LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 3
STENOGRAMA
2012 m. lapkričio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. GEDVILAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį posėdį. Registruojamės. Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
Tęsiame popietinį mūsų posėdį. Darbotvarkėje ypatingų pokyčių nėra. Yra išbrauktas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“, nes reikia laukti priesaikos, ten truputį kažkas keisis.
15.05 val.
Taigi pirmasis popietinis klausimas 2-1 – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4793. Pranešėjas – D. Jankauskas. Prašom, kolega. Socialinių reikalų ir darbo ministras.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF*). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimui yra teikiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo ratifikavimo“ projektas, kaip ir buvo skelbta. Priėmus šį teisės aktą Lietuvos Respublikoje bus atliktos visos reikalingos teisinės procedūros tam, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo, kuris buvo pasirašytas 2012 m. gegužės 16 d. Vilniuje, įsigaliotų. Susitarimo tikslas yra išvengti stažo, kuris įgytas buvusios SSRS teritorijoje, dvigubo įskaitymo, kai stažas gali būti įskaitomas tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai ir Latvijai tapus Europos Sąjungos narėmis, buvo pradėta tiesiogiai taikyti Europos Sąjungos reglamentai dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, o reglamentuose yra draudžiama skirti kelias pensijas už vieną ir tą patį draudimo laikotarpį, tačiau nenumatoma, kaip turi būti įskaitomas darbo stažas, įgytas buvusios SSRS teritorijoje, jei už tokį stažą pensija gali būti paskirta keliose valstybėse narėse.
Pagrindinės susitarimo nuostatos numato, kad buvusios SSRS draudimo stažą įskaito tik ta valstybė, pagal kurios teisės aktus įgytas draudimo stažas yra ilgesnis. Jeigu draudimo stažo, įgyto Lietuvos ir Latvijos teritorijoje, trukmė vienoda, tokiu atveju stažą įskaito valstybė, pagal kurios teisės aktą asmuo buvo apdraustas vėliausiai. Perskaičiuojant paskirtą pensiją, skiriant pensiją iš naujo arba skiriant naujos rūšies pensiją, arba asmeniui persikėlus gyventi iš vienos valstybės į kitą, kompetentinga valstybė, kuri įskaito buvusios SSRS draudimo stažą, nesikeis.
Papildomai noriu informuoti, kad analogiškas susitarimas dar 2007 m. rugpjūčio 24 d. buvo pasirašytas su Estijos Respublika. Jis įsigaliojo 2008 m. spalio 1 d. O dėl pateikto projekto yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, pagal kurią pastabų Teisės departamentas neturi. Toks pristatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju D. Jankauskui už įstatymo projekto pristatymą. Taigi, gerbiamieji kolegos, klausimai. Pirmasis klausia S. Bucevičius. Ir vienintelis.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, o jau dabar mes turime tik su Latvija ir Estija, ar dar yra likusios, su kuriomis sutarties neratifikavome? Apie kokį tokių žmonių Latvijoje ir Lietuvoje po susitarimo dėl draudimo stažo skaičių kalbama?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Pagal dvišales sutartis ir Europos Sąjungos reglamentus Latvijoje yra mokama pensija 1213 gavėjų, Estijoje – 141 gavėjui.
Apie dvišales sutartis galiu pasakyti tiek, kad šiuo metu Lietuvoje galioja ir taikomos dvišalės sutartys socialinės apsaugos srityje su Baltarusija, Rusija, Ukraina, Kanada ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Pastaroji tik dėl pensijų persiuntimo į užsienį. Dar 2011 m. pradėtos derybos su Moldova dėl sutarties dėl pensinio aprūpinimo. Vyko keli derybų etapai, paskutinis derybų etapas planuojamas kitų metų II ketvirtyje.
Taip pat yra baigiamos derybos su Rusija dėl naujos redakcijos sutarties dėl pensinio aprūpinimo, pagrįstos pro rata principu. Ketvirtasis derybų etapas vyko 2011 m. gruodžio pabaigoje Maskvoje. Šalys sutarė esant reikalui surengti dar vieną derybų etapą. Šiuo metu su Rusija galioja susitarimas dėl pensinio aprūpinimo, pagrįstas teritoriniu principu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už ir prieš nėra. Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 11 d. Kokių būtų pasiūlymų dėl svarstymo datos ir dėl komitetų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Taip. Taigi pirmojo klausimo pateikimą baigėme.
15.10 val.
2 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4821. Pranešėjas – E. Masiulis, susisiekimo ministras. (Balsai salėje) Nesvarbu, lep negirdėjau.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji Seimo nariai, teikiame jums nutarimo projektą. Europos Sąjungos valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos bendro Europos dangaus reglamentais, turi imtis visų būtinų priemonių, kad ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 4 d. būtų sukurti funkciniai oro erdvės blokai. Pagal minėtus reglamentus funkciniai oro erdvės blokai diegiami bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis, yra veiklos vykdymo reikalavimais pagrįsti oro erdvės blokai, sudaryti nepaisant valstybių sienų. Oro navigacijos paslaugų ir kitų susijusių funkcijų teikimas funkciniuose oro erdvės blokuose pagerina oro erdvės organizavimą, sumažina oro navigacijos paslaugų fragmentaciją, užtikrina reikalaujamą bendro Europos dangaus oro eismo valdymo tinklo pajėgumą ir veiksmingumą, išlaiko aukštą saugos lygį ir pagerina bendrą oro transporto sistemos veikimą bei sumažina poveikį aplinkai. Tai yra aukštutinės oro erdvės optimizavimas atsižvelgiant į oro eismo srautus, struktūrą ir neatsižvelgiant į valstybių sienas.
Siekiant Baltijos regione sukurti funkcinį oro erdvės bloką, šių metų liepos 17 d. Vilniuje buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo. Sutartis apima funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo, saugumo ir gynybos, oro navigacijos ir kitų paslaugų teikimo, rinkliavų nustatymo, Baltijos funkcinio oro erdvės bloko valdymo struktūrų ir kitus aspektus.
Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ši sutartis yra ratifikuotina. Todėl Lietuvos Respublikos Seimui yra teikiamas svarstyti Susisiekimo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo ratifikavimo“ projektas.
Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiami lydintieji įstatymų projektai. Šių projektų tikslas – sudaryti teisines sąlygas, kad Lietuvos Respublikos oro erdvė galėtų tapti funkcinio oro erdvės bloko dalimi, kaip numatyta minėtuose bendro Europos dangaus reglamentuose.
Taigi, iš tikrųjų tai nėra tik teorinė sutartis, yra jau nudirbta labai daug darbų, padaryti praktiniai veiksmai, pasirašyti susitarimai tarp Lenkijos ir Lietuvos oro navigacijos įmonių. Vyksta nuolatinis darbų koordinavimas. Šios sutarties ratifikavimas leistų pačiu artimiausiu metu turėti bendrą oro erdvės kontrolę ir vykdyti oro erdvės kontrolę kartu su Lenkija optimizuojant, kaip jau minėjau, tiek civilinių orlaivių aptarnavimą, tiek ir bendradarbiavimą tarp oro navigacijos įmonių.
PIRMININKAS. Dėkoju E. Masiuliui. Aš taip supratau, gerbiamasis ministre, kad jūs pristatėte ir kitą lydintįjį, aš tik nepranešiau. Norėčiau pranešti kolegoms, kad buvo pristatytas ir Aviacijos įstatymo 13 straipsnio papildymo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas XIP-4820 klausimas.
Taigi, norinčių paklausti nėra. Už ir prieš nėra. Dėkoju, ministre. Galime pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui ir lydinčiajam įstatymo projektui bendru sutarimu? Galime. Nėra kitų? Nėra.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Europos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 11 d.
Kitų pastabų dėl komitetų ir dėl datos nėra. Ačiū. Taigi, pritarta po pateikimo.
15.14 val.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4822. Pranešėjas – A. Ažubalis, užsienio reikalų ministras. Nėra. Kaip suprantu, pateiks viceministras. Pateikimas.
E. IGNATAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pavaduoju užsienio reikalų ministrą, kuris šiuo metu yra Briuselyje, Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje. Noriu pristatyti įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektą.
Susitarimas pasirašytas šių metų gegužės 11 d. Briuselyje. Tas susitarimas yra pirmieji Europos Sąjungos ir Irako sutartiniai santykiai. Šiuo susitarimu reglamentuojami klausimai nuo politinio dialogo iki prekybos, bendradarbiavimo reguliavimo srityje, paramos vystymuisi. Šiuo susitarimu siekiama stiprinti politinį dialogą tarp Europos Sąjungos ir Irako. Be abejo, tai svarbus susitarimas ir pačiam Irakui, ir Europos Sąjungai, tačiau jis atvers naujas galimybes ir Lietuvai, kuri taip pat pastaruoju metu domisi bendradarbiavimu su šia valstybe ir dėl santykių tarptautinėse organizacijose, taip pat dėl verslo interesų.
