LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO
I Š V A D O S
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 119 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIP-4699)
2012 m. spalio 31 d. Nr.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Vytautas Gapšys, Konstantas Ramelis, Paulius Saudargas, Česlovas Vytautas Stankevičius, Remigijus Žemaitaitis, Vidmantas Žiemelis, Komiteto biuro vedėja D. Komparskienė, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, V. Kanapinskas, J. Janušauskienė D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: I. Urbanavičiūtė, V. Jakštienė.
Kviestieji asmenys: Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas R. Piličiauskas, pirmininko patarėja S. Kavalnė, Lietuvos teisėjų asociacijos valdybos nariai: R. Gadliauskas, A. Norkūnas, Apylinkių teismų teisėjų asociacijos atstovai: V. Krikščiūnas, J. Vėgelienė. Respublikos Prezidentės patarėjas E. Rimšelis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-28 |
|
|
|
Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projektu siūlomas keisti įstatymo tekstas tobulintinas, įrašant vietoj žodžių „apygardoje esančių” žodžius „apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių”, vietoj žodžių „po vieną – iš Vyriausiojo administracinio teismo ir vieną nuo visų apygardos administracinių teismų” – žodžius „vienas iš Vyriausiojo administracinio teismo ir vienas nuo visų apygardos administracinių teismų.” |
Pritarti
|
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-28 |
|
|
|
2. Projektas pildytinas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, nes kitu atveju, įsigaliojus įstatymui, šiuo metu veikianti Teisėjų taryba nebeatitiktų įstatymo reikalavimų.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2012-08-18 |
|
|
|
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4699 informuojame, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų bei pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
|
4. |
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė |
|
|
|
2009 m. lapkričio 13 d. komitete būtų svarstytas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-642. Minėtu projektu buvo siekiama nustatyti, kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte: „Naujas reglamentavimas leistų įgyvendinti proporcingo atstovavimo principą ir padidinti apylinkės teisėjų skaičių Teisėjų taryboje nuo 3 iki 11 bei sumažinti Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo renkamų teisėjų skaičių nuo 3 iki 1, taip pat apygardų teismų bei apygardų administracinių teismų teisėjų skaičius būtų sumažintas nuo 3 iki 2. Toks reglamentavimas sudarytų proporcingo atstovavimo teismų sistemai prielaidą.“ Komitetas nusprendė šį projektą (5 - už, 1 – susilaikė) atmesti, nes: „Projekto Nr. XIP-642 nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo nuostatų dėl Teisėjų tarybos formavimo. Konstitucinis Teismas konstatavo: būtų konstituciškai pagrįstas toks teisinis reguliavimas, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytoje specialioje teisėjų institucijoje būtų nustatomas toks skaičius vietų kiekvienos bendrosios kompetencijos teismų grandžių teisėjams, taip pat kiekvienos pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų (šiuo metu – administracinių teismų) grandžių teisėjams, kad šios specialios teisėjų institucijos narių daugumą sudarytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų sistemų aukščiausiųjų instancijų teismų (šiuo metu administracinių teismų sistemoje – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) teisėjai.“ Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus projektu Nr. XIP-4699 siūlomą teisinį reguliavimą, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičius sumažėtų nuo 12 iki 10 teisėjų. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Teisėjų taryba 2012-10-23 |
|
|
|
Teisėjų taryba, apsvarsčiusi neeiliniame Teisėjų tarybos posėdyje klausimą dėl išvadų pateikimo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4699, informuoja, kad pritaria pateiktam įstatymo projektui ir pastabų bei pasiūlymų neturi. |
Pritarti iš dalies |
Projektas patobulintas, padidinus Teisėjų tarybos narių skaičių iki 23. |
|
2. |
