LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 489
STENOGRAMA
2012 m. lapkričio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame paskutinį 2008–2012 m. Seimo kadencijos 2012 m. lapkričio 14 d. nenumatytą plenarinį posėdį. Kol kas dar nesiregistruojame.
Gerbiamieji kolegos, vakar mus pasiekė liūdna žinia apie anapilin iškeliavusį buvusį mūsų kolegą, 1992–1996 m. kadencijos Seimo narį Kęstutį Gašką. Leiskite jūsų visų vardu pareikšti užuojautą velionio seseriai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovei Lietuvoje Vidai Bandis, visiems jo artimiesiems. Prašau pagerbti velionio atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju. O dabar galime ir registruotis.
Užsiregistravo 100 Seimo narių. Gerbiamasis J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu turėčiau nedidelį prašymą dėl darbotvarkės klausimų eiliškumo. Ar negalėtume 1-5 klausimo sukeisti su 1-6 klausimu? Po Seimo Pirmininkės baigiamojo žodžio labiau tiktų himnas negu Seimo narių pareiškimai. Pareiškimai, aišku, šventa Seimo narių teisė, jų bus, ypač paskutiniame posėdyje, jie galėtų būti po tos dalykinės dalies, būtent 1-5 klausimas.
PIRMININKĖ. Sutinkate? (Balsai salėje) Ačiū.
10.05 val.
Dabar Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais“ projektas Nr. XIP-4997. Priėmimas pastraipsniui.
Gerbiamasis Stasy, kviečiu jus į tribūną.
Gerbiamieji kolegos, yra kai kurių pasiūlymų. Pirmiausia J. Sabatausko pasiūlymas dėl antraštės.
Gerbiamasis Juliau, prašom pateikti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš atsiimu savo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. P. Andriukaitis. Irgi pasiūlymas dėl antraštės.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Šiuo atveju, jeigu būtų pritarta mano papildymui 3 straipsniu, tada būtų tikslinga keisti pavadinimą. Bet jeigu bus nepritarta, tai keisti pavadinimą tikrai netikslinga.
O dėl 3 straipsnio aš manau, kad pagal Seimo rinkimų įstatymą Seimas gali ir nieko nenurodyti arba Seimas gali tiesiog pavesti, kad Vyriausioji rinkimų komisija nustatytų pakartotinių rinkimų datą, bet gali jo ir nebūti. Aš nesu kategoriškas šalininkas, tik noriu pasakyti, kad jeigu būtų pakartotiniai rinkimai, tai geriau, kad abiejose apygardose būtų tuo pačiu metu.
PIRMININKĖ. Jūs turite omeny ir tai, ką priėmė pati Vyriausioji rinkimų komisija dėl Zarasų–Visagino. Gerbiamasis Stasy, prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, žinoma, tik savo nuomonę. Aš nematau salėje M. Varaškos. Yra M. Varaška. Jis turėtų pasisakyti prieš tokį siūlymą, nes jis vakar visą laiką aiškino, kad vos ne visus tuos klausimus turi spręsti Vyriausioji rinkimų komisija, o ne Seimas, bet štai šitą klausimą, kurį siūlo kolega Vytenis, tikrai turi spręsti Vyriausioji rinkimų komisija. Mes priimame sprendimą tik pagal tai, ką pasakė Konstitucinis Teismas.
Ir yra precedentas. Jeigu aš neklystu, vakar buvo paskelbtas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas jau rengti Zarasų–Visagino rinkimų apygardoje rinkimus. Čia yra jos kompetencija. Mes priimame tik sprendimą, ar mes dėl Biržų–Kupiškio vienaip ar kitaip išsprendžiam, ir jeigu nusprendžiame naikinti, Vyriausioji rinkimų komisija pagal savo kompetenciją ir sprendžia. Aišku, sveikas protas sako, kad tą pačią dieną. Aš manau, kad tai tikrai ne Seimo kompetencija. Mes išeitume ir iš Rinkimų įstatymo 95 straipsnio. Aš manau, kolega Vytenis su tuo sutiks.
PIRMININKĖ. Prašom V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš sutinku, atsiimu tą pasiūlymą, ir taškas.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Dėl 1 straipsnio yra J. Sabatausko siūlymas. Atsiima. Jūs visus atsiimate, Juliau? Dėkoju. Gerai.
Ar galime 1 straipsnį priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl 3 straipsnio yra V. P. Andriukaičio siūlymas. Ar jūs atsiimate? Atsiimta. Dėkoju. Taigi pastraipsniui visus peržiūrėjome.
Dabar keturi – už, keturi – prieš dėl viso Seimo nutarimo. R. Baškienė – už.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, sugrįžkime mintimis į vakar vykusias diskusijas ir svarstymą dėl Biržų–Kupiškio rinkimų apygardos. Atkreipkime dėmesį į pagrindinius argumentus, kad Rinkimų įstatymas nenumato galimybės ar išimties, kad balsus skaičiuotų apygardos rinkimų komisija. Tik apylinkės rinkimų komisija galėjo suskaičiuoti balsus, surašyti ir pasirašyti protokolą, o apygardos rinkimų komisija galėjo tik perskaičiuoti, jeigu būtų tam tikrų skundų pagal Rinkimų įstatymą. Atkreipkime dėmesį, kad dėl Kaštonų rinkimų apylinkės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas prokuratūroje.
Antra. Vyriausioji rinkimų komisija, jos pirmininkas, balsavo už tai, kad rinkimai būtų pripažinti negaliojančiais, gaila, pritrūko balsų. Vadinasi, Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomonė buvo nevienareikšmiška. Tad ar gali būti sudaromas koks nors precedentas, kad galėtume įvairiai interpretuoti Rinkimų įstatymo nuostatas?
Noriu atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo išnagrinėjimą ir jo pagrindinį argumentą. Konstitucinis Teismas išnagrinėjo pažeidimus ir nustatė, kad čia buvo ne tik procedūriniai pažeidimai, kad buvo fiksuoti pažeidimai, ir Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Biržų–Kupiškio apygardoje rinkimų rezultatų negalima nustatyti teisingai. Todėl labai nuoširdžiai siūlau pritarti Konstitucinio Teismo išvadai ir atitinkamai balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. M. Varaška – prieš.
M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Nuosekliai laikysiuosi vakarykščios dienos pozicijos ir papildysiu ją pirmiausia argumentu dėl analogijos. Kaip žinome, prieš savaitę kitą, panaikinus vienmandatės Seimo rinkimų apygardos rezultatus truputėlį kitoje Lietuvos pusėje, teisėti kandidatų lūkesčiai buvo ginami visiškai kitaip. Kandidatai turėjo teisę skųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą Vyriausiajam administraciniam teismui. Jie tai ir darė. Tokiu būdu teisingumas buvo įgyvendintas iki galo. Šiuo atveju asmenys, kurie buvo kandidatai, kurie vėlgi net ir buvo išrinkti šioje rinkimų apygardoje, negalės skųsti šio sprendimo jokiam teismui, nors netgi Konstituciniame Teisme nebuvo iki galo apklausti to proceso dalyviai. Kitaip tariant, Seimas priima sprendimą net nesuteikdamas teisės išsiaiškinti tos teisybės iki galo.
Pakartosiu vakar dieną pasakytą esminį argumentą. Jeigu Seimas apsisprendžia pripažinti rezultatus negaliojančiais šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje, vis dėlto turi būti koks nors pagrindas. Tas pagrindas nėra Konstitucinio Teismo išvada pagal Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 5 dalį, o tai yra rinkimų dokumentai ir rinkimų apygardų, apylinkių balsų skaičiavimo protokolai. Ar Seimas tai darė vienas ar kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija? Deja, ne. Taigi sprendimo tokiu pagrindu priimti, manau, negalima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Jau dvidešimt metų, kai dalis apylinkių komisijų naudojasi tuo, kad stebėtojai nėra atkaklūs. Juos nustumia į patalpos, kurioje skaičiuojami biuleteniai, kampą, kad jie nematytų, kaip yra skaičiuojami tie biuleteniai. Biržų–Kupiškio atvejis iš viso yra drastiškas. Ne tiktai stebėtojai buvo nustumti – apskritai jų nebuvo toje patalpoje. Konstitucinis Teismas nustatė, kad apygardos komisija, perėmusi iš apylinkės komisijos biuletenius, pridėjo 45 biuletenius. Tai yra dvigubai daugiau, negu reikėjo, kad valstiečių kandidatė iškristų iš pirmosios ir antrosios vietų. Aš tikiuosi ir noriu tikėti, kad teisėsauga nustatys šito sukčiavimo kaltininkus.
Bet kokiu atveju turime unikalią progą nelaukdami ikiteisminio tyrimo pabaigos, vadovaudamiesi logika, puikiai suprasdami (dauguma čia esančių dalyvaujame rinkimuose jau daugybę metų), puikiai suvokdami, kad buvo specialiai ir tyčia klastojami šie rezultatai, Seimas turi puikią, unikalią galimybę pamokyti tuos sukčius ir panaikindamas šituos rezultatus parodyti ateityje visiems būsimiems sukčiautojams, kad ir kiek sukčiausite skaičiuodami, kad ir kiek stumdysite stebėtojus į patalpų kampą, visa tai nepasiseks ir žmonių valia vis tiek nebus iškreipta. Todėl visus kolegas agituoju panaikinti šituos rezultatus, surengti rinkimus iš naujo. Tikiu, kad valstietė šituos rinkimus laimės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Ponai Seimo nariai, tai, ką mes čia darome, yra teisinis absurdas, nihilizmas, ir niekaip kitaip negalima vertinti. Juk Konstitucijos, ką tik mums Seimo Pirmininkė išdalino, straipsnyje „Teismas“ aiškiai pasakyta: teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, ir niekas kitas. Dabar mes be kokių nors įrodymų, be atlikto specialaus tyrimo priimame sprendimus. Jeigu vis dėlto bus kreiptasi į teismą ir bus įrodyta, kad ten nebuvo perkami balsai, kad ten buvo neesminiai pažeidimai, kokioje situacijoje atsidurs Seimas? Aš manau, kad tikrai nereikėtų priimti tokių sprendimų, palikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir sudaryti sąlygas kandidatams arba tiems, kurie dalyvavo Seimo rinkimuose, eiti į teismą. Jeigu teismas pripažins, kad tikrai buvo daug sukčiavimo, galime grįžti ir į Seimą, jeigu reikia, teismas galėtų paskelbti toje apygardoje pakartotinius rinkimus. Tai būtų teisiška, tai būtų logiška ir suprantama. Ką šiandien Seimas daro, be abejonės, dar kartą diskredituojasi visuomenės akyse. Tikrai tokių sprendimų negalima priimti, ir negriaukime jau galutinai Seimo likučių. Jeigu dar keletas procentų visuomenės tiki Seimo institucija, tai nesugriaukime mes šito pasitikėjimo galutinai. Aš – prieš.
PIRMININKĖ. Už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Yra nutarimų, kur mums nėra palikta daug laisvės. Tai vienas iš tokių nutarimų, kai mes svarstome Konstitucinio Teismo sprendimus. Aš manau, kad šį kartą socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir lenkai liausis svingavę ar džiazavę, tikrai pasimokys iš vakarykščių savo klaidų, nebelips į blyną dar kartą ir liausis ginti balsų pirkėjus.
PIRMININKĖ. Ir dar vienas už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš kolegai Petrui vis dėlto siūlyčiau perskaityti ir 105 straipsnį, ne tik tai, ką jis paminėjo, kuriame labai aiškiai parašyta, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai. Šiuo atveju rinkimų įstatymai buvo pažeisti, todėl siūlau palaikyti šią išvadą, nes nuo to vis dėlto priklauso, kaip bus vertinamas Seimas, atskiri jo nariai ir jų išrinkimo teisėtumas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais“?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 99, prieš – 3, susilaikė 6. Seimo nutarimas, registracijos Nr. XIP-4997, priimtas.
10.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ projektas. Pateikimas. Kviečiu V. P. Andriukaitį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ projektą. Kaip matyti, pats nutarimas yra be galo aiškus. Jis susideda iš trijų straipsnių. Dabar aš norėčiau pereiti ne prie nutarimo, o prie Teisės departamento išvados ir iš karto atsakyti dėl visų abejonių, kodėl tos abejonės turėtų būti išsklaidytos ir kodėl Teisės departamento specialistų išvadoms aš nenorėčiau pritarti, išskyrus su viena sąlyga.
Visų pirma noriu dar atkreipti dėmesį, gerbiamieji kolegos, kad šitas sąrašas yra VRK paskelbtas daugiamandatės sąrašas, kurio mes darome tik tris pakeitimus. Aš noriu jūsų atsiprašyti, čia pagal alfabetą turėtų būti dešimta Larisa Dmitrijeva, vienuoliktas – Sergejus Dmitrijevas ir turėtų būti Vilija Filipovičienė. Čia tiesiog redakcinės klaidos, kurias aš iš karto pranešu, nes jas reikia ištaisyti.
Dabar noriu komentuoti, kolegos, Seimo departamento išvadą. Seimo departamentas savo išvadoje teigia, kad Seimas turėtų… Manome, kad visų daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių tvirtinimas peržengtų Konstitucijos 3 dalyje bei 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas įgaliojimo ribas. Tačiau Teisės departamentas necituoja 95 straipsnio 5 dalies. Štai kokia yra situacija. Visų pirma pagal Seimo rinkimų įstatymą Seimas privalo tokiu atveju patvirtinti galutinį daugiamandatės sąrašą. Pirmiausia jis turi atlikti pakeitimus, kurie susiję su tais asmenimis, kurie negali tapti Seimo nariais, todėl čia ir kalbama apie pakeitimus, susijusius su Seimo nariais… su įrašytais į sąrašą Živile Pinskuviene, Jolanta Gaudutiene ir Jonu Pinskumi, ir konstatuojama pagal Teismo neginčijamą išvadą, kad jie nėra išrinkti. Taip pat nustatome, kad tuo atveju pagal tai, kadangi Teismas konstatavo, kad nesikeičia mandatų skaičius daugiamandatėje rinkimų apygardoje, lieka toks pat, Teisės departamentas tai pabrėžė, pagal mandatų skaičių ir pagal pirmumo balsus toliau į tą sąrašą turi būti įtraukti Vilija Filipovičienė, Gediminas Jakavonis ir Larisa Dmitrijeva. Štai kodėl jie įtraukiami.
Taigi šiuo atveju Seimas pirmiausia atlieka funkcijas pagal Konstitucinio Teismo išvadą ir po to pagal 95 straipsnio 5 dalį privalo patvirtinti galutinį daugiamandatės apygardos sąrašą, nes būtent jis įtraukia tuos tris narius ir jis privalo patvirtinti tą sąrašą, remdamasis VRK paskelbtu sąrašu ir tik įrašydamas į VRK paskelbtą sąrašą tuos pakeitimus, kurie išplaukia iš Konstitucinio Teismo įsigaliojusios išvados.
Todėl Teisės departamento nuostata, kad reikėtų įsiterpti į Darbo partijos sąrašą, – šitą turi atlikti VRK. Iš Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 5 dalies toks įpareigojimas Seimui neišplaukia. Todėl Seimas privalo šiandien suteikti legitimumą naujam Seimui ir patvirtinti daugiamandatės apygardos galutinį sąrašą, padaręs pakeitimus. Jeigu jis būtų nedaręs pakeitimo, tai galutinis daugiamandatės sąrašas būtų toks, koks yra paskelbtas VRK sprendime.
Dabar dėl dviejų kitų narių, dėl V. Griciaus ir V. Ždanovičiaus. Šiuo atveju reikia pasakyti, kad Seimas neįsiterpia į VRK darbą, nes jie pagal surinktus pirmumo balsus nepatenka į šias kvotas, ir Konstitucinio Teismo išvada labai aiškiai padėjo brūkšnį. Tačiau pagal Teisės departamentą galima papildyti Seimo nutarimą, kad, tarkime, dėl V. Griciaus ir V. Ždanovičiaus išbraukimo iš Darbo partijos sąrašo sprendimą turėtų priimti Vyriausioji rinkimų komisija. Tačiau kam to reikia, kai Vyriausiajai rinkimų komisijai Konstitucinio Teismo išvada yra privaloma ir ji turi tą būtinai padaryti. Mes šiuo atveju netvirtiname ir nesikišame į vienmandates apygardas, nes, kaip žinote, V. Gricius yra vienmandatės apygardos problema, o šiuo atveju Seimui kyla imperatyvas kalbėti tik apie daugiamandatę apygardą. Štai kodėl aš nesutinku su VRK pateikta išvada ir manau, kad šią išvadą turės analizuoti Vyriausioji rinkimų komisija ir priimti sprendimus, ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia K. Masiulis. Klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai. Jeigu teisingai supratau, tai jūs dėl abiejų, čia buvo dvi Teisės departamento pastabos, nesutinkate. Aš vis dėlto manyčiau, kad daugiamandatės sąrašas arba ta sąvoka „daugiamandatės sąrašas“, kurią jūs vartojate, kurį mes turėtume tvirtinti, apima ne tik išrinktuosius, bet ir neišrinktuosius. Juk Darbo partijoje yra ir neišrinktų asmenų, dėl kurių Konstitucinis Teismas irgi pasisakė. Bet jūs juos jau apeinate ir paliekate dėl jų apsispręsti Vyriausiajai rinkimų komisijai. O jeigu ji neapsispręs?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, atsakau, kad šiuo atveju mus įpareigoja tvirtinti ne sąrašus, o patvirtinti daugiamandatės apygardos legitimumą, 70 Seimo narių legitimumą. Dėl daugiamandatės pirmumo balsų, sąrašų ir visų kitų problemų Seimui tokia kompetencija neišplaukia. Tokia kompetencija pagal Rinkimų įstatymą yra suteikta Vyriausiajai rinkimų komisijai, ir Vyriausioji rinkimų komisija privalės… Jūs žinote, kad Konstitucinio Teismo aktas turi aukščiausią galią, ir jį privalo įvykdyti visos institucijos. Tai šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija turės pati tiesiogiai pagal Seimo rinkimų įstatymą įgyvendinti Konstitucinio Teismo išvadą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia dabar aiškinate apie daugiamandatės apygardos išrinktų Seimo narių legitimumą. Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 5 dalis apie tai išvis net nekalba. Nėra tokio dalyko kaip daugiamandatė, ką jūs čia dabar mums aiškinote. Ten yra labai aiškiai pasakyta: jeigu pripažįstama, kad pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, 2 punktas – nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus. Tai šioje vietoje kalba apie tuos du neišrinktus Seimo narius irgi yra rinkimų rezultatai… Jūs kažkodėl… Kokiu pagrindu ištraukėte tris Seimo narius, o paliekate du, nors tai yra rinkimų rezultatai, kaip to reikalauja Seimo rinkimų įstatymas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, kad pagal rinkimų sistemą yra dvi Seimo sudedamosios dalys. Viena – 70 Seimo narių, kuri formuojama pagal daugiamandatę rinkimų apygardą, būtent ir kalbama ne apie daugiamandačius rinkimus, o apie vieną apygardą. Daugiamandatė yra viena apygarda, kuri Seimui pristato 70 Seimo narių.
Konstitucinis Teismas pasakė, kad šioje apygardoje turi būti daromi pakeitimai ir turi būti įrašyti trys Seimo nariai iš Darbo partijos sąrašo pagal pirmumo balsus, ir turi būti išbraukti trys Seimo nariai, dėl kurių išvadoje yra pažymėta, kad jų atžvilgiu yra pripažinti šiurkštūs Rinkimų įstatymo pažeidimai. Taigi šiuo atveju kalbame apie daugiamandatę apygardą kaip vieną, kurioje yra 70 Seimo narių, ir jos korekciją.
Dėl vienmandačių. Seimas ką tik priėmė dėl dar vienos vienmandatės – Biržų ir Kupiškio. Kitaip sakant, jau mes turėsime papildomus rinkimus dviejose vienmandatėse apygardose, tačiau vienoje daugiamandatėje apygardoje, pirma, rinkimai įvyko; antra, Konstitucinio Teismo išvada priimta; trečia, toje daugiamandatėje apygardoje Seimas privalo pakeisti išrinktųjų asmenų pavardes ir pripažinti šitą sąrašą kaip galutinį. Nes būtent tik Seimui pavesta tvirtinti galutinį sąrašą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dar praėjusį šeštadienį jūsų partijos pirmininkas ponas A. Butkevičius (aš cituoju) pareiškė: „Negerbti teismų sprendimo būtų nusikaltimas, todėl mes balsuosime už Konstitucinio Teismo išvadų patvirtinimą.“ Vakar visi matėme, kad už tą patvirtinimą nebalsavo nė vienas Socialdemokratų frakcijos narys. Dar daugiau, vakare tas pats ponas A. Butkevičius pareiškė: „Mus suklaidino teisininkas, ir mes padarėme klaidą.“ Tai jūs, kaip pono A. Butkevičiaus pavaduotojas, pasakykite, kas tas teisininkas, kuris jus taip suklaidino, kuris privertė taip žiauriai suklysti? Ar vakare, šį vakarą, ponas A. Butkevičius nepakartos to paties ir nesakys, atleiskite, mus vėl suklaidino, mes vėl suklydome?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, aš manau, kad mums reikėtų šioje akivaizdoje jau nustoti taip kalbėti. Tiesiog susitarti, kad reikia šioje sesijoje… Ji buvo pradėta prastai su Seimo Pirmininko rinkimais. Necituosiu. (Balsai salėje) Tai bent ji turėtų būti iki galo išspręsta normaliai.
Dabar atsakysiu iš esmės. Išties aš taip pat nebūčiau balsavęs už vakar pateiktą projektą, nes jis neįgyvendina Teismo išvados ir nesuteikia teisės Seimui patvirtinti galutinį daugiamandatės apygardos sąrašą. Jis įsiterpia į VRK funkcijas dėl Darbo partijos sąrašo problemų ir aš dabar pristatydamas dėsčiau, kodėl vieni teisininkai laikosi vienos pozicijos, kiti – kitos. Konstitucinės teisės specialistai, su kuriais man teko konsultuotis vakar, laikosi nuomonės, kad vis dėlto Seimo priedermė ir pareiga yra patvirtinti galutinį daugiamandatės sąrašą, kad nekiltų jokių abejonių dėl priesaiką duodančių Seimo narių legitimumo.
PIRMININKĖ. Klausia M. Varaška.
M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia konstatuokime tam tikras faktines aplinkybes. Šiuo metu daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatai yra nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, taip? Tas sprendimas yra pagrįstas daugybe apylinkių, apygardų balsų skaičiavimo protokolų, kurie yra sudėti į bendruosius skaičius, pagal kuriuos yra išskirstyti mandatai ir eiliškumas. Konstitucinis Teismas, kaip buvo galima suprasti, nenagrinėjo pačių balsų skaičiavimo protokolų, bet daugiau rėmėsi ikiteisminio tyrimo duomenimis apie tai, kur ir kokie balsų skaičiavimo protokolai galėjo būti, sakykim taip, užpildyti galimai pirktais balsais. Tačiau jūs žinote, jog tyrimai yra tik pradėti, bet nebaigti. Kaip čia būtų su nekaltumo prezumpcija?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, išties galiu pasakyti, kad mano rankose yra detaliai išnagrinėtas Konstitucinio Teismo sprendimas. Jis yra galutinis ir neskundžiamas. Jis pagal konstitucinį imperatyvą Seimui yra privalomas.
Dabar dėl nekaltumo prezumpcijos. Čia kaip tik labai aiškiai pasakyta, kad yra nustatyti teisiniai konstituciniai pažeidimai, kurie yra paskelbti. Dėl to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas ir gali būti teismai, aš pripažįstu šitą kolegų teisę. Jie turi teisę nagrinėti tas problemas, kelti jas teisme ir gintis teisiškai. Galbūt išaiškės, kad buvo kiti provokatoriai ir taip toliau, ir t. t. Tačiau koks bus teismo sprendimo santykis su Konstitucinio Teismo išvada, čia reikės žiūrėti į tą praktiką, kuri bus ateityje. Šiuo atveju pagal atsakingo valdymo doktriną mums kyla teisėtas imperatyvas įgyvendinti Konstitucinio Teismo išvadą, nes Konstitucinis Teismas nekaltina jų dėl kaltumo ar nekaltumo. Jis pagal konstitucinės justicijos normas sprendžia, ar įvyko šiurkštus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas ir neapkaltino nė vieno Seimo nario konkrečiai. Čia dvi visiškai skirtingos problemos.
PIRMININKĖ. Kolega, trumpinkite atsakymą. Paskutinis klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Konstitucinio Teismo sprendimus reikia gerbti, tačiau reikia pripažinti, kad Konstitucinis Teismas nepateikė aiškaus atsakymo, kaip elgtis esant šiai situacijai. Reikia suprasti, kad Seimo rinkimų įstatymas aiškiai numato, kad galutinį sprendimą šiuo atveju priima Seimas, ir Seimas turi teisę pasisakyti ir vienaip, ir kitaip. Todėl kalbant apie atsakingo valdymo doktriną reikia pripažinti, kad Konstitucinis Teismas nepateikė atsakymo, ką reikės daryti tiems žmonėms, kurie šiandien yra šiuo siūlymu išbraukiami iš būsimųjų Seimo narių sąrašo, galima taip sakyti, nes jie dar neprisiekė.
Aš manau, ateinančio Seimo pareiga būtų priimti tokius įstatymus, kad nustačius, jog šie žmonės nepadarė jokių pažeidimų, būtų galima atkurti jų mandatą, kad jie galėtų dirbti Seimo nariais.
Mano klausimas: koks yra pasiūlymas nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad ateityje tie Seimo nariai galėtų prisiekti ir būti pripažinti visaverčiais?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Pritariu jums, kad mums reikia tobulinti teisinį reguliavimą. (Balsai salėje) Manau, netgi diskutuotina, ar nebūtų galima įvesti tokios sistemos kaip Švedijoje, kur yra pakaitiniai parlamentarai, ir po to atkuriamas mandatas. Tokią problemą, kokią jūs keliate, tikrai reikėtų nagrinėti ir aš su mielu noru prisidėčiau prie jos sprendimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai po pateikimo. Vienas – už, vienas – prieš. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į politines aplinkybes, kokios čia formuojasi. Iš tikro Seimas pateko į apgailėtiną situaciją. Po vakarykščio socialdemokratų, „darbiečių“, „tvarkiečių“ ir lenkų vieningo balsavimo, kuriuo buvo sutrukdyta priimti nutarimą, palaikantį Konstitucinį Teismą, susiformavo tokia situacija, kad mūsų naujai išrinktas Seimas net nebūtų galėjęs prisiekti. Dabar socialdemokratai skubiai bando taisyti, bet bando taisyti situaciją kažkaip skersai, sukurdami nemažai teisinių problemų, tai pažymi ir Teisės departamento išvada.
Lygiai taip pat noriu pasakyti, kad atsirado bloga tradicija arba tiesiog siekis nepaklusti Konstituciniam Teismui. Štai vakar mes matėme tuos džiūgavimus, kuriuos išreiškė V. Uspaskichas sakydamas, kad reikia nepasiduoti Konstitucinio Teismo sprendimams, Seimo nepaklusimas buvo teisingas, o tai reiškia, kad reikia nepaklusti teismams. Taip išeina, kad tokia tradicija, kurią bandoma perkelti į teismą, galbūt padėtų jam išvengti teisinės atsakomybės, bet ar tuo keliu reikia eiti Lietuvai, labai abejotina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Klumbys – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti tiems, kurie čia kalba apie Konstitucinio Teismo sprendimų privalomumą – baikite kalbėti šitas nesąmones! Seimas yra laisvas priimti sprendimus. Yra Konstitucinio Teismo nutarimas ir suteikta teisė įstatymais galutinį žodį tarti Seimui. Kai jūs kalbate apie privalomumą, apie paklusimą, gerbiamieji, kam reikia šitų nesąmonių? Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Man labai keista. Apie naktinį dreifą aš taip pasakysiu: vakar mes aiškiai išsprendėme šitą klausimą, padėjome tašką. Staiga kažkas nutinka ir kolegoms socialdemokratams nušvinta protas. Kiek dar tokių nušvitimų bus? Man atrodo, ateinančioje kadencijoje tų nušvitimų bus daug. Tai yra antras dalykas.
Trečias dalykas. Aš noriu labai tiksliai pasakyti apie tai, ką čia dėstė kolega Vytenis, apie tuos visus dalykus. Jeigu jau mes skaitome 95 straipsnį, tai, gerbiamasis Vyteni, pažodžiui turi būti du nutarimų projektai. Pirmasis nutarimo projektas turi būti dėl tikrųjų, esminių rinkimų rezultatų nustatymo, ne daugiamandatės, bet tikrųjų, ten, kur buvo pažeidimai. Tai yra pirmasis nutarimo projektas. Toliau. 6 dalyje yra aiškiai parašyta: „Seimas kartu priima nutarimą dėl neteisėtai ir teisėtai išrinktų…“
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
E. KLUMBYS (TTF). Baigiu. „…dėl neteisėtai ir teisėtai išrinktų Seimo narių.“ Taigi šitas pateiktas nutarimo projektas vėlgi yra teisiškai ydingas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 83, prieš – 3, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskusijose užsirašė dešimt žmonių. Aš siūlau diskusijoms skirti 10 min. Užtenka 10 min.? Bendru sutarimu sutarėme – 10 min.
K. Masiulį kviečiu diskutuoti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). (…) Po 2008 m. rinkimų turėjome gelbėti valstybės finansus, gelbėti nuo socialdemokratų valdymo, iš tikrųjų nuo finansų sužlugdymo. Dabar man atrodo, kad vėl valstybei yra siūlomas moralinio valstybės žlugdymo scenarijus. Po vakarykščio socialdemokratų, „darbiečių“, „tvarkiečių“ ir lenkų akibrokšto mums visiems buvo išdalinta Konstitucija. Aš manau, kad visai neatsitiktinai čia mums administracija išdalino Konstituciją, o ypač reikėjo šitai… Seimo Pirmininkė? Ačiū Seimo Pirmininkei, kad ji išdalino Konstituciją. Tikrai reikėtų kai kam dar sykį atsiversti Konstituciją ir susipažinti su tuo, kas ten yra parašyta. Tačiau jau dabar galime daryti tam tikras prognozes.
Štai pirmoji mano prognozė, koks bus premjeras, jeigu juo taps A. Butkevičius. Mes matysime premjerą, kuris vieną rytą pasakys, kad atominė elektrinė yra geras dalykas, o vakare sakys – visiškai niekam tikęs. Tai bus premjeras, kuris iš vakaro pasakys, kad jis gerbia Konstituciją, kitą dieną per pietus kartu su visais blokuos tos Konstitucijos pagarbą, o vakare dėl to iš ekranų verkšlens, kad padarė klaidą, nes jį suklaidino kažkokie anonimiški teisininkai. Vadinasi, tai bus premjeras, kuris neturės savo nuomonės ir neturės pozicijos. Koks nors tariamas anoniminis teisininkas jam galės pakišti bet kokį raštelį ir jisai iš karto tą nuomonę keis. Matyt, tokio mums reikia valstybės vadovo.
Taigi tai bus premjeras, kuris neturės savo nuomonės ir pozicijos. Tai bus premjeras, kurio nuomonę formuos anoniminiai, neaišku, iš kur atsirandantys patarėjai. Jeigu taip ir toliau viskas vyks, mes turėsime chaosą. Kai pas tokį potencialų premjerą atvažiuos rimti partneriai derėtis dėl vieno ar kito dalyko, svarbaus Lietuvai, jisai, jiems ką nors pažadėjęs, vakare dėl to apgailestaus ir atsiims savo pozicijas.
Mes lygiai tą patį galime pasakyti ir apie „darbiečius“, kurie svarstant klausimą sako, kad jie nedalyvaus balsavimuose, tačiau už pusvalandžio praregi, balsuoja ir užblokuoja konstitucinius sprendimus.
Mes galime sakyti, kad į koaliciją ateina asmenys, kurie kviečia nepaisyti įstatymų. Mes matome, kad VU, tokia santrumpa egzistuoja teismuose, kad tas VU kviečia nepaklusti Konstitucinio Teismo sprendimui, nepaisyti Konstitucinio Teismo nutarimų. Vadinasi, siūlo piliečiams negerbti teismų, siūlo piliečiams elgtis lygiai taip pat kaip ir šita partija. Tai reiškia, kad šitoje koalicijoje jau iš karto, dar jos formavimosi metu, atsiranda kriminalinis aspektas, kriminalinė moralė ir kriminalinė tradicija. Koalicija tampa įkaitu partijos, kuri yra teisiama ir kurios vadovai yra teisiami. Štai mes visa tai jau artimiausiu metu turėsime. Tai galime pasakyti iš viso to, kas vyko.
Dabar socialdemokratai bando kokiu nors būdu taisyti situaciją, tačiau vėlgi kreivi tie jų bandymai, nes Teisės departamentas parodo, kad bandoma taisyti tai, dėl ko Konstitucinis Teismas net nedvejojo, o neištaisoma tai, dėl ko Konstitucinis Teismas įpareigojo mus pasisakyti ir priimti nutarimą. Tai štai tokias išvadas galime daryti.
PIRMININKĖ. Taip. P. Auštrevičius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Taip, pirmininke. Mums išdalinta Lietuvos Konstitucija nenumato Seimo Pirmininkės poziciją priskirti Seimo administracijai. Aš manau, kad kolega Kęstutis čia tiesiog padarė interpretaciją, kurią mes laikome kaip pokštą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš supratau, kad ponas K. Masiulis jau nesuvokia, kur yra dauguma ir kas yra Ministras Pirmininkas. Aš matau, kad rinkimų kampanija kai kam sukėlė tam tikrų sveikatos problemų. Bet čia ne man spręsti. Bet tam buvo daug priežasčių vakar, kai jūs skubinote priimti, kai nebuvo išsamiai išaiškinta. Nereikia buldozeriu važiuoti, kaip jūs važiuojate visus ketverius metus. Jeigu jums trūksta kompetencijos, tai ką, visuomenė pasakė, tarė savo žodį. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Valinskas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju, Pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Kadangi ponas K. Masiulis kalbėjo aistringai, bet visiškai ne į temą, tai aš siūlyčiau šito pasisakymo neįtraukti į dešimties minučių laiko limitą ir duoti pasisakyti visiems kitiems, nes jis kalbėjo, lyg būtų skiriamas naujas Ministras Pirmininkas. Tai visiškai neturi nieko bendro su darbotvarkės klausimu.
PIRMININKĖ. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš noriu tik pasakyti, kad ir kokius reveransus socialdemokratai darytų, konservatoriams taip lengvai neįtiksi, visada vis tiek ras prie ko prisikabinti.
PIRMININKĖ. Man atrodo, nuomonėmis apsikeitėme. Aš tiesiog prašau santūrumo ir garbingai pabaikime paskutinį šios kadencijos Seimo posėdį. Dabar P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs jau 10 min. mano laiko prakalbėjote. Bet noriu pasakyti, kad, gerbiamasis Masiuli, ir jums Seimo Pirmininkė išdalino Konstituciją, galbūt suprasdama, kad jūs ją nelabai puikiai žinote, dėl to jums taip pat davė.
Antras dalykas. Aš noriu pasakyti jums, ponas Masiuli, kad Konstitucinis Teismas šitą Konstituciją jau šimtą kartų yra perrašęs ir sutrypęs. Ne kartą iš šitos pusės taip pat buvo girdėti, kaip jūs vertinote kai kuriuos Konstitucinio Teismo sprendimus. Bet kai žmogus nuteisiamas be teismo, tai čia tikrai precedento neturintis atvejis. Be abejonės, tai primena R. Pakso apkaltą, tai tas pats kartojasi. Man atrodo, Seimas, vieną kartą užlipęs ant šito grėblio, antrą kartą turėtų nekartoti tos klaidos. Bet jūs darote tą patį, ponai konservatoriai, tą patį antrą kartą. Aš jums skaitau Konstitucijos 31 straipsnį: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.“
Šie asmenys net nėra įtariamieji. Man nesvarbu, tai būtų konservatoriai, socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ar „darbiečiai“. Šie asmenys net nėra, ponai, įtariamieji, kad jie papirkinėjo rinkėjus. Ir šiandien Seimas išdrįsta iš jų atimti mandatą, paminti tautos valią.
Man labai juokingi pono G. Songailos argumentai, kad aname kaime, matai, už vieną ar kitą daugiau balsavo, o ten mažiau balsavo, pirmumo reitingo balsų. Lyg turėtų vienodai balsuoti kiekviename kaime ar kiekvienoje rinkimų apylinkėje. O gal toje rinkimų apylinkėje jis daug daugiau darbavosi, gal tikrai daug didesnis jo indėlis, gal daug daugiau gerų darbų padarė, todėl reitingavimo balsai yra daug aukštesni. Tai visiškai suprantama, tai visiškai logiška. Kodėl kiekvienas Seimo narys, kuris kandidatuoja vienmandatėje, būdamas daugiamandatėje, iš tos rinkimų apygardos daugiausiai gauna reitingavimo balsų? Kadangi ten juo daugiausiai pasitiki.
Iškelia kažkokius lyg ir baisiausiai nesuprantamus argumentus, kodėl vienoje ar kitoje apylinkėje gavo daugiau pirmumo balsų. Ir tai yra pažeidimas.
Gerbiamieji, gerbkime šitą Konstituciją, kurią išdalino mums Seimo Pirmininkė. Galų gale, kiek jums kalbėjo Seimo narys M. Varaška, teisininkas. Atkreipkime dėmesį ir gerbkime žmogų, gerbkime rinkėją. Mes badome pirštais į Ukrainą, badome į Baltarusiją, badome pirštais kur norime, bet patys nematome savo nusikaltimų. Patys nematome, kad trypiame šitą Konstituciją. Mes atveriame kelią provokacijoms. Aš jums sakiau, prieš mane taip pat buvo padaryta provokacija, paimtas žmogus, vienu žodžiu, neveiksnus, su alaus bambaliu, nufilmuotas, įdėtas į įvairiausius internetinius portalus ir kalbinama, ar tau P. Gražulis davė alų? Tas žmogus tyli. Bet pagal šitą klipą iškelia man, pradeda baudžiamąją bylą. Pagal neveiksnaus žmogaus! Jūs įsivaizduokite, ką daro konservatoriai! Tik dėl mano principingo bado akcijos paskelbimo nutraukiamas ikiteisminis tyrimas per parą! O jeigu aš būčiau tylėjęs kaip tie, galbūt šiandien mandatas iš manęs būtų atimtas! Jūs šitaip elgiatės ir leidžiate taip elgtis su rinkėjų valia, papirkinėti, klaidinti. Ir dar įtraukiama, kaip šiuo metu, man atrodo, išaiškės ikiteisminio tyrimo metu, vyriausiasis rajono komisaras sako per visas televizijas: viskas, P. Gražulis papirkinėjo, tik negalima jo nuteisti, nes jis turi kandidato ir Seimo nario imunitetą. Pažiūrėkite, įtraukiama policija, teisėtvarka į rinkimų batalijas, į provokacijas, ir mes tam atveriame kelią. Kur mes einame?! Stabdykime šituos procesus! Galbūt ateis laikas, kada šie dalykai, tai, ką jūs darote, atsisuks prieš jus!
Ponai socialdemokratai, būkite principingi! Vakar priėmėme sprendimą, neviršijantį savo įgaliojimų. Seimas tvirtina galutinius rezultatus. Patvirtinkime šiandien tokius rezultatus, kokius patvirtino Vyriausioji rinkimų komisija, ir būsime gerbiami tautos. Mus tauta gerbs ir mes laikysimės Konstitucijos. Negalima taip per naktį pakeisti savo pozicijos. Iš tikro gerbkime visi. O konservatoriai, žinote, kiek jums darys spaudimų?! Trept, treptelėjo kojyte A. Kubilius, ir išsigando socialdemokratai. Viešpatie, tu mano Dieve! Kokia čia valdančioji dauguma? Būkime principingi ir ryžtingi!
PIRMININKĖ. Petrai, nerėk! Gerbiamieji kolegos, 10 min. laikas baigėsi. Balsuoti negalime, nes dar yra Seimo nario G. Songailos siūlymai. Aš dabar pasiūlysiu šiek tiek kitaip: nors yra dėl kiekvieno straipsnio atskirai, bet tai yra visuma. Ne? Ar dėl kiekvieno atskirai?
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, iš dalies jūs teisi, nes didelė dalis, kuri yra pateikta, yra kaip visuma, bet vienas pasiūlymas yra susijęs su Teisės departamento išvada, ir jis yra tikrai atskiras.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tada draugiškai susitariame: gal tada pastraipsniui, gerai?
G. SONGAILA (MSG). Gerai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Netriukšmaukite!
1 straipsnis. Yra G. Songailos siūlymas. Gintarai, prašom.
G. SONGAILA (MSG). Dėl daugiamandatės rinkimų apygardos. Kadangi Konstitucinis Teismas neatsakė, ar rinkimų rezultatai buvo nustatyti vieno mandato tikslumu, o vieno mandato tikslumas reiškia, kad negalime nustatyti, ar Lenkų rinkimų akcijos sąrašas perkopė 5 % barjerą, juo labiau negalima nustatyti, ar jis peržengė 7 % barjerą, jeigu tai buvo koalicija, o kaip aiškėja, tai buvo koalicija ir Vyriausioji rinkimų komisija netinkamai, matyt, įregistravo, dabar siūlau išbraukti penkis pagal šį sąrašą siūlomus patvirtinti Seimo narius, nes taip skubiai mes dabar neturėtume dėl to apsispręsti. Aš manau, ši situacija turėtų būti analizuojama.
O dar 3 Seimo nariai pagal Darbo partijos sąrašą… Dėl jų kilo abejonė štai dėl ko: dėl to, čia gerbiamasis P. Gražulis minėjo, kad jie patenka į penkių identiškai reitinguojamų įvairių geografiškai pasiskirsčiusių apylinkių šimtuose biuletenių sąrašą. Tai yra naujos aplinkybės, ir jas taip pat turėtų, aš manau, Seimas ištirti. Nieko baisaus neatsitiks, jeigu jie dabar bus nepatvirtinti.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
G. SONGAILA (MSG). Todėl aš siūlau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, S. Šedbaras – dėl vedimo tvarkos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš turiu konstatuoti, perskaitęs, išanalizavęs Teisės departamento išvadą, jog Konstitucinio Teismo išvada dėl šiandien pasiūlyto nutarimo projekto yra visiškai ignoruojama, nes yra ignoruojamas išvados ir pirmas, ir antras punktai, kiek tai susiję ne su trimis, o su visais penkiais Darbo partijos kandidatais, paminėtais išvadoje, taip pat pirmu etapu, kada Vyriausioji rinkimų komisija tvirtino ne visų partijų sąrašų eilę, o būtent Darbo partijos sąrašą, ir tai yra esminis dalykas, į ką atkreipė Teisės departamentas. Todėl, aš manau, tam, kad būtų tinkamai išanalizuotas nutarimo projektas ir galimai įregistruoti pasiūlymai pagal Teisės departamento išvadą, reikalinga mažiausiai dviejų valandų pertrauka. Prašau jos frakcijos vardu. Frakcija pritaria. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Frakcijos vardu paprašyta 2 valandų pertrauka šiuo klausimu. (Balsai salėje) Kaip? Ar valandos? Aš girdėjau 2 val. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą arba iki 1 val., arba iki 3 val. Kaip norite? (Balsai salėje) Valandos. Gerbiamasis Jurgi! Frakcijos seniūnas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal orientuokimės į valandą. Jeigu kelias minutes…
PIRMININKĖ. Pagal Statutą 1 val. Nėra tokio termino – 2 val.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sakau, orientuokimės į valandą. Tikėkimės, kad pavyks per tą laiką išspręsti problemą.
PIRMININKĖ. Gerai, balsuojame dėl pasiūlymo. Dar G. Songaila. Palaukite minutę.
G. SONGAILA (MSG). Aš manau, kad gerbiamasis S. Šedbaras teisus, tik jis neperskaitė viso pasiūlymų paketo. Ten kaip tik mano pasiūlymas yra dėl Teisės departamento išvados perkeltas… jau anksčiau siūlomo nutarimo nuostatos dėl tų penkių, kurie turi būti išbraukti iš sąrašo. Tai galbūt ir nereikės tos valandos. Bet kuriuo atveju, aš manau, dėl mano pasiūlymo turi būti balsuojama, taip pat ir dėl pasiūlytos pertraukos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar vidury pasiūlymo… Aš galvojau, kad S. Šedbaras kalbės dėl vedimo tvarkos dėl G. Songailos, dabar jis dėl viso Seimo nutarimo. Iš tikrųjų yra šioks toks, manyčiau, ne visai statutinis pasisakymas, bet… Dar prašom A. Valinską.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Kadangi argumentai dabar jau kaip ir nuėję į antrą planą, dabar lieka tik asmeniškumai, tai, aš sakyčiau, priimkime tą 1 val. pertrauką ir tada išbraukiame ne tik lenkus iš sąrašo, bet pažiūrim, kas kam dar nepatinka, tai išbraukiame ir visus likusius, tada bus normalu. (Plojimai) Nes kol kas argumentų nėra.
PIRMININKĖ. Gerai, gerbiamieji kolegos. Dėl šventos ramybės. Frakcija yra paprašiusi pertraukos. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų 1 val. pertrauka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 113: už – 84, prieš – 15, susilaikė 14. 1 val. pertrauka šiuo klausimu, tada grįšime ir prie G. Songailos pasiūlymų.
11.00 val.
Gerai, kolegos, toliau. Dėmesio! Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3381(3). Balsuojame, nes likęs tik balsavimas. Kas už tai, kad būtų šis įstatymas priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 75. Balsavo 70: už – 55, prieš – 1, susilaikė 14. Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
11.01 val.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Balsuojame. Netriukšmaukite! Rezultato nėra. Gerai.
11.02 val.
Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios. Balsuojate.
Balsų neužtenka.
11.03 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 2, 15, 16, 17, 18, 25, 26, 30, 33, 38, 47, 48, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame.
Nėra.
Dėl vedimo tvarkos R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jūs dabar ir kitus įstatymus, kurie net nesusiję su buvusiu įstatymu. Mes kalbėjome apie trečios pakopos pensijų fondų sutvarkymą. Aš tikrai apeliuoju į blaivų protą. Pagrindiniam įstatymui pritariam, lydimiesiems – ne, net ir tiems įstatymams, prie kurių dirbom ir sugriežtinome reguliavimo tvarką. Jūs irgi blokuojate. (Balsai salėje: „Proto vėl neliko.“)
11.04 val.
PIRMININKĖ. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame.
Neužtenka.
Ministras Pirmininkas A.Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gal būtų galima iš tikrųjų šią dieną gražiai užbaigti, dabar bus iškilmingos kalbos. Gal jūs per tą laiką galėtumėte paprašyti valdančiosios koalicijos paaiškinti, kas yra jų patarėjai socialinės politikos klausimais, gal irgi šiek tiek suklaidina, kad po to nebūtų taip, kad baigsime posėdį, o jie tada sakys – mes suklydome. Gal per tas kalbas būtų galima pasiaiškinti ir tada iš tikrųjų būtų viskas ramu.
PIRMININKĖ. Jūs turbūt norėjote pasakyti apie būsimą Vyriausybę ir būsimą koaliciją? Nes dabar valdančioji dauguma, man atrodo, yra dar kitoje pusėje. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, toliau.
11.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ projektas. Kviečiu į tribūną V. Stundį. Pateikimo tęsinys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Trumpai ir iš esmės. Nutarimo projekto tikslas paprastas. Audronė Pitrėnienė yra išrinkta į Seimą ir tam, kad ji galėtų prisiekti, ją reikia atleisti iš Lietuvos radijo ir televizijos tarybos nario pareigų. Tai viena.
Antra. Šita kvota priklauso opozicijai. Kaip žinote, pagal įstatymo normą du iš pozicijos, du iš opozicijos. Komitetas, įvertinęs opozicijos siūlymą, į tą kvotą likusiam kadencijos laikui siūlo skirti Č. Juršėną.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Pranešėjas labai aiškiai pasakė ir aš atsisakau klausti.