Šiais metais Irake lankėsi Lietuvos ūkio viceministras ir mūsų verslo delegacija, išreikštas Irako Vyriausybės interesas dėl mūsų verslo dalyvavimo Irako infrastruktūros plėtroje. Taigi, šiame susitarime esančios nuostatos dėl palankesnio prekybos reguliavimo, manau, taip pat padės ir mūsų verslui. Tai būtų tiek. Kviečiu paremti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju užsienio reikalų viceministrui E. Ignatavičiui. Norinčių paklausti nėra. Nuomonės už ir prieš. Taigi, bendru sutarimu galime pritarti įstatymo projektui, taip? Dėkoju, viceministre, už klausimo pristatymą. Yra pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 11 d. Kokių būtų pasiūlymų dėl komiteto ir svarstymo datos? Nėra. Bendru sutarimu galima pritarti?
Taigi, gerbiamasis viceministre, kitas darbotvarkės klausimas, kurį jūs pristatysite, 2-4, taip?
E. IGNATAVIČIUS. Taip.
15.17 val.
PIRMININKAS. Įstatymo „Dėl Špicbergeno salyno sutarties ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4898. Prašom.
E. IGNATAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo įstatymo projektu siekiama ratifikuoti Špicbergeno salyno sutartį, pasirašytą 1920 metais. Šiuo metu sutarties šalimis yra 38 valstybės. Šios sutarties esmė, kad ji pripažįsta visišką ir absoliutų Norvegijos suverenitetą Špicbergeno salynui, dabar vadinamam Svalbardo salynu.
Kas, manau, aktualu mums, kad ši sutartis taip pat nustato, kad sutarties šalių laivams ir subjektams suteikiamos lygios žvejybos ir medžioklės teisės salyno teritorijoje, taip pat teisė verstis bet kokiu jūrų, pramonės, kasybos ir prekybos verslu. Šių šalių laivams ir prekėms netaikomi jokie mokesčiai ar apribojimai, taip pat suteikiamos teisės į naudingąsias iškasenas salyne. Lietuvos interesams tai yra svarbi sutartis, nes jau susidūrėme su atvejais, kai mūsų laivai, patekę į šio salyno ribas, buvo sulaikomi, iš jų reikalaujama baudų. Taigi, ratifikavus šią sutartį, jai įsigaliojus tokių atvejų ateityje išvengsime. Siūlau pritarti šiai sutarčiai.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui E. Ignatavičiui už klausimo pristatymą. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Prašau. L. Talmontas.
L. TALMONT (MSNG). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, praėjo daugiau kaip 20 metų, kai buvo įkurta Lietuvos Respublika. Kodėl iki šiol nebuvo ratifikuota šita sutartis, o dabar norim ją ratifikuoti?
E. IGNATAVIČIUS. Kaip jau minėjau, šios sutarties ratifikavimas yra susijęs su aiškiais mūsų interesais laivybos srityje. Kai susidūrėme su atvejais, kad mūsų laivai… Atsirado interesų jiems įplaukti į to salyno ribas ir jie susidūrė su kliūtimis, kurios neegzistuotų ratifikavus šią sutartį, todėl ir buvo iškeltas klausimas dėl šios sutarties ratifikavimo. Taigi, kai atsirado interesas ten užsiimti žvejybos veikla, atsirado ir būtinybė ratifikuoti šitą sutartį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių klausti daugiau nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra.
Po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti? Po pateikimo šiam įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Užsienio reikalų komitetas. Daugiau pasiūlymų dėl komitetų nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 11 dieną. Dėl datos taip pat nėra kitų pasiūlymų.
15.20 val.
2-5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos personalo nario šeimos narių teisės dirbti mokamą darbą ratifikavimo“ projektas. Pranešėjas – gerbiamasis E. Ignatavičius. Prašom. Pateikimas.
E. IGNATAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame ratifikuoti šių metų kovo 6 d. pasirašytą Lietuvos ir Izraelio susitarimą dėl diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos personalo nario šeimos narių teisės dirbti mokamą darbą. Šiuo susitarimu būtų palengvintos procedūros ir sudaromos platesnės galimybės diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos personalo nario šeimos nariams įsidarbinti priimančiojoje valstybėje. Šiame susitarime numatyta leidimų dirbti išdavimo tvarka. Išduodant šiems asmenims leidimą dirbti, netaikomos darbo rinkos kvotos ar testas. Izraelio atveju toks susitarimas yra svarbus, tokį susitarimą taip pat turime su JAV, nes šiose valstybėse, ypač Izraelyje, yra sudėtingos įsidarbinimo sąlygos, ir mūsų diplomatų šeimų nariams, kurie nori tęsti savo profesinę karjerą, nori dirbti, iki šiol to padaryti nepavyko. Kviečiu pritarti šiam susitarimui.
PIRMININKAS. Dėkoju už įstatymo projekto pristatymą. Klausimų nėra. Nuomonių už, prieš nėra.
Dėl viso įstatymo projekto. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Kitų nuomonių nėra. Taigi po pateikimo pritarta šiam įstatymo projektui. Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomo komiteto kaip ir nereikia. Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 11 dieną.
Dėkoju gerbiamajam E. Ignatavičiui už visų įstatymų projektų pristatymą.
Pagal darbotvarkę mes labai greitai judame į priekį. Lyg ir reikėtų pertraukėlės. Nežinau, ar mūsų pranešėjas gerbiamasis V. Gapšys pasiruošęs pristatyti du klausimus: Seimo nutarimą dėl Etikos ir procedūrų komisijos ir komitetų? (Balsai salėje) Ar reikia daryti pertrauką? Ne, ne jūsų klausiu. Galime techniškai nepasiruošus… Vytauto Gapšio, pranešėjo, paprašysim.
V. GAPŠYS (DPF). Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos reikėtų daryti pertrauką, nes kai kurios frakcijos nepateikė savo pasiūlymų į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kaip tai numato Statutas ir ką mes buvome pasakę, tai yra Seimo statutas numato, kad raštišku teikimu turi būti pateikta Seimo Pirmininkui. (Balsai salėje) Sekretoriatas turėtų patikrinti, kurios nepaskelbė. Tiesiog turėsime fiziškai tai padaryti ketvirtadienį. Prašau pertraukos iki ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pertraukos iki kito posėdžio, nes techniškai Violeta dar turi patikrinti, pasižiūrėti, kas padavė, kas nepadavė. Tiesiog paskelbsime, kada mes turėsime tuos duomenis. Dėl pertraukos iki kito posėdžio… (Balsai salėje) Nereikia. Iš karto. Gerai.
Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“. Vytautai!
V. GAPŠYS (DPF). Komitetų sudėtis yra parengta, tik, kiek žinau, dabar fiziškai turi būti užregistruota tai, ką mes sutarėme Seniūnų sueigoje.
PIRMININKAS. 20 min. pertrauka.
V. GAPŠYS (DPF). 20 min. pertraukos užtektų.
PIRMININKAS. Vytautai, gal tada kitos savaitės darbotvarkę? Vytautai, galime kitos savaitės darbotvarkę? Taip. Galima.
Grįžtame prie darbotvarkės ir pristatome kitos savaitės darbotvarkę. (Balsai salėje) Atsiprašau, ketvirtadienio darbotvarkė. (Balsai salėje) Taip, gerbiamasis premjere, girdime jus visada.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes norėjome išgirsti, kurios frakcijos nepateikė atstovų į Etikos ir procedūrų komisiją.
Antras dalykas, iškilo klausimas, kas trukdo normaliai organizuoti darbą? Ar pirmasis vicepirmininkas užsiėmęs kitais darbais? Kodėl nėra laiku pateikta dokumentų?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, mes žinome jūsų aštrumą. Tiesiog įvertinkite fizines galimybes. Dabar yra… (Balsai salėje) Buvo numatyta pertrauka, mes padarysime 20 min. pertrauką ir viskas bus išaiškinta, pateikta. Manau, kad jūs šiandien galėsite… (Balsai salėje)
15.25 val.
Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją į tribūną pristatyti lapkričio 22 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkę.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame darbotvarkės projektą. Pirmiausia numatyta tai, ko negalėjome padaryti dėl techninių priežasčių, t. y. Seimo narių prisaikdinimas nuo 10 val. Taip pat numatytos procedūros, susijusios su Ministro Pirmininko kandidatūra, 2012 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas ir Seimo nutarimai „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“, taip pat 2011 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektas, 2011 m. Garantinio fondo lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitos patvirtinimo projektas. Taip pat numatytas Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas ir Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Kalbama apie Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką ir pavaduotoją. Jeigu bus galimybė kitus tvirtinti, taip pat padarysime, bet čia jau priklauso ir nuo komitetų, kaip jie greitai išsirinks. Taip pat savaitės, prasidedančios lapkričio 26 d., plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas ir Seimo narių pareiškimai. Tokia yra numatoma darbotvarkė.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielasis pranešėjau, spalio 14 d. įvyko patariamasis referendumas. Iš tikrųjų mes, atrodo, turime priimtą akivaizdų sprendimą – 62,68 % pasisakė už tai, todėl klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per mėnesį turėtų būti svarstomas Seime. Tai yra jau Seimo statuto nuostata. Prašom pasakyti, kada šis klausimas numatomas įtraukti į darbotvarkę ir kodėl vis dėlto jo dar nematau ketvirtadienį?
V. GAPŠYS (DPF). Aš tikiuosi, kad jeigu tik bus fizinės galimybės, mes tai padarysime ir ketvirtadienį, bet reikia turėti omenyje, kad mes neturime Seimo komitetų ir įvairiausių valdymo organų, kuriuos norime tiesiog sudėlioti. Jūs puikiai suprantate, kad galėjo ir praėjusios kadencijos Seimas tai padaryti pagal Referendumo įstatymo nuostatas. Deja, to nepadarė. Man labai gaila, teks padaryti mums. Atsakomybę prisiimsime, tik leiskite fiziškai parengti taip, kad būtų visi patenkinti.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia kolega L. Balsys. Gerbiamasis kolega, jūs tikriausiai ne iš savo vietos kalbate. Iš savo vietos. Tuomet prieikite prie šoninio mikrofono, kažkas atsitiko.
L. BALSYS (MSNG). Neišjungta buvo kolegės. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, aš norėjau tiesiog paklausti, kaip jūs konkrečiai planuojate, ar valdyboje svarstysite, nes iš tikrųjų vieno mėnesio terminas po referendumo jau yra praėjęs. Tai yra savotiškas pažeidimas, kaip aš įsivaizduoju, įstatymo, gal net ir Konstitucijos. Aš siūlyčiau įtraukti skubos tvarka ir padaryti prioritetinį, ar darbo grupę kurti, ar ką nors.
V. GAPŠYS (DPF). Taip, mes iš tikrųjų tai suprantame kaip vieną iš prioritetinių dalykų, kuriuos reikės išspręsti, tačiau nesinori vien formaliai viso to darbo atlikti, nes formaliai surengus diskusiją galima sakyti, kad būtų įvykdyta. Todėl vargu ar sprendimas surengti referendumą vien tam, kad po to Seime būtų surengta diskusija, ką nors tenkintų. Todėl mes norime į tai pažiūrėti labai rimtai ir parinkti tokią formą, kuri būtų priimtina referendumo organizatoriams, derinsime su referendumo organizatoriais ir ieškosime būdų, kaip pasiekti bendrą rezultatą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs papildyti norite? Gerai. Papildykite.
L. BALSYS (MSNG). Aš manau, kad Referendumo įstatymas aiškiai pasako, kad Seimas turi svarstyti, kaip įgyvendinti referendumo sprendimą, o ne rengti diskusijas, kurios niekur neveda. Jūs, kaip Pirmininko pavaduotojas, tai suvokiate, suprantate?
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji teisininkai irgi pateikė tris variantus, kaip gali būti įgyvendintas. Vienas iš jų yra diskusija, jo aš asmeniškai nesiūlau, bet dėl to mes ir sakome, kad leiskite naujam Seimui šiek tiek pasirengti tam, kad rezultatas būtų tenkinantis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis vicepirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už ir prieš nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu kito karto darbotvarkei? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Balsuojame. Kas už kito plenarinio posėdžio darbotvarkę, o jis vyks lapkričio 22 d., ketvirtadienį, prašom balsuoti. Yra pageidavimas balsuoti.
Dėkoju. Už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Kito posėdžio darbotvarkei yra pritarta.
15.32 val.
Dabar kitas darbotvarkės klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ projektas. Mes jau turime nutarimo projektą ir pertraukos tikrai daryti nereikės. V. P. Andriukaitis – dėl vedimo tvarkos. Prašom, Vyteni.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Kolega L. Balsys iškėlė teisingai klausimą, jis turbūt turėtų atsispindėti ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės 1.10 punkte, tai yra savaitės, prasidedančios lapkričio 26 d., plenarinių posėdžių darbotvarkių tvirtinimas. Tada ketvirtadienį, ko gero, kitai savaitei bus galima pateikti šį klausimą ir jį būtinai reikia pateikti. Čia ne diskusija, tikrai diskusija reikalinga tik dėl teisės aktų, šiaip reikia apsispręsti ir priimti teisės aktus. Bet tai gali būti kaip tik pagal tos savaitės darbotvarkę, nes aš palaikau tą iniciatyvą.
PIRMININKAS. Tiesiog mes Seniūnų sueigoje galėsime priimti tokį sprendimą. Taip, Vyteni? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, yra parengtas nutarimas, kurio Nr. XIIP-16 „Dėl komitetų sudėties patvirtinimo“. Tai V. Gapšį taip pat kviečiu į tribūną. Šiandien jau diskutavome Seniūnų sueigoje, atrodo, radome konsensusą, visiems kaip ir…
V. GAPŠYS (DPF). Jums yra teikiamas nutarimas ir aš įsivaizduoju skaityti man viso teksto turbūt nereikia?
PIRMININKAS. Nereikia.
V. GAPŠYS (DPF). Jis nėra padalintas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kompiuteriuose galima pažiūrėti, yra įvesta, kad nedarytume pertraukos, jeigu reikia, aišku, mes galime padaryti pertrauką, bet mes Seniūnų sueigoje gana gražiai sutarėme.
V. GAPŠYS (DPF). Prašo perskaityti. Perskaitau, kad nebūtų po to nesusipratimų.
PIRMININKAS. Klausykite.
V. GAPŠYS (DPF). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Nariai: L. Balsys, A. Bilotaitė, A. Dudėnas, V. Mazuronis, R. Paliukas, A. Salamakinas, P. Saudargas, A. Stancikienė, D. Ulickas. Viena vieta dar neužimta dėl to, kad ketvirtadienį prisieks Seimo nariai ir juos įtrauksime lygiai taip pat.
Seimo Audito komitetas: E. Masiulis, A. Nesteckis, D. Jankauskas, N. Puteikis, V. Saulis, J. Vaickienė, Z. Žvikienė.
Biudžeto ir finansų komitetas: K. Bartkevičius, B. Bradauskas, I. Degutienė, P. Gylys, K. Glaveckas, R. Kupčinskas, R. Markauskas, P. Narkevičius, A. Palionis, J. Razma, A. Sysas, R. Tamašunienė, V. Vonžutaitė.
Seimo Ekonomikos komitetas: K. Daukšys, S. Dmitrijev, D. Kreivys, A. Kubilius, A. Mockus, R. Sinkevičius, A. Skardžius, R. Šimašius, V. Uspaskich, B. Vėsaitė, J. Veselka, R. Žilinskas.
Europos reikalų komitetas: V. Aleknaitė-Abramikienė, V. P. Andriukaitis, P. Auštrevičius, A. Ažubalis, L. Balsys, Š. Birutis, V. Filipovičienė, P. Gylys, B. Juodka, G. Kirkilas, A. Kubilius, K. Masiulis, A. Mazuronis, D. Petrulis, J. Požela, M. A. Pavilionienė, V. Simulik, G. Steponavičius, E. Vareikis, V. Vonžutaitė, M. Zasčiurinskas, E. Zingeris, Z. Žvikienė.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas: M. Bastys, V. Fiodorovas, S. Jovaiša, I. Šiaulienė, D. Teišerskytė, O. Valiukevičiūtė, P. Žeimys.
Kaimo reikalų komitetas: S. Bucevičius, P. Čimbaras, E. Gentvilas, E. Jonyla, V. Kamblevičius, J. Kondrotas, B. Pauža, K. Starkevičius, A. Vidžiūnas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas: R. Ačas, A. Anušauskas, G. Jakavonis, R. Juknevičienė, A. Kašėta, M. Mackevič, J. Olekas, D. Petrošius, E. Šablinskas, V. Vasiliauskas.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas: R. J. Dagys, L. Graužinienė, L. Kazlavickas, V. A. Matulevičius, K. Miškinienė, R. Popovienė, G. Purvaneckienė, J. Kvetkovskij, J. J. Varkala, M. Zasčiurinskas.
