LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
plenarinio posėdžio NR. 4
STENOGRAMA
2012 m. lapkričio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS
ir Seimo pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Leiskite pradėti Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 22 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį.
10.00 val.
Seimo narių prisaikdinimas
Gerbiamieji kolegos, prieš priimdami darbotvarkę, mes turime Seimo narių prisaikdinimą, todėl kviečiu Konstitucinio Teismo pirmininką gerbiamąjį Romualdą Kęstutį Urbaitį prisaikdinti naujai išrinktus Seimo narius. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
R. K. URBAITIS. Laba diena! Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Nr. Sp-335 „Dėl 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ papildymo ir pakeitimo“, kuriame, be kita ko, nusprendė pripažinti Zbignevą Jedinskį ir Iriną Rozovą nuo 2012 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo nariais, išrinktais daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatų sąrašą, ir Orintą Leiputę, Gintautą Mikolaitį nuo 2012 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo nariais, išrinktais daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų sąrašą. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas priimtas ir paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka.
Prieš priimdamas Seimo narių priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“
Konstitucinio Teismo nutarimuose, kuriuose nagrinėti Seimo nario konstitucinio statuso klausimai, konstatuota, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai, teisiškai reikšmingas.
Duodamas priesaiką, išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nelaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti persakomas arba perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Išrinkti Seimo nariai kviečiame prisiekti abėcėlės tvarka, prisiekia stovėdami priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėję ranką ant Konstitucijos. Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaikas, visi Seimo nariai salėje stovi.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Kviečiu Seimo narius atsistoti.
Kviečiu išrinktąjį Seimo narį Zbignevą Jedinskį prisiekti.
Z. JEDINSKIJ. Aš, Zbignev Jedinskij, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
R. K. URBAITIS. Skelbiu, kad Zbignevas Jedinskis prisiekė. (Plojimai)
Kviečiu išrinktą Seimo narę Orintą Leiputę prisiekti.
O. LEIPUTĖ. Priesaika
R. K. URBAITIS. Skelbiu, kad O. Leiputė prisiekė. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Gintautą Mikolaitį.
G. MIKOLAITIS. Priesaika
R. K. URBAITIS. Skelbiu, kad G. Mikolaitis prisiekė. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Iriną Rozovą.
I. ROZOVA. Priesaika (be paskutiniojo sakinio)
R. K. URBAITIS. Skelbiu, kad I. Rozova prisiekė. (Plojimai)
Taigi Seimo nariai Z. Jedinskis, O. Leiputė, G. Mikolaitis, I. Rozova įgijo visas Tautos atstovų pareigas ir yra Seimo nariai. Sveikiname išrinktuosius Seimo narius. (Plojimai)
10.10 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS. Dėkoju Konstitucinio Teismo pirmininkui gerbiamajam R. K. Urbaičiui. Taigi, gerbiamieji kolegos, prieš pradedant posėdį ir tvirtinant darbotvarkę, noriu perskaityti informaciją dėl Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojo.
„Informuoju, kad šių metų lapkričio 20 d. frakcijos posėdyje Darbo partijos frakcija nutarė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pirmuoju pavaduotoju skirti Petrą Narkevičių, pavaduotojais – Viktorą Fiodorovą ir Audronę Pitrėnienę.“ Pasirašė Darbo partijos seniūnas V. Uspaskichas.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ. Besikuriančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos vardu norime įteikti pareiškimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos įkūrimo. Prašom įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Duokite, gal aš pats perskaitysiu.
Taigi, gerbiamieji kolegos, Seime gautas pareiškimas „Dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos įkūrimo Lietuvos Respublikos Seime.“
„Pranešame, kad mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, įkuriame Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakciją. Frakcijos seniūne išrinkta Rita Tamašunienė, seniūnės pavaduotoja – Vanda Kravčionok. Į Seniūnų sueigą skiriama frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.“ Pasirašė 7 frakcijos nariai. Ką gi, sveikinu visos sudėties Lenkų rinkimų akciją, atsiprašau, 8 frakcijos nariai.
Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 115 Seimo narių. Tęsiame Seimo plenarinį posėdį.
10. 12 val.
Pirmasis darbotvarkės klausimas – Seimo 2012 m. lapkričio 22 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Gerbiamieji kolegos, jūs darbotvarkės projektą turite, kokių būtų papildymų, pasiūlymų dėl darbotvarkės projekto? Pritariame? Bendru sutarimu galime sutarti? Projektui yra pritarta. Seniūnų sueigoje buvo patikslinta, dalyvavo visi frakcijų atstovai, kurie dalyvauja Seniūnų sueigoje, ir buvo sutarta bendru sutarimu, kad dirbsime pagal šią darbotvarkę, kuri dabar yra pateikta.
10. 13 val.
Kitas mūsų darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIIP-12. Teikėja – Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė. Pranešėjai – Seimo frakcijų atstovai. Svarstymas ir priėmimas. Prašom. Frakcijų atstovus kviečiu į tribūną. Nuo kurios frakcijos pradėsime? J. Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, turiu apgailestauti, kad mūsų frakcija vieningai priėmė sprendimą ir, deja, nepritars teikiamai A. Butkevičiaus kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas. Nėra lengva ištarti tuos žodžius, kai kalbame apie žmogų, kurio asmenines savybes mes esame linkę vertinti teigiamai. Tai yra nuoširdus, jautrus, tiesiai kalbantis žmogus. Bet tų savybių tikrai nepakanka pretenduojant į vienas iš svarbiausių, o gal ir pačias svarbiausias, valstybės pareigas.
Vertinant kandidatą kaip pretendentą užimti Ministro Pirmininko pareigas, deja, nedaug ką teigiamo galima pasakyti. Iš to, kiek mes spėjome patirti, susitikę frakcijoje, galime konstatuoti, kad kandidatas nelabai susivokia, kokia šiandien yra Lietuvos situacija, kas yra padaryta baigiančios darbą Vyriausybės, koks yra svarbiausių strateginę reikšmę turinčių darbų turinys, energetikos projektai, namų renovacijos ir panašiai. Mes nematome, kad pretendentas įsivaizduotų tas svarbiausias proveržio kryptis, kuriomis valstybė gali eiti į priekį.
Kai mes bandėme paklausti konkrečių dalykų, kokia bus pozicija dėl atominės elektrinės statybos, dėl 5 mlrd. Lt apimties ieškinio „Gazpromui“ dėl neteisingai taikytos kainų formulės, dėl studentų krepšelio ir daugelio kitų, mes išgirsdavome neapibrėžtus atsakymus, kad dirba kažkokios darbo grupės, kažką aiškinasi ekspertai. Iš to galima padaryti išvadą, kad, matyt, ne tik kandidatas, bet ir jį teikiančios koalicijos partijos ėjo į rinkimus lengvabūdiškai nusiteikusios, nepadariusios reikiamų namų darbų, nepaskaičiavusios, kokios yra valstybės galimybės įgyvendinti vieną ar kitą skelbiamą programinį dalyką ir šiandien, dabar gavus tą valdžią, karštligiškai bandoma kažką vertinti, skaičiuoti, bet jokio aiškumo šiandien mes neturime.
Valstybei šiandien tikrai labai reikia stiprių lyderių, reikia, kad žmonėms būtų suteikiama viltis, kad Lietuva gali eiti į priekį, gali būti pavyzdys kitoms šalims. Tokie bruožai tikrai buvo pradėję ryškėti dirbant A. Kubiliaus Vyriausybei, kuri ne viename tarptautiniame forume susilaukdavo teigiamų vertinimų ir pagyrimų ir būdavo paminima kaip pavyzdys kitiems, kitoms šalims, dar šiandien patiriančioms finansinių sunkumų ar kitų problemų. Sunku įsivaizduoti, kad mes sulauksime tokių apibūdinimų dirbant siūlomam kandidatui į Ministrus Pirmininkas.
Dėl konkrečių sričių. Štai mes girdime, kad bus siūlomos kelios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos mėsai. Gali suprasti rūpestį tuo, kad žmonėms būtų kuo pigesni maisto produktai. Bet ar mėsa yra tas pagrindinis produktas, ar tai yra tiesiog ta sritis, kuri labai rūpi Darbo partijos lyderiui, nes jo verslas, kaip žinome, iš dalies yra mėsos sektorius? Ar vis dėlto žmonėms yra svarbesni kiti maisto produktai? Kodėl staiga vėl grįžtama prie pridėtinės vertės mokesčio lengvatų viešbučiams, kai mes jau vieną kartą paeksperimentavome? Pripažindami, kad tai gali būti traktuojama kaip paslaugų eksportas, numatėme tą lengvatą, turėjome vilčių, kad paslaugos atpigs, deja, jos kaip tik po šio sprendimo ne atpigo, o pabrango. Tai ar reikia kartoti tokius eksperimentus?
Kaip minėjau, dėl energetikos nėra aiškių atsakymų. Ir dėl minimalios mėnesinės algos. Vėlgi tikrai galima suprasti siekį padidinti minimalią mėnesio algą. Aš manau, šiek tiek ją padidinti galimybių yra. Bet man keista, kad spręsdami šį klausimą socialdemokratai net nemini (tai yra jų atstovas, kandidatas į Ministrus Pirmininkus), kad bus tariamasi su Trišale taryba, kaip buvo iki šiol, kad tai nebus kaip dosnaus Kalėdų Senelio dalinimas: štai duosim 1100 ar 1000, lyg būtų tokios neribotos galimybės ir priklausytų tik nuo politinės valios. Kai mes teiraujamės, o kur tas lėšų šaltinis, nes, be abejo, biudžetinių darbuotojų atlyginimams padidinti, tų, kurie gauna minimalią algą, reikės papildomų pinigų, ne vienos dešimties milijonų litų, tai išgirstame atsakymą, kad tos lėšos bus surastos socialinių išmokų, socialinės paramos srityje, kur tos lėšos tikrai jau suspaustos.
Šiandien mes svarstysime 2012 m. biudžeto tikslinimą, kur matome, kad tenka didinti išlaidas. Nelengva įsivaizduoti, kad toks siūlymas yra paremtas rimtais ekspertiniais vertinimais, tiesiog atrodo, kad greitomis siūlomas kažkoks formalus variantas ir tiek.
Žodžiu, kaip minėjau, mūsų frakcija vieningai balsuos prieš teikiamą kandidatūrą, nes nematome, kad patvirtinus tokią kandidatūrą valstybė eitų į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Kviečiu į tribūną pagal eilę, kaip yra užsirašę parlamentarai, kurie nori kalbėti frakcijos vardu. Taigi Mišrios frakcijos vardu – R. Baškienė. Tiksliau, Mišrios grupės vardu.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, mielieji kolegos, Mišrios Seimo narių grupės Seimo nariai vakar buvome susitikę su pretendentu į premjerus. Aišku, gerbiame rinkėjų valią, pagal kurią daugiausia pasitikėjimo mandatų suteikta socialdemokratams. Vertiname Lietuvos Respublikos Prezidentės kvietimą visiems Seimo nariams pritarti jos teikiamai A. Butkevičiaus kandidatūrai į premjerus. Ar yra šiandien kita alternatyva? Iš tikrųjų realiai vertiname situaciją ir norime atkreipti dėmesį į keletą pastabų.
Aišku, visada labai naudinga įvertinti esamą situaciją, taip sakant, atlikti valstybės diagnozę, atlikti esamų ministerijų, kitų institucijų auditą, ką ir žadėjo gerbiamasis pretendentas. Prisimename, kad čia, kairiojoje Seimo narių salės pusėje, priešinomės naujos Energetikos ministerijos steigimui. Nuoširdžiai tikime, kad naujų ministerijų ar naujų institucijų įkūrimas iš tikrųjų nebus šitos Vyriausybės pagrindas. Manome, kad čia yra tam tikra ir taupymo sritis. Galbūt jūsų pasakyti žodžiai, kad kalbama apie efektyvų valstybės valdymą, bus įrodyti taip, kad žodžiai nesiskirs nuo darbų.
Laidoje „Įžvalgos“ kandidatas į premjerus kalbėjo, kad kiekviena ministerija nebus atskira tėvonija, bus bendra lyg kumštis komanda. Iš tikrųjų labai norėtųsi tikėti, kad taip ir bus. Tik ar bus pakankama kontrolė ir skaidrumas, jei ministras ir viceministras priklausys tai pačiai partijai? Skirtingų partijų atstovai galbūt turėtų didesnę galimybę ir būtinybę susikalbėti, plačiau diskutuoti ir apsisaugoti nuo siaurų politinių interesų, juo labiau partinių. Pretendentas į premjerus išsakė kritiką buvusiai Vyriausybei, kad vangiai buvo dalijamasi išsamesne informacija su opozicija, kad ji nebuvo pakankamai pateikiama visuomenei. Iš tikrųjų tikėtina, kad pasimokęs iš tos klaidos jūs sugebėsite, neatsižvelgdamas į priklausomumą partijai, būti atviras dialogui su visais, kartu ir su mumis, mažumos atstovais; kad sugebėsite išaiškinti Lietuvos žmonėms priimamų sprendimų būtinumą ir netgi nepopuliarių sprendimų būtinumą, paaiškindami labiau ir išsamiau, kad Lietuvos žmonės tai suprastų; kad sugebėsite laikytis pasakyto žodžio – jokių revoliucijų nebus.
Prioritetu įvardijote atsinaujinančių išteklių naudojimą. Iš tikrųjų norėtųsi aiškesnio ir konkretesnio jūsų asmeninio požiūrio į energetiką. Nedelsiant pradėti svarstyti naująją arba tiesiog atnaujintą Energetikos strategiją.
Norėtųsi, kad Lietuvoje prioritetu būtų įvardinta ir kultūra, kuriai šiuo metu tenka tikrai pats mažiausias finansavimas, juo labiau kai šiandien išgyvename ne tiek ekonominę, kiek dvasinę krizę. Norėtųsi tikėtis, kad būsimo premjero asmenyje išliks Lietuvai būdingų krikščioniškųjų vertybių puoselėjimas.
Kalbėjote apie sveikatos apsaugos reformą. Tikėtina, kad bus įsiklausyta į daugelio partijų, kartu ir mūsų, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, į nevyriausybinių organizacijų siūlymus daugiau dėmesio skirti ligų prevencijai, sveikai gyvensenai, kad Vyriausybės lygiu bus atkreiptas dėmesys į Lietuvą besiskverbiančių genetiškai modifikuotų organizmų buvimą. Iš tikrųjų siekiant greičiau užaugintos produkcijos, didesnio jos kiekio, būtina galvoti apie sveiką maistą, o kartu apie mūsų sveikesnę visuomenę. Negali likti apgauti žemdirbiai, neskiriant jiems nacionalinių tiesioginių išmokų už kvotinį pieną ar mėsinius galvijus, papildomų lėšų melioracijai. Europos Sąjungos parama žemdirbiams, deja, nesudaro tokių konkurencingų sąlygų kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse gyvenantiems žemdirbiams. Nacionalinės dalies sumažinimas ar net nemokėjimas iš tikrųjų dar pablogintų jų situaciją, ir tikėtina, kad būsimas premjeras bus dėmesingas žemdirbiams.
Norėtųsi tikėti jūsų nusiteikimu, nuoširdžiu nusiteikimu, kovoti su korupcija, su nesąžiningumu, nes, kaip teigia Lietuvos Respublikos Prezidentė, valstybė stipri tiek, kiek žmonės tiki jos teisingumu. Moralės principų laikymasis politikoje yra daugiau negu būtinybė. Mums kiekvienam, o kartu Vyriausybei ir premjerui, Valstybės politiko elgesio kodekso nuostatos ir moralės principai, to deklaravimas ir nuolatinis rodymas iš tikrųjų turi būti pagrindinis ir esminis dalykas. Norisi tikėti, kad jūs iš tikrųjų vykdysite atsakingą, skaidrią politiką. Perfrazuosiu jūsų partiečio Aloyzo Sakalo žodžius: „Netapkite devizo – jei reikia, vadinasi, galima – šalininku.“ Tikiu, kad netapsite.
Linkime išminties ir, aišku, įžvalgumo, ypač pasirenkant žmones, kuriuos remiate, kad po to nebūtų ir gėda, ir nepatogu, kad rėmėte vieną ar kitą galbūt nelabai atsakingą asmenybę. Linkime, gerbiamasis pretendente į premjerus, sudaryti tokią Vyriausybę, kurią patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidentė. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei Mišrios grupės vadovei R. Baškienei už išsakytą nuomonę. Toliau frakcijos vardu kalbės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Masiulis. Turiu priminti, kad frakcijos vardu galima kalbėti iki 7 minučių.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pretendente į premjerus, gerbiamieji kolegos! Turbūt tikrai nėra lengva kalbėti apie kolegą A. Butkevičių, nes mes jį pažįstame gana daug metų, žinome kaip tolerantišką, nuoširdų, atvirą žmogų, ir tas bendravimas parlamento lygiu, manyčiau, yra pozityvus. Tačiau šiandien mes apie kolegą A. Butkevičių kalbame kaip apie galimą būsimą šalies premjerą, kurio laukia tikrai labai dideli iššūkiai, laukia labai daug darbų, ir akivaizdu, kad reikia vertinti jo pasirengimą burti profesionalią ir atsakingą komandą, pasirengimą tvirtai, ryžtingai eiti užsibrėžtu keliu, vykdyti užsibrėžtus rinkiminius pažadus.
Stebint pastarųjų kelių savaičių situaciją, susidaro įspūdis, kad A. Butkevičius vis dėlto yra tapęs politinės situacijos šalyje įkaitu, iš vienos pusės turėdamas labai griežtą ir aiškią Lietuvos Respublikos Prezidentės poziciją, vertybinę poziciją, iš kitos pusės turėdamas koalicijos partnerius, Darbo partiją, kuri, be jokios abejonės, turi tam tikrą sąrašą reikalavimų A. Butkevičiui. Papuolus tarp tų dviejų ugnių, ypač svarbu išlaikyti stuburą, išlaikyti principingumą. Klausantis A. Butkevičiaus įvairių pasisakymų, susidaro įspūdis, kad to stuburo ir to aiškumo yra stokojama.
Aš tiesiog noriu priminti 2005 m. balandžio 19 d. vieną žiniasklaidos pranešimą: finansų ministras A. Butkevičius atsistatydino. Paskutinis postūmis buvo pirmadienį iš Socialdemokratų frakcijos išgirsti pažadai, kad mokesčių reformos įstatymai Seime nebus priimti be kovos. Atsistatydinti, ministras sakė, nusprendęs pirmadienį, žiniasklaidai tą dieną sprendimo nepatvirtinęs, nes bijojęs, kad po sunkios darbo dienos gali neteisingai argumentuoti savo sprendimą. Finansų ministerija praėjusią savaitę netikėtai buvo pateikusi derinti 2006–2007 m. galiosiančio Laikinojo solidarumo mokesčio įstatymo projektą, kuriame buvo numatyta papildomu 4 % mokesčiu apmokestinti įmonių pelną. Nepritarimą dėl pelno mokesčio didinimo iškart pareiškė Darbo partija.
Mielieji kolegos, praėjo septyneri metai, šiandien matome, kad tos dvi tuo metu konfliktavusios jėgos, tai yra A. Butkevičius ir Darbo partija, vėl bando sudaryti koaliciją ir sudaryti Vyriausybę. Jeigu iš tikrųjų tikroji A. Butkevičiaus atsistatydinimo iš finansų ministro posto priežastis buvo ta, kad be sunkios kovos Seime nebus pritarta Finansų ministerijos teikiamiems įstatymams, tai aš labai giliai abejoju, ar nepasikartos tokia situacija šiandien šiame Seime, kai bus tikrai pasipriešinta vienam ar kitam teikiamam projektui. Todėl bent jau iki šiol A. Butkevičiaus elgesys leidžia kvestionuoti arba abejoti, kaip jau minėjau, tvirtu pasirengimu ir užsispyrimu eiti iki galo.
Vakar frakcijoje tikrai kalbėjomės, daug uždavėme klausimų gerbiamajam pretendentui. Vėlgi susidaro įspūdis, kad, paklausus dėl vienos ar kitos svarbios valstybės valdymo srities, tokios aiškios vizijos mes pasigendame. Dažniausias atsakymas į užduotą klausimą būna – sudarysime darbo grupę. Aš manau, kad partijos ėjo į rinkimus, aiškiai rinkėjams sakydamos, kokius darbus jos nuveiks, ir nelabai suprantama, kodėl į bet kurį yra vengiama atsakyti aiškiai, tiesiai, o į bet kurį, na, galbūt nepatogesnį klausimą yra atsakoma, kad bus sudarytos darbo grupės. Ne darbo grupių, kolegos, šiandien Lietuvai reikia. Šiandien Lietuvai reikia sprendimų, kurie stiprintų šalies ekonomiką, kurie didintų dirbančių žmonių skaičių, kurie didintų mokesčius mokančių žmonių skaičių. Tačiau išgirdus, kad yra ketinama kalbėti apie progresinių mokesčių įvedimą, neaiški pensinių fondų ateitis, susidaro įspūdis, kad mažiausiai šitai būsimai koalicijai ir Vyriausybei rūpės tie žmonės, kurie dar šiandien gyvena Lietuvoje, kurie dar šiandien dirba, augina vaikus ir moka mokesčius. Jeigu mes neatkreipsime dėmesio būtent į šitos viduriniosios klasės problemas, į tų žmonių problemas, mes iš tikrųjų labai greitai nebeturėsime ką dalinti.
Taigi, įvertindama aplinkybių visumą ir įvertindama tai, kad mes neišgirdome labai konkrečių ir aiškių atsakymų iš gerbiamojo pretendento į premjerus A. Butkevičiaus, Liberalų sąjūdžio frakcija apsisprendė nepalaikyti kandidato į premjerus A. Butkevičiaus.
PIRMININKAS. Dėkoju Liberalų sąjūdžio vadovui E. Masiuliui už išsakytą nuomonę. Kviečiu į tribūną I. Šiaulienę, Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnę. Galima kalbėti iki septynių minučių.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcijos vardu norėčiau dar kartą padėkoti Respublikos Prezidentei už pasitikėjimą, A. Butkevičiaus kandidatūros teikimą į Ministrus Pirmininkus ir pasakytus ta proga gerus žodžius. Dėkoju ir prieš mane kalbėjusiems frakcijų atstovams už taip pat išsakytus gerus žodžius, vertinant pretendentą A. Butkevičių kaip asmenybę, kaip žmogų.
Tikrai keturios kadencijos yra praleistos Seime, dukart būta jo ministru, ir kiekvienas iš mūsų, buvusių ir esančių šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime, turėjome galimybę puikiai pažinti A. Butkevičių kaip žmogų, kaip asmenį. Manau, dėl jo, kaip politiko ir kaip asmens, kompetencijos abejonių nekyla.
Taip, mūsų Algirdas yra atsargus žmogus. Jeigu jis susitikimuose su frakcijomis norėdamas, ne tai kad nežinodamas, bet galbūt norėdamas tikrai labai išsamaus aiškumo, tas aiškumas yra, bet galbūt norėdamas tokio tikrumo ir jausdamas atsakomybę už savo žodžius, ir tarė, kad tikrai prieš nukerpant visada reikia pažiūrėti, pamatuoti kelis sykius… Bet buvo išsakyta, kad visi geri darbai, visų ministrų priimti sprendimai, kurie turi perspektyvą, kurie skatins Lietuvos ūkio ekonomiką, kels darbo našumą, bus gaunama daugiau pajamų, žinoma, nebus nutraukiami, nebus griaunami, jie bus tęsiami, galbūt šiek tiek koreguojami. Ta prasme tikrai Lietuvos valstybės gyvenime revoliucijų nebus. Man regis, tai yra labai didelis ir atsakingas pažadas, kad toliau bus vykdoma atsakinga, pasverta, subalansuota, nekarštligiška politika, nepuldinėjama iš vieno kraštutinumo į kitą. Kad bus taip vykdoma, aš esu įsitikinus, nes visus ketverius metus būdami opozicijoje šiam darbui – valstybinės valdžios perėmimui – ir mes, kaip opozicinė frakcija, ir pats A. Butkevičius rengėmės ir ruošėmės.
Iškart po naktinės mokesčių reformos ir ypač praėjus metams, kai jau buvo galima skaičiuoti naktinės mokesčių reformos rezultatus, buvo imtasi labai atsakingo konkretaus darbo. Buvo rengta visų opozicijoje esančių frakcijų, žinoma, visų pirma vadovaujant Socialdemokratų frakcijai, opozicinės Vyriausybės darbų programa – išsami, labai detali, pasverta, ką mes darytume toje konkrečioje situacijoje kitaip. Šita darbų programa buvo pristatyta Seimui. Ir dabar, pretenduojant į premjero postą, lygiai taip pat, ypač prieš rinkimus, buvo grįžta prie tų mūsų parengtų programų, dar kartą detalizuota, pagal kiekvieną ūkio šaką pasitikrinant šiandieninę situaciją, tas tendencijas patikslinant ir patikslinant savo veiklos uždavinius.
Suprantama, šiandien yra opozicinių mažumos frakcijų ir ministrų, kurie turės perleisti savo kuruojamas šakas kitiems ministrams, išgyvenimų dėl jų sprendimų perspektyvos ir, žinoma, dėl paskelbto ministerijų audito. Jeigu viskas gerai, tai nėra ko išgyventi, viskas bus gerai. Jeigu bus blogai, tai bus apie tai pasakyta, bus priimami sprendimai, kad nuo to nekentėtų mūsų krašto ekonomika.
Dar kartą, mieli bičiuliai, visus kviečiu, kai kas ir išsakė pritarimą, pritarti teikiamai A. Butkevičiaus kandidatūrai taip, kaip ir kvietė jus, pristatydama savo dekretą, Lietuvos Respublikos Prezidentė, palaikyti teikiamą kandidatūrą. Aš, palaikydama šį teikimą ir kandidatą, linkiu jam kuo geriausios sėkmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju I. Šiaulienei, Socialdemokratų frakcijos seniūnei, už išsakytą nuomonę. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį V. Mazuronį kalbėti frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, man atrodo, kai yra geras pasiūlymas, geras kandidatas, tai ir kalbėti daug nereikia. Todėl aš tiesiai ir aiškiai pasakysiu, kad frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai remia kandidatą į premjerus, mes balsuosime už šitą kandidatą ir kviečiame visus tai padaryti.
Labai trumpai keletą argumentų, kodėl mums atrodytų, kad tą reikia daryti. Pirmas argumentas yra tas, kad A. Butkevičių į šitą poziciją dekretu teikia Lietuvos Respublikos Prezidentė. Manau, kad tai yra tikrai svarbus argumentas, nes valstybės vadovė mano, kad tai tinkamiausia kandidatūra.
Antras dalykas. Būkim nuoširdūs ir teisingi iki galo. Tai yra vienintelis kandidatas šiame Seime, kuris sugebėjo sutelkti valdančiąją daugumą, stiprią valdančiąją daugumą. Noriu priminti tiems iki šiol kritikuojantiems, kad, kaip aš suprantu, buvo siūloma ir kitiems pabandyti tą padaryti. Deja, kažkur kažko pritrūko: sveikatos, sugebėjimo, mokėjimo. Taigi, tai yra labai rimtas argumentas, nes apie tą žmogų susibūrė nauja valdančioji dauguma.
Trečias dalykas. Kompetencija ir patyrimas, mielieji kolegos, tikrai nekelia jokių abejonių. Tai kandidatas, kuris buvo ministru ir vienoje pozicijoje, ir kitoje pozicijoje. Tai kandidatas, kuris vadovauja partijai, kuri daugiausia balsų laimėjo šiuose rinkimuose.
O tiems, kuriems atrodo, kad teikiamam kandidatui (beje, kurie ir čia kalbėjo) nepakanka kompetencijos ar ko nors panašaus, aš siūlau pasižiūrėti į veidrodį, pasižiūrėti į save ir po to bandyti ką nors lyginti ir daryti.
Manau, kad labai svarbu yra kandidato asmeninės savybės. Pirmas dalykas. Iš tikrųjų teikiamas kandidatas A. Butkevičius turi tvirtą nuomonę ir ją nuosekliai ir gana tvirtai gina. Kartu tai yra žmogus, su kuriuo man yra tekę bendrauti, kuris ieško kompromiso, ieško sprendimų, ieško geriausių variantų. Ir kas ypatingai svarbu ir labai retai tarp mūsų, politikų, Lietuvoje šiandien pasitaikantis bruožas, tai žmogus, kuris sugeba pasakyti – taip, galbūt šioje vietoje aš suklydau, ieškokim kitų variantų, jeigu kažkas susidėstė kitaip. Tos trys asmeninės savybės, kurių aš jau nekalbėsiu, kam trūko, kalbėkim tik apie perspektyvą, yra labai reikalingos ateities darbuose, ganėtinai svarbios.
Mes buvome susitikę frakcijoje su pretendentu. Tikrai A. Butkevičius išdėstė labai aiškų, motyvuotą savo požiūrį į premjero veiklą, viziją. Pateikė labai aiškius atsakymus – argumentuotus, skaičiais paremtus atsakymus, ką reikėtų daryti. Atleiskite, mielieji kolegos, kurie čia kalbėjote, kad kažko neišgirdote, – tik aklas arba kurčias galėjo nesuprasti arba nenorėjo suprasti, ką sako pretendentas. Kada iš šitos tribūnos buvusios koalicijos parteriai džiaugėsi, kad juos labai aukštai įvertino užsienio ekspertai, aš noriu priminti, kad Lietuvos žmonės per šiuos rinkimus labai aiškiai įvertino jus ir pastatė į vietą, kurioje jūs šiandien stovite.
Aš tikiu, kad tiek būsimasis premjeras, tiek mūsų koalicija dirbs ne dėl to, kad vertintų užsienio ekspertai, o dėl to, kad girtų po šitų rinkimų Lietuvos žmonės. Kaip tik toks lyderis yra A. Butkevičius, kaip tik todėl aš kviečiu visus balsuoti už jį ir palaikyti jo kandidatūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju V. Mazuroniui už išsakytą nuomonę. Kviečiu į tribūną P. Gylį, kuris kalbės „Drąsos kelio“ frakcijos vardu.
P. GYLYS (DKF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai! Kad ir nedaug turėdami laiko mes rimtai svarstėm situaciją ir šito balsavimo variantus. Šiandien mes svarstome kandidatą į premjerus – A. Butkevičių, kuris ateina su komanda, kurios kontūrai dar nėra iki galo aiškūs. Ateina su tam tikrom programinėm nuostatom, dėl kurių dar irgi nėra visiško aiškumo. Kita vertus, gerbiamasis pretendentas jau seniai matomas viešojoje erdvėje, seniai dalyvauja politikoje ir turi daugybę teigiamų savybių, kurių reikia premjerui. Aš manau, kad tas darbas politikoje, tie keliolika metų, kuriuos pretendentas praleido politikoje, iš tikrųjų davė jam žinių ir patirties, ir tos patirties tikrai yra nemažai.
Aš manau, kad ir asmeninės kandidato savybės pagal daugelį parametrų yra tinkamos. Tai nėra konflikto žmogus, tai yra telkiantis žmogus. Nors kartais savęs klausi, ar tokioje sunkioje situacijoje būsimasis premjeras turės pakankamai politinės valios, asmeninės valios priimti tokius sprendimus, kurių reikia šaliai? Galbūt kai kurie galios centrai yra ateinantys iš privačių interesų. Ar atsispirs jiems, tiems spaudimams, kurie gali ateiti iš tos pusės?
Mes vakar kalbėjomės su kandidatu ir jo klausėme pirmiausia tokių dalykų, kurie yra susiję su viešojo gėrio problematika, su bendrojo gėrio problematika, ir daugelis atsakymų mus tenkino. Tikrai matėsi, kad suprantama pozicija dėl švietimo srities, sveikatos apsaugos sektoriaus. Nors kai kurie atsakymai, mano supratimu, nebuvo iki galo aiškūs, gal kol kas, šiuo metu, jie tokie ir galėtų būti. Bet aš norėčiau pasakyti, kad tie programiniai dalykai, vertybiniai dalykai, kurie labai svarbūs, galėjo būti ryškiau akcentuojami ir šitoms partijoms, kurios formuoja valdančiąją koaliciją.
Dabar galiu pasakyti savo nuomonę. Aš pasigesdavau opozicijos aiškesnio, ryškesnio, tvirtesnio viešojo nacionalinio intereso gynimo. Tai irgi yra klaustukas, kuris mūsų frakcijoje dar išlieka. Mes judėsime, matyt, toliau. Matysime, kokia yra komanda, ir tikslinsime savo poziciją. Manau, kad komandos kontūrai yra gana aiškūs ir ne visos asmenybės mums iki galo, bent kai kuriems frakcijos nariams, yra visiškai priimtinos. Manau, komandos problema šioje koalicijoje yra labai rimta, rimta jinai teisingumo požiūriu. Pirmiausia kompetencijos požiūriu. Ne veltui Prezidentė sakė, matyt, nujausdama, kad kai kuriems ministrams, sakykim, pritrūks lingvistinių gebėjimų Europos kontekste, bendraujant su europiečiais ministrais, ir kiti dalykai.
Aš manau, kad daugeliu atvejų, bent jau iš tų dalykų, kuriuos mes vakar aptarinėjome, mūsų frakcija palaikys konkrečius veiksmus, jeigu jie iš tikrųjų atitinka viešojo gėrio reikalavimus. Bet bus, matyt, ir tokių atvejų, kai frakcija bus ryžtingai prieš, kai, sakysim, viešasis gėris nebus rimtai ginamas. Aš matau tam tikrą vertybinį susiskaldymą šiame Seime ir matau, kad opozicija bus įvairi, ne tik Seimas, bet ir opozicija, nes, matyt, vienam stiliui, vienam vertybiniam blokui atstovaus konservatoriai, kitam – liberalai, ypač liberalai, kuriems viešieji dalykai yra mažiau priimtini. „Drąsos kelias“ užims konstruktyvios ir pozityvios opozicijos vietą šitame Seime. Kaip esu sakęs, nekritikuosime beatodairiškai, bet tam tikais atvejais, jau nujaučiame kokiais, teks oponuoti.
Opozicija yra reikalinga, be kitų dalykų, tam, kad užtikrintų gerą grįžtamąjį ryšį. Jeigu opozicija yra nekonstruktyvi, jeigu ji sako netiesą, tai valdžia netenka to grįžtamojo ryšio, patikimos informacijos, ką iš tikrųjų galbūt reikėtų taisyti. Mes nuo pat pradžių tai akcentuojame.
Kadangi mūsų frakcijoje yra tam tikra nuomonių įvairovė, balsuojamu klausimu mūsų frakcija balsuos asmeniškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Kviečiu į tribūną V. Uspaskichą, Darbo partijos frakcijos seniūną.
V. USPASKICH (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien lemtinga ir istorinė diena Lietuvai, parlamentui, dabartinei koalicijai – mes turėsime patvirtinti žmogų, kuris parodė save kaip tolerantišką, kompetentingą specialistą, finansininką. Šiandien kaip tik mes kalbėjome frakcijoje, buvo užduota daug klausimų, ne tik programinių, buvo užduota ir administracinių klausimų, vadybos klausimų, kaip reikia šiandien tvarkytis mūsų valstybėje.
Nenoriu grįžti atgal, nenoriu mesti kritikos strėlių nueinančiai valdžiai. Visi mes žinome, kokia situacija yra valstybėje, kokia finansinė padėtis, ekonominė.
Tikrai, koalicija kartu su vadovu ruošiasi padaryti daug darbų. Labai daug buvo kalbama apie žmonių pajamas, minimalų atlyginimą, darbo vietas. Neįmanoma nieko padaryti, jeigu mes nejudėsime į priekį. Visiškai neseniai buvo išplatinta nauja Lietuvos ekonominė analizė. Ne tik nedidėja žmonių atlyginimai, o mažėja, jeigu imtume (…) infliaciją.
Gerbiamieji, žmonės, kurie balsavo už dabartinę susiformavusią valdančiąją daugumą, laukia kuo greičiau tokių sprendimų. Kažkas kalbėjo suasmenindamas apie mėsą. Nesvarbu, gerbiamieji, jeigu mes norime būti… Nors V. Uspaskicho įmonė seniai jau, keleri metai, neaugina kiaulių ar mėsos, bet vėl prikišama, tačiau nesvarbu. Kalbama apie tai, kad mes turime padaryti konkurencingą verslą mūsų valstybėje. Mes turime sukurti konkurencingą verslą, kuris galėtų konkuruoti vidaus rinkoje su importu. Tikrai, jeigu mes norime subalansuoti eksporto ir importo saldo ir padaryti jį teigiamą, mes turime kuo daugiau vartoti savo nacionalinio produkto, mes turime kuo daugiau eksportuoti ir kuo mažiau importuoti.
Gerbiamieji… Andriau, tuoj apie elektrą irgi pasakysiu. Kitas dalykas… Todėl, kad kalbu be popieriaus, reikia viską atsiminti. Gerbiamieji, kitas dalykas – darbo vietos. Reikia suprasti paprastą dalyką: darbo vietos iš dangaus nenukris, darbo vietų atsiras tada, kai bus investicijos, o investicijos atsiranda tai, kada sukurta gera investicinė aplinka, palanki. Nė vieno verslininko, nė vieno žmogaus nepriversim investuoti ten, kur nėra grąžos. Nė savo, nė užsienio. Tik tada bus investicija, kai bus grąža. Jeigu šiandien, gal jau ne šiandien, netolimoje praeityje, kai bankai mokėjo daugiau už depozitus, negu davė grąžos verslui, tai kas investuos? Niekas neinvestuos.
Gerbiamieji, šitoje vietoje nesudarius konkurencinės aplinkos, nieko nebus. Ir šita konkurencinė aplinka bus kaip tik rankose žmogaus, kuris ir rinkimų kampanijos metu kalbėjo apie tai, beje, skirtingai nuo liberalų ir konservatorių, kad reikia sukurti infrastruktūrą, reikia mažinti mokesčius, reikia padaryti taip, kad ta investicinė aplinka būtų konkurencingesnė už visų aplinkinių valstybių, kurios yra apie mus, iš kurių keliauja tas importas, ir dažniausiai keliauja net kontrabandiniu būdu. Šešėlis ir kontrabanda būna ten, kur yra nauda. Jeigu mes padarysime konkurencingą, pigesnę savo prekę, nebus poreikio vežti tą kontrabandą.
Todėl noriu palinkėti kandidatui A. Butkevičiui… Šiandien laukia rinkėjai, laukia visa tauta, kada prasidės naujos koalicijos darbai, kada pasirodys rezultatai. Man malonu, kad šiandien mūsų frakcijoje buvo pasakyta, kad mes ilgai nepriversime laukti, tikrai bus pakelti atlyginimai mažiausiai iki 1000 Lt, galbūt surasime galimybių ir daugiau, tikrai bus kuriama konkurencinė aplinka verslui, vadinasi, atsiras darbo vietų. Šiandien mes jau svarstome, kaip peržiūrėti Valstybinę kainų reguliavimo komisiją ir padaryti monitoringą įmonėse, kurios tiekia šilumą mūsų gyventojams, kad reikia sumažinti, jau yra šildymo sezonas… ir daug kitų darbų.
Tad linkiu geros kloties. Darbo partija šiandien balsavo ir vieningai palaikys A. Butkevičių į Lietuvos Respublikos premjero postą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju frakcijos seniūnui už išsakytą nuomonę. Aš paprašysiu E. Gentvilo truputį palaukti, užbaigs dar viena frakcija ir tada jūs galėsite kalbėti dėl vedimo tvarkos. Į tribūną kviečiu R. Tamašunienę, Lenkų rinkimų akcijos, kaip suprantu, naująją seniūnę. Buvo pažymėta kaip Mišri grupė, bet jūs jau esate pasiskelbę frakcija, todėl prašom frakcijos vardu.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis kandidate, kalbu šiandien neseniai susikūrusios Lietuvos lenkų rinkimų frakcijos vardu. Vakar dar kaip Mišrios grupės nariai dalyvavome susitikime su būsimu premjeru, diskutavome mums rūpimais klausimais ir išsiaiškinome, kokių priemonių, veiksmų imsis premjeras daugeliui aktualių visiems piliečiams problemų spręsti.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kaip valdančiosios koalicijos partnerė, betarpiškai dalyvaus įgyvendinant šios Vyriausybės programą, tad ieškojome bendrų sąlyčio taškų, kompromisų, bendrai sieksime efektyvesnio valdymo, nukreipto pirmiausia į veiklos rezultatyvumą, į ekonomikos gaivinimą, subalansuotą tvarią plėtrą, atisakant kraštutinumų, nepamatuotų veiksmų.
Būsimasis premjeras objektyviai ir realiai vertina dabartinę situaciją ir šiuo metu gana ribotas ekonomines galimybes ir valstybės resursus, tačiau daugelyje probleminių sričių, kas mus įtikino ir labai patiko, yra numatęs konkrečius veiksmų planus, būdus problemoms spręsti.
Pirmiausia tai liečia aktualiausias, opiausias problemas – tai nedarbas. Taigi skatinsime užimtumą, naujų darbo vietų kūrimą ir vartojimą. Manome, kad labai laiku yra būsimas sprendimas dėl nuoseklaus minimalaus darbo užmokesčio didinimo, jis įrašytas, beje, beveik visų čia sėdinčių partijų rinkimų programose. Sutapo mūsų nuomonės dėl tolygesnio mokestinės naštos paskirstymo, efektyvesnio Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, energetikos problemų sprendimo. Čia ypač pabrėžiame biokuro panaudojimo galimybes šilumos ūkio srityje ir ūkiško požiūrio, efektyvesnės kontrolės būtent šiame sektoriuje.
Sveikintina, kad būsimas premjeras skirs tinkamą dėmesį vietinių kelių būklei, žinome, kad tai – opiausia problema daugeliui Lietuvos regionų. Turime gražias automagistrales, atitinkančias standartus, ir tai labai geras įvaizdžio kūrimo vienas iš dėmenų mūsų valstybėje, tačiau dabar turime apgailėtinos būklės vietinius kelius, ir premjeras patikino, kad to imsis pats asmeniškai.
Tikime, kad premjeras skirs taip pat vienodą dėmesį visų šalies piliečių problemoms ir visiems šalies piliečiams. Tautinės mažumos laukia Tautinių mažumų įstatymo, kurį turėjome, bet kuris tylutėliai nustojo galioti, beje, buvusios Vyriausybės jis yra parengtas, ir vėl tylutėliai atgulė kultūros ministro stalčiuje. Tikimės, kad jis, besikraustydamas į Prancūziją, jo neišsiveš, mes jį surasime ir visi kartu patvirtinsime.
Bendrai sutarėme dėl ilgiausiai Lietuvoje besitęsiančio proceso – tai žemės grąžinimo proceso. Šiai Vyriausybei linkėtume priartėti prie jo pabaigos, užtikrinti nacionalizuotos žemės savininkams sąžiningą kompensavimą už prarastą nuosavybę.
Manome, kad be premjero dėmesio neliks švietimo sistema ir kultūra, bus puoselėjamos mums tradicinės ir brangios krikščioniškosios vertybės, skiriamas deramas dėmesys šeimai, ypač jaunoms, daugiavaikėms šeimoms, šeimoms, auginančioms neįgaliuosius vaikus. Premjero svarus žodis taps lemiamas sprendžiant daugelį klausimų. Ir tikime, kad jis bus pamatuotas ir teisingas.
Tad linkime Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos vardu būsimam premjerui, kandidatui, kuriuo pasitiki Prezidentė, suburti kompetentingą, darnią Vyriausybės komandą, kuri sugebės kryptingai ir nuosekliai dirbti tvariai ekonominei plėtrai ir žmonių gerovei.
Lietuvos lenkų rinkimų frakcijos nariai palaiko A. Butkevičių, kaip kompetentingą, nešališką, ieškantį kompromisų kandidatą, kaip geriausią alternatyvą vykdytai politikai. Mes pasisakome už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai R. Tamašunienei už išsakytą frakcijos nuomonę. Mielieji kolegos, pagal Statutą dabar turėtų pasisakyti Seimo nariai, o jų užsirašė ganėtinai daug. Yra pasiūlymas diskutuoti iki 40 min., galima ir trumpiau, jeigu toks pageidavimas būtų, iki 30 min., nes frakcijų nuomonės jau buvo pasakytos. (Šurmulys salėje) 40 min., taip? Bendru sutarimu galime sutarti? Ne? Jūsų frakcijos nuomonės skiriasi, visi skirtingai mąsto? Gerbiamasis A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kadangi Statutas neapibrėžia kiek, Socialdemokratų frakcija siūlo 30 min. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis E. Gentvilas, prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, jums turbūt nebuvo patogu nutraukti frakcijų atstovų pasisakymus net ir tuo atveju, kai buvo kalbama visiškai ne į temą. Visi atstovai tikrai kalbėjo apie kandidatą A. Butkevičių, apie tai, ką iš jo išgirdo. Vienintelis Darbo frakcijos vadovas šnekėjo, ką jis nori šnekėti, atrodė kaip šešėlinis premjeras. Nekalbėjo apie A. Butkevičių, nekalbėjo į temą. Mes šiandien svarstome A. Butkevičiaus kandidatūros tinkamumą. Yra Statute numatyta galimybė pareikalauti kalbėti į temą, ne savo biznio reikalus aptarinėti, o kandidatą į Ministrus Pirmininkus. Aš darau tokią pastabą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, mes patvirtinome darbotvarkę, kur laikas surašytas. To klausimo pabaiga yra 12.45 val., dėl priėmimo keturi už, keturi prieš po 2 min., aštuoni kart du – šešiolika. Mes galime ramiai diskusijai skirti valandą ir net daugiau. Tai siūlyčiau dirbti pagal darbotvarkę, o ne pradėti siūlyti kažkokių nestatutinių dalykų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skaitykime Statutą. Labai aiškiai yra parašyta: pretendentas dar kalbės iki 20 min., tai jo prerogatyva, ir dar jis atsakinės į klausimus 30 min., tai tiesiog jūs kažkaip aritmetikoje… nesutelpa viskas į laiką. Tiesiog reikia daryti taip, kaip priklauso pagal Statutą. Vienas pasiūlymas buvo 40 min., iki 40 min. Galime bendru sutarimu pritarti, kad rastume tokį kompromisą? Taip, iki 40 min. (Balsai salėje)
Į tribūną kviečiu kalbėti pirmąją Seimo narę gerbiamąją R. Juknevičienę. Ruošiasi V. Stundys. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Labai trumpa replika V. Mazuroniui – aš labai kviečiu apsidairyti, kur rinkėjai pastatė jo partiją.
O dabar apie kandidatūrą. Rengdamasi šiam pasisakymui, peržvelgiau 2008 m. analogiško posėdžio stenogramą. Tuomet mažiausiai buvo kalbama apie tai, ar tinkama asmenybė ruošiasi tapti premjeru. Net opozicija sakė: A. Kubilius stiprus, tinkamas žmogus. „Mes šiandien renkamės kryptį“, – sakė tuomet J. Olekas, – nes būsimasis premjeras į Seimą atėjo su išsamiu dokumentu, parodančiu visiems Seimo nariams, kaip bus įveikiama artėjanti krizė, kokia kryptimi dirbs būsima Vyriausybė. Buvo pasiūlyta kalbėtis atvirai ir, svarbiausia, dalykiškai. Taip, buvo nepritariančių. Buvo ir vis dar tebemeluojančių. Štai išeinantis premjeras G. Kirkilas tame posėdyje kalbėjo: „Mes paliekame augantį ūkį. (Plojimai) (Iš kairės.) Iš tikrųjų 3 % šiais metais tikrai dar bus, ir šį ketvirtį ūkis yra augantis, tai skaičiai.“ Vėliau G. Kirkilo finansų ministras R. Šadžius prisipažino melavęs visiems, net saviems.
Deja, melas Lietuvos politikoje dar yra norma. Meluojant galima net rinkimus laimėti, todėl melavusio žmogaus kandidatūra vėl svarstoma į finansų ministro pareigas. Būsimajam premjerui jis atrodo geriausias. O šiandien mažiausiai kalbama apie naujas idėjas, apie ambicingus iššūkius. Jų tiesiog nėra. Visa žiniasklaida pilna komentarų apie silpną kandidato asmenybę, apie blaškymąsi, apie negebėjimą atsispirti šantažams. Socialiniuose tinkluose jaunimas, kuriam ne tas pats, kokioje Lietuvoje gyvens, kuria pašiepiančias skrajutes, arba dar blogiau – nusiminę kalba apie emigraciją.
Taigi kokia kryptis valstybės, kuri lygiai prieš 10 metų buvo pakviesta į stipriausią demokratiškų valstybių organizaciją NATO? Kol kas visiška migla. Į Europą pasiųsta žinia, kad abejojama dėl svarbiausių energetinio saugumo projektų, o Kremliaus valdoma žiniasklaida trina rankas. Pasiųsta ir kita žinia – Europos socialistų internacionalo narė Lietuvos socialdemokratų partija pasirinko draugystę su kriminalizuota politine jėga. Buvo bent jau kosmetinė įvaizdžio išeitis – pirmiausia išspręsti kriminalinį koalicijos partnerių statusą, balsuoti dėl imuniteto, įrodyti, kad mygtukas balsuoti pagal sąžinę tikrai veikia, ir tik tada eiti į premjerus. Tai ne pirmas kontroversiškas socialdemokratų pasirinkimas. Jie į Europos politiką atvedė buvusią Komunistų partijos struktūrą institucionalizuodami juos ir Lietuvoje. Tie, kurie lygina Estiją su Lietuva, nepasako pagrindinio skirtumo: ten buvusioji Komunistų partija niekada per nepriklausomybės metus nebuvo Vyriausybėje, niekada to nebuvo Estijoje. Estijos modernizacija buvo visų jos vyriausybių pagrindinė kryptis. J. Bernatonis tai turėtų gerai žinoti.
Kadangi šio premjero skyrimo procedūra vyksta taip, kad daugiausia svarstoma ad hominem, t. y. kalbama apie asmenį, keletas žodžių ir šia kryptimi. Deja, šiandien (gal po metų bus kitaip) aš neįsivaizduoju Lietuvos premjero A. Butkevičiaus tokiu pat lygiu, t. y. be popierėlio, be vertėjo, diskutuojančio su Latvijos ir Estijos premjerais, galinčiais laisvai siųsti savo įžvalgas ne tik apie jų valstybes, bet ir apie Europos Sąjungos ir NATO perspektyvas. Tuo labiau skauda, įsivaizduojant pokalbį su skandinavais ar kitais Europos Sąjungos lyderiais. Reikės labai daug mokytis, bet ar laikas Lietuvai blaškytis ir mokytis?
Taigi kryptis po pirmųjų savaičių itin kontroversiška. Neaiški būsimojo premjero ne lyderystė, tad tikrai nelinksma. Lietuvos modernizacija akivaizdžiai atidedama.
Noriu, kad mano žodžiai apie Lietuvos modernizacijos sustabdymą neišsipildytų, kad klysčiau, nes balsavimą už šią valstybę Kovo 11-ąją laikau didžiausia savo gyvenimo dovana ir man ne tas pats. Todėl linkiu sėkmės Lietuvai, linkiu nenusivilti tiems, kurie pirmą kartą atėjo balsuoti per šiuos rinkimus. Mes galime neleisti gręžti Lietuvos kelio atgal. Turiu vilčių, kad ir A. Butkevičius neleis.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai kolegei. Aš norėčiau paprašyti V. Stundžio. Aš paskelbiau, kad jis dabar kalbės, bet gal pagal Statuto 105 straipsnį proporcingai suteikime galimybę visoms frakcijoms pakalbėti. Tokia yra mūsų Statuto galimybė. Kviečiu į tribūną R.Šimašių, Liberalų sąjūdžio atstovą. Ruošiasi B. Vėsaitė.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia matydamas, kad didžiųjų frakcijų ir daugumos palaikymą pretendentas į premjerus turi, noriu palinkėti jam sėkmės tuo metu, kai jis užims tam tikras pozicijas, ir tikrai nuoširdžiai to linkiu.
Šiandien kalbame ne šiaip apie asmenį, kuriam nebuvo pagailėta gerų žodžių, bet kalbame apie pretendentą į premjero pareigas. Čia aš turiu keletą svarbių pastabų.
Pirmiausia pradėsiu nuo gerų dalykų. Man tikrai patiko, kad pristatydamas save ir savo viziją premjeras nesakė, kad viską iš pamatų reikia sugriauti, pakeisti ir kryptis formuoti iš naujo. Buvo kažkiek pagarbos anksčiau darytiems darbams, kai kurie tų darbų buvo pradėti ne praeitoje kadencijoje, bet dar anksčiau. To tikrai buvo, taip pat daug pasakymų, kad reikėtų daugiau, geriau, plačiau atsižvelgti į tą, aną, į trečią, ketvirtą ir penktą.
Čia aš pereinu prie dalies, kuri, man atrodo, nėra tokia žavi. Linkėdamas, kad visus tuos pažadus pavyktų realizuoti, vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad negali būti viskas prioritetai ir negali būti viskas labai svarbu, nepaisant to, kokį kontekstą kalbėdamas pasirenki. Vienus dalykus mes girdėjome iš tribūnos, kuriuos pretendentas į premjerus sakė, kitus dalykus girdėjome frakcijoje, kai buvo pristatoma, dar kitus dalykus girdėjome pagal įvairius kontekstus, kas yra prioritetai ir kas paminima pirmiausia. Negali būti viskas prioritetai. Jeigu viskas yra prioritetai, vadinasi, prioritetai formuojami ad hoc, ir tai nėra prioritetai. Iš tikrųjų apsisprendimas dėl premjero kandidatūros turi būti apsisprendimas dėl krypties ir dėl vertybių. Čia aš prioritetų labai aiškiai pasigendu. Ta gera savybė, kurią daug kas pabrėžė, nekonfrontacinis požiūris, jis turi ir neigiamą pusę – nekonfrontacinis požiūris reiškia, kad tai yra toks požiūris, kuris pasiduoda visų įtakai.
Jau E. Masiulis minėjo, kad atsakydamas į sunkius klausimus, kur reikia rimto, vertybinio apsisprendimo, atsakymas, kad kurs darbo grupę (tai tapo labai populiariu atsakymu), nelabai įtikina. Darbo grupių fundamentaliais klausimais vis daugėja. Darbo grupės yra gerai, bet darbo grupių kryptis irgi turi būti aiški.
Mano išvada yra tokia, kad premjero kandidatūra nėra atgrasi asmenybė, dėl kurios reikėtų ką nors labai radikaliai sakyti, bet vis dėlto prioritetų nebuvimas ir neapsisprendimas dėl dalykų, manymas, kad viskas yra prioritetai, Lietuvai sukuria nesaugumo, neaiškumo ir iš esmės pavojingą situaciją. Man labai sunku pasisakyti už šią premjero kandidatūrą ir aš vis dėlto, gerbdamas pretendentą, balsuosiu prieš ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Sutaupėme laiko. Kviečiu į tribūną B.Vėsaitę, Lietuvos socialdemokratų frakcija. Ruošiasi A. Mazuronis, frakcija „Tvarka ir teisingumas“.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis būsimasis premjere, jūs esate be kaltės kaltinamas opozicijos, kaltinama ir visa Socialdemokratų partija. Aš sutinku, kad moralės principų laikymasis yra vienas iš esminių dalykų, tačiau ar kviečiantys laikytis moralės politikai yra patys labai moralūs ir ar jie neveidmainiauja?
Žinote, man labai padėjo internetas ir aš norėčiau pacituoti 2009 m. A. Kubiliaus pokalbį su Aurimu Peredniu. Tiesiog žodis žodin išsirašiau, kas buvo sakoma.
A. Perednis klausia A. Kubiliaus: „Kritikos spaudoje sulaukė jūsų sprendimas kreiptis paramos į Darbo partiją. Vis dėlto, premjere, ar neišduodate savo principų, kviesdamasis į koaliciją „darbiečius“? Kodėl būtent pasirinkote juos, o ne „Tvarką ir teisingumą“ ir socialdemokratus?“
A. Kubilius atsako: „Seime pradedame kalbėtis su visomis frakcijomis, bet jeigu atsiribosime nuo visų kitų reikalų, nuo kurių nors partijų vadovų problemų ar nuo kokių nors teisinių bylų ir pasižiūrėsime tik į Seime veikiančias frakcijas, turiu pasakyti, kad lyginant ir atsižvelgiant į opozicijoje esančias frakcijas ir jų aktyvumą Darbo partijos frakcija turi tam tikrų privalumų.“
A. Perednis: „Kaip čia dabar atsiribosite nuo tų teisinių bylų, jos dar nėra ištirtos, kaip nuo jų atsiriboti?“ A. Kubilius atsako: „Teisingumą turi vykdyti teisėsaugos institucijos. Nei Seimas, nei Vyriausybė su tuo neturi nieko bendra. Todėl konsultuojamės dėl kokios nors bendradarbiavimo formos su Darbo frakcija. Tai neįtakoja ir neįtakos visų teisinių procedūrų.“
A. Perednis: „Bet jums ne tas pats, kad tai partijai iškelti įtarimai?“ A. Kubilius atsako: „Teisinių aspektų nagrinėjimas nėra nei Vyriausybės, nei Seimo reikalas.“
Gerbiamieji kolegos, jūs man pasakykite, R. Juknevičienė čia visus kaltino nemoralumu. Kaip ten buvo ir kas tada veidmainiauja? (Balsai salėje) Gerbiamieji konservatoriai, jūs esate tiesiog tobulai sukurti dirbti opozicijoje. Aš kreipiuosi į juos paprastai – Vyriausybei duodamas 110 dienų atlaidų laikotarpis. Jūs mūsų premjerui neduodate net kojų apšilti. Kviečiu jus bent jau 50 dienų apsieiti be kritikos.
Iš tikrųjų būsimajai Vyriausybei manevrų laisvė yra labai nedidelė. 51 mlrd. valstybės biudžeto skolos, 10 mlrd. „Sodros“ biudžeto skolos. Su tokiomis skylėmis gerbiamajam būsimajam premjerui reikia atkurti pasitikėjimą savo valstybe, grąžinti ekonominius pabėgėlius, sumažinti žmonių energetinį skurdą, prie kurio privedėte ir jūs, gerbiamieji konservatoriai.
Šioje salėje sėdi politikai, kurie rinkimų metu Lietuvos žmonėms žadėjo geresnį gyvenimą.
Taigi aš siūlau, ir pozicija, ir opozicija, vis dėlto vengti rietenų, ir tie dalykai, kurie pozityvūs… paremti būsimą premjerą ir tikrai dirbti Lietuvos žmonių gerovei, o dirbti tikrai yra ką.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Kviečiu į tribūną A. Mazuronį, frakcija „Tvarka ir teisingumas“. Ruošiasi V. Stundys.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų 2012 m. lapkričio mėnesį įvyko Seimo rinkimai. To klausimo, kurį mes dabar svarstome, loginė tąsa yra išplaukianti iš tų rinkimų. Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad naujai susiformavusi valdančioji dauguma pasiūlė geriausią, kompetentingiausią, rimčiausią ir labiausiai pasiruošusį tokias pareigas eiti žmogų. Tai iš tiesų labai džiugina ir suteikia daug optimizmo, žiūrint į ateinančius ketverius metus.
Tačiau lygiai taip pat yra ir nerimo ženklų. Nerimo ženklai kyla žiūrint į naujai susiformavusios ir šiek tiek pakrikusios opozicijos veiklą ir pasisakymus. Žinote, po rinkimų žiūrėjau įvairias televizijos laidas. Aš, kaip ir premjeras, buvęs premjeras ir vis dar einantis pareigas, labai mėgstu žiūrėti ir užsienio transliuotojų televizijos laidas. Iš tiesų stebėjau Amerikoje vykusių rinkimų eigą ir kaip M. Romney tą pačią rinkimų naktį pralošęs rinkimus išėjo į viešąją erdvę, garbingai pripažino savo pralaimėjimą, pasveikino naujai išrinktą kitą Amerikos prezidentą, paskambino jam ir pasiūlė bendrai dirbti, susitelkti bendram darbui.
Taip pat aš prisiminiau, kaip buvęs premjeras, socialdemokratų premjeras G. Kirkilas, kai jie pralošė rinkimus 2008 m., kitą naktį, atrodo, po rinkimų, išėjo iš savo štabo, garbingai pripažino pralaimėjimą, pasakė, kad jie, matyt, lieka opozicijoje, perleidžia iniciatyvą formuoti valdžią akivaizdžiai naujai išrinktai valdančiajai daugumai, iš tiesų labai garbingai užėmė opozicijos poziciją ir labai garbingai ją laikė visus praėjusius ketverius metus.
Žinote, gerbiamasis premjere, vis dar premjere, aš tikrai, kaip buvęs jaunas parlamentaras, su pagarba jums labai gražiai prisimenu jūsų raginimą buvusiai opozicijai dirbti konstruktyviai, dirbti vieningai, dirbti susitelkus vardan Lietuvos. Žinote, jeigu dabartinė opozicija… kreipiuosi į visus jus ir į jus, kaip būsimą premjerą, ragindamas sukaupti visas konstruktyvias idėjas, kurias jūs turite, konsoliduoti visą politinę valią būsimiems darbams, kuriuos tikrai reikės atlikti ne vien valdančiajai daugumai, bet kartu su jumis, padėti į šalį isterines pralaimėjimo nuotaikas, kurios kartais pasireiškia čia, šioje salėje, labai džiaugčiausi, jeigu jūs tą sugebėtumėte padaryti.
Su visa pagarba jums, buvęs premjere, prisimenu vieną jūsų kalbą, kuri man labai patiko, praeitos kadencijos metu: jeigu jūs sugebėtumėte padaryti tą, ką aš pasakiau, matyt, artimiausiu metu mes ne tik laimėtume „Euroviziją“ ar nugalėtume Europos krepšinio čempionate, bet ir puikiai sugebėtume kurti klestinčią, inovatyvią, perspektyvią, žiūrinčią į ateitį Lietuvą, tokią Lietuvą, kurioje būtų gera ne tik kairiesiems ar ne tik dešiniesiems, bet tokią Lietuvą, kurioje būtų gera visiems Lietuvos piliečiams. To aš nuoširdžiai tikiuosi sveikindamas labai gerai parinktą naują kandidatą į Ministrus Pirmininkus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju A. Mazuroniui. Kviečiu į tribūną V. Stundį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Ruošiasi K. Glaveckas, Liberalų sąjūdžio frakcija.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Taigi kelios pastabos. Šiandien, be abejo, apsispręsime dėl premjero kandidatūros, dėl Lietuvos valstybės šešioliktosios Vyriausybės vadovo.
Kebloka apsispręsti dėl kelių aplinkybių. Kodėl? Jeigu klausi kandidato apie būsimosios programos turinį, atsakoma, kad ji dar rengiama. Jei keli problemą, atsikertama, kad sukursime darbo grupę ir įvertinsime, pasiūlysime, rasime išeitį. Taigi siūlomas kandidatas ne kažin ką apie būsimosios Vyriausybės darbus tepasako. Be abejo, aš suprantu aplinkybes, kad kol kas dar anksti, programa dar bus diskutuojama, bet naujų idėjų, deja, neišgirdome.
Akivaizdu, kad kandidatas arba stokoja telkiančios lyderystės bruožų, uždegančio entuziazmo veikti, arba yra saistomas koalicijos partnerių interesų ir ambicijų, todėl toks neryžtingas, keičiantis savo poziciją vienu ar kitu klausimu. Vyriausybės formavimas, programos, diskusijos, tikėtina, išsklaidys abejones dėl Vyriausybės lyderio nenuoseklios laikysenos.
Antra, kandidatas prisistatymo kalboje nuogąstavo, cituoju, kad reikia valstybės vizijos. Galiu tik priminti, kad anoje kadencijoje A. Kubiliui nuolat tos pačios tuometinės opozicijos buvo priekaištaujama, kad jis kuria vis naujas strategijas ir vizijas, o nesirūpina praktiškaisiais dalykais, jų įgyvendinimu. Iš karto, be abejo, paneigiu – penkioliktoji Vyriausybė puikiai derino strateginį mąstymą ir praktiškąjį veikimą.
Būsimasis premjeras, tiesą sakant, turėjo galimybę net ir savo prisistatymo kalboje atskleisti, kaip jis mato Lietuvos raidos perspektyvą, kokias globalias ekonomines, kultūrines, geopolitines grėsmes ir iššūkius regi ir kokias ateities ambicijas kelia. Deja, kandidato kalboje ir susitikime su frakcija apie tai – nė žodžio. Ar tai reiškia, kad turėsime tvarkingai dirbančią biurokratų Vyriausybę ir premjerą, kuris mato tik tai, kas yra po kojomis ir po nosimi, o kur kryptys ir pagrindinės naujos idėjos?
Trečia, kandidato bandymai atsakyti į konkrečių sričių klausimus irgi verčia abejoti premjero ir jo komandos politikų menku išmanymu ir žinojimu, kas ir kaip pasikeitė Lietuvoje per ketverius metus. Informacijos visur apstu, ji prieinama ir atvira, niekas niekados nebuvo slepiama. Taigi viskas panašu į tai, kad premjeras ketverius metus gyveno ne Lietuvos realybėje, o mėgavosi opozicijoje nevaisingomis kūrybinėmis atostogomis, arba, kaip kai kas sako, praleido n metų Seime. Praleido, reiškia, praleido, nedirbo ir nebuvo. Neramu dėl deklaruotų užuominų kultūros ir švietimo srityje stabdyti tą ar kitą nuostatą, visai neįsigilinus į jau vykstančius pozityvius esminius tos srities pokyčius.
Linkiu, kad valdančioji koalicija greičiau suvoktų savo naują vaidmenį, atsakomybę už Lietuvos reikalus, Lietuvos raidos kryptį, nes panašu, kad vis dar oponuojama penkioliktajai Vyriausybei, vis dar tūnoma opoziciniuose apkasuose ir ginčijamasi dažnu atveju su pačių susikurtais mitais ir keistais įsivaizdavimais.
Kolegei B. Vėsaitei, su pasimėgavimu citavusiai kažkokį interviu, primenu, 2009 m. vyko konsultacijos su Darbo frakcija, ne partija, o su Darbo frakcija. Vienas asmuo tuomet buvo Europos Parlamente, kito teisinio imuniteto klausimai buvo išspręsti, taigi jokių problemų čia nebuvo, pakalbėjome, tuo viskas ir baigėsi, nei principai, nei vertybės nebuvo išduoti. Jūs pasielgėte šiais metais, deja, kiek kitaip.
Taigi linkiu būsimam premjerui pirmiausia sveikos ambicijos kurti veržlią ir modernią Lietuvą!
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Taigi kviečiu į tribūną K. Glavecką, Liberalų sąjūdžio frakcija. Ruošiasi V. P. Andriukaitis, Socialdemokratų frakcija.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro buvo pasakyta labai daug žodžių, ir gražių, ir pusiau gražių, ir siūlymų, ir pastabų. Bet einama, aišku, prie to, kad kandidatas į premjerus turės pradėti eiti tą kelią. Ir pagrindinis iššūkis, su kuriuo susidurs premjeras, tai ekonomikos situacija ir tos ekonomikos žinios, kurias jis turi, ir tie sprendimai, kuriuos turės priimti ekonomikos srityje. Svarbiausias klausimas, be abejo, bus 2K, bet turiu omenyje ne praeitą laikotarpį, o dabartinį, tai konkurencija ir korupcija. Tai bus labiausiai trukdantys arba sunkiausiai sprendžiami klausimai, ypač antrasis. Korupcija, kaip žinote, visais lygmenimis ir visur yra išlikusi didelė. Aš neabejoju, kad pavojus… kad jinai bus įveikta ir sumažinta labiau per artimiausius metus, yra labai sunkus dalykas, tikimybė maža.
Taip pat kalbėdamas apie tuos pažadus, kurie buvo pateikti prisistatant, aš manau, kad daugelis jų yra tokie pažadai kaip ir prieš vestuves – žadama viena, paskui atsiranda kitas dalykas. Taip pat išpuoliai prieš biudžetą, prieš biudžeto pajamas arba siūlymus sumažinti PVM, sumažinti mokesčius ir kita, galų gale sumažinti valstybės pajamas gali baigtis labai negerais dalykais. Iš tikrųjų nelinkiu, kad jie būtų. Tas stabilumas, kuris buvo pasiektas ir išlaikytas per pastaruosius metus, iš tikrųjų yra tiesiog didelė vertybė Lietuvai, geri pamatai, kurie yra padėti. Aš prisiminiau 2008 metus, kai mes tvirtinome Ministro Pirmininko A. Kubiliaus kandidatūrą. Opozicija tuomet taip pat buvo aštriadantė, aš sakyčiau, netgi labiau aštriadantė nei dabar, ji puolė A. Kubilių taip, jog atrodė, kad iš jo iš tikrųjų nieko nebeliks. Bet, kaip matome, baigėsi ketverių metų laikotarpis ir jisai tapo Ministru Pirmininku, kurį vadina (…) krizės įveikimo Ministru Pirmininku ir žmogumi, kuris yra pažymėtas pasaulyje, Europoje ir pakviestas į Davosą. Taigi aš norėčiau, kad ir dabartinis kandidatas į premjerus tikrai nenuleistų kartelės žemiau, nei jos buvo laikomasi. Tam reikia tų savybių, kurias reikėtų vystyti toliau ir plėsti, tai ryžtingumas, aiškesnės nuomonės skelbimas ir, svarbiausia, priėmimas tų sprendimų, kurie reikalingi ne atskirų partijų arba grupių interesams, bet Lietuvai. O Lietuva iš tikrųjų turėtų būti svarbiausias dalykas.
Pabaigoje noriu prisiminti E. Vilko, mūsų akademiko, žodžius, kuriuos jis pasakė skiriant A. Šimėną Ministru Pirmininku: už ką mes A. Šimėną kalame prie kryžiaus? Tai aš irgi noriu pasakyti vartodamas šitą citatą, kad iš mūsų tikrai niekas nenorime kalti A. Butkevičiaus prie kryžius. Manau, tikrai nevertas jis kalimo prieš kryžiaus, bet situacija yra tokia, kad kai kas iš savų gali atlikti tą procedūrą. Todėl asmeniškai linkiu sėkmės vykdant Ministro Pirmininko funkcijas, jeigu būsite išrinktas, ir jokiu būdu nepasiduoti įtakoms, kurios iš tikrųjų kaip tamsiame miške ties kiekvienu posūkiu grės ir gąsdins. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną V. P. Andriukaitį, Socialdemokratų frakcija. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis K. Glaveckas yra teisus: vieni ekonomistai gali dirbti A. Kubiliaus Vyriausybėje, o J. Stiglitzas jai parašytų dvejetą. Matote, kiek ekonomistų, tiek ekonominių mokyklų, tiek skirtingų požiūrių, kaip reikia suvaldyti krizę. Dėl to turbūt neverta ginčytis, nes akademiniame pasaulyje egzistuoja skirtingos ekonominės koncepcijos ir štai tai vieni, tai kiti staiga apdovanojami Nobelio premijomis. Kaip žinote, J. Stiglitzo kritika dėl taupymo politikos buvo dramatiškai teisinga, už tai jis gavo premiją. Jam nereikėtų šiandien kartoti tų žodžių, kuriuos galima pritaikyti Lietuvai. Bet aš klausydamas šiandien diskusijų ypač norėjau atkreipti dėmesį. Man iš tiesų užstrigo R. Juknevičienės pasisakymas. Šiuo atveju prisimenu monsinjorą K. Vasiliauską, jis iš amžinybės šiandien žvelgia į mus. Jis pasakė labai įdomią frazę, kai A. Brazauską išrinko Prezidentu: o dabar, mielas Algirdai, pasiimk nosinę, didelę didelę nosinę, nes oi kaip spjaudys, oi kaip spjaudys! Miela Rasa Juknevičiene, aš nežinau, man atrodo, jūsų tėvelis E. Urbonas buvo visai padorus Lietuvos komunistų partijos narys. (Balsai salėje) Aš manau, kad jis neblogai dirbo Lietuvos komunistų partijos struktūrose ir net neblogai vadovavo Salomėjos Nėries gimnazijai. Po to visko buvo. Taigi, gerbiamoji miela Rasa, manau, kad jūs gerbkite savo tėvą, nes aš jį gerbiu. Tai čia jums ateičiai. Dabar, žinoma, kitas klausimas, kurį J. Marcinkevičius iš amžinybės taip pat pasakytų, jis kėlė klausimą: „Tėvyne, tu mano tėvyne, iš kur ir į kur tu eini?“ Jis visad kėlė klausimą: iš kur šitas pyktis ir skausmas, tas melas vardan Lietuvos? Man susidaro įspūdis, kad Rasa tėvynę myli, o štai J. Olekas nemyli; B. Juodka – nemyli, o V. Stundys – myli. Taip meluoti, su tokiu falšu, su tokia gaida. Ar po 23 metų jau reikia tokių kalbų? Tiesiog dovanokit, bet čia abėcėlė!
O dabar, kolegos, kad nebūtų melo, pamėginkim pasitelkti statistiką. Be kita ko, Vyriausybės programa, jos projektas yra rengiamas, šiandien 14 val. dar derinsime. Tos programos dalis bus paremta Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad kai Ministras Pirmininkas ją pristatys visuomenei, mes remsimės Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Tuo tarpu V. Stundys pabandė galvoti, kad kolega A. Butkevičius neseka statistikos duomenų. Gerbiamasis Valentinai Stundy, pacituosiu jums. Jūsų Vyriausybės duomenys štai tokie: „2012 m. Lietuvos gamybos apimtis yra 5 % mažesnė nei 2008 m.“ Ką tai reiškia? Pamėginkim išsiaiškinti. Kodėl Lietuvos pramonės produkcijos apimtis 2012 m. pirmajame pusmetyje nesiekia 2008 m. lygio? Kodėl prekybos apimtis yra mažesnė nei 2006 m. lygio? Kodėl statybos apimtys nesiekia net 2005 m. lygio? Kodėl, kolegos, ketveri metai? Todėl, kad tuose sektoriuose yra paprasčiausios darbo vietos, kurioms nesant didelė dalis Lietuvos žmonių emigravo. Emigracijos skaičius taip pat parodysime, jie dramatiški. Man labai patinka tie visi iššūkiai, visos tos pasakos. Žinoma, labai miela pasakyti, kad Konservatorių partijos viešųjų ryšių akcijos yra efektyvios. Tai, kas darosi žiniasklaidoje, ypač dešiniojoje žiniasklaidoje, o iš esmės kitokios beveik ir nėra, ypač žiniasklaidoje, kuri yra gavusi pinigų iš šios Vyriausybės, ir nemažai, man atrodo, kad mes pamėginsime paskaičiuoti, kiek pinigų buvo skiriama viešiesiems ryšiams… Šiuo atveju galime tik tiek konstatuoti, deja, šita žiniasklaidos akcija yra nevaisinga. Manau, kad mes patvirtinsime Ministro Pirmininko kandidatūrą ir tvirtai eisime į priekį, kad žmonės pajustų palengvėjimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. (Balsai salėje) Aš R. Juknevičienės noriu paprašyti, tikrai bus leista replikuoti po visų kalbų, nes ir daugiau galbūt yra norinčių.
Kalbės R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man truputį keistai atrodo mūsų diskusijos, ypač po paskutinio kalbėjusiojo, kai mes polemizuojame ne apie tai, ką turėtume kalbėti, kaip būsimasis kandidatas mato pagrindinių problemų sprendimą. Jis ketverius metus stebėjo situaciją iš šalies, turėtų būti aiškiai suformuota jo nuomonė, jo pagrindinės vizijos. Kalbam apie kažkokius šalutinius dalykus, sakomi bendri palinkėjimais ir panašiai. Tai visiškai kontrastuoja su tuo, kas buvo prieš ketverius metus. Tiesa, opozicija ir tais laikais labai buvo konstruktyvi, kaip gerbiamasis V. Mazuronis čia mums apeliavo, aš suskaičiavau, kad ¾ laiko buvo kalbama tik apie tai, kad jokios krizės nėra ir nieko daryti nereikia. Tai buvo ištisinės kalbos.
Dabar aš mėginsiu vis dėlto grįžti prie diskusijos, nekalbėdamas apie Algirdą, kaip apie žmogų, kurį mūsų frakcija tikrai charakterizavo. Mes vis dėlto turime jį nagrinėti kaip būsimą vadovą, juo labiau kad iki šiol mes jokios Vyriausybės programos neturime, todėl nežinome, kas čia darysis. O jeigu analizuotume mūsų opozicinių partijų programas, jos iš tikrųjų kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos programoje buvo parašyta, kad jie žada panaikinti „Sodrą“. Taip buvo parašyta juodu ant balto. Aš nežinau, „Sodrą“ naikinsit ar nenaikinsit? Tokio klausimo aš niekur negirdėjau ir niekur nemačiau. Aš taip pat nustebęs, kad jokioje rinkimų kampanijoje nebuvo paminėta, kad mes naikinsime sveikatos socialinį draudimą, apie ką jūs dabar prašnekote. Įdomu, kaip jūs būtumėte laimėję rinkimus, gerbiamieji socialdemokratai, jeigu jūs apie tai būtumėte per rinkimus kalbėję?
Dabar apie tai, ką mes išgirdome diskutuodami frakcijoje. Andriukaiti, jūs kalbėjote apie tai, kad jūs valdote statistikas. Pirmas statistikos valdymas, kai buvo paklausta, iš ko jūs padengsite būsimas išlaidas didindami minimalią algą, ką galbūt ir reikėtų daryti, tai buvo pasakyta, kad bus mažinamos socialinės išmokos, kurių dabar yra pusantro milijardo. Deja, socialinių išmokų yra šiek tiek daugiau negu 700 mln., ir tai, jeigu jūs pritarsite biudžeto patikslinimui. Tai kur čia tas statistikos valdymas, ką jūs ketverius metus veikėte? Iš ko jūs žadate nurėžti? Aš tikrai nematau rezervų niekur taupyti, iš čia paimti ir kompensuoti atlyginimus, kuriuos reikėtų padidinti pakėlus minimalią algą.
Jūs labai daug kalbėjote apie investicijas, kad jūs 20–30 tūkst. darbo vietų sukursite kurdami pereinamąsias programas. Klausėme, kiek pagal tos renovacijos programą žadate namų renovuoti. Kitais metais 700, dar kitais metais 2 tūkst. Tai aš apskaičiavau, kad jeigu jūs plytų nepirksite, medžiagų nepirksite, jokios apdailos nedarysite, tai vien darbo užmokestis bus 200 Lt žmogui per mėnesį. Tai čia darbo vietų kūrimas pagal tokio masto programą? Apie kokias jūs čia kalbate?
Jūs kalbate apie investicijas. Jūs atsisakote (nežinau, ar atsisakote, nes taip dažnai prieštaringai kalbate) investicijų į atominę elektrinę, 12 mlrd. tiesioginių investicijų, kurios kuria darbo vietas, brangiai apmokamas darbo vietas, kurios gali sugrąžinti mūsų emigraciją. Jums šito nereikia. Kalbate apie tai, kad jūs pritrauksite investicijas. Ar užsienio investuotojams paskysite, žinote, jeigu ateis japonų investitorius, tai mes jį išmesime, o tik „Maximos“ investiciją mes galėsime palaikyti. Apie tai jūs kalbate. Negi tokiais argumentais pritrauksite kokį nors užsienio investuotoją? Kokias jūs čia pasakas pasakojate apie būsimas tiesiogines investicijas, kas į tokią neprognozuojamą šalį eis, kas investuos tuos pinigus? Nebent tokios investicijos, kurios gali atsipirkti per vienus metus, pavyzdžiui, dujų vamzdį parduoti ar dar kokius dalykus, kurie atsipirks per vienus metus. Tada galima investuoti. Nes į tokią nestabilią valstybę vargu ar galima būtų didesnius pinigus įdėti ir kurti geresnes darbo vietas.
Girdėdamas visa tai aš norėčiau palinkėti valdančiajai koalicijai greičiau pradėti konkrečiai kalbėti ir siūlyti, o ne bendrus palinkėjimus apie gerą orą, ką mums kol kas tenka girdėti. Ir aš tikrai nepavydžiu Algirdui, kurį seniai pažįstu, kaip jam pavyks iš tokios visiškai neapibrėžtos ir neaišku apie ką kalbančios koalicijos sudėti aiškias programines nuostatas turintį darinį. Jam norėčiau palinkėti tai padaryti, nors tikrai jam bus per sunku padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už išsakytą nuomonę. Kviečiu į tribūną P. Auštrevičių, Liberalų sąjūdis. Ir paskutinis, kuris turės galimybę pasakyti nuomonę, – tai J. Olekas.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, gerbiamasis kandidate, numerologiškai šiandien įdomi data – 12‑11‑22. Galbūt jinai lemia kai kurių mūsų diskusijų turinį, bet reikėtų nuo to nusišalinti ir kalbėti iš esmės apie tai, ką mes šiuo veiksmu šiandien sukursime. O iš tiesų mes paskirsime politiką, naują Ministrą Pirmininką, kuris privalės suvaldyti tai, kas galbūt šiandien dar kelia kai kam tam tikrų nuogąstavimų.
Aš nenorėčiau vardyti pretendento asmeninių bruožų arba jo savybių. Manau, žmonės, kurie jį paskyrė, jį pažįsta geriau, juo pasitiki ir mato jį kaip tą kandidatą, kuris gali atitikti jų keliamus reikalavimus. Tačiau aš apsistosiu apskritai prie šios dienos specifinės situacijos Lietuvoje. Apibūdinčiau ją trim bruožais. Pirmiausia, kolegos, tai statistika, kaip sakė Ostapas Benderis, žino viską, bet pasako ne viską. Neikime ar nepritarkime tai nuomonei, tačiau, kolegos, ekonomika palengvėjo, bet politinė situacija pasunkėjo. Yra toks jausmas, atrodytų, kad ekonomika jau leidžia galvoti ir daryti tam tikras didesnes išmokas, tačiau politiškai ar bus priimtas pats geriausias sprendimas ekonominėje srityje, telieka palaukti. Ir būtent politikai lems teisingus sprendimus dėl ekonomikos, būtent politikai.
Antra. Kolegos, naujas Seimas atėjo, bet kai kurie veiklos principai, deja, ateina iš praeities. Mums tikrai nerimo sukėlė būdas ir noras nustumti opoziciją nuo tam tikrų vadovaujančių sričių, kurios pabrėžia valstybės skaidrumą ir atvirumą. Iš tiesų matyti opoziciją pirmininkaujant ir vadovaujant toms sritims, kurios potencialiai yra iškalbingos – antikorupcija, auditas arba etika, – yra nelengva, tačiau tie, kurie leidžia sau tą padaryti, jie gauna papildomą privalumą, jie gauna privalumą pasakyti: jūs vadovaujate šitoms sritims, jums ir atsakomybė ir nuo jūsų priklausys, kiek skaidrumo ir atvirumo bus šiame Seime.
Aš nekalbu apie išankstinį nepasitikėjimą, tikrai. Mes turėtume būti visi pasiryžę investuoti tam tikrą pasitikėjimą, leisti naujai Vyriausybei pradėti dirbti ir tik po tam tikro laiko išsakyti savo kritiką. Nors ne visais atvejais dabartinei, laikinai pareigas einančiai, Vyriausybei ir koalicijai tai buvo leista. Prisipažinkime, kritika prasidėjo pirmą rytą po vestuvių.
Ir trečia. Kolegos, žmonių lūkesčiai išaugo, bet galimybes, kuriomis remiantis tie lūkesčiai turi būti patvirtinti, reikia dar sukurti. Ir jeigu mes galvojame, kad visas automatinis pozityvusis ir ekonomikos augimo, ir politinio sutarimo potencialas yra garantuotas, mes galime save apgaudinėti. Tai reikia kurti. Kurti pasitikėjimą, galimybę dirbti naujai koalicijai su opozicija tais klausimais, kur mes galime nuolat sutarti, o ne sakyti, kad jūs esate opozicija ir mes jus eliminuosime iš šito proceso. Tai būtų neteisinga.
Aš linkiu naujajam Ministrui Pirmininkui, kad jis atsižvelgtų į daugelį išsakytų galbūt kritiškų, nelengvų, nemalonių momentų, bet dirbti kartu – reiškia dirbti Lietuvai. Jūs pasirinkote pavadinimą „Darbas Lietuvai“. Jūs negalite skirstyti rinkėjų į kairiuosius ir dešiniuosius – yra Lietuvos piliečiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju P. Auštrevičiui. Kviečiu į tribūną J. Oleką kalbėti. Tai bus paskutinysis, kuris kalbės.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielosios kolegės ir kolegos, noriu pakviesti pritarti teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai ir balsuoti, tuo savo balsavimu ir paremiant, ir įpareigojant tą naująją kryptį. Man labai gaila, kolegė, kuri čia minėjo, kad aš buvau teisus, kad mes 2008 m. taip pat balsavome už naują kryptį. Deja, ta kryptis nuvedė ne pačiu geriausiu keliu. Mes šiandien turime, dar tebeturime, trigubai didesnį nedarbą, mes turime šimtus tūkstančių savo bendrapiliečių, ypač jaunesniosios kartos, palikusių tėvynę. Todėl tas kvietimas bendram darbui Lietuvai lygiai taip pat liečia tiek kairiosios pusės – naujosios Seimo daugumos, tiek dešiniosios pusės mūsų kolegas. Jeigu mes norime iš tikrųjų parodyti savo šalies piliečiams, kad sugebame dirbti bendrą darbą, tai pabandykime. Aš manau, kad prie tos naujosios programos ir mūsų lyderio A. Butkevičiaus, kuris, man atrodo, pratęs geriausias A. M. Brazausko tarnystės Lietuvai tradicijas, ne iš šios, bet iš anos, Kovo 11-osios, salės tribūnos pasakytas, kad jeigu būti liokajumi, tai būti Lietuvos.
Manau, kad šiandien tie smulkūs priekaištai arba kandžiojimas, kad vieną kartą pasakyta vienoje auditorijoje vienas prioritetas, kitoje – kitas, nes jie abu yra svarbūs, jau tas tampa minusu… Bet kiekvienos srities žmonės, kiekvieno socialinio sluoksnio žmonės nori išgirsti jiems rūpimus atsakymus ir tų neatsakytų klausimų yra labai daug. Todėl ir A. Butkevičiaus pristatoma programa ar savęs pristatymas einant į frakcijas palietė labai daug klausimų. Aš manau, kad tai kaip tik nėra minusas, o tai yra stiprioji pusė.
Tikrai, mielieji bičiuliai ir kolegos, turėsime pakankamai laiko. Prieš mus šiandien – Lietuvos žmonių suteiktas ketverių metų įpareigojimas. Kai kurie darbai bus, be abejo, tęsiami, kai kurie bus koreguojami, kai kurie bus pasiūlyti nauji. Argi šiandien nereikia Lietuvos žmonėms naujų darbo vietų? Argi šiandien nereikia teisingesnio atlyginimo už darbą? Aš manau, kad reikia. Ko gero, sutiksite ir jūs. Todėl mes ir sakome, sakome labai atsargiai, nes iš tikrųjų tas palikimas, kurį perims Ministras Pirmininkas, naujoji Vyriausybė ir dauguma, nėra lengvas. Taip, kai kas buvo padaryta, bet išaugo ir valstybės skola, išaugo „Sodros“ skola dėl globalios ekonominės situacijos ir kai kurių sprendimų, kuriuos padarė buvusi dauguma ir Vyriausybė. Tai pabandykime bendromis jėgomis tas problemas išspręsti.
Algirdas iš tikrųjų siūlo plačią Seimo daugumą. Jam pavyko surinkti čia išrinktus labai skirtingus… skirtingų partijų atstovus, skirtingų pažiūrų žmones į bendrą darbą. Aš manyčiau, kad tai yra pats pagrindinis dalykas, kurį sugebėjo padaryti pretendentas dar kol kas į Ministrus Pirmininkas, manau, kad po mūsų netrukus įvyksiančio balsavimo Ministras Pirmininkas, nes iš tikrųjų reikėjo suderinti gana skirtingus požiūrius.
Mes kviečiame visus daugumos atstovus, kviečiame ir opoziciją teikti tuos konstruktyvius pasiūlymus ir bandysime bendromis jėgomis išspręsti tas problemas. Todėl pabandykime ramiai įkvėpti ir kibti į naują darbą. Balsuokime už A. Butkevičių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Taigi 40 min. baigėsi. Turime tęsti kitas procedūras. Dabar kviečiu į tribūną… (Balsai salėje) Atsiprašau, tikrai pažadėjau. Prašom. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, V. P. Andriukaitis labai nervingai reaguoja į kiekvieną mano pasisakymą šiame Seime. Gerai, kad klausosi, bet matau, kad nenori girdėti ir tyčia klaidina.
Kalbu ir kalbėsiu ne apie žmones, kurie gyveno sovietmečiu, bet kurie po nepriklausomybės paskelbimo nutraukė bet kokius ryšius su okupacijos primestomis struktūromis. Tai yra visiškai skirtingas dalykas. Kalbu apie reiškinį, struktūrą, kuri sovietinės okupacijos konjunktūrą perkėlė į nepriklausomos Lietuvos politinę sistemą, ir jūs, socialdemokratai, esate už tai atsakingi. Tokia mintis, jeigu buvo neaišku, ką pasakiau tuomet.
O Panevėžyje niekada nebuvo Salomėjos Neries gimnazijos. Mano tėčio iniciatyva Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla buvo pervadinta, buvo restruktūrizuota į Vytauto Žemkalnio gimnaziją. Taip, mano tėtis buvo direktorius, aš juo didžiuojuosi, kad jis taip padarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal paprašysiu… V. P. Andriukaitis – dar dėl vedimo tvarkos, o toliau galbūt eisime prie kitų procedūrinių…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kadangi, deja, mano pavardė buvo paminėta. Aš noriu poniai Rasai pasakyti, kad ji gerai suprastų, kad aš kalbu apie labai svarbų, fundamentalų žingsnį – LKP atsiskyrimą nuo TSKP, kurs pasaulinių įvykių kontekste labai reikšmingai vertinamas. Jeigu jūsų tėvelis buvo tarp šitų žmonių ir tarp delegatų, tai aš jam tikrai dar kartą dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Na, labai atsiprašau. Klausykite, bet tėvus liesti ir judinti tokius dalykus, ir meluoti tai tikrai negalima. Mano tėtis nebuvo jokių LDDP, jokių nepriklausomybės laikų kompartijų struktūrose, jokiuose kompartijų suvažiavimuose nedalyvavo. Prašyčiau nekalbėti apie žmones, kurie patys negali apsiginti. Jis tą pačią minutę… buvo Sąjūdžio žmogus ir visą laiką buvo tik su Sąjūdžio dvasia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi gerbiamasis profesorius.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip naujam Seimo nariui – šokas! Tokie didaktiniai sugebėjimai visų Seimo narių, bet ne vietoje ir ne laiku visa tai jūs aiškinatės ir kalbate. Gal pagaliau mes pradėsime konstruktyvų darbą? Apskritai mano debiutas Seime – vien nusivylimas. Tai yra laiko gaišinimas! Klausiu: Sekretoriatas turbūt užprotokolavo, kas kalbėjo šiandien? Juk svarstysime Vyriausybės programą. Jūs jau programos turinį kritikuojate. Tiems, kurie šiandien kalbėjo apie programą, nebesuteikite žodžio. Aš siūlau konstruktyviau dirbti, nes čia, atrodo, vandens pilstymas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną gerbiamąjį A. Butkevičių. Tiesiog pagal 193 straipsnį jūsų pasisakymas – iki 20 min. ir 30 min. – Seimo narių klausimams. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Tikrai neskaitysiu pranešimo ir nepasisakysiu, bet tiesiog norėčiau pirmiausia… Ar galite jį nutildyti, aš negaliu kalbėti. (Balsai salėje) Pakvieskite apsaugą, kad gal išvestų.
Tikrai, gaila man šiek tiek stovėti šioje tribūnoje ir matyti jaunus žmones, kaip išrinkti solidūs tautos politikai demonstruoja savo pyktį, emocijas ir jų negali suvaldyti.
Nenoriu aš kalbėti apie praeitį. Praeitis ateities nekuria. Gerbiamoji Rasa, jūs šioje tribūnoje stovėdama irgi labai daug melavote. Aš galėčiau irgi daug apie tai kalbėti, nes mano viena giminaitė su jumis baigė tą pačią laidą. Bet aš, kaip žmogus, nenoriu kalbėti apie jokią praeitį, aš turiu galvoti apie Lietuvos ateitį. Aš kalbu apie tai, kokia yra mūsų būsena. Nežiūrėdamas to, aš tikrai dėkoju ir už gerus atsiliepimus, ir už kritiką. Kritiką irgi priimu savaip. Kai kuri kritika čia buvo kaip melas. Pavyzdžiui, vakar per susitikimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje iš karto buvo iškeltas ultimatumas. Matyt, dirbdami koalicijoje kartu su A. Valinsku, išmoko verslo šou, gerą žaidimą „Taip ir ne“. Iš manęs buvo pareikalauta, kad atsakytum į klausimus „taip“ arba „ne“. Po to liejasi kritika, kad neišsamūs atsakymai buvo, nekonkretūs, nedalykiški. Nepaisant to, aš, kaip žmogus, jų frakcijoje mačiau ir žmonių, kurių akyse spindėjo gėris. Tikrai, aš manau, tie žmonės veda Lietuvą teisingu keliu. Aš visada laikysiuosi principo, kad tik kūrybingas, išmintingas, tolerantiškas žmogus gali vesti valstybę sėkmės keliu. Visos kitos savybės, kai Lietuvoje sutapatinama, kad stiprumas, ryžtingumas vos netapo chamizmu, bet Vakarų šalyse sako, jeigu tu ryžtingai pasakei, bet po kai kurio laiko neparodei rezultato, tai tavo ryžtas yra nulis. Čia ir yra kalbama, ar virto realybe Lietuvoje tos programos, apie kurias kalbėjome prieš ketverius metus, ar toms programoms buvo taikomi veiksmai, kuriuos turėjo naudoti ministerijos ir siekti rezultato, kad gyvenimas Lietuvoje keistųsi ir gerėtų žmonėms.
Kalbėdamas praeitą kartą sakiau, kad realus darbo užmokestis šių metų II ketvirtį sumažėjo. Vėl buvo ošimas, pasipiktinimas, bet tai yra realybė. Šiandien galiu jums pasakyti, kad 2012 m. II ketvirtį šalies ūkyje realus darbo užmokestis sumažėjo 0,7 %. Ką tai sako?
Ekonomistas J. Stiglitzas konsultavo dar buvusį Prancūzijos prezidentą N. Sarkozy, nes buvusio Prancūzijos prezidento iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė ir suformuluotas klausimas, kodėl visuomenė nepatenkinta, jeigu BVP yra teigiamas? Atsakymas buvo labai trumpas – reikia vertinti kitais kriterijais: ar žmonių pragyvenimo lygis gerėja, pajamos auga ir ar šeimų biudžeto išlaidos mažėja? Čia yra realybė.
Aš matau, kad Lietuva jau eina dviem keliais – elito ir paprastų žmonių, kurie šiandien yra pamiršti. Nuvažiuokite gal į rajonus, nueikite į kaimo bibliotekas, kultūros namus, gal ir pakartosiu, kur žmonės dirba už 400 Lt. Tai tą irgi turime matyti ir stebėti. Čia reikia susitelkti. Aišku, kalbama apie tam tikrus nuomonių pakeitimus, kalbama apie 2005 m. Palaukite, kas buvo 2005 m.? Vadinasi, reikia būti užsispyrusiam ir tą pačią dainelę kartoti, kartoti ir aiškinti.
Aš noriu pasakyti atsiliepimus apie B. Obamą, kai laimėjo antrąjį turą, ir pacituosiu, gal mums, politikams, reikia kai kada pasimokyti ir suprasti kai kuriuos dalykus, gal tam tikras mokymo valandėles jau reikia pravesti, kad čia jaunimas išėjo, kad mes demonstruotume politinę kultūrą. Gal nereikia demonstruoti, ją reikia gal pirma įgyti, viduje reikia turėti. Dirbtinai… „B. Obama – gryniausias ekstravertas, linkęs konsultuotis su patarėjais. Jis tikrai nėra iš tų, kurie laikosi įsikibę savo nuomonės vien tam, kad neapsikvailintų. B. Obama leidžia sau nemažai lankstumo – jei tik pastebi, kad vienas ar kitas jo sprendimas nebuvo visiškai teisingas, jis nesunkiai jį koreguoja, o tai viena pačių svarbiausių (…) lyderio savybių.“ Toliau neskaitysiu. Tai irgi yra tam tikras susimąstymas, ypač kai yra tokia situacija, kuri kartais reikalauja greitų sprendimų, konkrečių sprendimų, nes tai diktuoja besikeičianti aplinka.
Aš čia galėčiau ir daugiau kalbėti ir apie emigraciją, kad mes jau tapome lyderiais tarp visų Europos Sąjungos šalių. Yra saldo rodiklis, kuris skaičiuojamas 1000 arba 10 tūkst. gyventojų, tai yra emigracijos ir imigracijos santykis. Aš nenoriu kaitinti šios atmosferos. Mes atėjome ir sukūrėme koaliciją, kuri numatė prioritetus. Kai kas aiškino, kad nėra. Jie bus pateikti Vyriausybei, jie yra konkretūs, jie yra skirti gamybai skatinti, naujoms darbo vietoms kurti. Jokių „Sodros“ reformų nepavyks padaryti, jeigu nebus plečiama apmokestinamoji bazė, o paprastai pasakius, nedidės ir neaugs mokesčių mokėtojų skaičius. Tai čia mūsų pagrindinis susitelkimas dėl racionalaus išlaidų planavimo viešajame sektoriuje ir efektyvaus jų panaudojimo skiriant ir siekiant kuo geresnio rezultato… Nenoriu aš šiandien čia skaityti atskiro pranešimo, nes bus pateikta Vyriausybės programa, apie ją galėsime padiskutuoti ir ilgiau kalbėti. Ačiū, čia ir sustosiu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju A. Butkevičiui, kandidatui į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas, už kalbą. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Klausimams yra skirta iki 30 minučių.
Pirmoji klausia gerbiamoji B.Vėsaitė. Ruošiasi K. Masiulis. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kandidate į premjerus, nueinanti Vyriausybė tautai paruošė dar vieną dovanėlę – tai yra elektros energijos brangimą ir dujų perdavimo mokestį. Jūs žinote, aš vakar klausiau radijo, žmonės tiesiog verkia dėl to pabrangimo, nes pensininkai jau ir taip atėjus vakarui sėdi tamsoje. Įvertinus dujų perdavimo tarifą, brangsta ir šilumą pavyzdžiui, mano gimtajam Kaunui beveik litu už kilovatvalandę. O kur dar Lietuvos verslo konkurencingumas? Aš įsivaizduoju, kad kai kurios įmonės dėl perdavimo tarifo tiesiog stumiamos į bankrotą ir nedirbs. Kaip jūs žiūrite į šitą dovaną ir kokie bus veiksmai šiuo klausimu?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš manau, kad naujos Vyriausybės pagrindinis uždavinys ir bus pirmiausia atlikti analizę ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių yra padidinta kaina. Vakar man taip ir nepavyko galutinai arba apskritai gauti informacijos. Turiu informacijos tik tiek, kiek buvo pranešta visuomenės informavimo priemonėse.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi D. Jankauskas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, aš įdėmiai klausiau jūsų, kaip būsimo Ministro Pirmininko, kalbą ir girdėjau apie jūsų giminaitę, kuri baigė tą pačią laidą kaip R. Juknevičienė, apie kažkokį gėrį akyse, kurį kažkur įžvelgėte, apie lito kelią ir netgi pasisiūlymą paskaityti paskaitėlę, jį aš mielai priimu ir tikrai ateisiu į jūsų paskaitą, jeigu jūs to žodžio vakare vėl neatsiimsite.
Aš noriu paklausti. Kaip jūs manote, ar jūsų kolega B. Juodka įvertins šitą kalbą kaip premjero kalbą?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Tai jūs jo ir paklauskite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal jis viešai įvertins?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs ten… (Plojimai) Klausia gerbiamasis D. Jankauskas. Ruošiasi A. Matulas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pretendente, jūs ką tik labai gražiai paminėjote politinės kultūros pavyzdžius, kalbėjote apie B. Obamos, N. Sarkozy patarėjų patirtį. Taip pat pasakėte, kad pagal darbus, o ne pagal žodžius žmonės vertins Vyriausybę, tiek esamą, tiek būsimas. Norėčiau jūsų konkretaus atsakymo dėl dviejų dalykų.
Pirma. Su Lietuvos savivaldybėmis yra labai aiškiai sutarta, kad nuo kitų metų savivaldybės sutinka perimti socialinių pašalpų administravimą, skyrimą ir mokėjimą į savo savarankiškus biudžetus su sąlyga, kad tai bus perkelta į savivaldybių biudžetus šių metų lygiu. Vakar jūs minėjote, kad mažinsite socialines išmokas. Taigi ar tikrai įgyvendinsite tai, kad savivaldybės galėtų savarankiškai didinti socialinį teisingumą kartu su kitų metų biudžeto galimybėmis?
Antroji mano klausimo dalis yra apie „Sodrą“. Tikrai džiugina jūsų išplatintam spaudos pranešime nuostatos, kurios buvo įtvirtintos gairėse dėl bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą, dėl „Sodros“ palūkanų apmokėjimo (tam tinkami įstatymai yra jau priimti). Patikslinkite, ką jūs turite omeny sakydamas, kad „Sodra“ vykdo savarankišką skolinimo politiką, nes iš tikrųjų yra šiek tiek kitaip?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia dėl funkcijų perdavimo. Aš praeitą sykį aiškiai pasakiau, kad turi būti atiduota visoms savivaldybėms. Bet apie socialines išmokas buvo kalbama plačiąja prasme: ir bedarbio pašalpos, ir kompensacijos už šildumą, ir įvairiausios kitos išmokos, ir skaičiai yra stulbinantys. 2009 m. buvo išmokėta 324 mln. Lt, 2010 m. – 697 mln. Lt, 2011 m. – 785 mln… 2011 m. – jau 1 mlrd. 200 mln. Lt, o 2012 m. – 1,3 mlrd. Lt. Tai yra skaičiai, kurie verčia susimąstyti. Mes manome, kad čia yra tikrai nemaži rezervai, nes dalis Lietuvos žmonių yra šešėlinės ekonomikos dalyviai.
Dabar dėl „Sodros“. Jūs tikriausiai žinote, kad Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje (jeigu aš klystu, jūs mane pataisysite, jūs geriau tą turite žinoti) parašyta, jeigu yra didinamos „Sodros“ biudžeto išlaidos, tai skolinimosi politiką turi vykdyti pati valstybė – iždas. Dabar, kur apskaita… kaip sakoma, yra bendra valstybės skola, bet skolos aptarnavimo išlaidos tai daliai pinigų, kuri buvo skirta „Sodros“ pajamų ir išlaidų subalansavimui, įskaičiuojamos į „Sodros“ biudžeto išlaidas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis A. Matulas. Ruošiasi V. Uspaskichas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, vakar frakcijoje jūs sakėte, kad reikalingos sisteminės sveikatos sistemos permainos. Ir pasakėte du dalykus: kad plėtosite sveikatingumo paslaugas (jos jau yra plėtojamos ir praeitais metais sėkmingai priėmus Turizmo įstatymą tos paslaugos jau yra įteisintos) ir minėjote kardiologijos programą, kuri irgi sėkmingai įgyvendinama ir duoda labai gerus rezultatus. Bet tų sisteminių permainų taip ir nepasakėte. Vakar klausydamiesi per televiziją gerbiamojo V. P. Andriukaičio, vieno iš pretendentų į sveikatos apsaugos ministrus, na, tikrai buvome šokiruoti, nes išgirdome, kad lyg ir ketinama naikinti sveikatos draudimo sistemą, fondą, diegti tik valstybinę sveikatos sistemą.
Gal jūs galite pasakyti, ar išties tos sisteminės permainos ir bus tokios, kad bus grįžtama tik prie valstybinės sveikatos sistemos, naikinamos privačios gydymo įstaigos? Ir galbūt galite įvardinti bent jau du tris sisteminius sprendimus, nes žmonės tikrai yra sunerimę ir teiraujasi, kas bus su sveikatos sistema, bent du tris sprendimus, kuriuos žadate priimti sveikatos sistemos srityje?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad čia susilaukiau kritikos dėl darbo grupės sudarymo. Tikrai daug darbo grupių nebuvo siūloma, irgi reikėtų kalbėti tiesą, tik dėl dviejų darbo grupių, ypač dėl sveikatos apsaugos sistemos vykdant struktūrinę reformą. Aš matau, kad Sveikatos apsaugos ministerija per ketverius metus faktiškai jokios reformos nevykdė. Mano noras yra, kad vis dėlto toje darbo grupėje būtų medicinos bendruomenės nariai, kad nebūtų ta kova, kuri, mes girdime, lyg ir Vilnius, lyg ir Kaunas. Tai būtų ir mokslo žmonės iš medicinos sistemos, profesionalai gydytojai, ir per nustatytą laiką pasakytų aiškią viziją, kokiu keliu mes einame.
Dėl Pietryčių Lietuvos kardiologijos programos, kuri buvo įgyvendinta, aš ją vertinu labai teigiamai dėl to, kad yra nepamirštas žmogus, gyvenantis rajonuose ir kaimuose. Ten dirbantis gydytojas iš karto, jeigu reikia, gali su Santariškių, taip pasakykime, profesūra pasikonsultuoti. Aš manau, kad tokia sistema galėtų būti sukurta visoje Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia gerbiamasis V. Uspaskichas. Bet, matau, salėje nėra. Klausia A. Stancikienė. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamasis pretendente, vienas iš aktualiausių klausimų, be abejonės, ir jūs jau aiškiai parodote, kad jį spręsite, yra minimalaus darbo užmokesčio didinimas iki 1000 Lt. Be abejonės, taip didinsite ir vartojimą, ir mažinsite tą labai didelį mažiausias pajamas gaunančių žmonių atotrūkį. Norėčiau paklausti, ar jūs nesiruošiate kartu proporcingai didinti ir neapmokestinamojo minimumo? Iš tikrųjų darbdaviai labai susirūpinę ir išsigandę, kad jiems tai bus labai sunki našta.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Mes reformą šioje srityje darysime palaipsniui. Iš karto priimti keletą sprendimų, kurie, aišku, padėtų gyventojams, didėjant realioms pajamoms, jeigu apmokestinimas būtų mažesnis… mes puikiai suprantame, kad Lietuva yra priėmusi Fiskalinės drausmės įstatymą, ir mes turime galvoti apie viešųjų finansų politikos ateitį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Anušauskas. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, teko perskaityti Socialdemokratų, kadangi kitos nėra, kol kas būsimosios Vyriausybės programos… jūsų partijos programą. Išties kai kurie dalykai, kuriuos mėgina prisiimti Socialdemokratų partija sau kaip būsimus darbus, yra arba padaryti, arba daromi. Žinoma, džiugina vienas dalykas, kai rašoma, kad bankininkai bus kontroliuojami, kad neleistinais veiksmais nesukeltų naujos ekonominės krizės, to, ko nebuvo daroma 2006–2008 metais. Tai džiugina.
Bet norisi aiškumo dėl vieno dalyko (cituoju): „Lietuva turi išnaudoti palankią situaciją tapti elektros perdavimo tiltu tarp Europos Sąjungos šalių ir Rytų kaimynų, sujungti dvi dideles elektros vartojimo rinkas, sukurti dviejų skirtingų elektros energijos sistemų sinchronizavimo ir koordinavimo mechanizmą.“ Kaip žinome, norint, kad Baltijskajos elektrinė, kuri potencialiai buvo Ignalinos konkurentė, veiktų, reikia nutiesti šešias jungtis į Lietuvą ir Lietuvoje. Aš suprantu, kad tai bus daroma?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ne. Turiu pasakyti, kad tarp prioritetų yra numatytas projektas, kuris jau pradėtas įgyvendinti, t. y. elektros jungtis su Švedija ir elektros jungtys su Lenkija, jeigu mes kalbame apie jungtis. Ir, aišku, galima kalbėti apie papildomą jungtį, kuri ateina iš Suomijos per Estiją. Dabar jų projektas jau yra pradėtas įgyvendinti, kur maitinama Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Aš manau, kad šios linijos, arba šios jungties, pajėgumus irgi reikėtų plėsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi J. Olekas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kandidate, visiškai pritariu jūsų teiginiui, kad šeimos biudžetas yra svarbiausias. Vakar žiniasklaidoje buvo paskelbta dar viena dovana apie tai, kad elektros kainos didės. Jos ir taip didelės, ir bus dar didesnės, ypač skaičiuojant pagal atlyginimą. Daugiabučių namų gyvenamuosiuose rajonuose daugiausia gyvena nepasiturintys žmonės. Jie sunkiai suduria galą su galu. Yra tokie gyvenamieji rajonai, kuriuose nėra nei dujų, nei centrinio šildymo, ištisi kvartalai šildomi elektra, maistą taip pat gamina elektra. Toks kainos padidinimas smarkiai blogina ir taip skurdų jų gyvenimą.
Taigi mano klausimas toks – kaip jūs manote, ar neturėtų būti šiai žmonių grupei gerokai sumažintas elektros energijos tarifas?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Taip. Jūsų pasiūlymas vertas dėmesio. Aš manau, vienas iš pagrindinių naujosios Vyriausybės uždavinių bus tas, kad šiame sektoriuje, ypač kur yra elektra šildomi gyvenamieji namai, taip pat kur yra naudojami įrengimai, ieškoti variantų, kaip būtų galima sumažinti elektros kainą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J. Olekas. Ruošiasi J. Razma.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš iš tikrųjų daug išgirdau atsakymų ne tik tribūnoje, bet ir šiaip gyvenime bendraujant, ir frakcijoje, ir einant per frakcijas. Man atrodo, vakar kai kuriose frakcijose buvo gana maloni aplinka. Kai kurios frakcijos šiandien pasisakė, kad nebalsuos, bet, girdėdamas jūsų atsakymus, tikrai ne vienas ir linkčiojo galvą, ir pritarė. Aš manau, kad šiandien viskas bus gerai balsuojant, ir linkiu, kad gerai būtų ir tuos visus ateinančius ketverius metus.
Mano klausimas yra apie tos naujos politinės kultūros ir galbūt naujojo pavyzdžio galimybes. Ar jūs, nepaisant šiandieninio rytmečio kritikos iš konservatorių pusės, tikite, kad jie galėtų atsakyti net ir būdami opozicijoje, kai ką perduoti, kai ką patarti, kad mes vis dėlto ateinančius ketverius metus ne tik pasikeistume savo nuomonėmis, bet ir bendrai dirbtume. Ačiū už atsakymą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Manau, kad politikas, kuris moka bendrauti, nesvarbu, kokių yra pažiūrų ir kokiai partijai ar frakcijai priklauso, irgi yra pasiekimas. Bet jeigu ambicijos, emocijos yra aukščiau išminties ir proto, tada sudėtingiau. Bet aš manau, kad su visomis frakcijomis arba kolegomis iš kitų partijų visada reikia ieškoti geranoriškumo ir sutarimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J. Razma. Ruošiasi I. Šiaulienė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kandidate, jūs baigiamojoje kalboje ryžtingu balsu kalbėjote ir akcentavote konkrečių veiksmų svarbą, tai aš ir prašyčiau taip ryžtingai ir konkrečiai atsakyti dėl svarbiausių energetikos srities projektų perspektyvos. Konkrečiai dėl atominės elektrinės statybos. Ar rimtai svarstėte alternatyvą – mažųjų reaktorių statybą Elektrėnuose, ką darysite su koncesijos sutartimi, kuriai Seimas yra pritaręs, dėl 5 mlrd. ieškinio „Gazpromui“ dėl Lietuvai neteisingai taikytos kainų formulės, dėl bandymų suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą paversti regioniniu projektu ir paskandinti jį diskusijose su Latvija, kai matėme, kad nueinanti G. Kirkilo Vyriausybė nepajudėjo iš mirties taško, parinkdama kabelio vietą Latvijoje ar Lietuvoje? Tai būtų trys projektai.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimus. Noriu pasakyti, kad suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra vienas iš strateginių projektų, kurį mes vadiname Nr. 1, kad greičiau galėtume apsirūpinti alternatyviomis gamtinėmis dujomis. Iš kai kurių ekonomistų pasigirsta, aišku, mes dar tos informacijos neturime, nors du kartus buvome susitikę su „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi ponu R. Masiuliu, jisai darė ir prezentaciją, bet į kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, apie laivo pajėgumą, kai kuriuos našumo dalykus, neatsakė. Turiu atvirai pasakyti, buvo pabrėžta, kad tai yra per anksti, ir kai kuri informacija yra konfidenciali. Manau, kai turėsime išsamią informaciją, tikrai padarysime išvadas arba galėsime plačiau kalbėti, ar įmanoma, kad jis taptų regioninis. Jeigu kaštai, pavyzdžiui, yra labai dideli, pajėgumų panaudojama labai mažai, tai, savaime suprantama, mums reikia ieškoti ir kitų variantų.
Dabar dėl ieškinio „Gazpromui“. Gerbiamieji, kurie iš mūsų yra matę informaciją, kuri pateikta Šveicarijai, arbitražui? Kai turėsime informaciją, tada galėsime daryti kokias nors išvadas, arba kada vadinamoji advokatų kontora paaiškins, dėl kokių priežasčių kreiptasi ir kokios gali būti pasekmės ar kokie gali būti rezultatai. Šiandien, manau, būtų visiškai neatsakinga iš šios tribūnos pasakyti vieną ar kitą sprendimą.
Dar trečias?
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė I. Šiaulienė. Ruošiasi R. Žilinskas. (Triukšmas salėje)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėl atominės elektrinės, noriu pabrėžti, yra gyventojų referendumas. O dėl vadinamųjų smulkių reaktorių buvo pasakyta diskusijoje taip, kad jau yra tam tikros kitos technologijos, kurios gal kada nors ateis ir į Lietuvą ir bus galima statyti tam tikrose vietovėse, kur yra išvystyti elektros tinklai. Bet buvo parašyta, kad A. Butkevičius jau ruošiasi Elektrėnuose statyti naują atominę elektrinę.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus. Kolegė I. Šiaulienė. Ruošiasi R. Žilinskas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis Algirdai, aš manau, kad „gero valdymo“ puokštę jūs jau esate gavęs, ji jums jau įteikta. Patys klausimai ir pasisakymai Seime rodo, kokio grožio ta puokštė. Jinai galėtų būti ne tokia graži savo problemomis. Prašom pasakyti, ar iš susitikimų frakcijose, ypač opozicinėse frakcijose, jums gimė kokia mintis, ar kilo toks aptarimas, kaip visi sutelktai galėtume iš esmės imtis problemų sprendimo vardan tautos, vardan Lietuvos, o ne vien tik svaidytis kaltinimais?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tikrai galiu pasakyti, Liberalų sąjūdžio frakcijoje visą valandą vyko labai atvira diskusija konkrečiais klausimais. Ir, aš manau, vyravo tokia inteligencija, aukštas intelektas, bet, aišku, po to truputį nustebau, čia jau tikriausiai yra politika, kad buvo daromi tam tikri komentarai, neatitinkantys diskusijos turinio. Aš asmeniškai ta diskusija buvau patenkintas. Vienas dalykas.
Kitoje didelėje frakcijoje bendraujant aš pasakiau, kad ponia V. V. Margevičienė šioje kadencijoje labai daug nuveikė dirbdama Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijoje, tikrai matyti teigiami žingsniai ir rezultatai. Mes tai irgi turime įvertinti.
PIRMININKAS. Klausia R. Žilinskas. Ruošiasi M. Bastys.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kandidate, pasaulio ekspertai mano, kad šalis, nepasigaminanti bent 95 % jai reikalingos elektros energijos, kelia rimtą grėsmę ne tik tvariai ekonomikos plėtrai, bet ir nacionaliniam saugumui. Sakykite, kaip jūsų Vyriausybė ketina užtikrinti Lietuvos energetinį savarankiškumą, kuris visų pirma yra pagrindinė prielaida Lietuvos energetikos sistemą integruoti į Vakarų Europos energetines sistemas, tą energetinį savarankiškumą, kurio nebuvimas kelia grėsmę ne tik Lietuvos ekonomikos tvariai plėtrai, bet ir nacionaliniam saugumui. Vakar aš išgirdau atsakymą, kad mes galime pasigaminti daugiau nei mums reikia, tačiau iš rusiškų dujų turbinose, kurios yra neefektyvios. Tai kelia grėsmę Lietuvos finansiniam tvarumui. Taigi kaip jūsų Vyriausybė užtikrins Lietuvos energetinį savarankiškumą? Dėkoju.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Aš manau, kai bus pristatyta Vyriausybės programa, jūs galėsite susipažinti su Lietuvos energetikos sistema, su projektu, kuriame yra aprašyta, kaip palaipsniui bus didinama elektros gamyba Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia kolega M. Bastys. Ruošiasi A. Dumčius.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis kolega Algirdai, prieš užduodamas jums klausimą pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į dešinę pusę, tuos kolegas, kurie nepritaria jūsų kandidatūrai.
Gerbiamieji kolegos, visų pirma Algirdas kartu su partija gavo didžiausią pasitikėjimo mandatą. Vadinasi, Lietuvos žmonės Algirdu, kaip lyderiu, pasitiki arba, kitaip tariant, išreiškė pasitikėjimą. Algirdas tikrai nėra šaltas ir tikrai nėra arogantiškas. Algirdas yra šiltas ir atsakingas žmogus. Iš tikrųjų aš neabejoju, kad tas problemas, su kuriomis šiandien susiduriama, jisai tikrai išspręs kartu su koalicijos partneriais. Kadangi Algirdas taip pat yra ir mano kaimynas…
PIRMININKAS. Klausimą, Mindaugai!
M. BASTYS (LSDPF). …iš Vilkaviškio, aš norėčiau paklausti dėl žemdirbių, dėl tiesioginių išmokų. Kaip jūs manote, ką reikės daryti, kad Europos Sąjungos institucijose šitas klausimas būtų išspręstas teigiamai? Dėkoju.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Turi būti dedamos visos pastangos derantis, kad Lietuvai vis dėlto būtų didinama dalis išmokų, atsižvelgiant į Europos Sąjungos tiesioginių išmokų vidurkį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, norėčiau konkrečiai paklausti. Ar pajus būsimos Vyriausybės pagarbą tremtiniai, buvę politiniai kaliniai, kai nuo sausio 1 d. jau lyg ir planuojam, bet ar tęsite darbus, kad atkurtumėte senąją valstybinę pensiją, jos dydį, ar toliau tęsite palikuonių grįžimo iš Sibiro ir panašiai programos įgyvendinimą?
Ir dar vienas klausimėlis. Tragedija yra su įstaigų renovacija, ypač lopšelių-darželių, tai būtent kanalizacinės sistemos yra 30–40 metų, supuvusios. Ar bus renovuojamos, kaip ir daugiabučiai? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Taip, manau, jau galėjo būti nacionaliniu lygiu parengta ir anksčiau paskira programa dėl darželių renovacijos. Šiai renovacijai nebuvo draudžiama naudoti JESSICA programos pinigus. Mes manome, kad turi būti sukurta atskira programa, nors tai yra savivaldybių turtas.
O atsakydamas į jūsų pirmąjį klausimą, taip, tęstinumas turi būti, kad kuo daugiau ir greičiau skatintume mūsų tėvynainius sugrįžti į Lietuvą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Pone Butkevičiau, viena didžiausių Lietuvos problemų – mokesčių surinkimo efektyvumas ir šešėlinė ekonomika. Tačiau sakykite, kokiu moraliniu pagrindu jūsų Vyriausybė kvies visus Lietuvos piliečius sąžiningai mokėti mokesčius savo valstybei, jeigu jūsų pagrindiniai politiniai partneriai yra teisiami būtent už mokesčių nemokėjimą ir dvigubą buhalteriją? Prašom atsakyti. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Mūsų programa bus aiški, ją bus privaloma vykdyti visiems mūsų koalicijos partneriams. Galiu pasakyti, kad artimiausiu metu jau bus pateiktas įstatymo projektas, kad būtų apribotas atsiskaitymas grynaisiais pinigais nuo tam tikros sumos. Siūlysiu, kad ši teisinė nuostata įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. Tai yra viena iš priemonių, manau, kad mes tikrai sulauksime pritarimo. Taip pat bus pateiktas ir kitas kai kurių priemonių paketas, kaip kovoti su šešėline ekonomika. Išimčių niekam nebus, ar esame koalicijoje, ar nesame koalicijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis, kuris turi galimybę paklausti, tai gerbiamasis M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, Socialdemokratų partijos programoje, kadangi nėra Vyriausybės programos, tenka ja remtis, rašoma tai, kad Lietuva turi tapti patrauklia vieta investicijoms. Labai įdomu, kaip jūs ketinate to siekti. Ypač svarbu, kokia komanda galės to pasiekti, ar įvardyta ūkio ministrė, kuri geriau žinoma parankumu „Gazpromui“, ar J. Veselka, kuris negalėjo būti išrinktas Ekonomikos komiteto pirmininku, nes, mūsų žiniomis, yra Gruzijoje, kur kartu su A. Paleckiu pamokslauja apie tai, kaip blogai yra Europos Sąjungoje. Tai iš kur ateis tos investicijos, gal tuomet iš Rytų?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Taip, Lietuvai tai labai aktualus klausimas. Noriu pasakyti, kad, norint sukurti papildomų darbo vietų, paskatinti ekonomikos plėtrą, reikia investicijų. Čia bus aiškus planas. Ir dabar jau kai kurie pokalbiai vyksta su kai kuriais ambasadoriais, esančiais Lietuvoje, dėl investicijų pritraukimo iš atskirų šalių. Šiandien dar nenoriu atskleisti kai kurių kortų, tai iš kai kurių Skandinavijos valstybių. Taip pat artimiausiu metu rengiasi atvykti delegacija iš Azerbaidžano. Tam bus tikrai skiriamas atsakingas dėmesys. O tie kaltinimai tam tikriems asmenims, aš manau, yra visiškai nepagrįsti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pretendente, dar liko viena minutė. A. Mazuronis labai nori paklausti. Tai jau bus paskutinis jums tenkantis klausimas.
A. MAZURONIS (TTF). Tikrai paskutinį ir labai trumpą klausimą. Gerbiamasis pretendente, iš tiesų oponentų, dabartinės naujos opozicijos, politinė kultūra šiandien daugiau negu stebina. Bet aš apie tai jūsų neklausiu, iš tiesų, matyt, lai lieka tai istorijos ir jūsų sąžinės teismui. Sakykite, įvairiausių epitetų iš jų pusės skambėjo jūsų adresu, kai kurie, mano galva, peržengė padorumo ir žmogiškumo principus. Sakykite, kaip jums atrodo, jeigu šiandien būtų suformuota vadinamoji vaivorykštinė valdančioji dauguma, su tais, kurie čia šiandien taip stipriai postringauja, ar epitetai jūsų atžvilgiu būtų tokie patys? Ką jūs manote apie naujai susiformavusios dabartinės opozicijos minties eigos nuoseklumą?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už klausimą. Aš manau, kad dialogas būtų kitoks. O visa kita palieku kiekvieno kolegos sąžinei.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Butkevičiui, pretendentui į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Dabar turi galimybę Seimo nariai išsakyti nuomonę už ir prieš. Sekundę, tuoj monitoriuje pasirodys pavardės. Nėra už ir prieš, aš suprantu. R. Žemaitaitis – už. Ne. (Balsai salėje) Yra. Jūs nebūkite tokie pikti, viskas gerai, viską padarysime. Mano monitoriuje užsidegė, nebuvo nė vienos pavardės, tiesiog… Viskas gerai. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, nuomonė už – gerbiamasis R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ko gero, kiekvienas suprantame, kad pretendentas į premjerus A. Butkevičius gaus daugiausiai balsų, ko gero, daugiau nei pats A. Kubilius gavo prieš ketverius metus, kai vyko balsavimas. Agituoti už ar pasisakyti už, ko gero, yra beprasmiška, nes matome šio žmogaus nuveiktus darbus, matome šito žmogaus požiūrį į valstybę, priešingai negu nueinančiųjų valdžios, niekaip negalinčių susitaikyti su išmetimu, arba su rinkėjų skirta nuobauda jiems. Mielieji kolegos, šiandien skirkime premjeru A. Butkevičių, džiaukimės, kad žmogus sutiko tokiu sunkiu laikotarpiu perimti valstybę, kuriai iš tikrųjų per ketverius metus yra tiek daug žalos padaryta, tiek skolų pridirbta. Dar klausimas, kokių bombelių jūs ministerijose, departamentuose ar prie Vyriausybės įstaigų esate palikę. Iš tikrųjų noriu palinkėti sėkmės, stiprybės premjerui ir ištikimai tarnauti Lietuvos ir žmonių labui.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, apgailestauju, kad pretendentas išėjo, turbūt ne dėl to, kad bijotų kritikos, o su kitais reikalais. Reikia atskirti savo motyvacijos du dalykus. Man atrodo, A. Butkevičius yra labai padorus politikas, sugebantis labai daug dalykų puikiai atlikti. Aš balsuosiu prieš, be jokios abejonės, tai yra ir politiniai motyvai, tačiau didelį nerimą kelia ta komanda, kuri bus suburta A. Butkevičiaus autoritetu remiantis. Deja, daug kas tuo gali naudotis, ir šiandien aš jau įvardijau – šešėlinio premjero prašvytėjimas pasirodė šitoje Seimo salėje. Aš manau, kad čia bus didžioji koalicijos problema, deja, asmeniškai A. Butkevičius problema, nesakant jam kokių nors neigiamų savybių. Būtų galima kalbėti apie per didelį lankstumą ir per didelį blaškymąsi, tačiau, aš manau, tuos dalykus, sutvarkius Vyriausybę, jis sugebės įveikti. Tačiau komanda, man atrodo, taps didžiąja problema. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Klausia gerbiamoji B. Vėsaitė. Atsiprašau, nuomonė už.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, daugelis Lietuvos žmonių su naujuoju premjeru A. Butkevičium sieja savo viltis ir tikisi teisingesnės Lietuvos. Daugelis šalies gyventojų sieja su naujuoju premjeru A. Butkevičiumi savo sotesnio gyvenimo Lietuvoje viltis. Tikiu, kad A. Butkevičiui ir jo kabinetui pavyks dirbti taip, kad mūsų ekonominiai pabėgėliai veršis grįžti į Lietuvą. Ir tikiu, kad mūsų naujasis premjeras kurs naują kultūringo ir tolerantiško lyderio elgesio kodą. Sėkmės jums, būsimasis premjere.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi šiandien taip madingas šioje salėje akademinis diskursas, tai aš leisiu sau pavertinti A. Butkevičių, kaip lyderį, juo labiau kad man tokį lyderystės kursą teko dėstyti bent dešimt metų. Štai gal ir nepatinka, kad būsimasis lyderis, arba vadovas, yra receptuojamas ir vertinamas, bet kitos progos nebus. Mes šiandien turėsime jį išrinkti. Ir nėra galimybės nekritikuojant išrinkti žmogų, kuris pretenduoja tapti valstybės vadovu ir Vyriausybės lyderiu.
Jeigu žiūrėtume į lyderystės situaciją, tai aš matau akivaizdžią lyderystės krizę socialdemokratų stovykloje. Vertinant V. Pareto terminais, ankstesnis vadovas A. M. Brazauskas tikrai buvo liūtas. Ir čia visai neseniai socialdemokratai atsisveikino su lape, kuris pats save taip įvardijo, tikrai V. Paretas taip ir vadino, su lape Č. Juršėnu. Tai A. Butkevičiaus aš nedrįsčiau įvardyti nei liūtu, nei lape. Jis yra joks.
Aš matau žmogų, kuris maišo profanišką ir, deja, lyderio diskursus. Savo kalboje leidžia sau, vis dėlto kaip premjeras inauguracinėje kalboje leidžia sau kalbėti profaniškai. Tai yra žmogus, kurio verbalinė, o svarbiausia, ir neverbalinė, komunikacija, jeigu jūs įdėmiai žiūrėjote, demonstruoja mums, kad tai yra nepasitikintis savimi, užsidaręs, neryžtingas žmogus. Aš mačiau sukryžiuotas rankas ir tuo pat metu netgi kojas sukryžiuotas. Tai jeigu mes stebime, tai tikrai čia prieš mus nestovi joks lyderis. Tai buvo žmogus, nuoširdus, geras, bet išsigandęs, bijantis. Tai šitokį lyderį mes statome valstybei vadovauti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau 2 min. baigėsi.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tikrai man neatrodo, kad toks žmogus sugebės vadovauti valstybei.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos nori paklausti R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Ne paklausti, o pasakyti. Mums buvo galimybė iš anksto užsirašyti pasisakyti dėl motyvų, ką daugelis iš mūsų ir padarėme, tačiau prieš pačius pasisakymus atsirado antra skiltis, kurioje jūs neradote pavardžių, ir užsirašymas vyko ekspromtu. Taigi, prašau taisyti šią klaidą sistemoje ir, jeigu įmanoma, atitaisyti ją ir vedant posėdį.
PIRMININKAS. Supratau, Rokai. Aš tiesiog atsiprašau visų, bet taip išmetė programa, aš tiesiog neturėjau kitokio pasirinkimo, aš nemačiau kitokio sąrašo. Išmetė šią programą. Jūs užsiregistravote, mielieji kolegos, aš manau, būkime tolerantiški vieni kitiems. Juk nekalba iš kokios nors kitos frakcijos. Jūsų žmonės kalba. Ir nuomonės už ir prieš yra labai aiškios. G. Kirkilas – nuomonė už.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pasirodo, ir mūsų padangėje yra pragiedrulių. Aš prisimenu, kuomet A. M. Brazauskas buvo tvirtinamas keletą kartų į premjerus, tai konservatorių nuomonė buvo lygiai priešinga, ką sakė šiandien K. Masiulis. Jeigu jau konservatoriai pagaliau įvertino A. M. Brazauską, aš tikiuosi, kad po A. Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės kadencijos jie įvertins ir jį. Šiandien jie tiesiog to negali padaryti.
Tačiau, gerbiamieji kolegos, pažiūrėkime, ką mes šiandien tvirtiname, kokį politiką mes tvirtiname Ministru Pirmininku. Tai yra penktos kadencijos parlamento narys. Beje, turbūt mažai kas gali pasigirti visus 5 kartus laimėjęs vienmandatėje apygardoje, atrodo, tris kartus po pirmo turo. Tai taip pat yra dviejų Vyriausybių narys. Jis dirbo mano Vyriausybėje, aš galiu atsiliepti apie jį tik gerai. Aš manau, kad tai buvo vienas geriausių ir dalykiškiausių ministrų. Ir atsižvelgiant į visus kitus savo biografijos faktus, jis yra tikrai pasirengęs imtis šios nelengvos atsakomybės.
Aš tikiuosi, kad visi pagalvos, apsvarstys, įvertins visus šituos faktus ir tikrai palaikys Ministro Pirmininko kandidatūrą, nes tokia yra europietiška tradicija. Europietiška demokratijos tradicija yra tokia, kad valdžios keičiasi ir jos keisis. Ir šita keisis. Todėl aš kreipiuosi į gerbiamuosius konservatorius, kad tikrai neliūdėtų, įvertintų šį faktą, ramiai ruoštųsi, kaip jie mums 2008 metais linkėjo, dirbti opozicijoje, ką mes ir darėme, ir mėgintų laimėti kitus rinkimus. O šiandien, gerbiamieji kolegos, balsuojame, palaikome ir einame į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Kodėl aš pasisakau prieš? Todėl, kad kai kurie klausimai jaudina šiandien žemdirbius, ir susitikimuose, ir debatuose jie nerado ir aš neradau atsakymų.
Visų pirma dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų. Labai gerai, kad socialdemokratų programoje numatyta skatinti žemės ūkio šakas, kurios sukuria didžiausią pridedamąją vertę. Tokios šakos yra pienininkystė, mėsiniai galvijai. Ir jeigu mes nenumatysime tinkamų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų, nebus sumokėta už kvotinį pieną, nebus sumokėta už ėriavedes avis, už mėsinius galvijus, iš tikrųjų mes matysime kritimą. Šiandien aš galiu palyginti 2008 metų ir dabartinių metų, 2012 m., skaičius, tai didėja ir natūralaus pieno supirkimas tūkstančiais tonų, palyginti su 2008 m., mėsinių galvijų skaičius išaugo net 69 %, avių skaičius – 21 %, paukštienos gamyba išaugo 23 %. Tai įsivaizduokime, jeigu nebus papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų, vėl bus kritimas. Tai vienas signalas.
Dar kitas kelia nerimą – progresiniai mokesčiai. Iš tikrųjų pagal dabar parengtus projektus progresiniai mokesčiai paliestų kiekvieną ūkininką ir jie būtų nepakeliama našta mūsų kaimui.
Ir dar vienas momentas – tai kasos aparatai. Vakar susitikime premjeras pasakė, galvos, ar panaikinti kasos aparatus. O ūkininkams ir patiems pirkėjams jie tikrai yra naudingi. Taigi dėl to aš negaliu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė už – M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų A. Butkevičiumi didžiausią pasitikėjimą išreiškė rinkėjai, už jį buvo daugiausiai balsuojama. Algirdas (jau buvo sakyta) penkis kartus yra rinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, buvo įvairių ministerijų ministras, tris kartus vadovavo Biudžeto ir finansų komitetui. Taigi patirtis yra didžiulė. Algirdas taip pat sugebėjo suformuoti didžiausią koaliciją šitame Seime. Būtent šie argumentai ir pasako, kad A. Butkevičius tikrai yra tinkamas užimti premjero postą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už nuomonę. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes šiandien būsimo premjero kandidatūrą tikrai svarstome ganėtinai keistai. Tos žmogiškos savybės, kurias mes daugiausia čia nagrinėjame, jos yra reikalingos, būtinos, bet ar pakankamos, nes mes nagrinėjame sprendimą dėl būsimo premjero.
Taigi, ką mes išgirdome. Faktiškai negavome nė vieno kokio nors konkretaus atsakymo. Mes girdėjome, ką pasakė B. Obama, bet neišgirdome, ką atsakė A. Butkevičius į kai kuriuos konkrečius klausimus. Toliau matyti, kad premjeras maišo, pavyzdžiui, socialines išmokas su socialine parama. Prašyčiau A. Syso paaiškinti, kuo jos skiriasi ir kokie pinigai kam naudojami. Mes išgirdome nepaneigtą gandą, kad bus naikinama visa sveikatos draudimo sistema. Jis tiesiog nutylėjo šį klausimą, galima suprasti, kad taip ir bus daroma. Tai yra tiesiog smūgis daugeliui mūsų ligonių. Mes išgirdome, kad vietoj japonų investicijos mes ieškosime tariamai Azerbaidžano investicijų.
Visa ši situacija rodo kitus, bendruosius klausimus. Apie ūkį, ekonomiką, augimą ir panašiai mes neturime atsakymų. Gauname atsakymus, kad kursime darbo grupes, mums reikia išsiaiškinti. Tai turbūt racionaliausias sprendimas šiuo metu būtų daryti svarstymo pertrauką, kol gerbiamas būsimasis premjeras išsiaiškins, kokia situacija yra, kompensuos tą ketverių metų spragą, kurią čia praleido posėdžiuose, ir tada grįžti prie premjero kandidatūros svarstymo. Nes dabar tiesiog jis nevaldo situacijos ir negali mums konkrečiai pasakyti. O mes norėtume iš būsimo premjero girdėti, ką jis žada valstybėje daryti.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos keturios nuomonės už, keturios nuomonės prieš. Noriu priminti jums Seimo statuto 193 straipsnio 4 punktą: „Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.“ Kas už tai, kad pritartume Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiamai A. Butkevičiaus kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas, kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatą: už – 90, prieš – 40, susilaikė 4. (Plojimai) Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ priimtas.
Mielieji kolegos, mielieji bičiuliai, balsavimo rezultatai labai aiškūs – gerbiamasis mūsų premjeras turi didžiulį pasitikėjimą. Viso Seimo vardu noriu pasveikinti mūsų gerbiamąjį premjerą A. Brazauską su tikrai… (Balsai salėje)… A. Butkevičių. Galbūt kitas parlamento pirmininkas lygiai taip pat kalbės po šios kadencijos ir paminės kito pretendento pavardę – A. Butkevičiaus. Gerbiamasis premjere, gėlės jums. Geros kloties, gerų darbų, gero bendravimo, gero bendradarbiavimo! (Plojimai)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems, kurie balsavo už ir kurie balsavo prieš. Toks yra politinis gyvenimas. Nepaisant šiandien išsakytų kritinių žodžių, kviečiu visus dirbti Lietuvos žmonių naudai. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojam.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Algi, socialdemokratai taip pat tave sveikina sėkmingai įveikus pirmąjį slenkstį. Linkime suformuoti tikrai gerą, manau, kad tikrai pasiseks, Vyriausybę, kad Lietuva sulauktų atsakingos, darbingos Vyriausybės ir kad apskritai Lietuvoje mes pereitume prie kitos bendravimo, politinio bendravimo, kultūros. Sveikiname, Algi. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu dabartinį laikinai einantį… jau nebeinantį, premjerą į tribūną. Aš manau, kad… Dabar eina, matau, eina, gerbiamasis premjeras. Prašom, jums tribūna.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke, kad dar galutinai neatleidote iš pareigų. Malonu.
Noriu pasinaudoti proga ir, jeigu kolega Algirdas dar turi galimybę išgirsti mano pora žodžių ir palinkėjimų, pirmiausia norėčiau pasveikinti ir palinkėti paprastos žmogiškos tvirtybės. Išties žinau, ką reiškia toks darbas. Turiu pasakyti, kad darbas tikrai nėra labai lengvas. Darbas yra labai atsakingas. Dirbant tokį darbą, nėra jokių galimybių skųstis, kad kas nors nekelia telefono ragelio arba opozicija trukdo savo ilgomis kalbomis. Norėtųsi palinkėti, kad pats paskirtasis premjeras kaip galima greičiau apsispręstų, su kokiu istoriniu palikimu jis kada nors išeis iš to posto ir kaip jis norėtų, kad istorija jį vertintų – ar kaip premjerą, kuris savo laiką, būdamas premjeru, prabuvo toje kėdėje, ar kaip premjerą, kuris tikrai žinojo, ką reikia padaryti, kad valstybėje gyvenimas eitų į priekį, kad Lietuva nesustotų, kad modernizuotųsi, kad gebėtų įveikti tas krizes, kurių pasaulyje tikrai dar gali būti pačių įvairiausių. Linkiu sėkmės, linkiu tvirtybės ir kiek galima aiškesnio asmeninio apsisprendimo. (Plojimai)
PIRMININKAS. Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Uspaskichas.
V. USPASKICH (DPF). Gerbiamasis premjere, leiskite Darbo partijos vardu pasveikinti jus tapus jau premjeru. Neatsimenu, kad tokį didžiulį palaikymą būtų turėjęs nors vienas premjeras. Šiandien rytą aš pasakiau, kad turėsi 90 balsų ir atspėjau į dešimtuką. Noriu palinkėti didinti tą koaliciją, kad būtų didesnis palaikymas ne tik iš kairės, bet ir dešinės pusės, kad jie irgi kartais atsistotų prieš tavo gerus darbus ir priimtų gerus, teisingus sprendimus valstybės labui. Sveikinu, linkiu sėkmės. Tikiuosi, mes greitai sužinosime gerus rezultatus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Lenkų rinkimų akcija. Prašom, turite galimybę garsiai palinkėti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Lenkų rinkimų akcijos frakcijos vardu norime pasveikinti, gerbiamasis premjere, ir palinkėti jums ištvermės, stiprybės, gražių, prasmingų darbų ir darnaus jūsų komandos darbo. Sėkmės. (Plojimai)
PIRMININKAS. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis premjere, kuo labiau jus opozicija, ypač konservatoriai, puola, galima pasakyti, pastaruoju metu su visa žiniasklaida, jūsų populiarumas visuomenėje ir Seime tik auga. Aš manau, kad niekada nestigs ir žurnalistų, ir konservatorių kritikos jus puolant. Tauta mato, kad nėra jokio pagrindo, kad bando prisikabinti ir sukritikuoti visiškai lygioje vietoje, kai nėra už ką kritikuoti. Sveikinu jus frakcijos vardu ir linkiu kūrybingo darbo tarnaujant Lietuvai tėvynei, jos žmonėms ir nenuvilti rinkėjų, kurie jumis pasitikėjo. Linkiu nuveikti daug didelių darbų mūsų valstybei. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dar trumpa informacija. Popietinis posėdis… Labai atsiprašau, nemačiau. Prašom. Aišku, galima, visiems galima.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, gerbiamasis kolega, kadangi mes su jumis Seime esame jau penktą kadenciją, nuoširdžiai sveikiname ir kitaip, negu kalbėjo P. Gražulis, galiu pasakyti: tai yra normali politinė kaita. Politinis gyvenimas niekada nebūna ramus, visada būna banguotas. Taip ir mūsų šiandieniniame gyvenime: jūsų buvote opozicijoje, dabar mes esame opozicijoje. Pirmiausia noriu palinkėti: kas gera prisiminkime, kas bloga lai išblės. Taip pat noriu palinkėti jums, kad tokią kryptį, kokią jūs turite, kokia yra jūsų programa, po ketverių metų tikrai būtumėte įvykdę ir visi žingsniai būtų nukreipti Lietuvos žmonių gerovei ir Lietuvos ateities plėtrai. Kuo geriausios jums sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti daugiau lyg ir nėra.
Mielieji kolegos, noriu priminti, kad popietinis posėdis prasidės 13.30 val. Po posėdžio visos parlamentinės grupės, kurios rinks savo vadovybę, renkasi čia, parlamento posėdžių salėje. Po posėdžio. Manome, kad 16 val. baigsis posėdis ir iš karo tos parlamentinės grupės turi galimybę išsirinkti savo vadovybę.
Dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš taip pat norėjau pranešti gerbiamiesiems kolegoms, kad per šią pertrauką Tarpparlamentinių ryšių su Albanija grupės nariai renkasi prie šitų durų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Bet mes tarėmės… Ne, jokiu būdu, nieko neiškraipykime. Mes sutarėme su visais pirmininkais visiems rinktis 16 val. Seimo nariai turi papietauti. Seniūnų sueigoje buvo kalbama apie mūsų trumpas pertraukas, kai Seimo nariai nesugeba nei nueiti normaliai pavalgyti, nei pailsėti po darbo. Laikykimės tvarkos.
Skelbiu pertrauką.
Pertrauka
13.34 val.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, baigiame pertrauką. Svarstysime darbotvarkės 4 klausimą – 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 4, 13 straipsnių ir 1, 3, 4, 10 priedėlių pakeitimo įstatymo projektą.
Noriu priminti pagal Statuto 177 straipsnį, kaip mes šitą procedūrą atliksime. 2 punktas kalba apie tai, kad „posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kurie iš komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į valstybės biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus“.
3 punktas sako: „Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.“
Todėl į tribūną kviečiu finansų ministrę I. Šimonytę. Galite registruotis. Ministre, galite pradėti kalbėti. Kol kalbėsite, užsiregistruosime.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų pasiūlymų, kuriuos Seimas būtų grąžinęs Vyriausybei apsvarstyti, buvo vos keletas ir jie visi buvo susiję su tuo pačiu dalyku, būtent su mokinio krepšelio sutaupytomis lėšomis, kurios pagal dabar galiojantį įstatymą turėtų nuo šių metų rugsėjo 1 d., jau žinant faktinį rezultatą, grįžti į valstybės biudžetą. Čia buvo įvairių pasiūlymų, pradedant nuo to, kad visos šitos lėšos būtų paliktos savivaldybių dispozicijai, baigiant tuo, kad būtų paliktos tos lėšos, kurių reikia išeitinėms kompensacijoms išmokėti dėl pedagogų atleidimo atskirose savivaldybėse.
Vyriausybė į šį siūlymą atsižvelgė iš dalies. Tai yra Vyriausybė siūlo palikti vadinamųjų sutaupytų lėšų, tai yra tų lėšų, kurios iš tikrųjų nėra sutaupytos, tačiau kurios mažėja dėl mažėjančio mokinių skaičiaus, palikti tokią dalį, kokia yra reikalinga išeitinėms kompensacijoms mokėti, vertinant finansinę situaciją kiekvienos savivaldybės atskirai ir atsižvelgiant į tas savivaldybes, kurios, vertinant biudžeto pajamų planą šių metų lapkričio 1 d., to pajamų plano arba nevykdo, tai yra jos turėtų problemų mokėti šias išeitines pašalpas iš savo finansinių išteklių, arba viršija ne daugiau kaip 5 %. Tokių savivaldybių yra ne tiek daug, ir toms savivaldybėms išeitinių kompensacijų mokėjimas galėtų būti šiokia tokia finansinė našta. Tačiau toms savivaldybėms, kurios biudžeto planus viršija daugiau negu 5 %, kai kurios iš tikrųjų viršija biudžeto planus įspūdingais skaičiais, yra tokių, kurios viršija ir arti 20 %, bet šiaip 8, 10 ir panašūs skaičiai yra gana dažni, toms savivaldybėms iš tikrųjų nebūtų jokių finansinių įtampų atsiskaityti su atleidžiamais pedagogais iš savo finansinių išteklių.
Tam, kad nebūtų padidintas pirminiame projekte pateiktas valstybės biudžeto deficitas, Vyriausybė kartu siūlo sumažinti daugelio programų lėšas, įskaitant ir Vyriausybės rezervą, taip pat mažesnėmis apimtimis kai kurias kitas programas – po 100, 200 tūkst., kad bendras rezultatas nepadidintų valstybės biudžeto deficito. Taigi į šį siūlymą Vyriausybė atsižvelgė iš dalies.
Į buvusio Seimo nario A. Meliano siūlymą skirti 3 mln. Lt papildomai Vidaus reikalų ministerijai Vyriausybė neatsižvelgė, nes tam nebuvo nurodytas finansinis šaltinis. Tai tiek galėčiau pasakyti. Atsakyčiau į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Norinčių klausti yra tik K. Glaveckas. Jis atsisako. Jeigu klausimų neturime, dabar diskusijos. Ačiū, ministre, jūs galite atsisėsti.
Kas registruojasi dėl diskusijos? K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro būtų labai nepadoru, kad nors keletą žodžių nepasakyčiau apie šių metų biudžeto korekciją, juo labiau kad biudžetinis darbas ir biudžeto sudarymas kitiems metams ir šiais metais koregavimas biudžeto yra vienas svarbiausių mūsų Seimo darbų. Žinodamas tai, kad visi mes tą suprantame, pasakysiu keletą žodžių.
Šių metų korekcija, nepriminsiu, dėl ko yra daryta, bet ji apskritai parodo, kad šių metų biudžetą pavyko sudaryti gana ir netgi labai tiksliai, palyginus su tom makroekonominėm prognozėm, kurios buvo duotos praeitų ir užpraeitų metų šiems metams. Rezultatai pajamų srity taip pat yra geri, nėra tokie geri, kaip mes norėtume, bet iš tikro valstybės biudžeto pajamos yra viršytos arba arti viršijimo. Savivaldybių biudžetai taip pat yra gerai surenkami. Tai rodo, kad iš principo finansų politika buvo suformuota gerai, nepaisant visų formų trukdžių ir visų aplinkybių, kurios kaip slibinai buvo apsisukę aplink Lietuvą.
Todėl siūlydamas pritarti šių metų biudžeto korekcijai, kurios, kaip žinote, pagrindiniai motyvai buvo labai aiškiai išdėstyti aiškinamuosiuose raštuose dėl biudžeto korekcijos, ir tai, kad buvo pritarta Seimo narių siūlymams dalį krepšelio palikti ir palikti panaudoti mokyklų mokytojams ir kitoms reikmėms… Korekcija yra laiku, yra pagrįsta, nekeičia balanso pagrindinių proporcijų, taip pat nėra išpuolis prieš šių metų biudžeto pajamas, todėl siūlau visiems pritarti po svarstymo šitam biudžeto koregavimui ir paskirti priėmimo datą kitą savaitę, antradienį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju K. Glaveckui. Gerbiamieji kolegos, yra siūloma pagal Statutą balsuoti už biudžeto pakeitimą lapkričio 27 d., antradienį. Ar yra kokių nors prieštaravimų? Ar galime bendru sutarimu sutarti? Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame, girdžiu. Tada prašom balsuoti.
Už balsavo 61, prieš – 1, susilaikė 1.
Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas. Prašau. Minutėlę.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mes, bijau, kad šioje salėje ministrę, manau, kad ne paskutinį, bet tikrai vieną iš paskutinių kartų matome. Aš manau, kad mūsų sunkiu laikotarpiu mes turėjome iš tikro gerą ministrę. Jos kuklumas toks yra didelis, kad ji net… Aš noriu komiteto vardu ir, manau, daugelio vardu padėkoti šitai nuostabiai ministrei, kuri iš tikro verta didžiausios pagarbos, ir visų žmonių vardu. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju K. Glaveckui. Prisijungiu prie padėkos I. Šimonytei.
13.42 val.
Gerbiamieji kolegos, svarstome kompleksinį darbotvarkės 5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-4460 ir Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-4685. Juos pateiks laikinai einantis sveikatos ministro pareigas R. Šukys. Prašau.
R. ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pateikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Jį sudaro biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinys ir finansinių ataskaitų rinkinys, projektų Nr. XIP-4460 ir Nr. XIP-4685.
2012 m. liepos 16 d. buvo gauta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito išvada ir valstybinio audito ataskaita dėl Privalomojo sveikatos fondo konsoliduotų ataskaitų rinkinio rezultatų. Besąlyginė Valstybės kontrolės nuomonė dėl konsoliduotų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių yra tokia: Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto 2011 m. konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys parodo tikrą ir teisingą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, 2011 m. veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas ir pateiktas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šio rinkinio sudarymą.
Kodėl yra teikiami du projektai? Čia buvo keičiami įstatymai. Tuo metu, kai buvo parengtas mano minėtas biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, vėliau, pakeitus įstatymą, buvo reikalaujama ir buvo pateiktas kitas, iš esmės analogiškas, projektas, t. y. finansinių ataskaitų konsoliduotas rinkinys.
Aš norėčiau pristatyti abu projektus iš karto, nes iš esmės kalbama apie tą patį, apie tuos pačius skaičius. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų likutis 2011 m. pradžioje buvo 571,4 mln. Lt, iš jų praėjusių metų apyvartos lėšos – 20 mln. Lt, praėjusių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų likutis – 426,2 mln. Lt ir 125,2 mln. praėjusių metų rezervas.
Pajamos. Kadangi jūs projektą turite, aš galbūt labai konsoliduotai ir trumpai pristatysiu. 2011 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos sudarė 4,2 mlrd. Lt, gauta 70 mln. Lt viršplaninių pajamų, arba 1,7 % daugiau, nei buvo planuota. Iš jų „Sodros“ administruojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo įmokos sudarė 2,4 mlrd. Lt, arba 101,7 % planuotųjų. „Sodra“ surinko ir pervedė į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą 40,2 mln. Lt įmokų daugiau, nei buvo planuota. Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos įmokos sudarė 55,2 mln. Lt, gauta 20,2 mln. Lt daugiau, nei buvo planuota gauti lėšų, kurias administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gauti visi planuoti asignavimai, tai yra apie 60 % gyventojų, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis, draudimo įmokos. 2011 m. įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį palyginti buvo 1,5 % mažesnė nei 2010 m., tai sudarė grynąja pinigų išraiška 744,7 Lt, o 2011 m. ta suma buvo jau tiktai 733,2 Lt už vieną valstybės draudžiamą asmenį.
Veiklos pajamos sudarė 14 mln. Lt, pirmiausia tai banko palūkanos, taip pat 6,8 mln. Lt buvo gauta už rezervo lėšų laikymą banke. Pažymėtina, kad 2011 m. VLK terminuotų indėlių nebeturėjo, o po jums žinomų Valstybės kontrolės išvadų ir teisėsaugos institucijų atliktų tyrimų savanoriškos asmenų įmokos sudarė 6,3 mln. Lt, tai yra iš esmės daugiausia draudimo įmokos už Rusijos kariškius, pensininkus, už kuriuos moka Rusijos valstybė. Išieškotos ir grąžintos lėšos už žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, – 5,5 mln. Lt, iš jų fizinių ir juridinių asmenų – 4,3 mln., iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų buvo išieškota 1,1 mln. Lt.
Kitos pajamos sudarė 9,3 mln. Lt, iš jų 4 mln. Lt pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų kompensuojamiems vaistams valdymo sutartis tarp Valstybinės ligonių kasos ir vaistų gamintojų atstovo, 3, 8 mln. Lt – iš Europos Sąjungos šalių narių gautos lėšos už Europos Sąjungos piliečių gydymą Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir 1 mln. Lt – pajamos, gautos už kompensuojamųjų vaistų pasus.
Išlaidos. 2011 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos iš viso sudarė 4,4 mlrd. Lt, iš jų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo buvo skirta 277,5 mln. Lt. Išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti sudarė 3 mlrd. 135,5 mln. Lt, iš jų rezervo lėšos – 209,9 mln. Lt. Taigi faktiškai didžioji dalis panaudotų rezervo lėšų buvo panaudota apmokėti už paslaugas balo vertei palaikyti.
Rezervo lėšos taip pat buvo skirtos visų nuo metų pradžios iki birželio mėn. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias buvo atsiskaitoma taikant sumažintą balo vertę, išlaidoms papildomai kompensuoti ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant skatinamąsias… metinės bazinės kainos balo vertės atkūrimui iš dalies. Taip pat buvo skiriama centralizuotiems vaistų pirkimams, reabilitacijos paslaugų apmokėjimui užtikrinti.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų kreditinis įsiskolinimas – 267,6 mln. Lt – persikėlė į 2012 m., o 2011 m. už suteiktas paslaugas buvo atsiskaitoma (reikia atkreipti dėmesį) nepažeidžiant Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 punkto nuostatų, t. y. neviršijant laiko, kuris yra nustatytas, tai yra 30 dienų laikotarpio nuo sąskaitos gavimo dienos. Iš esmės buvo stengiamasi atsiskaityti per dvi, daugiausia tris savaites.
Noriu pabrėžti, kad patvirtintas 2011 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas buvo 163 mln. Lt didesnis nei 2010 m., dėl to išlaidoms už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo skirta 130 mln. Lt daugiau nei 2010 m. Skiriant lėšas prioritetas buvo teikiamas pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugoms bei geriems greitosios medicinos pagalbos darbo rezultatams užtikrinti.
Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti sudarė 652,7 mln. Lt. 2010 m. gruodžio 31 d. kreditorinis įsiskolinimas buvo 67,4 mln. Lt už dalį lapkričio ir gruodžio mėnesiais išduotų vaistų ir medicinos pagalbos priemones. Jeigu palygintume su 2010 m., kreditinis įsiskolinimas tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 31,6 mln. Lt. Vidutinė recepto kaina sudarė 53,3 Lt, palyginti su 2010 m., vidutinė recepto kaina sumažėjo 5,1 %, o iš viso buvo išrašyta 11,6 mln. receptų.
Svarbu pažymėti tai, kad 2011 m. pacientų priemokos, palyginti su 2010 m., sumažėjo 8,4 %. Išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui kompensuoti sudarė 145,6 mln. Lt, iš jų 12,3 mln. Lt rezervo lėšos, skirtos, jau minėjau, paslaugoms, suteiktoms nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gegužės 31 d., išlaidoms papildomai kompensuoti, atsižvelgiant į sumažintą paslaugų bazinę kainų vertę ir atitinkamai atžvelgiant į 2011 m. padidėjusį reabilitacijos paslaugų poreikį. Paslaugų buvo suteikta 90,7 tūkst. asmenų. Palyginti su 2010 m., paslaugų kiekis padidėjo 3,1 %.
Reikia atkreipti dėmesį, kad 2011 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas vaikų reabilitacijai. Išlaidos vaikų reabilitacijai buvo 17,2 %, tai yra 4,4 mln. Lt didesnės nei 2010 m. Išlaidos centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti sudarė 197,9 mln. Lt, iš kurių 54 mln. Lt buvo skirtos rezervo lėšos tam, kad būtų papildomai įsigyta vaistų ir medicinos pagalbos priemonių. Iš viso, jeigu lygintume su 2010 m., 138,1 % šioms reikmėms planuotų išlaidų buvo panaudota.
Ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų planas įvykdytas 99,7 %, išlaidos sudarė 39,5 mln. Lt, tai yra 4,1 % daugiau nei 2010 m. Kreditorinis įsiskolinimas – 37,9 mln. Lt, tai buvo metų pradžioje, o tai yra 2,9 mln. pagal tai, kad tai buvo gruodžio mėnesio sąskaitos, perėjusios į sausio mėnesį.
Reikia pažymėti, kad 2011 m. pabaigoje buvo pradėta einamųjų metų lėšomis atsiskaityti už einamaisiais metais pagamintas ir išduotas ortopedijos technikos priemones. Tai leido pagerinti šių priemonių prieinamumą apdraustiesiems. Tai buvo vykdoma atsižvelgiant į Valstybės kontrolės patikrinimo metu pateiktas išvadas.
Iš privalomojo sveikatos biudžeto finansuojamoms programoms 2011 m. buvo išleista 169,2 mln. Lt. Buvo finansuojamos skubios konsultacijos, pagalbos, žmogaus organų ir audinių transplantavimo, savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios, priklausomybės ligų, prevencinės profilaktinės, Europos Tarybos reglamento įgyvendinimo programos. Lėšos buvo skirtos Stabilizavimo fondui, sveikatos sistemos pertvarkai, kompensacijoms kraujo donorams, vakcinoms įsigyti ir pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą.
Nuo 2011 m. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pradėtos skirti lėšos tuberkuliozei gydyti, perkami septynių pavadinimų vaistai, apmokami ŽIV, AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų laboratoriniai tyrimai, finansuojamos profilaktikos ir kontrolės programų įgyvendinimo priemonės.
Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų, Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų, veiklos išlaidos sudarė 41,5 mln. Lt, tai yra 79,8 % planuotų išlaidų, arba tik 1 % visų Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamų, nors Sveikatos draudimo įstatymas numato, kad galima naudoti iki 2 % nuo pajamų.
2011 m. pabaigoje kasos apyvartos lėšų likutis sudarė 134,1 mln. Lt.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, gal visko neskaitykite, yra keletas klausimų, nes 15 min., skirtų šiems klausimams, jau išnaudojome. Užsirašė paklausti du Seimo nariai. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, mūsų valstybės Konstitucijos 53 straipsnis jums puikiai žinomas, bet priminsiu: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“
Taigi aš apie valstybines gydymo įstaigas. Žmonės kreipiasi ir jie taip sako – kaip jūs taupote pinigus. Žmogus dėl savo problemos ateina pas šeimos gydytoją, jam išrašomas siuntimas pas konsultantą, konsultantas jam skiria tam tikras procedūras. Pavyzdžiui, šildymą, masažą ar dar kokią procedūrą. Pagal Konstitucijos šitą straipsnį ir pagal kalbas, kurios vyko ketverius metus šioje salėje, žmogui tos paslaugos privalo būti teikiamos nemokamai. Tačiau ligoninėse masiškai iš žmogaus imami pinigai. Jam tos paslaugos neteikiamos ir reikalaujama, kad jis mokėtų. Apie skurdą ir visa kita aš nekalbėsiu, iš kur jiems paimti pinigų.
Prašom pasakyti, ar jūsų ta sistema dirba pagal Konstitucijos šitą straipsnį ir teikia valstybinėse įstaigose nemokamas paslaugas, ar yra kažkokie kiti variantai?
R. ŠUKYS. Dėkui už klausimą. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad yra ne tik valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos, todėl atsakomybę čia turbūt turėtų prisiimti ir savivaldybės. Bet traktuokime pagal Konstituciją, kad visos jos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir dar papildomai iš biudžeto.
Kalbant apie tai, ar taupė ministerija, ar taupė Vyriausybė, tai aš norėčiau pasakyti. Nuo 2006 m. privalomojo sveikatos draudimo faktinių išlaidų, ne planų, dinamika: 2006 m. išlaidos buvo 3,4 mlrd., 2007 m. – beveik 4 mlrd., 2008 m. – 4 mlrd. 600 mln., 2009 m., patys krizės metai, – 4 mlrd. 467 mln., 2010 m. – 4 mlrd. 690 mln., 2011 m., apie kuriuos aš dabar kalbu, apie apyskaitą ir ataskaitą konsoliduotųjų, – 4 mlrd. 789 mln. faktinių išlaidų. Todėl kalbėti apie taupymą dirbtinį ar lėšų sulaikymą, ar neskyrimą sveikatos priežiūrai, netgi sunkiausiais metais, negalima ir tai yra nesąžininga. Visa biudžeto dinamika tai rodo. Tai aš norėjau pasakyti apie taupymą.
Jeigu įstaigose gydytojai ar įstaigų vadovai organizuoja darbą netinkamai ir neužtikrina, kad būtų laikomasi priimtų teisės aktų, o teritorinės ligonių kasos galbūt nekontroliuoja ir ne visais atvejais spėja patikrinti ir tinkamai reaguoti į žmonių skundus, tai čia yra darbo organizavimo klausimai. Aš tikiuosi, ateityje dirbant, priimant atitinkamus sprendimus, visiems dirbant realų darbą šitie dalykai bus išgyvendinti. Bet didėjimas lėšų, skiriamų sveikatos apsaugai, yra akivaizdus ir nenuginčijamas. Metai iš metų, nepaisant krizės, darbo organizavimo klausimai, vadovų klausimai, savivaldybių atsakomybė, merų ir administracijos direktorių, aišku, ministerijos vadovų, kiek tai susiję, teritorinių ligonių kasų ir Valstybinės ligonių kasos yra bendra atsakomybė. Toks atsakymas į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, noriu klausti jūsų dėl biudžeto lėšų, skirtų sveikatos priežiūrai mokyklose finansuoti. Jūs pateikėte gana išsamią lentelę, pagal kurią galima traktuoti, kad ne itin smarkiai augo per metus. Noriu klausti. Iš tikrųjų mokyklose sveikatos priežiūrai reikia vis daugiau ir daugiau lėšų, kad noras propaguoti sveiką gyvenimo būdą iš tikrųjų būtų puoselėjamas. Gal išduotumėte paslaptį, kaipgi atrodytų skaičiai 2012 m., jau baigiame tuos metus pragyventi, bet tendencijos 2013 m., kurie paskelbti sveikatingumo metais, sveikatos metais, kai parengta atitinkama programa ir nacionalinis susitarimas dėl sveikatos. Ar kilimo tendencija yra ir ar ji ženkli?
R. ŠUKYS. Aš norėčiau pasakyti, kad jeigu kalbame apie sveikatos apsaugą pačiose mokyklose, kaip yra, tai ar būtų profilaktiniai patikrinimai, ar, kitaip tariant, budinčių sveikatos felčerių, slaugytojų ar psichologų, kaip kartais juos pavadintume, klausimas, kalbame apie finansavimą ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o iš valstybės biudžeto arba Privalomojo sveikatos draudimo fondo per programas. Tai daugeliu atvejų, kai kalbame apie programas, galiu pasakyti, kad iš tiesų… Reikėtų kalbėti, matyt, apie visas programas, nes skaičių atskirai apie mokyklą aš tikrai jums neįvardinsiu ir prognozių dabar nepasakysiu. Čia to ataskaitų rinkinio aš atmintinai, patikėkite, neišmokau.
Galiu pasakyti apskritai apie skatinamąsias programas. Tai yra prie pirminės sveikatos priežiūros priskiriama arba prie visuomenės sveikatos biurų veiklos, per įvairius šaltinius ir įvairios programos yra finansuojamos. Jeigu kalbėtume apie pirminę sveikatos priežiūrą, tai visų lygmenų programiniam skatinamajam finansavimui, įvairių ligų prevencijai, profilaktikai, lyginant su 2010 m., skiriamas nuo visų lėšų pirminei sveikatos priežiūrai dydis yra padidėjęs nuo 18 % iki 24 %, čia neskaičiuojant visų tų prisirašiusių gyventojų, kai yra mokama už prisirašiusius gyventojus.
Konkrečiai dėl jūsų klausimo dėl mokyklų ir įvairių šaltinių man reikėtų, jeigu jus tikrai domina labai tiksliai, surinkti informaciją, raštu būtų duotas atsakymas. Klaidinti nenorėčiau.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Motyvai už, prieš. Už kalba A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties girdėjote gražius skaičius, kuriuos pristatė ministras. Turėkime galvoje, kad tie skaičiai, ypač faktinės išlaidos, skirtos sveikatos apsaugai, didėjo ekonominės krizės metu. Kai valstybės biudžeto deficitas buvo pasiekęs 9 %, kai „Sodros“ biudžetas buvo nesubalansuotas, deficitinis dėl priimtų buvusio Seimo tam tikrų sprendimų, tai sveikatos draudimo biudžetas visais krizės metais augo ir buvo subalansuotas dėl laiku priimtų sprendimų. Dėl ganėtinai skausmingų sprendimų sumažinant balo vertę, dėl Seimo priimtų įstatymų įtraukiant į sveikatos sistemą, draudimo sistemą papildomai apie 200 tūkst. žmonių, kurie arba visai nemokėjo sveikatos draudimo mokesčio, arba mokėjo tik simboliškai, palaipsniui buvo įtraukti žmonės ir dabar moka. Išties paliekame ganėtinai stabilią sistemą. Be abejo, valstybė yra prisiėmusi gana daug įsipareigojimų, tam tikrų funkcijų, kurias pavedė vykdyti Ligonių kasai, Sveikatos apsaugos ministerijai, bet, deja, skyrė nepakankamai lėšų toms funkcijoms vykdyti. Čia ateityje būsimai Vyriausybei, be abejo, reikia įvykdyti savo pažadus, kuriuos jūs aktyviai rėmėte būdami opozicijoje, kad padidintumėte, atstatytumėte balą iki 1 Lt, didinti įmokas už valstybės draudžiamuosius asmenis, ką mes darėme.
Tikrai noriu padėkoti ministrui, pagirti ministeriją ir Ligonių kasą, kad valdant didesnį negu 4 mlrd. biudžetą nebuvo ypatingų skandalų. Sveikatos reikalų komitetas nuosekliai vieną kartą per ketvirtį kontroliavo, vykdė parlamentinę kontrolę, kaip yra surenkamos lėšos, kaip jos paskirstomos. Laiku reagavo ministerija ir Ligonių kasa į komiteto sprendimus, kad ir paskutinis pavyzdys, kai komitetas, matydamas, kad finansinė situacija įstaigose blogėja, rekomendavo…
PIRMININKAS. Pirmininke, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). (Baigiu, baigiu.) …rekomendavo ministerijai paskirstyti viršplanines surinktas lėšas ir tai ministerija padarė. Todėl, kolegos, paliekame sistemą tikrai finansiškai stabilią, rezerve bus apie 300 mln. Lt., todėl ataskaitai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Už kalbėjo A. Matulas, prieš kalba M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Aš pritariu kolegos A. Matulo išsakytoms mintims, kad ministerija išties atliko didelį darbą. Tikrai daug dirbo. Pritariu, kad paliko stabilią finansų sistemą ir t. t., bet supraskime vieną dalyką. Jeigu mes kalbėsime apie finansus kaip sistemą apskritai ir nematysime paprasto žmogaus… Mano klausimas buvo nukreiptas į vieną pusę – kodėl paprastas žmogus, o tokių yra dauguma, turtingieji nesikreipia į valstybines gydymo įstaigas, kodėl jis privalo mokėti papildomai už savo gydymą? Jis sąžiningai mokėjo tuos privalomus sveikatos draudimo mokesčius ir t. t., kodėl jam reikia mokėti? Todėl aš ir kalbu apie tai. Taip, ministerija atliko didelį darbą, taip, finansinė padėtis yra stabili, bet žiūrint per žmogaus prizmę, į jo šeimos biudžetą tai yra tragedija. Žmonės negali eiti gydytis, neturi tam pinigų. Aš nekalbėsiu apie skurdą, apie komunalinius mokesčius ir t. t. Todėl kviečiu kolegas gerai pagalvoti, ar galima pritarti tokiai veiklai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Mečislovui. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar reikia balsuoti? Balsuojame. Prašom balsuoti.
Už balsavo 60, prieš – 4, susilaikė 7. Kaip suprantu, mes balsavome už abu, nes čia kompleksinis, nereikia antro balsavimo. Siūlomi komitetai. Sveikatos reikalų komitetas pagrindinis. Papildomų gal ir nereikia, nes tai yra… Reikia? Klausau pasiūlymų. Ponia V. M. Čigriejienė nori?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetą dar pasiūlykite. Bet aš noriu dėl ko kito pasakyti.
PIRMININKAS. Supratau. Siūlo papildomu Biudžeto ir finansų komitetą. Matau Dangutę. Prašom, Dangute.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Audito komitetą.
PIRMININKAS. Ir Audito komitetą. Supratau. Audito komiteto pirmininkė irgi pritaria, kad Audito komitetas būtų papildomas komitetas. Tai sutariame, kad pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Audito komitetai? Galime sutarti? Sutariame. Siūloma svarstyti gruodžio 13 d. Iki to turi apsvarstyti komitetai. Ne, šiais metais, gerbiamasis Antanai.
Dabar suteikiu žodį V. M. Čigriejienei.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Zasčiurinskai, nereiktų tiek daug purvo pilti medikų atžvilgiu. Sveikatos biudžetas tikrai subalansuotas, mes čia kalbame apie biudžetą, o ne apie tai. Faktas, kad žmonės netikrina savo sveikatos, neskiria jai dėmesio. Yra daug rizikos faktorių. Pirminė sveikatos priežiūra yra prieinama, Mečislovai, tai kodėl jis negali kreiptis dėl pirminės sveikatos priežiūros? Kiekvieno savivaldybių lygmens mes negalime sukontroliuoti. Linkiu jums būnant valdžioje tą padaryti: visiškai kiekvieną gydytoją, kiekvieną slaugytoją, kiekvieną sveikatos priežiūros įstaigą sukontroliuoti ir pagerinti padėtį. Taip, kaip komitetas dirbo kartu su Teritorine ligonių kasa, su Sveikatos apsaugos ministerija, tai tikrai buvo darnus kolektyvas, suprato. Buvo ten žmonių iš pozicijos ir opozicijos, mes padarėme tai, kad ir balas, ir viskas kuo mažiausiai nukentėtų. Linkiu balą pakelti iki vieneto, tada medicina bus gera.
PIRMININKAS. Dėkoju. Suprantu, kad tai buvo replika po balsavimo. Matau, dar atsakomąjį žodį nori tarti M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš neplėtosiu tos temos, tik aš dar kartą, trečią kartą, noriu pasakyti. Jūs supraskite, buvę gydytojai. Aš teigiu tai, ką žmonės sako masiškai. Jeigu žmogus kreipiasi į valstybinę gydymo įstaigą ir jam prirašytos, pavyzdžiui, procedūros, už tai reikalauti pinigų yra nemoralu. O tai yra masinis reiškinys. Kai kalbi su tų ligonių gydytojais arba vyriausiaisiais gydytojais, jie sako: tokie yra nurodymai iš Ligonių kasų, bet jie yra neoficialūs. Paklauskite žmonių, pamatysite, kiek reikalauja mokėti. Tai aš apie tai kalbėjau trečią kartą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame Mečislovui, bet kaip girdėjau repliką per neįjungtą mikrofoną, geriau kitą kartą pateikite pavardes tų žmonių, kurie taip sakė.
14.11 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant svarstyti 1-6 klausimą, noriu perskaityti Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pareiškimą, posėdžio protokolą. „Buvo svarstyta dėl Seimo narių Orintos Leiputės ir Gintauto Mikolaičio prašymų priimti į Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją.“ Nutarta priimti abu mūsų kolegas į šią frakciją. Pasirašė posėdžio pirmininkė, seniūnė I. Šiaulienė.
14.12 val.
Svarstome 1-6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-4982. Pranešėjas – laikinai einantis ministro pareigas D. Jankauskas. Prašom, ministre.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, nutarimo projektu Seimui yra teikiamas tvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo, kaip jau buvo ir paskelbta, biudžeto 2011 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys, susidedantis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 m. biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio.
Paminėsiu aktualiausius 2011 m. „Sodros“ biudžeto vykdymo aspektus. 2011 m. „Sodros“ biudžeto priskaičiuotos pajamos sudarė 11,1 mlrd. Lt, t. y. 623 mln. Lt daugiau nei 2010 m. Didžiausią šių pajamų dalį, 10,5 mlrd., arba 94,2 %, sudarė draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo priskaičiuotos įmokos, kurios, palyginti su 2010 m., didėjo 6,6 %. Šio biudžeto priskaičiuotos išlaidos 2011 m. buvo apie 13,1 mlrd. Lt, ir tai sudaro 1,2 %, arba 159,7 mln. Lt mažiau nei 2010 m.
Priskaičiuotos „Sodros“ biudžeto išlaidos pasiskirstė taip: pensijų socialiniam draudimui 7,668 mlrd. Lt, t. y. 58,4 % visų išlaidų, ir tai yra 8,1 mln. Lt, arba 1 % daugiau nei 2010 m. Dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų taikymo pensijų išlaidų suma, palyginti su 2009 m., buvo mažesnė 547,3 mln. Lt.
Ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 1 mlrd. 448 mln. Lt, t. y. 11 % visų išlaidų. Ir tai yra 274 mln., arba 15,9 % mažiau nei 2010 m.
Nedarbo socialiniam draudimui priskaičiuota 291,3 mln. Lt įmokų, tačiau įvertinus realų poreikį Užimtumo fondui skirtų lėšų suma sudarė 347,6 mln. Lt, arba 2,6 % visų fondo išlaidų. Šios draudimo rūšies išlaidų priskaičiuota 144,2 mln. Lt mažiau nei 2010 m.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui – 44,1 mln. Lt, arba 0,3 % visų išlaidų. Tai yra 900 tūkst. Lt, arba 2,1 % daugiau nei 2010 m.
Į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą pervedamų lėšų suma priskaičiuota beveik 2,5 mlrd. Lt, arba 18,8 % visų išlaidų. Tai yra 172,1 mln. Lt daugiau nei 2010 m.
Į pensijų fondus pervedamų lėšų priskaičiuota 358,9 mln. Lt, t. y. 30,7 mln. Lt daugiau nei 2010 m. Priminsiu, kad kaupiamųjų pensijų įmokų tarifas 2011 m. buvo 2 %.
Grynasis „Sodros“ biudžeto 2011 m. rezultatas yra, be abejo, neigiamas, nes išlaidos viršijo pajamas, tačiau skirtumas, kuris sudarė 1 mlrd. 998 mln. Lt, buvo 635 mln. mažesnis nei planuota metų pradžioje.
Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, apsvarsčiusi 2011 m. „Sodros“ konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, jam pritarė. 2012 m. spalio 31 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 1312 pritarė „Sodros“ 2011 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui ir pateikė jį Seimui, ką aš šiuo metu ir atlieku.
Taip pat „Sodros“ 2011 m. konsoliduotųjų ataskaitų auditą atliko Valstybės kontrolė. Valstybinio audito išvadoje Valstybės kontrolė pareiškė sąlyginę nuomonę dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 m. biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir fondo biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų panaudojimo įstatymo nustatytiems tikslams.
Seimo Teisės departamentas teikiamam nutarimo projektui pastabų neturėjo. Tuo mano pristatymas baigtas.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Klausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis ministre, užimtumui 2011 m. papildomai pervesta 41 mln. Lt daugiau negu surinkta. Prašom pasakyti, iš kokių lėšų ir kokiu pagrindu tai buvo padaryta?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Tai buvo padaryta įstatymo numatytu pagrindu, turiu omeny Socialinio draudimo įstatymą. Į Užimtumo fondą buvo pervedama pagal faktinį poreikį nedarbo draudimo išmokoms mokėti.
PIRMININKAS. Klausia V. Vonžutaitė.
V. VONŽUTAITĖ (DPF). Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kiek 2011 m. „Sodra“ sumokėjo palūkanų už skolintas lėšas?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Svarstymo metu galėsiu patikslinti, nes šiuo metu po ranka informacijos neturiu, bet visas rinkinys, be abejo, yra pateiktas kartu su nutarimo projektu. Jeigu reikia papildomos informacijos, be abejo, galima surasti, bet pačiame rinkinyje ta informacija tikrai yra.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Motyvai už. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“, nes viskas išdėstyta išsamiai. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti? Balsuojame. Prašom balsuoti.
Už – 64, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Matau, kad papildomu siūlomas Audito komitetas. Ar Biudžeto ir finansų komitetas irgi nori? Biudžeto ir finansų komitetas nenori svarstyti. Papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 13 d. Sutariame.
Turėtų būti 1-7 klausimas, bet dar nematau ministro. Gerbiamieji kolegos, aš perskaitysiu keletą pranešimų.
14.20 val.
Informaciniai pranešimai
Pranešimas apie tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimą. „Pranešu, kad Tibeto rėmimo grupė lapkričio 22 d. posėdyje primininku išrinko D. Kuodytę, pavaduotojais – E. Vareikį ir D. Petrulį.“ Prašo įregistruoti.
Taip pat yra gautas kitas pranešimas. „Pranešu, kad Egipto Arabų Respublikos grupės lapkričio 22 d. posėdyje buvo išrinkta pirmininkė M. A. Pavilionienė ir pavaduotojas K. Starkevičius. Grupę sudaro 17 narių.“
Gerbiamieji kolegos, aš gavau protokolus, viską girdėjau, dalyvavau posėdyje. Buvo sutarta, kad visos grupės rinksis 16 val. po posėdžio. Deja, kai kurios grupės… (Balsai salėje) Jūs visada galite prisijungti tiek prie Egipto, tiek prie Tibeto. Nėra problemų. Jeigu nepatiks pirmininkas, galite jį ten nuversti.
Gerbiamasis Kęstuti, nenorite replikos?
K. GLAVECKAS (LSF). Noriu, noriu.
PIRMININKAS. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš maniau, kad jeigu vadovybė pasako kokį nors sprendimą, kuris yra paviešinamas, po to jis nėra keičiamas. Toks precedentas suponuoja situaciją, kad kiekvieną kartą jūsų pasakytas mintis galima kvestionuoti ir, pavyzdžiui, daryti atvirkščiai: vietoj sėdėjimo – stovėti, vietoj gulėjimo – dar ką nors daryti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Sutinku su Kęstučiu. Manau, gerbiamieji kolegos, kiti, kurie įsirašėte į kitas grupes, jeigu jau mes sutarėme veikti kartu, drauge, tai geriausia susirinkti į susirinkimą, kad nebūtų papildomų aistrų. Kviečiu kitus nedaryti taip, kaip padarė patys greičiausi.
14.22 val.
Dabar kviečiu į tribūną… Jau, matau, ministras atvyko. Svarstome darbotvarkės 1-7 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitos patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-4477. Pranešėjas – laikinai einantis pareigas ministras Rimantas Žylius. Prašau, ministre.
R. ŽYLIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiame Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitos patvirtinimo“ projektą. Nutarimo projektu siekiama įgyvendinti Garantinio fondo įstatymo nuostatą, kuria vadovaujantis metinę Garantinio fondo lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu.
Šitam projektui Garantinio fondo tarybos posėdyje yra pritarta. Buvo atliktas minėtos ataskaitos auditas, pateikta nepriklausomo auditoriaus išvada, kuria vadovaujantis ataskaita teisingai atspindi Garantinio fondo pinigų gavimą ir išmokėjimus.
Taigi 2011 m. sausio 1 d. Garantinio fondo lėšų likutį sudarė 67,8 mln. Lt, pajamos ir įplaukos sudarė 22,8 mln. Lt, bendra išlaidų suma – 74, 6 mln. Lt.
Ką norėčiau pabrėžti, į ką norėčiau labai atkreipti dėmesį? Garantinio fondo administravimo išlaidos 2011 m. sudarė šiek tiek mažiau nei 200 tūkst. Lt. Ta suma nuosekliai mažėjo. Priminsiu, kad 2008 m. Garantinio fondo administravimo išlaidos sudarė 800 tūkst. Lt. Gal būtų svarbiau pabrėžti, kad 2011 metai buvo didelių pasikeitimų Garantiniame fonde laikas, ir iš jums išdalintos medžiagos galite pamatyti, kad staigiai po krizės padidėjus bankrotų skaičiui, taigi ir pasipylus dideliam kiekiui prašymų Garantiniam fondui apmokėti bankrutavusių įmonių įsiskolinimus jų darbuotojams, stipriai išaugo Garantinio fondo lėšų poreikis, bet pats Garantinis fondas kurį laiką negalėjo susitvarkyti su tokiu krūvių ir eilėje mes turėjome beveik 20 tūkst. žmonių, laukiančių išmokų. 2011 m. šitos eilės nebebuvo, fondas iš tikrųjų beveik penkis kartus padidino savo efektyvumą ir išmoka šitas išmokas mažiau negu per keturis mėnesius.
Ačiū, tiek pristatymo. Mielai atsakysiu į užduodamus klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mes kartais sulaukiame kairiųjų kritikos, kad nepagiriame jų už gerus darbus, už gerus siekius. Sakykite, ar jūs esate sulaukęs A. Syso pagyrimo už tuos pasiektus efektyvumo rodiklius? Puikiai prisimenu, kaip kadencijos pradžioje ponas Algirdas buvo didžiausias priešininkas ir skeptikas tų jūsų tuomet inicijuojamų Garantinio fondo pertvarkymų, kai reikėjo ir įstatymą šiek tiek keisti, ir vadovybė buvo pakeista.
R. ŽYLIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tuos darbus darome ne tam, kad sulauktume teigiamų vertinimų. Tikrai ne kartą esu… Man Garantinio fondo darbuotojai, vadovai yra minėję, kad gaudavo konstruktyvių pono A. Syso pasiūlymų ir palinkėjimų, ir įvertinimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, na, malonu, kad Garantinio fondo veikla pagerėjo, auditas patikrino, ir viskas gerai. Tačiau pagal jūsų pateiktą medžiagą norėčiau paklausti dėl produktyvumo, kad išaugo penkis kartus. 2009 m. vienas darbuotojas patikrino 76 paraiškas, o 2011 m. vienam darbuotojui teko 405 paraiškos. Tai kiekybė gerai, o kaip kokybė? Ar negrįžo atgal… svarstymą, ar nekilo atitinkamų incidentų? Kaip jums pasisekė pasiekti tokių rezultatų? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Šito Garantinio fondo pertvarka sulaukė… Na, mes ją pertvarkėme pagal vadinamąją apribojimų teorijos koncepciją. Šių metų birželio mėn. apribojimų teorijos pasaulinėje konferencijoje Čikagoje buvo pristatomas kaip vienas iš sėkmingiausių viešojo sektoriaus pertvarkos pavyzdžių.
Ką norėčiau pabrėžti, kas ypač, mano supratimu, svarbu? Tie patys žmonės penkis kartus padidino efektyvumą ir kartu tai nebuvo pakeisti penki žmonės, nusamdyti nauji genijai, kurie tiesiog penkis kartus geriau dirba. Tai buvo tie patys žmonės, kurie dirbo anksčiau. Pertvarkius veiklos procesus, buvo pasiektas tas rezultatas. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad iki šitos reformos šimtas procentų paraiškų, kurias bankroto administratoriai pateikdavo Garantiniam fondui, būdavo grąžinamos kaip netinkamai užpildytos, tai yra nebuvo aišku tuo metu, kaip Garantinis fondas nori gauti tas paraiškas. Kiekvienas tikrindavo savaip ir būdavo nuolatinis susirašinėjimas su bankroto administratoriais. Čia tik vienas iš pavyzdžių, kaip, sutvarkę informacijos pateikimą, sureguliavę taisykles, gauname didžiulį pagerėjimą. Mano supratimu, tai yra pavyzdys, kad valstybinis sektorius, viešasis administravimas turi labai didelį potencialą parodyti daug geresnius rezultatus, negu daro. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar nori klausti M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Mano klausimas irgi pagal teoriją, bet sveiko proto teoriją. Tokios konferencijos dar nebuvo, liberalai lyg ir nebuvo dar jos organizavę. Prašau pasakyti, taigi verslą, kaip sritį, kuruoja Ūkio ministerija, ar ne? Kai verslas bankrutuoja, tada verslas sukelia problemų. Didžioji dauguma tų problemų yra socialinės. Daug metų Garantinis fondas buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos sritis, dabar ji yra Ūkio ministerijos veiklos sritis. Praėjo metai. Mano klausimas toks: kokia jūsų nuomonė, ar štai šitas verslo bankroto ir Garantinio fondo suliejimas į vieną vietą pasiteisino, ar ne Lietuvos žmogaus požiūriu?
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš šitų skaidrių, jeigu pažiūrėsite, akivaizdu, kad pasiteisino. 2010 m. 20 tūkst. žmonių turėjo laukti daugiau kaip pusantrų metų, kad gautų savo išmokas. Šiuo metu išmokų eilės nėra, tai yra kiekviena paraiška, kuri užpildoma, iš karto patenka pas tikrintoją, patikrinama ir per kelis mėnesius išmokama. Efektyvumo prasme pasiteisino neabejotinai.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pats fondas yra ne valstybės fondas, tai yra darbdaviai nuo atlyginimų fondo moka 0,2 % į šitą fondą, tai yra patys darbdaviai sukuria fondą, kuris išmokės, jiems bankrutavus, darbuotojams likusius įsiskolinimus. Mano supratimu, kadangi tai yra darbdavių fondas, jeigu taip pažiūrėtume pagal prigimtį, tai jo vieta Ūkio ministerijos kuravimo srityje yra labai motyvuota. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Motyvai už ir prieš. Už kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad štai, gavus tokią ataskaitą, tikrai yra ta proga, kai reikia pasakyti keletą gerų žodžių ir apie buvusį Ūkio ministerijos ministrą Dainių Kreivį, ir apie dabartinį ministrą, kuris, būdamas viceministru 2009 m., kaip tik kuravo šitą Garantinio fondo sritį. Iš tiesų pateikti skaičiai, rodikliai, kaip pasikeitė Garantinio fondo efektyvumo rodikliai, būtent kad išaugo penkis kartus, yra įspūdingi. Gal mes net nerasime kitos valstybinės institucijos, kuri galėtų parodyti tiek pat kartų pagerėjusius rodiklius. Išties, be minėto penkis kartus išaugusio darbuotojų veiklos produktyvumo, matom, kad išmokų metinės apimtys išaugo beveik keturis kartus, kad žmonių laukimo laikas sutrumpėjo nuo 18 mėn. iki 4 mėn., nes kadencijos pradžioje, manau, ne vienas Seimo narys susidurdavome su lavina žmonių skundų, kad mėnesių mėnesiais laukia tos varganos išmokos. Aš manau, kad šita trumpa ataskaita galėtų būti pateikta kaip pavyzdys kitoms valstybės institucijoms, kad taip pat pateiktų pamatuojamus rodiklius, kaip jie pasikeitė per tam tikrą laiką, ir išties mūsų sprendimai tvirtinant ataskaitas būtų objektyvūs, o ne formalūs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti.
Už – 68, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Ekonomikos komitetas, papildomu, kadangi visą laiką tą klausimą svarstydavo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tai aš manau, kad jūs galėtumėte pasižiūrėti pagal seną patirtį ir išanalizuoti, ar tikrai puikūs rezultatai, ir patvirtinti tai. Ačiū. Sutarėm. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
14.34 val.
Svarstome 1-8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-24. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Kaip ir tradiciškai Seime, pažiūrėję pirmą dieną komitetuose, išsirinkę pirmininkus, kai kurie Seimo nariai susitarė dėl nedidelių pasikeitimų, taip pat prisiekė nauji Seimo nariai, kuriuos mes turime įtraukti į komitetų sudėtis. Kur buvo anksčiau paliktos naujiems vietos, mes siūlome Seimo nutarimo pakeitimus.
PIRMININKAS. Matau, kad klausti niekas nenori. Po pateikimo galime pritarti? Galime.
Svarstymo stadija. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti? Ačiū. Diskusijoje dalyvauti užsirašė du žmonės. Rasa. Rasos aš nematau. P. Gražulis. Ir P. Gražulio nėra. Tada ar galime pritarti po svarstymo? Pritariam po svarstymo.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Ar pritariate 1 straipsniui? (Balsai salėje) Pritarta. 2 straipsniui? Pritarta. 3 straipsniui? Dėl 4 straipsnio pastabų nėra? Nėra. 5 straipsniui? Pritarta. 6 straipsniui? Pritarta. 7 straipsniui? Pritarta. 8 straipsniui? Pritarta. Visam nutarimo projektui galime pritarti bendru sutarimu ar… (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Neklaidinkite manęs. Negalima bendru sutarimu. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 78, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
14.37 val.
1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-29. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Kaip ir buvo aptarta Seniūnų sueigoje, pasiskirstytos kvotos. Frakcijos pateikė kandidatus užimti komitetų pirmininkų ir pavaduotojų vietas. Tas, kas buvo išrinkti, teikiami šiandien nutarimu patvirtinti Seimo posėdyje. Likusieji bus patvirtinti kitą savaitę.
PIRMININKAS. Klausti norinčių nematau. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Siūlau ypatingą skubą. Galime sutarti? (Balsai salėje) Diskusijose yra užsirašęs… (Balsai salėje) Minutėlę! Mes dirbame greičiau, negu kompiuteris jungia. Kviečiu diskutuoti J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nieko nuostabaus, aišku, kad komitetų vadovybės reikalus apsprendžia tie, kurie formuoja valdančiąją koaliciją. Taip yra ir šį kartą, dėl to principo mes, planuodami darbą, opozicijoje didelių priekaištų nereiškiame. Žinoma, visada smagu, kai yra randama galimybė pasitarti, pasižiūrėti, kur viena ar kita frakcija turi kompetentingesnių žmonių, kaip geriausiai išspręsti tą vadovybių suformavimą, kad tai būtų išties naudingiausia Seimo veikloje.
Galima teigiamai paminėti kai kuriuos šiandien siūlomus sprendimus dėl komitetų vadovų, kai, sakykim, į labai svarbias Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas siūlomas buvęs Ministras Pirmininkas, patyręs parlamentaras G. Kirkilas arba į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pareigas V. Bukauskas. Taip pat aš teigiamai paminėčiau D. Mikutienės siūlymą vadovauti sveikatos reikalams ar A. Salamakino – Aplinkos apsaugos komitetui, bet manau, kad valdantieji galėjo rasti labiau patyrusių politikų, kurie galėtų iš karto energingai strategiškai veikti, į kai kuriuos kitus komitetų vadovų postus.
Dar viena pastaba. Valdantieji stengiasi maksimaliai paimti ir pavaduotojų pareigų tuose specializuotuose komitetuose. Ir labai mažai, nors yra penkios pozicijos, o pasiūlė tik vieną – pavaduotoją į Europos reikalų komitetą. Aš manau, kad vis dėlto būtų buvę gerai ir demokratiška, jeigu tokiuose politiškai jautriuose komitetuose kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos ar Kaimo reikalų komitetai būtų palikta didesnė saviraiškos erdvė, t. y. pavaduotojo pareigos opozicinėm frakcijom. Deja, tokia galimybė nepalikta. Opozicinės frakcijos turėjo labai pavyzdingai kiekviena skirti po atstovą į Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojus.
Žinoma, jautriausias klausimas ir jautriausias sprendimas yra siūlymas tvirtinti Audito komiteto pirmininko poziciją. Mes vis dėlto turėjome vilčių, kad bus išlaikytas jau dviejų kadencijų parlamentinės demokratijos pasiekimas, kai šio komiteto vadovo pareigos buvo patikimos Seimo mažumos arba opozicinei frakcijai. Išties mes tikrai būtume galėję pasiūlyti labai kompetentingų asmenų, kurie būtų darbavęsi ne mažiau efektyviai, kaip praėjusioje kadencijoje tikrai energingai šį darbą dirbo L. Graužinienė. Ir iš karto aš čia turėčiau atmesti tuos argumentus, kai sakoma, jog bent pirmaisiais metais dabartiniams valdantiesiems reikia dar audituoti ir sužiūrėti nueinančios Vyriausybės finansinius reikalus. Pabrėžčiau, kad L. Graužinienė labai energingai atliko einamąją kontrolę, ir nėra ką ten papildomai visus metus nagrinėti. Man susidaro įspūdis, kad paskiriant į šias pareigas jauną, pirmą kartą parlamentare tapusią kolegę, valdantieji siekia, kad realios finansų kontrolės per šį komitetą nebūtų. Aš tikrai nelengvai įsivaizduoju, kaip jauna, nepatyrusi Seimo narė imtųsi prižiūrėti tokius politikos vilkus kaip štai atsistojęs J. Olekas, kuris jau suplanavęs kaip nors įdomiai skirstyti krašto apsaugos sistemos lėšas. Dėl to mes dar kartą kviestume valdančiuosius apsigalvoti ir prašysime dėl Audito komiteto pirmininko pareigybės balsuoti atskirai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Replika po balsavimo? Prašom, Dangute.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, negaliu nereaguoti. Gerbiamasis frakcijos seniūne Jurgi Razma, jūsų siūlymas yra aiškiai diskriminacinis. Argi jaunumas yra blogai? Ar moteris irgi yra blogai? Ar tai, kad į mūsų Seimą atėjo daug naujų, jaunų parlamentarų, irgi blogai? Viešpatie, kaip norėčiau, kad mes šito nebūtume girdėję! Aš labai jumis nusivyliau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu kitą kartą kalbėsite ne į temą, išjungsiu mikrofonus. Kalbėkime į temą. J. Razma. Jeigu ne, išjungsiu mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai į temą. Aš nežinau, kaip gerbiamoji Dangutė klausėsi, aš ją pagyriau, ji, atrodo, yra moteris. Aš apie moteris arba gerai, arba nieko ir ne tuo aspektu vertinau Audito komiteto pirmininkę. Prašyčiau atidžiau klausytis.
PIRMININKAS. Trūko tik atsiprašymo, ir būtų viskas sureguliuota. Gerbiamieji, po svarstymo ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Po svarstymo. Priėmimo metu. Ar norite atskirai dar svarstymo metu balsuoti? Ne. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Vienas – už, vienas – prieš. Yra norinčių? Nėra.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galima priimti? Priimtas.
2 straipsnis. Supratau, Konservatorių frakcija reikalauja balsuoti. Vienas – už, vienas – prieš. Prašom. Prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, demokratinės tradicijos kartais yra ne mažiau svarbu negu įstatymai. Ir ne veltui tokioje valstybėje kaip Didžioji Britanija tradicijos laikomos įstatymų pakaitalu. Demokratinė tradicija, kuri čia buvo formuojama, dabar imama griauti. Visos Seimo kontrolės institucijos, komitetai ir komisijos pereitoje kadencijoje buvo opozicijos rankose, ir negerai, kad šitos tradicijos yra atsisakoma. Lygiai taip pat pereitoje kadencijoje buvo laikomasi tokio požiūrio, kad visuose komitetuose opozicija turi turėti savo pavaduotoją. Tikrai buvo galima padaryti, kad pavaduotojų skaičiumi sustiprintume Europos komitetą, bet iš valdančiosios daugumos pavaduotojų. Kituose komitetuose pavaduotojų pozicijas atiduoti būtent opozicijai, kad jų balsas būtų stipresnis ir labiau girdimas. Šita tradicija irgi yra laužoma. Aš matau dvi dideles blogybes.
PIRMININKAS. Dėkoju K. Masiuliui. Už kalbės A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui, gerbiamieji kolegos, iš tiesų tuo klausimu jau kalbėjau, bet kadangi mano kolega profesorius kartojasi ir ne pirmą kartą kartojasi, aš manau, kad aš galiu sau leisti taip pat pasikartoti. Gerbiamieji oponentai ir opozicijos atstovai, skaitykite Statutą, jis reglamentuoja Seimo gyvenimą ir jo tvarką. Jame labai aiškiai parašyta, kas ką privalo užimti. Kai jūs buvote dauguma, pykite, nepykite, jūs dabar bandote labai gražiom demokratinėm spalvom viską nupiešti ir bandote labai gražiai parodyti, kad jūs labai daug leidote, labai klausėte ir įsiklausėte į tai, ką kalbėjo opozicija. Tai yra absoliutus melas, nes buvo važiuojama buldozeriu, nuolatos buvo važiuojama buldozeriu, ir jeigu dėl vienos pozicijos… Pone Dagy, nemosikuokite rankomis. Kai jūs neteisėtai Darbo biržos vadovą atleidote ir trečdalis milijono nuostolių buvo, kodėl tada taip nemosikavote rankomis? Dabar galėtumėte šiek tiek ramiau ir kultūringiau elgtis. Aš noriu pasakyti, kad pagal Statutą pirmininko arba pavaduotojo pareigybė priklauso opozicijai.
Antras dalykas. Pirmuosius dvejus metus bus audituojami prieš tai buvusios Vyriausybės padaryti darbai. Pasikartosiu, ta paniška ir isteriška jūsų reakcija į tai, kad jūs negaunate to pirmininko posto, jau kelia labai daug minčių ir pamąstymų, kokių pirmųjų darbų reikėtų imtis.
Ir trečias dalykas, iš tiesų jūsų frakcijos atstovai per praėjusius ketverius metus mažiausiai lankėsi Audito komiteto posėdžiuose, o ministras E. Masiulis, kuris čia kalbėjo, trejus metus dirbęs tame komitete, nė karto nebuvo posėdyje.
Gerbiamieji kolegos, būkite sąžiningi ir teisingi ir nevarykite Dievo į medį. Man atrodo, kad opozicija gauna tiek, kiek turi gauti. O jeigu dar tokių kalbėjimų būtų, visiškai neetiškų, tokių kaip šį rytą, tai, žinote, vėlgi, kai kitą kartą svarstysite, ką jums duoti, ko neduoti, kur teisės pažeidžiamos, kur nepažeidžiamos, tai visų pirma reikėtų pažiūrėti į veidrodį ir tada pradėti sakyti, kas priklauso, kas nepriklauso, ką jūs turėtumėte užimti, ko jūs neturėtumėte užimti ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jau norėjau jus įspėti. Siūlau balsuoti dėl 2 straipsnio. Prašom. Kas pritaria tam, kad Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto pirmininke patvirtintume Seimo narę J. Vaickienę, balsuoja už, kas mąsto ir mano kitaip, balsuoja kitaip.
Už balsavo 73, prieš – 22, susilaikė 8. 2 straipsnis priimtas.
Repliką po balsavimo R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kuris prieš tai kalbėjo, rinkėjai jau parodė, kad jūsų nuolat sakoma netiesa jų neveikia. Parodė lygiai taip pat ir jūsų, susitraukusių kamputyje, vietą. Bet mano replika ne dėl to. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad praėjusį kartą, kai diskutavome dėl Audito komiteto pirmininko, kolega V. P. Andriukaitis sakė, kad mes pamatysime, kaip aš balsuosiu dėl šios pareigybės salėje. Deja, neturiu galimybės pamatyti, jo nėra.
PIRMININKAS. Malonu, kad viską stebime. Matau P. Gražulį. Tik prašyčiau, jūs dabar jau mokate šitą daryti.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji opozicija, aš manau, tikrai labai logiška, kad šiuo metu į Audito komitetą skiriami tie žmonės, kurie nebuvo valdžioje, o buvo opozicijoje, nes tikrai yra daug įvairių klausimų, kuriuos reikia išsiaiškinti, nustatyti padarytą mūsų valstybei ir finansinį, ir ekonominį broką, ir kas vis dėlto buvo atsakingas dėl neskaidraus lėšų panaudojimo. Manau, dėl to jūs labai nenorite, kad šio komiteto pirmininkas būtų iš opozicijos. Ačiū Seimui, kad balsavo ir pritarė kandidatės į komiteto pirmininkus kandidatūrai.
PIRMININKAS. Ačiū Petrui. Daugiau žodžio nesuteikiu. Svarstome 3 straipsnį. Ar yra pastabų, ar reikia balsuoti? Galime priimti. 4 straipsnis. Nėra pastabų? Priimtas. 5 straipsnis. Pastabų nematau. Priimtas. 6 straipsnis. Pastabų nematau. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Matau I. Degutienę. Ne. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Nematau pastabų. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas. 20 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Už – R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji, tikrai nesiruošiau kalbėti, tačiau išprovokavo J. Razmos kalba. Tikrai nieko blogo nenorėčiau pasakyti, bet buvo pasakyta truputį netiesa apie Audito komitetą. Aš primenu, kad 2004–2008 m. kadencijos Seime Audito komitetui vadovavo A. Skardžius, kuris buvo valdančiosios daugumos atstovas. Aš tada buvau šito komiteto pirmininko pavaduotojas. Todėl sakyti, kad jau yra suformuotos tokios tradicijos, manau, vienoje kadencijoje buvo vienos tradicijos, kitoje – kitos. Dabar vėl grįžtame prie tų tradicijų, kurios buvo.
O dėl patirties ar ne patirties taip pat norėčiau priminti tiems patiems konservatoriams. Jūs pažiūrėkite į savo kolegas, kurie praeitoje kadencijoje, kai tik atėjo į Seimą, tapo komitetų pirmininkais, ir, atrodo, darbas virė, nesugriovė nei Seimo, nei komiteto. Jeigu neklystu, man atrodo, kad V. Stundys vadovavo komitetui ir turbūt buvo irgi pirmą kartą išrinktas. (Balsai salėje) Atsiprašau, bet tikrai buvo iš jūsų kas ir pirmą kartą išrinktas. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš irgi būčiau nekalbėjęs, jeigu vienas jaunas ir gal mažiau patyręs kolega nebūtų čia daug kalbėjęs apie melą ir buldozerius. Iš tikrųjų 2004–2008 m. kadencijoje buvo laikas, kai Audito komitetui vadovavo pozicijos atstovai. Beje, tuo metu Europos Parlamente Lietuvos atvejis kaip sėkmingas ir sektinas pavyzdys buvo pristatomas Biudžeto kontrolės komitete visoms Europos Sąjungos naujosioms valstybėms narėms. Taigi, kolegos, pasakę „a“, sakykime ir „b“.
Penkioliktoji Vyriausybė visą kadenciją dirbo neturėdama jokių baimių dėl to, kad Audito komitetui vadovauja opozicijos atstovas. Jeigu šiandien, formuojant šešioliktąją Vyriausybę, yra tokių baimių, kad parlamentinės kontrolės pagrindinis komitetas gali aktyviai dirbti, aš manau, iš tikrųjų tokių baimių neturėtų būti. O parlamentinės kontrolės komitetas, aš tikiuosi, netaps parlamentinės priedangos komitetu, ko ir norėčiau palinkėti visam mūsų Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū D. Jankauskui. (Balsai salėje) Gal visi nenori kalbėti, bet vis tiek kalbės. Jeigu taip, P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia išsakyta nemažai argumentų. Man atrodo, Statute tikrai nenumatyta, kad būtinai pirmininkas. Gali būti ir pavaduotojas. Seimo valdančioji dauguma nenusižengė Statutui, o konservatoriai, kurie kelia klausimą, kad atseit mes dangstysime valdančiosios daugumos kažkokius nuveiktus darbus… Gerbiamieji, bent šimtą dienų leiskime Vyriausybei normaliai dirbti ir per tą laiką tikrai nieko neprisidirbs. Net jeigu padarys kokių nors klaidų, tai nekritikuojama. Reikėtų iš esmės peržiūrėti valdančiosios daugumos darbus, kaip buvo skirstomi finansai, kaip jie neskaidriai naudojami ir kiek buvo įvairiausių pažeidimų, nes būnant valdančiojoje daugumoje, nors Audito komiteto pirmininkas yra iš opozicijos, bet valdančiųjų yra dauguma, kuri dažnai blokuoja tuos klausimus, jų negalima iškelti į viešumą. Dirbdamas Antikorupcijos komisijoje aš tai akivaizdžiai mačiau. Nepaisant to, kad lyg ir buvo neutralus Antikorupcijos komisijos pirmininkas L. Kernagis, bet faktiškai buvo priverstas tarnauti konservatoriams ir užglaistyti juodus konservatorių darbelius. Kai Antikorupcijos komisijos pirmininku buvo K. Komskis, kai iškėlė „mailiaus“ bylą, konservatoriai staiga jį iš tų pareigų atstatydino. Reikia pažiūrėti į tai, ką jūs ne taip nuveikėte ir ką labai dangstėte.
Aš manau, kad ši komisija bus principinga, todėl jūs labai bijote, kad šio komiteto pirmininkas nebūtų tvirtas, su savo nuostatomis ir kompetentingas žmogus. Norite, kad būtų jūsų žmogus, kuris toliau dangstytų jūsų juodus darbelius.
PIRMININKAS. Ačiū Petrui. Prieš kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji valdantieji, jūs Audito komitete, kaip ir kituose komitetuose, turite aritmetinę balsų persvarą. Neturint komiteto vadovo, jums nebūtų sudėtinga norimus sprendimus priimti. Bet opozicijos atstovas kaip komiteto vadovas suteiktų bent šiokį tokį kontrolės įrankį ir opozicijai. Beje, kai vadovė buvo L. Graužinienė, opozicija iš esmės turėjo ir balsų persvarą tame komitete. Tai buvo jau dvigubos galimybės prižiūrėti mus.
Aš dar kartą turiu apgailestauti, kad dėl jūsų sprendimo dėl Audito komiteto vadovo yra žingsnis atgal plėtojant parlamentinę demokratiją. Taip pat turiu apgailestauti, kad kai kuriuose kituose svarbiuose komitetuose, tokiuose kaip Kaimo reikalų komitete, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, opozicijai nepaliekama pavaduotojų pareigybių. Opozicija galėjo tenkintis, kaip minėjau, mažesniu skaičiumi Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų. Taip būtų padaroma sąžiningiau.
PIRMININKAS. Dėkojame J. Razmai. Už kalbės A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Manau, svarbiausia yra tai, kad šiandieną suformuoti komitetai. Tikiuosi, netrukus bus išrinkti ir patvirtinti pirmininkai ir pavaduotojai. Tai lemia sėkmingą, iš karto gerą Seimo darbą. Su tuo visus ir sveikinu. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Dėkoju Audronei. Prieš kalbės I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų visi labai cituoja Statutą ir aš jį pacituosiu, 46 straipsnį. „Biudžeto ir finansų komiteto ir Audito komiteto pirmininku arba pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas.“ Jūs apsisprendžiate, kad Audito komitetui turi vadovauti šiandieninės valdančiosios daugumos atstovas. Kaip ir Statuto nepažeidžiate, tačiau demokratijos principus pažeidžiate.
Kita. Noriu paklausti. Gerbiamieji valdančiosios daugumos, šiandieninės gausios daugumos, atstovai, ar jūs norite pasakyti, kad anoje kadencijoje, kai L. Graužinienė vadovavo Audito komitetui, buvo neprincipingas komitetas ir L. Graužinienės veikla? Aš, kaip buvusi Seimo Pirmininkė, galiu pasakyti, kad tas komitetas, kuriam vadovavo L. Graužinienė, buvo pats principingiausias ir iš tikrųjų buvo tikra parlamentinė kontrolė. Neimituota, ne savas savam už rankos laikė, tačiau iš tikrųjų principingai buvo kontroliuojamos visos valstybinės institucijos, vyriausybinės institucijos, Seimui pavaldžios institucijos ir pats Seimas. Manau, kaip yra ir kitose Europos Parlamento struktūrose, Lietuva neturėtų eiti kitokiu keliu kaip demokratinio parlamento gyvenimo keliu.
Todėl manau, kad Audito komiteto pirmininkas turi būti vienas iš opozicijos asmenų, nes L. Graužinienė, kaip tuometinės opozicijos atstovė, dirbo puikiai ir puikiai atliko parlamentinę kontrolę. Todėl dabar kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame Irenai. Už kalbės K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tikiuosi, kad Audito komitetas ir šioje kadencijoje principingai vertins valstybės institucijų darbą, atsižvelgs į tuos dalykus pagal L. Graužinienės aukštai iškeltą kartelę tam komitetui. Gaila, kad šį kartą dauguma yra gerokai didesnė, negu buvo praeitoje kadencijoje, bet tikiuosi, kad po kurio laiko galės opozicija tą komitetą galbūt ir susižiūrėti. Aš manau, nepaisant to, ar opozicijai, ar pozicijai priklauso žmogus, Seimo narys, jis turi savo darbą dirbti sąžiningai, aiškiai, jeigu bus kokių nors negerovių, jas turi kelti. Taigi linkiu šitam Seimui tokį darbą ir atlikti.
PIRMININKAS. Dėkoju Kęstučiui. Kalbės paskutinis prieš. Nieko nepadarysi, tokia tvarka, aš primenu grįžusiems į Seimą. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū. Pas mus dabar prieš bus tik trys. Tai kaip čia? Tokia tvarka, deja, yra, ar patinka kam, ar nepatinka. Gerbiamieji kolegos, Statute mes esame apibrėžę minimalius reikalavimus – kaip minimum opozicijos pavaduotojas. Gaila, kad pasigendu V. P. Andriukaičio, mes ne pirmąją kadenciją šitas kontrolės komiteto atidavimo opozicijai tendencijas mėginome tvirtinti. Po truputį tas buvo įtvirtinama. Per daugelį kadencijų vis daugiau ir daugiau kontrolės buvo atiduodama opozicijai suvokiant, kad tai yra bendras reikalas, nes pirmininko vienintelė galia, neturint daugumos komitete, tai yra informacijos surinkimo galia, pateikimo, analizės, klausimų kėlimo galia ir panašiai. O sprendimus vis tiek priima dauguma. Tai ėjome ta linkme ir dabar darome didelį žingsnį atgal. Aš manau, mes tikrai duodame prastą precedentą dėl ateities. Gaila, kad mes tas tradicijas laužome.
Kas mane labai privertė sunerimti? Gerbiamojo P. Gražulio kalba, kad jis mano, kad šitas komitetas turi duoti šimtą dienų be visiškos kontrolės būsimai valdžiai. Aš taip supratau iš jo kalbos. Vadinasi, galima turbūt šitą komiteto formavimą atidėti dar kokį šimtą dienų, nes jis neturės ką veikti, tiesiog nieko nebus daroma per tą laiką. Bet čia toks galbūt truputį sušaržuotas mano pasakymas. Tikrai apgailestauju, kad V. P. Andriukaitis, kuris žadėjo principingai parodyti savo poziciją, dabar nedalyvauja diskusijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju Rimantui. Pasisakymai dėl nutarimo baigti. Prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 68, prieš – 27, susilaikė 5. Nutarimas priimtas.
15.05 val.
Svarstome 1-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektą Nr. XIIP-25. Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Teikiame pakeitimus, susijusius su Seniūnų sueiga. Tai yra pakeitimai, susiję su Socialdemokratų frakcijos deleguojamu atstovu, tai yra A. Butkevičių išbraukiame, įrašome į Seniūnų sueigą A. Mitrulevičių, įrašoma Lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė, kai kurios pareigos yra tikslinamos, kadangi kito.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų neturime. Ar galime pritarti po pateikimo? Siūloma ypatinga skuba. Svarstymo stadija. Yra užsirašiusių kalbėti. Tuoj, minutėlę. Yra užsirašęs N. Puteikis. Aš jo nematau salėje. Daugiau niekas nenori dalyvauti diskusijoje. Ar galime po svarstymo pritarti? Galime.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Pastabų negali būti. Priimta.
Taigi už visą nutarimą keturi – už ir keturi – prieš. Nėra. Tada prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 97, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
15.07 val.
Svarstome darbotvarkės 1-11 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ projektą Nr. XIIP-26. Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kaip ir buvo minėta, tai yra dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo. Siūloma sudaryti Etikos ir procedūrų komisiją iš 15 narių, kaip ir buvo nustatyta Seniūnų sueigoje. Frakcijos pateikė savo pasiūlymus, todėl šiandien galėtume pasitvirtinti Etikos ir procedūrų komisiją, kad galėtume, esant tokiam poreikiui, kreiptis ir išsiaiškinti dėl procedūrų ir etikos.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių klausti yra net aštuoni, tai ir pradėkime. N. Puteikis įsirašė pirmasis. Jo nėra salėje. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pirmasis vicepirmininke, prašau pasakyti, ar jūs, sudarydamas šitą Etikos ir procedūrų komisiją, na, aišku, frakcijos siūlė, manote, kad jeigu P. Gražulis yra šiame sąraše, jūs taip manote kelti Seimo prestižą? Kiek prisimenu Etikos ir procedūrų komisiją, kiekviename posėdyje jis buvo svarstomas. Kaip galima tokį kandidatą siūlyti į Etikos ir procedūrų komisiją? (Balsai salėje) Gėda, tikrai gėda.
V. GAPŠYS (DPF). Jūs puikiai suprantate, kad šioje vietoje yra Seimo statutas. Pagal Seimo statutą frakcijos turi teisę pasiūlyti kandidatus, o nei Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, nei Seimo Pirmininkas negali keisti ir turi gerbti kiekvieną pasiūlytąjį. Tai galima padaryti tik Seimo posėdyje, tai jūs galite balsuodami, kiekvienas Seimo narys gali spręsti dėl tinkamumo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, laikas parodys. Jis dažnai buvo Etikos ir procedūrų komisijoje, gal pasitaisė. Dabar klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai suprantu jūsų misiją, jūs pateikėte frakcijų siūlymus, bet, atlikdamas šitą misiją, galbūt pasiteiravote frakcijos atstovų, ar jų pasiūlyti kandidatai yra patys etiškiausi, patys santūriausi žmonės, kurie niekada nepažeidžia Statuto? Ar gavote iš visų frakcijų, tarp jų ir iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, patikinimą, kad tai yra pats geriausias kandidatas?
V. GAPŠYS (DPF). Jūs puikiai suprantate, kad aš vienas negaliu vertinti kitų žmonių. Visi mes esame Seimo nariai. Kiek teko bendrauti šioje kadencijoje su ponu P. Gražuliu, jeigu dėl jo kyla klausimas, tai tikrai labai kompetentingai atstovauja savo frakcijai Aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisijoje galės dirbti labai kompetentingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti. Ar jums tinka tokia atrankos į Etikos ir procedūrų komisiją tvarka, kokia dabar yra? Dar anoje kadencijoje buvo daug diskusijų, ar nereikia grįžti prie kažkada buvusios nustatytos tvarkos, kad kiekvienas kandidatuojantis į Etikos ir procedūrų komisiją turi būti su tam tikros moralės, kultūros, politiko aukštos kartelės pakėlimu, kad turi atsinešti iš įvairių partijų ir įvairių frakcijų mažiausiai 15 parašų tam, kad galėtų kandidatuoti į Etikos ir procedūrų komisiją? Ar jums neatrodo, kad ta dabartinė tvarka nėra teisinga ir principinga norint, kad Seimo prestižas būtų pakeltas?
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju už klausimą. Puikiai suprantate, kad šiandien stovėdamas čia turiu vadovautis šią dieną galiojančiu Statutu. Kaip jūs puikiai žinote, Seime buvo parengta, darbo grupė dirbo prie viso Seimo statuto paketo pataisų. Tai valdyboje jau šiek tiek diskutavome neformaliai, kad prie tų pataisų paketo reikėtų grįžti. Ir patys puikiai suprantame ne tik šią Statuto vietą, bet ir daugelį kitų, kurias galėtume patobulinti, tai matyti iš veiklos.
Valdyboje buvo neformaliai aptarta, kad mes turėsime tą padaryti, grįžti. Tikiuosi, kad tai bus artimiausiu laiku ir galėsime judėti. Jūsų išreikštos mintys dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos taip pat galės būti ten svarstomos ir galėsime įvertinti, kartu visi nuspręsti, kaip toliau formuoti Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, kaip jūs manote, ar nors vienas konservatorius turėtų moralinę teisę būti šitoje Etikos ir procedūrų komisijoje? Todėl aš ir pasiūliau, ir išbraukiau bent jau pirmininką J. Razmą, ne J. Razmą, J. Razma užregistravo, kad mane išbrauktų. Aš užregistravau, kad pirmininku jokiu būdu, mano manymu, neturėtų teisės būti konservatorius ir ponas V. Stundys. Nes jie visada, visais laikais, taiko dvigubus standartus, jie leidžia sau viską, kito akyje (visada kartoju) mato krislą, o savo akyje ir rąsto nemato. Manau, kad jūs paprašykite konservatorių, kad jie suprastų ir išsibrauktų visai iš Etikos ir procedūrų komisijos, nes jie yra labai neetiški.
V. GAPŠYS (DPF). Kaip suprantate, aš negaliu vertinti nei jūsų atskirai, nei konservatorių atskirai. Todėl aš teikiu tai, ką man pasiūlė frakcijos. Jūs teikiate du pasiūlymus. Aišku, būtų labai gražu, jeigu ir viena, ir kita frakcija atsiimtų tuos pasiūlymus ir greičiau baigtume procedūrą. Bet teisę teikti pasiūlymus jūs turite.
PIRMININKAS. Klausia R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu grįžti prie I. Degutienės, ką sakė. Prisimindamas patirtį žiūriu, kad kažkada buvo 10 ar 9, paskui 12, dabar 15. Kyla klausimas, gal 20 ar 25? Faktiškai jau nebebus ką svarstyti, nes ateityje visi bus komisijoje.
Jūs sakėte, kad svarstėte valdyboje, tai gal būtų galima ir sutarti taip, ar jūs galėtumėte pasižadėti, kad šita tvarka galioja pusę metų ar kiek. Nes tikrai aš manau, kad tas būdas, kada reikėdavo susirinkti parašus ir, kaip I. Degutienė sakė, kad mažiausiai 15. Manau, kad surinkus 20 parašų 7 nariai būtų pats tas Etikos ir procedūrų komisijoje. Mano toks ir klausimas. Gal būtų galima sutarti, kad tikrai tai yra trumpalaikis toks sudarymo būdas ir artimiausiu laiku jį reikia keisti?
V. GAPŠYS (DPF). Dėl 15 galiu pasakyti, kodėl taip nutiko. Mes pasirinkome tokią kvotą, tokį sudėties skaičių, kad būtų atstovaujama kiek įmanoma daugiau frakcijų, t. y. visoms frakcijoms yra atstovaujama, taip pat atiduodama viena vieta Mišriai Seimo narių grupei. Mes formuojame, kad būtų atstovaujama visiems Etikos ir procedūrų komisijoje. Ko nors pasižadėti už Seimą aš negaliu, neturiu tokių galių. Seimo statutas keičiamas balsuojant ir tam balsavimui dėl kiekvienos pataisos reikia 71 Seimo nario balso, todėl mano atveju pažadas būtų šiek tiek viršijantis mano įgaliojimus.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš tik norėjau jūsų paklausti, ar jums yra žinomi motyvai, dėl kurių gerbiamasis J. Razma nori išbraukti P. Gražulį iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos?
V. GAPŠYS (DPF). Man tų motyvų neatskleidė, bet aš manau, kad atskleis jums svarstymo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Matau, kad yra užsirašę. Atsiprašau. Matau, kad I. Degutienė nori repliką pasakyti. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog noriu reaguoti, nes kažkaip P. Gražulis ypatingai myli Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Turbūt nereikia kalbėti apie mūsų frakciją, bet gerbti tuos žmones, tai yra daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie balsavo už Tėvynės sąjungą. Tuo tarpu už „Tvarką ir teisingumą“ balsavo tik 100 tūkst.
Gerbiamasis Petrai, jūs norite ar nenorite, bet reikia mus toleruoti, su mumis mandagiai elgtis, nes mes atstovaujame daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos gyventojų, o jūsų ekscentriškas charakteris eina, kaip aš sakau, matyt, iš vienos kadencijos į kitą. Tik apgailestauju, kad jūsų broliai yra visiškai kitokie nei jūs. Ir vieno susitikimo metu su jūsų broliu jis manęs atsiprašė už jūsų nekorektišką elgesį Seime. Nedarykite gėdos savo broliams kunigams.
PIRMININKAS. Dar matau iš dešinės stovintį B. Bradauską.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis Razma, aš kreipiuosi į tamstą. Kad judėtume į priekį dėl šio klausimo, aš siūlau jums atsiimti jūsų pasiūlymą. Kitokiu atveju mes turėsime palaikyti koalicijos partnerių pasiūlymą ir balsuoti vienaip dėl V. Stundžio. Todėl neįsivelkime į tuos dalykus, atsiimkite. Ir mes paprašysime ir Petro atsiimti, ir labai gražiai pabaigsime šitą klausimą. Kas darosi šioje salėje, aš nesuprantu!
PIRMININKAS. Jau tiek metų Seime, reikia suprasti, kas čia darosi. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, pirmiausia kreipiuosi į P. Gražulį ir prašau jo tikrai atsiimti tą pasiūlymą išbraukti gerbiamąjį V. Stundį. Aš kreipiuosi į gerbiamąjį J. Razmą – nepradėkime tų dalykų. Mūsų frakcija jį siūlo ir mes turime tą teisę. Atsiimkime ir dirbkime normaliai ir tvarkingai.
Aš kreipiuosi, gerbiamoji Irena, aš jūsų labai prašau, nepradėkite su broliais, giminėmis. Aš galėčiau dabar daug pasakyti įvairių pasisakymų apie jūsų vienus ar kitus artimuosius, bet aš to tikrai nedarysiu, todėl nepradėkime to daryti. Dirbkime konstruktyviai, o ne pradėkime aiškintis, kieno brolis ką prieš ką pasakė. Irena, man atrodėte iki šiol solidesnė, ir aš tikiu, kad emocijos jus užvaldė. Dirbkime rimtai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo už, prieš, buvo net trys papildomos replikos, tai balsuojame. Atsiprašau, paskubėjau. Buvo trys kalbėję į temą, bet ne už, prieš. Kalba už J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Kadangi yra ir prieš, tai tikrai turėtų būti žodis ir už. Iš tiesų keista, kad mes bandome svarstyti konkrečias kandidatūras neatsižvelgdami į atsakingų frakcijų pateikimą. Kalbant apie P. Gražulį, tai iš tiesų nuostabą kelia tai, kad ta kandidatūra kai kam netinka. Kyla klausimas, kodėl netinka? Galbūt būtent dėl to, kad visada bando sakyti savo versiją ir savo variantą, galbūt dėl to ir nepatinka, kad turi kitą nuomonę.
Jeigu mes kalbame būtent apie šitą komisiją, tai čia yra Etikos ir procedūrų komisija. Nesuprantu kodėl, sakykim, ponas Petras netiktų dėl procedūrų vertinimo? Čia aiškiai yra apibrėžtos visos procedūros. Tačiau dėl etikos tai yra skirtingų asmenų, skirtingai suprantančių. Bendrąja prasme etika yra gyvensenos ir pasaulio supratimo sąvoka. Ką padarysi, kad ponas Petras gina tradiciškai susiklosčiusią etikos sampratą. Jeigu gerbiamiems krikščionims demokratams tai nepatinka, ką gi, per savo atstovus galės ginti kitą poziciją. Palaikyčiau tą nuomonę: iš tiesų pritarkime pateiktoms kandidatūroms ir vertinkime frakcijų pateikimus. Siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi pateikimo stadijoje yra išliekančios visos pavardės, tarp jų čia viena aptarta, aš manau, kad tikrai negalima balsuoti už tokį nutarimo projektą. Deja, kai kurios frakcijos, man atrodo, neatsakingai pateikė kandidatus. Mes labai atidžiai svarstėme savo siūlomus kandidatus. Taip, ir mes turime žmonių, kurie aštriau pasisako, yra kategoriški, ir tokių nesiūlėme į Etikos ir procedūrų komisiją. Mes siūlėme tokius žmones, kurie niekada nieko neįžeidžia, į visus vienodai objektyviai žiūri, elgiasi etiškai, turi ir tinkamą teisinį išprusimą, ir t. t. Jeigu mes visi norime, kad nebūtų šita komisija toks mechaninis frakcijų atstovavimo rinkinys, o išties būtų tokia institucija, kurios sprendimus visi gerbiame, aš vis dėlto kviečiu nebalsuoti dabar už teikiamą nutarimą, o iki kito karto visiems geriau pagalvoti, kokius žmones deleguoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlau balsuoti. Kas pritaria po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“? Replika bus po balsavimo. Gerai. Petras labai reikalauja dėl vedimo tvarkos.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolegos, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Reikia nusiraminti. Etika yra rimtas dalykas. Čia ne kopūstų dėliojimas žiemai, čia reikia pagalvoti apie kiekvieną žmogų, kuris yra pasiūlytas. Mes turime savo sumetimų, rimtai žiūrime į šitą reikalą. Kolegos, nusiraminkime, nebūkime apimti kažkokio džiugesio ar liūdesio, ar keršto jausmų. Aš manau, tam galima pritarti.
PIRMININKAS. Kadangi balsavimas po pateikimo įvyko, dabar galėsime balsuoti tik dėl tolesnės procedūros. Aš matau, kad po pateikimo už – 69. Jau išjungė. Jūs matėte duomenis, kad prieš – 12, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta.
Dabar yra Liberalų sąjūdžio pasiūlymas padaryti pertrauką. Iki kito posėdžio, aš supratau. Prašom balsuoti.
Už balsavo 41, prieš – 60, susilaikė 9. Balsavo 110 Seimo narių. Pertrauka iki kito posėdžio. Reikėjo vieno trečdalio, kaip reikalauja Statutas. 41 nuo 110 yra daugiau negu trečdalis.
15.24 val.
Svarstome 1-12 klausimą – Seimo 2012 m. lapkričio 27 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Prašom pranešėją V. Gapšį į tribūną.
V. GAPŠYS (DPF). Kaip ir buvo pristatyta Seniūnų sueigoje, siūlome kol kas pasitvirtinti antradienio, lapkričio 27 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę, o dėl ketvirtadienio matysime pagal procedūras, kaip seksis Vyriausybę formuoti, ir pagal klausimų poreikį. Dėl ketvirtadienio posėdžio spręsime kitą savaitę.
Pirmas klausimas – yra numatyta paminėti K. Antanavičiaus 75-ąsias gimimo metines. Tik vienas techninis pasikeitimas bus – vietoje V. P. Andriukaičio nuo Seimo narių kalbės J. Olekas. Tada planuojama pratęsti tai, ką pradėjome šiandien – dėl 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo kai kurių straipsnių, tada planuojami klausimai, susiję su tuo pačiu, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos, Peticijų komisijos, Antikorupcijos komisijos sudėties tvirtinimas, taip pat įstatymo „Dėl susitarimo dėl tarptautinės organizacijos Antikorupcijos akademijos įsteigimo ratifikavimo“ projektas. Taip pat dabar teks, matyt, atidėti klausimą dėl Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo. Buvo planuojama dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, matysime, kaip ten sekasi toliau formuoti, ir spęsime, ar galime tvirtinti, ir po to procedūriniai klausimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, kodėl nėra Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės komisijos formavimo, neįtrauktas?
V. GAPŠYS (DPF). Todėl, kad turime atlikti kai kuriuos formalumus – nustatyti kvotas, sudėtis ir visa kita ir kitą savaitę, jeigu bus visoms procedūroms pasiruošta, kuo greičiau tai įtrauksime ir tokia komisija, bent jau yra neformaliai kol kas planuojama, išliks, dirbs ir darbuosis. Reikia apsispręsti, nes ji nėra iš privalomųjų komisijų sąrašo.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
15.26 val.
Paskutinis darbotvarkės klausimas 1-13 – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną A. V. Patacką.
A. V. PATACKAS (DKF). Pareiškimas.
„Drąsos kelio“ lyderės N. Venckienės ir poros kitų frakcijos narių sprendimas palaikyti Darbo partiją ir balsuoti už premjerą socialdemokratą suskaldė „Drąsos kelio“ sąjūdį, nuvylė, drįstu teigti, didžiąją daugumą „Drąsos kelio“ šalininkų.
Atėjome į viešąjį gyvenimą kaip antisisteminis politinis sambūris, tad, palaikydami bet kokią sisteminę partiją apskritai, o ypač kalbant apie teisingumo dalykus, atsisakome savitumo, išduodame esminius principus.
Neįžvelgti pavojaus Lietuvos valstybingumui, kurį kelia tokie pasaulėžiūros neturintys dariniai kaip Darbo partija, galima tik tada, kai asmeniška yra priešpastatoma tam, kas visuomeniška, kas vadinama bendruoju gėriu.
Jeigu tokių nuostatų bus laikomasi, būsiu priverstas nelaikyti savęs „Drąsos kelio“ frakcijos nariu pilietine ir politine prasme, o jeigu tokios nuostatos įsivyraus, tai ir formaliąja.
Padariau klaidą, kad, prieš įsitraukdamas į „Drąsos kelio“ sąjūdį, neišreikalavau iš jų lyderių aiškiai apibrėžti savo pilietines ir politines pažiūras, tikėdamas, kad tiesos siekis mus pakels virš jų ir suvienys. Deja, taip neįvyko. Tačiau bendrojo gėrio vardan ir toliau ginsiu Klonio gatvės tragedijos aukas, reikalausiu teisingumo. Šūkis, su kuriuo ėjau į rinkimus, – „Už teisybę ir už valstybę“ tebegalioja.
PIRMININKAS. Dėkojame. Paprašysime pareiškimą palikti Sekretoriatui. Kviečiu į tribūną P. Auštrevičių.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mielieji kolegos, leiskite jums perskaityti Lietuvos ir Izraelio tarpparlamentinių ryšių grupės pareiškimą.
„Pastarosiomis savaitėmis su dideliu nerimu stebėjome įvykius Artimųjų Rytų regione vykstant karinių veiksmų eskalavimui. „Hamaz“ grupuotė, tarptautiniu mastu pripažinta kaip teroristinė, inicijavo ir vykdė Izraelio miestų ir gyvenviečių apšaudymą raketomis, nuo kurių žuvo taikių civilių žmonių. Izraelio karinės pajėgos buvo priverstos imtis atsakomųjų veiksmų, kuriais siekta išvengti tolesnių aukų ir konflikto eskalavimo.
Suprasdami kiekvienos valstybės teisę gintis, reiškiame tikėjimą, kad preventyvus Izraelio atsakas sulaikys grupuotę „Hamaz“ nuo tolesnių veiksmų.
Tarpparlamentinės grupės vardu reiškiame užuojautą nekaltoms aukoms iš abiejų pusių ir visokeriopai remiame tarptautinius diplomatinius veiksmus užtikrinant stabilią taiką regione.
Šių metų lapkričio 22 d. grupės nariai, susitikę su Izraelio garbės konsulu Lietuvoje profesoriumi daktaru Vladu Bumeliu, išklausė informaciją apie padėtį regione ir išreiškė tvirtą paramą Izraelio pozicijai, garantuojant savo žmonių gyvybę ir saugumą.“
Dėkoju už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame Petrui.
Gerbiamieji kolegos, baigiant posėdį prašome užsiregistruoti. Kol vyks registracija, noriu priminti: kaip sutarėme, dabar renkasi tarpparlamentinės draugystės grupės. Perskaitysiu keletą pranešimų. Jungtinės Kinijos grupės susirinkimas salės kairėje, turbūt nuo manęs, nežinau. (Balsai salėje) Azerbaidžano – salės kairėje, Ukrainos, čia kas 10 minučių parašyta, salės kairėje. Baltarusijos grupė renkasi prie įėjimo į salę, parašyta kairėje, t. y. dešinėje turbūt. Turkijos grupė ten pat. Pasinaudosiu teise pranešti, kad Rumunijos grupė renkasi čia, tribūnoje. (Balsai salėje) Minutėlę! Tuo pat suteiksiu, matau. Gerbiamieji, visus matau. Pirmiausia kalba A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, akivaizdu, kad padaryta klaida. Kaip galima susirinkti 16 val. ir atstovauti darbo grupėms, jeigu esi įsirašęs į 10–11 grupių? Kiti žmonės, mačiau, įsirašę į 20 grupių. Kaip galima vienu metu dalyvauti visuose pasitarimuose? Todėl dabar nešiojami lapai, kuriuose siūloma pasirašyti, kad neva įvyko posėdis ir išrinkti pirmininkai. Jūs tiesiog sudarėte sąlygas klastoti dokumentus. Geriau, kaip buvo anksčiau, – pretendentai į tarpparlamentinių grupių pirmininkus kviečia atskirai į kokią nors vietą atskiru laiku, bet ne posėdžių metu. Tada jau bent įmanoma dalyvauti. Dabar jūs patarkite man – aš užsirašiau į 12 grupių, kaip man 16 val. persiplėšti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai, siūlau eiti į labiausiai mylimą ar norimą grupę. Nereikia kaltinti čia posėdžio pirmininko, nes aš neužsirašiau į 12 grupių.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar galima?
PIRMININKAS. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir kolegos, aš norėčiau pasiūlyti, kad Tarpparlamentinių ryšių su Vokietija grupės susirinkimas įvyktų kito posėdžio pietų pertraukos metu.
PIRMININKAS. P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Aš norėčiau paprašyti čekų grupės, kurios jūs nepaminėjote, kad rinktųsi čia, gale. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal tie kolegos, kurie jau pretenduoja į grupių vadovus, prie šoninio mikrofono prieikite ir pasakykite kryptį, kur judėti Seimo nariams. Dabar Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Pone pirmininke, kreipiuosi į Tarpparlamentinės grupės su Gruzija narius ir prašau susirinkti prie tribūnos, nes 20 d. buvo numatytas šios dienos posėdis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojam. Dešinysis mikrofonas – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Ačiū. Kaip ir buvo planuota, Vakarų Balkanų grupės pasitarimas kitą antradienį 14.30 val. salėje, per pietų pertrauką. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Vakarų Balkanų grupė, kas yra užsirašę, kitą antradienį. D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, armėnų grupė renkasi štai čia, prie šio mikrofono.
PIRMININKAS. Seime armėnų nėra, armėnų draugystės grupė turbūt. Žinau, kad yra kitų tautybių, bet armėnų nėra. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Albanų grupė renkasi čia, prie šito stulpo, prie durų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Mečislovai, albanų Seime irgi nėra. Centrinis mikrofonas. Minutėlę, įjungsiu mikrofoną.
M. MACKEVIČ (LLRAF). Grupė draugystės su Lenkija, prašom čia, prie šito mikrofono.
PIRMININKAS. Dėkojam. Matau dar dešinėje V. Gapšį.
V. GAPŠYS (DPF). Rusijos, Ukrainos ir JAV prašyčiau perkelti į kitą dieną, antradienį, nes labai daug kur bus dubliuojamasi, labai daug žmonių ten užsirašė ir tiesiog nespės vaikščioti į grupes. Perkeliam į antradienį.
PIRMININKAS. Aš tik pakartoju. Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos…
V. GAPŠYS (DPF). Ir Ukrainos.
PIRMININKAS. Ir Ukrainos grupės posėdžiaus antradienį. Dar nori V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Aš nepretenduoju į Taivanio grupės pirmininkus, bet buvau vienas iš iniciatorių. Žinau, kad yra du sąrašai. Buvo planuota kitą antradienį 14.45 val. Prašyčiau iš tikrųjų…
PIRMININKAS. Yra du Taivanio grupės sąrašai, kitą antradienį 14.45 val. Ačiū. Kairės centras. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Kanados grupė irgi antradienį 15 val. štai čia.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prašom. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė renkasi kitą antradienį, 27 d., 14.15 val. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Š. Birutis. Prašom.
Š. BIRUTIS (DPF). Tarpparlamentinių ryšių su Indijos Respublika grupė, dabar buvo paskelbta, kad čia, tai kur nors toje vietoje, čia.
PIRMININKAS. Supratau. Eikite prie Šarūno ir susitarsite. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tada reikia susitarti viduje, nes pirmasis vicepirmininkas paprašė, kad Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos grupė renkasi antradienį. Viskas jau? Ar jau visi? V. Kamblevičių matau dar norintį pasakyti. (Šurmulys salėje)
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aū! Mielieji kolegos, iš tikrųjų aš nesuprantu, čia nėra tvarkos, kas ką daro…. Kiekvienas, kuris nori būti pirmininku, jaučiasi pirmininku, parašo kiekvienam nariui, kuris yra pasirašęs, kurią dieną, kuri vieta, ir baigsis tas turgus.
PIRMININKAS. Ačiū, Vytautai. Dar matau J. Sabatauską. Norite kalbėti ar jau viskas? Nori.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie nori būti Tarpparlamentinių ryšių grupėje su Kazachstano Respublika, prašom rinktis prie stiklinės sienos. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame J. Sabatauskui. (K. Glaveckas: „…Kinijos grupė – K. Glaveckas pirmininkas, I. Šiaulienė pavaduotoja ir A. Bilotaitė… būk geras…“) Visus paskelbsime antradienį. (K. Glaveckas: „Gerai…“) Kazachstano grupė renkasi salės gale. (Šurmulys salėje) Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, nedarykite triukšmo ir tada visi viską girdėsite. Prašom.
Š. BIRUTIS (DPF). Dar kartą kartoju, kad su Indijos Respublika grupė dabar renkasi čia, kur sėdi D. Mikutienė. Visi matote? Ateikite.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi jau visi, kas norėjo, galėjo pasakyti, dabar skelbiu posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcja; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.