PIRMININKĖ. Klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. O apie ką aš čia turėjau… Atsiprašau, iškritau iš konteksto. Aš norėjau paklausti. Žinome plačią mūsų kandidato erudiciją, kad jam reikės atskleisti visa tai, ką jis sukaupė, tą didžiulę patirtį per visą gyvenimą, bet, esant komitete, mes suvokėme, kad pagrindinis klausimas yra finansinis, nacionalinio transliuotojo finansavimo klausimas. Ar nebus mūsų kandidatui per daug didelė našta?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Manau, kad patirtis irgi yra našta. Ji yra vertinga našta, tai, be abejo, aš tikrai neabejoju ir komitetas tuo neabejojo, kad teikiamas kandidatas bus tas, kuris, išmanydamas ir valstybės finansinės politikos dalykus, turės nemenką įtaką priimant LRT tarybai sprendimus. LRT taryba yra pagrindinė Nacionalinio radijo ir televizijos valdymo institucija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Už – J. Olekas, už šį Seimo nutarimą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti pateiktam nutarimo projektui. Aišku, jis yra iš dviejų dalių. Liūdnoji dalis ta, kad mes vieną narį atleidžiame, bet atleidžiame ne dėl kokių nors priekaištų, ne dėl netinkamo darbo, bet todėl, kad kolegė yra išrinkta į Seimą, ir mes toliau turbūt gražiai dirbsime šioje srityje.
Ypač norėčiau pakviesti dėl antrojo kandidato, kuris yra skiriamas į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą, t. y. Č. Juršėno, žmogaus, kuris savo gyvenimą paskyrė Lietuvai, parlamentui ir radijui ir televizijai. Manau, tikrai labai gražus ir geras mūsų pasirinkimas, kai kolegai, paliekančiam Seimą savo sprendimu, mes suteikiame galimybę jo talentą, jo išmintį, jo diplomatiją paskirti jo mėgstamai sričiai – radijui ir televizijai, iš kur jis yra ir atėjęs į Seimą. Visi gerai pažindami Č. Juršėną kaip puikų žmogų, puikų santarvės skleidėją ir generuojantį sutarimą aplink save, manome, kad ir dabartiniame radijuje ir televizijoje toks žmogus bus labai tinkamas, kai reikės suderinti įvairias nuostatas dėl įvairių programų, kitų dalykų, kurie iškyla tarybos darbe. Todėl aš tvirtai palaikau Č. Juršėno kandidatūrą ir visus kviečiu balsuoti už pateiktą nutarimo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Masiuli, jūs dėl vedimo tvarkos? Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, mūsų frakcija prašytų dėl šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dvi pertraukos buvo. (Balsai salėje) Buvo dvi pertraukos. Dar kartą sakau, buvo dvi pertraukos. Dvi! Vienos pertraukos prašė konservatoriai, kitos – socdemai. Taigi jau yra išnaudotos dvi pertraukos ir daugiau pertraukų negali būti.
J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad būtų korektiškiau, jeigu viskas būtų daroma pagal įstatymą, kuriame pasakyta, kad kai atsiranda laisva vieta taryboje, tada yra kreipiamasi į Seimo frakcijas, frakcijos pasiūlo kandidatus, jeigu tai ne frakcijų atstovas, – atitinkamai kitus subjektus. Mes galėjome tai padaryti nuosekliai atleidę tarybos narę, kuri tapo Seimo nare, toliau tvarkingai kitoje kadencijoje, kur, beje, šiandieninė opozicija turės balsų persvarą, nesunkiai būtų priėmusi tokį sprendimą. Tas toks skubėjimas, nepaisant teisės dalykų, prastai atrodo. Tai, kad sprendimas daromas dėl dabartinės Seimo konfigūracijos, kaip joje yra išsidėsčiusi pozicija ir opozicija, žinant, kad ta konfigūracija išliks tik dvi dienas, taip pat atrodo nekaip. Todėl, man atrodo, geriau, kad tas klausimas būtų buvęs sprendžiamas kitoje kadencijoje. Nematau problemų jį išspręsti tokiu būdu, kaip čia yra pasiūlyta.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95: už – 78, prieš – 1, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate, ar reikės balsuoti? (Balsai salėje) Gerai.
Svarstymas. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Seimo nutarimui Nr. XIP-4986, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96: už – 87, prieš – 1, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo keturi – už, keturi – prieš. (Balsai salėje) Nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 8. (Plojimai) Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ priimtas. Sveikinu Č. Juršėną. Prašau.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji bičiuliai, aš noriu nuoširdžiai padėkoti už tokį palaikymą. Patikėkite, kad taip, kaip aš dirbau čia daugiau kaip 22 metus, taip bus dirbama ir ten. Tuo labiau kad mano politinė karjera, arba mano iškilimas, prasidėjo per Radiją ir televiziją. O jeigu kalbėsime apie naujuosius laikus, tai jau 1990 m. kovo 14 d. aš dalyvavau komisijoje, kuri užsiėmė Radijo ir televizijos (tada komiteto) pertvarkymu. Tai ten ranka irgi buvo pridėta.
Žinoma, dabar čia ne mano reikalas kalbėti apie visas problemas, kurios laukia manęs ir Nacionalinio radijo ir televizijos, bet noriu pasakyti, kad problemų tikrai yra. Ir finansavimo problema aštri, yra ir kitų klausimų, yra mūsų žiūrovų ir klausytojų pastabų. Vadinasi, reikės į viską gilintis ir išmintingai, ramiai, tariantis su kitais tarybos nariais spręsti. Labai svarbus bus ir jūsų, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kurie liksite naujos kadencijos Seime, balsas, jūsų patarimai, už kuriuos iš anksto ačiū. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, kadangi tikrai turime laiko, o pareiškimų yra septyni, gal tada dabar pradėsime Seimo narių pareiškimus.
Prašau, dar R. Kupčinskas dėl vedimo tvarkos.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Atsiprašau, aš balsavau prieš. Mano mygtukas ne taip suveikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. Kupčinskas – prieš.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Balsavau prieš.
11.15 val.
PIRMININKĖ. Gerai. Kviečiu į tribūną M. Varašką. Pareiškimas. Nėra. V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (MSG). Gerbiamieji, mes gyvename įdomiame pasaulyje, šiame manipuliacijų pasaulyje, kuriame manipuliuojama ne tik morale, išplaunamos nuostatos, įsitikinimai, kas teisinga, kas ne, ką pakęsti, toleruoti, ko ne. Psichologinis perprogramavimas – pagrindinis viešųjų ryšių ir reklamininkų instrumentas. Emocijų nukreipimas tokia reikiama linkme, kur sukuriamas toks elgesio modelis, kai tau paklūsta masės, vartotojai. Kuo daugiau investuota lėšų į tai, tuo daugiau paveikiama, sukuriamas stresinis laukas.
Sukuriama tokia palaida bala, kai žmonės nėra prisirišę prie nieko: nei prie ideologijos, nei prie istorinių žmogiškųjų vertybių, vienas prie kito. Nereikia savo valstybės, tėvynės, nereikia autoritetų. Televizija, internetas tau viską pasakys, patars. Tu didžiuojiesi, kad renkiesi, kad tu esi pats sau šeimininkas. Deja, ne visiems sekasi būti nepavergtiems manipuliatyvių veiksmų, įtaigos. Ak, tu pavargsti nuo šio įtempto gyvenimo, norisi atsipalaiduoti, nusibodo įtampa? Taip, įtampoje ilgai negalima išbūti. Sukuriama dirbtinė įtampa, paskui pateikiamas valdomas atsipalaidavimas.
Pateiksiu jums tokį klausimą: ar galimas poveikis sąžinei? Atsakau: priklauso nuo to, kiek tobulos žmogaus nuostatos. Vienas veikėjas, kovodamas už savo interesus, sako: aš vykdau tiktai rinkėjų valią. O kas suformavo tą valią, kas įteigė manipuliuojant visokiais triukais, atvirai pateikiant teisybės neatitinkančią informaciją?
Vadinamieji politologai irgi jau nesusigaudo, kas yra kas, skęsta manipuliacijų jūroje, paveikti. Kaip ir baliaus kompanija – poveikis jai priklauso nuo alkoholio kiekio ir stiprumo.
O gal liksime kritiški ir mąstantys, analizuosime ir neleisime manipuliuoti savimi, liksime pakankamai blaivūs, kad mūsų sprendimai taptų naudingi, įdomūs Lietuvos žmonėms, neleisime, kad šioje pinigų bado situacijoje mailius būtų žuvimi.
Brangieji, man didelis džiaugsmas buvo būti kartu su jumis. Ketverius metus dirbau šiame Seime, identifikavau problemas, ieškojau sprendimų ir šio darbo Seimo deputatu aš nelaikiau tik kaip darbu. Tai buvo daugiau misija, ir ši misija nesibaigia Seimo kadencija. Aš ir toliau dirbsiu Lietuvai.
Sėkmės ir sveikatos jums visiems! Ačiū jums už bendradarbiavimą. Jūs kiekvienas savo srityje šaunuoliai. Saugokite save. Viso gero! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Labai ačiū, Valdemarai, už tokią tikrai nuoširdžią ir savikritišką mūsų visų atžvilgiu kalbą ir labai ačiū už gerus palinkėjimus.
Kviečiu Ž. Šilgalį.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš tikrai nesakysiu atsisveikinimo kalbos, nes su daugeliu iš jūsų mes dar ne kartą matysimės, ir nekalbėsiu iš tos tribūnos kaip Leninas. Aš norėčiau tik keletą dalykų pasakyti.
Pirmiausia, aišku, padėkoti už bendrą darbą, taip pat ir Seimo Pirmininkei. Aišku, visko tarp mūsų buvo… žinoma, ir premjerui, ir opozicijos lyderiui. Visko tarp mūsų buvo. Kai kuriais klausimais sutardavome, kai kuriais nesutardavome, bet gyvenimas dėl to ir įdomus, dėl to jis ir spalvingas, kad nuomonės yra labai skirtingos, bet tikiuosi, kad visi išliksime kolegomis. Tik noriu priminti baigdamas keletą dalykų.
Aš asmeniškai apgailestauju, kad keli darbai, kuriuos mes kartu pradėjome, pradėjome kartu su Finansų ministerijos specialistais, su Lošimų priežiūros komisijos specialistais, taip ir liko neįgyvendinti, ką aš čia sakiau prieš pusę metų. Kolegos, beje, Lošimų įstatymas, kuris yra labai svarbus visai Lietuvai, kuris turi dideles socialines pasekmes, tarp jų ir didžiuliai netekimai dėl neskaidrių lošimų internete valstybei… Na, iš tikrųjų šitos visos problemos išliko. Vienaip ar kitaip jas naujos kadencijos Seimas turės spręsti. Aš tikiuosi, kad naujoji valdančioji dauguma bent šiuo atveju parodys tą politinę valią, nelaikys tų projektų stalčiuose ir nepasiduos spaudimui, kaip tą padarė finansų ministrė, Biudžeto ir finansų komitete pripažinusi, kad po to, kai ją apkaltino, kad ji užsiima antisemitine veikla, ji apskritai nusišalino nuo bet kokių projektų. Mano vertinimu, valstybėje taip neturėtų būti.
Dėl šio įstatymo projekto sulaukėme daug spaudimo, ir asmeniškai aš, kaip darbo grupės vadovas, tikrai sulaukiau nemažai spaudimo, ir atskiri Seimo nariai. Man tenka tik apgailestauti, kad kai kurie Seimo nariai pasidavė tam spaudimui ir tapo tiesiog, na, verslo grupių atstovais Seime, supainiojo visą procesą. Pamenate, man visi žadėjo, ir Seimo Pirmininkė žadėjo, kad mes dar nepasiruošę, bet rudenį tikrai tą įstatymą svarstysime ir tuos klausimus išspręsime. Matote, aš gi sakiau dar tada, prieš pusę metų: ne toks yra tikslas. Tų žmonių tikslas yra, kad nieko nebūtų, kad viskas būtų juo sujaukta ir kad toliau galėtų nešvarų verslą vystyti tokiomis sąlygomis, kokios dabar yra Lietuvoje. Tai tikrai apgailestauju.
Taip pat labai apgailestauju, kad mums nepavyko drauge, nors tų norų buvo, bet taip pat ir baimės buvo nemažai, padaryti skaidresnę Olimpinio komiteto finansavimo veiklą. Naujoji Olimpinio komiteto vadovė pati pripažino, kad yra problemų. Aš tikiuosi, kad ji imsis ryžtingų veiksmų, kad ta veikla būtų lydima daug atsakingesnės veiklos ir kad už tas lėšas, kurios iš biudžeto yra skiriamos olimpiniam judėjimui, būtų atsiskaitoma, kaip yra atsiskaitoma už visas biudžetines lėšas.
Štai tie tokie du dalykai, kurie iš tikrųjų kelia apgailestavimą, nes iš tikrųjų padarytas didelis darbas, nueitas nemažas kelias, bet, na, nieko naujo. Jūs patys puikiai žinote, kad yra pokiliminių srovių, kad yra įvairių interesų, bet tikrai labai norėtųsi, kad valstybėje tos politinės valios, tokio tvirtesnio stuburo dėl visuomenės interesų atsirastų šiek tiek daugiau. Na, nėra tie klausimai… vieniems jie įdomūs, kitiems neįdomūs, bet visi klausimai yra svarbūs tam tikroms atskiroms socialinėms grupėms, tam tikroms visuomenės grupėms ir negalima taip atmestinai žiūrėti.
Aišku, tenka apgailestauti, kad paskutiniame posėdyje mes dar turime svarstyti įvairius personalinius klausimus, kurie nesukuria geros atmosferos. Mano supratimu, paskutinis posėdis turėjo būti tiesiog, kaip sakoma, padėka, pasikalbėjimas, gražus atsisveikinimas ir palinkėjimas vienas kitam sėkmės. Tai tą aš baigdamas noriu pasakyti, tikrai nuoširdžiai visiems tiems, kurie pasilieka, kurie dirbs po mūsų, kurie tęs pradėtą veiklą, palinkėti sėkmės, ryžto, o svarbiausia – ten, kur reikia, pademonstruoti stuburą ir politinę valią. Tai yra be galo svarbu.
Ačiū visiems už bendrą darbą. Tikrai buvo labai vertingas laikotarpis, turintis didelę išliekamąją ir pridėtinę vertę toliau planuojant savo gyvenimą. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Labai ačiū, Žilvinai, ir už kalbą pasakytą, ir už tavo veiklą Seime, ir už tavo indėlį. Tikrai apgailestauju, kad tie žodžiai, kurie buvo mano pasakyti, kad šitas Azartinių lošimų įstatymas… bus iš tikrųjų problema išspręsta. Kaip jūs pats suprantate, ne viskas nuo vieno žmogaus priklauso, Seimas yra kolektyvinė institucija. Kaip jau mes čia susitariame, taip čia ir vyksta, taip balsuojame. Kiekvienas turime laisvą Seimo nario mandatą. Ačiū už jūsų palinkėjimus dėl kitos kadencijos darbo. O jums noriu irgi palinkėti kuo geriausios kloties jūsų politiniame gyvenime. Aš manau, ateis laikas, kai jūs čia sugrįšite.
Kviečiu J. Šimėną.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti keletą minčių apie pagrindines aplinkos apsaugos problemas.
Nejučiom sugrįžtu į Sąjūdžio laikus, kai kaip pagrindinės aplinkos apsaugos problemos buvo įvardytos okupacinės kariuomenės užterštos teritorijos (kai kuriose iki šiol iš požemio išgaunami naftos produktai ir teršalai), pesticidų sankaupos ir Ignalinos atominė elektrinė. Praėjo daugiau nei 20 metų, tačiau viena iš trijų tebėra labai aktuali dabar ir išlieka ateities kartoms.
Ką reikia daryti, kad tokių dalykų nebebūtų? Atsakymą duoda XXI a. pagrindinė programinė nuostata – darnus vystymasis.
Aplinkosaugos problemos nebegali būti laikomos savarankiškais, paprastais ir siaurais klausimais. Bet Europos valstybės, tarp jų ir Lietuvos gyventojai bei ekonomika, labai priklauso nuo gamtos turtų ir ekosistemų stabilumo. Dėl šios priklausomybės kyla du pagrindiniai klausimai: ar šiandien ištekliai yra naudojami taip racionaliai, kad būtų užtikrinti baziniai žmogaus poreikiai apsirūpinti maistu, vandeniu, energija, medžiagomis ir išsaugotas įprastas klimato ir vandens apytakos režimas? ar pagrindiniai aplinkos ištekliai, tokie kaip oras, vanduo, dirvožemis, miškai, biologinė įvairovė, yra taupiai naudojami.
Aplinkos būklę, jos klimato tendencijas ir ateities perspektyvas galima pasakyti keturių pagrindinių aplinkos apsaugos problemų kontekste: klimato kaitos, gamtos ir biologinės įvairovės, gamtos išteklių ir atliekų, aplinkos, sveikatos ir gyvenimo kokybės.
Aš suprantu, kad šiandien nėra galimybių plačiai apžvelgti klimato kaitos klausimų, tačiau ties vienu klausimu turėčiau truputėlį stabtelėti ir priminti, kad dėl atliekų tvarkymo, o tai turi labai didelę įtaką žmonių gyvenimo kokybei, mes tikrai padarėme ne visus darbus. Kodėl to nepavyko padaryti? To nepavyko padaryti todėl, kad ne visada šios kadencijos metu laikėmės darnaus vystymosi principo. Aš, suprasdamas jūsų nenorą klausyti, noriu pasakyti, kad kitai kadencijai lieka labai atsakingas darbas. Manau, politikai ne visada turi vadovautis viešosios nuomonės iškreiptu, sakykime, pateikimu viešojoje erdvėje, tačiau reikia laikytis darnumo principo ir vadovautis tuo, kas yra sukurta.
Ačiū už palaikymą ir kritiką šios kadencijos metu. Linkiu vadovautis ne išskaičiavimais, o žiniomis ir sąžine. Ačiū jums visiems. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, Jonai, už išsakytas mintis, ačiū už tavo darbą, kurį tu darei Aplinkos apsaugos komitete. Natūralu, šioje srityje nuomonės yra skirtingos. Nuomonių skirtumas buvo ir turbūt visada bus įvairiose srityse, bet tu, kaip supratai, taip savo darbą dirbai. Ačiū tau už tai ir linkiu kuo geriausios sėkmės!
Kviečiu G. Songailą.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, nesitikiu būti išgirstas, bet ką dabar pasakysiu, parodys ateitis.
Atkreipiu dėmesį ne tik į pagrįstas abejones dėl naujai išrinkto Seimo legitimumo, kai Seimas turi tvirtinti labai abejotiną Darbo partijos sąrašą, bet ir į kitas labai konkrečias klaidas. Paklausimas Konstituciniam Teismui buvo pateiktas ne tik dėl Biržų–Kupiškio vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų rezultatų, bet ir dar dėl šešių vienmandačių apygardų. Seimas turėjo nustatyti rinkimų rezultatus jose, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, arba panaikinti rinkimų rezultatų galiojimą jose. Seimas to nepadarė, o tai reiškia, kad rinkimų rezultatai šiose šešiose vienmandatėse apygardose nenustatyti. Kaip jie būtų nenustatyti ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, jeigu Seimas nepriimtų nutarimo. Labai prašyčiau atsižvelgti į šitą pastabą, dar yra laiko ištaisyti šitą klaidą. Tikrai ir teisininkams, ir Teisės departamento darbuotojams siūlyčiau atsižvelgti į šitą pastabą.
Pabaigoje noriu visiems padėkoti už bendradarbiavimą, už didelį aktyvumą. Šis Seimas svarstė daugiau kaip 5 tūkst. įvairių pasiūlymų ir projektų, o to dar nebuvo nė viename Seime. Ačiū jums visiems. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, Gintarai, už tavo išsakytas mintis ir šią dieną, ir už mūsų ketverių metų bendrą darbą. Tikrai noriu tau padėkoti, kad tu koks buvai, toks ir likai, – visą laiką ištikimas savo vertybėms ir savo matymui, kokia turi būti Lietuva, koks turi būti gyvenimas. Linkiu tau ir tolesnės geros kloties tiek politiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Kviečiu E. Jurkevičių.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man didelė garbė kalbėti iš šios tribūnos ne tik dabar, bet visada. Visų pirma noriu padėkoti Lietuvos žmonėms, kurie suteikė Seimo nario mandatą 2008 metais. Dėkoju Lietuvos žmonėms, kurie palaikė ir per šiuos Seimo rinkimus. Dėkoju jums, kolegos, už bendrą darbą ir gautas pamokas dirbant Tautos atstovybėje – Lietuvos Respublikos Seime. Dėkoju Lietuvos Respublikai už laiku gautą atlyginimą ir su darbu susijusias išlaidas. Linkiu jums, kolegos, kuo geriausios kloties asmeniniame gyvenime, darbinėje veikloje atstovaujant Lietuvos piliečių interesams. Linkiu Lietuvos Respublikos Seimui, kad ir kokios sudėties jis būtų, visada išlikti susitelkusiems ir išmintingiems vardan Lietuvos žmonių gerovės! Dėkui jums, kad išklausėte. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, Evaldai, už tavo išsakytas mintis, ačiū tau už tavo darbą 2008–2012 metų Lietuvos Respublikos Seime. Seimas yra kolegiali institucija ir kiekvieno kaip į tą lizdą po trupinėlį suneštas darbas, o čia buvo mūsų darbas, tavo indėlis irgi į šios kadencijos Seimo veiklą yra tikrai didelis. Labai ačiū tau ir linkiu kuo geriausios sėkmės ir politiniame, ir asmeniniame gyvenime.
Dabar P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Atsistojau prie šoninio, nes nepriskirčiau savo pareiškimo ar pasisakymo prie politinių. Bet, kolegos, leiskite visų jūsų vardu padėkoti kanceliarijai, tiems žmonėms, kurie užtikrino mūsų darbą ir netgi kartais geriau suprasdavo tai, ką mes ne visada suprasdami bandėme daryti. Jie tikrai turėjo Dievo dovaną ir tą gebėjimą, kuris viršijo kartais mūsų supratimą apie mus. Aš tikiuosi, kad jie išliks tokie patys tolerantiški, susikaupę ir pasiruošę bendram darbui su mumis, su kitos kadencijos Seimu, tais, kam piliečių valia lėmė, kad jie bus šiame Seime.
Leiskite padėkoti jums, gerbiamasis Jonai, už jūsų žmogiškumą, kantrybę ir sugebėjimą padėti kartais labai netradicinėse ar sudėtingose situacijose. Violetai už sėdėjimą iš kairės tam žmogui, kuris valdė šį Seimą, šiuos posėdžius. Linkiu jums sėkmės, asmeninės laimės ir tikiuosi bendro darbo ateityje! Dėkui jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Turbūt tikrai prisidedame prie Petro išsakytų minčių, palinkėjimų ir padėkos visiems kanceliarijos darbuotojams.
Dar bus kiekvienos frakcijos oficialių kalbų, man atrodo, tikrai dar bus tų padėkų.
Dabar dar kviečiu A. Nedzinską.
A. NEDZINSKAS (LiCSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Savo pareiškimą pradėsiu a. a. mamos žodžiais:
Rytas, atvėręs dievišką langą,
žemę kaip širdį kelia į dangų,
kad prisiliestų Dievo artumo
ir prisisemtų meilės gerumo.
Kaip brolis broliui
paduokime ranką,
kartu statykim
gerumo banką.
Visiems daug skirta,
visiems daug duota,
viskas pasverta
ir pamatuota.
Aušros vaiskumą
dėkim kaip plytą,
kad visi žmonės
dangų matytų.
Kad jų sukurtas
gerumo bankas
visiems padėtų
kaip Dievo rankos.
Kai žmogus jaučia dievišką šviesą,
Būtis įrodo paprastą tiesą:
vertės netenka auksas ir rūmai,
didžiausias turtas – žmogaus gerumas.
Linkiu jums visiems išlikti žmogiškiems, kad ir kur jūs būtumėte, kad ir ką darytumėte: ar vėl esate išrinkti Seimo nariais, ar tiesiog darbo ieškantys žmonės.
O jeigu politinis dangus nesugrius greičiau negu ketveri metai, aš tikrai čia stovėsiu ir dirbsiu Lietuvos labui. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, Antanai, tau už žmogišką požiūrį, už tas eiles, kurias parašė tavo mama, kurios, man atrodo, šiandien, tą paskutinę mūsų darbo dieną, buvo itin ryškios, vertingos ir įsimenančios. Tu esi pats labai gilus žmogus. Gal mes tavęs nesuspėjome per tuos ketverius metus taip pažinti ir tu nesugebėjai per tuos ketverius metus tiek atsiskleisti, kiek norėjai, bet ačiū tau už tą darbą kartu su mumis. Noriu tau palinkėti to, ką tu dabar pasakei, kad tikrai tu grįžtum į Lietuvos Respublikos Seimą, nes čia reikalingi dori, sąžiningi, patriotai, Lietuvos žmonės, o tu toks esi. Ačiū tau, Antanai. (Plojimai)
Mielieji kolegos, liko dar 20 minučių iki 12 val. ir mes turėsime pabaigti tą vieną darbinį klausimą. Nenorėčiau viso mūsų iškilmingo posėdžio scenarijaus gadinti, todėl skelbiu pertrauką iki 12 val., ir mes tada tęsime savo darbą.
