LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 487
STENOGRAMA
2012 m. lapkričio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2012 m. lapkričio 13 d. nenumatytą plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkė yra patvirtinta valdybos. Pradedame… Atsiprašau, A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF*). Gerbiamoji Pirmininke, suprantu, kad Seimas turi iš karto patvirtinti nenumatytų Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę, tačiau dėl 1-6 klausimo. Vis dėlto Seimo statutas numato, kad mes galime svarstyti projektą, kuris galimai neprieštarauja Konstitucijai, ir yra pasirengta jį svarstyti. Nesvarbu, surinkti parašai ar ne. Šiuo projektu Seimas tarsi ims kvestionuoti rinkimų rezultatus, dėl ko Konstitucinis Teismas nepasisakė. Pažiūrėkite projektą, projekto autoriai sako, kad reikia naikinti daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų rezultatus. Statutas neleidžia mums pradėti svarstyti tokį projektą, kol nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, nes kitaip mes čia, atrodo, ko nors prisidarysime.
PIRMININKĖ. G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamasis Seime, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas klaidina jus, nes tas projektas kaip tik nekalba apie daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatų naikinimą, prie jo yra pateiktas tik toks pasiūlymas. Aš siūlau šį pasiūlymą atmesti, nes jis klaidina Seimą.
PIRMININKĖ. Jūs atsiimate pasiūlymą, kaip aš supratau? Ar aš teisingai supratau?
G. SONGAILA (MSG). Aš siūlau atmesti gerbiamojo A. Salamakino pasiūlymą, nes jis klaidina Seimą. Šiame nutarime nėra nieko parašyta apie daugiamandatės rinkimų apygardos rezultato naikinimą. Nėra. Tik prie šito nutarimo pateiktas mano pasiūlymas. Pats nutarimas tikrai negali būti išbrauktas iš darbotvarkės tuo pagrindu, apie kurį kalba gerbiamasis A. Salamakinas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kai pradėsime svarstyti tuos klausimus, tada ir apsispręsime. Dabar pradedame darbą ir pirmiausia… Kas dar? Irena Degu… I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dar ne Degutienė. Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIP-4987, tai yra 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 13 straipsnių ir 1, 3, 4, 10 priedėlių pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Gal galite pirmiausia argumentuoti kodėl. Bet dar kartą noriu pasakyti, pagal Statutą čia yra ne šiaip sutvarkyta darbotvarkė, o yra valdybos nenumatyto posėdžio darbotvarkė. Tai niekada, kai yra nenumatytas plenarinis posėdis, darbotvarkė nėra tvarkoma plenarinių posėdžių salėje.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Tiesiog fiziškai Seimo nariai negalės susipažinti su Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
PIRMININKĖ. Tai galėsite nebalsuoti. O kitas dalykas. Jeigu nebus Biudžeto ir finansų komiteto išvados, tai automatiškai bus išbraukta iš darbotvarkės ir nepateikta. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Dėl 2-1, dėl Audito įstatymo 36 ir 43 straipsnių. Mūsų komitetas nebuvo prašęs Vyriausybės išvados, bet prie kito projekto, dėl kurio prašėme, buvo pridėtas ir šitas. Vyriausybės išvada pateikta tik penktadienį ir pagrindinio komiteto ji nesvarstyta, todėl mes šiandien tikrai nepateiksime jokios išvados.
PIRMININKĖ. Jeigu komitetas, kuris pats yra autorius, prašo išbraukti, tai turime išbraukti. 2-1 klausimą išbraukiame. Gerai.
Dirbame. Gerai.
10.05 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 170, 173, 214 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimas. Balsuojame, nes likusi tik balsavimo procedūra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Baudžiamojo proceso kodekso 170, 173, 214 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.08 val.
Žemės reformos įstatymo 8 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 100, prieš – 1, susilaikė 1. Žemės reformos įstatymo 8 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.09 val.
Ir dar vienas lydintysis – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 3, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-4771(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100: už – 98, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIP-4771(2) priimtas.
10.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais“ projektas. Į tribūną kviečiu S. Šedbarą, Seimo nutarimo pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, keletą žodžių dėl to, kodėl toks nutarimas yra teikiamas. Kaip žinote, Konstitucijos 105 straipsnyje yra pasakyta, kad Konstitucinis Teismas, jeigu į jį kreipiasi Seimas arba valstybės vadovas, teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai, šiuo konkrečiu atveju – per Seimo narių rinkimus. Konstitucinis Teismas pagal Seimo rinkimų įstatymą, pagal Konstitucinio Teismo įstatymą analizuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą vienu ar kitu klausimu, kuris yra pateikiamas Konstituciniam Teismui. Būtent Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą. Kada Konstitucinis Teismas pateikia savo išvadą, o tokia išvada yra pateikta 2012 m. lapkričio 10 d., pagal Konstituciją, Konstitucijos 107 straipsnį, galutinį sprendimą priima Seimas.
Vienas iš Konstitucinio Teismo galutinių išvadų punktų, 3 punktas, yra toks, kad Konstitucinis Teismas mano ir teikia išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo atitinkami punktai tiek, kiek jais Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje nustatyti Seimo rinkimų spalio 28 d. pakartotinio balsavimo rezultatai ir pagal Rinkimų rezultatus nustatytas asmuo, išrinktas į Seimą… buvo pažeista Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 dalis. Jeigu kas susipažinote su išvada, Konstitucinis Teismas šiuo atveju analizavo balsų skaičiavimą, balsų skaičių, ir pripažino, kad buvo pažeista pati balsų skaičiavimo procedūra. Detalės išvadoje yra labai aiškiai išdėstytos, kad apygardos komisija perėmė apylinkės komisijos prerogatyvas, skyrėsi biuletenių skaičius ir t. t. Konstitucinis Teismas teikia išvadą, jog dėl to galutinių rezultatų nustatyti yra neįmanoma.
Taigi, vadovaudamiesi Konstitucinio Teismo išvada, kartu su kolega Seimo Pirmininkės pavaduotoju Č. Juršėnu mes teikiame nutarimo projektą, kurio esmė yra štai kokia, aš noriu iš karto pasakyti. Kaip jau minėjau, valstybės vadovas arba Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo. Po Konstitucinio Teismo išvados Vyriausioji rinkimų komisija jokių sprendimų priimti nebegali. Vadinasi, galutinius sprendimus pagal Konstituciją priima Seimas, ir Seimo pats sprendimas turi būti išsamus, aiškus, maždaug toks pat, kaip ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuris buvo prieš tai. Taigi mes ir teikiame 1 straipsnį, kuris skamba taip: „Pripažinti 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimų Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 48 rezultatus negaliojančiais“, ir 2 straipsnį: „Pripažinti, kad 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 48 Seimo narys nėra išrinktas.“ Štai visa šito teikimo esmė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti jau 9 Seimo nariai. Pirmasis klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Gal jums žinomi motyvai, kodėl didžioji dauguma Vyriausiosios rinkimų komisijos narių atsisakė panaikinti šios apygardos balsavimo rezultatus, nors keletas komisijos narių siūlė pritarti? Čia iki antro turo šis veiksmas vyko.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Visos žinios, kurios pasiekė šio nutarimo rengėjus, yra iš Konstitucinio Teismo išvados. Išvadoje daugiau yra analizuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo esmė, bet kaip pats sprendimas buvo priimtas, kokia balsų dauguma ir dėl ko vieni ar kiti komisijos nariai vienaip ar kitaip balsavo, dėl to nėra pasakyta, todėl mes nieko apie tai negalime irgi pasakyti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, akivaizdu, kad šiuo atveju yra baudžiamas tas kandidatas, kuris yra laimėjęs rinkimus, nieko bendro neturintis su pažeidimais. Šiuo atveju pažeidimą padarė viena rinkimų komisija, kuri skaičiavo apylinkės balsus, nesusitvarkė su tuo darbu. Šiuo atveju mano klausimas būtų toks. Jeigu mes čia, Seime, panaikinsime šiuos rinkimų rezultatus, kas padengs išlaidas, kurias patyrė tas kandidatas, kuris, mano supratimu, teisėtai laimėjo, kadangi jis jokių pažeidimų nepadarė? Dėkoju.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Klausimas iš tiesų rimtas. Aišku, jis nėra konstitucinis. Jis yra civilinis, deliktinis turbūt. Galima svarstyti, kad tokiu atveju galbūt kaltieji asmenys, dėl kurių kalbės yra panaikinami rinkimų rezultatai galbūt civiliniame teisme, ir turėtų atlyginti šią žalą. Bet tai jau yra civilinis teisinis klausimas. Civilinis deliktas galbūt čia yra padarytas kartu. Būtų kaip ir pažeidimų sutartis. Visų pirma yra pažeidimai rinkimų teisės, konstitucinės teisės plačiąja prasme, be abejo, kitiems kandidatams pakartotiniuose rinkimuose bus papildomos išlaidos ir tai jau yra padaryta žala. Apie tai galima galvoti, kalbėti.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, ar jums tokia išvada nekelia abejonių, kai, kaip kolegos klausė, yra baudžiamas laimėtojas, kuris niekuo dėl Seimo rinkimų įstatymo kokių nors pažeidimų nėra kaltinamas? Kita vertus, Vyriausioji rinkimų komisija, kaip rodo protokolas, labai atidžiai svarstė šios apygardos rezultatus. Balsavimas rodo, kad sprendimas buvo priimtas įvertinus visus aspektus. Kita vertus, Konstitucinis Teismas išklausė tik vieną pusę, tai yra Valstiečių partiją, kurie reiškė pretenzijas dėl šios apygardos. Kodėl nerado galimybės ar būtinybės pasikviesti ir išklausyti kitų, turinčių savo argumentų? Kitų pusių.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Irena, aš negaliu kalbėti už Konstitucinį Teismą. Jie turi savo procedūras, savo kompetenciją ir savo atsakomybę. Mes turime išvadą tokią, kokia yra. Nutarimo projektas teikiamas įgyvendinant Konstitucijos nuostatas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pasitikslinti. Jūsų pozicijos dėl teikiamo nutarimo. Jūs pristatymo metu ir atsakydamas į klausimus teigėte, kad kandidatų ar partijų, dalyvavusių rinkimuose, nusižengimų čia nėra fiksuota. Pagrindinė priežastis yra prastas vienos rinkimų apylinkės komisijos, kurios pirmininkas buvo Liberalų sąjūdžio atstovas, arba apygardos komisijos, kurios pirmininkė buvo jūsų partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė, darbas, procedūrų neatlikimas taip, kaip numato įstatymas. Tai yra vieni nesuskaičiavo, kiti paėmė, nuvažiavo ir suskaičiavo. Kas prisiims atsakomybę apmokėti naują rinkimų kampaniją? Tai yra konkrečių žmonių klaidos arba darbo neatlikimas, o mes versime kitus žmones, dalyvavusius rinkimų kampanijoje, vėl iš naujo dalyvauti rinkimų kampanijoje. Ačiū už atsakymą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Juozai, tas klausimas jau buvo, aš bandžiau į jį atsakyti. Šiaip tai neturi jokios reikšmės atskirų komisijos narių ar vadovų partinė priklausomybė. Kaip žinote, komisijos formavimas yra gana sudėtingas, dalyvauja visų partijų atstovai ir teisininkai. Faktas yra tas, kad, Konstitucinio Teismo nuomone, jie labai išsamiai tai grindžia, kad pati tikroji rinkėjų valia nebuvo nustatyta. Aš suprantu, kad atskiriems kandidatams, ypač kas buvo išrinkti, yra apmaudu. Mes nekalbame apie papirkimą, bet šiuo atveju nenustatyta tikroji valia ir, be jokios abejonės, iš tikrųjų neaišku, kuris parlamentaras arba kuris kandidatas turėjo tapti parlamentaru. Čia yra esminis dalykas. Konstitucinis Teismas pagrindžia, kad pagal tas proporcijas, kurios paaiškėjo galutinai skaičiuojant ir perskaičiuojant tą vieną apylinkę, iš esmės keitėsi prieš tai buvęs balsų santykis. Žinoma, jeigu tikroji valia nenustatyta, Konstitucinis Teismas neturėjo, matyt, kitos išeities, kaip tokią išvadą priimti. O kaltės klausimas, be abejo, čia jau yra civilinio ieškinio klausimas teismui.
PIRMININKĖ. Klausia S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjau, jūs žinote tas Konstitucinio Teismo procedūras ir visa kita. Konstitucinio Teismo sprendimas, kaip ir bet kurio kito teismo sprendimas, turi būti aiškus, logiškas ir suprantamas. Dabar šiuo atveju, aš nesakau, jis teisingas ar neteisingas, kaip pagrindas paimta procedūra, kad ne tiek suskaičiavo. Bet nei partijoms, nei kandidatams jokių priekaištų nebuvo, jie rungėsi, kaip galima spėti, sąžiningai ir laikydamiesi įstatymų. Rinkėjai balsavo irgi sąžiningai taip, kaip jie galvoja ir laikydamiesi įstatymų. Visi elgėsi sąžiningai, išskyrus vieną apylinkės komisiją. Tai kokia praktika ateityje: jeigu kam kas nepatinka, nugirdyk visą apylinkės komisiją ir ten rinkimai naikinami. Taip galima masiškai žaisti. Precedentas labai negeras. Prašom pasakyti, ar dažnai pas mus yra taip, kai sąžiningai besirungiantys netenka visko, savo įdėtų nervų, laiko, lėšų ir viso kito dėl procedūrinio pažeidimo? Kiek kartų mūsų teismai yra sakę, kad esmė, tiesa yra aukščiau už kokią nors procedūrą, ir kai pasakoma atvirkščiai? Prašom pasakyti, baigiu savo klausimą, ar tikrai šitas sprendimas jums, kaip patyrusiam žmogui, atrodo logiškas, suprantamas ir teisingas?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Neturiu jokios kompetencijos čia viešai vertinti Konstitucinio Teismo išvados. Ją įvertins Seimas priimdamas galutinį sprendimą. O dėl procedūrų galiu pasakyti, kad jos tam ir yra, kad būtų nustatyta tikroji padėtis, ar tai yra civilinis teismas, ar baudžiamasis, ar tai yra Seimo salė, kur labai atidžiai mes stebime procedūras. Šiuo atveju rinkimų procedūros yra labai svarbios norint nustatyti tikrąją rinkėjų valią. Tai vienareikšmiška. Konstitucinis Teismas tai ir akcentuoja. Pagrįstai ar nepagrįstai mes dabar vargu ar čia galime vertinti, mes nesame kokia nors aukštesnė instancija. Konstitucinis Teismas konstatuoja savo išvadoje, buvo ar nebuvo pažeidimas, o mes priimame galutinį sprendimą, kokią sankciją už tai taikome. Aš taip maždaug įsivaizduoju, supaprastintai, galbūt šiek tiek schematiškai, bet analogija čia nelabai tinkama su apkalta, bet tam tikro aspekto esama.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų paanalizavus tos apygardos įvairių apylinkių rinkimų rezultatus, kad ir šitos ginčijamos Kaštonų apylinkės, tai skirtumas tarp pirmą vietą užėmusio kandidato ir trečią vietą užėmusio kandidato yra didesnis negu dvigubai, tai yra 178 balsai. Pasižiūrėjus į kitas apylinkes skirtumai taip pat yra ženkliai didesni, virš 100 balsų. Tik kai kuriose apylinkėse yra į kitą pusę. Tai tada, analizuojant rinkimų rezultatus, o Seimas šiandien ar rytoj, kada mes nuspręsim šiuo nutarimu, turės nustatyti tikruosius rezultatus, kodėl tada neginčijamos kitos apylinkės? Iš tikrųjų procedūrinis pažeidimas, kad suskaičiavo ne apylinkės komisija, o apygardos komisija, mano manymu, nėra šiurkštus įstatymo pažeidimas. Juo labiau neginčijama ir nefiksuota jokių pažeidimų nė iš vieno kandidato.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nei iš Darbo partijos, nei iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, nei socialdemokratų, nei iš Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų ir t. t. Man labai abejotina, kad šituo būdu mes iš tikrųjų užfiksuosim tokį precedentą ir ateičiai…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas, jūs jau dvi minutes kalbate!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …numatysime galimas provokacijas. Kaip jūs dėl provokacijų…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Juliau, čia jau ne tiek klausimas, kiek pasisakymas. Konstitucinis Teismas sprendžia dėl Rinkimų įstatymo pažeidimo, buvo ar nebuvo, ir teikia išvadą. Mes priimam galutinį sprendimą. Rinkimų įstatymai… yra įvairūs. Jie gali būti padaryti ir konkretaus subjekto, kuris dalyvauja rinkimuose, gali būti padaryti ir apylinkės komisijos, apygardos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, jie gali būti įvairūs. Konstitucinis Teismas tą ir konstatuoja. Čia nekalbama iš tiesų apie kokias nors atskirų kandidatų kaltes ir šiuo atveju mes jokio balsų kvotos arba balsų kiekio nenustatom. Konstitucinis Teismas tiesiog teikia išvadą ir nutarimas yra pagal išvadą, kad šitie rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais. Toks yra siūlymas. O galutinis sprendimas yra Seimo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar nemanote, ar nesvarstėte komitete tokios galimybės taikyti analogišką principą, kaip ir siūlote, daugiamandatėje apygardoje koreguojant Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašą, kai tuos kandidatus, dėl kurių pasisakė Konstitucinis Teismas, jūs siūlote tiesiog išbraukti ir analogiškai paslinkti pagal eilę kitus? Ar nevertėtų analogiškai pašalinti laimėjusiu pripažintą kandidatą paskelbiant antrą pagal balsų skaičių kandidatą laimėjusiu? Iš tikro Konstitucinis Teismas, kaip aš suprantu, nepasakė, kaip spręsti problemą nei daugiamandatėje, nei vienmandatėje.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Seimas gali tik tai, kas numatyta Konstitucijoje, ir, žinoma, mūsų pačių priimtuose įstatymuose, kol jie nepakeisti. Konstitucijoje labai aiškiai pasakyta, kad mes turime priimti galutinį sprendimą pagal Konstitucinio Teismo išvadą. Konstitucinio Teismo išvada yra labai aiški. Konstitucinis Teismas, matyt, ir neturi tokių galių ir galimybių pats skaičiuoti balsus kaip Vyriausioji rinkimų komisija iš naujo, mes tuo labiau, taigi Konstitucinis Teismas pasakė, kad buvo pažeisti rinkimų įstatymai, tikroji valia nenustatyta, argumentuose yra rinkėjų valia, vadinasi, mes negalime siūlyti kitokio sprendimo, kaip tiesiogiai pagal Konstitucinio Teismo išvadą.
PIRMININKĖ. Ir V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Norėčiau paklausti. Faktines aplinkybes šiek tiek patikslinti, nes kiek mačiau tą visą istoriją, tai kalbama apie pirmąjį rinkimų turą ir Kaštonų apylinkę. Vyriausioji rinkimų komisija perskaičiavo balsus ir nustatė, kad esminių nesutapimų nėra. Jie atrado ir tuos biuletenius, kurie lyg ir buvo pradingę, ir viską logiškai išaiškino, sudėliojo ir pasakė, kad rezultatus po pirmojo rinkimų turo galima tvirtinti.
Dėl antrojo rinkimų turo aš negirdėjau jokių esminių nusiskundimų šioje vietoje. Man kyla klausimas. Kokiais faktiniais argumentais remiasi Konstitucinis Teismas, kad yra neįmanoma nustatyti rezultatų? Vien tuo, kad apylinkės nesugebėjo suskaičiuoti, o apygarda suskaičiavo ir pasakė, kad yra toks rezultatas? Ar galima vien dėl to paneigti rinkėjų valią?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai vėl klausimas Konstituciniam Teismui. Ką jie analizavo, aš čia tikrai neskaitysiu, visi prieš akis turime ir aš turiu išvadą. Jie išanalizavo visa tai, kas buvo. Jie tikrai analizavo Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmus ir pasakė, kad Vyriausioji rinkimų komisija ne visus balsus suskaičiavo, tik dalį. Ir toliau, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi tokio pobūdžio Rinkimų įstatymo pažeidimus, turėjo traktuoti juos kaip esminius ir t. t. Čia yra Konstitucinio Teismo pozicija. Jis teikia tokią išvadą.
Konstitucinis Teismas, atkreipiu dėmesį, laikosi tos prezumpcijos, kad jeigu yra tam tikri duomenys, vadinasi, preziumuoja, jog Rinkimų įstatymas yra pažeistas, kol neįrodyta kitaip. Tai yra akivaizdžiai išvadoje pasakyta ir vienu, ir kitu atveju, ir prie kito nutarimo, kurį netrukus teks pateikti. Konstitucinis Teismas analizavo tai, ką mes matome išvadoje. Daugiau, matyt, nieko neanalizavo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar po Seimo nutarimo pateikimo vienas – už, vienas – prieš. N. Puteikis – už.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Aš kolegoms noriu atsakyti – Konstitucinio Teismo sprendime yra paminėtas argumentas. Skirtumas tarp valstietės ir antrą vietą užėmusio kandidato yra 24 balsai. Apygardos komisija, perėmusi iš apylinkės komisijos biuletenius, randa jų 45 daugiau. Taigi akivaizdu, kad skaičiuojant apygardoje buvo pridėta papildomų biuletenių. Aš įsivaizduoju, kad tai buvo pagrindinis argumentas, kodėl Konstitucinis Teismas siūlo naikinti šituos rezultatus.
Kartu noriu pasakyti, kad dar kartą pasitvirtina geležinė taisyklė: jeigu apylinkėje nėra kurios nors partijos stebėtojų, tos partijos balsai yra padalijami kitoms partijoms. Išvis nesuprantama, kaip apygardos komisija galėjo skaičiuoti balsus valstietės, kuri tuo metu buvo lyderė, nedalyvaujant Valstiečių partijos stebėtojams. Aš dabar tiksliai neatsimenu, kaip yra parašyta įstatyme, bet jeigu įstatymas leidžia tokius perskaičiavimus nedalyvaujant partijų, kurių atstovus liečia tas perskaičiavimas, stebėtojams, būtinai mums, kolegos, reikia tą įstatymą pataisyti ir užrašyti, kad tokiais atvejais privalomas stebėtojų dalyvavimas ir stebėtojų parašai.
Bet kokiu atveju tas argumentas, kad apygardos komisijai perėmus nežinia iš kur atsiranda papildomi 45 biuleteniai, rodo, kad vyko sukčiavimas ir būtent dėl to sukčiavimo būtina ne tik panaikinti šitos apygardos balsavimo rezultatus, tačiau, aš manau, reikia kreiptis ir į teisėsaugą, kad visi asmenys, dalyvavę šitaip sukčiaujant, būtų nustatyti ir būtų išnagrinėta jų atsakomybė Baudžiamojo kodekso atžvilgiu.
PIRMININKĖ. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš irgi labai norėčiau pritarti Konstitucinio Teismo sprendimui ir ypač pritariu prieš mane kalbėjusiems kolegoms, kad būtų nustatyti atsakingi asmenys. Bet mes dabar turime tokią aplinkybę, kai apylinkėje, kuri yra didžiausia, balsų skirtumas nebuvo pats didžiausias. Aš noriu pasakyti, kad Aušros apylinkėje, kuri yra mažesnė, Saulės apylinkėje, kuri yra mažesnė, balsų skirtumas buvo dar didesnis – 234, 190 ir panašiai. Kad čia esminis skirtumas yra dėl to, nėra… Bet dar sudėtingiau yra tai, kad labai paprasta tokiu atveju naikinti pralošusiai pusei rinkimų rezultatus.
Apylinkės rinkimų komisija, kuriai vadovauja pralaimėjusios partijos atstovas, tiesiog vilkina skaičiavimą. Šiuo atveju buvo ne kas kita kaip skaičiavimo vilkinimas dėl įvairių aplinkybių. Čia dabar sunku konstatuoti, dėl ko, bet faktas, kad vadovaujant pralaimėjusios pusės pirmininkui balsai buvo skaičiuoti labai ilgai. Tada, nesulaukę galutinio balsų suskaičiavimo, atvyksta apygardos komisijos pirmininkė su kitu komisijos nariu, kurie mato, kad šitoje rinkimų apylinkėje klostosi rinkimų rezultatai ne taip, kaip norima. Nežiūrint to, kad įstatymas nesuteikia tokios teisės apygardos komisijai paimti ir skaičiuoti, nepriverčia rinkimų apylinkės baigti tą darbą, kaip yra numatyta įstatyme, pasiima biuletenius, nuvažiuoja į apygardos komisiją, suskaičiuoja. Ir Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad šiurkščiai pažeistas Rinkimų įstatymas. Mes kiekvienoje rinkimų apylinkėje (kituose rinkimuose) atidarę rinkimų dėžę ir išdėstę biuletenius į skirtingas krūveles, matydami, kad pirmauja ne mūsų kandidatas, galime labai aiškiai iš karto baigti rinkimų eigą, nes rinkimų komisijos pirmininkas neskaičiuoja, kaip reikia, ir štai rinkimai vyksta iš naujo.
PIRMININKĖ. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). Todėl manau, kad tikrai mes turime būti labai atsargūs, kad nepadarytume precedento dėl galimo tikrai neobjektyvaus rinkimų vertinimo.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais“?
Balsavo 101: už – 74, prieš – 10, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Balsuojame dėl to. Kas pritariate ypatingai skubai? (Balsai salėje)
Balsavo 104, už – 71, prieš – 21, susilaikė 12. Ypatingai skubai pritarta.
Taigi, dabar mes turime apsispręsti. Kadangi po pateikimo pritarta ypatingai skubai, ar baigiame šiandieną, ar, kaip ir buvo tartasi valdyboje, tai padarysime trečiadienį? (Balsai salėje) Gerai.
Dabar repliką po balsavimo – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Darbo partijos frakcija nedalyvavo balsuojant, nes suvokiame, kad tai yra mūsų kandidatas, antrą vietą užimantis, todėl mes manome, kad dėl savo klausimų mes balsuoti negalime. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui. Tada svarstymas. (Triukšmas salėje) A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ir pateikimo metu ne kartą nuskambėjo apygardos komisijos darbas. Todėl Socialdemokratų frakcija prašo, kad į svarstymo stadiją būtų iškviestas Biržų–Kupiškio rinkimų apygardos komisijos pirmininkas, kad jis bent paaiškintų, kas ten iš esmės įvyko, nes daugelio atsakymų mes tikrai neturime, o klausimas delikatus. Manau, kad išsamų vaizdą, kas ten įvyko, Seimas turėtų turėti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu pasakyti, kad šitas Seimo nutarimas parengtas vadovaujantis Konstitucinio Teismo sprendimu. Pagal galiojančius įstatymus mes, tiksliau, S. Šedbaras, ir pateikė Seimo nutarimą. Mes netiriame aplinkybių. Tai turėjo padaryti Konstitucinis Teismas prieš priimdamas savo verdiktą. Bet yra jūsų siūlymas… (Balsai salėje) Tik netriukšmaujame! Normaliai kalbamės.
Yra toks siūlymas ir Seimas turėtų apsispręsti, ar tenkinti Socialdemokratų frakcijos prašymą pakviesti Biržų–Kupiškio rinkimų apygardos pirmininką į Seimą atsakyti į pateiktus klausimus. Balsuojame. Seimas balsuoja ir viską nusprendžia. (Triukšmas salėje)
Balsavo 110: už – 45, prieš – 36, susilaikė 29. Nepritarta.
Taigi svarstymas. Dabar diskutuoti kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes gerbiame Konstituciją, gerbiame Konstitucinio Teismo nutarimus, tai turėtume ypatingai nediskutuodami priimti nutarimą, kaip jis pateiktas iniciatorių, pasikonsultavus su reikiamos kvalifikacijos teisininkais, nes Konstitucinio Teismo yra labai aiškiai konstatuota, jog pati Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad per spalio 14 d. vykusius Seimo rinkimus Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo padaryti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai, ir jie turėjo esminę įtaką tos apygardos rinkimų rezultatų nustatymui. Taip pat yra konstatuota, kad nėra kokių nors aplinkybių, kurios paneigtų prezumpciją, kad šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai per rinkimus toje apygardoje turėjo esminę įtaką šios rinkimų apygardos tikrų ir teisingų Seimo rinkimų rezultatų nustatymui.
Taigi labai aiškus konstatavimas, kurį padarė pati Vyriausioji rinkimų komisija, tik lieka stebėtis, kad Vyriausioji rinkimų komisija, visa tai konstatavusi, vis dėlto patvirtino galutinius rinkimų rezultatus toje apygardoje, o ne sustabdė procesą dar po pirmojo turo.
Konstitucinis Teismas aiškiai pažymi, kad Vyriausioji rinkimų komisija privalėjo vadovautis Seimo rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies nuostatomis ir rinkimų rezultatus Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažinti negaliojančiais. Na, Vyriausioji rinkimų komisija nepadarė to darbo. Matyt, tai yra vienas iš pagrindinių argumentų, dėl ko šiandien mes turime trečiąjį nutarimo projektą „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo“, o šiuo atveju mes turime ištaisyti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo broką ir pripažinti rinkimus Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais. Tai yra Seimo pareiga, kuri išplaukia iš Konstitucijos ir įstatymų. Aš linkiu garbingai tokį veiksmą mums čia atlikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Pečeliūną.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena, mielieji kolegos. Čia prieš tai jau argumentuojant išgirdau kai kokių keistų dalykų. Vienas jų – buvo pasakyta, kad Konstitucinis Teismas jokių balsų ten neskaičiavo, bet, kiek aš žinau, buvo visiškai kitaip. Jūs skaitėte nutarimą. Jie labai skaičiavo: ten 3 tūkst. balsų lyg ir pirkta, kitur kiti skaičiai figūravo. Bet grįžkime prie šitos apygardos.
Man vienas dalykas tikrai nėra iki galo suprantamas. Aš neginčiju Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šitos apygardos, bet tai darbas, kurį turėjo atlikti Vyriausioji rinkimų komisija jau po pirmojo turo, nes ji nesusitvarkė su savo pareigomis. Pažeidimą padarė ne rinkėjai, ne kandidatai, o apylinkės komisija. Aukščiau jos yra apygardos ir Vyriausioji komisija. Apygardos komisija, atvykusi į vietą, neprivertė apylinkės komisijos atlikti savo pareigų iki galo, bet ėmėsi už ją dirbti. Vyriausioji rinkimų komisija tokį elgesį savo posėdyje toleravo. Po to visa tai kaip ir buvo gerai, įvyko antrasis turas, dėl kurio lyg ir priekaištų ten neteko girdėti, tada byla atsidūrė Konstituciniame Teisme, o jis pasakė: štai toje vietoje buvo negerai, iškreipta valia, kažkokių ten biuletenių lyg atsirado, neatsirado, sunku dabar pasakyti, nes mes nebuvome nei viename, nei kitame posėdyje, nebuvome tuose kambariuose, kur buvo skaičiuojama. Galime tik tikėti tuo, kas sakoma, arba nelabai tikėti.
Aš sutinku, procedūriškai įstatymas buvo pažeistas. Pagal procedūrą. Dėl to nėra ginčo, tai yra akivaizdu. Bet labai dažnai ir Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad ir Konstitucija nėra vien plika raidė. Ir atsakomybė, sprendžiant pagal Konstituciją… Jeigu spręsi tik pagal raidę, gali nuspręsti viską atvirkščiai. Reikia žiūrėti ir pagal dvasią, kas kai kam nepatinka, ir pagal esmę, ir pagal logiką, ir pagal daugelį kitų dalykų, galų gale pagal tiesą ir teisingumą. Jeigu po to būsimas nutarimas būtų, kad visi rinkimai yra su pažeidimais ir juos reikia atlikti iš naujo, nes tie balsų pirkimai buvo ne vienkartiniai, ne vienoje vietoje, bet jeigu išdėliosite, kur jau ikiteisminiai tyrimai vyksta arba kur protestai gauti ir kur pripažinta, kad, na, gal nelabai turėjo čia įtakos, tai bus kokios nors spalvos turbūt visa Lietuva. Retai bus tos skylutės, kur neįvyko nieko blogo. Taigi jie buvo daugybiniai, ir valia tikrai buvo iškreipta.
Dar įdomiau su tom loginėm išvadom, jau apie šiek tiek kitą nutarimą kalbu, gal bus proga gal ir giliau apie tai pasakyti, kai yra naikinami reitingo balsai. Bet reitingo balsai atsiranda tik tada, kai yra balsuojama už konkretų sąrašą, tačiau sąrašo gauti balsai pirkti, drįstu pasakyti, nes jeigu reitingas pirktas, tai pirma turi nupirkti ir partijos balsą, jie pasilieka. Skaičiavimai tų balsų yra tik keliose vietose, visi kiti neskaičiuoti. Aš pamėginau suskaičiuoti, ten viršija 16 tūkst. ir daugiau, bet į tai nekreipiame dėmesio.
Man šitam sprendimui, jis yra sudėtinė dalis viso sprendimo, tiesos, teisingumo ir logikos tikrai trūksta, ir konstitucinės logikos tuo labiau trūksta. Aš sutinku, priimu Konstitucinio Teismo sprendimą, bet pasilieku sau teisę jį kritikuoti ir tą darysiu, kada tam iškils būtinybė ir reikalas.
Šiuokart tik tiek tepasakiau. Elkitės pagal savo sąžinę ir pagal savo priesaiką.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš irgi padarysiu įžangą, kad gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimus, bet tam ir yra procedūra, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo galutinį sprendimą turi priimti Seimas. Todėl mes iš tikrųjų esame laisvi, įvertinę visas aplinkybes, apsispręsti būtent taip, kaip atrodo Seimui.
Dėl šios Biržų–Kupiškio rinkimų apygardos. Aš noriu išskirti du aspektus: pirma, galimą iš tikrųjų politinį rinkimų rezultatų sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju mes turime, kad rinkimų apylinkei vadovavo, kai dabar pateikiami kaltinimai, dabartinės valdančiosios daugumos – Liberalų sąjūdžio atstovai. Apygardos komisijai vadovavo taip pat dabartinės daugumos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių atstovai. Kokie motyvai galėtų būti netiksliai suskaičiuoti rinkimų balsus? Kokie motyvai galėtų būti dabar, kad laimėjęs rinkimus kandidatas yra nepripažįstamas Seimo nariu? Manau, jokių, išskyrus viena – kad jeigu laimi mūsiškis, tada mes imamės tokių veiksmų, dėl kurių būtų panaikinti rinkimų rezultatai. Konkrečiai Kaštonų rinkimų apylinkėje rinkimų rezultatai buvo skaičiuojami. Galbūt jie buvo skaičiuojami per ilgai, gal žmonės buvo pavargę ar panašiai, tačiau atvykusi apygardos rinkimų komisijos pirmininkė neleido tęsti arba nedalyvavo, kad rinkimų apylinkė toliau suskaičiuotų rinkimų balsus ir paskelbtų rezultatą taip, kaip nurodo Rinkimų įstatymas. Tiesiog susirinko tuos biuletenius, balsus, nusivežė į apygardos komisiją, suskaičiavo, juos pateikė, ir mes turime rezultatą, kad naikinamas iškovotas Seimo nario mandatas. Tai yra konkretus pretekstas, nes procedūra ir pažeidimas prasideda ne tada, kada neaišku, kas laimėjo, o tada, kada yra labai aišku – iš balsadėžės išimti biuleteniai, jie sudėti į krūveles ir matyti, kas pirmauja. Taip mes galime pasukti politinio neskaidrumo karuselę ir kvestionuoti labai daug rinkimų balsų ateityje.
Todėl aš noriu atkreipti dėmesį, nes mes kaltinimų, dar kartą sakau, nei dalyvavusioms konkrečioms partijoms, nei kandidatams šiuo atveju neturime. Aš manau, kad tai labai rimti pažeidimai apygardos rinkimų komisijos lygiu ir galbūt nepakankamas Vyriausiosios rinkimų komisijos įvardijimas, o galbūt ir mūsų, tų partijų, kurios delegavo tokius atstovus į rinkimų komisijų vadovus, nepakankamas įvertinimas arba slaptosios instrukcijos, kas čia būtų iš kitos srities, nes paskyrus naują Kaštonų rinkimų apylinkės pirmininkę antrajame rinkimų ture jokių problemų nebuvo. Už tai mes galime padėkoti savo kolegoms, kurie delegavo tvarkingą atstovą į Rinkimų komisiją.
Antras aspektas, į kurį ponas S. Šedbaras man neatsakė (jis pasiūlė aiškintis civiliniu ieškiniu ar panašiai), kas finansuos naują rinkimų kampaniją šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje? (Balsai salėje) Aš, kaip suvalkietis, turiu tą klausimą kelti, nes, mielieji mano, iš tikrųjų dalyvavę rinkimuose mūsų kolegos, kandidatai, įvairių partijų atstovai, išleido, kaip numatyta įstatyme, tam tikras pinigų sumas. Dabar dėl keleto žmonių neatsakingo veikimo, jeigu tai nebuvo tikslinis tam tikrų partijų veikimas, jie turi vėl iš naujo rungtis ir vėl mokėti pinigus. Aš manau, šitas klausimas taip pat neturi būti apeitas arba mes tada turime skirti papildomą finansavimą, tam tikras pinigų sumas kiekvienam kandidatui ar pagal jų išleistas pinigų sumas pirmajame rinkimų ture, ar panašiai, bet tai turi būti tiems žmonėms kompensuota. Todėl aš manau, kad mes turėtume iš esmės pažiūrėti, nes šioje rinkimų apygardoje gauti laimėjusio kandidato balsai niekuo nesiskyrė lyginant su kitomis didelėmis apylinkėmis, netgi buvo mažesnė persvara, palyginus, kaip buvo kitose mažesnėse apygardose. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. M. Varaška.
M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į galimą šio nutarimo teisinį nekorektiškumą ir jo neatitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymui ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymui.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsniu, Seimas neturi galių skelbti pakartotinius ar nepakartotinius Seimo rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsniu, Seimas, gavęs Konstitucinio Teismo išvadą apie tai, jog buvo pažeisti rinkimų įstatymai vykdant rinkimus į Seimą, gali tiktai priimti sprendimą dėl to, ar tikrai šie įstatymai buvo pažeisti, tačiau negali priimti vienasmeniškai sprendimų dėl šių pažeidimų įgyvendinimo arba pašalinimo būdų.
Noriu pažymėti, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnis skelbia išimtinę šios komisijos kompetenciją. Tik ji gali skelbti pakartotinius rinkimus vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl ko šie pakartotiniai Seimo rinkimai yra skelbiami. Kitaip tariant, jeigu Seimas šiandien priims sprendimą ne tik dėl vienmandatės, bet ir dėl daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatų koregavimo, panaikinimo ir pakartotinių rinkimų skelbimo, jis pažeis Lietuvos Respublikos Konstituciją. Jis neturi teisės tokių sprendimų priimti. Šiuos sprendimus iš tiesų turi priimti Vyriausioji rinkimų komisija, o Seimas, apsvarstydamas tokį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, turėtų formuluoti pavedimą Vyriausiajai rinkimų komisijai šias užduotis atlikti.
Taigi, kol yra svarstymo stadija, aš labai siūlyčiau gerbiamiesiems kolegoms ne skubėti, o suformuluoti pasiūlymus dėl šių nutarimų projektų taip, kad Konstitucija ir atitinkami mano minėti įstatymai nebūtų pažeisti.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną dalyką, kodėl vis dėlto galutinį sprendimą dėl Konstitucinio Teismo išvados įgyvendinimo turėtų priimti Vyriausioji rinkimų komisija, ir čia aš daugiau paminėsiu diskusijoje su gerbiamuoju R. Šukiu rastus argumentus. Kaip ir minėjo gerbiamasis J. Olekas, Konstituciniame Teisme buvo išklausyta iš esmės tik viena pusė. Tuo tarpu tai yra teisinis, o ne politinis ginčas, ir jeigu Seimas priims sprendimą, vadinasi, kitos šalys negalės jo nei apskųsti, nei papildomai vertinti. Tačiau jeigu sprendimus priima Vyriausioji rinkimų komisija, jie gali būti skundžiami, jie dar gali būti kvestionuojami Vyriausiajame administraciniame teisme, ką, aš manau, ir darytų tie kandidatai, kurie arba nebuvo išrinkti, arba buvo išrinkti, tačiau jų mandatas buvo panaikintas Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus tokį sprendimą, kuris tenkintų Konstitucinio Teismo išvadą.
Taigi manau, kad argumentų yra daug, kad šiandien mes neskubėtume svarstymo stadijoje ir galbūt parengtume pataisas dėl šitų Lietuvos Respublikos Seimo parengtų nutarimo projektų taip, kad būtų jie įgyvendinti nepažeidžiant Konstitucijos ir Rinkimų įstatymo. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Visi norintys kalbėti diskusijoje kalbėjo. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. N. Puteikis – už. (Šurmulys salėje)
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Nėra kito būdo, kaip pamokyti apylinkių ir apygardų komisijų sukčiautojus, kaip tik šitas drastiškas, bet teisingas, mano galva, pasiūlymas – panaikinti šios apygardos rinkimų rezultatus.
PIRMININKĖ. E. Klumbys – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų tam tikra prasme čia kuriame teisę. Kurdami tą teisę, mes ją kuriame, deja, su dideliu minuso ženklu. Čia labai tiksliai M. Varaška sudėliojo teisinius aspektus. Šiame nutarimo projekte ir kitame nutarimo projekte, aš apie jį kalbėsiu, yra tikrai daug teisinių trūkumų. Negalima tokių dokumentų priiminėti Seime. Juos reikia suderinti su Konstitucija ir suderinti su rinkimų įstatymais: Seimo rinkimų įstatymu, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymu.
Iš tikrųjų jeigu mes kalbėsime apie tai, kaip čia rašoma, kad Seimo narys nėra išrinktas, bet Seimo narys… koks yra dabar to žmogaus teisinis statusas? Pagal Konstituciją jis yra išrinktas Seimo nariu, jisai yra toks. Tai jam logiškai reikėtų panaikinti tą statutą, o ne tik skelbti, kad jisai nėra išrinktas. Šioje vietoje turi būti parašyta, kad jisai netenka to statuso – išrinkto Seimo nario, nes toks statusas yra ir Konstitucijoje. Jam yra įteiktas Seimo nario pažymėjimas.
Gerbiamieji kolegos, aš tikrai raginu jus truputį atvėsti, sustoti, sudėlioti šitą nutarimo projektą, koks jis turėtų būti pagal teisę, ir rytoj ramiai priiminėti. Dėl to aš negaliu balsuoti už tokį nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate minėtam Seimo nutarimui dėl rinkimų rezultatų Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažinimo negaliojančiais, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 68, prieš – 18, susilaikė 18. Pritarta po svarstymo.
Priėmimą gal darykime rytoj. (Balsai salėje) Dabar? Šiandien? Neutralūs žmonės sako šiandien. Tai ir balsuojame.
1 straipsnis. Prašom. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Jūsų neutralūs žmonės tai yra tie Valstiečių frakcijos atstovai, kurie pralaimėjo rinkimus ir teikė skundą Rinkimų komisijai. Tai nelabai čia neutralūs pagal (…). Bet aš noriu pasakyti, kad pagal Statuto 164 straipsnio 5 dalį, svarstant projektą ypatingos skubos tvarka, iš tikrųjų galima priiminėti ne anksčiau kaip po 3 val. Kolega M. Varaška labai gražiai išdėstė tas pozicijas, dėl kurių, man atrodo, tikrai turėtų būti balsuojama. Aš manau, kad čia tiesiog galėtumėte tą Statuto nuorodą įvykdyti ir paskelbti, kad dabar mes turime galimybę teikti pataisas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Šiuo klausimu 3 val. pertrauka. Žiūrėjau, gerbiamasis Juozai, į gerbiamąjį A. Šedžių, jis tikrai ne valstiečių liaudininkų atstovas. (Balsai salėje) Ir, man atrodo, tikrai neutralus. Gerai. Dėmesio! Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau.
11.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje Darbo partijos kandidatų sąraše“ projektas. Pateikimas. Kviečiu S. Šedbarą į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir prieš tai buvęs nutarimo projektas, taip ir šis yra teikiamas įgyvendinant Konstitucijos nuostatas, jog kreipusis į Konstitucinį Teismą kompetentingiems subjektams ir priėmus atitinkamą išvadą, jeigu konstatuoti Rinkimų įstatymo pažeidimai, galutinį sprendimą priima Seimas.
Taigi Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 10 d., primenu, teikė išvadą, kurios pirmieji du punktai yra susiję su mūsų teikiamu nutarimo projektu. Trumpai priminsiu, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimą priėmė lapkričio 4 d., jis buvo apskųstas. Ir štai Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos lapkričio 4 d. sprendimo antru punktu, tiek, kiek juo nustatant Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Seimo narius sąrašų eiles nuspręsta galutinėje Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje įrašyti Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Joną Pinskų, Vytautą Gricių, Viačeslavą Ždanovičių, čia nurodomos ir jų vietos sąraše, buvo pažeista Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis, kuri kalba apie balsų pirkimą, ir 90 straipsnis.
Išvados antrasis punktas. To paties Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo trečiu punktu, tiek, kiek juo nustatyta, kad J. Gaudutienė, J. Pinskus, Ž. Pinskuvienė išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą, buvo pažeista Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis ir 90 straipsnis.
Kaip matome iš Konstitucinio Teismo išvados, remdamasis tuo, ką buvo nustačiusi Vyriausioji rinkimų komisija, o Vyriausiosios rinkimų komisijos yra ir lapkričio 2 d. pažyma, Konstitucinis Teismas teikia tokią išvadą. Kartu su kolega Č. Juršėnu mes siūlome nutarimo 1 straipsnį. Kadangi nustatant Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Seimo narius sąrašų eiles, galutinėje Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje įrašius Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę, J. Pinskų, V. Gricių, V. Ždanovičių, buvo pažeista Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis ir 90 straipsnis, o šie kandidatai negali įgyti Seimo nario mandato, išbraukti šiuos asmenis iš Darbo partijos kandidatų sąrašo ir patvirtinti šią naują Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę. Pridedamas pirmas priedas. Šitas straipsnis atkartoja Konstitucinio Teismo išvadą.
2 straipsnis. Pripažinti, kad Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė, J. Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o pagal šio nutarimo 1 straipsniu patvirtintą galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę Seimo nariais yra išrinkti Vilija Filipovičienė, Gediminas Jakavonis, Larisa Dmitrijeva.
Norėčiau keletą žodžių pasakyti dėl kolegos M. Varaškos išsakytų minčių. Gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu, kaip yra išdėstyta Konstitucijos ir Rinkimų įstatymo tarpusavio loginė seka. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimus dėl rinkimų rezultatų tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje rinkimų apygardoje, juos skųsti galima tik Konstituciniam Teismui. Iki rezultatų paskelbimo, kaip jau pirma minėjau, skundą nagrinėja Administracinis teismas, tačiau paskelbus rezultatus skundai pateikiami Konstituciniam Teismui, kuris pateikia išvadą. Konstitucinis Teismas nepriima galutinio ir neskundžiamo sprendimo, nes tai yra susiję jau su konstitucine institucija, Vyriausiąja rinkimų komisija. Taigi Seimui lieka tik priimti galutinį sprendimą. Dabar koks tas sprendimas turi būti?
Anot kolegos M. Varaškos, tas sprendimas turi būti tik konstatuojantis tą patį, ką konstatavo Konstitucinis Teismas. Mes manome, kad ne, nes niekur nėra įstatymo numatytos prerogatyvos Vyriausiajai rinkimų komisijai grįžti prie to paties klausimo ir jau pagal Konstitucinio Teismo išvadą ir Seimo priimtą sprendimą dar sykį tvirtinti galutinius rinkimų rezultatus. Mes manome, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį visus klausimus dėl Rinkimų įstatymo pažeidimo turi išspręsti Seimas, kadangi čia yra galutinė spendimo vieta.
Įsivaizduokime teorinę prielaidą, kad Vyriausioji rinkimų komisija lieka prie to paties sprendimo, ji ta pačia balsų dauguma vėl priima tokį patį sprendimą, koks buvo apskųstas Konstituciniam Teismui. Mes vėl antrą ratą, trečią ratą suksime? Čia yra labai greitas, labai ribotas laiko konstitucinis procesas per Konstitucinį Teismą ir Seimą, ir mes manome, kad iš tiesų Seimas, jeigu yra tokia jo valia, turi priimti vienokį arba kitokį sprendimą. Mes nutarimą rengėme pagal Konstitucinio Teismo išvadą ir teikiame jūsų dėmesiui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto išspręskime tam tikrą teisinį kazusą. Teikiamame nutarimo projekte kalbama apie Darbo partijos kandidatus. Bet J. Pinskaus, Ž. Pinskuvienės ir J. Gaudutienės teisinis statusas yra išrinkti Seimo nariai. Tai dabar sakykite, kaip mes galime išbraukti iš kandidatų sąrašo, ką jūs siūlote, šituos žmones, nes jie yra ne kandidatai, jie yra išrinkti Seimo nariai? Ar jūs suprantate visą šitą absurdiškumą? Nutarimo projektas, jeigu jūs tai darote, turi būti visiškai kitoks. Nes aš sakau, man tiesiog yra elementariai, aš galbūt neturiu sveiko proto, jau nebeturiu sveiko proto, bet pagal tą, ką jūs darote, aš tikrai turbūt rytoj galėsiu ramia sąžine eiti į beprotnamį.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega, čia jau jūsų apsisprendimo reikalas, ką jūs toliau darysite. Bet aš noriu pasakyti štai ką, labai aiškiai ir visiškai, man atrodo, sveikam protui suprantamai. Konstitucinis Teismas analizuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Vyriausiosios rinkimų komisijos vienas iš sprendimų yra patvirtinti galutinį kandidatų sąrašą pagal reitingavimo rezultatus. Čia ir sveiko proto nedaug tereikia.
Kitas dalykas, tada jau, nustačius pagal reitingo balus vietas, kaip pasiskirsto, čia irgi elementaru, yra tvirtinami galutiniai rezultatai daugiamandatėje. Šioje situacijoje nutarimas taip ir yra suformuluotas. Juk čia keliamas klausimas visų pirma ir Konstitucinio Teismo išvadoje, mes nieko neišgalvojame, čia viskas paremtas Konstitucinio Teismo išvada. Visų pirma yra keliamas klausimas dėl reitingavimo balsų, kurių objektyvumu Konstitucinis Teismas suabejojo ir priėmė išvadą, kad tai yra Rinkimų įstatymo pažeidimas, o po to jau iškyla klausimas apskritai dėl šių trijų Seimo narių galimybės būti pripažintais išrinktais. Aš čia necituosiu. Aš turiu visą Konstitucinio Teismo išvadą. Ten aiškiai pasakyta, jis pasakė, kad ne tik turi būti anuliuoti reitingo balai, bet ir apskritai paminėti asmenys negali įgyti Tautos atstovo mandato. Tokia yra Konstitucinio Teismo išvada. Mes priimsime galutinį sprendimą.
PIRMININKĖ. G. Songaila klausia.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamasis prelegente, mačiau, kad jūs naudojotės mano parengto nutarimo tekstu, bet kodėl vis dėlto jūs neįtraukėte dar vieno punkto, tą čia klausė E. Klumbys, dėl Seimo nariams išduotų pažymėjimų galiojimo panaikinimo? Tai gal išspręstų E. Klumbio tą klausimą? Tai viena.
O antra. Kaip jūs manote, jeigu jau naikinami Darbo partijos tų konkrečių kandidatų reitingo balsai, kodėl nenaikinami apskritai tie balsai ir daugiamandatėje apygardoje, jeigu jie jau nupirkti? Ar nereikėtų sumuoti šių balsų ir įtraukti į abejonės ribą?
O pats sunkiausias klausimas, kodėl, kaip jūs manote, vis dėlto Konstitucinis Teismas neatsakė į Seimo paklausimą dėl esminių rinkimų rezultatų nustatymo vieno mandato tikslumu? Konstitucinis Teismas tik pateikė nuorodą, ką nustatė Vyriausioji rinkimų komisija, bet juk Seimas ir klausė, ar Vyriausioji rinkimų komisija iš tikrųjų teisingai nustatė tą vieno mandato tikslumą? Kodėl neatsakė į Seimo pateiktą klausimą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ką atsakė Konstitucinis Teismas, mes turime išvadoje. Aš juk negaliu jums dabar atsakyti, ko ir kodėl neatsakė Konstitucinis Teismas. Aš nesu Konstitucinis Teismas. Aš esu vienas iš nutarimo teikėjų. Vienas dalykas.
Antras dalykas, yra visiškai elementarus mūsų, kurie esame patvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos kaip išrinkti… tų asmenų statusas. Tai yra išrinkti, bet neprisiekę, neįgiję Tautos atstovo statuso asmenys. Pažymėjimo įteikimas pats savaime nesuponuoja Tautos atstovo statuso. Tik priesaika tą suponuoja. Vadinasi, galutinai Seimo narys toks asmuo nėra. Jis ir toliau dar lieka tik išrinktasis Seimo narys. Jeigu aš teisingai suprantu klausimą. Čia visa jų tirada.
Kitas dalykas dėl pačių balsų, atitekusių vienai ar kitai partijai. Konstitucinis Teismas šioje vietoje pasakė, analizavo, dėliojo skaičius, jeigu jūs skaitėte išvadą, ir priėmė sprendimą, kad net ir eliminavus tą beveik 3,6 tūkst. balsų pats mandatų išsidėstymas tarp partijų nepakinta. Į tolesnes didesnes diskusijas Konstitucinis Teismas nesileido, aš dar kartą tai jau kartoju, šiandien turbūt ketvirtą ar penktą, nes Konstitucinis Teismas irgi yra apribotas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimais. Ir ne tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimais, bet tais sprendimais, dėl kurių paduoti konkretūs skundai. Konstitucinis Teismas užsiminė dar vieno atvejo Naujoje Vilnioje…
PIRMININKĖ. Kolega, trumpiau kalbėkite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). …bet paminėjo, kad šis klausimas nebuvo apskųstas. Štai ir viskas. Kiek yra sprendimų ir kiek yra apskųsta, tiek Konstitucinis Teismas ir nagrinėja. Jeigu skunde yra tai, ko Vyriausioji rinkimų komisija nesprendė, Konstitucinis Teismas to negali spręsti.
PIRMININKĖ. Klausti – minutė, atsakyti – 2 minutės. Klausia J. Šimėnas. Nėra. Tada S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, manau, jūs skaitėte ir Seimo kreipimąsi, ir Konstitucinio Teismo nutarimą. Ir tikrai aš kai kurių atsakymų į kai kuriuos Seimo klausimus ten pasigendu. Mes žinome, kad rinkimų rezultatai gali būti naikinami dėl dviejų priežasčių: kai yra šiurkštūs pažeidimai ir sisteminiai pažeidimai. Šiek tiek stebėjau viešąjį procesą, gaila, kad jo netransliavo visai Lietuvai. Kai kuriuos transliuoja, šito netransliavo. Aš manau, jį labai svarbu buvo visai Lietuvai matyti, nes buvo sprendžiami esminiai klausimai. Buvo daug pasakyta apie tą sistemiškumą, pateikta labai konkrečių skundų ir viso kito, dar ir dabar pilni laikraščiai, kur, kaip, kas vyko, kaip buvo perkama, kiek buvo skundų VRK parašyta, kur VRK sakė, a čia toje mažoje vietoje…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). (Aš baigiu.) …mažoje vietoje mažai balsų, padėkime į šoną. Bet kai juos visus sudedi į krūvą, tai ne 3,5 tūkst. pasidaro. Tai net ir liekanos klausimas iškyla, ir vieno mandato klausimas iškyla. Kodėl negali Seimas kreiptis, kad Konstitucinis Teismas atsakytų į Seimo užduotus klausimus? Ar nemanytumėte, kad reikėtų tą dar padaryti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ir Konstitucinis Teismas išvadą pateikė. Jau dabar, ar atsakė, ar neatsakė į klausimus, kiek atsakė ir kiek giliai, tai mes ir spręsime priimdami galutinį sprendimą. Daugiau aš nieko negaliu atsakyti. Kaip buvo atstovaujama, kaip buvo diskutuojama, kokie argumentai teikiami, aš visiškai pritariu, toks procesas, ypač dėl daugiamandatės apygardos, yra pirmas, precedentinis procesas. Man atrodo, tikrai nieko nebūtų atsitikę, kad vietoj kokių nors pokalbių laidų tauta būtų galėjusi matyti Konstitucinio Teismo procesą. Tai iš tiesų ir šiandien, ir rytoj, kad ir koks būtų sprendimas, ir po metų, po dešimties metų šiandieniniai įvykiai tikrai turės mūsų politinei raidai didelės įtakos.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, šioje vietoje iškyla toks niuansas, kad tie asmenys, dėl kurių mes norime pakeisti sąrašo eilę, nėra nei įtariamieji toje baudžiamoje byloje dėl balsų pirkimo, niekas. Šioje vietoje, jeigu teisminiai, ikiteisminiai procesai pasibaigs ir neatsiras, kad jų atveju buvo nupirkti tie balsai ar pirkti, tai kaip galės tie žmonės susigrąžinti mandatus, nes dėl jų buvo išreikšta valia?
Kitas dalykas, Konstituciniame Teisme buvo kalbama apie 3,5 tūkst. balsų, tiesą sakant, aš neįsivaizduoju, kaip jie yra suskaičiuoti, nes man niekas to skaičiavimo taip ir nepateikė. O J. Pinskus yra gavęs ne mažiau reitingo balsų, 2,4 tūkst. Dar daugiau, didžioji dalis tų balsų yra gauta Vilniaus mieste, kur jis yra vicemeras. Tai yra natūralu ir apie jokius kalėjimus ten ir šnekos nėra. Koks bus procesas, kad tie žmonės galėtų atgauti mandatą, jeigu toks sprendimas bus priimtas, kaip šiandien yra siūloma?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs puikiai suprantate, kad teisinių klausimų ypač teisininkams ir neteisininkams dėl šiandieninės situacijos tikrai daug kyla. Matyt, kad ir pačius rinkimų proceso įstatymus, aš apibendrintai sakau, reikės po to koreguoti. Nėra dabar tokių galimybių, negaliu nieko daugiau pasakyti.
Balsų skaičius, visa kita yra išvadoje. Mes ją turime. Mes pagal ją teikiame nutarimo projektą ir mes visi vertinsime, kiek tai yra pagrįsta. Daugiau aš nieko apie Konstitucinį Teismą ir patį įrodinėjimą negaliu pasakyti, juolab proceso dalyviai buvo kiti ir jie teikė tam tikrus argumentus. Bet pagrindinis dalykas, kaip aš sakau, – Konstitucinis Teismas labai daug dėmesio skyrė lapkričio 2 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos pažymai. Žodžiu, Vyriausioji rinkimų komisija papildomai tyrė šitą reikalą ir konstitucinės justicijos byloje šita pažyma garantuotai yra. Konstitucinis Teismas ir pasakė, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėjo atitinkamus duomenis, tačiau, jo nuomone (Konstitucinio Teismo nuomone), Vyriausioji rinkimų komisija ne taip vertino ir būtent Vyriausioji rinkimų komisija pažeidė Rinkimų įstatymą. Logika yra tokia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausimams baigėsi ir dar viršytas. Ačiū. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis nutarimas, aišku, turi kiek kitokius pagrindus negu ankstesnysis dėl Biržų–Kupiškio apygardos. Ten mes turėjome taisyti padėtį dėl įvairaus lygio rinkimų komisijų padarytų šiurkščių pažeidimų, o šiuo atveju reikia kalbėti apie vienos partijos atsakomybę, kurios atstovai įsipainiojo į balsų pirkimo reikalus ir padarė šiurkščius įstatymo pažeidimus. Man labai norėtųsi tikėtis, kad tos partijos atstovai ir čia, Seime, ištars kokį nors atsiprašymo žodį, kritiškai įvertins tuos savo atstovus, kurie padarė čia aptariamus pažeidimus, kad mes iš tikrųjų solidariai eitume į tą skaidrią rinkimų sistemą, kad visuomenei nekiltų abejonių, jog visi Tautos atstovai išrenkami teisėtai, demokratiškai, be jokių pažeidimų. O dabar, gerbdami Konstitucinio Teismo nutarimą, mes turime ištaisyti tuos dalykus, tas pasekmes, kurios atsirado reitinguotame Darbo partijos sąraše. Tikiuosi, kad ramiai ir tvarkingai tą padarysime.
PIRMININKĖ. E. Klumbys – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, ką pasakė pranešėjas. Konstitucinis Teismas suabejojo reitingavimo tikslumu ar pagrįstumu, bet nebuvo pasakyta, kad įrodė. Negi mes dabar priimsime nutarimą abejonių pagrindu? Tai yra vienas esminis dalykas.
Aš nesu Darbo partijos gerbėjas, mylėtojas ir nesiruošiu būti advokatu. Bet dabar yra sudaromas labai bjaurus precedentas. Jūs žiūrėkite, kalbama apie penkis žmones, bet jau yra patvirtinta, kad Zarasų apygardoje R. Podolskis pirko balsus. R. Podolskis reitingavimo sąraše ten gavo daug balsų. Yra įrodyta, kad vyko pirkimas. Kur jūs matote R. Podolskio pavardę šiame sąraše? Tai ką, išeina, kad jis vienmandatėje pirko, o daugiamandatėje, toje apygardoje gavęs daug balsų, jis nepirko? Gerbiamieji, aš suprantu, kad mes dabar, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas sako, čia buvo Konstitucinio Teismo sprendimas, mes tik turime pritarti. Aš dar kartą sakau, aš noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas, aš ne pirmą kartą tą sakau, priėmė sprendimą neįsigilinęs, nepatikslinęs, ir yra daug abejonių dėl to, ką jis padarė. Aš dar užduosiu klausimą. Aš iš karto pasakau gerbiamajai Seimo Pirmininkei, jeigu bus diskusija, aš užsirašau diskutuoti. Aš klausiu, kokia yra įrodyta J. Pinskaus, Ž. Pinskuvienės ir J. Gaudutienės kaltė perkant balsus?
PIRMININKĖ. Bet jau dabar tai laikas.
E. KLUMBYS (TTF). Taip, aš baigiu. Gerbiamieji, pagalvokime apie visus šituos dalykus. Negalima balsuoti! Aš dar kartą sakau, nesu advokatas, bet negalima balsuoti už tuos nutarimus. Šiandien Darbo partija, rytoj bus kita partija. Mes paleidžiame baisų mechanizmą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje Darbo partijos kandidatų sąraše“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 62, prieš – 7, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta.
V. Gapšys – replika po balsavimo.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš, aišku, labai apgailestauju, kad mūsų vienas partijos narys, dėl kurio jau yra priimtas ir partijos tarybos sprendimas sustabdyti jo narystę, įsivėlė į šitą situaciją, dėl kurios mes šiandien balsuojame. Tas partijos narys turės prisiimti visą ir partijos atsakomybę, ir visą teisinę atsakomybę. Tačiau šiandien mes turime pasakyti, kad mes kalbame apie vieną žmogų, kuris nėra tame sąraše net paminėtas. Todėl atsiprašau visų už šį balsavimą, už tai, kad reikia tą daryti, mes, partija, suvokiame, kad ta situacija yra nemaloni, rinkimuose yra nepateisinama, tačiau mes turime kalbėti apie tą žmogų, kuris tuos veiksmus galimai padarė, ir įvertinti jo veiksmus teisiškai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip ir pirmuoju atveju, siūlau ypatingą skubą. Ar pritariate? Pritariate. Gerai. Svarstymas. E. Klumbys prašė dalyvauti diskusijoje. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes susiduriame su labai svarbiu klausimu. Seimas įsitraukia į rinkimų rezultatų nustatymą ir galutinį patvirtinimą. Beje, noriu pasakyti, jeigu jūs paskaitytumėte Konstitucijoje baigtinį Seimo funkcijų sąrašą, ten tokio dalyko nėra.
Toliau, antra pozicija. Dar kartą pakartosiu, buvo pasakyta, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pasakė, kad Konstitucinis Teismas suabejojo reitingavimo tikslumu, bet niekas neįrodė, kad tai yra teisybė. Negi mes ir šiandien, ir ateityje priimsime Seimo sprendimus abejonių pagrindu, neįrodžius, ar tai yra tiesa, ar tai nėra tiesa?
Toliau. Jeigu mes dabar iš esmės naikiname trijų, faktiškai reikia kalbėti apie du būsimus Seimo narius, nes vienas yra atsisakęs būti Seimo nariu, jeigu mes kalbame apie dviejų žmonių teisinį statusą, tai tas statusas šiandien yra toks – išrinkti Seimo nariai pagal Konstituciją. Panaikinti šitą statusą yra labai rimtas dalykas. Kai mes žiūrime į reitingavimo rezultatus, tai ne tai, kad imtume ir a priori priimtume tuos skaičius, kuriais operuojama. Aš vakar peržiūrėjau visus šitų penkių žmonių, tiksliau, trijų žmonių reitingavimo rezultatus plius partijos pirmininko, tai yra tik dvi apygardos, kur galima suabejoti, kad yra koks nors vadinamasis ekstremumas, gauta daugiau negu logiškai atrodo. Tačiau vakar buvo labai aiškiai į tą klausimą atsakyta – kodėl taip yra? Žiūrint kitus rezultatus, nėra jokio kito išlindimo, kad ten gauta daugiau balsų negu kitoje apygardoje. Niekas neįrodė pagal tai, kad yra pirkimas, o tai reikia įrodyti. Tai, kad yra išmestas į viešąją erdvę tas pokalbis apie kalinių pirkimą, taip, tai yra faktas, kad tai buvo organizuota ar bandyta, ar dar kas nors, bet jeigu mes pažiūrėsime rezultatus – Alytus, Marijampolė, Pravieniškės – nieko nematyti. Mes šitoje vietoje turime aiškiai pasakyti.
O dabar mes priimsime šiandieną sprendimus. Mes iš esmės iš dviejų damų atimsime Seimo nario mandatus. Ir viso to esmė ta, kad nebuvo ryžtasi panaikinti rezultatų daugiamandatėje apygardoje, kam yra kur kas daugiau pagrindo, negu kalbant apie šitą reitingavimą, bet buvo surastos atpirkimo avelės ir viskas buvo nukanalizuota į šituos kelis žmones. Iš tikrųjų tai yra negarbingas žaidimas ir jis nedaro (aš tai sakau čia, iš šitos tribūnos) jokios garbės Konstituciniam Teismui, kuris atsidūrė irgi kaip politinių žaidimų įrankis. Tikrai nepadarys garbės Seimui, jei bus priimtas toks nutarimas, kuris yra mums pateiktas šiandieną.
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Ačiū. Kviečiu M. Varašką.
M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš vėl pamėginsiu kreiptis į jus kaip teisininkas ne tomis emocijomis, jog reikėtų pamokyti negerus politikus arba blogai dirbusius rinkimų komisijų narius, tačiau vis dėlto apie tai, kas yra kalbama šiame Seimo nutarimo projekte ir kuo vėlgi šis Seimo nutarimo projektas galimai neatitinka Konstitucijos ir Rinkimų įstatymo nuostatų.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog Seimo nutarimo projekte yra kalbama, jog jis parengtas vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Apie ką ten yra kalbama? Ten yra kalbama apie tai, jog Seimas priima galutinį sprendimą dėl Konstitucinio Teismo išvados pagrįstumo. Noriu jūsų paklausti, gerbiamieji kolegos, ar šiandien kas nors balsavo dėl pačios Konstitucinio Teismo išvados priimtinumo ir galutinio tos išvados patvirtinimo? Dėl visos išvados, dėl išvados papunkčiui, pavyzdžiui, dėl 1, 2, 3 punktų, nes juk galima pritarti ir ne visai išvadai. Galima pritarti tiktai jos daliai arba iš viso nepritarti. Tačiau tokio balsavimo nebuvo. O kadangi jo nebuvo, kyla klausimas, kaip galima tada svarstyti įgyvendinimo priemones tokio nutarimo, nors nebuvo išreikšta pačios valios?
Jeigu jums šitas samprotavimas iš pradžių atrodys keistas, aš jums pateiksiu labai gerą to pavyzdį. Štai gerbiamojo G. Songailos pasiūlymas prie šio nutarimo projekto naikinti visus rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Mes tokį pasiūlymą turėsime svarstyti. Bet jeigu mes būtume iš pradžių ne tik logiškai, tačiau ir teisėtai apsvarstę paties Konstitucinio Teismo išvadą, ar mes jai pritariame, ar ne, visiškai ar iš dalies, mes šito pasiūlymo iš viso nesvarstytume. Dabar mes to nepadarėme.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną įdomų dalyką, kur teikiamo nutarimo projektas nesueina su Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo prasme. Štai Seimui siūloma keisti daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus Darbo partijos sąraše pakeičiant pozicijas pagal išrinktus daugiamandatininkus. Minutėlę! Kur jūs radote galiojančiuose įstatymuose tokią Seimo kompetenciją? Konstitucijoje, Statute ar Seimo rinkimų įstatyme? Noriu priminti, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos… 3 straipsnio 3 dalies 18 punkte rašoma: „Vienintelė institucija, vykdanti Seimo rinkimų daugiamandatės komisijos galias, yra Vyriausioji rinkimų komisija.“ O ką daro ši komisija pagal Seimo rinkimų įstatymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą, mes gerai žinome. Ji vienintelė gali keisti kandidatų eilę sąraše, ji vienintelė gali suteikti pagrindą išduoti mandatą vienam arba kitam sąrašo numeriui dėl įstatymuose numatytų aplinkybių. Bet tai yra Vyriausioji rinkimų komisija. Tai nėra Seimas.
Gerbiamieji kolegos, noriu baigdamas kalbą dėl šio nutarimo projekto paklausti, kaip šiuo atveju atrodys Seimo sprendimai, jeigu vis dėlto jis apsispręs pagal vieną pasiūlymą pats keisti kandidatų eiles, pagal kitą pasiūlymą gal iš viso panaikinti rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, jeigu jis iš pradžių apskritai nepritarė Konstitucinio Teismo išvadai? Nei pritarė, nei nepritarė, dėl jos nebalsavo. Juk dėl visų Konstitucinio Teismo išvadų iš pradžių Seime yra balsuojama. Tie kolegos, kurie čia sėdi ne ketverius metus, o ilgiau, tai žino kur kas geriau už mane. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, noriu pasakyti, kad Seimas iš tikrųjų neturi tvirtinti išvadų, bent jau pasiskaičius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą. 95 straipsnio 4 dalyje rašoma, kad „remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas.“ Apie išvadų tvirtinimą nėra jokios kalbos nei Statute, nei šiame įstatyme.
Dabar diskutuoti kviečiu G. Songailą. Aš jo nematau. Atsiprašau.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, pirmininkas…
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
G. SONGAILA (MSG). Frakcijos vardu. Aš noriu iškart pasakyti, kad kalbu frakcijos daugumos vardu, nes yra įvairių nuomonių. Taip pat noriu pasakyti, kad kaip Seimo atstovas dalyvavau visuose procesuose, ir noriu pabrėžti, kad svarstydami šitą klausimą turėtume svarstyti ne tai, ką kas nors pasakė, pranešė ar paaiškino, bet tai, kas yra parašyta Konstitucinio Teismo išvadoje.
Dabar kai kurios replikos. Čia buvo neteisingai pasakyta, kad Seimas turėtų dar tą išvadą tvirtinti ar netvirtinti. Kaip tik 95 straipsnyje sakoma, kad Seimas ne tik turi priimti galutinį sprendimą, bet jį gali priimti dviejų rūšių: viena – nustatyti galutinius rezultatus (tai yra šiuo atveju šiuo nutarimu ir siūloma tai padaryti) ir antra, tiktai kitas variantas, – pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais. Taigi labai aišku, ką šiandien turi Seimas padaryti.
Dabar noriu dėl kalėjimų, čia buvo pasakyta. Konstitucinis Teismas, priimdamas tokią išvadą, nagrinėjo ne kokią nors statistiką, bet konkrečią medžiagą ir net ne vieną pokalbį, bet konkrečius faktus apie asmenis, kurie bent jau kėsinosi pirkti balsus kalėjimuose, konkretų balsų skaičių, konkretūs atsakingi asmenys, konkrečios sumos, avansai ir panašiai. Visa tai vyko per vieno asmens padėjėją, kuris figūruoja šitoje byloje, taip pat ir galimai gavo Seimo nario mandatą.
Dabar aš noriu pasakyti dėl to, kad yra klausimas, kodėl Konstitucinis Teismas neatsakė į Seimo paklausimą, ar buvo nustatyti esminiai rinkimų rezultatai vieno mandato tikslumu. Konstitucinis Teismas tiktai nurodė, ką skaičiavo Vyriausioji rinkimų komisija, bet neatsakė į klausimą, ar tai bus skirtumas tarp skaičių po kablelio, ar tai bus vieno mandato kvota plius vienas balsas. Konstitucinis Teismas savo konstatuojamojoje dalyje tiktai pasakė, kad 3954 balsų skaičius yra mažesnis negu 3800… kuris sudaro tą abejonės ribą, netgi mažiausią abejonės ribą. Taip pasisakė Konstitucinis Teismas. Bet dabar yra klausimas, ar iš tikrųjų tie 3954 balsai, kurie yra mažiau už 3800… panaikina visas abejones? Juk 3000 – tai yra kalėjimuose nupirkti balsai, o Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad 594 buvo nupirkti per visą Lietuvą. Aš noriu pasakyti, kad netgi Vilniaus–Trakų apylinkėje, kur buvo pateikta labai konkreti informacija apie tuos pačius nupirktus pirmumo balsus. Vien tiktai apygardos keturiose apylinkėse buvo daugiau kaip 600, aš jau nekalbu apie visą Lietuvą.
Todėl aš noriu jums pateikti duomenis, deja, kur galima statistiškai surasti būtent šituos pasikartojančius reitingo balsus, kurie kai kur yra identiški, yra kur kas didesni negu šalia esančiose apylinkėse ir didesni negu lyderių. Mes matome, kad… Beje, išrinktoji Seimo narė V. Vonžutaitė, išrinktasis Seimo narys V. Skarbalius ir dar trys asmenys yra statistiškai surinkę daugiau kaip tūkstantį balsų. Matote, koks yra skirtumas tarp kitų apylinkių, ir tai pasikartoja kai kuriose apylinkėse identiškai – 167 ir 167. Ar tai yra įmanoma? Tai yra neįmanoma!
Klausimas toks… Va, yra apylinkės. Matome, kai kuriose apylinkėse yra 150 ir daugiau, o kitose yra po keliasdešimt. Taigi šiose apylinkėse kaip tik buvo konstatuoti pažeidimai, kaip tik buvo kalbama apie pažeidimus – biuletenių išnešimus, autobusiukus, vežiojimus ir t. t. Ar tikrai Seimas šiandien galėtų pritarti, kad tų balsų, kurie buvo nupirkti, buvo mažiau negu 3800? Ar Seimas galėtų pritarti, kad jų buvo visoje Lietuvoje tik 594? Taip pat Konstitucinis Teismas realiai neatsakė į šitą klausimą. Konstitucinis Teismas neatsakė, kaip reikia nustatyti tą vieno mandato tikslumą.
Dar noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mes prašėme Konstitucinio Teismo posėdyje, kad Konstitucinis Teismas pasakytų, kaip tą reikėtų padaryti, bet Konstitucinis Teismas to nepadarė, jis tik pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos skaičiavimus. Nors Seimas aiškiai klausė, ar tie Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti rezultatai ir tas vieno mandato tikslumas buvo apskaičiuotas teisingai, nustatytas teisingai, Konstitucinis Teismas dėl šito nepasisakė. Tai mes turime spręsti platesnį klausimą, negu vien tik daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatų, daugelio sąrašų ir išrinktų trijų Seimo narių klausimą. Mes turėtume spręsti klausimą, ar apskritai mes galime patvirtinti, nustatyti esminius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tai yra Seimo prerogatyva, Seimo teisė.
Dar aš pridėsiu. Jeigu jau Konstitucinis Teismas pasisakė, kad tie balsai, pirmumo balsai, kartu su tais kandidatais turi būti išbraukti iš sąrašo, tai kodėl mes tų balsų neatimame iš Darbo partijos? Jeigu jie buvo nupirkti, tai jie buvo nupirkti kartu su balsais Darbo partijai! Vien tik juos atėmus jau yra keliolika tūkstančių balsų. Kaip mes galime sakyti, kad jų buvo nupirkta tik 3594? Tai yra iš tikrųjų peržengta abejonės riba. Nesiūlyčiau čia kažkokios skubos tvarkos. Tikrai siūlyčiau rimtai apsvarstyti, taip pat ir tai, ką sako gerbiamasis E. Klumbys.
Mano pateiktame nutarimo projekte, kuris čia nustumtas į ketvirtą vietą, yra įvardyta, kad turi būti panaikinamas ir išduotų pažymėjimų galiojimas, nes jeigu tas nebus padaryta, tai bus dar visokių naujų bylų. Taigi gerbiamieji autoriai, kaip ir panaudodami mano pasiūlytą nutarimo projektą, užmiršo įrašyti šituos sakinius. Aš manau, juos priėmimo stadijos metu reikėtų įrašyti.
Bet kuriuo atveju svarstant šitą, aš tik trumpai pasakysiu vieną sakinį, projektą siūlyčiau priimti mano pasiūlymą – panaikinti rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti kviečiu J. Šimėną.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kalbėsiu apie nemalonius dalykus, kurie nebuvo nagrinėti Konstituciniame Teisme.
Pasibaigus Seimo rinkimų antrajam turui, viešojoje erdvėje pasklido informacija apie tai, kad rinkimus Anykščių–Kupiškio rinkimų apygardoje laimėjęs kandidatas Ričardas Sargūnas, teikdamas duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai, nenurodė apie sąmoningą bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, tai yra neįvykdė Lietuvos Respublikos… (Balsai salėje) Prašau? Neįvykdė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 1 dalies reikalavimo.
Skubos tvarka buvo kreiptasi į Lietuvos ypatingąjį archyvą ir gauti atitinkamų dokumentų nuorašai, kad kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Anykščių–Kupiškio rinkimų apygardoje R. Sargūnas buvo SSSR Valstybės saugumo (KGB) rezervo karininkas… liudija…
PIRMININKAS. Kolega, jūs kalbate ne iš esmės, ne apie svarstomą klausimą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kalbu iš esmės. Iš esmės kalbu. Iš tikrųjų kitos progos nebus man kalbėti šia tema.
PIRMININKAS. Čia ne apie progas kalbame. (Balsai salėje)
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ir apie daugiamandatę aš taip pat kalbu. Jis buvo įrašytas į komandą Nr. 300-1400B ir yra atitinkami dokumentai.
Nemažai įtrauktų į KGB atsargą karininkų po 1990 m. kovo 11 d. dėl politinių motyvų atsisakė bendradarbiauti su KGB rezervu. Po šių… Po tokių atsisakymų KGB pulkininkas generolas majoras R. Marcinkus… 1990 m. rugsėjo 28 d. nepriklausomoje Lietuvoje dar veikė SSSR KGB ir jai vadovavo generolas R. Marcinkus.
PIRMININKAS. Kolega, jūs kalbate ne apie nutarimą šiuo metu.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad apie nutarimą kalbu todėl, kad Konstitucinis Teismas nenagrinėjo šitos medžiagos, kuri galėjo būti taip pat reikšminga vertinant daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, nes R. Sargūnas taip pat buvo ir Darbo partijos kandidatas daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Ir tai, kad buvo nenagrinėta šita medžiaga… Aš kalbu, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepateikė Konstituciniam Teismui šios medžiagos ir Konstitucinis Teismas neturėjo galimybės nagrinėti šitos medžiagos. Mes dabar kaip tik vertiname daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, kurių negalima pilnai vertinti, nes Konstitucinis Teismas neišnagrinėjo visų aplinkybių.
Aš, suprasdamas tai, kad kolegos nenori klausyti, ką aš norėjau pasakyti, labai atsiprašau, kad jūs mane pertraukėte, bet aš turiu… Jeigu galima, aš pabaigsiu.
Iš esmės, aš manau, tai, kad Konstitucinis Teismas ir Vyriausioji rinkimų komisija nevertino sąmoningai bendradarbiavusio KGB struktūrose R. Sargūno, Darbo partijos sąraše buvusio kandidato, kuris savo anketoje nuslėpė sąmoningą bendradarbiavimą, jis, kaip kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą, anketoje neužpildė… Dėl to, kad jis bendradarbiavo, ten parašyta – ne, o iš dokumentų matyti, kad jis, kaip minėjau, buvo… KGB generolo R. Marcinkaus buvo pasakyta, kad reikia patikrinti, kokie yra patikimi, kokie nepatikimi. Gautas Anykščių rajono skyriaus atsakymas, kad R. Sargūnas nepatenka į nepatikimų KGB bendradarbių sąrašą, tai yra jau po nepriklausomybės atkūrimo…
PIRMININKAS. Kolega, mes nenagrinėjame R. Sargūno.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). …1990 m. rugsėjo 28 d., jau atkūrus nepriklausomybę, jis buvo patikimas SSSR KGB struktūrų bendradarbis. Jis buvo Darbo partijos sąraše kaip kandidatas. Ar tai nėra taip pat vertintinas dalykas?
Aš asmeniškai R. Sargūno veiksmą nuslepiant, kad jis bendradarbiavo su KGB, vertinu kaip negarbingą prieš rinkėjus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, jūs elgiatės labai nekorektiškai, nutraukdamas pranešėją, nes tai yra esminis dalykas, susijęs su rinkimais.
PIRMININKAS. Aš jo nenutraukiau, jo laikas baigėsi.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ne baigėsi, bet jūs keletą kartų nutraukėte, ir tai darėte nekorektiškai. Manau, kad jūs turėtumėte atsiprašyti kalbėjusio pranešėjo.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną S. Pečeliūną.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man atrodo, jau dabar, mielieji kolegos, mes beveik akivaizdžiai įsitikinome, kad dėl kai kurių Seimo keltų Konstituciniam Teismui klausimų Konstitucinis Teismas apsimetė lyg jų ir nebūta ir į juos neatsakė nei taip, nei kitaip. Todėl aš asmeniškai, manau, ir jūs turėtumėte daryti tą patį, ir kreipiuosi į G. Songailą: jūs, kaip Seimo atstovas Konstituciniame Teisme, vienintelis turite teisę pasitikslinti jų tą išvadą ir paprašyti atsakyti į tuos klausimus. Darykite tą šiandien, tuoj pat. Kol negausime šito atsakymo, Seimas negali priimti jokio sprendimo. Kodėl aš taip sakau? Klausimas, ar mes galime naikinti rinkimų rezultatus, kaip buvo minėta, galimas dviem atvejais: jeigu yra labai šiurkščių pažeidimų arba jeigu jie yra sisteminiai. Klausimo dėl sisteminių Konstitucinis Teismas iš esmės netyrė ir į tą klausimą neatsakė. Į klausimą, ar tai turi įtakos bent vieno mandato tikslumu, neatsakė. Visa tai yra konstituciniai visiems labai svarbūs ateities klausimai. Kitaip sakant, ar yra galimybė ateityje apeiti įstatymą, pažeisti įstatymą ir gauti saldainių. Štai apie ką kalbam!
Visiškai nesuprantamas dalykas, kai Konstitucinis Teismas sako: štai šitie asmenys pirko reitinginius balsus, todėl jie turi būti išbraukti iš sąrašo ir pateks kiti. Man atrodo, visiems yra aišku, kad, norėdamas reitinguoti kokį nors asmenį, pirmiausia turi pasirinkti sąrašą. Tu negali nupirkti reitingo balso nenupirkęs sąrašo balso. Tai vienu atveju tie reitingo balsai pripažinti kaip pirkti ir neteisėti ir vietoj jų siūloma rašyti nulį, bet negi tie 3 tūkst. ar kiek buvo nustatyta, šitie balsai už partiją pasilieka teisėti, jie nepirkti?.. Logikos nulis. Tai dabar, jeigu mes žiūrime tuos kitus, kur buvo pirkti balsai, bet man visiškai nesvarbu, asmuo pateko į Seimą ar nepateko, jeigu yra protestų ir nustatyta, kad balsai pirkti, partija tų balsų mažų mažiausiai turi netekti.
Štai dėl Vilniaus–Trakų komisijos narys sako, kad komisija gavo labai daug skundų dėl galimų balsų pirkimo ir kitų pažeidimų. Vadinasi, Rinkimų komisija nagrinėjo tuos skundus. Čia buvo sakyta, kad Konstitucinis Teismas, į jį galėjome kreiptis tik dėl to, ką nagrinėjo, ką svarstė Vyriausioji rinkimų komisija. Tai šitai svarstė. Dėl šito Konstitucinis Teismas galėjo savo nuomonę pareikšti. Skaičiai jums buvo ekrane, gal tebėra, ne, jau nebėra. Akivaizdūs skaičiai, tie žmonės patenka į Seimą. Jų balsai buvo pirkti, vėl reitinginiai pasilieka pirkti ir sąrašiniai pasilieka pirkti. Jeigu čia matytumėte žemėlapį, kur buvo tokių pažeidimų fiksuota ir jie pripažinti kaip pažeidimai, bet po to pasakyta, kad esminės įtakos neturėjo – tokia magiška frazė girdima jau 20 metų. Pažeidimas yra, bet jisai esminės įtakos neturėjo. Bet kai sudedi tų „neesminių pažeidimų“ per visas 60–70 apygardų, kas išeina, kokie skaičiai? Tūkstančiais pradedame skaičiuoti. Jau ne vieno mandato, jau keleto mandatų klausimas kyla.
Pabaigoje. Jeigu jūs įdėmiai skaitėte Konstitucinio Teismo argumentaciją, jos visumą, kyla natūralus klausimas, ar neturi Seimas teisės, nes jis visą teisę turi viską daryti, atsižvelgdamas ne į paskutinį išvados sakinį, o į visą argumentų visumą, išbraukti iš rinkimų vieną sąrašą, kuris masiškai klastojo Lietuvoje rezultatus? Aš nesiūlau šito daryti, aš siūlau apie tai pagalvoti. Teisinių argumentų yra. Argumentų prieš, matyt, ponas V. Gapšys irgi mėgins čia surasti. Bet jisai dabar painioja viešuosius ir privačius interesus, todėl aš jo kol kas neklausysiu. Ačiū už dėmesį.
Aš labai prašyčiau, kad G. Songaila padarytų tai, ko prašiau, ir mes padarytume pertraukėlę bent iki rytojaus ar iki užporyt, tiek dar laiko turime, kad išgirstume atsakymus dėl sisteminių Rinkimų įstatymo pažeidimų ir pirktų reitingų sąsajos su pirktais balsais už partiją ir konkrečius skaičius. Tai yra esminis klausimas, tai ne juokai.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Dėkoju. Dabar vienas – už, vienas – prieš po svarstymo. Atsiprašau, replika po balsavimo.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Žinote, aš nenorėčiau, kad Seimo tribūna taptų purvų drabstymosi arena. Gerbiamasis Pečeliūnai, šioje vietoje jūs nedrabstykite purvų ten, kur jų nėra. Jūs turėkite šiek tiek savigarbos, kai kalbėsite, kalbėti argumentais, o ne noru kažką apšmeižti. Aš tik tiek ir tenorėjau pasakyti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. K. Masiulis – už Seimo nutarimą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro svarbūs visi tie nutarimai ir ne tik dėl to konkretaus sprendimo, kad mes pripažinsime ar nepripažinsime Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus, bet svarbūs yra žvelgiant plačiau. Klausimas yra toksai: ar mes sugebėsime pakelti mūsų politinę kultūrą į aukštesnį lygį taip, kad pirkimai liautųsi? Mes jau buvome tiek susigyvenę su balsų pirkimais, su tais pažeidimais, kad nebekreipdavome dėmesio, nes žinodavome, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepripažins jokių pranešimų, jokių skundų, ir visos mūsų pastangos padaryti rinkimus skaidresnius ir švaresnius nueidavo perniek. Šiuo atveju šiuose rinkimuose mes turime galimybę pakreipti mūsų politinę kultūrą kita linkme – padaryti ją skaidresnę, vis dėlto padaryti taip, kad partijos pačios darytų viską ir stengtųsi, kad jų partijų nariai nepapirkinėtų, sudarytų tam tikras etikos taisykles ir panašiai. Žvelgdami iš šitos pozicijos, mes neturime kitos išeities, kaip pritarti Konstitucinio Teismo sprendimui, lygiai taip pat po to dar peržiūrėti vidinę partijos gyvenimo reglamentaciją ir padaryti taip, kad asmenys, kurie elgiasi nedorai, visados būtų baudžiami.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų G. Songaila prasidėjus posėdžiui, pasirodo, registravo pasiūlymą būtent dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIP-4998. Kadangi mes pradėjome procedūrą po svarstymo, siūlau tą svarstyti priėmimo stadijoje. Tinka? (Balsai salėje) Per vėlai, jeigu laikytumės taisyklių, tai išvis nesvarstytume, bet atidedame priėmimo stadijai. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tiek kaip teisininkui, tiek, ko gero, kaip Seimo nariui dar neteko girdėti ir neteko skaityti tokio Konstitucinio Teismo sprendimo. Kažkada kažkas yra pasakęs, kad iš dvasių parašytas sprendimas. Šį sprendimą galima būtų įvardinti kabinetiniu sprendimu, vienų ar kitų įkaitų rankomis jis buvo parašytas. Aš nekalbu apie Darbo partiją, ar nekalbu apie kažkokią konkrečią partiją, bet kada Konstitucinis Teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, dar nesant teismo sprendimo, dar nesant prokurorų išvados, dėl vienų ar kitų asmenų sako, kad jie pirko balsus ir eliminuoja juos iš sąrašo, tai, mielieji kolegos, kur tada yra mūsų demokratija ir kas lauks po dvejų ketverių metų? Ar šiandien jūs, balsuodami už tokią Konstitucinio Teismo išvadą, galvojate, kad po dviejų metų jūs, aš ar dar kas nors nebus įkaitas?
Ne per seniausiai nuskambėjo konfliktas, kai buvo išviešintas Seimo Pirmininkės pokalbis su visuomeniniu judėjimu. O jeigu būtų buvę kalbama ir Seimo Pirmininkė būtų paprašiusi: gal galite jūs už mane balsuoti? Ir būtų šiandien Seimo Pirmininkė braukiama iš konservatorių sąrašo. Jeigu taip pat būtų atsitikę ir mūsų partijoje, lygiai taip pat galėjo atsitikti ir Socialdemokratų partijoje. Mielieji kolegos, ar jūs galvojate – šiandien mes darome tokį žingsnį, kitaip sakant, džiną paleidžiame iš butelio, jo niekas negalės sukontroliuoti ir niekas negalės padaryti įtakos, o nuo provokacijų mes nesame apsaugoti. Jeigu šiandien mes norime sugriauti valstybę ir valstybės pasitikėjimą, kad ir Europos Sąjunga į mus neigiamai žiūrėtų, taip, prašau, valio, balsuokite už šitą dalyką, bet, kolegos, tikrai pagalvokite apie šitą sprendimą. Aš siūlau balsuoti prieš, tegu būna tokie balsavimo rezultatai, kokius pripažino Vyriausioji rinkimų komisija, bet naujas Seimas, naujos kadencijos Seimas, parenkime naujus įstatymus, numatykime atsakomybę, numatykime, kad kandidatas būtų išbraukiamas net tarp pirmojo ir antrojo turo laikotarpį. Bet ką mes dabar darome? Tikrai siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui, projektas Nr. XIP-4998, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Po svarstymo.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 64, prieš – 16, susilaikė 24. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas, kaip ir pirmuoju atveju, po trijų valandų. Gerbiamieji kolegos, šitų dviejų Seimo nutarimų priėmimas 15.00 val.
12.01 val.
Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo“. Pateikimas. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šio nutarimo pagrindas yra Konstitucinio Teismo išvada. Tai jau buvo pasakyta prieš tai svarstant du nutarimus. Tačiau aš tik pažymėsiu, kad Konstitucinio Teismo išvados trys straipsniai pagrindžia faktą, ir savo sprendimu Konstitucinis Teismas tose išvadose patvirtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi. Todėl vadovaujantis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuris kalba, kad Seimas priima nutarimą tokiu atveju, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi, arba kad jos veikla neatitinka Seimo rinkimų… Iš tikrųjų, jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos rezultatai buvo nustatyti neteisingi, tai ir jos veikla neatitiko Seimo rinkimų… Iš tikrųjų, mano supratimu, pagal šiuos abu kriterijus Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla turėtų būti įvertinta Seimo, ir yra tokio įvertinimo nutarimas.
Dabar pats įstatymas sako, kad kai Seimas minėtu atveju priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus, Seimas ne vėliau kaip per 7 dienas sudaro naujos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją. Šiame nutarime mes įrašėme lapkričio 22 d., kadangi ankstesnis terminas būtų neįmanomas, per 7 dienas suformuoti naują komisiją, nes turi būti pateikti pasiūlymai. Todėl šio įstatymo 2 straipsniu yra siūlomas Seimo kreipimasis į teisingumo ministrą, į Lietuvos teisininkų draugiją su prašymu iki lapkričio 26 d. pateikti kandidatūras. Partijos, kuris turi mandatų Seime, pagal nutylėjimą jos savaime tuos pasiūlymus pateiks, nes jie turėtų būti svarstomi pradedant naujos komisijos formavimo procedūras.
Galbūt aš daugiau ir nekalbėsiu, daug kas čia buvo pasakyta teikiant ankstesnius projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, dėl ko tokia skuba? Vis dėlto pažeidimų buvo, bet tie pažeidimai nebuvo rimti, nes Seimas yra išrinktas ir jis toliau funkcionuos. Dabar Vyriausiajai rinkimų komisijai yra laikotarpis, kai yra daug darbų, juk ne vienas išrinktas Seimo narys atsisakys savivaldybės tarybų narių mandatų. Toliau, reikės pripažinti naujų savivaldybės narių mandatus. Sakykite, kas šitoje situacijoje vykdys funkciją ir kam reikalingas šitas chaosas? Susirinks naujas Seimas, ramiai sudarys naują Rinkimų komisiją. Ar neatrodo taip, kad nueinantys konservatoriai nori susistatyti savo žmones? Aš kitaip negaliu paaiškinti viso šito.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūsų aiškinimas yra klaidingas, kadangi tikrai naujas Seimas performuos komisiją ir jis spręs, kas į tą komisiją įeis.
Dabar dėl pažeidimų. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad net vienas neteisingas sprendimas dėl mandato yra rimtas pažeidimas, nes tai pakerta pasitikėjimą legitimumu. O šiuo atveju, aš jau minėjau, trim atvejais. Jeigu trūksta laiko iki 22 d., tai tiesiog iki priėmimo galime pridėti dar savaitę. Bet tikrai naujas Seimas svarstys šį naują nutarimą, kurio aš neteikiu ir nepreziumuoju, koks jis bus. Bus pasiūlymai, bus svarstomi kandidatai ir bus formuojama komisija. Šiuo metu šis Seimas, svarstydamas rinkimų pažeidimus, negali užsimerkti, neįvertinti tų pažeidimų, kuriuos padarė Rinkimų komisija. Kaip jūs matote, nutarimas įsigalioja 22 d., o ne rytoj.
Tai, ką jūs sakėte, ką komisija turi užbaigti ir padaryti, aš vakar kalbėjau su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku, ir mūsų nuomonė nesiskyrė, kad to laiko, kuris čia nurodytas, užtenka išspręsti naujo Seimo mandatų klausimus, o iki naujų rinkimų, kurie bus kovo ar kurį mėnesį, viską spręs jau nauja komisija. O pats įstatymas numato 7 dienų laikotarpį. Kol jis nepakeistas, aš negaliu jo nepaisyti. Tik tiek galiu pasakyti.
PIRMININKĖ. Aš dar noriu atsakyti ponui E. Klumbiui. Jis pasakė, kad konservatoriai nori susistatyti savus žmones. Yra reglamentuota, kas siūlo į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Didžioji dauguma yra siūloma teisingumo ministro ir Teisininkų draugijos, o nuo kiekvienos partijos – po vieną žmogų. Bet tai jau padarys kitos kadencijos Seimas.
Klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis kolega, ar jūs nemanote, kad pakeitus visą Rinkimų komisiją ir jos pirmininką pagerės visi kiti reikalai? Ar jūs nemanote, kad visų pirma reikia peržiūrėti visus įstatymus, pažiūrėti, kaip turi atsakyti, galbūt duoti pakankamai įrankių Rinkimų komisijai ir tokiu keliu eiti, o ne nukirsti kam nors galvas?
Tiesiog noriu pasakyti, kad šios komisijos kompetencija gana aukšta, jeigu žiūrėsime į komisijos narius ir į patį pirmininką, jie turi didelę rinkimų darbo patirtį. Dabartiniu metu ateis nauji mesijai ir atrodo, kad tik nuo tų žmonių priklausys tai, kad bus rezultatas. Ar jūs nemanote, kad jiems reikėtų duoti rimtesnių įrankių?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš vakar dalykiškai kalbėjau, kaip sakiau, su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku. Iš tikrųjų jisai man pasakė, kad dalis komisijos narių dirba gerai ir jie neturėtų būti… neįeiti į naująją komisijos sudėtį. Aš sakau, kad aš manau lygiai taip pat. Bet jis kartu pasakė, kad yra komisijos narių, kurie neturi laiko dirbti komisijoje, daugiausiai advokatai, netgi kurie dalyvauja bylose, ir yra problema. Aš supratau, kad dalinis komisijos pertvarkymas yra naudingas.
O dėl įstatymo pakeitimo. Mes kalbėjome, ir komisijos pirmininkas sakė, kad Seimas tokių ketinimų turėjo, bet jų neįgyvendino. Tikiuosi, kad naujas Seimas ramiai pakeis tas įstatymo vietas, kurios galbūt daugiau duotų papildomų įrankių Vyriausiajai rinkimų komisijai. Aš tam pritariu, bet tai spręsite jau jūs.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, motyvacinę Seimo nutarimo dalį, dėl ko yra siūloma atleisti, kitaip sakant, pabaigti įgaliojimus Vyriausiajai rinkimų komisijai, grindžiate Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 10 straipsnio 10 punktu, bet Konstitucinis Teismas nepriėmė tokios išvados, kad esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi. 10 punktas skelbia, jog Seimas tikrai gali nutraukti komisijos įgaliojimus, jeigu Konstitucinio Teismo išvada yra tokia.
Kita vertus, motyvacinėje dalyje taip pat nurodote 91 straipsnio 2 dalį, bet Seimo rinkimų įstatymo 2 dalis taip pat skelbia, kad rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijami nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus. Taigi dėl esminių rinkimų rezultatų, jie nepasikeitė…
PIRMININKĖ. Laikas, kolege!
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). …po Konstitucinio Teismo sprendimo. Tai ar užtenka, ar ta motyvacija yra pagrįsta?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Labai pagrįsta, nes jūs 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą perskaitėte šiek tiek interpretuodama. Nėra čia pasakyta, kad Konstitucinis Teismas turi tiesiogiai pasakyti taip, kaip jūs sakėte. Konstitucinio Teismo išvada yra, prieš tai visi punktai išvardyti, pripažįsta trimis atvejais, bylos nagrinėtos… savo išvados trijuose straipsniuose pripažįsta esminius pažeidimus, ir vertinimai yra aiškūs. Todėl tai yra pagrindas. Jeigu esminiai rezultatai neteisingi, tai ir komisijos veikla, priimant šiuos nutarimus, prieštarauja Rinkimų įstatymui.
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu du dalykus paklausti. Vienas dalykas, numatyta data, kada reikia patvirtinti naują komisiją, jeigu aš gerai įsidėmėjau. Ar nebūtų galima to laiko pratęsti, nes 16 d. susirinkęs naujas Seimas per savaitę vargu ar bus tikrai tinkamai pasirengęs atrinkti kandidatūras? Tai galbūt reikia patikslinti formuluotę – iki gruodžio 15 d. ar kaip jūs čia matytumėte tinkama?
O antra klausimo dalis. Ar tokiu būdu nutraukta Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla neužtrauks kokių nors papildomų apribojimų tiems žmonėms, kurie dirbo komisijoje, sakykime, likti valstybės tarnyboje ir panašiai? Ačiū už atsakymą.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš manau, kad nėra nustatyta komisijos nario, priimant komisijos sprendimus balsavimu, asmeninės kaltės. Todėl, mano nuomone, tas neturi užkirsti kelio komisijos nariui performuojant vėl būti pasiūlytam ir Seimo patvirtintam komisijos nariu.
Jūsų klausimas dėl termino yra racionalus. Jeigu jūs pasiūlytumėte… Nežinau, kiek manote. Aš asmeniškai sakyčiau, kad reikia pridėti savaitę ar dvi, mes su kolega Č. Juršėnu, kurie esame teikėjai, ir Pirmininkė per tą laiką iki priėmimo galėtume tokią pataisą užregistruoti ir pateikti variantą. Iš tikrųjų reikia elgtis racionaliai. Mūsų data, aš jau minėjau, yra pati ankstyviausia. Kai kas samprotavo, kad reikia nutraukti gal dar iki penktadienio. Tikrai taip negalima daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Česlovai, iš kur dabar toks tyrumo ir skaidrumo protrūkis? Jums gerai priminsiu referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą. Dvi dienos, alaus butelis, miltelių pakelis ir atsilyginimas – 620 mln. Nei rinkimų įstatymai, nei referendumai, nei komisija blogai nedirbo. Dabar girdžiu daugiausia abejonių ir iš tų, ir iš tos pusės. Konstitucinis Teismas išaiškina pagal tokį principą: kadangi ir Prezidentė, ir Seimas kreipėsi, mes nenorime būti kraštutiniai, todėl kaip nors ten sumakaliuosime, o pretenzijų yra daugiau Konstituciniam Teismui negu Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ar ne protingiau būtų, ypač (…) atleisti tuos, kurie nedirbo arba nekvalifikuotai dirbo, bet ne visą komisiją? Nes šiaip, kad visas kolektyvas būtų nuteistas, aš pirmą kartą girdžiu. Kokioje valstybėje? Tai būtų logiška. Ar vis dėlto tas skaidrumo protrūkis paskutinis…
PIRMININKĖ. Laikas, Juliau!
J. VESELKA (TTF). …ar ne paskutinis?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Jis išplaukia iš Konstitucinio Teismo sprendimų, kuriuos šiandien svarsto Seimas ir dėl jų turi nuspręsti. Tai yra sudėtinė tų sprendimų dalis.
Dabar dėl atskirų narių, kurie nedirba. Iš tikrųjų aš minėjau, pirmininkas sako, kad būtų gerai kai kuriuos pakeisti. Bet tai jau yra ne su tuo susiję, jau reikėtų ieškoti kito pagrindo ir kitokių būdų. Performuojant komisiją taip ir atsitiks, aš manau. O ką aš galiu daugiau pasakyti? Tai yra kompleksinio sprendimo dalis. Šis sprendimas yra pagal įstatymą. Jūs sakote, pirmą kartą girdite, bet įstatymą ne pirmą kartą skaitote. Dabar prireikė skaityti ir kalbėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime pasiekti, kad rinkimai įvyktų nepažeidžiant demokratinių rinkimų procedūrų, kad būtų išlaikyti Konstitucijoje įtvirtinti demokratiniai rinkimų principai. Pats svarbiausias subjektas, užtikrinantis, kad mano minėti principai būtų įgyvendinti, yra Vyriausioji rinkimų komisija, kuri turi principingai reaguoti į išryškėjusius šiurkščius Rinkimų įstatymo pažeidimus. Juo labiau tais atvejais, kai pati konstatuoja tuos šiurkščius pažeidimus, ir dar daugiau – konstatuoja, kad tie pažeidimai turėjo esminę įtaką rinkimų rezultatams. Reikia tik stebėtis, kaip šiuo atveju dabartinė Vyriausioji rinkimų komisija, tiek dėl Biržų–Kupiškio mūsų minėtos vienmandatės apygardos, tiek dėl daugiamandatės apygardos Darbo partijos reitingavimo aplinkybių konstatavus, kad yra šiurkščių pažeidimų ir jie turi esminę įtaką rezultatams, nepriėmė jokių principinių sprendimų. Tą pažymėjo Konstitucinis Teismas. Jis savo išvadoje išryškino Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo esminius trūkumus. Pagal galiojančius įstatymus yra mūsų pareiga principingai įvertinti tokią Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą, t. y. pripažinti, kad jos įgaliojimai turi nutrūkti.
PIRMININKĖ. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai siūlau ir pritarti tokiam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. E. Klumbys – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų toks skubotumas tikrai yra nepagrįstas. Viena vertus, mes kalbame apie kažkokius esminius pažeidimus. Taip, buvo pažeidimų, bet ar jie kaip nors iš esmės pakeitė rezultatus? Nepakeitė. Juo labiau kad Konstitucinis Teismas pasakė, kad reikia tik pakoreguoti reitingavimą. Šioje vietoje, aš manau, yra nekorektiška, kad nueinantis Seimas pradeda formuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Pasitraukime į šoną garbingai. Palikime šitą darbą naujajam Seimui, kad susidėliotų visus taškus ir ramiai būtų suformuota komisija. Taigi dėl to aš esu prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo“… (Balsai salėje) Česlovai Stankevičiau, balsuoti reikia. Česlovai Stankevičiau, balsuojame.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 59, prieš – 24, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta.
Siūloma ypatinga skuba tam, kad pradėtume svarstymą. Svarstymas. Diskusijos. (Balsai salėje) Kol kas neatidaro Sekretoriatas, stengiasi. Diskutuoti kviečiu M. Varašką.
M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl šio Seimo nutarimo projekto svarstymo ir priėmimo yra keletas klausimų, susijusių su prieš tai buvusiais dviem Seimo nutarimais, kurie gali būti ir priimti. Aš norėčiau, kolegos, tiesiog pamėginti įsivaizduoti keletą situacijų.
Jeigu pagal šio Seimo nutarimo projektą mes pritariame Vyriausiosios rinkimų komisijos šios sudėties išformavimui ir kurį laiką nelieka jokios komisijos, kaip yra vertinami tie prašymai ir kas priima sprendimus prieš naujo išrinkto Seimo pirmąjį posėdį, atsisakant, pavyzdžiui, savivaldybių tarybų narių mandatų tam, kad būtų galima priimti Seimo nario mandatą? Juk būna tokių situacijų ir ne vienuose rinkimuose, kai tokie prašymai pasiekia Vyriausiąją rinkimų komisiją naujo išrinkto Seimo posėdžio dieną arba dieną prieš tai. Kas bus tas subjektas, kuris svarstys tokius savivaldybių tarybų narių prašymus ir priims dėl jų sprendimus? Jeigu tokio subjekto nebus, tai tie asmenys, kurie turės prisiekti naujo išrinkto Seimo pirmajame posėdyje, iš karto pažeis keliamus reikalavimus Seimo nariui, nes bus priėmę mandatą ne pagal įstatymuose nustatytą tvarką.
Dėl antrojo klausimo, kur buvo siūloma pakeisti mandatų eiliškumą Darbo partijos rinkimų sąraše. Kyla klausimas, kas jį galutinai keis, nes tai tikrai darys ne Seimas, formaliai tą turės daryti Vyriausioji rinkimų komisija, kuri atlieka daugiamandatės rinkimų komisijos funkcijas. Tai kaip ji tą padarys, jeigu jos nebus? Pavyzdžiui, kas naujiems trims ar keturiems Seimo nariams išduos Seimo nario pažymėjimus, kas padarys šituos dalykus, kas priims tuos paskutinius formalius sprendimus, jeigu nebus Vyriausiosios rinkimų komisijos? Kolegos, ar galvojate, kad Seimo nario pažymėjimus galbūt išduos Seimo kanceliarija, o galbūt Seimo Pirmininko sekretoriatas? Aš čia neįžeisdamas sakau, tačiau nėra kitų subjektų. Atsižvelgdamas į tuos darbus ir procedūras, kurios šiuo metu vyksta Rinkimų komisijoje, į tuos poreikius, kurie gali kilti artimiausiomis dienomis ir savaitėmis įgyvendinant Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus su Seimo valia, tai esamas ir trunkamas Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas šiomis savaitėmis yra tiesiog būtinas. Kolegos, aš raginu šį darbą palikti kitam Seimui, nes iš tiesų Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtis turės būti tikslinama. Gali būti svarstomi ir platesni šios komisijos reformos variantai, ar apskritai toje komisijoje reikalingi politinių partijų deleguoti atstovai, ar gali, sakykim, toliau veikti didesnės ar mažesnės apimties komisija pagal narių sudėtį. Bet galbūt dabar neskubėkime, palikime šį sprendimą protingai ir atsargiai priimti naujam išrinktam Seimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad seniai reikėjo Lietuvai tokio supurtymo, kad pradėtų keistis situacija ir pradėtų daugėti skaidrumo. Pakantumas pažeidimams, kuris vešėjo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, anksčiau ar vėliau turėjo baigtis. Gerai, kad mes vis dėlto prie to klausimo priėjome štai tokiu keliu, per Konstitucinį Teismą, bet vis dėlto priėjome. Pranešimų apie pažeidimus, apie daugelį pažeidimų būdavo ir anksčiau. Šitie rinkimai niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių rinkimų, tačiau skiriasi tik vienu aspektu, kad anksčiau niekas į tai nekreipdavo jokio dėmesio. Tu gali pranešti, bet visa tai tiesiog nugarmėdavo į kanalizacijos vamzdį. Visi tie pranešimai. Daug kur atsirado net tam tikras politinis nuovargis skųsti, sekti pažeidėjus, kaip nors kontroliuoti sąžiningumą, nes Vyriausioji rinkimų komisija vis tiek nereaguos. Juk mes, politikai, apie tai esame tikrai ne vieną kartą ir ne pirmus metus kalbėję, piktindavomės tokia padėtimi, bet tiesiog tradiciškai buvo laikoma, kad ji tokia ir bus, kad bet kokiam pažeidimui įrodyti reikės labai daug argumentų, įrodymų, faktų ir galų gale pasakys, kad tai vis tiek neturėjo jokios įtakos rinkimams. Tačiau Konstitucinis Teismas pagaliau padarė pokytį, pasakė, kad negali taip toliau tęstis, kad mes turime pereiti prie kitokios demokratijos tradicijos, kad perkamų balsų demokratijos mums nebereikia. Todėl man keistai skamba toks apsimestinis rūpinimasis biurokratinės eigos tęstinumu. Mums labai rūpi biurokratinės eigos tęstinumas, kurį tikrai nesunkiai, jeigu tik norime, galime sutvarkyti. Norėčiau labiau girdėti rūpinimąsi tuo, kad mes turime keisti esamą tradiciją.
Vargu ar esamas vadovas gali būti pokyčių iniciatoriumi, nes jis buvo esamos tvarkos ir tradicijos garantu. Vadinasi, reikia keisti Vyriausiąją rinkimų komisiją kartu su vadovu. Vargu ar mes turėtume palikti tokias procedūras, kokios dabar yra. Matyt, ateityje reikės griežtinti procedūras, reikės griežtinti ir atsakomybę už balsų pirkimą vien todėl, kad balsų pirkimo nebūtų galima kaip nors išprovokuoti. Provokatoriams bet kada praeis noras, jeigu už tokią provokaciją grės baudžiamoji atsakomybė. Ką ten provokuosi, jeigu tau grės pora metų kalėjimo. Tai pasibaigs visos provokacijos, kai už tokias iniciatyvas tau grės baudžiamoji atsakomybė. Bet iki šiol už tai niekas negrėsė, nebent kokia nors menka administracinė atsakomybė. Mes tikrai turime padaryti visus tuos pokyčius, o pradėti reikia tikrai nuo galvos. Nuo galvos ir struktūros keitimo. Turi būti surasti tokie asmenys, kurie norėtų ateiti į tą struktūrą tam, kad atliktų tuos visus reikiamus pokyčius. Aš raginu palaikyti šį nutarimą ir pradėti nuo struktūros supurtymo ir pokyčių joje.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tiesų turbūt pirmieji rinkimai, kai tokius klausimus nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimas, kuriam pagal Konstituciją reikia priimti galutinį sprendimą tiek dėl rezultatų vienmandatėje, tiek dėl rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Aišku, kiekvienam logiškai aišku, kad mes turime priimti sprendimą ir dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Tačiau nutarimo projekte nustatytos datos ir nustatytos formuluotės, mano manymu, nėra tinkamos. Kodėl?
Pirmiausia pažiūrėkime – nustatomos labai artimos datos. Ar naujai išrinktas Seimas, susirinkęs į pirmą posėdį, kaip mes žinome šiandien iš Respublikos Prezidentės dekreto, penktadienį galės priimti sprendimus? Iš savo patirties žinome, kad tikrai ne, nes priims kitus sprendimus: prisieks, išrinks Seimo Pirmininką, galbūt dar ir Seimo Pirmininko pavaduotojus.
Vadinasi, jeigu žiūrėtume į Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kurioje parašyta: „Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu atveju Seimas ne vėliau kaip per 7 dienas sudaro naujos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją“, tai jeigu mes nutarimą priimsime šiandien, tai kitą antradienį, jeigu priimsime rytoj, tai trečiadienį. Per tą laiką turės būti visi kandidatai. Pažiūrėkite, kas yra nutarimo projekte. Teisingumo ministrui ir Teisininkų draugijai pavesti, kad jie iki lapkričio 26 d. tik pateiktų kandidatūras. Vadinasi, dar gerokai vėliau, negu nustatoma įsigaliojimo data. Šio nutarimo įsigaliojimo data yra 22 d., o iš tikrųjų Vyriausioji rinkimų komisija per tą laiką turės priimti…
Aš suprantu sarkazmą, kurį pasakė mano kolega Kęstutis, kad tęstinumas biurokratinis. Tegu būna biurokratinis, bet iš esmės šita struktūra turi veikti ir priimti sprendimus, nes ne visi Seimo nariai galbūt prisieks pirmą dieną dėl įvairių priežasčių – bus išvykę ar dėl kokių kitokių.
Mes sudarome precedentą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galės būti nesudaryta per 7 dienas nuo įsigaliojimo, nes tik po 5 dienų teisingumo ministras su Teisininkų draugija turės teisę pateikti kandidatus. Vadinasi, Vyriausioji rinkimų komisija gali būti sudaryta dar vėliau. Tačiau žiūrėkite to paties įstatymo 9 straipsnį, kuriame aiškiai sakoma, kad po naujai išrinkto Seimo pirmo posėdžio nepraėjus 100 dienų Seimas turi iš naujo patikslinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį, tai yra atleisti ir iš naujo paskirti partijų paskirtus atstovus taip, kad joje būtinai būtų visų daugiamandatėje išrinktų partijų atstovai.
Kita vertus, taip pat prireikus gali tikslinti ir teisingumo ministro bei Teisininkų draugijos paskirtus atstovus. Vadinasi… (Triukšmas salėje) Taip parašyta įstatymo 9 straipsnyje. Gerbiamieji kolegos, paskaitykite. Vadinasi, ir taip naujai išrinktas Seimas tai galės padaryti, bet palikime protingą laiką. Nepadarykime taip, kad per savaitę laiko kūlversčiais viską reikės daryti. Todėl aš sakau, tikrai šito nutarimo projekto formuluotės nėra tinkamai suformuluotos ir mes šiandien tikrai neskubėkime priimti tokio nutarimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu I. Šiaulienę.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Mielieji kolegos, man labai nepatinka, manau, ir daugeliui tų, kurie rimtai kalba apie problemas, kurios yra susijusios su Seimo rinkimų praktika ir su VRK veikla, kad mes, nutikus kai kuriems precedentams, ieškome iešmininko, t. y. nubausti VRK. Būtent čia, gerbiamasis Kęstuti, yra tas mūsų biurokratizmas. Ne tik bausmės didinimas gali padėti išspręsti problemas, o visų pirma bausmės neišvengiamumas ir kartu visų mūsų atsakomybė.
Gerbiamieji, puikiai žinote pagal įstatymą, kaip yra sudaroma Vyriausioji rinkimų komisija. Ką daryti VRK komisijos pirmininkui, kai vienas iš jo narių, paskirtas teisingumo ministro, trolina Seimo narį, ir paskui prašome VRK veiklos efektyvumo.
Aš nenoriu kartotis kalbėdama apie šito nutarimo pateikimo motyvus, kurie yra grindžiami neva 10 punktu, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą galima nutraukti, bet užmirštama, kad nutraukti įgaliojimus galima tik tada, kai esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi. Konstitucinis Teismas tokios išvados, gerbiamieji, nepadarė.
Jeigu kalbėtume apie VRK veiklos trūkumus, tai turėtų būti prisiimta kaltė (gerbiamasis Jurgi, dabar norėčiau jums adresuoti) ir pačios Vyriausybės, ir dėl skirtų finansų. Man, kaip Seimo narei, teko išklausyti rinkėjų labai didelį pasipiktinimą – į ką yra pavirtę mūsų rinkimai ir kaip atrodo rinkimų apylinkės: vėliava susiglamžiusi, balsavimo dėžė apstumdyta, apibraižyta, kabinų nėra, užuolaidos – ne užuolaidos, o skudurai, ir žmogus ateina į rinkimus tikrai brangindamas savo balsą ir norėdamas tinkamai jį atiduoti. Aš suprantu, kad kai komisijos pirmininkas aiškinasi, kad rinkimų balsavimo apylinkės yra per didelės, kai į balsavimo komisijas už tokį atlygį, koks komisijų nariams yra šiandien siūlomas, neina, komisijų pirmininkai taip pat nenori dirbti ir prisiimti tokios atsakomybės, tai kaip visoje Respublikoje organizuoti tinkamai darbą?
Žinoma, nubausti visada yra paprasta ir lengva, bet aš kreipiuosi į Seimo narių sveiką protą, į tuos pasakytus argumentus, kuriuos pasakė kolega Julius, prieš mane kalbėjęs, kad Seimas turi tokią teisę, ir padarykime tai labai atsakingai, neskubėdami. Bus naujas Seimas, per 100 dienų jis gali suformuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Reikia taisyti net patį VRK veiklos įstatymą, pagal kurį veikia. Jau nekalbu apie Seimo rinkimų įstatymą.
Tiesiog pabaigoje norėčiau pasakyti vieną išmintį, kad keiskime, ką galime pakeisti, susitaikykime su tuo nors šiandien, kad nepridarytume dar didesnių blogų dalykų ir nežalotume jauniems (trečdalis į komisiją yra atėję naujų) gyvenimo. Jeigu juos mes atleisime, apskritai valstybės tarnyboje niekur negalės įsidarbinti, dirbti. Keiskime, ką galima pakeisti, susitaikykime ir priimkime kaip neišvengiamą, ko šiandien negalime padaryti. Kaip sakė, duok Dieve, išminties mums vieną nuo kito atskirti. Bijau, kad mums kartais tos išminties pritrūksta. Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, kažkaip jau tapo nelabai gera praktika, kad mes ką nors išvarome jo net neišklausę. Aš nesu nei už, nei prieš, ar ta komisija dabar… Geriausias variantas būtų, kad ji pati atsistatydintų. Palikime jai tą šansą.
Dar nežinome, kaip baigsis mūsų balsavimai. Yra visokių pataisų ir visaip čia gali atsitikti, kaip dažnai atsitinka, bet puikiai žinome, kur kokių pažeidimų buvo ir kur apylinkių, apygardų ar net Vyriausioji rinkimų komisija ką nors padarė ne taip. Bet mes visiškai nesigiliname į priežastis, kodėl ji šitaip pasielgė, kodėl ji šitaip padarė, kas buvo jos valioje, o kur taip sutvarkytas įstatymas, kad nors akivaizdu, kad vienas komisijos narys po tokių veiksmų tikrai turėjo pats atsistatydinti, jis ir šiandien yra komisijos nariu. Niekas nieko negali padaryti, išskyrus jį patį. Yra begalės rimtų klausimų.
Kaip matau, šiandien visi nori viską spręsti labai greitai, į nieką nesigilindami. Va, parašė tokį dokumentą, lyg ir man patinka, ir greitai viską darykime.
Dar sykį primenu: demokratija yra labai didelė atsakomybė, reikalaujanti labai daug pastangų, laiko, darbo, ir nemėgsta greitų bet kokių sprendimų. Greit ir bele kaip – tai nėra demokratija.
Todėl būtų man tikrai labai smagu, jeigu… Aišku, kiek žinau, projekto autoriai dar tas datas čia patvarkys, dar čia ne viskas taip per minutę atsitiks. Ačiū Dievui, tas viskas yra labai gerai. Nors ir baigiasi mūsų kadencija, gal šitas Seimas rastų laiko ir galimybę pasikviesti čia Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pamėginti paklausti jos, kodėl ten buvo šitaip, o ne šitaip? Kokios yra priežastys, kas yra kaltas? Kokios yra atsakomybės už aplaidumą darbe, už įstatymų pažeidimus, už sąmoningus įstatymų pažeidimus? Ką, apylinkės komisija nežinojo, kad ji pirma turi atlikti savo darbą iki galo, o paskui gali eiti baliavoti? Sukeitė du dalykus – paskutinis rinkėjas išėjo ir nuėjo baliavoti, sako, pabaliavoję geriau skaičiuosime. Na, kaip tokie dalykai atsitinka, kokios už tai yra atsakomybės? Čia nejuokingi dalykai. Čia žaidžiama su rinkėjų valia, žaidžiama su valstybės likimu, su jos ateitimi. Mes turime žinoti apie atsakomybę, o mes juos – a, jūs čia blogai dirbote, mes jus išvaikome, paskirsime kitus. Niekas nebėra atsakingas. Man tai nėra priimtina.
Aš tikrai kreipiuosi į Seimo Pirmininkę ir į jus, kolegos: gal rastume vis dėlto kokį gerą pusvalandį mažiausiai, o gal ir valandą, išklausyti čia Vyriausiąją rinkimų komisiją, užduoti jai rimtus klausimus? Pamatysime, koks yra jų požiūris į visa šita, kas vyko, koks požiūris, kaip tai turi vykti ateity, ar jie pajėgūs tas klaidas taisyti, ar jie nepajėgūs, ko jiems trūksta, kuo mes galime tam procesui padėti. Gal čia taip viskas visiems gerai? Man taip tikrai nėra gerai. Aš norėčiau išgirsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusija baigta. Dabar po pateikimo, atsiprašau, po svarstymo, vienas – už ir vienas – prieš. Č. V. Stankevičius – už.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vis tiek Seimas negalėtų ignoruoti atsakomybės, kuri teko Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Konstitucinio Teismo padarytų išvadų. Tos išvados sako, kad komisijos sprendimai buvo klaidingi ir esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi, todėl Seimas čia turi svarstyti šį nutarimą.
Dabar dėl to, kas buvo pasakyta diskusijoje. Aš pasakysiu, kad nutarimo formuluotės yra teisingos, o datos iš tikrųjų, kaip aš ir minėjau, yra pačios trumpiausios. Iš karto… Aš jau kalbėjau su bendraautoriais šio projekto, kad datas reikia pakeisti ir duoti kur kas daugiau laiko. Kiek žinau, socialdemokratų atstovas užregistruos pataisas, ir galiu pasakyti, kad tikrai mes į jas iki svarstymo atsižvelgsime ir datas pakeisime.
Dabar kviečiu balsuoti už, o paskui pataisas svarstyti. Aš pats kviečiu remti tas pataisas, kurios pailgins laiką.
PIRMININKĖ. Prieš – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, na, pirmiausia aš nesu prieš, kad prisiimtų atsakomybę pagal tą atsakomybę, kokia jai tenka. Natūralu, kad Konstitucinis Teismas įvertino tam tikras atsakomybės ribas ir pasakė ne tik dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos – pasisakė ir dėl partijų, kurios organizavimo pirkimus, pasisakė ir dėl to, kurių naudai buvo organizuoti tie pirkimai. Iš tikrųjų tai nėra naujiena.
Jeigu kalbėtume apie pačią Vyriausiąją rinkimų komisiją, aš prisimenu, dar po 2004 metų, kai man teko vadovauti vienai rinkimų kampanijai, jau buvo pirmieji signalai dėl balsų pirkimo. Tada mes kėlėme klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovo, irgi siūlėme atsistatydinti, siūlėme, kad ateitų jaunas žmogus, progresyviai mąstantis žmogus, kad organizuotų visą komisijos veiklą šiek tiek kitaip, kreipėmės į politikus, atkreipdami dėmesį į tai, kad jeigu šių tendencijų nesustabdysime, jos įgaus pagreitį ir gali tapti masinėmis. Akivaizdu, kad taip ir atsitiko. Todėl čia nėra tik Vyriausiosios rinkimų komisijos klausimas.
Čia yra lygiai tok pat klausimas ir tų partijų, kurios perka ir jų naudai perkami balsai, čia yra toks pats atsakomybės klausimas ir politikų, kurie prieš tai aštuonerius metus valdė, dabar – ketverius metus valdė. Įstatymas gi yra kiauras. Pažiūrėkite, kas yra komisijos viduje. Ar įmanoma užtikrinti, esant tokiai atmosferai, normalų darbą? Vieni trolina, kiti šarina, treti viešaisiais ryšiais užsiima, kaip kokių politinių partijų lyderiai, vieni – aiškiai angažuoti vienų politinių organizacijų naudai, kiti – kitų. Tai apie kokį subjektyvumą mes kalbame? Natūralu, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai reikia pokyčių. Dabar tas skubotumas, arba, kaip kažkas čia paminėjo, atpirkimo ožio radimas, tikrai yra ne vietoje ir ne laiku.
Gerbiamasis Č. V. Stankevičius labai aiškiai pasakė, kad ta komisija vis tiek turės padaryti tuos darbus. Jeigu jie vis tiek turės padaryti tuos darbus, yra prasmė keisti tada, kai mes matome, kad nebegali padaryti. Nebeleidžiame jiems daryti, automatiškai ateina nauji ir daro kitus darbus. Bet jie turės daryti tuos darbus. Kaip jie juos darys? Ar mes garantuojame, kad po to atleidimo bent kvorumas susirinks? Tai paims ir tiesiog neis į darbą, žinokitės, pasiuskite. Tai ką tada darys valstybė?
Mes neturime bėgti nuo atsakomybės, mes turime daryti laiku ir vietoje. Todėl, mano vertinimu, turėtų susirinkti naujas Seimas ir…
PIRMININKĖ. Laikas!
Ž. ŠILGALIS (MSG). …normalia galva išspręsti šituos klausimus, padaryti tinkamus pokyčius ir duoti naują startą efektyviau veikiančiai komisijai, reikia tikėtis.
PIRMININKĖ. Aš tiesiog noriu papildyti ir pasakyti: gerbiamasis Šilgali, skaitykime įstatymus, ten aiškiai parašyta, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo Seimas per septynias dienas turi priimti sprendimą. Ten aiškiai mums yra nurodytas terminas. O tai, ką ir pranešėjas Č. V. Stankevičius pasiūlė dėl VRK, irgi taip pat. Dėl įsigaliojimo arba komisijos paleidimo – tai niekas jos nepaleidžia nei rytoj, nei poryt, nei po savaitės. Dabar kaip tik pataisys, tą datą nukeldami vėliau. Aš manau, čia yra du skirtingi dalykai.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110: už – 59, prieš – 24, susilaikė 27. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas 15 val., tiksliau, jau 16 val.
12.47 val.
Toliau Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų esminių rezultatų nustatymo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir jų pripažinimo negaliojančiais Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje“ projektas. Pateikimas. Teikėjas – G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamasis Seime, po to, kai Seimas ir Prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl masinio balsų pirkimo, ar tie šiurkštūs pažeidimai tiek septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose, tiek daugiamandatėje apygardoje buvo tokie, kad negalima nustatyti esminių rinkimų rezultatų, Konstitucinis Teismas per 72 val. priėmė išvadą. Aš, kaip Seimo atstovas šioje byloje, pirmadienį iš ryto įregistravau projektą, kuris apėmė tris dalis, susijusias su šia išvada. Pirmoji dalis yra susijusi su Biržų–Kupiškio vienmandatės apygardos rezultatais ir su tuo, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vyriausioji rinkimų komisija netinkamai nustatė tuos rezultatus… tiek dėl daugiamandatės apygardos, kur čia buvo diskutuojama dėl tų priežasčių, tiek dėl trečiosios dalies, kad po to, kai bent vienoje apygardoje… Na, vis dėlto Konstitucinis Teismas nustatė, kad Vyriausioji rinkimų komisija rezultatus nustatė netinkamai. Tai Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimą, ir tą turi priimti Seimas.
Kai aš įregistravau šį projektą, Seimo valdyba jį išskaidė į tris dalis ir mes šiandien svarstėme iš esmės jau to nutarimo tris dalis. Galbūt ir nebūtų prasmės jo toliau svarstyti, jeigu nebūtų tam tikrų skirtumų. Dėl savo pateikto nutarimo projekto aš pateikiau pasiūlymą, kurį turėtume mes, manau, svarstyti taip pat ir svarstydami šį nutarimo projektą, t. y. dėl rinkimų rezultatų pripažinimo daugiamandatėje apygardoje negaliojančiais.
Svarstymo stadijoje pasisakiau dėl tos pačios dalies, kur buvo svarstomas atskiras nutarimas dėl daugiamandatės rinkimų apygardos, tai aš nekartosiu. Aš tik paminėsiu svarbiausius momentus. Pirma. Dėl kalėjimų, kas čia buvo pasakyta, bylos. Tie argumentai buvo nerimti, nes pamiršta Seimo nariai, kad balsai buvo perkami visoje Lietuvos teritorijoje, ir kalėjime balsuoja asmenys pagal savo gyvenamąją vietą. Konstitucinis Teismas iš tikrųjų tuos 3 tūkst. balsų pagal turimą medžiagą ir konstatavo. Gali būti, kad jis taip pat turėjo omenyje ir tuos reitingų balsus, visus susumavęs, kad tai ir yra tie 3 tūkst., ir ne daugiau.
Dabar dėl vieno mandato tikslumo. Vis dėlto Konstitucinis Teismas į šį Seimo klausimą neatsakė ir net neatsakė į klausimą, kaip iš tikrųjų tas vienas mandatas turėtų būti suskaičiuotas. Pagal vieną iš versijų jis turi būti suskaičiuotas taip, kad abejonės riba yra tik šiek tiek mažiau kaip 3800 tūkst., o Konstitucinis Teismas rėmėsi Vyriausiosios rinkimų komisijos paskaičiavimais, kad balsų pirkimo negalėjo būti daugiau 3594 tūkst., tai mes turime tiktai 200 balsų skirtumą. Aš jums jau demonstravau, kad vien tiktai kelių apylinkių rezultatus paėmus matyti, kad virš tūkstančio balsų yra pasikartojantys, identiški biuleteniai, kai niekaip statistiškai neįmanoma, kad būtų toks rezultatas.
Vyriausioji rinkimų komisija žinojo apie šiuos faktus. Yra liudijimų, yra pačios komisijos posėdžio atskiroji nuomonė, yra stebėtojų pateikta informacija, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija šitos informacijos Konstituciniam Teismui nepateikė. Konstitucinis Teismas galėjo remtis tik ta informacija, kurią pateikė Vyriausioji rinkimų komisija. Jis tą ir konstatuoja, kad jis rėmėsi, ir negalėjo remtis kuo nors kitu. Jis nesirėmė kokiais kitais paliudijimais, kurių net neturėjo laiko išklausyti. Jau tą, ką pateikiau elektronine versija, jūs kiekvienas gavote raštu, kad aš pateikiau prašymą Konstituciniam Teismui, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui Z. Vaigauskui būtų paskirta bauda už tai, kad jis nepateikė informacijos, nepateikė apskričių… apygardų komisijų protokolų, kur būtų svarstomi konkretūs pažeidimai daugiamandatėje. Jis šito nepadarė. Už tai numatoma atsakomybė.
Trumpai tariant, pagrindinė abejonė – ar tikrai Seimas, kuris tikrai turi priimti galutinį sprendimą, ką konstatuoja 26 puslapyje ir Konstitucinis Teismas, ar jisai gali priimti sprendimą nustatyti galutinius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turint omenyje visą šitą kontekstą ir visumą? Aš manau – ne. Tikrai Seimas turi tą teisę nuspręsti.
Dabar kas buvo pasakyta, ar aš galėčiau paklausti Konstitucinio Teismo, kad jis ką nors papildomai paaiškintų? Deja, jis tikrai nepaaiškins per 1–2 dienas. Aš konsultavausi su konstitucinės teisės specialistais. Iš tikrųjų jis pradės naują teiseną, mėnesį du tas atsakymas gali trukti, o svarbiausia, kad mano, kaip atstovo, kaip Seimo nario, kadencija baigiasi, ir Konstitucinis Teismas labai nesunkiai po to panaikins šitą paklausimą kaip netinkamo subjekto paklausimą. Aš manau, kad pateikite klausimus, bus realiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Klausia Ž. Šilgalis. Klausimui – minutė, atsakymui – dvi.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamasis kolega, pirmiausia manau, kad iš tikrųjų jūs labai daug padarėte atkreipdamas dėmesį į tą visą situaciją, kuri pastaruoju metu čia vyko. Pats palaikiau kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, nes kažkas turėjo pasakyti ir išsakyti labai aštrią poziciją, kad visi: visuomenė, politikai, partijos, suvoktų, kad toliau tokie dalykai nebus toleruojami. Bet ar jums neatrodo, kad viskam yra ribos ir kad kalbėti apskritai apie rinkimų rezultatų naikinimą po Konstitucinio Teismo sprendimo yra kalbėjimas dėl kalbėjimo, nes jūs turbūt irgi puikiai suprantate, kad realiai tokiu sprendimu mes ne kažin ką laimėtume, o, ko gero, tikrai įvestume dar didesnę sumaištį ir chaosą valstybėje, jo ir taip pakanka.
Mano supratimu, didžiausia jūsų veiklos vertė jau buvo padaryta iki tol. Jūs tikrai labai profesionaliai ir teisingai atkreipėte Lietuvoje visų dėmesį tą situaciją, kokia jinai yra, ir į tai, kad toliau tokių dalykų toleruoti demokratinė valstybė negali, ir tai yra visų atsakomybė. Ar jums neatrodo, kad tas paskutinis žingsnis šiek tiek perteklinis?
G. SONGAILA (MSG). To paskutinio žingsnio nebuvo. Yra įregistruotas nutarimo projektas, dėl kurio aš esu pateikęs pasiūlymą. Seimas turės apsispręsti ir privalo apsispręsti. O dėl to, ką jūs sakėte, pats Konstitucinis Teismas pasisakė, kad jeigu yra šiurkščių, masinių, sistemingų pažeidimų, tai yra prezumpcija, kad esminiai rinkimų rezultatai iškraipyti. Taip pat ir daugiamandatėje apygardoje. Vyriausioji rinkimų komisija turi nustatyti aplinkybes, tą paneigiančias, tik tuo atveju gali būti pripažinti rinkimų rezultatai. Ar Vyriausioji rinkimų komisija tą padarė? Ne, nepadarė. Ar Vyriausioji rinkimų komisija pateikė visą turimą informaciją? Ne, nepateikė. Tik dėl kelių apygardų. Ar buvo vertinami visų apygardų rezultatai? Ne, nebuvo.
Dabar dėl sumaišties. Iš tikrųjų jūs teisus, kad reikėtų padaryti išvadas. Bet ar Seimas, kuris pradės naują kadenciją ir kur galimai yra Seimo narių, kurie atstovaus pirktiems balsams, tą padarys? Galbūt kaip tik šitas Seimas galėtų tą padaryti, ir Konstitucijoje numatoma, kad jis baigia savo kadenciją tol, kol neišrinkti 2/3 Seimo narių, ir nebus čia jokios sumaišties.
PIRMININKĖ. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tikrai dėkoju pranešėjui, kad jūs iškėlėte šią problemą ir atstovaujate Konstituciniame Teisme, tačiau jokiu būdu nepritarsiu tam nutarimui, nes mes, užuot baudę atitinkamą partiją už pažeidimus, bausime valstybę. Iš valstybės reikės po šešių mėnesių pinigų, milijonus leisti ir vėl sumaištis. Nežinia, gal vienas kitas procentas pasikeis. Tačiau aš noriu jūsų paklausti, ar nereikėtų keisti visos teisinės bazės, pritaikyti panašiai kaip sportininkams už dopingo vartojimą, nes rinkimai, kai skatina pinigais, yra savotiškas dopingas, ir neutralizuoti? Pavyzdžiui, to žmogaus, kuris pripažįstamas teismo, kad papirkinėjo, jo rezultatai yra anuliuojami, automatiškai iš apačios ateina kitas kandidatas ir užima jo vietą. Tas pats partijai. Partijai pripažįstama nusikalstama veika, anuliuojami visi rezultatai, jos visi balsai paskirstomi kitoms visoms partijoms, jokių rinkimų, nieko nereikia, ir automatiškai pasiskirsto mandatai. Ačiū.
G. SONGAILA (MSG). Jūs ir teisus, ir pats prieštaraujate sau, man atrodo, nes jūs siūlote, kad po rinkimų sudarant valdančiąją koaliciją, kurios dalyviai pasiūlys patys eliminuoti save ar dar ką nors padaryti, tai, beje, Socialdemokratų partijos atstovai jau po pirmo turo siūlė eliminuoti vieną iš partijų, dalyvaujančių rinkimuose, dėl masinių pažeidimų, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija to nepadarė.
Dabar jūs visiškai teisus, ir Konstitucinis Teismas pasisakė, kad tai yra kraštutinė priemonė. Turėtų būti kokių nors kitų priemonių, bet jų nėra. Aš manau, ar šis Seimas, ar kitos kadencijos Seimas tikrai turėtų numatyti, kad būtų galima eliminuoti partijos, kuri masiškai perka balsus, sąrašą, ir dar daugiau, kad tos nusikalstamos struktūros, kurios veikia galimai šitos partijos viduje, irgi sulauktų bausmės neišvengiamumo, apie ką čia šiandien buvo kalbama. Bet ar tas įvyks, ar to negalėtų padaryti šis Seimas, – pataisyti teisinę bazę, kaip jūs sakote, aš manau, galėtų ir padarytų geriau, nes šios kadencijos pradžioje šie klausimai buvo svarstomi, tačiau apie juos labai greitai buvo užmiršta. Aš manau, kitos kadencijos Seimas užmirš taip pat.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, nemažai Seimo narių argumentų buvo išsakyta dėl šio nutarimo projekto užregistravimo ir patvirtinimo. Galima suprasti Biržų–Kupiškio apygardą, nustatyti pažeidimai, Konstitucinis Teismas nusprendė, organizuojami nauji rinkimai. Logikos yra. Bet jūs atsakykite, būdamas teisingas žmogus. Štai iš vienmandatės apygardos Darbo partijos sąrašo pašalinami penki ar keturi Seimo nariai. Jeigu teisme jie įrodys, kad jie nepapirkinėjo reitingavimo balsų, kaip tada vertinti, žiūrint į tai, kad mes laikome save teisine valstybe? Ar galima tokius sprendimus apskritai priiminėti, teikti Seimui, ar mes neiname prie visiško teisinio nihilizmo kūrimo valstybėje?
G. SONGAILA (MSG). Jūsų klausimas labai gilus, tik aš kaip sugebėsiu, taip į jį atsakysiu. Jūs viską traktuojate kaip kandidato kaltę. Viskas, kas buvo nagrinėjama, tai buvo nagrinėjami faktai, ar buvo perkami balsai to kandidato naudai. Ar jis konkrečiai kaltas ar nekaltas, tikrai nustatys ikiteisminiai tyrimai. Bet jeigu buvo perkami balsai to kandidato naudai ir jų galimai buvo tiek, kad galėjo pakeisti skirtumą, tai tą ir nagrinėjo Konstitucinis Teismas ir Vyriausioji rinkimų komisija. Ir tais atvejais, kai negalėjo nustatyti esminių rinkimų rezultatų, juos panaikino. Taigi ta prezumpcija, kad buvo Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, yra visiškai skirtingas dalykas nei baudžiamoji teisė. Nesuplakite tų dviejų dalykų.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad rezultatas po rinkimų yra ne jūsų partijos naudai, o normaliose varžybose, kai baigia, kartais teisėjai klaidų padaro, žaidėjai padaro klaidų, bet rezultatas būna galutinis ir neskundžiamas. Jūs šiuo metu… buvo pristatytas vienas nutarimo projektas, kurio po pietų 15.00 val. bus priėmimas. Ar jūs nemanote, kad užtektų šito nutarimo projekto? Ko jūs siekiate? Jūs siekiate įrodyti, kad Konstitucinis Teismas neteisus, aš taip suprantu.
G. SONGAILA (MSG). Pirmas dalykas, šis mano pateiktas nutarimo projektas iš esmės mažai skiriasi nuo trijų svarstomų projektų, ir jūs painiojate mano pasiūlymą su nutarimu, kuris siūlomas. Aš nežinau, kodėl jūs tai darote. Skirtumai yra tik tie, kad aš siūlau naikinti išduotus pažymėjimus. Manau, kad tai reikėtų įtraukti į visus tris projektus. Ir dar kiti skirtumai. Yra preambulė, kuri išbraukta.
O dėl varžybų ir konkrečiai paminėtos Tautininkų sąjungos. Manau, kad jūs esate nekorektiškas. Tautininkų sąjunga neseniai atsikūrė, jai viskas prieš akis, jeigu tik Lietuvoje bus sąžiningi rinkimai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų pateiktas įstatymo projektas labai susijęs su jau anksčiau pateiktais įstatymų projektais, už kuriuos mes balsavome. Iš tikrųjų, beje, pastaba, kad abejones dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos jūs savo pateikimu dar labiau sustiprinote, kad Rinkimų komisija iš tikrųjų turėtų būti keičiama. Bet koks vis dėlto yra tikslas jūsų kolegų, kaip jūs manote, kodėl reikėjo išskaidyti šią pagrindinę idėją, kurią jūs teikiate viename įstatymo projekte, į tris atskirus projektus, kuriuos mes ką tik svarstėme?
G. SONGAILA (MSG). Aš manau, Seimo valdybos idėja buvo gera. Jeigu mane būtų pakvietę į tą pasitarimą, aš tikrai būčiau tam pritaręs ir galbūt kaip Seimo atstovas būčiau dar pasiūlęs, galbūt tekstai būtų šiek tiek kitokie. Manau, todėl, kad dėl visų trijų nutarimo dalių, taip sakykime, Seimo narių motyvai gali būti skirtingi, argumentai gali būti skirtingi. Labai gerai, kad buvo išskaidyta. Dėl to, aš manau, prioritetiniai yra tie trys Seimo valdybos pateikti pasiūlymai, o savo pasiūlymą aš ginu dėl to, kad jame yra kai kurių gerų dalykų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo spaudos konferencijoje minėjote, kad toli gražu ne visi liudininkų parodymai buvo išklausyti Konstituciniame Teisme, juo labiau kad tie liudininkai buvo pateikę savo parodymus VRK, tai yra Vyriausiajai rinkimų komisijai. Kaip suprasti, jūs teigiate, kad Konstitucinis Teismas neturėjo laiko išklausyti, kai svarstoma tokia atsakinga ir svarbi byla, nulemianti valstybės valdymą ateityje? Ačiū.
G. SONGAILA (MSG). Uždavėte labai sunkų klausimą, nes, aš manau, Konstitucinis Teismas tikrai neturėjo daug laiko ir tikrai jam buvo sunki užduotis. Tik jis galimai išklausė daugiau kitą pusę. Nežinau, kodėl taip buvo pasielgta. Bet jūsų klausimo esmė yra ta, kad net ir Vyriausioji rinkimų komisija iš tikrųjų tų liudijimų nesvarstė, ir klausimas, kaip svarstė apygardų komisijos, nes šitos medžiagos nėra. Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo motyvas dėl Šilutės–Pagėgių apygardos, kur sakoma, kad VRK pateiktuose duomenyse nėra faktų, kad balsai buvo perkami laimėtojo naudai, neatitinka tikrovės, nes kaip tik šitie liudijimai rodo, kad galimai balsai buvo perkami ne tik pralaimėtojo naudai, bet ir laimėtojo naudai, kuris gaus Seimo nario mandatą.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Dėkui, kolega. S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip pranešėjas ir sakė, tai nėra kas nors naujo ar kas nors kita, negu Seimas jau pradėjo svarstyti. Bet tai galbūt yra kai kurie aspektai ir niuansai. Aš manyčiau, būtų protingiausia neatmesti ir pažiūrėti dar sykį, gal ką įtraukti į Seimo jau svarstomus projektus, tuo labiau kad tik po 3 val. prie jų grįšime. Tai čia įžanga.
Bet keletas dalykų, kurie čia buvo pasakyti, man tiesiog visiškai nepatiko. Seimas tokiu atsakingu klausimu į Konstitucinį Teismą paskyrė (tiksliau, Seimo valdyba) tik vieną asmenį, kuris pats nuo pat pradžių tą darbą dirbo čia suprakaitavęs. Galima išprotėti nuo tokio darbo krūvio. Nebuvo jam čia pagalbos? Tai pirmas dalykas. Vadinasi, Seimas pažiūrėjo į tai bet kaip – ai, neįdomu, mums viskas gerai.
Antras dalykas. Seimo atstovas Konstituciniame Teisme turi teisę ir pareigą išreikalauti, kad Teismas išsireikalautų visus dokumentus, jeigu jis mato, kad jie yra, žino, kad jie yra, ir mano, kad bylai tie dokumentai yra reikalingi. Čia sakė, kad Teismas iš VRK negavo tam tikrų dokumentų, o žinoma, kad jie yra, tai čia jau atstovas turėjo padirbėti. Aš esu tokių situacijų turėjęs, išsireikalaudavome, gaudavome ir bylas laimėdavome.
Trečias dalykas. Tik Seimo paskirtas atstovas, ir tik jis, o ne kas nors kitas, turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo atstovavimo (…) byloje priimto nutarimo išaiškinimo. Ir tai nėra nauja teisena, tik G. Songaila vienintelis gali kad ir šiandien kreiptis, nereikia ten jokių parašų, ir ilgiausiai per dvi savaites gaus atsakymą į neatsakytus klausimus arba kaip suprasti tą ar kitą Konstitucinio Teismo išvados vietą. Tai tuo reikia ir privaloma pasinaudoti. Jeigu G. Songailai sunku, tegu prašo, padėsime jam tą kreipinį surašyti, bet kad jis pavargęs ir nieko nedarys, ir mes liksime be atsakymo, tai bus labai didelė netektis mums visiems dėl ateities.
PIRMININKĖ. Ž. Šilgalis – prieš.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš jau ir savo klausime minėjau keletą motyvų. Mano supratimu, kaip sako liaudis, po kovos kumščiais nemojuojama, viską, ką galėjome, iš tikrųjų, ką galėjome ir visi atskirai, ir grupėmis, mes tikrai padarėme, mano supratimu, dėmesys tikrai atkreiptas, ir kitą kartą kiekvienas politikas arba kiekvienas tas, kuris bandys nesąžiningu būdu įgyti rinkėjų pasitikėjimą, suvoks, kad dėl to gali būti liūdnos pasekmės. Juo labiau aš tikiuosi, kad naujos kadencijos Seimas nesėdės vietoje, pakoreguos įstatymus, juos gerokai sugriežtins, jau seniai buvo laikas, ir tų problemų ateityje mes neturėsime. Bet dabar, sutikite, kalbėti apie tokias pataisas, kurias dar siūlo kaip papildomas ponas G. Songaila, kad būtų naikinami iš viso daugiamandatės apygardos rinkimai, yra nerealu ir netikslinga.
Jeigu kalbėčiau asmeniškai, pavyzdžiui, kas mane, Seimo narį, jeigu aš dabar neturiu pakankamai rinkėjų pasitikėjimo, gali priversti dar pusę metų eiti į darbą? Kadencija baigėsi, tuo viskas ir baigėsi. Visi politikai turės galimybę dalyvauti kituose rinkimuose, atkurti rinkėjų pasitikėjimą, būti išrinkti ir toliau vykdyti savo funkcijas. Dabar čia tokios revanšizmo nuotaikos jaučiamos, gal tai yra normalu, bet tikrai valstybei nepasitarnauja.
Todėl, mano vertinimu, reikėtų šioje vietoje, atkreipus dėmesį, išklausius Konstitucinio Teismo sprendimą, sudėti taškus, garbingai užbaigti šitą kadenciją, užleisti vietą naujiems Seimo nariams ir palinkėti jiems sėkmingo darbo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų esminių rezultatų nustatymo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir jų pripažinimo negaliojančiais Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100: už – 16, prieš – 51, susilaikė 33. Po pateikimo nepritarta.
Taigi dabar turime balsuoti. Siūlykite. Atmesti? Č. Juršėnas. Balsuojame, kad atmestume, taip?
J. OLEKAS (LSDPF). Siūlome atmesti.
PIRMININKĖ. Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad šį Seimo nutarimą atmestume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95: už – 79, prieš – 6, susilaikė 10. Po pateikimo projektas Nr. XIP-4995 atmestas.
13.11 val.
Dabar, gerbiamieji kolegos, būtų gerai, kad daugiau grįžtume į salę, prasideda priėmimai. Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3381(3). Priėmimas. Tribūnoje R. J. Dagys.
1 straipsnis. Yra Teisės departamento du siūlymai, komitetas tam pritaria. Ar galime pagal komiteto redakciją priimti 1 straipsnį? Priimtas.
2 straipsnis. Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Priimame 2 straipsnį, redaguotą komiteto. 3 straipsnis. Teisės departamento siūlymas. Komitetas pritaria. Priimame 3 straipsnį, redaguotą komiteto.
4 straipsnis. A. Syso siūlymas. Gerbiamasis Algirdai, keturi siūlymai, bet gal pradedame dėl 4 straipsnio 1 dalies. Algirdai, pristatykite.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu siūlymą dėl 4 straipsnio 1 dalies. Noriu priminti, kad šiais metais atskaitymai į antrąją pensijų pakopą yra 1,5 %. Kitais metais yra numatyta 2,5 %. Tai pareikalaus iš Privatizavimo, ar Stabilizavimo, fondo beveik 500 mln. Lt, jeigu pasižiūrėsite. Žinot, kokia yra situacija, ir valstybės skola, ir „Sodros“, aš siūlau palikti tą patį 1,5 % dydį, pervedimą į antrąją pensijų pakopą. Situacijai gerėjant būtų galima kalbėti apie didesnes. Nes pirmiausia, jeigu jūs matėte, Privatizavimo fonde liks tik 88 mln. kitiems metams. Siūlymas tokiu laikotarpiu pervesti tokią sumą vėl į privačius pensinius fondus, esant tokiai finansinei situacijai pasaulyje, tikrai yra rizikingas, todėl aš siūlau sumažinti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria šiai nuomonei. Priminsiu, kad mes priimdami įstatymus įsipareigojome pirmą kartą mažindami įmokas į pensinius fondus 2013 m. 0,5 % kompensuoti praradimus. Tas įsipareigojimas yra įtvirtintas įstatymu, todėl siūloma palikti taip, kaip yra.
PIRMININKĖ. P. Auštrevičius, nepritariantis A. Syso siūlymui.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegos, iš tiesų mes kišame rankas į ganėtinai subtilų reikalą. Tai liečia daugelio pensijas pradėjusių kaupti žmonių ateities gyvenimo sąlygas. Mūsų polinkis keisti sprendimus labai staigiai, pamirštant tai, ką mes pasakėme vakar, iš tikrųjų kelia daug abejonių. Atsiminkite, kai mes priėmėme ankstesnius sprendimus. Taip, mes suprantame, kad mažinimas, kuris, deja, įvyko 2008–2009 m., 2010 m., buvo priverstinis. Bet mes mažinome žinodami, kad atsiras galimybė ir mes pradėsime didinti. Toks ir yra siūlymas. Deja, ponas Algirdas bando mus numušti nuo šito kelio. Nežinau, kuo jis remiasi. Man atrodo, tai yra duotų įžadų nesilaikymas. Aš suprantu, kad galbūt reikia ieškoti ir kompromiso, bet toks staigus atsisakymas kelia tik nusivylimą ir nepasitikėjimą valdžios sprendimais. Aš siūlyčiau tikrai gerai pagalvoti prieš priimant tokį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. Baškienė, palaikanti A. Sysą.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Iš tiesų, mielieji kolegos, turėtume labiau ir išsamiau pagalvoti ir paanalizuoti pačių privačių pensijų kaupimo fondo galimybes, veiklą, jų pagrindą ir atlikti gilesnę analizę. Ką reiškia pažadai, apie kuriuos kolega ką tik kalbėjo? Aš manau, kad A. Sysas ganėtinai racionaliai išdėstė patį pagrindinį ir esminį dalyką: įvertinti valstybės finansines galimybes. Turime ar galime šitaip lengvai ir lengvabūdiškai spręsti dėl šių tegul ir pažadų? Bet racionalių galimybių įvertinimas yra pagrindinis aspektas. Todėl aš iš tikrųjų labai nuoširdžiai pritariu A. Syso siūlymui ir kviečiu jus taip pat jį palaikyti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Syso siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 32, prieš – 17, susilaikė 28. Pataisai nepritarta.
Dabar komiteto pirmininko noriu paklausti. Gal jūs tiksliai pacituokite, yra antroji A. Sysas pataisa. Kai skaitau pradžią, tai siūlau pakeisti įstatymo to paties 4 straipsnio 1 dalį. Bet, kaip suprantu, tik nuo to sakinio, kur A. Sysas siūlo išbraukti „nuo 2016 m. sausio 1 d. papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydžio“, taip?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, aš taip suprantu.
PIRMININKĖ. Ir pritarta komiteto… Gerai, tai dėl šito mes nebalsuojame.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau. Turime balsuoti, gal kas nors prieštarauja, nes buvo pakeista formuluotė.
PIRMININKĖ. Jūs galite pasakyti (komitetas pritarė A. Syso pasiūlymui), kas reikalauja balsuoti? Ministras D. Jankauskas reikalauja balsuoti. (Balsai salėje) Ir nori…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nes čia yra pataisa, dėl kurios turime apsispręsti priėmimo stadijoje.
PIRMININKĖ. Gerai, jeigu D. Jankauskas nori ir kalbėti prieš šį siūlymą, tai prašom, jo valia. (Balsai salėje) Gerbiamasis pirmininke, jūs galite normaliai pasakyti, kur ir kas buvo priimta? Iš kur aš galiu žinoti? (Balsai salėje)
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip taip, aš suklydau.
PIRMININKĖ. Aš nesupratau, ką jūs pasakėte dabar. Reikia balsuoti ar nereikia balsuoti?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Reikia balsuoti dėl kito.
PIRMININKĖ. Todėl, kad čia jau apsisprendė Seimas? Ne komitetas, o Seimas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, Pirmininke, aš ne tą pažiūrėjau. Gerai.
PIRMININKĖ. Seimas apsisprendė svarstymo stadijoje ir dėl šito, gerbiamasis Donatai, jūs nebegalite kalbėti. Seimas yra aukščiau negu komiteto išvada.
Toliau yra dar vienas A. Syso siūlymas dėl 4 straipsnio. Ir dabar ką jūs čia siūlote? Jau nuo 2020 m. išbraukimą? Tam komitetas nepritaria. Prašom pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu matote, čia yra ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai. Komitetas vienam pritaria, bet svarstant kitą – nuo 2020 m. kai kurie komiteto nariai sudvejojo ir nubalsavo prieš. Kur yra logika? Nuo 2016 m. mes nereguliuojam, o nuo 2020 m., t. y. po 8 metų, mes nustatome tam tikrus reikalavimus įmokoms. Aš manau, kad Konstitucinis Teismas, apie kurį mes labai daug kalbėjome prieš tai, yra ne kartą pasakęs, ten buvo pasakyta dėl bendrojo vidaus produkto procentų, kad negali vyriausybės priimti įstatymų, kurie įpareigoja iš karto biudžete numatyti tam tikras pinigų lėšas ateities kartoms. Čia yra analogiškas dalykas, kad mes jau įpareigojame kitas vyriausybes 2020 m. formuojant biudžetą numatyti 1,5 mlrd. Lt, jeigu aš neklystu, turėtų būti. Aš ir siūlau, kadangi finansinė situacija pasaulyje nestabili ir neaišku, kas čia bus po metų, po dvejų, galbūt vėl grįš į valdžią konservatoriai, dabar pralaimėję rinkimus, po ketverių metų, tada jie ir nuspręs, ar nuo 2020 m. reikia 3,5 % ar 2 %. Bet 2012 m. nepriimkime pervedimų nuo 2020 m. Todėl aš siūlau išbraukti ir šitą pastraipą.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria šiai pataisai iš esmės. Kiekvienas draudžiamasis, kuris eina į pensijų kaupimą, turi turėti aiškų matymą, kaip bus paskaičiuota jo pensija. Kiek bus sukaupta, kiek ten bus lėšų, kokia bus skaičiavimo formulė. Mes neišvengiamai turime aiškiai pasakyti, nuo kada, kur, kokios lėšos bus pervedamos. Kito kelio mes neturime, nes kitaip draudimo sąlygos bus neaiškios ir mes vėl įsiveliame į nereikalingus ginčus. Kita vertus, jeigu mes nepriimam šios formuluotės, mes nepasiekiame tų rezultatų, kuriuos mes esame numatę pensijų reforma. Tai yra tos pačios pakaitinės normos, kurios mes siekiame, kad pasivytume Europos Sąjungos pensijų vidurkį. Sumažinę pervedimus, tokios normos mes nepasieksime. Turi būti aiškiai matyti perspektyva ir pervedimai tokie, kokie buvo paskaičiuoti. Daug skaičiavimų, vertinimų, vertino įvairūs institutai, bankas ir visi kiti. Visi tie skaičiavimai yra pagrįsti siekiu, kad mes pasivytume europines pensijas. Todėl siūlau palikti tokią pačią normą.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – prieš A. Syso pataisą.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi Seime jau buvo daug ir ilgai diskutuota tvirtinant ilgalaikes pensijų sistemos pertvarkos gaires, norint užtikrinti oresnes pensijas ir galimybę antroje pakopoje sukaupti aiškesnę dalį, skaičiuojant kartu su Lietuvos banko prognozėmis, kartu su ekspertų paskaičiavimais, ir buvo pateiktas siūlymas. Todėl kviečiu ir raginu įsiklausyti šiuo atveju jau į ekspertų, ne vien į politikų, samprotavimus ir patvirtinti ilgalaikę perspektyvą, kad būsimieji pensijų kaupimo dalyviai galėtų labai aiškiai žinoti, ko jiems tikėtis iš pensijų sistemos Lietuvoje. Raginu pritarti komiteto apsisprendimui ir nepritarti A. Syso pasiūlymui.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas pritaria A. Sysui.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, klausausi aš ir komiteto pirmininko, ir ministro, na, nepykite – opijus liaudžiai, visiškas opijus liaudžiai. Tai visiškai nesusiję su pakaitine norma. Kam žmonėms meluoti, kad jeigu bus, tas pasakymas, kiek bus procentų, pakaitinė norma, ir dar ką išgirdau, tai iš viso viršūnė. Kad čia numatytas mechanizmas, kad mes pasiektume Europos Sąjungos vidurkį? Kam reikia žmonėms meluoti?! 2060 m. jūs esate suprojektavę tokį patį pensininkų skurdo lygį, koks jis yra ir šiandien. Pakaitinė norma nuo to nedidėja. Esminis dalykas, ką jūs siūlote ir ko jūs siekiate, tai užmaskuotai padidinat tarifą ir šitų lėšų administravimą perduodat privatiems kaupiamiesiems fondams. Visa esmė yra tik čia. Tai apie tai ir kalbėkite. Tada iškils klausimas, kas yra svarbiau. Valstybės biudžetas be tų Europos pinigų iki 20 mlrd. Lt. Šiandien 5 mlrd. jau yra perduoti į privačius kaupiamuosius fondus. Valstybė negali pensininkams kompensuoti to, ką iš jų atėmė, o jūs vis tiek kalbate apie kažkokią būsimą naudą, kurios net nematyti. Sugretinkite su tais skaičiais, kurie jūsų yra įrašyti iki 2060 m. Yra palikta ta pati skurdo norma. Todėl aš visiškai pritariu tam, ką siūlo kolega A. Sysas, nes pagal jo siūlymą dar galima kokį 1 mlrd. Lt valstybės pinigų išgelbėti ir skirti pensininkams kompensuoti tuos pinigus, kurie yra paimti. Galų gale matematika ir logika yra absoliutus mokslas, o kai mes čia girdime…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Todėl aš palaikau Algimanto Syso…
PIRMININKĖ. Algirdo Syso. Balsuojame. Kas palaikote A. Syso siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo nariai: už – 27, prieš – 20, susilaikė 34. Siūlymui nepritarta.
Panašus A. Syso siūlymas yra išbraukti 2014 m. Čia buvo 2016 m., atsiprašau, 2020 m., dabar 2014 m. Komitetas nepritarė. Gerbiamasis Algirdai, neatsiimate šito? Neatsiimat. Pristatykite.
A. SYSAS (LSDPF). Norėčiau pasakyti, kad yra susiję du straipsniai. Šitas pasiūlymas nuo 2013 m. įvesti nulinį procentą yra esminė pataisa, jeigu pritariama mano pataisai dėl 4 straipsnio 3 dalies, nes aš siūlau kitokią formulę. Aš siūlau, kad iš valstybės nebūtų papildomai skatinamas pensinis draudimas. Aš siūlau, čia du susiję, aš kalbu dėl abiejų, kad nereikėtų kalbėti atskirai, aš siūlau visiškai kitokią formulę, t. y. kad tie, kas nori dalyvauti pensiniame draudime, galėtų nuo 1 % iki 10 %, noriu pabrėžti, daugiau nei tą, ką siūlo liberalai, nuo 1 % iki 10 % savo darbo užmokesčio galėtų pervesti į antrą pensijų pakopą ir už tai gauti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kokia šiandien taikoma kitų draudimų. Vienas dalykas, nekurtume naujos sistemos, valstybės biudžetui tai kainuotų dvigubai pigiau, jeigu mes žiūrime į biudžetus. Bet tradicija tokia, kad konservatoriai nueidami visą laiką palieka didelius įsipareigojimus kitiems, skyles ir įsipareigojimus kitiems.
Ir dar vienas labai svarbus dalykas tas, ką siūlo Vyriausybė. Vyriausybė siūlo, kad iš valstybės ir „Sodros“ biudžeto, tai yra iš visų suneštų pinigų, būtų skatinami tie, kurie gali patys susimokėti. Tai aš ir siūlau tą alternatyvą, nes priims sprendimą nedalyvauti antroje pensijų pakopoje tie, kas gauna mažas pajamas, paprasčiausiai jie ten nedalyvaus. Dalyvaus tie, kurie gauna didesnes pajamas. Vadinasi, vargšeliai, mokėdami mažas įmokas ir ateityje gaudami mažesnę pensiją, suneš didesnę pensiją tam, kas šiandien pats gali draustis, pavyzdžiui, Seimo nariui. Kas draudžia Seimo nariams draustis patiems, negaunant lengvatų iš valstybės ir „Sodros“ biudžeto?
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – prieš.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, galima tik stebėtis sugebėjimu viską apversti aukštyn kojomis ir išaiškinti visiškai atvirkščiai, negu yra diskutuojama dėl teikiamo pasiūlymo. Vyriausybės siūlomame projekte kaip tik yra įtvirtinama nuostata, kad mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys būsimi pensijų fondų dalyviai galėtų gauti didesnę paramą iš valstybės biudžeto. Su aritmetika A.Sysui kažkas ne visai logiškai išeina, jeigu jis tvirtina, kad pajamų mokesčio lengvata nereiškia paramos iš valstybės biudžeto. Visa tai, kas yra surenkama į valstybės biudžetą pajamų mokesčio pavidalu, ir yra naudojama valstybės viešiesiems poreikiams ir reikmėms tenkinti. Taigi Vyriausybės siūlymas būtent iš biudžeto paremti vidutines ir mažesnes pajamas gaunančius pensijų fondų dalyvius socialiai yra kur kas teisingesnis. Raginčiau vadinti daiktus savo vardais. Vyriausybės subalansuotas siūlymas, jau kartoju, yra paremtas ekspertų siūlymais, Lietuvos banko prognozėmis ir iš tikrųjų yra argumentuotas ir pagrįstas. Todėl prašau nepritarti siūlymui, kuris iškreipia visą projektą.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – už.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aišku, iš jūsų balsavimo matyti, kad jūs jau esate apsisprendę, pakeitę savo nuomonę ir, matyt, ir toliau palaikysite privačius kaupiamuosius fondus. Bet supraskime vieną dalyką. Tai, ką jūs siūlote (aš šiuo atveju kreipiuosi į valdančiuosius), jūs siūlote didinti mokestinį tarifą socialinei apsaugai. Paimkite, įkvėpkite oro ir pripažinkite Lietuvai, kad jūs toliau didinate mokesčius.
Mano buvo toks šūkis: „Jūsų šeimos biudžetas yra svarbesnis negu valstybės!“ Pažiūrėkite per šeimos biudžetą. Finale iš šeimos biudžeto tie pinigai išplauks, per marketinginę prievartą jie pateks į privačius kaupiamuosius fondus. Tada reikia gerai išnagrinėti, ar privatūs kaupiamieji fondai efektyviai valdo tuos valstybės pinigus. Aš manau, kad vienas rodiklis, komiteto nariai žino: jeigu šitų fondų atlyginimai yra didesni negu atominės elektrinės vadovų atlyginimai, apie kokį efektyvumą mes galime kalbėti? Todėl aš ir palaikau kolegos A. Syso pateiktą pataisą, kad jis labiau žiūri į valstybės interesus ir labiau stengiasi atsižvelgti į šeimos biudžetą. Todėl aš palaikau ir kviečiu taip pat ir jus palaikyti, kolegos, šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). O komiteto nuomonė?
PIRMININKĖ. Atsiprašau, dar komiteto nuomonė nebuvo pasakyta.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš vis dėlto noriu pasakyti komiteto nuomonę ir atkreipti dėmesį, kad čia yra esminis balsavimas, nes jeigu mes priimsime šitą kompleksinį Algirdo pasiūlymą, iš esmės…
PIRMININKĖ. Apie kurį jūs dabar kalbate? Jūs painiojate mus. Mes dabar kalbame apie 2014 m. sausio 1 d. išbraukimą. Apie tai jūs kalbate?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš jums ir sakau apie 2014 m. sausio 1 d., nes, kaip ir Algirdas sakė, jis susijęs su tuo, kad Algirdas siūlo vietoje antros pakopos (…) lygiai tokias pačias taisykles kaip trečiai pakopai. Tada visiškai keičiasi finansavimo formos. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Sysui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76: už – 21, prieš – 24, susilaikė 31. A. Syso siūlymui išbraukti sakinį „nuo 2014 m. sausio 1 d.“ nepritarta. Bet, gerbiamieji kolegos, jūs čia mus ir Sekretoriatą suklaidinote. Reikia balsuoti, nes čia yra jau priėmimas ir dėl A. Syso siūlymo – 2016 m. išbraukimo, kuriam komitetas pritarė. Buvo pasakyta, kad taip, šitam siūlymui buvo per svarstymą čia, Seime, pritarta, bet dabar yra priėmimas ir šitas siūlymas vėl yra įregistruotas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Būtent taip.
PIRMININKĖ. Mes turime balsuoti per priėmimą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi jis buvo įregistruotas. Aš patikrinau.
PIRMININKĖ. Balsuojame! (Balsas salėje)
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Prašau. Bet, Algirdai, jūs užregistravote.
PIRMININKĖ. Palaukite! Ar galite po vieną šnekėti? Čia ir subalamūtinate, atsiprašau. Pirmininkas stovi tribūnoje, tyli, vienas iš vietos šaukia. O dabar man Sekretoriatas sako, kad mes neteisingai pasielgėme, nes yra registruotas priėmimui siūlymas, komitetas tam pritarė ir mes Seime turime dėl jo balsuoti nežiūrint, kad komitetas pritarė. Tada ir balsuojame dėl A. Syso siūlymo, kuriuo yra išbraukiami 2016 m. Kas pritariate A. Syso siūlymui, kuriam komitetas pritarė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77: už – 22, prieš – 24, susilaikė 31. Šiai pataisai nepritarta. Tai yra 2016 m. išbraukimas.
Toliau. A. Sysas kalbėdamas anksčiau pristatė kitą pataisą, t. y. dėl 4 straipsnio 2 dalies, papildant 4 straipsnį 5, 6, 7 dalimis. Kaip komiteto pirmininkas sakė, tai yra jau esminiai pokyčiai. Tada komiteto pirmininkui siūlau dar kartą argumentuoti, nes komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Viskas? Gerai, aš nepraleidau, grįšiu. Aš su A. Sysu norėjau viską pabaigti.
Dabar grįžtame. Yra Seimo nario M. Zasčiurinsko siūlymas pakeisti 4 straipsnio 1 dalį, bet tai yra labai panašu į A. Syso siūlymą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne.
PIRMININKĖ. Ne? Aš kai skaitau, tai man panašu, bet jūs pasakykite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mano geresnis, kaip kolega sako. Panašu ta prasme, kad tekstas panašus, bet skaičiai skirtingi. Gerbiamieji kolegos, ką aš siūlau? Pirmiausia aš noriu pabrėžti, kad vis dėlto 5 mlrd. Lt, na, 4,8, perduoti į privačius kaupiamuosius fondus, yra ženkli suma. Viename iš plenarinių posėdžių aš užklausiau finansų ministrės. Ji atsakė lyg nesupratusi. Man atrodo, nemoralu yra valstybės skolą – 5 mlrd. perkelti „Sodrai“ ir galvoti, kad mūsų valstybės finansai yra gražesni. Tai vienas teiginys.
Antras teiginys. Mano nuomone, šiandien svarbiausias uždavinys yra grąžinti pensininkams iš jų paimtus pinigus, kaip nustatė Konstitucinis Teismas, kaip ne kartą reikalavo Respublikos Prezidentė. Čia yra vienas iš rezervų, kaip tai padaryti. Todėl aš siūlau, kad nebūtų čia didžiulio šoko, nes žmonės įprato kiekvienais metais gauti po pusę milijardo litų privačiame versle už nieką, kad jie nepatirtų didžiulio šoko, tai sumažinti kitais metais jiems iki 0,5 %. Po to, kai jie jau susitaikys su ta mintim, kad reikia gyventi iš 5 mlrd., juos efektyviai naudoti ir tada iš efektyvaus naudojimo rezultato perduoti atgal pensininkams nuo kitų metų, nuo dar kitų metų numatyti nulinį tarifą. Aš manau, tai būtų ir moralu, ir sąžininga, ir svarbiausia – valstybei ekonomiškai efektyvu.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas tam nepritarė, nes jeigu mes pritarsime šitam pasiūlymui, kartu nesiūlydami didinti socialinio draudimo tarifo „Sodrai“, dėl senėjimo procesų 2050 m. galima prognozuoti, kad socialinio draudimo pensija pagal dabartines oficialias prognozes… Europos Sąjungos patvirtinta skaičiuoklė rodo, kad pensijos bus trečdaliu mažesnės. Kadangi reformos tikslas yra pasiekti tai, kad pensijos artėtų prie Europos Sąjungos vidurkio, siūlome to kaip tik ir nedaryti, nes kitokiu atveju alternatyva yra tiktai „Sodros“ įmokų tarifo didinimas arba labai greitas pensinio amžiaus trukmės ilginimas.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava nepritaria šiam siūlymui.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes svarstome pensijų reformą. Jeigu mes prieš aštuonerius ar devynerius metus įkūrėme antrą pakopą ir tikėjomės, kad ji dirbs, galbūt labai nepasitvirtino tie rezultatai, tačiau jeigu mes labai bijojome į privatų verslą įsileisti tą sistemą, tada nereikėjo to dalyko daryti. Jeigu mes tai padarėme, vis dėlto turime visi krapštytis, bandyti pasiskirstyti atsakomybę ir eiti toliau. O tas blaškymasis, tai yra tie procentai… tai nėra tų procentų tikrai. Tai jis neprives mūsų prie gerų rezultatų. Tikrai nemanau, kad tie žmonės, kurie, jau kelintą kartą kartoju, dirba privačiuose fonduose, nori apiplėšti, pabėgti, išvažiuoti, susirinkti pilnas tašes ir išvažiuoti iš Lietuvos. Tai yra bendra sistema, bendra politika. Manau, visi esame suinteresuoti, kad Lietuvos žmonėms būtų gyventi geriau.
Dėl atlyginimų. Mes galime pasakyti: taip, vadovai turi atlyginimus didesnius, visa kita, bet darbuotojai tikrai nesiskiria iš tų didžiųjų atlyginimų. Nors paimkime mūsų valstybines įstaigas ir pažiūrėkime, kokie ten yra atlyginimai. Pirmiausia pas save įveskime galbūt tvarką, o po to jau kritikuokime privatininkus. Aš irgi negalėčiau pritarti šiam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Sysas, pritariantis siūlymui.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Klausau ir tiesiog stebiuosi: ir pirmininkas, ir kolega kalba su dievais – pataisos visai dėl kito dalyko. Jūs kalbėkite apie pataisas. Ar mes šiandien galime pasakyti, kad Lietuvoje yra laisvų pinigų, kad „Sodros“ biudžetas – nedeficitinis biudžetas, kad valstybė skolų neturi? Bet M. Zasčiurinskas siūlo sumažinti pervedimus į pensinius fondus, nes niekas negali pasakyti, kaip jie dirba ir kokią naudą jie duos. Apie kažkokias pasakas, kas bus po trisdešimties metų, kai jie sukaups gal 30 % būsimos pensijos, tai tas pats, kas nueiti ir čia, Neryje, šakėm parašyti ant vandens, kad konservatoriai bus valdžioje kitą kadenciją. Čia tas pats. Tai kalbėkite apie labai konkrečius dalykus. M. Zasčiurinskas siūlo nuo 2014 metų nieko nepervesti. Estai tą padarė ir šiek tiek subalansavo biudžetą. Lietuviai neišdrįso – po du, po vieną vis tiek vedė, privatizavo dalį „Sodros“ pinigų privačiuose pensiniuose fonduose. Tai apie tai reikia kalbėti. Jeigu konservatoriai daugiau nenori būti valdžioje, taip, tokius siūlymus ir remia, nes sukuria problemų kitai Vyriausybei, kadangi jai reikės spręsti šituos deficito klausimus, nes per ketverius metus deficitą tik padidinote ir išeidami jį dar didinate štai tokiais sprendimais, ir viskas. Po to būsite opozicijoje ir rėksite, kad iššvaistė kažkas. Patys balsuojate, o po to neprisimenate. Tai prisiminkite.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Visiškai… neteisus, nes dabar galioja tas pats tarifas, kad liks…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, visi viską prisimename. Einame į priekį ir balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76: už – 23, prieš – 26, susilaikė 27. Nepritarta šiam siūlymui.
Toliau yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento vienas siūlymas – pritarta iš dalies, kitam nepritarta, trečiam nepritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį su minėtais pokyčiais, redaguotais komiteto? Priimta.
5 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komitetas nepritarė. Galime priimti 5 straipsnį, redaguotą pagal komiteto siūlymą? Priimta.
6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas.
8 straipsnis. Seimo narių P. Auštrevičiaus, D. Kuodytės, A. Lydekos, A. Kašėtos, G. Steponavičiaus siūlymas. Kas pristatote? P. Auštrevičius. Prašau.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų suformuluotas pasiūlymas yra, aš sakyčiau, regresyvus ir nekorektiškas. Kitaip tariant, jis reikalauja kiekvieno pensijų sistemos dalyvio patvirtinimo, kad jis patvirtintų savo pasiryžimą, kad jis dalyvauja. Atvirkščiai reikėtų daryti – tie, kas nenori toliau dalyvauti, sąmoningai apsisprendę tą dalyką padaro. Aš tikiuosi, kad tokių bus mažiau negu patvirtinančių. Atrodytų, menkas pataisymas, menka pataisa, bet ji sugriauna visą sistemą. Čia tas pat, kaip būtų, jei, pavyzdžiui, padarome Kelių eismo taisyklių pakeitimus ir tuo pagrindu paprašome visų pasikeisti vairuotojo pažymėjimus. O galbūt kas nors, atsiradus toms pataisoms, nenorės vairuoti? Aš siūlyčiau kitaip daryti: išmokti tas taisykles, pakeitimus suprasti ir vairuoti toliau, o ne atvirkščiai – reikalauti visų prisistatyti, kaip senais laikais, valdžios kabinete, nusilenkti ir raportuoti, kad tu atėjai, esi gyvas ir sutinki arba atitinkamai pritari valdžios sprendimui. Manau, tai yra neteisingas, nekorektiškas ir griaunanti sistemą sprendimas. Kolegos, pritarkite mūsų pataisai.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui dėl vienos priežasties. Siūlau pataisų autoriui taip pat atkreipti dėmesį. Būsimoji kaupimo sistema susideda iš dviejų dalių. Jūsų argumentacija tiktų tai daliai, kuri pervedama iš „Sodros“ lėšų, nes tai buvo numatyta atitinkamai sutartyse, kurias pasirašė mūsų kaupimo dalyviai.
Dabar mes kalbame ir apie 2 dalį, kuri reiškia tai, kad žmogus sutiktų pagal, jūsų manymu, nutylėjimą, kad jam būtų papildomai pervedama, dar iš jo nuskaičiuojama 2 % papildomų mokesčių, ir tai jis sužinos tada, jeigu netyčia užpildys kokį nors prašymą išeiti iš fondo. Tai būtų teisėtų lūkesčių principo pažeidimas. Į tai yra atkreipęs ir Teisės departamentas… ir kiti būtent į tai atkreipė dėmesį. Mes negalime užkrauti mokesčių naštos pačiam žmogui dėl to neapsisprendus. Taigi liberalai turėtų tam irgi nepritarti, nes tai būtų tikrai šokas jiems, jeigu sužinotų, kad jiems papildomai dar 2 % nuskaito ir apie tai jie nieko nežinojo.
PIRMININKĖ. A. Sysas nepritaria šiai pataisai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau būtent į liberalus kreiptis, nes jie kalba už žmogaus laisvę apsispręsti. Tai štai šita pataisa padaryta, kad žmogus pats turėtų teisę apsispręsti, o ne kaip tabūną gyvulių nuvaryti toliau, nes reikia mokėti papildomai pinigėlių. Turbūt ponas P. Auštrevičius supyktų, jeigu iš jo sąskaitos pradėtų imti dar papildomus pinigus be jo sutikimo. Todėl ir padaryta nuostata, kad pirmiausia reikia apsispręsti, ar dalyvauja toliau pagal Vyriausybės pateiktą naują variantą, po to parašyti pareiškimą, kad sutinku, kad iš manęs skaičiuotų toliau, ir tada procesas vyksta. Mes turime matyti ne tik pensijų fondų valdytojus, bet ir jų dalyvius ir ginti dalyvių interesus. Būtent nuostata, kuriai pritarta komitete ir Seime po svarstymo, ir padaro tokią formulę: noriu dalyvauti toliau, einu, parašau pareiškimą ir dalyvauju.
Aš manau, kad nereikia galvoti, kad žmonės nesupranta, ką daro. Paprasčiausiai tokiais pasiūlymais ginamas ne dalyvių interesas, o pensinių fondų valdytojų, nes jie puikiai supranta, kad daugelis žmonių nepatenkinti jų veikla ir nori toliau nedalyvauti antrojoje pensijų pakopoje. Kai padarai automatinį pasilikimą pensijų fonduose, tai ir šiandien – vienas milijardas dalyvių, o moka mokesčius tik 700 tūkst. Vadinasi, net tie, kurie nemoka, automatiškai gali būti įskaičiuoti kaip tolesni pensijų fondų kaupimo dalyviai. Todėl ir nepritariu šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate P. Auštrevičiaus, D. Kuodytės, A. Lydekos, G. Steponavičiaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77: už – 17, prieš – 6, susilaikė 54. Siūlymui nepritarta.
Repliką po balsavimo – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mielieji kolegos, mes balsavome ne dėl smulkmenos ir, atrodytų, antraverčio dalyko. Kai kas bandė užrakinti duris iš išorės. Mes, deja, nepritarėme. Dabar užrakinom iš vidaus. Tai koks skirtumas, iš kokios pusės uždarytos durys, jeigu tu jų negali atidaryti? Tai štai įvyko, taip sakant, paradoksas ir pavyko tiems, kas norėjo sugriauti šitą sistemą. Iš esmės reikia pasveikinti su tuo…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Niekas neįvyko, nes kita pataisa…
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). …bet viena pastaba gerbiamajam A. Sysui: ne vieną milijardą, o vieną milijoną jūs turite omeny, nes ne Kinijoje darome pensijų perversmą, o Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Nesinervinkite, dar yra R. J. Dagio siūlymas, ir mes galime viską atitaisyti. (Balsai salėje)
Gerbiamasis Dagy, prašau. Gerbiamasis Dagy, pristatykite savo siūlymą!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano tokia kebli situacija, komitetas jai nepritarė, bet aš noriu pateikti pataisą, kurios esmė kaip tik ir išsprendė šitą koliziją, dėl to mes aiškinamės su teisininkais, joje ir siūloma, kad dėl tos dalies, pagal kurią pervedama iš „Sodros“, nereikia jokio apsisprendimo, nes tai buvo numatyta tose sutartyse, bet dėl naujos dalies, pagal kurią didėja mokestinė našta, vis dėlto turėtų būti prašoma sutikimo, kad tau pervestų papildomus pinigus į pensinius fondus, kad nebūtų žmonėms šoko. Galų gale yra teisėti lūkesčiai. Jis nežinojo anksčiau, kad dar kasmet jam reikės mokėti papildomai pinigų. Tai yra suderinta ir su kaupiamaisiais fondais, suderinta šita pataisa su bankais, ir su visais kitais, suprantama, kad vienintelis teisingas korektiškas sprendimas, jeigu mes norime išspręsti problemą tos dalies, kuri siejasi su pervedimais į pensinius fondus iš socialinio draudimo biudžeto. Kitaip mes pažeistume teisėtus lūkesčius ir mūsų reforma iš karto atsidurtų Konstituciniame Teisme. Siūlau pritarti mano pataisai.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas, pritariantis R. J. Dagio siūlymui.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Palaikau siūlymą, nes juo vis dėlto būtų įtvirtintas esminis sutarčių laisvės principo išlaikymas, tai yra kai tie antros pakopos pensijų dalyviai, kurie jau yra sudarę sutartis ir nori toliau dalyvauti nekeisdami savo pasirinkimo, turėtų vis dėlto iš naujo dar kartą savo valią pareikšti. Kolegos R. J. Dagio pasiūlymas reiškia, kad jeigu iš naujo valios nepareiškia, tai toliau dalyvauja antroje pakopoje taip, kaip ir dalyvavę. Jeigu nori papildomai dalyvauti arba nori sustabdyti dalyvavimą, tokiu atveju reikalingas papildomas valios pareiškimas. Palaikau siūlymą. (Balsas salėje: „…dėl „Sodros“ nereikia apsispręsti.“ )
PIRMININKĖ. A. Sysas nepritaria šiam siūlymui.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai vėl vienas iš esminių dalykų, nes pagal R. J. Dagio pasiūlymą atsiranda trijų kategorijų dalyviai.
Gerbiamieji, maža, kad mes su viena nesusitvarkome, Rimantas siūlo, kad nuo 2014 metų atsirastų trys kategorijos: tie, kurie pensijų kaupimo fonduose nedalyvaus, tie, kurie dalyvaus pagal seną dabar galiojančią taisyklę, ir nauji, kurie mokės dar papildomai. Tai kur čia socialinis teisingumas šių pasiūlymų? Aš sakau, dalyvaus tie, kurie turi didesnes pajamas, ir mes dar juos papildomai remsime. Kolegos, galite kratyti, gerbiamasis Rimantai, galvą kiek norite, bet numatyta dotacija iš valstybės biudžeto 1 %, tai yra dotacija, taip ir vadinkim. Žmogus deda 1 %, „Sodra“ deda 2 % ir 1 % dotuojame iš valstybės biudžeto. Šioje sistemoje dalyvaus tik tie, kurie turi didesnes pajamas. Aš labai abejoju, kad gaunantys minimalų atlyginimą dalyvaus tokioje sistemoje, nes kiekvienas litas yra brangus, todėl aš ir nepritariu, nes mes susimaišysime dėl šių sistemų. Aš suprantu: arba nauja sistema, arba nedalyvavimas. Bet, kad dar lieka sena sistema, tai čia yra visiškas jovalas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate R. J. Dagio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68: už – 51, prieš – 6, susilaikė 11. R. J. Dagio siūlymui pritarta.
Seimo nario M. Zasčiurinsko siūlymas dėl 8 straipsnio 2 dalies. Prašau, Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Žinoma, šiuose visuose balsavimuose neturėtų dalyvauti tie žmonės, kurie dėl savo rankos pakėlimo gauna tiesioginę finansinę naudą. Aš kalbu apie tuos, kurie dalyvauja privačiuose kaupiamuosiuose fonduose. Tai viena.
A. Smetonos laikais buvo toks Pupų dėdė. Jisai sakė: „Koks ten grožis skarmaluos, tik nuogumas nemeluos.“ Aš noriu truputį apnuoginti, kas čia iš tikrųjų vyksta. Nekalbėsiu apie 50 mlrd. valstybės skolą, čia jau įprasta yra kalbėti. Žiūrėkite, keli skaičiai. Šiandien „Sodros“ deficitas apie 10 mlrd., į privačius kaupiamuosius fondus jūs pervedėte apie 5 mlrd., palūkanos, kasmet didėjančios, per dvejus metus siekia 1 mlrd. Lt. Iš pensininkų atimti pinigai, kaip jūs vadinote, tai buvo sutaupyti, 1 mlrd. 400 Lt. Koks dar faktas? Tie žmonės, kurie dalyvauja ir privačiuose kaupiamuosiuose fonduose, jų vadinamoji sodrinė pensija mažėja maždaug ketvirtadaliu. Pensijų dydis Lietuvoje yra skurdus, tai yra trečias dydis nuo galo Europos Sąjungoje, o valstybė tokiu atveju, norėdama pasiekti nors šiek tiek didesnį lygį, privalės pensijas didinti kartais. Taigi kai žmonės supras ir suvoks, kokia čia machiną, mechanizmą jūs įrašėte, kad jiems jokios naudos nebus, jie norės, kaip P. Auštrevičius sakė, atvirų durų. Aš ir siūlau atviras duris, t. y. leisti žmogui kiekvienais metais apsispręsti ir nutraukti sutartis su privačiais kaupiamaisiais fondais, tada jis turės galimybę gauti didesnę pensiją iš vadinamosios „Sodros“. Todėl aš ir siūlau – laikykite atdaras duris ir suteikite žmogui laisvę apsispręsti kasmet, o ne vieną kartą per šimtą metų.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas tam nepritarė dėl daugelio priežasčių. Tiek pensinių fondų sistema, tiek „Sodros“ sistema yra valstybės organizuoto socialinio draudimo neatskiriama dalis. Mes draudžiame tomis dviem sistemomis, todėl jokio interesų konflikto čia negali būti. Kita vertus, jeigu kaupiamasis principas yra paremtas ilgalaikiais įsipareigojimais, tada jis turi naudą, tada yra normalios investavimo sąlygos. Jeigu mes kiekvienais metais jauksime šitą sistemą, tas principas nustos galioti ir tada naudos iš pensinio kaupimo kaip iš tokio yra mažai. Įstatymo projekte jau yra numatyta galimybė, kai atsiranda reali rizika dėl investicinio klimato pasaulyje pasikeitimo, dėl finansinės krizės ir panašiai, Vyriausybė gali paskelbti laikotarpį, kai žmonės gali apsispręsti, ar jie nori toliau rizikuoti, ar ne. Bet tam turi ne šiaip sau noras atsirasti, bet turi būti objektyvios sąlygos, todėl siūlau tam nepritarti.
PIRMININKĖ. A. Sysas pritaria siūlymui.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš tikrai komitete nepritariau šiam siūlymui, bet tai, kas padaryta čia, kai nevisiškai korektiškai elgiasi ir pirmininkas, nors buvo kiti sutarimai, tai elementariai, aš manau, kad tai, ką siūlo M. Zasčiurinskas, yra teisinga, nes mes žengiame labai pavojingu keliu didindami deficitus, po to iš karto matyti, kas čia nubalsuota. Aš tikiuosi, kad bus balsuojama ir dėl kitų įstatymų visai kitaip, negu tarėmės. Elementariai einama link to, kad naujai Vyriausybei reikės peržiūrėti šiuos įstatymus ir priimti visiškai kitus sprendimus, dar labiau bloginančius pensinių fondų padėtį. Jeigu mes pusę metų kalbėdami šia tema neradome sutarimo, o išėję į tribūną darote taip, kaip jums labiau norisi, tokį rezultatą ir turėsite. Ką pasėsite, tą ir pjausite.
PIRMININKĖ. A. Melianas – prieš.
A. MELIANAS (LiCSF). Ačiū. Iš tikrųjų norėčiau kolegai M. Zasčiurinskui pasakyti, kad jis yra apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, tai taip pat neturėtų teisės balsuoti ir nusišalinti. Čia analogiškas jo pasiūlymui pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 14, prieš – 19, susilaikė 29. Pataisai nepritarta.
Ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar galime priimti 8 straipsnį? Ne. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 8 straipsnis su minėtomis pataisomis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 41, prieš – 4, susilaikė 16. 8 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Visi nori kalbėti tik už, todėl galime iš karto balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Pensijų sistemos reformos įstatymo… Na va, jūs miegojote truputį? Laukėte. Gerai. A. Sysas nori kalbėti prieš. Labai prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, aš pakartosiu šiek tiek, ką sakiau kalbėdamas paskutinį kartą. Tai ne vienos dienos pataisa, ir reformą reikia numatyti šiek tiek į priekį. Labai gaila, kad konservatoriai nesilaiko savo duotų tam tikrų pažadų, ir tai jų sąžinės reikalas. Todėl tikrai negaliu pritarti tokiam įstatymui. Aš manau, kad nauja susirinkusi koalicija tikrai keis visus šiuos įstatymus. Jeigu norime pažaisti, taip susirinkusi dauguma, ir parodyti savo bicepsus, tai padarome, bet ar nuo to išlošia pensijų fondų dalyviai, ar nuo to geresnė sistema? Aš manau, tikrai taip neįvyksta.
Aš manau, kad mes įteisiname dotacijas iš valstybės biudžeto ir įteisiname nuostatą, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės rems didesnes pajamas… kurie nori ateityje dalyvauti antrojoje pensijų pakopoje, ir ateityje gaus didesnes pensijas, o tie vargšeliai gaus mažesnes. Diferenciacija, kuri šiandien ir taip atsiradusi, bus dar didesnė, todėl šita sistema niekur neveda. Todėl tikrai negaliu pritarti, nes po to reikės aiškintis, o visi, kurie balsuos, prisiminkite, kas iš to išeis.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš jau kalbėdamas pasisakiau už šią reformą ir buvau nuoseklus. Manyčiau, kad tikrai mes turėtume turėti Lietuvoje politinę kultūrą, žmonėms pasakyti aiškiai, ko mes siekiame, kaip mes siekiame tą dalyką daryti, kasmet nekaitalioti tų dalykų. Atsiradus sunkumams kažką naikiname, praėjus sunkumas vėl kažką. Manyčiau, tai turėtų būti nuosekli sistema, kurią mes turėtume tobulinti, prie kurios turėtume eiti. Šioje sistemoje dalyvauja virš milijono žmonių, dalyvauja jaunų žmonių, kurie senatvėje nori turėti didesnę pensiją. Ekspertai yra paaiškinę, kad ji turėtų būti didesnė negu tų, kurie nedalyvauja. Tikėkime jais, daugiau tikėkime vieni kitais, ir manau, kad tikrai viskas bus gerai. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai negaliu pritarti, turiu sąžinės ir nenoriu žmonėms meluoti. Arba mes užmirštame, ką mes čia kalbėjome, kai priiminėjome vadinamąją reformą, arba aš nežinau, kas čia darosi. Pažiūrėkite skaičius, toje reformoje yra mechanizmas iki 60-tų metų palikti tą patį pensininkų skurdo lygį. Graikijoje vidutinė pensija buvo 1600 eurų, ir jie išėjo į gatves, kai jiems sumažino 100 eurų, o mūsų pensininkų vidutinė pensija yra 207 eurai. Apie ką jūs kalbate? Ir jūs kalbate, kad reforma turi būti nuosekli. Nuosekli, vedanti į skurdą. Tai vienas momentas.
Kitas momentas. Aš čia nenorėjau minėti, bet dar kartą pakartosiu. Žiūrėkite, valstybės finansinė padėtis yra tragiška. Nuo 17 mlrd. skola išaugo iki 50 mlrd., apie tai mes jau kalbėjome ne kartą ir tai įprasta. Bet aš manau, kad jeigu mes „Sodros“ skolą… „Sodrai“ perkėlėme valstybės skolos dalį, ir mes manome, kad žmonės nesupranta šito, ir giriamės, kad tenai perkėlus mūsų valstybės skola yra šiek tiek padoresnė, negu ji turėtų būti, tai kam mums apgaudinėti vienas kitą. Pasakykime tiesiai šviesiai: pudruojame valstybės skolos rodiklius, „Sodrai“ perkeliame dalį skolos, iš pensininkų atimame pinigus ir iki 60-tų metų jiems sudėliojome „gerą gyvenimą“, kad jie ir toliau liktų patys skurdžiausi Europos Sąjungoje.
Todėl aš negaliu pritarti šitam jūsų teikiamam sprendimui, nes esant valstybės metiniam biudžetui iki 20 mlrd. Lt privatiems fondams perduoti 5 mlrd. Lt, kad jie valdytų…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …ir (…) laikytų užsienyje, negaliu pritarti ir kviečiu jus tą patį padaryti.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už. Kalbame ne ilgiau kaip 2 min.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nebūtinai yra teisus tas, kuris garsiau šitoje salėje kalba. Neįsivaizduoju, kaip galima neigti visų ekspertų, Lietuvos banko specialistų, Vertybinių popierių komisijos labai aiškius skaičiavimus. Kalbėdami apie Lietuvos situaciją, neneikime to, kokius ilgalaikės perspektyvos sprendimus mato Europa, mato kitos pasaulio šalys, kurios vykdo atsakingą politiką ir labai aiškiai projektuoja šiandien jaunų dirbančių žmonių ateities pensijas. Kitų kelių, kaip skatinti kaupimą antrojoje pakopoje, niekas nėra atradęs, tai yra patvirtinta ir šios kadencijos Seime, Seimo nutarimu tvirtinant pensijų sistemos pertvarkos gaires, tai yra tęstiniai dalykai, kurie pateikti projektu.
Tiesiog kviečiu elgtis atsakingai, pritarti Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimams, kurie yra skirti ilgalaikei perspektyvai ir kurie leidžia iš tikrųjų užtikrinti stabilią, tvarią ir finansiškai pagrįstą pensijų sistemą Lietuvoje. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. A. Melianas – už.
A. MELIANAS (LiCSF). Ačiū. Išties įstatymas, svarstomas komitetuose ir panašiai, patyrė daug pasikeitimų ir tikrai nėra tobulas, bet aš kviesčiau už jį balsuoti, nes norėčiau vis dėlto paneigti keletą mitų, kurie dažnai yra girdimi iš oponentų.
Pirma, dėl to, kad vertė sumažėjo pensijų fonduose, o „Sodroje“ yra viskas gerai. Jeigu valstybė iš biudžeto tiek pat duotų pensijų fondams, aš atkreipiu dėmesį, kad yra privatūs žmonių pinigai, tai tikrai jie būtų gerokai pelningesni, jeigu tokiu pat masteliu kaip „Sodrai“ būtų pervesta. Pirma.
Antra. Čia labai dažnai kalbama apie Estiją. Estija, kitaip nei Lietuva, savo įsipareigojimus pensijų fondų dalyviams iš tikrųjų įvykdė. Taip, buvo nuo 6 % iki nulio sumažinta, dabar jau atkurta ir kompensuojami buvę praradimai. Tai rodo solidžią Estijos Vyriausybės poziciją, ką jie pasakė, tą ir padarė. Mes pradedame reformą po reformos ir tikrai tas mūsų nepuošia.
Trečia. Užtenka kalbėti apie tai, kad tai yra pensijų valdytojų pinigai. Tai yra žmonių pinigai, jų sąskaitos, tai labai aiškiai pasako įstatymai. Pensijų fondų valdytojai atlieka tik vieną misiją – investavimo, nes čia reikia profesionalumo ir panašiai. Taigi čia yra žmonių pinigai, ir nesvarbu, kokį mes šiandien priimsime įstatymą, yra didelis klausimas, ar Konstitucinis Teismas gana greitai nepareikalaus iš Lietuvos valstybės grąžinti žmonėms tuos pinigus, kurie buvo nusavinti siekiant išspręsti laikiną „Sodros“ problemą. Negalima spręsti dabartinių pensininkų problemų ateities ir dirbančių žmonių sąskaita. Ačiū, aš už įstatymą.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, prieš mane kalbėję, ypač Algirdai, aš nežinau, dėl ko mes čia dabar ginčijamės. Tais klausimais, dėl kurių šiandien balsavome, mūsų nuomonės… taip, deja, ir nepavyko surasti to konsensuso, nes jūsų siūlymas subsidijuoti fondus iš pajamų mokesčio tikrai niekada nebuvo mano palaikomas iš principo, nors aš suprantu šito jūsų siūlymo logiką. Galėsite prie to klausimo grįžti, bet, deja, tokiai logikai mes niekada nebuvome pritarę.
Kitas dalykas, suprantama, kad čia yra kompromisinis variantas dėl dviejų kraštutinumų, ir mes turime ieškoti to kompromiso dėl pensinių fondų, kurie gyvena su rizikomis, ir dėl socialinio draudimo sistemos, kas neabejotinai, mano galva, yra pagrindinis mūsų rūpestis. Bet neišsprendę šitų problemų mes negalėsime judėti į priekį. Dabar siūloma papildomas lėšas mesti pensijų draudimui tam, kad pensijos nemažėtų. Gerbiamasis Zasčiurinskai, tai atsisakyti tokios subsidijos pensininkų sąskaita ir ateities pensininkų, kurių neabejotinai dėl demografinės situacijos laukia pablogėjimas ir pensijų mažėjimas, čia iš tikrųjų yra žmonių skurdinimas, jų perspektyvos atėmimas. Nes jūs puikiai žinote, nėra kitokio skaičiavimo. Jeigu nedidiname „Sodros“ tarifo ir nesubsidijuojame iš biudžeto „Sodros“, tai be pensinių fondų mes nepasiekiame europinių pensijų, jos sumažėja paprasčiausiai dėl senėjimo proceso. Arba jūs, kaip Darbo partijos atstovas, turite pasakyti: 70 metų – išėjimas į pensiją, kito kelio nėra. Jūs to nenorite pasakyti, bet jūs kalbate apie kažkokią mistiką. Todėl siūlau pritarti tam, kas yra siūlyta.
PIRMININKĖ. Bandome balsuoti, bet nematau tiek, kiek reikia. Bet pabandome. Kas už tai, kad būtų priimtas Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Neužtenka.
Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar bus pertrauka, bet (Informacija, dėmesio!) po pietų dirbame taip: 15 val. – Seimo nutarimo „Dėl Seimo rinkimų rezultatų Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažinimo netekusiais galios“ priėmimas; 15.30 val. – Seimo nutarimo „Dėl Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje Darbo partijos kandidatų sąraše“ priėmimas; 16 val. – Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo“. Jeigu bus pertraukų tarp šitų trijų projektų, tada balsuosime anksčiau, o jeigu viskas vyks taip, kaip dabar pasakiau, tai toliau iš eilės likęs balsavimas dėl projekto Nr. XIP-3381, toliau dėl projektų Nr. XIP-3374, Nr. XIP-3376, Nr. XIP-3382, Nr. XIP-3377, Nr. XIP-3375, Nr. XIP-4986, tada tai, kas numatyta popietinėje darbotvarkėje. Būtų malonu, kad 15 val. visi susirinktume ir būtų 71 Seimo narys.
Lapkričio 13 d. rytinį plenarinį posėdį baigiame.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.