LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO
I Š V A D O S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO
2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77, 77¹ IR 77² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 65¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO
PROJEKTO (NR. XIP-4786)
2012 m. spalio 31 d.
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas, NSGK nariai: Saulius Pečeliūnas, Rimantas Smetona, Gediminas Kirkilas, Algis Kašėta, Rasa Juknevičienė, NSGK biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, NSGK biuro patarėjai: Mantas Lapinskas, Agnė Silickienė ir Vilma Kaminskienė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Banytė, Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Arūnas Dudavičius, Aurelija Dranseikienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2012-09-26 |
1 |
1 |
|
1. Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2012-09-26 |
3 |
1 |
|
2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje bus rengiami ne tik karininkai, bet ir karybos bei nacionalinio saugumo užtikrinimo specialistai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje turėtų būti numatyta, jog krašto apsaugos ministras nustato ne tik karininkų, bet ir karybos bei nacionalinio saugumo užtikrinimo specialistų rengimo sistemą. |
Nepritarti |
Lietuvos karo akademijoje, skirtingai nei kitose aukštosiose mokyklose, be universitetinių nuosekliųjų ir nenuosekliųjų studijų, vykdomas karinis rengimas (ją baigęs kariūnas gauna ne tik bakalauro diplomą, bet ir būrio vado kvalifikaciją). Karininkų rengimo sistema siekiama nustatyti kokį išsilavinimą privalo turėti kariai, tam, kad būtų skirti į tam tikras pareigas ar jiems būtų suteiktas tam tikras karinis laipsnis. Ši sistema apima išsilavinimo, pareigų ir karinių laipsnių derinimą karininko karjeroje, todėl ne kario statusą turintiems asmenims netaikytina. Lietuvos karo akademijoje nuosekliųjų ir nenuosekliųjų studijų organizavimui (pagal kurias ir numatoma rengti nacionalinio saugumo užtikrinimo pareigūnus) taikomi bendri – visoms aukštosioms mokykloms nustatyti reikalavimai (teisės aktai). |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2012-09-26 |
4 |
|
|
3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo pareigas einantys kariai tarnybos metu galėtų neatlygintinai dirbti kitose valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar darbas tarnybos metu sveikatos priežiūros įstaigoje būtų savarankiška paties kario pasirinkimo teisė, ar vis tik ši „galimybė dirbti“ priklausytų nuo tam tikros krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo, t. y. ar papildomas „darbas“ tarnybos metu suponuoja atskirą darbo sutarties sudarymą tarp kario ir asmens sveikatos priežiūros institucijos, ar tai reiškia, jog esant poreikiui karys tarnybos metu gali būti siunčiamas dirbti į tam tikrą asmens sveikatos priežiūros instituciją, t.y. nesudarant papildomos darbo sutarties ir esant tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarytam susitarimui tarp krašto apsaugos institucijos ir konkrečios asmens sveikatos priežiūros institucijos. Jei siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti pastarąjį variantą, siūlytina tikslinti formuluotę nurodant, jog paliekant tą patį darbo užmokestį, karys tarnybos metu gali būti siunčiamas dirbti į kitas valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigas krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto apsaugos sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros institucijos nustatytomis sąlygomis. Pastebėtina, jog be kitų sąlygų minėtoje sutartyje turėtų būti išsprendžiamas ir siunčiamo kario atsakomybės už asmens sveikatos priežiūros institucijoje padarytą žalą klausimas. Antra, tuo atveju, jeigu būtų sudaroma atskira darbo sutartis, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, joje turėtų būti nustatomos darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir pan.). Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje reikėtų atsisakyti sąvokos „neatlygintinai dirbti“. |
Pritarti |
Atsižvelgiant į šio projekto nuostatos tikslą – užtikrinti karo medicinos gydytojų ir jų padėjėjų profesinę realizaciją ir profesinį tobulėjimą, siūlome nustatyti, kad esant poreikiui karys tarnybos metu gali būti siunčiamas dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto apsaugos sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros institucijos nustatytomis sąlygomis.
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2012-09-26 |
8 9 11 12 |
3
1,4 1,2 |
|
4. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl Biudžeto sandaros įstatyme naudojama sąvoka „asignavimai“ projekte yra keičiama į sąvoką „biudžeto lėšos“. Siūlytina naudoti „asignavimų“ sąvoką. |
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2012-09-26 |
8 |
|
|
5. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalies pakeitimai svarstytini keliais aspektais: Pirma, pagal siūlomą teisinį reguliavimą profesinės karo tarnybos karys be atlyginimo, gaunamų priedų ir išmokų papildomai galėtų būti skatinamas 1) premija Kalėdų proga, 2) premija Velykų proga, 3) premija už pavyzdingą tarnybą, karį atestavus puikiai, labai gerai ar gerai, 4) premija už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje (keičiamo įstatymo 60 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad valstybės pareigūnams, prokurorams, valstybės tarnautojoms, statutiniams valstybės tarnautojams teisės aktai numato ženkliai mažesnes skatinimo piniginėmis išmokomis galimybes. |
Nepritarti |
Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarime Nr. 1167 (Žin., 2002, Nr. 74-3166; 2008, Nr. 132-5072) numatyta, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą valstybės tarnautojui gali būti skiriama vienkartinė piniginė išmoka šiais atvejais: 2.1. labai gerai ar gerai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kalendoriniais metais; 2.2. atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis; 2.3. įstatymo nustatytų švenčių progomis; 2.4. gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis; 2.5. valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę. Taigi šiuo aspektu nėra pažeidžiamas lygiateisiškumas tarp atskirų valstybinėje tarnyboje tarnaujančių asmenų grupių. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekte, priešingai nei galiojančioje įstatymo redakcijoje, kurioje įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatoma, kad premijos gali būti mokamos. Taip pat naujai numatoma, kad premijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2012-09-26 |
16 |
|
|
Antra, karys galėtų būti skatinamas atestavus jį ne tik puikiai, bet ir labai gerai ar gerai. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojai valstybės tarnautojams skirti pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą galima tik jo tarnybinę veiklą įvertinus aukščiausiu vertinimu – labai gerai. Atkreiptinas dėmesys, kad panašios nuostatos siūlomos ir projekto 16 straipsnyje civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams. |
Nepritarti |
Minėto Vyriausybės nutarimo 2.1. punkte taip pat numatyta, jog vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama „labai gerai ar gerai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kalendoriniais metais“. |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2012-09-26 |
12 |
|
|
6. Projekto 12 straipsnio pakeitimų esmėje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. |
Pritarti |
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2012-09-26 |
20 |
|
|
7. Pastebėtina, jog Statuto 135 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, jog „Prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas įstatymo ar nutarimo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Kartu su įstatymo projektu pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“. Taigi vadovaujantis minėta Statuto nuostata, projekto 20 straipsnio 4 dalyje nurodyti įstatymo projektai turėtų būti pateikiami kartu su projektu. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Projekto 18 straipsnis papildytas numatant, kad šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalis įsigalioja priėmus 19 straipsnio 4 dalyje numatytus įstatymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio būsto suteikimo asmenims, kurie iškeldinami iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, ir kuriems turi būti suteikiama kita gyvenamoji patalpa, klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai ir apimti ne tik Krašto apsaugos ministerijos reguliavimo sritį. Taip pat pažymėtina, kad keičiant Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą būtų numatytas platesnis teisinis reguliavimas, nei tai susiję su tam tikra visuomeninių santykių reguliavimo sritimi, kurią siūloma spręsti keičiant KASOKTĮ, t.y. šis projektas negali būti lydimuoju KASOKTĮ projektu, nes nelaikytinas kaip vien tik su KASOKTĮ projektu susijusiu įstatymo projektu. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės
gyvenamosios patalpos), kuriose gyvena asmenys, kurie iš tarnybinių butų (atskirų
gyvenamųjų patalpų negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų
patalpų, perduodami šio straipsnio 4 dalyje numatytoms valstybės
ir (ar) savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ar
organizacijoms
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2012-09-26 |
19 |
|
|
Be to, būtina tikslinti projekto 19 straipsnyje nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą, nes projekto 20 straipsnio 3 dalis įsigaliojimas tiesiogiai susijęs su 20 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, jog įstatymo projektas Seimui pateikiamas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Pastebėtina, jog praktika, kai įstatymas ar jo dalis įsigalioja, tačiau galimybės jį taikyti praktikoje nėra, yra ydingas. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2012-08-21 nutarimas Nr. 980 (pateiktos Vyriausybės išvados ir pasiūlymai) XIP-4327 |
4 |
3 |
|
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIP-4327 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą: 1. Papildyti Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 8 dalį – nustatyti, kad sprendimą dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad krašto apsaugos ministras turės patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą – Prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo, sprendimų dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašą, nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo narė Rasa Juknevičienė 2012-10-30 XIP-4786 |
2 |
2 |
|
Argumentai: Siekiant reikalingo valstybės gynybinio pajėgumo ir tinkamai sukomplektuoti karinį personalą, svarbu užtikrinti, kad į profesinę karo tarnybą būtų priimami kvalifikuoti specialistai. Krašto apsaugos sistema susiduria su kvalifikuotų specialistų (ypač oro erdvės stebėjimo ir kontrolės, orlaivių pilotavimo, ryšių ir informacinių sistemų, navigacijos ir medicinos srityse) trūkumu. Reikalingų specialistų trūkumą lemia tai, kad valstybinis sektorius negali veiksmingai konkuruoti su privačiu sektoriumi, kuriame aukštos kvalifikacijos specialistams siūlomas santykiškai didesnis darbo užmokestis. Viena iš kvalifikuotų specialistų pritraukimo į profesinę karo tarnybą priemonių galėtų būti Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių asmenų studijų kainos ar jos dalies apmokėjimas ar kitos materialinės paramos studijuojantiems teikimas įpareigojant minėtus asmenis, baigus studijas, ištarnauti profesinėje karo tarnyboje tam tikrą laiką.
Pasiūlymas: Papildyti 9 straipsnio 5 dalį 1 straipsnis. 9 straipsnio 5 dalies papildymas 1. Papildyti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Administruodama krašto apsaugos sistemos personalą, Krašto apsaugos ministerija, gali siųsti kandidatus mokytis užsienio karo ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatų atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos ministerija taip pat turi teisę: 1) apmokėti studijų kainą ar jos dalį asmenims, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašius su šiais asmenimis susitarimus. Studijų kainos ar jos dalies apmokėjimo atvejus, sąlygas ir tvarką, privalomas susitarimo su studijuojančiu asmeniu sąlygas, taip pat apmokamos studijų kainos ar jos dalies dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 2) Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka teikti paramą asmenims, aukštosiose mokyklose finansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašius su šiais asmenimis susitarimus.“ |
Pritarti |
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|
|
|||
|
1. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2012-09-19 XIP-4786 |
|
|
|
Iš esmės pritarti pateiktam Įstatymo projektui XIP-4786 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei pagal šiuos |
Pritarti |
|
|
2. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2012-09-19 XIP-4786 |
10 |
3 |
|
Įstatymo projekto 10 straipsnio 3
dalyje vietoj žodžio „važiavimo „ 3. Papildyti 64 straipsnį nauja 6 dalimi: 6. Kelionės
išlaidos atlyginamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka. |
Pritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad 64 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vartojama sąvoka „kelionės išlaidos“, tikslinga šią sąvoką vartoti ir visame Įstatymo projekte.
|
|
3. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2012-09-19 XIP-4786 |
20 |
3,4 |
|
Įstatymo projekte numatoma mažinti krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų ir kitų gyvenamųjų patalpų fondą, dalies tokių patalpų atsisakant ir jas perduodant kitiems subjektams. Įstatymo projekto 20 straipsnio 3-4 dalyse numatyta, jog tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos), kuriose gyvena asmenys, kurie iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, kitoms valstybės ir (ar) savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms perduodami priėmus atskirą įstatymo projektą. Tačiau nėra numatyta, kaip minėtų asmenų teisė į gyvenamąsias patalpas bus įgyvendinama, pavyzdžiui, ar perdavus tarnybines patalpas KASOKTĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams, jos ir toliau bus suteikiamos asmenims, kurie turi teisę į gyvenamąsias patalpas ar kitokiu būdu šie asmenys bus aprūpinami gyvenamosiomis patalpomis. Atsižvelgiant į tai, jog aprūpinimo socialiniu būstu ir paramos būstui įsigyti teisinius santykius reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, jame turi būti numatytas asmenų, kurie iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, šios teisės įgyvendinimo mechanizmas, pavyzdžiui, nustatant, kad jie gali lengvatinėmis sąlygomis nuomotis patalpas kaip socialinį būstą arba numatant galimybę išperkamosios nuomos būdu tokį būstą privatizuoti. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymas turėtų įsigalioti kartu su šiuo KASOKTĮ pakeitimo įstatymu. Atkreipiame dėmesį, jog apie būtinybę užtikrinti asmenų, kurie iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, teisių apsaugą yra pasisakiusi ir Teisingumo ministerija savo išvadoje dėl šio KASOKTĮ pakeitimo įstatymo projekto (teisės aktų projektų duomenų bazė (TAIS) Nr. 12-2547-01). |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio būsto suteikimo asmenims, kurie iškeldinami iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, ir kuriems turi būti suteikiama kita gyvenamoji patalpa, klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai ir apimti ne tik Krašto apsaugos ministerijos reguliavimo sritį. Taip pat pažymėtina, kad keičiant Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą būtų numatytas platesnis teisinis reguliavimas, nei tai susiję su tam tikra visuomeninių santykių reguliavimo sritimi, kurią siūloma spręsti keičiant KASOKTĮ, t.y. šis projektas negali būti lydimuoju KASOKTĮ projektu, nes nelaikytinas kaip vien tik su KASOKTĮ projektu susijusiu įstatymo projektu. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tarnybiniai butai
(atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos), kuriose gyvena asmenys, kurie iš
tarnybinių butų (atskirų gyvenamųjų patalpų negali būti iškeldinti
nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, perduodami šio straipsnio 4 dalyje
numatytoms valstybės ir (ar) savivaldybės institucijoms, įmonėms,
įstaigoms ar organizacijoms
|
|
4. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2012-09-19 XIP-4327 |
4 |
1 |
|
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Profesinės karo tarnybos kariai
negali |
Pritarti |
Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2012 m. rugsėjo 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas (Žin., 2012, Nr. 83-4333) nustatantis naują juridinio asmens formą – mažąją bendriją, siūlome papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies antrą sakinį: po žodžio „savininkas“, įrašyti žodžius „mažosios bendrijos narys“. Atsižvelgiant į tai, jog Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas būti renkamu (skiriamu), analogiškas draudimas paliktinas ir profesinės karo tarnybos kariams. Atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo projekto 2 straipsnyje yra įtvirtinamas principas, jog kitas darbas ar komercinių paslaugų teikimas negali sudaryti prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoti tarnybos autoriteto, kliudyti profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti jo pareigas, analogiškos nuostatos turi būti įtvirtintos ir straipsnio 1dalyje, kalbant apie teisę valdyti nurodytos formos nuosavybę.
|
|
5. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2012-09-19 XIP-4327
|
4 |
3 |
|
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Papildyti 36 straipsnį nauja 12 dalimi: „12. Laisvu nuo tarnybos metu krašto apsaugos ministrui ar jo
įgaliotam asmeniui leidus, profesinės
karo tarnybos kariai turi teisę dirbti įmonėse,
įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos,
rūšies bei veiklos pobūdžio, teikti komercinio
pobūdžio paslaugas ir gauti už |
Pritarti |
|
|
6. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2012-09-12 XIP-4327
|
|
|
|
1. Pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui XIP-4327 projektui ir Komiteto išvadoms. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui: 1) tobulinti Įstatymo projektą XIP-4327, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas |
Pritarti |
|
|
7. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2012-09-12 XIP-4327
|
4 |
3 |
|
2) atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą analogišką nuostatą, svarstyti galimybę nustatyti, kad prašymai leisti dirbti kitą darbą būtų nagrinėjami, sprendimai dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą būtų priimami ir atšaukiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (projekte siūloma tiesiogiai nustatyti, kad tai daroma krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka). |
Pritarti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui XIP-4786 atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė bei Komiteto pasiūlymus. Projektą XIP-4327 apjungti su projektu XIP-4786 (pagrindinis).
Komiteto pasiūlymai:
1. Pakeisti Projekto pavadinimą išbraukiant skaičių „77¹“ ir pavadinimą išdėstyti taip „KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77, IR 77² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 65¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMAS“.
2. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „užtikrinimo“ ir dalį išdėstyti taip:
„1. Generolo Jono
Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra krašto apsaugos
ministrui atskaitinga karininkų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo aukštoji
mokykla – karinė krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje teisės aktų
nustatyta tvarka organizuojamos universitetinės studijos ir karinis rengimas,
taip pat nenuosekliosios studijos valstybinė aukštoji universitetinė
mokykla, kurioje pagal universitetines studijų programas rengiami karininkai ir
karybos bei nacionalinio saugumo specialistai, taip pat vykdomas neformalusis
švietimas ir karinis rengimas, atliekami taikomieji moksliniai tyrimai.
Akademija yra biudžetinė įstaiga, atskaitinga krašto apsaugos ministrui. Akademijos
viršininkas pavaldus krašto apsaugos ministrui.“
3. Pakeisti 4 straipsnio pavadinimą ir straipsnį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. 36 straipsnio 7, 10 dalių pakeitimas ir papildymas 12 dalimi
1. Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Profesinės karo tarnybos kariai negali: išskyrus įstatymų
nustatytas išimtis, dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir
organizacijose samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais,
būti jų valdymo organų nariais turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų,
gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą;
valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų; teikti
komercinio pobūdžio paslaugas ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių,
įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais; būti
renkamais ar skiriamais įmonių valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos
sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas, kurių valdymo organų nariais jie renkami
ar skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, būti profesinės sąjungos nariais;,
streikuoti;, naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas
galimybes ne tarnybos tikslams. Karys, kuris yra individualios įmonės
savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar
narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės
pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad
dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės,
negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto.,
nesudarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituotų
tarnybos autoriteto ir nekliudytų profesinės karo tarnybos kariui tinkamai
atlikti jo pareigas. Krašto apsaugos sistemos profesinės karo
tarnybos kariai, kurie vykdo operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos
karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti
savo privačius interesus.“
2. Pakeisti 36 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie
krašto apsaugos sistemoje eina sveikatos priežiūros specialisto (karo
medicinos gydytojo ar jo padėjėjo) pareigas, turi teisę laisvu nuo tarnybos
metu, nepažeisdami karinės tarnybos interesų, dirbti kitose valstybės ir
savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir gauti už tai atlyginimą.
karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo pareigas, esant poreikiui gali būti
siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros
įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą krašto apsaugos ir sveikatos
apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto
apsaugos sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros institucijos
nustatytomis sąlygomis. Teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu kitose
sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
3. Papildyti 36 straipsnį 12 dalimi:
„12. Laisvu nuo tarnybos metu krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai turi teisę dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, teikti komercinio pobūdžio paslaugas ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti jo pareigas. Prašymai leisti dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas nagrinėjami, sprendimai priimami ir atšaukiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas galioja vienus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimą dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas“.
4. Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. 55 straipsnio 4 ir 6 dalių pakeitimas
1. 55 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičių ir žodžio „12, 14 ir 15“ įrašyti skaičius ir žodį „13 ir 14“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4.
Laikantis pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių
karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei
kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio
įstatymo 54 straipsnio 12, 13 ir 14 ir 15 dalyse ir šio
straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus), patariamajai atrankos komisijai
rekomendavus, suteikiami:
1) jaunesniųjų karininkų, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį, – kariuomenės vado įsakymu;
2) vyresniųjų karininkų laipsniai iki pulkininko leitenanto (komandoro) įskaitytinai – krašto apsaugos ministro įsakymu.“
2. 55 straipsnio 6 dalyje vietoj skaičių ir žodžio „12, 14 ir 15“ įrašyti skaičius ir žodį „13 ir 14“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6.
Šio įstatymo 54 straipsnio 12, 13 ir 14 ir 15 dalyse
numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai
suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į
profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame
rezerve Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje
numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.“
5. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 68 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
6. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas arba jo dalis. Mokamo vidutinio atlyginimo ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Antraisiais vaiko priežiūros metais profesinės karo tarnybos kariui mokant vidutinio jo atlyginimo dalies dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą jis neprivalo būti išleistas vaiko priežiūros atostogų.“
5. Panaikinti 17 straipsnį.
6. Buvusius 18-20 straipsnius atitinkamai laikyti 17-19 straipsniais.
7. Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 19 straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalis įsigalioja įsigaliojus šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytam (numatytiems) įstatymui (įstatymams).“
8. Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Asmenys, kuriems tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos) buvo suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę naudotis šiais tarnybiniais butais (atskiromis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne ilgiau, negu jie tarnauja (dirba) krašto apsaugos sistemoje ar yra perkeliami į kitą tarnybos vietovę. Aprūpinimo tarnybiniu butu (atskira tarnybine gyvenamąja patalpa) laikotarpiu butpinigiai kariams nemokami.
2. Tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos), kuriuose gyvena asmenys, kurie atitinka socialiniam būstui gauti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išskyrus asmenis, kurie iš tarnybinių butų (atskirų tarnybinių gyvenamųjų patalpų) negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybių nuosavybėn perduodami kaip socialinis būstas užtikrinant minėtiems asmenims teisę teisės aktų nustatyta tvarka nuomotis savivaldybėms perduotas gyvenamąsias patalpas.
3. Tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos), kuriuose gyvena asmenys, kurie iš tarnybinių butų (atskirų gyvenamųjų patalpų) negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, perduodami šio straipsnio 4 dalyje numatytoms valstybės ir (ar) savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo (įstatymų), nustatančio (nustatančių) valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas, įmones, įstaigas ar organizacijas, kurioms galėtų būti perduotos gyvenamosios patalpos, kurios suteiktos asmenims kaip tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos) ir iš kurių šie asmenys negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, bei reglamentuojančio (reglamentuojančių) šių asmenų teisės į gyvenamąsias patalpas užtikrinimą ir šių patalpų valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis, projektą (projektus).“
8. Balsavimo rezultatai: „už“ – 3 (pirmininko balsas), „prieš“ – 0, „susilaikė“ – 3.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Anušauskas.
Komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas