LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IX (RUDENS) SESIJOS

NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 489

STENOGRAMA

 

2012 m. lapkričio 14 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). La­bas ry­tas, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­de­da­me pas­ku­ti­nį 2008–2012 m. Sei­mo ka­den­ci­jos 2012 m. lap­kri­čio 14 d. ne­nu­ma­ty­tą ple­na­ri­nį po­sė­dį. Kol kas dar ne­si­re­gist­ruo­ja­me.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, va­kar mus pa­sie­kė liūd­na ži­nia apie ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­sį bu­vu­sį mū­sų ko­le­gą, 1992–1996 m. ka­den­ci­jos Sei­mo na­rį Kęs­tu­tį Gaš­ką. Leis­ki­te jū­sų vi­sų var­du pa­reikš­ti užuo­jau­tą ve­lio­nio se­se­riai, Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės at­sto­vei Lie­tu­vo­je Vi­dai Ban­dis, vi­siems jo ar­ti­mie­siems. Pra­šau pa­gerb­ti ve­lio­nio at­mi­ni­mą ty­los mi­nu­te.

Ty­los mi­nu­tė

Dė­ko­ju. O da­bar ga­li­me ir re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 100 Sei­mo na­rių. Ger­bia­ma­sis J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF*). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš frak­ci­jos var­du tu­rė­čiau ne­di­de­lį pra­šy­mą dėl dar­bo­tvarkės klau­si­mų ei­liš­ku­mo. Ar ne­ga­lė­tu­me 1-5 klau­si­mo su­keis­ti su 1-6 klau­si­mu? Po Sei­mo Pir­mi­nin­kės bai­gia­mo­jo žo­džio la­biau tik­tų him­nas ne­gu Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Pa­reiš­ki­mai, aiš­ku, šven­ta Sei­mo na­rių tei­sė, jų bus, ypač pas­ku­ti­nia­me po­sė­dy­je, jie ga­lė­tų bū­ti po tos da­ly­ki­nės da­lies, bū­tent 1-5 klau­si­mas.

PIRMININKĖ. Su­tin­ka­te? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū.

 

10.05 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tų Bir­žų–Ku­piš­kio vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je Nr. 48 pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiais“ pro­jek­tas Nr. XIP-4997 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

Da­bar Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tų Biržų–Kupiškio vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je Nr. 48 pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiais“ pro­jek­tas Nr. XIP-4997. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui.

Ger­bia­ma­sis Sta­sy, kvie­čiu jus į tri­bū­ną.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, yra kai ku­rių pa­siū­lymų. Pir­miau­sia J. Sa­ba­taus­ko pa­siū­ly­mas dėl ant­raš­tės.

Ger­bia­ma­sis Ju­liau, pra­šom pa­teik­ti.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Aš at­si­i­mu sa­vo pa­siū­ly­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. V. P. An­driu­kai­tis. Ir­gi pa­siū­ly­mas dėl ant­raš­tės.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Šiuo at­ve­ju, jei­gu bū­tų pri­tar­ta ma­no pa­pil­dy­mui 3 straips­niu, ta­da bū­tų tiks­lin­ga keis­ti pa­va­di­ni­mą. Bet jei­gu bus ne­pri­tar­ta, tai keis­ti pa­va­di­ni­mą tik­rai ne­tikslin­ga.

O dėl 3 straips­nio aš ma­nau, kad pa­gal Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą Sei­mas ga­li ir nie­ko ne­nu­ro­dy­ti ar­ba Sei­mas ga­li tie­siog pa­ves­ti, kad Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja nu­sta­ty­tų pa­kar­to­ti­nių rin­ki­mų da­tą, bet ga­li jo ir ne­bū­ti. Aš ne­su ka­te­go­riš­kas ša­li­nin­kas, tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad jei­gu bū­tų pa­kar­to­ti­niai rin­ki­mai, tai ge­riau, kad abie­jo­se apy­gar­do­se bū­tų tuo pa­čiu me­tu.

PIRMININKĖ. Jūs tu­ri­te ome­ny ir tai, ką pri­ėmė pa­ti Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja dėl Zarasų–Visagino. Ger­bia­ma­sis Sta­sy, pra­šom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš ga­liu pa­sa­ky­ti, ži­no­ma, tik sa­vo nuo­mo­nę. Aš ne­ma­tau sa­lė­je M. Va­raš­kos. Yra M. Va­raš­ka. Jis tu­rė­tų pa­si­sa­ky­ti prieš to­kį siū­ly­mą, nes jis va­kar vi­są lai­ką aiš­ki­no, kad vos ne vi­sus tuos klau­si­mus tu­ri spręs­ti Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja, o ne Sei­mas, bet štai ši­tą klau­si­mą, ku­rį siū­lo ko­le­ga Vy­te­nis, tik­rai tu­ri spręs­ti Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja. Mes pri­ima­me spren­di­mą tik pa­gal tai, ką pa­sa­kė Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas.

Ir yra pre­ce­den­tas. Jei­gu aš ne­klys­tu, va­kar bu­vo pa­skelb­tas Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos spren­di­mas jau reng­ti Zarasų–Visagino rin­ki­mų apy­gar­do­je rin­ki­mus. Čia yra jos kom­pe­ten­ci­ja. Mes pri­ima­me tik spren­di­mą, ar mes dėl Biržų–Kupiškio vie­naip ar ki­taip iš­spren­džiam, ir jei­gu nu­spren­džia­me nai­kin­ti, Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją ir spren­džia. Aiš­ku, svei­kas pro­tas sa­ko, kad tą pa­čią die­ną. Aš ma­nau, kad tai tik­rai ne Sei­mo kom­pe­ten­ci­ja. Mes iš­ei­tu­me ir iš Rin­ki­mų įsta­ty­mo 95 straips­nio. Aš ma­nau, ko­le­ga Vy­te­nis su tuo su­tiks.

PIRMININKĖ. Pra­šom V. P. An­driu­kai­tis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš su­tin­ku, at­si­i­mu tą pa­siū­ly­mą, ir taš­kas.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Ačiū. Dėl 1 straips­nio yra J. Sa­ba­taus­ko siū­ly­mas. At­si­i­ma. Jūs vi­sus at­si­i­ma­te, Ju­liau? Dė­ko­ju. Ge­rai.

Ar ga­li­me 1 straips­nį pri­im­ti? Pri­im­tas. 2 straips­nis. Pri­im­tas.

Dėl 3 straips­nio yra V. P. An­driu­kai­čio siū­ly­mas. Ar jūs at­si­i­ma­te? At­si­im­ta. Dė­ko­ju. Tai­gi pa­straips­niui vi­sus per­žiū­rė­jo­me.

Da­bar ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš dėl vi­so Sei­mo nu­ta­ri­mo. R. Baš­kie­nė – už.

R. BAŠKIENĖ (MSG). La­bai ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, su­grįž­ki­me min­ti­mis į va­kar vy­ku­sias dis­ku­si­jas ir svars­ty­mą dėl Biržų–Kupiškio rin­ki­mų apy­gar­dos. At­kreip­ki­me dė­me­sį į pa­grin­di­nius ar­gu­men­tus, kad Rin­ki­mų įsta­ty­mas ne­nu­ma­to ga­li­my­bės ar iš­im­ties, kad bal­sus skai­čiuo­tų apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­ja. Tik apy­lin­kės rin­ki­mų ko­mi­si­ja ga­lė­jo su­skai­čiuo­ti bal­sus, su­ra­šy­ti ir pa­si­ra­šy­ti pro­to­ko­lą, o apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­ja ga­lė­jo tik per­skai­čiuo­ti, jei­gu bū­tų tam tik­rų skun­dų pa­gal Rin­ki­mų įsta­ty­mą. At­kreip­ki­me dė­me­sį, kad dėl Kaš­to­nų rin­ki­mų apy­lin­kės yra pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pro­ku­ra­tū­ro­je.

An­tra. Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja, jos pir­mi­nin­kas, bal­sa­vo už tai, kad rin­ki­mai bū­tų pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiais, gai­la, pri­trū­ko bal­sų. Va­di­na­si, Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos nuo­mo­nė bu­vo ne­vie­na­reikš­miš­ka. Tad ar ga­li bū­ti su­da­ro­mas koks nors pre­ce­den­tas, kad ga­lė­tu­me įvai­riai in­ter­pre­tuo­ti Rin­ki­mų įsta­ty­mo nuo­sta­tas?

No­riu at­kreip­ti dė­me­sį į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­nag­ri­nė­ji­mą ir jo pa­grin­di­nį ar­gu­men­tą. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas iš­nag­ri­nė­jo pa­žei­di­mus ir nu­sta­tė, kad čia bu­vo ne tik pro­ce­dū­ri­niai pa­žei­di­mai, kad bu­vo fik­suo­ti pa­žei­di­mai, ir Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad Biržų–Kupiškio apy­gar­do­je rin­ki­mų re­zul­ta­tų ne­ga­li­ma nu­sta­ty­ti tei­sin­gai. To­dėl la­bai nuo­šir­džiai siū­lau pri­tar­ti Kon­stitu­ci­nio Teis­mo iš­va­dai ir ati­tin­ka­mai bal­suo­ti už. Ačiū.

PIRMININKĖ. M. Va­raš­ka – prieš.

M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Nuo­sek­liai lai­ky­siuo­si va­ka­rykš­čios die­nos po­zi­ci­jos ir pa­pil­dy­siu ją pir­miau­sia ar­gu­men­tu dėl ana­lo­gi­jos. Kaip ži­no­me, prieš sa­vai­tę ki­tą, pa­nai­ki­nus vien­man­da­tės Sei­mo rin­ki­mų apy­gar­dos re­zul­ta­tus tru­pu­tė­lį ki­to­je Lie­tu­vos pu­sė­je, tei­sė­ti kan­di­da­tų lū­kes­čiai bu­vo gi­na­mi vi­siš­kai ki­taip. Kan­di­da­tai tu­rė­jo tei­sę skųs­ti Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos spren­di­mą Vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui. Jie tai ir da­rė. To­kiu bū­du tei­sin­gu­mas bu­vo įgy­ven­din­tas iki ga­lo. Šiuo at­ve­ju as­me­nys, ku­rie bu­vo kan­di­da­tai, ku­rie vėl­gi net ir bu­vo iš­rink­ti šio­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, ne­ga­lės skųs­ti šio spren­di­mo jo­kiam teis­mui, nors net­gi Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me ne­bu­vo iki ga­lo ap­klaus­ti to pro­ce­so da­ly­viai. Ki­taip ta­riant, Sei­mas pri­ima spren­di­mą net ne­su­teik­da­mas tei­sės iš­si­aiš­kin­ti tos tei­sy­bės iki ga­lo.

Pa­kar­to­siu va­kar die­ną pa­sa­ky­tą es­mi­nį ar­gu­men­tą. Jei­gu Sei­mas ap­si­spren­džia pri­pa­žin­ti re­zul­ta­tus ne­ga­lio­jan­čiais šio­je vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, vis dėl­to tu­ri bū­ti koks nors pa­grin­das. Tas pa­grin­das nė­ra Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­da pa­gal Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 95 straips­nio 5 da­lį, o tai yra rin­ki­mų do­ku­men­tai ir rin­ki­mų apy­gar­dų, apy­lin­kių bal­sų skai­čia­vi­mo pro­to­ko­lai. Ar Sei­mas tai da­rė vie­nas ar kar­tu su Vy­riau­si­ą­ja rin­ki­mų ko­mi­si­ja? De­ja, ne. Tai­gi spren­di­mo to­kiu pa­grin­du pri­im­ti, ma­nau, ne­ga­li­ma.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Už – N. Pu­tei­kis.

N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Jau dvi­de­šimt me­tų, kai da­lis apy­lin­kių ko­mi­si­jų nau­do­ja­si tuo, kad ste­bė­to­jai nė­ra at­kak­lūs. Juos nu­stu­mia į pa­tal­pos, ku­rio­je skai­čiuo­ja­mi biu­le­te­niai, kam­pą, kad jie ne­ma­ty­tų, kaip yra skai­čiuo­ja­mi tie biu­le­te­niai. Biržų–Kupiškio at­ve­jis iš vi­so yra dras­tiš­kas. Ne tik­tai ste­bė­to­jai bu­vo nu­stum­ti – ap­skri­tai jų ne­bu­vo to­je pa­tal­po­je. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nu­sta­tė, kad apy­gar­dos ko­mi­si­ja, pe­rė­mu­si iš apy­lin­kės ko­mi­si­jos biu­le­te­nius, pri­dė­jo 45 biu­le­te­nius. Tai yra dvi­gu­bai dau­giau, ne­gu rei­kė­jo, kad vals­tie­čių kan­di­da­tė iš­kris­tų iš pir­mo­sios ir ant­ro­sios vie­tų. Aš ti­kiuo­si ir no­riu ti­kė­ti, kad tei­sė­sau­ga nu­sta­tys ši­to suk­čia­vi­mo kal­ti­nin­kus.

Bet ko­kiu at­ve­ju tu­ri­me uni­ka­lią pro­gą ne­lauk­da­mi iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­bai­gos, va­do­vau­da­mie­si lo­gi­ka, pui­kiai su­pras­da­mi (dau­gu­ma čia esan­čių da­ly­vau­ja­me rin­ki­muo­se jau dau­gy­bę me­tų), pui­kiai su­vok­da­mi, kad bu­vo spe­cia­liai ir ty­čia klas­to­ja­mi šie re­zul­ta­tai, Sei­mas tu­ri pui­kią, uni­ka­lią ga­li­my­bę pa­mo­ky­ti tuos suk­čius ir pa­nai­kin­da­mas ši­tuos re­zul­ta­tus pa­ro­dy­ti at­ei­ty­je vi­siems bū­si­miems suk­čiau­to­jams, kad ir kiek suk­čiau­si­te skai­čiuo­da­mi, kad ir kiek stum­dy­si­te ste­bė­to­jus į pa­tal­pų kam­pą, vi­sa tai ne­pa­si­seks ir žmo­nių va­lia vis tiek ne­bus iš­kreip­ta. To­dėl vi­sus ko­le­gas agi­tuo­ju pa­nai­kin­ti ši­tuos re­zul­ta­tus, su­reng­ti rin­ki­mus iš nau­jo. Ti­kiu, kad vals­tie­tė ši­tuos rin­ki­mus lai­mės.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Prieš – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (TTF). Po­nai Sei­mo na­riai, tai, ką mes čia da­ro­me, yra tei­si­nis ab­sur­das, ni­hi­liz­mas, ir nie­kaip ki­taip ne­ga­li­ma ver­tin­ti. Juk Kon­sti­tu­ci­jos, ką tik mums Sei­mo Pir­mi­nin­kė iš­da­li­no, straips­ny­je „Teis­mas“ aiš­kiai pa­sa­ky­ta: tei­sin­gu­mą Lie­tu­vo­je vyk­do teis­mai, ir nie­kas ki­tas. Da­bar mes be ko­kių nors įro­dy­mų, be at­lik­to spe­cia­laus ty­ri­mo pri­ima­me spren­di­mus. Jei­gu vis dėl­to bus kreip­ta­si į teis­mą ir bus įro­dy­ta, kad ten ne­bu­vo per­ka­mi bal­sai, kad ten bu­vo ne­es­mi­niai pa­žei­di­mai, ko­kio­je si­tu­a­ci­jo­je at­si­durs Sei­mas? Aš ma­nau, kad tik­rai ne­rei­kė­tų pri­im­ti to­kių spren­di­mų, pa­lik­ti Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai ir su­da­ry­ti są­ly­gas kan­di­da­tams ar­ba tiems, ku­rie da­ly­va­vo Sei­mo rin­ki­muo­se, ei­ti į teis­mą. Jei­gu teis­mas pri­pa­žins, kad tik­rai bu­vo daug suk­čia­vi­mo, ga­li­me grįž­ti ir į Sei­mą, jei­gu rei­kia, teis­mas ga­lė­tų pa­skelb­ti to­je apy­gar­do­je pa­kar­to­ti­nius rin­ki­mus. Tai bū­tų tei­siš­ka, tai bū­tų lo­giš­ka ir su­pran­ta­ma. Ką šian­dien Sei­mas da­ro, be abe­jo­nės, dar kar­tą dis­kre­di­tuo­ja­si vi­suo­me­nės aky­se. Tik­rai to­kių spren­di­mų ne­ga­li­ma pri­im­ti, ir ne­griau­ki­me jau ga­lu­ti­nai Sei­mo li­ku­čių. Jei­gu dar ke­le­tas pro­cen­tų vi­suo­me­nės ti­ki Sei­mo ins­ti­tu­ci­ja, tai ne­su­griau­ki­me mes ši­to pa­si­ti­kė­ji­mo ga­lu­ti­nai. Aš – prieš.

PIRMININKĖ. Už – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Yra nu­ta­ri­mų, kur mums nė­ra pa­lik­ta daug lais­vės. Tai vie­nas iš to­kių nu­ta­ri­mų, kai mes svars­to­me Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mus. Aš ma­nau, kad šį kar­tą so­cial­de­mok­ra­tai, „dar­bie­čiai“, „tvar­kie­čiai“ ir len­kai liau­sis svin­ga­vę ar džia­za­vę, tik­rai pa­si­mo­kys iš va­ka­rykš­čių sa­vo klai­dų, ne­be­lips į bly­ną dar kar­tą ir liau­sis gin­ti bal­sų pir­kė­jus.

PIRMININKĖ. Ir dar vie­nas už – A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ko­le­gai Pet­rui vis dėl­to siū­ly­čiau per­skai­ty­ti ir 105 straips­nį, ne tik tai, ką jis pa­mi­nė­jo, ku­ria­me la­bai aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tei­kia iš­va­das, ar ne­bu­vo pa­žeis­ti rin­ki­mų įsta­ty­mai. Šiuo at­ve­ju rin­ki­mų įsta­ty­mai bu­vo pa­žeis­ti, to­dėl siū­lau pa­lai­ky­ti šią iš­va­dą, nes nuo to vis dėl­to pri­klau­so, kaip bus ver­ti­na­mas Sei­mas, at­ski­ri jo na­riai ir jų iš­rin­ki­mo tei­sė­tu­mas.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Sei­mo nu­ta­rimas „Dėl 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tų Biržų–Kupiškio vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je Nr. 48 pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiais“?


Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 108 Sei­mo na­riai: už – 99, prieš – 3, su­si­lai­kė 6. Sei­mo nu­ta­ri­mas, re­gist­ra­ci­jos Nr. XIP-4997, pri­im­tas.

 

10.18 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų ga­lu­ti­nių re­zul­ta­tų dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je nu­sta­ty­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-5002(2) (pa­tei­ki­mas ir svars­ty­mas)

 

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų ga­lu­ti­nių re­zul­ta­tų dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je nu­sta­ty­mo“ pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mas. Kvie­čiu V. P. An­driu­kai­tį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, leis­ki­te pri­sta­ty­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų ga­lu­ti­nių re­zul­ta­tų dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je nu­sta­ty­mo“ pro­jek­tą. Kaip ma­ty­ti, pats nu­ta­ri­mas yra be ga­lo aiš­kus. Jis su­si­de­da iš tri­jų straips­nių. Da­bar aš no­rė­čiau per­ei­ti ne prie nu­ta­ri­mo, o prie Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dos ir iš kar­to at­sa­ky­ti dėl vi­sų abe­jo­nių, ko­dėl tos abe­jo­nės tu­rė­tų bū­ti iš­sklai­dy­tos ir ko­dėl Tei­sės de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tų iš­va­doms aš ne­no­rė­čiau pri­tar­ti, iš­sky­rus su vie­na są­ly­ga.

Vi­sų pir­ma no­riu dar at­kreip­ti dė­me­sį, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kad ši­tas są­ra­šas yra VRK pa­skelb­tas dau­gia­man­da­tės są­ra­šas, ku­rio mes da­ro­me tik tris pa­kei­ti­mus. Aš no­riu jū­sų at­si­pra­šy­ti, čia pa­gal al­fa­be­tą tu­rė­tų bū­ti de­šim­ta La­ri­sa Dmit­ri­je­va, vie­nuo­lik­tas – Ser­ge­jus Dmit­ri­je­vas ir tu­rė­tų bū­ti Vi­li­ja Fi­li­po­vi­čie­nė. Čia tie­siog re­dak­ci­nės klai­dos, ku­rias aš iš kar­to pra­ne­šu, nes jas rei­kia iš­tai­sy­ti.

Da­bar no­riu ko­men­tuo­ti, ko­le­gos, Sei­mo de­par­ta­men­to iš­va­dą. Sei­mo de­par­ta­men­tas sa­vo iš­va­do­je tei­gia, kad Sei­mas tu­rė­tų… Ma­no­me, kad vi­sų dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je iš­rink­tų Sei­mo na­rių tvir­ti­ni­mas per­ženg­tų Kon­sti­tu­ci­jos 3 da­ly­je bei 95 straips­nio 4 da­ly­je nu­sta­ty­tas įga­lio­ji­mo ri­bas. Ta­čiau Tei­sės de­par­ta­men­tas ne­ci­tuo­ja 95 straips­nio 5 da­lies. Štai ko­kia yra si­tu­a­ci­ja. Vi­sų pir­ma pa­gal Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą Sei­mas pri­va­lo to­kiu at­ve­ju pa­tvir­tin­ti ga­lu­ti­nį dau­gia­man­da­tės są­ra­šą. Pir­miau­sia jis tu­ri at­lik­ti pa­kei­ti­mus, ku­rie su­si­ję su tais as­me­ni­mis, ku­rie ne­ga­li tap­ti Sei­mo na­riais, to­dėl čia ir kal­ba­ma apie pa­kei­ti­mus, su­si­ju­sius su Sei­mo na­riais… su įra­šy­tais į są­ra­šą Ži­vi­le Pins­ku­vie­ne, Jo­lan­ta Gau­du­tie­ne ir Jo­nu Pins­ku­mi, ir kon­sta­tuo­ja­ma pa­gal Teis­mo ne­gin­či­ja­mą iš­va­dą, kad jie nė­ra iš­rink­ti. Taip pat nu­sta­to­me, kad tuo at­ve­ju pa­gal tai, ka­dan­gi Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad ne­si­kei­čia man­da­tų skai­čius dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, lie­ka toks pat, Tei­sės de­par­ta­men­tas tai pa­brė­žė, pa­gal man­da­tų skai­čių ir pa­gal pir­mu­mo bal­sus to­liau į tą są­ra­šą tu­ri bū­ti įtrauk­ti Vi­li­ja Fi­li­po­vi­čie­nė, Ge­di­mi­nas Ja­ka­vo­nis ir La­ri­sa Dmit­ri­je­va. Štai ko­dėl jie įtrau­kia­mi.

Tai­gi šiuo at­ve­ju Sei­mas pir­miau­sia at­lie­ka funk­ci­jas pa­gal Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dą ir po to pa­gal 95 straips­nio 5 da­lį pri­va­lo pa­tvir­tin­ti ga­lu­ti­nį dau­gia­man­da­tės apy­gar­dos są­ra­šą, nes bū­tent jis įtrau­kia tuos tris na­rius ir jis pri­va­lo pa­tvir­tin­ti tą są­ra­šą, rem­da­ma­sis VRK pa­skelb­tu są­ra­šu ir tik įra­šy­da­mas į VRK pa­skelb­tą są­ra­šą tuos pa­kei­ti­mus, ku­rie iš­plau­kia iš Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsi­ga­lio­ju­sios iš­va­dos.

To­dėl Tei­sės de­par­ta­men­to nuo­sta­ta, kad rei­kė­tų įsi­terp­ti į Dar­bo par­ti­jos są­ra­šą, – ši­tą tu­ri at­lik­ti VRK. Iš Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 95 straips­nio 5 da­lies toks įpa­rei­go­ji­mas Sei­mui ne­iš­plau­kia. To­dėl Sei­mas pri­va­lo šian­dien su­teik­ti le­gi­ti­mu­mą nau­jam Sei­mui ir pa­tvir­tin­ti dau­gia­man­da­tės apy­gar­dos ga­lu­ti­nį są­ra­šą, pa­da­ręs pa­kei­ti­mus. Jei­gu jis bū­tų ne­da­ręs pa­kei­ti­mo, tai ga­lu­ti­nis dau­gia­man­da­tės są­ra­šas bū­tų toks, koks yra pa­skelb­tas VRK spren­di­me.

Da­bar dėl dvie­jų ki­tų na­rių, dėl V. Gri­ciaus ir V. Žda­no­vi­čiaus. Šiuo at­ve­ju rei­kia pa­sa­ky­ti, kad Sei­mas ne­įsi­ter­pia į VRK dar­bą, nes jie pa­gal su­rink­tus pir­mu­mo bal­sus ne­pa­ten­ka į šias kvo­tas, ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­da la­bai aiš­kiai pa­dė­jo brūkš­nį. Ta­čiau pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­tą ga­li­ma pa­pil­dy­ti Sei­mo nu­ta­ri­mą, kad, tar­ki­me, dėl V. Gri­ciaus ir V. Žda­no­vi­čiaus iš­brau­ki­mo iš Dar­bo par­ti­jos są­ra­šo spren­di­mą tu­rė­tų pri­im­ti Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja. Ta­čiau kam to rei­kia, kai Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­da yra pri­va­lo­ma ir ji tu­ri tą bū­ti­nai pa­da­ry­ti. Mes šiuo at­ve­ju ne­tvir­ti­na­me ir ne­si­ki­ša­me į vien­man­da­tes apy­gar­das, nes, kaip ži­no­te, V. Gri­cius yra vien­man­da­tės apy­gar­dos pro­ble­ma, o šiuo at­ve­ju Sei­mui ky­la im­pe­ra­ty­vas kal­bė­ti tik apie dau­gia­man­da­tę apy­gar­dą. Štai ko­dėl aš ne­su­tin­ku su VRK pa­teik­ta iš­va­da ir ma­nau, kad šią iš­va­dą tu­rės ana­li­zuo­ti Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja ir pri­im­ti spren­di­mus, ir įgy­ven­din­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Klau­sia K. Ma­siu­lis. Klau­si­mui – mi­nu­tė, at­sa­ky­mui – dvi mi­nu­tės.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ge­rai. Jei­gu tei­sin­gai su­pra­tau, tai jūs dėl abie­jų, čia bu­vo dvi Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos, ne­su­tin­ka­te. Aš vis dėl­to ma­ny­čiau, kad dau­gia­man­da­tės są­ra­šas ar­ba ta są­vo­ka „dau­gia­man­da­tės są­ra­šas“, ku­rią jūs var­to­ja­te, ku­rį mes tu­rė­tu­me tvir­tin­ti, ap­ima ne tik iš­rink­tuo­sius, bet ir ne­iš­rink­tuo­sius. Juk Dar­bo par­ti­jo­je yra ir ne­iš­rink­tų as­me­nų, dėl ku­rių Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ir­gi pa­si­sa­kė. Bet jūs juos jau apei­na­te ir pa­lie­ka­te dėl jų ap­si­spręs­ti Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai. O jei­gu ji neap­si­spręs?

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, at­sa­kau, kad šiuo at­ve­ju mus įpa­rei­go­ja tvir­tin­ti ne są­ra­šus, o pa­tvir­tin­ti dau­gia­man­da­tės apy­gar­dos le­gi­ti­mu­mą, 70 Sei­mo na­rių le­gi­ti­mu­mą. Dėl dau­gia­man­da­tės pir­mu­mo bal­sų, są­ra­šų ir vi­sų ki­tų pro­ble­mų Sei­mui to­kia kom­pe­ten­ci­ja ne­iš­plau­kia. To­kia kom­pe­ten­ci­ja pa­gal Rin­ki­mų įsta­ty­mą yra su­teik­ta Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai, ir Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja pri­va­lės… Jūs ži­no­te, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ak­tas tu­ri aukš­čiau­sią ga­lią, ir jį pri­va­lo įvyk­dy­ti vi­sos ins­ti­tu­ci­jos. Tai šiuo at­ve­ju Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja tu­rės pa­ti tie­sio­giai pa­gal Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą įgy­ven­din­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dą.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Klum­bys.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jūs čia da­bar aiš­ki­na­te apie dau­gia­man­da­tės apy­gar­dos iš­rink­tų Sei­mo na­rių le­gi­ti­mu­mą. Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 95 straips­nio 5 da­lis apie tai iš­vis net ne­kal­ba. Nė­ra to­kio da­ly­ko kaip dau­gia­man­da­tė, ką jūs čia da­bar mums aiš­ki­no­te. Ten yra la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta: jei­gu pri­pa­žįs­ta­ma, kad pa­žeis­tas Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas, 2 punk­tas – nu­sta­ty­ti tik­ruo­sius es­mi­nius rin­ki­mų re­zul­ta­tus. Tai šio­je vie­to­je kal­ba apie tuos du ne­iš­rink­tus Sei­mo na­rius ir­gi yra rin­ki­mų re­zul­ta­tai… Jūs kaž­ko­dėl… Ko­kiu pa­grin­du iš­trau­kė­te tris Sei­mo na­rius, o pa­lie­ka­te du, nors tai yra rin­ki­mų re­zul­ta­tai, kaip to rei­ka­lau­ja Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, jūs pui­kiai ži­no­te, kad pa­gal rin­ki­mų sis­te­mą yra dvi Sei­mo su­de­da­mo­sios da­lys. Vie­na – 70 Sei­mo na­rių, ku­ri for­muo­ja­ma pa­gal dau­gia­man­da­tę rin­ki­mų apy­gar­dą, bū­tent ir kal­ba­ma ne apie dau­gia­man­da­čius rin­ki­mus, o apie vie­ną apy­gar­dą. Dau­gia­man­da­tė yra vie­na apy­gar­da, ku­ri Sei­mui pri­sta­to 70 Sei­mo na­rių.

Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­sa­kė, kad šio­je apy­gar­do­je tu­ri bū­ti da­ro­mi pa­kei­ti­mai ir tu­ri bū­ti įra­šy­ti trys Sei­mo na­riai iš Dar­bo par­ti­jos są­ra­šo pa­gal pir­mu­mo bal­sus, ir tu­ri bū­ti iš­brauk­ti trys Sei­mo na­riai, dėl ku­rių iš­va­do­je yra pa­žy­mė­ta, kad jų at­žvil­giu yra pri­pa­žin­ti šiurkš­tūs Rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­žei­di­mai. Tai­gi šiuo at­ve­ju kal­ba­me apie dau­gia­man­da­tę apy­gar­dą kaip vie­ną, ku­rio­je yra 70 Sei­mo na­rių, ir jos ko­rek­ci­ją.

Dėl vien­man­da­čių. Sei­mas ką tik pri­ėmė dėl dar vie­nos vien­man­da­tės – Bir­žų ir Ku­piš­kio. Ki­taip sa­kant, jau mes tu­rė­si­me pa­pil­do­mus rin­ki­mus dvie­jo­se vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se, ta­čiau vie­no­je dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je, pir­ma, rin­ki­mai įvy­ko; an­tra, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­da pri­im­ta; tre­čia, to­je dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je Sei­mas pri­va­lo pa­keis­ti iš­rink­tų­jų as­me­nų pa­var­des ir pri­pa­žin­ti ši­tą są­ra­šą kaip ga­lu­ti­nį. Nes bū­tent tik Sei­mui pa­ves­ta tvir­tin­ti ga­lu­ti­nį są­ra­šą.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mikie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, dar pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį jū­sų par­ti­jos pir­mi­nin­kas po­nas A. But­ke­vi­čius (aš ci­tuo­ju) pa­reiš­kė: „Ne­gerb­ti teis­mų spren­di­mo bū­tų nu­si­kal­ti­mas, to­dėl mes bal­suo­si­me už Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dų pa­tvir­ti­ni­mą.“ Va­kar vi­si ma­tė­me, kad už tą pa­tvir­ti­ni­mą ne­bal­sa­vo nė vie­nas So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos na­rys. Dar dau­giau, va­ka­re tas pats po­nas A. But­ke­vi­čius pa­reiš­kė: „Mus su­klai­di­no tei­si­nin­kas, ir mes pa­da­rė­me klai­dą.“ Tai jūs, kaip po­no A. But­ke­vi­čiaus pa­va­duo­to­jas, pa­sa­ky­ki­te, kas tas tei­si­nin­kas, ku­ris jus taip su­klai­di­no, ku­ris pri­ver­tė taip žiau­riai su­klys­ti? Ar va­ka­re, šį va­ka­rą, po­nas A. But­ke­vi­čius ne­pa­kar­tos to pa­ties ir ne­sa­kys, at­leis­ki­te, mus vėl su­klai­di­no, mes vėl su­kly­do­me?

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji ko­le­ge, aš ma­nau, kad mums rei­kė­tų šio­je aki­vaiz­do­je jau nu­sto­ti taip kal­bė­ti. Tie­siog su­si­tar­ti, kad rei­kia šio­je se­si­jo­je… Ji bu­vo pra­dė­ta pras­tai su Sei­mo Pir­mi­nin­ko rin­ki­mais. Ne­ci­tuo­siu. (Bal­sai sa­lė­je) Tai bent ji tu­rė­tų bū­ti iki ga­lo iš­spręs­ta nor­ma­liai.

Da­bar at­sa­ky­siu iš es­mės. Iš­ties aš taip pat ne­bū­čiau bal­sa­vęs už va­kar pa­teik­tą pro­jek­tą, nes jis ne­įgy­ven­di­na Teis­mo iš­va­dos ir ne­su­tei­kia tei­sės Sei­mui pa­tvir­tin­ti ga­lu­ti­nį dau­gia­man­da­tės apy­gar­dos są­ra­šą. Jis įsi­ter­pia į VRK funk­ci­jas dėl Dar­bo par­ti­jos są­ra­šo pro­ble­mų ir aš da­bar pri­sta­ty­da­mas dės­čiau, ko­dėl vie­ni tei­si­nin­kai lai­ko­si vie­nos po­zi­ci­jos, ki­ti – ki­tos. Kon­sti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tai, su ku­riais man te­ko kon­sul­tuo­tis va­kar, lai­ko­si nuo­mo­nės, kad vis dėl­to Sei­mo prie­der­mė ir pa­rei­ga yra pa­tvir­tin­ti ga­lu­ti­nį dau­gia­man­da­tės są­ra­šą, kad ne­kil­tų jo­kių abe­jo­nių dėl prie­sai­ką duo­dan­čių Sei­mo na­rių le­gi­ti­mu­mo.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Va­raš­ka.

M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, pir­miau­sia kon­sta­tuo­ki­me tam tik­ras fak­ti­nes ap­lin­ky­bes. Šiuo me­tu dau­gia­man­da­tės rin­ki­mų apy­gar­dos re­zul­ta­tai yra nu­sta­ty­ti Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos spren­di­mu, taip? Tas spren­di­mas yra pa­grįs­tas dau­gy­be apy­lin­kių, apy­gar­dų bal­sų skai­čia­vi­mo pro­to­ko­lų, ku­rie yra su­dė­ti į ben­druo­sius skai­čius, pa­gal ku­riuos yra iš­skirs­ty­ti man­da­tai ir ei­liš­ku­mas. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, kaip bu­vo ga­li­ma su­pras­ti, ne­nag­ri­nė­jo pa­čių bal­sų skai­čia­vi­mo pro­to­ko­lų, bet dau­giau rė­mė­si iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis apie tai, kur ir ko­kie bal­sų skai­čia­vi­mo pro­to­ko­lai ga­lė­jo bū­ti, sa­ky­kim taip, už­pil­dy­ti ga­li­mai pirk­tais bal­sais. Ta­čiau jūs ži­no­te, jog ty­ri­mai yra tik pra­dė­ti, bet ne­baig­ti. Kaip čia bū­tų su ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja?

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, iš­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ma­no ran­ko­se yra de­ta­liai iš­nag­ri­nė­tas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas. Jis yra ga­lu­ti­nis ir ne­skun­džia­mas. Jis pa­gal kon­sti­tu­ci­nį im­pe­ra­ty­vą Sei­mui yra pri­va­lo­mas.

Da­bar dėl ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos. Čia kaip tik la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad yra nu­sta­ty­ti tei­si­niai kon­sti­tu­ci­niai pa­žei­di­mai, ku­rie yra pa­skelb­ti. Dėl to, kad vyks­ta iki­teis­mi­nis ty­ri­mas ir ga­li bū­ti teis­mai, aš pri­pa­žįs­tu ši­tą ko­le­gų tei­sę. Jie tu­ri tei­sę nag­ri­nė­ti tas pro­ble­mas, kel­ti jas teis­me ir gin­tis tei­siš­kai. Gal­būt iš­aiš­kės, kad bu­vo ki­ti pro­vo­ka­to­riai ir taip to­liau, ir t. t. Ta­čiau koks bus teis­mo spren­di­mo san­ty­kis su Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­da, čia rei­kės žiū­rė­ti į tą prak­ti­ką, ku­ri bus at­ei­ty­je. Šiuo at­ve­ju pa­gal at­sa­kin­go val­dy­mo dok­tri­ną mums ky­la tei­sė­tas im­pe­ra­ty­vas įgy­ven­din­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dą, nes Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­kal­ti­na jų dėl kal­tu­mo ar ne­kal­tu­mo. Jis pa­gal kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos nor­mas spren­džia, ar įvy­ko šiurkš­tus Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­žei­di­mas ir ne­ap­kal­ti­no nė vie­no Sei­mo na­rio kon­kre­čiai. Čia dvi vi­siš­kai skir­tin­gos pro­ble­mos.

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, trum­pin­ki­te at­sa­ky­mą. Pas­ku­ti­nis klau­sia V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mus rei­kia gerb­ti, ta­čiau rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­pa­tei­kė aiš­kaus at­sa­ky­mo, kaip elg­tis esant šiai si­tu­a­ci­jai. Rei­kia su­pras­ti, kad Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas aiš­kiai nu­ma­to, kad ga­lu­ti­nį spren­di­mą šiuo at­ve­ju pri­ima Sei­mas, ir Sei­mas tu­ri tei­sę pa­si­sa­ky­ti ir vie­naip, ir ki­taip. To­dėl kal­bant apie at­sa­kin­go val­dy­mo dok­tri­ną rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­pa­tei­kė at­sa­ky­mo, ką rei­kės da­ry­ti tiems žmo­nėms, ku­rie šian­dien yra šiuo siū­ly­mu iš­brau­kia­mi iš bū­si­mų­jų Sei­mo na­rių są­ra­šo, ga­li­ma taip sa­ky­ti, nes jie dar ne­pri­sie­kė.

Aš ma­nau, at­ei­nan­čio Sei­mo pa­rei­ga bū­tų pri­im­ti to­kius įsta­ty­mus, kad nu­sta­čius, jog šie žmo­nės ne­pa­da­rė jo­kių pa­žei­di­mų, bū­tų ga­li­ma at­kur­ti jų man­da­tą, kad jie ga­lė­tų dirb­ti Sei­mo na­riais.

Ma­no klau­si­mas: koks yra pa­siū­ly­mas nu­sta­ty­ti to­kį tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą, kad at­ei­ty­je tie Sei­mo na­riai ga­lė­tų pri­siek­ti ir bū­ti pri­pa­žin­ti vi­sa­ver­čiais?

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dė­ko­ju. Pri­ta­riu jums, kad mums rei­kia to­bu­lin­ti tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą. (Bal­sai sa­lė­je) Ma­nau, net­gi dis­ku­tuo­ti­na, ar ne­bū­tų ga­li­ma įves­ti to­kios sis­te­mos kaip Šve­di­jo­je, kur yra pa­kai­ti­niai par­la­men­ta­rai, ir po to at­ku­ria­mas man­da­tas. To­kią pro­ble­mą, ko­kią jūs ke­lia­te, tik­rai rei­kė­tų nag­ri­nė­ti ir aš su mie­lu no­ru pri­si­dė­čiau prie jos spren­di­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ko­le­ga, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Da­bar mo­ty­vai po pa­tei­ki­mo. Vie­nas – už, vie­nas – prieš. K. Ma­siu­lis – už.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į po­li­ti­nes ap­lin­ky­bes, ko­kios čia for­muo­ja­si. Iš tik­ro Sei­mas pa­te­ko į ap­gai­lė­ti­ną si­tu­a­ci­ją. Po va­ka­rykš­čio so­cial­de­mok­ra­tų, „dar­bie­čių“, „tvar­kie­čių“ ir len­kų vie­nin­go bal­sa­vi­mo, ku­riuo bu­vo su­truk­dy­ta pri­im­ti nu­ta­ri­mą, pa­lai­kan­tį Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, su­si­for­ma­vo to­kia si­tu­a­ci­ja, kad mū­sų nau­jai iš­rink­tas Sei­mas net ne­bū­tų ga­lė­jęs pri­siek­ti. Da­bar so­cial­de­mok­ra­tai sku­biai ban­do tai­sy­ti, bet ban­do tai­sy­ti si­tu­a­ci­ją kaž­kaip sker­sai, su­kur­da­mi ne­ma­žai tei­si­nių pro­ble­mų, tai pa­žy­mi ir Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da.

Ly­giai taip pat no­riu pa­sa­ky­ti, kad at­si­ra­do blo­ga tra­di­ci­ja ar­ba tie­siog sie­kis ne­pa­klus­ti Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui. Štai va­kar mes ma­tė­me tuos džiū­ga­vi­mus, ku­riuos iš­reiš­kė V. Us­pas­ki­chas sa­ky­da­mas, kad rei­kia ne­pa­si­duo­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mams, Sei­mo ne­pa­klu­si­mas bu­vo tei­sin­gas, o tai reiš­kia, kad rei­kia ne­pa­klus­ti teis­mams. Taip iš­ei­na, kad to­kia tra­di­ci­ja, ku­rią ban­do­ma per­kel­ti į teis­mą, gal­būt pa­dė­tų jam iš­veng­ti tei­si­nės at­sa­ko­my­bės, bet ar tuo ke­liu rei­kia ei­ti Lie­tu­vai, la­bai abe­jo­ti­na.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. E. Klum­bys – prieš.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­miau­sia no­riu pa­sa­ky­ti tiems, ku­rie čia kal­ba apie Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mų pri­va­lo­mu­mą – bai­ki­te kal­bė­ti ši­tas ne­są­mo­nes! Sei­mas yra lais­vas pri­im­ti spren­di­mus. Yra Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mas ir su­teik­ta tei­sė įsta­ty­mais ga­lu­ti­nį žo­dį tar­ti Sei­mui. Kai jūs kal­ba­te apie pri­va­lo­mu­mą, apie pa­klu­si­mą, ger­bia­mie­ji, kam rei­kia ši­tų ne­są­mo­nių? Tai pir­mas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas. Man la­bai keis­ta. Apie nak­ti­nį drei­fą aš taip pa­sa­ky­siu: va­kar mes aiš­kiai iš­spren­dė­me ši­tą klau­si­mą, pa­dė­jo­me taš­ką. Stai­ga kaž­kas nu­tin­ka ir ko­le­goms so­cial­de­mok­ra­tams nu­švin­ta pro­tas. Kiek dar to­kių nu­švi­ti­mų bus? Man at­ro­do, at­ei­nan­čio­je ka­den­ci­jo­je tų nu­švi­ti­mų bus daug. Tai yra ant­ras da­ly­kas.

Tre­čias da­ly­kas. Aš no­riu la­bai tiks­liai pa­sa­ky­ti apie tai, ką čia dės­tė ko­le­ga Vy­te­nis, apie tuos vi­sus da­ly­kus. Jei­gu jau mes skai­to­me 95 straips­nį, tai, ger­bia­ma­sis Vy­te­ni, pa­žo­džiui tu­ri bū­ti du nu­ta­ri­mų pro­jek­tai. Pir­ma­sis nu­ta­ri­mo pro­jek­tas tu­ri bū­ti dėl tik­rų­jų, es­mi­nių rin­ki­mų re­zul­ta­tų nu­sta­ty­mo, ne dau­gia­man­da­tės, bet tik­rų­jų, ten, kur bu­vo pa­žei­di­mai. Tai yra pir­ma­sis nu­ta­ri­mo pro­jek­tas. To­liau. 6 da­ly­je yra aiš­kiai pa­ra­šy­ta: „Sei­mas kar­tu pri­ima nu­ta­ri­mą dėl ne­tei­sė­tai ir tei­sė­tai iš­rink­tų…“

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, lai­kas!

E. KLUMBYS (TTF). Bai­giu. „…dėl ne­tei­sė­tai ir tei­sė­tai iš­rink­tų Sei­mo na­rių.“ Tai­gi ši­tas pa­teik­tas nu­ta­ri­mo pro­jek­tas vėl­gi yra tei­siš­kai ydin­gas.

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me. Kas po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­te Sei­mo nu­ta­ri­mui „Dėl 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų ga­lu­ti­nių re­zul­ta­tų dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je nu­sta­ty­mo“, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 100 Sei­mo na­rių: už – 83, prieš – 3, su­si­lai­kė 14. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Svars­ty­mas. Dis­ku­si­jo­se už­si­ra­šė de­šimt žmo­nių. Aš siū­lau dis­ku­si­joms skir­ti 10 min. Už­ten­ka 10 min.? Ben­dru su­ta­ri­mu su­ta­rė­me – 10 min.

K. Ma­siu­lį kvie­čiu dis­ku­tuo­ti.

K. MASIULIS (TS-LKDF). (…) Po 2008 m. rin­ki­mų tu­rė­jo­me gel­bė­ti vals­ty­bės fi­nan­sus, gel­bė­ti nuo so­cial­de­mok­ra­tų val­dy­mo, iš tik­rų­jų nuo fi­nan­sų suž­lug­dy­mo. Da­bar man at­ro­do, kad vėl vals­ty­bei yra siū­lo­mas mo­ra­li­nio vals­ty­bės žlug­dy­mo sce­na­ri­jus. Po va­ka­rykš­čio so­cial­de­mok­ra­tų, „dar­bie­čių“, „tvar­kie­čių“ ir len­kų aki­brokš­to mums vi­siems bu­vo iš­da­lin­ta Kon­sti­tu­ci­ja. Aš ma­nau, kad vi­sai ne­at­si­tik­ti­nai čia mums ad­mi­nist­ra­ci­ja iš­da­li­no Kon­sti­tu­ci­ją, o ypač rei­kė­jo ši­tai… Sei­mo Pir­mi­nin­kė? Ačiū Sei­mo Pir­mi­nin­kei, kad ji iš­da­li­no Kon­sti­tu­ci­ją. Tik­rai rei­kė­tų kai kam dar sy­kį at­si­vers­ti Kon­sti­tu­ci­ją ir su­si­pa­žin­ti su tuo, kas ten yra pa­ra­šy­ta. Ta­čiau jau da­bar ga­li­me da­ry­ti tam tik­ras prog­no­zes.

Štai pir­mo­ji ma­no prog­no­zė, koks bus prem­je­ras, jei­gu juo taps A. But­ke­vi­čius. Mes ma­ty­si­me prem­je­rą, ku­ris vie­ną ry­tą pa­sa­kys, kad ato­mi­nė elek­tri­nė yra ge­ras da­ly­kas, o va­ka­re sa­kys – vi­siš­kai nie­kam ti­kęs. Tai bus prem­je­ras, ku­ris iš va­ka­ro pa­sa­kys, kad jis ger­bia Kon­sti­tu­ci­ją, ki­tą die­ną per pie­tus kar­tu su vi­sais blo­kuos tos Kon­sti­tu­ci­jos pa­gar­bą, o va­ka­re dėl to iš ek­ra­nų verkš­lens, kad pa­da­rė klai­dą, nes jį su­klai­di­no kaž­ko­kie ano­ni­miš­ki tei­si­nin­kai. Va­di­na­si, tai bus prem­je­ras, ku­ris ne­tu­rės sa­vo nuo­mo­nės ir ne­tu­rės po­zi­ci­jos. Koks nors ta­ria­mas ano­ni­mi­nis tei­si­nin­kas jam ga­lės pa­kiš­ti bet ko­kį raš­te­lį ir ji­sai iš kar­to tą nuo­mo­nę keis. Ma­tyt, to­kio mums rei­kia vals­ty­bės va­do­vo.

Tai­gi tai bus prem­je­ras, ku­ris ne­tu­rės sa­vo nuo­mo­nės ir po­zi­ci­jos. Tai bus prem­je­ras, ku­rio nuo­mo­nę for­muos ano­ni­mi­niai, ne­aiš­ku, iš kur at­si­ran­dan­tys pa­ta­rė­jai. Jei­gu taip ir to­liau vis­kas vyks, mes tu­rė­si­me cha­o­są. Kai pas to­kį po­ten­cia­lų prem­je­rą at­va­žiuos rim­ti part­ne­riai de­rė­tis dėl vie­no ar ki­to da­ly­ko, svar­baus Lie­tu­vai, ji­sai, jiems ką nors pa­ža­dė­jęs, va­ka­re dėl to ap­gai­les­taus ir at­si­ims sa­vo po­zi­ci­jas.

Mes ly­giai tą pa­tį ga­li­me pa­sa­ky­ti ir apie „dar­bie­čius“, ku­rie svars­tant klau­si­mą sa­ko, kad jie ne­da­ly­vaus bal­sa­vi­muo­se, ta­čiau už pus­va­lan­džio pra­re­gi, bal­suo­ja ir už­blo­kuo­ja kon­sti­tu­ci­nius spren­di­mus.

Mes ga­li­me sa­ky­ti, kad į ko­a­li­ci­ją at­ei­na as­me­nys, ku­rie kvie­čia ne­pai­sy­ti įsta­ty­mų. Mes ma­to­me, kad VU, to­kia san­trum­pa eg­zis­tuo­ja teis­muo­se, kad tas VU kvie­čia ne­pa­klus­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mui, ne­pai­sy­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mų. Va­di­na­si, siū­lo pi­lie­čiams ne­gerb­ti teis­mų, siū­lo pi­lie­čiams elg­tis ly­giai taip pat kaip ir ši­ta par­ti­ja. Tai reiš­kia, kad ši­to­je ko­a­li­ci­jo­je jau iš kar­to, dar jos for­ma­vi­mo­si me­tu, at­si­ran­da kri­mi­na­li­nis as­pek­tas, kri­mi­na­li­nė mo­ra­lė ir kri­mi­na­li­nė tra­di­ci­ja. Ko­a­li­ci­ja tam­pa įkai­tu par­ti­jos, ku­ri yra tei­sia­ma ir ku­rios va­do­vai yra tei­sia­mi. Štai mes vi­sa tai jau ar­ti­miau­siu me­tu tu­rė­si­me. Tai ga­li­me pa­sa­ky­ti iš vi­so to, kas vy­ko.

Da­bar so­cial­de­mok­ra­tai ban­do ko­kiu nors bū­du tai­sy­ti si­tu­a­ci­ją, ta­čiau vėl­gi krei­vi tie jų ban­dy­mai, nes Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­ro­do, kad ban­do­ma tai­sy­ti tai, dėl ko Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas net ne­dve­jo­jo, o ne­iš­tai­so­ma tai, dėl ko Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas įpa­rei­go­jo mus pa­si­sa­ky­ti ir pri­im­ti nu­ta­ri­mą. Tai štai to­kias iš­va­das ga­li­me da­ry­ti.

PIRMININKĖ. Taip. P. Aušt­re­vi­čius dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Taip, pir­mi­nin­ke. Mums iš­da­lin­ta Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­ja ne­nu­ma­to Sei­mo Pir­mi­nin­kės po­zi­ci­ją pri­skir­ti Sei­mo ad­mi­nist­ra­ci­jai. Aš ma­nau, kad ko­le­ga Kęs­tu­tis čia tie­siog pa­da­rė in­ter­pre­ta­ci­ją, ku­rią mes lai­ko­me kaip pokš­tą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Pra­šom. A. But­ke­vi­čius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, aš su­pra­tau, kad po­nas K. Ma­siu­lis jau ne­su­vo­kia, kur yra dau­gu­ma ir kas yra Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas. Aš ma­tau, kad rin­ki­mų kam­pa­ni­ja kai kam su­kė­lė tam tik­rų svei­ka­tos pro­ble­mų. Bet čia ne man spręs­ti. Bet tam bu­vo daug prie­žas­čių va­kar, kai jūs sku­bi­no­te pri­im­ti, kai ne­bu­vo iš­sa­miai iš­aiš­kin­ta. Ne­rei­kia bul­do­ze­riu va­žiuo­ti, kaip jūs va­žiuo­ja­te vi­sus ket­ve­rius me­tus. Jei­gu jums trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos, tai ką, vi­suo­me­nė pa­sa­kė, ta­rė sa­vo žo­dį. Ačiū.

PIRMININKĖ. A. Va­lins­kas.

A. VALINSKAS (LiCSF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Dėl ve­di­mo tvar­kos. Ka­dan­gi po­nas K. Ma­siu­lis kal­bė­jo aist­rin­gai, bet vi­siš­kai ne į te­mą, tai aš siū­ly­čiau ši­to pa­si­sa­ky­mo ne­įtrauk­ti į de­šim­ties mi­nu­čių lai­ko li­mi­tą ir duo­ti pa­si­sa­ky­ti vi­siems ki­tiems, nes jis kal­bė­jo, lyg bū­tų ski­ria­mas nau­jas Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas. Tai vi­siš­kai ne­tu­ri nie­ko ben­dro su dar­bo­tvarkės klau­si­mu.

PIRMININKĖ. Ž. Šil­ga­lis.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Ko­le­gos, aš no­riu tik pa­sa­ky­ti, kad ir ko­kius re­ve­ran­sus so­cial­de­mok­ra­tai da­ry­tų, kon­ser­va­to­riams taip leng­vai ne­įtik­si, vi­sa­da vis tiek ras prie ko pri­si­ka­bin­ti.

PIRMININKĖ. Man at­ro­do, nuo­mo­nė­mis ap­si­kei­tė­me. Aš tie­siog pra­šau san­tū­ru­mo ir gar­bin­gai pa­bai­ki­me pas­ku­ti­nį šios ka­den­ci­jos Sei­mo po­sė­dį. Da­bar P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, jūs jau 10 min. ma­no lai­ko pra­kal­bė­jo­te. Bet no­riu pa­sa­ky­ti, kad, ger­bia­ma­sis Ma­siu­li, ir jums Sei­mo Pir­mi­nin­kė iš­da­li­no Kon­sti­tu­ci­ją, gal­būt su­pras­da­ma, kad jūs ją ne­la­bai pui­kiai ži­no­te, dėl to jums taip pat da­vė.

Ant­ras da­ly­kas. Aš no­riu pa­sa­ky­ti jums, po­nas Ma­siu­li, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ši­tą Kon­sti­tu­ci­ją jau šim­tą kar­tų yra per­ra­šęs ir su­try­pęs. Ne kar­tą iš ši­tos pu­sės taip pat bu­vo gir­dė­ti, kaip jūs ver­ti­no­te kai ku­riuos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mus. Bet kai žmo­gus nu­tei­sia­mas be teis­mo, tai čia tik­rai pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis at­ve­jis. Be abe­jo­nės, tai pri­me­na R. Pa­kso ap­kal­tą, tai tas pats kar­to­ja­si. Man at­ro­do, Sei­mas, vie­ną kar­tą už­li­pęs ant ši­to grėb­lio, an­trą kar­tą tu­rė­tų ne­kar­to­ti tos klai­dos. Bet jūs da­ro­te tą pa­tį, po­nai kon­ser­va­to­riai, tą pa­tį an­trą kar­tą. Aš jums skai­tau Kon­sti­tu­ci­jos 31 straips­nį: „As­muo lai­ko­mas ne­kal­tu, kol jo kal­tu­mas ne­įro­dy­tas įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka ir pri­pa­žin­tas įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo spren­di­mu.“

Šie as­me­nys net nė­ra įta­ria­mie­ji. Man ne­svar­bu, tai bū­tų kon­ser­va­to­riai, so­cial­de­mok­ra­tai, „tvar­kie­čiai“ ar „dar­bie­čiai“. Šie as­me­nys net nė­ra, po­nai, įta­ria­mie­ji, kad jie pa­pir­ki­nė­jo rin­kė­jus. Ir šian­dien Sei­mas iš­drįs­ta iš jų at­im­ti man­da­tą, pa­min­ti tau­tos va­lią.

Man la­bai juo­kin­gi po­no G. Son­gai­los ar­gu­men­tai, kad ana­me kai­me, ma­tai, už vie­ną ar ki­tą dau­giau bal­sa­vo, o ten ma­žiau bal­sa­vo, pir­mu­mo rei­tin­go bal­sų. Lyg tu­rė­tų vie­no­dai bal­suo­ti kiek­vie­na­me kai­me ar kiek­vie­no­je rin­ki­mų apy­lin­kė­je. O gal to­je rin­ki­mų apy­lin­kė­je jis daug dau­giau dar­ba­vo­si, gal tik­rai daug di­des­nis jo in­dė­lis, gal daug dau­giau ge­rų dar­bų pa­da­rė, to­dėl rei­tin­ga­vi­mo bal­sai yra daug aukš­tes­ni. Tai vi­siš­kai su­pran­ta­ma, tai vi­siš­kai lo­giš­ka. Ko­dėl kiek­vie­nas Sei­mo na­rys, ku­ris kan­di­da­tuo­ja vien­man­da­tė­je, bū­da­mas dau­gia­man­da­tė­je, iš tos rin­ki­mų apy­gar­dos dau­giau­siai gau­na rei­tin­ga­vi­mo bal­sų? Ka­dan­gi ten juo dau­giau­siai pa­si­ti­ki.

Iš­ke­lia kaž­ko­kius lyg ir bai­siau­siai ne­su­pran­ta­mus ar­gu­men­tus, ko­dėl vie­no­je ar ki­to­je apy­linkė­je ga­vo dau­giau pir­mu­mo bal­sų. Ir tai yra pa­žei­di­mas.

Ger­bia­mie­ji, gerb­ki­me ši­tą Kon­sti­tu­ci­ją, ku­rią iš­da­li­no mums Sei­mo Pir­mi­nin­kė. Ga­lų ga­le, kiek jums kal­bė­jo Sei­mo na­rys M. Va­raš­ka, tei­si­nin­kas. At­kreip­ki­me dė­me­sį ir gerb­ki­me žmo­gų, gerb­ki­me rin­kė­ją. Mes ba­do­me pirš­tais į Uk­rai­ną, ba­do­me į Bal­ta­ru­si­ją, ba­do­me pirš­tais kur no­ri­me, bet pa­tys ne­ma­to­me sa­vo nu­si­kal­ti­mų. Pa­tys ne­ma­to­me, kad try­pia­me ši­tą Kon­sti­tu­ci­ją. Mes at­ve­ria­me ke­lią pro­vo­ka­ci­joms. Aš jums sa­kiau, prieš ma­ne taip pat bu­vo pa­da­ry­ta pro­vo­ka­ci­ja, pa­im­tas žmo­gus, vie­nu žo­džiu, ne­veiks­nus, su alaus bam­ba­liu, nu­fil­muo­tas, įdė­tas į įvai­riau­sius in­ter­ne­ti­nius por­ta­lus ir kal­bi­na­ma, ar tau P. Gra­žu­lis da­vė alų? Tas žmo­gus ty­li. Bet pa­gal ši­tą kli­pą iš­ke­lia man, pra­de­da bau­džia­mą­ją by­lą. Pa­gal ne­veiks­naus žmo­gaus! Jūs įsi­vaiz­duo­ki­te, ką da­ro kon­ser­va­to­riai! Tik dėl ma­no prin­ci­pin­go ba­do ak­ci­jos pa­skel­bi­mo nu­trau­kia­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas per pa­rą! O jei­gu aš bū­čiau ty­lė­jęs kaip tie, gal­būt šian­dien man­da­tas iš ma­nęs bū­tų at­im­tas! Jūs ši­taip el­gia­tės ir lei­džia­te taip elg­tis su rin­kė­jų va­lia, pa­pir­ki­nė­ti, klai­din­ti. Ir dar įtrau­kia­ma, kaip šiuo me­tu, man at­ro­do, iš­aiš­kės iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu, vy­riau­sia­sis ra­jo­no ko­mi­sa­ras sa­ko per vi­sas te­le­vi­zi­jas: vis­kas, P. Gra­žu­lis pa­pir­ki­nė­jo, tik ne­ga­li­ma jo nu­teis­ti, nes jis tu­ri kan­di­da­to ir Sei­mo na­rio imu­ni­te­tą. Pa­žiū­rė­ki­te, įtrau­kia­ma po­li­ci­ja, tei­sėt­var­ka į rin­ki­mų ba­ta­li­jas, į pro­vo­ka­ci­jas, ir mes tam at­ve­ria­me ke­lią. Kur mes ei­na­me?! Stab­dy­ki­me ši­tuos pro­ce­sus! Gal­būt at­eis lai­kas, ka­da šie da­ly­kai, tai, ką jūs da­ro­te, at­si­suks prieš jus!

Po­nai so­cial­de­mok­ra­tai, bū­ki­te prin­ci­pin­gi! Va­kar pri­ėmė­me spren­di­mą, ne­vir­ši­jan­tį sa­vo įga­lio­ji­mų. Sei­mas tvir­ti­na ga­lu­ti­nius re­zul­ta­tus. Pa­tvir­tin­ki­me šian­dien to­kius re­zul­ta­tus, ko­kius pa­tvir­ti­no Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja, ir bū­si­me ger­bia­mi tau­tos. Mus tau­ta gerbs ir mes lai­ky­si­mės Kon­sti­tu­ci­jos. Ne­ga­li­ma taip per nak­tį pa­keis­ti sa­vo po­zi­ci­jos. Iš tik­ro gerb­ki­me vi­si. O kon­ser­va­to­riai, ži­no­te, kiek jums da­rys spau­di­mų?! Trept, trep­te­lė­jo ko­jy­te A. Ku­bi­lius, ir iš­si­gan­do so­cial­de­mok­ra­tai. Vieš­pa­tie, tu ma­no Die­ve! Ko­kia čia val­dan­čio­ji dau­gu­ma? Bū­ki­me prin­ci­pin­gi ir ryž­tin­gi!

PIRMININKĖ. Pet­rai, ne­rėk! Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, 10 min. lai­kas bai­gė­si. Bal­suo­ti ne­ga­li­me, nes dar yra Sei­mo na­rio G. Son­gai­los siū­ly­mai. Aš da­bar pa­siū­ly­siu šiek tiek ki­taip: nors yra dėl kiek­vie­no straips­nio at­ski­rai, bet tai yra vi­su­ma. Ne? Ar dėl kiek­vie­no at­ski­rai?

G. SONGAILA (MSG). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, iš da­lies jūs tei­si, nes di­de­lė da­lis, ku­ri yra pa­teik­ta, yra kaip vi­su­ma, bet vie­nas pa­siū­ly­mas yra su­si­jęs su Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da, ir jis yra tik­rai at­ski­ras.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, ta­da drau­giš­kai su­si­ta­ria­me: gal ta­da pa­straips­niui, ge­rai?

G. SONGAILA (MSG). Ge­rai. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dė­me­sio! Ne­triukš­mau­ki­te!

1 straips­nis. Yra G. Son­gai­los siū­ly­mas. Gin­ta­rai, pra­šom.

G. SONGAILA (MSG). Dėl dau­gia­man­da­tės rin­ki­mų apy­gar­dos. Ka­dan­gi Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­at­sa­kė, ar rin­ki­mų re­zul­ta­tai bu­vo nu­sta­ty­ti vie­no man­da­to tiks­lu­mu, o vie­no man­da­to tiks­lu­mas reiš­kia, kad ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti, ar Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos są­ra­šas per­ko­pė 5 % bar­je­rą, juo la­biau ne­ga­li­ma nu­sta­ty­ti, ar jis per­žen­gė 7 % bar­je­rą, jei­gu tai bu­vo ko­a­li­ci­ja, o kaip aiš­kė­ja, tai bu­vo ko­a­li­ci­ja ir Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja ne­tin­ka­mai, ma­tyt, įre­gist­ra­vo, da­bar siū­lau iš­brauk­ti pen­kis pa­gal šį są­ra­šą siū­lo­mus pa­tvir­tin­ti Sei­mo na­rius, nes taip sku­biai mes da­bar ne­tu­rė­tu­me dėl to ap­si­spręs­ti. Aš ma­nau, ši si­tu­a­ci­ja tu­rė­tų bū­ti ana­li­zuo­ja­ma.

O dar 3 Sei­mo na­riai pa­gal Dar­bo par­ti­jos są­ra­šą… Dėl jų ki­lo abe­jo­nė štai dėl ko: dėl to, čia ger­bia­ma­sis P. Gra­žu­lis mi­nė­jo, kad jie pa­ten­ka į pen­kių iden­tiš­kai rei­tin­guo­ja­mų įvai­rių ge­og­ra­fiš­kai pa­si­skirs­čiu­sių apy­lin­kių šim­tuo­se biu­le­te­nių są­ra­šą. Tai yra nau­jos ap­lin­ky­bės, ir jas taip pat tu­rė­tų, aš ma­nau, Sei­mas iš­tir­ti. Nie­ko bai­saus ne­at­si­tiks, jei­gu jie da­bar bus ne­pa­tvir­tin­ti.

PIRMININKĖ. Lai­kas, ko­le­ga!

G. SONGAILA (MSG). To­dėl aš siū­lau pri­tar­ti ma­no pa­siū­ly­mui.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, S. Šed­ba­ras – dėl ve­di­mo tvar­kos.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tu­riu kon­sta­tuo­ti, per­skai­tęs, iš­ana­li­za­vęs Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, jog Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­da dėl šian­dien pa­siū­ly­to nu­ta­ri­mo pro­jek­to yra vi­siš­kai ig­no­ruo­ja­ma, nes yra ig­no­ruo­ja­mas iš­va­dos ir pir­mas, ir ant­ras punk­tai, kiek tai su­si­ję ne su tri­mis, o su vi­sais pen­kiais Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tais, pa­mi­nė­tais iš­va­do­je, taip pat pir­mu eta­pu, ka­da Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja tvir­ti­no ne vi­sų par­ti­jų są­ra­šų ei­lę, o bū­tent Dar­bo par­ti­jos są­ra­šą, ir tai yra es­mi­nis da­ly­kas, į ką at­krei­pė Tei­sės de­par­ta­men­tas. To­dėl, aš ma­nau, tam, kad bū­tų tin­ka­mai iš­ana­li­zuo­tas nu­ta­ri­mo pro­jek­tas ir ga­li­mai įre­gist­ruo­ti pa­siū­ly­mai pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, rei­ka­lin­ga ma­žiau­siai dvie­jų va­lan­dų per­trau­ka. Pra­šau jos frak­ci­jos var­du. Frak­ci­ja pri­ta­ria. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ge­rai. Frak­ci­jos var­du pa­pra­šy­ta 2 va­lan­dų per­trau­ka šiuo klau­si­mu. (Bal­sai sa­lė­je) Kaip? Ar va­lan­dos? Aš gir­dė­jau 2 val. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­gal Sta­tu­tą ar­ba iki 1 val., ar­ba iki 3 val. Kaip no­ri­te? (Bal­sai sa­lė­je) Va­lan­dos. Ger­bia­ma­sis Jur­gi! Frak­ci­jos se­niū­nas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gal orien­tuo­ki­mės į va­lan­dą. Jei­gu ke­lias mi­nu­tes…

PIRMININKĖ. Pa­gal Sta­tu­tą 1 val. Nė­ra to­kio ter­mi­no – 2 val.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sa­kau, orien­tuo­ki­mės į va­lan­dą. Ti­kė­ki­mės, kad pa­vyks per tą lai­ką iš­spręs­ti pro­ble­mą.

PIRMININKĖ. Ge­rai, bal­suo­ja­me dėl pa­siū­ly­mo. Dar G. Son­gai­la. Pa­lau­ki­te mi­nu­tę.

G. SONGAILA (MSG). Aš ma­nau, kad ger­bia­ma­sis S. Šed­ba­ras tei­sus, tik jis ne­per­skai­tė vi­so pa­siū­ly­mų pa­ke­to. Ten kaip tik ma­no pa­siū­ly­mas yra dėl Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dos per­kel­tas… jau anks­čiau siū­lo­mo nu­ta­ri­mo nuo­sta­tos dėl tų pen­kių, ku­rie tu­ri bū­ti iš­brauk­ti iš są­ra­šo. Tai gal­būt ir ne­rei­kės tos va­lan­dos. Bet ku­riuo at­ve­ju, aš ma­nau, dėl ma­no pa­siū­ly­mo tu­ri bū­ti bal­suo­ja­ma, taip pat ir dėl pa­siū­ly­tos per­trau­kos.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, da­bar vi­du­ry pa­siū­ly­mo… Aš gal­vo­jau, kad S. Šed­ba­ras kal­bės dėl ve­di­mo tvar­kos dėl G. Son­gai­los, da­bar jis dėl vi­so Sei­mo nu­ta­ri­mo. Iš tik­rų­jų yra šioks toks, ma­ny­čiau, ne vi­sai sta­tu­ti­nis pa­si­sa­ky­mas, bet… Dar pra­šom A. Va­lins­ką.

A. VALINSKAS (LiCSF). Dė­ko­ju. Ka­dan­gi ar­gu­men­tai da­bar jau kaip ir nu­ė­ję į an­trą pla­ną, da­bar lie­ka tik as­me­niš­ku­mai, tai, aš sa­ky­čiau, pri­im­ki­me tą 1 val. per­trau­ką ir ta­da iš­brau­kia­me ne tik len­kus iš są­ra­šo, bet pa­žiū­rim, kas kam dar ne­pa­tin­ka, tai iš­brau­kia­me ir vi­sus li­ku­sius, ta­da bus nor­ma­lu. (Plo­ji­mai) Nes kol kas ar­gu­men­tų nė­ra.

PIRMININKĖ. Ge­rai, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Dėl šven­tos ra­my­bės. Frak­ci­ja yra pa­pra­šiu­si per­trau­kos. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų 1 val. per­trau­ka, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 113: už – 84, prieš – 15, su­si­lai­kė 14. 1 val. per­trau­ka šiuo klau­si­mu, ta­da grį­ši­me ir prie G. Son­gai­los pa­siū­ly­mų.

 

11.00 val.

Pen­si­jų sis­te­mos re­for­mos įsta­ty­mo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-3381(3) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ge­rai, ko­le­gos, to­liau. Dė­me­sio! Pen­si­jų sis­te­mos re­for­mos įsta­ty­mo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-3381(3). Bal­suo­ja­me, nes li­kęs tik bal­sa­vi­mas. Kas už tai, kad bū­tų šis įsta­ty­mas pri­im­tas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 75. Bal­sa­vo 70: už – 55, prieš – 1, su­si­lai­kė 14. Pen­si­jų sis­te­mos re­for­mos įsta­ty­mo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas.

11.01 val.

Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­jų iš­anks­ti­nio mo­kė­ji­mo įsta­ty­mo 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-3376(3) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­jų iš­anks­ti­nio mo­kė­ji­mo įsta­ty­mo 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas. Bal­suo­ja­me. Ne­triukš­mau­ki­te! Re­zul­ta­to nė­ra. Ge­rai.

 

11.02 val.

Pen­si­jų sis­te­mos re­for­mos įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo 2 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-3382(3) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Pen­si­jų sis­te­mos re­for­mos įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo 2 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios. Bal­suo­ja­te.

Bal­sų ne­už­ten­ka.

 

11.03 val.

Pro­fe­si­nių pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo 2, 15, 16, 17, 18, 25, 26, 30, 33, 38, 47, 48, 49 ir 50 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-3377(3) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Pro­fe­si­nių pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo 2, 15, 16, 17, 18, 25, 26, 30, 33, 38, 47, 48, 49 ir 50 strai­ps­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Bal­suo­ja­me.

Nė­ra.

Dėl ve­di­mo tvar­kos R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jūs da­bar ir ki­tus įsta­ty­mus, ku­rie net ne­su­si­ję su bu­vu­siu įsta­ty­mu. Mes kal­bė­jo­me apie tre­čios pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų su­tvar­ky­mą. Aš tik­rai ape­liuo­ju į blai­vų pro­tą. Pa­grin­di­niam įsta­ty­mui pri­ta­riam, ly­di­mie­siems – ne, net ir tiems įsta­ty­mams, prie ku­rių dir­bom ir su­griež­ti­no­me re­gu­lia­vi­mo tvar­ką. Jūs ir­gi blo­kuo­ja­te. (Bal­sai sa­lė­je: „Pro­to vėl ne­li­ko.“)

 

11.04 val.

Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-3375(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

PIRMININKĖ. Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Bal­suo­ja­me.

Ne­už­ten­ka.

Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas A.Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, gal bū­tų ga­li­ma iš tik­rų­jų šią die­ną gra­žiai už­baig­ti, da­bar bus iš­kil­min­gos kal­bos. Gal jūs per tą lai­ką ga­lė­tu­mė­te pa­pra­šy­ti val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos pa­aiš­kin­ti, kas yra jų pa­ta­rė­jai so­cia­li­nės po­li­ti­kos klau­si­mais, gal ir­gi šiek tiek su­klai­di­na, kad po to ne­bū­tų taip, kad baig­si­me po­sė­dį, o jie ta­da sa­kys – mes su­kly­do­me. Gal per tas kal­bas bū­tų ga­li­ma pa­si­aiš­kin­ti ir ta­da iš tik­rų­jų bū­tų vis­kas ra­mu.

PIRMININKĖ. Jūs tur­būt no­rė­jo­te pa­sa­ky­ti apie bū­si­mą Vy­riau­sy­bę ir bū­si­mą ko­a­li­ci­ją? Nes da­bar val­dan­čio­ji dau­gu­ma, man at­ro­do, yra dar ki­to­je pu­sė­je. (Bal­sai sa­lė­je)

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, to­liau.

 

11.06 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ta­ry­bos su­dė­ties“ pro­jek­tas Nr. XIP-4986(2) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ta­ry­bos su­dė­ties“ pro­jek­tas. Kvie­čiu į tri­bū­ną V. Stun­dį. Pa­tei­ki­mo tę­si­nys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Trum­pai ir iš es­mės. Nu­ta­ri­mo pro­jek­to tiks­las pa­pras­tas. Aud­ro­nė Pit­rė­nie­nė yra iš­rink­ta į Sei­mą ir tam, kad ji ga­lė­tų pri­siek­ti, ją rei­kia at­leis­ti iš Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ta­ry­bos na­rio pa­rei­gų. Tai vie­na.

An­tra. Ši­ta kvo­ta pri­klau­so opo­zi­ci­jai. Kaip ži­no­te, pa­gal įsta­ty­mo nor­mą du iš po­zi­ci­jos, du iš opo­zi­ci­jos. Ko­mi­te­tas, įver­ti­nęs opo­zi­ci­jos siū­ly­mą, į tą kvo­tą li­ku­siam ka­den­ci­jos lai­kui siū­lo skir­ti Č. Jur­šė­ną.

PIRMININKĖ. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti du Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Pra­ne­šė­jas la­bai aiš­kiai pa­sa­kė ir aš at­si­sa­kau klaus­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. A. Pa­vi­lio­nie­nė.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). La­bai ačiū. O apie ką aš čia tu­rė­jau… At­si­pra­šau, iš­kri­tau iš kon­teks­to. Aš no­rė­jau pa­klaus­ti. Ži­no­me pla­čią mū­sų kan­di­da­to eru­di­ci­ją, kad jam rei­kės at­skleis­ti vi­sa tai, ką jis su­kau­pė, tą di­džiu­lę pa­tir­tį per vi­są gy­ve­ni­mą, bet, esant ko­mi­te­te, mes su­vo­kė­me, kad pa­grin­di­nis klau­si­mas yra fi­nan­si­nis, na­cio­na­li­nio tran­sliuo­to­jo fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas. Ar ne­bus mū­sų kan­di­da­tui per daug di­de­lė naš­ta?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Ma­nau, kad pa­tir­tis ir­gi yra naš­ta. Ji yra ver­tin­ga naš­ta, tai, be abe­jo, aš tik­rai ne­abe­jo­ju ir ko­mi­te­tas tuo ne­abe­jo­jo, kad tei­kia­mas kan­di­da­tas bus tas, ku­ris, iš­ma­ny­da­mas ir vals­ty­bės fi­nan­si­nės po­li­ti­kos da­ly­kus, tu­rės ne­men­ką įta­ką pri­imant LRT ta­ry­bai spren­di­mus. LRT ta­ry­ba yra pa­grin­di­nė Na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos val­dy­mo ins­ti­tu­ci­ja.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Da­bar vie­nas – už, vie­nas – prieš. Už – J. Ole­kas, už šį Sei­mo nu­ta­ri­mą.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš kvie­čiu pri­tar­ti pa­teik­tam nu­ta­ri­mo pro­jek­tui. Aiš­ku, jis yra iš dvie­jų da­lių. Liūd­no­ji da­lis ta, kad mes vie­ną na­rį at­lei­džia­me, bet at­lei­džia­me ne dėl ko­kių nors prie­kaiš­tų, ne dėl ne­tin­ka­mo dar­bo, bet to­dėl, kad ko­le­gė yra iš­rink­ta į Sei­mą, ir mes to­liau tur­būt gra­žiai dirb­si­me šio­je sri­ty­je.

Ypač no­rė­čiau pa­kvies­ti dėl ant­ro­jo kan­di­da­to, ku­ris yra ski­ria­mas į Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ta­ry­bą, t. y. Č. Jur­šė­no, žmo­gaus, ku­ris sa­vo gy­ve­ni­mą pa­sky­rė Lie­tu­vai, par­la­men­tui ir ra­di­jui ir te­le­vi­zi­jai. Ma­nau, tik­rai la­bai gra­žus ir ge­ras mū­sų pa­si­rin­ki­mas, kai ko­le­gai, pa­lie­kan­čiam Sei­mą sa­vo spren­di­mu, mes su­tei­kia­me ga­li­my­bę jo ta­len­tą, jo iš­min­tį, jo di­plo­ma­ti­ją pa­skir­ti jo mėgs­ta­mai sri­čiai – ra­di­jui ir te­le­vi­zi­jai, iš kur jis yra ir at­ėjęs į Sei­mą. Vi­si ge­rai pa­žin­da­mi Č. Jur­šė­ną kaip pui­kų žmo­gų, pui­kų san­tar­vės sklei­dė­ją ir ge­ne­ruo­jan­tį su­ta­ri­mą ap­link sa­ve, ma­no­me, kad ir da­bar­ti­nia­me ra­di­ju­je ir te­le­vi­zi­jo­je toks žmo­gus bus la­bai tin­ka­mas, kai rei­kės su­de­rin­ti įvai­rias nuo­sta­tas dėl įvai­rių pro­gra­mų, ki­tų da­ly­kų, ku­rie iš­ky­la ta­ry­bos dar­be. To­dėl aš tvir­tai pa­lai­kau Č. Jur­šė­no kan­di­da­tū­rą ir vi­sus kvie­čiu bal­suo­ti už pa­teik­tą nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis Ma­siu­li, jūs dėl ve­di­mo tvar­kos? Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, mū­sų frak­ci­ja pra­šy­tų dėl šio klau­si­mo per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Dvi per­trau­kos bu­vo. (Bal­sai sa­lė­je) Bu­vo dvi per­trau­kos. Dar kar­tą sa­kau, bu­vo dvi per­trau­kos. Dvi! Vie­nos per­trau­kos pra­šė kon­ser­va­to­riai, ki­tos – soc­de­mai. Tai­gi jau yra iš­nau­do­tos dvi per­trau­kos ir dau­giau per­trau­kų ne­ga­li bū­ti.

J. Raz­ma – prieš.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ma­nau, kad bū­tų ko­rek­tiš­kiau, jei­gu vis­kas bū­tų da­ro­ma pa­gal įsta­ty­mą, ku­ria­me pa­sa­ky­ta, kad kai at­si­ran­da lais­va vie­ta ta­ry­bo­je, ta­da yra krei­pia­ma­si į Sei­mo frak­ci­jas, frak­ci­jos pa­siū­lo kan­di­da­tus, jei­gu tai ne frak­ci­jų at­sto­vas, – ati­tin­ka­mai ki­tus sub­jek­tus. Mes ga­lė­jo­me tai pa­da­ry­ti nuo­sek­liai at­lei­dę ta­ry­bos na­rę, ku­ri ta­po Sei­mo na­re, to­liau tvar­kin­gai ki­to­je ka­den­ci­jo­je, kur, be­je, šian­die­ni­nė opo­zi­ci­ja tu­rės bal­sų per­sva­rą, ne­sun­kiai bū­tų pri­ėmu­si to­kį spren­di­mą. Tas toks sku­bė­ji­mas, ne­pai­sant tei­sės da­ly­kų, pras­tai at­ro­do. Tai, kad spren­di­mas da­ro­mas dėl da­bar­ti­nės Sei­mo kon­fi­gū­ra­ci­jos, kaip jo­je yra iš­si­dės­čiu­si po­zi­ci­ja ir opo­zi­ci­ja, ži­nant, kad ta kon­fi­gū­ra­ci­ja iš­liks tik dvi die­nas, taip pat at­ro­do ne­kaip. To­dėl, man at­ro­do, ge­riau, kad tas klau­si­mas bū­tų bu­vęs spren­džia­mas ki­to­je ka­den­ci­jo­je. Ne­ma­tau pro­ble­mų jį iš­spręs­ti to­kiu bū­du, kaip čia yra pa­siū­ly­ta.

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me. Kas po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­te Sei­mo nu­ta­ri­mui „Dėl Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ta­ry­bos su­dė­ties“, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 95: už – 78, prieš – 1, su­si­lai­kė 16. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Siū­lau pri­im­ti ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka. Ar pri­ta­ria­te, ar rei­kės bal­suo­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai.

Svars­ty­mas. Nė­ra no­rin­čių da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je. Ar ga­li­me po svars­ty­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta.

Bal­suo­ja­me. Kas po svars­ty­mo pri­ta­ria­te Sei­mo nu­ta­ri­mui Nr. XIP-4986, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 96: už – 87, prieš – 1, su­si­lai­kė 8. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas. 1 straips­nis. Pri­im­tas. 2 straips­nis. Pri­im­tas. 3 straips­nis. Pri­im­tas.

Dėl vi­so Sei­mo nu­ta­ri­mo ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. (Bal­sai sa­lė­je) Nė­ra.

Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ta­ry­bos su­dė­ties“, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 99 Sei­mo na­riai: už – 90, prieš – 1, su­si­lai­kė 8. (Plo­ji­mai) Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ta­ry­bos su­dė­ties“ pri­im­tas. Svei­ki­nu Č. Jur­šė­ną. Pra­šau.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, mie­lie­ji bi­čiu­liai, aš no­riu nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti už to­kį pa­lai­ky­mą. Pa­ti­kė­ki­te, kad taip, kaip aš dir­bau čia dau­giau kaip 22 me­tus, taip bus dir­ba­ma ir ten. Tuo la­biau kad ma­no po­li­ti­nė kar­je­ra, ar­ba ma­no iš­ki­li­mas, pra­si­dė­jo per Ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją. O jei­gu kal­bė­si­me apie nau­juo­sius lai­kus, tai jau 1990 m. ko­vo 14 d. aš da­ly­va­vau ko­mi­si­jo­je, ku­ri už­si­ė­mė Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos (ta­da ko­mi­te­to) per­tvar­ky­mu. Tai ten ran­ka ir­gi bu­vo pri­dė­ta.

Ži­no­ma, da­bar čia ne ma­no rei­ka­las kal­bė­ti apie vi­sas pro­ble­mas, ku­rios lau­kia ma­nęs ir Na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos, bet no­riu pa­sa­ky­ti, kad pro­ble­mų tik­rai yra. Ir fi­nan­sa­vi­mo pro­ble­ma ašt­ri, yra ir ki­tų klau­si­mų, yra mū­sų žiū­ro­vų ir klau­sy­to­jų pa­sta­bų. Va­di­na­si, rei­kės į vis­ką gi­lin­tis ir iš­min­tin­gai, ra­miai, ta­rian­tis su ki­tais ta­ry­bos na­riais spręs­ti. La­bai svar­bus bus ir jū­sų, ger­bia­mie­ji ko­le­gos Sei­mo na­riai, ku­rie lik­si­te nau­jos ka­den­ci­jos Sei­me, bal­sas, jū­sų pa­ta­ri­mai, už ku­riuos iš anks­to ačiū. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­kui. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ka­dan­gi tik­rai tu­ri­me lai­ko, o pa­reiš­ki­mų yra sep­ty­ni, gal ta­da da­bar pra­dė­si­me Sei­mo na­rių pa­reiški­mus.

Pra­šau, dar R. Kup­čins­kas dėl ve­di­mo tvar­kos.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. At­si­pra­šau, aš bal­sa­vau prieš. Ma­no myg­tu­kas ne taip su­vei­kė. Ačiū.

PIRMININKĖ. R. Kup­čins­kas – prieš.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bal­sa­vau prieš.

 

11.15 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

PIRMININKĖ. Ge­rai. Kvie­čiu į tri­bū­ną M. Va­raš­ką. Pa­reiš­ki­mas. Nė­ra. V. Val­kiū­nas. Pra­šau.

V. VALKIŪNAS (MSG). Ger­bia­mie­ji, mes gy­ve­na­me įdo­mia­me pa­sau­ly­je, šia­me ma­ni­pu­lia­ci­jų pa­sau­ly­je, ku­ria­me ma­ni­pu­liuo­ja­ma ne tik mo­ra­le, iš­plau­na­mos nuo­sta­tos, įsi­ti­ki­ni­mai, kas tei­sin­ga, kas ne, ką pa­kęs­ti, to­le­ruo­ti, ko ne. Psi­cho­lo­gi­nis per­prog­ra­ma­vi­mas – pa­grin­di­nis vie­šų­jų ry­šių ir re­kla­mi­nin­kų in­stru­men­tas. Emo­ci­jų nu­krei­pi­mas to­kia rei­kia­ma lin­kme, kur su­ku­ria­mas toks el­ge­sio mo­de­lis, kai tau pa­klūs­ta ma­sės, var­to­to­jai. Kuo dau­giau in­ves­tuo­ta lė­šų į tai, tuo dau­giau pa­vei­kia­ma, su­ku­ria­mas stre­si­nis lau­kas.

Su­ku­ria­ma to­kia pa­lai­da ba­la, kai žmo­nės nė­ra pri­si­ri­šę prie nie­ko: nei prie ide­o­lo­gi­jos, nei prie is­to­ri­nių žmo­giš­kų­jų ver­ty­bių, vie­nas prie ki­to. Ne­rei­kia sa­vo vals­ty­bės, tė­vy­nės, ne­rei­kia au­to­ri­te­tų. Te­le­vi­zi­ja, in­ter­ne­tas tau vis­ką pa­sa­kys, pa­tars. Tu di­džiuo­jie­si, kad ren­kie­si, kad tu esi pats sau šei­mi­nin­kas. De­ja, ne vi­siems se­ka­si bū­ti ne­pa­verg­tiems ma­ni­pu­lia­ty­vių veiks­mų, įtai­gos. Ak, tu pa­vargs­ti nuo šio įtemp­to gy­ve­ni­mo, no­ri­si at­si­pa­lai­duo­ti, nu­si­bo­do įtam­pa? Taip, įtam­po­je il­gai ne­ga­li­ma iš­bū­ti. Su­ku­ria­ma dirb­ti­nė įtam­pa, pas­kui pa­tei­kia­mas val­do­mas at­si­pa­lai­da­vi­mas.

Pa­teik­siu jums to­kį klau­si­mą: ar ga­li­mas po­vei­kis są­ži­nei? At­sa­kau: pri­klau­so nuo to, kiek to­bu­los žmo­gaus nuo­sta­tos. Vie­nas vei­kė­jas, ko­vo­da­mas už sa­vo in­te­re­sus, sa­ko: aš vyk­dau tik­tai rin­kė­jų va­lią. O kas su­for­ma­vo tą va­lią, kas įtei­gė ma­ni­pu­liuo­jant vi­so­kiais triu­kais, at­vi­rai pa­tei­kiant tei­sy­bės ne­ati­tin­kan­čią in­for­ma­ci­ją?

Va­di­na­mie­ji po­li­to­lo­gai ir­gi jau ne­su­si­gau­do, kas yra kas, skęs­ta ma­ni­pu­lia­ci­jų jū­ro­je, pa­veik­ti. Kaip ir ba­liaus kom­pa­ni­ja – po­vei­kis jai pri­klau­so nuo al­ko­ho­lio kie­kio ir stip­ru­mo.

O gal lik­si­me kri­tiš­ki ir mąs­tan­tys, ana­li­zuo­si­me ir ne­lei­si­me ma­ni­pu­liuo­ti sa­vi­mi, lik­si­me pa­kan­ka­mai blai­vūs, kad mū­sų spren­di­mai tap­tų nau­din­gi, įdo­mūs Lie­tu­vos žmo­nėms, ne­lei­si­me, kad šio­je pi­ni­gų ba­do si­tu­a­ci­jo­je mai­lius bū­tų žu­vi­mi.

Bran­gie­ji, man di­de­lis džiaugs­mas bu­vo bū­ti kar­tu su ju­mis. Ket­ve­rius me­tus dir­bau šia­me Sei­me, iden­ti­fi­ka­vau pro­ble­mas, ieš­ko­jau spren­di­mų ir šio dar­bo Sei­mo de­pu­ta­tu aš ne­lai­kiau tik kaip dar­bu. Tai bu­vo dau­giau mi­si­ja, ir ši mi­si­ja ne­si­bai­gia Sei­mo ka­den­ci­ja. Aš ir to­liau dirb­siu Lie­tu­vai.

Sėk­mės ir svei­ka­tos jums vi­siems! Ačiū jums už ben­dra­dar­bia­vi­mą. Jūs kiek­vie­nas sa­vo sri­ty­je šau­nuo­liai. Sau­go­ki­te sa­ve. Vi­so ge­ro! (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. La­bai ačiū, Val­de­ma­rai, už to­kią tik­rai nuo­šir­džią ir sa­vi­kri­tišką mū­sų vi­sų at­žvil­giu kal­bą ir la­bai ačiū už ge­rus pa­lin­kė­ji­mus.

Kvie­čiu Ž. Šil­ga­lį.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Ko­le­gos, aš tik­rai ne­sa­ky­siu at­si­svei­ki­ni­mo kal­bos, nes su dau­ge­liu iš jū­sų mes dar ne kar­tą ma­ty­si­mės, ir ne­kal­bė­siu iš tos tri­bū­nos kaip Le­ni­nas. Aš no­rė­čiau tik ke­le­tą da­ly­kų pa­sa­ky­ti.

Pir­miau­sia, aiš­ku, pa­dė­ko­ti už ben­drą dar­bą, taip pat ir Sei­mo Pir­mi­nin­kei. Aiš­ku, vis­ko tarp mū­sų bu­vo… ži­no­ma, ir prem­je­rui, ir opo­zi­ci­jos ly­de­riui. Vis­ko tarp mū­sų bu­vo. Kai ku­riais klau­si­mais su­tar­da­vo­me, kai ku­riais ne­su­tar­da­vo­me, bet gy­ve­ni­mas dėl to ir įdo­mus, dėl to jis ir spal­vin­gas, kad nuo­mo­nės yra la­bai skir­tin­gos, bet ti­kiuo­si, kad vi­si iš­lik­si­me ko­le­go­mis. Tik no­riu pri­min­ti baig­da­mas ke­le­tą da­ly­kų.

Aš as­me­niš­kai ap­gai­les­tau­ju, kad ke­li dar­bai, ku­riuos mes kar­tu pra­dė­jo­me, pra­dė­jo­me kar­tu su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tais, su Lo­ši­mų prie­žiū­ros ko­mi­si­jos spe­cia­lis­tais, taip ir li­ko ne­įgy­ven­din­ti, ką aš čia sa­kiau prieš pu­sę me­tų. Ko­le­gos, be­je, Lo­ši­mų įsta­ty­mas, ku­ris yra la­bai svar­bus vi­sai Lie­tu­vai, ku­ris tu­ri di­de­les so­cia­li­nes pa­sek­mes, tarp jų ir di­džiu­liai ne­te­ki­mai dėl ne­skaid­rių lo­ši­mų in­ter­ne­te vals­ty­bei… Na, iš tik­rų­jų ši­tos vi­sos pro­ble­mos iš­li­ko. Vie­naip ar ki­taip jas nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas tu­rės spręs­ti. Aš ti­kiuo­si, kad nau­jo­ji val­dan­čio­ji dau­gu­ma bent šiuo at­ve­ju pa­ro­dys tą po­li­ti­nę va­lią, ne­lai­kys tų pro­jek­tų stal­čiuo­se ir ne­pa­si­duos spau­di­mui, kaip tą pa­da­rė fi­nan­sų mi­nist­rė, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te pri­pa­ži­nu­si, kad po to, kai ją ap­kal­ti­no, kad ji už­si­i­ma an­ti­se­mi­ti­ne veik­la, ji ap­skri­tai nu­si­ša­li­no nuo bet ko­kių pro­jek­tų. Ma­no ver­ti­ni­mu, vals­ty­bė­je taip ne­tu­rė­tų bū­ti.

Dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to su­lau­kė­me daug spau­di­mo, ir as­me­niš­kai aš, kaip dar­bo gru­pės va­do­vas, tik­rai su­lau­kiau ne­ma­žai spau­di­mo, ir at­ski­ri Sei­mo na­riai. Man ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad kai ku­rie Sei­mo na­riai pa­si­da­vė tam spau­di­mui ir ta­po tie­siog, na, ver­slo gru­pių at­sto­vais Sei­me, su­pai­nio­jo vi­są pro­ce­są. Pa­me­na­te, man vi­si ža­dė­jo, ir Sei­mo Pir­mi­nin­kė ža­dė­jo, kad mes dar ne­pa­si­ruo­šę, bet ru­de­nį tik­rai tą įsta­ty­mą svars­ty­si­me ir tuos klau­si­mus iš­sprę­si­me. Ma­to­te, aš gi sa­kiau dar ta­da, prieš pu­sę me­tų: ne toks yra tiks­las. Tų žmo­nių tiks­las yra, kad nie­ko ne­bū­tų, kad vis­kas bū­tų juo su­jauk­ta ir kad to­liau ga­lė­tų ne­šva­rų ver­slą vys­ty­ti to­kio­mis są­ly­go­mis, ko­kios da­bar yra Lie­tu­vo­je. Tai tik­rai ap­gai­les­tau­ju.

Taip pat la­bai ap­gai­les­tau­ju, kad mums ne­pa­vy­ko drau­ge, nors tų no­rų bu­vo, bet taip pat ir bai­mės bu­vo ne­ma­žai, pa­da­ry­ti skaid­res­nę Olim­pi­nio ko­mi­te­to fi­nan­sa­vi­mo veik­lą. Nau­jo­ji Olim­pi­nio ko­mi­te­to va­do­vė pa­ti pri­pa­ži­no, kad yra pro­ble­mų. Aš ti­kiuo­si, kad ji im­sis ryž­tin­gų veiks­mų, kad ta veik­la bū­tų ly­di­ma daug at­sa­kin­ges­nės vei­k­los ir kad už tas lė­šas, ku­rios iš biu­dže­to yra ski­ria­mos olim­pi­niam ju­dė­ji­mui, bū­tų at­si­skai­to­ma, kaip yra at­si­skai­to­ma už vi­sas biu­dže­ti­nes lė­šas.

Štai tie to­kie du da­ly­kai, ku­rie iš tik­rų­jų ke­lia ap­gai­les­ta­vi­mą, nes iš tik­rų­jų pa­da­ry­tas di­de­lis dar­bas, nu­ei­tas ne­ma­žas ke­lias, bet, na, nie­ko nau­jo. Jūs pa­tys pui­kiai ži­no­te, kad yra po­ki­li­mi­nių sro­vių, kad yra įvai­rių in­te­re­sų, bet tik­rai la­bai no­rė­tų­si, kad vals­ty­bė­je tos po­li­ti­nės va­lios, to­kio tvir­tes­nio stu­bu­ro dėl vi­suo­me­nės in­te­re­sų at­si­ras­tų šiek tiek dau­giau. Na, nė­ra tie klau­si­mai… vie­niems jie įdo­mūs, ki­tiems ne­įdo­mūs, bet vi­si klau­si­mai yra svar­būs tam tik­roms at­ski­roms so­cia­li­nėms gru­pėms, tam tik­roms vi­suo­me­nės gru­pėms ir ne­ga­li­ma taip at­mes­ti­nai žiū­rė­ti.

Aiš­ku, ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad pas­ku­ti­nia­me po­sė­dy­je mes dar tu­ri­me svars­ty­ti įvai­rius per­so­na­li­nius klau­si­mus, ku­rie ne­su­ku­ria ge­ros at­mo­sfe­ros. Ma­no su­pra­ti­mu, pas­ku­ti­nis po­sė­dis tu­rė­jo bū­ti tie­siog, kaip sa­ko­ma, pa­dė­ka, pa­si­kal­bė­ji­mas, gra­žus at­si­svei­ki­ni­mas ir pa­lin­kė­ji­mas vie­nas ki­tam sėk­mės. Tai tą aš baig­da­mas no­riu pa­sa­ky­ti, tik­rai nuo­šir­džiai vi­siems tiems, ku­rie pa­si­lie­ka, ku­rie dirbs po mū­sų, ku­rie tęs pra­dė­tą veik­lą, pa­lin­kė­ti sėk­mės, ryž­to, o svar­biau­sia – ten, kur rei­kia, pa­de­monst­ruo­ti stu­bu­rą ir po­li­ti­nę va­lią. Tai yra be ga­lo svar­bu.

Ačiū vi­siems už ben­drą dar­bą. Tik­rai bu­vo la­bai ver­tin­gas lai­ko­tar­pis, tu­rin­tis di­de­lę iš­lie­ka­mą­ją ir pri­dė­ti­nę ver­tę to­liau pla­nuo­jant sa­vo gy­ve­ni­mą. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. La­bai ačiū, Žil­vi­nai, ir už kal­bą pa­sa­ky­tą, ir už ta­vo veik­lą Sei­me, ir už ta­vo in­dė­lį. Tik­rai ap­gai­les­tau­ju, kad tie žo­džiai, ku­rie bu­vo ma­no pa­sa­ky­ti, kad ši­tas Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mas… bus iš tik­rų­jų pro­ble­ma iš­spręs­ta. Kaip jūs pats su­pran­ta­te, ne vis­kas nuo vie­no žmo­gaus pri­klau­so, Sei­mas yra ko­lek­ty­vi­nė ins­ti­tu­ci­ja. Kaip jau mes čia su­si­ta­ria­me, taip čia ir vy­ks­ta, taip bal­suo­ja­me. Kiek­vie­nas tu­ri­me lais­vą Sei­mo na­rio man­da­tą. Ačiū už jū­sų pa­lin­kė­ji­mus dėl ki­tos ka­den­ci­jos dar­bo. O jums no­riu ir­gi pa­lin­kė­ti kuo ge­riau­sios klo­ties jū­sų po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me. Aš ma­nau, at­eis lai­kas, kai jūs čia su­grį­ši­te.

Kvie­čiu J. Ši­mė­ną.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti ke­le­tą min­čių apie pa­grin­di­nes ap­lin­kos ap­sau­gos pro­ble­mas.

Ne­ju­čiom su­grįž­tu į Są­jū­džio lai­kus, kai kaip pa­grin­di­nės ap­lin­kos ap­sau­gos pro­ble­mos bu­vo įvar­dy­tos oku­pa­ci­nės ka­riuo­me­nės už­terš­tos te­ri­to­ri­jos (kai ku­rio­se iki šiol iš po­že­mio iš­gau­na­mi naf­tos pro­duk­tai ir ter­ša­lai), pes­ti­ci­dų san­kau­pos ir Ig­na­li­nos ato­mi­nė elek­tri­nė. Pra­ėjo dau­giau nei 20 me­tų, ta­čiau vie­na iš tri­jų te­bė­ra la­bai ak­tu­a­li da­bar ir iš­lie­ka at­ei­ties kar­toms.

Ką rei­kia da­ry­ti, kad to­kių da­ly­kų ne­be­bū­tų? At­sa­ky­mą duo­da XXI a. pa­grin­di­nė pro­gra­mi­nė nuo­sta­ta – dar­nus vys­ty­ma­sis.

Ap­lin­ko­sau­gos pro­ble­mos ne­be­ga­li bū­ti lai­ko­mos sa­va­ran­kiš­kais, pa­pras­tais ir siau­rais klau­si­mais. Bet Eu­ro­pos vals­ty­bės, tarp jų ir Lie­tu­vos gy­ven­to­jai bei eko­no­mi­ka, la­bai pri­klau­so nuo gam­tos tur­tų ir eko­sis­te­mų sta­bi­lu­mo. Dėl šios pri­klau­so­my­bės ky­la du pa­grin­di­niai klau­si­mai: ar šian­dien iš­tek­liai yra nau­do­ja­mi taip ra­cio­na­liai, kad bū­tų už­tik­rin­ti ba­zi­niai žmo­gaus po­rei­kiai ap­si­rū­pin­ti mais­tu, van­de­niu, ener­gi­ja, me­džia­go­mis ir iš­sau­go­tas įpras­tas kli­ma­to ir van­dens apy­ta­kos re­ži­mas? ar pa­grin­di­niai ap­lin­kos iš­tek­liai, to­kie kaip oras, van­duo, dir­vo­že­mis, miš­kai, bio­lo­gi­nė įvai­ro­vė, yra tau­piai nau­do­ja­mi.

Ap­lin­kos būk­lę, jos kli­ma­to ten­den­ci­jas ir at­ei­ties per­spek­ty­vas ga­li­ma pa­sa­ky­ti ke­tu­rių pa­grin­di­nių ap­lin­kos ap­sau­gos pro­ble­mų kon­teks­te: kli­ma­to kai­tos, gam­tos ir bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės, gam­tos iš­tek­lių ir at­lie­kų, ap­lin­kos, svei­ka­tos ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bės.

Aš su­pran­tu, kad šian­dien nė­ra ga­li­my­bių pla­čiai ap­žvelg­ti kli­ma­to kai­tos klau­si­mų, ta­čiau ties vie­nu klau­si­mu tu­rė­čiau tru­pu­tė­lį stab­te­lė­ti ir pri­min­ti, kad dėl at­lie­kų tvar­ky­mo, o tai tu­ri la­bai di­de­lę įta­ką žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bei, mes tik­rai pa­da­rė­me ne vi­sus dar­bus. Ko­dėl to ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti? To ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti to­dėl, kad ne vi­sa­da šios ka­den­ci­jos me­tu lai­kė­mės dar­naus vys­ty­mo­si prin­ci­po. Aš, su­pras­da­mas jū­sų ne­no­rą klau­sy­ti, no­riu pa­sa­ky­ti, kad ki­tai ka­den­ci­jai lie­ka la­bai at­sa­kin­gas dar­bas. Ma­nau, po­li­ti­kai ne vi­sa­da tu­ri va­do­vau­tis vie­šo­sios nuo­mo­nės iš­kreip­tu, sa­ky­ki­me, pa­tei­ki­mu vie­šo­jo­je erd­vė­je, ta­čiau rei­kia lai­ky­tis dar­nu­mo prin­ci­po ir va­do­vau­tis tuo, kas yra su­kur­ta.

Ačiū už pa­lai­ky­mą ir kri­ti­ką šios ka­den­ci­jos me­tu. Lin­kiu va­do­vau­tis ne iš­skai­čia­vi­mais, o ži­nio­mis ir są­ži­ne. Ačiū jums vi­siems. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū, Jo­nai, už iš­sa­ky­tas min­tis, ačiū už ta­vo dar­bą, ku­rį tu da­rei Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te. Na­tū­ra­lu, šio­je sri­ty­je nuo­mo­nės yra skir­tin­gos. Nuo­mo­nių skir­tu­mas bu­vo ir tur­būt vi­sa­da bus įvai­rio­se sri­ty­se, bet tu, kaip su­pra­tai, taip sa­vo dar­bą dir­bai. Ačiū tau už tai ir lin­kiu kuo ge­riau­sios sėk­mės!

Kvie­čiu G. Son­gai­lą.

G. SONGAILA (MSG). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ne­si­ti­kiu bū­ti iš­girs­tas, bet ką da­bar pa­sa­ky­siu, pa­ro­dys at­ei­tis.

At­krei­piu dė­me­sį ne tik į pa­grįs­tas abe­jo­nes dėl nau­jai iš­rink­to Sei­mo le­gi­ti­mu­mo, kai Sei­mas tu­ri tvir­tin­ti la­bai abe­jo­ti­ną Dar­bo par­ti­jos są­ra­šą, bet ir į ki­tas la­bai kon­kre­čias klai­das. Pa­klau­si­mas Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui bu­vo pa­teik­tas ne tik dėl Biržų–Kupiškio vien­man­da­tės rin­ki­mų apy­gar­dos rin­ki­mų re­zul­ta­tų, bet ir dar dėl še­šių vien­man­da­čių apy­gar­dų. Sei­mas tu­rė­jo nu­sta­ty­ti rin­ki­mų re­zul­ta­tus jo­se, at­si­žvelg­da­mas į Kon­sti­tu­ci­nio Tei­s­mo iš­va­dą, ar­ba pa­nai­kin­ti rin­ki­mų re­zul­ta­tų ga­lio­ji­mą jo­se. Sei­mas to ne­pa­da­rė, o tai reiš­kia, kad rin­ki­mų re­zul­ta­tai šio­se še­šio­se vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se ne­nu­sta­ty­ti. Kaip jie bū­tų ne­nu­sta­ty­ti ir dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, jei­gu Sei­mas ne­pri­im­tų nu­ta­ri­mo. La­bai pra­šy­čiau at­si­žvel­g­ti į ši­tą pa­sta­bą, dar yra lai­ko iš­tai­sy­ti ši­tą klai­dą. Tik­rai ir tei­si­nin­kams, ir Tei­sės de­par­ta­men­to dar­buo­to­jams siū­ly­čiau at­si­žvelg­ti į ši­tą pa­sta­bą.

Pa­bai­go­je no­riu vi­siems pa­dė­ko­ti už ben­dra­dar­bia­vi­mą, už di­de­lį ak­ty­vu­mą. Šis Sei­mas svars­tė dau­giau kaip 5 tūkst. įvai­rių pa­siū­ly­mų ir pro­jek­tų, o to dar ne­bu­vo nė vie­na­me Sei­me. Ačiū jums vi­siems. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū, Gin­ta­rai, už ta­vo iš­sa­ky­tas min­tis ir šią die­ną, ir už mū­sų ket­ve­rių me­tų ben­drą dar­bą. Tik­rai no­riu tau pa­dė­ko­ti, kad tu koks bu­vai, toks ir li­kai, – vi­są lai­ką iš­ti­ki­mas sa­vo ver­ty­bėms ir sa­vo ma­ty­mui, ko­kia tu­ri bū­ti Lie­tu­va, koks tu­ri bū­ti gy­ve­ni­mas. Lin­kiu tau ir to­les­nės ge­ros klo­ties tiek po­li­ti­nia­me, tiek as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me.

Kvie­čiu E. Jur­ke­vi­čių.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, man di­de­lė gar­bė kal­bė­ti iš šios tri­bū­nos ne tik da­bar, bet vi­sa­da. Vi­sų pir­ma no­riu pa­dė­ko­ti Lie­tu­vos žmo­nėms, ku­rie su­tei­kė Sei­mo na­rio man­da­tą 2008 me­tais. Dė­ko­ju Lie­tu­vos žmo­nėms, ku­rie pa­lai­kė ir per šiuos Sei­mo rin­ki­mus. Dė­ko­ju jums, ko­le­gos, už ben­drą dar­bą ir gau­tas pa­mo­kas dir­bant Tau­tos at­sto­vy­bė­je – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me. Dė­ko­ju Lie­tu­vos Res­pub­li­kai už lai­ku gau­tą at­ly­gi­ni­mą ir su dar­bu su­si­ju­sias iš­lai­das. Lin­kiu jums, ko­le­gos, kuo ge­riau­sios klo­ties as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, dar­bi­nė­je veik­lo­je at­sto­vau­jant Lie­tu­vos pi­lie­čių in­te­re­sams. Lin­kiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui, kad ir ko­kios su­dė­ties jis bū­tų, vi­sa­da iš­lik­ti su­si­tel­ku­siems ir iš­min­tin­giems var­dan Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vės! Dė­kui jums, kad iš­klau­sė­te. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū, Eval­dai, už ta­vo iš­sa­ky­tas min­tis, ačiū tau už ta­vo dar­bą 2008–2012 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me. Sei­mas yra ko­le­gia­li ins­ti­tu­ci­ja ir kiek­vie­no kaip į tą liz­dą po tru­pi­nė­lį su­neš­tas dar­bas, o čia bu­vo mū­sų dar­bas, ta­vo in­dė­lis ir­gi į šios ka­den­ci­jos Sei­mo veik­lą yra tik­rai di­de­lis. La­bai ačiū tau ir lin­kiu kuo ge­riau­sios sėk­mės ir po­li­ti­nia­me, ir as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me.

Da­bar P. Aušt­re­vi­čius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. At­si­sto­jau prie šo­ni­nio, nes ne­pri­skir­čiau sa­vo pa­reiš­ki­mo ar pa­si­sa­ky­mo prie po­li­ti­nių. Bet, ko­le­gos, leis­ki­te vi­sų jū­sų var­du pa­dė­ko­ti kan­ce­lia­ri­jai, tiems žmo­nėms, ku­rie už­tik­ri­no mū­sų dar­bą ir net­gi kar­tais ge­riau su­pras­da­vo tai, ką mes ne vi­sa­da su­pras­da­mi ban­dė­me da­ry­ti. Jie tik­rai tu­rė­jo Die­vo do­va­ną ir tą ge­bė­ji­mą, ku­ris vir­ši­jo kar­tais mū­sų su­pra­ti­mą apie mus. Aš ti­kiuo­si, kad jie iš­liks to­kie pa­tys to­le­ran­tiš­ki, su­si­kau­pę ir pa­si­ruo­šę ben­dram dar­bui su mu­mis, su ki­tos ka­den­ci­jos Sei­mu, tais, kam pi­lie­čių va­lia lė­mė, kad jie bus šia­me Sei­me.

Leis­ki­te pa­dė­ko­ti jums, ger­bia­ma­sis Jo­nai, už jū­sų žmo­giš­ku­mą, kan­try­bę ir su­ge­bė­ji­mą pa­dė­ti kar­tais la­bai ne­tra­di­ci­nė­se ar su­dė­tin­go­se si­tu­a­ci­jo­se. Vio­le­tai už sė­dė­ji­mą iš kai­rės tam žmo­gui, ku­ris val­dė šį Sei­mą, šiuos po­sė­džius. Lin­kiu jums sėk­mės, as­me­ni­nės lai­mės ir ti­kiuo­si ben­dro dar­bo at­ei­ty­je! Dė­kui jums. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Tur­būt tik­rai pri­si­de­da­me prie Pet­ro iš­sa­ky­tų min­čių, pa­lin­kė­ji­mų ir pa­dė­kos vi­siems kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jams.

Dar bus kiek­vie­nos frak­ci­jos ofi­cia­lių kal­bų, man at­ro­do, tik­rai dar bus tų pa­dė­kų.

Da­bar dar kvie­čiu A. Ne­dzins­ką.

A. NEDZINSKAS (LiCSF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai! Sa­vo pa­reiš­ki­mą pra­dė­siu a. a. ma­mos žo­džiais:

Ry­tas, at­vė­ręs die­viš­ką lan­gą,

že­mę kaip šir­dį ke­lia į dan­gų,

kad pri­si­lies­tų Die­vo ar­tu­mo

ir pri­si­sem­tų mei­lės ge­ru­mo.

Kaip bro­lis bro­liui

pa­duo­ki­me ran­ką,

kar­tu sta­ty­kim

ge­ru­mo ban­ką.

Vi­siems daug skir­ta,

vi­siems daug duo­ta,

vis­kas pa­sver­ta

ir pa­ma­tuo­ta.

Auš­ros vais­ku­mą

dė­kim kaip ply­tą,

kad vi­si žmo­nės

dan­gų ma­ty­tų.

Kad jų su­kur­tas

ge­ru­mo ban­kas

vi­siems pa­dė­tų

kaip Die­vo ran­kos.

Kai žmo­gus jau­čia die­viš­ką švie­są,

Bū­tis įro­do pa­pras­tą tie­są:

ver­tės ne­ten­ka auk­sas ir rū­mai,

di­džiau­sias tur­tas – žmo­gaus ge­ru­mas.

Lin­kiu jums vi­siems iš­lik­ti žmo­giš­kiems, kad ir kur jūs bū­tu­mė­te, kad ir ką da­ry­tu­mė­te: ar vėl esa­te iš­rink­ti Sei­mo na­riais, ar tie­siog dar­bo ieš­kan­tys žmo­nės.

O jei­gu po­li­ti­nis dan­gus ne­su­grius grei­čiau ne­gu ket­ve­ri me­tai, aš tik­rai čia sto­vė­siu ir dirb­siu Lie­tu­vos la­bui. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū, An­ta­nai, tau už žmo­giš­ką po­žiū­rį, už tas ei­les, ku­rias pa­ra­šė ta­vo ma­ma, ku­rios, man at­ro­do, šian­dien, tą pas­ku­ti­nę mū­sų dar­bo die­ną, bu­vo itin ryš­kios, ver­tin­gos ir įsi­me­nan­čios. Tu esi pats la­bai gi­lus žmo­gus. Gal mes ta­vęs ne­su­spė­jo­me per tuos ket­ve­rius me­tus taip pa­žin­ti ir tu ne­su­ge­bė­jai per tuos ket­ve­rius me­tus tiek at­si­skleis­ti, kiek no­rė­jai, bet ačiū tau už tą dar­bą kar­tu su mu­mis. No­riu tau pa­lin­kė­ti to, ką tu da­bar pa­sa­kei, kad tik­rai tu grįž­tum į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą, nes čia rei­ka­lin­gi do­ri, są­ži­nin­gi, pat­rio­tai, Lie­tu­vos žmo­nės, o tu toks esi. Ačiū tau, An­ta­nai. (Plo­ji­mai)

Mie­lie­ji ko­le­gos, li­ko dar 20 mi­nu­čių iki 12 val. ir mes tu­rė­si­me pa­baig­ti tą vie­ną dar­bi­nį klau­si­mą. Ne­no­rė­čiau vi­so mū­sų iš­kil­min­go po­sė­džio sce­na­ri­jaus ga­din­ti, to­dėl skel­biu per­trau­ką iki 12 val., ir mes ta­da tę­si­me sa­vo dar­bą.

 

Per­trau­ka

 

12.00 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų ga­lu­ti­nių re­zul­ta­tų dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­doje nu­sta­ty­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-5002(2) (svars­ty­mo tę­si­nys ir pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tę­sia­me mū­sų po­sė­dį ir no­riu pri­min­ti, kad G. Son­gai­la pri­sta­tė sa­vo pa­siū­ly­mą dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų ga­lu­ti­nių re­zul­ta­tų dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je nu­sta­ty­mo“ pro­jek­to Nr. XIP-5002 1 straips­nio. Ne­bu­vo už­si­ra­šiusių no­rin­čių kal­bė­ti dėl šio pir­mo­jo siū­ly­mo, to­dėl tu­ri­me bal­suo­ti. Kas pri­ta­ria­te G. Son­gai­los siū­ly­mui dėl 1 straips­nio, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­laiko­te. Dar kar­tą sa­kau – kas pri­ta­ria­te G. Son­gai­los siū­ly­mui dėl 1 straips­nio, tas bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 64 Sei­mo na­riai: už – 11, prieš – 28, su­si­lai­kė 25. Pir­ma­jam siū­ly­mui dėl 1 straips­nio ne­pri­tar­ta.

Ar ga­li­me 1 straips­nį… Čia svars­ty­mas. At­si­pra­šau.

Da­bar siū­ly­mas dėl 2 straips­nio. Gin­ta­rai, pra­šom. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, po vie­ną, nes aš kol kas jo­kių teks­tų ne­tu­riu, kai aš juos tu­rė­siu, aš jums su­teik­siu žo­dį. Da­bar žo­dis su­tei­kia­mas G. Son­gai­lai. Gin­ta­rai! At­si­pra­šau, ne­įjun­gė jums.

G. SONGAILA (MSG). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, iš tik­rų­jų ši­tas pir­ma­sis pa­siū­ly­mas dėl 2 straips­nio yra su­si­jęs su prieš tai vy­ku­siu bal­sa­vi­mu, nes čia kal­ba­ma apie du Dar­bo par­ti­jos Sei­mo na­rius, ku­riuos aš siū­liau iš­brauk­ti iš są­ra­šo, ir du Sei­mo na­rius, ku­riuos aš siū­liau įtrauk­ti į są­ra­šą. Ka­dan­gi Sei­mas ap­si­spren­dė dėl pir­mo­jo ma­no pa­siū­ly­mo, aš ma­nau, pras­mės bal­suo­ti dėl ši­to ma­no pa­siū­ly­mo nė­ra. O kur bus dėl 3 straips­nio, tai, ma­tyt, ir bus dėl to, dėl ko po­nas S. Šed­ba­ras pro­tes­ta­vo.

PIRMININKĖ. Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ir­gi bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te G. Son­gai­los… (Bal­sai sa­lė­je) Ką? At­si­pra­šau, Gin­ta­rai. Ne­rei­kia. M. A. Pa­vi­lio­nie­nė.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš no­riu at­si­pra­šy­ti, aš su­kly­dau, aš bal­sa­vau prieš. Tu­rė­jau bal­suo­ti prieš, pa­spau­džiau už. Aš bal­sa­vau prieš.

PIRMININKĖ. Ge­rai. At­si­pra­šau, po­ne Son­gai­la, jūs at­si­ė­mė­te ir dėl 3 straips­nio? Dėl 3 straips­nio ne­at­si­ė­mė­te? Ge­rai. Ta­da dar pri­sta­ty­ki­te siū­ly­mą dėl 3 straips­nio.

G. SONGAILA (MSG). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, dėl ko čia da­bar, aš su­pran­tu, po­nas S. Šed­ba­ras iš­gy­ve­na, tai yra dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dos da­lies, kur bu­vo aiš­kiai siū­lo­ma, kad iš są­ra­šo pen­ki Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tai, ku­rie bu­vo nu­sta­ty­ti VRK ei­lė­je, tu­ri bū­ti iš­brauk­ti, nes bu­vo to­kia Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­da, kad tai prieš­ta­rau­ja 51 straips­nio 1 da­liai, taip pat Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 90 straips­niui. Kaip tik čia ir yra per­kel­ta ta nuo­sta­ta iš po­no S. Šed­ba­ro ir Č. Jur­šė­no pro­jek­to, taip pat at­si­žvel­gia­ma į Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, kad bū­ti­nai ši­ta nuo­sta­ta tu­ri bū­ti įtrauk­ta. Aš siū­ly­čiau pri­tar­ti, nes prie­šin­gu at­ve­ju, jei­gu jūs ne­at­sar­giai nu­bal­suo­si­te, ne­ga­lė­si­te bal­suo­ti ir dėl ana­lo­giš­ko po­no S. Šed­ba­ro pa­siū­ly­mo.

PIRMININKĖ. P. Gra­žu­lis ne­pri­ta­ria siū­ly­mui.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš ne­pri­ta­riu ši­tam pa­siū­ly­mui. Ma­nau, kad Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja at­li­ko gi­lią ana­li­zę, iš­ana­li­za­vo tiek dau­gia­man­da­tės, tiek vien­man­da­tės rin­ki­mų apy­gar­dų pa­žei­di­mus ir pri­ėmė spren­di­mą. Mes tu­rė­tu­me tvir­tin­ti to­kį spren­di­mą, ko­kį pa­tvir­ti­no Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja.

Ir dar vie­nas es­mi­nis da­ly­kas. Aš taip pat už­re­gist­ra­vau nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ir, jei­gu bus pri­tar­ta nuo­sta­tai, kad rei­kia iš­brauk­ti vie­ną ar ki­tą Sei­mo na­rį iš vien­man­da­tės, tai ne­si­el­ki­me žiau­riau nei Sta­li­no lai­kais, troi­kos lai­kais, bet pa­kvies­ki­me tuos kal­ti­na­mus žmo­nes į Sei­mą, ar­ba bent su­da­ry­ki­me dar­bo gru­pę, ku­ri leis­tų žmo­nėms, ku­riuos kal­ti­na­me, pa­si­tei­sin­ti. Net ži­niask­lai­da pa­kvie­čia į sa­vo ete­rį, o čia iš Sei­mo, de­mo­kra­tiškiausios tri­bū­nos, mes brau­ko­me Sei­mo na­rius, da­ro­me juos nu­si­kal­tė­liais, kaž­ko­kių bal­sų pa­pir­ki­nė­to­jais ir ne­lei­džia­me jiems net pa­si­tei­sin­ti, ne­pa­kvie­čia­me jų čia. Tai kas čia da­ro­si mū­sų ši­ta­me Sei­me, vis­ką spren­džia­me už akių! To­dėl aš ne­ga­liu jo­kiems brau­ky­mams, iš­brau­ki­mams iš są­ra­šų, pri­tar­ti, kol ne­įro­dy­ta kal­tė.

PIRMININKĖ. S. Pe­če­liū­nas pri­ta­ria G. Son­gai­los pa­tai­sai.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš no­riu at­kreip­ti Sei­mo ir po­no S. Šed­ba­ro dė­me­sį, kad kal­ba­me apie 2 straips­nį ir kad ja­me trūks­ta 3 punk­to. Mes pa­sa­ko­me, kad trys Sei­mo na­riai, ku­rie pa­gal rei­tin­gą lyg ir bu­vo iš­rink­ti, bet jie nė­ra iš­rink­ti, vie­toj jų at­ei­na že­miau esan­tys, bet vi­siš­kai ne­aiš­ku, kur mes tuos as­me­nis pa­de­da­me. Ar iš kar­to po jų, ir jei­gu at­eis ei­lė, tai jie vėl pre­ten­duos čia, ar mes juos nu­ke­lia­me į są­ra­šo ga­lą, o gal mes juos iš vi­so iš­brau­kia­me iš są­ra­šo. Ką mes su jais pa­da­ro­me, be to, kad ne­iš­duo­da­me jiems Sei­mo na­rio man­da­to? Apie tai čia nė­ra nė žo­džio, ne­ži­nau ko­dėl, nes rei­tin­gas ir­gi yra Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tas.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te G. Son­gai­los siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. G. Son­gai­los siū­ly­mas iš dvie­jų da­lių – dėl 3 straips­nio 1 da­lies ir 3 straips­nio 2 da­lies. Iš kar­to už abi. (Bal­sai sa­lė­je) Ne? Ta­da S. Šed­ba­ras pa­ko­re­guo­ja. Pa­lau­ki­te!

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ko­le­gos, ko­le­ga G. Son­gai­la tu­rė­tų pa­aiš­kin­ti. Abu pa­siū­ly­mai, ku­rie yra ket­vir­ta­me la­pe, yra dėl 3 straips­nio 1 da­lies. Tai kas čia yra – al­ter­na­ty­va? Kaip mes tu­ri­me pa­si­rink­ti, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, jūs pa­aiš­kin­ki­te. Tur­būt čia yra vie­nas siū­ly­mas ir, jei­gu jis ne­per­eis, jūs tei­kia­te ki­tą siū­ly­mą. Sei­mo na­riams rei­kia aiš­ku­mo.

PIRMININKĖ. Tai pra­šom pa­aiš­kin­ti, Gin­ta­rai.

G. SONGAILA (MSG). Jei­gu bus pri­tar­ta dėl tos da­lies, dėl ku­rios da­bar la­bai iš­gy­ve­na ger­bia­ma­sis S. Šed­ba­ras (tai nė­ra al­ter­na­ty­va), jei­gu dėl jos bus pri­tar­ta, ta­da aš siū­ly­siu bal­suo­ti ir dėl 2 da­lies, bet tai jau bus mū­sų ant­ra­sis spren­di­mas. Bet jei­gu bus ne­pri­tar­ta, tai ne­rei­kės bal­suo­ti nė dėl vie­nos. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad tas ma­no pa­pil­do­mas pa­siū­ly­mas iš tik­rų­jų jau, ko ge­ro, ne­svars­ty­ti­nas. Taip, aš at­si­i­mu ant­rą­jį pa­siū­ly­mą, nes jis yra su­si­jęs su dau­gia­man­da­tės bal­sa­vi­mu. Aš siū­lau įtrauk­ti tik tą pir­mą­ją da­lį, dėl ku­rios S. Šed­ba­ras… Čia per­kel­ta iš to nu­ta­ri­mo, ku­ris va­kar bu­vo ne­pri­im­tas.

PIRMININKĖ. Dėl 1 da­lies da­bar. Aiš­kiau vi­siems? Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 107: už – 60, prieš – 35, su­si­lai­kė 12. Pri­tar­ta G. Son­gai­los pa­tai­sai dėl 3 straips­nio.

Dar yra P. Gra­žu­lio siū­ly­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Klau­sy­ki­te, kaip čia yra, ne­su­pran­tu. Siū­ly­mas bu­vo aiš­kiai iš­dės­ty­tas G. Son­gai­los. Kaip jūs čia klau­sė­te. Aš da­bar skai­tau, kaip čia yra su­re­da­guo­ta. „3 straips­nis. Ka­dan­gi nu­sta­tant Sei­mo rin­ki­muo­se dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je ga­lu­ti­nes kan­di­da­tų į Sei­mo na­rius są­ra­šų ei­les, ga­lu­ti­nė­je Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tų į Sei­mo na­rius są­ra­šo ei­lė­je įra­šius Ži­vi­lę Pins­ku­vie­nę Nr. 10, Jo­lan­tą Gau­du­tie­nę Nr. 17, Jo­ną Pins­kų Nr. 22, Vy­tau­tą Gri­cių Nr. 35, Via­čes­lav Žda­no­vič Nr. 48, bu­vo pa­žeis­ta Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 51 straips­nio 1 da­lis bei 90 straips­nis, o šie kan­di­da­tai ne­ga­li įgy­ti Sei­mo na­rio man­da­to, iš­brauk­ti šiuos as­me­nis iš Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tų są­ra­šo ir pa­tvir­tin­ti šią nau­ją Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tų į Sei­mo na­rius są­ra­šo ei­lę (1 prie­das).“ Vis­kas ge­rai? Vi­si da­bar jau su­pra­to­te? Ge­rai.

Pet­rai, da­bar jūs.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, mes va­kar pri­ėmė­me nu­ta­ri­mą, at­me­tė­me fak­tiš­kai Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo siū­ly­mą ir pa­tvir­ti­no­me są­ra­šą vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, tą, ku­rį pa­tvir­ti­no Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja. Šis nu­ta­ri­mas šian­dien ga­lio­ja. Jo nie­kas ne­at­šau­kė.

PIRMININKĖ. Na, ne.

P. GRAŽULIS (TTF). To­dėl aš dar kar­tą siū­lau, pa­pil­dau nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, kad vis dėl­to są­ra­šas an­trą kar­tą bū­tų tvir­ti­na­mas toks pat, ko­kį pa­tvir­ti­no Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja. Sei­mas ap­si­spren­dė jau va­kar. Tai da­bar jūs man pa­sa­ky­ki­te, ku­ris Sei­mo nu­ta­ri­mas bus ga­lio­jan­tis: va­kar die­nos ar šios die­nos nu­ta­ri­mo pro­jek­tas bus ga­lio­jan­tis?

Ki­tas da­ly­kas. Jei­gu jau jūs ne­pri­tar­si­te ši­tam spren­di­mui, ma­no pa­pil­dy­mui ir vis dėl­to nu­sprę­si­te, kad iš są­ra­šo brau­kia­me šiuos anks­čiau iš­var­dy­tus as­me­nis, tai aš už­re­gist­ra­vau dar an­trą nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, kad vis dėl­to to­kiu at­ve­ju, kai mes svars­ty­si­me dėl jų iš­brau­ki­mo, bū­ki­me de­mo­kra­tiški, ne­pri­im­ki­me ir ne­da­ry­ki­me nu­si­kal­tė­liais žmo­nių už akių. Pa­kvies­ki­me juos bent į Sei­mo tri­bū­ną, kal­ti­na­mie­siems su­tei­ki­me žo­dį. Net so­viet­me­čiu ir Sta­li­no lai­kais teis­muo­se kal­ti­na­ma­jam su­teik­da­vo pas­ku­ti­nį žo­dį prieš pri­imant teis­mui spren­di­mą. O mes, ger­bia­mie­ji, pri­ima­me spren­di­mą, ap­kal­ti­na­me, ap­juo­di­na­me prieš vi­są tau­tą ir net ne­su­tei­kia­me žo­džio tiems, ku­riuos ap­kal­ti­na­me. To­dėl aš pra­šy­čiau. Bū­ki­me de­mo­kra­tiški. Pir­miau­sia bal­suo­ki­me už ma­no nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Jei­gu nu­bal­suo­si­te, aš at­si­sa­ky­siu an­tro nu­ta­ri­mo pro­jek­to, ku­rį už­re­gist­ra­vau.

PIRMININKĖ. Da­bar no­riu in­for­muo­ti ko­le­gas ir P. Gra­žu­lį. Mes ką tik vi­si tvar­kin­gai bal­sa­vo­me už G. Son­gai­los pa­tai­są ir jai pri­ta­rė­me. O ji yra vi­siš­kai prie­šin­ga, ne­gu jū­sų, Pet­rai, siū­lo­ma pa­tai­sa. Tai­gi iš es­mės mes dėl jū­sų pa­tai­sos, nei vie­nos, nei ki­tos, jau bal­suo­ti ne­tu­ri­me. (Bal­sai sa­lė­je) To­dėl, kad mes, Sei­mas, pri­ėmė­me ki­to­kį spren­di­mą bal­suo­da­mi už G. Son­gai­los pa­tai­są. (Bal­sai sa­lė­je) Ne apie va­kar kal­ba, o apie 5 min. skir­tu­mą kal­ba. 5 min. skir­tu­mas.

Da­bar no­riu, kad S. Šed­ba­ras sa­vo siū­ly­mą… Aš ma­nau, jis yra kom­plek­si­nis. (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jei­gu taip rei­kia, pra­šom. Aš ga­liu per­skai­ty­ti. Ka­dan­gi dėl G. Son­gai­los mes vi­si bal­sa­vo­me ir pri­ėmė­me spren­di­mą, tai dėl pir­mo P. Gra­žu­lio siū­ly­mo ne­rei­kia bal­suo­ti. O dėl an­tro ta­da bal­suo­ja­me, nes jo siū­ly­mas: „Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tai Ž. Pins­ku­vie­nė, J. Gau­du­tie­nė. J. Pins­kus, prieš nu­spren­džiant juos lai­ky­ti ne­iš­rink­tais Sei­mo na­riais, ga­li at­ei­ti iš­dės­ty­ti sa­vo po­zi­ci­jas Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je.“ Bal­suo­ja­me dėl šven­tos ra­my­bės. Kas pri­ta­ria­te Pet­ro siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 105: už – 26, prieš – 42, su­si­lai­kė 37. P. Gra­žu­lio pa­tai­sai ne­pri­tar­ta.

Da­bar – S. Šed­ba­ras. Mes jau tu­ri­me. Da­li­na, Sta­sy.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, gal mi­nu­tę luk­ter­ki­me, tuoj iš­da­lins, kad kai aš kal­bė­siu, Sei­mo na­riai ma­ty­tų prieš akis teks­tą. Vi­si su­ti­ki­me, kad mi­nu­tę pa­lau­ki­me.

PIRMININKĖ. Kas tu­ri­te in­ter­ne­ti­nį vaiz­dą, tai vi­si ga­li­te at­si­da­ry­ti ir ma­ty­ti, koks yra S. Šed­ba­ro siū­ly­mas. Kas tu­ri­te po­pie­ri­nį, tai kas dar ne­ga­vo, tuoj gau­si­te. Da­bar, kaip su­pran­tu, vi­si no­ri po­pie­ri­nio va­rian­to.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, įjung­tas mik­ro­fo­nas. (…) ne taip leng­va su­ras­ti. Aš no­riu pri­sta­ty­ti sa­vo pa­siū­ly­mą, ku­riuo iš­dė­s­čiau vi­są nu­ta­ri­mą nau­ja re­dak­ci­ja, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad mes vi­siš­kai pa­nei­gia­me ir V. P. An­driu­kai­čio pa­siū­ly­mą. Čia skir­tų­si tik iš­dės­ty­mas. Tai, ką mes ką tik nu­bal­sa­vo­me, ma­no pa­siū­ly­me yra iš­dės­ty­ta tru­pu­tį ki­taip, bet es­mė ta pa­ti.

1 straips­nis. Yra nu­sta­ty­mas, ką mes ką tik ir pa­sa­kė­me, kad pen­ki Sei­mo na­riai iš Dar­bo par­ti­jos są­ra­šo yra įra­šy­ti pa­žei­džiant Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 51 straips­nio 1 da­lį ir 90 straips­nį. To­liau yra 1 straips­nio 2 da­lis. Iš­brauk­ti šiuos Sei­mo na­rius iš Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tų są­ra­šo ir pa­tvir­tin­ti šią nau­ją Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tų į Sei­mo na­rius są­ra­šo ei­lę. Tai yra į dvi da­lis iš­skirs­ty­ta tai, ką mes ką tik bal­sa­vo­me. Tai iš tie­sų ga­li lik­ti ir taip, kaip ką tik bu­vo pri­im­ta.

To­liau. 2 straips­nis yra toks: nu­sta­ty­ti, kad trys iš pen­kių iš są­ra­šo iš­brauk­tų – Ž. Pins­ku­vie­nė, J. Gau­du­tie­nė, J. Pins­kus nė­ra iš­rink­ti Sei­mo na­riais, ka­dan­gi jie iki tol bu­vo iš­rink­tie­ji Sei­mo na­riai dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je. O pa­gal šio nu­ta­ri­mo 1 straips­nio 2 da­li­mi pa­tvir­tin­tą ga­lu­ti­nę Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tų į Sei­mo na­rius są­ra­šo ei­lę vie­toj šių as­me­nų Sei­mo na­riais yra iš­rink­ti Vi­li­ja Fi­li­po­vi­čie­nė, Ge­di­mi­nas Ja­ka­vo­nis, La­ri­sa Dmit­ri­je­va.

3 straips­nis. Nu­sta­ty­ti 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų ga­lu­ti­nius re­zul­ta­tus dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je ir pa­tvir­tin­ti šio­je apy­gar­do­je iš­rink­tų Sei­mo na­rių ga­lu­ti­nį są­ra­šą (2 prie­das).

Tai yra tai, ką šį­ryt V. P. An­driu­kai­tis ir pa­siū­lė. Žo­džiu, mes vi­siš­kai per­ei­na­me vi­są lo­gi­nę se­ką, įgy­ven­di­na­me Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dą, pri­ima­me vi­sus prieš tai ei­nan­čius spren­di­mus ir ka­dan­gi į Vy­riau­si­ą­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją klau­si­mas ne­be­ga­li grįž­ti, pri­ima­me ga­lu­ti­nį spren­di­mą, kaip yra Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 95 straips­nio ir 5, ir 6 da­ly­se dėl vi­sų tei­sė­tai ir ne­tei­sė­tai iš­rink­tų Sei­mo na­rių. Tai yra toks ma­no pa­siū­ly­mas.

PIRMININKĖ. Dė­kui. V. P. An­driu­kai­tis – už. Pra­šom per šo­ni­nį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ka­dan­gi S. Šed­ba­ras nau­do­jo­si šo­ni­niu mik­ro­fo­nu, aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad sin­te­tinis pa­siū­ly­mas bū­tų lo­giš­kas, jei­gu S. Šed­ba­ras ne­da­ry­tų di­džiu­lės klai­dos ir ap­skri­tai iš­brauk­tų tuos kan­di­da­tus iš Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tų są­ra­šo. Nie­kam ne­su­teik­ta to­kia tei­sė. Jie ga­li tu­rė­ti nu­li­nį rei­tin­gą ar pa­na­šiai, bet jo­kiu bū­du ne Sei­mo pre­ro­ga­ty­va kiš­tis į iš­kel­tą kan­di­da­tų są­ra­šą ir jį iš­brauk­ti. Ką mes da­rom? Su­pras­čiau, jei­gu S. Še­d­ba­ras pa­ra­šy­tų jiems nu­li­nius rei­tin­gus ga­le. Ge­rai, ta­da ga­li­ma su­tik­ti, bet juk čia yra Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos kom­pe­ten­ci­ja. Aš ne­įsi­vaiz­duo­ju, šia­me Sei­me kal­bė­ti apie kon­sti­tu­ci­nes nor­mas… Ži­no­te, per ket­ve­rius me­tus aš už­si­au­gi­nau odą, bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad S. Šed­ba­rui ne­su­teik­ta tei­sė iš­brauk­ti juos iš kan­di­da­tų są­ra­šo.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ar aš ga­liu at­sa­ky­ti? Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, tų ei­lių pa­va­di­ni­mai ne mū­sų su­gal­vo­ti. Taip for­mu­luo­ja Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja. Jei­gu jie blo­gai for­mu­luo­ja, tai ki­tas da­ly­kas. Bet da­bar tie są­ra­šai taip yra pa­krikš­ty­ti, jie to­kie yra – ir vie­nas, ir ki­tas. Mes rė­mė­mės Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos at­siųs­tais teks­tais ir juos su­dė­jo­me į pir­mą ir į an­trą prie­dus. Jei­gu tai yra blo­gai, at­ei­ty­je Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja tu­ri sa­vo pro­ce­dū­ri­nes tai­syk­les pa­keis­ti.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti štai ką. Mū­sų šian­die­ni­nis spren­di­mas tu­ri bū­ti ga­lu­ti­nis, nes nė vie­nas klau­si­mas į Vy­riau­si­ą­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją ne­grįš, iš­sky­rus tai, ką mes pa­da­rė­me prieš tai dėl vien­man­da­tės rin­ki­mų apy­gar­dos, – jie tik tu­rės pa­skelb­ti rin­ki­mų da­tą. O dėl są­ra­šo – jie tu­rės tik šian­dien ar­ba ry­toj anu­liuo­ti, jei­gu mes pri­im­si­me šį nut­a­ri­mą, iš­duo­tus tris pa­žy­mė­ji­mus, nau­jiems Sei­mo na­riams pa­ga­min­ti ir iš­duo­ti pa­žy­mė­ji­mus. Tai vi­s­kas, ką Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja ga­li pa­da­ry­ti.

Dar kar­tą kar­to­ju: taip, kaip tie są­ra­šai pa­va­din­ti, yra iš Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pa­im­ti są­ra­šai, ne mū­sų su­gal­vo­ti.

PIRMININKĖ. Aš no­riu dar jū­sų pa­klaus­ti. Mes ką tik vi­si bal­sa­vo­me ir pri­ta­rė­me G. Son­gai­los siū­ly­mui. Tai jūs da­bar man pa­sa­ky­ki­te, ku­ris jū­sų pro­jek­to straips­nis yra dėl to, kur mes pri­ėmė­me G. Son­gai­los siū­ly­mą, nes jū­sų nu­me­ra­ci­ja šiek tiek ki­to­kia? Ar čia ne 2 straips­nis?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tru­pu­tį ki­to­kia. Čia yra 1 straips­nis.

PIRMININKĖ. Ma­no nuo­mo­ne, 2 straips­nis.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mū­sų 1 straips­nis kaip tik ir yra G. Son­gai­los pa­siū­ly­mas dėl 3 straips­nio.

PIRMININKĖ. Tai jū­sų 1?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ka­dan­gi čia yra iš­skirs­ty­ta į at­ski­rus straips­nius, tai 1 straips­nis ap­ima vi­sa tai, kas kaip G. Son­gai­los pa­siū­ly­mas yra ta­me pa­juo­din­ta­me 3 straips­ny­je. Tik G. Son­gai­los siū­ly­me nė­ra ma­no pa­siū­ly­mo dėl 2 straips­nio, nė­ra, kas at­ei­na į vie­tą. Mes siū­lo­me, kas at­ei­na į vie­tą, ko­kie žmo­nės.

PIRMININKĖ. Su­pra­tau. V. P. An­driu­kai­tis. Jūs kal­bė­jo­te pri­tar­da­mas S. Šed­ba­ro siū­ly­mui ar ne? Ne­su­pra­tau aš. Pra­šom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, aš bū­čiau pri­ta­ręs tam kom­pro­mi­si­niam siū­ly­mui, bet jūs da­bar pa­ma­ty­si­te, kaip bus sun­ku re­da­guo­ti, kai yra pri­im­ta G. Son­gai­los re­dak­ci­ja. Da­bar S. Šed­ba­ro siū­lo­ma re­dak­ci­ja iš­var­din­ti Dar­bo par­ti­jos vi­są są­ra­šą, iš­brau­kiant iš są­ra­šo… Aš ne­ži­nau, ar Sei­mas tu­ri to­kią kom­pe­ten­ci­ją. Jis ga­li nu­li­nius rei­tin­gus su­ra­šy­ti, bet ne iš­brauk­ti. Aš pri­tar­čiau, jei­gu bū­tų svei­kas pro­tas ir pa­sa­ky­ta taip: pa­skel­biam, kad jie tu­ri nu­li­nį rei­tin­gą, ir įra­šom kan­di­da­tų są­ra­šo ga­le, o to­liau bus teis­mi­nis gin­čas ir bus, kaip bus, bet mums svar­biau­sia pa­tvir­tin­ti 70 dau­gia­man­da­tė­je iš­rink­tų Sei­mo na­rių le­gi­ti­mu­mą. Štai kas yra svar­biau­sia. Aš da­bar gal­vo­ju, ar S. Šed­ba­ras gir­di ma­no ar­gumen­tus, ar ne? Iš da­lies aš jam pri­tar­čiau su vie­na iš­ly­ga.

PIRMININKĖ. Ge­rai. P. Gra­žu­lis – prieš S. Še­d­ba­ro siū­ly­mą.

P. GRAŽULIS (TTF). Kon­ser­va­to­riai su­si­pai­nio­jo su G. Son­gai­la vi­siš­kai, vie­nas ki­to ne­gir­di, vie­nas ki­to ne­klau­so ir ne­su­pran­ta, kas ką siū­lo. Man at­ro­do, ka­dan­gi kon­ser­va­to­riai va­di­na­si krikš­čio­ni­mis de­mok­ra­tais, ma­nau, jie, kaip ir po­pie­žius, tu­ri ne­klai­din­gu­mo do­va­ną. Su­tei­ki­me są­ly­gas su­da­ry­ti vi­sų par­ti­jų są­ra­šus, ku­rie ne­tin­ka – iš­brau­kim, ku­rie tin­ka – įra­šy­kim, ta­da rin­ki­mai bus tik­rai de­mo­kra­tiški ir vi­sus ten­kins. Aš čia šar­žuo­ju.

Bet ap­skri­tai, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pas­ku­ti­nia­me po­sė­dy­je vi­siš­kai su­si­pai­nio­jo­me, pa­tys ne­ži­nom, ką da­rom, ne­mo­ka­me pra­lai­mė­ti rin­ki­mų, ban­do­me kves­tio­nuo­ti tei­sė­tus rin­ki­mus, vi­siš­kai ne­ger­bia­me tau­tos va­lios.

Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, sa­ky­ki­te, ko ver­tas va­kar die­nos Sei­mo nu­ta­ri­mas? Ar jis pa­nai­kin­tas, ar ne­pa­nai­kin­tas? At­sa­ky­ki­te į ši­tą klau­si­mą. Ar mes bal­sa­vo­me prieš jį? Mes ne­bal­sa­vo­me prieš jį. Yra ki­tas nu­ta­ri­mas, anas ga­lio­jan­tis. Ko­kia da­bar mū­sų tei­si­nė si­tu­a­ci­ja? Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, man at­ro­do, ne­teis­ki­me žmo­nių už akių, to ne­da­ry­ki­me, ypač par­la­men­te. Bai­kim ši­tuos juo­kus!

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, aš at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mą. Va­kar teik­tas Sei­mo nu­ta­ri­mas bu­vo ne­pri­im­tas. Šian­dien so­cial­de­mok­ra­tai, kon­kre­čiai V. P. An­driu­kai­tis, re­gist­ra­vo nau­ją Sei­mo nu­ta­ri­mą. Jis tą nau­ją Sei­mo nu­ta­ri­mą pa­tei­kė Sei­me, mes jam pri­ta­rė­me po pa­tei­ki­mo, mes jį da­bar svars­to­me ir, aš ti­kiuo­si, pri­im­si­me. Tai­gi čia jo­kios su­maiš­ties nė­ra, tik ra­miai į vis­ką re­a­guo­ki­te. Čia vis­kas yra ge­rai. (Bal­sai sa­lė­je)

Da­bar mes tu­ri­me bal­suo­ti dėl S. Šed­ba­ro siū­ly­mo. Ra­miai! Bal­suo­ja­me dėl S. Šed­ba­ro siū­ly­mo. Kas jam pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 99 Sei­mo na­riai: už – 64, prieš – 15, su­si­lai­kė 20. S. Šed­ba­ro siū­ly­mams pri­tar­ta.

Ga­lim da­bar po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? (Triukš­mas sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te da­bar jau re­da­guo­tam, ku­riam mes pri­ta­rėm, S. Šed­ba­ro Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui su G. Son­gai­los 1 straips­nio 2 da­lies re­dak­ci­ja, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. Vy­te­nis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, iš­ties da­bar rei­kė­tų nu­rim­ti ir pa­ma­ty­ti vi­są ben­drą teks­tą, nes yra pri­im­ta G. Son­gai­los pa­tai­sa, po to pri­im­ta S. Šed­ba­ro pa­tai­sa. Da­bar klau­si­mas, ku­ri ga­lio­ja? Rei­kia tie­siog pa­mė­gin­ti su­sės­ti ra­miai ir pa­reng­ti ben­drą tei­sės ak­tą. Svar­biau­sia yra 70 Sei­mo man­da­tų pa­tvir­ti­ni­mas, o prieš­ta­ra­vi­mai S. Šed­ba­ro ir G. Son­gai­los yra. Aš siū­lau… Ne­ži­nau kaip… Su­re­da­guo­ki­te teks­tą, ir mes ap­si­sprę­si­me. (Triukš­mas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jūs pa­tys da­ro­te pro­ble­mas ly­gio­je vie­to­je. Iš tik­rų­jų man, kaip Sei­mo Pir­mi­nin­kei, la­bai gai­la, kad pas­ku­ti­nę die­ną su­kū­rė­te tiek daug is­to­ri­jų ir tiek daug pro­ble­mų. Kas jums čia dar ne­aiš­ku? Tik dė­me­sin­gai į vis­ką žiū­rė­ki­te.

S. Šed­ba­ro 1 straips­niui mes pri­ta­rė­me. Bet 1 straips­ny­je yra 2 punk­tas, ku­ris fak­tiš­kai tam­pa re­da­guo­ja­mas, nes mes pri­ėmė­me G. Son­gai­los siū­ly­mą, ir to­kia bus re­dak­ci­ja. 2 straips­nis bus pri­im­tas ir 3 straips­nis bus pri­im­tas, ir 4 straips­nis bus pri­im­tas. Kur čia dar kas kam ne­aiš­ku?

S. Šed­ba­ras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­legos, tik­rai no­riu pri­tar­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kei. G. Son­gai­los pa­siū­ly­mas (dėl jo bu­vo bal­suo­ta pra­džio­je) ir ma­no pa­siū­ly­mo 1 straips­nis vi­siš­kai ap­ima G. Son­gai­los pa­siū­ly­mą. Tu­ri­nys nie­kaip ne­si­ski­ria. Ka­dan­gi dėl ma­no pa­siū­ly­mo bu­vo bal­suo­ta vė­liau, tur­būt G. Son­gai­la ne­pri­eš­ta­raus, kad ma­no re­dak­ci­ja ir bū­tų ga­lu­ti­nė, ka­dan­gi jo teks­tas vi­siš­kai in­kor­po­ruo­tas į ma­no teks­tą. (Bal­sai sa­lė­je) Ši­to­je vie­to­je yra vi­siš­kai aiš­kiai, nuo­sek­liai iš­dės­ty­ta, ga­li­me bal­suo­ti ir pri­tar­ti po svars­ty­mo.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis Gin­ta­rai, jū­sų da­bar… (Bal­sai sa­lė­je) G. Son­gai­lai aš ir sa­kau, kad čia mes įra­šy­tu­me re­dak­ciš­kai taip. Tik­tai ne­si­ner­vi­na­me. Ger­bia­ma­sis Gin­ta­rai. Ar Ž. Šil­ga­lis dar no­ri kal­bė­ti? Pra­šau.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Ko­le­gos, iš tik­rų­jų, aš ma­nau, kad da­bar jau čia dau­ge­lis ne­su­pran­ta, už ką čia mes ir kaip bal­suo­ja­me. Jūs, Pir­mi­nin­ke, ne­py­ki­te, bet nė­ra toks pa­pras­tas klau­si­mas. Jei­gu mes taip to­liau šian­dien dis­ku­tuo­si­me, aš bi­jau, kad va­ka­re vėl kam nors rei­kės at­si­pra­šy­ti, kad ne taip su­pra­to ir ne taip bal­sa­vo, ir ry­toj vėl rink­tis. Gal iš tik­rų­jų ta­da yra pras­mė pa­da­ry­ti dar ko­kią nors per­trau­ką? Ar čia nė­ra toks rim­tas klau­si­mas? Čia pa­ga­liau iš tik­rų­jų klau­si­mas dėl žmo­nių li­ki­mų. Mums tu­ri bū­ti vi­siš­kai aiš­ku, kad mes ži­no­tu­me, ką vie­nas ar ki­tas spren­di­mas iš tik­rų­jų reiš­kia ir ką jis le­mia. Da­bar tik­ra ma­ka­ly­nė. Gal jūs su­pran­ta­te. Aš as­me­niš­kai, va­din­kit, kaip no­rit – žiop­liu, ne­iš­pru­sė­liu, ne­iš­ma­nė­liu, ne­su­pran­tu, už ką mes čia bal­suo­ja­me.

PIRMININKĖ. Pra­šau. G. Son­gai­la.