Sveikatos reikalų komitetas: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Matulas, D. Mikutienė, A. Monkauskaitė, J. Požela ir vienas dar yra neprisiekęs.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas: V. Baltraitienė, R. Baškienė, L. Dmitrijeva, A. Dumčius, V. Juozapaitis, J. Narkevič, A. V. Patackas, M. A. Pavilionienė, A. Pitrėnienė, G. Steponavičius, V. Stundys, E. Žakaris, vienas neprisiekęs.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas: V. Aleknaitė-Abramikienė, J. Bernatonis, V. Gapšys, V. Gailius, A. Paulauskas, J. Sabatauskas, S. Šedbaras, N. Venckienė, R. Žemaitaitis.
Užsienio reikalų komitetas: P. Auštrevičius, V. P. Andriukaitis, A. Ažubalis, Š. Birutis, B. Juodka, K. Masiulis, V. Mazuronis, V. Simulik, S. Ursul, E. Zingeris.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: V. Bukauskas, P. Gražulis, V. Kravčionok, V. V. Margevičienė, A. Mitrulevičius, M. Petrauskienė, D. Petrulis, V. Skarbalius, A. Strelčiūnas, P. Urbšys.
Žmogaus teisių komitetas: M. Adomėnas, G. Kirkilas, D. Kuodytė, R. Sargūnas, R. Šalašavečiūtė, L. Talmont, E. Vareikis.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis vicepirmininke už komitetų pristatymą. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
V. GAPŠYS (DPF). Sistema neveikia, negali paklausti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų klausimas susijęs, ko gero, tiesiogiai su jūsų frakcijos deleguotais atstovais, turiu galvoje Biudžeto ir finansų. Nežinau, kaip kitiems, bet man šiek keistoka, kai į Biudžeto ir finansų komitetą frakcija siūlo žmogų, kuris nebaigęs teisinių ginčų būtent dėl tam tikrų pinigų kilmės. Nežinau, ar frakcija tikrai rimtai žiūri į šį labai svarbų komitetą siūlydama ponią V. Vonžutaitę komiteto nare.
V. GAPŠYS (DPF). Žiūrime labai rimtai, todėl siunčiame dar du papildomai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis V. A. Matulevičius. Ruošiasi K. Masiulis.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). „Drąsos kelio“ frakcija turi viso labo 7 narius ir net du iš jų įrašyti į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą, tarp jų esu ir aš. Aš pasakiau, kad šiame komitete nepageidauju dirbti ir išreiškiau prašymą mane skirti į Žmogaus teisių komitetą.
V. GAPŠYS (DPF). Seimo posėdyje buvo patvirtintos kvotos į komitetus, deja, kartais būna, kad mažosioms frakcijoms nesusidėlioja taip, kaip nori. Kiekviename Seime yra taip, kad žmonės ne visada gauna tuos komitetus, kurie jiems yra visai priimtini. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, manau, yra vienas iš svarbesnių, todėl aš įsivaizduoju, kad didesnis frakcijos atstovavimas yra lygiai taip pat geras dalykas. O ateityje, jeigu bus galimybės pakeisti, manau, su mielu noru tai padarysime ir pakeisime, jeigu tik susidarys tokios techninės galimybės. Nes puikiai suprantate, kad yra kvotos ir yra pasidalinimas, ir frakcijos reiškia pageidavimus. Kartais taip išeina. Labai atsiprašau, bet…
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Masiulis, ruošiasi P. Gražulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal galėtumėte nurodyti, kurie iš komisijos narių bus jūsų koalicijos siūlomi į pirmininkus?
V. GAPŠYS (DPF). Bus sušaukta Seniūnų sueiga, kaip ir priklauso pagal Statutą, ir kvotos bus pasidalintos. Šiandien klausimas yra ne šitas. Tai yra kito klausimo dalykas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Gražulis, ruošiasi R. Šimašius.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau paklausti. O. Valiukevičiūtė buvo užsirašiusi į Žmogaus teisių komitetą, bet frakcijos prašymu ji sutiko pereiti į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Dabar atsitiko taip, kad ji nė vieno komiteto negavo. Jūs žadėjote vėliau padėlioti. Aš dabar žiūriu, mums išdalinta medžiaga ir 13-ta vieta Švietimo, mokslo ir kultūros komitete yra visiškai laisva, tuščia. Kam ji pažadėta, gal tada galima O. Valiukevičiūtę įrašyti į šį komitetą?
V. GAPŠYS (DPF). Tos tuščios vietos yra tik todėl, kad dar yra neprisiekę keturi Seimo nariai, jie prisieks ketvirtadienį. Tam, kad komitetai galėtų pradėti dirbti, sudėtis tvirtinti, mes jų neįrašėme. Bet ketvirtadienį mes vėl turėsime keisti. Čia yra kita kvota. Mes buvome apkalbėję su O. Valiukevičiūte, kad mes ją teikiame į Informacinės visuomenės plėtros komitetą, ir sakėme, kad po to, kai bus paskirti ministrai, dar gali būti tam tikri persiskirstymai ir tada galėsime kalbėti, galbūt ir Darbo partijos frakcijos sąskaita perkelti į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. To pažado mes nepamirštame, tiesiog dabar jo realizuoti neįmanoma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jau ne kartą buvo klausimų apie tradiciškai opozicinius komitetus ir pirmininkus, bet aš labai norėčiau, kad jūs, nesiremdamas į tai, kad viskas bus Statuto numatyta tvarka, nes turbūt ir taip savaime aišku, kad turi būti Statuto numatyta tvarka, bet galbūt galima kažkiek pasiremti parlamentine ir tam tikra prasme gal net konstitucine tradicija? Pasakykite, ar bus tęsiama ta tradicija ir ar valdančioji dauguma numato, tarkime, kad Audito komiteto vadovas bus opozicijos deleguotas atstovas? Ar numatote čia viską pakeisti, sulaužyti ir į tradiciją nusispjauti?
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis teisininke, žinote, kad kartais vienas atvejis dar nesako, kad tai yra tradicija. Ir papročiui susiformuoti tarptautinės teisės prasme reikia šiek tiek daugiau negu vieno precedento. Aš nežinau, ar jūs taip kalbate specialiai, bandydamas išprovokuoti, tačiau aš galiu pasakyti, kad šiandien klausimas yra tik apie sudėtis. Dėl kvotų ir komitetų pirmininkams, ir pavaduotojams turėsime tartis Seniūnų sueigoje ir po to ateiti toliau atlikti visas reikiamas procedūras pagal Statutą. Todėl šis klausimas nesusijęs su šiandien mano teikiamu projektu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis vicepirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių prieš, už nėra. Taigi po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu. Dėl vedimo tvarkos B. Bradauskas. Prašom, Broniau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji dešinieji, kreipiuosi į jūsų flangą. Stebiuosi, kiek yra jūsų žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, bet nebaigusių vidurinio mokslo! Pone Anušauskai, atsiprašykite moters, kurią jūs ką tik įžeidėte. Ar jūs manote, kad jums nereikėtų to padaryti?
PIRMININKAS. Čia tikriausiai ne ta tematika. Šiek tiek pasireplikuosime. Gerai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš nelabai supratau, ką turėjo galvoje mūsų gerbiamasis kolega, man sunku į ją įlįsti. Šiuo atveju aš kalbėjau apie žmones (jų yra keli), kurie nebaigę teisminių ginčų. Kaip tai pasibaigs, aš nežinau, bet kalbėjau apie frakcijų atsakomybę skiriant žmones į konkrečius komitetus. Šiuo atveju kalbėjau apie Biudžeto ir finansų komitetą. Ką tai bendro turi su išsilavinimu, nesupratau. Gal paaiškins?
PIRMININKAS. Gal, gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Šiek tiek kita tematika. Aš siūlau priimti ypatingos skubos tvarka, nes mes norėtume toliau tęsti darbus ir rytoj atlikti tam tikrus darbus, kuriuos mes privalome atlikti. E. Masiulis užsirašė kalbėti. Prašom, Eligijau, į tribūną.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, tikrai noriu pasveikinti, kad sparčiai judame į priekį, artimiausiu metu komitetai bus sudaryti ir prasidės normalus parlamento darbas. Nesutikčiau su ponu V. Gapšiu, kai jis sako, kad komiteto sudėtis nėra susijusi su pavaduotojais ir pirmininkais. Būtent iš tos sudėties ir bus renkami pirmininkai ir pavaduotojai. Sąsajos yra tiesioginės.
