LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 488
STENOGRAMA
2012 m. lapkričio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. ČAPLIKAS ir E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF*). Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbą. Pradedame lapkričio 13 d. nenumatytą plenarinį posėdį.
15.02 val.
Kaip jau Seimo Pirmininkė minėjo, pirmasis klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais“ priėmimas. Einame pastraipsniui. Atsiprašau, išgirdau kad yra norinčių užsiregistruoti popietiniame posėdyje. Prašom registruotis. Suteikiu tą teisę.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Matau, E. Klumbys norėtų…
E. KLUMBYS (TTF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš negavau jokios papildomos medžiagos, tai aš suprantu, jų nėra.
PIRMININKAS. Bazėje yra pasiūlymai.
E. KLUMBYS (TTF). Aš tik tada noriu pasakyti iš esmės. Kadangi aš dar kartą keliu klausimą, kad mes kalbėsime apie keturis išrinktus Seimo narius, vieną Biržuose ir tris pagal sąrašą, tai pagal Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys (čia kalbama apie išrinktą Seimo narį), įstatymų nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato, todėl Seimas priima nutarimą. Aš noriu pasakyti, kad iš esmės turi būti nutarimas dėl mandatų netekimo.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pastabą. Gaila, kad jūs nepateikėte pasiūlymo. Kad ir kaip būtų, bet jūsų redakcinis pasiūlymas galėjo atsirasti.
Gerai, kolegos, tuomet pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. (Balsai salėje) J. Olekas dar norėtų taip pat dėl vedimo tvarkos? Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, nes šiuo metu dar mūsų teisininkai dirba ir rengia pataisas, nesuspėjome per tą skirtą 3 valandų laiką padaryti. Tiesiog prašome jūsų supratimo ir padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ką gi, reikia balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už Socialdemokratų frakcijos pasiūlymą daryti šio nutarimo priėmimo pertrauką, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – kitaip.
Užtenka. Daroma pertrauka iki kito posėdžio.
15.06 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje Darbo partijos kandidatų sąraše“ projektas. Priėmimas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad po pietų dar nepakankamai susiorientavusiai opozicijai bent dėl šio nutarimo projekto pakaks pusvalandžio pertraukos. Aš, kad neapsunkinčiau rytdienos darbotvarkės, kur yra toks iškilmingas posėdis, dėl šio nutarimo prašau pusvalandžio pertraukos frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už pusvalandį dėl šio nutarimo priėmimo, prašom balsuoti. Kas galvojate kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109. Užtenka. Darome pusvalandžio pertrauką.
A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne, aš kitu posėdžio klausimu noriu kalbėti.
PIRMININKAS. Tada dabar mes užbaikime. Taigi pusvalandis. Kolegos, tokiu atveju dėl daugiamandatės mes svarstysime, priėmimas 15.40 val.
Kitas mūsų klausimas. Kolegos, kadangi buvo numatyta kitą klausimą svarstyti 16 val. dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo, trys valandos dar nesuėjo. Teks mums vis dėlto palaukti 16 val. Ačiū.
15.09 val.
Kolegos, Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3381(3). Liko balsavimas. Priėmimas. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Balsuojame.
15.10 val.
Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3374(3) (priėmimas)
Kadangi nepavyko balsavimas, kolegos nesiregistruoja, kitas mūsų klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3374(3). Kviečiu R. J. Dagį. Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Man atrodo, mes galime pritarti. Pritarta. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas taip pat pritarė. Bendru sutarimu mes pritariame komiteto pasiūlytai redakcijai. Ar galime priimti 3 straipsnį? Priimtas.
Atsiprašau, truputėlį paskubėjau. Čia dar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Vėlgi komitetas pritarė. Mes taip pat galime pritarti. Kitas pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė. Taigi, priimame 3 straipsnį. Priimtas.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė, mes taip pat galime pritarti. Ir yra dar vienas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar galėtume pritarti komiteto pasiūlytai redakcijai? Pritarta.
4 straipsnis su minėtomis pataisomis priimtas.
5 straipsnis. Vėlgi Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė ir kitam pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies. Ar galėtume pritarti komiteto pasiūlytai redakcijai? 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Mes galime pritarti komiteto redakcijai? Pritarta. 6 straipsnis minėtos redakcijos priimtas.
7 straipsnis priimtas. 8 straipsnis priimtas. 9 straipsnis priimtas.
Dėl 10 straipsnio vėlgi yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Kitam pasiūlymui taip pat pritarė. Ir dabar yra kolegos A. Syso pasiūlymas. Prašom. Komitetas jam nepritarė.
Kolega Sysai, prašom pateikti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Valstybės kontrolė, darydama išvadas dėl socialinio draudimo veiklos, ne vieną kartą akcentavo, kad pensiniai fondai už tai, kad gauna pinigus, į „Sodrą“ nemoka jokių mokesčių. Bet kuris pilietis, mokėdamas bet kurią įmoką banke, už tai moka 80 ct, 1,40 Lt, priklausomai nuo operacijos. Šita sistema kažkodėl nemokamai aptarnauja privačias pensijų struktūras ir neima mokesčių. Ta sistema, kuri buvo sugalvota Vyriausybės, kad palūkanas, kurias gauna pralaikius ne visą mėnesį… Valstybės kontrolė šių metų išvadose sukritikavo.
Todėl aš siūlau, kad Vyriausybė nustatytų, kad už aptarnavimą, t. y. už pinigų surinkimą ir pervedimą į antrą pensijų pakopą, būtų imamas tam tikras mokestis. Tai turi būti numatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme. Tai būtų padaryta vykdant Valstybės kontrolės pastabas ir tai pasitarnautų „Sodros“ biudžeto mažesniam deficitui.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto argumentai, kodėl nepritarėte.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė dėl tokių argumentų, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąnaudos, susijusios su pensijų įmokų skaičiavimu, pervedimu į fondus, informacinės sistemos priežiūra turi būti apmokamos iš palūkanų, gautų banke už iki pervedimo pensiniams fondams laikomas pensijų įmokas. Yra toks variantas, kuris pagrindžia iš palūkanų, bet iki pervedimo. Algirdas siūlo platesnį variantą – iš visų palūkanų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar viena nuomonė – už, viena – prieš. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti kolegos A. Syso siūlymui, nes jo siūlymas skirtas tam, kad privatūs kaupiamieji fondai būtų efektyviau valdomi. Kuo jie efektyviau bus valdomi, tuo žmogus turės tikimybę, bent jau svajonę, nors šiek tiek daugiau gauti pinigėlių iš šitų fondų. Todėl dėl efektyvumo didinimo ir siūlau pritarti jo pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Melianas.
A. MELIANAS (LiCSF). Ačiū. Labai keistai skamba – reikia apmokestinti pervedimus ir tada bus efektyviau. Aš suprantu, kad tada visa veikla pabrangs ir žmonės gaus mažesnius pinigus. Iš tikrųjų kolega A.Sysas yra ne visai teisus. „Sodra“ iš valstybės turi tam tikrus administracinių išlaidų atskaitymus, iš kurių visą savo veiklą ir finansuoja, tarp jų ir tas prievoles, kurių reikia pagal mūsų socialinio draudimo sistemą. Taigi, negalima sakyti, kad „Sodra“ negauna pinigų. Jeigu iš tikrųjų tas neišspręsta, be jokios abejonės, kiekvienas darbas turi būti apmokėtas, bet neįvedant papildomo mokesčio, kuris vėl atsilieps dirbančių žmonių pensijoms.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate kolegos A. Syso pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 74, prieš – 8, susilaikė 16. Kolegos A. Syso pataisai pritarta.
10 straipsnis su minėtomis pataisomis priimtas.
11 straipsnis. Aš matau, kad čia Teisės departamentui komitetas nepritarė. Prašom, kolega. Nepritarė. Ar mes galime bendru sutarimu?..
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Vienai pritarė, kitai – ne.
PIRMININKAS. Čia dviem pasiūlymams pritarta, vienam pasiūlymui nepritarta. Mes turbūt irgi bendru sutarimu pritariame komiteto nuomonei. 11 straipsnis priimtas.
Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas, komitetas pritarė. 12 straipsnis priimtas.
13 straipsnis. Priimtas.
14 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymams komitetas pritarė. 14 straipsnis su minėtais pataisymais priimtas.
15 straipsniui komitetas pritarė. Priimtas.
16 straipsnis. Čia yra kolegos A. Syso pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ir A. Vidžiūno pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat nepritarė.
Kolega Sysai, prašom pateikti savo siūlymą dėl 16 straipsnio.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi čia visi kalba apie rūpestį pensijų fondų dalyviais, tai aš ir siūlau, kad pensijų fondų dalyviams daugiau liktų pinigėlių. Ką tik kalbėjo kolega iš komiteto, ponas A. Melianas. Yra numatytas mažinimas, bet mažinimas ištęstas per ketverius metus, visai kadencijai. Todėl aš siūlau pagreitinti tą procesą, kasmet mažinti vienu procentu, kol pasieks nulį. Todėl dalyvaujantieji pensijų kaupimo sistemoje realiai pajus šiek tiek didesnę naudą, nes tuos pinigėlius pensijų kaupimo bendrovės ima iš šitų žmonių pervedamų pinigų.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas šiam siūlymui nepritarė, kadangi yra pasiūlytas truputį lėtesnis mažinimo variantas. Centrinio banko vertinimu, jis būtų racionalesnis, nes bendrovės galėtų prie to lengviau prisiderinti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia kolegos A. Syso abu pasiūlymai – ir pirmas, ir antras – yra skirti privačių kaupiamųjų fondų darbo efektyvumui didinti. Ten, kaip kolega A. Melianas sako, jis gal truputėlį nesuprato, efektyvumo didinimas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Jeigu anas, pirmasis, pasiūlymas buvo skirtas efektyvumo netiesioginiam didinimui, tai šita įstatymo pataisa skirta tiesioginiam privačių kaupiamųjų fondų efektyvumo didinimui. Priėmus šitą pataisą, menkos galimybės, kad padidės žmonių lėšos. Jos yra menkos, bet vis dėlto yra. Todėl aš ir pritariau tiek netiesioginiam efektyvumo didinimui, tiek šiuo atveju tiesioginiam. Siūlau ir jums taip pat pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už… Atsiprašau, nuomonė prieš – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip jau minėjo ir posėdžio pirmininkas, atkreipdamas dėmesį, kad dėl to paties straipsnio yra įregistruotas ir Seimo nario A. Vidžiūno pasiūlymas. Dėl jo dar bus diskutuojama. O pasakydamas nuomonę, kuria nepritariu dabar svarstomam pasiūlymui, noriu tiesiog priminti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo aptarti ir įvertinti Lietuvos banko konstatuoti faktai, atlikus analizę, kokia yra konkurencinė aplinka 2007–2011 m., o šių metų rugsėjo mėnesį antrosios pakopos pensijų fondų pelningumo dalį atlikęs Lietuvos bankas… ir pasisakė, kad pamažu vykdomas mažinimas (kas ir yra siūloma projekte) yra logiškas, teisingas ir pensijų dalyvių atžvilgiu, tačiau tokio radikalaus mažinimo, koks yra pasiūlytas, tiesiog didelė dalis pensijų kaupimo fondų… bendrovių paprasčiausiai neatlaikytų. Taigi prašyčiau nepritarti, svarstant A. Vidžiūno pasiūlymą, tikrai kalbėsiu už ir pasakysiu papildomus motyvus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, kolegos, pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate kolegos A. Syso pasiūlymui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuoja kitaip.
Balsavo 101: už – 46, prieš – 18, susilaikė 37. Nepritarta A. Syso pasiūlymui.
Tada svarstysime kolegos A. Vidžiūno pasiūlymą. Prašau, kolega.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tas mano siūlymas, apie kurį jau užsiminė ministras D. Jankauskas, yra tam tikra pastanga dar siekti protingesnio kompromiso ir viltis, kad „Sodros“ sistema, pensininkų ateitis ir privatieji fondai vis dėlto gali gyventi draugiškiau. Taigi čia siūloma nuo 1 % atskaitymo fondų naudai, kuris galioja iki šių metų pabaigos, pereiti prie 0,5 %. Mūsų supratimu, kiek čia mes šnekėjomės registruodami šitą pastabą, vis dėlto per daug ir per didelis pensijų fondo gyvenimo sąlygų keitimas nėra labai racionalus. Mano siūlymas yra rašyti ne 0,5 % atskaitymo per metus, o ne daugiau kaip 0,65 % per metus ir t. t. Vyriausybė siūlė 0,7 %. Lietuvos bankas palaikė tokį nuosaikesnį perėjimą prie to mažinimo pagal šitą tendenciją. Svarbiausias argumentas, kuris buvo, – vis dėlto šita šiek tiek didesne pervedimo galimybe privačių fondų veiklą išlaikyti, mėginti išlaikyti, mėginti skatinti privačių fondų konkurenciją. Tie specialistai, kuriais mes remiamės, sako, kad 0,5 % būtų mažųjų pensijų fondų mirtis, liktų vienas ar du fondai ir juos būtų dar sunkiau padaryti racionaliau veikiančius. Taigi aš siūlau pritarti. Lietuvos bankas, Vyriausybė, Socialinių reikalų ir darbo ministerija ir didelė komiteto dalis žadėjo remti šitą pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, turite ką pasakyti?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip. Komitetas svarstė šitą pataisą, jai nepritarė manydamas, kad 0,5 % dalyvių pensijų sąskaita apskaičiuota… lėšų metiniai atskaitymai būtų pakankami.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė už – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlomas radikalus atskaitymo mažinimas nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais ir būtų žalingas būtent pensijų kaupimo dalyviams. Tai yra oficialiai konstatavęs ir Lietuvos bankas, kuris, kaip jau minėjau, yra atlikęs antrosios pakopos pensijų fondų pelningumo analizę. Septynios iš aštuonių tirtų pensijų kaupimo bendrovių nepajėgtų pasiekti įprasto valdymo įmonėms pelningumo rodiklių. Pagal Lietuvos banko duomenis valdymo įmonių kapitalo grąža turėtų siekti iki 15 %. Norėdamos išsilaikyti su tokiais atskaitymais, bendrovės būtų priverstos investuoti į pigiausius investavimo produktus, o tai savo ruožtu nepagerintų rezultatų būsimajam pensijos gavėjui.
Taip pat įteisinus komiteto siūlomą atskaitymo nuo turto dydį – 0,5 % visuose pensijų fonduose, vėlgi Lietuvos banko teigimu, 7 iš 8 Lietuvos banko tirtų bendrovių turėtų svarstyti veiklos tęstinumo klausimą. Taigi toks atskaitymo dydis vestų link rinkos monopolizavimo. Tai, dar kartą primenu, yra Lietuvos banko nuomonė, į kurią tikrai raginčiau atsižvelgti ir palaikyti Seimo nario A. Vidžiūno pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Nežinau, ar mūsų elitiniams politikams niekaip neateina išsiaiškinti, o kokia privačių pensijų fondų reali atsakomybė? Jokios. Pervedant iš „Sodros“ pinigų milžiniškus… beveik 25 mln. Lt, kokia atsakomybė? Gerbiamieji, prašau man suteikti galimybę gauti pinigus, tratinti, kaip noriu, ir jokios atsakomybės. Dejuoja D. Jankauskas, kad per greitai mažinsime jiems ir jie, girdi, numirs. O kaip jie atsakys? Viską praganys. Atsitiks bankrotai, neuždirbs pinigų, infliacija bus didesnė negu… Kaip jie atsakys? Niekaip. Blogiausia, kai ryžtingai nepriimamas sprendimas. Po truputį smaugti, bet neprismaugti. Tegul moka tie pensininkai ir visi. Mano galva, tie pensijų fondai nepasiteisins, todėl reikia staigiai – trakšt, ir viskas, ir baigtas kriukis. Todėl aš negaliu pritarti – dar truputį padidinkime, dar truputį pamažinkime. Arba taip, arba taip nusprendžiame. Todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės yra išsakytos. Kolegos, prašau pasiruošti balsuoti. Kas palaikote A. Vidžiūno pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 96: už – 52, prieš – 18, susilaikė 26. A. Vidžiūno pasiūlymui yra pritarta.
Tada su kolegos A. Vidžiūno pasiūlymu galime priimti 16 straipsnį. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas.
20 straipsnis. Čia komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymams. Beje, vienam nepritarė. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei? Tada 20 straipsnis priimtas.
21 straipsnis. Priimtas.
22 straipsnis. Taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta. 22 straipsnis priimtas.
23 straipsnis. Priimtas. 24 straipsnis. Priimtas. 25 straipsnis. Priimtas. 26 straipsnis. Priimtas. 27 straipsnis. Priimtas. 28 straipsnis. Priimtas. 29 straipsnis. Priimtas.
Dėl 30 straipsnio taip pat Teisės departamentas turėjo pasiūlymų. Vienam komitetas nepritarė, kitam pritarė. Mes galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta. Tada 30 straipsnis priimtas.
31 straipsnis. Priimtas. 32 straipsnis. Priimtas.
Ir baigiamosios nuostatos – įsigaliojimas. Buvo Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė. Aš manau, kad mes taip pat galime pritarti. Baigiamųjų nuostatų straipsnis taip pat priimtas.
Kolegos, aš dabar noriu su jumis pasitarti. (Balsai salėje) Teisingai, pirma išklausysime motyvus, o paskui pasitarsiu.
Keturi – už, keturi – prieš. Nuomonė už – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, na, iš tikrųjų beveik pusę kadencijos Seime buvo svarstomi projektai, dėl kurių ir šiandien priėmimo stadijoje vyko intensyvūs ginčai ir diskusijos. Dar kartą noriu kviesti ir visus raginti – užbaikime pradėtą ir ilgai dirbtą darbą vaisingu balsavimu, nes ir ekspertų nuomonės, ir Lietuvos banko vienareikšmiškai ir aiškiai išsakyti pasiūlymai, pritariantys tam projektui, dėl kurio jau dabar balsuodami pastraipsniui esame apsisprendę ir pritarę, iš tikrųjų leistų kur kas ramiau žiūrėti į ateitį šiandien darbo rinkoje Lietuvoje dirbantiems jauniems ir ne visai jauniems žmonėms, kurie skaičiuoja ir prognozuoja savo būsimas pensijas. Iššūkių akivaizdoje visas pasaulis, visos normalios valstybės priima sprendimus, pagal kuriuos galimybė kaupti savo būsimai pensijai yra įtvirtinama. Tie projektai, dėl kurių šiandien balsuosime, būtent tokias galimybes ir įtvirtina.
Tai, ko nebuvo iki šiol, nuo 2004 m. startavus pensijų reformai, tai yra žymiai griežtesni reikalavimai privačius pensijų fondus administruojančioms bendrovėms, mažinant atskaitymus nuo įmokų iki nulio palaipsniui, taip pat labai aiškiai susiejant tik su sukauptu turtu, tai yra su rezultatais būtent pensijų fondų dalyvių naudai, kaip tik ir veda į tai, kad pensijų dalyvių interesai bus daug labiau apsaugoti. Taigi tikrai kviečiu elgtis atsakingai ir, nesiskirstant į poziciją ar opoziciją, juolab kad keičiasi ir Seimo kadencijos, pritarti projektams ir užbaigti pradėtą darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai akivaizdu, ką gina dabartinis socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kai apie aną įstatymą kalbėjo, tai vis kalbėjo apie dalyvius. Tai šitas įstatymas ir štai šita pataisa, kai pritarėme A. Vidžiūno pataisai, jūs ginate pensijų fondų valdytojus, nes jų pajamos yra virš 50 mln. per metus už nieką neatsakant, nemokant jokių mokesčių, neturint jokios atsakomybės. Ir kai mes pasiūlėme sugriežtinti, kad jie tikrai realiai dirbtų, tai ką padarėt? Iš pradžių pritarėt, o dabar grąžinote į kitą būklę. Gerbiamieji, arba ministras ir gerbiamasis Arvydas nedalyvauja pensijų fonduose, nes jeigu jie dalyvautų, tai jie pirmiausia gintų savo asmeninį interesą, arba tarnaujate pensijų fondų valdytojams. Tai yra labai akivaizdu. Nes apie šitas pataisas mes kalbėjome dvi kadencijas, bet vis pritrūkdavo politinės valios. Ir štai tos politinės valios vėl konservatoriams pritrūko. Kas gali paneigti – galbūt parėmė per rinkimų kampaniją kas nors, nes tokios pataisos tai yra pirmiausia pinigai, kuriuos gauna pensijų fondų valdytojai.
Gerbiamieji, nevaidinkite, kad jūs atstovaujate dalyviams ir ginate juos, nes dalyviai šiuo atveju nukenčia, net tie 25 mln. bus paimti iš jų pinigėlių, sukauptų pensiniuose fonduose.
PIRMININKAS. Kolegos, aš norėčiau paprašyti, kad vis dėlto nebūtų svaidomasi kaltinimais, nes iš dalies nuskambėjo kaip ir kaltinimas. Nuomonė už – A. Melianas. (Balsai salėje)
A. MELIANAS (LiCSF). Labai ačiū. Daug argumentų yra išsakyta, ir visi matome, kad įstatymo projektas numato gana svarų sumažinimą mokesčių, kurie bus mokami už pensijų fondų valdymą. Taigi negalima mažinti iki begalybės, nes visi žinome, kas išeina iš pigaus produkto. Taigi turi būti vis dėlto pakankami mokesčiai, kad tas turtas būtų valdomas efektyviai. Todėl suprasdamas, kad tai yra kompromisas, aš pritarčiau tai redakcijai, kuri dabar pateikta, nors pats turiu kitą nuomonę ir buvau ją pateikęs, bet Seimas nepritarė – susieti fondų veiklos rezultatus su mokesčiu. Taigi aš už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Žinote, kai aš išgirdau iš gerbiamojo ministro patikinimo, kad garbės žodis Černobylis nesprogs, tai visiškai nerimta. Ir dar kai tris kartus buvo pakartota, kad privačių pensijų kaupimo reformai a la pritarė Lietuvos bankas, na, tai, kolegos, ar jūs nesėdėjote komiteto posėdyje, ar jūs negirdėjote, kai banko valdytojo pavaduotojas R. Kuodis aiškino mums, kad tai yra pražūtis valstybei? Kalbėkime apie tuos dalykus. Žinote, man atrodo, kad šiandien svarbiausias mūsų uždavinys turėtų būti grąžinti ir galvoti, kaip grąžinti pensininkams tuos pinigus, kuriuos jūs paėmėte. Tai yra svarbiausia užduotis.
Vėl tenka priminti. Valstybės finansinė padėtis yra tragiška. 50 mlrd. litų temos neplėsiu. Prisiminkime, „Sodros“ deficitas šiandien – 10 mlrd. Lt, į privačius fondus perduota 5 mlrd. Lt, kai valstybės biudžetas nesiekia 20 mlrd. Palūkanos per dvejus metus – 1 mlrd. 200 mln.! Mūsų pasiūlymai buvo dėl atsakomybės didinimo. Tai yra kad privatūs kaupiamieji fondai, gaudami milijardines sumas iš valstybės biudžeto, turėtų nors kokią nors atsakomybę, kai valstybė taip dosniai dalina pinigus, o jie naudoja kaip nori. Aš minėjau atlyginimus, atominės elektrinės vadovų atlyginimus, ir kai siūlomi pasiūlymai, kad padarytume efektyvesnį jų valdymą, jūs balsuojate prieš. Todėl aš negaliu balsuoti už ir siūlau kitiems kolegoms, kurie prisimena šituos skaičius, balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Mečislovai, nustokite atstovauti pensiniams fondams. Ką jūs dabar siūlote? Jūs siūlote nepriimti įstatymo, o įstatyme dabar yra atskaitymai ir už tai, kad jie yra kaip tokie, ir už tai, kad jie gauna pelną nuo akcijų, riebūs įstatymai, leidžiantys jiems imti tuos pinigus, kiek nori. Šitas įstatymas kaip tik nupjauna vieną dalį jiems visiškai, atėjus laikui nebemokės, ir kitą dalį dar sumažina papildomai. Taip, A. Syso pataisa nepriimta, bet jo visiškai radikalus variantas buvo – nupjauti bet kokius pervedimus. Šitas įstatymas įveda draudimą, kad nebūtų investuojama rizikingai prieš pat išeinant į pensiją, kad fondai tiesiog negalėtų bankrutuoti. Čia yra siūlymas, einantis visiškai šalia anos diskusijos. Čia yra sugriežtintos sąlygos, krūva sugriežtinimų, kuriuos mes čia priėmėme ilgai svarstydami ir laukdami, kada Vertybinių popierių komisija ir mūsų bankas pateiks siūlymus.
Taip, jūsų radikalus variantas, A. Syso, neperėjo, bet jis, palyginus su tuo, tai kelis kartus sumažina jų pelną. Yra didesnė atsakomybė. Apie ką jūs kalbate? Jeigu mes šito įstatymo nepriimsime, tai jie ir toliau riebiai gyvens. Kieno jūs interesams atstovaujate?
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji, na, sukuriame tokią situaciją, kad sėdžiu ir galvoju: nepriimame, jie, kaip Rimantas sako, riebiai gyvena. Priimame, vis tiek tie katinai gerai gyvena. O visa kita – „Sodros“ biudžetas deficitinis, 5 mlrd., kaip kalbėjo, jau sėdi privačiuose fonduose, jie nieko neuždirba tie 5 mlrd. (…). Vadinasi, deficitas didėja, valstybės skola „Sodrai“, valstybė iš kitur pinigų paimti, kaip skolintis vėl iš tarptautinių institucijų, negalės, ir vis tiek mes tuos riebius katinus, kuriems nieko nereikia daryti, kurie už nieką neatsakingi, maitiname. Dar kartą sakau: nutraukti, nacionalizuoti, ką padarė vengrai. Tegu tie katinai eina, kniaukia po visur ir užsidirba patys. Kuo daugiau suras tokių, kurie patikės jais kaip greitaisiais kreditais, tegul tokių būna, bet kad su valstybės pagalba juos maitintume, aš esu prieš. Todėl nepritariu. Reikia juos iš karto pakabinti ir pasiimti tuos pinigus, sumažinti deficitą, didinti pensijas. Dabar visi čia mes puikuojamės, jie tunka, pensijos neauga, pensijos negrąžinamos, deficitas didėja, skolintis reikia ir paskui mokesčius galų gale turėsime didinti. Na, gerbiamieji, pagalvokime praktiškai ir ūkiškai be tų teorijų visų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš taip klausausi visą dieną ir galvoju, ar dar rinkimai nesibaigė, ar tikrai taip sunkiai sekasi lipdyti tą valdančiąją koaliciją, kad aš iš jos niekaip negirdžiu jokių racionalių minčių apie privataus kaupimo sistemos tolesnę pertvarką, nes girdžiu tas pačias kalbas, kokias girdėjau prieš rinkimus. Atrodo, kad būsimoji valdančioji koalicija tikrai nežino, ką daryti su privačiais fondais. Na, ką padarysi.
Aš dar labiau klausausi ir vis galvoju, kas galėtų, gal čia profesorius K. Glaveckas galėtų paaiškinti ir ponui M. Zasčiurinskui, ir ponui A. Sysui, kurie kaip pradėjo kartoti nuo rinkimų kampanijos, visiškai demonstruodami, kad nesupranta, kuo skiriasi deficitas ir skola. Gerbiamieji kolegos, deficitas yra metinių pajamų ir išlaidų skirtumas. Ar tai būtų „Sodra“, ar valstybės biudžetas. Skola tai yra tiek, kiek sukaupta per ilgą laiką finansuojant didesnes išlaidas nei pajamas. Nepainiokite dviejų labai skirtingų sąvokų, nes atrodo, kad nieko nesuprantate.
Paskutinis dalykas. Gerbiamieji kolegos, palūkanos ir skolos aptarnavimas yra skirtingi dalykai. Pone Zasčiurinskai, jeigu norite būti ministru, tai bent pereikite tam tikrą pradžiamokslį ir nekartokite tokių visiškai klaidingų dalykų, kurie rodo, kad tikrai yra nepasiruošta būsimiems darbams ir būsimai atsakomybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės yra išsakytos. Kolegos, kaip jau minėjau, noriu tartis, nes pagrindinis Pensijų sistemos reformos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas nebuvo priimtas. Mes galime balsuoti? Laisvai. Gerai. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3374(3). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 72: už – 58, prieš nėra, susilaikė 14. Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymas, projektas Nr. XIP-3374, priimtas.
Replika po balsavimo. Kolega R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir dalis opozicijos, kuri, aš tikiuosi, tikrai parodė išmintį. Šitas įstatymas nėra tiesiogiai susijęs su pensijų fondų kaupimo naikinimais ar nenaikinimais, pervedimu ar nepervedimu į fondą, kiek procentų pervesti. Čia buvo įstatymas, susijęs su griežtesniu fondo darbo reglamentavimu. Ačiū, kad pritarėte daug griežtesniam reglamentavimui, mažesniam pervedimui ir atskaitymui jiems. O kas nesusigaudė, balsavo iš principo, iš tikrųjų atstovavo fondų interesams. Ačiū.
15.43 val.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3376(3). Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Nieko nėra. Teisės departamento pasiūlymui komitetas nepritarė. Mes su tuo turbūt irgi sutinkame? Niekas nenori kalbėti. Balsuojame.
Vėlgi nepavyko. Liko tik balsavimas.
15.45 val.
Grįžtame prie Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje Darbo partijos kandidatų sąraše“ projekto Nr. XIP-4998. Kaip tik baigėsi mūsų paskirtas pusvalandis. Kolega G. Songaila yra pateikęs savo pasiūlymus. Kolega, pristatykite. Jūsų pasiūlymai yra dėl 1 ir 2 straipsnių. Dabar kalbame apie 1 straipsnį. Minutėlę! Prašau.
G. SONGAILA (MSG). Iš karto apie esmę, nes antraštė susijusi su pagrindiniu pasiūlymu, aš manau, galima spręsti iš principo. Noriu pasakyti, kad yra 2 tūkst. apylinkių. Jeigu vienoje apylinkėje nuperkama dešimt, dvidešimt balsų, atrodo nieko, bet jeigu veikia organizuota jėga visos Lietuvos mastu, o tokių požymių yra, tai tie vidutiniškai dešimt, dvidešimt nupirktų vienoje apylinkėje balsų jau nulemia 20 tūkst. Aš noriu pasakyti, kad tokie rinkimai daugiamandatėje apygardoje tampa nelegitimūs. Realiai tas nebuvo tiriama. Daugiamandatėje apygardoje šis reiškinys… buvo ir karuselės reiškinys, kur ne po dešimt, o šimtai balsų buvo nupirkta.
Dabar galima sakyti, kad tam neįmanoma užkirsti kelio. Įmanoma. Latvijos pavyzdys parodė, policininkas kiekvienoje apylinkėje atgrasina. Antra. Bausmės neišvengiamumas. Ir ta praktika baigėsi.
Iš tiesų dėl to, kas vyko kalėjimuose, pataisos namuose, manau, turėtų atsistatydinti baigiantis kadencijai vidaus reikalų ministras ir teisingumo ministras. Svarbiausia, kad yra paklausimas. Vyriausioji rinkimų komisija nustatė 3672 balsus, vieno mandato abejonės ribą. Taip pat nustatė, kad galimai nupirktų balsų buvo 3594. Tai yra 78 balsų skirtumas. Čia šiandien mes turime balsuoti dėl to, kad tikrai nebuvo nupirkti 78 balsai daugiau per visą Lietuvą, kai yra tokie faktai, kuriuos mes žinome. Nėra nustatytos aplinkybės, paneigiančios prezumpciją, kad vis dėlto buvo esminė įtaka rinkimams, buvo masiniai balsų pirkimai…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
G. SONGAILA (MSG). …apie ką pasisakė Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pristatėte savo pasiūlymą. Faktiškai mes turėsime ir kalbėti, ir balsuoti dėl viso pasiūlymo, o ne dėl atskirų dalių, kaip aš sakiau.
Dabar kolega S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs jau 10 sekundžių kalbėjote už mane.
PIRMININKAS. Prašau, aš suteiksiu.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, jums yra išdalintas Seimo atstovo Konstituciniame Teisme prašymas, kreipinys į Konstitucinį Teismą su prašymu atsakyti į kai kuriuos kreipinyje buvusius ir neatsakytus klausimus. Kai ką Gintaras dabar čia pasakė, kokie tie klausimai yra. Suskaičiavo, kad iš tų visų pripažintų pirktais balsų per visas apygardas, prie kurių buvo prirašyta: balsai buvo pirkti, bet toje apygardoje esminės įtakos rinkimų rezultatams neturėjo… Tai toje vienoje mažytėje gal ir neturėjo, bet kai sudedi į krūvą, tai partijai, kurią aš vadinu nusikalstamu susivienijimu, kaip teisme jinai įvardijama, per visą Lietuvą tokių balsų susidaro 35 tūkst. 102. Po to konstatuoti, kad jokios įtakos rinkimams neturėjo, tai jau ne vienas ir ne du mandatai, nesulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ką su visu tuo daryti ir kaip elgtis, kai Seimas priima galutinį sprendimą, ir dabar taip greitai nubėgti ir pasakyti: mums neįdomu, mes jau čia kai kurie išrinkti, jeigu kas vogė, tai pasivogė, kai pripažinome, kad reitingo balsai yra vogti ir neteisėti, o tuo pat būdu tame pačiame biuletenyje balsavimas už partiją yra teisėtas? Aš nesuprantu, kokia yra šito Seimo logika ir kai kurių kitų sprendimų. Nesulaukti atsakymo, nesustatyti visko teisingai į vietas, nesvarbu, kokia kaina, demokratija brangiai kainuoja, reikia kantrybės ir išmanymo, o daryti greitai ir bet kaip tikrai negalime.
Aš kviečiu pritarti G. Songailos (…) arba bent jau nutraukti šitą procesą, palaukti atsakymo iš Konstitucinio Teismo. Atsakymo Seimui, ne G. Songailai, mums visiems.
PIRMININKAS. Laikas, kolega! Ačiū. Nuomonė prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, pirmiausia prieš teikdami tokius siūlymus mes vis tiek turime vadovautis Konstitucija, įstatymais ir bent jau elementaria logika. Juk Konstitucijos 105 straipsnis aiškiai pasako, kas gali kvestionuoti rinkimų rezultatus. Tai yra Konstitucinis Teismas pagal Prezidento ar Seimo kreipimąsi. Ir 107 straipsnis sako, kad Seimas tvirtina arba ne tai, ką priėmė Konstitucinis Teismas. Mes negalime išsiplėsti daugiau, nes aiškiai yra nurodyta, ką reikia daryti. Gerai, tada aš žiūriu į S. Pečeliūną, gerai, dabar Seimas priima šitą sprendimą, panaikina rezultatus, tai kas bus po ketverių ar po kiek metų, kada bus naujasis Seimas? Dauguma bus kita – panaikins, jeigu jūs laimėsite – jūsų rezultatai. Tai mes galime padaryti tokį chaosą, kad mes amžiais vieni kitus naikinsime, nes dauguma keisis, yra elementari rinkimų logika, ir vieni kitus kvestionuosime. Mano galva, negali net būti svarstomi tokie siūlymai. Jeigu būtų Konstitucinio Teismo nutartis, tada taip, mes tvirtiname arba ne. Bet šiuo atveju Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad kvestionuojami tik asmenys, kurie galėjo nusižengti, bet viso sąrašo Konstitucinis Teismas nenaikino. Todėl, mielieji ponai, pagalvokime, jeigu bus priimtas toks sprendimas, į kokį chaosą mes galime įbristi.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės yra išsakytos. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas palaikote G. Songailos pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 11, prieš – 41, susilaikė 55. G. Songailos pasiūlymui yra nepritarta. S. Pečeliūnas – repliką po balsavimo.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, viskas gal būtų ir gerai, ką jūs sakėte, bet aš niekada nesutiksiu, nesvaru, kas tą darys, ar jūsų partija, ar kokia nors kita partija, kad ir mano partija, jeigu bus perkami balsai, tie balsai negali virsti teisėtais, čia jau yra esmė. O dabar mes pasakome, kad tame pačiame biuletenyje, tame pačiame dokumente, vienas pažymėjimas neteisėtas, o pagrindinis pažymėjimas yra teisėtas, kai be to pagrindinio tas kitas būtų visiškai niekas. Logikos – nulis. Ir tokių ne logikų per visą Lietuvą 35 tūkst. – vienos partijos balsavimai. Tai mes skaičiuoti mokame, mes suprantame, kad tai yra sisteminis, masinis reiškinys. Kaltinimas yra tik vienas – dėl tokių veiksmų, turime su tuo ką nors daryti, sulaukti atsakymo, ką su tuo daryti. Mes klausėme, apsimetė, kad nebuvo klausta. Ar tai yra gerai?
PIRMININKAS. Dėkui. Replikos laikas baigėsi. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų esu jaunas kolega ir, ko gero, mažiau patyręs negu senbuviai, bet kai klausau tokių pseudodalykų, tai gal tada imkime, kvieskime kariuomenę, šaukime armiją ir viską naikinkime. Bet kitas dalykas, mielasis Sauliau, kalbėti reikia vieną dalyką, bet pasiskaičiuoti. Kai jūs sakote, kad 35 tūkst., tai man pasakykite, ar kiekvienas iš tų kandidatų surinko po 5 ar 7 tūkst.? Jeigu preziumuojate, kad penki pirko, tai bendrai yra reitingo balsai 6 tūkst. Kitas dalykas, niekada netikėjau, kad Seime gali būti ir tautos priešų, drįsiu pasakyti – teroristų, kurie galėtų siūlyti tokius pasiūlymus ir ardyti pačią mūsų valstybę. Patys kuriame, ir ką mes patys darome? Pagalvokite, čia yra mūsų valstybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, labai trumpai. Sutinku Sauliau, ką jūs sakėte, bet, mielasis Seime, suteikime Vyriausiajai rinkimų komisijai įgaliojimus, kad ji iki rinkimų galėtų panaikinti kiekvieną, kuris nors ir vieną balsą nupirko, išvaryti iš rinkimų. Bet po rinkimų, atleiskite, ką darytų tas Seimas, kuris dabar sėdi, jeigu mes būtume priėmę šitą sprendimą. Juk be Seimo valstybė negali likti, mūsų kadencija baigiasi? Tai kaip toliau?
PIRMININKAS. Ačiū. Replikos baigtos. Dabar pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso 4 – už, 4 – prieš. J. Razma – nuomonė už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime pirmą tokį atvejį per visą Seimų istoriją, kai Seimui, o ne Vyriausiajai rinkimų komisijai reikia daryti tą galutinį sprendimą dėl daugiamandatės apygardos. Kad ir kiek čia atskiri Seimo nariai reikštų abejonių dar ir dėl kitų atvejų, kurie galimai turėjo įtakos daugiamandačių apygardų reitingavimo rezultatams dėl kai kurių numanomų balsų pirkimų, mes vis dėlto turime elgtis atsakingai ir konstituciškai, būtent tiek, kiek mums tą leido Konstitucinis Teismas. O Konstitucinis Teismas, išreiškęs nusistebėjimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija, savo išvadose konstatavusi šiurkščius pažeidimus ir esminę įtaką rinkimų rezultatams dėl Darbo partijos atskirų kandidatų reitingavimo aplinkybių… nusistebėjo, kad Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama galutinį sprendimą, tvirtindama tos partijos kandidatų eilę ir tvirtindama išrinktuosius tos partijos Seimo narius, tarsi visiškai nematė tų savo išvadų. Beje, Darbo partija pati neginčijo tų Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadų. Taigi Seimas čia šiandien turi padaryti tą galutinį, objektyvų sprendimą, kuris leis turėti galutinius rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Varaška.
M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nenorėčiau sutikti su šiais argumentais. Dar kartą pakartosiu, kodėl vis dėlto Seimas turėtų kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir kartu su ja… teikdamas jai pavedimus kur kas atsakingiau atlikti šį darbą. Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnis sako, jog nustatyti tikruosius, esminius rinkimų rezultatus galima tik pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus. Kaip suprantu, šis Seimo nutarimo projektas yra parengtas remiantis būtent šia 95 straipsnio nuostata. Tačiau leiskite paklausti, kas iš Seimo narių ar kas iš frakcijų šituos rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus matė ar bent tyrė? Ar mes turime kokias nors Seimo išvadas ar Seimo įgalioto asmens patvirtintas? Ar jūs tokia išvada laikote Konstitucinio Teismo išvadą, kuri vis dėlto pagal įstatymą nėra rinkimų dokumentas? Tai dar kartą noriu pasakyti tai, jog yra siūloma balsuoti už nutarimo projektą, remiantis 95 straipsniu, bet neįgyvendinus to straipsnio sąlygų. Tokiu atveju Seimas priims nepagrįstą sprendimą, pats pataisydamas kandidatų sąrašą, pagal vienintelę prezumpciją, gautą iš Konstitucinio Teismo, įstatymas to nenumato.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – Ž. Šilgalis. Jo nėra. Kita nuomonė prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes ir toliau klimpstame į teisinį absurdą. Aš dar kartą noriu pakartoti, tie trys žmonės, kuriuos dabar mes išbrauksime kaip kandidatus, tai yra J. Pinskus, Ž. Pinskuvienė ir J. Gaudutienė, yra išrinkti Seimo nariais. Toks šiandien jų teisinis statusas, jų negalima išbraukti kaip kandidatų. Juos mes tik galime eliminuoti iš išrinktų Seimo narių neleisdami jiems prisiekti. Štai kur yra kelias. Ir mes pagal Konstitucijos 59 straipsnį turime priimti nutarimą, kuriame turi būti aiškiai parašyta, kad išrinkti Seimo nariai dėl to, kad įvyko tas, tas, tas, negali ar neturi teisės prisiekti ir dėl to jie negali pagal 59 straipsnio 2 dalį tapti Tautos atstovais. Tada teisiškai bus viskas gerai, o neužsiimti šitom visom nesąmonėm ir sukurti labai negerus teisinius precedentus, nuo kurių ateityje daug kas kentės. Nepaisant partinės priklausomybės, nepaisant to, kokie yra tie kandidatai, raginu jus balsuoti iš esmės prieš šitą nutarimą, kaip neparengtą ir visiškai neteisingą, prieštaraujantį Konstitucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Štai, gerbiamieji Seimo nariai, kada nemokama pralaimėti. Kada nematome problemų, kurių praėjusiuose rinkimuose gal buvo daugiau nei šiuo metu. Kada išpučiamas milžiniškas muilo burbulas, jog masiškai papirkinėjami balsai. Ir įveliamas Konstitucinis Teismas, kuris priima visiškai nesuprantamą sprendimą, ir iš teisinės valstybės mes kuriame kažkokią anarchinę valstybę. Aš manyčiau, kad priimant šį įstatymą reikia daryti mažų mažiausiai pauzę. Kai bus išnagrinėtas teismo sprendimas ir apkaltinti tie asmenys, kuriuos kaltiname, kad jie papirkinėjo rinkėjus, ir, jeigu juos nustatys kaltus, grįžti prie šito klausimo ir atimti mandatus. Kaip atrodys, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu juos išteisins teismas? O žinome, tie, kuriuos mes kaltiname, atimame mandatą, net nėra įtariamieji. Kokia mes esame valstybė? Ar to pakaks konservatoriams galų gale, ar dar per savo spiegimą sugalvos kokių nors įvairiausių kreipimųsi į kokias nors kitokias institucijas? Aš nesuprantu. Man atrodo, kad liaukimės šaukti, liaukimės kojomis trypti. Susitaikykime su esama situacija. Darykime priėmimo pertrauką ir laukime teismo sprendimo. Jeigu teismas pasakys, kad šie asmenys kalti, atimkime mandatus. Bet jeigu nepasakys, kad jie kalti, ir juos išteisins, kokiu pagrindu mes iš jų būsime atėmę Seimo mandatus? Teisiniu? Politiniu? Kokiu pagrindu, jūs atsakykite, būsime atėmę tuos mandatus? Taigi aš kviečiu visus susilaikyti, daryti pertrauką ir laukti teismo sprendimo. Ir tik po teismo sprendimo grįžti prie šito klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gaila, kad ponas P. Gražulis neskiria skirtingų atsakomybių. Tie kandidatai patys asmeniškai nebūtinai bėgiojo ir pirkinėjo tuos balsus. Taip, kaip ir pono P. Gražulio fabrike, jeigu gamina kokius nors naliesnikus, nuo kurių žmonės nusinuodija, tai nebūtinai pats P. Gražulis ten tų nuodų pridėjo, bet jis irgi kentės dėl šito.
Aš noriu atkreipti dėmesį į kitus dalykus. Tie mandatai, kuriuos atimate, ir tuos balsus jų naudai, kieno naudai tie balsai buvo perkami? Darbo partijos pirmininko pavaduotojui, prezidiumo nariams, tarybos nariams. Partijos vadovybė sėdi teisiamųjų suole ir pati partija yra teisiama kaip nusikalstamas susivienijimas, o mes apie kažkokią sąžinę ir teisybę iš jų pusės čia dabar bandome postringauti. Net nenorime sulaukti išaiškinimo, ką gi reiškia toks tikrai sunkiai suprantamas Konstitucinio Teismo nutarimas net ir žmonėms patyrusiems, ne vienus metus vaikščiojantiems į Konstitucinį Teismą ir suprantantiems jų tą kalbą, kai tame pačiame dokumente – vienas kryžiukas, yra pasakoma „nupirktas“, o pagrindinis kryžiukas, pasirodo, ne. Kai vienas be kito negali egzistuoti. Ir ypač be to, kuris dabar pripažintas nenupirktu. Tai, mielieji mano, aš tikrai siūlyčiau susilaikyti dabar nuo visokių balsavimų, palaukti to išaiškinimo. Čia visiškai nejuokinga, nes teks po to, man atrodo, kitam Seimui jau jūsų išdalintus mandatus šiuo balsavimu tiesiog naikinti, naikinti ir naikinti. Ar tai bus gerai?
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes turėtume kai ką dar kartą sau patikslinti. Aš anksčiau iš dalies maniau panašiai, kaip kolega P. Gražulis ką tik kalbėjo, kad reikės naikinti mandatus. Bėda yra ta, kad Vyriausioji rinkimų komisija priėmė vieną sprendimą, kad tai yra neteisėti reitingavimo faktai. O sprendimo, kad reikia iš to plaukiančias pasekmes, kad reikia koreguoti sąrašą, nepriėmė. Konstitucinis Teismas neturėjo kuo daugiau remtis, o tai aiškiai yra parašyta, kad jis remiasi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimais. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo fakto pažeidimą, juo remdamasis Konstitucinis Teismas priėmė sprendimus. Jis padarė tik antrą logišką žingsnį paskelbdamas, kad jeigu tai yra neteisėta, vadinasi, ir sąrašas turi būti pakoreguotas. O jeigu nebūtų šito dalyko, nebūtų Vyriausiosios rinkimų komisijos išvados, gerbiamasis Gražuli, jūs būtumėte teisus. Bet, deja, pati Vyriausioji rinkimų komisija ir supainiojo visą šitą situaciją pasakydama, kad katilas juodas, o už juodumą nereikia nieko daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinioji nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Visi, man atrodo, viską suprantame, balsuokime prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 107, balsavo 105: už – 51, prieš – 29, susilaikė 25. Nutarimas nepriimtas.
Tokiu atveju galioja Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tenka tik apgailestauti, kad štai toks balsavimo rezultatas, kurio, matyt, niekas nesitikėjo, rodo apsiskelbusios būsimos valdančios koalicijos atstovų teisinį nihilizmą, nepagarbą Konstitucijai… (Šūksniai salėje) …Konstituciniam Teismui. Apgailėtina, kad tarp balsavusių prieš yra ir apsiskelbęs būsimasis premjeras A. Butkevičius.
PIRMININKAS. Dėkui. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, dabar galų gale įsitikinome, kad ponas M. Varaška buvo teisus. Jeigu būtume pavedę Vyriausiajai rinkimų komisijai įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir pačiai priimti sprendimus dėl rinkimų, šitokių cirkų, atleiskite už tą šiurkštų žodį, čia, Seime, nebūtų. Arba bent būtume palaukę to išaiškinimo, kad visiems būtų viskas aišku, kaip tame pačiame dokumente gali būti du žymėjimai: vienas pirktas, o kitas – ne, kai vienas be kito negalioja. Patys sau sukūrėme tokią situaciją. Perspėjimų, kad taip bus, buvo ne vienas ir ne du iš įvairių pozicijų. Buvo atkreiptas jūsų dėmesys. Bet, pasirodo, taip norisi greitai ir bet kaip padaryti sprendimą, kad apie pasekmes nebegalvojama. O dabar teks galvoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Varaška.
M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų nieko baisaus neįvyko. Dabar bus balsavimas dėl sprendimo, ar tobulinti nutarimo projektą, ar jį atmesti. Ir iš tiesų galima arba tobulinti, arba pateikti naują redakciją dėl to, kad Seimas sudarytų laikinąją darbo grupę ir kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija patikslintų tuos rezultatus. Jeigu nepriimtas, kaip ir minėjau, galima įregistruoti dar vieną nutarimo projektą ir šituos dalykus užfiksuoti. Iš tiesų Konstitucinio Teismo išvada, jeigu jai buvo pritarta, nors aš tą klausimą kėliau dieną iš tribūnos, ar mes apskritai jai pritariame, ar ne, nes šiandien dar neaišku, bet jeigu mes jai pritariame, mes ją turime įgyvendinti. O įgyvendinti turime tokiu atveju su nauju Seimo nutarimo projektu ir prašydami Vyriausiosios rinkimų komisijos pagal pavedimus pateikti visus savo rinkimų protokolus, kitus rinkimų dokumentus, pagal kuriuos būtų galima logiškai nustatyti tikruosius rezultatus.
PIRMININKAS. Kolega, tik kaip teisininkas būkite irgi tikslus. Čia nei tobulinti, nei atmesti negalima. Čia ne ta stadija. Naują, taip. Naują galima siūlyti. Bet tai, apie ką jūs užsiminėte, ar tobulinti, ar atmesti, tai negalioja.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad Seimas tikrai išgelbėjo ir Konstitucinį Teismą, ir priėmė išmintingą sprendimą, nes tiek Seimas kreipdamasis, tiek Prezidentė (be abejonės, labai mažai laiko numatyta Konstituciniam Teismui šį klausimą spręsti) nesugebėjo ir fiziškai neturėjo laiko išanalizuoti iš esmės klausimą. Aš manau, kad Seimas priėmė tikrai labai išmintingą sprendimą palikdamas galioti Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadas.
Taigi, šį kartą reikia dėkoti Seimui už politinę išmintį. Manau, kad neįsivėlėme dar į vieną nihilistinį, neteisinį klausimą, kurio šešėlis būtų lydėjęs Seimą ne vieną kadenciją taip, kaip ir Prezidento Rolando Pakso apkaltos proceso metu.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų mes šiandien sprendėme labai sudėtingą klausimą ir galbūt ta skubos tvarka, kuri buvo pasiūlyta, mums kai ką ir supainiojo. Aš tiesiog kviesčiau šio nutarimo autorius pasižiūrėti į tuos pasiūlymus, kuriuos mes pateikėme, atsiradus 3 valandų tarpui, dėl Biržų–Kupiškio vienmandatės apygardos sprendimo ir galbūt pagal tą pavyzdį pataisyti ir dabar teikiamą daugiamandatį sprendimą, kuris būtų labai analogiškas tiems pasiūlymams, kuriuos kėlė M. Varaška, ir šią problemą išspręsti visiems priimtinu bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tą dviveidystę, kurią mes stebime iš kairiosios šios salės pusės. Aš dar vakar girdėjau, kaip G. Kirkilas sakė, kad jis gerbia Konstitucinio Teismo sprendimą ir Konstitucinis Teismas išmintingas. Šiandien šitos nuomonės nėra. Aš šiandien rytą girdėjau gerbiamąjį A. Sysą, kai jis sakė, jog nėra abejonės, kad palaikys visas Konstitucinio Teismo išvadas. Aš to nematau balsuojant. Aš šiandien mačiau V. Gapšį, kuris atsiprašinėjo, kloniojosi čia vos ne iki žemės, aiškino, kad Darbo partija nedalyvaus balsavime. Ir ta Darbo partija savais balsais patvirtino tuos žmones, kurie pažeidė rinkimų įstatymus. Tai štai nuo tokių sprendimų prasideda nauja koalicija. Iš tikro apgailėtina pradžia. Aš manau, kad ir pabaiga bus apgailėtina.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad Seimas išgelbėjo situaciją. Aš norėčiau, kad nespekuliuotume tuo, kad mes negerbiame Konstitucinio Teismo sprendimo. Konstitucinio Teismo sprendimas buvo toks, kokį nusprendė, tačiau pagal įstatymus lemiamas žodis priklauso Seimui. Ir Seimas nėra kažkoks Konstitucinio Teismo liokajus, kad automatiškai patvirtintų, pritartų išvadoms. Jis svarsto visa tai, kas buvo pasakyta Konstitucinio Teismo. Šiandieną diskusijos metu išaiškėjo, kiek dar yra visuose šiuose dalykuose skylių. Dabar nereikia labai jaudintis. Pagal Konstituciją, jeigu bus pripažinta, kad įvyko neteisėti veiksmai, jeigu teismas tą nuspręs, tai po to pagal Konstituciją tie Seimo nariai, kurie pažeidė įstatymą, neteks Seimo mandatų nustatyta tvarka. Viskas sustos į vietas. O jeigu mes būtume dabar jiems, nenusikaltusiems, neleidę prisiekti, tai mes būtume ateityje turėję daug rimtų komplikacijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, replikos baigėsi. (Balsai salėje) Juliau, prieš jums nueinant aš tą jau pasakiau, kad paskutinysis kalba E. Klumbys.
16.15 val.
Atėjo laikas priimti Seimo nutarimą „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo“. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu noriu paprašyti pusės valandos pertraukos, nes reikia išsiaiškinti situaciją po prieš tai buvusio balsavimo. Manau, kad mes per pusvalandį tai padarysime. Frakcijos vardu prašau pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume sutarti? (Balsai salėje) K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ar galime išsiaiškinti dėl pertraukos? Balsavimas pasibaigė, pertraukos galima prašyti iki balsavimo. Balsavimas baigėsi.
PIRMININKAS. Apie Vyriausiąją rinkimų komisiją, apie kitą. Kęstuti, sekite ne tik minčių eigą, bet ir tai, kas yra sakoma. (Balsas salėje: „Balsuojame!“) I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu šiuo klausimu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Alternatyvus balsavimas arba tiesiog balsuojame dėl pirmojo pasiūlymo. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Balsuojame dėl pirmo pasiūlymo.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas palaikote J. Razmos pasiūlymą daryti pusės valandos pertrauką, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 58, prieš – 41, susilaikė 8. Taigi pusvalandžio pertraukai yra pritarta. Tuoj pasakysim kada. 16.40 val., netgi 16.47.
16.18 val.
Toliau priimsime pensijų sistemos įstatymų projektus. Kitas įstatymo projektas – Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3382. Kolegą R. J. Dagį kviečiu į tribūną. Kolega, dar lukterkite minutėlę. Jokių pasiūlymų ir pataisų nėra. Pastraipsniui.
1 straipsnis priimtas ir tai yra viskas.
Motyvai dėl viso. Keturi – už. Motyvų nėra. Dėkoju. Pirmininke, ar mes čia taip pat galime balsuoti? Taip. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti. Užsiregistravo per mažai. Šis balsavimas nepavyko.
16.19 val.
Kitas įstatymo projektas – Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 2, 15, 16, 17, 18, 25, 26, 30, 33, 38, 47, 48, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3377(3). Einame pastraipsniui. Kadangi čia yra komiteto pritarta, aš manau, mes ir nebesvarstysime.
1 straipsniui yra pritarta. 1 straipsnis priimtas su Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas.
12 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. 12 straipsnis priimtas.
13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. Viskas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš pasakysiu, kad šioje vietoje vėl yra susiję su valdymo tvarka, bet ne su pačiu pensinių fondų egzistavimu. Atkreipiu dėmesį, kad čia profesiniai fondai, visai kita opera.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Kolegos, nuomonių už ir prieš nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Balsuojame. (Balsai salėje) Vėlgi užsiregistravo per mažai kolegų. Liko tiktai priėmimas.
16.21 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3375. Kolega Dagy, į tribūną! Kolegos, tiesiog noriu pasakyti, kad čia yra tiktai Teisės departamento pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė ir mes pritariame. Tada pastraipsniui. Gerai. Dėl pirmojo skirsnio.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …suprastume, už ką mes balsuojame.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mes dabar Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kurias reglamentuoja. Svarstome veiklą, ne pensijų fondų problemas, ir priėmėme jau vieną įstatymą. Atkreipiu dėmesį kolegų Seimo narių.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pirmojo skirsnio 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Antrasis skirsnis. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas. 20 straipsnis. Priimtas.
Trečiasis skirsnis. 21 straipsnis. Priimtas. 22 straipsnis. Priimtas. 23 straipsnis. Priimtas. 24 straipsnis. Priimtas. 25 straipsnis. Priimtas. 26 straipsnis. Priimtas. 27 straipsnis. Priimtas. 28 straipsnis. Priimtas. 29 straipsnis. Priimtas. 30 straipsnis. Priimtas. 31 straipsnis. Priimtas. 32 straipsnis. Priimtas. 33 straipsnis. Priimtas. 34 straipsnis. Priimtas. 35 straipsnis. Priimtas. 36 straipsnis. Priimtas. 37 straipsnis. Priimtas. 38 straipsnis. Priimtas. 39 straipsnis. Priimtas.
Ketvirtasis skirsnis. 40 straipsnis. Priimtas. 41 straipsnis. Priimtas. 42 straipsnis. Priimtas. 43 straipsnis. Priimtas. 44 straipsnis. Priimtas.
Penktasis skirsnis. 45 straipsnis. Priimtas. 46 straipsnis. Priimtas. 47 straipsnis. Priimtas. 48 straipsnis. Priimtas. 49 straipsnis. Priimtas. 50 straipsnis. Priimtas. 51 straipsnis. Priimtas.
Šeštasis skirsnis. 52 straipsnis. Priimtas. 53 straipsnis. Priimtas. 54 straipsnis. Priimtas. 55 straipsnis. Priimtas.
Septintasis skirsnis. 56 straipsnis. Priimtas. 57 straipsnis. Priimtas. 58 straipsnis. Priimtas. 59 straipsnis. Priimtas. 60 straipsnis. Priimtas.
Ir įstatymo įsigaliojimas – 2 straipsnis. Priimtas.
Keturi – už, keturi – prieš. Yra tiktai vienas, norintis už. Gal kolega atsisako? Niekaip neatsisako. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dar vis mėginu apeliuoti į mūsų sveiką protą. Šitas įstatymas yra reglamentuojantis, susijęs su ta reforma, bet ne tiesiogiai su kaupiamaisiais fondais, o su papildomu savanorišku pensijų kaupimu. Jis griežčiau reglamentuojamas, įstatyme apibrėžiamos investicijų naujos sugriežtintos sąlygos, apie ką mes ne vieną kartą čia esame kalbėję. Čia yra rūpestis tais, kurie draudžiasi tenai, kad tie fondai nebankrutuotų, kad būtų apsaugoti indėliai. Susimąstykime truputį, atsitraukime nuo tų politinių realijų. Tiek ilgai rengtas šitas įstatymų paketas, kuris apsaugo visą šitą sistemą, nepriklausomai nuo to, kaip mes manome apie antrąją pakopą. Čia yra trečioji pakopa, gerbiamieji. Siūlau tikrai jo neblokuoti. Mes atrodysime gana kvailai. Kodėl mes nenorime padaryti, kad žmonių pinigai būtų geriau apsaugoti?
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis. Atsisako Petras. Ačiū.
Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už, kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Taip pat nesurinkome pakankamo balsų kiekio. Liko tiktai balsavimas. Baigėme pensijų reformos paketą.
16.27 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIP-4986. Pateikimo tęsinys yra. V. Stundys. Atsiprašau, I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo klausimu prašau pertraukos iki rytdienos posėdžio.
PIRMININKAS. Kolegos, prašau pasiruošti balsuoti, kas palaikote kolegės I. Šiaulienės pasiūlymą daryti pertrauką šio pateikimo tęsinio iki… Jūs sakote, bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ačiū. (Balsai salėje) Pertrauka bendru sutarimu.
16.28 val.
Tada kitas klausimas – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo projektas Nr. XIP-4735. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną E. Pupinį, Kaimo reikalų komiteto pirmininką.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, labai svarbus įstatymo projektas, kurio labai laukia ūkininkai. Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, svarstė naujai pateiktus kolegos A. Syso pasiūlymus, įstatymo projektui pritarė, bet pasiūlymams ne.
PIRMININKAS. Dėkui. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė, priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Dėl 5 straipsnio yra kolegos A. Syso pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Čia, mano dokumente, daug kartų netgi parašyta „nepritarė“. Kolegos A. Syso nėra. Nėra kam pateikti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš galiu trumpai pateikti. Iš tiesų svarstymo metu kolega A. Sysas taip pat teikė panašias pataisas, tačiau šiuo metu jis šiek tiek pagerino situaciją – vietoje 60… Anksčiau siūlė 30 dienų, šiuo metu siūlo 40, o vietoje 90 dienų, kad galėtų paslaugos teikėjas dirbti 90, siūlo 60. Komitetas siūlo nepritarti, nes iš tikrųjų tai buvo aptarta su asocijuotom žemdirbių struktūrom. Todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKAS. Kadangi tai buvo priėmimo stadija, prašau… Ar yra 29, palaikantys kolegos A. Syso pasiūlymą? (Balsai salėje) Pakelkite ranką nors vienas, kuris palaikote. Nėra. Ačiū. (Balsai salėje)
Antras pasiūlymas. Čia yra tas pats, analogiškas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Antras pasiūlymas yra toks, kad siūloma sumažinti atsiskaitymo laikotarpį iki 3 darbo dienų. Taip pat buvo aptarta, kad ūkininkas su paslaugos teikėju galėtų atsiskaityti per 5 darbo dienas. Komitetas taip ir siūlo palikti.
PIRMININKAS. Aš matau, kad čia visiškai tokie patys pasiūlymai. Čia jau vieną kartą nebuvo palaikymo, tai toliau ir nėra palaikymo. (Balsai salėje) Taigi priimtas 5 straipsnis.
6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis su Teisės departamento pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė, priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Keturi – už, keturi – prieš. Labai daug norinčių pasisakyti už. Pirmoji kalbės V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu susitelkti ir balsuoti už šį įstatymą. Pirmasis žingsnis ir vaikystėje yra labai sunkus, tai lygiai ir čia taip pat. Tačiau bus sukurta sistema, kad ūkininkas galėtų priimti talkininkus per paslaugų teikimą. Tas yra nauja ir gerai. Tad kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi nuomonės savininko prieš A. Syso nėra, tai gal nuomonių savininkai už atsiimtų ir mes tada baigtume diskusiją? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Tada prašau pasiruošti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 3. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas Nr. XIP-4735 priimtas.
16.32 val.
Lydimasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 22 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4736(2). (Šurmulys salėje)
Pastraipsniui. Čia buvo pasiūlymas Teisės departamento. Komitetas pritarė.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Norinčių kalbėti… Atsiprašau, oi, ne ten perskaičiau. Komitetas nepritarė Teisės departamento siūlymui. Mes taip pat pritariame.
Kolegos, norinčių kalbėti nematau, nėra? Nėra. Tuomet prašau balsuoti. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83: už – 77, prieš 1, susilaikė 5. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 22 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XIP-4736 priimtas.
16.34 val.
Sveikatos draudimo įstatymo 8, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4737(2).
Kviečiu A. Dumčių, Sveikatos reikalų komiteto pirmininką, į tribūną.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitetas gavo dvi pastabas iš Teisės departamento, išnagrinėjo, atkreipė į tai dėmesį, patobulino bendrą projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Mes taip pat pritariame komiteto pritarimui. Dabar pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Ir 5 straipsnis. Priimtas. Kaip jau buvo minėta, su Teisės departamento pastabomis.
Nuomonė už ir prieš. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas šitą klausimą atidžiai išnagrinėjo ir pritarė šitam įstatymo projektui, todėl kviečiu visus vieningai pritarti Sveikatos reikalų komiteto nuomonei. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai norėčiau paklausti Sveikatos reikalų komiteto narių, kaip tie žmonės, kurie bus samdomi vienai dienai arba per mėnesį tris dienas, bus draudžiami sveikatos draudimu? Man paaiškinkite technologiškai, nes yra dabartinis sveikatos draudimas, kuris draudžia mėnesiui. Jeigu per metus galima dirbti iki 60 dienų, o jie dirbs kiekvieną mėnesį po keletą dienų, tai kaip jie bus apdrausti sveikatos draudimu? Vien dėl šito, nes neaišku, kaip šitą įgyvendinti. Aš nežinau, kodėl Sveikatos reikalų komitetas neatsako į šitą klausimą, todėl aš susilaikysiu. Tai yra vienintelis draudimas, kurį dar paliko šiame įstatyme, bet jo įgyvendinimas visiškai nesuprantamas, nes teisinė bazė tam neparengta, va ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kaip tik žmonių, kurie iš viso niekada niekuo nesidraudė, galbūt gaudavo pinigus kažkokiu kitokiu būdu arba iš viso laukdavo tik pašalpų ir mes jiems draudimus mokėdavome, draudimas sveikatos draudimu tai yra didžiulis žingsnis į priekį išvedant tuos žmones ir pratinant prie normalios tvarkos. Tai niekaip nesuprantu, dėl ko mes čia turėtume nerimauti? Kokios mes tvarkos nesureguliuosime? Na, jeigu nenorime priimti, tai nenorime, bet aš manau, iš tikrųjų žingsnis yra geras. Jeigu norime pasiekti maksimalistinių rezultatų ir padaryti vėl darbo santykius, į kuriuos niekas neis, na, tada galime pasakyti taip, kad mus dabartinė padėtis tenkina, ir tie žmonės tegul būna amžini pašalpų gavėjai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai paslaugų teikimo įstatymas, tai yra ne darbo santykius reglamentuojantis įstatymas… darbo santykius. Manyčiau, dauguma žmonių, kurie dirbs, bus apdrausti kitais būdais. Bus integruota tikrai nemažai bedarbių, tačiau vis dėlto talkose bus ir kitų žmonių, kurie yra apdrausti, o administravimas taip pat yra ganėtinai aiškus. Šitą dalyką administruos socialinė sistema ir bus vykdoma apskaita. Manyčiau, didelių problemų šioje vietoje neturėtų būti, tuo labiau kad ir šiuo metu yra analogiškų atvejų su kitais, kurie moka už savo sveikatos draudimą savarankiškai tam tikrą sumą. Iš tikrųjų čia nieko naujo, manyčiau, sistema veiks, taip bus sudarytos galimybės trumpalaikiams darbams žemės ūkyje ir miškininkystėje. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už ir prieš yra išsakytos. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 3. Sveikatos draudimo įstatymo 8, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. XIP-4737(2) priimtas.
16.39 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4739. Į tribūną kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę V. V. Margevičienę. Prašau.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėjo vieną gerbiamojo Seimo nario A. Syso pataisą ir komitetas tai pataisai nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra palaikantys 29 kolegos A. Syso pataisą? Vienas. Ačiū. Nematau daugiau, tik vienas, du, trys. Trys, kolegos, tik trys. Na, čia jau išeitų 3,5. Ačiū. (Balsai salėje) Nesvarstome.
Dabar pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi jau įtariu, kas bus sakoma prieš, tai kalbėsiu tikrai už suprasdamas, ką mes norime padaryti. Mes norime ištraukti iš tos terpės žmones, kurie gyvena iš pašalpų, kad jie pradėtų mokėti kokius nors mokesčius, kad jie būtų skatinami prisidurti ką nors šalia tos pašalpos ir nereikalautų vis didesnių ir didesnių išmokų iš valstybės, laukdami vien tik valstybės pagalbos. Todėl ir siūloma įvesti tokią tvarką, kad būtų paskata išeiti iš tokio ydingo rato, būtų priprasta dirbti. Mes kalbame apie tuos žmones, kurie iš esmės dabar yra už visų darbo santykių, jų neturėjo pastaruoju metu, ir neaišku, kada tai bus. Jie yra pripratę gauti pašalpas.
Dabar, kai mes jiems leidžiame šiek tiek prisidurti, atsiranda motyvacija dirbti. Atsiranda galimybė vėl juos įtraukti į darbo rinką. Niekada nepradėjęs dirbti, niekada joje ir nebūsi. Čia yra pagrindinis dalykas. Ateityje žiūrėsime, kaip tie santykiai susireguliuos. Tas įstatymas yra terminuotas, pasižiūrėsime, kaip tie dalykai tvarkosi, pasižiūrėsime, kiek reikės daryti, nes tie 6 tūkst. Lt, jeigu suskaičiuotume per metus, yra tik 500 Lt per mėnesį, prisidurti šiek tiek, tai nėra fantastinė suma, iš kurios būtų galima labai daug pralobti. Bet tai jau yra paskata dirbti. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji, pirmiausia, jokių mokesčių jie nemokės. Už juos, jeigu mokės, tai paslaugos gavėjas. Taip parašyta šiuose įstatymuose, todėl mes nieko jų čia neišmokysime.
O jeigu kalbėtume rimtai, jeigu 60 dienų, kurias jie gali dirbti, per vieną dieną užsidirbti 1 tūkst. Lt ir po to dar prašyti socialinės išmokos, tai aš nežinau, kaip galima atpratinti žmones imti socialines išmokas, jeigu per dieną gali uždirbti 1 tūkst. litų. Labai teisingai pasakė S. Pečeliūnas. Aš noriu priminti. Kai buvo priimtas Motinystės (tėvystės) rėmimo įstatymas, ką darė gudrūs darbdaviai? Du paskutinius mėnesius mokėjo labai didelius atlyginimus, po to pagal tai dvejus metus skaičiavo išmokas. Po to įsikišo prokuratūra.
Gerbiamieji, jeigu mes leidžiame išmokėti 6 tūkst. Lt, tai kas gali paneigti, kad tokios pačios schemos nenaudos ir dabar. Nesuprantu, jeigu šito darbuotojo vaikas gaus 100 Lt stipendiją, tai į šeimos piniginės socialinės paramos pajamas bus įskaityta, bet jeigu jis gaus už vieną dieną 1 tūkst. Lt arba per mėnesį 3 ar 6 tūkst., nes taip parašyta, tai šitie pinigai nebus įskaityti į šeimos pajamas. Pagalvokime, ką mes darome?
Mes tikrai neskatiname mokėti mokesčių, mes tikrai neskatiname surinkti biudžeto, mes paprasčiausiai šiandien įteisiname nelegalų darbą. Štai ir viskas, kas padaroma šiuo įstatymu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ir šiuo metu yra tam tikras neapmokestinamasis minimumas, žmonės nemoka mokesčių virš 5 tūkst. Lt. Taip yra, tik tas yra išdėliota per metus. Nematau nieko blogo, kad apskritai šita suma yra per tris mėnesius. Šiuo metu ši sistema neskatina žmonių dirbti, nes, pavyzdžiui, jeigu vaikas, būdamas studentas, nueina padirbėti, įskaičiuojama į visas pajamas ir šeima dėl to, kad studentas dirbo, negauna tam tikros paramos arba negauna vienkartinių išmokų. Iš tikrųjų tai nėra teisinga. Manyčiau, kad nieko baisaus neįvyks bet kokiu atveju, nes reikėtų, kaip įstatyme parašyta, po metų atlikti monitoringą, pasižiūrėti, kaip sistema veikia. Nors aš jau šiuo metu esu įsitikinęs, kad jinai veiks normaliai. O baimės visada yra, bet ji neturėtų trukdyti dirbti ir neturėtų trukdyti dirbti kitiems. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerais norais ir pragaras grįstas. Šioje salėje yra medikų, kurie tikriausiai dar neužmiršo savo specialybės. Čia yra tas pats, kai esant apendicitui pridėtume šiltą pūslę. Tai toks pats siūlymas.
Visų pirma reikėtų mums aiškiai žinoti, ko mes siekiame. Suprantu, kad siekis, kaip čia kolega minėjo, ištraukti tuos, kurie gauna kažkokią pašalpą ir paramą, yra geras. Bet faktiškai šiuo veiksmu mes nuvarysime tuos žmones, kurie dabar gauna minimalų atlyginimą, į tą pačią pašalpų sistemą, nes jiems paprasčiausiai neapsimokės dirbti. Žmogus už nieką gaus tuos vadinamuosius 6 tūkst. Lt. Jeigu dar būtų svarstomi tokie dalykai… Gaila, kad kolegos A. Syso pataisos nesvarstėme, jis siūlė sumažinti neapmokestinamąją sumą iki 1 tūkst. Lt. Ar tūkstantis litų per keletą dienų yra mažai ir jo neapmokestinti?
Ir dar vienas dalykas. Aš perskaitysiu Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl šio įstatymo. Šiomis įstatymo nuostatomis galima piktnaudžiauti, pavyzdžiui, samdydamas darbuotoją darbdavys gali neišduoti paslaugų kvito, išduoti jį tik kai kuriems darbuotojams, nurodyti kvite neatitinkančius tikrovės duomenis ir taip toliau. Bet ne tai yra baisiausia. Baisiausia tai, kad tie žmonės, kurie ateina į vadinamąją paramos sistemą, bus socialiai neapsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir panašiai. Todėl summa summarum, apibendrindamas visus tuos momentus aš manyčiau, kad negalima šio įstatymo pakeitimo priimti. Reikėtų jį pakoreguoti pagal kolegos A. Syso pataisą ir sumažinti 6 tūkst. Lt iki 1 tūkst. Lt.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie yra įsigilinę, be abejo, tie Seimo nariai, kurie palaikys žmonių motyvaciją dirbti ir galimybę legaliai dirbti, balsuos už šį įstatymo projektą. Taigi didelėmis agitacijomis neužsiimu. Jeigu tenkina esama situacija, be abejo, galima ir nepalaikyti šio įstatymo. Bet manau, kad situaciją reikia keisti, kad motyvacija dirbti ir dirbti legaliai didėtų, todėl raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos, prašau pasiruošti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 73, prieš – 2, susilaikė 15. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, projekto Nr. XIP-4739(2), priimtas.
Grįžtame… Atsiprašau. Repliką pasakys kolega R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi Seimas nėra vieta bet ką šnekėti, tai, gerbiamasis Zasčiurinskai, kai skaitote Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, prašome skaityti nuo pradžios, kur parašyta, kad nėra kokių nors grėsmių korupcijai, bet reikia užtikrinti, ką jūs toliau citavote, šios sistemos priežiūrą. Prašome neiškraipyti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų, kad paskui neliktų protokole neteisingos išvados. Jūs ne pirmą kartą skaitote tai, kas jums patinka.
16.49 val.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaip jau minėjau, atėjo Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo“ laikas. Priėmimas. Štai čia yra kolegos J. Oleko du pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas dėl 2 straipsnio pakeitimo. Siūloma jį išdėstyti taip: „Kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą ir Lietuvos teisininkų draugiją su prašymu iki 2012 m. gruodžio 3 d. pateikti Seimui kandidatūras į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius.“ Čia yra keičiama data iš lapkričio 26 d. į gruodžio 3 d. (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas. (Balsai salėje) Jau pavėlavote pasakyti ne. (Balsai salėje) Ne, jūs nepritariate. Gerai. Dabar nuomonė už – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų reikia pritarti šiai pataisai. Aš pateikdamas projektą sakiau, kad dėl datų reikia apsispręsti, ir prižadėjau, kad remsiu, ir mes su kolega Č. Juršėnu, kaip projekto teikėjai, aš ir jo pritarimą turiu. Siūlau, jeigu jau reikia balsuoti, tai pritarkime balsuodami, bet reikia pritarti šitai pataisai, kitaip iš tikrųjų mes elgsimės negerai. Reikia pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kokioms mes čia galime pataisoms arba datoms pritarti, kol mes neapsisprendėme, ar apskritai šitą komisiją paleidžiame, ar ne. Aš manau, kadangi mes nepritarėme Konstitucinio Teismo sprendimui, o palikome Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, tai ar logiška dabar paleisti Vyriausiąją rinkimų komisiją, kai pritarėme jos pataisoms? Aš manau, kad tikrai dabar dar reikia organizuoti Zarasų–Visagino vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkimus, tegul ji baigia savo darbą ir tada kalbės kitas Seimas apie jos kompetenciją. Todėl aš jokioms datoms negaliu pritarti, nes čia yra absurdas, tuo labiau po mūsų balsavimo, kai mes nepritarėme Konstitucinio Teismo sprendimui, o pasiliko galioti Vyriausiosios rinkimų komisijos visi sprendimai. Vadinasi, mes komisiją įvertinome teigiamai, jos darbą, ir dabar mes nutraukiame jos įgaliojimus. Tikrai jokios logikos nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašau pasiruošti balsuoti. Kas palaikote J. Oleko pasiūlymą pakeisti datą iš lapkričio 26 d. į gruodžio 3 d., balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 11. J. Oleko pasiūlymui pritarta.
Atsiprašau, kadangi dėl 1 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų, tai 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Priimtas su J. Oleko pataisa.
3 straipsnis. Taip pat yra J. Olekos pasiūlymas, kad nutarimas, išskyrus jo 2 straipsnį, įsigalioja 2012 m. gruodžio 13 d. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui, kadangi vis tiek jau?.. Jūs norite balsuoti. Kolega Stankevičiau, gal tada nekalbėkite. Jūs norite? Kolega Olekai, gal tada savo argumentus išsakykite, tada kolegoms bus paprasčiau?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi pritarėme prieš tai buvusiai pataisai, kad iki gruodžio 3 d. reikia pateikti kandidatūras, tai niekaip negalime dabar palikti, kad lapkričio 22 d. priimtume sprendimą. Čia, man atrodo, labai jau logiška seka, kad reikia pataisyti šitą datą, kuri būtų po to, kai pateikiamos kandidatūros. Aš siūlau gruodžio 13 d. Ačiū už supratimą.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Kviečiu visus pritarti, pagrįsta pataisa.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti nebalsuodami? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta J. Oleko pasiūlymui. Dabar keturios nuomonės už, keturios – prieš dėl viso nutarimo. Minutėlę. Nuomonė už – G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Atsisakau savo nuomonės.
PIRMININKAS. Atsisakote. Nuomonė už – K. Masiulis. Atsiprašau, nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, labai keista situacija, kiek čia buvo išsakyta abejonių, tai daugiausia taip yra, kad Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą tokį: kadangi Seimas kreipėsi, Prezidentė kreipėsi, nors įrodymų nepakanka, bet kreipėsi, reikia kokią nors išeitį sugalvoti. Biški tiems, biški tiems. Gerbiamais S. Šedbaras čia aiškindamas pareiškė: Konstitucinis Teismas įtarė, kad galėjo būti. Taigi, visus galima įtarti, kad galėjo būti. Tai šiuo atveju aš manyčiau, kad reikia Konstitucinį Teismą paleisti. O Vyriausioji rinkimų komisija, kiek leido įstatymai, kaip jie buvo aiškinami, priėmė tokius sprendimus. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Mes žinome, kad viena partija niekaip negali susitaikyti su pralaimėjimais. 1993 m. išėjo į mišką, jeigu ir aš būčiau ėjęs, tai būčiau padaręs perversmą, o jie nesugebėjo šito padaryti. Ir per 20 metų niekaip neišmoko – pralaimėjome, pripažįstame ir taisome įstatymus.
Aš manyčiau, kad iš tikrųjų reikia pataisyti įstatymus. Pirma. Nustatyti terminą, per kurį laiką apylinkių komisijos privalo suskaičiuoti. Nesuskaičiuoja, komisijos pirmininkui, pavyzdžiui, 5 tūkst. bauda. Toliau, neduok Dieve, jeigu suskaičiuoja klaidingai, vėl bauda 5 tūkst. ar daugiau. Dabar gali įbrukti bet kokius provokatorius, jie neskaičiuoja, gaišiname laiką, sugenda kompiuteriai ir niekas neatsako. Kuo čia dėta Vyriausioji rinkimų komisija? Konstitucinis Teismas turėjo pasakyti: reikia taisyti tokius, tokius, tokius įstatymus, kad būtų aišku. Toliau. Reikia Vyriausiajai rinkimų komisijai leisti užbaigti visus procesus, susijusius su tais Seimo rinkimais. Dabar patys sakome, kad kai kurie nauji nariai blogai dirbo…
PIRMININKAS. Laikas.
J. VESELKA (TTF). …nesusigaudė, tingėjo. Dabar mes visus paleidžiame. Todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Laikas. Aš vieną informaciją, matau, salėje yra daug Seimo narių. Noriu jus informuoti, jog Seimo valdyba rytoj sušaukė neeilinį Seimo posėdį. Jo pradžia ne 11.00 val., kaip buvo sakoma, o 10.00 val. ryto. Todėl prašau frakcijų seniūnus informuoti frakcijų narius, jog posėdį rytoj pradedame 10.00 val. ryto. Dabar nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, pasiklausęs J. Veselkos išminties apie tai, kaip partijos išeina į miškus, kaip reikia paleisti Konstitucinį Teismą, aš net neturiu ką pridurti. Man atrodo, kad čia diagnozes kai kam reikia nustatyti.
PIRMININKAS. Graži pabaiga – diagnozėmis pasikeisime. Dabar nuomonė prieš – V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti, kad vien kaltinti Vyriausiąją rinkimų komisiją šiandien būtų neteisinga. Buvo apygardų komisijos, buvo apylinkių komisijos, iš visų partijų buvo deleguoti komisijų nariai, stebėtojai, tų apygardų pirmininkai. Reikia pasakyti, kad dėl to, kas įvyko, suversti vien Vyriausiajai rinkimų komisijai kaltę būtų visiškai neteisinga. Esame ir mes patys kalti. Jeigu galima nupirkti rinkėją arba papirkti rinkėją, arba pirkti balsą, tai aš manau, ko verta mūsų pilietinė visuomenė. Aš manau, kaip teigia dabartinė valdančioji dauguma, kad galima Vyriausiąją rinkimų komisiją… vis tiek ne jūs formuosite Vyriausiąją rinkimų komisiją, o formuos kita komisija… todėl aš manau, kad reikia nepritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos panaikinimui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už tai, kad atsižvelgėte į mano teiktas pataisas patikslindami datas. Noriu priminti, kad po kiekvienų rinkimų paprastai Vyriausioji rinkimų komisija yra atnaujinama. Šiuo atveju, be abejo, nemažai rinkimų trukdžių, kurie vyko rinkimų metu, buvo susiję su tuo, kad valdančioji dauguma skyrė nepakankamai dėmesio, ypač finansuojant rinkimų komisijas. Mes sumažinome pačių narių skaičių, todėl kai kur susidarė eilės, žmonės vargo ir negalėjo suskaičiuoti balsų. Šiandien mes diskutuodami net dėl kelių atvejų matome, kad yra problemų grynai dėl žmogiškojo faktoriaus. Čia yra turbūt valdančiosios daugumos bėda, ir galėjo tas problemas spręsti. Bet kartu matome, kad ir pačios komisijos buvo tam tikrų darbo trūkumų. Galbūt čia pasakyta per griežtai tiek ir Konstitucinio Teismo, tiek ir mūsų vertinimais, tačiau tų pažeidimų yra. Manau, jeigu mes atitolintume šio nutarimo įgyvendinimo datą, duotume laiko atskiroms institucijoms (Teisingumo ministerijai, Teisininkų draugijai) ir pačiam naujam Seimui pažiūrėti, atsižvelgiant į tų žmonių patirtį, kurie galbūt jau turi Vyriausiosios rinkimų komisijos ar apygardų komisijų darbo patirties, tikrai manau, kad dalis žmonių, kurie šiandien dirbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat galėtų pasilikti. Bet mums turbūt visiems bus lengviau ir paprasčiau, kad mes galėsime to darbo imtis iš karto pagal mūsų nustatytas datas ir papildomiems rinkimams, kurie dabar atsirado kai kuriose apygardose, ir būsimiems rinkimams į Europos Parlamentą, Prezidento poziciją ar savivaldybių mes tikrai galėsime deramai parengti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, tikrai galbūt aš vienintelis esu labiausiai nukentėjęs nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, tačiau manau, kad šiuo momentu jos paleisti nereikėtų, ji turėtų atlikti savo darbą iki galo, kadangi žmonės turi tą specifiką, turi supratimą. Manau, kad ji turėtų pabaigti rinkimus, o tik po to spręsti. Siūlau ją palikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš primenu savo prašymą. Žinome puikiai, kad tai, kas atsitiko per šiuos rinkimus, neatsitiko per vieną dieną. Jau kelinti rinkimai, kai būdavo perkami balsai, kai būdavo rašomi protestai, bet atsakymas į tai Vyriausiosios rinkimų komisijos visada būdavo toks: na taip, čia negerai, bet lemiamos įtakos neturėjo ir niekas už tai niekaip neatsako. Tai kaupėsi, kaupėsi, kaip aš sakyčiau, aplaidus neveikimas arba net nusikalstamas Rinkimų komisijos neveikimas ir neprincipingas veikimas, o dabar susikaupė štai tokia situacija. Aš tikrai norėčiau… Mes galime tą komisiją paleisti, suformuoti kitą pagal tuos terminus, kaip čia surašėme, visa tai įmanoma, nieko čia labai blogo nematau, atsakomybė turi būti, nors ir tokia, bet vis dėlto iki to paleidimo išklausyti juos Seime, išklausinėti juos Seime, kodėl taip buvo elgiamasi, kodėl tokių neturėsiančių įtakos, kaip jie vadino, balsų pirkimo per visą Lietuvą susideda, jau minėjau, fantastiniai skaičiai. Nupirkta, jeigu žiūrėtume pagal statistiką, visa apygarda. Daugiau kaip 35 tūkst. balsų. Iš tų nedidelių, kur pasakyta, lemiamos įtakos neturėjo. Tai mažai dalelytei neturėjo, bet kai sudedi į krūvą, tai ta įtaka pasidaro pakankamai ženkli ir tai yra masinis reiškinys. Pritariu šiai atsakomybei, bet vis dėlto būtų malonu išgirsti iš jų, kodėl jie taip elgiasi metai iš metų. Pirmininko atsakomybė pirmiausia.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Bastys. Nes nematau Ž. Šilgalio, nematau A. Stancikienės. Tai M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų Vyriausioji rinkimų komisija dirbo gana sudėtingomis sąlygomis. Pirmiausia, ką reikėtų kaltinti, tai kaltinti reikėtų Vyriausybę, kuri neskyrė tinkamo finansavimo. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas, ko gero, turėtų atsakyti ir tos partijos, kurios delegavo tuos komisijos narius, kurie neatliko savo darbo iki galo. Apskritai, vertinant visą komisijos darbą, tai vis dėlto esant šitoms sudėtingoms sąlygoms, manyčiau, komisija tikrai susitvarkė ganėtinai gerai. Todėl aš tikrai nepritariu šiam nutarimo projektui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dabar… Gal po balsavimo, Kęstuti? Balsuojame. (Balsai salėje) Dabar nuomones išsakėme. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 55, prieš – 28, susilaikė 17. Nutarimas priimtas.
Kitas darbotvarkės klausimas. Replika po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš norėčiau paprašyti savo kolegos mielo Sauliaus, kad jau jeigu be Darbo partijos negalite gyventi, bent matematiką išmokite.
17.06 val.
2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-4917 (pirmasis svarstymas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-4917. Kviečiu į tribūną pranešėją K. Glavecką. Biudžeto ir finansų komiteto pozicija.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, atrodo, kaip 2008 m., taip ir 2012 m. bus naktinis svarstymas valstybės pajamų ir išlaidų plano, t. y. biudžeto.
Noriu pasakyti keletą žodžių, kad šios Vyriausybės pateiktas biudžetas siunčia tam tikrus signalus, natūralu, valstybei ir verslui. Verslui visų pirma siunčia tai, kad mokesčiai nekoreguojami. Pagrindiniai mokesčiai yra siūlomi palikti. Investicijoms, kad Europos Sąjungos pinigų kitais metais panaudoti bus 7,5 mlrd. Lt, tai yra didelė suma. Taip pat siunčiamas signalas, kad kitų metų biudžetas išlaikys finansinį deficitą iki 3 % ir kad tampri, atsiprašau, bus pakankamai išlaikyta finansinio tvarumo situacija. Taip pat siunčia signalą, kad nedarbas dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų finansų, „Sodros“ ir kitų priemonių turėtų mažėti 1 %, darbo užmokestis augti – 2,8 %, infliacija sudarytų apie 3 %. Bendrojo vidaus produkto augimas pagal prognozes įrašytas, kaip žinote, 2,8 %.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas buvo pasakyta, sutrumpintai, mūsų komitetas svarstė šitą projektą. Kitaip sakant, svarstė visų komitetų pateiktas išvadas. Svarstant 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą gauta Seimo komitetų, Seimo narių, atskirų valstybės institucijų, savivaldybių prašymų valstybės biudžeto asignavimus didinti ir perskirstyti 1 mlrd. 459 mln. Lt. Iš jų Seimo komitetai siūlė didinti, perskirstyti asignavimus 926 mln. Lt, gauti 65 Seimo narių pasiūlymai padidinti, perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus 481,6 mln. Lt. Kitos valstybės institucijos, įstaigos, asociacijos ir savivaldybės, neįtraukiant tų prašymų, kurie buvo apsvarstyti kituose Seimo komitetuose arba jų pagrindu Seimo nariai pateikė pasiūlymus, prašė skirti papildomai 51,4 mln. Lt.
Reikia pasakyti, kad pasiūlymų, kaip padidinti išlaidas, iš tikro buvo sočiai. Kaip padidinti išlaidas. Kaip padidinti pajamas, faktiškai nebuvo arba buvo labai mažai, arba tie siūlymai buvo, turiu omenyje šaltinių prasme, labai abstraktūs ir visi nukreipti arba į valstybės skolos didinimą, arba VIP programos pakeitimą ir kitaip. Kitaip tariant, jokių rimtų siūlymų net iš dabartinių opozicinių partijų, kurios ruošiasi ateiti į valdžią, nebuvo pateikta. Tikėsimės, kad jie pateiks juos vėliau, nors aš nesu girdėjęs apie tai, kad būtų kas nors per daug svarstoma, išskyrus tai, kad siūloma sumažinti PVM mėsai iki 5 %, taip pat sumažinti dyzelino akcizą, kurio negalima sumažinti. Kitaip tariant, sumažinti dar labiau pajamas ir fiskalinį deficitą pakelti nuo siūlomų ne visai 3 % iki per 3 %. Ta prasme siūlymas labiau primena populistinių, bet ne rimtų siūlymų apimtį.
Seimo nariai, taip pat savo išvadas dėl 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto pateikė ir Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolierė pateikė Vyriausybei vertinti 15 pasiūlymų dėl prognozuojamų pajamų, planuojamų asignavimų, skolinimosi tvarkos. Į visus šiuos Valstybės kontrolės siūlymus Vyriausybei siūloma atsižvelgti tobulinant 2013 m. biudžeto rodiklių projektą. Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti 2013 m. biudžeto rodiklių įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo komiteto ir Seimo narių pasiūlymus.
Biudžeto ir finansų komitetas įvertino Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio nuostatas, pastaraisiais metais Lietuvos banko į valstybės biudžetą sumokėtas įmokas ir pasiūlė Vyriausybei padidinti planuojamas 2013 m. valstybės biudžeto pajamas iš Lietuvos banko perskirstomojo pelno įmokos 50 mln. Lt.
Biudžeto ir finansų komitetas siūlė Vyriausybei padidinti asignavimus 47,8 mln. Lt, 3,2 %, nuo visų suteiktų pasiūlymų, iš jų: 42 mln. Lt – Žemės ūkio ministerijai nacionalinėms tiesioginėms išmokoms išmokėti, 4 mln. 570 tūkst. – Seimo kanceliarijai dėl Seimo kadencijų kaitos įstatymuose nustatytoms išmokoms mokėti, 31 tūkst. Lt – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklai vykdyti, 110 tūkst. – Konkurencijos tarybai specialiai aparatinei elektroninei formato… įrodymų saugojimo įrangai įsigyti, 850 tūkst. Lt – Viešųjų pirkimų tarnybai naujoms darbo vietoms, 10 pareigybių įsteigti, 239 tūkst. Lt – Etninės kultūros globos tarybai, programai „Etninės kultūros valstybės globa“ vykdyti. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. vyks žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimas, pritarė pasiūlymui skirti papildomus asignavimus Kultūros ministerijai bei pasiūlyti Vyriausybei išspręsti tokio dydžio asignavimus… asignavimai turėtų būti skirti tam, kad būtų įgyvendinti visoje programoje numatyti tikslai.
Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Seimo komitetų, Seimo narių pasiūlymams nekeičiant bendrų asignavimų sumos perskirstyti asignavimus: padidinti asignavimus Švietimo ir mokslo ministerijai 602 tūkst. Lt ir atitinkama suma sumažinti Užsienio reikalų ministerijai skiriamus asignavimus; Nacionalinei teismų administracijai padidinti asignavimus išlaidoms 185 tūkst. Lt, atitinkama suma sumažinus asignavimus turtui įsigyti; perskirstyti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. valstybės biudžeto investicinių projektų įgyvendinimo Europos Sąjungos paramos bendrajam finansavimui numatytas lėšas – padidinti asignavimus Valstybės sienos apsaugos tarnybai 6,5 mln. Lt, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui 7 mln. 412 tūkst. Lt, taip pat Vadovybės apsaugos departamentui – 1 mln. 186 tūkst. Lt.
Aplinkos apsauga ir ekonomika. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei, svarstant šiuos Seimo komitetų ir Seimo narių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, skirti papildomai lėšų pramonės atliekų tvarkymui ir biotechnologinių produktų diegimui, komunalinių ir gamybinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui, skirti papildomų lėšų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, skiriant jas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, skirti papildomų lėšų melioracijos statinių priežiūrai ir remontui 33 mln. Lt, valstybės kapitalo investicijoms 60 mln. Lt, skirti kelio Šilutė–Rusnė užliejamo ruožo estakados projektavimui ir statybai 2,5 mln. Lt, perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programai numatytus asignavimus.
Gynyba, viešoji tvarka ir visuomenės apsauga. Skirti 7 mln. 652 tūkst. Lt Teisėjų tarybai, skirti 620 tūkst. Lt Nacionalinei teismų administracijai, skirti 2 mln. 424 tūkst. Lt Generalinei prokuratūrai, skirti Valstybės saugumo departamentui 686 mln. Lt., skirti Krašto apsaugos ministerijai 22 mln. 6 tūkst. Lt, skirti Specialiųjų tyrimų tarnybai 831 tūkst. Lt ir skirti 10 mln. Lt Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui įgyvendinti.
Socialinė apsauga. Skirti 769 tūkst. LT psichologinėms tarnyboms, teikiančioms psichologinės pagalbos telefonu paslaugas iš dalies finansuoti, skirti 164 tūkst. Lt laidų titravimo paslaugų teikimui, skirti 0,5 mln. Lt nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su šeimomis, veiklai iš dalies finansuoti, skirti 60 tūkst. respublikinei „Šeimų šventei 2013“ organizuoti, taip pat skirti 1 mln. Lt Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai įgyvendinti Lietuvoje.
Sveikatos apsauga. Komitetas siūlo Vyriausybei svarstyti Sveikatos reikalų komiteto siūlymą didinti valstybės biudžeto asignavimus 215 mln. Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui arba sumažinti valstybės biudžeto įsipareigojimus šiam biudžetui, taip pat peržiūrėti valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą. Skirti 1 mln. gydytojų rezidentų socialinio draudimo įmokoms padengti.
Švietimas, kultūra ir sportas. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymus. 86 mln. Lt padidinti mokinio krepšeliui skiriamas lėšas, skirti 4 mln. Lt universitetinių studijų finansavimui užtikrinti, skirti 137 mln. Valstybės paveldo komisijai, skirti 500 tūkst. Lt Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejaus programai įgyvendinti, skirti 46,8 mln. Lt Lietuvos nacionalinės televizijos transliacijos funkcijoms vykdyti, skirti 3,2 mln. Lt Telšių vyskupijos Šilutės Šventojo Kryžiaus parapijos kultūros paveldo objektui sutvarkyti, nemažinti 2013 m., palyginti su 2012 m., valstybės biudžeto asignavimų Kūno kultūros ir sporto departamentui, įvertinant Seimo narių pateiktą pasiūlymą didinti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui skirtų akcizo pajamų, gautų iš alkoholinių gėrimų ir apdoroto tabako, dalį nuo 1 % iki 3 %.
Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei svarstyti ir įvertinti šiuos Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus. Perskaičiuoti biudžeto įplaukų ir išlaidų rodiklius numatant, kad 2013 m. minimali mėnesio alga būtų nustatyta ne 850 Lt, kaip dabar buvo pasiūlyta Vyriausybės, o 900–1000 Lt. Dėl konkretaus jos dydžio turėtų būti nuspręsta Trišalės tarybos nutarimu. Įvertinti Administracinės naštos mažinimo įstatymui 2013 m. įgyvendinti reikalingas lėšas. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios ir atitinkamai perskaičiuoti 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių nustatymo įstatymo projekto 8 priedėlyje pateiktus savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų rodiklius. Išsiaiškinti, ar bus tęsiami Visagino atominės elektrinės ir suskystintų dujų terminalo projektai, peržiūrėti asignavimus Energetikos ministerijai. Nusprendus, kad Visagino atominės elektrinės projektas bus vykdomas, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijai papildomai skirti 1 mln. 662 tūkst. Lt. Padidinti pajamų iš konsulinio mokesčio 15 mln. Lt ir skirti papildomus asignavimus Užsienio reikalų ministerijai. Spręsti dėl Utenos teritorinės darbo biržos pastato statybos finansavimo tikslingumo, taip pat spręsti dėl Kauno gestų kurčiųjų centro pastato statybos Vilijampolėje finansavimo.
Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą visus Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus, asignavimus investiciniams projektams svarstyti Vyriausybei. Visus vipinius pasiūlymus svarstyti Vyriausybei.
Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei svarstyti ir pasiūlymus, susijusius su savivaldybių finansiniais rodikliais. Pirma. Gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į nacionalinį biudžetą, rodiklį 2013 m. apskaičiuoti vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis, tai yra ne naujai perskaičiuoti, bet koreguoti 2012 m. Seimo patvirtintą šio rodiklio dydį atsižvelgiant į savivaldybių išlaidų ir pajamų pokyčius dėl 2012–2013 m. priimtų ir numatomų priimti Seimo ir Vyriausybės sprendimų.
Antra. Koreguojant pajamų mokesčio dydį, tenkantį visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į nacionalinį biudžetą, dalį 2013 m… papildomai įvertinti šiuos numatomus savivaldybių išlaidų pokyčius: pirma, 10 mln. Lt 2013 m. – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esantiems vidaus keliams prižiūrėti ir tvarkyti, 4,3 mln. Lt – naujoms funkcijoms, numatytoms Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui įgyvendinti, 8 mln. Lt – naujoms funkcijoms, numatytoms Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymui įgyvendinti, 18 mln. Lt – savivaldybėms numatytoms funkcijoms, susijusioms su kapinių inventorizacija ir kapinių žemės sklypų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, įgyvendinti ir 5,1 mln. Lt įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos signalams ant mokyklinių autobusų parengti. Taip pat Vyriausybei pasiūlyta svarstyti galimybę didinti savivaldybių skolinimosi limitus. Dėl tokio komiteto sprendimo balsuota bendru sutarimu. Be komentarų tiek. Ačiū.
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Ačiū, pirmininke, už išsamų pristatymą. (Balsai salėje)
Kolegos, aš tiesiog norėčiau priminti mūsų Statuto 176 straipsnį – „Valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seime“: jame išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, taip pat pateikiamos kitų komitetų išvados, frakcijų ir paskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Tuo yra baigiama.
Dabar komitetai. Aplinkos apsaugos komiteto atstovas J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIP-4917. Komitetas šį projektą svarstė ir pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Audito komitetas. Nėra atstovo. Kolegos, ar galėtume taip sutarti: kadangi visa tai, komitetų išvados, yra internete, duomenų bazėje, jūs, aš manau, esate skaitę. Tiesiog mes tų komitetų atstovų, kurių nėra… Sutikime su tuo, kad tai, kas yra parašyta, mes žinome ir skaitome. Gerai.
Toliau Ekonomikos komitetas. Prašau. J. Veselka. Labai smagu, kad jūs čia.
J. VESELKA (TTF). Ačiū. Tikrai šiandien gerai dirbame. 600 tūkst. ištratinome nežinau, dėl ko. Nuo 10 iki 5. Apie tautos rinkėjų moralę. Mes moralės neperauklėsime. Kur pinigai valdo, ten visada bus šitas. Yra ir bus. Tokie pinigai yra, bet čia taip. O kai reikia Seime svarstyti, biudžetą svarstyti, kiek… Gerai sako: nematome pinigų. Jeigu čia būtų, tai būtų kitas reikalas.
Dabar dėl išvados. Iš esmės Biudžeto ir finansų komitetas pritarė beveik visiems Ekonomikos komiteto pasiūlymams, išskyrus tai, kad Kainų ir energetikos komisijai, lyginant su 2011 m., tris kartus didėja asignavimai. Tai padarėme todėl, kad priėmėme įstatymą, kai nuo šildymo pajamų ir elektros nustatėme tam tikrus rodiklius. Siūliau, kad vis dėlto reikėtų sumažinti. Negalima, kad viena tarnyba – aukščiau visko. Ji aukščiau visko todėl, kad tos ūkio šakos, kurias reguliuoja, ypač turtingos ir ypač įtakingos, ir labai milžiniškus pinigus surenka sau, manau, pažeisdamos net Konstituciją. Dabar paaiškinsiu kodėl. Pavyzdžiui, jūs puikiai žinote, kad elektros ūkyje šiemet už kiekvieną kilovatvalandę mokės daugiau kaip po 10 centų tam, kad tenkintų vadinamąjį viešąjį interesą. Viešasis interesas, mano nuomone, yra mažinti elektros…
PIRMININKAS. Kolega, gal vis dėlto komiteto išvadą…
J. VESELKA (TTF). Aš noriu pagrįsti išvadas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tiesiog paskaityti išvadą būkite malonus. (Balsai salėje)
J. VESELKA (TTF). Palaukite, gerbiamieji! Man keistai atrodo…
PIRMININKAS. Gerai. Tvarka.
J. VESELKA (TTF). Jūs visi išvadas perskaitėte ir visi žinote. Aš noriu paaiškinti, kodėl, nes šiaip išvados… Kam jūs mus kviečiate? Visi čia skaityti moka. Kas tingi, tai tingi ir taip tingės. Kam mane kvietėte? (Balsai salėje) Man sėsti ir nekalbėti?
PIRMININKAS. Ne, ne, prašau kalbėti. Būkite geras!
J. VESELKA (TTF). Todėl ir noriu tikrai susikoncentruoti į svarbų dalyką. 10 centų už kilovatvalandę. Taip… viešasis interesas. Vienas interesas neturi būti – daugiau mokėti, turi būti mažiau mokėti. Todėl manau, kad peržiūrėjus dėl to viešojo intereso ir dėl suskystintųjų dujų terminalo, kuris yra politinis interesas, būtų galima ne tik sumažinti Energetikos ministerijai skiriamus pinigus, bet ir sumažinti elektros ir šilumos kainas. Todėl mes pasiūlėme naujajai Vyriausybei, iš tikrųjų nustačius, ar statysime naują atominę elektrinę, ar suskystintųjų dujų terminalas ekonomiškai ir komerciškai yra pateisinamas, peržiūrėti ne tiktai asignavimus Energetikos ministerijai, bet galbūt biudžeto pajamas ir išlaidas. Tai pagrindiniai dalykai.
Dar papildomai noriu pasakyti, kad Energetikos komisijai negalima per metus, per pusantrų metų, tris kartus pajamas padidinti. O kokie veiklos rezultatai bus? Neaišku. Stengsis sąžiningai. O kur parašyta, kad gali dirbti už tą normalų atlyginimą nesąžiningai?
Todėl Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritaria ekonomikos… Aš tik tas pastabas padariau, kur bus labai svarbu peržiūrėti. Jie pasiūlė Vyriausybei… Čia ir bus naujosios Vyriausybės išbandymas, ar prieš rinkimus buvo vienos kalbos, o po rinkimų tekės vagele? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Atleiskite, aš tiesiog norėjau sugrąžinti jus į vagą. Dėkui. (Balsas salėje) Ačiū. Europos reikalų komiteto išvada. Č. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Europos reikalų komitetas dėl šio projekto priėmė tokią išvadą: pritarti 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIP-4917, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų ES fondų lėšomis, bendru finansavimu ir finansavimu, skirtu užtikrinti Seimo dalyvavimą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proceso metu. Bendru sutarimu priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas yra.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas buvo kaip papildomas komitetas ir jo sprendimas yra pritarti 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIP-4917, kiek tai susiję su informacinės visuomenės plėtros projektų asignavimu. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komitetas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir papildomai siūlo Seimo Biudžeto ir finansų komitetui: pirma, atsižvelgti į didelį, net 60 %, nacionalinių tiesioginių išmokų mažinimą ir papildomai skirti iš valstybės biudžeto nacionalinėms išmokoms 42 mln. Lt; antra, skirti papildomai melioracijos statinių priežiūrai ir remontui paprastosioms išlaidoms 33 mln. Lt ir valstybės kapitalo investicijoms – 60 mln. Lt. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš esmės pritarė 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktus siūlymus, kurie susiję su Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento asignavimais. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas tikrai labai atsakingai svarstė šitas pataisas ir, nežiūrėdamas to, kad yra valdžių pasikeitimas, tokioje srityje pasiūlė padidinti asignavimus beveik 3,5 mln. Iš tikrųjų žiūrėjome tiktai į tai, ko iš tikrųjų reikia ir kas labiau dega. Išvadas jūs turite. Aš nenoriu jų kartoti, bet svarbiausia, kad būtų užtikrintos programos, kurios susijusios su neįgaliaisiais: titravimo kurtiesiems problema, šeimų organizacijų programomis ir neįgaliųjų socialine integracija. Šaltinį numatėm Susisiekimo ministerijos Kelių programą, kuri, mūsų galva, galėtų truputį daugiau palaukti ir surasti tų papildomų lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komitetas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Biudžeto projektą ir siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus.
Pasiūlymai būtų tokie: pirmiausia valstybė yra pavedusi Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto fondui vykdyti tam tikras nebūdingas funkcijas, kurių draudimo sistemos iš esmės nevykdo nė viena pasaulio valstybė, pavyzdžiui, būtinoji pagalba nedraustiems asmenims arba Kraujo donorystės programos finansavimas, ortopedinės technikos kompensavimas ir kitos panašios funkcijos, kurias numatė fondui vykdyti valstybė, Vyriausybė. Šitiems įpareigojimams reikia skirti 236 mln. Lt, tuo tarpu yra skiriama 21 mln. 479 tūkst. Lt. Akivaizdu, kad vykdyti šiuos pavedimus, skiriant pinigus iš asmenų, kurie patys draudžiasi arba draudžia valstybė juos, yra, na, tiesiog ne tik nekorektiška, bet ir nusikalstama. Todėl vis dėlto Vyriausybė turi atsižvelgti ir numatyti visus asignavimus arba sumažinti tas funkcijas, pavesti jas vykdyti, pavyzdžiui, ortopedijos technikos kompensavimą, galbūt Socialinių reikalų ministerijai ar kitoms institucijoms.
Taip pat yra amžina problema, į kurią Sveikatos reikalų komitetas atkreipė dėmesį, kad valstybė draudžia labai daug asmenų, apie 60 % asmenų draudžia valstybė. Tai išties socialiai jautriausia sistema Europoje. Nė viena valstybė tiek daug asmenų nedraudžia. Tai yra 19 grupių asmenų valstybė draudžia arba taiko tam tikras sveikatos draudimo lengvatas. Jie moka kur kas mažiau negu kai kurios kitos kategorijos asmenų. Valstybė moka už vieną asmenį virš 700 Lt įmoką, tuo tarpu savarankiškai dirbantis, savarankiškai mokantis asmuo moka apie 2,5 tūkst. Lt. Tas santykis skiriasi 3,1 karto. Mes siūlome arba valstybei mokėti tiek pat, kiek vidutiniškai moka dirbantis asmuo, arba vis dėlto sumažinti tų draudžiamų asmenų skaičių, kategorijų grupių žmonių skaičių arba įsipareigojimus.
Primenu, kad neseniai, lapkričio 6 d., Seimas, Vyriausybei pritarus, priėmė įstatymą ir dar vienai kategorijai žmonių suteikė sveikatos draudimo draudimą, tai yra asmenims, kurie globoja vieną arba daugiau vaikų. Tokiu atveju Vyriausybė turi numatyti ir atitinkamas lėšas.
Taip pat primenu, kad 2013 metus Seimas paskelbė Sveikatingumo metais. Tuo tarpu jokios ministerijos programoje nėra numatyta jokių lėšų šitiems metams įgyvendinti. Todėl komitetas siūlo papildomai skirti bent jau 0,5 mln. Lt., o tiek kai kurie komiteto nariai, tiek aš asmeniškai dabar užregistravau pasiūlymą dėl biudžeto padidinti alkoholio akcizą 2 % visiems alkoholiniams gėrimams, būtų surinkta apie 15,5 mln. Lt., ir tas lėšas skirti Sveikatingumo fondui. Iš to fondo būtų galima finansuoti ne tik Sveikatingumo metų programas, bet finansuoti ir visas prevencines programas. Tarp kitko, irgi aš nežinau valstybės, kuri už surinktą alkoholio ir tabako akcizą dalies lėšų neskirtų sveikatos prevencijai, sveikatingumui skatinti.
Na, ir komitetas pateikė keletą pasiūlymų dėl VIP’o lėšų padidinimo. Čia jau turės apsispręsti Vyriausybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komiteto išvadą būtų galimą pristatyti ilguoju variantu arba trumpuoju. Renkuosi trumpąjį variantą. Taigi komitetas apsvarstė visus teiktus siūlymus dėl Biudžeto projekto, formulavo savo išvadą ir pagrindiniam komitetui siūlo principines komiteto formuluotas pozicijas svarstyti. Iš esmės yra kelios pozicijos kultūros, švietimo ir mokslo srityje, joms komitetas siūlo didinti asignavimus arba atskirais atvejais juos perskirstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams ir siūlyti pagrindiniam komitetui, kad pasiūlytų Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms: Teisėjų tarybai – papildomai 7 mln. 652 tūkst. Lt, Nacionalinei teismų administracijai – 185 mln. 620 tūkst., Generalinei prokuratūrai – 2 mln. 424 tūkst. Lt, Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 26 mln. 400 tūkst. Lt, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 53 mln. 674 tūkst. Lt. Toks komiteto sprendimas už.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komitetas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-4917. Užsienio reikalų komiteto sprendimas buvo vieningas, balsavo už, prieš – nulis, nulis susilaikė. Yra pasiūlymas iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIP-4197 krašto apsaugos politikos ir užsienio politikos srityje ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti pagal Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus, kurie yra tokie: įvertinant, kad auga Lietuvos piliečių skaičius užsienyje, užsienio šalių piliečių turizmas į Lietuvą, gaunama daug Europos Sąjungos šalių pasiūlymų atstovauti jiems Azerbaidžane, Armėnijoje ir Gruzijoje, atliekant konsulinius veiksmus, todėl didėja šių atstovybių lankytojų srautas, siūloma Užsienio reikalų ministerijai skirti papildomai iki 10,6 mln. Lt konsulinei tarnybai optimizuoti. Aš žiūriu į premjerą ir abu premjerus, galimus.
Atsižvelgiant į 2012 m. gegužės 6 d. Lietuvos parlamentinių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos politikos 2012–2016 metams, kuriuo partijos įsipareigoja kasmet didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti, gerbiamoji krašto apsaugos ministre, būtų skirta 2 % šalies BVP, ir siūloma papildomai Krašto apsaugos ministerijai numatyti 134,9 mln. Lt. Balsavimo rezultatai: visi už, nė vieno susilaikiusio, nė vieno prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kolega A. Mitrulevičius už du komitetus dirba.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė kaip papildomas komitetas. Jo sprendimas būtų iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-4917 ir šioms komiteto išvadoms.
Antra, siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIP-4917 tobulinti atsižvelgiant į šias komiteto pastabas ir pasiūlymus.
2.1. Gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į nacionalinį biudžetą, rodiklį 2013 metams apskaičiuoti vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis, tai yra ne naujai jį perskaičiuojant, bet koreguojant 2012 m. Seimo patvirtintą rodiklio dydį, atsižvelgiant į savivaldybių išlaidų ir pajamų pokytį dėl 2012 m. ir 2013 m. priimtų (numatomų priimti) Seimo ir Vyriausybės sprendimų.
2.2. Apskaičiuojant (koreguojant) pajamų mokesčio dalies, tenkančios visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į nacionalinį biudžetą, rodiklį 2013 m. papildomai įvertinti šiuos numatomus savivaldybių išlaidų pokyčius.
2.2.1. 10 mln. Lt 2013 m. sodų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esantiems vidaus keliams prižiūrėti ir tvarkyti pagal 2012 m. birželio 29 d. priimtą Sodininkų bendrijų įstatymą.
2.2.2. 4,3 mln. Lt naujoms funkcijoms, numatytoms Seime svarstomame Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-3672, įgyvendinti.
2.2.3. 8 mln. Lt naujoms funkcijoms, numatomoms Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2271, įgyvendinti.
2.2.4. Savivaldybėms numatytoms funkcijoms, susijusioms su kapinių inventorizacija ir kapinių žemės sklypų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų numatyta tvarka, įgyvendinti skiriant dalį prašomos 18 mln. Lt asignavimų sumos.
2.2.5. 1 mln. Lt įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos signalams įrengti ant mokyklinių autobusų, jeigu Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 8 punktu nulemtas savivaldybių išlaidų pokytis nebus kompensuotas, skiriant savivaldybėms bendrosios dotacijos kompensaciją 2012 metais.
2.3. Siūlyti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Nepanaudota specialiosios tikslinės dotacijos dalis mokinio krepšeliui finansuoti, įvykdžius ugdymo planą, ketvirtajame ketvirtyje gali būti naudojama savivaldybių įsipareigojimams, susijusiems su švietimo reikmėmis, dengti.“
2.4. Siūlyti pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 50 % patvirtintų 2013 m. savivaldybės biudžeto pajamų, neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų, 2013 m. gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir su šiais projektais susijusioms papildomoms išlaidoms finansuoti. Vilniaus miesto savivaldybė gali skolintis tik 2012 m. gruodžio 31 d. esančiam įsiskolinimui už suteiktas paslaugas dengti ir projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti.“
2.5. Siūlyti padidinti 2013 m. valstybės biudžeto asignavimus vidaus reikalų sistemai iki 57 mln. Lt. Iš jų Vidaus reikalų ministerijai – 34,5 mln. Lt ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos – 22,5 mln. Lt.
2.6. Siūlyti skirti papildomai Valstybės tarnybos departamentui iki 743 tūkst. Lt asignavimų, reikalingų nuo 2013 m. vykdyti naujas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Seimui 2012 m. birželio 5 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. XI-2041).
2.7. Siūlyti tobulinti įstatymo projektą Nr. XIP-4917, įvertinti Administracinės naštos mažinimo įstatymui įgyvendinti reikalingas lėšas 2013 metams.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komitetas. Atstovų nėra. Mes taikome tą pačią procedūrą kaip ir Audito komitetui. Žiūrime internete. Kadangi diskutuoti yra užsirašę du kolegos, kurių šiuo metu nėra, tai tuo ir baigsime. Premjere.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu padėkoti už tokį operatyvų ir gana konstruktyvų komitetų darbą įvertinant kitų metų biudžetą. Noriu pasakyti, kad tikrai ir kitų metų biudžetas lieka ganėtinai įtemptas, nėra ten jokių erdvių fantazijoms ir tam, kas čia buvo prieš rinkimus labai gausiai pažadėta.
Aš tik norėčiau pasakyti, esu šiek tiek nustebęs, kad šiandien diskusija dėl 2013 metų biudžeto, kitų metų pamatinio valstybės dokumento, vyksta tokioje aplinkoje, kai iš pasiskelbusios būsimos valdančiosios koalicijos matau tik porą labiausiai patyrusių – J. Veselką ir dar keletą kolegų. Niekaip nesuprantu, ar tikrai būsimam premjerui ir būsimiems ministrams toks nesvarbus kitų metų biudžetas, ar galvojama, kad mes, mūsų Vyriausybė, parengė tokį puikų ir tobulą biudžetą, kad tiesiog dėl jo nėra ko būsimai valdančiajai koalicijai ar save skelbiančiai valdančiąja koalicija diskutuoti. Iš tikrųjų esu šiek tiek nustebęs, bet ką padarysi. Šiandien dėl daug ko tenka nustebti.
17.47 val.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 13 straipsnių ir 1, 3, 4, 10 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4987. Pateiks komiteto pirmininkas K. Glaveckas. Taip pat pirmasis svarstymas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip žinote, praeitą ketvirtadienį Seime buvo pateiktas 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo korekcijos projektas. Natūralu, skubos tvarka biudžeto, kaip žinome, nesvarstome. Einame tokiu pat procedūriniu keliu kaip ir dėl kitų metų biudžeto. Kitaip sakant, pirma, antra stadijos, grąžinimas Vyriausybei, datos paskyrimas ir priėmimas.
Biudžeto ir finansų komitetas (aš sutrumpintą, jeigu leisite, variantą paskaitysiu) svarstė komitetų pateiktus siūlymus dėl šių metų biudžeto korekcijos. Pagrindinis motyvas ir tikslas šių metų biudžetų tikslinimo – užtikrinti, kad būtų atitinkamai vykdomos savivaldybėms priskirtos valstybės funkcijos, laiku būtų išmokamos socialinės išmokos ir kompensacijos. Todėl tikslinant 2012 m. biudžeto rodiklius šioms reikmėms siūloma papildomai 130 mln. Lt.
Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Seimo komitetų išvadas, Seimo narių pasiūlymus, pasiūlė Vyriausybei patobulinti įstatymo projektą.
Pirma. Apsvarstyti Seimo nario J. Razmos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymus pakeisti 2012 m. biudžeto rodiklių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nepanaudotos specialiosios dotacijos mokinio krepšelio naudojimo. (Gerbiamieji kolegos kairėje, paklausykite ir jūs.)
Atsižvelgiant į argumentuotą lėšų poreikį, apsvarstyti ir įvertinti šiuos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.
Dalį, t. y. 7 mln. 162 tūkst. Lt, dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nepanaudotos specialiosios dotacijos mokinio krepšeliui skirti pedagogų išeitinėms kompensacijoms išmokėti; švietimo įstaigų darbuotojų padidintai nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. 50 Lt (nuo 800 Lt iki 850 Lt) minimaliai algai išmokėti, įskaitant valstybinio socialinio draudimo įmoką; atleistų iš darbo dėl savivaldybių vykdomos mokyklų tinklo pertvarkos ar dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo nuo 2012 m. rugsėjo mėn. pedagogų išeitinėms kompensacijoms išmokėti; įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos signalams ant 776 transporto priemonių įrengti, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 8 punktą; kitoms būtinoms savivaldybių švietimo reikmėms finansuoti (teisės aktuose numatytų priedų dėl įgytos aukštesnės kvalifikacijos, sąsiuvinių taisymo mokėjimui ir panašiai).
Trečia. Apsvarstyti Seimo nario A. Meliano pasiūlymą skirti Vidaus reikalų ministerijai papildomai 2,7 mln. Lt esamai skolai dėl vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos (SMRRS) funkcionavimo palaikymo. Šita korekcija, kaip žinote, iš tikrųjų padidins fiskalinį deficitą 0,04 %, 40 mln. Lt. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Dabar vėl kviesiu komitetus ta pačia tvarka. Aplinkos apsaugos komitetas.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 13 straipsnių ir 1, 3, 4, 10 priedėlių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4987. Komitetas svarstė šį projektą. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2. Pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komitetas.
J. VESELKA (TTF). Pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Europos reikalų komitetas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Europos reikalų komitetas įstatymo projektui pritarė. Už – 9, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komitetas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaimo reikalų komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už – 3, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė siūlomam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžeto patikslinimui. Už – 4, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimams ir teikia savo siūlymus dėl kelių straipsnių pakoregavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas dėl svarstytų pasiūlymų pasiūlė spręsti pagrindiniam komitetui ir pasiūlė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už balavo 5, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komitetas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komitetas balsuodamas bendru sutarimu, kaip ir būna pas mus dažniausiai, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V. KURPUVESAS (MSG). Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti iš dalies atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus. Pagrindinio komiteto pirmininkas tuos pasiūlymus įvardijo, taigi aš jų necituosiu. Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir liko norintys diskutuoti. A. Sysas. Nėra. D. Teišerskytė.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Neišsigąskite, labai trumpai. Už lango gūdi sutema, bijau, kad krašte mūsų, žmoneliuose mūsų tokia pati sutema yra, tiek galvose, tiek širdyse. Anot J. Marcinkevičiaus, kuo gintis nuo šitokios tamsos ir gūdumos? Tik šviesa. Ir kai mes ketiname atimti iš švietimo keliasdešimt milijonų ir padalinti juos žmonėms, kuriems nebuvo suteiktas švietimas laiku ir kurie negeba šitoje visuomenėje įsitvirtinti, padėti savo vaikams, savo artimiesiems, manau, kad mes darome didelę klaidą. Aš manau, kad kol valstybė nesupras, kad pirmoje vietoje turi būti švietimas ir kultūra, tol mes ir murkdysimės šituose patamsiuose. Taigi, kuo mažiau tamsių protų, tuo daugiau šviesių galvų. Ir tik šviesios galvos gali mums parodyti kelią ten, kur norėtume nueiti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Tuo ir baigsime pirmąjį svarstymą.
17.56 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XI-1824 „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4988. Kviečiu į tribūną, jau joje stovi – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes taip pat teikiame pagrindinio komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimo tam tikro numerio „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projekto. Tai natūralu, nes yra keičiamas biudžetas ir makroekonominės projekcijos taip pat yra koreguojamos.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms yra pritarta, ji yra viena, kitų pastabų nėra gauta. Komitetas balsavo bendru sutarimu dėl šito nutarimo priėmimo. Atsiprašau, dėl pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Norinčių kalbėti nėra. Kolegos, gal galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
17.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio“ projektas Nr. XIP-4211. Čia yra svarstymas ir priėmimas. Tuoj, minutėlę, pakviesiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Ir vis tiek visi komitetai turės savo išvadas pateikti.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aišku, mes visi galime užduoti sau klausimų, kodėl dabar mes svarstome nutarimą dėl 2011 m., kai jau 2013 m. ant nosies? Deja, rezultatai ir analizė, kurie yra atlikti apyskaitoje, ir tos klaidos, kurios buvo, ar tie pasiekimai, kurie buvo, iš esmės vienaip ar kitaip vis tiek perkeliami ir į kitus laikotarpius. Todėl pati ataskaita, kaip didelis analitinis dokumentas, iš tikrųjų labai įdomi, gal įdomi daugiau visiems su biudžetu susijusiems žmonėms arba tiems, kurie užsiima valstybės finansais, savivaldybių finansais.
Mūsų Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, jis pritarė visoms pastaboms, kurios buvo teiktos Seimo Teisės departamento, Valstybės kontrolės pasiūlymams, kurių necituosiu, yra pritarta, taip pat pritarta pasiūlymams visų institucijų, kurios turi tokią teisę, tai Aplinkos apsaugos komiteto, Ekonomikos komiteto. Atsižvelgta į Europos reikalų komiteto, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Kaimo reikalų komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos reikalų, Švietimo, mokslo ir kultūros, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir kitų komitetų išvadas.
Taip pat pritarėme patobulintam komiteto variantui pagal komiteto išvadas, 2 straipsnį pasiūlėme savo projekte išdėstyti taip: „Pirma. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti sprendimus pagal Valstybės kontrolės išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, valstybės skolos ataskaitų ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo“ pateiktus siūlymus dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimo inicijavimo ir iki 2013 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui informaciją apie priimtų sprendimų įgyvendinimą (kitai Vyriausybei)“.
Antra. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai atsižvelgti į Valstybės kontrolės išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, valstybės skolos ataskaitų ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo“ pateiktus siūlymus dėl Vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymo taisyklių, valstybės biudžeto vykdymo stebėsenos, konsolidavimo procedūrų tobulinimo, taip pat ir prireikus patikslinti ir papildyti šias procedūras reglamentuojančius teisės aktus.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas. Nėra. Ekonomikos komitetas. Dviese?
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ekonomikos komitetas buvo papildomas komitetas. Spalio 17 d. svarstė šį nutarimo projektą ir priėmė sprendimą pritarti Seimo nutarimui, taip pat pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymą. Ekonomikos komitetas dėl 2 straipsnio teikė pasiūlymą, jam pagrindinis komitetas pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Europos reikalų komitetas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Pirmininke, Europos reikalų komitetas spalio 17 d. posėdyje priėmė tokį nutarimą – nesvarstyti Europos reikalų komiteto išvados dėl šio Seimo nutarimo, kuriuo buvo tvirtinamas valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, projekto.
Kartu leiskite man ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paskaityti.
PIRMININKAS. Prašom.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas priėmė tokį sprendimą ir pasiūlymą. Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-4211, bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Kolega Albinai, jūs neturite įgaliojimų? Ne. Gerai. Kaimo reikalų komitetas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaimo reikalų komiteto sprendimas: pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio“ projektui. 4 – už, prieš nebuvo, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš esmės pritarė Seimo nutarimo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui papildyti nutarimo projektą 2 straipsniu – įpareigoti Vyriausybę ir institucijas šalinti Valstybės kontrolės išvadose nurodytus trūkumus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė Lietuvos Vyriausybei priimti sprendimus pagal Valstybės kontrolės išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, valstybės skolos ataskaitų ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo“ pateiktus siūlymus dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimo inicijavimo. Iki 2013 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui informaciją apie priimtų sprendimų įgyvendinimą.
2 punktas. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai atsižvelgti į Valstybės kontrolės išvadoje pateiktus siūlymus dėl Vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymo taisyklių, valstybės biudžeto vykdymo stebėsenos, konsolidavimo procedūrų tobulinimo, taip pat prireikus pateikti ir papildyti šias procedūras reglamentuojančius teisės aktus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komitetas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė nutarimo projektą, registracijos Nr. XIP-4211, ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komitetas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komitetas, balsavo 8 už, prieš nebuvo ir susilaikiusių nebuvo, pritarė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio“ projektui Nr. XIP-4211. Įstatymų leidybos iniciatyvos teise papildomų siūlymų nebuvo. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo papildomas, komiteto sprendimas – iš esmės pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio“ projektui Nr. XIP-4211. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Norinčių kalbėti, diskutuoti nėra užsirašiusių. Nuomonių nėra. Priėmimas. Yra du straipsniai.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Norinčių kalbėti, pasakyti savo nuomones taip pat nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 41 Seimo narys. Už – 40, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio“, projektas Nr. XIP-4211, priimtas.
Na, kolegos, liko, atrodo, paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas, tai Seimo narių pareiškimai. Žvilgtelsime, ar yra norinčių ką nors pareikšti. (Balsai salėje) Minutėlę, minutėlę, dar įsitikinsiu, kad tikrai nėra norinčių kalbėti. Taip, nėra. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 38 Seimo nariai.
Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 13 d. nenumatytas plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.