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija 2012-10-25 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) valdyba susipažino Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-4699. LRTA Valdybos nuomone, šio projekto nuostatos disonuoja su oficialiąja konstitucine doktrina, taigi galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įstatymo projektu Nr. XIP-4699 svarstymo skubotumas, ypač jei projektas būtų priimtas iki ateinančių teismų savivaldos institucijų rinkimų, gali sudaryti prielaidas kvestionuoti 2012 metų lapkričio 9 d. naujai išrinktos Teisėjų Tarybos legitimumą. LR Konstitucinis teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime konstatavo: „<...> Todėl būtų konstituciškai pagrįstas toks teisinis reguliavimas, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytoje specialioje teisėjų institucijoje būtų nustatomas toks skaičius vietų kiekvienos bendrosios kompetencijos teismų grandžių teisėjams, taip pat kiekvienos pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų (šiuo metu – administracinių teismų) grandžių teisėjams, kad šios specialios teisėjų institucijos narių daugumą sudarytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų sistemų aukščiausiųjų instancijų teismų (šiuo metu administracinių teismų sistemoje – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) teisėjai”. Pateiktame svarstyti įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, įskaitant šių teismų pirmininkus, ex officio patenkančius į Teisėjų tarybos sudėtį pagal Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sudarytų tik 10 Teisėjų tarybos narių, t.y. mažumą narių. Pažymėtina, kad Teisėjų taryboje nėra atstovaujamos teisėjų visuomeninės organizacijos, nors apie tokių atstovų išrinkimo galimybę minėjo ir Konstitucinis teismas minėtame 2006 m. gegužės 9 d. nutarime, kuriame aptariamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 str. 5 d. numatytos specialios teisėjų institucijos sudarymo konstitucingumas. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdybos nuomone, Įstatymo projekto Nr. XIP-4699 svarstymas turi būti išsamus, apdairus ir nuodugnus bei nesukelti galimos neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. |
Pritarti iš dalies |
Projektas patobulintas, padidinus Teisėjų tarybos narių skaičių iki 23. |
|
3. |
Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2012-10-26 |
|
|
|
Apylinkių teismų teisėjų sąjunga iš esmės pritaria Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma pakeisti Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 2 punktą dėl Teisėjų tarybos sudarymo. Manome, kas ši pataisa užtikrins proporcingesnį, platesnį ir tinkamesnį, didesnio teisėjų (ypač apylinkės teismų teisėjų) skaičiaus atstovavimą Teisėjų Taryboje. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2012-10-19 įvykusiame visuotiniame susirinkime aptarė minėto įstatymo projekto 119 straipsnio pakeitimus ir pritarė projekto nuostatai, jog Teisėjų taryboje turėtų dalyvauti po vieną apylinkės teismų teisėją nuo kiekvienos apygardos. Tačiau susirinkimo metu apylinkės teismų teisėjai nutarė kreiptis į Teisėjų tarybą ir prašyti palaikyti ATTS nuomonę dėl apylinkės teismų teisėjų rinkimo (balsavimo už kandidatus) tvarkos. ATTS siūlo, jog rinkti penkis Teisėjų tarybos narius iš apylinkės teismų teisėjų turi visi apylinkių teismų teisėjai. Įvertinant, kad apylinkių teismų teisėjai sudaro daugiau negu pusę visų teisėjų skaičiaus, turi vienodas problemas, kurių sprendimas turėtų būti sisteminis ir nuoseklus, skaidyti apylinkės teismų teisėjų balsavimą už savo kandidatus pagal atskiras apygardas ir tokiu būdu susiaurinti interesų gynimą iš kandidatų pusės tik iki savo apygardos lygmens, būtų neteisinga. Balsuojant visiems apylinkės teismų teisėjams už kiekvieną kandidatą iš atskiros apygardos, šis kandidatas bus atsakingas ir privalės atsižvelgti į visų apylinkės teismų teisėjų lūkesčius ir problemas, o neapsiriboti tik savo apygarda (arba tik savo teismu). Balsuojant bendrai kiekvienam apylinkės teismo teisėjui turi būti suteikiami 5 balsai, kurie jam leistų balsuoti už kiekvienoje apygardoje apylinkių teismų iškeltas kandidatūras ir iš jų pasirinkti po vieną kandidatą. Manome, kad toks rinkimų už apylinkių teismų teisėjų kandidatūras principas visų pirma atitiktų vieną iš esminių Konstitucijoje įteisintų demokratiškų rinkimų principų - lygią rinkimų teisę. Be to mūsų siūloma rinkimų tvarka labiau atitiktų kiekvieno apylinkės teisėjo ir viso apylinkių teismų teisėjų korpuso interesus. |
Pritarti iš dalies |
Projektas patobulintas, padidinus Teisėjų tarybos narių skaičių iki 23. |
|
4. |
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos Administracinių teismų teisėjų skyrius 2012-10-30 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos Administracinių teismų teisėjų skyrius, susipažinęs su Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-4699, pritaria Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdybos Seimui išsiųstoms pastaboms, kad šio projekto nuostatos disonuoja su oficialiąja konstitucine doktrina, taigi galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat pritariame pastabai, kad įstatymo projekto Nr. XIP-4699 svarstymo skubotumas, ypač, jei projektas būtų priimtas iki ateinančių tesimų savivaldos institucijų rinkimų, gali sudaryti prielaidas kvestionuoti 2012 metų lapkričio 9 d. naujai išrinktos Teisėjų tarybos legitimumą. LRTA Administracinių teismų teisėjų skyrius taip pat atkreipia dėmesį, kad konstituciškai nepagrįstas yra siūlymas Lietuvos apeliaciniam teismui, kurio sprendimai negalutiniai ir gali būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, skirti daugiau vietų visus teismus turinčioje atstovauti Teisėjų taryboje nei galutinius ir neskundžiamus sprendimus administracinėse bylose priimančiam Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime akcentuota: „savavaldė teisminė valdžia pagal Konstituciją apskritai negali būti pernelyg centralizuota; juo labiau jeigu joje įsigalėtų vienvaldystė, būtų iš esmės paneigta jos savivalda ir galėtų kilti grėsmė teisėjo ir teismų nepriklausomumui sprendžiant bylas, t.y. vykdant teisingumą. Kuriant Teismo, kaip savarankiškos valstybės valdžios, savivaldos institucijų sistemą, šito būtina vengti.“ Manome, kad jei remiantis vien tik tam tikrais aritmetiniais paskaičiavimais būtų ypatingai suamžintos ir tuo praktiškai paneigtos savarankiškos administracinių teismų sistemos, kurios pagrindinė paskirtis – ginti asmenis nuo neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, galimybės dalyvauti tesimų, įskaitant administracinius tesimus, valdyme, tai reikštų esminį nukrypimą nuo konstitucinės doktrinos, pagal kurią „savavaldė teisminė valdžia pagal Konstituciją negali būti pernelyg centralizuota“, ir kad būtina tokia sąveika, kuris neleistų vienai valdžiai dominuoti kitos (kitų) atžvilgiu. |
Pritarti iš dalies |
Projektas patobulintas, padidinus Teisėjų tarybos narių skaičių iki 23. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-10-29 |
|
|
|
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-4699 (toliau - Projektas), teikia savo nuomonę ir pastabas dėl šio Projekto, pagrindžiančias, kad esama pagrįstų abejonių dėl šio Projekto nuostatų tikslingumo bei konstitucingumo: 1. DĖL PROJEKTO TIKSLINGUMO Teisėjų taryba yra viena iš svarbiausių teismų savivaldos institucijų, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei reprezentuojanti visuomenėje visą teismų sistemą, todėl nuo jos sudėties priklauso, į kokias vertybes bus orientuota visa teismų sistema. Atsižvelgdami į tai, palaikome iniciatyvą keisti Teisėjų tarybos sudarymo principus, tačiau norime pabrėžti, kad tokios tiek teisininkų bendruomenei, tiek visai visuomenei svarbos klausimas turi būti sprendžiamas tokiu būdu, kuris geriausių tarnautų visos valstybės ir visuomenės interesams, bei itin atidžiai įvertinus ir pašalinus visas abejones dėl galimo siūlomo reguliavimo tikslingumo ir prieštaravimo Konstitucijai. Mūsų nuomone, pateiktas Projektas nesprendžia tikrųjų teismų savivaldos problemų, nedidina teismų atskaitomybės visuomenei, yra smulkaus techninio pobūdžio ir parengtas skubotai, t.y. projektu nesiekiama spręsti esminių visuomenei bei valstybei aktualių klausimų. Taip pat pažymime, kad Projekto aiškinamajame rašte, išskyrus subjektyvų manymą, jog svarbiausias Teisėjų tarybos sudarymo kriterijus turi būti tam tikra aritmetinė proporcija (vertinant esamą teisėjų skaičių ir esamą bylų kiekį dabartiniu momentu), nėra jokių argumentų, pagrindžiančių reformos būtinumą, ir tai, kokias opias teisines ar socialines problemas Projektu siekiama spręsti. Be to, aiškinamajame rašte pateikiami jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti abstraktūs ir netikslūs teiginiai apie teismų darbo krūvių pokyčius dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teismingumo pakeitimo, net nevertinant, ar manoma, kad tai buvo esminis ir ilgalaikis pasikeitimas; nemotyvuotai teigiama, kad sumažėjo administracinių teismų jurisdikcinės veiklos krūvis ir svoris, nors statistiniai duomenys rodo priešingas tendencijas[1]. Manome, kad savaime klaidingas požiūris yra siūlyti keisti Teismų įstatyme nustatytus Teisėjų tarybos formavimo kriterijus, atsižvelgiant tik į tam tikras aritmetines nuolat kintančių faktinių duomenų apie teisėjų skaičius ir bylų kiekius proporcijas ir nesiekiant suteikti naujos kokybės teismų savivaldos veiklai ir teismų ir visuomenės bendradarbiavimui bei teismų atskaitomybei visuomenei. Taip pat norime akcentuoti, kad siūlant vienos iš svarbiausių teisminių institucijų reformą visiškai nepaminėti ir neįvertinti visuotinai pripažinti pažangiausi tarptautiniai teismų tarybų sudarymo standartai bei pasiūlymai dėl efektyviausio teismų tarybų formavimo būdo ir modelio. Nuo 2004 m. Lietuva yra Europos teismų tarybų tinklo - tarptautinės organizacijos, jungiančios ES valstybių nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios nepriklausomas institucijas, garantuojančias teismų nepriklausomumą,[2] narė. Europos teismų tarybos 2011 m. pranešime dėl teismų tarybų ir dėl teismų tarybų tinklo nurodoma, kad nors teismų tarybų sudėtis įvairiose šalyse yra skirtinga, tačiau bendrai sutariama, kad tai turi būti plataus atstovavimo institucija, kurioje daugiau nei 50% narių sudarytų teisėjai. Pranešime akcentuojama, kad labiausiai sėkmingi modeliai yra tie, kai teismų tarybų sudėtis yra kombinuota, t.y. kai į jų sudėtį įeina renkami ar skiriami nariai iš įvairių sričių: teisinės, akademinės ir civilių visuomenės, turintys plačius įgaliojimus, kurių pakanka užtikrinti tiek teismų nepriklausomumą, tiek atskaitingumą. Būtent toks modelis yra tinkamiausias būdas skatinti ir užtikrinti tikrą teismų sistemos nepriklausomumą, išlaikant teismų tarybą laisvą nuo bet kokios politinės įtakos ir tuo pačiu išsaugant jos autonomiją[3]. Atsižvelgiant į tai, neabejojame, kad Projektas turi būti grąžintas tobulinti. Inicijuojant Teismų įstatymo pakeitimus turi būti siekiama ne butaforinės tikrąsias problemas maskuojančios reformos, o tikrų pokyčių, galinčių suteikti ilgalaikę naudą teismams ir visai visuomenei. Todėl siūlytume inicijuoti Teismų įstatymo III skirsnio „Teisėjų taryba“ pataisas, svarstant esminę teisėjų tarybos reorganizavimo idėją: keisti Teisėjų tarybos sudarymo tvarką ir veikimo būdą, į išplėstinės sudėties tarybą, greta teisėjų, įtraukiant deleguotus žmones iš visuomenės (dėl konkretaus vieno iš galimų modelių žr. 3 rašto dalį), ir tokiu būdu didinti teismų atvirumą, skatinti pasitikėjimo teismais atkūrimą bei teismų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą. 2. DĖL PROJEKTO ATITIKTIES KONSTITUCIJAI Siūlomas Projektas kelia abejonių dėl jo atitikties Konstitucijai. Todėl būtina atidžiai ir nuodugniai įvertinti jį konstitucingumo aspektu. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime konstatavo (paryškinimai rašto aut.): „<...> Todėl būtų konstituciškai pagrįstas toks teisinis reguliavimas, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytoje specialioje teisėjų institucijoje būtų nustatomas toks skaičius vietų kiekvienos bendrosios kompetencijos teismų grandžių teisėjams, taip pat kiekvienos pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų (šiuo metu – administracinių teismų) grandžių teisėjams, kad šios specialios teisėjų institucijos narių DAUGUMĄ sudarytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų sistemų aukščiausiųjų instancijų teismų (šiuo metu administracinių teismų sistemoje – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) teisėjai”. Galiojančio Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalyje (kurios nuostatos nėra keičiamos) numatyta, kad Teisėjų tarybą sudaro dvidešimt vienas narys. Taigi suderinamas su Konstitucija būtų tik toks reguliavimas, pagal kurį dauguma, t. y. ne mažiau kaip vienuolika Teisėjų tarybos narių būtų teisėjai iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Todėl atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad jei Projektas būtų priimtas, naujai sudarytos Teisėjų tarybos sudėtis neatitiktų Konstitucijos nuostatų, nes teisėjai iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nebesudarytų daugumos Teisėjų taryboje. Atitinkamai, jei Teisėjų taryba būtų išrinkta pagal siūlomas naujas nuostatas, esant rimtoms abejonėms dėl jų atitikties Konstitucijai[4], kiltų klausimas tiek dėl naujai išrinktos Teisėjų tarybos legitimumo, tiek dėl visų jos priimamų sprendimų teisėtumo. Todėl manome, jog Projektas turi būti grąžintas tobulinti tam, kad būtų pašalintos net menkiausios abejonės dėl galimo jo nuostatų antikonstitucingumo. 3. PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTO TOBULINIMO Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti idėją pakeisti galiojantį Teisėjų tarybos sudarymo ir funkcijų teisinį reguliavimą taip, kad būtų optimaliai užtikrinta teismų nepriklausomybė bei teismų atskaitingumas visuomenei. Matome, kad teismų savivaldos darbo srityse pasiteisino visuomenės dalyvavimas. Visuomenės atstovai sėkmingai dalyvauja teisėjų vertinimo ir atrankos procedūrose. Teisėjų tarybai tenka ypatingai svarbus vaidmuo ne tik atliekant vykdomosios teismų savivaldos institucijos funkcijas, bet ir reprezentuojant visą teismų sistemą. Kadangi viešumoje vis dar neretai kritikuojami šios teismų savivaldos institucijos darbo metodai, manome, kad reforma turėtų būti orientuota į esminį teisėjų tarybos sudėties keitimą ir funkcijų perdalijimą, įtraukiant į šios teismų savivaldos institucijos veiklą visuomenės bei kitus deleguotus asmenis. Konkrečiai siūlytume inicijuoti esmines Teismų įstatymo III skirsnio „Teisėjų taryba“ pataisas, kuriomis būtų įtvirtinta kokybiškai nauja, dvejopos sudėties vykdomoji teismų savivaldos institucija, kurioje greta vien iš teisėjų sudarytos Teisėjų tarybos, sprendžiančios tik jai pagal Konstituciją pavestus klausimus, veiktų Išplėstinės sudėties taryba, į kurios sudėtį įeitų tiek Teisėjų tarybos nariai, tiek asmenys ne iš teismų sistemos (asmenys, deleguoti Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Prezidento, Teisingumo ir Finansų ministro, Teisėjų asociacijos). Dvejopos sudėties taryba[5] būtų institucija, kurioje Pagrindinės sudėties taryba, susidedanti tik iš teisėjų, kaip to, siekiant užtikrinti teisėjų ir teismų nepriklausomumą, reikalauja Konstitucija, spręstų klausimus dėl patarimo asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti ar atleisti, t.y. visus klausimus, susijusius su teisėjų korpuso formavimu ir kitus klausimus, dėl kurių pagal teisės aktus reikalingas specialios TEISĖJŲ institucijos patarimas ar sprendimas. Visus kitus klausimus, kurių pagal Konstituciją ir konstitucinę jurisprudenciją neprivalo spręsti vien iš teisėjų susidedanti institucija (pvz., klausimus dėl organizacinio teismų valdymo, teismų jungimo ir skaidymo, teismų techninio aprūpinimo, teismų bendravimo su visuomene, su žiniasklaidos priemonėmis taisyklės, teismų atvirumo visuomenei didinimo iniciatyvų ir kt.) spręstų Išplėstinės sudėties taryba, į kurios sudėtį įeitų pagrindinės sudėties teisėjų taryba (tik teisėjai) bei kiti deleguoti asmenys. Svarstytina, kad teisė deleguoti asmenis į Išplėstinės tarybos sudėtį galėtų būti suteikta Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Teisingumo ir Finansų ministrams bei teisėjų visuomeninėms organizacijoms (Teisėjų asociacijai). Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su Konstitucija, nes Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime tokia galimybė yra aiškiai nurodyta: „įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad į minėtas kitas teismų savivaldos institucijas įeitų ne vien teisėjai, bet ir kiti asmenys. Tai savaime neturėtų būti vertintina kaip teisminės valdžios savavaldiškumo, savarankiškumo, visavertiškumo paneigimas. Tačiau ir tokiu atveju kiekvienos iš šių kitų Teismo, kaip savarankiškos valstybės valdžios, savivaldos institucijų narių absoliučią daugumą turi sudaryti teisėjai, be to, tokių institucijų vadovai (pirmininkaujantys asmenys) taip pat gali būti tik teisėjai“. Manome, kad toks platesnio atstovų rato dalyvavimas suderinamu su Konstitucija būdu pakeltų vykdomosios teismų savivaldos institucijos darbo kokybę, užtikrintų didesnį jos veiklos skaidrumą, padarytų teismus atviresnius visuomenei ir didintų jų atskaitomybę. |
Pritarti iš dalies |
Projektas patobulintas, padidinus Teisėjų tarybos narių skaičių iki 23.
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4699 ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 3 – susilaikė.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras