Projekto (2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO
2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77 IR 77² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 65¹ straipsniu ĮSTATYMAS
m.
d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194; 2002, Nr. 102-4550; 2003, Nr. 32-1308, Nr. 91-4106; 2004, Nr. 4-28, Nr. 169-6215; 2005, Nr. 28-875, Nr. 122-4362, 2006, Nr.17-602, Nr. 72-2679; 2007, Nr. 8-318, Nr. 46-1718, Nr. 132-5351; 2008, Nr. 38-1377, Nr. 65-2457, Nr. 74-2868; 2009, Nr. 29-1142, Nr. 95-4035; 2010, Nr. 63-3099, Nr. 86-4539; 2011, Nr. 46-2155, Nr.72-3466, Nr. 86-4151, Nr. 163-7756)
1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 27 dalimi:
,,27. Reintegracija – psichologinės ir socialinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti asmenų, dalyvavusių tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, psichologinę gerovę prisitaikant prie tarnybos, šeimos ir kitos socialinės aplinkos.“
2. Buvusias 2 straipsnio 27-31 dalis laikyti atitinkamai 28-32 dalimis.
2 straipsnis. 9 straipsnio 4 dalies 7 punkto pakeitimas ir 5 dalies papildymas
1. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,7)
turėti savo tarnybinių butų ir kitų gyvenamųjų patalpų fondą
ir nuomoti namus bei butus kariams aprūpinti tarnybinėmis gyvenamosiomis
patalpomis, skirtą kariams laikinai apgyvendinti;“
2. Papildyti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,5. Administruodama krašto apsaugos sistemos personalą, Krašto apsaugos ministerija, gali siųsti kandidatus mokytis užsienio karo ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatų atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos ministerija taip pat turi teisę:
1) apmokėti studijų kainą ar jos dalį asmenims, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašiusi su šiais asmenimis susitarimus. Studijų kainos ar jos dalies apmokėjimo atvejus, sąlygas ir tvarką, privalomas susitarimo su studijuojančiu asmeniu sąlygas, taip pat apmokamos studijų kainos ar jos dalies dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
2) Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka teikti paramą asmenims, aukštosiose mokyklose finansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašiusi su šiais asmenimis susitarimus.“
3 straipsnis. 20 straipsnio 1, 2, 5 ir 8 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra krašto
apsaugos ministrui atskaitinga karininkų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo
aukštoji mokykla – karinė krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje teisės
aktų nustatyta tvarka organizuojamos universitetinės studijos ir karinis
rengimas, taip pat nenuosekliosios studijos valstybinė aukštoji universitetinė
mokykla, kurioje pagal universitetines studijų programas rengiami karininkai ir
karybos bei nacionalinio saugumo specialistai, taip pat vykdomas neformalusis
švietimas ir karinis rengimas, atliekami taikomieji moksliniai tyrimai.
Akademija yra biudžetinė įstaiga, atskaitinga krašto apsaugos ministrui. Akademijos
viršininkas pavaldus krašto apsaugos ministrui.“
2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Akademijai bendrieji aukštųjų mokyklų steigimo ir valdymo pagrindai netaikomi netaikoma Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta aukštųjų mokyklų steigimo,
reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir finansavimo tvarka. Akademijos Jos statutą krašto apsaugos ministro teikimu
tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato karininkų rengimo
sistemą, Akademijos struktūrą bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų tikslinį
paskirstymą.“
3. Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Priėmimo į kitas, nei kariūno, karių rengimo ir kvalifikacijos kėlimo
studijas Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų,
neformaliojo švietimo ir karinio rengimo programas sąlygas ir tvarką nustato
krašto apsaugos ministras.“
4. 20 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „būti rengiami“ įrašyti žodį „studijuoti“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„8.
Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės
institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos
statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali būti rengiami
studijuoti kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat
gali studijuoti užsienio valstybių piliečiai.“
4 straipsnis. 36 straipsnio 7, 10 dalių pakeitimas ir papildymas 12 dalimi
1. Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Profesinės karo tarnybos kariai negali: išskyrus įstatymų
nustatytas išimtis, dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir
organizacijose samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais,
būti jų valdymo organų nariais turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų,
gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą;
valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų; teikti
komercinio pobūdžio paslaugas ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių,
įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais; būti
renkamais ar skiriamais įmonių valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos
sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas, kurių valdymo organų nariais jie renkami
ar skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, būti profesinės sąjungos nariais;,
streikuoti;, naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas
galimybes ne tarnybos tikslams. Karys, kuris yra individualios įmonės
savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar
narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės
pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad
dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės,
negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto.,
nesudarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituotų
tarnybos autoriteto ir nekliudytų profesinės karo tarnybos kariui tinkamai
atlikti jo pareigas. Krašto apsaugos sistemos profesinės karo
tarnybos kariai, kurie vykdo operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos
karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti
savo privačius interesus.“
2. Pakeisti 36 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie
krašto apsaugos sistemoje eina sveikatos priežiūros specialisto (karo
medicinos gydytojo ar jo padėjėjo) pareigas, turi teisę laisvu nuo tarnybos
metu, nepažeisdami karinės tarnybos interesų, dirbti kitose valstybės ir
savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir gauti už tai atlyginimą.
karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo pareigas, esant poreikiui gali būti
siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros
įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą krašto apsaugos ir sveikatos
apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto apsaugos
sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros institucijos nustatytomis
sąlygomis. Teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu kitose sveikatos
priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis
sąlygomis ir tvarka.“
3. Papildyti 36 straipsnį 12 dalimi:
„12. Laisvu nuo tarnybos metu krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai turi teisę dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, teikti komercinio pobūdžio paslaugas ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti jo pareigas. Prašymai leisti dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas nagrinėjami, sprendimai priimami ir atšaukiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas galioja vienus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimą dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas“.
5 straipsnis. 50 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Jeigu kario tarnybos byloje yra įrašų apie drausmės pažeidimus, už kuriuos
jis buvo baustas du ar daugiau kartų per vienus metus, arba jeigu karys
atleidžiamas šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 ir 9 punktuose
nustatytais atvejais, pažymėjime įrašoma, kad jis išleidžiamas į atsargą (perkeliamas
į dimisiją) atlikęs tarnybą (praleidus žodį „garbingai“). Žodis „garbingai“ taip
pat gali būti nerašomas, kai karys atleidžiamas šio įstatymo 38 straipsnio 2
dalies 12 punkte nustatytu atveju. Jeigu karys atleidžiamas šio įstatymo
38 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 ir 9 punktuose nustatytais atvejais, arba
profesinės karo tarnybos sutartis su kariu nutraukiama prieš terminą dėl jo
kaltės, pažymėjime įrašoma, kad jis išleidžiamas į atsargą (perkeliamas į
dimisiją) atlikęs tarnybą praleidus žodį „garbingai“. Žodis „garbingai“ krašto
apsaugos ministro sprendimu taip pat gali būti nerašomas, jeigu karys tarnybos metu
buvo baustas už šiurkščius karių drausmės pažeidimus, už kuriuos jis nebuvo
atleistas iš tarnybos.“
6 straipsnis. 55 straipsnio 4 ir 6 dalių pakeitimas
1. 55 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičių ir žodžio „12, 14 ir 15“ įrašyti skaičius ir žodį „13 ir 14“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4.
Laikantis pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių
karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei
kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio
įstatymo 54 straipsnio 12, 13 ir 14 ir 15 dalyse ir šio
straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus), patariamajai atrankos komisijai
rekomendavus, suteikiami:
1) jaunesniųjų karininkų, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį, – kariuomenės vado įsakymu;
2) vyresniųjų karininkų laipsniai iki pulkininko leitenanto (komandoro) įskaitytinai – krašto apsaugos ministro įsakymu.“
2. 55 straipsnio 6 dalyje vietoj skaičių ir žodžio „12, 14 ir 15“ įrašyti skaičius ir žodį „13 ir 14“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6.
Šio įstatymo 54 straipsnio 12, 13 ir 14 ir 15 dalyse
numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai
suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į
profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame
rezerve Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje
numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.“
7 straipsnis. 59 straipsnio 6 dalies pakeitimas
59 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „kol vaikui sueis treji metai.“ įrašyti žodžius „Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymuose nustatytam terminui“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6.
Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams darbo įstatymų
nustatyta tvarka suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu,
kol vaikui sueis treji metai. Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės
karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymuose nustatytam terminui,
bet ne ilgiau, negu pasibaigs kario, kuriam suteikiamos atostogos, profesinės
karo tarnybos sutarties terminas. Tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose
tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio
vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, atostogos vaikui prižiūrėti
suteikiamos ne vėliau kaip per 6 mėnesius po prašymo pateikimo dienos. Suteikus
vaiko priežiūros atostogas, karys atleidžiamas iš pareigų ir perkeliamas į
laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nesibaigus atostogoms
karys gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu apie tai
įspėjęs krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą vadą (viršininką). Grįžęs į
tarnybą karys skiriamas į jo laipsnį atitinkančias pareigas.“
8 straipsnis. 60 straipsnio 1, 6 ir 9 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro
nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama Vyriausybės nustatyto dydžio
išmoka buitinėms išlaidoms. Du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų švenčių
proga) jiems išmokamos Vyriausybės nustatyto dydžio šventinės premijos. Jiems
taip pat gali būti mokamos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos už pavyzdingą
tarnybą. Premijų mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos
ministras.“
2. Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines
pareigas, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga)
išmokamos iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio
šventinės premijos ir ne daugiau kaip kartą per metus iki vieno mėnesinio
tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio premijos už pavyzdingą
tarnybą, karį atestavus puikiai, labai gerai ar gerai. Šventinių pPremijų
dydį proporcingai gaunamam atlyginimo dydžiui, mokėjimo sąlygas
ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
3. Pakeisti 60 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Išmokos, šventinės ir kitos premijos,
numatytos šio straipsnio 1, 6 ir 8 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš
Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos mokamos iš
Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.“
9 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Karių aprūpinimas apranga,
maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, tarnybiniais butais ir
kitomis gyvenamosiomis patalpomis
1. Karių aprūpinimo apranga sąlygas ir normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2.
Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami bendra
gyvenamąja patalpa kareivinėse. Aprūpinimo gyvenamąja patalpa kareivinėse
tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
3.
Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo
kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, aprūpinami
bendra gyvenamąja patalpa apgyvendinami gyvenamosiose
patalpose (kareivinėse).
4.
Profesinės karo tarnybos kariai, kurie patys, jų sutuoktinis, vaikai ir
įvaikiai toje tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise techninius ir
sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir pastaruosius
5 metus nėra jo perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), iš
Krašto apsaugos ministerijos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo
aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtais techninius ir
sanitarinius reikalavimus atitinkančiais ir suremontuotais tarnybiniais butais
(viengungiai arba kariai, kurių šeimos negali persikelti į kario tarnybos vietą
- atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Profesinės karo tarnybos kariai -
eiliniai ir grandiniai aprūpinami gyvenamąja patalpa kareivinėse. Už suteiktą
tarnybinį butą (gyvenamąsias patalpas) kariai gyvenamosios patalpos nuomos
sutarties taisyklėmis reglamentuoto nuomos mokesčio nemoka, išskyrus mokestį už
plotą, viršijantį Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas
nemokamai kariui suteikiamų tarnybinių butų ploto normas. Kariai patys moka už
energijos, ryšių ir visus komunalinius patarnavimus pagal toje vietovėje galiojančius
tarifus.
4. Profesinės karo tarnybos kariai, jei jiegu yra perkelti iš vienos tarnybos vietovės į kitą ir toje vietovėje jie patys, jų sutuoktiniai, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jų dalies, gali būti laikinai, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius, apgyvendinti tarnybiniuose butuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Už gyvenimą tarnybiniuose butuose kariai nuomos mokesčio nemoka. Kariai privalo mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.
5. Dalis krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų gali būti skirti
apgyvendinti kariams, einantiems Vyriausybės nustatytas tam tikras vadų
(karinių viršininkų) pareigas. Tokiu butu karys turi teisę naudotis tol, kol
eina atitinkamas pareigas. Perkėlus karį į kitas pareigas ar išleidus į
atsargą, butą jis privalo palaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų.
5. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie neturi teisės būti aprūpinti tarnybiniais butais arba kurių nėra galimybės tarnybos vietovėje apgyvendinti tarnybiniuose butuose ir kurie patys, jų sutuoktiniai, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) kario tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jų dalies, gali būti laikinai apgyvendinti gyvenamosiose patalpose (kareivinėse). Laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse) trukmę ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
6.
Karys, perkeliamas tarnauti į kitą vietovę, ne vėliau kaip per 30 dienų
palaisvina ankstesnėje tarnybos vietovėje turėtą tarnybinį butą (tarnybinę
gyvenamąją patalpą). Tarnybinis butas naujojoje vietovėje kariui suteikiamas
šio straipsnio nustatytomis sąlygomis.
7. Karys
gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol, kol jis
tarnauja profesinėje karo tarnyboje. Atleistas iš krašto apsaugos tarnybos
(išleistas į atsargą) karys privalo tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją
patalpą) palaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų. Vyriausybės nustatytais
atvejais, sąlygomis ir tvarka šioje dalyje, taip pat šio straipsnio 5 dalyje
nustatytą terminą krašto apsaugos ministras gali pratęsti.
8. Jeigu
karys nevykdo šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų, jis
baudžiamas pagal įstatymus ir ne ginčo tvarka iškeldinamas iš tarnybinio buto
(tarnybinės gyvenamosios patalpos) kartu su tame bute joje gyvenančiais
asmenimis.
6.9.
Profesinės karo tarnybos kariams, kurie neaprūpinti tarnybiniu butu
(viengungiai - atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamosios patalpos
išlaikymo išlaidoms, susijusioms su gyvenamosios patalpos išlaikymu,
kompensuoti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų lėšų
mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Į kitą vietovę
tarnauti perkeliamiems šeimas turintiems kariams, kurie tarnybos vietoje
aprūpinami tik viengungiams skirta atskira tarnybine gyvenamąja patalpa, kai jų
šeimos gyvena ne tarnybiniame bute kitoje vietovėje ir negali persikelti į
kario tarnybos vietą, mokama Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigių dalis.
Butpinigiai kariams nemokami, jeigu jie yra laikinai apgyvendinti
tarnybiniuose butuose arba kai jiems atlyginamos šio įstatymo 64 straipsnio 4
dalyje numatytos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos.
10.
Profesinės karo tarnybos karininkai ir puskarininkiai, su kuriais sudaryta
neterminuota tarnybos sutartis ir kuriems iki šio įstatymo 45 straipsnyje
nustatyto išleidimo į atsargą termino liko bent 10 metų, taip pat kiti
profesinės karo tarnybos kariai, kurie be pertraukos ištarnavo krašto apsaugos
sistemoje bent 5 metus, o jų profesinės karo tarnybos sutartis yra pratęsta, ir
kuriems iki šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto išleidimo į atsargą termino
(atsižvelgiant į galimą karinio laipsnio kėlimą) liko bent 10 metų, gali
pasinaudoti Vyriausybės garantija ir jos nustatytomis lengvatomis gauti kreditą
gyvenamajam būstui statyti ar pirkti.