Pertrauka
12.00 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų posėdį ir noriu priminti, kad G. Songaila pristatė savo pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ projekto Nr. XIP-5002 1 straipsnio. Nebuvo užsirašiusių norinčių kalbėti dėl šio pirmojo siūlymo, todėl turime balsuoti. Kas pritariate G. Songailos siūlymui dėl 1 straipsnio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dar kartą sakau – kas pritariate G. Songailos siūlymui dėl 1 straipsnio, tas balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 11, prieš – 28, susilaikė 25. Pirmajam siūlymui dėl 1 straipsnio nepritarta.
Ar galime 1 straipsnį… Čia svarstymas. Atsiprašau.
Dabar siūlymas dėl 2 straipsnio. Gintarai, prašom. Gerbiamieji kolegos, po vieną, nes aš kol kas jokių tekstų neturiu, kai aš juos turėsiu, aš jums suteiksiu žodį. Dabar žodis suteikiamas G. Songailai. Gintarai! Atsiprašau, neįjungė jums.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, iš tikrųjų šitas pirmasis pasiūlymas dėl 2 straipsnio yra susijęs su prieš tai vykusiu balsavimu, nes čia kalbama apie du Darbo partijos Seimo narius, kuriuos aš siūliau išbraukti iš sąrašo, ir du Seimo narius, kuriuos aš siūliau įtraukti į sąrašą. Kadangi Seimas apsisprendė dėl pirmojo mano pasiūlymo, aš manau, prasmės balsuoti dėl šito mano pasiūlymo nėra. O kur bus dėl 3 straipsnio, tai, matyt, ir bus dėl to, dėl ko ponas S. Šedbaras protestavo.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių kalbėti. Irgi balsuojame. Kas pritariate G. Songailos… (Balsai salėje) Ką? Atsiprašau, Gintarai. Nereikia. M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš noriu atsiprašyti, aš suklydau, aš balsavau prieš. Turėjau balsuoti prieš, paspaudžiau už. Aš balsavau prieš.
PIRMININKĖ. Gerai. Atsiprašau, pone Songaila, jūs atsiėmėte ir dėl 3 straipsnio? Dėl 3 straipsnio neatsiėmėte? Gerai. Tada dar pristatykite siūlymą dėl 3 straipsnio.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, dėl ko čia dabar, aš suprantu, ponas S. Šedbaras išgyvena, tai yra dėl Konstitucinio Teismo išvados dalies, kur buvo aiškiai siūloma, kad iš sąrašo penki Darbo partijos kandidatai, kurie buvo nustatyti VRK eilėje, turi būti išbraukti, nes buvo tokia Konstitucinio Teismo išvada, kad tai prieštarauja 51 straipsnio 1 daliai, taip pat Seimo rinkimų įstatymo 90 straipsniui. Kaip tik čia ir yra perkelta ta nuostata iš pono S. Šedbaro ir Č. Juršėno projekto, taip pat atsižvelgiama į Teisės departamento išvadą, kad būtinai šita nuostata turi būti įtraukta. Aš siūlyčiau pritarti, nes priešingu atveju, jeigu jūs neatsargiai nubalsuosite, negalėsite balsuoti ir dėl analogiško pono S. Šedbaro pasiūlymo.
PIRMININKĖ. P. Gražulis nepritaria siūlymui.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nepritariu šitam pasiūlymui. Manau, kad Vyriausioji rinkimų komisija atliko gilią analizę, išanalizavo tiek daugiamandatės, tiek vienmandatės rinkimų apygardų pažeidimus ir priėmė sprendimą. Mes turėtume tvirtinti tokį sprendimą, kokį patvirtino Vyriausioji rinkimų komisija.
Ir dar vienas esminis dalykas. Aš taip pat užregistravau nutarimo projektą, ir, jeigu bus pritarta nuostatai, kad reikia išbraukti vieną ar kitą Seimo narį iš vienmandatės, tai nesielkime žiauriau nei Stalino laikais, troikos laikais, bet pakvieskime tuos kaltinamus žmones į Seimą, arba bent sudarykime darbo grupę, kuri leistų žmonėms, kuriuos kaltiname, pasiteisinti. Net žiniasklaida pakviečia į savo eterį, o čia iš Seimo, demokratiškiausios tribūnos, mes braukome Seimo narius, darome juos nusikaltėliais, kažkokių balsų papirkinėtojais ir neleidžiame jiems net pasiteisinti, nepakviečiame jų čia. Tai kas čia darosi mūsų šitame Seime, viską sprendžiame už akių! Todėl aš negaliu jokiems braukymams, išbraukimams iš sąrašų, pritarti, kol neįrodyta kaltė.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas pritaria G. Songailos pataisai.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu atkreipti Seimo ir pono S. Šedbaro dėmesį, kad kalbame apie 2 straipsnį ir kad jame trūksta 3 punkto. Mes pasakome, kad trys Seimo nariai, kurie pagal reitingą lyg ir buvo išrinkti, bet jie nėra išrinkti, vietoj jų ateina žemiau esantys, bet visiškai neaišku, kur mes tuos asmenis padedame. Ar iš karto po jų, ir jeigu ateis eilė, tai jie vėl pretenduos čia, ar mes juos nukeliame į sąrašo galą, o gal mes juos iš viso išbraukiame iš sąrašo. Ką mes su jais padarome, be to, kad neišduodame jiems Seimo nario mandato? Apie tai čia nėra nė žodžio, nežinau kodėl, nes reitingas irgi yra Seimo rinkimų rezultatas.
PIRMININKĖ. Gerai. Balsuojame. Kas pritariate G. Songailos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. G. Songailos siūlymas iš dviejų dalių – dėl 3 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies. Iš karto už abi. (Balsai salėje) Ne? Tada S. Šedbaras pakoreguoja. Palaukite!
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, kolega G. Songaila turėtų paaiškinti. Abu pasiūlymai, kurie yra ketvirtame lape, yra dėl 3 straipsnio 1 dalies. Tai kas čia yra – alternatyva? Kaip mes turime pasirinkti, gerbiamasis kolega, jūs paaiškinkite. Turbūt čia yra vienas siūlymas ir, jeigu jis nepereis, jūs teikiate kitą siūlymą. Seimo nariams reikia aiškumo.
PIRMININKĖ. Tai prašom paaiškinti, Gintarai.
G. SONGAILA (MSG). Jeigu bus pritarta dėl tos dalies, dėl kurios dabar labai išgyvena gerbiamasis S. Šedbaras (tai nėra alternatyva), jeigu dėl jos bus pritarta, tada aš siūlysiu balsuoti ir dėl 2 dalies, bet tai jau bus mūsų antrasis sprendimas. Bet jeigu bus nepritarta, tai nereikės balsuoti nė dėl vienos. Aš noriu pasakyti, kad tas mano papildomas pasiūlymas iš tikrųjų jau, ko gero, nesvarstytinas. Taip, aš atsiimu antrąjį pasiūlymą, nes jis yra susijęs su daugiamandatės balsavimu. Aš siūlau įtraukti tik tą pirmąją dalį, dėl kurios S. Šedbaras… Čia perkelta iš to nutarimo, kuris vakar buvo nepriimtas.
PIRMININKĖ. Dėl 1 dalies dabar. Aiškiau visiems? Balsuojame.
Balsavo 107: už – 60, prieš – 35, susilaikė 12. Pritarta G. Songailos pataisai dėl 3 straipsnio.
Dar yra P. Gražulio siūlymas. (Balsai salėje) Klausykite, kaip čia yra, nesuprantu. Siūlymas buvo aiškiai išdėstytas G. Songailos. Kaip jūs čia klausėte. Aš dabar skaitau, kaip čia yra suredaguota. „3 straipsnis. Kadangi nustatant Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Seimo narius sąrašų eiles, galutinėje Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje įrašius Živilę Pinskuvienę Nr. 10, Jolantą Gaudutienę Nr. 17, Joną Pinskų Nr. 22, Vytautą Gricių Nr. 35, Viačeslav Ždanovič Nr. 48, buvo pažeista Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis bei 90 straipsnis, o šie kandidatai negali įgyti Seimo nario mandato, išbraukti šiuos asmenis iš Darbo partijos kandidatų sąrašo ir patvirtinti šią naują Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę (1 priedas).“ Viskas gerai? Visi dabar jau supratote? Gerai.
Petrai, dabar jūs.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes vakar priėmėme nutarimą, atmetėme faktiškai Konstitucinio Teismo siūlymą ir patvirtinome sąrašą vienmandatėje rinkimų apygardoje, tą, kurį patvirtino Vyriausioji rinkimų komisija. Šis nutarimas šiandien galioja. Jo niekas neatšaukė.
PIRMININKĖ. Na, ne.
P. GRAŽULIS (TTF). Todėl aš dar kartą siūlau, papildau nutarimo projektą, kad vis dėlto sąrašas antrą kartą būtų tvirtinamas toks pat, kokį patvirtino Vyriausioji rinkimų komisija. Seimas apsisprendė jau vakar. Tai dabar jūs man pasakykite, kuris Seimo nutarimas bus galiojantis: vakar dienos ar šios dienos nutarimo projektas bus galiojantis?
Kitas dalykas. Jeigu jau jūs nepritarsite šitam sprendimui, mano papildymui ir vis dėlto nuspręsite, kad iš sąrašo braukiame šiuos anksčiau išvardytus asmenis, tai aš užregistravau dar antrą nutarimo projektą, kad vis dėlto tokiu atveju, kai mes svarstysime dėl jų išbraukimo, būkime demokratiški, nepriimkime ir nedarykime nusikaltėliais žmonių už akių. Pakvieskime juos bent į Seimo tribūną, kaltinamiesiems suteikime žodį. Net sovietmečiu ir Stalino laikais teismuose kaltinamajam suteikdavo paskutinį žodį prieš priimant teismui sprendimą. O mes, gerbiamieji, priimame sprendimą, apkaltiname, apjuodiname prieš visą tautą ir net nesuteikiame žodžio tiems, kuriuos apkaltiname. Todėl aš prašyčiau. Būkime demokratiški. Pirmiausia balsuokime už mano nutarimo projektą. Jeigu nubalsuosite, aš atsisakysiu antro nutarimo projekto, kurį užregistravau.
PIRMININKĖ. Dabar noriu informuoti kolegas ir P. Gražulį. Mes ką tik visi tvarkingai balsavome už G. Songailos pataisą ir jai pritarėme. O ji yra visiškai priešinga, negu jūsų, Petrai, siūloma pataisa. Taigi iš esmės mes dėl jūsų pataisos, nei vienos, nei kitos, jau balsuoti neturime. (Balsai salėje) Todėl, kad mes, Seimas, priėmėme kitokį sprendimą balsuodami už G. Songailos pataisą. (Balsai salėje) Ne apie vakar kalba, o apie 5 min. skirtumą kalba. 5 min. skirtumas.
Dabar noriu, kad S. Šedbaras savo siūlymą… Aš manau, jis yra kompleksinis. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jeigu taip reikia, prašom. Aš galiu perskaityti. Kadangi dėl G. Songailos mes visi balsavome ir priėmėme sprendimą, tai dėl pirmo P. Gražulio siūlymo nereikia balsuoti. O dėl antro tada balsuojame, nes jo siūlymas: „Darbo partijos kandidatai Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė. J. Pinskus, prieš nusprendžiant juos laikyti neišrinktais Seimo nariais, gali ateiti išdėstyti savo pozicijas Seimo plenariniame posėdyje.“ Balsuojame dėl šventos ramybės. Kas pritariate Petro siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105: už – 26, prieš – 42, susilaikė 37. P. Gražulio pataisai nepritarta.
Dabar – S. Šedbaras. Mes jau turime. Dalina, Stasy.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gal minutę lukterkime, tuoj išdalins, kad kai aš kalbėsiu, Seimo nariai matytų prieš akis tekstą. Visi sutikime, kad minutę palaukime.
PIRMININKĖ. Kas turite internetinį vaizdą, tai visi galite atsidaryti ir matyti, koks yra S. Šedbaro siūlymas. Kas turite popierinį, tai kas dar negavo, tuoj gausite. Dabar, kaip suprantu, visi nori popierinio varianto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, įjungtas mikrofonas. (…) ne taip lengva surasti. Aš noriu pristatyti savo pasiūlymą, kuriuo išdėsčiau visą nutarimą nauja redakcija, tačiau tai nereiškia, kad mes visiškai paneigiame ir V. P. Andriukaičio pasiūlymą. Čia skirtųsi tik išdėstymas. Tai, ką mes ką tik nubalsavome, mano pasiūlyme yra išdėstyta truputį kitaip, bet esmė ta pati.
1 straipsnis. Yra nustatymas, ką mes ką tik ir pasakėme, kad penki Seimo nariai iš Darbo partijos sąrašo yra įrašyti pažeidžiant Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir 90 straipsnį. Toliau yra 1 straipsnio 2 dalis. Išbraukti šiuos Seimo narius iš Darbo partijos kandidatų sąrašo ir patvirtinti šią naują Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę. Tai yra į dvi dalis išskirstyta tai, ką mes ką tik balsavome. Tai iš tiesų gali likti ir taip, kaip ką tik buvo priimta.
Toliau. 2 straipsnis yra toks: nustatyti, kad trys iš penkių iš sąrašo išbrauktų – Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė, J. Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais, kadangi jie iki tol buvo išrinktieji Seimo nariai daugiamandatėje rinkimų apygardoje. O pagal šio nutarimo 1 straipsnio 2 dalimi patvirtintą galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę vietoj šių asmenų Seimo nariais yra išrinkti Vilija Filipovičienė, Gediminas Jakavonis, Larisa Dmitrijeva.
3 straipsnis. Nustatyti 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir patvirtinti šioje apygardoje išrinktų Seimo narių galutinį sąrašą (2 priedas).
Tai yra tai, ką šįryt V. P. Andriukaitis ir pasiūlė. Žodžiu, mes visiškai pereiname visą loginę seką, įgyvendiname Konstitucinio Teismo išvadą, priimame visus prieš tai einančius sprendimus ir kadangi į Vyriausiąją rinkimų komisiją klausimas nebegali grįžti, priimame galutinį sprendimą, kaip yra Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio ir 5, ir 6 dalyse dėl visų teisėtai ir neteisėtai išrinktų Seimo narių. Tai yra toks mano pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. P. Andriukaitis – už. Prašom per šoninį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kadangi S. Šedbaras naudojosi šoniniu mikrofonu, aš noriu pasakyti, kad sintetinis pasiūlymas būtų logiškas, jeigu S. Šedbaras nedarytų didžiulės klaidos ir apskritai išbrauktų tuos kandidatus iš Darbo partijos kandidatų sąrašo. Niekam nesuteikta tokia teisė. Jie gali turėti nulinį reitingą ar panašiai, bet jokiu būdu ne Seimo prerogatyva kištis į iškeltą kandidatų sąrašą ir jį išbraukti. Ką mes darom? Suprasčiau, jeigu S. Šedbaras parašytų jiems nulinius reitingus gale. Gerai, tada galima sutikti, bet juk čia yra Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija. Aš neįsivaizduoju, šiame Seime kalbėti apie konstitucines normas… Žinote, per ketverius metus aš užsiauginau odą, bet galiu pasakyti, kad S. Šedbarui nesuteikta teisė išbraukti juos iš kandidatų sąrašo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ar aš galiu atsakyti? Gerbiamasis kolega, tų eilių pavadinimai ne mūsų sugalvoti. Taip formuluoja Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu jie blogai formuluoja, tai kitas dalykas. Bet dabar tie sąrašai taip yra pakrikštyti, jie tokie yra – ir vienas, ir kitas. Mes rėmėmės Vyriausiosios rinkimų komisijos atsiųstais tekstais ir juos sudėjome į pirmą ir į antrą priedus. Jeigu tai yra blogai, ateityje Vyriausioji rinkimų komisija turi savo procedūrines taisykles pakeisti.
Aš noriu pasakyti štai ką. Mūsų šiandieninis sprendimas turi būti galutinis, nes nė vienas klausimas į Vyriausiąją rinkimų komisiją negrįš, išskyrus tai, ką mes padarėme prieš tai dėl vienmandatės rinkimų apygardos, – jie tik turės paskelbti rinkimų datą. O dėl sąrašo – jie turės tik šiandien arba rytoj anuliuoti, jeigu mes priimsime šį nutarimą, išduotus tris pažymėjimus, naujiems Seimo nariams pagaminti ir išduoti pažymėjimus. Tai viskas, ką Vyriausioji rinkimų komisija gali padaryti.
Dar kartą kartoju: taip, kaip tie sąrašai pavadinti, yra iš Vyriausiosios rinkimų komisijos paimti sąrašai, ne mūsų sugalvoti.
PIRMININKĖ. Aš noriu dar jūsų paklausti. Mes ką tik visi balsavome ir pritarėme G. Songailos siūlymui. Tai jūs dabar man pasakykite, kuris jūsų projekto straipsnis yra dėl to, kur mes priėmėme G. Songailos siūlymą, nes jūsų numeracija šiek tiek kitokia? Ar čia ne 2 straipsnis?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Truputį kitokia. Čia yra 1 straipsnis.
PIRMININKĖ. Mano nuomone, 2 straipsnis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mūsų 1 straipsnis kaip tik ir yra G. Songailos pasiūlymas dėl 3 straipsnio.
PIRMININKĖ. Tai jūsų 1?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kadangi čia yra išskirstyta į atskirus straipsnius, tai 1 straipsnis apima visa tai, kas kaip G. Songailos pasiūlymas yra tame pajuodintame 3 straipsnyje. Tik G. Songailos siūlyme nėra mano pasiūlymo dėl 2 straipsnio, nėra, kas ateina į vietą. Mes siūlome, kas ateina į vietą, kokie žmonės.
PIRMININKĖ. Supratau. V. P. Andriukaitis. Jūs kalbėjote pritardamas S. Šedbaro siūlymui ar ne? Nesupratau aš. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš būčiau pritaręs tam kompromisiniam siūlymui, bet jūs dabar pamatysite, kaip bus sunku redaguoti, kai yra priimta G. Songailos redakcija. Dabar S. Šedbaro siūloma redakcija išvardinti Darbo partijos visą sąrašą, išbraukiant iš sąrašo… Aš nežinau, ar Seimas turi tokią kompetenciją. Jis gali nulinius reitingus surašyti, bet ne išbraukti. Aš pritarčiau, jeigu būtų sveikas protas ir pasakyta taip: paskelbiam, kad jie turi nulinį reitingą, ir įrašom kandidatų sąrašo gale, o toliau bus teisminis ginčas ir bus, kaip bus, bet mums svarbiausia patvirtinti 70 daugiamandatėje išrinktų Seimo narių legitimumą. Štai kas yra svarbiausia. Aš dabar galvoju, ar S. Šedbaras girdi mano argumentus, ar ne? Iš dalies aš jam pritarčiau su viena išlyga.
PIRMININKĖ. Gerai. P. Gražulis – prieš S. Šedbaro siūlymą.
P. GRAŽULIS (TTF). Konservatoriai susipainiojo su G. Songaila visiškai, vienas kito negirdi, vienas kito neklauso ir nesupranta, kas ką siūlo. Man atrodo, kadangi konservatoriai vadinasi krikščionimis demokratais, manau, jie, kaip ir popiežius, turi neklaidingumo dovaną. Suteikime sąlygas sudaryti visų partijų sąrašus, kurie netinka – išbraukim, kurie tinka – įrašykim, tada rinkimai bus tikrai demokratiški ir visus tenkins. Aš čia šaržuoju.
Bet apskritai, gerbiamieji Seimo nariai, paskutiniame posėdyje visiškai susipainiojome, patys nežinom, ką darom, nemokame pralaimėti rinkimų, bandome kvestionuoti teisėtus rinkimus, visiškai negerbiame tautos valios.
Gerbiamoji Seimo Pirmininke, sakykite, ko vertas vakar dienos Seimo nutarimas? Ar jis panaikintas, ar nepanaikintas? Atsakykite į šitą klausimą. Ar mes balsavome prieš jį? Mes nebalsavome prieš jį. Yra kitas nutarimas, anas galiojantis. Kokia dabar mūsų teisinė situacija? Gerbiamoji Seimo Pirmininke, man atrodo, neteiskime žmonių už akių, to nedarykime, ypač parlamente. Baikim šituos juokus!
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš atsakysiu į jūsų klausimą. Vakar teiktas Seimo nutarimas buvo nepriimtas. Šiandien socialdemokratai, konkrečiai V. P. Andriukaitis, registravo naują Seimo nutarimą. Jis tą naują Seimo nutarimą pateikė Seime, mes jam pritarėme po pateikimo, mes jį dabar svarstome ir, aš tikiuosi, priimsime. Taigi čia jokios sumaišties nėra, tik ramiai į viską reaguokite. Čia viskas yra gerai. (Balsai salėje)
Dabar mes turime balsuoti dėl S. Šedbaro siūlymo. Ramiai! Balsuojame dėl S. Šedbaro siūlymo. Kas jam pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 64, prieš – 15, susilaikė 20. S. Šedbaro siūlymams pritarta.
Galim dabar po svarstymo bendru sutarimu pritarti? (Triukšmas salėje) Balsuojame. Kas pritariate dabar jau redaguotam, kuriam mes pritarėm, S. Šedbaro Seimo nutarimo projektui su G. Songailos 1 straipsnio 2 dalies redakcija, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vytenis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties dabar reikėtų nurimti ir pamatyti visą bendrą tekstą, nes yra priimta G. Songailos pataisa, po to priimta S. Šedbaro pataisa. Dabar klausimas, kuri galioja? Reikia tiesiog pamėginti susėsti ramiai ir parengti bendrą teisės aktą. Svarbiausia yra 70 Seimo mandatų patvirtinimas, o prieštaravimai S. Šedbaro ir G. Songailos yra. Aš siūlau… Nežinau kaip… Suredaguokite tekstą, ir mes apsispręsime. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jūs patys darote problemas lygioje vietoje. Iš tikrųjų man, kaip Seimo Pirmininkei, labai gaila, kad paskutinę dieną sukūrėte tiek daug istorijų ir tiek daug problemų. Kas jums čia dar neaišku? Tik dėmesingai į viską žiūrėkite.
S. Šedbaro 1 straipsniui mes pritarėme. Bet 1 straipsnyje yra 2 punktas, kuris faktiškai tampa redaguojamas, nes mes priėmėme G. Songailos siūlymą, ir tokia bus redakcija. 2 straipsnis bus priimtas ir 3 straipsnis bus priimtas, ir 4 straipsnis bus priimtas. Kur čia dar kas kam neaišku?
S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai noriu pritarti Seimo Pirmininkei. G. Songailos pasiūlymas (dėl jo buvo balsuota pradžioje) ir mano pasiūlymo 1 straipsnis visiškai apima G. Songailos pasiūlymą. Turinys niekaip nesiskiria. Kadangi dėl mano pasiūlymo buvo balsuota vėliau, turbūt G. Songaila neprieštaraus, kad mano redakcija ir būtų galutinė, kadangi jo tekstas visiškai inkorporuotas į mano tekstą. (Balsai salėje) Šitoje vietoje yra visiškai aiškiai, nuosekliai išdėstyta, galime balsuoti ir pritarti po svarstymo.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Gintarai, jūsų dabar… (Balsai salėje) G. Songailai aš ir sakau, kad čia mes įrašytume redakciškai taip. Tiktai nesinerviname. Gerbiamasis Gintarai. Ar Ž. Šilgalis dar nori kalbėti? Prašau.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, iš tikrųjų, aš manau, kad dabar jau čia daugelis nesupranta, už ką čia mes ir kaip balsuojame. Jūs, Pirmininke, nepykite, bet nėra toks paprastas klausimas. Jeigu mes taip toliau šiandien diskutuosime, aš bijau, kad vakare vėl kam nors reikės atsiprašyti, kad ne taip suprato ir ne taip balsavo, ir rytoj vėl rinktis. Gal iš tikrųjų tada yra prasmė padaryti dar kokią nors pertrauką? Ar čia nėra toks rimtas klausimas? Čia pagaliau iš tikrųjų klausimas dėl žmonių likimų. Mums turi būti visiškai aišku, kad mes žinotume, ką vienas ar kitas sprendimas iš tikrųjų reiškia ir ką jis lemia. Dabar tikra makalynė. Gal jūs suprantate. Aš asmeniškai, vadinkit, kaip norit – žiopliu, neišprusėliu, neišmanėliu, nesuprantu, už ką mes čia balsuojame.
PIRMININKĖ. Prašau. G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, aš, žinoma, neprieštaraučiau, kad iš esmės S. Šedbaro pateiktas pasiūlymas atitinka mano pasiūlymą, bet iš tikrųjų dėl to turėtų apsispręsti Seimas, nes Seimas jau balsavo. Tai vienas dalykas. Aš nemaniau, kad ponas Seimo narys S. Šedbaras iš esmės atneš iš viso naują nutarimą. Turbūt čia reikėtų apsispręsti procedūriškai, ar galėjo taip būti, kad svarstant vieną nutarimo straipsnį, atneštas naujas nutarimo tekstas ir dėl jo Seimas priėmė sprendimą. Tikrai turi būti visos abejonės išsklaidytos, nors tai, ką pasakė S. Šedbaras, yra šventa tiesa.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paklausti, ar jau visi aprimome? Dabar balsuojame. Kas pritariate galutinei S. Šedbaro redakcijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99: už – 71, prieš – 12, susilaikė 16. Taigi galutinė S. Šedbaro redakcija yra patvirtinta.
Dėmesio! Dabar yra svarstymas. Dabar jau svarstymas, nes dabar svarstėme ir balsavome dėl galutinės S. Šedbaro redakcijos. O dabar dėl viso projekto, kad išlaikytume visas procedūras, vienas – už, vienas – prieš. N. Puteikis – už.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro, kas šiandien čia vyksta, manau, ne tiktai gerbiamasis Šileikis, bet ir kiti Seimo nariai nesupranta. Dabar vis dėlto nebuvo balsuota taip, kad pono G. Songailos siūlymas būtų atsiimtas. Neatsiėmė ir niekas nebalsavo. Dabar iš tikro kuris variantas? Jeigu Seimas priėmė sprendimą, tai priėjęs prie mikrofono Seimo narys negali pasakyti, kad jau šitą sprendimą atsiimu? Jeigu atsiima, po to reikia balsuoti, kad atsiėmė. Dabar, man atrodo, tikrai, kai Dievas žmogų baudžia, tai atima protą. Konservatoriai tiek susipainiojo, kad patys jau nežino, ką daro ir kokia dabar situacija. Vis dėlto žmogų nuteisti už akių, padaryti nusikaltėliu, balsų pirkėju ir net nepakviesti į Seimą, neišklausyti, aš manau, tai mūsų vadinamajai demokratinei valstybei ir Konstitucijai gėda. Aš sakiau, kad net Stalino laikais žmogžudį, bet kokį nusikaltėlį visada pakviesdavo ir suteikdavo kiekvienam teisme teisiamajam paskutinį žodį. Mes viską nusprendėme už akių nepaklausdami, juos dergdami prieš visą Lietuvą, niekindami, padarydami nusikaltėliais ir išbraukdami iš sąrašų. Kur mūsų tas orumas ir pagarba žmogui, pagarba rinkėjui ir pagarba demokratijai? Nieko neliko, viskas sutrypta. Tai, gerbiamieji, tikrai visa tai dėl to, kad nemokame pralaimėti, nemokame susitaikyti su pralaimėjimu ir visada turime tiesos monopolį, ponai konservatoriai. Tai, ką jūs pridirbote šitą paskutinę šios kadencijos dieną, tai jums yra didžiausia atsakomybė ir gėda.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai Gražuli, kuris esi perrinktas į kitos kadencijos Seimą, aš apgailestauju, kad tu iki šiol nesupranti, kad Seimas yra ne teismas ir ne prokuratūra ir jokios apklausos čia nevyksta. (P. Gražulis: „Pažiūrėkit…“) O tu turi priimti čia, kaip ir kiti Seimo nariai, sprendimus arba po Konstitucinio Teismo sprendimo, arba kada ateina prokuroras ir siūlo kam apkaltą, arba pagal kitas procedūras. Taigi reikia skirti. Pasiskaityk, kas parašyta Konstitucijoje, kas yra Seimas ir ką mes čia turime daryti. Čia ateičiai kitai kadencijai.
Dabar kalbant apie nutarimą, čia iš tikrųjų mes turime tiktai susikaupti. Viskas čia yra aišku. Jeigu dar aiškiau, G. Songaila ir pasakė, kad jo siūlymas, dėl kurio mes balsavome, iš esmės atitinka S. Šedbaro siūlymą, ir jis sutinka su galutine S. Šedbaro redakcija. Kas čia dar yra neaišku? Dabar po svarstymo ir balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 78, prieš – 12, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Ir 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo, registracijos Nr. XIP-5002(2), keturi – už, keturi – prieš. V. Gapšys – už.
V. GAPŠYS (DPF). Aišku, užsirašiau tada, kai tekstas buvo kitoks, negu dabar nutiko. Iš tikrųjų galiu pasakyti, aš manau, kad vis dėlto yra nelogiškas sprendimas ir negalima rasti jokių priemonių, kad išbrauktume iš kandidatų sąrašo. Konstitucinis Teismas kalbėjo apie galutinę eilę kandidatų, bet ne kandidatų sąrašą.
PIRMININKĖ. Čia jūsų kalba buvo prieš? D. Mikutienė už ar prieš?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Už.
PIRMININKĖ. Už. Prašau.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Kaip aš supratau po ilgų čia tokių visų debatų, kad šiandien vieni balsuos pagal sąžinę, kiti pagal popierių, ar ne? Tai ir sėkmės!
PIRMININKĖ. G. Songaila – prieš.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamasis Seime, aš tikrai pasakysiu aiškiai. Vis dėlto abejonės dėl rezultatų legitimumo daugiamandatėje rinkimų apygardoje nebuvo išsklaidytos ir tikrai negaliu balsuoti už šitą nutarimą vien dėlto, kad jis legitimuotų faktus, kurie galimai neatitinka tikrovės.
Kita vertus, aš negaliu balsuoti prieš ir susilaikyti, nes tokiu būdu patektų, trys Seimo nariai taptų… (Balsas salėje) Prašom netrukdyti, gerbiamasis Gražuli. Seimo nariais taptų trys asmenys, kurie galimai tikrai neturi tokios teisės. Taigi nebalsuosiu niekaip ir nedalyvausiu balsavime. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Stancikienė – už.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš tikro, be jokių abejonių, reikia kuo skubiau priimti šitą Seimo nutarimą. Man labai keista, kad čia mes tiek makaluojamės antrą dieną dėl tikrai visiškai aiškaus nutarimo ir dėl to, kad tikrai negalime nepaklusti Konstituciniam Teismui. Tiktai aš noriu atkreipti visų jūsų dėmesį ir dar kartą visiems priminti, kad Konstituciniam Teismui nepaklusti tradiciją sukūrė ne kas nors kitas, o būtent A. Kubiliaus Vyriausybė sudarydama prielaidas įteisinti Preilos botelius, nors Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad tokių teisės pažeidimų padariniai jokiomis aplinkybėmis negali būti legalizuoti vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais. Šiuo atveju labai gerai, kad mes nedarome antro neteisėto veiksmo (vieną tokį Vyriausybė jau yra padariusi), ir tikrai kviečiu visus ryžtingai balsuoti ir pritarti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. P. Andriukaitis – už.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš noriu labai aiškiai pasakyti…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji vyrai, parodykite V. P. Andriukaitį, aš jo nematau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …kad mes turime šiandien išspręsti patį svarbiausią klausimą – patvirtinti daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktus 70 Seimo narių galutinį sąrašą, taip pat patvirtinti tuos narius, kurie yra išrinkti pagal Konstitucinio Teismo išvadą, ir tuos, kurie neišrinkti.
Tačiau gerbiamasis kolega S. Šedbaras pasiūlė pasiūlymą, kuris viršijo Konstitucinio Teismo išvadą ir viršijo net Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą. Jis išbraukė tuos kandidatus iš porinkiminio sąrašo, iš porinkiminio! Porinkiminį sąrašą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. Todėl aš raginu balsuoti šiandien už, kad kitas Seimas būtų legitimus. Tačiau taip pat įsipareigoju tuoj pat po to teikti šio Seimo nutarimo pataisas, kad išvengtume tos kolizijos, į kurią mus įstūmė S. Šedbaro pataisa. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turbūt tikrai per daug aistrų. Esmė visiems suprantama. Aišku, kad rinkimai baigėsi. Jie galbūt buvo nelabai gražūs, tiksliau, labai negražūs, ir dovanos, ir viskas ėjo. Turbūt esmė yra ta, kad kol kas tauta toleruoja dovanas, toleruoja pirkimus, čia pagrindinė problema. Manyčiau, po šių rinkimų kiti rinkimai bus kur kas sąžiningesni, nebus taip žiūrima į dovanojimus, į krepšius, į kitus papirkimo būdus. Ko gero, ir patys Seimo nariai turės padaryti išvadą. Turbūt vienintelė nauda iš šios visos procedūros, kad vis dėlto turėtume pagalvoti, kad rinkimai – tai rinkimai, ir pateikimas turėtų būti ne dovanų, o idėjų, ne pinigų, o asmenybių, kurios galėtų sąžiningai valdyti Lietuvą.
Manyčiau, turėtume sustoti, nustoti griauti valstybę, pripažinti realijas. Ypač kreipiuosi į P. Gražulį, kuris mėgaujasi čia, neva kažkas nori džiaugtis, kad valstybė griūva. Pats, gerbiamasis Petrai, griauni tą valstybę ir pats užsiimi tam tikra demagogija.
Šiandien, manyčiau, turėtume pritarti tiems sprendimams, ir naujas Seimas turi pradėti darbą, o ne juokinti toliau tautą. Gaila, kad gerbiamieji socialdemokratai nuo tokių klaidų pradėjo savo darbą. Gaila, kad kažkokie teisininkai ne taip pataria, bet esmė yra ne čia. Esmė yra atsakomybė. Linkiu jums visiems atsakomybės.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad per 20 metų nepriklausomos valstybės daug kas nesuprato pagrindinio principo – nekaltumo prezumpcija. Piliečio nekaltumo prezumpcija! Šiandien įsivėlėme į formalumus ir užmiršome, kad už tų formalumų stovi konkretūs žmonės, kurių kaltė neįrodyta niekur. Ir pagal Konstituciją, ir mūsų demokratijos principus jokiam Konstituciniam Teismui neleista nuteisti žmonių, neįrodžius jų kaltumo. Šiuo atžvilgiu mes, atleiskite, susėdome, užmiršome ir dėl formalumų pradėjome ginčytis. O kad trys žmonės…
Dabar pasakykite, vakar iki 15 val. lyg ir išteisinome J. Pinskų, Ž. Pinskuvienę ir J. Gaudutienę, dar ten kažką, šiandien jau nutarėme, kad jie kalti. Jūs, naujo šito teikėjai, pasakykite, ką jūs naktį darėte ir kuo jus J. Gaudutienė ir Ž. Pinskuvienė nepatenkino, kad po nakties nutarėte, kad jos yra kaltos? Ir šiandien priėmėme sprendimą, kad jos jau kaltos, vakar buvo nekaltos. Noriu pasakyti, moterys, jeigu deratės su vyrais ir einate į politiką, visad tenkinkite, ko vyrai prašo, nes po nakties galite tapti kaltos. Todėl labai man keista. Aš drąsiai balsuoju prieš, nes mes apkaltinome konkrečius žmones.
Dabar galiu pasakyti, atsistoja tas, kuris sudarė visas sąlygas sukompromituoti Europos Sąjungą, stovėjo, dirbtinai buvo priimtas referendumas, kad pritartų. Jis šiandien aiškina, kad mes privalome balsuoti, kokią išvadą Konstitucinis Teismas padarė. Dievas, kuris manęs neprašo nei pritarti, nei nepritarti, yra vienintelis, kuris ką pasako, bet jis neprašo manęs pritarti, Konstitucinis Teismas…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. VESELKA (TTF). …todėl Konstituciniam Teismui arba pritarti, arba nepritarti. Šiuo atžvilgiu Konstitucinis Teismas suklydo, todėl nepritarkime.
PIRMININKĖ. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes ir vakar turėjome daug diskusijų svarstydami nutarimą ir tik dėl to jo nepriėmėme, kad jame nebuvo atsakyta į tuos klausimus, kurių iš mūsų reikalauja įstatymai.
Šiandien eidami pagal įstatymo raidę ir dvasią, kaip mėgstama sakyti, mes patvirtiname daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktus Seimo narius. Jeigu vakar ir būtų priimtas toks sprendimas, jame visgi nebūtų to reikalavimo, kuris yra numatytas Rinkimų įstatyme, kad Seimas arba nepatvirtina rezultatų, o jeigu patvirtina, tai patvirtina labai aiškų sąrašą. Tai ne vakarykštė klaida, kaip čia bandoma sakyti, bet išmintis nesustoti pusiaukelėje padaryto darbo.
Šiandien mes turime viską labai aiškiai atsakę. Sakome, kas nepatvirtinta, ir sakome, kas yra patvirtinta. Taip, galbūt yra turinčių kitą nuomonę, kaip kolegos sako, galbūt kitas sąrašas turėjo būti. Bet tam buvo laikas teikti pasiūlymus, juos svarstyti, argumentuoti ir tvirtinti vieną ar kitą sąrašą. Dabar mes tvirtiname tokį sąrašą, koks buvo priimtas bendru mūsų daugumos sutarimu. Todėl aš kviečiu pritarti šiam nutarimo projektui, kad neliktų konstitucinių juridinių kliūčių, kad mes penktadienį galėtume susirinkti ir prisiekti tolesniam darbui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Juozai. Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, tikrai, jeigu susipainiojo G. Songaila ir nežino, ar išvis dalyvauti balsavime, tikrai daug kam neaišku, ir Žilvinui, ir man jau dabar neaišku, aš siūlau pertrauką iki kito posėdžio, ir tada bandysime išsiaiškinti, kas yra.
Pabaigai noriu, nes dar norėsiu pasakyti repliką, gerbiamieji, man atrodo, vietoj šitos pagrindinės Seimo tribūnos sukurkime čia inkvizicijos laužą. Taip, Seimo Pirmininke, čia ne teismas. Bet vis dėlto žmonės nuteisti Seimo, aukščiausiosios demokratinės institucijos, už akių, ir nė vienas nepakviestas čia, į Seimo tribūną, pasiaiškinti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti! Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ Nr. XIP-5002(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 77, prieš – 11, susilaikė 10. Seimo nutarimas „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ priimtas.
Replika po balsavimo – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tas balsavimas, kuris vyko vakar, man asmeniškai buvo kaip toks implementas, požiūris, kaip čia viskas atrodys, kai reikės balsuoti dėl imuniteto naujajam Seimui, nes dauguma tų žmonių bus ir naujajame Seime. Tai pirma.
Antra, dabar priėmę nutarimą mes išbraukėme asmenis dėl to, kad jų reitingo balsai buvo pirkti, tačiau jų gautus už sąrašą balsus priskaičiavome kaip teisėtus. Na, niekaip aš nesuprantu, kaip galima nupirkti reitingo balsą nenupirkus balso už sąrašą. Tai faktiškai neįmanoma.
Dar ką mes padarėme. Žinome, kad viena iš partijų yra kaltinamųjų suole. Partija, ne asmenys, kaip nusikalstamas susivienijimas. Tai vienus nusikalstamo susivienijimo asmenis išbraukėme, kitus įrašėme. Tuos išbraukėm iš viso, ką jau čia kai kas kalbėjo. Konstitucinis Teismas savo nutarime dėl kai kurių Seimo iškeltų klausimų iš viso nepasakė nieko, kitaip sakant, jų nesvarstė. Tų atsakymų mes negavome. Visa tai, kas čia vyko, buvo labai panašu į nelabai derantį su Konstitucija farsą, kuriame aš, jūsų žiniai, tiesiog nedalyvauju.
PIRMININKĖ. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gaila, kad neleidote pasisakyti. Aš noriu po balsavimo, šiaip ar taip, kolegoms pasakyti ir priminti, dėl ko mes čia šitiek iečių sulaužėme. Dėl to, kad ten ar Petrauskas bus Seime, ar Antanauskas bus Seime… Realiai puikiai žinote, kad šita struktūra yra gerai organizuota. Viktoras ten vadovavo, vadovauja ir vadovaus. Taigi tikrai jokio skirtumo nėra, ar tie žmonės bus vienoje, ar kitoje pusėje, ar vieni, ar kiti.
Visos šios diskusijos esmė ir pagrindinė vertybė yra tik ta, kad galbūt jau per kitus rinkimus, jeigu iš tikrųjų naujasis Seimas padarys viską iki galo teisingai, sugriežtindamas įstatymus, sustiprindamas Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas ir galimybes… Jeigu niekam net nekils minčių galvoti apie rinkėjų papirkimą, bus tikrai vertingas dalykas. O čia ką mes padarėme, tai tikrai visi, netgi tie, kurie pristatė, šalininkai, netgi ponas G. Songaila, kartojo žodį: galimai pirko, buvo galimai nupirkti. Paėmė ir nuteisė be teismo.
Aš noriu pasakyti, kad visi klysta. Konstitucinis Teismas taip pat turi galimybę suklysti, nereikia šito atmesti. Pagaliau jūs puikiai žinote, ir politologai, ir žiniasklaida tą pažymėjo, Konstitucinis Teismas, būdamas kaip priekalas tarp prezidentūros, tarp konservatorių, tarp socialdemokratų, tarp Darbo partijos ir visokių kitokių povandeninių srovių ir interesų, priėmė kompromisinį sprendimą, vargu ar patį geriausią ir patį teisingiausią. Taip, jis yra neskundžiamas, bet dėl jo pasisakyti, taip pat ir kritikuoti jį, aš tikiuosi, demokratinėje valstybėje galima. Mano supratimu, mes šiandien padarėme labai keistą, nesuvokiamą ir liūdną precedentą. Tai buvo mano paskutinis žodis. Ačiū. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kai klausai tų visų diskusijų ir sprendimų, tai atsiminkime: viena partija, esanti man iš dešinės, yra pripažinta teroristine, kita partija, esanti man iš kairės, pripažinta nusikaltėlių. Tai jūs pasakykite, ar kokioje nors valstybėje pats aukščiausias valstybės organas visą savo politinį elitą taip įvardijo? Dabar mes sėdime per viduriuką, ir tai yra… Ir dėl trečio įtarimų yra. Tai susidaro įspūdis, dėl ko V. Putinas su D. Medvedevu labai juokiasi, ar Lietuvoje galioja Konstitucija, nes teroristai ir nusikaltėliai, o trečioje vietoje – irgi įtartini.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Sunkiai, bet įveikėme pagrindinius darbotvarkės klausimus.
Dabar aš noriu atsiprašyti žurnalistų, kurie laukia šios kadencijos Seimo darbo pabaigos, kad Seime kartais yra neprognozuojamų dalykų ir darbas užsitęsia ilgiau.
Gerbiamieji kolegos, baigiamojoje dalyje, kaip ir buvome sutarę su frakcijų seniūnais, mes paprašėme kalbėti kiekvienos frakcijos atstovus, kalbėti tuos žmones, kurie yra ilgamečiai Seimo nariai ir šita jų kadencija paskutinė. Tačiau per šią 2008–2012 metų kadenciją į amžinybę mes palydėjome savo tris kolegas, tai yra A. Rimą, J. Palionį ir profesorių J. Karosą, todėl tylos minute prašau pagerbti jų atminimą.
Tylos minutė
Dėkoju.
12.52 val.
Frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų kalbos
Na, o dabar įdomiai kažkaip išėjo – kai buvo kreiptasi į frakcijas, visos frakcijos pasiūlė kalbėti frakcijose esančias moteris. Gal ir labai gerai, kad baigsime ne minorine, o mažorine gaida. Todėl pirmąją pagal dabartinį frakcijų dydį kviečiu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoją V. V. Margevičienę.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mielieji kolegos, protingi žmonės sako, kad turtingas žmogus ir valstybė yra tie, kurie sugeba susiskaičiuoti tai, ką turi, naudotis tuo, ką turi, ir būtinai dėkoti tiems, kurie padeda tai padaryti. Tik taip turtingi gali būti visi.
Dėkoju Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kad jau pačios kadencijos pradžioje labai greitai susiskaičiavo, ką turi. Dėkoju Seimui, jums, mielieji mano kolegos, kad priėmėme per 5 tūkst. įvairių sprendimų, ir, žinoma, labai nuoširdus ačiū Lietuvos žmonėms, kad sugebėjo naudotis ir gyventi tiktai iš to, ką turime.
Visi kartu tikrai padarėme labai daug. Buvome pasiryžę Konstitucijoje apibrėžti pamatinę šeimos sampratą, kuri būtų paremta pagarba žmogaus prigimčiai, bet priėmėme tik Nacionalinį susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, kurį pasirašė per 60 nevyriausybinių organizacijų ir didžioji dalis Seimo frakcijų. Tai priartino įstatymų leidžiamąją valdžią prie šeimos, o kartu tai buvo labai rimtas ir konkretus žingsnis artyn žmogaus, ugdant dorą, atsakingą, pareigingą ir patriotišką pilietį. Priėmėme neatidėliotinus sprendimus, iš esmės keičiančius Lietuvos vietą ir veidą geopolitiniame žemėlapyje. Patvirtinome Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją, kurios tikslas – iki 2020 metų užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir tapti integralia Europos Sąjungos energetikos sistemos dalimi. Negalima nepaminėti suskystintųjų dujų terminalo, leisiančio gauti pigesnes dujas ir ne iš vienintelio šaltinio, statybos. Parengtas ir įgyvendintas elektros jungties su Švedija projektas, pasirašytas susitarimas su Lenkija dėl elektros jungties statybos. Dideles diskusijas sukėlė istorinis 17 mln. vertės Visagino atominės elektrinės projektas. Patvirtinome Atsinaujinančios energetikos strategiją. Suvaldžius ekonominę ir finansinę krizę dėl šių metų, jau nuo šių metų pradžios visos socialinio draudimo pensijos grąžintos į ankstesnį lygį, kompensuojamos nepriemokos dirbusiems senjorams. Stengiamės užkirsti kelią piktnaudžiavimui pašalpomis. Kartu įvedėme ikimokyklinį krepšelį, ratifikavome Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos. Ryžtingas Vyriausybės žingsnis – patvirtinta Priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir reabilitacijos bei reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepcija. Sėkmingai pertvarkėme Lietuvos darbo biržos ir „Sodros“ valdymo sistemas, įteisinome „Sodros“ subsidijas darbdaviams. Meno kūrėjai dabar jau draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Įgyvendinta valstybės įmonių valdymo reforma ir iš valstybės įmonių į biudžetą mokami dividendai išaugo jau 14 kartų.
Dėl sutelkto Seimo ir Vyriausybės darbo esame minimi kaip pavyzdys visai Europai. Vokietijos kanclerė A. Merkel Europos Parlamente ragino Europos Sąjungą atrasti drąsos reformoms, kaip tai padarė Baltijos šalys, kurios krizės metu atliko, anot jos, neįtikėtinas reformas, leidžiančias šiose šalyse stebėti gerą ekonominį augimą. Dėl Vyriausybės pasirinktos strateginės krypties kurti ir stiprinti inovacijomis paremtą žinių ekonomiką, kartu gerinant verslo aplinką ir optimizuojant reguliavimą, pagal Pasaulio ekonomikos forumo rengiamą pasaulio konkurencingumo indeksą Lietuvos vertinimas gerėjo dvejus metus iš eilės. Sugriežtinome bausmes už korupcinius nusikaltimus, supaprastinome paramos ūkininkams teikimo tvarką. Na, ir užsienio politikoje tapome tvirtas NATO ramstis.
PIRMININKĖ. Kolege, reikia trumpinti, 5 min.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). (Baigiu. Labai ačiū. Paskutinis sakinys.) Minėjome Lietuvos vardo tūkstantmetį, Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, taip pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminties metines. Stiprybės sėmėmės iš tautos didvyrių. Padaryta daug. Šiais metais taip pat minėjome dvi ypatingas asmenybes – Joną Mačiulį-Maironį ir Jurgį Matulaitį.
Šiandien pasaulyje jau pradeda aiškėti perspektyva – ateities nebus, jeigu kiekvienas nepradėsime ugdytis dorybių ir jomis gyventi. O kad būtų aišku, štai keturios pagrindinės dorybės, iš Katalikų Bažnyčios Katekizmo, kurių linkiu sau, mums visiems ir Lietuvos gyventojams: pirmas – išmintingumas, antras – teisingumas, trečias – tvirtumas, ir ketvirtas – susivaldymas. Gero darbo naujam Seimui, o jums visokeriopos sėkmės. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu I. Šiaulienę – Socialdemokratų partijos frakcija.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Mielieji kolegos, išminties autoritetai sako, kad visada yra sunki pradžia ir sunki pabaiga. Mes tikrai įsitikinome, kokia sunki mums šios kadencijos pabaiga. Visi mieli kolegos, ir labiau patyrę, ir tie, kuriems ši kadencija buvo pirmoji, turėjome dar progą įsitikinti, koks sunkus mokslas yra politika, koks sunkus menas politika – tobulinti save ir pasaulį. Žinoma, politiko atsakomybė už savo valstybę, šalį yra įvairi ir, žinoma, niekada nėra absoliuti. Niekas nevaldo pats vienas, o atsakomybės dalį prisiima ir supantys valdantieji politikai. Kolega Andriau, nors ir prašei padėkoti Vyriausybei už darbą, aš manau, kad už tą darbą dėkoja tau visuomenė, tiek, kiek ji dėkoja, ir atsakomybės dalį prisiimi ne tik tu, bet ir tavo frakcija, tavo kolegos.
Visada, kada bendrąja prasme, plačiąja prasme kalbame apie politiką ir mūsų kiekvieno Seimo nario, politiko atsakomybę, man kažkaip prisimena Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis, priimtas dar 1990 m. kovo 12 d., aš turiu atsiprašyti, kad nesu išsiaiškinusi šio kreipimosi autorystės, bet tie žodžiai, kurie sudėti tame kreipimesi, išlieka aktualūs ir tikrai matyti, kiek įdėta širdies, rašant šį kreipimąsi. „Nepriklausomybė – tai ne rūstus paskutinis teismas, ne aklas atpildo siekimas, ne laimėtojų triumfas, o mūsų istorinio susitaikymo, mūsų garbės, meilės ir atgimimo nenutrūkstantis kelias.“ Tenka tik apgailestauti, kad mes vis niekaip neįveikiame aktyvizuojamo mumyse to, kas blogiausia: ir egoizmo, ir veidmainystės, ir abejingumo, ir neryžtingumo, ir rezignacijos, ir noro kai ko išvengti.
Kolegos, dėkodama jums už jūsų kantrybę, savo žodį visos frakcijos vardu norėčiau baigti prieš šimtmetį parašytomis Fridricho Bajoraičio eilėmis lietuviškais žodžiais:
Negriauti, nebriauti, nešaukti, nepliaukšti,
Kentėti, judėti ir arti, akėti ir sėti,
Ir laukti, budėti, stebėti, regėti, tikėti,
Kantrumą turėti, kentėti, tylėti, mylėti.
Visiems mums kūno tvirtybės, kad išliktų dvasios stiprybė. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Reta išimtis. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pats seniūnas V. Mazuronis. Reta išimtis – pats frakcijos seniūnas.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, noriu pasakyti, kad mūsų frakcijoje tarp moterų ir vyrų skirtumo nėra. (Šurmulys, juokas salėje) Vertinant pasisakymus… Mielieji kolegos, ir buvę mūsų opozicijos partneriai, ir buvę pozicijos partneriai, gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, visų mūsų frakcijos vardu visiems noriu jums pasakyti nuoširdų ačiū, nes iš tiesų tuos visus ketverius metus mes gynėm savo nuostatas, mes kovojome už tuos dalykus, kuriuos manėme reikalinga tai daryti, bet tuo pačiu metu, visus ketverius metus mes mokėmės ir pirmiausia mokėmės iš jūsų visų, iš tų, su kuriais bendravome ir dirbome, nepriklausomai, ar tai Vyriausybė, ar pozicija, ar opozicija.
Patikėkite, darė mūsų frakcijos nariai tą nuoširdžiai, emocionaliai, kaip ir turi daryti, siekdami ir norėdami pasiekti, ko gero, tą patį tikslą, kad visiems Lietuvos žmonėms gyvenimas būtų tikrai geresnis. Kartu visų frakcijos narių vardu aš noriu padėkoti ir visų Seimo struktūrų žmonėms, kurie buvo pagrindiniai padėjėjai mums visiems dirbant šiame Seime, ar Seimo nariais, ar komisijose, kuriose mes dalyvavome, komitetuose, ir visur kitur.
Noriu visų mūsų frakcijos vardu palinkėti viso geriausio tiems, kurie, manau, laikinai palieka Seimą. Noriu pakviesti visus, kurie pasilieka dirbti kitą kadenciją, – ginkime savo pozicijas, gerbkime vieni kitus ir siekime to paties tikslo, kad visiems Lietuvoje gyventi būtų šiek tiek geriau.
Ypatinga padėka Seimo Pirmininkams, kurie buvo per visą tą kadenciją, galbūt mes išsakėme savo nuomonę, kartais vienokią, kartais kitokią. Visiems dar kartą ačiū frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu ir kviečiame toliau, nesvarbu, kokias pozicijas užimant, kartu dirbti, susitelkti ir siekti bendrų tikslų. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega Valentinai. Dabar kviečiu Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovę D. Teišerskytę.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Ketveri žmogaus gyvenimo metai – nėra taip jau daug. Bet tai tūkstančiai dienų ir naktų, pavasarių žydėjimai ir rudeninių apmąstymų vakarai, tai asmeniški ir tautos įvykiai, maži ir dideli, reikšmingi ir nelabai.
Ketverius metus mes bandėme valdyti valstybę. Stebuklų nebuvo – buvo kasdieniai darbai, buvo laimingos ir mažiau sėkmingos dienos, valandos, buvome pašaukti tarnauti tėvynei, žmogui. Tai didžiulė našta, garbinga pareiga ir begalinė atsakomybė. Pridėję ranką prie širdies, turėtume pripažinti, kad padarėme ne viską, kad dažnai nebuvome orūs ir tolerantiški, o vienam kitam tos sąvokos apskritai nebuvo pažįstamos. Bet ne barstytis pelenais skirta ši diena, o džiaugsmui, pažinimo, padarytų darbų, patobulintų proto ir širdies polėkių paminėjimui, dvasingumo suvokimui, kurio kartais čia pritrūkdavo. Mūsų daug ir mes tokie skirtingi savo ideologija, idėjomis, nuostatomis, padorumo matavimais, draugystės paslaptimis, nuoširdumo centimetrais, gebėjimais kurti, suprasti, užjausti, padėti, sustiprinti, pakelti pargriuvusį.
Mes skirtingai tarnavome tautai: vieni – tyliai, kiti – pernelyg garsiai. Vieni – užversdami įstatymų projektais, kiti – spaudydami mygtukus. Ir ne visi supratome, kad pasaulis nė kiek nedidėja nuo to, kad mes tik norime atrodyti dideli, o ne būti dideli.
Ir vis dėlto baigėsi ši kadencija, tarnystės metai. Tad neieškokime vakarykštės dienos šešėlių, o praeityje – tautos ateities. Tiesiog padėkokite vieni kitiems už bendrą darbą, už petį, į kurį galėjome atsiremti, už tas žinias, kuriomis dalinomės, už tai, kad buvome kartu ir sudėtingiausią minutę gebėjome būti parlamentas, Tautos atstovybė, kad baigėme dar vieną gyvenimo universitetą ir, tikiuosi, tapome geresni ir dvasingesni. Juk dvasingumas tada ir atsiranda, kai atsibunda mūsų galia galvoti, spręsti, protu ir meile valdyti žemę, kurią Dievas ir tauta mums patikėjo.
Ir nepamirškime – piktžolės auga greitai, ąžuolai – lėtai. Pabandykime gyventi ir dirbti taip, kad bent jau galėtume ramiai ilsėtis tų ąžuolų apgaubtyje.
Iš knygos „77 eilėraščiai“. 71-asis – „Pamokymai“. „Neklauskite poetų, kelinta valanda, nes jie nepažįsta laiko. Nekalbėkit poterių tomis lūpomis, kurios ką tik bučiavo Judą. Visada sakykite meilei – JŪS, nes ji nemėgsta tuštybės. Žiūrėkite ne valgančiu, o geriančiu žvilgsniu. Gesinkit gaisrą lūpomis, ne žodžiais. Neplaukite maža valtele į didelius vandenis. Žinokite: Nėra Karaliaus ir nėra Elgetos, yra kuprotos skruzdėlytės ir yra trumpas kaip centimetras Gyvenimas.“ Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū mūsų Daliai, ne tik ilgametei Seimo narei, bet ir garsiai, žinomai Lietuvos poetei.
Dabar kviečiu dar vieną vyrą – Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoją V. Bogušį.
V. BOGUŠIS (LiCSF). Tikrai nesu pavaduotojas, bet vis tiek mūsų pirmieji žodžiai visą laiką būdavo „mama“, „Tėvynė“, „Lietuva“.
Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji ministrai, mielieji kolegos! Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu jums asmeniškai labai padėkoti Liberalų ir centro frakcijos vardu už nuostabias dedikacijas Konstitucijoje, kur jūs kiekvienam vos ne asmeniškai parašėte, išskirtinai jausdama jo charakterį. Dar kartą jums, Pirmininke, labai dėkui.
Gerbiamieji kolegos, mes, liberalcentristai, užtikrinome valstybėje stabilumą, demokratiją, už tai mums turės labai padėkoti Ministras Pirmininkas A. Kubilius, nes be mūsų, be mūsų žemės druskos, stabilumo valstybėje nebūtų buvę. Reikia padėkoti mūsų ministeriams, reikia padėkoti mūsų partijos pirmininkui A. Čaplikui. Mielieji kolegos, aš suprantu, jūs su gailesčiu žiūrite į mus. Nesigailėkite. Aš asmeniškai prabuvau čia 16 metų. Linkiu ir jums pabūti po tiek (na, kiti ir daugiau). Bet mes, anot Julijaus Cezario, išeiname tam, kad sugrįžtume persirikiavę, patobulėję, su naujomis idėjomis, su puikia energija.
Laukia nauji iššūkiai, labai svarbūs iššūkiai. Aš tikrai tikiu, kad kiekvienas Seimas, kad ir ką sakytumėte, aš manyčiau, tobulėja. Kiekvienas Seimas gražėja. Kiekvienas Seimas ateina su nauja patirtimi, su nauja išmintimi ir mūsų laukia tikrai dideli iššūkiai. Mes pirmą kartą Europos pasaulio žemėlapyje būsime pirmieji, būsime pirmininkai. Tai mums neišpasakytai didelė atsakomybė.
Pabaigai. Vėl pasakė Julijus Cezaris, o šiaip tai Vytautas Bogušis, – mes sugrįšime po ketverių metų! Labai ačiū jums visiems. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, Vytautai, už tikrai uždegančią politiko su didele patirtimi kalbą ir mes linkime Liberalų ir centro sąjungai sugrįžti.
O dabar kviečiu Darbo partijos frakcijos atstovę Seimo vicepirmininkę V. Baltraitienę.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mielieji kolegos, pirmiausia ačiū savo frakcijai, kuri patikėjo man tarti tą paskutinį, ne paskutinį žodį, nežinau, bet žodį.
Norėčiau pradėti tokiais žodžiais. Ne Seimo salėje prasideda gyvenimas, ne Seimo salėje jis ir baigiasi. Tai tik tam tikras gyvenimo tarpsnis, vieniems didesnis, kitiems mažesnis, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, koks jis savo turiniu. O turinys priklauso nuo mūsų pačių suvokimo, ką mes veikiame Seime. Džiaugiuosi, kad ir aš, ir dauguma Seimo narių suvokia tai kaip atsakingą darbą, į kurį mus priėmė rinkėjai. Gaila, bet ne visi savo buvimą Seime suvokia kaip darbą.
Nugyvenau daugiau kaip pusę amžiaus, jau dvi kadencijas dirbau Seime, bet tik šioje kadencijoje pamačiau, kad tas, kas aiškiai parašyta juodu ant balto, ne visų vienodai yra perskaitoma. Gal tai priklauso nuo kiekvieno mūsų sugedimo laipsnio. Šiame Seime supratau daug naujų tiesų, pamačiau ir patyriau daug gerų ir ne visai gerų dalykų, bet visa tai buvo man (ir, manau, mums visiems) neįkainojama patirtis. Patirtis, kaip reikia elgtis, arba atvirkščiai – kaip nereikia elgtis.
Ir dar kartą pasitvirtino mano vidinė nuostata, kad tave gerbia tiek, kiek tu gerbi save ir kiek gerbi kitus. Esu dėkinga kiekvienam Seimo nariui už bendravimą, už darbą per šiuos ketverius metus, už gerą ir blogą patirtį.
Ir vėl grįžtu prie savo pasakytų žodžių. Ne Seime prasideda gyvenimas, ne Seime jis baigiasi. Ne pareigomis prasideda gyvenimas, ne pareigomis jis baigiasi. Čia tik darbas. Visas gyvenimas vyksta už Seimo sienų. Ir kuo mes aktyviau tame gyvenime dalyvaujame, kuo nuoširdžiau bendraujame su paprastu piliečiu, tuo didesni ir geresni piliečiai esame mes patys.
Tad ir linkiu visiems – ir naujai perrinktiems, ir tiems, kurie nebedirbs Seime – žmogiško bendravimo tarpusavyje ir su tais žmonėmis, kurių pasitikėjimo siekiame.
Baigdama noriu padėkoti visai savo frakcijai, kanceliarijai, kuri tuos ketverius metus dirbo kartu su manimi. Noriu padėkoti Seimo valdybai, noriu padėkoti asmeniškai Č. Juršėnui už jo ne tik profesionalią, bet ir žmogišką, džentelmenišką pagalbą ir patarimus. Nuoširdžiai dėkoju Seimo Pirmininkei I. Degutienei už pasitikėjimą, supratimą, palaikymą.
Partinė narystė Seime mus išskyrė į kitas puses, bet bendras suvokimas, problemų supratimas leido be intrigų dirbti šiuos metus Seimo vadovybėje.
Visų ir savo vardu dėkoju visiems jums, kurie buvote tuos ketverius metus, ir noriu visos frakcijos vardu palinkėti visiems meilės, pagarbos, gebėjimo net sunkiausiu metu kalbėti, nerėkti, neįžeidinėti. Kalbėtis, suprasti, ką kalbam, ir, svarbiausia, išgirsti.
Vyrams asmeniškai noriu pasakyti, ką sakiau šiandieną frakcijoje. Vyrai, jūs labai protingi, bet moterys – labai gudrios. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Virginija, labai ačiū tau. Mes ir valdyboje buvome susitikę, aš tą jau sakiau Virginijai, bet jūsų visų akivaizdoje noriu pasakyti. Iš tiesų Virginija yra puikus žmogus, patikimas ir, kaip ji pasakė, nors ji buvo opozicijos žmogus, bet nė vieną akimirką nebuvo galima suabejoti jos veikla, kaip valdybos žmogumi, kuris buvo atsakingas už labai stiprų barą, t. y. už Seimo kanceliariją. Jei tokių žmonių Seime bus daugiau, galėsime dirbti kur kas kitaip pirmiausia kaip žmonės. Galime turėti skirtingas pažiūras, bet išlikti žmonėmis. Labai labai ačiū tau, Virginija.
Dabar kviečiu dar vieną vyrą mūsų gyvenimo paįvairinimui – V. Žiemelį, Krikščionių partijos frakcijos seniūną.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Dėkoju visiems kolegoms ir pirmiausia, aišku, Seimo Pirmininkei I. Degutienei už bendrą darbą, taip pat dėkoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariams ir, savaime suprantama, savo frakcijos, Krikščionių partijos frakcijos, nariams, kurie buvo vadinami artistais, muzikantais ir t. t., kurie nieko nesugeba. Tačiau noriu paminėti, kad mūsų frakcija, nors taip buvo įvardyta, parengė beveik 200 įstatymų projektų, kurių beveik trečdalis yra priimta. Atlikome tam tikrą darbą ir, beje, mūsų iniciatyva buvo paskelbtas referendumas ir tauta pritarė mūsų iniciatyvai. Aš manau, padarėme tikrai nemažai. Tikiuosi, kad naujoji dauguma vykdys tautos valią.
Taip pat dėkoju Teisės ir teisėtvarkos komitetui, pirmininkui S. Šedbarui, kuris komitete, labai džiaugiuosi, buvo teisininkas. Pirmiausia teisininkas, o po to jau politikas. Taip pat visiems kolegoms, su kuriais, drįstu teigti, daug nuveikėme. Gerbiamajam K. Rameliui, kuris ypač daug dirbo keičiant, tobulinant civilinį procesą, baudžiamąjį procesą, gerbiamiesiems R. Žemaitaičiui, J. Sabatauskui. Drįstu teigti, kad mes nuveikėme didelį darbą tobulindami įstatymų bazę, pirmiausia baudžiamąjį procesą, civilinį procesą, teismų darbą. Linkiu, kad ir kitas Seimas, kitas Teisės ir teisėtvarkos komitetas tęstų šį pradėtą darbą.
Buvo prašyta, kad mes įvertintume ir tai, ką darytume kitaip naujame Seime. Jeigu leisite, aš pareikšiu savo keletą minčių.
Naujajam Seimui aš nesiūlyčiau iš karto pulti prie reformų. Pirmiausia reikia įvertinti esamą situaciją, išanalizuoti ir pateikti šią situaciją ne tik visiems Seimo nariams, tačiau ir visuomenei. Mano manymu, reikia atsisakyti nelabai naudingo visuomenei vajaus, t. y. kuo daugiau priimti įstatymų, įstatymų pataisų, įstatymų pakeitimų. Tai ne rodiklis. Aš manau, kaip tik yra minusas, jeigu mes labai daug priimame įstatyminių aktų. Vadinasi, priimti ankstesni yra netobuli. Siūlyčiau orientuotis ne į įstatymų kiekybę, o į įstatymų kokybę ir nebijoti rengiant įstatymų projektus, juos priimant, tobulinant kviesti tam tikrų sričių specialistus, mokslininkus. Be jų įstatyminių aktų mes tikrai nepagerinsime.
Manau, kad Seimas gana silpnai (gal aš klystu, gal kiti kitaip pasakys) atliko kitą labai svarbų darbą – parlamentinę priežiūrą. Ne paslaptis, kad būtina tobulinti ir įstatyminę bazę šioje srityje, nes, atvirai pasakius, ši bazė labai neaiškiai įvardina, ką konkrečiai gali kiekvienas komitetas, ką konkrečiai gali kiekvienas Seimo narys nuveikti šioje srityje neperžengdami įstatymų ribos.
Labai svarbus kitas dalykas. Gerai, kad čia daug žiniasklaidos atstovų. Žiniasklaida gali kiekvieną Seimą, Seimo narį nupiešti vienaip ir nupiešti kitaip. Aš labai norėčiau, kad žiniasklaida vis dėlto pradėtų persiorientuoti (kai kurios žiniasklaidos priemonės tą jau daro), kad matytų ne vien tik blogus Seimo darbus, Seimo narių darbus, tačiau ir gerus. Jų taip pat yra. Jeigu mes piešime Seimą tik iš neigiamos pusės, be abejo, jis visą laiką bus dugne. Ar nuo to bus geriau mūsų visuomenei, mūsų valstybei? Nuo to tikrai nebus geriau.
Taip pat norėčiau padėkoti ir gerbiamajam premjerui A. Kubiliui, Vyriausybei. A. Kubiliaus sprendimai, manau, uždegdavo naujiems darbams, ir aš esu jums dėkingas, Andriau.
Baigdamas norėčiau atsiprašyti tų Seimo narių, kurių atžvilgiu aš buvau gal ne visą laiką teisus, nes esu žmogus, klystantis, darantis klaidas. O kas mano atžvilgiu pasielgė nevisiškai teisingai, aš jau seniai atleidau. Linkiu jums visiems geros kloties, būti teisingiems, mylėti Dievą, dirbti tėvynei ir jos žmonėms. Savo ruožtu, tęsdamas advokato praktiką, aš irgi stengsiuosi tuo vadovautis. Linkiu jums visiems sėkmės. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Labai ačiū, Vidmantai, už tai, ko palinkėjai kitos kadencijos Seimo nariams. Mes tau irgi norime palinkėti grįžti į politiką. Daug metų buvai politikoje, bet dar kviečiame sugrįžti. O šiuo etapu iš tiesų linkime kuo geriausios advokato praktikos ir gausių klientų.
Kviečiu A. Zuokienę – gausios Mišrios Seimo narių grupės vardu.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, būti Mišrios Seimo narių grupės nariu yra privilegija. Mes jau visą mėnesį diskutuojame apie piliečių laisvą pasirinkimą ar jo ribojimą išreiškiant valią per rinkimus, tačiau nutylime, kad piliečių laisva ar ne laisva valia išrinktas Seimo narys dažnai tampa nebelaisvas dėl partinių susitarimų ir koalicinių įsipareigojimų, o opozicija – tiesiog noru nuolat oponuoti. Itin retai čia, Seime, gali išgirsti, kad frakcija balsuos laisvai, nes juk dažniausiai balsuojama pagal komandą, ir nerasime nė vieno nežinančio, ką reiškia sutartiniai ženklai. Todėl ir sakau, kad būti Mišrioje grupėje yra privilegija. Net neabejoju, kad politologai parašys ne vieną studiją, koks yra tikras ir laisvas Seimo nario mandatas, remdamiesi Mišrios Seimo narių grupės balsavimų rezultatais.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kai nesi nei pozicijoje, nei opozicijoje, rengti projektus faktiškai nėra prasmės, nes nėra jokios galimybės juos pateikti. Iš vienos sesijos darbų programos į kitą vis perregistruodavome savo projektus, bet taip ir nepavyko pateikti ilgo sąrašo, netgi 50, kokybiškų projektų, be jokių lobistų įtakos, tai tiesiog teisinių spragų užlopymas. 11 iš jų – M. Varaškos, 7 – K. Ramelio, 13 – mano projektų, 2 – A. Bauros, 3 – A. Šedžiaus, 7 – G. Songailos, 5 – V. Valkiūno, 2 – S. Stomos.
Esu tikra, kad priklausantys Mišriai Seimo narių grupei jaučia itin didelę atsakomybę rinkėjams. Jiems nėra galimybės pasislėpti už partijos kolegų nugarų, todėl kiekvienas turi savo temas, jas išmano ir teikia apgalvotus projektus. Aš išsiųsiu šį 50 projektų sąrašą visiems, kurie lieka Seime. Peržiūrėkite juos, perregistruokite savo vardu, nes tai išties labai svarbūs ir atsakingai parengti projektai.
Naudodamasi proga visos Mišrios Seimo narių grupės vardu labai noriu padėkoti komitetų, kuriuose dirbome, biurams, Seimo kanceliarijai, mūsų visų asmeniniams padėjėjams, tikrai labai dėkojame iš visos širdies.
Mišri Seimo narių grupė išties kitokia nei kitos frakcijos. Mes niekada nesame susipykę, nors ir kaip karštai diskutuotume, mes niekada nebijojome prarasti savo statuso, o tokią įtampą jautė ne viena frakcija, nuolat skaičiuodama kiekvieną savo narį. Jei kitos frakcijos mažėjo, mes nuolat augome ir tapome trečia pagal dydį grupė Seime. Tik konservatorių ir socialdemokratų Seime daugiau. Tretieji, nepriklausomi politikai, susivienijo į Mišrią grupę. Galėtume būti ir antri, ir pirmi. Išties Seime juk daug žmonių, kurių partinės pastangos nėra pakankamai vertinamos. Tačiau baigti noriu optimistine gaida.
Prieš mėnesį dalyvavau labai gražioje jaunimo šventėje ant aukščiausio Lietuvoje Aukštojo kalno. Buvo žaidžiamas toks lyg ir žaidimas kodiniu pavadinimu, kad Seimas taptų aukštuma. Visi galėjo pasirinkti vieną iš daugybės moksleivių parengtų linkėjimų. Tad perskaitysiu tris pačius populiariausius.
Pirmasis – itin aktualus šiandien: „Noriu, kad kiekvienam mūsų šalies piliečiui rūpėtų mūsų valstybė, kad atsakingai balsuoti per rinkimus kiekvienas laikytų savo pilietine pareiga.“ „Noriu, kad rinkdami Seimą žmonės rinktųsi ne tik žinomiausias Lietuvoje pavardes, o žinotų ir įvertintų kiekvieno kandidato jau nuveiktus darbus ir nuopelnus.“ Ir trečiasis: „Noriu, kad žmonės nuolat domėtųsi Seimo sprendimų turiniu, kad išdrįstų ir gebėtų priversti Seimą dorai dirbti. Tada mūsų lygumų šalis – Lietuva taptų moraline aukštuma ir pavyzdžiu kitoms šalims.“
Mišrios Seimo narių grupės vardu linkiu, kad ateities Seimas taptų moraline aukštuma. Dėkui. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, Agne, už išsakytas mintis. Kaip ir sakiau, iš tikrųjų tai buvo Mišri Seimo narių grupė, kuri per visą nepriklausomybės laikotarpį Seime buvo pati gausiausia, bet jūs visi buvote labai išmintingi, labai draugingi, labai savarankiški ir labai kūrybingi. Dėl pasiūlymo, kad kitos kadencijos Seimas peržiūrėtų jūsų teikiamus projektus, tikrai pažadu, nes būsiu tame Seime, kad reikia peržiūrėti, nes jūs visada siūlėte optimalius ir reikalingus Lietuvai projektus. O jums ir asmeniškai, ir visai Mišriai Seimo narių grupei, tiems, kurie paliekate Seimą, kuo geriausios kloties ir irgi lauksime sugrįžtančių.
Gerbiamieji kolegos, šiemet mūsų Seimą palieka du Nepriklausomybės Akto signatarai, bet ne bet kokie. Tai pirmiausia žmonės, kurie ne tik Nepriklausomybės Akto signatarai, bet ir buvę Seimo vadovai.
Pirmiausia kviečiu Č. Juršėną – vienintelį Tautos atstovybėje nepertraukiamai išbuvusį nuo 1990 m. iki šiandien dienos, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą, ne kartą buvusį Seimo Pirmininku, ne kartą buvusį ir dabar dar esantį šiandien Seimo Pirmininko pavaduotoją. (Plojimai)
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Brangūs ir mielieji kolegos, gerbiamieji Pirmininke, premjere! Praėjo daugiau nei 22 metai, kai pirmąkart peržengiau nacionalinio parlamento rūmų slenkstį. Gerai prisimenu savo pirmus žingsnius ir čia, tiksliau, ten, tuose rūmuose, tvyrojusią laukimo, pakylėtumo, sumišusio su nerimu, nuotaiką. Tuomet Tautos laisvės siekis jau buvo kaip reikiant įsisiūbavęs. Atgimimas skleidėsi visur. Dar iki Kovo 11-osios buvo atkurtos Lietuvos demokratų, Lietuvos socialdemokratų partijos, pirmosios atgimusios partijos vis dar okupuotoje ir aneksuotoje Lietuvoje. Itin suaktyvėjo visuomeninis gyvenimas – pradėjo atgimti I Respublikoje veikusios profesinės organizacijos, steigėsi naujos. Vyko ir demonstratyvus atsiskyrimas nuo TSRS – įvairios meno, žurnalistų, kitos kultūros organizacijos pradėjo atsijungti nuo motininių visasąjunginių organizacijų ir kurti nepriklausomas nacionalines sąjungas.
Kartu, gerbiamieji, sekė ir lemtingas Lietuvos kompartijos atsiskyrimas nuo TSKP, įskėlęs Tarybų Sąjungos pamatų monolitą. Dar senoji LTSR Aukščiausioji Taryba nutarė, jog 1940 metų įstatymai dėl tariamo Lietuvos priėmimo į Tarybų Sąjungą yra neteisėti ir juridiškai negaliojantys. Lietuvos banko įstatymas, kuriame teigiama, kad šalyje gali būti įvesti savi pinigai, taip pat jau buvo priimtas, kaip ir modernus Spaudos įstatymas.
Toks tad buvo mano išrinkimo į Seimą, tiksliau – dar į Aukščiausiąją Tarybą, laikmečio fonas. Taigi tauta buvo emociškai, o ypač mentaliai atsiskyrusi nuo Tarybų Sąjungos, bet tai buvo tik pradžia ilgo, sunkaus kelio, kurį galima žymėti keletu pagrindinių gairių. Kovo 11-osios Aktas įformino mūsų tautos apsisprendimą. Mūsų ryžtą sutvirtino skaudūs Sausio 13-osios įvykiai, be kurių, ko gero, nebūtume įtikinę pasaulio mūsų pasirinkimo tvirtumu. 1992 metų rudenį Aukščiausiosios Tarybos aprobuota ir tautos referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija nubrėžė naujos demokratinės ir teisinės valstybės, parlamentinės Respublikos pamatus. Ypač svarbus buvo darbas, kad Tautos apsisprendimą de facto ir de jure pripažintų ir pasaulio bendrija, į kurią lygiaverčiais pagrindais mus galutinai atvedė įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO 2004 metais.
Mielosios kolegės ir kolegos, buvau betarpiškas viso to liudininkas ir dalyvis. Drįsčiau tvirtinti: ne tik pats dariau įtaką įvykiams ar netgi kartais buvau juos sukeliančia priežastimi, bet ir jie neišvengiamai palietė mane, mano asmenybės formavimąsi, paliko neišdildomus įspūdžius mano gyvenime. Juk vien ką reiškia tai, kad man teko garbė triskart vadovauti Lietuvos Respublikos Seimui.
Lietuvių patarlė sako, kad lapė (turbūt mano atveju – Seimo lapinas) keičia kailį, o ne būdą. Bet tiek šiais, tiek anais laikais, atrodo, sugebėjau rasti savo vietą visuomeniniame gyvenime, nes niekada nebuvau išverstaskūris, o iš tiesų išgyvenau didžiulį virsmą viduje. Laikmečių sandūroje man teko iš naujo įvertinti savo vertybes, pasaulėžiūrą, žinias, iš naujo susidėlioti savo įsitikinimus nepametant paties savęs. Apsisukęs istorijos ratas nedavė daug pasirinkimų. Galėjai arba nematyti ir nepripažinti klaidų ir toliau kietakaktiškai ginti savo tiesą (netiesą) arba nuoširdžiai nulenkti galvą prieš objektyvią realybę ir projektuoti savo vietą jau naujoje būtyje su kaupu grąžinant uždelstas skolas.
Per visus tuos dešimtmečius aš nė karto nesuabejojau, kad mes einame į priekį. Lyginant to meto visuomenę su šiandienine, išties galima sutikti, kad dabar aktyvumo mažiau. Bet dabar ir turime kur kas daugiau – periodinius demokratinius rinkimus, žodžio ir religijos laisvę, privačią iniciatyvą, nepriklausomus teismus. Taigi turime mažiau priežasčių kovoti, reikia tik išlaikyti ir tobulinti tai, ką jau turime atsikovoję. Mūsų tautą nuolat ištikdavo tam tikri išbandymai, bet mes juos lengviau ar sunkiau atlaikėme. Atlaikysime ir tuos, kurie dar tik laukia. Juk kur kas mažiau nei negerų darbų lieka nepastebėta gerųjų. Žmonės mėgsta „aukso amžių“ sieti su praeitu laikotarpiu, nors kažkada ir kažkam tai buvo, bus, o gal ir yra esamasis laikas. Tikiu, kad ateis metas, kai romantizuosime ne praeitį, o dabartį – o tai, visų pirma, priklauso nuo vidinio nusiteikimo, nes tik jo vedini galime pajėgti pakeisti nuo mūsų priklausančias aplinkybes.
Kolegos, iš nacionalinio parlamento išeinu kur kas ramesne širdimi ir štai dėl ko. Aukščiausioji Taryba iš visų kadencijų labiausiai išsiskyrė intelektiniu potencialu ir jaunyste. Žiūrėdamas į naujai išrinktą Seimą, džiaugiuosi geromis tendencijomis. Mažėja žmonių, čia atėjusių išbandyti save, ir daugėja tų, kurie save bandė kitur, o čia ateina jau mokėdami dirbti. Ateina daug gražaus jaunimo. Ne šiaip jaunų, bet protingų, perspektyvių, valstybiškai mąstančių. Ir, atrodo, lyg ne partijos atvedė juos į Seimą, o jie veda partijas į Seimą, kaip tai matyti iš kai kurių rinkimų rezultatų.
Jauniesiems ir naujiesiems mano kolegoms lieka pagrindinis rebusas, kurio mes nesugebėjome išspręsti – tai rinkėjų pasitikėjimas. Kai po vieną, tai kone visi Seimo nariai ir gerbiami, ir vertinami, ir mylimi, o kai sueina į būrį, kažkas atsitinka, ir Seimas jau tampa loviu ar durnių laivu. Kaip pasiekti, kad dėl to šaukšto deguto visam Seimui nebūtų sarmata ar kad to deguto išvis nebūtų – tai ir bus pagrindinis, kaip man atrodo, parlamentarų ir visuomenės geresnio susikalbėjimo uždavinys.
Brangūs kolegos, draugai ir bičiuliai, baigdamas šią atsisveikinimo kalbą pirmiausia noriu padėkoti Ignalinos–Švenčionių ir visos Lietuvos žmonėms, šešiskart mane išrinkusiems į Tautos atstovybę. Nuoširdžiai noriu padėkoti ir jums visiems, ypač Socialdemokratų frakcijai, už bendrą darbą. Už kritiką, kurios negailėjote, ir už gerus žodžius, kurių ne rečiau sulaukdavau. Ar diskutuodavom, ar pykdavomės, aš visuomet buvau linkęs ieškoti kompromiso, nes jis visų politikų pradžių pradžia.
O ši vieta ir šis laikas giliai išliks mano atminty, kaip pakeitęs ne tik mano, bet ir mūsų tautos bei pasaulio istoriją. Noriu jums palinkėti, kad niekuomet nepamirštumėte, kam ir dėl ko dirbate, kad niekuomet neišduotumėte pagrindinių principų, kurie vieninteliai mūsų valstybę gali išlaikyti tvirtą ir gyvybingą per amžių amžius. Visuomet prie širdies nešiojuosi vieną knygelę, apie kurią Jungtinių Valstijų prezidentas Thomas Jeffersonas yra pasakęs: „Mes jaučiamės saugūs todėl, kad esame parašę savo Konstituciją.“ (Aš vėl ją dedu į jai priklausančią vietą.)
Baigiant labai tinka ir mano mylimas lotyniškas posakis, ne kartą jums sakytas: Amicus Plato, sed magis amica veritas – „Platonas draugas, bet tiesa – man brangesnė“.
Mielieji bičiuliai, ypač kairieji, kurie poryt turėtumėte tapti naująja Lietuvos valdžia, veikite atsakingai ir apdairiai! Nesuklupkite, kaip atsitiko vakar. Būkite verti garbingo Tautos atstovo vardo! Ačiū ir sėkmės pasiliekantiems. (Plojimai)
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Frakcija prašo dar poros minučių dėmesio. Gerbiamasis Česlovai, leisiu sau taip kreiptis į jus. Jūs mums visiems Seimo nariams parašėt gražų atsisveikinimo laišką, kiekvienam individualų. Frakcija jums skiria šį laišką, kurį norėčiau, aš manau, kad visiems smalsu ir įdomu, čia ir perskaityti.
„Mes visi ir visuomet dėjome viltis į jus, ypač kai būdavo neaišku, kai, anot Alfonso Maldonio, tai „dekoracijos, bet vyksta veiksmas, ir nežinia, kuo pasibaigs drama“. Jūs buvote ir liksite mums ir mūsų autoritetas. Sakoma, kad tokie autoritetai atsiranda iš prigimties šviesos. O ji reta, brangi dovana, niekuo nepakeičiama. Žmonės gręžiasi į šviesos ženklu pažymėtus, myli, atleidžia, pripažįsta, neužmiršta.
Mus traukia jūsų gebėjimas žiūrėti ir matyti, suprasti ir priimti, vadovautis išmintimi ir pasitikėti intuicija, o ypač siekti tiesos, nors ir žinote, kad tiesa, kaip ir auksas, nevartojama grynu pavidalu, beveik su ja nesusitinkame. Profesorė Viktorija Daujotytė sako, kad jei susitiktume, apakintų. Užtat tiek daug manipuliacijų tiesos atžvilgiu, tiek daug viską išmanančių teisiųjų čia girdėjote.
Dėkojame jums už tai, kad kasdien savo pavyzdžiu liudijate bendražmogiškų vertybių šviesą. Linkime jums stiprios sveikatos ir džiaugsmą teikiančios saviraiškos jūsų naujuose kūrybiniuose amplua. Sėkmės jums.“ (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu dar vieną Česlovą, tik Česlovą Vytautą Stankevičių, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narį, Nepriklausomybės Akto signatarą, Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotoją, krašto apsaugos ministrą, ambasadorių, o šioje kadencijoje irgi Seimo Pirmininko pavaduotoją ir Europos reikalų komiteto pirmininką. Prašau, Česlovai.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Ministre Pirmininke ir ministrai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, baigiasi šio Seimo kadencija, trečioji ir paskutinioji mano kadencija Seime per 22 metų atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės istoriją. Dėkoju už suteiktą privilegiją pasakyti savo paskutinę kaip Seimo nario kalbą.
Noriu pasidalyti savo samprotavimais dėl reikalingo sutarimo išskirtinai dėl Lietuvos elektros energetikos sistemos europinės integracijos. Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui prieš du dešimtmečius pavyko apginti Lietuvą nuo sovietų imperijos pastangų sunaikinti atkurtą valstybės nepriklausomybę ar bent susaistyti Lietuvą su Rusija naujais priklausomybės ryšiais. Pagrindinių politinių jėgų sutarimo ir valios dėka Atkuriamasis Seimas pajėgė įveikti atrodžiusias neįveikiamas kliūtis ir Lietuvos valstybės nepriklausomybę faktiškai įgyvendino.
Kai pagrindinių politinių partijų sutarimu Lietuva siekė NATO narystės, Rusija tam atkakliai priešinosi. Tačiau sutelktų ir nuoseklių pastangų dėka Lietuva 2004 m. tapo NATO nare ir užsitikrino politinio ir karinio saugumo garantijas.
Pagrindinių politinių jėgų sutarimu Lietuva siekė ir narystės Europos Sąjungoje. Šis tikslas taip pat buvo pasiektas, tauta jam pritarė. Įsijungus į Europos Sąjungos struktūras Lietuva užsitikrino ekonominės ir socialinės raidos garantijas.
Tik Lietuvos energetikos sistemos liko izoliuotos nuo Europos ir integruotos į posovietinės Rusijos sistemas. 2007 m. buvo patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija ir priimtas Atominės elektrinės įstatymas. Strategijoje buvo numatytos Lietuvos elektros tinklo jungtys su Europos tinklais ir elektros energetikos sistemos sinchroninio sujungimo su europine UCTE sistema tikslas bei Visagino atominės elektrinės statyba. Dėl tų strateginių sprendimų buvo pagrindinių politinių partijų sutarimas. Jis nesukėlė nei Rusijos pasipriešinimo, nei politinio supriešinimo Lietuvoje.
Kai Europos Sąjunga priėmė sprendimus dėl integralios infrastruktūros ir vidaus energijos rinkos kūrimo ir patvirtino Baltijos energijos rinkų jungčių planą, kuris vadinamas trumpai BENIP, susidarė realios sąlygos 5–10 metų laikotarpiu Lietuvos energetikos sistemas visiškai integruoti į atitinkamas Europos sistemas. BENIP numatytų integracinių projektų įgyvendinimas tapo Europos Komisijos koordinuojamas ir įgijo pagreitį.
2009 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir Lietuvai dar ieškant strateginio investuotojo Europos Sąjungos Baltijos regiono atominei elektrinei Visagine, Rusija 2010 m. pradėjo alternatyvios vadinamosios Baltijos atominės elektrinės statybą prie pat Lietuvos sienos Karaliaučiaus srities Ragainės rajone. Iš šios elektrinės Rusija planuoja aprūpinti elektra Baltijos valstybes. Tačiau ši elektrinė galėtų veikti tik integruota į didelę elektros energijos sistemą. Rusijai patogiausia būtų išsaugoti Baltijos šalių elektros energetikos sistemas savo sistemos sudėtyje. Ir per sustiprintus Lietuvos elektros tinklus Ragainės elektrinę įjungti į pagrindinę Rusijos sistemą. Tada ir statomos Baltijos valstybių europinės elektros jungtys būtų panaudotos Rusijos elektros eksportui į Europos Sąjungos rinką. Todėl Rusija vertina Baltijos valstybių energetikos sistemų integraciją į Europos sistemas kaip prieštaraujančią jos interesams.
Rusijos specialistai supranta, kad strateginio investuotojo „Hitachi“ dalyvavimas Europos Sąjungos Baltijos regiono elektrinės Visagine statyboje užtikrina projekto gyvybingumą. Supranta, kad ši elektrinė efektyviai sprendžia nuosavų elektros generavimo pajėgumų trūkumą, kad Lietuvos strateginiai planai iki 2020 m. „LitPol 1“ ir „LitPol 2“ jungtimis sujungti regiono elektros energetikos sistemą su ENTSO (sutrumpintai), europine sistema sinchroniniam veikimui, yra realūs.
Rusijoje statomos Baltijos atominės elektrinės vadovas yra pareiškęs: „Jeigu norėsite pasitraukti iš elektros žiedo ir jungtis prie Vakarų, mes seksime iš paskos. Kito varianto nėra.“ Esu įsitikinęs, kad kaip ir integracijos į NATO atveju, Rusija susitaikys su Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sinchronizacija su ENTSO-E sistema, jeigu pati Lietuva, o kartu ir kitos Baltijos valstybės, toliau tvirtai laikytis europinės integracijos kurso, kurį tvirtai remia Europos Komisija ir Lietuvos Prezidentė.
Tačiau Vyriausybei, rengusiai Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos ir Visagino atominės elektrinės įstatymo projektus, nepavyko užsitikrinti opozicinių politinių partijų paramos. Kažkas paveikė partijas, kurios rėmė 2007 metų Nacionalinę energetikos strategiją ir Visagino atominės elektrinės projektą. Šių metų birželį, balsuodamos už Energetinės nepriklausomybės strategiją ir ją įgyvendinti skirtų įstatymų paketą, jos balsavo prieš arba susilaikė, jos parėmė prieš Visagino elektrinės statybą nukreiptą patariamąjį referendumą.
Priimant strategiją ir su ja susijusius įstatymus bei inicijuojant referendumą buvo daug politinio dūzgimo. Čia tiktų pacituoti Mikės Pūkuotuko iš A. Alexanderio Milne’o knygos samprotavimą apie dūzgimą (cituoju): „Tas dūzgimas kažką reiškia. Toks dūzgiantis dūzgimas be niekur nieko nedūzgia. Jeigu girdžiu dūzgimą, vadinasi, kas nors dūzgia, o kiek žinau, dūgzti gali tik bitės, o bitės yra medui nešti.“ Tai darykime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad energetikos bitės neštų medų į Lietuvos, o ne į svetimą avilį.
Patariamuoju referendumu pareikštą piliečių nuomonę reikia gerbti, tačiau reikia ir aiškaus bei atsakingo sprendimo, kokiu būdu bus efektyviai užtikrinami pakankami elektros generavimo poreikiai nestatant Visagino elektrinės. Naujojo Seimo daugumos koalicija, ketinanti keisti Energetinės nepriklausomybės strategiją ir stabdyti Visagino atominės elektrinės projektą, neatskleidžia, kokius naujus sprendimus pasiūlys Seimui. Rusijos ekspertai patenkinti referendumo rezultatais jau prognozuoja, kad, pasak jų, labiau pragmatiška naujoji Lietuvos valdžia Visagino atominės elektrinės projektą sustabdys ir pasirinks vieną iš dviejų galimybių: arba dalyvaus statyboje, arba iš anksto susitars su Rusija dėl elektros pirkimo iš Baltijos atominės elektrinės.
Tai, ko laukia Rusija, būtų naujas Lietuvos energetinės priklausomybės nuo Rusijos įtvirtinimas. Todėl kviečiu visas naujos kadencijos Seimo frakcijas bendru sutarimu ieškoti sprendimo, pagrįsto Lietuvos nacionaliniais interesais. Siekiant tokio sprendimo raginu neignoruoti 1992 m. referendumu priimto Lietuvos konstitucinio įstatymo dėl nesijungimo į postsovietines Rytų erdves reikalavimų. Raginu sutelkti politinę valią, kad Lietuva įgyvendintų Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir įstatymuose įtvirtintą elektros energetikos sistemos sujungimą su ENTSO sistema sinchroniniam veikimui.
Kai viešai žinomos rinkėjų balsų kainos ir svarstomos ministerijų kainos, neužmirškime ir nepriklausomybės kainos. Prisimindami Sausio 13-ąją neženkime per Kovo 11-osios slenkstį atgal.
Baigdamas noriu padėkoti Lietuvos žmonėms, kurie mane tris kartus išrinko į Seimą, patikėjo atsakomybę tarnauti Lietuvai ir pasitikėjo manimi. Man pavestas pareigas ir darbus stengiausi atlikti sąžiningai ir atsakingai, jaučiausi Lietuvai skolingas.
Esu dėkingas žmonai J. Stankevičienei už supratimą ir kantrybę, kurių reikėjo dėl daugelio metų vos ne viso mano laiko reikalavusios valstybės tarnybos.
Esu labai dėkingas gerbiamajai Seimo Pirmininkei I. Degutienei už gerą vadovavimą, pasitikėjimą ir nuoširdų bendradarbiavimą. Dėkoju kolegoms Seimo nariams, ypač savo frakcijos, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojams ir nariams už pasitikėjimą ir gerą bendradarbiavimą, kuris buvo labai svarbus atliekant mano pareigą Seime.
Labai dėkoju Europos reikalų komiteto biuro kolegoms už bendrą darbą, dėkoju Seimo kancleriui J. Mileriui (jis čia yra), visiems Kanceliarijos specialistams ir darbuotojams už visokeriopą pagalbą ir sudarytas darbo sąlygas. Dėkoju jums, kolegos Seimo nariai, už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, Česlovai, dar kartą už mūsų bendrą darbą.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas, kuriam dar kartą noriu padėkoti ir palinkėti, kad Liberalų ir centro partija sugrįžtų į Lietuvos Respublikos Seimą.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką A. Kubilių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji ministrai, gerbiamieji abu Česlovai, mūsų patirties ir atsakomybės kelrodžiai, gerbiamieji Seimo nariai! Gerbiamasis Vytautai Boguši! Aš išėjau čia tarti keletą žodžių visos mūsų penkioliktos Vyriausybės vardu, visų pirma norėdamas tikrai nuoširdžiai padėkoti visam Seimui.
Drįsčiau šį Seimą pavadinti ypatingu vardu – šiam Seimui teko būti visus ketverius metus krizės įveikimo Seimu. Aš, kaip ir abu Česlovai, šiek tiek turėdamas parlamentinės patirties, gal ne tiek daug, bet irgi nemažai, galėčiau pasakyti, kad per dvidešimt nepriklausomybės metų, jau per dvidešimt dvejus, be 1990–1992 metų Atkuriamojo Seimo šiam Seimui turbūt teko patys sudėtingiausi uždaviniai. Todėl ypatinga pagarba ir padėka. Iš tikrųjų atlaikėme!
Bet kai sakome – Seimas atlaikė, turbūt nelabai tiksliai pasakome, nes nėra vienalyčio Seimo, yra partijos, yra frakcijos, yra valdančioji koalicija, yra opozicija, ir kiekvienam teko visiškai skirtingi išbandymai. Todėl visų pirma nuoširdžiai dėkoju šio Seimo valdančiajai daugumai, kuri ne visada turėdavo pakankamai aritmetinės galios, bet visada užtekdavo dvasinės galios.
Valdančiajai koalicijai čia, Seime, teko sunkiausias uždavinys ir rūpestis garantuoti politinį stabilumą visus ketverius metus kaip pamatinę sąlygą visiems kitiems sprendimams – ir finansų stabilumui, ir ekonominiam augimui, ir energetinei nepriklausomybei. Todėl pasinaudodamas šia proga noriu padėkoti visiems koalicijos partneriams – ir konservatoriams, ir liberalams, bet ypač nuoširdžiai noriu padėkoti A. Čaplikui ir A. Valinskui, kuriems per šiuos metus teko iš tikrųjų daug patirti ir skylant, ir jungiantis. Kartais ir nesutardavome, bet dirbome kartu nuo pat pradžios iki šiandien ir už tai ačiū. Ir čia noriu priminti, kad tik dėl to, kad A. Valinskas 2008 metais sukūrė savo partiją, mes ketverius metus turėjome valdančiąją daugumą. Todėl, kaip V. Bogušis ar Cezaris sako, aš galiu tik pakartoti: jūs sugrįžkite!
Be abejo, noriu padėkoti ir Seimo opozicijai už kantrų, nuoseklų, kartais, o gal ir gana dažnai, sakyčiau, nuožmų oponavimą. Tai vertė mus visą laiką būti pasitempusius, rūpintis politiniu stabilumu ir gebėjimu priimti sprendimus. Noriu padėkoti opozicijai ir už tai, kad atvėrėte akis ir akivaizdžiai parodėte, kad net 22-aisiais nepriklausomybės metais nei labai skaudūs pasaulinės krizės kirčiai, nei svarbiausių energetinių projektų įgyvendinimas negali priversti opozicinių partijų atidėti į šoną turėtos oponavimo privilegijos ir prisidėti prie valdančiosios koalicijos pastangų spręsti esmines valstybės problemas. Todėl atleiskite, kad šia proga pasakysiu atvirą ir šiek tiek kartoką žodį.
Iš tikrųjų ačiū opozicijai ir už tai, kad sugebėjote akivaizdžiai įrodyti, jog Seimas gali būti ne tik problemų sprendimo vieta, bet ir vienos iš didžiausių per dvidešimt dvejus nepriklausomybės metus sukurtų problemų gimdymo vieta. Turiu omeny opozicijos lengvabūdišką iniciatyvą rengti referendumą, kurio rezultatais, kaip žinote, šiuo metu labiausiai džiaugiasi mūsų Rytų kaimynai.
Visa tai rodo, kad per visus nepriklausomybės metus vis dar turime mokytis, kaip, vykstant demokratijos esmę sudarančioms opozicijos ir valdžios kovoms, nepamesti esminių, gyvybinių valstybės interesų, kaip vardan tokių svarbiausių iššūkių, svarbiausių strateginių projektų tartis tarpusavyje, kaip peržengti smulkias partines ar asmenines ambicijas vardan didelių tikslų ir darbų, kad vėliau paprasčiausiai nebūtų gėda, kad galėjome padaryti, bet nepadarėme, nes paklydome kasdienybės emocijose, svetimuose interesuose, smulkaus oponavimo piktdžiugoje. Taigi galime pasidžiaugti, kad šis Seimas mums leido pasimokyti ne tik iš nuveiktų darbų, bet ir iš klaidų, iš nepadarytų darbų.
Ambicingas siekis padėti Lietuvai ne tik įveikti krizę, bet ir eiti nuoseklios, modernios valstybės kūrimo keliu buvo visų šių ketverių metų varomoji jėga, ir tos varomosios jėgos priešakyje moteriškai jautriai beveik visus ketverius metus stovėjo I. Degutienė. Drąsiai galiu pasakyti: jeigu ne Irenos darbštumas, pasišventimas, gebėjimas rasti sutarimą tada, kai valdančioji dauguma tebuvo valdančioji mažuma, šie ketveri metai nebūtų buvę tokie rezultatyvūs. Todėl XV Vyriausybės vardu ir asmeniškai iš visos širdies dėkoju Irenai. Kaip simbolį mūsų bendrų darbų, bendrų vargų ir bendrų džiaugsmų leiskite įteikti specialų ženklą, specialią žvaigždę. Vyriausybė neturi kokių nors specialių pagerbimo medalių, todėl norime įteikti mūsų širdžių šilumos, mūsų pagarbos ir padėkos Irenai žvaigždę. (Plojimai)
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, dar nenueikite, minulėlę! Kai 2009 m. rugsėjį, kaip Vytenis Pauliukaitis labai gražiai pavadino, prie šio „Titaniko“ laivo kapitono tiltelio stojote jūs, tada visi jums palinkėjome plaukti saugiai ir tikėjome, kad jūs atplauksite saugiai į uostą, nes, sakydama priesaiką, jūs prašėte Viešpaties pagalbos. Ačiū jums! „Titanikas“ sveikas, nesudaužytas, apiplaukęs visas uolas, šiandieną yra labai saugiame uoste. Mes labai didžiuojamės jumis. Ačiū jums. (Plojimai) Ir labai ačiū premjerui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Valinskas. Prašom.
A. VALINSKAS (LiCSF). Tik protokolui ištaisyti, kad šiuos žodžius I. Degutienei pasakė ne Vytenis Pauliukaitis, o Vytenis Andriukaitis.
PIRMININKAS. Dirbame toliau. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę I. Degutienę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiami ir mylimi kolegos, leiskite taip šiandien į jus kreiptis. Laikas labai greitai bėga: ką tik buvo, atrodo, 2008 m. lapkričio 17-oji, šiandien jau yra 2012 m. dar ne lapkričio 17-oji, bet už poros dienų bus kitos kadencijos Seimas. Taigi mes su jumis šiandien išsiskiriame. Su vienais išsiskiriame… su kai kuriais einame toliau dirbti.
Taigi visa Lietuva prisimena, kad mūsų Seimui teko pradėti darbą tikrai nelengvomis ekonominės krizės sąlygomis. Tai lėmė mūsų darbą ir priimtus sprendimus. Žinau, kad ne vienas iš jų skausmingai atsiliepė ir kai kuriems Lietuvos žmonėms. Puikiai prisimenu, kad kilo daug emocijų ir čia, Lietuvos Respublikos Seime. Tačiau kai šiandien matome, kad krizė vis dėlto sustabdyta, o ekonomika rodo kad ir nedidelius, bet tikrus augimo ženklus, kai matome, kad Lietuvos neištiko Pietų Europos valstybių likimas, tikriausiai kiekvienas iš čia esančių galime tai laikyti įrodymu, kad ne viskas buvo taip jau blogai daroma.
Tikriausiai čia būtų vieta dar sykį pakartoti apie valstybės palyginimą su ligoniu, kuris ne visada patenkintas, girdėdamas atvirai sakomą nelengvą diagnozę, ne visada nori laikytis gydymo režimo, juo labiau ryžtis operuotis, nors ta operacija ir būtina. Tačiau šiandien ligonis akivaizdžiai sveiksta, ir tai svarbiausia. Kodėl aš tai palyginau su ligoniu ir su daktaru? Aš niekada nepamiršau, kad mano profesija yra gydytoja. Todėl, mielieji kolegos, noriu nuoširdžiai padėkoti jums visiems ir kiekvienam iš jūsų, kurių dėka tai įvyko.
Ne vienos šalies istorija liudija, kad ekonominė krizė gali greitai peraugti į politinę krizę. Tai, kad Lietuvoje taip neatsitiko, tikriausiai rodo mūsų politinę atsakomybę, demokratijos tvirtumą, o svarbiausia – Lietuvos žmonių supratimą. Dirbome kaip galėjome, kaip mokėjome. Kartais sekėsi geriau, kartais blogiau. Naujojo Seimo dauguma galės pamėginti tvarkytis dar geriau ir tobuliau. Jeigu tai pavyks, jeigu seksis tęsti naudingus ir prasmingus darbus, mes tikrai nuoširdžiai pasidžiaugsime kartu su visa Lietuva.
Nenoriu leistis šiandien į statistiką, kuri paliudytų šio Seimo darbą. Kam bus įdomu, tuos skaičius tikrai susiras ir perskaitys, o aš manau, kad Seimo darbas vis dėlto matuojamas ne tik ir ne tiek priimtų teisės aktų skaičiumi. Trejus metus ėjau Seimo Pirmininko pareigas ir, dirbdama šį darbą, dar kartą įsitikinau, kad svarbiausi jų aspektai – ne teisiniai, ne organizaciniai ar dar kokie nors, o tik žmogiškieji. Žmogiškas bendravimas, gebėjimas išgirsti oponentą, gebėjimas gerbti kitą ir gerbti pašnekovą, žmogiškasis ryšys, siejantis kiekvieną iš mūsų su tauta ir vieną su kitu, – tai turbūt ir yra ta tikroji politinė kultūra. Todėl nuoširdžiai mums visiems linkėčiau, kad naujasis Seimas išsiugdytų ir turėtų tokių politinės kultūros asmenybių, kokios yra prieš mane šioje tribūnoje kalbėję Č. V. Stankevičius ir Č. Juršėnas.
Norėčiau, kad dirbdami parlamente, tiek būdami daugumoje, tiek dirbdami opozicijoje, neperžengtume ribų, po kurių net ir atsiprašius būtų nesmagu ir gėda. Dirbkime prisimindami, kad Seime yra politiniai sąjungininkai ir politiniai priešininkai, bet jokiu būdu ne priešai, o svarbiausia – nebūti Lietuvos priešu. Šiuo aspektu Seimas yra ne tik teisės aktų kalvė, bet ir mokykla, ir ne tik tų kolegų, kurie prieš ketverius metus, 2008 metais, pirmą kartą tapo Seimo nariais. Ne vienas iš jų įsitikino, kad parlamentaro darbas – tai ne privilegijos, kaip galėjo pasirodyti žvelgiant iš šalies, o pati tikriausia tarnyba. Kartais nuobodus ir juodas darbas, kuriam reikia ir fizinių, ir psichologinių jėgų, išminties ir patirties, profesinio bei žmogiškojo atsidavimo, geranoriškumo ir griežtos savikontrolės. Taip visada buvo ir taip visada bus. Nes į Seimą visada buvo ir visada bus nukreiptos visų Lietuvos piliečių akys, nes mūsų darbdavys yra Lietuvos žmonės.
Taip pat ir žiniasklaidos dėmesys. Ir žiniasklaida mus stebi, mato ne tik čia, Seimo salėje, bet ir visose Lietuvos vietose. Netrukus, Lietuvai pradedant pirmininkauti Europos Sąjungai, to dėmesio jausime dar daugiau. Nuoširdžiai norėtųsi palinkėti sėkmės visiems, kurių veikla ir darbai prezentuos mūsų valstybę Europoje ir pasaulyje. Nuoširdžiai norėtųsi palinkėti, kad šią misiją atkliktume oriai ir garbingai. Sakau ne tik tikėdama, bet ir žinodama – Lietuva tai gali, ir mes tai įrodysime.
Gerbiamieji kolegos, brangūs Lietuvos žmonės, žinau, kad šis Seimas, kartais priverstas laviruoti tarp kelių problemų ir priverstas rinktis iš kelių blogybių, nors stengėsi, pateisino ne visas jūsų, mielieji Lietuvos žmonės, viltis. Ir už tai noriu atsiprašyti. Atsiprašau piliečių, kurie ne visada matė Tautos atstovybę elgiantis taip, kaip derėtų. Atsiprašau kolegų, kuriems galbūt pasakiau netinkamą žodį ir netinkama intonacija. Turime teisę vieni ant kitų pykti. Tačiau turime galimybę, priėmę vieni kitų atsiprašymą, dirbti Lietuvos labui. Ir jokiu būdu neturime teisės kalbėti ir elgtis taip, kad kam nors kiltų abejonių pačia Seimo institucija ar juo labiau pačia valstybe.
Taigi baigdama norėčiau priminti seną žinomą posakį, skambantį kaip malda: „Dieve, suteik man drąsos pakeisti tai, ką galiu pakeisti, suteik man valios nekeisti to, ko negaliu pakeisti, ir suteik man išminties vieną nuo kito atskirti.“
Mielieji kolegos, nuoširdžiai linkiu, kad naujasis Seimas ir visi būsimieji Lietuvos Seimai turėtų drąsos ir atsakomybės vykdyti geras ir teisingas permainas, kad turėtų valios negaišti laiko ir emocijų nereikalingiems ginčams, o kad turėtų išminties suvokti savo tikrąją paskirtį, atsakomybę ir pareigą.
Nuoširdžiai dėkoju jums, mielieji kolegos. Dėkoju visiems, kuriems pritariant ar oponuojant ketverius metus vis dėlto dirbome bendrą darbą čia, Lietuvos Respublikos Seime, vardan tos Lietuvos.
O dabar, mielieji, norėčiau savo ir jūsų visų vardu padėkoti, kaip jau minėjau juos pristatydama, dviem savo pavaduotojams, Nepriklausomybės Akto signatarams.
Pirmiausia noriu šalia savęs pasikviesti Č. Juršėną, vienintelį nuo 1990 m. iki šiol išbuvusį Tautos atstovybėje nepertraukiamai. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą ir, kaip sakiau, ir ne kartą buvusį Seimo Pirmininką ir Seimo Pirmininko pavaduotoją, ir mano, kaip Seimo Pirmininkės, mokytoją nors jis buvo iš opozicijos, aš – iš valdančiosios koalicijos. Atėjau į šias pareigas kaip į pirmą klasę. Ir pats Česlovas pasisiūlė man patarti ir padėti. Jis galėjo tikrai to nedaryti. Tai dar kartą parodo, kad tolerancija ir supratimas bendro darbo vardan bendrų Lietuvai tikslų tikrai yra vienas iš svarbiausių mums kiekvienam uždavinių. Ir tikrai, Česlovai, labai ačiū už tas pamokas, kurias pirmais mėnesiais tikrai labai intensyviai man suteikėte. Po to buvo toks momentas, kai pradėjau nepasitikėti. Bet čia buvo kažkokie viražai, nežinau, kaip atsiradę, bet paskui vėl viskas sugrįžo…
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Politiniai.
PIRMININKĖ. Greičiausiai politiniai. Viskas sugrįžo į normalias vėžes. Taigi, gerbiamasis Česlovai, visų mūsų čia esančių vardu, valdybos žmonių, kanceliarijos žmonių vardu noriu jums padėkoti už tą ilgametį darbą Lietuvos labui Lietuvos Respublikos Seime, palinkėti jums laisvės, kurios jūs neturėjote iki šiol, nes dirbote šeštadieniais, sekmadieniais, be atostogų ir be išeiginių, daugiau dėmesio skirti, kaip jūs sakote, savo bobutei. Ir, svarbiausia, kad turėtumėte ir sveikatos, ir dar to laiko skirti grynai sau asmeniškai, tam, kas jums širdžiai brangu ir miela. Bet mes jus trukdysime. (Plojimai)
Vardinė juosta Č. Juršėnui. (Plojimai) Jonai, ranką paspauskit. Kaip visada kuklus mūsų Seimo kancleris.
Gerbiamieji kolegos, toks sutapimas – dar vienas Česlovas, tik turintis antrąjį Vytauto vardą. Kviečiu Česlovai, ateiti čia, arčiau. Kaip ir sakiau, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras, Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas, dabar – Seimo Pirmininko pavaduotojas, krašto apsaugos ministras, ambasadorius, Europos reikalų komiteto pirmininkas, nepaprasto… o sako šiaip – inžinierius. Nepaprasto darbštumo žmogus, retų sugebėjimų, labai pedantiškas, kuris tikrai gali idealiai visus tekstus surašyti, pataisyti, bet, svarbiausia tai, kad Č. V. Stankevičius yra ištikimas, patikimas, kuriuo gali visada tikėti.
Česlovai, ačiū jums už galimybę atsiremti į jūsų petį, kai mes dirbome kartu 1996–2000 m. Vyriausybėje ir kai dabar mes dirbome kartu valdyboje. Jumis visada galima tikėti, pasitikėti, nes jūs niekada nemeluojate. Žmogus, neturintis antro dugno – Č. V. Stankevičius. Aš jam linkiu, kaip jis irgi sakė, dėkojo žmonai, o aš jam noriu palinkėti – daugiau skirkite dėmesio žmonai Jadvygai, daugiau skirkite dėmesio savo šeimai ir vaikaičiams ir nepamirškite savęs. Gerbiamieji vyrai, reikia mokėti mylėti ir save. Kai pats save myli, tai tave ir kiti myli. Tai toks, Česlovai, jums palinkėjimas. (Plojimai)
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ar galiu pasakyti repliką? Esu klystantis žmogus, o gandai apie mano sugebėjimus yra gerokai pervertinti. Bet mano žmona girdėjo Pirmininkės įpareigojimą. Labai ačiū jums už tokį gražų pagerbimą. (Plojimai) Tikrai jaučiuosi labai pagerbtas, nelabai pelnytai, bet dar kartą ačiū jums, kad dirbome kartu, galėjome gerai bendrauti ir bendradarbiauti, stengiausi iš savo pusės. O kad taip būtų, bendradarbiaudamas neturėjau klastos, daugeliu atvejų nesutardavome ir daugeliu atvejų aš buvau neteisus, todėl atsiprašau. Ačiū jums. (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, taip jau sutapo, kad po šitos kadencijos mes atsisveikiname dar su keliais Nepriklausomybės Akto signatarais, kurie su mumis dirbo 2008–2012 m. Todėl, dėkodama jiems visiems atskirai, noriu padėkoti ir individualiai. Pirmiausia L. Sabučiui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariui, Tarybos sekretoriui ir Prezidiumo nariui, Nepriklausomybės Akto signatarui, ilgamečiam Seimo nariui, kuris ilgą laiką buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Konstitucijos komisijos narys. Labai ačiū. (Plojimai) Čia yra raštiška padėka.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėkoju. Bučiuoju visas Lietuvos moteris Pirmininkės akivaizdoje. (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. E. Klumbys – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras. Visada kritiškas, bet išliekantis savimi. (Plojimai)
S. Pečeliūnas. Neiškentęs pabėgo.
J. Šimėnas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras. (Plojimai)
K. Uoka – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius. (Plojimai)
V. Žiemelis – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs vidaus reikalų ministras. (Plojimai) Ačiū.
PIRMININKAS. Pirmininke, jeigu galima, palaukite, aš pakviesčiau į tribūną V. Gapšį, opozicijos lyderį, kuris viso Seimo vardu tars vieną žodį.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji Seimo Pirmininke! Aš jaučiuosi labai įpareigotas pasakyti tuos kelis žodžius jums.
Iš tikrųjų kiekvienas iš jūsų galėtų pasakyti ne po vieną ir labai gražų sakinį apie mūsų Seimo Pirmininkę. Bet man teko pareiga sutalpinti visas tas mintis į kelis sakinius. Turbūt niekas nepaneigs to, kad mes turėjome išskirtinę Seimo Pirmininkę. Ji mūsų argumentus sugebėdavo arba atremti, arba jiems pritarti žavėdama ne tik išskirtine kompetencija, tačiau ir elegancija, supratingumu, tolerancija. Labai dėkoju Seimo Pirmininkei už tai, kad labai aukštai pakėlė Seimo vadovo kartelę. Dar daug vadovų mokysis iš jos ir naudos tas tradicijas, kurias ji sukūrė vadovaudama parlamentui. Todėl visų Seimo narių vardu noriu labai nuoširdžiai padėkoti už tą supratingumą ir žmoniškumą, kurį ji suteikė šiam Seimui ir kiekvienam iš mūsų. (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Labai ačiū už tą dėmesį, kurį jūs dabar parodėte. Aš, matyt, iš tikrųjų esu normali moteris, kuri ir susigraudinti sugeba. Labai jums ačiū.
Bet aš žiūriu į vieną žmogų, kuris sėdi lygiai prieš mane. Dabar jis žvalgosi. Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti A. Valinskui, tai yra pirmajam šios kadencijos Seimo Pirmininkui. Mes su juo pradėjome dirbti valdyboje. Gyvenimas taip susiklostė, kad vėliau aš tapau Seimo Pirmininke. Bet A. Valinskas įeis į Lietuvos istoriją, tiksliau sakant, jau įėjo, kaip naujos krypties, veržlus, liberaliai teisingas, principingas ir uždraudęs vartoti alkoholį Lietuvos Respublikos Seime žmogus. (Plojimai)
O jeigu rimtai, Arūnai, tikrai ačiū tau už bendradarbiavimą, ačiū už kai kurias pamokas, iš kurių, nors ir naujoko, vis tiek ir aš mokiausi. Linkiu neprarasti to vidinio užtaiso, kurį galite panaudoti daug kur, tik nesusprogdinkite. (Plojimai)
Dar kartą dėkoju savo kolegoms vicepirmininkams. Mes turėjome su jais atskirą pabuvimą kartu, bet tikrai aš palinkėčiau, kad kiekvienas Seimo Pirmininkas galėtų dirbti su tokia valdyba, su kokia dirbau aš šią kadenciją. Valdybos nariai ne tik kompetentingai ėjo savo pareigas, bet buvo atsakingi, pareigingi ir valdyboje niekada nejutau, kad būtų pozicija ir opozicija. Seimo valdyba, kaip Seimo statute ir parašyta, yra Seimo vadovybė, Seimo vadovybė dirba kolegialiai ir atsako už tai, kokia yra Seimo veikla. Labiausiai turbūt ant Seimo vadovybės ir valdybos pykdavo Seimo nariai, kurie nebūdavo išleidžiami į komandiruotes. Bet aš noriu palinkėti ir kitai Seimo valdybai būti principingai ir nežiūrėti – čia iš mano frakcijos, čia ne iš mano frakcijos. Mes buvome visiems vienodai teisingi.
Ir aišku, mylima Vyriausybe, pone premjere, gerbiamieji ministrai! Iš tiesų jūs mums pagadinote daug kraujo. Reikėjo visą laiką būti susitelkusiems, nes tai, ką jūs darėte, buvo ta varomoji jėga, ir su kokiais projektais jūs ateidavote čia, į Lietuvos Respublikos Seimą, ir kai jau mes suprasdavome, kad jūs esate varomoji jėga, mes prisidėdavome prie tos mašinos įsibėgėjimo ir važiavimo į priekį, man atrodo, kad bendrai dirbdami mes galėjome pasiekti tai, apie ką aš jau pačioje pradžioje kalbėjau. Dėkoju kiekvienam iš ministrų, man atrodo, kiekvienas Seimo narys pasakys, kad buvo parlamentinė kontrolė. Gal ant mūsų ir supykdavote, bet aš manau, kad tai buvo teisinga. Taip ir turi būti. Būsimajam Seimui lygiai taip pat rekomenduoju pagal mūsų parlamentarizmo tradicijas sustiprinti parlamentinę kontrolę ir sustiprinti taip, kad Vyriausybė jaustų, kad Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos parlamentas.
Gerbiamieji ministrai, gerbiamasis premjere, linkiu jums kuo geriausios kloties. Su kai kuriais susitiksime Seime, o tiems, su kuriais nesusitiksime, linkiu sugrįžti ir į Seimą, ir į Vyriausybę, nes jūs sugebate, jūs galite.
Išskirtinis dėmesys (aš turbūt nesuklysiu) – I. Šimonytei. (Plojimai) Ačiū, Ingrida. Išmokėte Lietuvos politikus pinigus skaičiuoti.
Pabaigoje. Mylimas kancleri, ačiū jums, kad tada sutikote pradėti darbą. Jūs jį tikrai su savo tolerancija, kuklumu… Matote, ir šiandien šone stovi, sako, kas nors juostą užriškite. Iš tikrųjų labai ačiū jums, Jonai. Linkiu ir toliau taip sėkmingai dirbti, nes tiek Seimo, tiek Vyriausybės, kaip jau ir kalbėjome, laukia labai sunkus išbandymas. Kaip pasirodys Lietuva per pirmininkavimą, priklauso nuo tokių žmonių kaip Jonas, bet aš įsitikinusi, kad viskas bus kaip yra vienas angliškas žodis – excellent. Jonai, kuo geriausios jums sėkmės! (Plojimai) Ačiū.
J. MILERIUS. Vis dėlto pasinaudodamas proga, dovanokite, norėčiau jums visiems, gerbiamieji šio Lietuvos Seimo parlamentarai, signatarai, ta aštuoniukė, dovanokite, prisipažinsiu, ne viskas pasisekė gerai. Nespėjome mes jums juostų padaryti. Susirgo mūsų tautos menininkė, bet aš manau, bus dar proga, dar susitiksime ne viename renginy.
O visam šios kadencijos parlamentui, visiems didelės sveikatos, kūrybos (poryt, penktadienį, vėl rinksimės į šitą salę) asmeniniame gyvenime, Lietuvos gyvenime, kad jūsų vaga toliau būtų labai labai ryški. Ačiū jums visiems! (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Mielieji kolegos, aš tiesiog visus prašau – pasakykime tris kartus ačiū visiems kanceliarijos darbuotojams ir mūsų mielam Posėdžių sekretoriatui, vadovaujamam Violetos. Nuo jų priklauso, kaip vyksta čia, Lietuvos Respublikos Seime, plenariniai posėdžiai. Taigi ačiū, ačiū, ačiū! (Plojimai)
PIRMININKAS. Kai Violeta grįš į savo darbo vietą, siūlau paskutinį kartą mums šioje kadencijoje užsiregistruoti. Primenu, kad Seimo valdybos esate kviečiami į restoraną vyno taurės po to, kai sugiedosime himną. (Balsai salėje) Po himno. (Triukšmas salėje) Registruojamės! (Balsai salėje)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Užsiregistravo 21 Seimo narys. Skelbiu šios dienos posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.