m. Jeigu Seimas ras būdų, kaip tą projektą patobulinti, tikrai manau, kad mes būsime tik dėkingi už tai. Tiek galėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už atsakymą. Nori kalbėti už ir prieš po vieną Seimo narį. Nuomonė už – A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti ir tas diskusijas Seime pratęstume. Vyriausybė visada laikėsi nuoseklios pozicijos, taip pat ir svarstant patį Žvalgybos įstatymą, kad atlyginimų klausimo neturėtume spręsti vienos institucijos atžvilgiu, reikėtų turėti bendresnį požiūrį į visas statutines institucijas ir statutines įstaigas. Galų gale pasiūlymas, kokį dabar pateikė Vyriausybė, atsižvelgdama ir į kitų metų biudžeto apribojimus, yra tai, kad tai, ką mes siūlome, galiotų kitus metus, o vėliau, jeigu iš tikrųjų pasirodys, kad yra tam realių pinigų jau 2014 m. biudžete, būtų galima grįžti prie baziniame įstatyme numatytos darbo apmokėjimo tvarkos. Tai yra kalbame tik apie vienerius metus.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų negalima vienos institucijos darbuotojų iškelti. Tiesiog aš noriu pasakyti, kad dėl formos kartais aukojamas turinys, jo iki galo nesuprantant. Žvalgybos darbuotojai nėra tokie patys pareigūnai, kaip kiti, kurie turi galimybes streikuoti, keliauti po užsienius, nes susiduria su daugybe ir asmeninio, ir profesinio gyvenimo apribojimų. Todėl atlyginimo klausimas jiems yra itin aktualus, nes jie neturi galimybių kilti karjeros laiptais, jie neturi tokio vertikalaus judėjimo. Analitikai netampa skyrių ir departamentų direktoriais ir t. t., nes jie yra tik analitikai.
Todėl siūlyčiau žiūrėti labai atidžiai. Atidėti įstatymo tam tikrų normų galiojimus, kas šiuo atveju siūloma, galima, bet supraskime vieną kartą turinį. Nepaisant to, kad ir ugniagesiai, ir policininkai atlieka labai svarbias funkcijas, bet žvalgybos darbuotojų jūs nepamatysite nei tarp streikininkų, nei tarp piketuotojų, nei tarp tų žmonių, kurie turi galimybes išsikovoti savo socialines ir kitas garantijas kitomis formomis. Tik mūsų balsavimu keičiasi jų atlyginimai ir socialinės garantijos.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Buvo išsakytos nuomonė už ir nuomonė prieš. Taigi po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu, taip? Tiesa, yra kalbančių prieš, taigi reikia balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 75, prieš – 2, susilaikė 11. Po pateikimo abiem įstatymų projektams yra pritarta.
Taigi dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-27 po pateikimo siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl komitetų kokių būtų pasiūlymų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. Siūloma svarstyti kartu per 2013 m. valstybės biudžeto antrąjį svarstymą. Dėl svarstymo datos nėra? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl lydinčiojo įstatymo projekto Nr. XIIP-28 taip pat yra siūlomi tie patys komitetai ir siūloma svarstyti kartu per 2013 m. valstybės biudžeto antrąjį svarstymą. Kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra dėl komitetų, dėl datos? Bendru sutarimu galime pritarti. Taigi pritarta bendru sutarimu.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas turėtų būti 1-7, tačiau generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis yra kviečiamas 11.30 val. Tai gal apsvarstykime kitus klausimus ir paskui, kai pasirodys, grįšime. Gerai? Bendru sutarimu galime pritarti.
11.11 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 31, 4, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 161, 17, 22, 29, 30, 311, 32, 34, 41, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4999 (pateikimas)
Pirmasis klausimas, kurį galėtume svarstyti (mūsų kolegė M. Petrauskienė, matau, yra), būtų 1-9 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 31, 4, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 161, 17, 22, 29, 30, 311, 32, 34, 41, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4999. Pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąją M. Petrauskienę.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas teikiamas siekiant nukelti ir patobulinti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatyme numatytas nuostatas, susijusias su valstybės tarnautojų priėmimu. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje, kuris keičia šio įstatymo 9 straipsnį, numatyta, kad asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, be kitų bendrųjų reikalavimų, turi turėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje bendrųjų gebėjimų visumą, o vadovaujantys valstybės tarnautojai – ir privalomų gebėjimų vadovauti valstybės ar savivaldybių institucijai, įstaigai ar jos padaliniui visumą. Šiuos gebėjimus Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina Valstybės tarnybos departamentas.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vykdo projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas“, kurio viena iš esminių veiklų „Informacinės sistemos atrankos modulio sukūrimas ir testavimas“ skirta Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymui įgyvendinti, kad pretendentai galėtų registruotis į konkursus ir departamentas galėtų testuoti pretendentus, per trumpą laiką iki 2013 m. sausio 1 d. tai negali būti atlikta. Todėl projekte siūloma Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų, susijusių su tuo, kad asmenys, priimami į valstybės tarnautojo pareigas, turi turėti bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo gebėjimų visumą, įsigaliojimo terminą nukelti iki 2013 m. birželio 1 d. ir tinkamai pasiruošti šio įstatymo įgyvendinimui, t. y. pereinamuoju laikotarpiu sudaryti valstybės tarnautojų rezervą.
Be to, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kuri keičia 9 straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimą Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina taip pat Valstybės tarnybos departamentas. Atsižvelgiant į užsienio šalių gerąją patirtį ir į tai, kad centralizuotas užsienio kalbos tikrinimas valstybės biudžetui būtų nepagrįstai brangus, siūloma atsisakyti nuostatos, kad užsienio kalbos mokėjimą tikrina Valstybės tarnybos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Per metus tam reikėtų apie 165 tūkst. Lt, reikėtų 4 pareigybių. Teisės aktų nustatyta tvarka užsienio kalbos mokėjimą galėtų tikrinti institucijos, kurios naudoja patvirtintus tarptautinių užsienio kalbų egzaminus ir testus.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei M. Petrauskienei už klausimo pateikimą. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Pirmasis klausia P. Auštrevičius. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Mes, kaip frakcija, visada pasisakome už negausų, bet kompetentingą valstybės tarnybos korpusą, už tuos žmones, kurie gali tiek vidaus politiką tvarkyti, tiek deramai atstovauti Lietuvai užsienyje. Mieloji pranešėja, ar tuomet nesusidarys dviprasmiška situacija, kai tęstinai reikalavome šito egzamino ir atestacijos, bet susidarys laikotarpis, kai nereikalausime? Jūs sakėte, kad galima sudaryti rezervą. Pusmečiui gal ir būtų galima juos priskirti rezervui, bet ar tie patys žmonės nebus nuskriausti, ar tie valstybės tarnautojai netaps savotiškai antrarūšiai? Iš visų reikalavome ir visiems tas tiko, jie galėjo egzaminą išlaikyti, pasitikrinti, ir staiga bus žmonių grupė, kuriai mes taikome pažemintus reikalavimus. Man tai būtų kaip ir įžeidu dėl tų tarnautojų, nes jiems bus primetamas savotiškas nevisavertiškumas.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū. Aš tikrai taip nemanau. Čia taip tikrai nebūtų. Tikrai nebūtų. Tiesiog nukeliama data, nes nespėjama pasiruošti. Buvo neapgalvotai priimta prieš mėnesį, bet vis dėlto tam reikia laiko pasiruošti.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia gerbiamasis A. Kubilius. Ruošiasi R. Žilinskas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, pažiūrėjus į jūsų įstatymo projektą, be datos nukėlimo, ką turbūt galima svarstyti, vienintelis dalykas, kuris keičiamas atsižvelgiant į teisės akto normas, yra centralizuoto Valstybės tarnybos departamento įgaliojimo tikrinti užsienio kalbų mokėjimą priimant į valstybės tarnybą atsisakymas. Aš suprantu, kad iš tikrųjų nauja valdančioji koalicija susiduria su didelėmis problemomis, kiek tai susiję su užsienio kalbų mokėjimu. Ar iš tikrųjų manote, kad pasiūlymas, jog pačios institucijos, tai yra ministerijos, tai yra ministras, nemokantis užsienio kalbos, tikrins savo viceministrų užsienio kalbos žinias, viceministrai tikrins departamentų užsienio kalbos žinias nė vienas nemokėdami užsienio kalbos, bus geresnis patikrinimas tikrinant iš tikrųjų labai svarbią valstybės tarnybai savybę – užsienio kalbų mokėjimą? Ar jūs šitokiu būdu manote, kad užsienio kalba yra visiškai nesvarbi?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų užsienio kalba yra labai svarbi ir niekas čia nemano šito dalyko sumenkinti. Tačiau birželio 1 d. buvo kaip tik priimta pataisa, bet nieko nepadaryta. Nuo sausio 1 d. tą jau reikėtų daryti, tačiau ankstesnė Vyriausybė tuo klausimu nieko nenuveikė. Mes manome, kad galbūt geriau sutaupyti lėšų, ir taip, kaip siūloma, užtektų tikrinti užsienio kalbų žinias.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia R. Žilinskas. Ruošiasi gerbiamasis R. J. Dagys.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs taip painiai viską pristatėte, jog susipainiojus galima ir nepastebėti, kad jūsų siūlymas yra siūtas baltais siūlais. Viena, ką supratau, jūs ketinate sutaupyti apie 130 tūkst. valstybės biudžeto lėšų. Sakykite, kokių dar taupymo priemonių ketinate imtis, siekdami surinkti tuos 200 mln., kurių reikia norint padidinti minimalų atlyginimą Lietuvoje?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Aš nesupratau klausimo, pakartokite. Nesupratau jūsų klausimo.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Aš nelabai supratau, kokia iš tiesų jūsų pasiūlymo esmė. Vienintelis argumentas, kurį girdėjau, tai yra taupymas. Jūs ketinate sutaupyti apie 130 tūkst. valstybės biudžeto lėšų. Norėjau sužinoti, kokių dar priemonių imsitės siekdami surinkti tuos 200 mln. Lt, kurių reikia minimaliam atlyginimui padidinti?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taupymas čia irgi yra labai svarbu. Mes manome, kad užsienio kalbų mokėjimas ir vertinimas dėl to nenukentėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Klausia gerbiamasis R. J. Dagys. Ruošiasi G. Steponavičius.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs turbūt tyčia painiojate du dalykus, dvi jūsų teikiamo projekto dalis, t. y. informacinės bazės, kuri gali strigti, įvedimą ir privalumą mokėti anglų kalbą. Jūs ką tik pasakėte, kad valdininkų anglų kalbos mokėjimas arba vienos iš europinių darbo kalbų mokėjimas… nesukelia jokios žalos valstybės tarnybai. Kokioje mes Europos Sąjungoje, kur mes gyvename? Ar jų norminiai aktai, reguliavimas, jų taisyklės, kurios leidžiamos, dažniausiai paaiškinama šia kalba, mums negalioja? Ką čia jūs mėginate padaryti? Specialiai norite sumažinti, mano galva, mūsų valstybės tarnautojų kvalifikaciją.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, tikrai nepainiokite tokių dalykų. Aš taip nesakiau, kad tai yra nesvarbu. Kalbų mokėjimas yra labai svarbu, tačiau patikrinimo būdas – tikrai dėl to nė kiek nenukenčia reikalo esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis G. Steponavičius. Ruošiasi R. Juknevičienė.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, išties atsitiko taip, kad prieš mano akis yra būsimosios Vyriausybės programos tekstas. Noriu pacituoti šio projektinio varianto nuostatas, kurias jūs deklaruojate valstybės tarnybos srityje: „Sieksime, kad valstybės tarnyba Lietuvoje turėtų visuomenės pasitikėjimą, veiktų efektyviai ir rezultatyviai, būtų atsakinga, skaidri, tinkamai valdoma, atvira naujovėms ir visuomenei.“ Toliau: „Atranka į valstybės tarnybą būtų objektyvesnė ir skaidresnė, būtų užkirstas kelias protekcionizmui ir valstybės politizavimui“, ir netęsiu citatos. Prašom pasakyti, kiek ir kokiu laipsniu, jūsų manymu, šitie siūlymai nukelti datą, ir dar pirmininkavimo Europos Sąjungai išvakarėse, iki birželio 1 d. netaikyti aukštesnių bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo gebėjimų visumos?.. Gerbiamoji pranešėja, galite tiesiai šviesiai pasakyti?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū. Čia kaip tik aš ir kalbėjau apie tai, kad šiuo metu Valstybės tarnybos departamentas vykdo projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas“, kurio viena iš esminių veiklų – informacinės sistemos atrankos modulio sukūrimas ir testavimas. Kad tam pasirengtume, reikia laiko. Sausio 1 d. tikrai nespėjame šito padaryti taip, kaip turėtų būti. Todėl ta data yra nukeliama keletą mėnesių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamoji R. Juknevičienė. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, visų pirma leiskite pasveikinti. Tai yra pats pirmasis valdančiosios daugumos dalykinis projektas, kurį jūs pateikiate. Tiktai, žinoma, labai nustebau, kad šitas programinis dalykinis projektas, kuriuos paprastai Europos parlamentuose labai atidžiai parengia valdančiosios daugumos, kad pasiųstų teisingą signalą visuomenei, yra su signalu, kad iš tiesų Lietuvos modernizavimas bus atidedamas. Ar tai, kad jūs nuleidžiate kartelę dėl užsienio kalbų, visų pirma, žinoma, dėl anglų kalbos mokėjimo valstybės tarnyboje, yra jūsų sutarta tokia programinė nuostata, kokie nors slaptieji protokolai pasirašyti šalia jūsų rinkimų programos, nes aš taip suprantu žinią visuomenei šiandien?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Mieloji Rasa, užsienio kalbos mokėjimas, jo svarba tikrai nenukentės dėl šito. Čia paprasčiausiai bus sutaupomos lėšos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė V. M. Čigriejienė. Ruošiasi D. Kuodytė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, prašom pasakyti, ar 150 tūkst. yra dideli pinigai valstybei, ar ne? Jei vykdai Vyriausybės politiką, man atrodo, vieningumas turi būti. Ta kartelė valstybės tarnybos turi būti kuo aukščiau pakelta ir kalbos mokėjimas yra būtinas. Jeigu tai paskirta Valstybės tarnybos departamentui ir jis turi atlikti tą funkciją, kodėl ją skaidyti? Ar manote, kad tai yra tikslinga? Ačiū.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Vėl dėl tos užsienio kalbos. Mes paprasčiausiai manome, kad, aš dar kartą kartoju, čia bus sutaupytos lėšos. Tikrai nenukentės užsienio kalba ir jos mokėjimas dėl to, ką mes siūlome. Jūs gerai įsigilinkite, pasižiūrėkite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamoji D. Kuodytė. Laikas baigiasi, jūs atsakysite į paskutinį klausimą ir baigsime šio klausimo pateikimą.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamoji pranešėja, jūs kelis kartus kartojote, kad kalbos mokėjimo kokybė nenukentės, o lėšos bus sutaupytos (aš čia), tačiau kokiu būdu jūs sutaupysite lėšas, jeigu ministerijos, žinybos tikrinimui turės išleisti irgi tam tikrus pinigus? Ar jūs skaičiavote, kad norėdamas kokybiškai patikrinti tas žinias, juk netikrins kokio nors departamento vadovas, kuris pats nemoka kalbos, turės samdyti vieną, o gal net ir kelis specialistus? Kaip padidės ministerijų, žinybų lėšos? Tikrintojų sąskaita? Kita vertus, kiek bus išleista papildomų pinigų vertėjams, kurie turės padėti kalbos nemokantiems pareigūnams?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Tikrai čia geras klausimas. Čia juk nekalbama… būtent apie tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka užsienio kalbos mokėjimą galėtų tikrinti patvirtintos įstaigos, kurios jau naudoja patvirtintus tarptautinių užsienio kalbų egzaminus ir testus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dėkoju kolegei M. Petrauskienei už įstatymo projekto pateikimą. Po pateikimo norinčių kalbėti už, prieš yra. Taigi nuomonė už – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mielieji kolegos, viena poetė yra pasakiusi: „Žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylim.“ Kitaip tariant, nesvarbu, kokie žodžiai ir kokia kalba pasakyti, tai tiktai yra preliudas žygiams, kurie iš tikrųjų nusako galbūt tą žalą arba naudą, kuriais remdamasis žmogus dirba tėvynei.
Mielieji kolegos, aš tik pacituosiu mūsų kolegos R. Sinkevičiaus – būsimojo susisiekimo ministro, ištrūkusio iš prezidentūros po kalbos patikros, žodžius. Jis pasakė taip: kalba, matyt, yra ta sritis, kur visuomet galima tobulėti. Iš tiesų sunku nesutikti. Mes pasileidžiame į nuolatinio tobulėjimo maratoną. Tobulėsime! Tobulinsime kalbas, tobulinsime kompetencijas, o žiūrėk, ir laikas ateis, kai koalicijai bus paskutinė diena. Kolegos, aš manau, pritarę tokiam sprendimui, mes pritarsime pirmajam naujosios koalicijos rimtam veiksmui, kuris nusakys vieną paprastą dalyką apie būsimąją koaliciją – kalbėti gali nemokėti, svarbiausia dirbti, nes koalicijos pavadinimas „Darbas Lietuvai.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Kitaip negu mano kolega P. Auštrevičius, aš tiesmukiau pasakysiu dėl šio projekto. Išties tai, kas yra deklaruojama naujos Vyriausybės, yra pirmas turininis ir ciniškas, retrogradinis sprendimas, aiškiai pasakantis intencijas, kuriomis, kad ir trumpą laikotarpį, nukeliami valstybės tarnybos modernizavimo darbai, kuriuos, bent jau nuoširdžiai tikime, deklaruoja savo darbotvarkėje naujoji dauguma. Norima vis dėlto parodyti, kad tas ciniškas požiūris galios nuo pat pradžių. Jeigu deklaruojama, kad yra ministerijos, turinčios srautus pagal didesnius koeficientus, reikia per trumpą laikotarpį, nukėlus įsigaliojimą aukštesnių reikalavimų valstybės tarnybai atrenkant žmones… vadinasi, reikia ir žmonių, kurie šituos srautus turėtų suvaldyti (galbūt, kas gali paneigti?) labai paprasta ir reikiama kryptimi. Taigi, kolegos, aš kviesčiau vis dėlto stabtelti ir susilaikyti nuo tokių dalykų, kurie vis dėlto nerodo pagarbos valstybės tarnyboje dirbantiems žmonėms, susilaikyti nuo veiksmų, kurie nuo pat pradžių ir čia, Seime, balsuojančių ir daugumos, ir mažumos atstovų atžvilgiu neleistų sakyti, kad mes darome veiksmus, kurie iš esmės diskredituoja ateityje užsibrėžtus darbus. Taigi, kolegos, būkime sąžiningi patys sau. Jeigu norime pažangos ir pasitikėjimo valstybės tarnyba, šitas veiksmas yra priešinga linkme.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi buvo pasakytos nuomonės už, prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIP-4999, prašom išreikšti nuomonę balsuodami.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 63, prieš – 31, susilaikė 8. Po pateikimo šiam įstatymo projektui yra pritarta.
Dabar dėl komitetų. Tuoj, sekundę, gerbiamasis Kęstuti. Dėl komitetų apsispręsime, jūs galėsite kalbėti dėl vedimo tvarkos.
Siūlomas pagrindiniu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra kitų pasiūlymų dėl komitetų? Bendru sutarimu galima pritarti paskirtam komitetui? Siūloma svarstyti gruodžio 6 d. Dėl svarstymo datos kokių būtų nuomonių? Ir siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas… siūlo skubos tvarka. Skubos tvarka, taip. Pritariame skubos tvarkai? Ačiū.
Taigi dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti repliką po balsavimo. Kolegos, siūlyčiau jums, jeigu jūs pradėjote taupyti, tai lygiai taip pat naikinti bendrą egzaminų sistemą stojant į aukštąsias mokyklas, jūs tada dar daugiau sutaupysite. Būtent įvedus šitą bendrą egzaminų sistemą, buvo pabaigtas chaosas ir subjektyvumas priimant į universitetus. Tai lygiai taip pat, jeigu būtų įvestas vienas egzaminų centras arba testavimo centras, kas personalo vadybos yra vadinama priimant į valstybės tarnybą, tai baigtųsi chaosas priėmimo į valstybės tarnybą ir tas subjektyvumas, kuris iki šiol yra, arba būtų pirmasis žingsnis. Jūs žengiate žingsnį ta linkme, kuria nereikėtų žingsniuoti. Tikrai jūs čia nieko nesutaupysite, o pabloginsite labai daug ką.
11.32 val.
Generalinio prokuroro pavaduotojo D. Raulušaičio pranešimas
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės 1-7 klausimo – generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio pranešimas. Gerbiamasis prokuroro pavaduotojau, kviečiu į tribūną.
D. RAULUŠAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau trumpai paaiškinti, kodėl šioje tribūnoje esu aš, o ne generalinis prokuroras.
PIRMININKAS. Truputėlį mikrofonus pataisykit. Negirdėti.
D. RAULUŠAITIS. Dabar jau gerai? Girdėti?
Taigi aiškinu, kodėl šioje tribūnoje esu aš, o ne generalinis prokuroras. Dar prieš sudarant šio Seimo posėdžio darbotvarkę, generalinis prokuroras buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje ir vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo nuostatomis savo įsakymu laikinai eiti generalinio prokuroro pareigas yra pavedęs man.
Dėl paties pranešimo. Išsamus ir visapusiškas šio pranešimo tekstas dar praeitą savaitę yra pateiktas Seimui. Tikiuosi, Seimo nariams jis yra prieinamas, todėl šiandien aš pabandysiu perskaityti šiek tiek sutrumpintą šio pranešimo tekstą, išdėstydamas jo esmę.
Taigi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. Uspaskichas ir V. Vonžutaitė kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. V. Gapšys kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. M. Liutkevičienė kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir juridinis asmuo Darbo partija kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi pavedė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui kreiptis su pranešimu į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius V. Uspaskichą, V. Vonžutaitę, V. Gapšį ir kitaip suvaržyti jų laisvę.
Šioje byloje V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė ir V. Gapšys kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinami tuo, kad jie, eidami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje, siekdami neteisėto Darbo partijos finansavimo ir norėdami išvengti veiksmingos Darbo partijos bei su ja susijusių politinių kampanijų finansavimo kontrolės, veikdami organizuotojoje grupėje kartu su N. Steponavičiūte ir M. Liutkevičiene, nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. Vilniuje organizavo apgaulingą Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dėl organizuotos grupės narių nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą Darbo partijoje 2004–2006 m. buvo sistemingai vedama dviguba buhalterija, tvarkoma atskira neoficialių piniginių lėšų apskaita, t. y. Darbo partija ne visas ūkinės ir finansinės veiklos operacijas, susijusias su turtu, įsipareigojimų dydžiu arba struktūros pasikeitimu minėtu laikotarpiu įrašė į oficialią buhalterinę apskaitą.
Darbo partijos oficialioje buhalterinėje apskaitoje 2004 m, 2005 m. ir 2006 m. buvo parodytos ne visos ataskaitiniu laikotarpiu ūkinės ir finansinės operacijos, t. y. nebuvo apskaityta 25 mln. 116 tūkst. 846 Lt pajamų ir 23 mln. 724 tūkst. 317 Lt išlaidų. Dėl to negalima iš dalies nustatyti Darbo partijos 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė ir V. Gapšys šioje byloje taip pat kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinami tuo, kad jie veikdami organizuotoje grupėje, eidami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje, siekdami išvengti mokesčių Darbo partijos naudai, organizuodami apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą Darbo partijoje, įrašė žinomai neteisingus duomenis ir organizavo žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, turtą ir jų naudojimą įrašymą į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ir deklaracijas, t. y. 2004 m., 2005 m., 2006 m. metines Darbo partijos finansinės veiklos deklaracijas, 2004–2006 m. mėnesines ir metines pajamų mokesčio deklaracijas, 2004–2006 m. ketvirtines valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas ir jas teikė ar organizavo jų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms – Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui.
Dėl minėtos organizuotos grupės veiksmų apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą ir žinomai neteisingų duomenų įrašymo į nurodytas 2004–2006 m. Darbo partijos finansinės veiklos deklaracijas ir ataskaitas minėtu laikotarpiu Darbo partija neapskaičiavo ir apgauliai išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 3 mln. 864 tūkst. 390 Lt privalomų mokesčių ir įmokų. Be to, V. Uspaskichas ir V. Vonžutaitė šioje byloje kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinami tuo, kad jie, eidami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje, veikdami Darbo partijos naudai ir interesais, organizuodami apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą Darbo partijoje, Darbo partijos vardu oficialiose ataskaitose, t. y. 2004 m., 2005 m., 2006 m. metinėse finansinės veiklos deklaracijose, pateikė apgaulingus duomenis apie juridinio asmens Darbo partijos veiklą ir turtą bei organizavo tokių apgaulingų duomenų pateikimą ir šiais pareiškimais suklaidino valstybės institucijas – Valstybinę mokesčių inspekciją ir Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri, nežinodama apie apgaulingų duomenų įrašymą į pateiktas Darbo partijos metinės finansinės veiklos deklaracijas, neteisėtai skyrė Darbo partijai dotacijas ir kompensaciją. Dėl minėtų organizuotos grupės narių veiksmų Darbo partijai apgauliai įgijus didelės vertės turtinę teisę ir neteisėtai paskyrus dotacijas valstybei buvo padaryta didelė turtinė 6 mln. 50 tūkst. 475 Lt žala.
Pažymėtina, kad dauguma ikiteisminio tyrimo duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai minėtiems asmenims, jau yra ištirti Vilniaus apygardos teisme atliekant įrodymų tyrimą, kuris šiuo metu jau baigiamas. Bylą nagrinėjantis teismas skelbia bylos rašytinius dokumentus.
Minėtos bylos kaltinamieji V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė ir V. Gapšys, 2012 m. lapkričio 16 d. prisiekę pirmajame 2012–2016 m. Seimo posėdyje ir tapę Lietuvos Respublikos Seimo nariais, įgijo Seimo nario asmens neliečiamybę, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnyje, t. y. jie, kaip Seimo nariai, be Seimo sutikimo negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami ar kitaip suvaržoma jų laisvė.
Vertinant minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, tolesnis baudžiamasis procesas nurodytų Seimo narių atžvilgiu, negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jų laisvę, būtų negalimas.
Paminėtina, kad šio baudžiamojo proceso metu kaltinamojo V. Uspaskicho teisinės neliečiamybės klausimas jau buvo sprendžiamas šešis kartus, kaltinamojo V. Gapšio – du kartus, kaltinamosios V. Vonžutaitės – vieną kartą. Visais paminėtais atvejais kompetentingos institucijos davė sutikimas minėtus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Taigi, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos Seimo narius V. Uspaskichą, V. Vonžutaitę ir V. Gapšį ir kitaip suvaržyti jų laisvę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū gerbiamajam prokuroro pavaduotojui D. Raulušaičiui. Pagal Statuto 23 straipsnį – „Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas“ (galiu supažindinti), „Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka.“ Po pertraukos Seimas priima sprendimą sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Gali būti ir antras sprendimas – pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. Toks sprendimas svarstomas ir priimamas tik tokiu atveju, jeigu yra šio Statuto 230 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos… (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad buvo frakcijų susitarimas deleguoti į komisiją 13 Seimo narių. Buvo paskirstytos kvotos pagal atstovimo normas, t. y. 3, 3 ir 3. Visos partijos gauna po vieną atstovą į tyrimo komisiją, o Mišriai grupei pagal kvotas netenka nė vienos vietos, nes jų yra mažiausiai. Tokie yra pasiūlymai. Tiesiog mes darysime iki valandos pertrauką ir pasiūlys kandidatus personaliai į tą komisiją. Toliau tęsime procedūrinius dalykus.
Prašom. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamoji R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Mielieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke! Iš tikrųjų, manau, sudarydami komisijas, visada vadovaudavomės protingumo ir teisingumo kriterijumi. Iš tikrųjų Mišriai grupei lyg ir pritrūksta kvotinio skaičiaus iki nario teikimo, tačiau, kaip ir sudarant Etikos ir procedūrų komisiją, kaip sudarant ir kitas komisijas, daugelį kartų mes, norėdami atstovavimą pateisinti, visada papildydavome komisijos narių skaičių vienu asmeniu. Aš manau, P. Urbšio dalyvavimas šioje komisijoje tik palengvintų pačios komisijos veiklą ir būtų ypač naudingas dėl teisingo sprendimo priėmimo. Todėl labai nuoširdžiai siūlau papildyti komisijos sudėtį dar vienu nariu. Tuomet skaičius būtų ne 13, o 14.
PIRMININKAS. Dėkoju. Supratom. Gerbiamasis K. Masiulis. Ar po visko?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kitu klausimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas. Prašom, Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Pagal Seimo statutą nėra privaloma skirti iš visų frakcijų, tai skaičiuojamos kvotos. Mūsų praktikoje yra visokių variantų, todėl aš nepritarčiau šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad po pertraukos balsuosime ir apsispręsime, ar papildysime vienu nariu, ar paliksime taip, kaip yra. Jūs patys balsuodami nuspręsite. Kiek dabar yra valandų? Lygiai 12 val. (Balsai salėje) 13 val. renkamės į plenarinių posėdžių salę, po valandos pertraukos.
Dėl vedimo tvarkos dar nori K. Masiulis, po to – P. Auštrevičius.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš norėčiau pertraukos metu… Tiesiog dabar prašyti tų, kurie užsirašėte į Tarpparlamentinių ryšių su Vokietija grupę, pasilikti ir išsirinkti vadovybę.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš taip pat noriu paprašyti, kad Tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupė rinktųsi ne dabar, per pertrauką, bet po posėdžio. Būtų patogiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Auštrevičius. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kolegoms, užsirašiusiems į Tarpparlamentinių ryšių su Austrija grupę, siūlyčiau susirinkti čia, prieš tribūną, iš karto paskelbus pertrauką. Manau, ilgai neužtruksime. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A. V. Patackas. Prašom.
A. V. PATACKAS (DKF). Siūlyčiau vienintelį profesionalą tarp būsimos komisijos narių P. Urbšį, buvusį STT darbuotoją, išrinktą vienmandatėje apygardoje, pačiam save iškėlusį, būtinai priimti į šitą komisiją. Atsisakymas būtų aiškiai politizuotas sprendimas.
PIRMININKAS. Po pertraukos mes apsispręsime, aš jau minėjau. Gerbiamasis M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegas, užsirašiusius į Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Karalyste grupę, kviečiu iš karto, paskelbus pertrauką, susirinkti salės priekyje, kad galėtume įforminti grupės veiklą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dar kartą A. Dumčius. Gerai, paskutinis, kuris turi galimybę paklausti.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, taip pat pertraukos pradžioje štai tame kampe renkasi Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu pasakyti, kad plenarinių posėdžių salėje renkamės lygiai 13 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Didžiai gerbiama komisija, gal jūs galite pasitarimą…
Vakarinis posėdis. Prašau registruotis. Atsiprašau, mane suklaidino. (Balsai salėje) Čia popietinis, tęsinys. Užsiregistravo 72. Gerbiamieji kolegos, nesijaudinkite galima bus užsirašyti ir užsiregistruoti, nes kol nėra šio nutarimo numerio, paprasčiausiai… Suteikiu žodį V. Aleknaitei-Abramikienei.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš esu labai nustebusi, ir ne tik aš, bet ir kai kurie kiti kolegos. Nebe pirmą kartą į Seimą atvyksta prokuroras su prašymu, nebe pirmą kartą mes svarstome tokio pobūdžio klausimus, bet turbūt pirmą kartą per visą mūsų parlamentarizmo istoriją Seimo nariams nebuvo išdalintas generalinio prokuroro prašymo tekstas. Tokio dalyko dar nėra buvę, kad Seimo nariai iš klausos turėtų spręsti. Ponas D. Raulušaitis iš tribūnos mus patikino ir netgi paklausė… Patikino, kad toks tekstas yra išsiųstas Seimo Pirmininkui, ir paklausė, ar tikrai mes visi su juo susipažinę. Ir iš tiesų taip visuomet būdavo. Todėl mums atrodo keista, kodėl tie tekstai neišdalinti. Aš manau, mes dar turime kelias minutes laiko, juos reikia tiesiog skubiai išdalinti Seimo nariams, nes kitaip procedūra bus kažkokia…
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Noriu priminti mūsų Statuto 23 straipsnį – „Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas“: išklausius generalinio prokuroro pranešimą, pabrėžiu – išklausius. Aš manau, kad yra sudaryta komisija, ji tikrai svarstys ir visą medžiagą gaus. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. …demokratijos tai jau yra didesnių, matau, vienas stovi prie mikrofono.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu priminti, kad generalinis prokuroras kreipėsi ne į Seimo Pirmininką, kuris yra Darbo partijos atstovas, dėl Darbo partijos atstovų neliečiamumo, o kreipėsi į Seimą. Taigi prašau nedelsiant išdalinti generalinio prokuroro raštišką kreipimąsi. (Balsai salėje)
13.05 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 235, 327 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 33 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-13, Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-14 (pateikimas)
PIRMININKAS. Sekretoriatas išdalins jūsų prašymą… Kolegos, kadangi dar komisijos medžiaga neparuošta, tai svarstome 1-10a ir 1-10b klausimus – Baudžiamojo proceso kodekso 235, 327 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 33 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-13 ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-14. Pranešėjas – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, ačiū už galimybę pristatyti savo pirmąjį įstatymo projektą, kuris gimė diskutuojant tiek su kolegomis, dirbančiais su konkrečiom baudžiamosiom bylom, tiek su akademine visuomene, kuri yra įsigilinusi į šiandienines baudžiamojo proceso problemas. Mane parengti šį įstatymo projektą paskatino tai, kad viešumoje išgirdau prokurorų blaškymąsi po to, kai imuniteto neteko vienas iš buvusių Seimo narių, ponas E. Lementauskas. Prokurorai blaškėsi dėl tolesnių veiksnių jo atžvilgiu, atnaujindami tyrimą, kuris buvo nutrauktas teisminio nagrinėjimo stadijoje, jam esant kaltinamuoju.
Baudžiamojo proceso kodeksas nuo pat jo įsigaliojimo dienos pasižymėjo diskretiškumu ir daugelį diskretiškų normų taikantys pareigūnai taiko jas nevienareikšmiškai. Mano nuomone, Baudžiamojo proceso Bendrojoje dalyje reikėtų naujos normos, kuri užtikrintų, kad nebūtų išvengta baudžiamosios atsakomybės, kai teisminio nagrinėjimo metu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltinamųjų atžvilgiu. Manau, kad dabartinis nevienareikšmiškas teisinis reguliavimas iš esmės trukdo nagrinėti bylas dėl imunitetą baudžiamajai atsakomybei turinčių asmenų padaromų nusikalstamų veikų. Tai tikrai nėra įstatymo projektas, skirtas konkretiems asmenims, tai yra įstatymo projektas, skirtas politinės korupcijos prevencijai.
Projekto pagrindiniai uždaviniai yra baudžiamojo proceso paskirties – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų įgyvendinimas bei lygiateisiškumo įstatymui ir teismui principo taikymo užtikrinimas. Šiuo metu iš dalies Baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio reglamentavimas apima tiktai ikiteisminio tyrimo stadiją, o teisminio nagrinėjimo stadijos jisai neapima, todėl siūlome aiškiai įtvirtinti nuostatą, kad asmens, netekusio pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinės teisės normas turimo imuniteto, atžvilgiu būtų galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projektas turės įtakos kriminogeninei situacijai gerėti ir korupcijai mažinti. Priėmus projektus, esminės įtakos verslo sąlygom ir jo plėtrai nebus. Priėmus projektus, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės.
Šalia Baudžiamojo proceso pataisos yra teikiamos ir Baudžiamojo įstatymo pataisos dėl senaties terminų sustabdymo. Manau, kad ši norma taip pat reikalinga, nes yra Baudžiamajam įstatyme taikomos senaties sustabdymo procedūros kitais atvejais, kai asmuo pasislepia ar yra išvykęs iš Lietuvos, jam senaties terminai sustabdomi. Šiuo atveju, manau, taip pat reikalinga kaip prevencinė norma, kad ateityje būtų maksimaliai sumažintos politinės korupcijos apraiškos. Ačiū už dėmesį, pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Užsirašė klausti 9 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Ruošiasi B. Bradauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis įstatymo pateikėjau, manyčiau, projektui po pateikimo reikia pritarti. Bet, žinoma, aš nesitikiu, kad senaties termino pratęsimas gali prilygti Seimo salės gydomajam poveikiui – tik čia sergantys ir negalintys dėl ligos atvykti į teismo posėdžius, stebuklingai išgyja. Bet ar, jūsų nuomone, tikrai ši priemonė pakankama, gal reikia esminių Procesinio kodekso pakeitimų, kad teisėjai galėtų demaskuoti piktybiškai piktnaudžiaujančius suteiktom teisėm? Gal net Advokatų profesinis susivienijimas pasiūlys, nežinau, gydomųjų poveikio priemonių savo profesijos atstovams, kurie ginamojo interesus gina ne profesinėm priemonėm. Taigi ar siūlymas iš tikrųjų pakankamas?
V. GAILIUS (LSF). Aš manau, kad Baudžiamojo proceso kodeksas ir šioje srityje yra diskretiškas, daugeliu atvejų sprendimas priklauso nuo pareigūno kompetencijos ir principingumo. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas. Ruošiasi V. P. Andriukaitis.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš čia esu! Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės pritariu jūsų projektams, bet jūs rašote savo aiškinamajame rašte, kad šiek tiek prireiks papildomai iš biudžeto lėšų. Jeigu galėtumėte pasakyti, kiek tas šiek tiek, ir jeigu iš tikrųjų prireiks biudžeto papildomų lėšų, tada, kaip numato Statutas, turi būti Vyriausybės išvada. Dėkoju.
V. GAILIUS (LSF). Sunku atsakyti į jūsų klausimą. Šiaip dėkui už klausimą. Priklauso nuo baudžiamosios bylos apimties ir kokios apimties yra baudžiamoji byla, tai būtų sprendžiama konkrečiose baudžiamosiose bylose ir susiję su sąnaudomis teisme, bet tai tikrai nereikšmingos lėšos ir nežymios lėšos.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, man teko labai nuosekliai ir labai kruopščiai susipažinti su Europos Žmogaus Teisių Teismo kai kuriais sprendimais, ypač sprendimu byloje R. Paksas prieš Lietuvą. Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreipė labai aiškų dėmesį į tai, kad kartais parlamentai priima sprendimus, kurie yra lyg ir pritaikomi vienam asmeniui. Sakykite, kaip jūs išsklaidysite mano abejones, kad ši jūsų iniciatyva yra susijusi su šiuo metu esančiais karštais įvykiais dėl teisminių procesų nagrinėjimo. Ar ši jūsų iniciatyva yra visiškai nieko bendro neturinti, normali įstatymų leidybos praktika. Ar jūs suprantate apie ką aš kalbu?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už reikšmingą klausimą. Aš, pristatydamas įstatymo projektą, atkreipiau dėmesį į tai, kad tai nesuasmenintas įstatymo projektas ir nėra skirtas konkretiems asmenims. Ir sakiau tai, kad mane paskatino įsigilinti į šią diskretišką normą prokurorų blaškymasis, prokurorų veiksmai mane paskatino gilintis į šią teisės normą. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi V. Uspaskichas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu jūsų pataisai, tačiau ar jūs dar matote didelių baudžiamojo proceso problemų, ir kokių institucijų sąveika padėtų jūsų pataisas įgyvendinti? Noriu sužinoti, ar nereikia kitų įstatymų pakeisti, įgyvendinant jūsų idėją? Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Aš dar 2003 m. dalyvavau apmokant pareigūnus, kaip taikyti naująjį baudžiamojo proceso kodeksą, ir nuo to laiko tikrai pasikeitė labai daug teisės normų, nes, kaip jau minėjau, pats baudžiamasis procesas buvo novatoriškas ir mūsų teisinė sistema buvo patyrusi tokią nedidelę šoko terapiją. Tikrai daug baudžiamojo proceso kodekso pataisų gimė per šį laikotarpį. Jos gimė iš poreikio detaliau reglamentuoti veiklą, nes, kaip žinote, teisės aiškinimas yra sisteminis, gramatinis ir loginis. Mes dažniau nueiname į gramatinį teisės normų aiškinimą ir mūsų pareigūnai labiau linkę, kad jų veikla būtų labai aiškiai ir detaliai reglamentuota. Todėl aš, žinodamas pareigūnų lūkesčius, ir teikiau šį įstatymo projektą. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia V. Uspaskichas. Ruošiasi R. Ačas.
V. USPASKICH (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau (aš čia), iš tikrųjų šio jūsų pateikimo dvasia visiems aiški ir aš net dėkoju už tai, nes jūs dar kartą pranešėte šaliai, kad byla yra politizuota. Bet mano klausimas yra paprastas. Visoje Europoje ir pasaulyje, kai yra priimtas sprendimas, kad byla politizuota, prie jos daugiau niekas niekada negrįžta, ir tai yra svarbiausias dalykas. Jeigu politizuota ir apgintas imunitetas, prie jos nėra grįžtama. O jeigu nepolitizuota, tai Seimas ir nubalsuos, kad reikia atimti imunitetą, tada jūsų pataisa netenka prasmės. Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Klausimas sudėtingas. Man, kaip Seimo naujokui, tai yra tam tikras išbandymas. Rengdamas šią įstatymo pataisą nebuvau vedamas politinių motyvų ir ją rengiau grynai kaip pareigūnas, 20 metų dirbęs su baudžiamuoju procesu ir žinodamas tas problemas, su kuriomis susiduria teisėsaugos institucijos, taikydamos įstatymą savo kasdienėje veikloje. Dar kartą pakartosiu, tikrai nenukreipta ir nesuasmeninta ši mano iniciatyva. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia R. Ačas, ruošiasi K. Masiulis.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, pristatydamas šį įstatymo projektą jūs minėjote vieną buvusio Seimo nario pavardę. Dirbdamas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovu, manau, jūs matėte šią įstatymo spragą, tačiau VRM turi, kaip ir visos kitos ministerijos, įstatymų leidybos teisę. Sakykite, ar jūs, eidamas buvusias pareigas, ką nors darėte, kad pateiktumėte šią įstatymo pataisą, ar jūs laukėte, kol tapsite politiku, kad galėtumėte ją pateikti?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Kaip žinote, aš nerodžiau įstatymo pataisos iniciatyvos ir neteikiau vidaus reikalų ministrui tokios įstatymo pataisos, nes nesidomėjau politinėmis bylomis ir buvau visiškai depolitizuotas. Apolitiškas.
PIRMININKAS. Matau, kad K. Masiulis diskutuoja su būsimaisiais ministrais, tai, suprantu, kad jis, ko gero, klausti nenori. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto aš norėčiau, kad jūs šiuo klausimu, kai yra kalbama apie politizuotas bylas… Kaip jūs manote, kaip turėtų būti taikomas šis įstatymas, šios pataisos kalbant apie tas bylas, kurios yra akivaizdžiai politizuotos? Dėkoju.
V. GAILIUS (LSF). Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta atsakomybė už politinę veiklą ir aš netaikau šitų įstatymo pataisų politizuotoms byloms. Aš jas taikau kriminalinėms byloms. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis pirmininke, jūs sakote, kad jūs nepolitizuotais motyvais teikiate šį įstatymo projektą, netaikote konkretiems asmenims, konkrečiai situacijai ir aš, nes irgi pasirašiau teikti šio įstatymo projektą Seimui, žinau, kad tai nėra sukonkretinta. Tačiau oponentai jau dabar bando ieškoti priekabių aiškindami, kad tai konkrečiai jiems taikoma, konkrečiai politizuoja visą esamą situaciją, kurios jūs netaikote. Ar jūs suprantate, kaip ne tik Seimo, tačiau ir politikos naujokas, kad šiuo savo siūlymu ir stovėjimu tribūnoje užsitraukėte ilgalaikę kažkieno nemalonę ir, kaip buvote pakliuvęs į konfliktinę situaciją su vienos pakraipos vidaus reikalų ministru, taip dabar pakliūsite į politinį konfliktą su visa tam tikros pakraipos Vyriausybe? Ar jūs suvokiate, ką jūs darote?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad iš kairės pusės užduoti klausimai buvo ganėtinai logiški ir ganėtinai tikslūs. Nemanau, kad kolegos nesupranta, kad bendrieji teisės ir teisėkūros principai negriežtina atsakomybės atgal. Vien tai turėtų vesti prie minties, kad mano iniciatyva nenukreipta į konkrečius asmenis, nes jų atžvilgiu įstatymas, sunkinantis jų teisinę padėtį, negaliotų. Aš eliminuoju bet kokią persekiojimo galimybę. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ar galima bendru sutarimu? Atsiprašau, dar motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. Už kalba V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad seniai reikėjo tokios Baudžiamojo proceso kodekso normos. Juo labiau kad kuo toliau, tuo dažniau pasitaiko, jog politikai ieško Seime ne galimybės pasitarnauti tautai, dirbti tautos gerovei, bet čia ieškoti prieglobsčio. Jeigu aš klystu, tai galiu pasakyti, kad labai didelė dalis Lietuvos rinkėjų, žmonių, kurie mums skambina, rašo, taip mano. Todėl reikėtų visiems laikams baigti šitą madą, kai į Seimą einama vien tam, kad būtų suteiktas imunitetas. Siūlau balsuoti už ir įrodyti, kad mūsų ketinimai, ateinant čia, buvo skaidrūs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Negalėčiau kalbėti prieš iniciatyvą. Kalbėčiau prieš tai, kad ta iniciatyva teikiama truputį ne laiku. Aš tikrai nepritarčiau kolegės Vilijos kalbai. Reikėjo nevėluoti praėjusioje kadencijoje, ketverius metus buvo galima paskubėti, taisyti visas iniciatyvas. Negerai taip komentuoti. Tiesiog reiktų pagalvoti, ką darome. Priminsiu Audriaus Butkevičiaus atvejį ir pataisas, kurias parlamente teko daryti, o po to Strasbūre teko susidurti su pasekmėmis. Priminsiu pataisas, darytas dėl Prezidento rinkimų įstatymo pataisų, po to Strasbūre tenka susidurti su pasekmėmis. Kolega E. Gentvilas taip pat puikiai atsimena kai kuriuos laikus. Tai štai mano labai paprastas atsakymas.
Aš susilaikysiu, nes manau, kad šį teikimą būtų galima daryti pavasario sesijoje, nes išties veikia į priekį, labai normaliai, labai logiškai padiskutavus ir panaikinus bet kokias insinuacijas, kas yra labai nepageidautina šioje situacijoje. Kalbu kaip žmogus, kuris anksčiau susidūrė su tokia praktika ir matė, kad ta praktika turi tam tikrų neigiamų pasekmių, ypač Žmogaus Teisių Teismo kontekste. Todėl susilaikau ne prieš idėją, o dėl jos pateikimo laiko, momento. Manau, kad pavasario sesijoje būtų galima tikrai labai ramiai pritarti, galvoti, tobulinti ir ramiai priimti. Bet taip, kaip dabar, dovanokite, mes kartais darome meškos paslaugą.
PIRMININKAS. Dėkoju V. P. Andriukaičiui. Kolegos, matau, kad yra daug užsirašiusių ir už, ir prieš. Reikia balsuoti. Taigi balsuojame dėl pateiktų dviejų projektų.
Už – 58, prieš – 28, susilaikė 37. Nepritarta.
Yra dvi galimybės: arba grąžinti iniciatoriams tobulinti, arba atmesti. Ar galime bendru sutarimu sutarti grąžinti tobulinti? (Balsai salėje) Niekas nereikalauja balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Alternatyvus balsavimas. Už – grąžiname tobulinti, prieš – atmetame.
Už – 89, prieš – 33. Abu įstatymų projektus grąžiname tobulinti. Ačiū.
Svarstome 1-8 klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo projektą. Atsiprašau, matau. Dėl vedimo tvarkos? Replika po balsavimo. Supratau. P. Gražulį mačiau anksčiausiai. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, V. P. Andriukaitis išsakė argumentus, kad šis klausimas teikiamas ne laiku, ne vietoje. Bet apskritai Seimas priimdavo nutarimo projektą arba neleisdavo vieno ar kito asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn, panaikinti imunitetą, motyvuodamas tuo, ar yra politinis aspektas toje byloje, ar teisėtvarkos institucijos ir oponentai, politikai nesiekia susidoroti su vienu ar kitu politiku. Mes Seime turime įvairiausios patirties. Žiūrėkite, kaip dabar išeis.
Jeigu priimsime šias nuostatas, tai kol yra Seimo narys, jeigu Seimas apsispręs neleisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, negalės, bet kai praras imunitetą, tada teisėtvarkos institucijos galės su juo politiškai susidoroti. Nėra jokios logikos. Šiandien mes leidome tobulinti, bet apskritai aš nemanau, kad šitoks įstatymas turėtų būti. Seimas yra aukščiausia institucija, priėmė sprendimą ir, man atrodo, tikrai nereikėtų, kad čia įsigaliotų dvejopi standartai.
PIRMININKAS. Ačiū Petrui. E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, P. Gražulis tikrai labai nevykusiai bando sukti uodegą. Aš tikrai apgailestauju dėl tokio kolegų balsavimo. Pirmiausia, kai yra sakoma ne laiku, aišku, turbūt niekada laiku prokuroras neateina į Seimą dėl imuniteto panaikinimo, ir tas laikas niekada neateis.
Kolegos, imunitetas Seimo nariui yra suteikiamas kadencijos laikotarpiui, kad jis nebūtų persekiojamas kaip Seimo narys dėl politinių įsitikinimų. Kai Seimo nario kadencija baigiasi, imunitetas nutrūksta, todėl balsavimas dėl imuniteto nėra balsavimas dėl to, ar tai politinė byla, ar ne politinė. Šiandien Liberalų sąjūdis siūlė, kad dingus imunitetui bylos, kurios jau yra teisme, toliau būtų tęsiamos. Deja, jūs pasirinkote kitą sprendimą – Seimo nario mandatu bandote uždengti savo nusikaltimus.
13.26 val.
PIRMININKAS. Dėkojame. Svarstome 1-8 klausimą. Perskaitysiu nutarimo pavadinimą. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narius V. Gapšį, V. Uspaskichą ir V. Vonžutaitę patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jų laisvę sudarymo“. Į tribūną kviečiu A. Skardžių. Jis pateikė šį pasiūlymą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą.
Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo D. Raulušaičio pranešimą ir vadovaudamasis Seimo statuto 23 ir 71 straipsniais, nutaria.
1 straipsnis. Sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narius V. Gapšį, V. Uspaskichą ir V. Vonžutaitę patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jų laisvę.
Komisija buvo sudaryta atsižvelgiant į optimalų narių skaičių, t. y. 13, kad visos didžiosios frakcijos galėtų atstovauti. Deja, nebuvo galima patenkinti Mišrios Seimo narių grupės prašymo, nes net ir sudarant komisiją iš 19 Seimo narių proporcija nesiektų pusės Seimo nario. Todėl, gerbiamoji Rima, labai atsiprašau, deja, tokiu atveju komisija turėtų būti kur kas didesnė.
2 straipsnis. Komisiją sudaryti iš 13 Seimo narių: A. Anušauskas, Š. Birutis, V. Bukauskas, V. Kravčionok, K. Masiulis, A. Mazuronis, A. Paulauskas, D. Petrošius, A. Skardžius, R. Šalaševičiūtė, S. Šedbaras, R. Šimašius, J. Varkala.
3 straipsnis. Komisijos pirmininku paskirti A. Mazuronį. Komisijos pirmininko pavaduotoju paskirti A. Paulauską. Pavesti komisijai tyrimą atlikti iki 2012 m. gruodžio 21 d.
4 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
Gerbiamieji Seimo nariai, mielai atsakysiu į jūsų pateiktus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, matau, klausti užsirašė net 11 Seimo narių. Jūs matėte, kaip buvo sudaroma komisija, tikiuosi, kokių nors keblių klausimų pranešėjui neužduosite. (Balsai salėje) Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, nors iki šiol mes dar negavome rašytinio prokuroro D. Raulušaičio teksto, tačiau vis dėlto kai ką pavyko užfiksuoti ir klausantis jo kalbos. Jis išdėstė, jog byla teisme yra gerokai pasistūmėjusi, yra atliktas netgi pateiktų įrodymų tyrimas. Prašom pasakyti, jūs būsite šios komisijos nariu. Kaip jūs tikitės išvengti neteisėto ir nekonstitucinio kišimosi į teismo darbą, kaip jūs atsiribosite nuo to, kad byla jau yra nagrinėjama teisme, ką jūs aptarinėsite?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Mes turime paskyrę komisijos pirmininką. Jeigu Seimas pritars, komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas sudarys komisijos veiklos planą ir, manau, šį darbą turėsime baigti iki numatyto termino. Jeigu atsitiktų kitaip, be abejo, terminas gali būti ir pratęstas. Aš manau, kad kaip ir kiekviena iki šiol buvusi komisija, ji šį sunkų darbą atliks neperžengdama savo kompetencijos.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs turite didžiulę parlamentinio darbo patirtį ir puikiai žinote, kad sudarant laikinąsias komisijas (o tokia jau buvo mūsų darbo praktika) iš tikrųjų komisijos narių sąrašas gali būti papildomas kandidatais posėdžio metu. Tai skelbia, beje, ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71 straipsnio 4 punktas. Vadinasi, lemia ne tik kvotos, bet ir siūlymai, dėl kurių būtent Seimas čia, posėdžių salėje, turi ir gali priimti sprendimą. Kokia jūsų nuomonė, ar Mišrios Seimo narių grupės atstovo įrašymas į šią tyrimo komisiją kaip nors galėtų pabloginti komisijos veiklą? Juo labiau kad mes siūlome išties labai kompetentingą žmogų, kuris, mano manymu, tik padėtų šiam darbui. Ar ko nors bijomasi?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Mano asmeninė nuomonė, kad būtų laikomasi proporcinio atstovavimo principo. Tuokart proporcijos (aš dar kartą pakartosiu), jeigu trijų Seimo narių Mišri grupė atstovautų pagal proporcinio atstovavimo principą, kuo, beje, yra paremtas visas mūsų Seimo statutas, tokiu atveju reikėtų sudaryti gerokai didesnę komisiją nesilaikant proporcinio atstovavimo principo. Be abejo, aš, kaip žmogus ir kaip parlamentaras, pritarčiau, gerbiamoji kolege, jūsų nuomonei, kad kuo daugiau parlamentarų galėtų atstovauti. Bet kadangi aš taip pat vieną balsą turiu priimant sprendimus, sudarant šią komisiją, nes komisija prieš posėdį buvo susirinkusi, ką ir numato Statutas, spręsdama dėl narių skaičiaus ir išsirinkdama į projektą įrašytus komisijos vadovus… Tad kaip kolega aš tikrai pritarčiau jūsų nuomonei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad klausti – viena minutė, atsakyti – dvi minutės. Tada galės paklausti daugiau Seimo narių. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, sakykite, šiaip jau tokių komisijų vadovais visada yra renkami… paprastai vadovu būna valdančiosios koalicijos atstovas, o pavaduotoju – opozicijos atstovas. Dabar yra pasiūlytas vienas valdančiosios koalicijos atstovas komisijos pirmininku A. Mazuronis, net ir pavaduotoju yra siūlomas A. Paulauskas. Noriu priminti, kad iš Darbo partijos. Jūsų manymu, ar tikrai neturi būti tokios komisijos vadovo pavaduotoju opozicijos atstovas? Kokią poziciją šioje vietoje A. Paulauskas užima, nes aš prisimenu 2006 m. jo pasakymus. Galiu pacituoti „Lietuvos ryto“ laikraštį, kuris 2006 m. balandžio 24 d. skelbia: „Socialliberalų lyderis A. Paulauskas spaudos konferencijoje paskelbė, jog Darbo partijos vadas V. Uspaskichas ir pašalintas Prezidentas R. Paksas yra užsienio specialiųjų tarnybų instrumentai.“ Kam čia atstovaus A. Paulauskas – ar Darbo partijai, ar 2006 m. nuostatai, kuri buvo, švelniai tariant, opozicinė Darbo partijai?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū už kontroversišką klausimą. Kam atstovaus gerbiamasis A. Paulauskas, reikėtų jo paties klausti. Aš manau, kad jis atstovaus… būtent dirbdamas komisijos nariu, elgtis objektyviai, sąžiningai ir atstovaus taip, kaip yra prisiekęs Lietuvos parlamente, kaip ir jūs, gerbiamieji kolegos. Be abejo, svarstytinas klausimas. Galbūt išties galėtų ir opozicijos atstovas eiti ar pirmininko, ar pavaduotojo pareigas. Tai nedraudžia Statutas, bet, kaip minėjau, komisija buvo susirinkusi prieš posėdį ir priėmė tokį sprendimą, kurį, gerbiamieji kolegos, aš jums ir teikiu. Jeigu bus jūsų kitokia valia, bus kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui už atsakymą. Klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip ir reikėjo tikėtis, akivaizdu ir iš to, kas atsakyta A. Kubiliui, kad Darbo partijos atstovai vadovaus komisijai (turiu omeny pavaduotoją) ir, kaip reikėjo tikėtis, komisijos darbas bus vilkinamas. Data – gruodžio 21 d. iš tikrųjų yra visiškai netenkinanti data. Manau, kad komisija labai ramiai per savaitę galėjo išnagrinėti šitą klausimą, kuris jau buvo nagrinėtas buvusio Seimo ir labai nuodugniai išnagrinėtas Europos Parlamento. Taigi čia kokių nors naujų dalykų nėra atsiradę. Viskas yra žinoma, visi dokumentai Seimo archyve yra. Reikia juos pažiūrėti, ir iš esmės to jokio nagrinėjimo nėra. Kodėl jūs vilkinate iki Kalėdų? Ar manote, prognozuojate, kad priėmus sprendimą, kuris netenkins didžiosios tautos, tai yra palikdami imunitetą ir sustabdydami teismo procesą, manote, kad viešuosius ryšius išgelbės Kalėdos?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Be abejo, Kalėdos yra turbūt šilčiausia ir švenčiausia metų šventė, bet, atsižvelgdami į tai, mes, čia prie šios tribūnos susirinkę darbo grupės nariai, projektą ir pakeitėme. Iš esmės nebuvo prieštaraujančių iš 28 dienos – į 21 d., kad spėtume baigti iki Kalėdų. Jeigu produktyviai dirbs darbo grupė, aš manau, ji baigs gal ir gruodžio 15 d., galbūt ir anksčiau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nereikia replikuoti, turėsite progos paklausti. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Man susirūpinimą kelia Liberalų sąjūdžio frakcijos pasirinkimas įtraukti R. Šimašių. Kaip matau, J. Razma jį siūlo dar net pirmininko pavaduotoju, nes R. Šimašius, svarstant klausimą Europos Parlamente dėl V. Uspaskicho imuniteto, buvo tas asmuo, kuris siuntinėjo laiškus būtent JURI komiteto nariams paskutinę dieną bandydamas juos vienaip ar kitaip paveikti, įtikinti. Šioje vietoje matome jo aiškų suinteresuotumą ir neobjektyvumą. Todėl aš manau, kad Liberalų sąjūdžio frakcija, būdama tokia sąžininga, turėtų tiesiog pakeisti savo pasiūlymą ir vietoj R. Šimašiaus siūlyti žmogų, kuris yra nešališkas ir gali objektyviai nagrinėti šitą klausimą. Aš manau, kad toks pasipiktinimas buvo sukeltas ir Europos Parlamento ALDE frakcijoje dėl būtent tokio ministro poelgio, kai buvo siuntinėjama ne per sekretoriatą, kaip priklauso Europos Parlamente, bet buvo siuntinėjama būtent asmeniškai tiems nariams, kurie yra JURI komitete. Manau, kad tai būtų sąžininga. Kaip jūs manote, ar nebūtų sąžininga pašalinti būtent R. Šimašių ir paskirti kitą narį iš Liberalų sąjūdžio?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Išties čia turbūt buvo ne klausimas, o siūlymas. Aš manau, kad pačios frakcijos apsisprendžia, gerbiamasis kolega. Pirmasis vicepirmininke, jūs puikiai žinote, kad pačios frakcijos apsisprendžia, deleguoja savo turbūt pačius kompetentingiausius narius. Aišku, jie turėtų atsižvelgti ir į jūsų paminėtus faktus.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos? Prašau. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš matau, kad aktyviai diskutuoja ir gal yra pasirengę balsuoti tie trys Seimo nariai, kurie bus komisijos nagrinėjimo objektu. Aš manau, kad jie turėtų nusišalinti nuo šio klausimo nagrinėjimo ir jokia forma nedalyvauti svarstant šį klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Prašau.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, kaip suprantu, gero tono taisyklės leistų padėti atsakyti į šitą klausimą, nes gerbiamasis A. Skardžius galbūt nežino visos informacijos. Noriu pabrėžti dėl to, ką gerbiamasis V. Gapšys sakė apie informacijos pateikimą Europos Parlamentui. Taip, šita informacija buvo pateikta net du kartus, nes klausimas ten buvo nagrinėjamas du kartus, ir abu kartus buvo pateikti faktai (pabrėžiu, faktai) apie tai, kokie procesai vyko dėl šitos bylos Lietuvoje. Buvo bandoma sistemingai apšmeižti Lietuvą bandant įteigti, kad tai yra politinė byla. Aš didžiuojuosi galėjęs pateikti faktus Europos Parlamento nariams, kad jie galėtų apsispręsti.
Žinoma, tokią repliką gauti iš asmens, kuris yra pats minimas byloje ir yra vienas iš lyderių partijos, kuri yra teisiamųjų suole, ypač įdomu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Laikas klausti baigtas. (Balsai salėje) Gerbiamasis Algimantai, nesijaudinkite, suteiksiu žodį. Ramiai! Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne, aš ramus kaip belgas, beje, pirmininke. Bet jūs leidote vidury klausimo sakyti replikas, kas Statute nenumatyta, tai jūs kitą kartą vien replikoms skirkite laiką ir niekas negalės paklausti. Mano klausimas iš tiesų buvo laiku – dar nebuvo praėjusios 10 min.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad tęsiame klausimus. Prašau, nėra problemos. (Balsai salėje) Gerai. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas išties lengvesnis – ne dėl personalijų, bet dėl kvotų. Kadencijos pradžioje, mes kaip tik dabar tai ir darome, sukuriama komisija, po to tradicija eina toliau. Dabar, skaičiuojant pagal jūsų tą pateiktą proporciją, socialdemokratai, Darbo partija ir Tėvynės sąjunga gauna vienodai po 3 vietas. Žiūrint procentiškai, gal jūs galite tiksliai pasakyti, jog socialdemokratai turi 38 vietas Seime, o Darbo partija – 29, bet jūs kažkaip suapvalinate. Ar jūs nesvarstėte tokių variantų, sakysime, pirmas variantas: socialdemokratai – 3, Darbo partija – 2, Tėvynės sąjunga – 2 ir likusios 5, įskaitant nefrakcionuotus, po vieną vietą, gaunam 12, arba, jeigu didiname 4–3–3 ir visi penki po vieną, išeina 15. Ir galite pasakyti proporcijų skirtumą tarp socialdemokratų ir, sakysime, kitų frakcijų? Kiek gauna pagal kvotą procentiškai šitos didžiosios frakcijos?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Išties Sekretoriatas skaičiavo tą proporciją kartu su seniūnais. Bijau aš dabar jums tiksliai pasakyti, bet būtent suapvalinus buvo pasirinkti tokie skaičiai. Gal galėtų Sekretoriatas patikslinti, jeigu turite duomenis? Galima?
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, pirmininke. Kol repliką pasakys V. Uspaskichas, tai mes pasakysime skaičius.
V. USPASKICH (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį į gerbiamąjį teisingumo ministrą. Man labai gaila, ketverius metus atidirbęs ministras nežino, kaip paduodami dokumentai į Europos Sąjungos oficialias institucijas. Ir labai gėda. Vienas paprastas dalykas – nebūdamas Europos Parlamento nariu tu negali oficialiai pateikti taip žmogui, o tik per sekretoriatą. Šioje vietoje jūsų asmeninis laiškas, visiškai asmeniškai, ne Vyriausybės pritarimo, asmeniškas laikas pateiktas į Europos Parlamento komiteto narių asmeninį paštą (dėžutę) tą pačią dieną prieš kelias valandas iki balsavimo. Todėl, gerbiamasis ministre, kad žinotumėte ateityje, tokie laiškai, jeigu jūs juos vadinate oficialiais, teikiami tik per Europos Parlamento, Parlamento pirmininko sekretoriatą! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš leidau vienai pusei pasakyti ir kitai. (Balsai salėje) Palaukite, ir ponas R. Šimašius kalbėjo, ir ponas V. Uspaskichas, ir abiejų pavardės buvo minėtos, todėl prašom nerėkti ir netriukšmauti. Sutariam? (Balsai salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“) Baigsime klausimus, tada bus dėl vedimo tvarkos. Jau vieną kartą aš gavau pastabą, kad pasielgiau neteisingai. Todėl prašom apsiraminti, visiems sėsti, baigsime klausimus, tada bus replikos. (Balsai salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“)
Dabar pristatys proporcijas, kurios buvo pasakytos. (Balsai salėje)
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Kolegos, aš norėčiau atsakyti gerbiamajam A. Salamakinui dėl proporcijų. Išties Socialdemokratų frakcija turi 3,58, bet kitos frakcijos turi, pavyzdžiui, kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija turi 0,66, 0,75, atsiprašau, „Drąsos kelias“ – 0,66, ne visą vienetą turi ir Liberalų sąjūdis, ir frakcija „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija – 2,73, todėl apvalinimo būdu, žvelgiant į proporcijas, vis dėlto buvo pasirinkti tokie skaičiai. Aš manau, sudarant komisiją iš 13 narių, jie yra objektyvūs. Manau, Sekretoriatas galės padauginti ir jums pateikti.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom. Dabar dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, aš primygtinai reikalauju, kad jūs užtikrintumėte elementarios Seimo statuto normos veikimą. Ponai V. Uspaskichas, V. Gapšys ir ponia V. Vonžutaitė negali dalyvauti jokiom formom svarstant šį klausimą. Ir jūs neturite jokios teisės suteikti jiems žodį čia, Seimo posėdžių salėje.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Andriau, kokiu Statuto straipsniu jūs tą siūlote padaryti?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Interesų konflikto. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar M. Zasčiurinskas nori kalbėti? Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos taip pat. Yra skirtas tam tikras laikas, laikas jau seniai praėjo, ir siūlau teikti balsuoti.
PIRMININKAS. Tą aš ir norėjau pasiūlyti, bet norai klausti buvo didesni. Taigi dabar, kolegos, vienas už ir vienas prieš. Prašom. Už kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau už, nors iš tikro čia klausimas daugiau negu kontroversiškas. Pirmas dalykas, kuris man visiškai užkliūna ir aš jokiu protu negaliu to suvokti, kaip gali būti, kad šioje komisijoje dalyvauja Darbo partijos atstovai. Darbo partija šioje byloje yra institucinis atsakovas, ji yra teisiama šioje byloje. O Darbo partijos frakcijos asmenys yra Darbo partijos nariai. Ir dabar jie bus komisijoje, kuri spręs dar ir dėl jų viršininkų teisinio neliečiamumo. Tai absoliučiai yra niekaip protu nesuvokiama. Aš įsivaizduoju, kad net romėnų laikais būtų neįmanoma, kad asmenys dalyvautų savo pačių byloje teisėjais arba kažkokiais žmonėmis, kurie spręs dėl tos bylos likimo.
Man lygiai taip pat yra visiškai nepriimtinas tas bandymas vilkinti. Šios komisijos sudarymo projekte darbą buvo siūloma užbaigti 28 dieną, šiaip taip buvo įtikinta, nes jau sesija būtų pasibaigusi, kad bent jau porą dienų prieš sesijos pabaigą, ir tai dar abejotina, ar mes spėsime šioje sesijoje balsuoti. Greičiausiai bus nukelta viskas pavasariui arba kovui, kas irgi visiškai yra nepriimtina. Man nepriimtina, kai pranešėjas meluoja, kad nebuvo tam prieštarauta. Aš prieštaravau ir kategoriškai prieštaravau tokiam vilkinimui. Tokios komisijos su savo darbu paprastai susidorodavo per vieną savaitę, maximum dviejų savaičių prireikdavo, daugiau niekados nereikėdavo. Tai štai jau dabar aiškėja, kas čia dedasi. Dedasi labai prasti dalykai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš kalba S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, nebūčiau kalbėjęs ir stengiausi nesirašyti, bet niekaip negaliu sureaguoti, Kęstuti, į jūsų kalbą. Kiek galime kartu, tiek visi prašome, kalbame, tiek ir V. P. Andriukaitis kalbėjo mums, ar laiku yra pateiktas, sakykime, ir klausimas. Ar mes praeitoje kadencijoje, gerbiamasis Kęstuti, kai svarstėme dėl jūsų personalijų, tai yra jūsų frakcijos narių, ar jūsų frakcija ėmė ir nusišalino nuo V. Matuzo bylos pateikimo ir t. t.? Kiek tokių buvo narių, kiek dar mes kitų precedentų turime kitose frakcijose? Gerbiamasis Kęstuti, taikykime, pradėkime nuo savęs, visi pritaikykime sau ir tada galėsime iš tikrųjų vienas kitam eidami koridoriuje pažiūrėti normaliai ir drąsiai į akis.
PIRMININKAS. Dėkojame S. Bucevičiui. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau visiems priminti mūsų Statuto ketvirtojo skirsnio 18 straipsnį – Seimo nario prievolė vengti interesų konflikto. (Balsai salėje) Taip, taip, aš perskaitysiu visiems 6 dalį. Todėl, kad Seimo posėdžio pirmininkas to negali padaryti, tą gali padaryti patys Seimo nariai.
Taigi „prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo“.
Gerbiamieji kolegos, todėl dabar reikia po šito nutarimo pateikimo balsuoti. Prašau balsuoti.
Už komisijos sudarymą balsavo 126, prieš – 3, susilaikiusių nėra.
Dabar diskusijų stadija. Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi mano pavardė buvo minėta, aš ne taip dažnai čia lendu, kada mano pavardė būna minima. Tai aš noriu pasakyti, kad nebuvo tokio atvejo, kad būtų teisiama partija, ir nebuvo tokio atvejo, kad mes būtume sudarinėję komisiją dėl teisiamųjų suole sėdinčios partijos.
PIRMININKAS. V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Atgaivinsiu atmintį K. Masiuliui, kadangi, kai buvo sudaryta komisija dėl V. Matuzo, jai vadovavo S. Šedbaras, jūsų partijos narys, dėl jūsų partijos nario. Baikite jūs čia išradinėti kažkokias taisykles, kurių nėra ir niekada nebuvo. Gerai, kad išeinate iš salės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje užsirašė penki Seimo nariai. Pirmoji kalba V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, (…) kas čia vyksta, klausydamasi šitų diskusijų ir žvelgdama į jus, galiu pasakyti tik vieną dalyką – to dar nebuvo šioje salėje. Yra buvę daug ko, bet to dar nebuvo, kad asmenys, kurių baudžiamoji byla, kaip šiandien paliudijo generalinio prokuroro pavaduotojas, yra gerokai pasistūmėjusi teisingumo vykdymo linkme, Seime šitie asmenys ne tik balsuoja, ne tik pasisako, bet ir trukdo kalbėti kitiems. Vargšai romėnai! Matyt, atgyveno mūsų Lietuvos Seime, bent jau šiandieniniame, frazė, kad niekas negali būti teisėju savo byloje. Šiandieniniai valdantieji, man atrodo, pakeis daugelį taisyklių, ypač teisinių taisyklių.
Apie šią bylą yra daug kalbėta politiniu, moraliniu aspektu. Man regis, apie moralinius čia, šioje salėje, kalbėti būtų netgi naivu ir juokinga, todėl aš kalbėsiu tik apie teisinius aspektus.
Ne veltui paklausiau pono A. Skardžiaus, pristačiusio šį projektą, kaip komisija ketina išvengti Konstitucijos pažeidimo, būtent pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, turbūt kaip ir pagal absoliučiai visas demokratinių valstybių konstitucijas, valdžios yra viena nuo kitos atskirtos. Konstitucijos, ant kurios, jūs, beje, prisiekėte, padėję ranką, 109 straipsnis sako: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir (…) klauso tik įstatymo.“ Dar daugiau, 114 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjų ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.“
Ką gi mes matome šiandien? Šiandien mes susiduriame su dar viena beprecedente situacija. Iki šiol prokuroras ateidavo į Seimą, prašydamas leisti jam tęsti ikiteisminį tyrimą kokioje nors pradėtoje tirti byloje. Šiandien mes susiduriame su Seimo nariais, dėl kurių neliečiamybės Seimas turės balsuoti trečią kartą, ir tai mums nuolat primena mūsų rinkėjai: vieną kartą jau buvo balsuojama šiame Seime buvusios kadencijos metu, vieną kartą tą sprendimą padarė Europos Parlamentas ir dabar mes vėl turime daryti tą patį.
Taip, tokiam veiksmui mus taip pat įpareigoja Konstitucija, kadangi jos 62 straipsnis suteikia asmeniui neliečiamybę. Kiekvieną kartą, kai Seimo narys išrenkamas, jis įgyja neliečiamybę. Tačiau ar gali būti ši situacija analogiška, visai analogiška, toms, kurios buvo iki šiol? Aš sakau drąsiai – ne, kadangi teisingumo vykdymo procesas jau pradėtas. Įrodymai, kuriuos pateikė prokurorai teismui, yra netgi ištirti, todėl kyla klausimas, kaip ši komisija išvengs kišimosi į teismo darbą, ką ji dar gali tirti?
Aš ką tik dabar, po didžiulio prašymo, gavau štai šį generalinio prokuroro sprendimą. Mums yra pateiktas ne tik jo prašymas, bet ir nutartis, visiškai nesena, lapkričio 20 d., teismo nutartis. Pagal teisinę doktriną teismo sprendimą gali pakeisti tik teismas, tas pats arba kitas teismas. Seimas neturi jokios kitos galimybės, kaip tik atimti teisinę neliečiamybę iš teisiamo asmens, ir, žinoma, jis privalo balsuoti, kadangi pagal Konstituciją bent kol kas kitaip neišeina. Tačiau Seimas negali nieko nei pridėti, nei atimti per šią stadiją, todėl noras laukti Kalėdų senelio ar Šventojo Mikalojaus palaiminimo, visaip, kaip įmanoma, kišantis į teismo darbą, yra ne kas kita, kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Aš įspėju tuos Seimo narius, kurie ketina tai daryti, kad anksčiau ar vėliau apkaltos diena taip pat gali ateiti. Būkime susikaupę ir…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …paskaitykime Konstituciją, jeigu kas nors prisiekė ant jos dar jos neskaitęs. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Primenu, kad reikia kalbėti ne daugiau kaip 5 minutes. A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Išties mes priimame svarbų nutarimą, kurio rezultatai bus aptariami ypač plačiai. Pagal mūsų teisinės valstybės principus kiekvienas kaltinamasis gali gintis taip, kaip išmano, bet tai liečia teisines priemones. Šiuo atveju kalbame apie politines gynimo priemones. Gynybai panaudojamos politinės priemonės, politiniai svertai.
Tenka apgailestauti, be abejonės, kad šios komisijos pavaduotoju nebuvo renkamas neutralus asmuo net iš tos pačios pozicijos. Kad ir kokie palyginimai būtų pateikiami, bet šiuo atveju mes kalbame apie ypatingą atvejį – juk byloje kalbama apie Darbo partijos, kaip juridinio asmens, atsakomybę, todėl priimami sprendimai tikrai atrodo dviprasmiškai.
Žinoma, tenka apgailestauti, kad egzistuoja bent jau dalies save su opozicija tapatinančių „Drąsos kelio“ partijos atstovų ir Darbo partijos susitarimas dėl būsimųjų komisijos darbo rezultatų. Tai patvirtina ir pirmi formalūs komisijos žingsniai, nepritariant opozicijos siūlymams. Klausčiau socialdemokratų, ar jie nusiteikę pritarti komisijos darbo vilkinimui ir todėl nukelia komisijos darbo pabaigą į gruodžio mėnesio pabaigą, nors Seimas ir kai kurie žmonės, esantys komisijoje, šį klausimą svarsto jau antrą kartą. Komisija juk negrąžins nei tų 4 mln., kurie buvo nuslėpti nuo mokesčių mokėtojų… kartu su daugiau kaip 20 mln. į apskaitą neįtrauktų litų, matyt, būtų pravertę gaunantiems tuos minimalius atlyginimus ir gyvenantiems iš pašalpų, kaip dažnai buvo kaltinama prieš kurį laiką tariamai nejautri pozicija.
Komisija tik turi suteikti galimybę teismui, kuris jau baigia savo darbą, pabaigti tai, kas pradėta, priimti nuosprendį, kad ir koks jisai būtų, ir be didelių kalbų tam turime sudaryti sąlygas, atimdami generalinio prokuroro pavaduotojo paminėtų asmenų teisinę neliečiamybę. Todėl, pritardamas komisijos sudarymui, vis dėlto apeliuoju, kad reikalingos pataisos, keičiančios komisijos darbo laiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalba R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Visų pirma keletą pastabų dėl nuolatinių bandymų užtempti ant vieno kurpalio visus iki šiol buvusius svarstymus dėl imuniteto. Tai nėra tapatūs dalykai. Ir ta pati V. Matuzo istorija nėra tapati tai, kurią svarstome dabar, kai yra svarstomas vienos iš partijų lyderio klausimas, kai yra turbūt svarstomas ir faktinio visos naujos koalicijos lyderio klausimas. Taigi buvusių balsavimų buvo labai aiškūs rezultatai – buvo balsuota už imuniteto panaikinimą, ir joks Tėvynės sąjungos pirmininkas niekada nėra pasiūlęs arba kaip nors vilkinęs savo partijos atstovų imuniteto panaikinimą čia, šiame Seime. Taigi šešerius metus vilkinta byla teisme, panašu, turi požymių būti vilkinama ir Seime. Gruodžio 21 d. netenkina, tikrai pakaktų poros savaičių tokiam aiškiam klausimui suformuluoti ir duoti atsakymus, nes jau buvo kalbėta, aname Seime visa medžiaga yra išlikusi, Europos Parlamentas svarstė. Akivaizdu, kad maksimalus terminas – gruodžio 11 d. būtų pats geriausias.
Noriu keletą sakinių apie socialdemokratų atsakomybę. Vėl, kaip ir reikėjo tikėtis, neprisiima socialdemokratai jokios atsakomybės už šią koaliciją, lygiai taip pat, kaip ir už šios korupcinės bylos išnagrinėjimą kaip įmanoma greičiau, nes tarp pasiūlytų kandidatų nėra nė vieno frakcijos vadovo, tokio, kuris turėtų patirtį partijoje, ir manau, kad tai yra ženklas. Visi pasiūlyti kandidatai yra Seimo naujokai, išskyrus A. Skardžių, kuris, beje, irgi visai neseniai nebuvo jokiu socialdemokratu, o labai artimai suaugęs su tuo pačiu V. Uspaskichu per socialliberalų partiją.
Na, ir svarbiausias dalykas – tai, žinoma, A. Paulausko siūlymas į komisijos pirmininko pavaduotojus. Kolegos, bent jau galėjot kokiu figos lapeliu prisidengti tam, kad ne taip šiurkščiai erzintumėte visuomenę, bent jau tą dalį visuomenės, kuriai ne tas pats, kokiu keliu eis šita valstybė. Dešimtmečius trunkanti, labai glaudi ir finansinė, ir politinė priklausomybė nuo V. Uspaskicho yra pati svarbiausia priežastis, kodėl A. Paulauskas iš principo negali būti šios komisijos pavaduotoju. Jis, be to, dar yra ir partijos pirmininko pavaduotojas, Darbo partijos pirmininko pavaduotojas, vadinasi, V. Uspaskicho pavaldinys šitoje komisijoje. Taigi iš esmės nieko naujo – atrodo, tą ir prognozavom. Bet vis tiek, gaila, nesmagu už tą valstybę, kurioje taip vyksta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Replika po balsavimo… Atsipašau, čia replika.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Jeigu galima, tiesiog tokia paprasta replika ir pastaba. Iš tikrųjų mano buvę kolegos konservatoriai taip labai įnirtingai moralizuoja apie atsakomybės jausmą. Aš noriu pasakyti, kad ponas A. Anušauskas labai neatsakingai iš tribūnos ką tik apkaltino „Drąsos kelio“ partiją kažkokiais susitarimais su Darbo partija dėl neliečiamybės. Aš kreipiuosi į jau sudarytą Etikos ir procedūrų komisiją, kad pirmas tyrimas ir pirmas svarstymas tai būtų neetiško melagingo A. Anušausko elgesio, nes iš tribūnos šnekant reikia galvoti, ką šnekate. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamajai Seimo narei A. Stancikienei noriu pasakyti, kad vis dėlto pirmu klausimu konservatorių vienas ar kitas pareigūnas Etikos ir procedūrų komisijoje, aš manau, nebus nagrinėjamas, mano jau šeši skundai guli, jie nenagrinėti. Nors A. Salamakinas buvo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, bet jie turėjo daugumą ir vis tuos klausimus išbraukdavo iš darbotvarkės. Taigi, gerbiamoji Seimo nare, kolege, jau jūs esate pagal eiliškumą šešta, bent kiek aš turiu informacijos. Vienu žodžiu.
O aš dabar noriu kalbėti iš esmės, tai, ką kalbėjo R. Juknevičienė, ką jie iš karto žino, kas yra kaltas ir kas yra nekaltas. Ar tikrai nėra šitoje byloje politinių aspektų, ar tikrai viskas aišku jums, kad jau V. Uspaskichas kaltas? Man vienintelis aspektas – iki rinkimų išvakarių Darbo partijos kai kurie nariai buvo kaltinami vien tik aplaidžiu buhalterijos tvarkymu, tokie buvo kaltinimai, likus trims valandoms iki rinkimų perkvalifikuojama byla į griežtesnį kaltinimą, jau visa partija kaltinama, kad tai yra sukčiavimas. Ar tai nebuvo siekiama tokiu prokuratūros sprendimu pakenkti Darbo partijai ir pakirsti pasitikėjimą rinkėjams?.. Man tikrai labai norėtųsi sužinoti, ar prokuratūrai nebuvo daromas spaudimas iš pačių aukščiausių institucijų, kad ji perkvalifikuotų bylą faktiškai jau prasidėjus rinkimams. Aš manau, kad komisija į šiuos klausimus duos atsakymą.
Kitas dalykas – šešeri metai. Čia jau ne kartą iš šitos tribūnos kalbėjo… Amerikoje… čia yra kaltinama, kad į biudžetą nesumokėjo 4 mln. Lt dėl aplaidaus buhalterijos vedimo. Jūs prisimenate, kad prasidėjus krizei Amerikoje milijardieriai buvo nuteisti ir nubausti per 4 mėnesius ne už 4 mln. ir galbūt ne už 4 mlrd., buvo suskaičiuota prokuroro, teismai įvertino ir nuteisė per 4 mėnesius. Kodėl dabar šita byla vilkinama 6 metus? Man irgi tenka, kaip ir jums, bendrauti su rinkėjais. Mums nusibodo, gerbiamieji, man taip pat kitas aspektas rūpi ir aš galbūt tikrai turėčiau kitą poziciją šitoje tribūnoje kalbėdamas, jeigu baigiasi rinkimai ir staiga išaiškėja visi šitie kaltinimai, kurių tauta nežinojo. Bet tie kaltinimai nuolat ir nuolat eskaluojami viešajai erdvei dėl V. Uspaskicho kaltinimų, bet tauta balsuoja už V. Uspaskichą, ir ne tik jį, bet išrenka 33 Seimo narius. Palaukite, man apskritai kyla nepasitikėjimo Generaline prokuratūra klausimas. Ar žmonės, balsuodami už V. Uspaskicho vedamą Darbo partiją, neišreiškė kartu nepasitikėjimo Generaline prokuratūra ir tais pačiais teismais?
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ypač buvusieji valdančiojoje daugumoje krikščionys demokratai, mes siekėme ir jūs opozicijoje siekėte, kad teismuose baudžiamosiose bylose būtų prisiekusieji. O ką jūs padarėte šiuo klausimu? Ogi nieko, net klausimo netraukėte per 4 metus į darbotvarkę, nors tam buvo surinkti parašai. Ir dabar jūs staiga atsiradote labai teisūs, viską žinantys, jums yra tiesiog pirmą kartą koktu būti tokiame Seime, kada yra teisiami Seimo nariai.
Aš manau, kad dar vienas dalykas, kad jeigu jūs, kuriais rinkėjai pasitikėjo, būtumėte sąžiningai tarnavę visuomenei ir žmonėms, nebūtų nei Darbo partijos, nei kitų partijų, jūs turėtumėte milžinišką pasitikėjimą, bet, deja, jūs jį praradote. Ir praradote ne dėl gerų darbų, o praradote dėl egoistinių sprendimų, savanaudiškų sprendimų. Aš manau, tai yra labai svarbu. Žinoma, raukosi konservatoriai, jiems niekas netinka, jie girdi tik save, nori, kad visi kalbėtų taip, kaip jie kalba, kad neturėtų kiti jokios kitos nuomonės, tik jie visada būtų teisūs. Gerbiamieji, bet taip nėra. Ir aš manau, šiandien šita komisija reikalinga, galbūt kažką naujo sužinosime, bet manau, kad vargu ar mes kažką naujo sužinosime. Bet yra tokios Statuto nuostatos, tokie Statuto reikalavimai. Sudarykime komisiją, ji išsiaiškins, ir esu įsitikinęs, kad čia pašautas liūtas, pašautas V. Uspaskichas labai reikalingas konservatoriams. Pašautą jie kvietė į valdančiąją daugumą, bet dar nebuvo tiek pašautas V. Uspaskichas, kad jis atsisakė dalyvauti su konservatoriais valdančiojoje daugumoje, jiems tada tiko Viktoras ir Viktoro partija, jie niekuo kitokie nebuvo. Bet štai jiems viskas galima…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, laikas.
P. GRAŽULIS (TTF). …o kitiems niekas negalima. O socialdemokratai ponai, gerbiamieji, būkime principingi, neišsigąskime nei konservatorių, nei žiniasklaidos, dirbkime Lietuvai tėvynei ir jos žmonių labui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinį kviečiu į tribūną R. Šimašių.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų priimame svarbų nutarimą, ir, tiesą sakant, neturime kitos išties, kaip tik priimti tą nutarimą, Statutas kitos išeities nenumato, tik niuansų gali būti vienokių ar kitokių. Aš norėčiau priminti, koks yra laikinosios komisijos tikslas. Tai nėra išnagrinėti visas teisines bylos aplinkybes, tomus medžiagos apie kaltinimus, kurie yra pateikti Darbo partijai ir atskiriems asmenims. Tai nėra išnagrinėti visus niuansus, kas ir kodėl vilkino bylą, ar tai buvo kaltinamųjų asmenų taktika ir kaip ji buvo naudojama, teisėtai ar neteisėtai, išmoningai ar neišmoningai, ar vis dėlto teisinės institucijos nesugebėjo susidoroti su ta gudriai suregzta taktika. Visa to šita komisija tirti neturės. Šita komisija turės ištirti iš esmės vieną vienintelį dalyką: t. y. ar kaltinami asmenys turi pakankamai argumentų, kad galėtų teigti, jog byla yra politinė ir dėl to jų nereikėtų atiduoti teisėsaugai, kad nebūtų galima bylos toliau svarstyti. Iš esmės klausimas yra tik politinis: ar byla nėra politizuota, ar nėra kitų kliūčių, kurios trukdytų teisinėms institucijoms dirbti?
Todėl mums ypač keistai atrodo nuolatinis kalbėjimas apie terminus. Taip, byla truko šešerius metus ir man atrodo, kad daug kas iš teisinių institucijų turės padaryti savo išvadas. Teismai kai kurias išvadas jau padarė apie tai, kaip neleisti bylų vilkinti per susirgimus, neatėjimus ir kitus dalykus. Tačiau šiandien mes ir toliau turime procedūras, kurios gali pagreitinti ar palėtinti bylos pabaigą. Kai eina laikas, per kiek laiko mes turime išnagrinėti paprastą klausimą, klausimą, kuris buvo nagrinėtas ne kartą, ar yra politinių argumentų, ar ne, staiga paaiškėja, kad reikia mėnesio. Mėnesio, o po to dar neaišku, ar spėsime, galbūt kovo mėnesį grįšime prie balsavimo. Taip, tai būtų dar vienas iš bylos vilkinimo momentų, vėl būtų galima kaltinti teisėjus ir prokurorus, kad jie kažką blogai padarė, nes buvo bylos pertraukos. Galima turėti ir kitą variantą, aš kreipiuosi į tuos, kurie apeliavo, kad byla buvo vilkinta ilgai. Galima per savaitę viską išnagrinėti, priimti Seimo galutinį sprendimą ir viską palikti teisėsaugai.
Iš tikrųjų kalbėjimas apie tai, kad byla buvo užsakyta, sąmoningai vilkinta, atsiprašau, bet man galai čia nesusiriša. Jeigu jūs kalbate apie tuos argumentus, tai siūlau labai paprastai – kai ateis laikas kalbėti apie komisijos terminą, palikti savaitę, o ne tris savaites.
Tiesą sakant, turėčiau pabrėžti dar vieną aspektą. Iki šiol maniau, kad galbūt ir politiniu aspektu yra daug ką nagrinėti. Bet kai V. Uspaskichas uždavė gudrų, ko gero, teisininkų parengtą, klausimą gerbiamajam V. Gailiui, kai buvo kalbama apie Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimus ir kai buvo keliamas labai geras klausimas, jeigu vieną kartą Seimas hipotetiškai (ne apie šią bylą kalbant) nesutiko atimti neliečiamybės (neliečiamybė buvo), tai kodėl teismas dar kartą turi tą bylą nagrinėti, juk buvo pripažinta, kad byla politinė. Aš tikrai manau, kad argumentas yra labai stiprus ir jį reikia labai aiškiai pritaikyti šiai situacijai.
Jeigu Seimas vieną kartą jau balsavo, kad byla nėra politinė, tai kam mes dar ir dar kartą grįžtame? Aš suprantu, kad ponas V. Uspaskichas tuo savo puikiu argumentu aiškiai parodė, kad jis nebenori, kad būtų dar kartą svarstomas tas klausimas. Jis pasakė, kad tokius dalykus reikia svarstyti vieną kartą. Labai gerbiu tokį apsisprendimą, tai daro komisijos darbą tik lengvesnį ir tikrai savaitės yra per akis.
Manau, kad šie klausimai komisijos darbą padaro ne tokį sunkų, kaip daug kas bando jį čia paišyti. Sunkųjį darbą daro teisėsauga. Leiskime teisėsaugai dirbti savo darbą, o patys nestovėkime jai skersai kelio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasisakė visi, užsirašę diskusijoje. Suprantu, kad bendru sutarimu negalime po svarstymo sutarti, tai kviečiu… (Balsai salėje) aš manau, pataisas mes svarstysime priėmimo metu iš karto. Vienas – už, vienas – prieš. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų labai tikiuosi, kad komisija netaps tuo figos lapeliu, kuris pridengs Darbo partijos gėdą. Yra nuslėpti mokesčiai, bet nėra politinių motyvų. Vienintelis politinis motyvas byloje, kad minimi nuslėpti pinigai buvo panaudoti rengiantis 2004 metų Seimo rinkimams. O komisija turi atsakyti tik į vieną klausimą: ar mes suteikiame galimybę teismui svarstyti su valdančiosios daugumos atstovais susijusią bylą, ar ne? Tai yra principinis klausimas, kuris gali būti išspręstas gana greitai. Po svarstymo aš siūlau pritarti ir išties atsižvelgti į pateiktus pakeitimus priėmimo metu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš pasisako P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Deklaruota statutinė proporcingumo nuostata, sudarant komisijas, švelniai tariant, nėra tiksli. Straipsnis dėl komisijų sudarymo 7 dalyje konstatuoja: „Tam tikrais atvejais Seimas gali nustatyti ir kitokią komisijų sudarymo tvarką“, todėl darydamas išvadą, kaip sudaromos komisijos, ir stebėdamas, kokiais principais tai daroma, susidariau tokį įspūdį, kad komisija taps įrankiu teisingumui imituoti. Todėl balsuosiu prieš tokio imitavimo įteisinimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar jau galime balsuoti. Prašom balsuoti. Kas pritaria nutarimo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Už balsavo 120, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
Po svarstymo nutarimui pritarta.
Priėmimo stadija. Svarstome pastraipsniui. Yra keletas pasiūlymų. Čia ir kiti kalbėję galėjo pateikti tuos siūlymus. Taigi dėl 1 straipsnio pastabų neturime? Ne. Galime bendru sutarimu pritarti?
Dėl 2 straipsnio yra pateiktas pasiūlymas. Atsiprašau, dėl 3 straipsnio. Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų? Nėra. Galime bendru sutarimu priimti? Dėl 3 straipsnio yra pateiktas pasiūlymas, tiksliau, net du pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas – J. Razmos. Siūlo komisijos pirmininko pavaduotoju R. Šimašių, todėl nutarimo projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlo išbraukti žodžius „Artūrą Paulauską“ ir vietoj jų įrašyti „Remigijų Šimašių“.
Manau, reikia suteikti žodį gerbiamajam J. Razmai, kad pateiktų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū. Kalbant bendriausia prasme, anksčiau buvo laikomasi tokios tradicijos, kad tokių išskirtinės reikšmės komisijų formavimo atveju vadovybės pozicijos paskirstomos pozicijai ir opozicijai. Šiuo atveju mes nekeliame klausimo dėl komisijos pirmininko, bet logiška, kad pavaduotojo pareigos galėtų tekti opozicinės frakcijos atstovui R. Šimašiui. O dėl A. Paulausko, aš manau, kad ir jo paties labui geriau tų pareigų atsisakyti, nes kaip partijos pirmininko pavaduotojui bus nelengva paaiškinti visuomenei, ar jis yra laisvas priimdamas sprendimus, ar paklūsta savo partijos pirmininko valiai? Pagaliau man atrodo, kad gerbiamajam A. Paulauskui tikrai gali būti nesmagu dėl numanomų jo sprendimų paskui susitikus su prokuratūros žmonių bendruomene, kurie buvusius prokuratūros vadovus, matyt, kviečia tam tikrais atvejais į susirinkimus, į visokius iškilmingus posėdžius. Aš siūlyčiau pačiam A. Paulauskui atsiimti savo kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū J. Razmai. Nori kalbėti tik už šį pasiūlymą. Rasa, kalbėsite? Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi šiame Seime turbūt opozicijos sakomas žodis nebus labai svarbus ir einantis į ausį valdantiesiems, tai aš tada kalbėsiu įtakingo valdančiosios koalicijos nario, dabar frakcijos pirmininko P. Gražulio žodžiais, kuris apie A. Paulauską 2006 m. čia, Seime, sakė: „Jūs, Seimo Pirmininke, per komitetų pirmininkus savo rankose sukoncentravote jėgos struktūras. Jėgos struktūros naudojamos ne pagal paskirtį. Jėgos struktūros naudojamos politiniams skandalams, perversmams, padidinti savo įvaizdį, politinę įtaką. To iki jūsų vadovavimo, gerbiamasis Seimo Pirmininke Paulauskai, nebuvo.“ Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už J. Razmos pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbančių prieš nėra. Todėl siūlau balsuoti. Kas pritaria J. Razmos pasiūlymui išbraukti A. Paulauską ir vietoj jo įrašyti R. Šimašių, prašom balsuoti.
Už – 44, prieš – 42, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
Yra pasiūlymas dėl šio straipsnio 3 dalies. Jį teikia grupė Seimo narių. Gal iškart E. Masiulis pateiks. Prašau.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, mes siūlome vis dėlto sutrumpinti komisijos darbo laiką ir pavesti komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 4 d. Pagrindiniai mūsų argumentai yra tokie, kad svarstant analogišką kreipimąsi 2008 m. kaip tik lapkričio 27 d. generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą, tuo metu Seimo komisija atliko visus savo darbus (ir jai buvo pavesta tai padaryti) iki gruodžio 4 d. Kiek atsimenu, tikrai komisija per tą savaitę viską spėjo išsiaiškinti. Tuo labiau matant, kad ketvirtadienį nėra Seimo posėdžio, mes turime tuščias dienas, tikrai komisija galėtų intensyviai dirbti. Įvertinus tai, kad gruodžio mėnesį laukia dar ir kitų metų biudžeto pakeitimų svarstymai, kiti svarbūs klausimai, tikrai nereikėtų tų Seimo narių, kurie sudaro komisiją, įkinkyti į tokį permanentinį darbą. Taigi kviestume tikrai vadovautis praktika. Iš tikrųjų manome, kad savaitė yra pakankamas laikas tam, kad būtų išklausyti abiejų pusių argumentai. Kviečiame pritarti nutarimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pasiūlyta pataisa iš tikrųjų yra logiška. Tuo labiau pats pranešėjas A. Skardžius pasakė, kad jis numato galimybę pratęsti esant reikalui ir dar gruodžio 21 d. Kokia baimė? Jūs pratęsite į artimesnę datą, jeigu matysite, kad daugiau klausimų iškyla. (…) Seime, argumentuosite ir panašiai, nes šiaip gruodžio 21 d., jūs puikiai žinote, pagal mūsų kalendorių iš esmės yra šitos bylos svarstymas pavasario sesijoje, jeigu nebus neeilinių sesijų. Tai reikia taip ir pasakyti, nes tiesiog nebus tokių posėdžių, kuriuose mes galėtume tai svarstyti pagal visas Seimo statuto procedūras. Jeigu jūs tai norite pasakyti, tai ir sakykite. Tada galutinį svarstymą lygiai taip pat galite padaryti kovo mėnesį, nes tai reiškia tą patį.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Yra pasiūlyta grupės Seimo narių, kad šis klausimas būtų išnagrinėtas iki gruodžio 4 d. Iš tiesų yra nerealus laikas. Jeigu iki tokio laiko numatome, tai geriau tada išvis nesudarykime tos tyrimo komisijos ir klausimas bus išspręstas. Aš manau, kad tikrai iki gruodžio 21 d. yra tas laikas, kai galima nuodugniai išnagrinėti šitą klausimą, nes kiek mes šiandieną diskutavome, beveik antra valanda diskutuojame, ir visi įrodinėjate, kad tai yra svarbus klausimas. Aš manau, mes jį išnagrinėkime taip, kad niekam nekiltų abejonių, ir komisija pateiks savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomones.
Prašom balsuoti. Kas pritaria pasiūlymui pavesti komisijai tyrimą atlikti iki gruodžio 4 d.?
Už pasiūlymą – 44, prieš – 46, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime visam 3 straipsniui pritarti? Galime. 4 straipsniui galime pritarti?
Dabar keturi – prieš, keturi – už dėl viso nutarimo. Prašom. Už kalba V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Matydama visa tai, kas vyksta salėje, aš dar kartą kreipiuosi į poną V. Uspaskichą, arba V.U., kaip jam patogiau, siūlau jam savo noru pareikšti, kad atsisako imuniteto, ir neapsunkinti Seimo tuščiais darbais, leisti jam užsiimti savo pagrindiniu darbu – biudžeto svarstymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, dėl dviejų motyvų iš tikro balsuosiu prieš ir kviečiu balsuoti ir kitus. Visų pirma, neliečiamybės svarstymo klausimas pagal dabar likusią datą – gruodžio 21 d., akivaizdu, bus atidėtas kitai sesijai, nes jeigu vis dėlto komisija pateiks 21 d., be abejonės, vėlgi prasidės diskusijos, pertraukos ir t. t. Manau, kad mes tai jau atidedame pusei metų. Tai yra pirma.
Antra. Iš tikro komisijos sudėtis nulemia labai aiškų sprendimą, kurį komisijos nariai priims. Tai yra jiems visiškai net nereikia rinktis į jokius posėdžius, nebent imituojant darbą. Iš tikro akivaizdu, kad komisija jau iš anksto žino sprendimą. Tai yra antras motyvas.
Be abejonės, aš nesuprantu, kaip konservatoriai, kurie patys čia daug kartų vardino šio Seimo nutarimo projekto visus neigiamus aspektus, patys balsuoja beveik vienbalsiai už. Nežinau. Tiesiog nesuprantu, ar čia yra eilinis veidmainiškumas, ar čia yra koks nors nesusipratimas. Reikėtų paaiškinti. Iš tikro kviečiu balsuoti prieš, nes akivaizdu, kad dar kartą tempiamas laikas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas nenorite kalbėti? Balsuojame. Primenu, balsuojame už visą nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 117, prieš – 2, susilaikė 3. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narius V. Gapšį, V. Uspaskichą ir V. Vonžutaitę patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jų laisvę sudarymo“ priimtas.
14.31 val.
Svarstome 1-11 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ projektą. Pranešėjas – V. Gapšys. Gerbiamasis Vytautai, jus kviečiu į tribūną dėl operatyvinės veiklos.
V. GAPŠYS (DPF). Siūloma suformuoti Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją, kaip ir numatyta teisės aktuose, iš 7 narių ir pagal proporcinį atstovavimą. Siūlomi 7 nariai: D. Kreivys, D. Kuodytė, M. Mackevičius, A. Mockus, D. Petrošius, R. Žemaitaitis ir Z. Žvikienė.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau jūsų paklausti. Operatyvinės veiklos sąvokos buvo atsisakyta priėmus naują Kriminalinės žvalgybos įstatymo redakciją. Taigi teikiant tokią komisiją reikia pakeisti Seimo statutą, nes komisija nebeturi veiklos turinio. To nepadarius, pati komisijos veikla, tiesą sakant, neatitiks įsigaliosiančių įstatymų. Laiko tam yra iki sausio 1 d. Todėl ar nebūtų logiška taisyti Statutą ir tik tada teikti Seimui, o ne skelbti atsiradimą komisijos, kuri veikti galės tik popieriuje?
V. GAPŠYS (DPF). Kaip jūs žinote, ji yra privalomoji. Viena iš tų, kurias privalome suformuoti. Mes tiesiog esame tam tikruose spąstuose. Sutinku su jumis, kad logiškai reikės sutvarkyti, reikės Seimo statutą, visus lydimuosius, bet dabar siūlau suformuoti tą komisiją tam, kad galėtų prasidėti darbas, ir po to įvertinę pagal teisės aktų pasikeitimą įsigaliosiančius įstatymus sudėliotume viską į vietas taip, kaip priklauso.
PIRMININKAS. Klausia A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis kolega, pratęsiu, šiek tiek panašus klausimas. Šiek tiek gudraujat sakydami, kad Statutas reikalauja, todėl žūtbūt reikia kuo greičiau suformuoti tokią komisiją. Iš tikro suformavus mėnesį ar pusantro vėliau Statutas iš esmės nebus pažeistas. Mes žinome, kad šita komisija praeitoje kadencijoje išvis 2,5 metų nedirbo ir niekas dėl to tragedijos nedarė, nors blogai, kad taip buvo. Tačiau klausimas būtų toks. Ar jūs nemanote, kad didžiausia problema šiuo metu yra tai, kad yra priimti du nauji įstatymai – Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos, kurių pagrindu iš esmės reikėtų taisyti Statutą? Ir šitai komisijai labai aiškiai reikia apibrėžti jos galias, su kokiomis institucijomis ji dirba, kokia apimtimi. Na, aš jau nebekalbu dėl kritikos neatlaikančios komisijos formavimo tvarkos.
V. GAPŠYS (DPF). Sutinku, kad pakeitimai bus būtini. Šioje vietoje neturiu dėl ko prieštarauti. Tačiau, kaip jūs patys ir suprantate, mes esame tarp kelių teisės aktų, tam tikruose spąstuose. Šiandien Seniūnų sueigos buvo nuspręsta, kad šita komisija yra teikiama, aš esu teikėjas. Bet visiškai sutinku, kad ištaisysime pagal naujus teisės aktus taisydami Statutą, kitus teisės aktus ir sutvarkysime, o komisija, manau, galės prisidėti įvertindama, kaip tie teisės aktai atrodys po pakeitimo.
PIRMININKAS. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Sutaupėme laiko. D. Kuodytės.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas turbūt susijęs su darbu arba patirtimi buvusioje komisijoje. Iš tiesų ta patirtis yra liūdna – komisija iš tiesų nedirbo, nes ji buvo tiesiog neįgali. Tie pasiūlymai, kurie buvo teikti, tiek pozicijos, tiek opozicijos balsais buvo atmetami. Net priimant Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kai siūliau bent kokius realius kontrolės mechanizmus įdiegti, tam nebuvo pritarta. Ar nemanote, kad iš tiesų kuriant tokią komisiją net ne pavadinimas yra svarbu, bet svarbu suteikti jai instrumentarijų, kad ji ką nors galėtų nuveikti, o ne tik būti?
V. GAPŠYS (DPF). Visiškai pritariu. Aš manau, kad tokios komisijos suformavimas ir funkcijų jai suteikimas yra labai svarbus, nes operatyvinė veikla, ar kad ir kaip pavadinsime, žvalgybos ar panašiai veikla, nesvarbu pavadinimas, yra labai jautri visuomenei. Tam tikras parlamentinės kontrolės lygmuo tiesiog yra būtinas. Esu pasiruošęs irgi, kiek leis žinios, kiek leis galimybės, prisidėti, jeigu reikės, tobulinant teisės aktus, kad komisija būtų, kad ir kaip vadintųsi, bet būtų veiksni ir atitiktų jai… galėtų atlikti jai keliamus uždavinius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčiųjų kalbėti už ir prieš nėra. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ projektui?
Už nutarimą – 77, prieš – 4, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime po svarstymo pritarti? Ne, matau, ranką kelia A. Kašėta. Norite diskutuoti? Prašom į tribūną tada.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro nėra skubos formuoti tokią komisiją, mes galėtume palaukti, kol įsigalios naujų įstatymų nuostatos. Turiu omeny, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. netenka galios Operatyvinės veiklos įstatymas, kurį keičia Kriminalinės žvalgybos įstatymas. Pirmiausia, kaip ir buvo minėta, atsižvelgiant į tai, turės būti pakeistas komisijos pavadinimas. Taigi mes dar kartą turėsime gaišti laiką šioje salėje, kad pataisytume komisijos pavadinimą.
Bet yra svarbesnių dalykų. Kaip minėjau, nėra aiškiai apibrėžtas šiuo metu, priėmus Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymus, šitos komisijos veiklos pobūdis. Seimo statuto pakeitimai bus taip pat būtini remiantis šitų įstatymų nuostatomis. Reikia aiškiai apibrėžti kontrolės subjektų kompetenciją, labai aiškiai nurodyti konkrečius įgaliojimus, kokios institucijos tirs, pagal Žvalgybos bei Kriminalinės žvalgybos įstatymus yra labai aiški nuoroda, kad Operatyvinės veiklos komisija turėtų tirti, vadovaudamasi Kriminalinės žvalgybos įstatymu, tuos subjektus, kuriems taikomas šis įstatymas, tuo tarpu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas privalėtų formuoti pakomitetį, tikiuosi, kad taip ir bus, ir tirti Valstybės saugumo departamento, karinės žvalgybos veiklą, vykdyti parlamentinę kontrolę. Manau, kad, tik priėmus tokius pakeitimus, iš tikro įmanomas kokybiškas šitos komisijos darbas.
Dar ta pačia proga norėčiau akcentuoti, kad tokie pakeitimai yra būtini, kad ir pačios tarnybos galėtų iš tikro visavertiškai dirbti ir nebūtų trikdomas jų darbas. Praktika rodo, kad, kilus kokiai nors problemai, tos pačios institucijos vadovas, pavyzdžiui, VSD direktorius ir kiti atstovai, yra kviečiami ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, ir į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, ir į Operatyvinės veiklos komisiją. Taip pat dar Seimas sukuria kokią nors specialią komisiją, kuri taip pat, be abejo, juos kviečia. Jeigu ta problema yra nagrinėjama mėnesį, tai institucijos vadovai daugiau nieko neužsiima, tik kiekvieną dieną vaikšto nuo ryto iki vakaro po įvairius komitetus ir komisijas. Todėl mes iš tikro turėtume vieną sykį nustatyti tvarką.
Taip pat manau, kad turėtume atsisakyti iliuzijos, kad operatyvinę veiklą vykdančios tarnybos dalinsis su komisija, kurią čia šiandien bandom steigti, tokia informacija, kokios iki šiol buvo siekiama, tai yra taktinių duomenų, kai būdavo bandoma išsiaiškinti, ar klausomasi to ar vieno telefono numerio ir panašiai. Pagal dabar galiojančius įstatymus ir nustatytą tvarką yra kaip ir prokuratūros kompetencija įtikinti, ar viskas teisėta. Komisija su savo selektyvia kontrole, be to, nesant normalaus sudarymo modelio, kuris remtų komisijos patikimumą, niekada neatsakys visiems į rūpimus klausimus. Tai čia tiesiog, kad pamąstytume.
Siūlau atidėti šitos komisijos steigimą. Pirmiausia nelogiška būtų, kad pati komisija dalyvauja nustatant savo veikimo ribas. Turi pats Seimas iš tikro labai aiškiai apibrėžti, tada sudaryti komisiją, suformuoti jos sudėtį, žinoma, tokiais principais, kad niekam nekiltų abejonių dėl komisijos narių patikimumo. Tada iš tikro mes galėtume pasiekti rezultatą.
PIRMININKAS. Dėkojam. Ar galime balsuoti po svarstymo? Prašau balsuoti. Gerbiamieji kolegos, balsavimas.
Už balsavo 80, prieš – 3, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymui.
Priėmimo stadija. Svarstome pastraipsniui. 1 straipsnyje kalbama apie komisijos narių sudėtį. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? 2 straipsnis. Yra išvardyti septyni Seimo nariai. Galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) 3 straipsnis „Nutarimo įsigaliojimas“. Galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Taip. Už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nepaisant tų aplinkybių, kad reikia derinti su priimtais įstatymais, iš tiesų tikiuosi, kad tas suderinimas nebus toks sudėtingas, pakeisti pavadinimus, jeigu reikės, ir pakoreguoti atstovavimą. Bet tegu ši svarbi komisija pradeda veiklą.
Tačiau dėl sudėties ir numatomo vadovybės skyrimo aš turėčiau pastabų. Jeigu, kaip skelbiama viešai, R. Žemaitaitis planuoja būti ministru, aš nemanau, kad pats tinkamiausias būdas eiti dirbti į tokią komisiją. Vienas dalykas – trūks laiko, kitas dalykas – teisingumo ministras yra vykdomosios valdžios atstovas, kartais gali būti tos komisijos nagrinėjimo objektas. Toliau, kaip žinome, pagal preliminarų Seniūnų sueigos sprendimą tiek komiteto vadovo, tiek pavaduotojo pareigos čia yra skiriamos valdančiajai koalicijai. Aš vis dėlto dar kviesčiau pagalvoti, ar tokios išskirstinės komisijos vadovybėje negalėtų būti ir opozicijos atstovai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalba prieš – A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, nors pristatydamas projektą kolega vicepirmininkas V. Gapšys sakė, kad viską pataisysim ir į viską atsižvelgsim, tačiau pats faktas, kad skubama, rodo, kad, ko gero, pirmiausia rūpi, ne kaip pataisyti ir geriau iš karto priimti, tiksliau, pagimdyti normaliai funkcionuojančią komisiją, kaip galbūt greičiau pasidalyti postus. Dabar dėl postų, kolegos, pajuokausiu. Užpraeitoje kadencijoje šitos komisijos pirmininkas po darbo Seime atsidūrė teisiamųjų suole ir netgi praleido šiek tiek laiko kalėjime. Praeitos kadencijos komisijos pirmininkas turėjo problemų ir tik per plauką liko Seime. Jam buvo bandoma atimti Seimo nario mandatą interpeliacija Seime. Tai neskubėkite į šitos komisijos pirmininko postą, nes čia tokia liūdna tradicija susiklostė. O šiaip, jeigu rimtai, tai iš tikrųjų priimkime normalias Seimo statuto pataisas, atsižvelgdami į priimtus įstatymus, ir tik tada komisija galės normaliai, visavertiškai funkcionuoti. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai už labai rimtus įspėjimus, kuo gresia vadovavimas šiai komisijai. O dabar suteikiu žodį replikai gerbiamajam R. Žemaitaičiui.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš gerbiamajam Jurgiui Razmai. Gerbiamasis Jurgi, iš tikrųjų jūsų pastaba yra gera, bet jeigu aš būčiau tuo ministru ir jeigu mane paskirtų. Šiandien, kaip žinote, klausimas, esu vienas iš kandidatų, ar aš tiksiu, ar netiksiu šalies vadovei būtent į tuos ministrus. Galiu tikrai garantuoti, jeigu mano kandidatūra tiks ir jūsų frakcijai, ir Prezidentei, ir visiems kitiems, aš pats pasitrauksiu iš šios Operatyvinės veiklos komisijos. Bet kol nesu paskirtas ministru, tol turiu teisę būti ir rinktis tą komisiją.
PIRMININKAS. Labai dėkoju už paaiškinimus. Galime balsuoti? (Balsai salėje: „Galime.“) Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Už komisijos sudarymą balsavo 80, prieš – 2, susilaikė 12. Nutarimas „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ priimtas.
14.48 val.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIP-43. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašau į tribūną.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Tikiuosi, gal šiek tiek greičiau pavyks, nors ten irgi yra klausimų dėl peticijų svarstymo. Bet siūlome sudaryti komisiją, kurią taip pat privalome sudaryti, tai yra Peticijų komisiją. Siūloma iš aštuonių narių, lyg ir norėjome devynis turėti, tačiau tiesiog neatsirado tiek daug norinčių kaip į Operatyvinės veiklos komisiją. Dabar yra toks pasiūlymas, kad būtų M. Bastys, V. M. Čigriejienė, P. Čimbaras, V. Kamblevičius, J. Kvetkovskis, M. Petrauskienė, A. Pitrėnienė ir E. Vareikis.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Klausimų nėra? Ar galime pritarti po pateikimo? Galime. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Neprieštaraujate?
Svarstymo stadijoje yra užsirašiusių? (Balsai salėje) Svarstymo stadijoje nori kalbėti A. Kašėta. (Balsai salėje) Atsisako. Labai ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime.
Priėmimo stadija. Ar bus norinčių kalbėti už, prieš? (Balsai salėje) Nebus, bet vis tiek reikia priminti. 1 straipsnis. Niekas neprieštarauja? Galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsnis. Išvardyti aštuoni Seimo nariai. Galime pritarti? 3 straipsnis. Pritarta.
Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Už nutarimą balsavo 96, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo“ priimtas.
14.50 val.
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIP-41. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Kaip ir praeitą kadenciją Seimo Antikorupcijos komisiją siūlome sudaryti iš septyniolikos narių, tai yra A. Anušauskas, A. Bilotaitė, Š. Birutis, B. Bradauskas, R. J. Dagys, A. Dudėnas, V. Gailius, E. Jonyla, K. Komskis, J. Kondrotas, V. Kravčionok, A. Nesteckis, A. Paulauskas, J. Razma, R. Sargūnas, E. Šablinskas, V. Vasiliauskas. Pagal pageidavimus, manau, dėl to sutarta ir Seniūnų sueigoje, kad komisijos pirmininkas bus opozicijos atstovas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Ar V. Vasiliauskas priskiriamas prie opozicijos?
V. GAPŠYS (DPF). Dabar niekas nėra priskiriamas prie opozicijos, nes jie nėra pasiskelbę iki galo, bet jie teisę deleguoti turi, jie deleguoja savo narį – V. Vasiliauską. Prie šito nutarimo aš dabar net nelabai suprantu, kam iš viso ta opozicija, pozicija? (Balsai salėje) Dėl pirmininko mes dabar nesprendžiam. Aš tik pasakiau, kad atiteks opozicijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti.
Vienas – už, vienas – prieš. Nėra. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Galime.“ ) Galime. Labai ačiū.
Svarstymo stadija. Ar yra norinčių kalbėti? Taip. N. Puteikis, sako, yra. Tai prašom į tribūną.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Atsakysiu ponui V. Gapšiui, kodėl aš klausiu. Jeigu V. Vasiliauskas nebus opozicijoje, tai jūs negalėsite jam padėti tapti šitos komisijos pirmininku. Ar jis bus opozicijoje, ar nebus, šiandien gal sunku pasakyti, bet aš stebiu antrą posėdį, kaip balsuoja V. Vasiliauskas, jisai nuosekliai palaiko A. Butkevičiaus koalicinę Vyriausybę. Tai visi jo balsavimai rodo, kad jis yra valdančiųjų dalis. Jeigu gandai, kad jūs ruošiatės jį padaryti Antikorupcijos komisijos pirmininku, yra teisingi, tai po to, kai frakcijos pasiskelbs pozicinėmis ir opozicinėmis, V. Vasiliauską teks iš tų pirmininkų patraukti ir grąžinti V. Gailių, nes, mano galva, tik du žmonės gali šitame Seime kokybiškai dirbti Antikorupcijos komisijos pirmininku – tai arba P. Urbšys, arba V. Gailius.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiskelbimas opozicija nereiškia, kad galima kaip nori balsuoti… draudžiama kaip nori balsuoti.
Po svarstymo daugiau kalbėti, diskutuoti… Dar norite pasisakyti prieš, gerbiamais Nagli, ar atsisakote?
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Aš agituoju kolegas balsuoti prieš, kadangi jaučiu, kad tai yra suokalbis prieš V. Gailių ir V. Gailius bus „išmušinėjamas“ V. Vasiliausko.
PIRMININKAS. Rimti kaltinimai. Balsuojame.
Už balsavo 94, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo priarta.
Priėmimo stadija. Turime, kaip ir prieš tai buvusių nutarimų, tris straipsnius. 1 straipsnis. Pastabų neturime? Pritarta. 2 straipsnis. Protestuojančių nematau. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta.
Dėl viso įstatymo. Atsiprašau, dėl viso nutarimo. Už kalba A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad šiandien Seniūnų sueigoje visų frakcijų atstovų susitarimo bus laikomasi, o susitarimo pagrindinė mintis buvo ta, kad šitai komisijai vadovaus opozicijos atstovas, konkrečiai buvo įvardinta V. Gailiaus, tai yra Liberalų sąjūdžio atstovo, pavardė, tai jis bus teikiamas nuo opozicijos. Aš tikiuosi, kad tokių problemų, arba tokių intrigų, apie kurias užsiminė kolega N. Puteikis, nebus… negarbingo vadovavimo, nes tada tikrai trūksta komentarų, kaip čia reikėtų įvardinti, trūksta žodžių, kaip reikėtų įvardinti tokias intrigas, jeigu bus bandoma žaisti kitaip. Tačiau esminis dalykas, esminis klausimas, kam reikia 17 narių? Ar tam, kad paskęstų diskusijose ir šita komisija dirbtų neproduktyviai? Klausimas tikrai išlieka, nes iš patirties puikiai žinome, kad Seimo komisijose 9–11 narių yra pakankamai, kad išnagrinėtų problemas ir iš tikrųjų užtikrintų atstovavimą. Galų gale 13 komisijos narių gali užtikrinti šių Seimo frakcijų atstovavimą. Kodėl 17? Čia lieka paslaptis. Galbūt ateitis parodys. Žiūrėsime, kaip šita komisija dirba. Agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Korupcijos indeksas mažėja, tai gal dėl to tiek daug. Prieš kalbės N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už nutarimo projektą balsavo 96, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Seimo nutarimas „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ priimtas.
Svarstome rezervinius klausimus. Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. (antradienio) plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – V. Gapšys. Dėl vedimo tvarkos, atsiprašau, nemačiau, – D. Mikutienė. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, mes Seime turime labai blogą praktiką, kai, atėję į tribūną, kai kurie kolegos, aš adresuočiau ponui N. Puteikiui, pradeda kažkaip persekioti perkeltine prasme Seimo narius už jų poziciją, už jų balsavimą. Aš manau, kad tai draudžia Seimo statutas. Tiesiog kiekvienas turime savo nuomonę ir gerbkime tą nuomonę, o tokie primetimai, mano nuomone yra nederami. Gerbiamasis Nagli, neteiskite ir nebūsite teisiamas. Esate krikščionis.
PIRMININKAS. Ne visi skaitė tą Šventąjį Raštą. Prašom. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Aš nevertinau V. Vasiliausko balsavimo, nesmerkiau ir negyriau, aš tik konstatavau, kad jis remia koalicinę Vyriausybę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū, pasikeitėte nuomonėmis. Suteikiu žodį V. Gapšiui.
14.58 val.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Siūlome į antradienio posėdžio darbotvarkę įtraukti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 115 dėl darbuotojų apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės ratifikavimo projektą, taip pat dar vienas ratifikavimas – dėl Jungtinių Tautų tarptautinių sutarčių kosminės erdvės naudojimo srityje, tada teikiami ministro G. Kazlausko projektai, susiję su aplinkos apsaugos įstatymu, (…) ir lydintys visi teisės aktai, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat, kiek galėsime, pratęsime Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir pavaduotojų tvirtinimus, taip pat komisijų, dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudėties patvirtinimo, ką toliau, jeigu Seniūnų sueiga pritars ir sutars, taip pat, jeigu bus galimybė, reikia pasitvirtinti bent jau dalies komisijų pirmininkų ir pavaduotojų asmenybes, taip pat Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“, kad būtų pavaduojantys. Žiūrėsime, jeigu jau bus galimybės, delegacijų sudėties patvirtinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmoji klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų keistai atrodo – ketvirtadienį posėdžio neturime, kito antradienio, tai yra gruodžio 4 d., posėdžio darbotvarkė, švelniai tariant, apgailėtina. Čia pat Kalėdos. Nepriimkite asmeniškai. Klausiu visos valdančiosios daugumos: ponai, kada pradėsime dirbti?
V. GAPŠYS (DPF). Jūs žinote, kad Prezidentė šiandien susitinka su kandidatais į ministrus, ir jeigu bus patvirtinti kandidatai, mes antradienį galėsime pratęsti Vyriausybės tvirtinimo procedūras. Atitinkamai yra formuojami komitetai, ir komitetai galės, jau teikia pasiūlymus, ir Seniūnų sueiga stengiasi juos įtraukti. Atitinkamai ir Vyriausybės programa atkeliauja į Seimą. Visa tai sutvarkę, mes galėsime tęsti tuos darbus, kuriuos nusibrėš naujoji Vyriausybė. Pažiūrėjome specialiai į praeitos kadencijos. Ką padarysi, bet, deja, taip jau susiklosto kiekvienos kadencijos pradžioje, kad darbotvarkės būna silpnesnės. Prisiimu dalį atsakomybės ir aš, kad yra tokia situacija ir Vyriausybę reikia patvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pavaduotojau, išties galbūt ir būna tos darbotvarkės po rinkimų šiek tiek silpnesnės, bet čia iš viso yra silpnos, juokingos darbotvarkės, nors yra išties labai daug pradėtų svarstyti įstatymų projektų, kurių autoriai yra ir dabartinė pozicija. Aš asmeniškai įregistravau gal 10 įstatymų projektų, kuriuos teikiame ir kolegė D. Mikutienė, ir aš, ir dalis jūsų kolegų. Aš noriu paklausti, ar būtų galima į gruodžio 4 d. įtraukti kai kuriuos tuos įstatymų projektus? Ir vienas asmeniškai. Prašau jūsų įtraukti, likęs tik priėmimas, Alkoholio kontrolės įstatymo projektą Nr. XIP-1078, kuriuo siekiama riboti alkoholio pardavimo akcijas, nes žinote, kad tos akcijos skatina alkoholio pardavimą ir, aišku, vartojimą. Ar galima tikėtis, kad į gruodžio 4 d. darbotvarkę bus įtrauktas šito įstatymo priėmimas?
V. GAPŠYS (DPF). Manau, Seniūnų sueiga atsižvelgs ne tik į Alkoholio kontrolės, bet ir Lyties keitimo uždraudimo projektą, kurį jūs esate įregistravę. Per Seniūnų sueigą, jeigu yra komiteto teikimas, mes stengiamės įgyvendinti visus komitetų prašymus. Bet, kiek žinau, dabar komitetas pirmiausia nusiteikęs yra pabaigti su energiniais gėrimais ir jų tam tikrais ribojimais ir tada turbūt jau pereis ir prie alkoholio.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmasis valdybos pavaduotojau, mane, kaip Seimo narę, stebina tokia trumpa darbotvarkė. Turime aibę projektų, kurie perėjo pateikimą, kodėl jie neįtraukiami? Kuo dėti čia ministrai? Ne jie sprendžia, sprendžia Seimo nariai. Jie dabar yra Seimo nariai ir nubalsuotų. Yra svarstymo stadiją perėjusių. Man atrodo, reiktų pasistengti.
V. GAPŠYS (DPF). Stengiamės. Labai dėkojame už pastabas. Ir jeigu komitetai pateiks daugiau projektų, kuriuos išnagrinės, tikrai įtrauksime, bet tai priklauso… Negaliu būti visuose komitetuose. Pagal Seimo statutą priklauso tik vienas. Tą komitetą taip pat paraginsiu. O frakcijas taip pat raginame perregistruoti ir išėjusių Seimo narių projektus, kaip matote, dabar yra erdvės, tikrai galime sudėti. Juo labiau kad dedame ir nueinančios Vyriausybės projektus. Deja, Vyriausybė visiškai sustabdė darbus, nieko nebeteikia, tai dedame tiek, kiek pateikia.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš darau išvadą, kad jūs praėjusios kadencijos naktinių posėdžių taip išvarginti nusprendėte keisti tradicijas ir nusprendėte atsisakyti dirbti ir dieną, ne tik vakarais. Bet klausimas jums būtų toks: jūs susiejate šitą neįtemptą mūsų darbotvarkę su tuo, kad jūs laukiate, kol bus patvirtinta Vyriausybė. Gal galėtumėte atskleisti visą mūsų nedarbo laikotarpio grafiką iki tol, kol bus pateikta Vyriausybė. Ar mes dar turėsime posėdžių? Ar mes galime jaustis laisvai? O jeigu nepatvirtins? Kaip tada bus? Kaip iki Kalėdų dirbsime? Tas smalsu žinot.
V. GAPŠYS (DPF). Nesijauskite laisvai, patvirtinsime greitai ir todėl darbai tikrai pajudės į priekį, bet pažadame, kad naktinių reformų nedarysime.
PIRMININKAS. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mane kaip ir kitus kolegas stebina vengimas organizuoti Seimo posėdžius. Net galėčiau pajuokauti, matyt, kai kas žinojo kaip, tiktai nenujautė ką. Bet tikriausiai jūs dėl to esate taip atsipalaidavę, kad labai pasitikite A. Kubiliaus Vyriausybe ir jos parengtu kitų metų biudžeto projektu? Jūs, ko gero, neketinate jo svarstyti, tiesiog nubalsuosite vieningai, ir viskas? Tai dėl to čia mes taip laisvai gyvename, ar ne?
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji Vilija Aleknaite-Abramikiene, jūs ką tik citavote Konstituciją, kad jūs turite prisiminti, kas teikia biudžeto projektą. Šioje vietoje nebandykite suklaidinti. Mes žinome, kas teikia, kokios yra procedūros, bet labai jums ačiū už pagalbą. Mes į jūsų nuomonę visada atsižvelgsime, jeigu tai bus galima padaryti.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, paprastai anksčiau būdavo formuojamos ir savaitės darbotvarkės. Suprantu, kad gal yra nemažai sunkumų, bet vis dėlto būtų naudinga žinoti apytikriai ir savaitės darbotvarkę.
V. GAPŠYS (DPF). Ketvirtadienį planuojame daryti posėdį, tai šiek tiek priklauso nuo Vyriausybės formavimo grafiko, todėl darbotvarkės tiesiog nededame, kad jos nereikėtų kaitalioti ir perkaitalioti. Bet planuojame darbus tiek antradienį, tiek ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Dėkojame Vytautui.
Svarstome rezervinį… Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Norite balsuoti, prašom. Profesorius prašo.
Už gruodžio 4 d. darbotvarkę balsavo 79, prieš – 1, susilaikė 9.
15.08 val.
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-44. Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Turime pateikti dar vieną nutarimo projektą, tai yra du Seimo nariai susikeičia komitetais – iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą pereina A. Paulauskas, o iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto į Teisės ir teisėtvarkos komitetą pereina G. Jakavonis. Techninis pasikeitimas. Suprantu, kad dėl tam tikrų gyvenimiškų priežasčių teks dar daryti komitetų sudėčių pakeitimus, tačiau tai bus kitą savaitę.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti techniniam pakeitimui? Dėkoju. Po svarstymo pritariame. Galime pritarti po svarstymo? Priėmimas. 1 straipsnis. Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis. Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis. Priimta.
Balsuojame už visą nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 90, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui Nr. XIIP-44 pritarta.
15.10 val.
Rezervinis 3 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 24 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-39. Pranešėjas – K. Komskis. I. Šiaulienė ateina. Prašom, Irena.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jūsų dėmesiui Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24 straipsnio pakeitimo projektą, kuris reglamentuoja Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių. Siūloma jį didinti iki 7 pavaduotojų ir tai yra susiję su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai.
Kaip žinome, Lietuva perims pirmininkavimą iš Graikijos, o prieš tai pirmininkaus Airija, ir kartu su šiomis valstybėmis sudarys pirmininkaujantį trejetą. Lietuvos tikslas yra užtikrinti Europos Sąjungos darbotvarkių tolygumą, pradėtų darbų tęstinumą ir nuoseklų pirmininkavimo perėmimą. Norėtųsi, kad visos Seimo frakcijos įsitrauktų į šį atsakingą Lietuvai veiklos barą, todėl yra siūloma, kad pirmininkų pavaduotojų skaičius būtų padidintas.
Nekeičiami opozicijos atstovai, jų nemažinama. Jau šiandien į Seimo vadovybę įeina viena Seimo mažumos atstovė. Kaip ir numato Statutas, bus du arba trys opozicijos atstovai. Tiek šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, ar kada nors mūsų Seimų istorijoje yra buvę tiek pavaduotojų, kaip jūs dabar siūlote, ir kiek kainuos Seimo kanceliarijai papildomų pavaduotojų išlaikymas? Ar yra pasirūpinta erdviais kabinetais, etatais patarėjų ir kitų pareigūnų finansavimu, nes to prireiks, vykdant jūsų sprendimą?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą, gerbiamasis Jurgi. Tikrai Lietuva nėra turėjusi… Yra rengusi atsakingų konferencijų, bet dar neteko Lietuvai pirmininkauti tokiam atsakingam barui visą pusmetį Europos Sąjungos Taryboje, o dėl finansų net aš pati buvau nustebusi, kad labai nedaug padidėję. Tai yra susiję su mūsų sprendimais, ir jeigu nuo 2013 m. mes nedidinsime, t. y. išlaikysime šiandien esančią tvarką… reprezentacinės išlaidos liks pagal Seimo statuto straipsnius vienas VDU, o ne 1,7 ar 1,5 VDU.
PIRMININKAS. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Ar numatote antrą pavaduotoją perduoti opozicijai?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Prašau?
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Ar antrą pavaduotoją skirsite opozicijai?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip, taip, kaip numato Seimo statutas, proporcijos bus išlaikytos.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). O kada?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Tai yra suderinta, Seimo valdybos sprendimu bus teikimas ir bus išspręsta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, išties galbūt ir galima būtų džiaugtis jūsų sprendimais, kurie akivaizdžiai prieštarauja jūsų duotiems pažadams visuomenei racionaliau tvarkytis, taupyti lėšas. Akivaizdu, kad septinto pavaduotojo paskyrimas, kad ir pirmininkavimo metu, akivaizdžiai padidins išlaidas ir tai yra visiškai neprotingas sprendimas. Aš norėčiau paklausti. Suprantu, kad septinto pavaduotojo etatą jūs sukuriate tik pirmininkavimo metu, t. y. pusmečiui, taip?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Pirmiausia tai yra susiję būtent su pirmininkavimo klausimais. Seimas visada yra laisvas kelti klausimą ir spręsti šią problemą. (Balsai salėje) Aš patikslinau, aš atsakiau, Antanai, kad Seimas yra laisvas bet kada spręsti tokį klausimą.
PIRMININKAS. Ar galime sutarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Vienas – už, vienas – prieš. Už kalbės J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš kviečiu, kolegos, pritarti pateiktam nutarimo projektui. Gerbiamoji I. Šiaulienė labai aiškiai argumentavo poreikį artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungos Taryboje. Kita vertus, būsimoji opozicija, kuri išryškės po Vyriausybės programos patvirtinimo, šį kartą nėra tokia gausi, kaip buvo praeitame Seime. Be abejo, išsaugojant demokratiją, išsaugojant galimybę opozicijai turėti du pavaduotojus, kaip jau yra susiformavusi tradicija, aš manau, kad ir valdančiojoje daugumoje, kurioje šiuo metu yra net keturios frakcijos, visoms frakcijoms turėtų būti atstovaujama. Būtų gerai, kad frakcijos, sudarančios valdančiąją daugumą, tos, kurios šiandien dar neturi pavaduotojo, jį turėtų. Todėl kviečiu pritarti pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Prieš nutarimą – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Jeigu būtų aiškiai nurodytas papildomas išlaidų šaltinis, gal ir būtų galima pritarti. Tiesa, aš prisiminiau vieną tokį išlaidų šaltinį, pavyzdžiui, jūsų frakcijos narys A. Salamakinas važinėja už mokesčių mokėtojų pinigus dar prabangesniu automobiliu, t. y. „Lexus“, ir išleidžia tam beveik visas Seimo nario ūkines išlaidas.
PIRMININKAS. Argumentas mirtinas. Viskas, dabar jau reikia balsuoti. Balsuojame po pateikimo.
Už – 64, prieš – 12, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal yra papildomų siūlymų, gal Biudžeto ir finansų komitetas nori paskaičiuoti pinigus? Nėra norinčių. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kada siūlote svarstyti? Antradienį. Gerai. Dėkojame. (Balsai salėje) Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Teisingai, pirmininko nėra. Sako, rytoj nuspręs. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, iki sekmadienio yra net trys dienos. Jei ketvirtadienį nėra posėdžio, tai nereiškia, kad Seimas ir komitetai neturi dirbti. Galit dirbti, kokia problema? (Balsai salėje) Komiteto sudėtis patvirtinta, nėra pirmininko, bet kokia čia problema? Skaitykite Statutą – seniausias komiteto narys gali pirmininkauti komiteto posėdžiui, nedraudžiama.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Noriu atkreipti dėmesį, kad pirmininkauti pirmajam posėdžiui, kuriame išrenkama vadovybė, gali, bet vesti komiteto posėdį ir… pirmumo balso teisė balsuojant atsiranda tik tada, kai Seimas patvirtina komiteto pirmininką, kurį išsirinko komitetas. Faktiškai komitetas negali visaverčiai vykdyti savo įgaliojimų. Apie jokį kitokį dalyką Statutas nekalba, tik apie pirmininkavimą išsirenkant komiteto vadovybę.
PIRMININKAS. Dėkojame už paaiškinimą. Rytoj bus valdyba ir nuspręsim. Labai ačiū.
Paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. A. Dumčius. Ir V. Simulikas, kol jūs pasiruošite, repliką.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Taivano grupė pasibaigus posėdžiui kviečiama prie tribūnos. Ačiū.
15.18 val.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, leiskite man trumpai priminti širdies ir kraujagyslių ligų situaciją Lietuvoje. Ji yra blogesnė nei daugumoje Europos Sąjungos šalių, kuriose sergamumas ir mirtingumas dėl šių ligų nuolat mažėja. Lietuvoje jis užima pirmą vietą ir sudaro daugiau nei pusę visų mirčių. Jeigu paimtume dešimtmetį, 54–55 % miršta dėl širdies kraujagyslių ligų. Nelaimes sukelia koronarinė liga. Tai aterosklerozinis širdies kraujagyslių pakenkimas, jų susiaurėjimas arba visiškas užakimas dažnai susiformavusiu krešuliu. Taip išsivysto širdies infarktas – būklė, kai tam tikra raumens miokardo dalis apmiršta, nesusitraukinėja, gali kristi kraujo spaudimas, sustoti širdis, kilti pavojingi širdies ritmo susirgimai.
Framinghamo tyrimų duomenimis, net 62 % vyrų ir 46 % moterų pirmoji koronarinės ligos apraiška būna miokardo infarktas arba staigi mirtis. Kartais liga pasireiškia be jokių įspėjančių ženklų. Tipiškai tai dažniausiai visada būna aštrus skausmas už krūtinkaulio. Tuo atveju nebyli eiga, staigi pablogėjimo būklė.
Vienas iš koronarinės ligos reikalavimų – išvengti rizikos faktorių: rūkymo, padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio lipidų, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje, nutukimo, streso, depresijos ir kitų rizikos faktorių. Įtariant išsivysčiusią ligą būtina nevengti tokių prieinamų mums tyrimų – elektrokardiografijos, dvimatės echokardiografijos. Kasmet balandžio mėnesį mes Seime organizuojame širdies dieną, yra atliekamas echokardiografinis tyrimas, cholesterolio tyrimas. Prireikus gali būti atlikta koranografija – širdies kraujagyslių peršvietimas.
Didžiausią pavojų kelia kairiojo širdies kamieno susiaurėjimas. Tai yra našlių liga, taip ją vadina kardiologai. Tai yra kelių kraujagyslių susiaurėjimas, iš jų – priekinės nusileidžiančios arterijos pradžios susiaurėjimas. Jūs matote paveikslėlyje priekinį nusileidžiančios šakos susiaurėjimą, tos kraujagyslės vidinį spindį parodo ateromatozinė kraujagyslės plokštelė. Jeigu krešuliukas galutinį spindį uždaro, išsivysto ūmus miokardo infarktas. Dešinėje pusėje esančiame paveiksle parodytas priekinės sienelės širdies viršūnės platus miokardo infarktas. Šiandien susiaurėjusios kraujagyslės efektyviai išplečiamos specialiu zondu su balionėliu, statomas stentas, kad vėl nesusiaurėtų, praduriamas krešulys ir suleidžiamas jį tirpdantis vaistas.
Kai kraujagyslių pakitimai ryškūs ir daugybiniai, atliekama širdies operacija, naujų jungčių suformavimas – šuntavimas. Man 25 metus teko dirbti širdies chirurgu ir diegti tą metodiką.
Šios priemonės užtikrina ne tik ženklų mirtingumo sumažinimą dėl koronarinės ligos, bet ir darbingumo atkūrimą. Kviečiu visus būti neabejingus dėl savo sveikatos, neatsisakyti profilaktinių sveikatinimo priemonių, neleisti išsivystyti pavojingai koronarinei ligai. Ačiū jums, kolegos. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame už vaizdinį ir žodinį paaiškinimą, kas gali nutikti, jeigu profilaktiškai nesitikrinsime.
Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite man… Dar ne tik man. Ponas E. Vareikis.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Aš labai kviečiu susirinkti visus, kurie dar neišsilakstė, įsirašiusius į Italijos ir Bulgarijos tarpparlamentinių ryšių grupes. Jeigu dar nepabėgote, mes iškart po posėdžio čia staigiai surengsime susitikimą. Labai ačiū.
15.25 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite man perskaityti mūsų aktyvumo rezultatą ir tada dar darysime pareiškimus. Palaukite! Gerai? Gerbiamieji, susikaupkite, nes čia bus gana daug skaitymo, bet mes turime protokoliškai viską įteisinti.
Taigi leiskite pranešti, kad Seime įkurta Laikinoji vaiko gerovės grupė. Iniciatorė – R. Šalaševičiūtė, 20 Seimo narių.
Parlamentinė moterų grupė. Iniciatorė – M. A. Pavilionienė, 30 Seimo narių.
Parlamentinė maldos grupė. Iniciatorius – E. Vareikis, 18.
Įkurta Tarpparlamentinių ryšių grupė su Slovakija. Pirmininkas – E. Vareikis, pavaduotojai – S. Ursulas ir M. Zasčiurinskas. Grupę sudaro 7 nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Iraku. Pirmininkas – E. Vareikis, pavaduotoja – V. Vonžutaitė. Grupę sudaro 6 nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Afganistanu. Pirmininkas – E. Vareikis, pavaduotojas – D. Petrulis. 9 nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Jungtine Karalyste. Pirmininkas – M. Adomėnas, pavaduotoja – D. Mikutienė. 37 nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Kanada. Pirmininkas – D. Jankauskas, pavaduotojas – A. Dumčius. 24 Seimo nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Vokietijos Federacine Respublika. Pirmininkas – K. Masiulis, pavaduotojos – D. Mikutienė ir R. Tamašunienė. Grupę sudaro 33 nariai. Kada dirbsime? Tarpparlamentinių ryšių grupė su Austrijos Respublika. Pirmininkas – P. Auštrevičius, pavaduotojas – V. Simulikas. Grupę sudaro 26 Seimo nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Indijos Respublika. Pirmininkas – Š. Birutis, pavaduotojai – D. Kreivys, A. Palionis, D. Mikutienė. 34 Seimo nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupės su Ukraina įkūrimas. Pirmininkas – B. Pauža, pavaduotojas – E. Vareikis. 37 nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupės su Armėnijos Respublika įkūrimas. Pirmininkė – D. Mikutienė, pavaduotojai – A. Kašėta ir K. Masiulis. 32 nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Albanija. Pirmininkė – V. Vonžutaitė, pavaduotojas – V. Skarbalius. 19 narių. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Baltarusija. Pirmininkas – A. Skardžius, pavaduotojas – B. Bradauskas. Grupę sudaro 15 Seimo narių. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Kinija. Pirmininkas – K. Glaveckas, pavaduotojai – I. Šiaulienė, A. Bilotaitė. 39 Seimo nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Rumunija. Pirmininkas – A. Sysas, pavaduotojas – S. Ursulas. 8 nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Turkija. Pirmininkas – B. Bradauskas, pavaduotoja – M. Petrauskienė. 25 Seimo nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Gruzija. Pirmininkė – Z. Žvikienė, pavaduotojas – M. Adomėnas. 49 nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Čekija. Pirmininkas – P. Narkevičius, pavaduotojas – K. Masiulis. 19 Seimo narių. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Kazachstano Respublika. Pirmininkas – J. Sabatauskas, pavaduotojai – R. J. Dagys, B. Pauža. 50 Seimo narių. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Lotynų Amerika. Pirmininkė – A. Bilotaitė, pavaduotojas – M. Zasčiurinskas. Grupę sudaro 34 nariai. Tarpparlamentinių ryšių grupės su Azerbaidžanu įkūrimas. Pirmininkas – J. Požela, pavaduotojas – M. Adomėnas. Grupę sudaro 29 nariai. Ne, čia gali būti daugiau, nes čia du sąrašai. Gal ir daugiau. Tiek buvo pranešimų.
Dabar dar replikos po pranešimų. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Čečėnijos Respublika Ičkerija iš karto po posėdžio renkasi čia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, Tarpparlamentinių ryšių grupė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis iš karto po posėdžio renkasi priešais tribūną, o iš karto po jos bus… Atsiprašau, į dešinę nuo tribūnos, tame kampe. Iš karto po jos Tarpparlamentinių ryšių su Vengrija grupė.
PIRMININKAS. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Vaiko gerovės grupė renkasi čia, viršuje, iš karto po posėdžio. Kada galėsite, prieikite, kas dar esate likę.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Tarpparlamentinių ryšių grupė su Prancūzija renkasi čia, centre.
PIRMININKAS. Dėkoju. D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, matau, labai daug žmonių užsirašė į Japonijos grupę. Kadangi salėje mūsų nėra tiek daug, tai kad būtų demokratiška, siūlau kitą antradienį po plenarinio posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visi klausimai baigti.
Siūlau užsiregistruoti. Registracija. (Balsai salėje) Registracija. Galite nesiregistruoti. Tai savanoriškas dalykas.
Gerbiamieji kolegos, visi dar gali papildomai rašytis ir rašytis.
Užsiregistravo 30.
Lietuvos Respublikos Seimo lapkričio 27 d. (antradienio) plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcja; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.