7. 11.
Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos
normas. Tais atvejais, kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariai dalinio
vado sprendimu atleidžiami nuo tarnybos su teise išvykti iš dalinio daugiau
ilgiau negu vienai parai, už laisvas nuo tarnybos dienas jiems mokama
profesinės karo tarnybos kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų
piniginė kompensacija. Ši kompensacija taip pat mokama, kai nėra galimybės privalomosios
pradinės karo tarnybos karių aprūpinti maistu.
8.12. Profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus karius, išsiųstus į mokymo
įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, taip pat turinčius
žvalgybos pareigūno statusą, gynybos atašė biuruose, štabuose ar kitose
institucijose užsienyje ir ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje
tarnaujančius karius, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės
nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
9.13. Kariai
savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai
pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu
pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines
mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio
maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
1014.
Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, šio
straipsnio 4–6 10 dalių nuostatos netaikomos.“
10 straipsnis. 64 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas 6 dalimi
1. Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Profesinės karo tarnybos kariams, kurie, vykdydami vado (karinio viršininko)
pavestą tarnybos pareigą, važiuoja į kitą vietovę bet kokios rūšies
keleiviniu (išskyrus taksi) transportu Lietuvos teritorijoje, atlyginamos
kelionės bet kokios rūšies transportu (išskyrus taksi)
išlaidos atlyginamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 64 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4.
Kai profesinės karo tarnybos kariai tarnybos vietovėje neturi gyvenamojo būsto
ir nėra galimybės ar netikslinga juos į tarnybos vietą ir iš jos vežioti
tarnybiniu transportu, krašto apsaugos ministras savo įsakymu gali leisti jiems
atlyginti važinėjimo kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir
atgal bet kokios rūšies keleiviniu transportu (išskyrus taksi)
išlaidas. Jeigu tokiais atvejais karys važinėja nuosavu transportu, kelionės
išlaidas krašto apsaugos ministras savo įsakymu gali leisti jiems kompensuoti
pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus tarifus. Krašto apsaugos
ministras savo įsakymu gali leisti atlyginti važiavimo vieną kartą per savaitę
į šeimos gyvenamąją vietovę ir atgal išlaidas kariams, kurie tarnybos vietoje
yra aprūpinti tik viengungiams skirta atskira tarnybine gyvenamąja patalpa, kai
jų šeimos gyvena ne tarnybiniame bute kitoje vietovėje. Šios išlaidos gali būti
atlyginamos laikinai, iki kariui tarnybos vietovėje bus suteiktas tarnybinis
butas. Kol kariui atlyginamos kelionės išlaidos, 63 straipsnio 9 dalyje
nustatyti butpinigiai jam nemokami.“
3. Papildyti 64 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Kelionės išlaidos atlyginamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
4. Buvusias 64 straipsnio 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 7 ir 8 dalimi.
11 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Karių sveikatos priežiūra
1. Karių
savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių ne
pratybų, mokymų ar užduočių vykdymo metu, jeigu liga ar sveikatos problema
atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, taip pat kitų tikrosios
karo tarnybos karių sveikatos priežiūra ir sveikatinimo veikla, atsargos karių,
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujančių socialinio
prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas
veiklos sritis programoje, medicininės reabilitacijos paslaugos finansuojamos
iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Sveikatinimo veikla, kurios mastą ir keliamus specialiuosius reikalavimus
nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai, o vykdymo sąlygas –
krašto apsaugos ministras, organizuojama ir vykdoma iš Krašto apsaugos
ministerijai skirtų asignavimų:
1) tikrosios karo tarnybos kariams, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams;
2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir parengtojo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
3) į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti (dirbti) siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
4) atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje;
5) užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką pagal tarptautines bendradarbiavimo programas;
6) ne krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims karinių operacijų užsienyje metu ir tais atvejais, kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.