Aš tik, kolegos, norėčiau pasakyti, kad, be jokios abejonės, turi būti laikomasi Statuto. Kalbant apie Audito komiteto pirmininką, aš pats nepretenduoju į Audito komiteto pirmininko postą, nors esu šio komiteto narys, vis dėlto manau, kad tai, ką praėjusioje kadencijoje buvo padariusi tuometinė dauguma ir suteikusi galimybę būtent Darbo partijos atstovei poniai L. Graužinienei būti komiteto pirmininke, tikrai nuo to tik pagerėjo Audito komiteto darbo kokybė. Todėl nereikėtų čia ko nors baimintis, nereikėtų elgtis kaip nors kitaip, nei buvo elgiamasi pereitoje kadencijoje. Kažkoks bandymas pasislėpti už Statuto iš karto sukelia abejonių, kad kas nors bus daroma ne taip ir kad bus trukdoma prieiti prie informacijos iš vienos ar kitos ministerijos. Aš kviesčiau šiandien tik patvirtinti komitetų sudėtis, kartu paraginti valdančiąją daugumą Audito komiteto pirmininko poziciją suteikti mažumai.
PIRMININKAS. Dėkoju Eligijui už išsakytą nuomonę. Taigi, gerbiamieji kolegos, priėmimas po svarstymo. Nuomonės už, prieš nėra.
Taigi priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio už, prieš nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. Dėl 2 straipsnio kokių būtų nuomonių? Nėra. Už, prieš taip pat nėra. Dėl 3 straipsnio norinčių kalbėti už, prieš nėra. Bendru sutarimu galime pritarti?
Dėl 4 straipsnio nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. Dėl 5 straipsnio kokių būtų nuomonių? Už, prieš nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. Dėl 6 straipsnio už, prieš norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. Dėl 7 straipsnio už, prieš nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. Dėl 8 straipsnio už, prieš nėra. Bendru sutarimu pritariame. Dėl 9 straipsnio už, prieš nėra. Pritariame bendru sutarimu. (Balsas salėje) Prieš? Tai jūs kalbėkite tada prieš 9 straipsnį. Jūs užsirašykite kitą kartą, jeigu norėsite kalbėti, gerai? Mes dabar nežinome. Jūs gal šį kartą susilaikykite, o kitą kartą būtinai užsirašykite, tada mes žinosime iš anksto. Gerai? Susitariame.
Dėl 9 straipsnio už, prieš nėra. Dėl 10 straipsnio už, prieš nėra. Dėl 11 straipsnio už, prieš nėra. Dėl 12 straipsnio už, prieš nėra. Dėl 13 straipsnio už, prieš nėra. Dėl 14 straipsnio už, prieš nėra. Dėl 15 straipsnio už, prieš nėra. Dėl 16 straipsnio taip pat už, prieš nėra. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti už, prieš yra. Už – A. Mazuronis. Prašom, Andriau.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, iš tiesų norėtųsi padėkoti už labai gerai subalansuotą komitetų sudėtį, už labai gerai, tiksliai ir pagal kompetenciją sudėliotas komitetų sudėtis.
Tikrai negaliu praleisti progos nereplikavęs prieš tai kalbėjusiam susisiekimo ministrui E. Masiuliui, kuris Audito komiteto sudėtyje yra beveik dveji su puse metų ir dar nebuvo nė viename posėdyje. Lygiai taip pat kaip mažiausiai Audito komiteto posėdžius lankanti frakcija šiandien yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Kažkodėl paskutinius trejus metus tos meilės ir noro dirbti Audito komitete visiškai nebuvo. Ir dabar, kai sakoma, kodėl neduodate Audito komiteto, todėl, kad bijote, pasakysiu sąžiningai: bijome, kad ir ateityje lygiai taip pat nedirbsite, ir valstybės lėšų ir turto panaudojimas liks visiškai be priežiūros ir be kontrolės. O to daryti mes šiandien negalime.
Antras dalykas, ką susisiekimo ministras šneka apie statutinius reikalavimus. Gerbiamasis ministre, perskaitykite Statutą, kuriame labai aiškiai parašyta, kad opozicijai priklauso Audito komiteto pirmininkas arba pavaduotojas. Yra „arba“. Pavaduotojas, kaip ir priklauso pagal Statutą, tikrai atiteks opozicijos atstovui. Nėra visiškai jokio prieštaravimo statutiniams reikalavimams, nėra jokio prieštaravimo elementariai logikai ir bent jau mažiausiam sąžiningumui prieštaravimo šioje vietoje tikrai nėra. Todėl visus raginu ramia sąžine balsuoti už tokią komitetų sudėtį, kuri yra pateikta, nes tai yra, mano galva, šiandien pati optimaliausia komitetų sudėtis.
PIRMININKAS. Dėkojame A. Mazuroniui. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Prieštaravimų, be abejo, galima nematyti Statutui, bet aš manau, kad yra prieštaravimas demokratinėms tradicijoms. Jos ne visos yra surašytos Statute. Kontroliuojančių institucijų, šiuo atveju Seimo struktūrų vadovų pareigos, be abejonės, gali ir turi būti opozicijos rankose, kaip ir buvo iki šiol.
Aš norėjau kalbėti ir kitu klausimu. Aš manau, kad kai kurios frakcijos, šiuo atveju ir Darbo frakcija, labai neatsakingai žiūri į tam tikrų narių skyrimą. Pavyzdžiui, į Žmogaus teisių komitetą įrašytas R. Sargūnas. Atsiprašau, bet į Žmogaus teisių komitetą įrašytas žmogus, kuris dalį savo biografijos slėpė, yra įvardijamas kaip žmogus, kuris galimai turėjo kažkokius neaiškius saitus su sovietiniu saugumu. Mes tų visų aplinkybių nežinome, jis šito nedeklaravo, ir Darbo partijos frakcijos jis yra įrašytas atstovu į Žmogaus teisių komitetą. Manyčiau, kad šiuo atveju frakcija elgiasi neatsakingai, netgi ne tai, kad neatsakingai. Žmogaus teisių komiteto kontrolei, aš galiu suprasti, kodėl įrašytas, priklauso ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris pagal mūsų priimtą įstatymą viešina KGB dokumentus. Ar bus norima sustabdyti KGB dokumentų viešinimą? Manyčiau, kad dabartiniam dokumentui, bent jau tam tikroms jo dalims, tikrai negalima pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Taigi nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš esu už šį dokumentą, išskyrus tai, ką, atrodo, paminėjo P. Gražulis. Yra rezervuotos vietos būsimiems Seimo nariams, kurie, kalbėkime teoriškai ir juridiškai, gali ir neprisiekti, gali ir nebūti Seimo nariais. Kitas dalykas, jeigu jie ir prisieks, jie nebūtinai pasakys taip, kaip šiuo metu yra pasakę savo partijų kolegoms. Todėl, jeigu šiandien yra 135 Seimo nariai, kurie turi visas tautos atstovo teises, jie turi turėti teisę realizuoti savo teises, o ne rezervuoti savo teisių sąskaita teisės tiems, kurie dar nėra prisiekę. Todėl aš manau, kad reikia atsižvelgti į P. Gražulio pasiūlymą, ir jeigu ponia O. Valiukevičiūtė nori būti Žmogaus teisių komitete, jai turi būti suteikta tokia teisė. Atsiprašau, V. Matulevičius nori būti, O. Valiukevičiūtė kažkur kitur nori būti. Šiandien Lietuvos Respublikoje yra 135 Seimo nariai. Gal jūs norite jau rezervuoti teises ir tiems, kurie bus išrinkti Zarasų–Visagino ar Biržų–Kupiškio rinkimų apygardose? Aš siūlau taip nesielgti su Seimo nario teises turinčiais asmenimis ir valdančiajai koalicijai galvoti apie tuos, kurie dar ateis arba neateis. Aš prašau neniekinti tų kolegų, kurie šiandien turi teisę užsirašyti ten, kur yra laisvos vietos.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, keletas motyvų. Pirmas. Kol nėra aišku, kad valdančioji koalicija eina demokratijos keliu, tai yra atiduoda, kaip ir buvo anoje kadencijoje, Seimo Audito komitetą opozicijai, tol mes negalime tvirtinti komitetų sudėties. Aš noriu išgirsti tos pačios L. Graužinienės nuomonę, kaip įtakingos Darbo partijos narės, ką ji mano ketverius metus būdama opozicijos atstove Audito komitete, kodėl taip elgiamasi šios valdančiosios koalicijos, ko bijoma ir kodėl žengiamas žingsnis atgal nesiekiant didesnės demokratijos mūsų valstybėje.