G. SONGAILA (MSG). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, aš, ži­no­ma, ne­pri­eš­ta­rau­čiau, kad iš es­mės S. Šed­ba­ro pa­teik­tas pa­siū­ly­mas ati­tin­ka ma­no pa­siū­ly­mą, bet iš tik­rų­jų dėl to tu­rė­tų ap­si­spręs­ti Sei­mas, nes Sei­mas jau bal­sa­vo. Tai vie­nas da­ly­kas. Aš ne­ma­niau, kad po­nas Sei­mo na­rys S. Šed­ba­ras iš es­mės at­neš iš vi­so nau­ją nu­ta­ri­mą. Tur­būt čia rei­kė­tų ap­si­spręs­ti pro­ce­dū­riš­kai, ar ga­lė­jo taip bū­ti, kad svars­tant vie­ną nu­ta­ri­mo straips­nį, at­neštas nau­jas nu­ta­ri­mo teks­tas ir dėl jo Sei­mas pri­ėmė spren­di­mą. Tik­rai tu­ri bū­ti vi­sos abe­jo­nės iš­sklai­dy­tos, nors tai, ką pa­sa­kė S. Šed­ba­ras, yra šven­ta tie­sa.

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu pa­klaus­ti, ar jau vi­si ap­ri­mo­me? Da­bar bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te ga­lu­ti­nei S. Šed­ba­ro re­dak­ci­jai, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 99: už – 71, prieš – 12, su­si­lai­kė 16. Tai­gi ga­lu­ti­nė S. Šed­ba­ro re­dak­ci­ja yra pa­tvir­tin­ta.

Dė­me­sio! Da­bar yra svars­ty­mas. Da­bar jau svars­ty­mas, nes da­bar svars­tė­me ir bal­sa­vo­me dėl ga­lu­ti­nės S. Šed­ba­ro re­dak­ci­jos. O da­bar dėl vi­so pro­jek­to, kad iš­lai­ky­tu­me vi­sas pro­ce­dū­ras, vie­nas – už, vie­nas – prieš. N. Pu­tei­kis – už.

N. PUTEIKIS (TS-LKDF). At­si­sa­kau.

PIRMININKĖ. P. Gra­žu­lis – prieš.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, iš tik­ro, kas šian­dien čia vyks­ta, ma­nau, ne tik­tai ger­bia­ma­sis Ši­lei­kis, bet ir ki­ti Sei­mo na­riai ne­su­pran­ta. Da­bar vis dėl­to ne­bu­vo bal­suo­ta taip, kad po­no G. Son­gai­los siū­ly­mas bū­tų at­si­im­tas. Ne­at­si­ė­mė ir nie­kas ne­bal­sa­vo. Da­bar iš tik­ro ku­ris va­rian­tas? Jei­gu Sei­mas pri­ėmė spren­di­mą, tai pri­ėjęs prie mik­ro­fo­no Sei­mo na­rys ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kad jau ši­tą spren­di­mą at­si­i­mu? Jei­gu at­si­i­ma, po to rei­kia bal­suo­ti, kad at­si­ė­mė. Da­bar, man at­ro­do, tik­rai, kai Die­vas žmo­gų bau­džia, tai at­ima pro­tą. Kon­ser­va­to­riai tiek su­si­pai­nio­jo, kad pa­tys jau ne­ži­no, ką da­ro ir ko­kia da­bar si­tu­a­ci­ja. Vis dėl­to žmo­gų nu­teis­ti už akių, pa­da­ry­ti nu­si­kal­tė­liu, bal­sų pir­kė­ju ir net ne­pa­kvies­ti į Sei­mą, ne­iš­klau­sy­ti, aš ma­nau, tai mū­sų va­di­na­ma­jai de­mo­kra­tinei vals­ty­bei ir Kon­sti­tu­ci­jai gė­da. Aš sa­kiau, kad net Sta­li­no lai­kais žmog­žu­dį, bet ko­kį nu­si­kal­tė­lį vi­sa­da pa­kvies­da­vo ir su­teik­da­vo kiek­vie­nam teis­me tei­sia­ma­jam pas­ku­ti­nį žo­dį. Mes vis­ką nu­spren­dė­me už akių ne­pa­klaus­da­mi, juos derg­da­mi prieš vi­są Lie­tu­vą, nie­kin­da­mi, pa­da­ry­da­mi nu­si­kal­tė­liais ir iš­brauk­da­mi iš są­ra­šų. Kur mū­sų tas oru­mas ir pa­gar­ba žmo­gui, pa­gar­ba rin­kė­jui ir pa­gar­ba de­mo­kra­tijai? Nie­ko ne­li­ko, vis­kas su­tryp­ta. Tai, ger­bia­mie­ji, tik­rai vi­sa tai dėl to, kad ne­mo­ka­me pra­lai­mė­ti, ne­mo­ka­me su­si­tai­ky­ti su pra­lai­mė­ji­mu ir vi­sa­da tu­ri­me tie­sos mo­no­po­lį, po­nai kon­ser­va­to­riai. Tai, ką jūs pri­dir­bo­te ši­tą pas­ku­ti­nę šios ka­den­ci­jos die­ną, tai jums yra di­džiau­sia at­sa­ko­my­bė ir gė­da.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis Pet­rai Gra­žu­li, ku­ris esi per­rink­tas į ki­tos ka­den­ci­jos Sei­mą, aš ap­gai­les­tau­ju, kad tu iki šiol ne­su­pran­ti, kad Sei­mas yra ne teis­mas ir ne pro­ku­ra­tū­ra ir jo­kios ap­klau­sos čia ne­vyks­ta. (P. Gra­žu­lis: „Pa­žiū­rė­kit…“) O tu tu­ri pri­im­ti čia, kaip ir ki­ti Sei­mo na­riai, spren­di­mus ar­ba po Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo, ar­ba ka­da at­ei­na pro­ku­ro­ras ir siū­lo kam ap­kal­tą, ar­ba pa­gal ki­tas pro­ce­dū­ras. Tai­gi rei­kia skir­ti. Pa­si­skai­tyk, kas pa­ra­šy­ta Kon­sti­tu­ci­jo­je, kas yra Sei­mas ir ką mes čia tu­ri­me da­ry­ti. Čia at­ei­čiai ki­tai ka­den­ci­jai.

Da­bar kal­bant apie nu­ta­ri­mą, čia iš tik­rų­jų mes tu­ri­me tik­tai su­si­kaup­ti. Vis­kas čia yra aiš­ku. Jei­gu dar aiš­kiau, G. Son­gai­la ir pa­sa­kė, kad jo siū­ly­mas, dėl ku­rio mes bal­sa­vo­me, iš es­mės ati­tin­ka S. Šed­ba­ro siū­ly­mą, ir jis su­tin­ka su ga­lu­ti­ne S. Šed­ba­ro re­dak­ci­ja. Kas čia dar yra ne­aiš­ku? Da­bar po svars­ty­mo ir bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te po svars­ty­mo, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 78, prieš – 12, su­si­lai­kė 11. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas. Pa­straips­niui. 1 straips­nis. Ga­lime pri­im­ti? Pri­im­tas. 2 straips­nis. Pri­im­tas. 3 strai­ps­nis. Pri­im­tas. Ir 4 straips­nis. Pri­im­tas.

Dėl vi­so Sei­mo nu­ta­ri­mo, re­gist­ra­ci­jos Nr. XIP-5002(2), ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. V. Gap­šys – už.

V. GAPŠYS (DPF). Aiš­ku, už­si­ra­šiau ta­da, kai teks­tas bu­vo ki­toks, ne­gu da­bar nu­ti­ko. Iš tik­rų­jų ga­liu pa­sa­ky­ti, aš ma­nau, kad vis dėl­to yra ne­lo­giš­kas spren­di­mas ir ne­ga­li­ma ras­ti jo­kių prie­mo­nių, kad iš­brauk­tu­me iš kan­di­da­tų są­ra­šo. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas kal­bė­jo apie ga­lu­ti­nę ei­lę kan­di­da­tų, bet ne kan­di­da­tų są­ra­šą.

PIRMININKĖ. Čia jū­sų kal­ba bu­vo prieš? D. Mi­ku­tie­nė už ar prieš?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Už.

PIRMININKĖ. Už. Pra­šau.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Kaip aš su­pra­tau po il­gų čia to­kių vi­sų de­ba­tų, kad šian­dien vie­ni bal­suos pa­gal są­ži­nę, ki­ti pa­gal po­pie­rių, ar ne? Tai ir sėk­mės!

PIRMININKĖ. G. Son­gai­la – prieš.

G. SONGAILA (MSG). Ger­bia­ma­sis Sei­me, aš tik­rai pa­sa­ky­siu aiš­kiai. Vis dėl­to abe­jo­nės dėl re­zul­ta­tų le­gi­ti­mu­mo dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je ne­bu­vo iš­sklai­dy­tos ir tik­rai ne­ga­liu bal­suo­ti už ši­tą nu­ta­ri­mą vien dėl­to, kad jis le­gi­ti­muo­tų fak­tus, ku­rie ga­li­mai ne­ati­tin­ka tik­ro­vės.

Ki­ta ver­tus, aš ne­ga­liu bal­suo­ti prieš ir su­si­lai­ky­ti, nes to­kiu bū­du pa­tek­tų, trys Sei­mo na­riai tap­tų… (Bal­sas sa­lė­je) Pra­šom ne­truk­dy­ti, ger­bia­ma­sis Gra­žu­li. Sei­mo na­riais tap­tų trys as­me­nys, ku­rie ga­li­mai tik­rai ne­tu­ri to­kios tei­sės. Tai­gi ne­bal­suo­siu nie­kaip ir ne­da­ly­vau­siu bal­sa­vi­me. Ačiū.

PIRMININKĖ. A. Stan­ci­kie­nė – už.

A. STANCIKIENĖ (MSG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­ro, be jo­kių abe­jo­nių, rei­kia kuo sku­biau pri­im­ti ši­tą Sei­mo nu­ta­ri­mą. Man la­bai keis­ta, kad čia mes tiek ma­ka­luo­ja­mės an­trą die­ną dėl tik­rai vi­siš­kai aiš­kaus nu­ta­ri­mo ir dėl to, kad tik­rai ne­ga­li­me ne­pa­klus­ti Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui. Tik­tai aš no­riu at­kreip­ti vi­sų jū­sų dė­me­sį ir dar kar­tą vi­siems pri­min­ti, kad Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui ne­pa­klus­ti tra­di­ci­ją su­kū­rė ne kas nors ki­tas, o bū­tent A. Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė su­da­ry­da­ma prie­lai­das įtei­sin­ti Prei­los bo­te­lius, nors Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas aiš­kiai pa­sa­kė, kad to­kių tei­sės pa­žei­di­mų pa­da­ri­niai jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ne­ga­li bū­ti le­ga­li­zuo­ti vė­liau pri­im­tais ko­kių nors ins­ti­tu­ci­jų ar pa­rei­gū­nų spren­di­mais. Šiuo at­ve­ju la­bai ge­rai, kad mes ne­da­ro­me an­tro ne­tei­sė­to veiks­mo (vie­ną to­kį Vy­riau­sy­bė jau yra pa­da­riu­si), ir tik­rai kvie­čiu vi­sus ryž­tin­gai bal­suo­ti ir pri­tar­ti. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. V. P. An­driu­kai­tis – už.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš no­riu la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti…

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji vy­rai, pa­ro­dy­ki­te V. P. An­driu­kai­tį, aš jo ne­ma­tau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …kad mes tu­ri­me šian­dien iš­spręs­ti pa­tį svar­biau­sią klau­si­mą – pa­tvir­tin­ti dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je iš­rink­tus 70 Sei­mo na­rių ga­lu­ti­nį są­ra­šą, taip pat pa­tvir­tin­ti tuos na­rius, ku­rie yra iš­rink­ti pa­gal Kon­­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dą, ir tuos, ku­rie ne­išrink­ti.

Ta­čiau ger­bia­ma­sis ko­le­ga S. Šed­ba­ras pa­siū­lė pa­siū­ly­mą, ku­ris vir­ši­jo Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dą ir vir­ši­jo net Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos spren­di­mą. Jis iš­brau­kė tuos kan­di­da­tus iš po­rin­ki­mi­nio są­ra­šo, iš po­rin­ki­mi­nio! Po­rin­ki­mi­nį są­ra­šą tvar­ko Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja. To­dėl aš ra­gi­nu bal­suo­ti šian­dien už, kad ki­tas Sei­mas bū­tų le­gi­ti­mus. Ta­čiau taip pat įsi­pa­rei­go­ju tuoj pat po to teik­ti šio Sei­mo nu­ta­ri­mo pa­tai­sas, kad iš­veng­tu­me tos ko­li­zi­jos, į ku­rią mus įstū­mė S. Še­d­ba­ro pa­tai­sa. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. E. Pu­pi­nis – už.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tur­būt tik­rai per daug aist­rų. Es­mė vi­siems su­pran­ta­ma. Aiš­ku, kad rin­ki­mai bai­gė­si. Jie gal­būt bu­vo ne­la­bai gra­žūs, tiks­liau, la­bai ne­gra­žūs, ir do­va­nos, ir vis­kas ėjo. Tur­būt es­mė yra ta, kad kol kas tau­ta to­le­ruo­ja do­va­nas, to­le­ruo­ja pir­ki­mus, čia pa­grin­di­nė pro­ble­ma. Ma­ny­čiau, po šių rin­ki­mų ki­ti rin­ki­mai bus kur kas są­ži­nin­ges­ni, ne­bus taip žiū­ri­ma į do­va­no­ji­mus, į krep­šius, į ki­tus pa­pir­ki­mo bū­dus. Ko ge­ro, ir pa­tys Sei­mo na­riai tu­rės pa­da­ry­ti iš­va­dą. Tur­būt vie­nin­te­lė nau­da iš šios vi­sos pro­ce­dū­ros, kad vis dėl­to tu­rė­tu­me pa­gal­vo­ti, kad rin­ki­mai – tai rin­ki­mai, ir pa­tei­ki­mas tu­rė­tų bū­ti ne do­va­nų, o idė­jų, ne pi­ni­gų, o as­me­ny­bių, ku­rios ga­lė­tų są­ži­nin­gai val­dy­ti Lie­tu­vą.

Ma­ny­čiau, tu­rė­tu­me su­sto­ti, nu­sto­ti griau­ti vals­ty­bę, pri­pa­žin­ti re­a­li­jas. Ypač krei­piuo­si į P. Gra­žu­lį, ku­ris mė­gau­ja­si čia, ne­va kaž­kas no­ri džiaug­tis, kad vals­ty­bė griū­va. Pats, ger­bia­ma­sis Pet­rai, griau­ni tą vals­ty­bę ir pats už­si­i­mi tam tik­ra de­ma­go­gi­ja.

Šian­dien, ma­ny­čiau, tu­rė­tu­me pri­tar­ti tiems spren­di­mams, ir nau­jas Sei­mas tu­ri pra­dė­ti dar­bą, o ne juo­kin­ti to­liau tau­tą. Gai­la, kad ger­bia­mie­ji so­cial­de­mok­ra­tai nuo to­kių klai­dų pra­dė­jo sa­vo dar­bą. Gai­la, kad kaž­ko­kie tei­si­nin­kai ne taip pa­ta­ria, bet es­mė yra ne čia. Es­mė yra at­sa­ko­my­bė. Lin­kiu jums vi­siems at­sa­ko­my­bės.

PIRMININKĖ. J. Ve­sel­ka – prieš.

J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, man at­ro­do, kad per 20 me­tų ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės daug kas ne­su­pra­to pa­grin­di­nio prin­ci­po – ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja. Pi­lie­čio ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja! Šian­dien įsi­vė­lė­me į for­ma­lu­mus ir už­mir­šo­me, kad už tų for­ma­lu­mų sto­vi kon­kre­tūs žmo­nės, ku­rių kal­tė ne­įro­dy­ta nie­kur. Ir pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją, ir mū­sų de­mo­kra­tijos prin­ci­pus jo­kiam Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui ne­leis­ta nu­teis­ti žmo­nių, ne­įro­džius jų kal­tu­mo. Šiuo at­žvil­giu mes, at­leis­ki­te, su­sė­do­me, už­mir­šo­me ir dėl for­ma­lu­mų pra­dė­jo­me gin­čy­tis. O kad trys žmo­nės…

Da­bar pa­sa­ky­ki­te, va­kar iki 15 val. lyg ir iš­tei­si­no­me J. Pins­kų, Ž. Pins­ku­vie­nę ir J. Gau­du­tie­nę, dar ten kaž­ką, šian­dien jau nu­ta­rė­me, kad jie kal­ti. Jūs, nau­jo ši­to tei­kė­jai, pa­sa­ky­ki­te, ką jūs nak­tį da­rė­te ir kuo jus J. Gau­du­tie­nė ir Ž. Pins­ku­vie­nė ne­pa­ten­ki­no, kad po nak­ties nu­ta­rė­te, kad jos yra kal­tos? Ir šian­dien pri­ėmė­me spren­di­mą, kad jos jau kal­tos, va­kar bu­vo ne­kal­tos. No­riu pa­sa­ky­ti, mo­te­rys, jei­gu de­ra­tės su vy­rais ir ei­na­te į po­li­ti­ką, vi­sad ten­kin­ki­te, ko vy­rai pra­šo, nes po nak­ties ga­li­te tap­ti kal­tos. To­dėl la­bai man keis­ta. Aš drą­siai bal­suo­ju prieš, nes mes ap­kal­ti­no­me kon­kre­čius žmo­nes.

Da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti, at­si­sto­ja tas, ku­ris su­da­rė vi­sas są­ly­gas su­kom­pro­mi­tuo­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą, sto­vė­jo, dirb­ti­nai bu­vo pri­im­tas re­fe­ren­du­mas, kad pri­tar­tų. Jis šian­dien aiš­ki­na, kad mes pri­va­lo­me bal­suo­ti, ko­kią iš­va­dą Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­da­rė. Die­vas, ku­ris ma­nęs ne­pra­šo nei pri­tar­ti, nei ne­pri­tar­ti, yra vie­nin­te­lis, ku­ris ką pa­sa­ko, bet jis ne­pra­šo ma­nęs pri­tar­ti, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

J. VESELKA (TTF). …to­dėl Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui ar­ba pri­tar­ti, ar­ba ne­pri­tar­ti. Šiuo at­žvil­giu Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas su­kly­do, to­dėl ne­pri­tarki­me.

PIRMININKĖ. J. Ole­kas – už.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ma­nau, mes ir va­kar tu­rė­jo­me daug dis­ku­si­jų svars­ty­da­mi nu­ta­ri­mą ir tik dėl to jo ne­pri­ėmė­me, kad ja­me ne­bu­vo at­sa­ky­ta į tuos klau­si­mus, ku­rių iš mū­sų rei­ka­lau­ja įsta­ty­mai.

Šian­dien ei­da­mi pa­gal įsta­ty­mo rai­dę ir dva­sią, kaip mėgs­ta­ma sa­ky­ti, mes pa­tvir­ti­na­me dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je iš­rink­tus Sei­mo na­rius. Jei­gu va­kar ir bū­tų pri­im­tas toks spren­di­mas, ja­me vis­gi ne­bū­tų to rei­ka­la­vi­mo, ku­ris yra nu­ma­ty­tas Rin­ki­mų įsta­ty­me, kad Sei­mas ar­ba ne­pa­tvir­ti­na re­zul­ta­tų, o jei­gu pa­tvir­ti­na, tai pa­tvir­ti­na la­bai aiš­kų są­ra­šą. Tai ne va­ka­rykš­tė klai­da, kaip čia ban­do­ma sa­ky­ti, bet iš­min­tis ne­su­sto­ti pu­siau­ke­lė­je pa­da­ry­to dar­bo.

Šian­dien mes tu­ri­me vis­ką la­bai aiš­kiai at­sa­kę. Sa­ko­me, kas ne­pa­tvir­tin­ta, ir sa­ko­me, kas yra pa­tvir­tin­ta. Taip, gal­būt yra tu­rin­čių ki­tą nuo­mo­nę, kaip ko­le­gos sa­ko, gal­būt ki­tas są­ra­šas tu­rė­jo bū­ti. Bet tam bu­vo lai­kas teik­ti pa­siū­ly­mus, juos svars­ty­ti, ar­gu­men­tuo­ti ir tvir­tin­ti vie­ną ar ki­tą są­ra­šą. Da­bar mes tvir­ti­na­me to­kį są­ra­šą, koks bu­vo pri­im­tas ben­dru mū­sų dau­gu­mos su­ta­ri­mu. To­dėl aš kvie­čiu pri­tar­ti šiam nu­ta­ri­mo pro­jek­tui, kad ne­lik­tų kon­sti­tu­ci­nių ju­ri­di­nių kliū­čių, kad mes penk­ta­die­nį ga­lė­tu­me su­si­rink­ti ir pri­siek­ti to­les­niam dar­bui. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­ma­sis Juo­zai. Dėl ve­di­mo tvar­kos – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, tik­rai, jei­gu su­si­pai­nio­jo G. Son­gai­la ir ne­ži­no, ar iš­vis da­ly­vau­ti bal­sa­vi­me, tik­rai daug kam ne­aiš­ku, ir Žil­vi­nui, ir man jau da­bar ne­aiš­ku, aš siū­lau per­trau­ką iki ki­to po­sė­džio, ir ta­da ban­dy­si­me iš­si­aiš­kin­ti, kas yra.

Pa­bai­gai no­riu, nes dar no­rė­siu pa­sa­ky­ti re­pli­ką, ger­bia­mie­ji, man at­ro­do, vie­toj ši­tos pa­grin­di­nės Sei­mo tri­bū­nos su­kur­ki­me čia ink­vi­zi­ci­jos lau­žą. Taip, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, čia ne teis­mas. Bet vis dėl­to žmo­nės nu­teis­ti Sei­mo, aukš­čiau­sio­sios de­mo­kra­tinės ins­ti­tu­ci­jos, už akių, ir nė vie­nas ne­pa­kvies­tas čia, į Sei­mo tri­bū­ną, pa­si­aiš­kin­ti. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­šom bal­suo­ti! Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų ga­lu­ti­nių re­zul­ta­tų dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je nu­sta­ty­mo“ Nr. XIP-5002(2), bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už – 77, prieš – 11, su­si­lai­kė 10. Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl 2012 m. spa­lio 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų ga­lu­ti­nių re­zul­ta­tų dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je nu­sta­ty­mo“ pri­im­tas.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – S. Pe­če­liū­nas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Tas bal­sa­vi­mas, ku­ris vy­ko va­kar, man as­me­niš­kai bu­vo kaip toks im­ple­men­tas, po­žiū­ris, kaip čia vis­kas at­ro­dys, kai rei­kės bal­suo­ti dėl imu­ni­te­to nau­ja­jam Sei­mui, nes dau­gu­ma tų žmo­nių bus ir nau­ja­ja­me Sei­me. Tai pir­ma.

An­tra, da­bar pri­ėmę nu­ta­ri­mą mes iš­brau­kė­me as­me­nis dėl to, kad jų rei­tin­go bal­sai bu­vo pirk­ti, ta­čiau jų gau­tus už są­ra­šą bal­sus pri­skai­čia­vo­me kaip tei­sė­tus. Na, nie­kaip aš ne­su­pran­tu, kaip ga­li­ma nu­pirk­ti rei­tin­go bal­są ne­nu­pir­kus bal­so už są­ra­šą. Tai fak­tiš­kai ne­įma­no­ma.

Dar ką mes pa­da­rė­me. Ži­no­me, kad vie­na iš par­ti­jų yra kal­ti­na­mų­jų suo­le. Par­ti­ja, ne as­me­nys, kaip nu­si­kals­ta­mas su­si­vie­ni­ji­mas. Tai vie­nus nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo as­me­nis iš­brau­kė­me, ki­tus įra­šė­me. Tuos iš­brau­kėm iš vi­so, ką jau čia kai kas kal­bė­jo. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas sa­vo nu­ta­ri­me dėl kai ku­rių Sei­mo iš­kel­tų klau­si­mų iš vi­so ne­pa­sa­kė nie­ko, ki­taip sa­kant, jų ne­svars­tė. Tų at­sa­ky­mų mes ne­ga­vo­me. Vi­sa tai, kas čia vy­ko, bu­vo la­bai pa­na­šu į ne­la­bai de­ran­tį su Kon­sti­tu­ci­ja far­są, ku­ria­me aš, jū­sų ži­niai, tie­siog ne­da­ly­vau­ju.

PIRMININKĖ. Ž. Šil­ga­lis.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Gai­la, kad ne­lei­do­te pa­si­sa­ky­ti. Aš no­riu po bal­sa­vi­mo, šiaip ar taip, ko­le­goms pa­sa­ky­ti ir pri­min­ti, dėl ko mes čia ši­tiek ie­čių su­lau­žė­me. Dėl to, kad ten ar Pet­raus­kas bus Sei­me, ar An­ta­naus­kas bus Sei­me… Re­a­liai pui­kiai ži­no­te, kad ši­ta struk­tū­ra yra ge­rai or­ga­ni­zuo­ta. Vik­to­ras ten va­do­va­vo, va­do­vau­ja ir va­do­vaus. Tai­gi tik­rai jo­kio skir­tu­mo nė­ra, ar tie žmo­nės bus vie­no­je, ar ki­to­je pu­sė­je, ar vie­ni, ar ki­ti.

Vi­sos šios dis­ku­si­jos es­mė ir pa­grin­di­nė ver­ty­bė yra tik ta, kad gal­būt jau per ki­tus rin­ki­mus, jei­gu iš tik­rų­jų nau­ja­sis Sei­mas pa­da­rys vis­ką iki ga­lo tei­sin­gai, su­griež­tin­da­mas įsta­ty­mus, su­stip­rin­da­mas Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos funk­ci­jas ir ga­li­my­bes… Jei­gu nie­kam net ne­kils min­čių gal­vo­ti apie rin­kė­jų pa­pir­ki­mą, bus tik­rai ver­tin­gas da­ly­kas. O čia ką mes pa­da­rė­me, tai tik­rai vi­si, net­gi tie, ku­rie pri­sta­tė, ša­li­nin­kai, net­gi po­nas G. Son­gai­la, kar­to­jo žo­dį: ga­li­mai pir­ko, bu­vo ga­li­mai nu­pirk­ti. Pa­ė­mė ir nu­tei­sė be teis­mo.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad vi­si klys­ta. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas taip pat tu­ri ga­li­my­bę su­klys­ti, ne­rei­kia ši­to at­mes­ti. Pa­ga­liau jūs pui­kiai ži­no­te, ir po­li­to­lo­gai, ir ži­niask­lai­da tą pa­žy­mė­jo, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, bū­da­mas kaip prie­ka­las tarp pre­zi­den­tū­ros, tarp kon­ser­va­to­rių, tarp so­cial­de­mok­ra­tų, tarp Dar­bo par­ti­jos ir vi­so­kių ki­to­kių po­van­de­ni­nių sro­vių ir in­te­re­sų, pri­ėmė kom­pro­mi­si­nį spren­di­mą, var­gu ar pa­tį ge­riau­sią ir pa­tį tei­sin­giau­sią. Taip, jis yra ne­skun­džia­mas, bet dėl jo pa­si­sa­ky­ti, taip pat ir kri­ti­kuo­ti jį, aš ti­kiuo­si, de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je ga­li­ma. Ma­no su­pra­ti­mu, mes šian­dien pa­da­rė­me la­bai keis­tą, ne­su­vo­kia­mą ir liūd­ną pre­ce­den­tą. Tai bu­vo ma­no pas­ku­ti­nis žo­dis. Ačiū. (Juo­kas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. J. Ve­sel­ka.

J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kai klau­sai tų vi­sų dis­ku­si­jų ir spren­di­mų, tai at­si­min­ki­me: vie­na par­ti­ja, esan­ti man iš de­ši­nės, yra pri­pa­žin­ta te­ro­ris­ti­ne, ki­ta par­ti­ja, esan­ti man iš kai­rės, pri­pa­žin­ta nu­si­kal­tė­lių. Tai jūs pa­sa­ky­ki­te, ar ko­kio­je nors vals­ty­bė­je pats aukš­čiau­sias vals­ty­bės or­ga­nas vi­są sa­vo po­li­ti­nį eli­tą taip įvar­di­jo? Da­bar mes sė­di­me per vi­du­riu­ką, ir tai yra… Ir dėl tre­čio įta­ri­mų yra. Tai su­si­da­ro įspū­dis, dėl ko V. Pu­ti­nas su D. Med­ve­de­vu la­bai juo­kia­si, ar Lie­tu­vo­je ga­lio­ja Kon­sti­tu­ci­ja, nes te­ro­ris­tai ir nu­si­kal­tė­liai, o tre­čio­je vie­to­je – ir­gi įtar­ti­ni.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Sun­kiai, bet įvei­kė­me pa­grin­di­nius dar­bo­tvarkės klau­si­mus.

Da­bar aš no­riu at­si­pra­šy­ti žur­na­lis­tų, ku­rie lau­kia šios ka­den­ci­jos Sei­mo dar­bo pa­bai­gos, kad Sei­me kar­tais yra ne­prog­no­zuo­ja­mų da­ly­kų ir dar­bas už­si­tę­sia il­giau.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bai­gia­mo­jo­je da­ly­je, kaip ir bu­vo­me su­ta­rę su frak­ci­jų se­niū­nais, mes pa­pra­šė­me kal­bė­ti kiek­vie­nos frak­ci­jos at­sto­vus, kal­bė­ti tuos žmo­nes, ku­rie yra il­ga­me­čiai Sei­mo na­riai ir ši­ta jų ka­den­ci­ja pas­ku­ti­nė. Ta­čiau per šią 2008–2012 me­tų ka­den­ci­ją į am­ži­ny­bę mes pa­ly­dė­jo­me sa­vo tris ko­le­gas, tai yra A. Ri­mą, J. Pa­lio­nį ir pro­fe­so­rių J. Ka­ro­są, to­dėl ty­los mi­nu­te pra­šau pa­gerb­ti jų at­mi­ni­mą.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju.

 

12.52 val.

Frak­ci­jų ir Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės at­sto­vų kal­bos

 

Na, o da­bar įdo­miai kaž­kaip iš­ėjo – kai bu­vo kreip­ta­si į frak­ci­jas, vi­sos frak­ci­jos pa­siū­lė kal­bė­ti frak­ci­jo­se esan­čias mo­te­ris. Gal ir la­bai ge­rai, kad baig­si­me ne mi­no­ri­ne, o ma­žo­ri­ne gai­da. To­dėl pir­mą­ją pa­gal da­bar­ti­nį frak­ci­jų dy­dį kvie­čiu Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų fra­k­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­ją V. V. Mar­ge­vi­čie­nę.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mie­lie­ji ko­le­gos, pro­tin­gi žmo­nės sa­ko, kad tur­tin­gas žmo­gus ir vals­ty­bė yra tie, ku­rie su­ge­ba su­si­skai­čiuo­ti tai, ką tu­ri, nau­do­tis tuo, ką tu­ri, ir bū­ti­nai dė­ko­ti tiems, ku­rie pa­de­da tai pa­da­ry­ti. Tik taip tur­tin­gi ga­li bū­ti vi­si.

Dė­ko­ju Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei, kad jau pa­čios ka­den­ci­jos pra­džio­je la­bai grei­tai su­si­skai­čia­vo, ką tu­ri. Dė­ko­ju Sei­mui, jums, mie­lie­ji ma­no ko­le­gos, kad pri­ėmė­me per 5 tūkst. įvai­rių spren­di­mų, ir, ži­no­ma, la­bai nuo­šir­dus ačiū Lie­tu­vos žmo­nėms, kad su­ge­bė­jo nau­do­tis ir gy­ven­ti tik­tai iš to, ką tu­ri­me.

Vi­si kar­tu tik­rai pa­da­rė­me la­bai daug. Bu­vo­me pa­si­ry­žę Kon­sti­tu­ci­jo­je api­brėž­ti pa­ma­ti­nę šei­mos sam­pra­tą, ku­ri bū­tų pa­rem­ta pa­gar­ba žmo­gaus pri­gim­čiai, bet pri­ėmė­me tik Na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl šei­mai pa­lan­kios ap­lin­kos kū­ri­mo, ku­rį pa­si­ra­šė per 60 ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir di­džio­ji da­lis Sei­mo frak­ci­jų. Tai pri­ar­ti­no įsta­ty­mų lei­džia­mą­ją val­džią prie šei­mos, o kar­tu tai bu­vo la­bai rim­tas ir kon­kre­tus žings­nis ar­tyn žmo­gaus, ug­dant do­rą, at­sa­kin­gą, pa­rei­gin­gą ir pa­trio­tiš­ką pi­lie­tį. Pri­ėmė­me ne­ati­dė­lio­ti­nus spren­di­mus, iš es­mės kei­čian­čius Lie­tu­vos vie­tą ir vei­dą ge­o­po­li­ti­nia­me že­mė­la­py­je. Pa­tvir­ti­no­me Na­cio­na­li­nę ener­ge­ti­kos ne­pri­klau­so­my­bės stra­te­gi­ją, ku­rios tiks­las – iki 2020 me­tų už­tik­rin­ti Lie­tu­vos ener­ge­ti­nę ne­pri­klau­so­my­bę ir tap­ti in­te­gralia Eu­ro­pos Są­jun­gos ener­ge­ti­kos sis­te­mos da­li­mi. Ne­ga­li­ma ne­pa­mi­nė­ti su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lo, lei­sian­čio gau­ti pi­ges­nes du­jas ir ne iš vie­nin­te­lio šal­ti­nio, sta­ty­bos. Pa­reng­tas ir įgy­ven­din­tas elek­tros jung­ties su Šve­di­ja pro­jek­tas, pa­si­ra­šy­tas su­si­ta­ri­mas su Len­ki­ja dėl elek­tros jung­ties sta­ty­bos. Di­de­les dis­ku­si­jas su­kė­lė is­to­ri­nis 17 mln. ver­tės Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­tas. Pa­tvir­ti­no­me At­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją. Su­val­džius eko­no­mi­nę ir fi­nan­si­nę kri­zę dėl šių me­tų, jau nuo šių me­tų pra­džios vi­sos so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos grą­žin­tos į anks­tes­nį ly­gį, kom­pen­suo­ja­mos ne­pri­emo­kos dir­bu­siems sen­jo­rams. Sten­gia­mės už­kirs­ti ke­lią pik­tnau­džia­vi­mui pa­šal­po­mis. Kar­tu įve­dė­me iki­mo­kyk­li­nį krep­še­lį, ra­ti­fi­ka­vo­me Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­ją dėl vai­kų ap­sau­gos nuo sek­su­a­li­nio iš­nau­do­ji­mo ir sek­su­a­li­nės prie­var­tos. Ryž­tin­gas Vy­riau­sy­bės žings­nis – pa­tvir­tin­ta Pri­klau­so­my­bės li­gų pre­ven­ci­jos, gy­dy­mo ir re­a­bi­li­ta­ci­jos bei rein­teg­ra­ci­jos pa­slau­gų sis­te­mos su­kū­ri­mo kon­cep­ci­ja. Sėk­min­gai per­tvar­kė­me Lie­tu­vos dar­bo bir­žos ir „Sod­ros“ val­dy­mo sis­te­mas, įtei­si­no­me „Sod­ros“ sub­si­di­jas darb­da­viams. Me­no kū­rė­jai da­bar jau drau­džia­mi vals­ty­bi­niu so­cia­li­niu drau­di­mu. Įgy­ven­din­ta vals­ty­bės įmo­nių val­dy­mo re­for­ma ir iš vals­ty­bės įmo­nių į biu­dže­tą mo­ka­mi di­vi­den­dai iš­au­go jau 14 kar­tų.

Dėl su­telk­to Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės dar­bo esa­me mi­ni­mi kaip pa­vyz­dys vi­sai Eu­ro­pai. Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė A. Mer­kel Eu­ro­pos Par­la­men­te ra­gi­no Eu­ro­pos Są­jun­gą at­ras­ti drą­sos re­for­moms, kaip tai pa­da­rė Bal­ti­jos ša­lys, ku­rios kri­zės me­tu at­li­ko, anot jos, ne­įti­kė­ti­nas re­for­mas, lei­džian­čias šio­se ša­ly­se ste­bė­ti ge­rą eko­no­mi­nį au­gi­mą. Dėl Vy­riau­sy­bės pa­si­rink­tos stra­te­gi­nės kryp­ties kur­ti ir stip­rin­ti ino­va­ci­jo­mis pa­rem­tą ži­nių eko­no­mi­ką, kar­tu ge­ri­nant ver­slo ap­lin­ką ir op­ti­mi­zuo­jant re­gu­lia­vi­mą, pa­gal Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mo ren­gia­mą pa­sau­lio kon­ku­ren­cin­gu­mo in­dek­są Lie­tu­vos ver­ti­ni­mas ge­rė­jo dve­jus me­tus iš ei­lės. Su­griež­ti­no­me baus­mes už ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus, su­pap­ras­ti­no­me pa­ra­mos ūki­nin­kams tei­ki­mo tvar­ką. Na, ir už­sie­nio po­li­ti­ko­je ta­po­me tvir­tas NATO rams­tis.

PIRMININKĖ. Ko­le­ge, rei­kia trum­pin­ti, 5 min.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). (Bai­giu. La­bai ačiū. Pas­ku­ti­nis sa­ki­nys.) Mi­nė­jo­me Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­tį, Žal­gi­rio mū­šio 600-ąsias me­ti­nes, taip pat Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo 20-me­tį, Lais­vės gy­ni­mo ir di­džių­jų ne­tek­čių at­min­ties me­ti­nes. Stip­ry­bės sė­mė­mės iš tau­tos did­vy­rių. Pa­da­ry­ta daug. Šiais me­tais taip pat mi­nė­jo­me dvi ypa­tin­gas as­me­ny­bes – Jo­ną Ma­čiu­lį-Mai­ro­nį ir Jur­gį Ma­tu­lai­tį.

Šian­dien pa­sau­ly­je jau pra­de­da aiš­kė­ti per­spek­ty­va – at­ei­ties ne­bus, jei­gu kiek­vie­nas ne­pra­dė­si­me ug­dy­tis do­ry­bių ir jo­mis gy­ven­ti. O kad bū­tų aiš­ku, štai ke­tu­rios pa­grin­di­nės do­ry­bės, iš Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Ka­te­kiz­mo, ku­rių lin­kiu sau, mums vi­siems ir Lie­tu­vos gy­ven­to­jams: pir­mas – iš­min­tin­gu­mas, ant­ras – tei­sin­gu­mas, tre­čias – tvir­tu­mas, ir ket­vir­tas – su­si­val­dy­mas. Ge­ro dar­bo nau­jam Sei­mui, o jums vi­so­ke­rio­pos sėk­mės. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu I. Šiau­lie­nę – So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Mie­lie­ji ko­le­gos, iš­min­ties au­to­ri­te­tai sa­ko, kad vi­sa­da yra sun­ki pra­džia ir sun­ki pa­bai­ga. Mes tik­rai įsi­ti­ki­no­me, ko­kia sun­ki mums šios ka­den­ci­jos pa­bai­ga. Vi­si mie­li ko­le­gos, ir la­biau pa­ty­rę, ir tie, ku­riems ši ka­den­ci­ja bu­vo pir­mo­ji, tu­rė­jo­me dar pro­gą įsi­ti­kin­ti, koks sun­kus moks­las yra po­li­ti­ka, koks sun­kus me­nas po­li­ti­ka – to­bu­lin­ti sa­ve ir pa­sau­lį. Ži­no­ma, po­li­ti­ko at­sa­ko­my­bė už sa­vo vals­ty­bę, ša­lį yra įvai­ri ir, ži­no­ma, nie­ka­da nė­ra ab­so­liu­ti. Nie­kas ne­val­do pats vie­nas, o at­sa­ko­my­bės da­lį pri­si­i­ma ir su­pan­tys val­dan­tie­ji po­li­ti­kai. Ko­le­ga An­driau, nors ir pra­šei pa­dė­ko­ti Vy­riau­sy­bei už dar­bą, aš ma­nau, kad už tą dar­bą dė­ko­ja tau vi­suo­me­nė, tiek, kiek ji dė­ko­ja, ir at­sa­ko­my­bės da­lį pri­si­i­mi ne tik tu, bet ir ta­vo frak­ci­ja, ta­vo ko­le­gos.

Vi­sa­da, ka­da ben­drą­ja pras­me, pla­či­ą­ja pras­me kal­ba­me apie po­li­ti­ką ir mū­sų kiek­vie­no Sei­mo na­rio, po­li­ti­ko at­sa­ko­my­bę, man kaž­kaip pri­si­me­na Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos krei­pi­ma­sis, pri­im­tas dar 1990 m. ko­vo 12 d., aš tu­riu at­si­pra­šy­ti, kad ne­su iš­si­aiš­ki­nu­si šio krei­pi­mo­si au­to­rys­tės, bet tie žo­džiai, ku­rie su­dė­ti ta­me krei­pi­me­si, iš­lie­ka ak­tu­a­lūs ir tik­rai ma­ty­ti, kiek įdė­ta šir­dies, ra­šant šį krei­pi­mą­si. „Ne­pri­klau­so­my­bė – tai ne rūs­tus pas­ku­ti­nis teis­mas, ne ak­las at­pil­do sie­ki­mas, ne lai­mė­to­jų trium­fas, o mū­sų is­to­ri­nio su­si­tai­ky­mo, mū­sų gar­bės, mei­lės ir at­gi­mi­mo ne­nu­trūks­tan­tis ke­lias.“ Ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad mes vis nie­kaip ne­įvei­kia­me ak­ty­vi­zuo­ja­mo mu­my­se to, kas blo­giau­sia: ir egoiz­mo, ir veid­mai­nys­tės, ir abe­jin­gu­mo, ir ne­ryž­tin­gu­mo, ir re­zig­na­ci­jos, ir no­ro kai ko iš­veng­ti.

Ko­le­gos, dė­ko­da­ma jums už jū­sų kan­try­bę, sa­vo žo­dį vi­sos frak­ci­jos var­du no­rė­čiau baig­ti prieš šimt­me­tį pa­ra­šy­to­mis Fridricho Ba­jo­rai­čio ei­lė­mis lie­tu­viš­kais žo­džiais:

Ne­griau­ti, ne­briau­ti, ne­šauk­ti, ne­pliaukš­ti,

Ken­tė­ti, ju­dė­ti ir ar­ti, akė­ti ir sė­ti,

Ir lauk­ti, bu­dė­ti, ste­bė­ti, re­gė­ti, ti­kė­ti,

Kan­tru­mą tu­rė­ti, ken­tė­ti, ty­lė­ti, my­lė­ti.

Vi­siems mums kū­no tvir­ty­bės, kad iš­lik­tų dva­sios stip­ry­bė. Dė­ko­ju. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Re­ta iš­im­tis. Frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ pats se­niū­nas V. Ma­zu­ro­nis. Re­ta iš­im­tis – pats frak­ci­jos se­niū­nas.

V. MAZURONIS (TTF). Mie­lie­ji ko­le­gos, no­riu pa­sa­ky­ti, kad mū­sų frak­ci­jo­je tarp mo­te­rų ir vy­rų skir­tu­mo nė­ra. (Šur­mu­lys, juo­kas sa­lė­je) Ver­ti­nant pa­si­sa­ky­mus… Mie­lie­ji ko­le­gos, ir bu­vę mū­sų opo­zi­ci­jos part­ne­riai, ir bu­vę po­zi­ci­jos part­ne­riai, ger­bia­ma­sis prem­je­re, ger­bia­mie­ji mi­nist­rai, vi­sų mū­sų frak­ci­jos var­du vi­siems no­riu jums pa­sa­ky­ti nuo­šir­dų ačiū, nes iš tie­sų tuos vi­sus ket­ve­rius me­tus mes gy­nėm sa­vo nuo­sta­tas, mes ko­vo­jo­me už tuos da­ly­kus, ku­riuos ma­nė­me rei­ka­lin­ga tai da­ry­ti, bet tuo pa­čiu me­tu, vi­sus ket­ve­rius me­tus mes mo­kė­mės ir pir­miau­sia mo­kė­mės iš jū­sų vi­sų, iš tų, su ku­riais ben­dra­vo­me ir dir­bo­me, ne­pri­klau­so­mai, ar tai Vy­riau­sy­bė, ar po­zi­ci­ja, ar opo­zi­ci­ja.

Pa­ti­kė­ki­te, da­rė mū­sų frak­ci­jos na­riai tą nuo­šir­džiai, emo­cio­na­liai, kaip ir tu­ri da­ry­ti, siek­da­mi ir no­rė­da­mi pa­siek­ti, ko ge­ro, tą pa­tį tiks­lą, kad visiems Lie­tu­vos žmo­nėms gy­ve­ni­mas bū­tų tik­rai ge­res­nis. Kar­tu vi­sų frak­ci­jos na­rių var­du aš no­riu pa­dė­ko­ti ir vi­sų Sei­mo struk­tū­rų žmo­nėms, ku­rie bu­vo pa­grin­di­niai pa­dė­jė­jai mums vi­siems dir­bant šia­me Sei­me, ar Sei­mo na­riais, ar ko­mi­si­jo­se, ku­rio­se mes da­ly­va­vo­me, ko­mi­te­tuo­se, ir vi­sur ki­tur.

No­riu vi­sų mū­sų frak­ci­jos var­du pa­lin­kė­ti vi­so ge­riau­sio tiems, ku­rie, ma­nau, lai­ki­nai pa­lie­ka Sei­mą. No­riu pa­kvies­ti vi­sus, ku­rie pa­si­lie­ka dirb­ti ki­tą ka­den­ci­ją, – gin­ki­me sa­vo po­zi­ci­jas, gerb­ki­me vie­ni ki­tus ir sie­ki­me to pa­ties tiks­lo, kad vi­siems Lie­tu­vo­je gy­ven­ti bū­tų šiek tiek ge­riau.

Ypa­tin­ga pa­dė­ka Sei­mo Pir­mi­nin­kams, ku­rie bu­vo per vi­są tą ka­den­ci­ją, gal­būt mes iš­sa­kė­me sa­vo nuo­mo­nę, kar­tais vie­no­kią, kar­tais ki­to­kią. Vi­siems dar kar­tą ačiū frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ var­du ir kvie­čia­me to­liau, ne­svar­bu, ko­kia­s po­zi­ci­ja­s užimant, kar­tu dirb­ti, su­si­telk­ti ir siek­ti ben­drų tiks­lų. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū, ko­le­ga Va­len­ti­nai. Da­bar kvie­čiu Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos at­sto­vę D. Tei­šers­ky­tę.

D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Ket­ve­ri žmo­gaus gy­ve­ni­mo me­tai – nė­ra taip jau daug. Bet tai tūks­tan­čiai die­nų ir nak­tų, pa­va­sa­rių žy­dė­ji­mai ir ru­de­ni­nių ap­mąs­ty­mų va­ka­rai, tai as­me­niš­ki ir tau­tos įvy­kiai, ma­ži ir di­de­li, reikš­min­gi ir ne­la­bai.

Ket­ve­rius me­tus mes ban­dė­me val­dy­ti vals­ty­bę. Ste­buk­lų ne­bu­vo – bu­vo kas­die­niai dar­bai, bu­vo lai­min­gos ir ma­žiau sėk­min­gos die­nos, va­lan­dos, bu­vo­me pa­šauk­ti tar­nau­ti tė­vy­nei, žmo­gui. Tai di­džiu­lė naš­ta, gar­bin­ga pa­rei­ga ir be­ga­li­nė at­sa­ko­my­bė. Pri­dė­ję ran­ką prie šir­dies, tu­rė­tu­me pri­pa­žin­ti, kad pa­da­rė­me ne vis­ką, kad daž­nai ne­bu­vo­me orūs ir to­le­ran­tiš­ki, o vie­nam ki­tam tos są­vo­kos ap­skri­tai ne­bu­vo pa­žįs­ta­mos. Bet ne bars­ty­tis pe­le­nais skir­ta ši die­na, o džiaugs­mui, pa­ži­ni­mo, pa­da­ry­tų dar­bų, pa­to­bu­lin­tų pro­to ir šir­dies po­lė­kių pa­mi­nė­ji­mui, dva­sin­gu­mo su­vo­ki­mui, ku­rio kar­tais čia pri­trūk­da­vo. Mū­sų daug ir mes to­kie skir­tin­gi sa­vo ide­o­lo­gi­ja, idė­jo­mis, nuo­sta­to­mis, pa­do­ru­mo ma­ta­vi­mais, drau­gys­tės pa­slap­ti­mis, nuo­šir­du­mo cen­ti­met­rais, ge­bė­ji­mais kur­ti, su­pras­ti, už­jaus­ti, pa­dė­ti, su­stip­rin­ti, pa­kel­ti par­griu­vu­sį.

Mes skir­tin­gai tar­na­vo­me tau­tai: vie­ni – ty­liai, ki­ti – per­ne­lyg gar­siai. Vie­ni – už­vers­da­mi įsta­ty­mų pro­jek­tais, ki­ti – spau­dy­da­mi myg­tu­kus. Ir ne vi­si su­pra­to­me, kad pa­sau­lis nė kiek ne­di­dė­ja nuo to, kad mes tik no­ri­me at­ro­dy­ti di­de­li, o ne bū­ti di­de­li.

Ir vis dėl­to bai­gė­si ši ka­den­ci­ja, tar­nys­tės me­tai. Tad ne­ieš­ko­ki­me va­ka­rykš­tės die­nos še­šė­lių, o pra­ei­ty­je – tau­tos at­ei­ties. Tie­siog pa­dė­ko­ki­te vie­ni ki­tiems už ben­drą dar­bą, už pe­tį, į ku­rį ga­lė­jo­me at­si­rem­ti, už tas ži­nias, ku­rio­mis da­li­no­mės, už tai, kad bu­vo­me kar­tu ir su­dė­tin­giau­sią mi­nu­tę ge­bė­jo­me bū­ti par­la­men­tas, Tau­tos at­sto­vy­bė, kad bai­gė­me dar vie­ną gy­ve­ni­mo uni­ver­si­te­tą ir, ti­kiuo­si, ta­po­me ge­res­ni ir dva­sin­ges­ni. Juk dva­sin­gu­mas ta­da ir at­si­ran­da, kai at­si­bun­da mū­sų ga­lia gal­vo­ti, spręs­ti, pro­tu ir mei­le val­dy­ti že­mę, ku­rią Die­vas ir tau­ta mums pa­ti­kė­jo.

Ir ne­pa­mirš­ki­me – pik­tžo­lės au­ga grei­tai, ąžuo­lai – lė­tai. Pa­ban­dy­ki­me gy­ven­ti ir dirb­ti taip, kad bent jau ga­lė­tu­me ra­miai il­sė­tis tų ąžuo­lų ap­gaub­ty­je.

Iš kny­gos „77 ei­lė­raš­čiai“. 71-asis – „Pa­mo­ky­mai“. „Ne­klaus­ki­te po­etų, ke­lin­ta va­lan­da, nes jie ne­pa­žįs­ta lai­ko. Ne­kal­bė­kit po­te­rių to­mis lū­po­mis, ku­rios ką tik bu­čia­vo Ju­dą. Vi­sa­da sa­ky­ki­te mei­lei – JŪS, nes ji ne­mėgs­ta tuš­ty­bės. Žiū­rė­ki­te ne val­gan­čiu, o ge­rian­čiu žvilgs­niu. Ge­sin­kit gais­rą lū­po­mis, ne žo­džiais. Ne­plau­ki­te ma­ža val­te­le į di­de­lius van­de­nis. Ži­no­ki­te: Nė­ra Ka­ra­liaus ir nė­ra El­ge­tos, yra kup­ro­tos skruz­dė­ly­tės ir yra trum­pas kaip cen­ti­met­ras Gy­ve­ni­mas.“ Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū mū­sų Da­liai, ne tik il­game­tei Sei­mo na­rei, bet ir gar­siai, ži­no­mai Lie­tu­vos po­etei.

Da­bar kvie­čiu dar vie­ną vy­rą – Li­be­ra­lų ir cen­tro są­jun­gos frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­ją V. Bo­gu­šį.

V. BOGUŠIS (LiCSF). Tik­rai ne­su pa­va­duo­to­jas, bet vis tiek mū­sų pir­mie­ji žo­džiai vi­są lai­ką bū­da­vo „ma­ma“, „Tė­vy­nė“, „Lie­tu­va“.

Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­ma­sis Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji mi­nist­rai, mie­lie­ji ko­le­gos! Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, aš no­riu jums as­me­niš­kai la­bai pa­dė­ko­ti Li­be­ra­lų ir cen­tro frak­ci­jos var­du už nuo­sta­bias de­di­ka­ci­jas Kon­sti­tu­ci­jo­je, kur jūs kiek­vie­nam vos ne as­me­niš­kai pa­ra­šė­te, iš­skir­ti­nai jaus­da­ma jo cha­rak­te­rį. Dar kar­tą jums, Pir­mi­nin­ke, la­bai dė­kui.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes, li­be­ral­cen­tris­tai, už­tik­ri­no­me vals­ty­bė­je sta­bi­lu­mą, de­mo­kra­tiją, už tai mums tu­rės la­bai pa­dė­ko­ti Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas A. Ku­bi­lius, nes be mū­sų, be mū­sų že­mės drus­kos, sta­bi­lu­mo vals­ty­bė­je ne­bū­tų bu­vę. Rei­kia pa­dė­ko­ti mū­sų mi­nis­te­riams, rei­kia pa­dė­ko­ti mū­sų par­ti­jos pir­mi­nin­kui A. Čap­li­kui. Mie­lie­ji ko­le­gos, aš su­pran­tu, jūs su gai­les­čiu žiū­ri­te į mus. Ne­si­gai­lė­ki­te. Aš as­me­niš­kai pra­bu­vau čia 16 me­tų. Lin­kiu ir jums pa­bū­ti po tiek (na, ki­ti ir dau­giau). Bet mes, anot Ju­li­jaus Ce­za­rio, iš­ei­na­me tam, kad su­grįž­tu­me per­si­ri­kia­vę, pa­to­bu­lė­ję, su nau­jo­mis idė­jo­mis, su pui­kia ener­gi­ja.

Lau­kia nau­ji iš­šū­kiai, la­bai svar­būs iš­šū­kiai. Aš tik­rai ti­kiu, kad kiek­vie­nas Sei­mas, kad ir ką sa­ky­tu­mė­te, aš ma­ny­čiau, to­bu­lė­ja. Kiek­vie­nas Sei­mas gra­žė­ja. Kiek­vie­nas Sei­mas at­ei­na su nau­ja pa­tir­ti­mi, su nau­ja iš­min­ti­mi ir mū­sų lau­kia tik­rai di­de­li iš­šū­kiai. Mes pir­mą kar­tą Eu­ro­pos pa­sau­lio že­mė­la­py­je bū­si­me pir­mie­ji, bū­si­me pir­mi­nin­kai. Tai mums ne­iš­pa­sa­ky­tai di­de­lė at­sa­ko­my­bė.

Pa­bai­gai. Vėl pa­sa­kė Ju­li­jus Ce­za­ris, o šiaip tai Vy­tau­tas Bo­gu­šis, – mes su­grį­ši­me po ket­ve­rių me­tų! La­bai ačiū jums vi­siems. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū, Vy­tau­tai, už tik­rai už­de­gan­čią po­li­ti­ko su di­de­le pa­tir­ti­mi kal­bą ir mes lin­ki­me Li­be­ra­lų ir cen­tro są­jun­gai su­grįž­ti.

O da­bar kvie­čiu Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos at­sto­vę Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kę V. Bal­trai­tie­nę.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mie­lie­ji ko­le­gos, pir­miau­sia ačiū sa­vo frak­ci­jai, ku­ri pa­ti­kė­jo man tar­ti tą pas­ku­ti­nį, ne pas­ku­ti­nį žo­dį, ne­ži­nau, bet žo­dį.

No­rė­čiau pra­dė­ti to­kiais žo­džiais. Ne Sei­mo sa­lė­je pra­si­de­da gy­ve­ni­mas, ne Sei­mo sa­lė­je jis ir bai­gia­si. Tai tik tam tik­ras gy­ve­ni­mo tarps­nis, vie­niems di­des­nis, ki­tiems ma­žes­nis, ir tik nuo mū­sų pa­čių pri­klau­so, koks jis sa­vo tu­ri­niu. O tu­ri­nys pri­klau­so nuo mū­sų pa­čių su­vo­ki­mo, ką mes vei­kia­me Sei­me. Džiau­giuo­si, kad ir aš, ir dau­gu­ma Sei­mo na­rių su­vo­kia tai kaip at­sa­kin­gą dar­bą, į ku­rį mus pri­ėmė rin­kė­jai. Gai­la, bet ne vi­si sa­vo bu­vi­mą Sei­me su­vo­kia kaip dar­bą.

Nu­gy­ve­nau dau­giau kaip pu­sę am­žiaus, jau dvi ka­den­ci­jas dir­bau Sei­me, bet tik šio­je ka­den­ci­jo­je pa­ma­čiau, kad tas, kas aiš­kiai pa­ra­šy­ta juo­du ant bal­to, ne vi­sų vie­no­dai yra per­skai­to­ma. Gal tai pri­klau­so nuo kiek­vie­no mū­sų su­ge­di­mo laips­nio. Šia­me Sei­me su­pra­tau daug nau­jų tie­sų, pa­ma­čiau ir pa­ty­riau daug ge­rų ir ne vi­sai ge­rų da­ly­kų, bet vi­sa tai bu­vo man (ir, ma­nau, mums vi­siems) ne­įkai­no­ja­ma pa­tir­tis. Pa­tir­tis, kaip rei­kia elg­tis, ar­ba at­virkš­čiai – kaip ne­rei­kia elg­tis.

Ir dar kar­tą pa­si­tvir­ti­no ma­no vi­di­nė nuo­sta­ta, kad ta­ve ger­bia tiek, kiek tu ger­bi sa­ve ir kiek ger­bi ki­tus. Esu dė­kin­ga kiek­vie­nam Sei­mo na­riui už ben­dra­vi­mą, už dar­bą per šiuos ket­ve­rius me­tus, už ge­rą ir blo­gą pa­tir­tį.

Ir vėl grįž­tu prie sa­vo pa­sa­ky­tų žo­džių. Ne Sei­me pra­si­de­da gy­ve­ni­mas, ne Sei­me jis bai­gia­si. Ne pa­rei­go­mis pra­si­de­da gy­ve­ni­mas, ne pa­rei­go­mis jis bai­gia­si. Čia tik dar­bas. Vi­sas gy­ve­ni­mas vyks­ta už Sei­mo sie­nų. Ir kuo mes ak­ty­viau ta­me gy­ve­ni­me da­ly­vau­ja­me, kuo nuo­šir­džiau ben­drau­ja­me su pa­pras­tu pi­lie­čiu, tuo di­des­ni ir ge­res­ni pi­lie­čiai esa­me mes pa­tys.

Tad ir lin­kiu vi­siems – ir nau­jai per­rink­tiems, ir tiems, ku­rie ne­be­dirbs Sei­me – žmo­giš­ko ben­dra­vi­mo tar­pu­sa­vy­je ir su tais žmo­nė­mis, ku­rių pa­si­ti­kė­ji­mo sie­kia­me.

Baig­da­ma no­riu pa­dė­ko­ti vi­sai sa­vo frak­ci­jai, kan­ce­lia­ri­jai, ku­ri tuos ket­ve­rius me­tus dir­bo kar­tu su ma­ni­mi. No­riu pa­dė­ko­ti Sei­mo val­dy­bai, no­riu pa­dė­ko­ti as­me­niš­kai Č. Jur­šė­nui už jo ne tik pro­fe­sio­na­lią, bet ir žmo­giš­ką, džen­tel­me­niš­ką pa­gal­bą ir pa­ta­ri­mus. Nuo­šir­džiai dė­ko­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kei I. De­gu­tie­nei už pa­si­ti­kė­ji­mą, su­pra­ti­mą, pa­lai­ky­mą.

Par­ti­nė na­rys­tė Sei­me mus iš­sky­rė į ki­tas puses, bet ben­dras su­vo­ki­mas, pro­ble­mų su­pra­ti­mas lei­do be in­tri­gų dirb­ti šiuos me­tus Sei­mo va­do­vy­bė­je.

Vi­sų ir sa­vo var­du dė­ko­ju vi­siems jums, ku­rie bu­vo­te tuos ket­ve­rius me­tus, ir no­riu vi­sos frak­ci­jos var­du pa­lin­kė­ti vi­siems mei­lės, pa­gar­bos, ge­bė­ji­mo net sun­kiau­siu me­tu kal­bė­ti, ne­rėk­ti, ne­įžei­di­nė­ti. Kal­bė­tis, su­pras­ti, ką kal­bam, ir, svar­biau­sia, iš­girs­ti.

Vy­rams as­me­niš­kai no­riu pa­sa­ky­ti, ką sa­kiau šian­die­ną frak­ci­jo­je. Vy­rai, jūs la­bai pro­tin­gi, bet mo­te­rys – la­bai gud­rios. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mo­ji Vir­gi­ni­ja, la­bai ačiū tau. Mes ir val­dy­bo­je bu­vo­me su­si­ti­kę, aš tą jau sa­kiau Vir­gi­ni­jai, bet jū­sų vi­sų aki­vaiz­do­je no­riu pa­sa­ky­ti. Iš tie­sų Vir­gi­ni­ja yra pui­kus žmo­gus, pa­ti­ki­mas ir, kaip ji pa­sa­kė, nors ji bu­vo opo­zi­ci­jos žmo­gus, bet nė vie­ną aki­mir­ką ne­bu­vo ga­li­ma su­abe­jo­ti jos veik­la, kaip val­dy­bos žmo­gu­mi, ku­ris bu­vo at­sa­kin­gas už la­bai stip­rų ba­rą, t. y. už Sei­mo kan­ce­lia­ri­ją. Jei to­kių žmo­nių Sei­me bus dau­giau, ga­lė­si­me dirb­ti kur kas ki­taip pir­miau­sia kaip žmo­nės. Ga­li­me tu­rė­ti skir­tin­gas pa­žiū­ras, bet iš­lik­ti žmo­nė­mis. La­bai la­bai ačiū tau, Vir­gi­ni­ja.

Da­bar kvie­čiu dar vie­ną vy­rą mū­sų gy­ve­ni­mo pa­į­vai­ri­ni­mui – V. Žie­me­lį, Krikš­čio­nių par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­ną.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju vi­siems ko­le­goms ir pir­miau­sia, aiš­ku, Sei­mo Pir­mi­nin­kei I. De­gu­tie­nei už ben­drą dar­bą, taip pat dė­ko­ju Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos na­riams ir, sa­vai­me su­pran­ta­ma, sa­vo frak­ci­jos, Krikš­čio­nių par­ti­jos frak­ci­jos, na­riams, ku­rie bu­vo va­di­na­mi ar­tis­tais, mu­zi­kan­tais ir t. t., ku­rie nie­ko ne­su­ge­ba. Ta­čiau no­riu pa­mi­nė­ti, kad mū­sų frak­ci­ja, nors taip bu­vo įvar­dy­ta, pa­ren­gė be­veik 200 įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­rių be­veik treč­da­lis yra pri­im­ta. At­li­ko­me tam tik­rą dar­bą ir, be­je, mū­sų ini­cia­ty­va bu­vo pa­skelb­tas re­fe­ren­du­mas ir tau­ta pri­ta­rė mū­sų ini­cia­ty­vai. Aš ma­nau, pa­da­rė­me tik­rai ne­ma­žai. Ti­kiuo­si, kad nau­jo­ji dau­gu­ma vyk­dys tau­tos va­lią.

Taip pat dė­ko­ju Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tui, pir­mi­nin­kui S. Šed­ba­rui, ku­ris ko­mi­te­te, la­bai džiau­giuo­si, bu­vo tei­si­nin­kas. Pir­miau­sia tei­si­nin­kas, o po to jau po­li­ti­kas. Taip pat vi­siems ko­le­goms, su ku­riais, drįs­tu teig­ti, daug nu­vei­kė­me. Ger­bia­ma­jam K. Ra­me­liui, ku­ris ypač daug dir­bo kei­čiant, to­bu­li­nant ci­vi­li­nį pro­ce­są, bau­džia­mą­jį pro­ce­są, ger­bia­mie­siems R. Že­mai­tai­čiui, J. Sa­ba­taus­kui. Drįs­tu teig­ti, kad mes nu­vei­kė­me di­de­lį dar­bą to­bu­lin­da­mi įsta­ty­mų ba­zę, pir­miau­sia bau­džia­mą­jį pro­ce­są, ci­vi­li­nį pro­ce­są, teis­mų dar­bą. Lin­kiu, kad ir ki­tas Sei­mas, ki­tas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas tęs­tų šį pra­dė­tą dar­bą.

Bu­vo pra­šy­ta, kad mes įver­tin­tu­me ir tai, ką da­ry­tu­me ki­taip nau­ja­me Sei­me. Jei­gu lei­si­te, aš pa­reik­šiu sa­vo ke­le­tą min­čių.

Nau­ja­jam Sei­mui aš ne­siū­ly­čiau iš kar­to pul­ti prie re­for­mų. Pir­miau­sia rei­kia įver­tin­ti esa­mą si­tu­a­ci­ją, iš­ana­li­zuo­ti ir pa­teik­ti šią si­tu­a­ci­ją ne tik vi­siems Sei­mo na­riams, ta­čiau ir vi­suo­me­nei. Ma­no ma­ny­mu, rei­kia at­si­sa­ky­ti ne­la­bai nau­din­go vi­suo­me­nei va­jaus, t. y. kuo dau­giau pri­im­ti įsta­ty­mų, įsta­ty­mų pa­tai­sų, įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų. Tai ne ro­dik­lis. Aš ma­nau, kaip tik yra mi­nu­sas, jei­gu mes la­bai daug pri­ima­me įsta­ty­mi­nių ak­tų. Va­dina­si, pri­im­ti anks­tes­ni yra ne­to­bu­li. Siū­ly­čiau orien­tuo­tis ne į įsta­ty­mų kie­ky­bę, o į įsta­ty­mų ko­ky­bę ir ne­bi­jo­ti ren­giant įsta­ty­mų pro­jek­tus, juos pri­imant, to­bu­li­nant kvies­ti tam tik­rų sri­čių spe­cia­lis­tus, moks­li­nin­kus. Be jų įsta­ty­mi­nių ak­tų mes tik­rai ne­pa­ge­rin­si­me.

Ma­nau, kad Sei­mas ga­na sil­pnai (gal aš klys­tu, gal ki­ti ki­taip pa­sa­kys) at­li­ko ki­tą la­bai svar­bų dar­bą – par­la­men­ti­nę prie­žiū­rą. Ne pa­slap­tis, kad bū­ti­na to­bu­lin­ti ir įsta­ty­mi­nę ba­zę šio­je sri­ty­je, nes, at­vi­rai pa­sa­kius, ši ba­zė la­bai ne­aiš­kiai įvar­di­na, ką kon­kre­čiai ga­li kiek­vie­nas ko­mi­te­tas, ką kon­kre­čiai ga­li kiek­vie­nas Sei­mo na­rys nu­veik­ti šio­je sri­ty­je ne­per­ženg­da­mi įsta­ty­mų ri­bos.

La­bai svar­bus ki­tas da­ly­kas. Ge­rai, kad čia daug ži­niask­lai­dos at­sto­vų. Ži­niask­lai­da ga­li kiek­vie­ną Sei­mą, Sei­mo na­rį nu­pieš­ti vie­naip ir nu­pieš­ti ki­taip. Aš la­bai no­rė­čiau, kad ži­niask­lai­da vis dėl­to pra­dė­tų per­sio­rien­tuo­ti (kai ku­rios ži­niask­lai­dos prie­mo­nės tą jau da­ro), kad ma­ty­tų ne vien tik blo­gus Sei­mo dar­bus, Sei­mo na­rių dar­bus, ta­čiau ir ge­rus. Jų taip pat yra. Jei­gu mes pie­ši­me Sei­mą tik iš nei­gia­mos pu­sės, be abe­jo, jis vi­są lai­ką bus dug­ne. Ar nuo to bus ge­riau mū­sų vi­suo­me­nei, mū­sų vals­ty­bei? Nuo to tik­rai ne­bus ge­riau.

Taip pat no­rė­čiau pa­dė­ko­ti ir ger­bia­ma­jam prem­je­rui A. Ku­bi­liui, Vy­riau­sy­bei. A. Ku­bi­liaus spren­di­mai, ma­nau, už­deg­da­vo nau­jiems dar­bams, ir aš esu jums dė­kin­gas, An­driau.

Baig­da­mas no­rė­čiau at­si­pra­šy­ti tų Sei­mo na­rių, ku­rių at­žvil­giu aš bu­vau gal ne vi­są lai­ką tei­sus, nes esu žmo­gus, klys­tan­tis, da­ran­tis klai­das. O kas ma­no at­žvil­giu pa­si­el­gė ne­vi­siš­kai tei­sin­gai, aš jau se­niai at­lei­dau. Lin­kiu jums vi­siems ge­ros klo­ties, bū­ti tei­sin­giems, my­lė­ti Die­vą, dirb­ti tė­vy­nei ir jos žmo­nėms. Sa­vo ruož­tu, tęs­da­mas ad­vo­ka­to prak­ti­ką, aš ir­gi steng­siuo­si tuo va­do­vau­tis. Lin­kiu jums vi­siems sėk­mės. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. La­bai ačiū, Vid­man­tai, už tai, ko pa­lin­kė­jai ki­tos ka­den­ci­jos Sei­mo na­riams. Mes tau ir­gi no­ri­me pa­lin­kė­ti grįž­ti į po­li­ti­ką. Daug me­tų bu­vai po­li­ti­ko­je, bet dar kvie­čia­me su­grįž­ti. O šiuo eta­pu iš tie­sų lin­ki­me kuo ge­riau­sios ad­vo­ka­to prak­ti­kos ir gau­sių klien­tų.

Kvie­čiu A. Zuo­kie­nę – gau­sios Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės var­du.

A. ZUOKIENĖ (MSG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bū­ti Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės na­riu yra pri­vi­le­gi­ja. Mes jau vi­są mė­ne­sį dis­ku­tuo­ja­me apie pi­lie­čių lais­vą pa­si­rin­ki­mą ar jo ri­bo­ji­mą iš­reiš­kiant va­lią per rin­ki­mus, ta­čiau nu­ty­li­me, kad pi­lie­čių lais­va ar ne lais­va va­lia iš­rink­tas Sei­mo na­rys daž­nai tam­pa ne­be­lais­vas dėl par­ti­nių su­si­ta­ri­mų ir ko­a­li­ci­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, o opo­zi­ci­ja – tie­siog no­ru nuo­lat opo­nuo­ti. Itin re­tai čia, Sei­me, ga­li iš­girs­ti, kad frak­ci­ja bal­suos lais­vai, nes juk daž­niau­siai bal­suo­ja­ma pa­gal ko­man­dą, ir ne­ra­si­me nė vie­no ne­ži­nan­čio, ką reiš­kia su­tar­ti­niai žen­klai. To­dėl ir sa­kau, kad bū­ti Miš­rio­je gru­pė­je yra pri­vi­le­gi­ja. Net ne­abe­jo­ju, kad po­li­to­lo­gai pa­ra­šys ne vie­ną stu­di­ją, koks yra tik­ras ir lais­vas Sei­mo na­rio man­da­tas, rem­da­mie­si Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės bal­sa­vi­mų re­zul­ta­tais.

Ta­čiau yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė. Kai ne­si nei po­zi­ci­jo­je, nei opo­zi­ci­jo­je, reng­ti pro­jek­tus fak­tiš­kai nė­ra pras­mės, nes nė­ra jo­kios ga­li­my­bės juos pa­teik­ti. Iš vie­nos se­si­jos dar­bų pro­gra­mos į ki­tą vis per­re­gist­ruo­da­vo­me sa­vo pro­jek­tus, bet taip ir ne­pa­vy­ko pa­teik­ti il­go są­ra­šo, net­gi 50, ko­ky­biš­kų pro­jek­tų, be jo­kių lo­bis­tų įta­kos, tai tie­siog tei­si­nių spra­gų už­lo­py­mas. 11 iš jų – M. Va­raš­kos, 7 – K. Ra­me­lio, 13 – ma­no pro­jek­tų, 2 – A. Bau­ros, 3 – A. Še­džiaus, 7 – G. Son­gai­los, 5 – V. Val­kiū­no, 2 – S. Sto­mos.

Esu tik­ra, kad pri­klau­san­tys Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei jau­čia itin di­de­lę at­sa­ko­my­bę rin­kė­jams. Jiems nė­ra ga­li­my­bės pa­si­slėp­ti už par­ti­jos ko­le­gų nu­ga­rų, to­dėl kiek­vie­nas tu­ri sa­vo te­mas, jas iš­ma­no ir tei­kia ap­gal­vo­tus pro­jek­tus. Aš iš­sių­siu šį 50 pro­jek­tų są­ra­šą vi­siems, ku­rie lie­ka Sei­me. Per­žiū­rė­ki­te juos, per­re­gist­ruo­ki­te sa­vo var­du, nes tai iš­ties la­bai svar­būs ir at­sa­kin­gai pa­reng­ti pro­jek­tai.

Nau­do­da­ma­si pro­ga vi­sos Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės var­du la­bai no­riu pa­dė­ko­ti ko­mi­te­tų, ku­riuo­se dir­bo­me, biu­rams, Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai, mū­sų vi­sų as­me­ni­niams pa­dė­jė­jams, tik­rai la­bai dė­ko­ja­me iš vi­sos šir­dies.

Miš­ri Sei­mo na­rių gru­pė iš­ties ki­to­kia nei ki­tos frak­ci­jos. Mes nie­ka­da ne­sa­me su­si­py­kę, nors ir kaip karš­tai dis­ku­tuo­tu­me, mes nie­ka­da ne­bi­jo­jo­me pra­ras­ti sa­vo sta­tu­so, o to­kią įtam­pą jau­tė ne vie­na frak­ci­ja, nuo­lat skai­čiuo­da­ma kiek­vie­ną sa­vo na­rį. Jei ki­tos frak­ci­jos ma­žė­jo, mes nuo­lat au­go­me ir ta­po­me tre­čia pa­gal dy­dį gru­pė Sei­me. Tik kon­ser­va­to­rių ir so­cial­de­mok­ra­tų Sei­me dau­giau. Tre­tie­ji, ne­pri­klau­so­mi po­li­ti­kai, su­si­vie­ni­jo į Miš­rią gru­pę. Ga­lė­tu­me bū­ti ir an­tri, ir pir­mi. Iš­ties Sei­me juk daug žmo­nių, ku­rių par­ti­nės pa­stan­gos nė­ra pa­kan­ka­mai ver­ti­na­mos. Ta­čiau bai­g­ti no­riu op­ti­mis­ti­ne gai­da.

Prieš mė­ne­sį da­ly­va­vau la­bai gra­žio­je jau­ni­mo šven­tė­je ant aukš­čiau­sio Lie­tu­vo­je Aukš­to­jo kal­no. Bu­vo žai­džia­mas toks lyg ir žai­di­mas ko­di­niu pa­va­di­ni­mu, kad Sei­mas tap­tų aukš­tu­ma. Vi­si ga­lė­jo pa­si­rink­ti vie­ną iš dau­gy­bės moks­lei­vių pa­reng­tų lin­kė­ji­mų. Tad per­skai­ty­siu tris pa­čius po­pu­lia­riau­sius.

Pir­ma­sis – itin ak­tu­a­lus šian­dien: „No­riu, kad kiek­vie­nam mū­sų ša­lies pi­lie­čiui rū­pė­tų mū­sų vals­ty­bė, kad at­sa­kin­gai bal­suo­ti per rin­ki­mus kiek­vie­nas lai­ky­tų sa­vo pi­lie­ti­ne pa­rei­ga.“ „No­riu, kad rink­da­mi Sei­mą žmo­nės rink­tų­si ne tik ži­no­miau­sias Lie­tu­vo­je pa­var­des, o ži­no­tų ir įver­tin­tų kiek­vie­no kan­di­da­to jau nu­veik­tus dar­bus ir nuo­pel­nus.“ Ir tre­čia­sis: „No­riu, kad žmo­nės nuo­lat do­mė­tų­si Sei­mo spren­di­mų tu­ri­niu, kad iš­drįs­tų ir ge­bė­tų pri­vers­ti Sei­mą do­rai dirb­ti. Ta­da mū­sų ly­gu­mų ša­lis – Lie­tu­va tap­tų mo­ra­li­ne aukš­tu­ma ir pa­vyz­džiu ki­toms ša­lims.“

Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės var­du lin­kiu, kad at­ei­ties Sei­mas tap­tų mo­ra­li­ne aukš­tu­ma. Dė­kui. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū, Ag­ne, už iš­sa­ky­tas min­tis. Kaip ir sa­kiau, iš tik­rų­jų tai bu­vo Miš­ri Sei­mo na­rių gru­pė, ku­ri per vi­są ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį Sei­me bu­vo pa­ti gau­siau­sia, bet jūs vi­si bu­vo­te la­bai iš­min­tin­gi, la­bai drau­gin­gi, la­bai sa­va­ran­kiš­ki ir la­bai kū­ry­bin­gi. Dėl pa­siū­ly­mo, kad ki­tos ka­den­ci­jos Sei­mas per­žiū­rė­tų jū­sų tei­kia­mus pro­jek­tus, tik­rai pa­ža­du, nes bū­siu ta­me Sei­me, kad rei­kia per­žiū­rė­ti, nes jūs vi­sa­da siū­lė­te op­ti­ma­lius ir rei­ka­lin­gus Lie­tu­vai pro­jek­tus. O jums ir as­me­niš­kai, ir vi­sai Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei, tiems, ku­rie pa­lie­ka­te Sei­mą, kuo ge­riau­sios klo­ties ir ir­gi lauk­si­me su­grįž­tan­čių.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, šie­met mū­sų Sei­mą pa­lie­ka du Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, bet ne bet ko­kie. Tai pir­miau­sia žmo­nės, ku­rie ne tik Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, bet ir bu­vę Sei­mo va­do­vai.

Pir­miau­sia kvie­čiu Č. Jur­šė­ną – vie­nin­te­lį Tau­tos at­sto­vy­bė­je ne­per­trau­kia­mai iš­bu­vu­sį nuo 1990 m. iki šian­dien die­nos, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą, ne kar­tą bu­vu­sį Sei­mo Pir­mi­nin­ku, ne kar­tą bu­vu­sį ir da­bar dar esan­tį šian­die­n Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją. (Plo­ji­mai)

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Bran­gūs ir mie­lie­ji ko­le­gos, ger­bia­mie­ji Pir­mi­nin­ke, prem­je­re! Pra­ėjo dau­giau nei 22 me­tai, kai pir­mą­kart per­žen­giau na­cio­na­li­nio par­la­men­to rū­mų slenks­tį. Ge­rai pri­si­me­nu sa­vo pir­mus žings­nius ir čia, tiks­liau, ten, tuo­se rū­muo­se, tvy­ro­ju­sią lau­ki­mo, pa­ky­lė­tu­mo, su­mi­šu­sio su ne­ri­mu, nuo­tai­ką. Tuo­met Tau­tos lais­vės sie­kis jau bu­vo kaip rei­kiant įsi­siū­ba­vęs. At­gi­mi­mas sklei­dė­si vi­sur. Dar iki Ko­vo 11-osios bu­vo at­kur­tos Lie­tu­vos de­mok­ra­tų, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos, pir­mo­sios at­gi­mu­sios par­ti­jos vis dar oku­puo­to­je ir anek­suo­to­je Lie­tu­vo­je. Itin su­ak­ty­vė­jo vi­suo­me­ni­nis gy­ve­ni­mas – pra­dė­jo at­gim­ti I Res­pub­li­ko­je vei­ku­sios pro­fe­si­nės or­ga­ni­za­ci­jos, stei­gė­si nau­jos. Vy­ko ir de­monst­ra­ty­vus at­si­sky­ri­mas nuo TSRS – įvai­rios me­no, žur­na­lis­tų, ki­tos kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jos pra­dė­jo at­si­jung­ti nuo mo­ti­ni­nių vi­sa­są­jun­gi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir kur­ti ne­pri­klau­so­mas na­cio­na­li­nes są­jun­gas.

Kar­tu, ger­bia­mie­ji, se­kė ir lem­tin­gas Lie­tu­vos kom­par­ti­jos at­si­sky­ri­mas nuo TSKP, įskė­lęs Ta­ry­bų Są­jun­gos pa­ma­tų mo­no­li­tą. Dar se­no­ji LTSR Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba nu­ta­rė, jog 1940 me­tų įsta­ty­mai dėl ta­ria­mo Lie­tu­vos pri­ėmi­mo į Ta­ry­bų Są­jun­gą yra ne­tei­sė­ti ir ju­ri­diš­kai ne­ga­lio­jan­tys. Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mas, ku­ria­me tei­gia­ma, kad ša­ly­je ga­li bū­ti įves­ti sa­vi pi­ni­gai, taip pat jau bu­vo pri­im­tas, kaip ir mo­der­nus Spau­dos įsta­ty­mas.

Toks tad bu­vo ma­no iš­rin­ki­mo į Sei­mą, tiks­liau – dar į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą, laik­me­čio fo­nas. Tai­gi tau­ta bu­vo emo­ciš­kai, o ypač men­ta­liai at­si­sky­ru­si nuo Ta­ry­bų Są­jun­gos, bet tai bu­vo tik pra­džia il­go, sun­kaus ke­lio, ku­rį ga­li­ma žy­mė­ti ke­le­tu pa­grin­di­nių gai­rių. Ko­vo 11-osios Ak­tas įfor­mi­no mū­sų tau­tos ap­si­spren­di­mą. Mū­sų ryž­tą su­tvir­ti­no skau­dūs Sau­sio 13-osios įvy­kiai, be ku­rių, ko ge­ro, ne­bū­tu­me įti­ki­nę pa­sau­lio mū­sų pa­si­rin­ki­mo tvir­tu­mu. 1992 me­tų ru­de­nį Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos ap­ro­buo­ta ir tau­tos re­fe­ren­du­mu pri­im­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja nu­brė­žė nau­jos de­mo­kra­tinės ir tei­si­nės vals­ty­bės, par­la­men­ti­nės Res­pub­li­kos pa­ma­tus. Ypač svar­bus bu­vo dar­bas, kad Tau­tos ap­si­spren­di­mą de fac­to ir de ju­re pri­pa­žin­tų ir pa­sau­lio ben­dri­ja, į ku­rią ly­gia­ver­čiais pa­grin­dais mus ga­lu­ti­nai at­ve­dė įsto­ji­mas į Eu­ro­pos Są­jun­gą ir NATO 2004 me­tais.

Mie­lo­sios ko­le­gės ir ko­le­gos, bu­vau be­tar­piš­kas vi­so to liu­di­nin­kas ir da­ly­vis. Drįs­čiau tvir­tin­ti: ne tik pats da­riau įta­ką įvy­kiams ar net­gi kar­tais bu­vau juos su­ke­lian­čia prie­žas­ti­mi, bet ir jie ne­iš­ven­gia­mai pa­lie­tė ma­ne, ma­no as­me­ny­bės for­ma­vi­mą­si, pa­li­ko ne­iš­dil­do­mus įspū­džius ma­no gy­ve­ni­me. Juk vien ką reiš­kia tai, kad man te­ko gar­bė tri­skart va­do­vau­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui.

Lie­tu­vių pa­tar­lė sa­ko, kad la­pė (tur­būt ma­no at­ve­ju – Sei­mo la­pi­nas) kei­čia kai­lį, o ne bū­dą. Bet tiek šiais, tiek anais lai­kais, at­ro­do, su­ge­bė­jau ras­ti sa­vo vie­tą vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, nes nie­ka­da ne­bu­vau iš­vers­tas­kū­ris, o iš tie­sų iš­gy­ve­nau di­džiu­lį vir­smą vi­du­je. Laik­me­čių san­dū­ro­je man te­ko iš nau­jo įver­tin­ti sa­vo ver­ty­bes, pa­sau­lė­žiū­rą, ži­nias, iš nau­jo su­si­dė­lio­ti sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus ne­pa­me­tant pa­ties sa­vęs. Ap­si­su­kęs is­to­ri­jos ra­tas ne­da­vė daug pa­si­rin­ki­mų. Ga­lė­jai ar­ba ne­ma­ty­ti ir ne­pri­pa­žin­ti klai­dų ir to­liau kie­ta­kak­tiš­kai gin­ti savo tie­są (ne­tie­są) ar­ba nuo­šir­džiai nu­lenk­ti gal­vą prieš ob­jek­ty­vią re­a­ly­bę ir pro­jek­tuo­ti sa­vo vie­tą jau nau­jo­je bū­ty­je su kau­pu grą­ži­nant už­dels­tas sko­las.

Per vi­sus tuos de­šimt­me­čius aš nė kar­to ne­su­abe­jo­jau, kad mes ei­na­me į prie­kį. Ly­gi­nant to me­to vi­suo­me­nę su šian­die­ni­ne, iš­ties ga­li­ma su­tik­ti, kad da­bar ak­ty­vu­mo ma­žiau. Bet da­bar ir tu­ri­me kur kas dau­giau – pe­ri­odi­nius de­mo­kra­tinius rin­ki­mus, žo­džio ir re­li­gi­jos lais­vę, pri­va­čią ini­cia­ty­vą, ne­pri­klau­so­mus teis­mus. Tai­gi tu­ri­me ma­žiau prie­žas­čių ko­vo­ti, rei­kia tik iš­lai­ky­ti ir to­bu­lin­ti tai, ką jau tu­ri­me at­si­ko­vo­ję. Mū­sų tau­tą nuo­lat iš­tik­da­vo tam tik­ri iš­ban­dy­mai, bet mes juos leng­viau ar sun­kiau at­lai­kė­me. At­lai­ky­si­me ir tuos, ku­rie dar tik lau­kia. Juk kur kas ma­žiau nei ne­ge­rų dar­bų lie­ka ne­pa­ste­bė­ta ge­rų­jų. Žmo­nės mėgs­ta „auk­so am­žių“ sie­ti su pra­ei­tu lai­ko­tar­piu, nors kaž­ka­da ir kaž­kam tai bu­vo, bus, o gal ir yra esa­ma­sis lai­kas. Ti­kiu, kad at­eis me­tas, kai ro­man­ti­zuo­si­me ne pra­ei­tį, o da­bar­tį – o tai, vi­sų pir­ma, pri­klau­so nuo vi­di­nio nu­si­tei­ki­mo, nes tik jo ve­di­ni ga­li­me pa­jėg­ti pa­keis­ti nuo mū­sų pri­klau­san­čias ap­lin­ky­bes.

Ko­le­gos, iš na­cio­na­li­nio par­la­men­to iš­ei­nu kur kas ra­mes­ne šir­di­mi ir štai dėl ko. Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba iš vi­sų ka­den­ci­jų la­biau­siai iš­si­sky­rė in­te­lek­ti­niu po­ten­cia­lu ir jau­nys­te. Žiū­rė­da­mas į nau­jai iš­rink­tą Sei­mą, džiau­giuo­si ge­ro­mis ten­den­ci­jo­mis. Ma­žė­ja žmo­nių, čia at­ėju­sių iš­ban­dy­ti sa­ve, ir dau­gė­ja tų, ku­rie sa­ve ban­dė ki­tur, o čia at­ei­na jau mo­kė­da­mi dirb­ti. At­ei­na daug gra­žaus jau­ni­mo. Ne šiaip jau­nų, bet pro­tin­gų, per­spek­ty­vių, vals­ty­biš­kai mąs­tan­čių. Ir, at­ro­do, lyg ne par­ti­jos at­ve­dė juos į Sei­mą, o jie ve­da par­ti­jas į Sei­mą, kaip tai ma­ty­ti iš kai ku­rių rin­ki­mų re­zul­ta­tų.

Jau­nie­siems ir nau­jie­siems ma­no ko­le­goms lie­ka pa­grin­di­nis re­bu­sas, ku­rio mes ne­su­ge­bė­jo­me iš­spręs­ti – tai rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mas. Kai po vie­ną, tai ko­ne vi­si Sei­mo na­riai ir ger­bia­mi, ir ver­ti­na­mi, ir my­li­mi, o kai su­ei­na į bū­rį, kaž­kas at­si­tin­ka, ir Sei­mas jau tam­pa lo­viu ar dur­nių lai­vu. Kaip pa­siek­ti, kad dėl to šaukš­to de­gu­to vi­sam Sei­mui ne­bū­tų sar­ma­ta ar kad to de­gu­to iš­vis ne­bū­tų – tai ir bus pa­grin­di­nis, kaip man at­ro­do, par­la­men­ta­rų ir vi­suo­me­nės ge­res­nio su­si­kal­bė­ji­mo už­da­vi­nys.

Bran­gūs ko­le­gos, drau­gai ir bi­čiu­liai, baig­da­mas šią at­si­svei­ki­ni­mo kal­bą pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti Ignalinos–Švenčionių ir vi­sos Lie­tu­vos žmo­nėms, še­šis­kart ma­ne iš­rin­ku­siems į Tau­tos at­sto­vy­bę. Nuo­šir­džiai no­riu pa­dė­ko­ti ir jums vi­siems, ypač So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jai, už ben­drą dar­bą. Už kri­ti­ką, ku­rios ne­gai­lė­jo­te, ir už ge­rus žo­džius, ku­rių ne re­čiau su­lauk­da­vau. Ar dis­ku­tuo­da­vom, ar pyk­da­vo­mės, aš vi­suo­met bu­vau lin­kęs ieš­ko­ti kom­pro­mi­so, nes jis vi­sų po­li­ti­kų pra­džių pra­džia.

O ši vie­ta ir šis lai­kas gi­liai iš­liks ma­no at­min­ty, kaip pa­kei­tęs ne tik ma­no, bet ir mū­sų tau­tos bei pa­sau­lio is­to­ri­ją. No­riu jums pa­lin­kė­ti, kad nie­kuo­met ne­pa­mirš­tu­mė­te, kam ir dėl ko dir­ba­te, kad nie­kuo­met ne­iš­duo­tu­mė­te pa­grin­di­nių prin­ci­pų, ku­rie vie­nin­te­liai mū­sų vals­ty­bę ga­li iš­lai­ky­ti tvir­tą ir gy­vy­bin­gą per am­žių am­žius. Vi­suo­met prie šir­dies ne­šio­juo­si vie­ną kny­ge­lę, apie ku­rią Jung­ti­nių Vals­ti­jų pre­zi­den­tas Tho­mas Jef­fer­so­nas yra pa­sa­kęs: „Mes jau­čia­mės sau­gūs to­dėl, kad esa­me pa­ra­šę sa­vo Kon­sti­tu­ci­ją.“ (Aš vėl ją de­du į jai pri­klau­san­čią vie­tą.)

Bai­giant la­bai tin­ka ir ma­no my­li­mas lo­ty­niš­kas po­sa­kis, ne kar­tą jums sa­ky­tas: Ami­cus Pla­to, sed ma­gis ami­ca ve­ri­tas – „Pla­to­nas drau­gas, bet tie­sa – man bran­ges­nė“.

Mie­lie­ji bi­čiu­liai, ypač kai­rie­ji, ku­rie po­ryt tu­rė­tu­mė­te tap­ti nau­ją­ja Lie­tu­vos val­džia, vei­ki­te at­sa­kin­gai ir ap­dai­riai! Ne­su­klup­ki­te, kaip at­si­ti­ko va­kar. Bū­ki­te ver­ti gar­bin­go Tau­tos at­sto­vo var­do! Ačiū ir sėk­mės pa­si­lie­kan­tiems. (Plo­ji­mai)

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Frak­ci­ja pra­šo dar po­ros mi­nu­čių dė­me­sio. Ger­bia­ma­sis Čes­lo­vai, lei­siu sau taip kreip­tis į jus. Jūs mums vi­siems Sei­mo na­riams pa­ra­šėt gra­žų at­si­svei­ki­ni­mo laiš­ką, kiek­vie­nam in­di­vi­du­a­lų. Frak­ci­ja jums ski­ria šį laiš­ką, ku­rį no­rė­čiau, aš ma­nau, kad vi­siems smal­su ir įdo­mu, čia ir per­skai­ty­ti.

„Mes vi­si ir vi­suo­met dė­jo­me vil­tis į jus, ypač kai bū­da­vo ne­aiš­ku, kai, anot Al­fon­so Mal­do­nio, tai „de­ko­ra­ci­jos, bet vyks­ta veiks­mas, ir ne­ži­nia, kuo pa­si­baigs dra­ma“. Jūs bu­vo­te ir lik­si­te mums ir mū­sų au­to­ri­te­tas. Sa­ko­ma, kad to­kie au­to­ri­te­tai at­si­ran­da iš pri­gim­ties švie­sos. O ji re­ta, bran­gi do­va­na, nie­kuo ne­pa­kei­čia­ma. Žmo­nės grę­žia­si į švie­sos žen­klu pa­žy­mė­tus, my­li, at­lei­džia, pri­pa­žįs­ta, ne­už­mirš­ta.

Mus trau­kia jū­sų ge­bė­ji­mas žiū­rė­ti ir ma­ty­ti, su­pras­ti ir pri­im­ti, va­do­vau­tis iš­min­ti­mi ir pa­si­ti­kė­ti in­tui­ci­ja, o ypač siek­ti tie­sos, nors ir ži­no­te, kad tie­sa, kaip ir auk­sas, ne­var­to­ja­ma gry­nu pa­vi­da­lu, be­veik su ja ne­su­si­tin­ka­me. Pro­fe­so­rė Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė sa­ko, kad jei su­si­tik­tu­me, apa­kin­tų. Už­tat tiek daug ma­ni­pu­lia­ci­jų tie­sos at­žvil­giu, tiek daug vis­ką iš­ma­nan­čių tei­sių­jų čia gir­dė­jo­te.

Dė­ko­ja­me jums už tai, kad kas­dien sa­vo pa­vyz­džiu liu­di­ja­te ben­draž­mo­giš­kų ver­ty­bių švie­są. Lin­ki­me jums stip­rios svei­ka­tos ir džiaugs­mą tei­kian­čios sa­vi­raiš­kos jū­sų nau­juo­se kū­ry­bi­niuo­se am­plua. Sėk­mės jums.“ (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, da­bar kvie­čiu dar vie­ną Čes­lo­vą, tik Čes­lo­vą Vy­tau­tą Stan­ke­vi­čių, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo na­rį, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą, At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją, kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rą, am­ba­sa­do­rių, o šio­je ka­den­ci­jo­je ir­gi Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją ir Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Pra­šau, Čes­lo­vai.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke ir mi­nist­rai, ger­bia­mie­ji ko­le­gos Sei­mo na­riai, bai­gia­si šio Sei­mo ka­den­ci­ja, tre­čio­ji ir pas­ku­ti­nio­ji ma­no ka­den­ci­ja Sei­me per 22 me­tų at­kur­tos ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­ją. Dė­ko­ju už su­teik­tą pri­vi­le­gi­ją pa­sa­ky­ti sa­vo pas­ku­ti­nę kaip Sei­mo na­rio kal­bą.

No­riu pa­si­da­ly­ti sa­vo sam­pro­ta­vi­mais dėl rei­ka­lin­go su­ta­ri­mo iš­skir­ti­nai dėl Lie­tu­vos elek­tros ener­ge­ti­kos sis­te­mos eu­ro­pi­nės in­teg­ra­ci­jos. Auk­š­čiau­sia­jai Ta­ry­bai-At­ku­ria­ma­jam Sei­mui prieš du de­šimt­me­čius pa­vy­ko ap­gin­ti Lie­tu­vą nuo so­vie­tų im­pe­ri­jos pa­stan­gų su­nai­kin­ti at­kur­tą vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bę ar bent su­sais­ty­ti Lie­tu­vą su Ru­si­ja nau­jais pri­klau­so­my­bės ry­šiais. Pa­grin­di­nių po­li­ti­nių jė­gų su­ta­ri­mo ir va­lios dė­ka At­ku­ria­ma­sis Sei­mas pa­jė­gė įveik­ti at­ro­džiu­sias ne­įvei­kia­mas kliū­tis ir Lie­tu­vos vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bę fak­tiš­kai įgy­ven­di­no.

Kai pa­grin­di­nių po­li­ti­nių par­ti­jų su­ta­ri­mu Lie­tu­va sie­kė NATO na­rys­tės, Ru­si­ja tam at­kak­liai prie­ši­no­si. Ta­čiau su­telk­tų ir nuo­sek­lių pa­stan­gų dė­ka Lie­tu­va 2004 m. ta­po NATO na­re ir už­si­tik­ri­no po­li­ti­nio ir ka­ri­nio sau­gu­mo ga­ran­ti­jas.

Pa­grin­di­nių po­li­ti­nių jė­gų su­ta­ri­mu Lie­tu­va sie­kė ir na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Šis tiks­las taip pat bu­vo pa­siek­tas, tau­ta jam pri­ta­rė. Įsi­jun­gus į Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ras Lie­tu­va už­si­tik­ri­no eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės rai­dos ga­ran­ti­jas.

Tik Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos sis­te­mos li­ko izo­liuo­tos nuo Eu­ro­pos ir in­teg­ruo­tos į po­so­vie­ti­nės Ru­si­jos sis­te­mas. 2007 m. bu­vo pa­tvir­tin­ta Na­cio­na­li­nė ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja ir pri­im­tas Ato­mi­nės elek­tri­nės įsta­ty­mas. Stra­te­gi­jo­je bu­vo nu­ma­ty­tos Lie­tu­vos elek­tros tin­klo jung­tys su Eu­ro­pos tin­klais ir elek­tros ener­ge­ti­kos sis­te­mos sin­chro­ni­nio su­jun­gi­mo su eu­ro­pi­ne UCTE sis­te­ma tiks­las bei Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­ba. Dėl tų stra­te­gi­nių spren­di­mų bu­vo pa­grin­di­nių po­li­ti­nių par­ti­jų su­ta­ri­mas. Jis ne­su­kė­lė nei Ru­si­jos pa­si­prie­ši­ni­mo, nei po­li­ti­nio su­prie­ši­ni­mo Lie­tu­vo­je.

Kai Eu­ro­pos Są­jun­ga pri­ėmė spren­di­mus dėl in­te­gralios in­fra­struk­tū­ros ir vi­daus ener­gi­jos rin­kos kū­ri­mo ir pa­tvir­ti­no Bal­ti­jos ener­gi­jos rin­kų jung­čių pla­ną, ku­ris va­di­na­mas trum­pai BENIP, su­si­da­rė re­a­lios są­ly­gos 5–10 me­tų lai­ko­tar­piu Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos sis­te­mas vi­siš­kai in­teg­ruo­ti į ati­tin­ka­mas Eu­ro­pos sis­te­mas. BENIP nu­ma­ty­tų in­teg­ra­ci­nių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mas ta­po Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ko­or­di­nuo­ja­mas ir įgi­jo pa­grei­tį.

2009 m. už­da­rius Ig­na­li­nos ato­mi­nę elek­tri­nę ir Lie­tu­vai dar ieš­kant stra­te­gi­nio in­ves­tuo­to­jo Eu­ro­pos Są­jun­gos Bal­ti­jos re­gio­no ato­mi­nei elek­tri­nei Vi­sa­gi­ne, Ru­si­ja 2010 m. pra­dė­jo al­ter­na­ty­vios va­di­na­mo­sios Bal­ti­jos ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bą prie pat Lie­tu­vos sie­nos Ka­ra­liau­čiaus sri­ties Ra­gai­nės ra­jo­ne. Iš šios elek­tri­nės Ru­si­ja pla­nuo­ja ap­rū­pin­ti elek­tra Bal­ti­jos vals­ty­bes. Ta­čiau ši elek­tri­nė ga­lė­tų veik­ti tik in­teg­ruo­ta į di­de­lę elek­tros ener­gi­jos sis­te­mą. Ru­si­jai pa­to­giau­sia bū­tų iš­sau­go­ti Bal­ti­jos ša­lių elek­tros ener­ge­ti­kos sis­te­mas sa­vo sis­te­mos su­dė­ty­je. Ir per su­stip­rin­tus Lie­tu­vos elek­tros tin­klus Ra­gai­nės elek­tri­nę įjung­ti į pa­grin­di­nę Ru­si­jos sis­te­mą. Ta­da ir sta­to­mos Bal­ti­jos vals­ty­bių eu­ro­pi­nės elek­tros jung­tys bū­tų pa­nau­do­tos Ru­si­jos elek­tros eks­por­tui į Eu­ro­pos Są­jun­gos rin­ką. To­dėl Ru­si­ja ver­ti­na Bal­ti­jos vals­ty­bių ener­ge­ti­kos sis­te­mų in­teg­ra­ci­ją į Eu­ro­pos sis­te­mas kaip prieš­ta­rau­jan­čią jos in­te­re­sams.

Ru­si­jos spe­cia­lis­tai su­pran­ta, kad stra­te­gi­nio in­ves­tuo­to­jo „Hi­ta­chi“ da­ly­va­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos Bal­ti­jos re­gio­no elek­tri­nės Vi­sa­gi­ne sta­ty­bo­je už­tik­ri­na pro­jek­to gy­vy­bin­gu­mą. Su­pran­ta, kad ši elek­tri­nė efek­ty­viai spren­džia nuo­sa­vų elek­tros ge­ne­ra­vi­mo pa­jė­gu­mų trū­ku­mą, kad Lie­tu­vos stra­te­gi­niai pla­nai iki 2020 m. „LitPol 1“ ir „LitPol 2“ jung­ti­mis su­jung­ti re­gio­no elek­tros ener­ge­ti­kos sis­te­mą su ENTSO (su­trum­pin­tai), eu­ro­pi­ne sis­te­ma sin­chro­ni­niam vei­ki­mui, yra re­a­lūs.

Ru­si­jo­je sta­to­mos Bal­ti­jos ato­mi­nės elek­tri­nės va­do­vas yra pa­reiš­kęs: „Jei­gu no­rė­si­te pa­si­trauk­ti iš elek­tros žie­do ir jung­tis prie Va­ka­rų, mes sek­si­me iš pas­kos. Ki­to va­rian­to nė­ra.“ Esu įsi­ti­ki­nęs, kad kaip ir in­teg­ra­ci­jos į NATO at­ve­ju, Ru­si­ja su­si­tai­kys su Lie­tu­vos ir ki­tų Bal­ti­jos vals­ty­bių elek­tros ener­ge­ti­kos sis­te­mų sin­chro­ni­za­ci­ja su ENTSO-E sis­te­ma, jei­gu pa­ti Lie­tu­va, o kar­tu ir ki­tos Bal­ti­jos vals­ty­bės, to­liau tvir­tai lai­ky­tis eu­ro­pi­nės in­teg­ra­ci­jos kur­so, ku­rį tvir­tai re­mia Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė.

Ta­čiau Vy­riau­sy­bei, ren­gu­siai Na­cio­na­li­nės ener­ge­ti­kos ne­pri­klau­so­my­bės stra­te­gi­jos ir Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės įsta­ty­mo pro­jek­tus, ne­pa­vy­ko už­si­tik­rin­ti opo­zi­ci­nių po­li­ti­nių par­ti­jų pa­ra­mos. Kaž­kas pa­vei­kė par­ti­jas, ku­rios rė­mė 2007 me­tų Na­cio­na­li­nę ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją ir Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą. Šių me­tų bir­že­lį, bal­suo­da­mos už Ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės stra­te­gi­ją ir ją įgy­ven­din­ti skir­tų įsta­ty­mų pa­ke­tą, jos bal­sa­vo prieš ar­ba su­si­lai­kė, jos pa­rė­mė prieš Vi­sa­gi­no elek­tri­nės sta­ty­bą nu­kreip­tą pa­ta­ria­mą­jį re­fe­ren­du­mą.

Pri­imant stra­te­gi­ją ir su ja su­si­ju­sius įsta­ty­mus bei ini­ci­juo­jant re­fe­ren­du­mą bu­vo daug po­li­ti­nio dūz­gi­mo. Čia tik­tų pa­ci­tuo­ti Mi­kės Pū­kuo­tu­ko iš A. Ale­xan­de­rio Mil­ne’o kny­gos sam­pro­ta­vi­mą apie dūz­gi­mą (ci­tuo­ju): „Tas dūz­gi­mas kaž­ką reiš­kia. Toks dūz­gian­tis dūz­gi­mas be nie­kur nie­ko ne­dūz­gia. Jei­gu gir­džiu dūz­gi­mą, va­di­na­si, kas nors dūz­gia, o kiek ži­nau, dūgz­ti ga­li tik bi­tės, o bi­tės yra me­dui neš­ti.“ Tai da­ry­ki­me vis­ką, kas nuo mū­sų pri­klau­so, kad ener­ge­ti­kos bi­tės neš­tų me­dų į Lie­tu­vos, o ne į sve­ti­mą avi­lį.

Pa­ta­ria­muo­ju re­fe­ren­du­mu pa­reikš­tą pi­lie­čių nuo­mo­nę rei­kia gerb­ti, ta­čiau rei­kia ir aiš­kaus bei at­sa­kin­go spren­di­mo, ko­kiu bū­du bus efek­ty­viai už­tik­ri­na­mi pa­kan­ka­mi elek­tros ge­ne­ra­vi­mo po­rei­kiai ne­sta­tant Vi­sa­gi­no elek­tri­nės. Nau­jo­jo Sei­mo dau­gu­mos ko­a­li­ci­ja, ke­ti­nan­ti keis­ti Ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės stra­te­gi­ją ir stab­dy­ti Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą, ne­at­sklei­džia, ko­kius nau­jus spren­di­mus pa­siū­lys Sei­mui. Ru­si­jos eks­per­tai pa­ten­kin­ti re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tais jau prog­no­zuo­ja, kad, pa­sak jų, la­biau prag­ma­tiš­ka nau­jo­ji Lie­tu­vos val­džia Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą su­stab­dys ir pa­si­rinks vie­ną iš dvie­jų ga­li­my­bių: ar­ba da­ly­vaus sta­ty­bo­je, ar­ba iš anks­to su­si­tars su Ru­si­ja dėl elek­tros pir­ki­mo iš Bal­ti­jos ato­mi­nės elek­tri­nės.

Tai, ko lau­kia Ru­si­ja, bū­tų nau­jas Lie­tu­vos ener­ge­ti­nės pri­klau­so­my­bės nuo Ru­si­jos įtvir­ti­ni­mas. To­dėl kvie­čiu vi­sas nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mo frak­ci­jas ben­dru su­ta­ri­mu ieš­ko­ti spren­di­mo, pa­grįs­to Lie­tu­vos na­cio­na­li­niais in­te­re­sais. Sie­kiant to­kio spren­di­mo ra­gi­nu ne­ig­no­ruo­ti 1992 m. re­fe­ren­du­mu pri­im­to Lie­tu­vos kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo dėl ne­si­jun­gi­mo į po­stso­vie­ti­nes Ry­tų erd­ves rei­ka­la­vi­mų. Ra­gi­nu su­telk­ti po­li­ti­nę va­lią, kad Lie­tu­va įgy­ven­din­tų Na­cio­na­li­nė­je ener­ge­ti­nės ne­priklau­so­my­bės stra­te­gi­jo­je ir įsta­ty­muo­se įtvir­tin­tą elek­tros ener­ge­ti­kos sis­te­mos su­jun­gi­mą su ENTSO sis­te­ma sin­chro­ni­niam vei­ki­mui.

Kai vie­šai ži­no­mos rin­kė­jų bal­sų kai­nos ir svars­to­mos mi­nis­te­ri­jų kai­nos, ne­už­mirš­ki­me ir ne­pri­klau­so­my­bės kai­nos. Pri­si­min­da­mi Sau­sio 13-ąją ne­žen­ki­me per Ko­vo 11-osios slenks­tį at­gal.

Baig­da­mas no­riu pa­dė­ko­ti Lie­tu­vos žmo­nėms, ku­rie ma­ne tris kar­tus iš­rin­ko į Sei­mą, pa­ti­kė­jo at­sa­ko­my­bę tar­nau­ti Lie­tu­vai ir pa­si­ti­kė­jo ma­ni­mi. Man pa­ves­tas pa­rei­gas ir dar­bus sten­giau­si at­lik­ti są­­ži­nin­gai ir at­sa­kin­gai, jau­čiau­si Lie­tu­vai sko­lingas.

Esu dė­kin­gas žmo­nai J. Stan­ke­vi­čie­nei už su­pra­ti­mą ir kan­try­bę, ku­rių rei­kė­jo dėl dau­ge­lio me­tų vos ne vi­so ma­no lai­ko rei­ka­la­vu­sios vals­ty­bės tar­ny­bos.

Esu la­bai dė­kin­gas ger­bia­ma­jai Sei­mo Pir­mi­nin­kei I. De­gu­tie­nei už ge­rą va­do­va­vi­mą, pa­si­ti­kėji­mą ir nuo­šir­dų ben­dra­dar­bia­vi­mą. Dė­ko­ju ko­le­goms Sei­mo na­riams, ypač sa­vo frak­ci­jos, Eu­ropos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jams ir na­riams už pa­si­ti­kė­ji­mą ir ge­rą ben­dra­dar­bia­vi­mą, ku­ris bu­vo la­bai svar­bus at­lie­kant ma­no pa­rei­gą Sei­me.

La­bai dė­ko­ju Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to biu­ro ko­le­goms už ben­drą dar­bą, dė­ko­ju Sei­mo kanc­le­riui J. Mi­le­riui (jis čia yra), vi­siems Kan­ce­lia­ri­jos spe­cia­lis­tams ir dar­buo­to­jams už vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą ir su­da­ry­tas dar­bo są­ly­gas. Dė­ko­ju jums, ko­le­gos Sei­mo na­riai, už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū, Čes­lo­vai, dar kar­tą už mū­sų ben­drą dar­bą.

To­liau pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas A. Čap­li­kas, ku­riam dar kar­tą no­riu pa­dė­ko­ti ir pa­lin­kė­ti, kad Li­be­ra­lų ir cen­tro par­ti­ja su­grįž­tų į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą.

PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). Kvie­čiu į tri­bū­ną Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką A. Ku­bi­lių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji mi­nist­rai, ger­bia­mie­ji abu Čes­lo­vai, mū­sų pa­tir­ties ir at­sa­ko­my­bės kel­ro­džiai, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai! Ger­bia­ma­sis Vy­tau­tai Bo­gu­ši! Aš iš­ėjau čia tar­ti ke­le­tą žo­džių vi­sos mū­sų pen­kio­lik­tos Vy­riau­sy­bės var­du, vi­sų pir­ma no­rė­da­mas tik­rai nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti vi­sam Sei­mui.

Drįs­čiau šį Sei­mą pa­va­din­ti ypa­tin­gu var­du – šiam Sei­mui te­ko bū­ti vi­sus ket­ve­rius me­tus kri­zės įvei­ki­mo Sei­mu. Aš, kaip ir abu Čes­lo­vai, šiek tiek tu­rė­da­mas par­la­men­ti­nės pa­tir­ties, gal ne tiek daug, bet ir­gi ne­ma­žai, ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad per dvi­de­šimt ne­pri­klau­so­my­bės me­tų, jau per dvi­de­šimt dve­jus, be 1990–1992 me­tų At­ku­ria­mo­jo Sei­mo šiam Sei­mui tur­būt te­ko pa­tys su­dė­tin­giau­si už­da­vi­niai. To­dėl ypa­tin­ga pa­gar­ba ir pa­dė­ka. Iš tik­rų­jų at­lai­kė­me!

Bet kai sa­ko­me – Sei­mas at­lai­kė, tur­būt ne­la­bai tiks­liai pa­sa­ko­me, nes nė­ra vie­na­ly­čio Sei­mo, yra par­ti­jos, yra frak­ci­jos, yra val­dan­čio­ji ko­a­li­ci­ja, yra opo­zi­ci­ja, ir kiek­vie­nam te­ko vi­siš­kai skir­tin­gi iš­ban­dy­mai. To­dėl vi­sų pir­ma nuo­šir­džiai dė­ko­ju šio Sei­mo val­dan­čia­jai dau­gu­mai, ku­ri ne vi­sa­da tu­rė­da­vo pa­kan­ka­mai arit­me­ti­nės ga­lios, bet vi­sa­da už­tek­da­vo dva­si­nės ga­lios.

Val­dan­čia­jai ko­a­li­ci­jai čia, Sei­me, te­ko sun­kiau­sias už­da­vi­nys ir rū­pes­tis ga­ran­tuo­ti po­li­ti­nį sta­bi­lu­mą vi­sus ket­ve­rius me­tus kaip pa­ma­ti­nę są­ly­gą vi­siems ki­tiems spren­di­mams – ir fi­nan­sų sta­bi­lu­mui, ir eko­no­mi­niam au­gi­mui, ir ener­ge­ti­nei ne­pri­klau­so­my­bei. To­dėl pa­si­nau­do­da­mas šia pro­ga no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems ko­a­li­ci­jos part­ne­riams – ir kon­ser­va­to­riams, ir li­be­ra­lams, bet ypač nuo­šir­džiai no­riu pa­dė­ko­ti A. Čap­li­kui ir A. Va­lins­kui, ku­riems per šiuos me­tus te­ko iš tik­rų­jų daug pa­tir­ti ir sky­lant, ir jun­gian­tis. Kar­tais ir ne­su­tar­da­vo­me, bet dir­bo­me kar­tu nuo pat pra­džios iki šian­dien ir už tai ačiū. Ir čia no­riu pri­min­ti, kad tik dėl to, kad A. Va­lins­kas 2008 me­tais su­kū­rė sa­vo par­ti­ją, mes ket­ve­rius me­tus tu­rė­jo­me val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. To­dėl, kaip V. Bo­gu­šis ar Ce­za­ris sa­ko, aš ga­liu tik pa­kar­to­ti: jūs su­grįž­ki­te!

Be abe­jo, no­riu pa­dė­ko­ti ir Sei­mo opo­zi­ci­jai už kan­trų, nuo­sek­lų, kar­tais, o gal ir ga­na daž­nai, sa­ky­čiau, nuož­mų opo­na­vi­mą. Tai ver­tė mus vi­są lai­ką bū­ti pa­si­tem­pu­sius, rū­pin­tis po­li­ti­niu sta­bi­lu­mu ir ge­bė­ji­mu pri­im­ti spren­di­mus. No­riu pa­dė­ko­ti opo­zi­ci­jai ir už tai, kad at­vė­rė­te akis ir aki­vaiz­džiai pa­ro­dė­te, kad net 22-ai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais nei la­bai skau­dūs pa­sau­li­nės kri­zės kir­čiai, nei svar­biau­sių ener­ge­ti­nių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mas ne­ga­li pri­vers­ti opo­zi­ci­nių par­ti­jų ati­dė­ti į šo­ną tu­rė­tos opo­na­vi­mo pri­vi­le­gi­jos ir pri­si­dė­ti prie val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos pa­stan­gų spręs­ti es­mi­nes vals­ty­bės pro­ble­mas. To­dėl at­leis­ki­te, kad šia pro­ga pa­sa­ky­siu at­vi­rą ir šiek tiek kar­to­ką žo­dį.

Iš tik­rų­jų ačiū opo­zi­ci­jai ir už tai, kad su­ge­bė­jo­te aki­vaiz­džiai įro­dy­ti, jog Sei­mas ga­li bū­ti ne tik pro­ble­mų spren­di­mo vie­ta, bet ir vie­nos iš di­džiau­sių per dvi­de­šimt dve­jus ne­pri­klau­so­my­bės me­tus su­kur­tų pro­ble­mų gim­dy­mo vie­ta. Tu­riu ome­ny opo­zi­ci­jos leng­va­bū­diš­ką ini­cia­ty­vą reng­ti re­fe­ren­du­mą, ku­rio re­zul­ta­tais, kaip ži­no­te, šiuo me­tu la­biau­siai džiau­gia­si mū­sų Ry­tų kai­my­nai.

Vi­sa tai ro­do, kad per vi­sus ne­pri­klau­so­my­bės me­tus vis dar tu­ri­me mo­ky­tis, kaip, vyks­tant de­mo­kra­tijos es­mę su­da­ran­čioms opo­zi­ci­jos ir val­džios ko­voms, ne­pa­mes­ti es­mi­nių, gy­vy­bi­nių vals­ty­bės in­te­re­sų, kaip var­dan to­kių svar­biau­sių iš­šū­kių, svar­biau­sių stra­te­gi­nių pro­jek­tų tar­tis tar­pu­sa­vy­je, kaip per­ženg­ti smul­kias par­ti­nes ar as­me­ni­nes am­bi­ci­jas var­dan di­de­lių tiks­lų ir dar­bų, kad vė­liau pa­pras­čiau­siai ne­bū­tų gė­da, kad ga­lė­jome pa­da­ry­ti, bet ne­pa­da­rė­me, nes pa­kly­do­me kas­die­ny­bės emo­ci­jo­se, sve­ti­muo­se in­te­re­suo­se, smul­kaus opo­na­vi­mo pik­tdžiu­go­je. Tai­gi ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad šis Sei­mas mums lei­do pa­si­mo­ky­ti ne tik iš nu­veik­tų dar­bų, bet ir iš klai­dų, iš ne­pa­da­ry­tų dar­bų.

Am­bi­cin­gas sie­kis pa­dė­ti Lie­tu­vai ne tik įveik­ti kri­zę, bet ir ei­ti nuo­sek­lios, mo­der­nios val­s­ty­bės kū­ri­mo ke­liu bu­vo vi­sų šių ket­ve­rių me­tų va­ro­mo­ji jė­ga, ir tos va­ro­mo­sios jė­gos prie­ša­ky­je mo­te­riš­kai jaut­riai be­veik vi­sus ket­ve­rius me­tus sto­vė­jo I. De­gu­tie­nė. Drą­siai ga­liu pa­sa­ky­ti: jei­gu ne Ire­nos darbš­tu­mas, pa­si­šven­ti­mas, ge­bė­ji­mas ras­ti su­ta­ri­mą ta­da, kai val­dan­čio­ji dau­gu­ma te­bu­vo val­dan­čio­ji ma­žu­ma, šie ket­ve­ri me­tai ne­bū­tų bu­vę to­kie re­zul­ta­ty­vūs. To­dėl XV Vy­riau­sy­bės var­du ir as­me­niš­kai iš vi­sos šir­dies dė­ko­ju Ire­nai. Kaip sim­bo­lį mū­sų ben­drų dar­bų, ben­drų var­gų ir ben­drų džiaugs­mų leis­ki­te įteik­ti spe­cia­lų žen­klą, spe­cia­lią žvaigž­dę. Vy­riau­sy­bė ne­tu­ri ko­kių nors spe­cia­lių pa­ger­bi­mo me­da­lių, to­dėl no­ri­me įteik­ti mū­sų šir­džių ši­lu­mos, mū­sų pa­gar­bos ir pa­dė­kos Ire­nai žvaigž­dę. (Plo­ji­mai)

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, dar ne­nu­ei­ki­te, mi­nu­lė­lę! Kai 2009 m. rug­sė­jį, kaip Vy­te­nis Pau­liu­kai­tis la­bai gra­žiai pa­va­di­no, prie šio „Ti­ta­ni­ko“ lai­vo ka­pi­to­no til­te­lio sto­jo­te jūs, ta­da vi­si jums pa­lin­kė­jo­me plauk­ti sau­giai ir ti­kė­jo­me, kad jūs at­plauk­si­te sau­giai į uos­tą, nes, sa­ky­da­ma prie­sai­ką, jūs pra­šė­te Vieš­pa­ties pa­gal­bos. Ačiū jums! „Ti­ta­ni­kas“ svei­kas, ne­su­dau­žy­tas, api­plau­kęs vi­sas uo­las, šian­die­ną yra la­bai sau­gia­me uos­te. Mes la­bai di­džiuo­ja­mės ju­mis. Ačiū jums. (Plo­ji­mai) Ir la­bai ačiū prem­je­rui. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Va­lins­kas. Pra­šom.

A. VALINSKAS (LiCSF). Tik pro­to­ko­lui iš­tai­sy­ti, kad šiuos žo­džius I. De­gu­tie­nei pa­sa­kė ne Vy­te­nis Pau­liu­kai­tis, o Vy­te­nis An­driu­kai­tis.

PIRMININKAS. Dir­ba­me to­liau. Kvie­čiu į tri­bū­ną Sei­mo Pir­mi­nin­kę I. De­gu­tie­nę.

I. DEGUTIENĖ. Ger­bia­mi ir my­li­mi ko­le­gos, leis­ki­te taip šian­dien į jus kreip­tis. Lai­kas la­bai grei­tai bė­ga: ką tik bu­vo, at­ro­do, 2008 m. lap­kri­čio 17-oji, šian­dien jau yra 2012 m. dar ne lap­kričio 17-oji, bet už po­ros die­nų bus ki­tos ka­den­ci­jos Sei­mas. Tai­gi mes su ju­mis šian­dien iš­si­ski­ria­me. Su vie­nais iš­si­ski­ria­me… su kai ku­riais ei­na­me to­liau dirb­ti.

Tai­gi vi­sa Lie­tu­va pri­si­me­na, kad mū­sų Sei­mui te­ko pra­dė­ti dar­bą tik­rai ne­leng­vo­mis eko­no­mi­nės kri­zės są­ly­go­mis. Tai lė­mė mū­sų dar­bą ir pri­im­tus spren­di­mus. Ži­nau, kad ne vie­nas iš jų skaus­min­gai at­si­lie­pė ir kai ku­riems Lie­tu­vos žmo­nėms. Pui­kiai pri­si­me­nu, kad ki­lo daug emo­ci­jų ir čia, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me. Ta­čiau kai šian­die­n ma­to­me, kad kri­zė vis dėl­to su­stab­dy­ta, o eko­no­mi­ka ro­do kad ir ne­di­de­lius, bet tik­rus au­gi­mo žen­klus, kai ma­to­me, kad Lie­tu­vos ne­iš­ti­ko Pie­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių li­ki­mas, tik­riau­siai kiek­vie­nas iš čia esan­čių ga­li­me tai lai­ky­ti įro­dy­mu, kad ne vis­kas bu­vo taip jau blo­gai da­ro­ma.

Tik­riau­siai čia bū­tų vie­ta dar sy­kį pa­kar­to­ti apie vals­ty­bės pa­ly­gi­ni­mą su li­go­niu, ku­ris ne vi­sa­da pa­ten­kin­tas, gir­dė­da­mas at­vi­rai sa­ko­mą ne­leng­vą diag­no­zę, ne vi­sa­da no­ri lai­ky­tis gy­dy­mo re­ži­mo, juo la­biau ryž­tis ope­ruo­tis, nors ta ope­ra­ci­ja ir bū­ti­na. Ta­čiau šian­dien li­go­nis aki­vaiz­džiai sveiks­ta, ir tai svar­biau­sia. Ko­dėl aš tai pa­ly­gi­nau su li­go­niu ir su dak­ta­ru? Aš nie­ka­da ne­pa­mir­šau, kad ma­no pro­fe­si­ja yra gy­dy­to­ja. To­dėl, mie­lie­ji ko­le­gos, no­riu nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti jums vi­siems ir kiek­vie­nam iš jū­sų, ku­rių dė­ka tai įvy­ko.

Ne vie­nos ša­lies is­to­ri­ja liu­di­ja, kad eko­no­mi­nė kri­zė ga­li grei­tai per­aug­ti į po­li­ti­nę kri­zę. Tai, kad Lie­tu­vo­je taip ne­at­si­ti­ko, tik­riau­siai ro­do mū­sų po­li­ti­nę at­sa­ko­my­bę, de­mo­kra­tijos tvir­tu­mą, o svar­biau­sia – Lie­tu­vos žmo­nių su­pra­ti­mą. Dir­bo­me kaip ga­lė­jo­me, kaip mo­kė­jo­me. Kar­tais se­kė­si ge­riau, kar­tais blo­giau. Nau­jo­jo Sei­mo dau­gu­ma ga­lės pa­mė­gin­ti tvar­ky­tis dar ge­riau ir to­bu­liau. Jei­gu tai pa­vyks, jei­gu sek­sis tęs­ti nau­din­gus ir pras­min­gus dar­bus, mes tik­rai nuo­šir­džiai pa­si­džiaug­si­me kar­tu su vi­sa Lie­tu­va.

Ne­no­riu leis­tis šian­dien į sta­tis­ti­ką, ku­ri pa­liu­dy­tų šio Sei­mo dar­bą. Kam bus įdo­mu, tuos skai­čius tik­rai su­si­ras ir per­skai­tys, o aš ma­nau, kad Sei­mo dar­bas vis dėl­to ma­tuo­ja­mas ne tik ir ne tiek pri­im­tų tei­sės ak­tų skai­čiu­mi. Tre­jus me­tus ėjau Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­rei­gas ir, dirb­da­ma šį dar­bą, dar kar­tą įsi­ti­ki­nau, kad svar­biau­si jų as­pek­tai – ne tei­si­niai, ne or­ga­ni­za­ci­niai ar dar ko­kie nors, o tik žmo­giš­kie­ji. Žmo­giš­kas ben­dra­vi­mas, ge­bė­ji­mas iš­girs­ti opo­nen­tą, ge­bė­ji­mas gerb­ti ki­tą ir gerb­ti pa­šne­ko­vą, žmo­giš­ka­sis ry­šys, sie­jan­tis kiek­vie­ną iš mū­sų su tau­ta ir vie­ną su ki­tu, – tai tur­būt ir yra ta tik­ro­ji po­li­ti­nė kul­tū­ra. To­dėl nuo­šir­džiai mums vi­siems lin­kė­čiau, kad nau­ja­sis Sei­mas iš­siug­dy­tų ir tu­rė­tų to­kių po­li­ti­nės kul­tū­ros as­me­ny­bių, ko­kios yra prieš ma­ne šio­je tri­bū­no­je kal­bė­ję Č. V. Stan­ke­vi­čius ir Č. Jur­šė­nas.

No­rė­čiau, kad dirb­da­mi par­la­men­te, tiek bū­da­mi dau­gu­mo­je, tiek dirb­da­mi opo­zi­ci­jo­je, ne­per­ženg­tu­me ri­bų, po ku­rių net ir at­si­pra­šius bū­tų ne­sma­gu ir gė­da. Dirb­ki­me pri­si­min­da­mi, kad Sei­me yra po­li­ti­niai są­jun­gi­nin­kai ir po­li­ti­niai prie­ši­nin­kai, bet jo­kiu bū­du ne prie­šai, o svar­biau­sia – ne­bū­ti Lie­tu­vos prie­šu. Šiuo as­pek­tu Sei­mas yra ne tik tei­sės ak­tų kal­vė, bet ir mo­kyk­la, ir ne tik tų ko­le­gų, ku­rie prieš ket­ve­rius me­tus, 2008 me­tais, pir­mą kar­tą ta­po Sei­mo na­riais. Ne vie­nas iš jų įsi­ti­ki­no, kad par­la­men­ta­ro dar­bas – tai ne pri­vi­le­gi­jos, kaip ga­lė­jo pa­si­ro­dy­ti žvel­giant iš ša­lies, o pa­ti tik­riau­sia tar­ny­ba. Kar­tais nuo­bo­dus ir juo­das dar­bas, ku­riam rei­kia ir fi­zi­nių, ir psi­cho­lo­gi­nių jė­gų, iš­min­ties ir pa­tir­ties, pro­fe­si­nio bei žmo­giš­ko­jo at­si­da­vi­mo, ge­ra­no­riš­ku­mo ir griež­tos sa­vi­kon­tro­lės. Taip vi­sa­da bu­vo ir taip vi­sa­da bus. Nes į Sei­mą vi­sa­da bu­vo ir vi­sa­da bus nu­kreip­tos vi­sų Lie­tu­vos pi­lie­čių akys, nes mū­sų darb­da­vys yra Lie­tu­vos žmo­nės.

Taip pat ir ži­niask­lai­dos dė­me­sys. Ir ži­niask­lai­da mus ste­bi, ma­to ne tik čia, Sei­mo sa­lė­je, bet ir vi­so­se Lie­tu­vos vie­to­se. Ne­tru­kus, Lie­tu­vai pra­de­dant pir­mi­nin­kau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gai, to dė­mesio jau­si­me dar dau­giau. Nuo­šir­džiai no­rė­tų­si pa­lin­kė­ti sėk­mės vi­siems, ku­rių veik­la ir dar­bai pre­zen­tuos mū­sų vals­ty­bę Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je. Nuo­šir­džiai no­rė­tų­si pa­lin­kė­ti, kad šią mi­si­ją at­klik­tu­me oriai ir gar­bin­gai. Sa­kau ne tik ti­kė­da­ma, bet ir ži­no­da­ma – Lie­tu­va tai ga­li, ir mes tai įro­dysi­me.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bran­gūs Lie­tu­vos žmo­nės, ži­nau, kad šis Sei­mas, kar­tais pri­vers­tas la­vi­ruo­ti tarp ke­lių pro­ble­mų ir pri­vers­tas rink­tis iš ke­lių blo­gy­bių, nors sten­gė­si, pa­tei­si­no ne vi­sas jū­sų, mie­lie­ji Lie­tu­vos žmo­nės, vil­tis. Ir už tai no­riu at­si­pra­šy­ti. At­si­pra­šau pi­lie­čių, ku­rie ne vi­sa­da ma­tė Tau­tos at­sto­vy­bę el­gian­tis taip, kaip de­rė­tų. At­si­pra­šau ko­le­gų, ku­riems gal­būt pa­sa­kiau ne­tin­ka­mą žo­dį ir ne­tin­ka­ma in­to­na­ci­ja. Tu­ri­me tei­sę vie­ni ant ki­tų pyk­ti. Ta­čiau tu­ri­me ga­li­my­bę, pri­ėmę vie­ni ki­tų at­si­pra­šy­mą, dirb­ti Lie­tu­vos la­bui. Ir jo­kiu bū­du ne­tu­ri­me tei­sės kal­bė­ti ir elg­tis taip, kad kam nors kil­tų abe­jo­nių pa­čia Sei­mo ins­ti­tu­ci­ja ar juo la­biau pa­čia vals­ty­be.

Tai­gi baig­da­ma no­rė­čiau pri­min­ti se­ną ži­no­mą po­sa­kį, skam­ban­tį kaip mal­da: „Die­ve, su­teik man drą­sos pa­keis­ti tai, ką ga­liu pa­keis­ti, su­teik man va­lios ne­keis­ti to, ko ne­ga­liu pa­keis­ti, ir su­teik man iš­min­ties vie­ną nuo ki­to at­skir­ti.“

Mie­lie­ji ko­le­gos, nuo­šir­džiai lin­kiu, kad nau­ja­sis Sei­mas ir vi­si bū­si­mie­ji Lie­tu­vos Sei­mai tu­rė­tų drą­sos ir at­sa­ko­my­bės vyk­dy­ti ge­ras ir tei­sin­gas per­mai­nas, kad tu­rė­tų va­lios ne­gaiš­ti lai­ko ir emo­ci­jų nerei­ka­lin­giems gin­čams, o kad tu­rė­tų iš­min­ties su­vok­ti sa­vo tik­rą­ją pa­skir­tį, at­sa­ko­my­bę ir pa­rei­gą.

Nuo­šir­džiai dė­ko­ju jums, mie­lie­ji ko­le­gos. Dė­ko­ju vi­siems, ku­riems pri­ta­riant ar opo­nuo­jant ke­t­ve­rius me­tus vis dėl­to dir­bo­me ben­drą dar­bą čia, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me, var­dan tos Lie­tu­vos.

O da­bar, mie­lie­ji, no­rė­čiau sa­vo ir jū­sų vi­sų var­du pa­dė­ko­ti, kaip jau mi­nė­jau juos pri­sta­ty­da­ma, dviem sa­vo pa­va­duo­to­jams, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rams.

Pir­miau­sia no­riu ša­lia sa­vęs pa­si­kvies­ti Č. Jur­šė­ną, vie­nin­te­lį nuo 1990 m. iki šiol iš­bu­vusį Tau­tos at­sto­vy­bė­je ne­per­trau­kia­mai. Aukš­čiau­sio­sios Tarybos-Atkuriamojo Sei­mo de­pu­ta­tą, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą ir, kaip sa­kiau, ir ne kar­tą bu­vu­sį Sei­mo Pir­mi­nin­ką ir Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją, ir ma­no, kaip Sei­mo Pir­mi­nin­kės, mo­ky­to­ją nors jis bu­vo iš opo­zi­ci­jos, aš – iš val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos. At­ėjau į šias pa­rei­gas kaip į pir­mą kla­sę. Ir pats Čes­lo­vas pa­si­siū­lė man pa­tar­ti ir pa­dė­ti. Jis ga­lė­jo tik­rai to ne­da­ry­ti. Tai dar kar­tą pa­ro­do, kad to­le­ran­ci­ja ir su­pra­ti­mas ben­dro dar­bo var­dan ben­drų Lie­tu­vai tiks­lų tik­rai yra vie­nas iš svar­biau­sių mums kiek­vie­nam už­da­vi­nių. Ir tik­rai, Čes­lo­vai, la­bai ačiū už tas pa­mo­kas, ku­rias pir­mais mė­ne­siais tik­rai la­bai in­ten­sy­viai man su­tei­kė­te. Po to bu­vo toks mo­men­tas, kai pra­dė­jau ne­pa­si­ti­kė­ti. Bet čia bu­vo kaž­ko­kie vi­ra­žai, ne­ži­nau, kaip at­si­ra­dę, bet pas­kui vėl vis­kas su­grį­žo…

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Po­li­ti­niai.

PIRMININKĖ. Grei­čiau­siai po­li­ti­niai. Vis­kas su­grį­žo į nor­ma­lias vė­žes. Tai­gi, ger­bia­ma­sis Čes­lo­vai, vi­sų mū­sų čia esan­čių var­du, val­dy­bos žmo­nių, kan­ce­lia­ri­jos žmo­nių var­du no­riu jums pa­dė­ko­ti už tą il­ga­me­tį dar­bą Lie­tu­vos la­bui Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me, pa­lin­kė­ti jums lais­vės, ku­rios jūs ne­tu­rė­jo­te iki šiol, nes dir­bo­te šeš­ta­die­niais, sek­ma­die­niais, be atos­to­gų ir be iš­ei­gi­nių, dau­giau dė­me­sio skir­ti, kaip jūs sa­ko­te, sa­vo bo­bu­tei. Ir, svar­biau­sia, kad tu­rė­tu­mė­te ir svei­ka­tos, ir dar to lai­ko skir­ti gry­nai sau as­me­niš­kai, tam, kas jums šir­džiai bran­gu ir mie­la. Bet mes jus truk­dy­si­me. (Plo­ji­mai)

Var­di­nė juos­ta Č. Jur­šė­nui. (Plo­ji­mai) Jo­nai, ran­ką pa­spaus­kit. Kaip vi­sa­da kuk­lus mū­sų Sei­mo kanc­le­ris.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, toks su­ta­pi­mas – dar vie­nas Čes­lo­vas, tik tu­rin­tis ant­rą­jį Vy­tau­to var­dą. Kvie­čiu Čes­lo­vai, at­ei­ti čia, ar­čiau. Kaip ir sa­kiau, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Tarybos-Atkuriamojo Sei­mo na­rys, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, da­bar – Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras, am­ba­sa­do­rius, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, ne­pa­pras­to… o sa­ko šiaip – in­ži­nie­rius. Ne­pa­pras­to darbš­tu­mo žmo­gus, re­tų su­ge­bė­ji­mų, la­bai pe­dan­tiš­kas, ku­ris tik­rai ga­li ide­a­liai vi­sus teks­tus su­ra­šy­ti, pa­tai­sy­ti, bet, svar­biau­sia tai, kad Č. V. Stan­ke­vi­čius yra iš­ti­ki­mas, pa­ti­ki­mas, ku­riuo ga­li vi­sa­da ti­kė­ti.

Čes­lo­vai, ačiū jums už ga­li­my­bę at­si­rem­ti į jū­sų pe­tį, kai mes dir­bo­me kar­tu 1996–2000 m. Vy­riau­sy­bė­je ir kai da­bar mes dir­bo­me kar­tu val­dy­bo­je. Ju­mis vi­sa­da ga­li­ma ti­kė­ti, pa­si­ti­kė­ti, nes jūs nie­ka­da ne­me­luo­ja­te. Žmo­gus, ne­tu­rin­tis an­tro dug­no – Č. V. Stan­ke­vi­čius. Aš jam lin­kiu, kaip jis ir­gi sa­kė, dė­ko­jo žmo­nai, o aš jam no­riu pa­lin­kė­ti – dau­giau skir­ki­te dė­me­sio žmo­nai Jad­vy­gai, dau­giau skir­ki­te dė­me­sio sa­vo šei­mai ir vai­kai­čiams ir ne­pa­mirš­ki­te sa­vęs. Ger­bia­mie­ji vy­rai, rei­kia mo­kė­ti my­lė­ti ir sa­ve. Kai pats sa­ve my­li, tai ta­ve ir ki­ti my­li. Tai toks, Čes­lo­vai, jums pa­lin­kė­ji­mas. (Plo­ji­mai)

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ar ga­liu pa­sa­ky­ti re­pli­ką? Esu klys­tan­tis žmo­gus, o gan­dai apie ma­no su­ge­bė­ji­mus yra ge­ro­kai per­ver­tin­ti. Bet ma­no žmo­na gir­dė­jo Pir­mi­nin­kės įpa­rei­go­ji­mą. La­bai ačiū jums už to­kį gra­žų pa­ger­bi­mą. (Plo­ji­mai) Tik­rai jau­čiuo­si la­bai pa­gerb­tas, ne­la­bai pel­ny­tai, bet dar kar­tą ačiū jums, kad dir­bo­me kar­tu, ga­lė­jo­me ge­rai ben­drau­ti ir ben­dra­dar­biau­ti, sten­giau­si iš sa­vo pu­sės. O kad taip bū­tų, ben­dra­dar­biau­da­mas ne­tu­rė­jau klas­tos, dau­ge­liu at­ve­jų ne­su­tar­da­vo­me ir dau­ge­liu at­ve­jų aš bu­vau ne­tei­sus, to­dėl at­si­pra­šau. Ačiū jums. (Plo­ji­mai)

I. DEGUTIENĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, taip jau su­ta­po, kad po ši­tos ka­den­ci­jos mes at­si­svei­ki­na­me dar su ke­liais Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­tarais, ku­rie su mu­mis dir­bo 2008–2012 m. To­dėl, dė­ko­da­ma jiems vi­siems at­ski­rai, no­riu pa­dė­ko­ti ir in­di­vi­du­a­liai. Pir­miau­sia L. Sa­bu­čiui, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo na­riui, Ta­ry­bos sek­re­to­riui ir Pre­zi­diu­mo na­riui, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rui, il­ga­me­čiam Sei­mo na­riui, ku­ris il­gą lai­ką bu­vo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to ir Kon­sti­tu­ci­jos ko­mi­si­jos na­rys. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai) Čia yra raš­tiš­ka pa­dė­ka.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Bu­čiuo­ju vi­sas Lie­tu­vos mo­te­ris Pir­mi­nin­kės aki­vaiz­do­je. (Plo­ji­mai)

I. DEGUTIENĖ. E. Klum­bys – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo na­rys, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras. Vi­sa­da kri­tiš­kas, bet iš­lie­kan­tis sa­vi­mi. (Plo­ji­mai)

S. Pe­če­liū­nas. Ne­iš­ken­tęs pa­bė­go.

J. Ši­mė­nas – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo na­rys, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras. (Plo­ji­mai)

K. Uo­ka – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo na­rys, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, pir­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lie­rius. (Plo­ji­mai)

V. Žie­me­lis – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo na­rys, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, bu­vęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras. (Plo­ji­mai) Ačiū.

PIRMININKAS. Pir­mi­nin­ke, jei­gu ga­li­ma, pa­lau­ki­te, aš pa­kvies­čiau į tri­bū­ną V. Gap­šį, opo­zi­ci­jos ly­de­rį, ku­ris vi­so Sei­mo var­du tars vie­ną žo­dį.

V. GAPŠYS (DPF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke! Aš jau­čiuo­si la­bai įpa­rei­go­tas pa­sa­ky­ti tuos ke­lis žo­džius jums.

Iš tik­rų­jų kiek­vie­nas iš jū­sų ga­lė­tų pa­sa­ky­ti ne po vie­ną ir la­bai gra­žų sa­ki­nį apie mū­sų Sei­mo Pir­mi­nin­kę. Bet man te­ko pa­rei­ga su­tal­pin­ti vi­sas tas min­tis į ke­lis sa­ki­nius. Tur­būt nie­kas ne­pa­neigs to, kad mes tu­rė­jo­me iš­skir­ti­nę Sei­mo Pir­mi­nin­kę. Ji mū­sų ar­gu­men­tus su­ge­bė­da­vo ar­ba at­rem­ti, ar­ba jiems pri­tar­ti ža­vė­da­ma ne tik iš­skir­ti­ne kom­pe­ten­ci­ja, ta­čiau ir ele­gan­ci­ja, su­pra­tin­gu­mu, to­le­ran­ci­ja. La­bai dė­ko­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kei už tai, kad la­bai aukš­tai pa­kė­lė Sei­mo va­do­vo kar­te­lę. Dar daug va­do­vų mo­ky­sis iš jos ir nau­dos tas tra­di­ci­jas, ku­rias ji su­kū­rė va­do­vau­da­ma par­la­men­tui. To­dėl vi­sų Sei­mo na­rių var­du no­riu la­bai nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti už tą su­pra­tin­gu­mą ir žmo­niš­ku­mą, ku­rį ji su­tei­kė šiam Sei­mui ir kiek­vie­nam iš mū­sų. (Plo­ji­mai)

I. DEGUTIENĖ. La­bai ačiū už tą dė­me­sį, ku­rį jūs da­bar pa­ro­dė­te. Aš, ma­tyt, iš tik­rų­jų esu nor­ma­li mo­te­ris, ku­ri ir su­si­grau­din­ti su­ge­ba. La­bai jums ačiū.

Bet aš žiū­riu į vie­ną žmo­gų, ku­ris sė­di ly­giai prieš ma­ne. Da­bar jis žval­go­si. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu pa­dė­ko­ti A. Va­lins­kui, tai yra pir­ma­jam šios ka­den­ci­jos Sei­mo Pir­mi­nin­kui. Mes su juo pra­dė­jo­me dirb­ti val­dy­bo­je. Gy­ve­ni­mas taip su­si­klos­tė, kad vė­liau aš ta­pau Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Bet A. Va­lins­kas įeis į Lie­tu­vos is­to­ri­ją, tiks­liau sa­kant, jau įė­jo, kaip nau­jos kryp­ties, ver­žlus, li­be­ra­liai tei­sin­gas, prin­ci­pin­gas ir už­drau­dęs var­to­ti al­ko­ho­lį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me žmo­gus. (Plo­ji­mai)

O jei­gu rim­tai, Arū­nai, tik­rai ačiū tau už ben­dra­dar­bia­vi­mą, ačiū už kai ku­rias pa­mo­kas, iš ku­rių, nors ir nau­jo­ko, vis tiek ir aš mo­kiau­si. Lin­kiu ne­pra­ras­ti to vi­di­nio už­tai­so, ku­rį ga­li­te pa­nau­do­ti daug kur, tik ne­su­sprog­din­ki­te. (Plo­ji­mai)

Dar kar­tą dė­ko­ju sa­vo ko­le­goms vi­ce­pir­mi­nin­kams. Mes tu­rė­jo­me su jais at­ski­rą pa­bu­vi­mą kar­tu, bet tik­rai aš pa­lin­kė­čiau, kad kiek­vie­nas Sei­mo Pir­mi­nin­kas ga­lė­tų dirb­ti su to­kia val­dy­ba, su ko­kia dir­bau aš šią ka­den­ci­ją. Val­dy­bos na­riai ne tik kom­pe­ten­tin­gai ėjo sa­vo pa­rei­gas, bet bu­vo at­sa­kin­gi, pa­rei­gin­gi ir val­dy­bo­je nie­ka­da ne­ju­tau, kad bū­tų po­zi­ci­ja ir opo­zi­ci­ja. Sei­mo val­dy­ba, kaip Sei­mo sta­tu­te ir pa­ra­šy­ta, yra Sei­mo va­do­vy­bė, Sei­mo va­do­vy­bė dir­ba ko­le­gia­liai ir at­sa­ko už tai, ko­kia yra Sei­mo veik­la. La­biau­siai tur­būt ant Sei­mo va­do­vy­bės ir val­dy­bos pyk­da­vo Sei­mo na­riai, ku­rie ne­bū­da­vo iš­lei­džia­mi į ko­man­di­ruo­tes. Bet aš no­riu pa­lin­kė­ti ir ki­tai Sei­mo val­dy­bai bū­ti prin­ci­pin­gai ir ne­žiū­rė­ti – čia iš ma­no frak­ci­jos, čia ne iš ma­no frak­ci­jos. Mes bu­vo­me vi­siems vie­no­dai tei­sin­gi.

Ir aiš­ku, my­li­ma Vy­riau­sy­be, po­ne prem­je­re, ger­bia­mie­ji mi­nist­rai! Iš tie­sų jūs mums pa­ga­di­no­te daug krau­jo. Rei­kė­jo vi­są lai­ką bū­ti su­si­tel­ku­siems, nes tai, ką jūs da­rė­te, bu­vo ta va­ro­mo­ji jė­ga, ir su ko­kiais pro­jek­tais jūs at­ei­da­vo­te čia, į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą, ir kai jau mes su­pras­da­vo­me, kad jūs esa­te va­ro­mo­ji jė­ga, mes pri­si­dė­da­vo­me prie tos ma­ši­nos įsi­bė­gė­ji­mo ir va­žia­vi­mo į prie­kį, man at­ro­do, kad ben­drai dirb­da­mi mes ga­lė­jo­me pa­siek­ti tai, apie ką aš jau pa­čio­je pra­džio­je kal­bė­jau. Dė­ko­ju kiek­vie­nam iš mi­nist­rų, man at­ro­do, kiek­vie­nas Sei­mo na­rys pa­sa­kys, kad bu­vo par­la­men­ti­nė kon­tro­lė. Gal ant mū­sų ir su­pyk­da­vo­te, bet aš ma­nau, kad tai bu­vo tei­sin­ga. Taip ir tu­ri bū­ti. Bū­si­ma­jam Sei­mui ly­giai taip pat re­ko­men­duo­ju pa­gal mū­sų par­la­men­ta­riz­mo tra­di­ci­jas su­stip­rin­ti par­la­men­ti­nę kon­tro­lę ir su­stip­rin­ti taip, kad Vy­riau­sy­bė jaus­tų, kad Lie­tu­vo­je yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos par­la­men­tas.

Ger­bia­mie­ji mi­nist­rai, ger­bia­ma­sis prem­je­re, lin­kiu jums kuo ge­riau­sios klo­ties. Su kai ku­riais su­si­tik­si­me Sei­me, o tiems, su ku­riais ne­su­si­tik­si­me, lin­kiu su­grįž­ti ir į Sei­mą, ir į Vy­riau­sy­bę, nes jūs su­ge­ba­te, jūs ga­li­te.

Iš­skir­ti­nis dė­me­sys (aš tur­būt ne­su­kly­siu) – I. Ši­mo­ny­tei. (Plo­ji­mai) Ačiū, In­gri­da. Iš­mo­kė­te Lie­tu­vos po­li­ti­kus pi­ni­gus skai­čiuo­ti.

Pa­bai­go­je. My­li­mas kanc­le­ri, ačiū jums, kad ta­da su­ti­ko­te pra­dė­ti dar­bą. Jūs jį tik­rai su sa­vo to­le­ran­ci­ja, kuk­lu­mu… Ma­to­te, ir šian­dien šo­ne sto­vi, sa­ko, kas nors juos­tą už­riš­ki­te. Iš tik­rų­jų la­bai ačiū jums, Jo­nai. Lin­kiu ir to­liau taip sėk­min­gai dirb­ti, nes tiek Sei­mo, tiek Vy­riau­sy­bės, kaip jau ir kal­bė­jo­me, lau­kia la­bai sun­kus iš­ban­dy­mas. Kaip pa­si­ro­dys Lie­tu­va per pir­mi­nin­ka­vi­mą, pri­klau­so nuo to­kių žmo­nių kaip Jo­nas, bet aš įsi­ti­ki­nu­si, kad vis­kas bus kaip yra vie­nas an­gliš­kas žo­dis – ex­cel­lent. Jo­nai, kuo ge­riau­sios jums sėk­mės! (Plo­ji­mai) Ačiū.

J. MILERIUS. Vis dėl­to pa­si­nau­do­da­mas pro­ga, do­va­no­ki­te, no­rė­čiau jums vi­siems, ger­bia­mie­ji šio Lie­tu­vos Sei­mo par­la­men­ta­rai, sig­na­ta­rai, ta aš­tuo­niu­kė, do­va­no­ki­te, pri­si­pa­žin­siu, ne vis­kas pa­si­se­kė ge­rai. Ne­spė­jo­me mes jums juos­tų pa­da­ry­ti. Su­sir­go mū­sų tau­tos me­ni­nin­kė, bet aš ma­nau, bus dar pro­ga, dar su­si­tik­si­me ne vie­na­me ren­gi­ny.

O vi­sam šios ka­den­ci­jos par­la­men­tui, vi­siems di­de­lės svei­ka­tos, kū­ry­bos (po­ryt, penk­ta­die­nį, vėl rink­si­mės į ši­tą sa­lę) as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, Lie­tu­vos gy­ve­ni­me, kad jū­sų va­ga to­liau bū­tų la­bai la­bai ryš­ki. Ačiū jums vi­siems! (Plo­ji­mai)

I. DEGUTIENĖ. Mie­lie­ji ko­le­gos, aš tie­siog vi­sus pra­šau – pa­sa­ky­ki­me tris kar­tus ačiū vi­siems kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jams ir mū­sų mie­lam Po­sė­džių sek­re­to­ria­tui, va­do­vau­ja­mam Vio­le­tos. Nuo jų pri­klau­so, kaip vyks­ta čia, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me, ple­na­ri­niai po­sė­džiai. Tai­gi ačiū, ačiū, ačiū! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Kai Vio­le­ta grįš į sa­vo dar­bo vie­tą, siū­lau pas­ku­ti­nį kar­tą mums šio­je ka­den­cijo­je už­si­re­gist­ruo­ti. Pri­me­nu, kad Sei­mo val­dy­bos esa­te kvie­čia­mi į res­to­ra­ną vy­no tau­rės po to, kai su­gie­do­si­me him­ną. (Bal­sai sa­lė­je) Po him­no. (Triu­kš­mas sa­lė­je) Re­gist­ruo­ja­mės! (Bal­sai sa­lė­je)

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 21 Sei­mo na­rys. Skel­biu šios die­nos po­sė­dį baig­tą.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partij­os frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Li­be­ra­lų ir cen­tro są­jun­gos frakcija; LSDPF – Lietuvos social­demokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.