2. Tarptautinėse operacijose dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos
valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis,
teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų grupes ir šių paslaugų teikimo
sąlygas nustato krašto apsaugos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos
ministru. Teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos finansuojamos iš
Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.
3. 2. Krašto
apsaugos ministerija organizuoja šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų karių ir
kitų asmenų sveikatinimo veiklą ir atlieka jų asmens sveikatos priežiūrą per
krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigas ir Šio
straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą
Lietuvoje organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi
kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos
priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, Uuž
juos kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje
tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių,
valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,
sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba
užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios
institucijos.
4. Iš valstybės biudžeto Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų
apmokamos karių reabilitacijos po sužeidimo ar ligos, susijusių su tarnybinių
pareigų vykdymu, efektyvių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos.
5 3. Karo prievolininkų, asmenų,
stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius,
ir tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos
būklę ir sveikatos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija. Tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos
tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų, asmenų, stojančių ar
šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą ar Lietuvos
šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo
rezervo karių, sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal
sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Karių skundus dėl nesuteiktų ar netinkamai suteiktų sveikatos
priežiūros paslaugų nagrinėja Sveikatos apsaugos ministerijos ir Krašto
apsaugos ministerijos įgalioti pareigūnai ar institucijos.“
4. Lietuvos kariuomenės padaliniuose iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų aignavimų organizuojama ir vykdoma tik neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sveikatinimo veikla, išskyrus odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas bei sveikatinimo veiklą karinių operacijų metu.“
12 straipsnis. Įstatymo papildymas 65¹ straipsniu
Papildyti Įstatymą 65¹ straipsniu:
„65¹ straipsnis. Psichologų teikiamos paslaugos ir reintegracija kariams ir kitiems asmenims
1. Kariams, taip pat į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, šeimos nariams, atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka teikiamos psichologų paslaugos organizacinės psichologijos srityje, finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.
2. Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos ar specialiosios misijos kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Reintegracijos tvarką nustato krašto apsaugos ministras, šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.“
13 straipsnis. 68 straipsnio 3 ir 6 dalių pakeitimas
1. 68 straipsnio 3 dalyje po žodžio „rezervo“ įrašyti žodžius „ir parengtojo rezervo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
,,3. Tapusiam laikinai nedarbingam pašauktam į pratybas, mokymus arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu nedirbančiam ir neturinčiam kitų draudžiamųjų pajamų kariui savanoriui ir kitam aktyviojo rezervo ir parengtojo rezervo kariui laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio ligos pašalpa.“
2. Pakeisti 68 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas arba jo dalis. Mokamo vidutinio atlyginimo ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Antraisiais vaiko priežiūros metais profesinės karo tarnybos kariui mokant vidutinio jo atlyginimo dalies dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą jis neprivalo būti išleistas vaiko priežiūros atostogų.“
14 straipsnis. 71 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Civilinė krašto apsaugos tarnyba nustatyta tvarka atliekama krašto apsaugos
sistemos institucijose, kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar
įstaigose, taip pat tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose arba
užsienio valstybių bei tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose,
kai tarnybinėms funkcijoms atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos
kariu, tačiau reikia turėti specialių žinių ir (ar) patirties krašto apsaugos
sistemoje, ir tarnybos specifikai ar atliekamoms funkcijoms būtini statutiniai
santykiai.“
15 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis,
Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės
garantijos, kurios numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 66
straipsnyje ir 68 straipsnio 4 dalyje. Jiems taip pat gali būti taikomos 63
straipsnio 4, 5, 6 , 7, ir 8 dalyse numatytos
aprūpinimo tarnybiniu butu sąlygos 4 dalies nuostatos, išskyrus
nuomos mokestį, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiose
dalyse numatytos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos taikomos
tokia pat tvarka kaip ir profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus nuomos
mokestį už tarnybinį butą, kurį jie moka bendra valstybės tarnautojams
nustatyta tvarka.“
2. Papildyti 72 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai, vykdantys žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ar pratybos trunka ilgiau kaip 4 valandas, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas.“