Antras motyvas, jį išdėstė A. Anušauskas. Iš tikrųjų didelė valstybės kompromitacija, jeigu Žmogaus teisių komitete, kuris kontroliuoja Genocido centrą, būtų R. Sargūnas, KGB rezervo kapitonas.
Ir dar vienas dalykas. Kol neaiškūs kitų komitetų pirmininkai, aš, pavyzdžiui, nustebau pamačiusi naują Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėtį, matydama socialdemokratų deleguojamus du atstovus, kurie iki šiol nieko bendro neturėjo su nacionaliniu saugumu, nebent tik tai, kad Gariūnai buvo nacionalinio saugumo, ar kaip ten vadinosi, reikšmę turinti struktūra Lietuvoje. Iš tikrųjų kyla klausimas, kas vadovaus tokiai svarbiai Seimo struktūrai?
Taigi kol nėra tų atsakymų, aš manau, kad mes neturėtume skubėti ir netvirtinti sudėties, kol nebus aiškūs derybų… ir pokalbiai valdyboje, Seniūnų sueigoje, kol nebus aiškūs sprendimai dėl mano minėtų svarbių klausimų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petras dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Kol nepatvirtinome komitetų, noriu informuoti, kad yra susikeista vietomis. G. Kirkilas eina į Visuomenės informavimo komitetą, o O. Valiukevičiūtė grįžta į Žmogaus teisių komitetą. Tai yra tarpusavio susitarimas. Užfiksuokite ir tada ši problema bus išspręsta. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Pakartokite, Petrai, jeigu taip greitai keičiamės. G. Kirkilas keičiasi su O. Valiukevičiūte? Tai kur dabar O. Valiukevičiūtė?
P. GRAŽULIS (TTF). Ji dirbs Žmogaus teisių komitete, o G. Kirkilas – Visuomenės informavimo komitete. (Balsai salėje) G. Kirkilas – Informacinės visuomenės plėtros komitete, O. Valiukevičiūtė – Žmogaus teisių komitete.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar Seimas sutinka dėl šitų pakeitimų? Tiesiog du parlamentarai susitarė. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galim, taip? Nėra prieštaravimų? Labai ačiū. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tam tikruose komitetuose yra specialūs reikalavimai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – yra reikalavimas turėti slaptumą. Šiuo atveju yra toks statutinis reikalavimas. Ar naujieji siūlomi nariai į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą turi tuos slaptumus? Aš keliu klausimą ne šiaip sau, nes pagal kai kuriuos dalykus, manau, kai kurie iš jų negali net ir pretenduoti į tą slaptumo formą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Aš manau, kad kai jie taps Seimo nariais, jiems tikrai reikės pasitikrinti, ar jie gali dirbti su slapta informacija, kaip ir kiekvienas Seimo narys. L. Graužinienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tik norėčiau priminti, kad ir dėl kitų komitetų yra toks reikalavimas, bent ir mūsų Audito komitete, kur buvo dirbama. Čia yra eilinė procedūra ir dėl to mes tikrai galime tvirtinti.
Atsakydama į Rasos iškeltą klausimą, turiu pasakyti, kad Valstybės kontrolė neš jūsų Vyriausybės ataskaitas dar visus metus. Būtų nekorektiška jums taip veržtis. Aš tikrai sutikčiau, kad po metų galbūt būtų persvarstytas tas klausimas. Kai buvau paskirta, aš norėjau pasakyti, tada aš nebuvau pozicijoje, nebuvau Vyriausybėje ir mano partija taip pat buvo opozicijoje, tikrai neskirsčiau. Audito komitete turi būti pirmiausia darbas dėl valstybinio požiūrio ir saugomas valstybės turtas. Ar pozicijai, ar opozicijai, čia neturi būti tiek reikšminga.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, truputėlį, aš gerbiu jūsų visų nuomonę, jūs galėsite išsakyti savo nuomonę. Mes ketvirtadienį tvirtinsime komitetų vadovybės klausimus. Šiandien mes tvirtiname tik komitetų sudėtį. Tiesiog žanras visiškai ne tas. Bet aš gerbiamajam premjerui replikai suteiksiu žodį. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, reaguodamas į gerbiamosios L. Graužinienės žodžius, noriu tiesiog priminti, kad tada 2008 metų pabaigoje aš pats, būdamas premjeru, stovėjau tribūnoje ir įtikinau ir valdančiąją daugumą, ir visą Seimą priimti sprendimą ir Audito komitetą atiduoti tuo metu opozicijai. Tai šioje vietoje aš raginčiau dabartinės naujos daugumos lyderius šį klausimą spręsti lygiai taip pat ir pagaliau sukurti Lietuvoje ne kokią nors statutinę tradiciją, o labai aiškią politinę tradiciją. Audito komitetas, Antikorupcijos komisija ir Etikos ir procedūrų komisija turi visada pagal tradiciją priklausyti opozicijai. Jeigu opozicija nori pirmus metus… jeigu valdančioji koalicija bijo, kad pirmais metais opozicija kontroliuos Audito komitetą, tai kyla klausimas, ką valdančioji koalicija ruošiasi daryti pirmaisiais savo valdymo metais?
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. A. Skardžius. Prašom, Artūrai.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš taip pat norėčiau replikos dėl Audito komiteto. Vis dėlto buvau iniciatorius šio komiteto steigimo 2004 m. ir pamenu, kai būtent Konservatorių frakcija priešinosi labiausiai tam, kad apskritai atsirastų Seime parlamentinės kontrolės komitetas, kad parlamentinei kontrolei būtų teikiamas deramas dėmesys. Šiuokart matau visai priešingą poziciją. Matau nenorą būtent tų darbų, kuriuos dirbo dešinieji, kad būtų audituojami, kad būtų aiškinamos priežastys ir pasekmės. Manau, tikrai labai pravartu būtų valdančiajai daugumai turėti savo žinioje šį komitetą. O opozicijai vis dėlto atiteks komiteto pirmininko pavaduotojas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gal grįžtame prie vedimo tvarkos. Aš taip suprantu, kad aš vadovauju gerai. Dėl to išklausykime galbūt nuomones už ir prieš, tada galbūt suteiksiu jums dar galimybę kalbėti. Ar daugiau nebus prie šoninių mikrofonų? Jeigu nebus, tai gerbiamajam A. Anušauskui suteiksiu paskutiniam kalbančiam. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tiesiog norėjau patikslinti. Slaptumo reikalavimas nėra rutininis ir privalomas visiems komitetams. Jis įrašytas tik dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, 44 straipsnio 7 dalis: „Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija…
PIRMININKAS. Oi, atsiprašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …skiriant į jį, reikia žinoti, turi ar ne.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tiesiog nuomonė už – V. Mazuronis. Gerbiamasis Valentinai, jums žodis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš kviesčiau visus, jeigu galima, pritarti tam sprendimui. Aš norėčiau nuraminti ir premjerą A. Kubilių, ir ministrę R. Juknevičienę. Jeigu Audito komitetas panagrinės, ką jūs ten padarėte ir ką jūs ten palikote ministerijose, tai nieko blogo nebus. Aš nežinau, iš kur jūsų tokia baimė, kad, neduok Dieve, pradės ten nagrinėti. Jeigu jūs norėjote, kad būtų kitaip, per ketverius metus galėjote pakeisti Statutą.
Dabar gerbiamasis pone Anušauskai, aš kviesčiau jūsų nekabinėti etikečių Seimo nariams. Visi Seimo nariai yra išrinkti, visi turi vienodas teises ir visi turi teisę būti vienuose ar kituose komitetuose. Priešingu atveju, pavyzdžiui, neužmirškime, kad Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai Seimo komisijos buvo pripažinti kaip partija, turinti ryšių su teroristine organizacija. Nepaisant to, praeitą kadenciją jūs puikiai vadovavote Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Taigi nekabinėkime vieni kitiems etikečių, kas surašyta, patvirtinkime, nubalsuokime ir dirbkime ramiai toliau, nebijodami, kad kažkas pamatys, ką palieka ponia R. Juknevičienė, ponas A. Kubilius ir jo Vyriausybė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, lyg ir buvo toks sutarimas, kad mes daugiau per šoninius mikrofonus nekalbėsime. Norite dar kalbėti? Gerai. Dar du…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ne ne, aš po visko…
PIRMININKAS. Po visko, gerai. Gerbiamoji R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, tai aš noriu atmintį prarandančiam V. Mazuroniui, tikrai patikėkite, Valentinai, einant ministro pareigas, reikia turėti labai gerą atmintį, noriu priminti, kad L. Graužinienė ketverius metus kiekvieną mėnesį, kas ketvirtį atsiųsdavo į kiekvieną ministeriją klausimus, paklausimus, į kuriuos mes labai kruopščiai atsakydavome, iš esmės atsakydavome. Viskas tikrinta ir pertikrinta šiame komitete šitos Vyriausybės atžvilgiu buvo visus ketverius metus. Pone Valentinai, tai jūs bijote, kad jūsų būsimoje Aplinkos ministerijoje dabartinė opozicija ko nors nesurastų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes užbaikime. Aš atsiprašau, Algi. Dėl vedimo tvarkos. Na, tikrai paskutiniam…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš labai trumpai, Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Išties baikime šitą procedūrą. Po to sakykime replikas nors ir valandą. Dabar eina kalbos ir replikos, ir nebesuprasi, kaip čia yra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, truputėlį, užbaigiame visas replikas, grįžtame prie klausimo dėl nutarimo projekto. Nuomonė prieš – I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Seimas yra ne tik įstatymų leidžiamoji valdžia, bet ir parlamentinės kontrolės valdžia. Man atrodo, kad būtent Audito komitete daugiausia ir buvo parlamentinės kontrolės, kurią vykdė opozicija, audituodama, kaip buvo pasakyta, dešiniųjų Vyriausybės darbus. Tą, ką sakė R. Juknevičienė, tikrai šiandien galime padėkoti to komiteto buvusiai pirmininkei L. Graužinienei, kad buvo tikra parlamentinė kontrolė, galbūt ir nelabai maloni Vyriausybei, bet tai yra demokratinės valstybės požymis. Todėl aš siūlyčiau dar kartą pamąstyti. Nors mes šiandien nekalbame apie Audito komiteto pirmininko ar pavaduotojo postą, tačiau jeigu norime eiti parlamentinės kontrolės keliu ir toliau dirbti kaip kitų Europos valstybių parlamentai, tai tą ir turime daryti.
Dar vienas aspektas, kuriuo noriu kalbėti. Iš tikrųjų esu labai nustebinta, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitete pamačiau V. Vonžutaitės pavardę. Žmogus, kuris yra teisiamas arba teisiamųjų suole byloje dėl finansinio sukčiavimo. O kalbant apie parlamentinę kontrolę, tai būtent Biudžeto ir finansų komitetas vykdo finansų ir biudžeto kontrolę, taip pat ir mokesčių parlamentinę kontrolę, bendrauja su Mokesčių inspekcija. Aš manau, tikrai Darbo partija galėtų pakeisti kitu žmogumi V. Vonžutaitę. Mes iš pradžių pirmajame posėdyje visi kalbėjome apie tai, kad reikia kelti Seimo prestižą. Tą kalbėjo ir mūsų Seimo Pirmininkas, ir visi pavaduotojai. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš raginu tą kiekvienam iš mūsų ir daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. A. Pitrėnienė – nuomonė už.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad Lietuvos žmonės ir mūsų visi rinkėjai stebi tai, kas vyksta šiandien salėje. Jie yra suinteresuoti, kuo greičiau rimtai dirbti pradedančiu Seimu. Aš siūlau balsuoti už ir leisti pradėti dirbti komitetams ir komisijoms. Nuo to priklauso visų mūsų autoritetas mūsų rinkėjų akyse. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vakar ponas A. Butkevičius pareiškė, jog jam labai svarbu, kad valstybės lėšos ir turtas būtų panaudojami efektyviai ir racionaliai. Tam parlamente yra įkurtas Audito komitetas, kuris ir turi tai užtikrinti. Tai, gerbiamieji kolegos, kaip čia išeina, pati pozicija tikrins save? Čia lygiai tas pats, kaip įleisti lapę į vištidę ir tikėtis, kad visi viščiukai ir vištos liks sveikos. Aš kategoriškai pasisakau prieš, nes tai yra tikrai nenormalus dalykas, kai pozicija pati kontroliuoja save. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Aš noriu atkreipti dėmesį į A. Kubilius pavardę. Jis šiuo metu negali būti jokio komiteto narys, nes pagal 10 straipsnio 2 punktą gali būti kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką. Gerbiamasis Andriau, kai jūs neteksite visų savo įgaliojimų, jūs tapsite vienu iš komiteto narių. (Balsai salėje) Prašom.
Kadangi lietė gerbiamąjį A. Kubilių, jis turi galimybę replikuoti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš suprantu, kad čia ne bausmė už mano kritišką pasisakymą?
PIRMININKAS. Tikrai ne. Aš į jus pagarbiai kreipiausi.
Bendru sutarimu galime dėl gerbiamojo A. Kubilius pavardės? Jis buvo įrašytas. Tiesiog pagal Statutą negalime jūsų įtraukti į sąrašą.
Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume šiam nutarimo projektui, kviečiu visus balsuoti. Kviečiu balsuoti, kas už šį nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 121 Seimo narys: už – 81, prieš – 15, susilaikė 25. Taigi nutarimas, kurio projekto Nr. XIIP-16, yra priimtas.
Replikos po balsavimo. Pirmasis turi galimybę V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Mano replika susideda iš trijų dalių. Pirmoji dalis skirta tai minčiai, kurią išsakė E. Gentvilas. Deja, kolegos, Seime yra 141 vieta ir Seimas nustato komitetų kvotas, ir nepriklausomai nuo to, kad dar nėra išrinktų Seimo narių, jis privalo patvirtinti sudėtį iš esamų narių palikdamas tuos langelius, į kuriuos nėra šiandien išrinkta Seimo narių.
Antras dalykas. Šiandien mes netvirtiname nei pirmininkų, nei pavaduotojų, nes pagal Statutą neturime tokios teisės. Pagal Statutą tik Seimo seniūnų sueiga, jeigu ji susirinks šiandien pakartotinai ir priims rekomendacijas, ką rekomenduoti į pirmininkus ir pavaduotojus, Seniūnų sueigoje bus galima kelti klausimą teisėtai ir apie opozicijos teisių išsaugojimą ta apimtimi, kokia pereitoje kadencijoje buvo kitai opozicijai. Taigi, ginčas dėl to gali būti Seniūnų sueigoje vaisingas.
Gerbiamojo A. Anušausko cituojamas klausimas yra susijęs ne su šios dienos komiteto sudėties tvirtinimu, o su tuo, kad kiekvienas komiteto narys privalės pagal Statutą gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Jeigu negaus, tai, patikėkite, šie Seimo nutarimai dėl komitetų sudėčių yra dažniausiai keičiami nutarimai Seimo praktikoje. Taip pat gali būti naujos frakcijos, naujos proporcijos, daugelis kitų dalykų. Taigi, paaiškinu: tuščiai replikavome, galėjome daug greičiau užbaigti šitą darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis, po to – gerbiamasis A. Anušauskas.
P. GRAŽULIS (TTF). Tikrai daug aistrų. Galbūt ne laiku, apie tai dar kalbėsime, apie komitetų ir komisijų pirmininkus. Aš suprantu, jeigu vis dėlto mes pažiūrėsime, Darbo partija, gerbiamoji L. Graužinienė buvo paskirta Audito komiteto pirmininke, nors jie nebuvo valdžioje, buvo opozicine partija, ir faktiškai tikrinti tai, ką ji padarė prieš tai, buvusioji Vyriausybė, kokius darbus, nebuvo ką.
O ką kalba R. Juknevičienė, kad apskritai jie duodavo ataskaitą kas ketvirtį, atsiskaitydavo ir viskas buvo skaidru, tai yra netiesa. Prisiminkime, kai buvo sudaryta „Snoro“ komisija ir kai buvo tvirtinamos jos išvados, valdančiajai daugumai vis dėlto pavyko užblokuoti šį klausimą. Aš manau, kad tikrai daug ką yra išsiaiškinti dabartinei valdančiajai daugumai. O buvusios Seimo Pirmininkės I. Degutienės vardą ištarti Seime buvo apskritai draudžiama. Ją minėti tik gerai arba nieko. Jeigu pamini jos daromus neetiškus ar kokius sprendimus, buvo išjungiami mikrofonai. Manau, kad taip nebus elgiamasi. Manau, kad ir dėl „Snoro“ banko tikrai neišspręsti klausimai, kurie susiję su I. Degutienės vyru ir sūnumi. Kadangi jos vyras – vienas iš Vilniaus klinikų vadovų, beje, 19 mln. Lt pervesta išvakarėse…
PIRMININKAS. Petrai, ne ta tematika.
P. GRAŽULIS (TTF). …tikrai yra daug problemų, kurias turės išsiaiškinti Audito komitetas. Todėl labai svarbu (o mūsų frakcija nebuvo valdžioje) išsiaiškinti tai, ko nesugebėjome išsiaiškinti būdami…
PIRMININKAS. Gerbiamasis A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dabar supratau, kad galima meluoti ir kalbant tokiu ramiu tonu, kas kolegai nelabai būdinga. Bet aš norėjau paminėti šiek tiek kitką, nes buvau paminėtas prieš tai. Aš neklijuoju etikečių, aš tiesiog konstatuoju, kad Darbo partija šiuo atveju pasirinko neatsakingą ir neskaidrią politiką skirdama žmones, kurie turi neaiškumų tiek byloje, tiek dėl savo praeities ryšių deklaravimo. Tik tiek. Tai yra faktas, kuris žinomas absoliučiai visiems. Nieko naujo aš nepasakiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji profesore!
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, vis dėlto reikėtų pasimokyti iš I. Degutienės tolerancijos. Liga yra liga ir ją reikia gydyti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Loreta, po to – gerbiamasis Kęstutis.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už tokį didelį dėmesį Audito komitetui. Manau, kad praeitos sudėties komitetas atliko tikrai didelį darbą. Taip, tiesa, ministerijos siuntė ataskaitas dėl lėšų panaudojimo, bet tik vienos biudžetinės eilutės, tai yra buvo analizuojamas kitų išlaidų panaudojimas – transportas, atlyginimai ir taip toliau. Tai neapima visos apimties to, ką Valstybės kontrolė daro, – auditų. Bet čia aš tik tarp kitko, kad teisybė būtų atkurta, nes ir iš vienos, ir iš kitos pusės buvo pasakyta šiek tiek netiesos. Naujam Audito komiteto pirmininkui palinkėčiau visada galvoti tik apie valstybę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstutis. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau kolegų paprašyti, kad jeigu neturi ko naujo pasakyti, tai ir nesakytų. Mes tų senų naujienų labai daug prisiklausę.
Antras dalykas. Žiūrėkite į save, į savo frakciją praeitame Seime, ar ten viskas buvo taip gražu, apie ką jūs dabar čia šnekate. Gal jums įvardyti tam tikrus komitetų narius?
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, replikos, aš manau, baigėsi. Mes truputį įsivažiavome. Reikėtų truputį ramiau.
Aš noriu pasakyti dėl tolesnių mūsų darbų ir dėl rytdienos. 9 val. renkasi valdyba, 10 val. renkasi Seniūnų sueiga, 11 val. renkasi komitetai. Komitetai išsirinks savo pirmininkus ir pavaduotojus, nes komitetai šiandien yra patvirtinti. Tiesiog galėsime normaliai pradėti darbą.
Prašom, kokie būtų pasiūlymai. Aš iškėliau…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurios frakcijos rytoj yra susitarusios nuo 10 val. ir nuo 11 val. susitikti su kandidatu į premjerus. Tai gali sutrikdyti komitetų susirinkimo laiką.
PIRMININKAS. Tiesiog aš jūsų klausiu, aš tokį projektą pateikiau, kaip galėtume geriau išspręsti. Vis tiek mes rytoj turime komitetų pirmininkus ir pavaduotojus išsirinkti, kad galėtume normaliai, tvarkingai judėti į priekį. Galime laiką keisti, aš todėl ir iškėliau tą klausimą, kad galėtume padiskutuoti. Gerbiamasis Jurgi, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad komitetai gali dirbti ir neišsirinkę pirmininkų ir pavaduotojų. Mes bent jau norėtume turėti galimybę tą klausimą aptarti susirinkę frakcijos posėdyje, kai Seniūnų sueigoje išryškės, kam siūlomos pirmininko ar pavaduotojų vietos. Be to, paprastai kyla poreikis suderinti siūlymus tarp mažumos, taip sakykime šiandien, frakcijų. Yra per mažai laiko tarp Seniūnų sueigos numatomų patvirtinti kvotų ir pačių komitetų sprendimo. Aš siūlyčiau, jeigu labai reikia, ketvirtadienį rytą organizuoti tuos komitetų posėdžius. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad jūs nesat suplanavę, kas turėtų būti komiteto… Labai atsiprašau, vis tiek rytoj Seniūnų sueigoje mes viską aptarsime. Dėl komitetų posėdžių jums niekas nereglamentuoja, galima ir vienu laiku, ir kitu laiku komitetams susirinkti, rytoj visa diena yra laisva. Mes turime dirbti komitetuose. Rytoj yra trečiadienis, tradiciškai mes dirbame komitetuose. Kokių dar būtų pasiūlymų? Prašom siūlyti. Loreta!
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, galime daryti kompromisą. Jeigu tikrai susitinka, tai 12 val. komitetai gali susirinkti ir išsirinkti vadovybę. Turbūt tai visiems bus priimtina. Komitetų biurai laukia to pirmo posėdžio, kad galėtų žinoti, kuria kryptimi juda.
PIRMININKAS. Gerai. Koreguojame laiką. Dar kartą pakartosiu. Jeigu nebus kokių nors ypatingų prieštaravimų, mes galėtume priimti tokį sprendimą: 9 val. mes, valdyba, vis tiek renkamės, 10 val. – Seniūnų sueiga ir 12 val. – komitetai. Ar gerai bus? (Balsai salėje) Jūs turėsite pakankamai laiko. Dėl tvarkos mes daugiau nediskutuojame, aš taip suprantu, taip?
Dabar kitas informacinis pranešimas. Yra tarpparlamentinės grupės ir tarpparlamentinių grupių žmonės… Atsiprašau, mūsų politikai ir parlamentarai, kurie nori užsirašyti, ten yra beveik 50 įvairių įvairiausių tarpparlamentinių grupių, aš dėl laiko stokos nenoriu skaityti, bet jūs galite prieiti ir užsirašyti. Kai bus pirmieji posėdžiai, išsirinksite pirmininkus, ir tada plenarinio posėdžio pirmininkas pristatys parlamentines grupes. Ar tinka tokia tvarka? Gerbiamoji Rima, dėl šio klausimo norite kalbėti? Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis Pirmininke, jūs paminėjote, kad 12 val. galėtų būti komitetų posėdžiai, bet tai taip pat yra negerai. Mišri Seimo narių grupė kartu su būsimąja Lenkų frakcija yra sutarusi susitikimą su premjeru. Vadinasi, mes, 9 žmonės, jau netenkame galimybės dalyvauti komitetų posėdžiuose.
PIRMININKAS. Aš manau, kad Lenkų rinkimų akcija jau daug kartų su kandidatu į premjerus buvo susitikusi. Dėl Mišrios grupės galime pakeisti laiką. Aš manau, premjeras neprieštaraus susitikti ir vėliau. Tiesiog suderinsime, specialiai jums pažadu šį klausimą su premjeru suderinti. Gerai? Kada jūs norėsite susitikti? Gerai? Sutarėm. Jūs tik paskui pasakykite kitą laiką.
Lyg ir visi į namus grįšite smagūs, ar ne? Darbotvarkė artėja prie pabaigos. Dar keletas dėl vedimo tvarkos. D. Mikutienė. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš tik norėjau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad kai kurių parlamentinių grupių pirmieji posėdžiai jau bus ketvirtadienį per pietų pertrauką. Jūs turėtumėte pasižiūrėti, į kokias grupes įsirašėte, nes kai kurios rinksis ketvirtadienį per pietų pertrauką. Pirmoji, kiek žinau, yra Indijos grupė, rinksis Ekonomikos salėje 14 val., o 14.20 val. čia, posėdžių salėje, – Armėnijos grupė. Taip pat grupė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis salėje 14.30 val., su Gruzija – 14.50 val. irgi čia, salėje, o visos kitos bus kitą savaitę. Kadangi buvau iniciatorė, tai tiesiog paskelbiu, kad visi žinotumėt laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Juozas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Reaguodami į jūsų tokią operatyvią veiklą ir Mišrios grupės norą patikslinti laiką, mes siūlome susitikti ne 12 val., o 12.30 val.
PIRMININKAS. Ar gerai Mišriai grupei bus? Laikom, kad jau viskas suderinta, 12.30 val. jums tiks. Pusės valandos dėl pirmininkų užteks, manau. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus užsiregistruoti ir po registracijos skelbsim posėdžio pabaigą. Prašom registruotis.
Gerbiamieji kolegos, konstatuoju, kad posėdyje, prieš paskelbiant pabaigą, užsiregistravo 95 Seimo nariai.
Skelbiu posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcja; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.