LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 482
STENOGRAMA
2012 m. spalio 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai Č. V. STANKEVIČIUS ir E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Laba diena, gerbiamieji kolegos, pradedame 2012 m. spalio 31 d. nenumatytą plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, kadangi šiandien nenumatytas plenarinis posėdis, tai mes darbotvarkės tvirtinti negalime, nes ją patvirtino valdyba. Pirmieji klausimai yra įstatymų priėmimai. Turėdami 65 žmones nieko negalime daryti, nes yra atidėtas ir likęs tik balsavimas. Todėl aš dabar kviečiu dirbti kitaip ir pradėti svarstyti.
14.04 val.
Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas Nr. XIP-3290(3). Į tribūną kviečiu V. Gapšį, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF*). Tai dabar pagal išvadą?
PIRMININKĖ. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
V. GAPŠYS (DPF). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Už – 4, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. J. Dagį, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė įstatymo projektą, komiteto sprendimas – įstatymo projektą atmesti. Specialusis Seimo narių teises, pareigas ir veiklos garantijas nustatantis įstatymas yra perteklinis teisine prasme ir galimai pažeidžiantis valdžių padalijimo principą. Dėl Seimo narių veiklos aprūpinimo garantijų turi apsispręsti išimtinai Seimas, kitoms valdžioms nedalyvaujant, specialiame teisės akte, turinčiame įstatymo galią, t. y. Seimo statute. Svarstomo įstatymo projekto nuostatos jau buvo reglamentuotos specialiame Seimo narių darbo sąlygų įstatyme, jis buvo pripažintas netekusiu galios 2006 m. sausio 1 d., o nuostatos perkeltos į Seimo statutą. Sudaryta darbo grupė nutarimui įgyvendinti, beje, tiek šiais teisės aktų pakeitimais, tiek svarstomu įstatymo projektu yra įgyvendinamas tas pats Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas. Priimta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Petrauskienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Milda Petrauskiene, prašom į tribūną!
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė klausimą ir nutarė iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašęs dalyvauti V. Simulikas. Prašom į tribūną.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų keistai atrodo, kai Seimo nariai užsiima savo saviplaka. Gal tai Lietuvoje įprasta, ir šiuo atveju mes su kolegomis labai gražiai pakalbėjome, kad Seimo rinkimai yra ta riba, kai Seimo nariai bando žmonėms išaiškinti, kokie jie yra gražūs, švarūs ir tvarkingi. Aš manau, kad mes kiekvienas pagal savo darbą, pagal savo supratimą, pagal savo kompetencijas dirbame sąžiningai ir tvarkingai tiek apygardose, tiek ir visoje Lietuvoje atstovaudami vieniems ar kitiems gyventojams, bet atstovaudami Lietuvos žmonėms.
Šiuo atveju galiu pasakyti, kad kalbantis su žmonėmis apie Seimo narių darbo sąlygų įstatymą tikrai uždaviau tą klausimą rinkiminės kampanijos metu – kas būtų, jeigu būtų? Daugeliui žmonių tai visiškai neįdomu, nes šeimos reikalai arba institucijos reikalai yra pačios institucijos reikalas. Labai keistai atrodo, kai mums kažkas nurodinės, kaip mes turėtume gyventi, kaip mes turėtume dirbti. Labai keista, bet Lietuva yra, bent jau mano supratimu, pagal Konstituciją parlamentinė respublika. Parlamentas yra aukščiausia institucija, prižiūrinti ir vadovaujanti valstybei. Keistai atrodo, kai mes turime turėti ar mes norime turėti tėtį ar mamą, kurie mus viena ar kita forma auklės. Labai keista ir labai gaila.
Dabar apie pačius parlamentarus ir jų darbo sąlygas. Daugeliu atvejų stengiamasi pabloginti situaciją, nežinau, kodėl. Gal todėl, kad nuvažiavus kur nors į regioną kuris nors kolega Seimo narys pasigirs: žiūrėkite, ką mes padarėme! Nuo 2000 m. atsimenu, kiek buvo mūsų didvyrių, kurie mažino išmokas, atėmė valstybinius numerius ir daug kitų dalykų. Ar šiandien Lietuvoje šitų didvyrių pavardes arba veidus kas nors atsimena?
Esu giliai įsitikinęs, kad tik savo darbu galima parodyti, koks esi. O šitie vizualūs, grubiai rusiškai pasakysiu, pakazuchiniai sprendimai, kad mes tokie esame, čia mes padarysime tą ir tą, nevaidina visiškai jokio vaidmens. Tuo labiau kad norint atlikti normaliai parlamentaro darbą, sąžiningai dirbti ir atstovauti žmonėms, turi būti ir pakankami kaštai, skirti valstybės. Ne išmaldos forma, ne dar kokia nors forma, reketo forma, kad duosim ar neduosim, o turi būti aišku ir paprasta – tai turi būti Statute. Seimas yra parlamentas ir parlamentinė respublika… Niekas negali Seimui nurodyti, kaip turi dirbti ir kada turi dirbti. Tiktai žmonės gali pasakyti, mes tinkame tam ar netinkame. Siūlyčiau iš tikrųjų labai rimtai pagalvoti ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicijai pritarčiau – palikti tą klausimą kitam Seimui, kad susirinkę nauji parlamentarai apsispręstų – vienas kelias ar kitas kelias. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar vėl kviečiu V. Gapšį į tribūną, nes yra labai daug registruotų Seimo narių siūlymų, tai reikės kiekvieną išnagrinėti. Pirmiausia yra siūlymas Seimo narių V. Simuliko ir E. Žakario. Gerbiamasis Valerijau, tada… Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį.
V. SIMULIK (LSDPF). Ten daug siūlymų buvo, bet… Kuriems pritaria? Mes su E. Žakariu…
PIRMININKĖ. Čia pritarti iš dalies.
V. SIMULIK (LSDPF). Mes su E. Žakariu sutinkame.
PIRMININKĖ. Tenkina?
V. SIMULIK (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Šito nereikia svarstyti. Gerai. Toliau yra Seimo nario Ž. Šilgalio – pakeisti 6 straipsnio 1 dalį. Gerbiamasis Žilvinai, tada pristatote.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Pirmininke, aš dabar neturiu po ranka. Aš prisimenu, kad ten buvo kalbama, matyt, apie padėjėjus. Gal galėtumėte šiek tiek priminti.
V. GAPŠYS (DPF). Dėl dviejų… Siūlėte du.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Taip, nes aš ten žiūrėjau kelias pataisas, todėl bijojau supainioti. Kalbėdamas apie šitą pataisą, aš manau, kad reikėtų atsižvelgti, kaip yra ir kaimyninėse šalyse, kiek patarėjų dirba Seimo nariams. Mano supratimu, iš tikrųjų laikas būtų Seimo nariams pagalvoti, ar komandos nėra per didelės. Būtų daug racionaliau, jeigu būtų galimybė stiprinti frakcijų komandas, kad frakcijose tikrai būtų galima nusamdyti rimtus teisės specialistus, viešųjų ryšių specialistus, jeigu tokį poreikį frakcijos turėtų. Tokiu atveju būtų siūlymas sumažinti patarėjų skaičių nuo 3 iki 2. Aš manau, kad jis yra logiškas. Pasižiūrėkite, kaip yra toje pačioje Estijoje, Latvijoje, ir jūs pamatysite, kad ten išsiverčia su daug mažesniu patarėjų skaičiumi.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija.
V. GAPŠYS (DPF). Komiteto pozicija – nepritarti. Tiktai komitetas tikrai neturėjo jūsų to pasiūlymo, kad būtų didinamas frakcijų etatų skaičius. Buvo konkretus pasiūlymas sumažinti Seimo nariui skiriamų… Stiprinti. To nebuvo. Mes sprendėme tai, ką turėjome, – nepritarti.
PIRMININKĖ. S. Bucevičius, nepritariantis Ž. Šilgalio siūlymui.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Nėra kalbančių už. Aš, matyt, tada atsisakau žodžio, bet iš tikrųjų nepritariu šitokiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Ž. Šilgalio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77: už – 11, prieš – 18, susilaikė 48. Siūlymui nepritarta.
Toliau. Seimo nariai V. Simulikas, E. Žakaris – pakeisti 6 straipsnio 4 dalį. Komitetas nepritarė. Katras pateikiate? Valerijus? V. Simulikas. Tuoj įjungsiu.
V. SIMULIK (LSDPF). Pirmininke, atsiprašau. Aš neturiu popierinio varianto. Gal komiteto atstovas pasakytų esmę?
V. GAPŠYS (DPF). Taip, buvo siūlymas „Seimo nario padėjėjams-sekretoriams taikomi tokie pat…“
V. SIMULIK (LSDPF). Atsiimame. Gerai. Tvarka. Mes atsiimame.
PIRMININKĖ. Atsiimate?
V. SIMULIK (LSDPF). Sutinkame su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Toliau dar yra V. Simuliko, E. Žakario – papildyti 7 straipsnio 1 dalį. Komitetas pritarė. Galime ir mes bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Toliau. V. Simulikas siūlo keisti 8 straipsnio 1 dalį. Komitetas nepritarė. Gerbiamasis Vytautai, gal tada jūs pasakykite, koks siūlymas, ir gal tada Valerijus irgi atsiims.
V. SIMULIK (LSDPF). Iš esmės mums J. Sabatauskas frakcijoje pristatė. Tai kur komitetas nepritarė, iš esmės mes sutinkame, neprieštaraujame.
PIRMININKĖ. Ten, kur komitetas nepritarė, jūs sutinkate?
V. SIMULIK (LSDPF). Išskyrus vienintelį, kur bus pokalbis dėl bendrabučių.
PIRMININKĖ. Gerai. Vadinasi, atsiima.
V. SIMULIK (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau. V. Simulikas ir E. Žakaris siūlo keisti 9 straipsnio 1 ir 6 dalis. Komitetas nepritaria, bet jūs atsiimate. Toliau dar vienas jūsų siūlymas dėl to paties 9 straipsnio. Irgi tada atsiimate, nes komitetas nepritaria. R. Baškienės siūlymas pakeisti 10 straipsnio 4 dalį. Komitetas nepritarė. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų manau, kad Seimo narys kartu neturėtų būti ministru arba Ministru Pirmininku. Iš tikrųjų tai dvi skirtingos, dvi labai atsakingos pareigybės, reikalaujančios tam skirti ypač daug laiko, ypač daug savęs atiduoti, ir tapatinti šių dviejų pareigybių iš tikrųjų nevalia. Todėl nemanau, kad Seimo nariu dirbantis ministras turėtų gauti ir Seimo nario, ir ministro atlyginimą. Mano siūlymas labai paprastas, kad Seimo nariui, kuris yra ministras arba Ministras Pirmininkas, neturėtų būti mokamas Seimo nario atlyginimas. Prašau pritarti mano siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Komitetas nepritarė. Konstitucijoje yra numatyta, kad Seimo narys gali užimti tam tikras pareigybes, tai yra ministro ir Ministro Pirmininko. Todėl buvo vadovaujamasi logika, kad Seimo narys vis tiek yra išrinktas tautos atstovas ir tai yra jo pagrindinės pareigos, o numatomas tam tikras priedas už atliekamas Ministro Pirmininko arba ministro pareigas. Siūloma nepritarti.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas nepritaria?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, skaitykime Konstituciją. Kaip ką tik pranešėjas pasakė, Seimo narys gali būti ministru, bet taip pat yra kitas straipsnis, kuriame pasakyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, tik Seimo nario atlyginimą. Taigi principas turi būti visiškai atvirkščias – ministrai turi gauti Seimo nario atlyginimą ir gali gauti priedą už pareigas. Gal po 20 metų pradėsime vadovautis Konstitucija?
V. GAPŠYS (DPF). Taip dabar ir padaryta. Dabar projekte siūloma taip ir padaryti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate R. Baškienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 20, prieš – 15, susilaikė 49. Pataisai nepritarta.
Toliau yra V. Simuliko ir E. Žakario panašus siūlymas, jam komitetas nepritarė. Atsiimate? Atsiima. Toliau A. Salamakinas ir V. M. Čigriejienė. Katras pateikiate? V. M. Čigriejienė pateikia.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pristatau šitą mūsų pataisą. Aš manau, kad reikia reglamentuoti Seimo nario darbo funkcijas, nes be pateisinamos priežasties esant išankstinei darbotvarkei, kad yra plenarinis posėdis, mūsų Seimo nariai tuos posėdžius praleidžia ir juos netvarkingai lanko. Ateina, užsiregistruoja rytiniame posėdyje, vakare vėl ateina, užsiregistruoja ir manoma, kad jis buvo Seime, o faktiškai jo visą dieną nebuvo. Todėl tą dieną atlyginimo jis neturėtų gauti. Todėl manau, kad norint išlaikyti Seimo nario prestižą ir kad vakariniame posėdyje nebūtų 23 Seimo nariai, mes turėtume už šią pataisą balsuoti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. GAPŠYS (DPF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Manome, kad tas reglamentavimas, kuris pateiktas projekte, yra pakankamas.
PIRMININKĖ. D. Bekintienė palaiko siūlymą.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų visus ketverius metus buvau tarp tų 26 Seimo narių. Labai skaudu, kad kai dirbi nuo ryto iki vakaro ir gauni tą patį Seimo nario atlyginimą, kaip ir tie Seimo nariai, kurie tik užsiregistruoja ir dingsta visai dienai. Tai yra labai skaudu, tai yra neteisinga, todėl aš tikrai palaikau šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – priešinga nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mes tiesiog turėtume susitarti, apie ką kalbame. Tai yra sureglamentuota dalis, kuri susijusi su Seimo nario darbu, kai yra balsuojama už įstatymo pataisas, o kai kalbama apie svarstymo stadiją, tai iš tikrųjų mes turime suvokti, kad tuo metu tu gali klausytis to svarstymo įvairiose vietose. Skirtingos stadijos reikalauja skirtingos atsakomybės. Todėl manau, kad dabar įstatyme yra geriau sutvarkyta, negu mes taikom tokias nuostatas, kurios praktiškai neturi didesnės prasmės, nes svarstymo stadijoje tikrai nebūtina būti salėje 71, o priėmimo stadijoje, be jokios abejonės, privalo būti visi.
PIRMININKĖ. Aš, kaip posėdžio pirmininkė, noriu reaguoti į jūsų pasisakymą. Čia nekalbama vien tiktai apie plenarinį posėdį. Čia kalbama ir apie kitas darbo grupes, ir struktūrinius padalinius, tai yra komitetų posėdžius.
Balsuojame. Kas pritariate A. Salamakino ir V. M. Čigriejienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82: už – 32, prieš – 2, susilaikė 48. Pataisai nepritarta.
PIRMININKĖ. Toliau yra Seimo nario J. Juozapaičio pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Sutinkate? Sutinka pritarimui iš dalies.
Toliau J. Oleko siūlymas dėl 11 straipsnio 1 dalies. Komitetas nepritarė. Gerbiamasis Juozai, pristatykite savo pataisą. 11 straipsnio 1 dalis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau jūsų pritarimo. Pataisa yra susijusi su tuo, kad dabar įstatymo projekte yra numatyta, kad jeigu Seimo narys išrinktas apygardoje, kurios teritorijoje dvi savivaldybės, tai jis gali tose savivaldybėse turėti savo biurą. Bet net penki mūsų Seimo nariai yra išrinkti apygardose, kurių teritorijoje trys savivaldybės. Labai gražus pavyzdys yra Palanga, Klaipėdos dalis ir Nida, kur atstumas yra beveik 80 kilometrų nuo vienos savivaldybės iki kitos. Todėl mano siūlymas, kad biurų galėtų turėti tiek, kiek yra savivaldybių. Kiekvienoje savivaldybėje žmogus galėtų ateiti pas Seimo narį, nereikėtų nidiškiui keltis keltu per marias, kad jis galėtų patekti į Klaipėdą arba iš Klaipėdos važiuoti į Nidą susitikti su savo Seimo nariu jo biure.
Todėl mano siūlymas, kad Seimo narys gali turėti biurą kiekvienoje jo apygardoje esančioje savivaldybėje. Tikrai nereikėtų didelių lėšų. Čia argumentai daugiausia buvo motyvuoti lėšomis, bet, sakau, pajūrio savivaldybė yra pati ryškiausia, taip pat ir kitos – Molėtų-Šalčininkų ir Vilniaus-Trakų, ir Trakų-Elektrėnų, ir Suvalkijos. Todėl aš kviečiu pritarti mano pasiūlymui, kad galimybė Seimo nariui susitikti su rinkėjais kiekvienos savivaldybės teritorijoje būtų sudaryta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. GAPŠYS (DPF). Komitetas nepritarė tokiam siūlymui. Yra manoma, kad yra ir kitų priemonių, ne tik biuras, suorganizuoti susitikimus. Yra ir kiti instrumentai, numatyti šiame įstatyme ir Seimo statute. Todėl manome, kad dviejų biurų tokiais atvejais, nors ir per tris savivaldybes išsidėsčiusi apygarda, turėtų pakakti.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas, pritariantis pasiūlymui.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mano pritarimas vėlgi remiasi Konstitucija. Tada reikėtų išplėsti šitą siūlymą. Konstitucijoje parašyta: „Visi Seimo nariai yra lygūs“, nesvarbu, kaip išrinkti – ar pagal sąrašą, ar pagal apygardas. Išrinktas pagal sąrašą – jo apygarda yra visa Lietuva, kurioje yra 60 savivaldybių. Tai prašom tada taip išrinktam Seimo nariui skirti lėšų ir suteikti galimybę turėti 60 biurų. Štai J. Oleko pasiūlymo esmė. Tai spręskite, jeigu esame turtingi – pirmyn!
PIRMININKĖ. Jūs užsirašėte, kad palaikote J. Oleką, o kalbėjote priešingai.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Visiems vienodai, pagal Konstituciją.
PIRMININKĖ. Kaip jūs čia kalbėjote, nesupratau?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Taip ir kalbėjau.
PIRMININKĖ. Aš, matyt, nesupratau. (Balsai salėje) S. Šedbaras – prieš.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega S. Pečeliūnas teisus, nes jeigu daugiamandatininkas, jis turės teisę į 60 biurų.
O jeigu rimtai, tai komitete tikrai šiandien ilgai svarstėme. Kaip jau kolega Vytautas minėjo, komitetas pritarė, kad jeigu yra daugiau savivaldybių apygardoje, kad būtų du biurai. Kolegos, atskirkime du dalykus. Vienas dalykas – galimybė susitikti su gyventojais, su rinkėjais ar šiaip su gyventojais. Tai įstatyme yra numatyta, kad daugelyje vietų turi būti sudaryta galimybė susitikti su gyventojais, čia atskiri dalykai. Biuras – tai nuolat veikiantis, iš biudžeto mokamas, su ryšiais, su įranga. Daugelis turės vieną biurą, o čia, jeigu yra daugiau savivaldybių vienoje apygardoje, tai jau dviejų nuolat veikiančių biurų tikrai turi pakakti. Čia yra biudžeto lėšos. Iš tiesų, jeigu plečiam, šita norma tikrai gali būti įvertinta nekorektiškai. Todėl manau, kad du biurai yra pakankami, o po to jau iš tų biurų galima pavažiuoti susitikti su gyventojais, su rinkėjais ir seniūnijose, ir mokyklos teritorijoje, ką, kaip minėjau, įstatymas ir numato.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate J. Oleko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 20, prieš – 11, susilaikė 49. Siūlymui nepritarta.
Toliau. V. Simulikas, E. Žakaris vėl kalba apie tai, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkti Seimo nariai sprendimą dėl biuro atidarymo bet kurioje savivaldybėje priima patys. Komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Atsiimate? (Balsai salėje) Gerai.
Toliau vėl J. Oleko siūlymas koreguoti 11 straipsnio 2 dalį dėl patalpų suteikimo Seimo nariams. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mano siūlymas yra grįžti prie dabartinės tvarkos, kad nereikėtų kanceliarijai nuomoti patalpų Seimo nariui, o savivaldybės suteiktų darbo patalpas, kaip ir dabar, savivaldybių turimuose administraciniuose pastatuose. Manau, kad tai tam tikra prasme taupytų lėšas. Visus ta tvarka tenkino, nežinau, kodėl čia ją reikėtų keisti. Aš tik atsiprašau, kad vietoj „administracijos“ įrašiau „tarybos“, priėmimui pakeisčiau tą žodelį, kad nereikėtų tarybos sprendimo, tą šiuo metu daro savivaldybių administracija, suteikdama patalpas Seimo nariui. Čia mano tiesiog klaida. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau, komiteto nuomonė.
V. GAPŠYS (DPF). Komitetas siūlo nepritarti. Kadangi atsiranda biurai ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams, tai gali reikėti nemažai savivaldybių lėšų, todėl apkrauti savivaldybes, mūsų manymu, būtų ne visai sąžininga. Iš kitos pusės, savivaldybių administracijos, jeigu turės tokių patalpų, kurias nori išnuomoti Seimo nariams, galės dalyvauti konkursuose ir pasinaudoti ta proga išnuomoti tas patalpas. O komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas pritaria J. Oleko siūlymui.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Galime čia elgtis, kaip norime, truputį taip, truputį kitaip. Bet 11 straipsnyje bendru sutarimu jau priėmėme nuostatą, kuri nieko bendro su Konstitucija neturi. Palikome nuostatą, nors Konstitucijoje parašyta, kad Seimo narys yra nevaržomas jokių mandatų, bet jeigu jis turi politines pažiūras ir jas deklaruoja, jis, aišku, tariasi su frakcija, viską tą daro, bet sprendimas yra jo, juridiškai niekas negali jo varžyti. Dabar pasakėme, kad jeigu Seimo narys nuspręs vienoje savivaldybėje, o frakcija jį norės įkišti į kitą savivaldybę, kur gal jis visiškai nenori ir ne jo zona, vis tiek jis ten bus įkištas.
V. GAPŠYS (DPF). Bet jūs ne apie tą pataisą kalbate.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš sakau… Klausykite, ką sakau! Mes jau vieną straipsnį priėmėme, kuris nieko bendro su Konstitucija neturi. Ir dabar sprendžiame, kaip nesilaikydamas Konstitucijos po to kas priims dar vieną sprendimą dėl tų patalpų suteikimo. Tai aš siūlyčiau vis dėlto pagalvoti ir daryti viską tiksliai pagal Konstituciją, o ne pažeidus Konstituciją, paskui žiūrėti išeičių, kad kitas būtų kaltas.
PIRMININKĖ. Pirmiausia, aš noriu pasakyti, mes dar iš viso nieko nepriėmėme, mes tik svarstymo stadijoje svarstome pataisas, reikia atidžiai sekti, bet kolegialiai ir balsuojame.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Net nebalsavome dėl to.
V. GAPŠYS (DPF). Dėl to, kad atsiėmė, pagal Statutą.
PIRMININKĖ. Atsiėmė.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tai jo palaikyti neleido niekam…
PIRMININKĖ. Jeigu autorius atsiima, tai kaip jūs galite palaikyti ar nepalaikyti? Gerbiamasis kolega, jūs sumaišties nekelkite, gerai? S. Šedbaras – prieš.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų kolega Juozas siūlo dabar egzistuojančią tvarką. Čia aš sutinku, matyt, klaidelė. Mes į tai atkreipėme dėmesį komitete, kad tarybos administracija. Bet vis dėlto pagalvokime apie kitką. Yra savivaldybių, kur Seimo narys ir meras, administracijos direktorius nėra nei politiniai bičiuliai, nei draugai, ir tikrai kyla tam tikrų ir kartais nemažų įtampų. Užsitęsia tie procesai. Galų gale tai nėra savivaldos reikalas. Tai yra valstybės reikalas. Kaip viso įstatymo koncepcijoje, kad Seimo narių aprūpinimas tuo, kuo reikia, privalo būti iš biudžeto, tai šitoje situacijoje tikrai taip, kaip dabar yra sudėliota, yra labai aiškiai. Jeigu mes priimtume tokį sprendimą, tai vėl išderintume visą įstatymo mechanizmą, kadangi čia numatyta ne tik vienmandatininkų, bet ir daugiamandatininkų visa sistema ir infrastruktūra, kaip jie gali dirbti su rinkėjais. Šioje vietoje dėl visų šitų mano išvardintų argumentų niekaip negalima tam pasiūlymui pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate J. Oleko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 22, prieš – 6, susilakė 48. Siūlymui nepritarta.
A. Salamakino, V. M. Čigriejienės siūlymas pakeisti 11 straipsnio 3 dalį. Gerbiamoji Vida, prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, aš pakomentuosiu, gal jūs perskaitykite, pasiklydau pataisose, nes mano konsoliduotame variante šito nėra.
PIRMININKĖ. Cituoju. „Reikalavimus, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto biuro patalpos, taip pat tai, kokios išlaidos laikytinos lėšomis, būtinomis Seimo nario biurui išlaikyti, nustato Seimo statute nurodyta institucija. Nustatant šiuos reikalavimus, turi būti atsižvelgta į tai, kad Seimo nario biure turi būti įrengta darbo vieta vienai Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigybei“, išbraukta – taip pat laukiamasis ir galimybė Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais. Komitetas nepritarė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš siūlyčiau pritarti, ne visi turi tokius laukiamuosius ir tokias galimybes. Gali būti ir bendras laukiamasis galų gale toje įstaigoje, kurioje nuomojama patalpa, bet sekretorei tai vieta turi būti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Vytautai, prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui, bet aš manau, kad tikslesni reikalavimai skelbiant konkursą bus nustatyti, ir nematau labai didelio prieštaravimo, kad laukiamasis galėtų būti bendras, jeigu toks yra. Aš manau, jau konkurso sąlygose tas galės būti tiksliai išdėstoma ir apibrėžta tai, ką jūs minite iš tų argumentų.
PIRMININKĖ. Tai gal jūs atsiimate? Labai aiškiai paaiškino. Atsiima gerbiamoji V. M. Čigriejienė su A. Salamakinu. Dėkui. Vėl yra J. Oleko dėl 12 straipsnio siūlymas, ilgas išbraukimas, bet komitetas tam nepritarė. Gerbiamasis Juozai!
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Jeigu leisite, aš pristatysiu. Čia yra kompleksinis siūlymas, kad siūloma ne šiame įstatyme aprašyti Seimo nario apmokėjimo tvarką, bet visą šitą skyrių perkelti į Seimo statutą. Man atrodo, kad taip būtų teisingiau, Statute aprašytos ir kitos mūsų veiklos sąlygos. Aš siūlau, kad šis straipsnis būtų Statute, o ne šiame įstatyme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komitetas, prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui. Vienas iš niuansų yra tas, kad tai galimai prieštarautų Konstitucijai, nes Konstitucijoje yra minima, kad apibrėžia įstatymas, tai vienas iš tų aspektų, ir komitetas nusprendė nesiblaškyti, o judėti į priekį su šiuo projektu.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras – prieš siūlymą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš nematau salėje dabar darbo grupės narių A. Salamakino ir Č. Juršėno, kurie visą laiką sakė tai, remdamiesi Konstitucija, aš galiu tik dar sykį pacituoti 76 straipsnį, kad Seimo statutas numato Seimo struktūrą ir Seimo darbo tvarką. Ir jis nėra įstatymas, o turi įstatymo galią. O 60 straipsnio, iš ko ir kildino šitą įstatymą pirmieji autoriai, paskutinė dalis yra štai kokia: kad įstatymas nustato Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas. Ne įstatymo galią turintis aktas, o pats įstatymas. Deja, taip yra Konstitucijoje, tai tuo paremta koncepcija ir buvo parengtas šis įstatymas.
Dabar kitas dalykas, išbraukus visą šitą 12 straipsnį, čia yra viskas taip išsamiai ir tvarkingai sudėliota ir pirmosios darbo grupės, ir antrosios, kiek, kas, kam priklauso, tai yra visiškai skaidru, aišku, tai viso įstatymo koncepcija remiasi šiuo straipsniu. Aš siūlau iš tiesų pritarti ir bus aiškumo, mažiau problemų, mažiau visokiausių emocijų, mes žinosime, kas už ką kiek gauname, kiek priklauso ir kiek galime išleisti. Siūlau tikrai nepritarti. Mielasis Juozai, čia tikrai viskas aukštyn kojom verčiasi.
PIRMININKĖ. Neatsiimate. S. Pečeliūnas – palaikantis siūlymą.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Labai įdomiai čia tas komitetas elgiasi – vienu metu skaito Konstituciją, kitu metu jau neskaito. Aš labai sveikinu jus visus, paleisite biurų įsigijimą per viešuosius pirkimus, tai esu užtikrintas – mažiausiai visi pusę metų neturės jokio biuro, o kai kurie gal net ir dvejus metus, kol vyks visokie skundimai, o galiausiai gaus biurą kokioje nors pačioje tolimiausioje savivaldybėje, į kurią niekas iš gyventojų negalės atvažiuoti. Tai sveikinu, pirmyn.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas palaikote J. Oleko siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 22, prieš – 3, susilaikė 45. Siūlymui nepritarta.
Toliau yra Seimo nario E. Žakario siūlymas. Pritarta iš dalies. Tai ir mes pritarėme komiteto nuomonei.
Toliau K. Ramelio siūlymas dėl 12 straipsnio. Komitetas nepritarė. Gerbiamasis Konstantai! 12 straipsnis. Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos šios išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla. Ir jūs išdėstote kaip?
K. RAMELIS (MSG). Neturiu po ranka.
PIRMININKĖ. Aš tada, jums leidus, perskaitysiu. „Išlaidos Seimo nario biurui išlaikyti, biuro technikai bei raštinės reikmėms, išlaidos informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai, specialiems leidiniams, literatūrai, išlaidos tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšio priemonėms, išlaidos tarnybinei transporto priemonei (kurui ir kitam susisiekimui) – 1/3 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – MVDU) dydžio suma per mėnesį. Seimo nariams, kurių biurai yra ne Vilniaus mieste, ši suma padidinama taikant koeficientą 0,2 kiekvienam 100 km nuo Vilniaus miesto centro iki savivaldybės, kurioje yra atitinkamo Seimo nario biuras, rinkimų apygardos administracinio centro. Visa kita, kas buvo įstatyme reglamentuota, yra išbraukiama. Dabar komiteto nuomonė.
V. GAPŠYS (DPF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Mes pasiūlėme šiek tiek kitokį tų išlaidų išdėliojimą ir manome, kad konsensuso būdu toks yra priimtiniausias.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras nepritaria siūlymui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia kolega Konstantas siūlo grįžti prie to modelio, kai viskas sumetama į vieną krūvą, išskyrus tik atstumo koeficientą, o visa kita yra vienoje krūvoje. Po to vėl gali būti tokių situacijų, kai, esant parlamentinėms išlaidoms vienam katile, vieni už visą sumą nuomosis biurą, kiti už visą sumą nuomosis automobilį. Man atrodo, tas modelis, kurį abi darbo grupės pasiūlė išskirstyti pagal atskiras eilutes, beje, Europos Parlamente ne vienas prie vieno, bet yra labai panašiai, yra atskiros eilutės, atskiros išlaidų rūšys. Mes ką tik nepritarėme J. Oleko pasiūlymui ir palikome tą išskirstymą galioti, tai aš manau, kad dar grįžti prie to paties nereikėtų, ir siūlau balsuoti prieš. Nes aiškumas, tikslumas tikrai sukels mažiau aistrų ir mažiau visokiausių po to diskusijų žiniasklaidoje apie parlamentines išlaidas.
PIRMININKĖ. K. Ramelis dabar jau negali kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario K. Ramelio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71: už – 13, prieš – 3, susilaikė 55. Siūlymui nepritarta.
Toliau yra dar vienas K. Ramelio siūlymas. „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos atlyginamos ir Seimo nariui, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras.“ Ir jis išbraukia „išskyrus šio straipsnio 14 dalyje nurodytą išimtį“. Man atrodo, kad toliau yra jūsų siūlymai iš to siūlymo, kuriam mes dabar nepritariame. Tai tada kitų nereikia svarstyti.
Seimo narys E. Jurkevičius. Yra siūlymas, kuriam komitetas nepritaria. E. Jurkevičiaus nematau, tai gal gerbiamasis V. Gapšys pakomentuos siūlymą ir nepritarimą.
V. GAPŠYS (DPF). Skamba taip: „Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Seimo narį, kuris yra Ministras Pirmininkas, turi teisę gauti naudotis tarnybiniu automobiliu, ne brangesniu nei 23 VMDU be PVM. Tautos atstovo parlamentinėms funkcijoms vykdyti… sutartis dėl tarnybinių automobilių pirkimo ar nuomos sudaro… tarnybinius automobilius Seimo nariams, suteikia jų techninę priežiūrą, einamąjį remontą, organizuoja bei kitas su automobilių eksploatacija ir naudojimu susijusias išlaidas apmoka Seimo kanceliarija, sutarčių dėl Seimo nariams skiriamų tarnybinių automobilių pirkimo ar nuomos sudarymui taikomi taisės aktų, reguliuojančių viešųjų pirkimų santykius, reikalavimai.“ Komitetas siūlo nepritarti, nes mes aptarėme, kokia tvarka galėtų būti nuomojami automobiliai. Komitetas įsitikinęs, kad ta tvarka yra kompromisinė, t. y. Seimo narys nuomotųsi pats, tačiau būtų nustatomos ribos, kokią sumą galėtų gauti nuomai, Seimo narys galėtų pats pasirinkti automobilį. Yra tokių situacijų, kad vieniems reikia vienokio pravažumo automobilio, kitiems – kitokio. Tačiau būtų nustatyta suma, kurios jis negalėtų viršyti, o jeigu viršytų, turėtų mokėti iš savo asmeninių lėšų.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras nepritaria siūlymui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu jau Konstitucija numato, kad parlamentaras turi gauti tam tikrą pagalbą vykdydamas savo funkcijas, tai jau jam neturėtų būti užkraunamos mechaniko, padangų keitėjo ir t. t. pareigos. Darbo grupė tikrai labai vieningai pasirinko verslo nuomos modelį, kur iš tiesų viskas yra skaidru, aišku. Yra nustatoma viršutinė riba pagal tam tikras taisykles, ji gali kisti, jeigu keičiasi ekonominio socialinio gyvenimo sąlygos. Ir tikrai, kaip ir minėjo pranešėjas, Seimo narys pagal savo poreikius gali pasirinkti, kas jam labiausiai priimtina, neviršydamas tų ribų, arba jeigu nori viršyti, primoka iš savo atlyginio. Šiuo atveju mes labai daug diskutavome ir su Seimo kanceliarija. Čia norima užkrauti šią pareigą Seimo kanceliarijai. Tai įsivaizduokite, kiek tada reikės papildomai valdymo išlaidų, kiek reikės žmonių, kiek reikės aptarnaujančio personalo, kad šią funkciją vykdytų. Aš manau, kad tikrai yra pats geriausias šis modelis, kurį mes tikrai kompromiso būdu iš įvairių modelių pasirinkome. Grįžti prie to, kas buvo, kai buvo pripirkta tam tikro lygio, kurie vargu ar tiko ilgoms kelionėms, automobilių, aš nesiūlyčiau. Darbo grupės susitarimas tikrai atitinka tą vidutinį poreikį, kai reikia vykdyti Seimo nario pareigas važiuojant, atitinka paslaugų krepšelį, kurį parlamentaras gautų, ir nereikėtų sukti galvos. Čia nebūtų jokių įtarinėjimų, kad kokia nors suma iš to, kas skiriama, pereina Seimo nario nuosavybėn, ką ir Konstitucinis Teismas yra pasakęs.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate E. Jurkevičiaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 7, prieš – 6, susilaikė 59. Siūlymui nepritarta.
Toliau yra A. Salamakino ir V. M. Čigriejienės panašus siūlymas. Gal atsiimate?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip, siūlymas gana panašus, aš atsiimsiu, bet iš principo, ką V. Gapšys pasakė, tai reikėjo mūsų pasiūlymui iš dalies pritarti, nes tas atitinka, o kas ne, pasakyti, kad ne. Ačiū. Atsiimu.
PIRMININKĖ. Gerai, atsiima. Toliau yra K. Ramelio.
V. GAPŠYS (DPF). Irgi turbūt.
PIRMININKĖ. Irgi panašus, taip? Vytautai!
V. GAPŠYS (DPF). Aš net nematau, kuo čia dabar skiriasi, bet…
PIRMININKĖ. Čia niekuo nesiskiria.
V. GAPŠYS (DPF). …aš manau, kad jį reikėtų tiesiog atsiimti dabar.
PIRMININKĖ. Atsiimate, Konstantai? Atsiima. J. Razmos siūlymas. Atsiima J. Razma. Dar K. Ramelio siūlymas. Bet čia jie visi susiję – viens, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt siūlymų. Jie visi susiję. Mes jų visų nesvarstome, nes jau apsisprendėme.
Toliau yra Seimo nario V. Simuliko siūlymas papildyti ir pakeisti 12 straipsnio 17 dalį. Pritarta bendru sutarimu komiteto, tai ir mes tada pritariame šiam siūlymui.
Toliau eina K. Ramelio siūlymai, iš esmės jau apsisprendėme dėl paties įstatymo pirmųjų straipsnių. Nebesvarstome šitų.
V. M. Čigriejienės ir A. Salamakino… (Balsai salėje)
K. Ramelis nesutinka su mano pasakymu. Aš skaitau tai, kad čia jūsų, kur yra 17, 18, 19, 21 punktai, toliau yra išdėstymas to, ką pradžioje sakėte, o mes tam nepritarėme. Vytautai?
V. GAPŠYS (DPF). Iš tikrųjų čia dabar, aš taip suprantu, paprasčiausiai pasistumia punktai, nes jūs išvardijate tą patį, tik keičiantis numeracijai jūs perdėliojate numeraciją. Bent pagal lyginamąjį variantą taip matyti.
PIRMININKĖ. Aš ir žiūriu lyginamąjį variantą.
A. Salamakinas ir V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia kalbama apie tai, kad joks turtas negali tapti Seimo nario nuosavybe nei jam esant Seimo nariu, nei po to, kai nutrūksta jo įgaliojimai, taip pat negali tapti artimo asmens ar kito asmens turtu, jeigu tas asmuo buvo susietas su Seimo nariu. Todėl prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Komitetas siūlo nepritarti, nes kartais labai sudėtinga praktiškai įgyvendinti visa tai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate A. Salamakino ir V. M. Čigriejienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72: už – 16, prieš – 4, susilaikė 52. Pataisai nepritarta.
Toliau K. Ramelio keturi siūlymai dėl 12 straipsnio. Tiesiog irgi pasistumia numeracija iš pirmos skilties. Toliau. Dėl 13 straipsnio nėra siūlymų. Dėl 14 straipsnio yra V. Simuliko ir E. Žakario siūlymas. Prašau pristatyti. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Mielieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju kalbame apie būstą. Kalbame, kad yra bendrabutis, vadinamasis viešbutis, ir mes siūlome, kad būtų galimybė Seimo nariui pasirinkti. Jeigu Seimo narį tenkina, kad prie Seimo yra gyvenamasis būstas, yra saugoma mašinų stovėjimo aikštelė, o jeigu Seimo nariui netinka, tam, kuris ne vilnietis, t. y. 50 kilometrų nuo Vilniaus neturi nuosavybės, tai jis turėtų teisę pretenduoti į kažkokią pinigų sumą, adekvačią šiam būsto išlaikymui, ir žmogui galėtų išnuomoti būstą, nežinau kur, greičiausiai Naujojoje Vilnioje, tame rajone. Todėl mes siūlome išsaugoti šitą viešbutį, bendrabutį Seimo nariams, kurie atvyksta iš truputį toliau nei Vilniaus regionas. Nebent yra administracijos pozicija viešbutį privatizuoti, tada tą sakykime viešai ir tada bus aišku, ką toliau daryti. Bet mes manėme ir manome, kad Seimo narys turėtų galimybę pasirinkti. Yra šalia, labai patogu. Vilniečiams, kurie turi būstą Vilniuje, viskas gerai. Mes siūlome vis dėlto palikti alternatyvą, apmokant už elektrą, vandenį ir šiukšles, tai yra Seimo narys mokės iš savo kišenės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau, komiteto pozicija.
V. GAPŠYS (DPF). Komitetas siūlo tam nepritarti. Juo labiau kad dviejų alternatyvų išlaikymas valstybei kainuotų gana brangiai. Jeigu mes pasirenkame vieną alternatyvą, tai turėtume, mūsų manymu, laikytis nuosekliai. Galimi pasirinkimai, čia, aišku, Seimas turi apsispręsti kokie, tačiau pasiūlymas yra toks.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras nepritaria siūlymui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš noriu tiesiog išdėstyti darbo grupės ir komiteto argumentus, kolega Vytautas jau pasakė. Na, pirmas siūlymas. Valerijus siūlo nuo Vilniaus miesto administracinės ribos. Tai dabar mes čia vaikščiosime su kuoliukais ir matuosime? Yra miesto centras, miesto centre yra Seimo rūmai ir yra labai paprasta, tiesiog yra net lentelės kai kuriuose leidiniuose, kiek koks miestas yra nuo Vilniaus centrinio pašto ribos. Tai čia labai paprasta apskaičiuoti. Vienas dalykas.
Dabar dėl viešbučio. Kolegos, jeigu mes numatėme, kaip kalbėjo kolega V. Gapšys, modelį, kad nustatome maksimalią sumą nuomai ir Seimo narys gali nuomotis, jeigu nori, geresnį, blogesnį, pagal savo poreikius: toliau, arčiau, ir išlaikome Seimo viešbutį, jeigu mes visą laiką kalbame apie tam tikras privilegijas, jis yra nuostolingas, jis yra dotuojamas, jis yra našta Seimo kanceliarijai. Galbūt ir jisai galėtų būti viešbučiu ir čia būtų galima išsinuomoti pagal tam tikras bendras, vienodas taisykles. Štai buvo mūsų ir darbo grupės, ir komiteto argumentai, kad visiems būtų vienodos sąlygos: gauna nuompinigius ir nuomojasi būstą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate V. Simuliko ir E. Žakario siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 55: už – 16, prieš – 1, susilaikė 38. Nepritarta.
Toliau yra Seimo narių V. Simuliko ir E. Žakario siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ir mes pritarkime iš dalies 14 straipsnio 2 punktui.
V. Simuliko ir E. Žakario pasiūlymas dėl 14 straipsnio 3 punkto. Komitetas nepritarė. Gerbiamasis Simulikai, jūsų yra dar vienas siūlymas. (Balsai salėje) Atsisako. Gerai.
Dar vienas siūlymas dėl to paties 14 straipsnio 6 dalies. Komitetas irgi nepritarė. Atsiimate? Atsiima. Gerai.
K. Ramelis siūlo pakeisti 14 straipsnio 6 dalį.
K. RAMELIS (MSG). Šiam pasiūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė, atsiprašau. Pritarta bendru sutarimu ir mes pritariame.
Toliau V. M. Čigriejienės ir A. Salamakino siūlymas dėl 14 straipsnio 7 dalies. Prašau.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Kad Seimo nariams suteikiamos 45 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, visi Seimo nariai išeina atostogauti vienu metu ir grįžta tuo pačiu laiku. Seimo narių kasmetinės atostogos į kitus metus neperkeliamos. Atostogos Seimo nariui negali būti suteikiamos sesijos metu ir atostogų laikas gali būti skaidomas. Seimo Pirmininko atostogos yra kitaip nustatytos. Nėštumo ir gimdymo atostogos Seimo narėms yra suteikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, o vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis šeši mėnesiai.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. GAPŠYS (DPF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes faktiškai nepavyko rasti konsensuso, sutarimo šiais klausimais. Kitas dalykas. Yra tam tikrų praktinių niuansų, kuriuos aptarinėjome, bet čia būtų per ilgas dėstymas.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas, pritariantis siūlymui.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu manote, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija jau yra nebe dokumentas, tai balsuokite už šias pataisas.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tokia nuostata, mano galva, prieštarautų Konstitucijai, nes mes nesame laisvi. Visą Seimo kadenciją mūsų darbdavys yra rinkėjas. Jis išrinko visam laikui ir mes tokių atostogų, per kurias galėtume atsisakyti savo tiesioginio darbo pareigų, o mūsų darbas – atstovauti rinkėjams, negalime turėti. Turime būti pasiruošę net ir laisvu metu, bet kada susirinkti į posėdį. Čia tiesioginė darbo teisė negalioja. Nė viename parlamente tokios tvarkos nėra. Yra laisvas laikas, bet per tą laiką žinai, kad rytoj gali būti iškviestas į bet kokį nenumatytą posėdį, jeigu toks poreikis bus, o atostogų metu – tada reglamentuoja darbo teisė, o darbo teisė reglamentuoja ir kompensacijas, ir visokius kitokius dalykus. Tai mes už tai, kad per atostogas posėdžiausime, dar kompensacijas sau numatysime? Negalima.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių A. Salamakino ir V. M. Čigriejienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 11, prieš – 16, susilaikė 43. Nepritarta.
Toliau dėl 15 straipsnio yra Seimo nario Č. V. Stankevičiaus siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies, ir mes pritarkime.
Ir dar Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas, kurį jau pristatė R. J. Dagys. Bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė. Tai gal tada prašom pakomentuoti.
V. GAPŠYS (DPF). Buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas atmesti visą įstatymo projektą, tai mes jam nepritarėme.
PIRMININKĖ. Gerai. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas. Pritarta iš dalies. Ačiū. Išnagrinėjome.
Dabar po svarstymo dėl viso vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Yra vienas. V. Simulikas – prieš.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš vis tiek pasakysiu, mielieji kolegos. Suprantu vilniečius, aišku, labai gerbiu kolegas, bet regiono atstovai tai palapines statysimės, bus labai faina. Labai gerbiu mūsų kanceliariją, bet manau, kad kanceliarija verslu neturėtų užsiimti. Jos visiškai kitos paskirties ir visiškai kitos funkcijos, jeigu norime daryti komerciją ir biznį, tada kurkime atskirą padalinį, tvarkingai, ir mašinų nuomai, ir kompiuterių nuomai, tai aš siūlau ir popierius, ir šratinukus pirkti, ir visa kita centralizuotai, skelbti viešuosius konkursus. Metams teismai garantuoti, bus labai faina ir labai įdomu, aštrūs pojūčiai. Ir daug kas bus dar neteisėta, nes dažniausiai viskas daroma ant ribos. Nežinau, jūs kaip norite, bet pagalvokite dėl šito įstatymo, švelniai pasakius, Seimo nariai daro save dar kartą pajuokos objektu. Viena bus istorija, kai mes gausime atgal įstatymą su visokiais išraitymais ir pasityčiojimais, jeigu jums tai priimtina – sėkmės. Man, kaip mokytojui pagal išsilavinimą, tokie dalykai nepriimtini. Jeigu jums patinka vaikų vaidmuo, kaip auklėtojų pavyzdį turint kitus žmones, tai sėkmės. Aš siūlyčiau labai rimtai pagalvoti, ar tas įstatymas iš tikrųjų atitinka protingumo principą.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras – už.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Valerijau, kai jūs sakėte „jūs“, turbūt turėjote galvoje pradinius iniciatorius? Pirmosios darbo grupės vadovą A. Salamakiną, po to ir mano minėtus kitus, beje, jūsų frakcijos bendražygius. Tai jiems turbūt tada suokėte, o mes tik bandėme patobulinti, kad būtų priimtinas kompromisas. Man atrodo, jo pasiekėme. Ir aš visiškai pritariu jūsų žodžiams, kad kanceliarija verslu neturi užsiimti, todėl šitas projektas taip ir numato, kad kuo mažiau kanceliarijoje būtų verslo. Tai čia tik tiek pastabų.
Dabar, mielieji kolegos, pažiūrėkite atidžiai į šitą įstatymą, jame vis tiek, kiek pavyko, yra sulyginamos iš tiesų galimybės ir tiems, kurie vienmandatėse apygardose yra išrinkti, ir tiems, kurie daugiamandatėje apygardoje yra išrinkti, jų galimybės susitikti su gyventojais, su rinkėjais, turėti savo infrastruktūrą lygiai taip pat yra aiškiai ir labai detaliai išdėliotos, pagaliau šitas įstatymas numatytų jų lygias galimybes.
Kitas dalykas, kas yra labai svarbu, tai daugiausiai kėlusios aistrų parlamentinės išlaidos. Jos yra labai gražiai išdėliojamos pagal atskiras eilutes, pagal atskiras lentynas, jeigu taip galima sakyti, iš vienos lentynos į kitą neperdėsi, kiek jau tų išlaidų reikia, tiek ir yra. Man atrodo, čia turėtų būti dėkingiausi už tą įstatymą Seimo nariai tų apygardų, kurios yra toliau nuo Vilniaus, nes yra numatyta tam tikra tvarka. Vienas dalykas, kaip jau minėjau, – nueiti iki biuro Vilniuje, kitas dalykas – nuvažiuoti į Biržus, nuvažiuoti į Palangą ar į Tauragę. Todėl ir šitoje vietoje tai yra įvertinta, suvienodintos Seimo narių galimybės šituo sureguliavimu. Tikrai geras įstatymas, balsuojame už.
PIRMININKĖ. A. Sysas – dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, iškyla tam tikra kolizija, jeigu šitas įstatymas būtų priimtas prieš rinkimus, tai viskas būtų gerai. Dabar didžioji dalis čia sėdinčiųjų – būsimojo Seimo nariai. Kaip su privačiais ir viešaisiais interesais? Mes, iš principo šiandien priimdami įstatymą, priimame tą įstatymą sau. Ar mes ieškome iš to naudos, ar neieškome, tai man šitas atsakymas neaiškus. Sakau, jeigu tai būtų daryta iki rinkimų, dar aš nežinau, ar aš esu Seimo narys, viskas gerai. Šiandien aš turiu suinteresuotumą dėl to įstatymo.
PIRMININKĖ. Neaišku, ar jūs būsite Seimo nariu. Kol negavote mandato ir neprisiekėte, jūs dar nesate Seimo narys. (Plojimas, triukšmas salėje)
Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 26. Po svarstymo Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, kol dar mes turime daugumą, gal iš karto balsuojame pagal darbotvarkę, nes likęs tik balsavimas.
15.07 val.
Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio pakeitimo ir 79 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Visos procedūros pereitos, nebuvo balsų.
Deja, arba nesiregistravote… Taip ir yra. Visam šitam paketui nieko… Kitoje kadencijoje. (Balsai salėje) Šioje kadencijoje tai Seimo narys yra A. Sysas.
Gerai. Toliau.
15.09 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. S. Šedbaras – į tribūną. Svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien komitetas ilgai svarstė šį projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Teisėkūros pagrindų įstatymo 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadom. Už – 6, susilaikė 1. O dėl visų lydinčiųjų galiu pasakyti tik tiek, kad komitetas taip pat visus juos apsvarstė. Dabar ten turbūt iš eilės paskui bus pristatyta. Vieną projektą mes siūlome atmesti, kadangi svarstymo stadijoje paaiškėjo, tuoj aš pasakysiu kurį, tai yra Valstybės saugumo departamento įstatymą, kadangi jis pagal Žvalgybos įstatymo įsigaliojimo straipsnius nuo Naujųjų metų būtų pripažįstamas negaliojančiu. Taigi.
O visiems kitiems po svarstymo yra pritarta. Visa šitų lydimųjų įstatymų svarstymo esmė buvo ta, kad suderintume datas su bazinio Teisėkūros pagrindų įstatymo įsigaliojimo datų pakeitimu.
Dar vienas dalykas, ką komitetas koregavo, tai yra toks redakcinio pobūdžio koregavimas, kadangi kalbininkai vietoj „tinklalapio“ pasiūlė vartoti „interneto svetainė“. Štai ir viskas, ką šiandien komitetas su lydimaisiais padarė.
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Dėl 2 straipsnio yra kolegės I. Šiaulienės pataisa ir komitetas jai nepritarė. I. Šiaulienės nematau, tai, pirmininke, paaiškinkite, kodėl nepritarta.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš tada paaiškinsiu. Kolegės I. Šiaulienės siūlymas buvo dar vienais metais, mes siūlėme nuo 2014 m. sausio 1 d. Ji argumentuodama tuo, kad galbūt kanceliarija nespės pasirengti, siūlė nuo 2015 m. sausio 1 d. Mes šiandien komiteto posėdyje išklausėme ir kanclerio, taip pat Informacinių technologijų padalinio vadovo J. Bridžiaus informaciją ir įsitikinome, jog iš tiesų iš esmės bus pasirengta ir anksčiau, tačiau su visais atsargos saugikliais nuo 2014 m. sausio 1 d. šis įstatymas gali galioti.
Jeigu pritartume I. Šiaulienės pasiūlymui, tokiu atveju visas šis lydimųjų paketas, blokas taip pat turėtų būti koreguojamas, o tokių pasiūlymų įregistruota nėra. Taigi, viena vertus, sistemiškai šis pasiūlymas negali būti priimtas, kita vertus, kanceliarija ir visos kitos institucijos, kurios aptartos pagrindiniame įstatyme, yra pasirengusios ir, kaip minėjau jau pateikdamas šį įstatymą, tik dėl užsitęsusio priėmimo mes pasiūlėme truputį nutolinti laiką, jo yra šiek tiek daugiau negu šeši mėnesiai. Taigi visi ateinantys metai yra šiam įstatymui įsigalioti ir galime turėti visą modernią teisėkūros pagrindų sistemą, todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, gal galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei, kad nebūtų pritarta šiam pasiūlymui? Ačiū, pritarta.
Vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Tuomet prašau pasiruošti balsuoti po svarstymo. Čia yra po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 59 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 2, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta. Iš karto yra taikoma ypatingos skubos tvarka, priėmimo stadija. Einame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Nuomonės už, prieš? Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, gal registruojamės, kad pažiūrėtume, kiek mūsų yra. (Balsai salėje) Manote, užteks? Aš matau 70 kortelių. O, štai dar du kolegos atėjo!
Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl priimamo Teisėkūros pagrindų įstatymo 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4912.
Kažkaip nelabai suprantama. Kad ir būsimoji dauguma visiškai nenori dirbti, tai tas keista. (Balsai salėje) Gerai. Liko tik balsavimas.
15.15 val.
Kolegos, Administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4843. Kadangi pataisų nėra, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū. Pritarta.
Taigi priėmimas. Bet, jeigu būsimoji dauguma nesiregistruos, tai mes negalėsime… (Balsai salėje) 67 kortelės. Jau šį kartą mažiau. Gerai. Bet vis tiek jau dabar priėmimas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio pakeitimo įstatymas pastraipsniui. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsniui pritarta. Lieka tik pasakyti savo motyvus ir… Motyvų taip pat nėra norinčių sakyti. Lieka tik balsavimo procedūra.
15.17 val.
Advokatūros įstatymo 52 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4844(2). Svarstymas. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas. Priimami trys straipsniai. Galime 1 straipsniui pritarti? Pritarta. 2 straipsniui pritarta ir 3 straipsniui pritarta. Norinčių kalbėti nematau. Kadangi tik 63 kortelės, lieka tik balsavimas.
15.17 val.
Antstolių įstatymo 8 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4845(2). Svarstymas. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Yra trys straipsniai. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsniui pritarta. 3 straipsniui pritarta. Nuomonės. Norinčių kalbėti nėra. Vėl lieka tik balsavimas.
15.18 val.
Biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4846(2). Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. Du straipsniai. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsniui pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Lieka tik balsavimas.
15.18 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4847(2). Svarstymo stadija. Galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui trys straipsniai. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsniui pritarta. 3 straipsniui pritarta. Norinčių pasakyti nuomonių nėra. Lieka balsavimas.
15.19 val.
Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4848(2). Svarstymo stadija. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsniui pritarta. Motyvų nėra. Trūksta balsų. Lieka balsavimas.
15.20 val.
Elektroninio parašo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4849. Svarstymo stadija. Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Nuomonių nėra. Liko balsavimas.
15.20 val.
Elektroninių ryšių įstatymo 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4850(2). Svarstymo stadija. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Keturi straipsniai. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. Nuomonių nėra. Liko balsavimas.
15.21 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 41, 11, 44, 84, 89, 93 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4851(2) (svarstymas ir priėmimas)
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 41, 11, 44, 84, 89, 93 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4851(2). Svarstymo stadija. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. Nuomonių nėra. Liko balsavimas.
15.21 val.
Farmacijos įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4852(2). Svarstymo stadija. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Nuomonių nėra. Liko balsavimas.
15.22 val.
Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4853(2). Svarstymo stadija. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Nuomonių nėra. Liko balsavimas.
15.22 val.
Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4854(2). Svarstymo stadija. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Nuomonių nėra. Liko balsavimas.
15.22 val.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4855(2). Svarstymo stadija. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Atsiprašau. (Balsai salėje) Čia yra trys straipsniai. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Ir 3 straipsnis. Pritarta. Čia buvo padaryta klaida. Nuomonių nėra. Liko balsavimas.
15.23 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 4, 8, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4856(2). Svarstymo stadija. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. Nuomonių nėra. Liko balsavimas.
Indėlių ir įsipareigojimų… (Balsai salėje) Atsiprašau, čia tas pats. Nepasižymėjau.
15.24 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo 18, 26 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4857(2). Svarstymo stadija. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. Liko balsavimas.
15.24 val.
Lito patikimumo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4858(2). Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Liko balsavimas.
15.25 val.
Lobistinės veiklos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4859(2). Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.25 val.
Mokėjimo įstaigų įstatymo 12, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4860(2). Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.26 val.
Prezidento rinkimų įstatymo 8, 11 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4862(2). Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.27 val.
Pilietybės įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4861(2). Priėmimas. Atsiprašau, ne priėmimas, o svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.28 val.
Produktų saugos įstatymo 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4863(2) (svarstymas ir priėmimas)
Produktų saugos įstatymo 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4863(2). Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.28 val.
Referendumo įstatymo 16, 18, 23, 73 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4864(2). Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.29 val.
Saugios laivybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4865(2). Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.29 val.
Seimo rinkimų įstatymo 51, 9, 10, 45 ir 93 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4866(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo rinkimų įstatymo 51, 9, 10, 45 ir 93 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4866(2). Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.29 val.
Šilumos ūkio įstatymo 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4867(2). Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.30 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.30 val.
Socialinių paslaugų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4869. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.31 val.
Standartizacijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4870. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.31 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4871. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.31 val.
Sveikatos sistemos įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4872. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.32 val.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4873. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.32 val.
Tarptautinių sutarčių įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4874. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.32 val.
Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4875. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Lieka balsavimas.
15.33 val.
Teismų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4876. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Ir čia vėlgi stop… Čia yra du kartus parašyta. Du straipsniai. Abiem straipsniams pritarėme, liko balsuoti.
15.33 val.
Teritorijų planavimo įstatymo 11, 18, 181, 26 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4877(2) (svarstymas ir priėmimas)
Teritorijų planavimo įstatymo 11, 18, 181, 26 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4877. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Nepritarta. Viskas iš naujo. Atsiprašau. Priėmimo stadija, pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritariame? Ne. Gerai. Balsuojame. Kodėl nepritariame, čia dabar nėra diskusijų. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate 1 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 50: už – 39, prieš nėra, susilaikė 11. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Galime pritarti? Negalime. Taip pat norite balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl 2 straipsnio.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 41, prieš nėra, susilaikė 11. 2 straipsniui pritarta.
3 straipsnis. Galime pritarti? Negalime. Taip pat prašo balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl 3 straipsnio.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 39, prieš – 1, susilaikė 12. 3 straipsniui pritarta.
4 straipsniui galime pritarti? Taip pat prašote balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl 4 straipsnio.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 44, prieš nėra, susilaikė 9. 4 straipsniui pritarta.
5 straipsnis. Galime pritarti? Galime. Pritarta. 6 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta.
Nuomonės už ir prieš nėra. Lieka balsavimas.
15.37 val.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4878. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Nuomonių nėra, lieka balsavimas.
15.38 val.
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4879. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Nuomonių nėra, lieka balsavimas.
15.38 val.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4880. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Nuomonių nėra, lieka balsavimas.
15.39 val.
Visuomenės informavimo įstatymo 31, 46, 47, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4881. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. Nuomonių nėra, lieka balsavimas.
15.39 val.
Vyriausybės įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4882. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Nuomonių nėra, lieka balsavimas.
15.40 val.
Valstybės kontrolės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4883. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Nuomonių nėra. Liko balsavimas.
15.40 val.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4884(2). Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsniui pritarta. Nuomonių nėra. Liko balsavimas.
15.40 val.
Valstybės saugumo departamento įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4885 (svarstymas)
Valstybės saugumo departamento įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4885. Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Ne. Atsiprašau, jau čia įsibėgėjome.
Kolegos, yra pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas atmesti Valstybės saugumo departamento įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nes Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XI-2289, kuris įsigalios 2013 m. sausio 13 d., Valstybės saugumo departamento įstatymas pripažįstamas netekusiu galios. Ar galėtume mes bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Pritarta. Ačiū.
15.41 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4886(2). Svarstymas. Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsniui pritarta. 3 straipsniui pritarta. Nuomonių nėra. Liko balsavimas.
Taigi, kolegos, visą šį bloką sėkmingai įveikėme.
15.42 val.
Darbo kodekso 2, 47, 96, 101, 108, 129, 136, 138, 147, 177, 183 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 116 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-4613(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas A. Sysas kviečiamas į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gauta daug pasiūlymų. Šiandien…
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš norėčiau kreiptis į pranešėją. Ar mes galėtume eiti pastraipsniui, nes čia yra jau priėmimas? 1 straipsniui, kadangi pasiūlymų nėra, ar galėtume bendru sutarimu pritarti?
A. SYSAS (LSDPF). Galima.
PIRMININKAS. Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 6 straipsnio?
A. SYSAS (LSDPF). Nėra.
PIRMININKAS. 6 straipsniui, pagal kurį yra pripažįstamas 116 netekusiu galios, taip pat galime pritarti. Pritarta. 7 straipsnis. Dėl jo štai jau yra pasiūlymai. Kolega, prašom pristatyti. Čia yra R. J. Dagio.
A. SYSAS (LSDPF). Taip, R. J. Dagys pasiūlė atkurti nuostatą, kuri buvo…
PIRMININKAS. Komitetas pritaria?
A. SYSAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Kolega, ar jūs dar norite pristatyti? Ne. Kadangi komitetas pritarė, kolegos, mes taip pat galėtume pritarti su?.. Ne? Gerai. Vis dėlto duodame jums pristatyti, nes, matau, yra prieštaravimų. Gerai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Yra keli argumentai, kodėl komitetas taip nusprendė. Kaip jau ne kartą esame sakę, komitetas iš principo pritarė principui, kad teikiam tas įstatymo nuostatas, dėl kurių yra sutarta Trišalės tarybos. Brangindami tą sutarimą, mes palaikome tokį tekstą ir tokias pataisas, kurios yra patvirtintos tiek profsąjungų, tiek darbdavių, tiek Vyriausybės. Nuostata dėl 65 metų griautų mūsų tą bazinį susitarimą ir būtų labai blogas precedentas.
Kita vertus, žinant dabartinę demografinę situaciją ir senėjimo procesą, to principo dėl 65 metų visuotinis taikymas visiems darbo santykiams tikrai būtų nepriimtinas. Gali būti valstybės tarnyba, dar kokie nors dalykai. Bet čia taip neparašyta, čia yra visuotinis principas. Tas visuotinumo principas būtų negeras.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė, aš matau, pritarti, bet, kiek aš atsimenu, vis dėlto komitetas buvo pritaręs ir kitam pasiūlymui.
A. SYSAS (LSDPF). Ne, komitetas buvo pritaręs šitam. Posėdžių salėje svarstymo metu buvo pritarta kolegos G. Steponavičiaus pasiūlymui išbraukti šią nuostatą. Svarstant posėdžių salėje. Komitetas laikosi tos pačios nuostatos.
PIRMININKAS. Aišku. Dabar motyvas už, motyvas prieš. Prieš, aš matau, – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, manau, čia yra Seimas, čia yra ta vieta, kurioje gali ir turi būti priimami sprendimai, leidžiantys atliepti nemažos visuomenės dalies lūkesčius, tarp jų susijusius ir su galimybe lanksčiau reglamentuoti darbo santykius, kalbant ne apie automatišką, bet galimybės numatymą 65 metų amžiaus sukakusiems darbuotojams išeiti į pensiją. Noriu atkreipti dėmesį ir ne sykį esu minėjęs švietimo sektorių, kuriame tokios nuostatos nebuvimas, kaip dabar, elementariai neleidžia net išspręsti klausimų, kai žmonės jau nebegali dirbti tokio darbo. Viena vertus, pedagogai kalba, kad jie norėtų išeiti į užtarnautą poilsį anksčiau, o mes registruojame pataisas ir numatydami švietimo darbuotojams galimybes dirbti, atitinkamai išeiti iš sistemos 55 metų ar tam tikrą stažą turintiems. Antra vertus, mes nedrįstame net dėl 65 metų amžiaus darbuotojų numatyti lanksčios nuostatos. Aš dar kartą pabrėžiu, ne automatiškas atleidimas, bet formuluotė, kuriai Seimas svarstymo stadijoje pritarė, nurodo, kad gali būti. Kitaip tariant, darbdavys kiekvienu konkrečiu atveju galėtų tą klausimą spręsti lanksčiai. Tai, kad Trišalės tarybos tas dalykas nebuvo apsvarstytas, tikrai neturi būti kliūtis padaryti laiką atspindinčius sprendimus čia, Seime. Ir aš labai apgailestauju, kad komitetas ne į argumentus įsiklauso, o formaliai žiūri, kad neva nuostata nebuvo aptarta plačiau. Tai, kolegos, aš vis dėlto kviečiu nepritarti R. J. Dagio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Jūs, kolega pranešėjau, negalite kalbėti. Dabar balsuojame. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas palaikote kolegos R. J. Dagio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – kitaip.
Balsavo 48: už – 28, prieš – 13, susilaikė 7. Taigi kolegos R. J. Dagio pasiūlymui yra pritarta.
Dabar, kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti. Gal bendru sutarimu galėtume priimti 7 straipsnį su kolegos R. J. Dagio pasiūlymu? Ar norite balsuoti? Bendru sutarimu? Bendru sutarimu.
8 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime priimti. 9 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime priimti. Priimta. 10 straipsnis. Nėra. Priimta.
Dėl 11 straipsnio yra kolegos A. Syso pasiūlymas, jam komitetas nepritaria. Tai jūs pats ir pristatykite dabar, ir paaiškinkite, kodėl nepritaria.
A. SYSAS (LSDPF). Aš galėsiu pristatyti savo pataisą vėliau. Aš tik pristatau, kad komitetas vieno balso persvara…
PIRMININKAS. Kolega, pristatykite dabar savo pasiūlymą, nes jūs neturėsite galimybės paskui, mes einame pastraipsniui.
A. SYSAS (LSDPF). Mano pasiūlymas yra būtent išbraukti 177 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti tokią nuostatą, kokia šiandien galioja, t. y. kad atleidžiant darbuotoją iš darbo arba nutraukiant darbo sutartį, jam būtų mokama kompensacija už nepanaudotas atostogas už visą laiką. Dabar siūloma įtvirtinti nuostatą – už trejus metus, už daugiau nemokėti. Noriu priminti, kolegos, kad iki 2006 metų tokia nuostata buvo Darbo kodekse ir atsirado piktnaudžiavimai, kai darbuotojų neišleisdavo atostogų ir nemokėdavo kompensacijų, todėl šita nuostata buvo panaikinta. Todėl grįžti vėl prie tos pačios nuostatos man nesuprantama, nes darbuotojai yra silpnesnioji grandis. Atostogas, darbo ir poilsio laiką reglamentuoja darbdavys savo nutarimais, įsakymais ir taip toliau. Todėl argumentai, kad žmogus neina pats atostogų, iš piršto laužti. Jeigu darbdavys nori, tai ir atostogų išeis, ir nemokamų atostogų net išeina. Todėl aš siūlau šitą nuostatą braukti, nes ji tikrai nepasitarnaus darbuotojams.
PIRMININKAS. Komitetas ką nusprendė?
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas vienu balsu, tiksliau, pirmininko balso persvara, kadangi buvo lygu, nubalsavo, kad Trišalėje taryboje buvo sutarta tokia nuostata, todėl buvo toks lygus balsavimas.
PIRMININKAS. Supratau.
A. SYSAS (LSDPF). Bet pirmininkas mūsų galva ir turi pusę balso daugiau. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Argumentai buvo labai svarūs. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonės už, palaikančios jūsų pasiūlymą, nėra. Yra tiktai R. J. Dagio nuomonė prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš dabar pamėginsiu išdėstyti komiteto nuostatą. Du dalykai, kuriuos mes turime turėti omenyje. Pirmas, aš jau kartoju. Mes, komitetas, nuosekliai laikėmės tos pozicijos, išskyrėme tuos įstatymus ir tokias pataisas, kurioms buvo pritarta Trišalėje taryboje, ir teikiame jums balsuoti. Visų kitų nuostatų, dėl kurių nesusitarta, mes nesiūlome. Vertiname sudėtingą, sakykim, derybų procesą ir pusių sutarimą. Tai yra vertingas daiktas, kurį mes turime branginti. Tai pirma nuostata.
Antras motyvas dėl pačios pataisos. Aš kaip tik manau, kad šita pataisa yra naudinga žmogui, nes dabar mes turime praktiką, kai žmonių neišleidžia atostogų, kaupia tas atostogas, o po to, įmonei užsidarius, neaišku, ar gaus, ar negaus už tas sukauptas atostogas kompensacijas. Žmogaus organizmas yra sekinamas, alinamas, išnaudojamas ir paskui žmogus išmetamas į gatvę visiškai išsekęs. Mes turime visus instrumentus…
A. SYSAS (LSDPF). Ir nesumoka.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …ir Darbo inspekciją, ir visus kitus, kurie turi užtikrinti tai, kad žmonės gautų deramą poilsį. Todėl ir siūlau nepritarti šitai pataisai dėl šitų dviejų priežasčių: dėl sutarimo ir antro dalyko, kad iš tikrųjų ši praktika alina žmogų, jo sveikatą, mes paskui turime pasekmes, turime gydyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, labai gerai šios pataisos teikėjas pasakė: viskas priklauso nuo darbdavio. Jeigu darbdavys norės, tai jis pasinaudos tomis atostogomis, bet jeigu nesuteikia jam galimybės pasinaudoti, jis turi teisę gauti už neišnaudotas atostogas. Todėl aš gerbiamojo A. Syso pataisai pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės yra pasakytos. Prašau pasiruošti… Atsiprašau, Pirmininke.
I. DEGUTIENĖ. Aš tiesiog noriu replikuoti šiuo klausimu. Gerbiamieji Seimo nariai, ta proga, kai jūs sakote, kad darbdavys turi teisę ir galimybes susitarti su darbuotoju, kad jis išeitų atostogų, tai būkite malonūs, paprašykite savo padėjėjų, kurie yra kanceliarijos darbuotojai. Jie turi po penkerius metus neišnaudotų atostogų, ketverius metus, jūs žinote, kokie tai yra pinigai, tai jums ir yra tas pavyzdys. Čia tai bent būtų įstatyme reglamentuota. Todėl kad iš tikrųjų, kol nebus įstatyme reglamentuota, tol tu negali žmogaus priversti, kad jis eitų atostogų.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Tikrai jūsų pavyzdys įkvepiantis, manau, kad Seimo nariai tą padarys.
Kolegos, prašau pasiruošti balsuoti. Kas palaikote kolegos A. Syso pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 49: už – 14, prieš – 12, susilaikė 23. Taigi, kolega, jūsų pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu priimti 11 straipsnį? Priimtas.
12 straipsnis. Taip pat nėra. Priimtas.
13 straipsnis. Čia buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Turbūt mes pritariame komiteto nuomonei.
Toliau vėl yra kolegos A. Syso pasiūlymas. Jam komitetas taip pat nepritarė. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Aš nesiūlau svarstyti. Čia yra susiję su prieš tai buvusiu balsavimu.
PIRMININKAS. Teisingai.
A. SYSAS (LSDPF). Tik aš noriu atkreipti dėmesį, nors komitetas nepritaria Teisės departamentui, deja, turėsime teisinių problemų, nes, pirma, 177 straipsnio 1 dalis kalba apie tai, kad privalo suteikti atostogas, o 2 dalyje kalbama šiek tiek kitaip. Čia bus teisinė kazuistika, todėl Teisės departamentas į tai ir atkreipė dėmesį, kokiomis straipsnio dalimis reikės vadovautis priimant sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pastabą. Dėl to paties straipsnio yra kolegos R. J. Dagio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKAS. Galime. Ačiū. Tada galime priimti 13 straipsnį su kolegos R. J. Dagio pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė. Dėkui.
14 straipsnis. Kolegos R. J. Dagio pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Techninė pataisa.
PIRMININKAS. Techninė. Bendru sutarimu mes galime priimti 14 straipsnį su kolegos R. J. Dagio pasiūlymu, techniniu pataisymu? Viskas. Ačiū kolegai A. Sysui.
Nuomonės už, prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai agituoju balsuoti už šias pataisas, kurios iš tikrųjų gerina darbuotojų sąlygas. Mes šiuo atveju diskutavome tik dėl vienos pataisos, t. y. daugiau abejonių kilo dėl atostogų, bet visos kitos yra naudingos mūsų darbuotojams, įteisina geresnes sąlygas. Visos yra sutartos Trišalėje taryboje, yra pasiektas kompromisas. Ilgai siektas kompromisas. Mes, komitetas, išvalėme visokias kitokias pataisas, kurios buvo diskutuotinos, kurioms nebuvo pritarta Trišalėje taryboje. Jeigu mes branginame socialinį dialogą, siūlau tikrai drąsiai už tai balsuoti, nes tai yra suderinta ir darbdavių, ir profsąjungos, ir Vyriausybės nuomonė. Tikrai ta vienintelė pataisa, dėl kurios mes čia ginčijomės, kuri įsigalios nuo 2015 metų, nemenkina visų įstatymo pataisų vertės.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Galima būtų pradėti taip, kad ir aš ten buvau Trišalės tarybos posėdyje, ir girdėjau, ką kalbėjo. Ten buvo kalbama apie visą įstatymą, kurį teikė Vyriausybė. Ten buvo per 30 pataisų, buvo ieškoma kompromiso. Atskiro, ką pateikė Seimo narių grupė, Trišalės tarybos pareiškimo nebuvo ir šiandien profsąjungiečiai vėl komitete apie tai kalbėjo, kad garantijos turi būti. Aš atkreipiu dėmesį į Teisės departamento pastabą, kad po tokio užrašymo atsiranda tarp 1 ir 2 dalies teisinis prieštaravimas.
Gerbiamieji, aš nematau čia jokio darbuotojų gynimo, jeigu darbdavys neišleidžia darbuotojo atostogų, o po to atleisdamas sumoka jam mažesnę kompensaciją, tai tikrai nematau rūpinimosi darbuotojais. Nueikite į vieną ar kitą garsų prekybos centrą ir paklauskite, kada darbuotojai buvo atostogų ir kiek atostogų jie yra išnaudoję, tada bus paprasčiau atsakyti į klausimą, ar šita pataisa naudinga darbuotojui, ar darbdaviui. Todėl aš dėl tokios pataisos negaliu pritarti ir kitiems įstatymų straipsniams.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės yra pasakytos, liko tik balsavimas. Aš matau, kad yra įdėtos tik 48 kortelės. Priėmimui reikalingas visai kitas mūsų skaičius.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Č. V. Stankevičius.
16.00 val.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Garbusis Seime, mūsų darbotvarkės 5 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-648(2). Priėmimo stadija. Pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti 1 straipsniui? Pasiūlymų nėra. Pritarta. 2 straipsnis. Taip pat pritarta.
Dėl viso įstatymo niekas neužsirašė kalbėti. Balsavimo negalėsime atlikti, todėl turime atidėti.
16.01 val.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4264(2). Projektas dviejų straipsnių. Jokių pataisų nėra pasiūlyta. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnį galime priimti? Priimtas.
Dėl viso įstatymo D. Bekintienė nori kalbėti už. Kolege Bekintiene, prašom kalbėti, užsirašėte už, arba atsisakykite. Dėl Sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnio.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, atsisakau žodžio, užsirašiau ne ten.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra norinčių kalbėti. Niekas nekalba. Nėra tiek Seimo narių, kad galėtume priimti balsuodami.
16.02 val.
Darbotvarkės 7 klausimas – Miškų įstatymo 4 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4203(2). Priėmimo stadija. Kaimo reikalų komiteto projektas patobulintas, tačiau jam yra pasiūlyta pataisų. Tribūnoje – komiteto pirmininkas.
1 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Tiesą sakant, dviem Teisės departamento pastabom komitetas nepritarė. Trumpai prašom pagrįsti komiteto sprendimą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų kalba vyksta apie miško žemės išskyrimą sodybos statybai. Ten kalbama, kad negalima skaidyti mažiau negu 5 hektarų. Tai iš esmės įstatymas reglamentuoja ne sodybos išskyrimą, o apskritai išskaidymą savininkams. O mes kaip tik šiuo įstatymu norime pasakyti, kad sklypas statybai gali būti išskirtas miško žemėje. Komitetas nepritarė, nes pati statybos idėja yra privataus miško valdos atidalijimas sodybai statyti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? Aš suprantu, kad balsuoti nereikia. Blogai suformulavau klausimą. Ar galime priimti 1 straipsnį, kaip jį suredagavo? Negalime. Prašom balsuoti dėl 1 straipsnio priėmimo. Tokio, koks jis yra projekte pateiktas.
Už 1 straipsnį balsavo 31, prieš – 3, susilaikė 8. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Dėl jo taip pat buvo Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas… Vienai komitetas pritarė, kitai ne. Ir Seimo narės D. Bekintienės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kolegė D. Bekintienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Čia kolegės D. Bekintienės bus papildytas kitas. Buvo pirmas variantas pateiktas, po to Seimo narė D. Bekintienė papildė tą patį straipsnį, todėl mes nepritarėme, bet kitam bus pritarta.
PIRMININKAS. Jeigu reikalaus balsavimo, ji turi teisę pagrįsti. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Taip, kadangi tos pačios nuostatos yra perkeltos, mano yra pasiūlymų 3 variantas, tai aš atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. O dėl antrosios jūsų pataisos komiteto yra pritarta. Mes galime pritarti.
Ir dar yra kolegės A. Stancikienės pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Žodis jums. Gal galima abi jūsų pataisas pagrįsti?
A. STANCIKIENĖ (MSG). Negalima, jos abi yra skirtingos. Kaip galima?
PIRMININKAS. Skirtingos. Gerai, atskirai. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Priminkite, jos, matyt, dėl Civilinio proceso kodekso, taip?
E. PUPINIS (TS-LKDF). 50 metų.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Dėl 50 metų. Aš noriu pasakyti, kad kadangi mes atveriame landas piktnaudžiauti, ypač kai D. Bekintienė atsiėmė savo gerą pasiūlymą, kur buvo numatytas sodybos buvimo faktas, to fakto nustatymas tik archyviniais dokumentais. Deja, ji atsiėmė, paliko, kad juridiniu faktu. Kaip žinome, yra labai dažnai piktnaudžiaujama, atvežami keli akmenėliai ir sakoma, kad tai yra buvusios sodybos juridinis faktas, yra įrodymas.
Aš noriu pasakyti, kad mes atveriame landas piktnaudžiavimui ir faktiškai komercijai, pasipinigavimui. Aš manau, kad tada reikėtų sekti Šveicarijos pavyzdžiu. Ten yra aiškiai numatyta, kad jeigu stato kas nors, pavyzdžiui, prie kanjono sodybą arba namą, tai jie ilgą laiką įsipareigoja turtinių teisių neperleisti. Manau, bent jau toks apribojimas, kad negalėtų daryti iš to biznio. Jeigu iš tikrųjų žmogus savo žemę atsikūrė, čia buvusi sodyba, jis ją atstatė, tai jau bent kad iš to nedarytų biznio. Manau, kad tai yra labai logiškas pasiūlymas. Kviečiu Seimą jį priimti.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė tokiam siūlymui. Be to, norėčiau pataisyti, kad gerbiamoji D. Bekintienė neatsiėmė savo pasiūlymo, tik papildė dar vienu, kad būtų galima nustatyti juridinį faktą. O čia mes gyvename ne pagal Šveicarijos Konstituciją, o pagal Lietuvos, kurios 23 straipsnis sako, kad piliečio nuosavybės teisė neliečiama. Beje, buvo panašių dalykų, kada mes norėjome riboti, tačiau buvo Konstitucinio Teismo pasakyta, kad negalima: jeigu žmogus įgavo nuosavybę, tai gali ja disponuoti, kaip nori, negalima apriboti metais. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Kolegė D. Kuodytė nori paremti… prieš pasiūlytą pataisą. Taip norite? (Balsai salėje) Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš pritariu tiems, kurie sako, kad šitas pasiūlymas aiškiai prieštarauja Konstitucijai. Kitas dalykas, šitoje salėje mes girdėjome tiek visokiausių „gražių“ dalykų, įžeidinėjančių Lietuvos Respublikos piliečius. Dabar mes išgirdome, kad jie vagys, biznieriai, kažkokiu nešvariu bizniu užsiims, jeigu parduos savo nuosavybę. Tai įsiklausykime, apie ką mes kalbame. Juk nesakoma, kad jis galės užstatyti 10 sklypų ir paskui iš to pasidaryti biznį. Pradėję tokius ribojimus nueisime iki Saudo Arabijos. O kalba Lietuvoje apie Šveicarijos teisinę sistemą, man atrodo, jokios logikos principų neatlaiko.
PIRMININKAS. Aš siūlau dabar spręsti dėl šios pataisos balsuojant, atsižvelgiant į pasakytus argumentus. (Balsai salėje) Kiek kartų galima ginti savo pataisą? Įvyko diskusija, reikia priimti sprendimą. (Balsai salėje) Prašau? Dėl pirmosios A. Stancikienės pataisos, kurią čia argumentuoja oponuojantys Seimo nariai, kad gali neatitikti Konstitucijos. Prašom Seimui pasisakyti balsuojant, kaip kitaip darysime.
Prašom balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo Seimo narės A. Stancikienės pataisos 7 daliai pagal pirmą jos pataisą. Prašom balsuoti.
Balsavus tik 6 už šią pataisą, prieš – 15 ir 20 susilaikius, šiai pataisai nepritarta.
Vėl žodis Seimo narei A. Stancikienei. Dėl tos pačios straipsnio dalies yra pasiūlyta kita pataisa, kitos redakcijos. Bet prieš tai S. Pečeliūnas nori dėl vedimo tvarkos pasakyti. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tikrai dėl vedimo tvarkos. Seimo statute pasakyta, jeigu kas turi kokių nors intencijų ką nors siūlyti, kas nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucija, jis turi kartu teikti ir Konstitucijos pataisas. Dabar teikdami šią pataisą… komitetas apsvarstė ir padarė išvadą, kad nedera su Konstitucija. Jeigu siūlymas nedera su Konstitucija, Seimo Pirmininkas arba posėdžio pirmininkas neturi teisės siūlyti mums balsuoti tokiu klausimu. Kas būtų atsitikę, jeigu mes būtume nubalsavę už jau priėmimo (…)? Tada reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ir kokie čia dalykai tada? Tai mes laikomės Statuto ar ne?
Aš labai prašyčiau ateityje, jeigu yra komiteto išvada, kad prieštarauja, čia jau akivaizdžiai, jau net ne galimai, Konstitucijai, tiesiog neteikti tokių siūlymų balsuoti, jeigu kartu nėra Konstitucijos pataisų projekto. Ir mes tada jį pirma turėtume svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Komitetas galėjo kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir būtų padarę tikrą išvadą, bet tiek to.
Dabar antroji kolegės A. Stancikienės pataisa dėl 7 dalies. Pataisa, kuri siūlo kitą redakciją. Komitetas taip pat nepritarė. Žodis pataisos teikėjai.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Antroji pataisa. Jūs jau įjungėte laiką, o dar neleidžiate kalbėti. Aš noriu pasakyti, kad antroji pataisa yra būtent atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos analogiškas pastabas. Mes prisiminkime, kad šio įstatymo, Miškų įstatymo, analogiškas pataisas jau sykį svarstėme be gerbiamosios D. Kuodytės apsižodžiavimų, ir Seimas jas atmetė.
Aš noriu pasakyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipė dėmesį, kad sodybų buvimo juridinio fakto nustatymu labai piktnaudžiaujama. Iš esmės visiškai nevyksta kontrolė. Faktiškai dirbtinai atvežami keli akmenukai, dar ten papilama kefyro, dar kažko, jie apauginami samanomis ir sakoma, kad yra juridinis sodybos nustatymo faktas. Todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlė juridinį faktą nustatyti vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu ir kad teismas pradėtų nagrinėti bylas tik po to, kai gauna archyvinius dokumentus.
Manau, kad tai yra labai logiška pataisa. Juo labiau kad Specialiųjų tyrimų tarnyba tikrai siūlė tokią priimti. Jeigu jau mes darome kokias nors išimtis ir sakome, kad nuskriaustiems žmonėms, kurie kažkada buvo ištremti, buvo nacionalizuotas jų turtas, leidžiame atstatyti nunykusias sodybas, tai tokiu atveju tikrai siūlyčiau bent apsidrausti, kad tai vyktų Civilinio proceso kodekse numatyta tvarka.
PIRMININKAS. Dabar komiteto nuomonė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas prieš. Iš tiesų, jeigu yra išlikę archyviniai dokumentai, nėra jokio tikslo žmogų varyti į teismą, kad dar kartą teismas pasakytų. Be to, nėra ką nustatyti. Yra problema, kad jeigu eini nustatyti, tai turi nustatyti faktą, kurio nėra. Tai vienas dalykas. Mes atsižvelgėme į STT siūlymus.
Kitas dalykas, atsižvelgėme, kad visą statybos ir atstatymo tvarką nustato Vyriausybė, nes ten yra nemažai niuansų.
Ir dar vienas dalykas. D. Bekintienės pasiūlymas, kad tiems, kurie neturi faktą pagrindžiančių dokumentų, tą faktą ir nustatytų, jeigu jau dokumentų nėra. Iš tikrųjų yra atsižvelgta į visus ir nematome tikslo specialiai žmones varyti po teismus, kad dar ką nors teismas nustatytų. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. J. Jagminas remia šią pataisą.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų komitete šiandien apie tai buvo kalbėta, ir aš tikrai nenorėčiau sutikti su kolegės Aurelijos samprotavimais, per dideliais nuogąstavimais. Mes iš tikrųjų vėl žmones varinėsime po teismus, vėl jie gaiš laiką ir negalės išspręsti problemų. Aš manau, kad šis klausimas iš tikrųjų labai išsamiai buvo išnagrinėtas komitete, labai išsamiai, išgirstos visos nuomonės, atsižvelgta į STT atsiliepimus, ir aš tikrai siūlyčiau pritarti ir toliau nebediskutuoti. Pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Jūs remiate komiteto poziciją?
J. JAGMINAS (MSG). Taip, remiu komiteto išvadą ir kviečiu kitus tai daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš žiūriu, kad mes turėjome spręsti dėl pataisos ir pasisakyti už arba prieš pataisą. Bet atrodo, kad, J. Jagminui pasisakius už komiteto poziciją, aš turėčiau suteikti žodį D. Bekintienei, jeigu jos pozicija yra kitokia, taip?
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Deja, mano pozicija… aš tik norėčiau paaiškinti. Atsiprašau, posėdžio pirmininke, nes čia spekuliuojama tokiais dalykais. Tikrai su teisininkais buvau suderinusi vieną sąvoką, kad pagal archyvinius dokumentus užtektų padėti ir tašką, bet dėl teisinio aiškumo, kadangi ir saugomose teritorijose išlikę, nustatant juridinį faktą, mes kaip ir pasakome, kad sviestas yra sviestuotas. Bet tai padarome tik dėl teisinio aiškumo. Ir tai su visais teisininkais buvo suderinta. Tai apie ką mes dabar kalbame? Kalbėkime žinodami, išsiaiškindami, o ne žiūrėdami į lubas.
PIRMININKAS. Dabar reikia balsuoti dėl šios pataisos. Čia ne svarstymo stadija. Repliką galėsite pasakyti po balsavimo. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašom balsuoti dėl pasiūlytos pataisos. Dėl A. Stancikienės antrosios pataisos, kuri pateikta dėl 11 straipsnio 7 dalies. Balsavimas.
Už pataisą balsavo 7, prieš – 20, susilaikė 19. Nepritarta.
Gerbiamoji A. Stancikienė galėtų pasakyti repliką. Prašom. Atsiprašau, jau įjungiu.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Aš tiesiog noriu pasakyti, kad jūs turėjote leisti pasakyti dėl vedimo tvarkos prieš tai. Dabar išėjo, kad žmonės, norintys pasisakyti už mano pataisą, neturėjo šios galimybės, nes du žmonės kalbėjo prieš mano pataisą. Tiesiog aš prašau iš tikro grįžti pagal Statutą prie mano pataisos svarstymo, leisti pasisakyti, kas buvo užsirašę, už, o ne prieš, ir tiesiog tada teikti balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar dar yra norinčių pasisakyti? Aš pakartosiu balsavimą, jeigu yra norinčių paremti šią pataisą. Pastabą priimu. Ar yra norinčių? Pati A. Stancikienė buvo užsirašiusi kalbėti už savo pataisą, todėl aš negalėjau suteikti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nebuvo daugiau užsirašiusių.
PIRMININKAS. Ar yra dar norinčių kalbėti? Nėra. Tada balsavimo nėra. (Balsai salėje) K. Ramelis nori paremti. Prašom.
K. RAMELIS (MSG). Kaip negali būti? Aš manau, kad pataisa, pasiūlymas turi loginę prasmę, nes yra keli atvejai. Tai yra atvejai, kai yra archyviniai duomenys, bet yra kiti atvejai, kai nėra archyvinių duomenų, bet yra faktiniai duomenys. Tuos faktinius duomenis galima nustatyti tik nustačius juridinį faktą. Kaip galima tokius dalykus ignoruoti? Pavyzdžiui, nėra archyvinių duomenų, bet yra pamatai. Mes dabar tyčiojamės iš žmonių? Sėdi neišmanantys įstatymo ir sako, ot, matai, čia šitas, šitas. Pataisa yra logiška. Tais atvejais, kai nėra archyvinių duomenų… pažyma ką rašo, teisingai, gali būti… nėra.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tas ir buvo parašyta. Yra D. Bekintienės pataisa.
PIRMININKAS. Leiskite pabaigti, pirmininke. Baigėte?
K. RAMELIS (MSG). Pavyzdžiui, A. Stancikienės pataisa nieko negadina. Ji sako, kad reikia nustatyti juridinį faktą, kai nėra duomenų. Jeigu yra archyviniai duomenys, tai nereikia jokio juridinio fakto. (…) atvejais nereikia juridinio fakto.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Paskaitykite.
PIRMININKAS. Dabar pasisakius dėl vedimo tvarkos ir parėmus pataisą, aš prašau Seimą dar kartą balsuoti dėl šios pataisos, kad būtų išlaikytos Statuto nustatytos procedūros be priekaištų. Aš nekaltas, kad Seimo nariai taip užsirašė, bet dabar galime dar pakartoti balsavimą, kad dėl to nebūtų nepasitenkinimo. Prašom balsuoti dėl A. Stancikienės pataisos, kuri buvo aptarta išreiškus K. Rameliui paramą šiai pataisai. (Balsai salėje)
Balsavo 42 Seimo nariai: už – 7, prieš – 21, susilaikė 14. Pataisai nepritarta.
Dar aš turiu atsiliepti į Seimo nario S. Pečeliūno kritiką. Jinai yra pagrįsta. Aš nespėjau pasižiūrėti į komiteto išvadą raštu. Pirmininkas man būtų padėjęs, jeigu būtų pasiūlęs neteikti balsuoti, nes jų išvada antikonstitucinė. Bet čia nepadarėme jokios klaidos.
Dėl šio straipsnio 2 dalies dar buvo Seimo narės D. Bekintienės, taip pat Seimo nario E. Pupinio pataisos, kurioms komitetas pritarė. Ar dabar galime priimti 2 straipsnį su apsvarstytom pataisom? (Balsai salėje) Priimta. Dėl ko balsuojame? Dėl 2 straipsnio. Prašom balsuoti. Yra reikalavimas balsuoti dėl 2 straipsnio priėmimo. (Balsai salėje) Dėl 2 straipsnio priėmimo.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 39, prieš – 2, susilaikė 4. 2 straipsnis priimtas.
Dabar galima kalbėti dėl viso įstatymo. D. Kuodytė užsirašiusi kalbėti už. Prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, šis klausimas ne naujas, vieną kartą mes jau svarstėme jį. Esu iš tiesų labai dėkinga ir visų žmonių, kurie po pirmojo svarstymo buvo nuskriausti, kurių teisėti interesai buvo pažeisti, vardu noriu padėkoti D. Bekintienei, kuri išdrįso, nepaisydama didelio spaudimo, grįžti prie šito klausimo. Aš labai tikiuosi, kad bent paskutinės kadencijos dienomis mes padarysime iš tiesų gerą darbą. Kviečiu balsuoti už šias pataisas.
PIRMININKAS. A. Stancikienė kalbės prieš šio įstatymo priėmimą.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, jums visiems ant stalų išdalintas penkiolikos visuomeninių organizacijų kreipimasis į Seimo Pirmininkę ir į Seimo narius. Jų išdėstyti motyvai yra labai aiškūs. Aš nežinau, kodėl Seimas prieš kadencijos pabaigą, išeidamas, daro iš esmės tokius dalykus, už kuriuos nei Lietuva, nei Lietuvos gamta padėkoti negali. Penkiolikos visuomeninių organizacijų išsakyti motyvai yra tokie, kad įstatymo projekte neįvardijama, kokiu būdu bus įrodyti sodybų miške buvimo faktai, nenumatyti atkūrimo, komunikacijų tiesimo, atliekų šalinimo reikalavimai, nerimą kelia, kad miškai pavirs triukšmingais kaimo turizmo kompleksais. Pradėjus tiesti komunikacijas bei kelius, bus iškirsti nemaži miškų plotai, o nesutvarkius komunalinių atliekų išvežimo, miškai pasipildys naujais nelegaliais sąvartynais. Man labai gaila, gerbiamieji kolegos, kad jūs į penkiolikos visuomeninių organizacijų nuomonę tiesiog nusispjaunate. Iš tikrųjų labai tikiuosi, kad Prezidentė, kuri visą laiką ypač įsiklausydavo į aplinkosauginių organizacijų laiškus, jų argumentus, motyvus, tikrai šitą įstatymą, jeigu jį priimsite, vetuos. Aš manau, kad tai yra didžiulis nusikaltimas Lietuvos gamtai. Beje, Konstitucijoje miškų apsauga irgi yra įtvirtinta. Šitas įstatymas yra antikonstitucinis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar M. Petrauskienė gali kalbėti už.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žinoma, galime suprasti kai kurių kolegų nuogąstavimus ir gerbiamosios A. Stancikienės argumentus, tačiau juk teisę atstatyti sodybas įsigis labai nedidelis, ribotas skaičius piliečių, savininkų ir jų paveldėtojų. Kaip yra dabar, iš tiesų nėra gerai, nes draustiniuose statyti pastatus buvusiose sodybose leidžiama, o paprastuose miškuose, kuriuose galbūt teisinis režimas turėtų būti švelnesnis, tam teisinės galimybės nėra. Todėl reikėtų pritarti siūlymui, kuris leistų neišlikusių sodybų buvusiems savininkams ar jų tiesioginiams paveldėtojams, palikuonims atstatyti buvusias sodybas privačioje miško žemėje. Taip būtų įvykdyti jų teisėti lūkesčiai. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Sysas pareikš priešingą nuomonę.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia buvo minima Konstitucija, bet iš karto įteisinate antikonstitucinius dalykus, kad tik palikuonims. Mūsų Konstitucijoje pasakyta, kad visi tokią teisę turi, todėl ir atsidaro Pandoros skrynia ne vien tiktai tiems, kas turi teisę, nes tie, kas šiandien nusipirkę žemes turi, nueis į pirmą teismą ir teismas pripažins, kad tai antikonstitucinė nuostata, kad vieniems leidžiam atstatyti, o kitiems neleidžiam. Todėl mes ir sakom, kad šitas įstatymas ydingas, kenkia miškui ir gamtai. Anoje kadencijoje būdamas tribūnoje rodžiau net žemėlapius, dėl kurių žemių vyksta kova. Visos žemės dažniausiai prie ežerų. Utenos rajone – Milda kalba, nes jos rinkėjai visą laiką ją atakuoja, Varėnos rajone ir kitur. Tai yra žemės sklypai, miškai, kurie yra prie ežerų. Dar atsiras papildomų tvorų Lietuvoje. Jeigu mes norime papuošti Lietuvą tvoromis su užrašais „Privati teritorija“, tai galime priimti tokius įstatymus. Pagal kitų metų Amerikos Ilinojaus universiteto reitingus dėl požiūrio į miškus tikrai nebūsime tarp pirmaujančių. Ačiū.
PIRMININKAS. D. Bekintienė – už įstatymą.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų galiu kalbėti laisvai ir atvirai, visiškai nesu suinteresuota jokių sodybų atkūrimu, gerbiamasis Sysai. Noriu pasakyti, kad Lietuvos žaliųjų ir aplinkosaugos organizacijų kreipimasis yra visiška nesąmonė. Aš jiems patarčiau: prieš pateikiant šitą melą Seimo nariams, reikėtų paskaityti galutinį šio įstatymo projekto variantą. Jie rašo: „įstatymo projekte aiškiai neįvardija, kokiu būdu bus įrodyta sodybų miške buvimo faktai“, o aš teikiu: „buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus“. Archyviniai dokumentai nėra dokumentas? Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Mojuojama Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadomis, kurios buvo dėl pradinio įstatymo. Galutiniame įstatyme būtent buvo atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir suformuotas mano įstatymo projektas, kad „buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka“. Štai tą tvarką turi nustatyti Vyriausybė. „Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros, trečios eilės įpėdiniai, paveldėjantys pagal įstatymus.“ Tai yra net trys mano siūlymai, kurie iš tikrųjų siaurina gyventojų… ir viskas čia reglamentuota. Tik negąsdinkite prezidentūra, Prezidentė tikrai atsižvelgs į šiuos mano pasiūlymus. Žengsime bent vieną žingsnį ir gerbsime privačią nuosavybę, nes visi mano, kad miškas tai yra… Bet miškas yra valstybės, priėmėme rezoliuciją jį globoti ir saugoti, yra privatus miškas, kur dalis žemės užaugusi mišku ir ne dėl žmonių kaltės ta žemė yra nedirbama, o ta sodyba yra nugriauta. Tai yra okupacijos padariniai ir ilgo žemės grąžinimo termino padariniai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Nes kiti dar nori kalbėti. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, atsimenu iš savo praktikos, tik baigęs universitetą, ateinu pas K. Kačoną prašyti buto. Sėdime prieangyje: vienas karo veteranas ir aš. Karo veteranas burnoja: aš kovojau, kraują liejau. O aš sėdžiu, tyliu ir galvoju: tėvas žuvęs ne toje pusėje, giminė ištremta, kalėjimuose sėdi, atrodo, kaip antrarūšis šioje savo tėvynėje, o kažkas rėkauja. Taip ir čia jūs suskirstote. Konstitucija pasako: visi Lietuvos piliečiai turi vienodas teises. Dabar jūs suskirstote, jeigu jis yra paveldėtojas, ir pirmos arba antros eilės, jis turi vienas teises, didesnes, jeigu kitas įsigijo, nusipirko iš to paties paveldėtojo arba jam dovanojo, jis turi kitas teises. Atleiskite, konstituciniu požiūriu jokiu būdu. Nejaugi čia tie, kurie gali įrodyti, kad teisės tų pačių Lietuvos piliečių gali būti skirtingos? Gerbiamieji, tai kur čia teisininkai, kur tie visi, ketverius metus sėdėję? Mano galva, turime vienodai traktuoti. Jeigu leidžiame, leidžiame visiems, kurie turi tuos, ar nusipirko, ar dovanų gavo, ar kitokiu būdu įsigijo nuosavybę, o ne taip, kad jis paveldėjo, jeigu anūkas paveldėjo, o jeigu proanūkis įsigijo, tai jau negalima. Nesąmonė, gerbiamieji, manau, antikonstituciška ir todėl siūlau balsuoti prieš. Gėda Lietuvos piliečius skirstyti į dvi ar tris kategorijas. Pagal tai – ar su Leninu pagalį nešė, ar nenešė pagalio. Vis tas pats mūsų bolševikinis požiūris.
PIRMININKAS. Kalbės S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš esmės sprendžiame klausimą – leisti. O jeigu leisti, tai kam? Sutinku, Juliau, su jumis, kad turėtume leisti visiems. Mėginome taip elgtis, žinote, kuo baigėsi. Dabar, kaip aš suprantu, einame ne visai juridiškai švariu keliu, bet iš principo teisingu keliu. Pirma, apsispręskime, kad leidžiame ten, kur buvo sodyba, tą sodybą atstatyti kol kas tik tam tikriems, kaip jūs teisingai sakėte. Aš manau, po to tikrai, kaip čia kai kas sakė, bus kreipinys į teismą, tas teismas bus laimėtas ir pasieksime tai, ką kai kurie čia sakė, 15, 16 organizacijų garsiai rėkiančių, jos tai tikrai gina tik savo asmeninius interesus, nors prisidengia visuomenės balsu. Neskaito net Konstitucijos, kas ten parašyta, bando suniekinti teismus ir reikšti išankstinį nepasitikėjimą, kad teismai nepajėgūs nustatyti juridinio fakto, kad teismai nepajėgūs įvertinti visų aplinkybių. Būna visko, aišku, ir ten žmonės dirba. Bet taip į nieką nežiūrint visus niekinti vienu mostu ir niekinti instituciją, tai yra mažų mažiausiai nesąžininga, antra – negarbinga, trečia – nieko bendra su Lietuvos Respublikos Konstitucija neturinčios kalbos. Aš vis dėlto prašyčiau kai kurių mūsų, kurie čia sėdi kadenciją ar dvi, na, galų gale perskaityti Konstituciją rimtai, ne kaip bestselerį, o rimtai perskaityti, ir savo kalbas vertinti, ar jos atitinka šitą dokumentą, ar ne. Vien šiandien aš tokių kalbų, kurios nieko bendra neturi su Konstitucija, prisiklausiau pakankamai daug, jūs taip pat. Nuo pat posėdžio pradžios, gal baikime šitą praktiką. Siūlau dabar pritarti ir po to, aš manau, viskas bus sustatyta į savo vietas. Jeigu nepritarsime, tai niekada ir neišspręsime ir niekad nebus pagal Konstituciją.
PIRMININKAS. Visi motyvai pasakyti, balsavimas dėl viso įstatymo priėmimo atidedamas.
16.33 val.
Pereiname prie darbotvarkės 8 klausimo – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Gruzijos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4540(2). Svarstymo stadija. Nėra užsirašiusių diskutuoti. Dar komiteto išvada. Pagrindinio komiteto išvadą pateiks E. Vareikis.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Sveiki. Užsienio reikalų komitetas svarstė ir komiteto išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal Teisės departamento pastabą. Pritarti komiteto išvadoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas neužsirašęs kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta. Siūlo Pirmininkė priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? Pritariame šiam siūlymui.
Įstatymas yra vieno straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Motyvų niekas nenori sakyti, tačiau balsavimą priėmimo stadijoje tenka atidėti.
16.34 val.
Darbotvarkės 9 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl asmenų readmisijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4645(2). Užsienio reikalų komiteto sprendimą pristatys M. Mackevičius. Prašom į tribūną.
M. MACKEVIČ (TTF). Užsienio reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-4645 ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori dalyvauti diskusijoje. Ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritarta. Priėmimo stadijoje niekas… Pirmininkė siūlo svarstyti taip pat ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti? Pritarta. Būtų galima kalbėti. Įstatymas yra vieno straipsnio. Būtų galima kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra norinčių kalbėti. Priėmimo stadijoje balsavimo procedūra atidedama.
16.36 val.
Darbotvarkės 10 klausimas – įstatymo „Dėl Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4686. Užsienio reikalų komiteto išvadą pateikia E. Vareikis. Prašau.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateikti S. Pečeliūną.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Komitetas svarstė šį projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jokių pataisų dėl šio įstatymo projekto nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta bendru sutarimu. Pirmininkė taip pat siūlo ypatingos skubos tvarka jį priimti. Seimas pritarė. Nėra norinčių… Įstatymas vieno straipsnio. Norintys kalbėti galėtų, bet tokių nėra užsirašiusių priėmimo stadijoje. Balsavimo procedūra priėmimo stadijoje yra atidedama dėl tos pačios priežasties.
16.36 val.
Kitas įstatymo projektas – įstatymo „Dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos pakeitimo aktų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4708(2). Vėl kviečiu Užsienio reikalų komiteto išvadą pateikti E. Vareikį.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Šiuo klausimu komitetas pritarė iniciatorių pateiktam projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kas pateiks Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą? Nematau. Galbūt aš pats galėčiau ją perskaityti, nes išvada yra labai trumpa. Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-4708. Ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui, tą pagrindinis komitetas ir padarė. Pataisų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Pirmininkės siūlymui dėl ypatingos skubos tvarkos taip pat pritarta. Priėmimo stadijoje galima sakyti motyvus, tačiau nėra norinčių. Balsavimas priėmimo stadijoje yra atidedamas.
16.39 val.
Darbotvarkės 12 klausimas – įstatymo „Dėl 1995 m. Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4709(2). E. Vareikis pateikia Užsienio reikalų komiteto išvadą.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaimo reikalų komiteto išvadą pateiks kolega B. Pauža, jis eina į tribūną.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pataisų šiam įstatymo projektui nebuvo užregistruota. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Ar galime pritarti Pirmininkės pasiūlymui priimti ypatingos skubos tvarka? Pritarta. Galima kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo stadijoje. Norinčių nėra. Balsavimą dėl įstatymo priėmimo atidedame.
16.40 val.
Mūsų darbotvarkės 13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Imbrasienės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projektas Nr. XIP-4705(2). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šių metų spalio 17 d. Seimo pavedimu komitetas vertino pateiktos kandidatūros atitikimą įstatymo reikalavimams. Bendru sutarimu pritarėme ir siūlome Seimui taip pat įvertinti teigiamai ir balsuoti, kad Gražina Imbrasienė būtų paskirta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare.
PIRMININKAS. Frakcijų atstovai turėtų teisę, bet nėra užsirašę kalbėti, nenori kalbėti. Pagal Statutą dar galėtų kalbėti teikėjas Ministras Pirmininkas A. Kubilius. Po to suteiksime žodį pačiai kandidatei. Ministras Pirmininkas nepageidauja kalbėti. Tada turi galimybę kalbėti pati kandidatė į komisijos nares. Irgi atsisako kalbėti.
Tai dabar reikia pasakyti motyvus už ir prieš šį nutarimą, tačiau nėra užsirašiusių.
Nutarimą priimsime slaptu balsavimu, todėl prašau patvirtinti slapto balsavimo biuletenį, kuris yra įprastinės formos: už, prieš ir susilaikoma. Balsuojant paliekamas tas variantas, kuriam balsuojantysis pritaria. Patvirtiname slapto balsavimo biuletenį.
Dabar yra 45 min., t. y. ketvirtis iki 17 val. 16.45 val. pradėsime balsavimą ir baigsime 17 val. Tačiau balsavimo komisijos narių… Aš paskaitysiu visus narius. M. Adomėnas, jo nematau salėje. Yra, M. Adomėnas yra. V. Aleknaitė-Abramikienė yra? Nėra. B. Bradauskas. Irgi nėra. V. Bukauskas. K. Komskis (frakcijos „Tvarka ir teisingumas“), J. Ramonas (Krikščionių partijos frakcija). A. Stancikienė yra (Mišri Seimo narių grupė). D. Teišerskytės nėra, I. Valinskienės irgi nėra. Tik du. Prašom parodyti gerą iniciatyvą ir pasiūlyti arba pasisiūlyti į komisijos narius, nes du negalėtų skaičiuoti. J. Šimėnas – trečias komisijos narys. Ar Seimas sutiktų, kad užtenka trijų komisijos narių? (Balsai salėje) Daugiau pasiūlykite, dar bent du iš kitų frakcijų, labai kviečiu. O. Valiukevičiūtė. Sutinkate? Sutinkate. L. Sabutis nori pasiūlyti. (Balsai salėje)
L. SABUTIS (TS-LKDF). A. Mitrulevičius galėtų taip pat atstovauti socialdemokratui B. Bradauskui, jeigu jis sutiktų.
PIRMININKAS. Taip. J. Šimėnas, Valentukevičiūtė, atsiprašau, O. Valiukevičiūtė ir A. Mitrulevičius buvo pasiūlyti naujai, o iš esamų – M. Adomėnas ir A. Stancikienė. Penkis komisijos narius prašau pasiruošti ir užimti darbo vietą.
Dabar skelbiu pertrauką balsavimui, kuris truks nuo 16.45 iki 17 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pertraukos laikas balsavimui dėl Seimo nutarimo Nr. XIP-4705 baigėsi. Laukiame balsų skaičiavimo komisijos protokolo. Praneš apie tai, ar priimtas Seimo nutarimas.
Dėl tolesnio darbo matyti akivaizdžiai, kad mes tokiom nedidelėm jėgom vargu ar įveiksime darbotvarkę, matyt, posėdį bus racionalu baigti anksčiau. Fiksuosime šio nutarimo priėmimą.
Kelyje yra Respublikos Prezidentės atstovė, kuri pateiks Prezidentės teikiamus Baudžiamojo kodekso ir lydinčiuosius įstatymų projektus. Ir po to Pirmininkė siūlo posėdį baigti anksčiau laiko vien dėl to, kad yra labai mažai Seimo narių salėje.
17.01 val.
Dabar mes einame iš eilės. Kol ateis sprendimas dėl rinkimų, dėl Seimo nutarimo, kviečiu į tribūną S. Šedbarą pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4699. Svarstymo stadija.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien komitetas šį projektą svarstė ir, keturiems balsavus už, trims susilaikius, pritarė komiteto patobulintam Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
Esmė čia yra ta, kad yra šiek tiek koreguojamas Teisėjų tarybos sudarymo principas, skaičius. Gaila, kad yra labai nedaug Seimo narių, nes kitą penktadienį, lapkričio 9 d., vyks teisėjų suvažiavimas, kuriame bus renkama, jeigu mes priimsime pagal naują modelį, Teisėjų taryba. Todėl aš siūlyčiau šiandien, jeigu įmanoma, atlikti visas įmanomas procedūras, antradienį priimti ir gal dar Prezidentė spėtų pasirašyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl įstatymo projekto jokių pataisų nėra. Galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Jam ypatinga skuba jau taikoma, sprendimas buvo priimtas.
Pradedame įstatymo priėmimą. Įstatymas dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Pataisų nėra. Galime pritarti. Priimtas. 2 straipsnis – dėl įgyvendinimo. Priimtas.
Galime kalbėti dėl viso įstatymo, tačiau nėra norinčių kalbėti. Balsavimo procedūra atidedama.
17.03 val.
Teismų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4504(2) (svarstymas)
Vėl kviečiu į Seimo tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pateikti komiteto išvadą dėl Teismų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4504. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra irgi Teismų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo projektas, skirtas dideliems teismams, kur yra labai didelis teisėjų skaičius, kad būtų didesnis ir teisėjų pavaduotojų skaičius. Komitetas tokiam projektui po svarstymo pritarė ir siūlo Seimui taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti V. Matuzą.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitas komitetas – tai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Išvadą pateikia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šių metų rugsėjo 12 d. komitetas vertino siūlomas pataisas, taip pat pritarė mano siūlymui, jog pakaktų ir didesnės sudėties teismui trijų pirmininko pavaduotojų, nebereikėtų skirti ketvirto, nes tokiuose teismuose paprastai darbą organizuoti padeda ir teismo kancleris. Jeigu atsilieptume į pagrindinio komiteto pastabą, kad trūksta argumentacijos, tai galime pasakyti, kad šiuo atveju pagrindinė argumentacija yra logika ir viešojo administravimo principai, kai yra nedidelės sudėties darbo įstaiga. Todėl mes manome, kad papildomai ketvirto pavaduotojo apskritai nebereikėtų skirti tokiuose teismuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Įstatymo projektas dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Yra pataisa. Todėl kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką dar kartą į tribūną. Gerbiamasis Šedbarai, L. Sabučio pataisa, kuriai komitetas nepritarė. L. Sabutis gali pagrįsti savo pataisą.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš pranešdamas komiteto nuomonę, taip pat ir savo, kalbėjau apie tai, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, jog tai yra susiję ne tik su finansinėmis išlaidomis ir apskritai, tai būtų du ar trys teismai Lietuvoje, kurie turėtų išskirtinę padėtį, nes turėtų daugiau pavaduotojų. Manome, kad teismų organizavimo dalykuose pagrindinis vaidmuo tenka teismo pirmininkui, o jo pavedimu pavaduotojas vykdo atitinkamas pareigas. Jeigu yra atskirų skyrių, tai daugiau kaip trijų specialių skyrių teismuose paprastai nebūna. Čia yra svarstytinas klausimas. Mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasisakė už tai, kad būtų mažesnis skaičius, pagrindinis komitetas mūsų nuomonei nepritarė. Todėl kviečiu pasisakyti Seimui balsuojant.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė kolegos L. Sabučio pasiūlymui išbraukti štai dėl kokių argumentų. Jie yra išdėstyti išvadoje ir komiteto posėdžio metu buvo išsakyti.
Visų pirma yra galimybė. Čia nėra taip, kad būtinai skiriami pavaduotojai nuo tam tikro skaičiaus. Čia yra tik galimybė, kad gali būti, jeigu daugiau kaip 70 teisėjų, keturi pirmininko pavaduotojai. Na, o komitete diskutuojant su teismų institucijų atstovais buvo išsakyta tokia nuomonė, kad štai jeigu didžiulis teismas, iš esmės turbūt būtų galbūt Vilniaus teismas, kai bus jungimas, galbūt atsiras ir daugiau tokių teismų per didelį jungimą, būtų mažiausiai trys galimi skyriai: baudžiamųjų bylų, civilinių bylų, administracinių bylų, nes dabar apylinkės teismai nagrinėja visų tų rūšių bylas. Tai vienas pavaduotojas galėtų būti bendriesiems reikalams, darbui su teismo administracija, nes tokia administracija, raštinė būtų tikrai labai didelė, pirmininkui liktų tik koordinacinės funkcijos, juolab kad pirmininkas taip pat yra teisėjas, jis vis tiek turi turėti tam tikrą teisėjo darbo krūvį ir turi nagrinėti bylas.
Dėl tokių argumentų komitetas nematė problemos, kad galėtų būti numatyta galimybė esant dideliam teismui, jeigu tam būtų atitinkamai pritarta, kad atsirastų ir daugiau pavaduotojų. Tai, sakau, nėra imperatyvas, tai tik galimybė, jeigu tokia iškiltų. Tokia būtų komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Remiantis pataisą – S. Pečeliūnas. Jam žodis.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentacija manęs neįtikino. Aš nežinau kitos institucijos Lietuvoje, ir gal ne tik Lietuvoje, išskyrus parlamentą, kur būtų daugiau kaip trys pirmininko pavaduotojai. Manau, kad to turėtume laikytis. Jeigu dėl vieno teismo kyla kokių nors problemų, pats komiteto pirmininkas iš tribūnos argumentavo, kad bus trys stambūs skyriai, tai štai ir užtektų trijų pavaduotojų, plius yra teismo kancleris, ką sakė ir L. Sabutis. Visiškai pritariu jų nuomonei, kad dėl vieno teismo mes nesudarykime tų galimybių, nes kai yra galimybė, tai būtinai taip ir atsitinka. Pamatysite, visuose teismuose bus po keturis pavaduotojus, ir gana greitai, o lėšų tam tikrai nėra. Tam, kad nekiltų pagundų lėšas eikvoti neprotingai, siūlyčiau paremti pataisą ir nekils niekam pagundų tas lėšas švaistyti.
PIRMININKAS. Prašau Seimą balsuoti dėl L. Sabučio pataisos, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Prašau balsuoti. Tie, kurie pritariate L. Sabučio pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Balsavo 27 Seimo nariai: už – 18, prieš – 1, susilaikė 8. L. Sabučio pataisai pritarta.
Ar reikia balsuoti dėl 1 straipsnio su L. Sabučio?.. (Balsai salėje) Atsiprašau. 1 straipsnio pataisa priimta.
Dėl 2 straipsnio jokių pataisų nebuvo. Ne priėmimo stadija. Įsismaginau.
Ar galime pritarti?.. Dabar motyvai dėl pritarimo ar ne pritarimo po svarstymo. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu po svarstymo su L. Sabučio pataisa, kuriai Seimas pritarė? Pritarta po svarstymo. Šio projekto priėmimas šiandien nebuvo numatytas.
17.11 val.
Dabar aš jau gavau balsų skaičiavimo komisijos protokolą dėl Seimo nutarimo. Balsų skaičiavimo komisija pirmininku yra išsirinkusi M. Adomėną. Visi komisijos nariai yra pasirašę.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoti 47 biuleteniai. Balsadėžėje rasti 47. Galiojantys – 42, negaliojantys – 5. Balsavimo rezultatai: už – 35, prieš – 2, susilaikė 5.
Taigi Seimo nutarimas „Dėl Gražinos Imbrasienės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ yra priimtas. (Plojimai) Jūsų vardu noriu pasveikinti komisijos narę ir palinkėti jai sėkmės. (Plojimai)
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip minėjau… Prašau, S. Pečeliūnas – dėl vedimo tvarkos.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėl vedimo. Mielas pirmininke, kiek mūsų yra, pagal Statutą gali būti ir trys salėje, kai yra svarstymo procedūra. Aš vis dėlto norėčiau, kad mes šiandien bent jau iki kokio 19 klausimo pasistūmėtume ir pareikštume šiokią tokią pagarbą ir Prezidento atstovams, kurie atėjo, laukia. Ir staiga sakyti: eikit namo, ateisite kitą dieną. Labai prašyčiau, kad vis dėlto tuos klausimus mes šiandien išspręstume. Aš manau, kad jie ilgai nesugaišins visų.
17.14 val.
PIRMININKAS. Labai gerai pasiūlėte. Mes nesakome, kad eikite namo. Kaip tik aš ketinu pakviesti Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją Rasą Svetikaitę į tribūną pateikti Respublikos Prezidento inicijuotus įstatymus, kurių pagrindinis yra Baudžiamojo kodekso 172, 173, 174, 175 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4951. Taip pat lydimieji įstatymai: Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4952, Seimo rinkimų įstatymo 39 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4953 ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4954. Aš prašau pranešėją pateikti visus ir po to Seimo nariai galės pateikti klausimus dėl atskirų ar dėl visų įstatymų, tiek, kiek jų bus. Prašau.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai ačiū už suteiktą galimybę anksčiau pristatyti įstatymus. Šiandien esu įpareigota jums pristatyti Respublikos Prezidentės iniciatyva parengtus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 39 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Atsakinga, sąžininga ir skaidri politika yra vienas esminių Prezidentės prioritetų, todėl ir galiojantys įstatymai privalo užtikrinti laiku adekvačių ir veiksmingų poveikio priemonių taikymą rinkimų tvarką pažeidžiantiems asmenims, kad nekiltų ar būtų laiku eliminuotos bet kokios abejonės dėl tikrosios rinkėjų valios išreiškimo ir politinių atstovaujamųjų institucijų legitimumo. Respublikos Prezidentę imtis šių pataisų paskatino teisėsaugos institucijų išsakytas poreikis tobulinti galiojančią teisinę bazę bei Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. pateiktoje išvadoje dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės paklausimo, ar per 2012 m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, atskleisti Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinti teisinio reguliavimo trūkumai ir poreikis juos pašalinti. Bendras visų šių įstatymų, šių teikiamų pataisų, tikslas yra griežtinti baudžiamąją atsakomybę už rinkėjų papirkinėjimą, kitus šiurkščius rinkimų įstatymų pažeidimus ir sudaryti galimybę iš rinkimų šalinti nesąžiningai konkuruojančius politikus ir partijas.
Labai trumpai norėčiau pasakyti dėl kiekvieno teikiamo įstatymo. Dėl Baudžiamojo kodekso pataisų ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo. Šiomis pataisomis yra siekiama pašalinti esamas teisinio reguliavimo spragas ir sudaryti sąlygas efektyviam fizinių ir pabrėžiau – juridinių asmenų, siekiančių rinkėjų papirkimu, rinkimų, referendumo dokumentų klastojimu ar kitais neteisėtas būdais paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus, baudžiamajam persekiojimui. Baudžiamąjį kodeksą siūloma keisti keliomis kryptis. Visų pirma siūloma už rinkėjų papirkimą ir kitokį trukdymą įgyvendinti rinkimų teisę nustatyti adekvačias bausmes. Kai kalbu apie bausmių adekvatumą, noriu pabrėžti, kad šiandien pagal galiojantį Baudžiamąjį kodeksą už dokumentų klastojimą, jeigu tai padarė didelės žalos, yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų laisvės atėmimo. O kai mes kalbame apie referendumo ar rinkimų dokumentų klastojimą, kas tikrai nėra lengvesnė pagal savo pobūdį, lengvesnė veika nei kito dokumento klastojimas, mes turime sankciją viso labo iki 3 metų laisvės atėmimo. Tai jokiu būdu nereiškia, kad taip paliekama vienintelė sankcija. Numatomos alternatyvios bausmės, kurias teismas pritaikys atitinkamai pagal veikos pavojingumą ir kitas nusikaltimą padariusio asmens apibūdinančias savybes ir panašiai. Kitas dalykas, kad šiomis pataisomis yra numatoma juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė bei sudaromos geresnės sąlygos patraukti šių nusikalstamų veikų organizatorius. Būtent už organizavimą ir numatoma dar rengimo stadijoje atsakomybė. Taip pat yra plečiamos galimybės taikyti ne viešojo pobūdžio priemones tiems asmenims, kurie rengia šias nusikalstamas veikas.
Kitas teikiamas įstatymas yra Seimo rinkimų įstatymas. Poreikis taisyti šį įstatymą kilo dėl Konstitucinio Teismo išvados, nes Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vyriausioji rinkimų komisija, likus mažiau negu 15 dienų iki rinkimų… draudimas Vyriausiajai rinkimų komisijai, likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, atšaukti šiurkščiai pažeidusios draudimą papirkti rinkėjus politinės partijos kandidatų sąrašo paskelbimą arba panaikinti kandidato registravimą… tokiu būdu nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų laikymąsi ir užkirsti kelią jų pažeidimams. Atitinkamai nesiimant pačios griežčiausios priemonės, tai yra kai jau prieiname prie galutinių rezultatų tvirtinimo ir tenka naikinti visus atitinkamos apygardos rinkimų rezultatus.
Ir ketvirtas įstatymas būtų Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas. Konstitucinis Teismas vėlgi minėtoje išvadoje labai aiškiai pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatytas toks Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo organizavimas, kad būtų sudarytos prielaidos priimti objektyvius ir veiksmingus sprendimus, būtinus rinkimams organizuoti. Manytina, kad esamas teisinis reguliavimas, pagal kurį nėra nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį pasiūlė politinė partija ar partijų koalicija… negalėtų dalyvauti Vyriausiajai rinkimų komisijai rengiant, svarstant arba priimant sprendimus dėl tos politinės partijos rinkimuose keliamo kandidato registravimo, atsisakymo registruoti kandidatą arba registravimo panaikinimo, taip pat partijos, koalicijos, partijos junginio kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo.
Taigi siekiant, kad nebūtų galimybės abejoti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimais šitoje vietoje, yra siūlomas nusišalinimo institutas, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai negalėtų dalyvauti priimant šiuos sprendimus ir kitais atvejais, kai kyla interesų konflikto galimybė. Tai tiek. Dėkoju už jūsų dėmesį. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Veselka gali klausti pirmasis. Nėra jo salėje. Klausia G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamoji patarėja, žinoma, šis pasiūlymų paketas yra ir labai sveikintinas, ir reikalingas, ir, kas įdomu, labai operatyvus. Aišku, jis yra post factum. Bet vis dėlto, kaip jūs galvojate, pašalinant kandidatą gali būti tokių problemų, kad, nesant aiškumo, ar tikrai jisai pažeidė šiurkščiai, ar tikrai su juo buvo siejamas balsų pirkimas… Kas nuspręs iš tikrųjų? Paskui paaiškės, kad galbūt jis visiškai be reikalo buvo pašalintas. Kas tada bus? Tai viena klausimo pusė.
Antra. Čia dėl to organizavimo jūs užsiminėte, kad geriau būtų… Ar užtenka to, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos vienas narys nusišalina, ar to užtenka, kad Vyriausioji rinkimų komisija iš tikrųjų geriau organizuotų rinkimus?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju jums už klausimą. Pradedu nuo antrojo klausimo. Manome, kad reikia sudaryti tokias sąlygas, kad nebūtų galimybės abejoti pačios Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu. Tai yra galbūt tokia pirminė priemonė, galima galvoti apskritai apie platesnes priemones šitoje srityje. Bet būtent partijos atitinkamo deleguoto kandidato dalyvavimas jau sudaro prielaidas abejoti būtent pačios Vyriausiosios rinkimų komisijos priimto sprendimo pagrįstumu.
Ir pirmas klausimas. Priminkite…
PIRMININKAS. K. Uoka užsirašęs greta.
R. SVETIKAITĖ. Aš norėčiau dar klausimą…
PIRMININKAS. Neatsakė į jūsų klausimą. Man čia blogai girdėtis iš apačios. Prašom. Reikia pakartoti tą klausimą. Prašom.
G. SONGAILA (MSG). Aš dar kartą kartoju. Kas atsitiks, jeigu po to paaiškės, kad ne tas kandidatas šiurkščiai pažeidė, ne jis rinko, pirko balsus, o jis bus jau pašalintas? Ar tik komisija galės nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą? Ar nepagalvojote, kad turėtų būti koks nors imperatyvus mechanizmas, kad nebūtų paskui nesusipratimų ar provokacijų?
R. SVETIKAITĖ. Labai ačiū. Iš tikrųjų šiuos klausimus spręs Vyriausioji rinkimų komisija. Visi tie Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, kol jie yra iki galutinio balsavimo, yra skundžiami Vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi tai yra, manome, pakankama priemonė pasinaudoti kandidatui, jeigu tikrai bus neobjektyvus sprendimas priimtas jo atžvilgiu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dabar K. Uoka gali klausti.
K. UOKA (MSG). Gerbiamoji patarėja, dabar galiojančios nuobaudos yra gana rimtos, tik niekas pagal jas nėra nuteistas. Tuo tarpu Latvijoje baudos tokios pačios, yra realiai sėdėjęs 3 metus kalėjime žmogus už papirkinėjimą. Vadinasi, Latvijoje moka taikyti tas pačias bausmes ir sėdėjo. Jie kaip ir turėtų pagrindą didinti tas bausmes, jeigu būtų papirkinėjimas, o mes dabar didiname bausmes, kai nieko nepasodinome. Tai kokią prasmę turi? Iš esmės veikia žmogiškasis faktorius, kad mes netaikome dabartinių įstatymų. Sakysime, Trakų–Vilniaus rinkimų apygardoje pripažintas šiurkštus pažeidimas, ir taškas, nieko daugiau. Ir Seimo narys išrinktas padarius šiurkščius įstatymo pažeidimus. Taikyti įstatymą reikia ir, jeigu jis neveiktų, tada didinti bausmes. Kokia prasmė didinti bausmes įstatymu, pagal kurį niekas nėra nubaustas?
R. SVETIKAITĖ. Ačiū už klausimą. Jūsų klausimas aktualus ir bendresne prasme, ne tik kalbant apie bausmes už rinkimus, bet apskritai apie visas kitas nusikalstamas veikas, galimybes jas išaiškinti. Būtent dėl to ir siūlome tas priemones, jeigu teisėsaugos institucijos tikrai teigia, kad teisinė bazė jiems trukdo imtis tam tikrų priemonių, rengimo stadijoje užkirsti kelią tom nusikalstamom veikom, mes tas priemones, tiksliau, jūs tas priemones jiems suteikiate. Žiūrėsime, kaip jos veiks.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, prašom pasakyti, ar jūs tikrai manote, kad Lietuvoje kada nors įsigalios teisingumas, jeigu mes neatliekame to, ko teisingumas reikalauja? Nebaudžiame žmonių. Ir šie rinkimai parodė šiurkščius pažeidimus. Sakykite, kas iš to? Gerai, pašalino narį, kas bus nubaustas? Aš netikiu, kad mūsų teisinės institucijos priims sprendimą ir ką nors nubaus. Ar jūs manote, kad jūsų šie parengti prezidentūros įstatymai tikrai padės tą įgyvendinti? Nes aš manau, kad operatyvi intervencija atlikta labai pavėluotai.
R. SVETIKAITĖ. Iš tikrųjų mes tą matydami būtent ir siūlome, kad būtų galima kuo anksčiau, kuo ankstesnėje stadijoje, nustatyti tuos pažeidimus. Nes kai mes prieiname prie galutinio balsų skaičiavimo, mes turime vienintelę priemonę, mes turime pripažinti rinkimus negaliojančiais. Aš tikrai suprantu, kaip skaudu tiems Seimo nariams, kurie galbūt sąžiningai dalyvavo, o rezultatai naikinami visos apygardos. Aš visiškai tai suprantu, ir mes norime užkirsti būtent tam kelią.
PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai sveikintinas jūsų žingsnis, kad taip greitai reagavote, tačiau tas greitas reagavimas turėtų svarbą tik tuo atveju, jeigu Prezidentė kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais. Tada būtų labai svarbu ir reikėtų greitai. O jeigu ne, tai skubėti nėra kur. Dar priešakyje yra ketveri metai.
Tačiau norėčiau, nes dar vieno aspekto jūs nepalietėte, manau, tai yra labai svarbu – Politinių partijų finansavimo įstatymas, kuriame labai aiškiai pasakyta, kad tos partijos, kurios negauna valstybės dotacijų, jos lieka be nieko. Kaip gali jos konkuruoti, jeigu papildomai prieš rinkimus dar paskiriama 10 mln. toms partijoms, kurios jau gauna ne vieną milijoną, ir kaip galima konkuruoti? Ar čia nematote demokratijos pažeidimų?
R. SVETIKAITĖ. Šiuo atveju, kalbant apie šių pataisų reikalingumą, tai mes orientavomės ir į tai, kad būtų reaguota į Konstitucinio Teismo išvadą. Kitas dalykas, aišku, kad mes turėsime pakartotinius rinkimus vienoje apygardoje. Būtų gerai, kad tos pataisos, jeigu būtų priimtos, įsigaliotų iki tų rinkimų. O dėl Seimo partijų finansavimo įstatymo, tai atitinkamas pataisas, jeigu kiltų būtinybė, mes galėtume svarstyti. (Balsai salėje) Tiesiog šiandien matome aktualumą būtent dėl Seimo rinkimų įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkojame vyriausiajai patarėjai už atsakymus į klausimus. Pasakyti motyvus niekas nėra… Dėkoju, gerbiamoji vyriausioji patarėja. Niekas nenori kalbėti. S. Pečeliūnas nori kalbėti už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš už visus sakau už. Tik norėčiau, kad būtų dar viena pataisa dėl to, ką jau visi viešai kalba, dėl galimybės, kad antstoliai fiksuotų pažeidimų juridinį faktą. Dar tokios pataisos irgi reikės. Nebūtų tada ginčų teisme, tas davė, nedavė. Jeigu antstolis fiksuotų, teismui jokių liudytojų nebereikėtų, jis turėtų juridiškai patvirtintą tokio veiksmo faktą. Dėl šito irgi yra labai svarbu. Prašyčiau Prezidentės atstovės iki ateinančių rinkimų per tą pusmetį dar ir apie tai pagalvoti ir pateikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, gal galime bendru sutarimu pritarti, nes prieštaravimų nebuvo? Galime? Pritarta po pateikimo. Dabar dėl komitetų ir svarstymo. Svarstymo data siūloma lapkričio 8 d. visų tų projektų. Pagrindinio Baudžiamojo kodekso pataisų projekto, pakeitimų projekto pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir turbūt vienintelis, tai jo kompetencija. Dėl visų kitų lydimųjų įstatymų projektų taip pat siūlau pritarti, kad būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kad būtų kompleksiškai svarstomi įstatymų projektai ir svarstymo data ta pati.
Paskutinis projektas, manyčiau, dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimo, ar čia reikėtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvados, ar nebūtinai? (Balsai salėje) Reikia. Tai papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. O dėl Seimo rinkimų įstatymo irgi manytumėte, kad reikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto? Na, jeigu dėl vieno, tai nėra didelio skirtumo, jei ir dėl dviejų. Taigi papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir dėl projekto Nr. XIP- 4953.
Respublikos Prezidentė siūlo projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti Respublikos Prezidentės siūlymui? Pritariame.
Dirbame gerai ir dar yra vilties, kad arba visą darbotvarkę įveiksime, arba labai didelę jos dalį ir mažai kas liks.
17.31 val.
Eikime toliau nedelsdami ir dabar iš eilės 15 projektas yra sujungti projektai, kurių pagrindinis yra Vietos savivaldos įstatymo 3, 6, 13, 16, 20, 33, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4296(2). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą Seimui pateikia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji ir patys kantriausieji! Iš tikrųjų labai apgailestauju, kad savivaldai tiek mažai dėmesio, bet tikrai norėčiau šį projektą pristatyti rimtai, nes jis yra labai svarbus savivaldybėms.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išnagrinėjo ir įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto. Teikiamo svarstyti įstatymo projekto nuostatomis siūloma tobulinti vietos gyventojų apklausų reguliavimą. Tai turėtų leisti padidinti gyventojų aktyvumą sprendžiant viešuosius vietos reikalus, užtikrinti gyventojų teisę daryti įtaką savivaldybėse vykstantiems procesams. Leiskite man trumpai pristatyti esmines šio įstatymo naujai suformuluotas nuostatas.
Pirma. Siūloma supaprastinti reikalavimus vietos gyventojų apklausai paskelbti ir vykdyti.
Antra. Kaip paprastąją savivaldybės tarybos kompetenciją siūloma nustatyti sprendimų skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimą. Tai reiškia, kad sprendimą priims arba savivaldybės taryba, arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu.
Trečia. Siūloma vietoje atrankinės gyventojų apklausos telefonu įvesti kitą apklausos būdą – apklausą dalyvių būstuose. Tai yra naujovė.
Ketvirta. Siūloma patikslinti sąvokas „seniūnaitis“ ir „sueiga“.
Penkta. Siūloma į apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę turinčių subjektų ratą įtraukti seniūnus, jeigu jų iniciatyvai dėl apklausos pritaria seniūnaičių sueiga.
Šešta. Apklausos įvykimo fakto siūloma nesieti su joje dalyvavusių gyventojų skaičiumi.
Septinta. Siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba privalo svarstyti apklausai pateiktą klausimą, jeigu savo nuomonę pateiktu klausimu pareiškė ne mažiau kaip 15 %. Dabar nustatytas 25 % reikalavimas apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. 15 % reikalavimas netaikomas atrankinei apklausai. Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba, tvirtindama vietos gyventojų apklausos tvarką, gali numatyti ir mažesnę procentinę dalį, kada ji privalo svarstyti apklausai pateiktą klausimą.
Aštunta. Siūloma nustatyti, kad paskelbti apklausos rezultatai turi būti svarstomi artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje.
Ir devinta, paskutinis. Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto klausimo turi būti nurodyti apklausos rezultatai ir savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvai.
PIRMININKAS. Atsiprašau, ar čia tokia ilga komiteto išvada svarstymo stadijoje, ar čia?..
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Taip, bet čia komiteto patobulintas įstatymo projektas.
Aš noriu pasakyti, kad perskaičiau visas pagrindines projekto nuostatas ir prašau pritarti komiteto bendru sutarimu pritartam įstatymo projektui Nr. XIP-4296(2). Komitetas jį patobulino ir aš norėjau jums pranešti kaip.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje) Jungiant įstatymus ir juos koreguojant įdėta daug komiteto darbo.
Niekas nėra užsirašęs kalbėti svarstymo stadijoje ir nėra gauta jokių pataisų dėl šių projektų. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Ne? (Balsai salėje) Galima. Puiku! Po svarstymo Seimas įstatymų projektams pritaria.
17.36 val.
Administracinės naštos mažinimo įstatymo projektas Nr. XIP-4175(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinės naštos mažinimo įstatymo projektas Nr. XIP-4175(2). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas rugsėjo 26 d., dalyvaujant komiteto nariams, kurie gali priimti sprendimus, įvertino keletą Teisės departamento pastabų, Vyriausybės nuomones ir taip pat iniciatoriaus nuomonę, jog ateityje būtina riboti administracinę naštą, kuri apskritai yra susijusi ne tik su tais, kurie priima sprendimus, bet taip pat juos įgyvendinant. Komitetas svarstydamas ir vertindamas redagavo paminėtą projektą. Jums pateikta Administracinės naštos mažinimo įstatymo antroji versija, kuri yra tinkama svarstyti ir priimti. Kviečiu pritarti komiteto parengtam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, kad nėra atstovų, kurie buvo numatyti iš kitų komitetų. Pats perskaitysiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, kuri yra suformuluota taip: „Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarime Nr. 821 pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.“
Taip pat paskaitysiu Europos reikalų komiteto išvadą: „Komitetas nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymo projektui.“
Niekas nenori dalyvauti diskusijoje svarstymo stadijoje. Ar galime pritarti šiam projektui po svarstymo? Pritarta.
17.38 val.
Kitas įstatymo projektas – Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 14, 17, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2600(2). V. Stundys pateiks mums Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui kantriesiems. Komitetas patobulino įstatymo projektą, įvertino visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Iš esmės joms visoms pritarė, išskyrus vienai juridinės technikos pastabai, bei iš esmės pritarė arba iš dalies pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymams ir bendru sutarimu teikia jį svarstyti Seimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu L. Sabutį pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šių metų gegužės 9 d. komitetas svarstė ir vertino Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimus (tai yra susiję su biudžetinių įstaigų lėšų panaudojimu, jų statusu) ir pateikė savo išvadas, pasiūlymus, pagrindiniam komitetui. Kaip girdėjote, atsižvelgdamas į tai komitetas paredagavo atitinkamas pataisas. Šiuo metu mes manome, kad jos yra tinkamos svarstyti ir priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas patenkintas pagrindinio komiteto sprendimu, kuriuo atsižvelgta iš dalies ir yra atitinkamos redakcijos.
Vėl nėra norinčių diskutuoti dėl šio įstatymo projekto. Ar galime pritarti jam po svarstymo? Pritarta.
17.40 val.
Kitas projektas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8, 14, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4780(2) – daugelis kitų projektų, sujungtų į vieną. V. Stundį, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką, vėl kviečiu į tribūną pateikti komiteto išvadą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Trumpai, kad negaišinčiau laiko. Taip, komitetas bandė sujungti kelis alternatyvius skirtingus šio įstatymo projekto pakeitimo variantus, susiejo galimus pakeitimus su Prezidentės teikiamom pataisom ir papildė tik tomis pataisomis, dėl kurių sutarė įvairių institucijų atstovai ir iniciatyvų atstovai. Tai yra teikiamas variantas yra suderintas iš esmės su prezidentūros atstovais, Paveldo komisija, Kultūros vertybių departamentu, Kultūros ministerija ir su atskirų grupių atstovais, pirmiausia turiu omenyje S. Pečeliūną ir jo teikiamą versiją. Taigi, turime iš esmės suderintą greitųjų pataisų variantą, o esminė šio įstatymo redakcija jau liktų kitai kadencijai, nes kyla daug įvairių diskutuotinų klausimų, derintinų ir su kitais teisės aktais.
PIRMININKAS. Pirmininke, prašyčiau likti tribūnoje. Noriu paklausti dėl pataisų, kurias pateikė Aplinkos apsaugos komitetas. Pataisa yra dėl 4 straipsnio, kuriam jūsų komitetas nepritarė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, nepritarė, nes…
PIRMININKAS. Aplinkos apsaugos komiteto nuomonė. Ar jūs norite ginti savo pataisą? (Balsai salėje) J. Šimėnas, komiteto atstovas, sako, kad nereikalauja balsuoti dėl šios pataisos.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kad būtų visai aišku, aš pasakysiu, kad mes šitą pataisą derinome su galiojančiu Teritorijų planavimo įstatymu, o ne su kokiais nors projektais. Tai esminis…
PIRMININKAS. Toliau. Iš dalies pritarta to paties komiteto pataisai dėl 8 straipsnio. Ten pritarta, sutinkate, Aplinkos apsaugos komitete? Taip. Ačiū. Taip pat to paties straipsnio dar vienai daliai, kuriai komitetas nepritarė. Taip pat sutinkate su pagrindinio komiteto nuomone? Dėkoju.
Dėl 9 straipsnio, kuriuo keičiamas 22 straipsnis, pagrindinis komitetas pritarė iš dalies, sutinka Aplinkos apsaugos komitetas. Ir dėl to paties straipsnio 3 dalies buvo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Jūs sutinkate, nereikalaujate balsuoti? Taip pat dar buvo dėl to paties straipsnio 6 dalies, 9 dalies ir 10 dalies. Komitetą tenkina tie motyvai, kuriuos išdėstė pagrindinis komitetas. Daugiau pataisų turbūt… Dar yra. Dėl baigiamųjų nuostatų yra Aplinkos apsaugos komiteto siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Dėl to Aplinkos apsaugos komiteto atstovas nori kalbėti? (Balsai salėje) Gal priminti reikia?
Prašyčiau gerbiamąjį V. Stundį priminti ir pasakyti motyvus.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Įsigaliojimo data baigiamosiose nuostatose. Jūs siūlėte nuo sausio 1 dienos. Mes, įvertindami būtinybę parengti dar daug teisės aktų, įgyvendinančių įstatymą, vis dėlto siūlome nuo liepos 1 dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš turėčiau pasakyti Seimui, kad buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, taip pat Audito komiteto ir to paties Aplinkos apsaugos komiteto pataisų dėl tų straipsnių, kurių dabar projekte neliko, taigi jų svarstyti ir aptarti čia nereikia.
Ar galime pritarti šiam projektui po svarstymo tokiam, kokį pateikė pagrindinis komitetas? Pritarta. Puiku. Seimas dirba gražiai ir sklandžiai. Pereiname prie kito klausimo.
17.44 val.
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIP-4826. Audito komiteto vardu pranešėja D. Meiželytė jau tribūnoje. Prašom.
D. MEIŽELYTĖ (KPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, Seimo nutarimo projektui Nr. XIP-4826 pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė kalbėti ir dėl projekto nėra jokių pataisų. Prašau Seimą pritarti po svarstymo. Pritarta bendru sutarimu.
17.46 val.
Einam toliau. Ir jau tikrai šauniai dirbdami pereiname prie rezervo. Pirmasis rezervinis klausimas yra įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4823. Užsienio reikalų komiteto išvadą turėtų pateikti E. Zingeris, bet aš jo nematau. Aš pats perskaitysiu komiteto išvadą. Ji yra tokia: „Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-4823, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.“ Užsienio reikalų komitete.
Kitas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. V. V. Margevičienės nėra, gal pirmininkas gali pateikti savo komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, išvadą dėl šio projekto. Kolega R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nevarginsiu skaitydamas mūsų išvadą, jūs ją visi turite, nes ten iš tikrųjų daug visokių pasiūlymų, kurie išplaukia iš to, kad reikia numatyti labai konkrečias priemones įgyvendinti šitą konvenciją, nėra taip viskas paprasta, reikia daug darbų padaryti. Pasiūlymai yra jums išdėstyti raštu, o komitetas pritarė šitos konvencijos ratifikavimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijose nėra užsirašiusių. Dėl šio įstatymo projekto pataisų nėra gauta. Aktualumą Seimas yra jau ne kartą akcentavęs. Ar galime pritarti jam po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
17.47 val.
Kitas rezervinis 2 klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4638. Pranešėjas – A. Lydeka, jis pateiks Žmogaus teisių komiteto išvadą, atsiprašau… Prašom.
A. LYDEKA (LSF). Darbo grupės. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pabandysiu maksimaliai trumpai pristatyti šį naują įstatymo projektą. Kaip žinom…
PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl stenogramos noriu pasitaisyti – yra pateikimo stadija, jau ne svarstymo stadija, ir jūs teikiate darbo grupės parengtą projektą. Labai atsiprašau.
A. LYDEKA (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo rezoliucija 1993 m. įpareigojo valstybes nares įsteigti nacionalines žmogaus teisių institucijas, kurios atitiktų tokiom institucijom keliamus principus, sutrumpintai vadinamus Paryžiaus principais. Taip pat tiek Jungtinės Tautos, tiek Europos Sąjungos institucijos, tiek kitos tarptautinės organizacijos ragino Lietuvą įsteigti tokią instituciją, todėl vyko daug tarptautinių konferencijų, nacionalinių konferencijų, įvairių diskusijų, seminarų dėl tokios institucijos būtinumo. Todėl buvo priimtas sprendimas ir buvo sudaryta Seimo valdybos darbo grupė, kuri apėmė politikus, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovus, akademinės bendruomenės atstovus, turima omeny teisininkus iš M. Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Teisės instituto, įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovus, kad būtų parengti reikalingi teisės aktai tokiai institucijai atsirasti, tačiau su konkrečiu pavedimu – ne kurti naują instituciją, o naujas funkcijas suteikti jau šiandien egzistuojančiai konstitucinei įstaigai – Seimo kontrolierių institucijai, kad būtų sutaupytos lėšos, o tokia institucija būtų.
Tad projekte, šiame Seimo kontrolierių naujame įstatyme, yra numatytos tos visos naujos funkcijos, kurios yra pavedamos Seimo kontrolieriams atlikti. Taupydamas mūsų visų laiką, aš jų negarsinsiu, aiškinamajame rašte jos aiškiai yra išdėstytos. Taip pat yra numatyta konsoliduojanti institucija. Ji atsirastų prie Seimo kontrolierių kaip Konsultacinė taryba ir apimtų nevyriausybines organizacijas, visas ombudsmenų institucijas, akademines institucijas, ir visa informacija būtų konsoliduojama vienoje vietoje, tai yra tokioje taryboje prie Seimo kontrolierių institucijos.
Be abejo, tai pareikalautų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, todėl manau, kad Seimas pagrįstai turėtų paprašyti Vyriausybės išvados. Mes vertindami projekte numatome, kad reikėtų maždaug virš 500 tūkst. Lt keliems papildomiems etatams, kad tos visos funkcijos būtų vykdomos. Ir nesiplėsdamas taip pat noriu pasakyti, kad mūsų diplomatų padedami kreipėmės su šiuo parengtu projektu į Jungtinių Tautų Žmogus Teisių vyriausiojo komisaro biurą, kad jis pateiktų savo vertinimus. Jau dėl paties projekto vertinimai buvo pateikti, ir mes darbo grupėje pagal tuos vertinimus dar papildomai pakoregavome ir pataisėme tą parengtą darbo grupės pirminį variantą.
Siūlau pritarti tokiam įstatymo projektui, o komitetuose būtų galima įvertinti vieną ar kitą nuostatą ir, esant poreikiui, pakoreguoti. Atsakysiu į esamus klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsakykite į keleto klausiančių klausimus. R. J. Dagys pirmasis. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gal galėtumėte pasakyti, kam reikalinga šita superinstitucija, kuri galimai apjungs visus Seimo kontrolierius? Kodėl ji turi būti kuriama, ko negali padaryti dabartinė Kontrolierių institucija?
A. LYDEKA (LSF). Ar teisingai supratau, jūs kalbate apie tarybą prie Seimo kontrolierių?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, kartu su taryba visa struktūra, kuri bus daug didesnė negu paprasčiausias kontrolierius, kuris gali prižiūrėti šitas teises, jeigu jam būtų pavesta nagrinėti konkrečius klausimus.
A. LYDEKA (LSF). Jūs visiškai teisus, gerbiamasis kolega. Kad Seimo kontrolieriai galėtų tas funkcijas atlikti, aš jų nevardinau, tai yra stebėsena, analizė, ataskaitų rengimas Jungtinėm Tautom ir kitom institucijom ir t. t., todėl ir reikia pakoreguoti įstatymą, numatant jiems tas funkcijas, nes pagal dabartinį įstatymą tokios funkcijos jiems nėra numatytos. Kadangi daugiau funkcijų, tai suprantama, kad reikia ir papildomų darbo rankų, tam reikia papildomų lėšų.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Labai malonu, kad trečios kadencijos reikėjo laukti, kol galų gale yra steigiama tas, kas reikalinga, kad būtų galima Lietuvoje pradėti vykdyti Jungtinių Tautų Organizacijos programą, kurią jie įdiegė, apimant visas žmogaus teises ir apibendrinant prioritetus. Kas sudarys šitą Konsultacinę tarybą, įdomu?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis kolega, kad jūs, ir anksčiau dirbęs Žmogaus teisių komitete, esate įsigilinęs į pačią problematiką, kokia yra svarba tos institucijos ir kaip ji yra reikalinga. Tokią Konsultacinę tarybą prie Seimo kontrolierių institucijos sudarytų nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat akademinės bendruomenės atstovai, tai yra universitetų atstovai, taip pat kitų ombudsmenų institucijų, turima omenyje Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus ir Lygių galimybių kontrolieriaus institucijų, atstovai bei tam tikrų vyriausybinių institucijų deleguoti atstovai.
PIRMININKAS. Ir dar nori paklausti R. Kupčinskas. Prašom.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, čia daug reikšmingų pakeitimų padaryta, bet man iš savo patirties norisi pabrėžti vieną dalyką. Jeigu demokratinėse Vakarų šalyse ombudsmeno institucija yra ganėtinai pagarbiai vertinama ir jų sprendimai yra priimami, nors jie irgi dažniausiai būna rekomendaciniai, bet priimami kaip privalomi, deja, pas mus labai dažnai Seimo kontrolierių sprendimai nėra vykdomi. Jų sprendimai egzistuoja tik kaip tam tikra argumentacija, jeigu žmogus paduoda tam tikras institucijas į teismus. Aš manyčiau, kad tai yra vienas iš pagrindinių šios institucijos darbo trūkumų. Ačiū.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū už klausimą. Jūs teisus, kad tai yra pačios autoritetingiausios institucijos ir jų sprendimų paprastai šimtu procentu yra laikomasi. Kad jie būtų privalomi, yra labai nedaug valstybių. Didžioji dalis visų valstybių paprotiniu principu tiesiog įgyvendina priimtus sprendimus dėl institucijos autoritetingo ir svaraus žodžio. Kai kur tokiai institucijai yra galimybė kreiptis į teismą, bet vėlgi įstatymu tai yra mažai kur numatyta. Manau, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, sutiksite, kad Lietuvoje taip pat privalu stiprinti šią instituciją didinant jos autoritetą.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Yra norinčių kalbėti prieš šį įstatymą. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai esu įsigilinęs į šį įstatymo projektą. Bandymų sukurti tokias institucijas yra ne vienas, jų didžiausias silpnumas yra tas, kad visuomeninės organizacijos, užuot vykdžiusios ombudsmeno, kaip tarpininko tarp Vyriausybės ir piliečių, funkcijas, šiuo atveju išnaudoja savo veiklą įvairiems politiniams tikslams prastūminėti. Tai yra pats didžiausias pavojus. Ombudsmeno įstaiga tampa ne priklausoma organizacija, bet politinio veikimo lauko organizacija. Todėl yra didelis pavojus. Mes norėtume, kad nebūtų įtakojama nei į vieną, nei į kitą pusę. Ombudsmenas turi būti kaip institucija atskira ir veikti pagal įstatymo numatytą raidę ir dvasią. Būtent! (Balsai salėje) O visi H. Mickevičiaus ar kitų kolegų patarimai gali būti išreikšti kaip jų institucijų viešas žodis, bet ne prastūminėjant per ombudsmeno instituciją. Jeigu kam nors reikia susikurti savo darbo vietą, tada ir kalbėkite, kad man reikia darbo vietos ir aš noriu kaip nors ją prastumti. Daugiau nieko už to neslypi.
PIRMININKAS. Kadangi buvo pasakyti motyvai prieš, kviečiu balsuoti, ar pritariame šiam projektui po pateikimo. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktajam projektui.
Už balsavo 5, prieš 2, susilaikė 19. Projektui po pateikimo nepritarta. Ar galėtume sutarti, kad reikia grąžinti tobulinti, ar reikia balsuoti? Nėra balsų atmesti. Iš tikrųjų labai racionalu leisti patobulinti jį, juo labiau kad jis vis tiek būtų svarstomas tik kitos kadencijos Seime. Yra gražaus laiko patobulinti ir nuodugniai svarstyti projektą, kuris buvo šiandien pateiktas. Taigi šis projektas grąžinamas tobulinti.
17.59 val.
Tautos istorinės atminties įstatymo projektas Nr. XIP-4631(2) (pateikimas)
Rezervinis 3 klausimas. Po truputį judame į priekį, dėkoju visiems kantriems ir pareigingiems Seimo nariams. Mažiausiai dar keletą projektų apsvarstysime. Dabar – Tautos istorinės atminties įstatymo projektas Nr. XIP-4631(2). Pateikimas. Seimo narių vardu V. Stundys jau yra tribūnoje ir pateiks šį projektą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš esmės ir trumpai. Šis įstatymo projektas buvo kuriamas iš apačios iniciatyvos susitelkus šios idėjos skleidėjams. Aktyviai dalyvavo ir visuomenininkai, ir Nepriklausomybės Akto signatarai, ir šiaip atskiri politikai. Tai yra bandymas bandyti susisteminti valstybės istorinės atminties politikos svarbą ir nustatyti tam tikrus aiškius mechanizmus, finansavimo principus, paties proceso valdymą. Šio įstatymo projekto esmė yra būtent tokia. Čia perkeliamos kitų teisės aktų nuostatos dėl valstybės tradicinių švenčių, atmintinų dienų, nustatomi atmintinų metų paskelbimo principai, ko iki šiol nesame turėję ir dėl to kildavo labai daug įvairiausių iniciatyvų.
Kitame straipsnyje apibrėžiamos tautos istorinės atminties objektų nustatymo institucijos ir kituose straipsniuose jų atsakomybė. Taigi iš esmės pirmą kartą turėtume tam tikrą susistemintą tokio pobūdžio teisės aktą, įstatymą, leisiantį nuosekliau, efektyviau įgyvendinti valstybės politiką istorinės atminties srityje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Niekas nenori klausti. Niekas nenori kalbėti jokių motyvų prieš ir už. Ar galime pritarti po pateikimo šiam projektui? Pritariame.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nenustatysime svarstymo datos, nes mums liko trys posėdžiai, visi jie yra neeiliniai posėdžiai, ir jeigu komitetai apsvarstys ir bus galimybė, kreipsis į valdybą ir valdyba atitinkamai galbūt galės įtraukti. Taigi svarstymo datą paliekame nepaskelbtą. Ar bus įmanoma apsvarstyti, priklausys nuo komitetų.
18.02 val.
Dabar yra likę trys rezerviniai projektai. Vienas iš jų – didelis paketas. Dabar eikime prie 4 rezervinio klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2014 metų paskelbimo Kristijono Donelaičio metais ir Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2009–2014 metų programos metmenų“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4715. Jį pateikia V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Trumpai tai yra patikslinimas minimo projekto, matant nepaprastą situaciją, kai Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo parengiamieji darbai, jų finansavimas ir vykdymas stringa dėl nepakankamo vykdomosios valdžios veiksmų koordinavimo. Todėl siūlome šį nutarimo 4 straipsnį papildyti formuluote, įpareigojančia, siūlančia Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę komisiją ir šių metų pasirengimo programą atitinkamai nustatant ir finansavimo principą. Manome, kad tai yra svarbu.
Šiandien šiais darbais aktyviausiai rūpinosi prie Seimo esanti Lituanistikos komisija, bet būtina nuosekliam, efektyviam veikimui vis dėlto įpareigoti laukti tam tikrų vykdomosios valdžios pastangų ir koordinuoto veikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Niekas jūsų nenori klausti, nes Seimas jau yra priėmęs nutarimą ir programą, kurią Vyriausybė jau vykdo. Gaila, kad nutarimą reikia koreguoti. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas nurodė priežastis. Aš prašau pritarti šiam projektui po pateikimo. Pritarta. Komitetai. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra pagrindinis. Biudžeto ir finansų komiteto dalyvavimo reikia? Nereikia. Taigi vienintelis komitetas, kuris teikia šį projektą. Atsižvelgdamas į projekto svarbą, aš siūlau jį svarstyti lapkričio 8 d., nes svarstyti tikrai nereikia daug laiko, būtų padaryta žala valstybinei programai, jeigu mes šiame Seime nepriimtume ir paliktume kitam Seimui. Ar galima pritarti? Pritarta.
18.05 val.
Yra Seimo narių grupės parengtų projektų paketas, kuriam Seniūnų sueigoje Sveikatos reikalų komiteto prašymu buvo pritarta, jis įrašytas šios dienos darbotvarkėje kaip rezervinis klausimas. Kolega A. Matulas pateiks tuos projektus. Pagrindinis projektas yra Nr. XIP-3021(2), lydimieji: projektas Nr. XIP-3022(2), projektas Nr. XIP-3023(2), projektas Nr. XIP-3024(2), projektas Nr. XIP-3025(2), projektas Nr. XIP-3026(2) ir projektas Nr. XIP-3027(2). Kolega A. Matulas jau tribūnoje. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū už galimybę pateikti šį įstatymo projektą. Primenu, kad tai antrasis variantas. Pirmam įstatymo projektui Seimas nepritarė, pareiškė pastabų ir grąžino tobulinti. Mes jį patobulinome ir dabar jau tiek Sveikatos reikalų komitetas, tiek Antikorupcijos komisija, kuri svarstė Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos ministerijos veiklą, vis dėlto įžvelgė, kad labai daug funkcijų dubliuojama, sumaišytos tam tikros politikos formavimo funkcijos, vykdomosios valdžios funkcijos, ir pasiūlė Seniūnų sueigoje įtraukti šį įstatymo projektą į darbotvarkę.
Šio projekto ir lydimųjų įstatymų projektų tikslas – atskirti Valstybinę ligonių kasą nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybinė ligonių kasa taptų Vyriausybei pavaldžia institucija, būtų kitaip formuojama Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Šiuo metu Privalomojo sveikatos draudimo taryboje yra penkiolika asmenų. Iš jų vienuolika yra medikai, kurie atstovauja įstaigoms, paprastai įstaigų vadovai, kurių steigėjas yra pati ministerija. Žodžiu, išeina užburtas ratas: tie patys institucijų žmonės siūlo, tie patys pavaldūs žmonės balsuoja.
Kitas dalykas. Taryba būtų sudaryta iš apdraustųjų, draudžiamųjų ir valstybės institucijų atstovų lygiomis dalimis po penkis asmenis. Taip pat būtų aiškiai reglamentuota, kas yra privalomojo sveikatos draudimo rezervas ir kaip jisai būtų skirstomas. Noriu priminti, kad rezervą skirstytų Vyriausybė, siūlymus teiktų Sveikatos apsaugos ministerija. Aiškiai yra apibrėžtos funkcijos. Priėmus šitą įstatymo projektą būtų išvengta Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos funkcijų dubliavimo ir būtų aišku, iš ko pareikalauti. Pats principas – Valstybinė ligonių kasa įgyvendintų draudimo funkcijas, o Sveikatos apsaugos ministerija, formuodama politiką, tik per politinius sprendimus veiktų Valstybinę ligonių kasą. Tokios schemos jau yra Estijoje ir kai kuriose kitose šalyse, ir jos yra pateikiamos kaip pavyzdinės.
Įstatymo projektą teikiu aš, kolegė V. M. Čigriejienė ir R. J. Dagys. Labai prašau pritarti po pateikimo. Aišku, reikia Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nėra klausiančiųjų sąrašo. Ar galime pritarti po pateikimo visiems pateiktiems projektams, kurių numerius aš išvardijau? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Kam reikia? (Balsai salėje) Gerai, prašau. Jūs turite teisę reikalauti balsuoti. Prašau balsuoti.
Balsavo 25 Seimo nariai ir visi balsavo už. Taigi pateiktiems įstatymų projektams pritarta.
Dabar dėl komitetų. Dėl visų pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Papildomi šiek tiek skiriasi. Dėl pirmojo – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat dėl Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir dėl Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo – šis komitetas. Jis taip pat kaip papildomas pasiūlytas dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo, bet taip pat siūlomas papildomu Audito komitetas.
R. J. Dagys nori kalbėti dėl komitetų? Ar dėl tų, kuriuos aš perskaičiau, ar dar dėl ko? Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi šitas klausimas, jau keli metai mėginamas pramušti Antikorupcijos komisijos, įvairiais būdais ir visą laiką nuslopinamas posėdžių salėje, siūlau Antikorupcijos komisiją šiuo atveju kaip papildomą, išvadas (…).
PIRMININKAS. Dėl visų projektų?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl pagrindinio.
PIRMININKAS. Dėl pagrindinio, taip? Ar galime pritarti kolegos R. J. Dagio pasiūlymui, kad dėl Sveikatos draudimo įstatymo būtų ir Antikorupcijos komisijos išvada? Gerai. Pritarta.
Skaitau toliau. Kaip minėjau, Audito komitetas bus dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo, toliau Sveikatos reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai – dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, dėl Medicinos praktikos įstatymo ir dėl Slaugos praktikos įstatymo. Svarstymo datos nenustatome, priklausys nuo galimybių.
Su dideliu pasitenkinimu skelbiu, kad dabar svarstysime paskutinį šios darbotvarkės… (Balsai salėje) Prašau? Komiteto pirmininkas siūlo paprašyti Vyriausybės išvados. Taigi Seimas prašo Vyriausybės išvados.
18.10 val.
Gerai. Ir paskutinis darbotvarkės rezervinis klausimas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo preambulės ir 2, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4827. Grupės jį rengusių Seimo narių vardu V. Stundys pateikia šį projektą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui kantriausiems ir ištvermingiausiems. Šio įstatymo projekto, kurį teikia keli Seimo nariai, atstovaujantys labai įvairioms frakcijoms, esmė yra labai paprasta. Šiuo metu galiojantis įstatymas neaprėpia viso okupacijos laikotarpio, okupacijos padarinių ir pasipriešinimo formų įvairovės ir atkūrus nepriklausomybę kovo 11-ąją. Todėl daromos šios esminės pataisos nustatant, kad vis dėlto agresija tęsėsi ir po kovo 11-osios, iš esmės tol, kol nebuvo išvesta sovietinė armija, ir papildoma kitais dalykais 1920–1939 m. laikotarpiu, nes ši institucija yra ta institucija, kuri iš esmės turi šiuos dalykus koordinuoti.
Pakeitimai svarstyti su daugeliu institucijų, su daugeliu Seimo narių. Iš esmės yra pritarimas. Atkreipiu dėmesį, taip pat siūloma keisti Genocido aukų muziejaus pavadinimą į tikslesnį – Teroro ir pasipriešinimo muziejų. Tas klausimas taip pat yra svarstytas įvairiose institucijose. Taigi kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. V. M. Čigriejienė norės paklausti. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar šis įstatymas apims Vilniaus krašto okupaciją, ar ne? Turiu omenyje nuo 1920-ųjų iki 1939-ųjų spalio pabaigos.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Be abejo, taip.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nėra norinčių išsakyti motyvus nei prieš, nei už. Ar galime ir šiam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Reikšdamas pagarbą ir nuoširdžiai dėkodamas už šiandien atliktą didelį darbą, dar siūlau dėl istorijos užsiregistruoti tiems, kurie iki galo buvo savo darbo vietose ir leido mūsų darbotvarkę su visais rezerviniais klausimais įvykdyti.
Užsiregistravo 25.
Aš nepaskelbiau komitetų, jie buvo numatyti. Galbūt dėl stenogramos vis dėlto pasakysiu. Dėl šio įstatymo projekto pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Atsiprašau, kad praleidau nepaskelbęs. O dėl svarstymo datos, kaip ir dėl kitų projektų, jokių siūlymų nėra.
Taigi skelbiu 2012 m. spalio 31 d. nenumatyto plenarinio popietinio posėdžio pabaigą. Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.