3. Buvusias 72 straipsnio 3–5 dalis laikyti atitinkamai 4–6 dalimis.
16 straipsnis. 77 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams, nepriekaištingai atliekantiems
tarnybines pareigas, du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų švenčių
progaomis) gali būti išmokamos iki vieno pareiginio atlyginimo
dydžio šventinės premijos ir ne daugiau kaip kartą per metus iki vieno
mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) premijos už pavyzdingą
tarnybą, įvertinus jų tarnybinę veiklą labai gerai ar gerai. Premijos mokamos iš
Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų
ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. Šventinių pPremijų
dydį proporcingai gaunamam pereiginio atlyginimo dydžiui, mokėjimo
sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
17 straipsnis. 77¹ straipsnio 2 dalies pakeitimas
1.
77¹ straipsnio 2 dalyje vietoj
skaičių ir žodžio „65 ir 67 straipsniuose“ įrašyti skaičių ir žodį „67
straipsnyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos
ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys civiliai statutiniai
valstybės tarnautojai draudžiami valstybės biudžeto lėšomis, jiems taikomos šio
įstatymo 65 ir 67 straipsniuose 67 straipsnyje bei 68 straipsnio 2 ir 6
dalyse nustatytos socialinės garantijos. Taikant šio įstatymo 67 straipsnyje
nustatytas garantijas, jame nustatyto dydžio kompensacijos apskaičiuojamos
pagal vidutinį žuvusio ar nukentėjusio tarnautojo darbo užmokestį.“
1817 straipsnis. 77²
straipsnio pakeitimas
77² straipsnyje vietoj skaičių ir žodžių „65 ir 67 straipsniuose“ įrašyti skaičių ir žodį „67 straipsnyje“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„77² straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos
Civiliams statutiniams valstybės
tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių
operacijų kariniuose vienetuose, taikomos šio įstatymo 65 ir 67
straipsniuose 67 straipsnyje nustatytos garantijos. Taikant šio
įstatymo 67 straipsnyje nustatytas garantijas, jame nustatyto dydžio
kompensacijos apskaičiuojamos pagal vidutinį žuvusio ar nukentėjusio tarnautojo
darbo užmokestį.“
1918 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 19 straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalis įsigalioja įsigaliojus šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytam (numatytiems) įstatymui (įstatymams).
2019 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Asmenys, kuriems tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos) buvo suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę naudotis šiais tarnybiniais butais (atskiromis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne ilgiau, negu jie tarnauja (dirba) krašto apsaugos sistemoje ar yra perkeliami į kitą tarnybos vietovę. Aprūpinimo tarnybiniu butu (atskira tarnybine gyvenamąja patalpa) laikotarpiu butpinigiai kariams nemokami.
2. Tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos), kuriuose gyvena asmenys, kurie atitinka socialiniam būstui gauti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išskyrus asmenis, kurie iš tarnybinių butų (atskirų tarnybinių gyvenamųjų patalpų) negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybių nuosavybėn perduodami kaip socialinis būstas užtikrinant minėtiems asmenims teisę teisės aktų nustatyta tvarka nuomotis savivaldybėms perduotas gyvenamąsias patalpas.
3. Tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos), kuriuose gyvena asmenys, kurie iš tarnybinių butų (atskirų gyvenamųjų patalpų) negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, perduodami šio straipsnio 4 dalyje numatytoms valstybės ir (ar) savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo (įstatymų), nustatančio (nustatančių) valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas, įmones, įstaigas ar organizacijas, kurioms galėtų būti perduotos gyvenamosios patalpos, kurios suteiktos asmenims kaip tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos) ir iš kurių šie asmenys negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, bei reglamentuojančio (reglamentuojančių) šių asmenų teisės į gyvenamąsias patalpas užtikrinimą ir šių patalpų valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis, projektą (projektus).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS