LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
plenarinio posėdžio NR. 481
STENOGRAMA
2012 m. spalio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labą rytą, gerbiamieji kolegos. Pradedame 2012 m. spalio 30 d. plenarinį posėdį. Pirmiausia noriu pasveikinti visus tuos, kurie po rinkimų esate išrinkti į kitos kadencijos Seimą, ir palinkėti kuo geriausios sėkmės.
Taip pat noriu jūsų visų vardu pasveikinti mūsų kolegą Seimo narį G. Songailą, ką tiktai atšventusį gražų jubiliejų, ir palinkėti jam ir toliau išlikti tokiam, koks jis yra: kovingam, ieškančiam tiesos, nenuleidžiančiam rankų. Gintarai, tau kuo geriausios sėkmės! (Plojimai)
G. SONGAILA (MSG*). Malonusis Seime, labai ačiū už sveikinimus, taip pat ir Seimo Pirmininkei, kuri visada tiki tuo, ką kalba. Taip pat norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams, kurie šioje kadencijoje palaikė, pasirašinėjo po projektais, kad jie būtų įtraukti į darbotvarkę, nes paprastai į darbotvarkę šiaip nebūdavo įtraukiami. Taip pat noriu padėkoti, kad penkiasdešimtmečio proga šioje salėje buvau pasveikintas pirmą kartą. Jaučiuosi šiek tiek nepritapęs prie Seimo, bet galbūt dar ne pabaiga. Aš norėčiau jūsų paprašyti, kad pasirašytumėte dar vieną prašymą įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Ačiū visiems. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Gintarai, tiesiog mes visada visi vieni kitus sveikiname tiktai jubiliejaus proga arba vadinamojo pusinio jubiliejaus proga. Šios kadencijos Seime tiktai jūsų jubiliejus.
Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš jubiliatą raštu jau anksčiau pasveikinau, todėl dabar nesivarginsiu dar kartą jį sveikinti. Bet jo klausimo įtraukti negalima, nes nėra galutinių rinkimų rezultatų. Jie bus lapkričio 4 dieną.
PIRMININKĖ. Ačiū Č. Juršėnui, jis jau pasakė, aš tą patį norėjau jums pasakyti, kad iš tikrųjų galutiniai rinkimų rezultatai, kaip girdėjome Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, bus tvirtinami tiktai sekmadienį. Po to, kai bus patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai, mes galėsime įtraukti tą klausimą į darbotvarkę. Taigi, Gintarai, kitą savaitę.
10.05 val.
Dėl šios dienos darbotvarkės. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? (Balsai salėje: „Galima.“) Patvirtinta.
10.06 val.
Gerbiamieji kolegos, yra Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 115 ir 218 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4784(2). Priėmimas, likęs tik balsavimas. Balsuojame. Kas pritariate šiam Statuto pakeitimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, aš supratau, kad nesusigaudom, dėl ko balsuojame. Dar kartą noriu pasakyti. Tam, kad priimtume Seimo statuto pakeitimo įstatymą, reikia 71 Seimo nario balso. Esmė, aš galbūt jums tuomet priminsiu, yra dėl slapto balsavimo. Mes turėjome dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo atleidimo balsuoti slaptu balsavimu pasibaigus kadencijai, tai čia yra tiktai patikslinimas, kada slaptai balsuojama ir kada atleidžiama. Aš tiesiog primenu jums turinį. Dabar dėmesio! Balsuojame. 1 straipsnį galime priimti? Priimtas. (Balsai salėje) Sako, reikia būtinai balsuoti, kad būtų 71 balsas. Balsuojame. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94: už – 81, prieš nėra, susilaikė 13. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86: už – 73, prieš nėra, susilaikė 13.
Dabar dėl viso. Keturi – už, keturi – prieš. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 115 ir 218 straipsnių pakeitimo“ projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamieji kolegos, nevaikščiokite, o balsuokite!
Šio statuto priėmimas
Balsavo 93: už – 79, prieš nėra, susilaikė 14. Seimo statutas „Dėl Seimo statuto 115 ir 218 straipsnių pakeitimo“ priimtas.
10.10 val.
2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-4917. Kviečiu į tribūną finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Pateikimas.
I. ŠIMONYTĖ. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Seimui svarstyti 2013 metų nacionalinio biudžeto projektą. Šis biudžeto projektas, tiksliau, jis ir kitų metų Socialinio draudimo fondo biudžeto bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai, kuriuos vėliau pateiks mano kolegos, yra parengti remiantis aktualiom makroekonominėmis projekcijomis, Fiskalinės drausmės įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos atžvilgiu dar nėra nutraukta perviršinio deficito procedūra, kurią Lietuva yra įsipareigojusi ištaisyti 2012 m. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad perviršinio deficito panaikinimas reiškia ne tik Mastrichto kriterijus atitinkančio deficito pasiekimą konkrečiais metais, bet ir tvarų jo išlaikymą žemiau Mastrichto deficito ribos, tai yra 3 % bendrojo vidaus produkto. (Šurmulys salėje)
Pirmiausia leiskite pristatyti makroekonominį kontekstą, kuriuo remiantis buvo parengti visi šiandien pristatomi biudžetų projektai. Jis buvo ganėtinai išsamiai aprašytas Finansų ministerijai skelbiant atnaujintas makroekonomines projekcijas šį rugsėjį, ir bet kas, kas tuo domisi, turėjo progos susipažinti su prielaidomis išsamiai. Tačiau norėčiau paminėti pagrindinius aspektus ir su scenarijumi susijusias rizikas.
Nors ūkio raida Europos Sąjungoje ir eurozonoje sulėtėjo, pirmąjį šių metų pusmetį tas sulėtėjimas neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai, nes Lietuvos ekonominiai saitai su problemiškomis Pietų Europos valstybėmis yra labai riboti, o intensyviausi ekonominiai saitai mus sieja su šalimis, kurių ūkis, nepaisant antrąjį ketvirtį užfiksuoto Europos Sąjungos ir eurozonos nuosmukio, auga gana sparčiai, tai Latvija, Vokietija, Estija, Lenkija, Skandinavijos šalys. Todėl galima teigti, kad pirmasis šių metų pusmetis Lietuvos ūkiui buvo neblogas, ypač vertinant tvyrojusius neapibrėžtumus. Tačiau jau šių metų liepą ir rugpjūtį buvo užfiksuoti sumažėję ekonominių vertinimų ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai, o tai, Finansų ministerijos nuomone, signalizuoja apie lėtesnę ūkio raidą šių metų antrą pusmetį. Nors vakar paskelbti trečiojo ketvirčio rezultatai leidžia manyti, kad išnagrinėjus BVP struktūrą, kuri bus paskelbta lapkričio gale, tikėtinas šių metų prognozuojamo BVP augimo kilstelėjimas aukštyn, 2013 m. ūkio augimo prognozė dėl vyraujančio neapibrėžtumo buvo sumažinta iki 3 % nuo ankstesnės beveik 4 % augimo prognozės.
Artimiausiu metu, kol vartojimo atsigavimas bus lėtas, o išorės veiksnių, maisto žaliavų ir energijos kainų poveikis išliks gana menkas, metinės ir vidutinės metinės infliacijos lygis mažės. Nepaisant to, yra rizika, kad dėl įvairių išorinių priežasčių naftos kaina gali augti ir sparčiau, nei numatyta Europos Komisijos pavasario prognozėse, o tai neigiamai paveiktų įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje. Maisto žaliavų ir energijos kainų poveikis Lietuvos infliacijai yra didesnis dėl kitokio nei išsivysčiusiose šalyse vartotojų krepšelio, dėl kitokios struktūros. Sulėtėjus eksporto augimui, darbo užmokestis augs lėčiau, tačiau vėliau, atsigavus užsienio paklausai ir toliau mažėjant darbo jėgos ištekliams, darbo užmokesčio augimas neišvengiamai pradės spartėti. Didėjanti vartotojų perkamoji galia irgi kiek skatins bendrojo kainų lygio kilimą vėlesniais metais. Tačiau apibendrindama galėčiau pasakyti, kad 2012–2015 m. laikotarpiui numatoma vidutinė metinė infliacija svyruos tarp 3 ir 3,5 %.
2011 m. nedarbo lygis sudarė beveik 15,5 % ir buvo maždaug 2,5 % mažesnis nei prieš metus, nedarbo mažėjimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Tai lėmė išaugęs užimtųjų skaičius ir sumažėjęs bedarbių skaičius. Nors nedarbo lygis šių metų pirmąjį pusmetį vis dar buvo aukštas ir siekė beveik 14 %, per metus sumažėjo 2,5 % punkto. Antrąjį šių metų ketvirtį užimtumo lygis pasiekė beveik 63 % ir buvo aukščiausias per 3,5 metų. Tai labai svarbus rodiklis, diskutuojant su tais, kurie bando teigti, jog nedarbą mažina išimtinai emigracija, kadangi akivaizdu, kad taip nėra. Šių metų pirmoje pusėje verslo tendencijų apklausų rezultatai apie laukiamą darbuotojų skaičių vėl tapo teigiami – daugiau apklaustųjų planavo didinti darbuotojų skaičių nei mažinti, o gegužės ir birželio mėnesiais net viršijo praėjusių metų atitinkamų mėnesių rezultatus. Tai iš dalies paaiškina, dėl ko nedarbo lygis pirmąjį pusmetį mažėjo sparčiau, nei buvo prognozuota. Tačiau nors liepos ir rugpjūčio mėnesiais verslo tendencijų apklausų lūkesčiai vis dar išliko teigiami, jie akivaizdžiai suprastėjo ir rodo lėtesnį nedarbo lygio mažėjimo tempą antrą šių metų pusę. Vis dėlto vertinant artimiausią vidutinės trukmės laikotarpį, tai yra 2013–2015 m., dėl atviros Europos Sąjungos darbo rinkos, gyventojų skaičiaus mažėjimo ir jų senėjimo nesitikima, kad darbo jėga augs ar mažėjimas stabilizuosis. Todėl numatoma, kad užimtųjų skaičius iki 2015 m. išaugs 3,3 %, o nedarbo lygis sumažės iki 9,8 %.
Formuojant ekonominės raidos scenarijų buvo remtasi prielaida, kad Europos Sąjungai pavyks suvaldyti eurozonos finansinio stabilumo riziką, o išorinės aplinkos prielaidos atitinka Europos Komisijos pavasarį paskelbtas prognozes, numatančias tiek Europos Sąjungos, tiek eurozonos ūkio atsigavimą kitais metais. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad rizika dėl ekonominės raidos scenarijaus išsipildymo yra labai didelė. Vykstant istoriškai didžiausiai Europos krizei, vyrauja didelis neapibrėžtumas. Kol kas nepasiektas tikrumas, kad visos skolų krizės apimtos Europos Sąjungos valstybės narės sėkmingai įgyvendins struktūrines reformas ir tą krizę įveiks. Yra rizika, kad dėl suintensyvėjusių eurozonos problemų gali susilpnėti finansinis stabilumas, todėl, atsiradus papildomiems duomenims dėl neigiamų rizikų išsipildymo ir jų poveikio realiajame ekonomikos sektoriuje, projektas gali būti ir keičiamas.
Pagrindiniu ūkio raidos scenarijaus peržiūrėjimo veiksniu išlieka eksporto rinkų perspektyva Europos Sąjungoje, todėl, siekiant apsaugoti viešuosius finansus nuo perviršinio deficito situacijos atsikartojimo dėl suprastėjusios ūkio raidos, teikiamame biudžeto projekte yra numatyta pareiga Vyriausybei pateikti patikslintą biudžeto projektą, jeigu iškiltų rizika viešųjų finansų deficitui vėl viršyti 3 % ribą.
Kalbėdama apie pajamas, norėčiau paminėti, kad prognozuojama, jog kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos bus didesnės nei 28 mlrd. 800 mln. Lt, iš jų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos – daugiau nei 7,5 mlrd. Lt. Tai 2,3 % daugiau, nei buvo planuota gauti šiemet. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis yra 25,7 mlrd. Lt, arba 2,2 % didesnės negu 2012 m. planas. Nacionalinio biudžeto pajamos be Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų kitais metais turėtų siekti 21 mlrd. ir beveik 300 mln. Lt, prognozuojama, kad tarp jų pajamos iš mokesčių sudarys beveik 19,5 mlrd. Lt. Tai yra bus gauta beveik 1 mlrd. Lt daugiau, arba 5,3 % daugiau, pajamų iš mokesčių, negu buvo planuota gauti 2012 m.
Tuo tarpu kitų pajamų, tai yra ne mokestinių pajamų, į nacionalinį biudžetą numatoma gauti 1 mlrd. 900 mln. Lt, ir tai yra maždaug 30 % mažiau, nei buvo planuota gauti šiemet. Svarbiausias mokestis, kurio prognozuojamos pajamos kitais metais sudarys 9 mlrd. ir beveik 400 mln. Lt, o tai yra maždaug 44 % visų nacionalinio biudžeto pajamų, arba maždaug 8 % bendrojo vidaus produkto veikiančiomis kainomis, yra pridėtinės vertės mokestis. Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio buvo prognozuojamos atsižvelgiant į šių metų numatomą surinkimą, galutinio vartojimo išlaidų ir PVM mokestinės bazės santykio dinamiką, siūlomas pratęsti ir nuo kitų metų įsigaliosiančias naujas PVM lengvatas. Apskaičiuojant mokesčio bazę, buvo atsižvelgta į grąžintinos PVM sumos ir nesumokėtos PVM sumos pokyčių įtaką faktinėms pajamoms. Prognozuojant vertinta, kad galutinio vartojimo išlaidos kitais metais nominaliai didės beveik 6,5 %.
Kitais metais į nacionalinį biudžetą yra planuojama gauti 4 mlrd. ir 100 mln. pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, ir tai yra 19,3 % visų nacionalinio biudžeto pajamų, arba 3,5 % BVP veikiančiomis kainomis. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio kitiems metams buvo prognozuojamos atsižvelgiant į įplaukų santykį su darbo užmokesčio fondu ir jo dinamika, taip pat prognozuojamą metinio darbo užmokesčio fondo augimo rodiklį. Buvo remtasi prognoze, kad metinis darbo užmokesčio fondas kitus metus augs beveik 4,5 %.
Trečioje vietoje pagal įplaukų svarbą yra akcizai. Kitų metų biudžeto projekte pajamos iš akcizų planuojamos kiek didesnės nei 3,5 mlrd. Lt, tai yra beveik 17 % biudžeto pajamų, arba 3 % BVP veikiančiomis kainomis. Šio mokesčio prognozė yra sudaryta atsižvelgiant į akcizinių prekių numatomą realizaciją šįmet ir kitąmet ir atsižvelgiant į daugiamečius duomenis apie įplaukų santykį su namų ūkių ir galutinio vartojimo išlaidomis. Prognozuojant akcizų pajamas taip pat atsižvelgta į numatomus akcizo tarifo padidinimus cigaretėms, cigarams ir cigarilėm, rūkomajam tabakui, taip pat dyzelinui, jie bus pateikti kartu su biudžetu vėliau.
Pajamų iš pelno mokesčio kitąmet numatoma gauti beveik 1 mlrd. 300 mln. Lt, arba 6 % visų nacionalinio biudžeto pajamų, ir tai yra kiek daugiau nei 1 % BVP veikiančiomis kainomis. Prognozuojant pajamas iš pelno mokesčio buvo atsižvelgta į pajamų dinamiką, į nominalaus BVP augimą, į numatomas pelno mokesčio mokėjimo tendencijas bei netekimus dėl mokestinių lengvatų taikymo.
Norėčiau pabrėžti, kad patikslintas Stabilumo ir augimo paktas neigiamai vertina šalių, nepasiekusių vidutinės trukmės deficito tikslų, sprendimus mažinti mokesčius, jeigu šis mažinimas nėra atsveriamas adekvačių išlaidų mažinimu ir (ar) kitų mokesčių didinimu. Lietuva ne tik nėra pasiekusi savo vidutinės trukmės tikslo, bet dargi nėra net ištaisiusi perviršinio deficito situacijos. Todėl kartu su įstatymo projektu teikiami akcizų padidinimai be to, kad jie įgyvendina Lietuvos įsipareigojimus, nustatytus Europos Sąjungos teisės aktuose, viso labo atsveria Seimo, ignoruojant Vyriausybės ir Prezidento nuomonę, priimtus sprendimus nustatyti naujas lengvatas, kurios įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. Todėl mokesčių naštos požiūriu nacionalinio biudžeto projektas yra neutralus ir pajamos iš mokesčių didėja tik tiek, kiek jos didėja dėl ūkio plėtros, o ne dėl diskretinių mokesčių padidinimo.
Yra planuojama, kad kitąmet bus gauta kiek daugiau nei 7,5 mlrd. Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos. Natūralu, kad perspektyvai persiritus per laikotarpio vidurį biudžete planuojamų Europos Sąjungos lėšų suma kasmet didėja, ir 2013 m. ji bus didžiausia per visą esamos perspektyvos laikotarpį. Norėčiau pabrėžti, kad jau net 85 % esamos perspektyvos lėšų yra kontraktuota, o daugiau nei pusė išmokėta projektų vykdytojams.
Įvertinus, kokiomis sudėtingomis ekonominėmis ir finansinėmis sąlygomis prasidėjo šios perspektyvos lėšų panaudojimas, o tai prasidėjo realiai tik 2009 m., nors perspektyva prasidėjo 2007 m., Europos Sąjungos lėšų panaudojimo rezultatai yra tikrai geri ir tą kaip visada geriausiai rodo žvilgsnis iš šalies. Štai neseniai paskelbus Europos Komisijos naujausius duomenis Lietuva ir vėl pirmauja Europos Sąjungoje pagal Europos Komisijos jai išmokėtų lėšų dalį nuo visos šaliai skirtos paramos. Turint omeny, kad Europos Komisija kompensuoja šalies atliktus mokėjimus, toks pirmavimas tik dar kartą patvirtina, kad Europos Sąjungos lėšų panaudojimas vyksta sparčiai ir intensyvėja.
Kalbėdama apie asignavimus norėčiau pabrėžti, kad prognozuojami kitų metų biudžeto asignavimai sudarys kiek daugiau nei 29,5 mlrd. Lt, o valstybės biudžeto – 26 mlrd. ir beveik 400 mln. Lt, arba 640 mln. Lt daugiau nei šiemet, įskaitant Europos Sąjungos paramos lėšas, kurių asignavimai kitais metais sudaro daugiau nei 7,5 mlrd., t. y. tiek pat, kiek ir planuojamos pajamos. Valstybės biudžeto išlaidos be Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų bus 18 mlrd. 800 mln. Lt, t. y. 223 mln. Lt daugiau nei šiemet.
Būtina pažymėti, kad 2013 m. valstybės biudžeto išlaidų augimo mastus riboja ne tik siekis svariai sumažinti viešųjų finansų deficitą iki Mastrichto kriterijaus ir jį mažinti toliau, kol viešieji finansai taps subalansuoti ir pertekliniai, bet ir taisyklės, kurios yra nustatytos Fiskalinės drausmės įstatyme. Šis įstatymas nustato valstybės biudžeto asignavimų augimo lubas, kurių turi būti laikomasi, jeigu pastarųjų penkerių metų viešųjų finansų balanso rodiklis buvo deficitas. Kadangi Lietuvos viešųjų finansų balanso rodiklis buvo deficitas faktiškai visą pastarąjį dvidešimtmetį, akivaizdu, jog ši sąlyga yra tenkinama.
Taigi planuojamas išlaidų augimas negali būti didesnis nei praeities pasibaigusių penkerių metų pajamų augimo geometrinis vidurkis, kuris siekia 1,2 %. Minėtos taisyklės gali būti nesilaikoma esant ekonominiam nuosmukiui, kurio nesitikima, taip pat tuo atveju, jeigu suplanuoti biudžetai leidžia pagerinti balanso rodiklį vienu procentiniu punktu, t. y. sumažinti deficitą nuo šiemet planuojamų 3 % BVP iki 2 % BVP 2013 metais. Turint omenyje natūralią pajamų dinamiką, kuri atsispindi teikiamame biudžeto projekte, kitų metų biudžeto pajamas reikėtų papildomai padidinti daugiau nei puse milijardo litų tam, kad būtų galima išleisti litų daugiau nei Fiskalinės drausmės įstatymu nustatytos lubos. Tokio pajamų padidinimo be diskretinio mokesčių didinimo pasiekti neįmanoma.
Teikiamame įstatymo projekte suplanuotas asignavimo augimas remiasi į minėtas išlaidų lubas, todėl norėčiau atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad bet kokie siūlymai didinti finansavimą atskiroms sritims, be labai konkrečių siūlymų, kurioms sritims tas finansavimas turėtų būti sumažintas, tiesiog neatitiks Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų.
Rengiant kitų metų biudžeto projektą, išlaidų didėjimo prioritetas buvo skirtas neišvengiamoms išlaidoms, taip pat tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Čia paminėtinos Lietuvos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą, kurios kitąmet sudarys 1 mlrd. 240 mln. Lt ir bus beveik 140 mln. Lt didesnės nei šiemet. Valstybės biudžeto išlaidos, susijusios su skolos tvarkymu, kitąmet sudarys 2 mlrd. 300 mln. Lt, t. y. 150 mln. Lt daugiau nei šiemet. Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje pagal tarpinstitucinį planą įvairioms institucijoms reikia numatyti per 140 mln. Lt papildomų asignavimų.
Kaip matyti, vien šios išlaidos auga sparčiau, nei Fiskalinės drausmės įstatymu nustatyta riba, ir tam, kad būtų įgyvendinti įstatymo reikalavimai, tai yra būtų sutilpta į tą minėtą limitą, buvo panaudotos visos atsilaisvinančios lėšos dėl pasibaigiančių programų ar objektyviai mažėjančių poreikių kitose srityse.
Papildomai turėčiau pažymėti ir tai, kad kai kurios išlaidos didėja dėl Seimo priimtų sprendimų, kurie buvo priimti nederinant jų su kitų metų biudžetu ir neatsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę, todėl dėl Fiskalinės drausmės įstatymo nustatytų išlaidų augimo ribų, neišvengiamų išlaidų bei tų išlaidų, kurių augimą a priori jau užprogramavo Seimo priimti sprendimai, iki minimumo sumažėja galimybės didinti finansavimą kitoms sritims arba svarstyti dėl laikinai sumažintų atlyginimų ir kitų išmokų dydžių atšaldymo.
Atsižvelgiant į tai, kartu su Biudžeto projektu yra teikiami įstatymų projektai, pratęsiantys sumažinimų galiojimą. Jeigu sumažinimai nebūtų pratęsti kitiems metams arba būtų norima patvirtinti didesnius bazinius dydžius, pagal kuriuos skaičiuojamas atlyginimas valstybės tarnyboje ir kitame biudžetiniame sektoriuje, valstybės biudžeto išlaidos didėtų daugiau nei pusę milijardo litų, kai jau šiuo metu dėl neišvengiamų išlaidų jos didėja maksimaliai tiek, kiek leidžia Fiskalinės drausmės įstatymas. Vadinasi, tokiu atveju tektų arba sumažinti kitas išlaidas tuo pačiu puse milijardo litų, arba didinti mokesčius 1 mlrd. Lt. Tiesiog išlaidų padidinimas dėl įšaldymų nutraukimo nieko nekeičiant reikštų, kad Lietuva vėl iškrinta atgal už 3 % BVP ribos, tai yra deficitas viršija 3 % BVP ribą, ir, be abejo, šis įstatymas prieštarautų ir Fiskalinės drausmės įstatymui.
Noriu pabrėžti, kad remiantis esamomis makroekonominėmis projekcijomis svarstyti minėtų sumažinimų nutraukimą bus visiškai realu rengiant 2014 m. biudžeto projektą, kai pajamų dinamika turėtų būti ganėtinai palanki šiuos sumažinimus panaikinti bent iš didžiosios dalies ir tuo pat metu toliau nuosekliai mažinti viešųjų finansų deficitą. Tokios strategijos Vyriausybė siūlo laikytis ir naujajai Vyriausybei, užuot bandžius kitų metų biudžeto projekte rasti neprasmingų išlaidų eilutę, kurią būtų galima neskausmingai nubraukti ir ką nors padidinti. Tokios eilutės biudžete tiesiog nėra.
Kalbant apie valstybės išlaidas bendrąja prasme, kas yra labai svarbu ieškant neprasmingų išlaidų eilučių, kurias būtų galima prasmingai sumažinti, svarbu pažymėti, kad visų viešųjų išlaidų struktūra kitąmet neturėtų pakisti. Tai yra 70 % visų viešųjų išlaidų ir toliau bus išleidžiama socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai. O jeigu dar pridėsime viešąją tvarką, gynybą, ekonomiką ir kultūrą, gausime 85 % visų išlaidų. Jeigu pridėsime skolos aptarnavimo išlaidas ir įmokas į Europos Sąjungos biudžetą, ir visus 95 %.
Europos Sąjungos lėšos kitais metais sudarys 7,5 mlrd. Lt ir tai bus 400 mln. Lt daugiau nei šiemet. Kaip ir visada, didžioji dalis šių lėšų (5 mlrd. Lt su trupučiu) bus skirta ekonomikai. Kitos lėšos bus skirtos švietimui, viešajai tvarkai, aplinkos apsaugai, socialinei apsaugai. Šią detalią informaciją galime rasti Finansų ministerijos interneto tinklalapyje.
Kalbant apie valstybės remiamas investicijas, Valstybės investicijų programos projekte kitąmet numatyta 4 mlrd. 750 mln. Lt, iš jų 4,5 mlrd. Lt yra valstybės biudžeto lėšos, o 250 mln. Lt yra valstybės garantuojamos paskolos, kurios būtų suteiktos įmonėms, įgyvendinančioms strateginius projektus.
Kaip ir ankstesniais metais, vykdant Valstybės investicijų programą, prioritetas yra teikiamas Europos Sąjungos lėšomis vykdomiems projektams ir bendrajam finansavimui. Nauji projektai gali būti pradedami tik išimtiniais atvejais – kai tai yra maži projektai ir gali būti pabaigti per vienerius metus, arba tais atvejais, kai tiesiog tų projektų pradžios negalima atidėti.
Savivaldybių biudžetai parengti pagal Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą, kuris teikiamas kartu ir kuriuo siūloma padidinti gyventojų pajamų mokesčio dalį, skiriamą Vilniaus miesto savivaldybei ir Mažeikių rajono savivaldybei siekiant kompensuoti pajamų sumažėjimą. Atkreipiu dėmesį, kad kitais metais nebesiūloma pratęsti pastaruosius kelerius metus galiojusios taisyklės, pagal kurią savivaldybių biudžetų pajamos galėjo būti ne mažesnės kaip 85 % 2009 m. lygio.
Deficitas. Remiantis pavasario prognozėmis parengtoje Konvergencijos programoje, kuriai pritarė ir Seimo Europos reikalų komitetas, buvo pateiktas viešųjų finansų deficito mažinimo planas, kuris numatė viešųjų finansų deficito mažinimą kasmet po vieną procentinį punktą 2015 m. pasiekiant subalansuotus finansus. Kadangi dėl suprastėjusios aplinkos buvo pabloginta makroekonominė projekcija, tai diktuoja kuklesnę pajamų prognozę, todėl siūloma kitais metais siekti kuklesnio – ne didesnio kaip 2,5 % BVP viešųjų finansų deficito taip užtikrinant, kad deficitas mažėja tvariai žemiau 3 % ribos ir atsižvelgiama į Stabilumo ir augimo pakto reikalavimą mažinti deficitą bent po 0,5 procentinio punkto kasmet. Kadangi valstybės biudžeto deficitas išlieka faktiškai toks pat, koks šiemet, bendro deficito mažėjimą iš esmės lemia gerokai mažesnis, nei šįmet patvirtintas kitų metų „Sodros“ biudžeto deficitas, kuris mažėja dėl augančių pajamų, nepaisant pono A. Syso konferencijoje skelbiamų tiesų apie „Sodros“ deficito didėjimą, kurias turbūt lemia elementarus faktas, kad ponas A. Sysas neskiria skolos nuo deficito.
Pabaiga tradiciškai apie skolą. Natūralu, kad vykdant įsipareigojimus mažinti viešųjų finansų deficitą kitais metais ir toliau mažėja papildomo skolinimosi poreikis ir stiprinamos prielaidos stabilizuoti skolos augimo tempus. Jau šįmet skolos augimas yra labai nuosaikus, dar nuosaikesnis jis bus kitąmet. Suprantama, kad kalbama apie santykinius dydžius, tai yra apie skolos santykį su BVP, nes absoliučia išraiška skola stabilizuotis ir suktis žemyn galės tik tada, kai viešieji finansai bus subalansuoti. Kitų metų bendras skolinimosi poreikis kiek viršys 7,5 mlrd. Lt.
Tačiau siūlau atkreipti dėmesį į kitų metų Biudžeto įstatymo projekto straipsnį, kuris reglamentuoja grynojo skolinimosi limitą, tai yra naują skolą. Atmetus finansinio tvarumo priemonėms rezervuojamas sumas, grynojo skolinimosi limitas nesiekia nė 1,5 mlrd. litų. Paskutinį kartą toks mažas skolinimosi limitas Biudžeto įstatyme buvo tvirtinamas 2004 m. Vadinasi, valstybės skola kitąmet padidės labai neženkliai ir tai labai gera žinia. Daugiau nei 80 % kitų metų bendrojo skolinimosi sudarys anksčiau išleistų skolų refinansavimas, kur paminėtinas 2003–2004 m. leidimo 1 mlrd. eurų obligacijų išpirkimas.
Per šiuos metus pasiekėme ženklių rezultatų diversifikuodami skolinimosi instrumentus ir struktūrą, prisibeldėme į Šveicarijos ir Vokietijos investuotojų duris, kartu su komerciniais bankais išplėtojome galimybę skolintis iš gyventojų ir kitų mažmeninių klientų per taupymo lakštus. Vykdant skolinimosi strategiją ir minimizuojant perfinansavimo riziką jau sukaupta labai didelė dalis lėšų, reikalingų emisijai išpirkti kitų metų kovą. Lėšų likučiai, kuriuos ras ateinanti Vyriausybė, nė iš tolo neprimins ižde švilpavusių vėjų ir stirtos neapmokėtų sąskaitų, kurias atrado šioji. Todėl naujo finansų ministro niekas neklausinės, kodėl neperveda biudžete numatytų lėšų, reikalingų atlyginimams sumokėti ar kitoms išlaidoms finansuoti.
Biudžeto rengimas rinkiminiais metais yra gana nedėkingas uždavinys. Mat kiekvienas, kol nėra atsakingas už Vyriausybę ir viešuosius finansus, gali į kairę ir į dešinę dalinti pažadus, kad, vos tik gaus tokią atsakomybę, viską pakeis, todėl diskusija yra dar nekonstruktyvesnė negu įprastai. Vis dėlto atsakomybė blaivina ir įpareigoja priimti realiai įgyvendinamus, o ne Kalėdų stebuklais dvelkiančius sprendimus, todėl linkiu sėkmės šiam ir ypač naujam Seimui svarstant biudžetų projektus, nuo kurių priklausys, ar sudėtingais sprendimais grįstas investuotojų pasitikėjimo susigrąžinimas bus ilgalaikis, ar bus iššvaistytas siekiant trumpalaikių interesų bandant įgyvendinti nepasvertus rinkiminius pažadus.
Ačiū už dėmesį ir esu pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu paprašyti grįžti į savo darbo vietas. Pristatomas svarbus dokumentas – 2013 m. biudžeto projektas ir savivaldybių. 30 minučių klausimams užteks? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos? Užteks.
Pirmas klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji ministre, ar jūs galėtumėte kaip nors pažadėti ar patikinti, kad vis dėlto 2013 m. Visagino miesto savivaldybė galėtų gauti finansavimą iš Valstybės investicijų programos? Jūs žinote, kad tai yra vienintelė savivaldybė, kuri negauna finansavimo. Čia jūs keletu žodžių paminėjote, kad turi būti užbaigti seni projektai, ir tai yra teisinga, bet įtraukimas irgi gana sąlygotas. Tai vis dėlto ar būtų galima pažadėti, kad jeigu jie turi kokius nors parengtus techninius objektų projektus, jie galėtų būti įtraukti ir būtų pradėta vykdyti programa jau Visagino savivaldybėje? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Tų investicijų projektų, kurie yra kokių nors investicinių programų sudėtinė dalis ar pretenduoja tokia tapti, įtraukimas į Investicijų programą visų pirma yra tos srities ministro prerogatyva. Aš nežinau, apie kokius konkrečiai projektus kokių konkrečių sričių jūs kalbate, bet manau, kad Visagino miesto savivaldybė turėtų apie tai diskutuoti konkrečiai su tos srities ministru, ir tas ministras, žinodamas, koks jam yra patvirtintas bendras investicijų biudžetas, tokius sprendimus ir gali priimti. Seimas tvirtindamas biudžetą netvirtina finansavimo konkretiems investicijų projektams, ypač kai tai yra vienarūšiai investicijų projektai, kuriuos jungia bendra programa, tai yra mokyklų, kultūros įstaigų, sveikatos įstaigų ir panašūs investiciniai projektai. Tiek galėčiau pasakyti šiuo etapu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, žymiausi pasaulio ekonomistai, Nobelio premijos laureatai siūlo kelius, kaip išeiti iš krizės, t. y. valstybėms labiau investuoti į generuojančią ekonomiką. Mūsų biudžete tokių įžvalgų aš nematau. Mano klausimas būtų konkretus.
Gerbiamoji ministre, turbūt nėra šiandien didesnio galvos skausmo visiems gyventojams prieš šildymo sezoną kaip aukštos šildymo kainos. Kiek valstybės biudžete numatyta perėjimui prie katilų su biokuru ir apskritai pertvarkant šilumos ūkį? Aš šitų duomenų, nors labai atidžiai žiūrėjau, pamatyti nesugebėjau. Gal apšviestumėte? Aš girdėjau tik ministro Rimanto Žyliaus kalbą, kad yra skirta kukli 15 mln. Lt suma.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Gal pradėkime nuo tų pasaulio ekonomistų. Tikrai negirdėjau tokių pasaulio ekonomistų. Jeigu jūs čia referuojate į poną (…), manau, kad jūs spekuliuojate jo kalbomis. Ponas (…) savo kalbose, beje, kaip ir tokie ekonomistai kaip P. Krugmanas, kurie galbūt nebūtinai yra mano mėgstamiausi ekonomistai, bet aš bent jau suprantu, ką jie sako. Tie pasiūlymai yra skirti valstybėms, kurios turi galimybę skolintis už nenormaliai žemas palūkanų normas. Jūs dovanokite, ponia Birute, bet Lietuva tokių galimybių neturi, ir jeigu pradės skolintis daugiau, negu skolinasi dabar, greitai neturės galimybės skolintis net ir už tas palūkanų normas, kurias mums pavyko pasiekti per ketverius metus kruvino darbo mažinant jas nuo 10 %, buvusias 2009 m., kai Lietuvos skola, beje, buvo labai maža, bet nepaisant to tai nekliudė investuotojams prašyti 10 % premijos už Lietuvos vertybinius popierius ir už tai, kad jie apskritai teiktųsi Lietuvai paskolinti.
Todėl Lietuvos galimybės leisti lėšas investicijoms ir stimuliuoti ūkį yra išimtinai susijusios su Europos Sąjungos lėšomis, kurių kitų metų biudžete yra 7,5 mlrd. Lt. Ir tai tikrai nėra maža suma, nes tai yra 7 % bendrojo vidaus produkto, ir manyti, kad tokios investicijos neturi poveikio ūkio plėtrai, būtų tiesiog naivu. Tai yra pinigai, kurie yra neskolinti, kurių nereikės grąžinti ir už kuriuos nereikia mokėti palūkanų. Nieko kito, bijau, Lietuva nelabai galės sugalvoti artimiausiu metu, nepaisant to, kad Vokietijai ar Japonijai yra teikiami kiti receptai, nes Lietuva nesiskolina tiek daug vidaus rinkoje kaip Japonija, ji negali pakelti tiek lėšų vidaus rinkoje, kad galėtų įgyvendinti kokius nors plataus masto projektus, ir dar už pigią skolą.
O kalbant apie Europos Sąjungos lėšų paskirstymą konkretiems projektams, manau, kad su kiekviena institucija, įskaitant ir (…) ministeriją, jūs tikrai turėsite galimybę išsiaiškinti, kokie konkretūs projektai yra suplanuoti jų kitų metų biudžetuose.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, teko pasižiūrėti ir į vieną, ir į kitą projektą. Aš norėčiau paklausti, ar aš teisingai suprantu. Aš nerandu, nuo 2013 m. toliau numatyta mokėti sumažintas valstybines pensijas pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kuris nustos galioti šių metų gruodžio 31 d. Lygiai taip pat valstybės tarnautojų, teisėjų, pareigūnų, politikų darbo apmokėjimui toliau taikomi sumažintos pareigybinės algos kvalifikacinių priedų koeficientai tam tikruose įstatymuose nustatyti laikinai – iki 2012 metų pabaigos. Dabar, kai ieškau lydinčiųjų įstatymų eilutėse, nematau, kad tai pratęsiama arba naikinama. Jeigu tai naikinama, vadinasi, tam reikia papildomų lėšų būtent valstybės tarnautojų, teisėjų, pareigūnų, politikų darbo užmokesčiui ir lygiai taip pat valstybinėms pensijoms, bet nei „Sodros“ biudžete, nei valstybės biudžete tokių lėšų nematau. Aš norėčiau sužinoti, ar jūs paprasčiausiai nutarėte, kad nuo sausio 1 d. valstybinės pensijos grįžta į lygį, koks buvo prieš dvejus metus, ir valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų, politikų koeficientai irgi grįžta į tą lygį, kuris buvo prieš krizę? Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Ne, mes taip nenutarėme, nes jeigu mes būtume taip nutarę, tai svajoti apie kitų metų biudžeto deficitą, neviršijantį 3 % bendrojo vidaus produkto, nebūtų ko. Jau nekalbant apie tai, kad toks įstatymas absoliučiai pažeistų Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas. Todėl lydintieji įstatymai yra taip pat Seimui pateikti. Kada bus įtraukti į darbotvarkę, tai priklausys nuo Seimo valdybos. Taip? Taip, pateikti.
PIRMININKĖ. Aš gal papildysiu atsakymą. Iš tikrųjų tiktai šiandien iš ryto buvo įregistruoti visi projektai ir atiduoti Teisės departamentui. Kai tiktai bus Teisės departamento išvada, bus įtraukta į plenarinio posėdžio darbotvarkę. Jeigu bus iki rytojaus, nes rytoj bus nenumatytas plenarinis posėdis, gali būti pateikimas net rytoj.
Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji ministre, žemės ūkio ministras dar šiais metais žemdirbiams, konkrečiai – pieno gamintojams, buvo prižadėjęs, kad išmokės už kvotinį pieną 96 mln. Lt išmokų. Šis pažadas nebuvo įvykdytas. Vertindami kitų metų biudžetą, taip pat nematome, kad šitie pažadai atsidurtų biudžeto eilutėse. Kaip jūs galėtumėte tai pakomentuoti? Dėkoju.
I. ŠIMONYTĖ. Aš galėčiau tai pakomentuoti, kad visuomet tokios išmokos, jeigu jūs turite minty nacionalinę dalį, yra mokamos kitais metais. Tikrai, rengiant Žemės ūkio ministerijos biudžetą, tam lėšos buvo suplanuotos. Tikrai žemės ūkio ministras, perskirstydamas savo asignavimus, turės galimybę šitą įsipareigojimą įvykdyti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji ministre, iš tiesų jūs, pristatydama 2013 m. valstybės biudžeto įstatymo projektą, pasakėte labai daug gerų, teigiamų ir iš principo sveikintinų dalykų, ypač kas susiję su skola, su kitų metų skolinimosi poreikiu, atrodo, minėjote, 1,5 mlrd. Tai iš tiesų yra gerai ir tikrai labai teigiama tendencija, bet mane domintų, kadangi jūs pateikėte ir 2014–2015 m. biudžetinius rodiklius, sakykite, ar yra numatyta artimiausioje perspektyvoje tam tikras skolinimosi augimas, susijęs būtent su Visagino atominės elektrinės projekto kokiu nors poreikiu? Jeigu yra, koks jis turėtų būti ir kokia jūsų išvis nuomonė kaip finansų ministrės, galbūt nueinančios ar liekančios, apie finansinę įtaką apskritai valstybės gyvenimui dėl tokio masto projekto įgyvendinimo? Ir žiūrint į praeitį, dabar jau į visą krizės laikotarpį, ar jūs nemanote, kad būtų buvę geriau, iš šios dienos pozicijų žiūrint, sakykim, tuo kriziniu laikotarpiu vis dėlto skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, o ne iš rinkos?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju jums už klausimą. Tiesą sakant, žinot, žiūrint iš dabartinio taško į praeitį, gali Dievas žino kokių išvadų pasidaryti, bet tai nereiškia, kad Latvijos istorija Lietuvos atveju būtų šimtu procentų pasikartojusi ir kad mes būtume turėję tokią pačią situaciją. Galbūt galėjo susiklostyti ir tokia situacija, kaip kitose valstybėse, turinčiose Tarptautinio valiutos fondo programą, pavyzdžiui, Graikijoje, kurios politikams yra labai sudėtinga susitarti dėl Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių kreditorių keliamų reikalavimų. Taigi žiūrėti iš praeities taško vien todėl, kad latviams pasisekė įvykdyti tą programą sėkmingai, manau, yra spekuliatyvu.
Kitas dalykas. Tiesiog pamąstykite labai logiškai. Jeigu 2011 m. finansų ministrė būtų atėjusi į Seimą su pasiūlymu padidinti PVM dar 1 %, ką Latvija turėjo padaryti, būtumėte ar nebūtumėte sutikę? Žinoma, kad būtumėte nesutikę. Tiek galiu tuo klausimu pasakyti.
Dabar kalbant apie skolinimosi poreikį. Tikrai joks skolinimosi poreikis nėra į artimiausių trejų metų rodiklius įskaičiuotas, siejant tai su Visagino atominės elektrinės projektu, nes to projekto tęsimas yra toliau diskutuotinas dėl įvairių priežasčių ir aplinkybių. Bet kuriuo atveju skolintis pagal finansinį modelį, kuris buvo rengiamas mūsų Vyriausybės, nebuvo numanoma. Buvo daugiau svarstoma apie valstybės garantiją, kuri galėtų būti reikalinga tokiam projektui, bet dabar manau, kad apie tai šiame etape nėra prasmės kalbėti. Į Valstybės investicijų programą yra įtraukta valstybės garantija, kurios reikės Lietuvos paštui reorganizuoti savo veiklą, taip pat Suskystintųjų dujų terminalo projektui įgyvendinti. Jokių kitų projektų finansavimo nei skolinimosi, nei garantijų limituose nėra numatyta.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Ačiū, gerbiamoji ministre, už pateikimą. Aš noriu paklausti dviejų klausimų.
Vienas. Ar yra numatyta kokių lėšų dėl Visagino atominės elektrinės uždarymo, nes mes girdime, kad Europos Sąjungos finansavimas galbūt mažėja ir bus nepakankamas tą projektą vykdyti? Kokie čia jūsų pamąstymai ir planai dėl 2014 m., ypač dėl 2015 m. perspektyvos?
Antroji klausimo dalis yra paprastesnė. Mes jau kurį laiką kalbėjome dėl minimalios algos galimo pakėlimo. Tą poziciją buvo išdėsčiusi ir Respublikos Prezidentė, ir daugelis Seimo narių, kurie yra išrinkti, galbūt naujos valdančiosios daugumos atstovai ir kiti kolegos, jie pasisako už minimalios algos didinimą. Kokia čia yra numatyta jūsų perspektyva ir kokios yra numatytos tam skirti lėšos? Ačiū už atsakymą.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju jums klausimą. Galėčiau galbūt paminėti keletą dalykų, kad minimali mėnesinė alga buvo padidinta nuo šių metų rugpjūčio 1 d. ir tuo tikslu kitiems metams savivaldybių biudžetams reikia padidinti finansavimą maždaug 30 mln. Lt. Tai yra padaryta biudžeto projekte.
Svarstymai apie didesnius minimalios algos didinimus, įskaitant ir egzotiškus dydžius, apie kuriuos buvo kalbama rinkimų kampanijos metu, žinoma, turbūt čia jau bus naujosios Vyriausybės reikalas. Į kelis dalykus norėčiau atkreipti dėmesį. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad minimalios algos didinimas reikalauja gana nemažo viešųjų išlaidų didinimo mokėti atlyginimą tiems asmenims, kurie viešajame sektoriuje dirba už minimalią algą. Tokių ypač nemažai yra savivaldoje. Vadinasi, kad savivaldai reikėtų didinti dotacijas, paprastai kalbant. Tuo tarpu išlaidų augimą, ką aš jau bandžiau paminėti, labai griežtai riboja Fiskalinės drausmės įstatymas, todėl tas sprendimo įgyvendinimas būtų gana sudėtingas.
Kitas dalykas, ką norėčiau paminėti. Drastiški minimalios algos didinimai, kad ir iki tūkstančio litų, kas reikštų padidėjimą beveik 20 %, aš nežinau, kaip atrodytų kontekste tų viešajame sektoriuje dirbančių žmonių, kurie turi išsilavinimą ir dirba už gana kuklų atlyginimą, kurio nėra siūloma didinti. Jeigu būtų bandoma siūlyti didinti viso viešojo sektoriaus darbo užmokestį tam, kad būtų išlaikytas logiškas atotrūkis tarp nekvalifikuoto darbo ir kvalifikuotesnio darbo, tokiu atveju apgailestauju, bet mums reikėtų kalbėti apie tokias sumas, kurių 2013 m. biudžetas tiesiog negalėtų pavežti.
Dabar kalbant apie Ignalinos atominės elektrinės projektą. Šiuo metu yra planuojama tai, kas yra dabartinėje perspektyvoje ir dabartiniame fonde pagal dabartines taisykles, o diskusijos dėl daugiametės perspektyvos, kaip jūs puikiai žinote, yra nebaigtos. Todėl tas klausimas tebėra atviras ir galbūt pavyks vadovams pasiekti politinį susitarimą dėl daugiametės perspektyvos iki šių metų pabaigos, o gali ir nepavykti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, aš norėčiau šiek tiek pratęsti tą minimalios algos temą. Žinome, kad Latvijoje jau šiais metais minimali alga yra 1000 Lt. Jūs teisingai paminėjote tai, kad, be abejo, minimalios algos didinimas sukelia papildomų išlaidų poreikį, bet kartu padidina ir įplaukas į „Sodrą“, gyventojų pajamų mokesčio. Vienu metu Finansų ministerijos svetainėje buvo pasakyta, kad apskritai tokie sprendimai deficito nepadidina. Aš norėčiau paklausti, ar vis dėlto nematytumėte galimybės dabar svarstant biudžetą diskutuoti dėl MMA padidinimo, sakykim, nuo 900 iki 950 Lt, nes ir man žinomoje Lietuvos mokslininkų parengtoje strategijoje, kurioje yra siekiama, kad MMA ir VDU santykis artėtų prie 42 % europinio vidurkio, kur siekiama, kad nebūtų neigiamo poveikio nedarbui, yra numatyta, kad 950 Lt kitais metais galėtų būti. Gal galėtumėte dar šiek tiek praplėsti tas diskusijas?
I. ŠIMONYTĖ. Taip, aš galėčiau praplėsti tas diskusijas ir pasakyti labai paprastą dalyką, kad iš tiesų, kadangi privačiame sektoriuje Lietuvoje vis dar dirba daugiau žmonių nei valdiškame sektoriuje, tai minimalios algos didinimas, aišku, tik iki tos ribos, kai jau pradeda didėti nedarbas privačiame sektoriuje, bet, tarkim, kai ta riba yra nepasiekiama, tai minimalios algos didinimas padidina „Sodros“ biudžeto pajamas ir čia nėra jokio didelio stebuklo. Tačiau valstybės biudžeto pozicija tuo atveju yra visiškai priešinga, nes pagal Lietuvos įstatymus centrinė valdžia privalo tokį padidinimą kompensuoti savivaldybėms, ko, mano žiniomis, nėra Latvijoje. Dėl tos priežasties Latvijos Vyriausybei ir Latvijos Seimui priimti sprendimus dėl minimalios algos didinimo buvo netgi finansiškai naudinga, nes tokiu būdu buvo paimta dalis lėšų iš savivaldos į socialinio draudimo fondo biudžetus, ir tiek. Lietuvos atveju situacija yra priešinga. Tai reiškia, kad išlaidas reikia didinti.
Ir aš dar kartą noriu pabrėžti tą patį dalyką, kad išlaidų didinimas bet kuriuo atveju turi tilpti į Fiskalinės drausmės įstatymo nustatytas bendras išlaidų augimo ribas. Todėl galima viską svarstyti: minimalios algos didinimą, kažkieno finansavimo didinimą – viską galima svarstyti, bet vienintelis klausimas, kurį svarstant paprastai dingsta svarstančiųjų entuziazmas, yra kokios sritys ar kokios biudžeto dalys tuomet turėtų pasispausti, kad bendras išlaidų lygis kitais metais nebūtų didesnis, nei numato Fiskalinės drausmės įstatymas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Norėjau paklausti, kiek yra įvairių programų, kur numatyta pagal dabartinius planus, kad jie galės planuoti tiktai 85 %, o po to žiūrėti pagal finansinę situaciją. Ar daug tokių programų, nes Kelių priežiūros ir plėtros programa, tokia, rodos, yra, gali planuoti 85 %, o paskui žiūrės, kaip seksis. Tai kiek dar be to?
I. ŠIMONYTĖ. Tokia ir yra – Kelių priežiūros ir plėtros programa, kuri yra finansuojama iš konkrečių mokesčių ir kur negali susidaryti tokia situacija, kad fondas prisiimtų daugiau įsipareigojimų, negu yra gaunama įplaukų. Todėl rugsėjo mėnesio pabaigoje pagal faktinį vykdymą likusi dalis yra išleidžiama. Iš esmės tai yra Kelių programa.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, be abejonės, seni įsipareigojimai, kurie buvo duoti socialinėje srityje ir buvo nuosekliai vykdomi Vyriausybės, be abejonės, didino ir skolinius įsipareigojimus. Taip vyko kiekvienais metais. Bet kitiems metams yra numatyta, kad bus grąžinamos ir senos skolos – euroobligacinės, tam irgi papildomai skolinamasi – senoms skoloms sumokėti. Tai 2002–2004 metų skolinimasis. Gal jūs žinote, kam buvo panaudoti tie euroobligacijų pinigai, nes dabar, kam naudojama, valstybės skolos struktūrą mes matome, o kam tada buvo panaudota? Gal žinoma?
I. ŠIMONYTĖ. Iš tiesų mes jau šiais metais išpirkome vieną tokią pirmą didelę euroobligacijų emisiją, kuri buvo išleista 2002 metais ir papildyta 2006 metais. Nuo šių metų iš esmės prasidėjo ciklas, kada reikės išpirkti beveik kiekvienais metais vienokio ar kitokio didumo euroobligacijų emisiją. Kitais metais yra antroji, kuri buvo išleista 2003 metais ir 2004 metais, irgi 1 mlrd. eurų. Iš tiesų tos lėšos, kaip ir bet kokios kitos pasiskolintos lėšos, buvo išleistos įvairioms valstybės išlaidoms, tik tiek, kad pagal ankstesnę biudžeto tvarkymo ir sudarymo dalį biudžetas nebuvo planuojamas ir tvirtinamas taip skaidriai ir būdavo įvairių galimybių patirti išlaidas, jeigu galiu taip pasakyti, už biudžeto, tai yra neįtraukus tų lėšų į biudžetą, o tiesiog už biudžeto, o tai vis tiek buvo valstybės viešosios išlaidos, t. y. buvo finansuojamas deficitas, paprastai kalbant. Bet buvo ne vienas toks biudžetas, kur skolinimosi poreikis būdavo didesnis nei tų metų tvirtinamas nominalus biudžeto deficitas, o tai reiškia, kad tiesiog būdavo šalia tam tikras skolos biudžetas, kuris buvo naudojamas kitoms išlaidoms, paprastai įvairioms investicijoms finansuoti. Tuo principu tos lėšos ir buvo išleistos. Ta prasme jos tikrai nebuvo sukauptos, nes, kaip puikiai žino šita Vyriausybė, jokių sukauptų lėšų, prasidėjus krizei, Lietuvoje nebuvo. Buvo priešingai, buvo tik 200 mln. Lt likutis ižde. Šiuo metu, manau, kad likutis ižde, kuris bus paliktas šiai Vyriausybei baigiant kadenciją, viršys 3 mlrd. Lt.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aš visiškai pritariu Darbo partijos pirmininko Viktoro nuomonei, kad jūs esate geriausia finansų ministrė. Bet aš noriu paklausti gana sudėtingo klausimo. Laiko mažai, bet manau, kad jūs jį suprasite.
Dalis valstybės biudžeto išlaidų, o tai milijardai litų, perkelta ant „Sodros“ pečių. Tada valstybės skola atrodo gana gerai, bet „Sodrai“ nepakanka lėšų, valstybė tada skolina jai, uždeda palūkanas. Kitais metais palūkanos jau viršys 1 mlrd. 200 Lt. Planuojama „Sodros“ skola bus per 11 mlrd. Lt, tai neleidžia grąžinti paimtų pensijų, negalima jų didinti ir taip toliau. Tada mes džiaugiamės, aš tai vadinu dirbtiniu, deficitu, kad jis neviršija 3 %. Mano klausimas: kaip biudžetinio finansavimo ir skolų perkėlimas ant „Sodros“ pečių ir kaupiamųjų fondų finansavimas veikia biudžeto rodiklius?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Bet turiu pasakyti, kad neįsivaizduoju, iš kur jūs tokią informaciją pešate, paprastai kalbant, nes jokios valstybės biudžeto išlaidos nėra perkeltos „Sodros“ biudžetui. Pensijos yra „Sodros“ draudiminė išmoka, motinystės ir ligos yra „Sodros“ draudiminė išmoka, nedarbo yra „Sodros“ draudiminė išmoka ir, tiesą sakant, tam yra mokamos įmokos į „Sodros“ biudžetą, kad šitos išmokos būtų mokamos. Tai, kad kažkas turėjo, taip sakant, silpną valią arba didelę širdį tas išmokas padidinti tiek, kad 2009 metais teko toms patvirtintoms išmokoms, net sumažintoms mokamoms, ženkliai skolintis, tai vis dar tas skolinimasis yra susijęs su „Sodros“ išlaidomis, o ne su jokiomis valstybės biudžeto išlaidomis.
Kitas dalykas yra tas, kad „Sodra“ jau seniai nefinansuoja pervedimų į antrąją pakopą. Pervedimai į antrąją pakopą per visą pastarąjį laikotarpį yra finansuojami iš Stabilizavimo fondo. Šitie pervedimai yra apskaitomi mūsų deficite. Ir jeigu jūs įsivaizduojate, kad koks nors kilnojimas iš vieno biudžeto į kitą biudžetą duoda kokį nors rezultatą, tai yra nieko panašaus, nes Eurostatas skaičiuoja viešojo sektoriaus deficitą, viešojo sektoriaus skolą. Tai reiškia, kad į tuos rodiklius yra įtraukiama visa skola ir visas deficitas, kad ir kur jisai būtų. Todėl jokių rodiklių, niekieno pagražinimų čia iš principo neįmanoma pasiekti. Tikrai čia nieko neapgausi, nes atliekant vertinimus net savivaldybių biudžetai ir tie yra įtraukiami į viešųjų finansų statistikos skaičiavimus. Tikrai mėtymas iš vieno biudžeto į kitą absoliučiai nieko nepakeičia.
PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji ministre, praeitais metais jūsų Vyriausybė ypač gyrėsi geru ir efektyviu valstybinių įmonių valdymu ir gautų dividendų suma iš šių įmonių. Tačiau aš žiūriu, kad 2013 metais jūs dividendus planuojate daugiau kaip du kartus mažesnius negu 2012 metais. Ar tai reiškia, kad pataisę įstatymus dėl avansinio pelno paėmimo iš įmonių paėmėte maksimumą ir 2013 metais jas palikote ties egzistavimo, sunkaus pragyvenimo riba, nes dividendų iš jų planuojate labai nedaug.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju. Ne, tai nereiškia. Tai reiškia visiškai galbūt priešingus dalykus todėl, kad įmonės, kurios anksčiau dividendų nemokėjo ir nemokėdavo, tuos dividendus ėmė ir sumokėjo, įskaitant ir dividendus, kurie buvo sukaupti per keletą metų. Čia charakteringiausias pavyzdys yra VAE, kuri pirmiausia turėjo tuos dividendus gauti iš savo antrinių įmonių tam, kad galėtų juos sumokėti į valstybės biudžetą, kadangi tokia yra įmonės grupių struktūra, tai visiškai priešingai sakyčiau, kad čia įmonės buvo įpareigotos įvykdyti savo pareigą, kurią būtų buvę gerai, jeigu būtų vykdžiusios toliau, ir tikrai įmonių finansiniams rodikliams šiais sprendimais nebuvo niekaip pakenkta. O žiūrint į priekį, turint minty, kad atskiros įmonės įgyvendina įvairius svarbius projektus, žinoma, kad jos neturės galimybių mokėti tiek dividendų, kiek galėjo sumokėti šiais metais, kad išlaikytų sveiką savo kapitalo struktūrą ir turėtų galimybes, kiek yra reikalinga skolintis. Todėl natūralu, kad kitais metais planuojama iš dividendų suma yra mažesnė.
PIRMININKĖ. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš turėčiau šiek tiek atsiprašyti kolegų vardu, kad rinkimai neleidžia kai kam susikoncentruoti prie, ko gero, pagrindinių finansinių biudžetinių valstybės klausimų metų laikotarpiui. Tas ūžesys ir pokalbiai, matyt, neatspindi… Ką padarysi. Mano klausimas yra toks: ar biudžete, biudžeto projekte yra numatyta pakankamai lėšų Europos biudžetinių lėšų projektams kofinansuoti tiek valstybės, tiek ir savivaldos lygmeniu? Kaip tai atrodo, lyginant su šiais metais ir apskritai į kur krypsta tendencija? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Tendencija krypsta į tai, kad pats laikotarpis krypsta į pabaigą, natūralu, kad visada turime kalną maždaug nuo laikotarpio vidurio. Tai dabar mes tą kalną, arba 50 %, esame pasiekę praktiškai laikotarpio viduryje, nes išmokėjimai šitos perspektyvos turi baigtis 2015 m. Natūralu, kad poreikis lėšų šitiems išmokėjimams intensyvėja, ir kitais metais yra planuojama pusę mlrd. Lt daugiau Europos Sąjungos finansinės paramos negu šįmet. Nors kontraktuota realiai, kaip aš jau esu minėjusi, yra 85 % visos struktūrinės paramos, kuri yra Lietuvai paskirta. Vadinasi, tas pinigų planavimas, turint minty, kad biudžetas yra rengiamas pinigų principu, o ne įsipareigojimų principu, tas pinigų planavimas tiesiog atspindi jau prisiimtus įsipareigojimus, pasirašius sutartis. Tikrai lėšų yra suplanuota pakankamai, tiek, kiek reikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad ir savivaldybės įgyvendina projektus, ir jiems yra reikalingos tam tikros kofinansavimo galimybės, yra siūloma šiek tiek kilstelėti savivaldybėms skolinimosi limitą. Kaip žinoma, mes esame paėmę iš Europos investicijų banko paskolą labai geromis sąlygomis 25 metams, ją su malonumu perskoliname savivaldybėms europiniams projektams kofinansuoti. Taigi savivaldybės turi galimybę už pigią skolą prisidėti prie jų vykdomų europinių projektų. Tai manau, kad tuo požiūriu tikrai biudžetas, kaip ir pastarieji keli biudžetai, yra racionalus, ko nekarpėme per visą laikotarpį ir toliau stengiamės to nedaryti, tai būtent investicijų, kurios ateina iš Europos Sąjungos biudžeto. Iš Investicijų programos matyti, kad kitais metais planuojamas pusę milijardo didesnis investicijų biudžetas negu šiais metais.
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji ministre, trečias biudžetas, kuriame vis planuojama, kad padidinsime 6,6 mln. valstybės deleguotai funkcijai savivaldybėms – vaikų teisėms, kad padidintume 53 etatais. Ar jau šiame biudžete yra tie pinigai numatyti ir vaikų teisės galės nors kiek atsikvėpti, nes iš tikrųjų dabar kiekvienai tarnautojai Vaiko teisių tarnyboje tenka daugiau negu 3 tūkst. vaikų? Ar yra tie pinigai numatyti?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Tikrai turiu pasakyti, kad finansų ministras, rengdamas biudžeto projektą, iš esmės remiasi didžiaisiais skaičiais, tai yra bendru išlaidų lygiu, bendra galimybe skolintis ir pajamomis, kurias gali surinkti iš ekonomikos. Todėl jau konkretus paskirstymas krepšio, kuris atitenka vienam ar kitam ministrui, yra konkretaus ministro išminties ir atsakomybės reikalas. Tai aš įsivaizduoju, kad tuos dalykus jūs turėsite progos komitete aptarti su kolega D. Jankausku, nes aš tiksliai atsakyti į jūsų klausimą negalėčiau.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs ką tik sakėte gan nemažai teigiamų dalykų dėl projektų, susijusių su kofinansavimu savivaldybėms, dėl lėšų perskolinimo, bet norėčiau paklausti. Vis dėlto tų problemų sankaupa, arba kurias reiktų finansuoti, o jos jau daug metų tęsiasi, pagalvoti, kad, pavyzdžiui, didžiųjų miestų, tarkim, Kauno, gyventojų pajamų mokestis (dabar gana didelis procentas – 24 %) faktiškai 100 % eitų savivaldybėms… Tokiu būdu bandyti spręsti problemas. Aišku, tai diskusinis klausimas, bet aktualija dėl to nemažėja. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju. Manau, kad visiems sprendimams turi būti savas laikas, ir nereikia bandyti visų sprendimų priimti vienu metu, nes tokiu atveju ištinka tai, kas ištiko 2006–2007 m., kai buvo prisiimta tiek įsipareigojimų, kurių buvo elementariai neįmanoma pavežti. Aš tai jau stengiausi paminėti savo kalboje, dar kartą paminėsiu pristatydama trimečius rodiklius, kad jeigu pasaulinė ekonomikos plėtra neiškrės kokių nors nenumatytų pokštų ir ūkis plėtosis bent jau taip, kaip atrodo dabar, tai yra kitais metais galėsime tikėtis maždaug 3 % ekonomikos augimo, o 2014–2015 m. augimas paspartės, tokiu atveju tuometinei Vyriausybei atsiras nepalyginamai didesnės galimybės spręsti įvairius klausimus, įskaitant ir tą klausimą, kurį jūs minite. Tik tiek, kad ir tada sprendžiant tuos klausimus reikės pasirinkti tarp svarbiausių klausimų, mažiau svarbių klausimų ir nesvarbių klausimų, kadangi visų klausimų išspręsti vienu metu, bijau, niekada nebus galimybių.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, po pateikimo balsuoti nereikia. Dabar informacija. Pirmasis svarstymas numatomas lapkričio 13 d. Antrasis svarstymas – Vyriausybei pateikus pataisytą projektą, tai jau bus kitos Vyriausybės. Ir komitetai. Pagrindinis kaip visada – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – visi kiti Seimo komitetai. Dirbame toliau.
11.08 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamoji ministre, tada vėl jums reikia pristatyti.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš esmės pakeitimai, kurie yra teikiami, yra gana techniniai. Jie yra susiję su tuo, kad dėl pajamų mažėjimo, kuris palyginamomis sąlygomis būtų fiksuotas ateinančiais metais Vilniaus miesto savivaldybėje ir Mažeikių rajono savivaldybėje, o šie abu miestai yra miestai donorai, dėl tokio mažėjimo pagal Savivaldybių biudžetą pajamų metodikos įstatymą reikėtų šioms savivaldybėms skirti dotacijos kompensacijas, tačiau skirti kompensaciją miestams donorams yra ganėtinai nelogiška. Dėl tos priežasties yra siūloma padidinti gyventojų pajamų mokesčio procentą, kuris atitenka tų savivaldybių biudžetams, iki atitinkamos ribos, tai yra Vilniaus miesto savivaldybei 2 procentiniais punktais, Mažeikių rajono savivaldybei – 4 procentiniais punktais todėl, kad būtų išlaikytas nemažėjantis pajamų lygis.
Aš norėčiau priminti, kad panašūs sprendimai 2010 m. buvo priimti dėl kai kurių kitų savivaldybių donorių. Tuo metu Kaunui, Panevėžiui ir Klaipėdai taip pat dėl tų pačių priežasčių buvo padidintas gyventojų pajamų mokesčio procentas, užuot savivaldybėm skyrus bendrosios dotacijos kompensaciją, kadangi, kaip ir minėjau, tai yra miestai donorai. Miestams donorams dotacijas skirti yra keista ir nelogiška.
Dėl tos priežasties teikiamas toks įstatymo projektas, kuriam norėčiau prašyti pritarti. Primenu, kad nesiūlome tęsti pastarųjų kelerių metų taisyklės, pagal kurią savivaldybių biudžetai buvo įšaldyti ties 2009 m. lygio 85 %. Nuo kitų metų savivaldybių biudžetai galės augti tiek, kiek jie natūraliai auga – iki 21 %, kaip buvo visada. Ir šitas pakeitimas iš esmės yra susijęs tik su dviejų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio dalies siūlomu padidinimu. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Ministre, aš noriu jūsų paklausti dviejų dalykų. Tai susiję ir su šių metų biudžetu, ir, aišku, su ateinančių metų biudžetu. Pirmiausia dėl mokinio krepšelio. Jūs labai aritmetiškai imate ir sumažinate, tiksliau, neatiduodate savivaldybėms krepšelio todėl, kad mažėja vaikų skaičius. Bet sumažėjus vaikų skaičiui klasėje, sakykime, penkiais, nereiškia, kad klasė išformuojama, nebėra mokytojų, nebėra dėstomi dalykai. Mokytojui reikia mokėti tokį pat atlyginimą. Tai yra grynai aritmetinis veiksmas, kuris kirto visoms savivaldybėms. Kitas dalykas, jeigu savivaldybės vykdo pertvarką, mokytojų išeitinėms algoms išmokėti taip pat lėšų neskirta, nes krepšelis sumažintas. Neatiduoti pinigai krepšeliui aritmetiškai skaičiuojant vaikų skaičių. Tai vienas klausimas.
Ir antras dėl minimalios algos. Šiems metams padidinus minimalią algą 50 Lt nė vienai savivaldybei nebuvo kompensuota. Kitiems metams, užuot kompensavus visą sumą, kiek padidėja, savarankiškoms funkcijoms yra numatyta (aš kaip pavyzdį imu vien Kėdainių), jeigu reikia 600 tūkst. dėl minimalios algos kompensavimo, tai neskaitant šildymo pabrangimo, neskaitant visų kitų, yra padidinama savarankiškoms funkcijoms tik 200 tūkst. Lt. Nuo 200 iki 300 tūkst. Tas pats yra visoms savivaldybėms. Kaip jūs manote, savivaldybės turės vykdyti savarankiškas funkcijas?
Taigi vienas klausimas – dėl krepšelio, kitas – dėl savarankiškų funkcijų.
I. ŠIMONYTĖ. Klausimas dėl krepšelio. Čia tikrai galima labai ilgai ginčytis, kur yra problema, bet kuriuo atveju tai nėra susiję su teikiamu įstatymu. Biudžeto įstatymas šiais metais labai aiškiai nustato, kad dėl mokinių mažėjimo sutaupytos lėšos turi būti grąžintos į valstybės biudžetą.
Kalbant apie minimalią algą, kas vėlgi nelabai susiję su teikiamu įstatymo projektu, tai tikrai buvome susitikę su Savivaldybių asociacija ir tai, kas yra reikalinga dėl minimalios algos padidinimo ateinančiais metais, ta suma buvo padidinta savivaldybei skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis.
Kalbant apie šiuos metus, jums turbūt yra puikiai žinoma, kad savivaldybių biudžetų planai iš gyventojų pajamų mokesčio yra vykdomi neblogai, todėl nematau jokios prasmės daryti kokį nors techninį perskirstymą, tai yra sumažinti Valstybės biudžeto įstatyme gyventojų pajamų mokesčio procentą ir taip kompensuoti savivaldybėms minimalios algos padidinimą, tiesiog įskaitant tas pajamas, kurias savivaldybės ir šiuo metu gauna.
Dėl ateinančių metų, turint mintyje, kad kitų metų biudžeto planas yra planuojamas nuo šių metų planinių skaičių, taip, tas lėšas reikia numatyti ir tos lėšos, mūsų nuomone, biudžete yra numatytos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš principo sveikintina, kad dviem procentiniais punktais didiname atskaitymus Vilniaus miestui, bet mano klausimas būtų, ar nereikėtų peržiūrėti visą metodiką? Nes jeigu skaičiuotume, kiek vienam gyventojui Kaune iš biudžeto skiriama lėšų ir kiek Vilniuje, tai Kaune, kituose miestuose išeina kur kas didesnis pinigų kiekis negu vilniečiams. Ir Vilniaus savivaldybė visą laiką kelia šį klausimą. Mano klausimas. Ministre, ar nereikėtų vis dėlto pasižiūrėti metodologiškai visą skaičiavimo metodiką ir atsižvelgti į kur kas didesnį rodiklių skaičių, skaičiuojant paliekamas sumas miestams, ypač tiems, kurie yra donorai, kaip jūs sakote.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju jums už klausimą. Tikrai aš neprieštaraučiau, kad metodika būtų peržiūrima. Bet galėčiau iš karto įspėti tuos, kas bandys peržiūrėti metodiką, kad čia bus panašiai kaip su Azartinių lošimų įstatymu, nes yra dalis savivaldybių, kurioms tai yra labai naudinga, kita dalis, kurioms tai yra mažiau naudinga. Įsivaizduoti, kad tos metodikos peržiūrėjimas bus toks, kad už tai sumokės kažkas trečias, paprastai kalbant, valstybės biudžetas, esant tokiems apribojimams tokia metodika nebus labai pagrįsta. Reikės vis tiek ieškoti kokio nors sprendimo daugiau ar mažiau tose pačiose ribose. Todėl aš tikrai sveikinčiau, jeigu naujoji Vyriausybė tą peržiūrą įtrauktų į Vyriausybės programą, bet negalėčiau iš karto pažadėti, kad iš to išeis koks nors rezultatas. Bet stengtis, manau, galima.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Nėra. Tada K. Daukšys. Irgi nėra. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ministre, iš tikrųjų kodėl toks atotrūkis? Vienai savivaldybei keturiais procentiniais punktais, o Vilniaus savivaldybei tik dviem procentiniais punktais. Kaip žinote, Vilniaus meras A. Zuokas dėl šios priežasties ragina gyventojus deklaruoti gyvenamąją vietą viename butelyje Gedimino 24. Tai gal vis dėlto būtų tikslinga sąžiningai ir po lygiai tuos procentus paskirstyti šioms dviem savivaldybėms? Ar yra kokia galimybė, ar čia vėl Vilnius yra išskirtinai skriaudžiamas, anot mero?
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū. Jūsų klausimas labai patiktų merui. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad tai, kas yra vienas procentinis punktas Vilniuje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio ir vienas procentinis punktas Mažeikiuose surenkamo gyventojų pajamų mokesčių vien dėl mokėtojų skaičiaus ir dėl imties yra visiškai skirtingos sumos. Tie keturi procentiniai punktai Mažeikių savivaldybei yra, jeigu neklystu, 7 mln. Lt. Jūs įsivaizduojate, kad mes lyginame šiuo atveju labai didelį dalyką su labai mažu, todėl tie procentai turi visiškai skirtingas reikšmes ir visiškai skirtingas finansines išraiškas. Todėl ir vienai savivaldybei, ir kitai savivaldybei, taip, kaip reikalauja Pajamų metodikos įstatymas, yra nustatoma tiek gyventojų pajamų mokesčio, kiek reikalinga kompensuoti pajamų netekimą Vilniaus atveju dėl nekilnojamojo turto mokesčio, o Mažeikių atveju dėl tam tikrų kitų dalykų.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, aš dar norėjau, kad jūs patikslintumėte. Jūs pasakėte, kad padidėja keliais procentais Mažeikiams ir Vilniui, tai jūs turbūt įvertinate, kad gyventojų pajamų mokesčio bendra suma auga, todėl atsirado galimybė, ar ne? O ne tai, kad iš kitų šaltinių būtų kompensuojamas tas padidėjimas. Teisingai supratau?
I. ŠIMONYTĖ. Vis tiek tas padidėjimas bet kuriuo atveju yra kompensuojamas kaip valstybės biudžeto išlaidos. Valstybės biudžete tai atsispindi kaip valstybės biudžeto išlaidos. Be jokios abejonės, tikimasi, kad bendras darbo užmokesčio fondas kitais metais augs, ir tikrai tai nėra kompensuojama kitų savivaldybių sąskaita, jeigu, pavyzdžiui, yra toks klausimas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ne, tai čia aišku. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti kartu su 2013 m. valstybės biudžetu per antrąjį jo svarstymą.
11.18 val.
Toliau – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19, 31, 32, 60, 64, 71, 80, 81, 91 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4919. Ministrė I. Šimonytė. Pateikimas.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Čia iš esmės yra dvi grupės pakeitimų. Pirma grupė yra siūlymas pratęsti dar vieneriems metams dabar galiojančių lengvatinių PVM tarifų taikymą centriniam šildymui, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, perkamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Čia kaip ir nieko naujo. Jau kelinti metai Seimas priima tokį pat sprendimą. Galėčiau pabrėžti, kad dėl šio įstatymo pakeitimo dėl lengvatų pratęsimo kitų metų valstybės biudžeto pajamos bus maždaug 190 mln. Lt mažesnės, negu būtų buvusios. Iš esmės tas poveikis susidaro dėl lengvatos šildymui, nes lengvata vaistams yra mažesnės pajamos valstybės biudžete, bet ir mažesnės išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fonde, todėl bendras poveikis yra neutralus ir realiai pajamas mažina tik ta lengvata, kuri yra taikoma centriniam šildymui.
Kita dalis įstatymo pataisų (galima matyti pagal keitimus) yra redakciniai pakeitimai, susiję su tam tikrais kitų teisės aktų pasikeitimais arba dėl tam tikrų Europos Sąjungos Teisingumo teismo reikalavimų. Jie reikalauja modifikuoti, pavyzdžiui, atskaitos taisykles, t. y. nebegalima reikalauti, kad pridėtinės vertės mokestis būtų sumokėtas fiziškai tam, kad galima būtų pasinaudoti teise į PVM apskaitą, tiesiog pakanka pačios prievolės atsiradimo. Taip pat yra tikslinamos nuostatos dėl statinio užbaigimo pripažinimo atsižvelgiant į tai, kad pripažinimo tinkamu naudoti dokumentas baigus statybą dabar yra nesurašomas, todėl pastato apibrėžimas susiejamas tiesiog su statybos užbaigimu pagal Statybos įstatymą ir to įteisinimu. Čia yra iš esmės tikslinami rekvizitai, kurie turi būti nurodyti dokumentuose. Tikrai nieko labai svarbaus. Tarp svarbių keitimų paminėčiau tą pirmąją dalį, kurią minėjau, t. y. siūlomų lengvatų pratęsimą, ir tai yra įskaičiuota planuojant kitų metų biudžeto pajamas. Planuojamos atitinkamai mažesnės biudžeto pajamos atsižvelgiant į šitas nuostatas.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, pridėtinės vertės mokestis vienodai veikia ir turtingą, ir vargšą, bet vargšus veikia labiau. Jūs turbūt sutinkate, ar ne? Dėl PVM būtiniausiems maisto produktams. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikėtų kryptingai judėti šia kryptimi, mažinimo kryptimi, nes tada šiek tiek pakeltume ir savo maisto perdirbimo pramonę, ir, ko gero, per didesnį vartojimą surinktume įplaukų į biudžetą, nes vargingieji tikrai nededa į kojinę savo litų likučių?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Jūs turbūt sutiksite, kad maisto prekės iš esmės skiriasi nuo centrinio šildymo, nes centrinio šildymo kainą nustato valstybės institucijos, todėl bet koks pridėtinės vertės mokesčio keitimas tiesiogiai atsispindi šildymo kainoje. Tai yra jeigu mokestis yra mažinamas, kaina mažėja, jeigu mokestis yra didinamas, tai kaina neišvengiamai didėja, ir čia nėra absoliučiai jokių galimybių ką nors padaryti kitaip.
O kalbant apie prekes, kurios yra parduodamos laisvoje rinkoje, ypač turint minty, kad tie lengvatiniai tarifai negali būti taikomi tik lietuviškai produkcijai, lygiai taip pat turi būti taikomi ir tai produkcijai, kuri atvažiuoja į Lietuvą iš kitų šalių, turint omeny, kad Lietuvos rinka yra maža ir konkurencija prekybos sektoriuje yra atitinkamai gana maža, nes vyrauja didelės struktūros, kurios turi labai didelę rinkos dalį, manau, kad viso šito rezultatas, lengvatinių tarifų taikymo Lietuvoje rezultatas būtų toks, ką mokslininkai šiaip yra nustatę ne tik Lietuvoje, bet taip pat ir Europos Sąjungos kitose valstybėse, kad labai trumpai ir labai retai pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas iš tikrųjų tampa nauda galutiniam vartotojui. Tą ir patys esame patyrę, kai taikėme lengvatą mėsos produktams, kai kainos sumažėjo labai trumpam, bet vėliau nepaliaujamai augo, ir tame pyrage faktiškai visada augo prekybos dalis. Čia vienas aspektas.
Kitas aspektas – vėlgi klausimas dėl tų pačių būtiniausių maisto produktų, nes kažkodėl paprastai, kai vyksta diskusija dėl lengvatinio tarifo būtiniausiems maisto produktams, kalbama apie mėsą, nors, manau, vargingiems žmonėms yra ir būtinesnių maisto produktų negu mėsa ir dešra.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ministre, noriu paprašyti trumpiau atsakinėti.
I. ŠIMONYTĖ. Atsiprašau, gerai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūsų siūlymas dėl Statybos įstatymo pakeitimo, dėl pastatų pripažinimo tinkamais naudoti. Kas paskatino tą daryti, ar yra paprasčiausiai piktnaudžiavimų dėl įsigaliojimo, ar tai yra susieta su Europos Sąjungos teisės aktais?
I. ŠIMONYTĖ. Tiesą sakant, anksčiau tai buvo siejama su pripažinimo akto surašymu, kuris pagal dabartinį įstatymą nesurašomas, nėra tokio dalyko. Tai tiesiog buvo priderinimas prie Statybos įstatymo.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji ministre, prieš rinkimus, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, buvo daug žadama ir kalbama apie tai, kad šildymo PVM lengvatą reikėtų pritaikyti ir individualiems namams. Ar jūs galėtumėte pasakyti, koks galėtų būti potencialiai biudžeto pajamų įplaukų sumažėjimas, kokios apimties, jeigu tokia 9 % lengvata būtų išplėsta individualių gyvenamųjų namų šildymui, ne tik centriniam šildymui? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju. Tai iš tikrųjų priklausytų nuo to, kokioms kuro rūšims būtų taikoma, ar tai būtų taikoma kietam kurui, dujoms, elektrai ir t. t. Vėliau, kaip atskirti, kuri dalis to produkto, dujų ar elektros, yra skiriama maistui ruošti arba kitoms ūkio reikmėms, o kokia dalis šildymui. Čia yra įvairi administracinė kebeknė. Mes Seimui tuos skaičiavimus esame darę ir išvadas teikę. Manau, Seimas jas gali visada pasižiūrėti. Bet bendras principas, dėl ko centriniam šildymui galima taikyti lengvatinį tarifą, yra tas, kad centrinio šildymo vartotojas, deja, turi daug mažesnes galimybes pasirinkti ir kaip nors reguliuoti tas šildymo sąskaitas, kurias jis gauna, kitaip nei žmogus, kuris šildo individualų namą ir turi galimybę pasirinkti ir kuro rūšį, ir šildymo intensyvumą, ir kitus parametrus, kurie lemia jo faktines išlaidas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo Pridėtinės vertės mokesčio kelių straipsnių pakeitimui? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Numatoma svarstyti kartu su 2013 m. valstybės biudžetu per antrąjį jo svarstymą.
11.27 val.
Dabar, gerbiamoji ministre, dar Pelno mokesčio įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Čia visiškai striukas įstatymo pakeitimas. Siūloma išbraukti vieną žodį. Kalbant apie sąnaudų pripažinimą, siūloma atsisakyti reikalavimo, kad į sąnaudas įtraukiamos tos importo pridėtinės vertės sumos, kurios yra faktiškai sumokėtos muitinės įstaigoms. Tiesiog pakanka pačios prievolės arba įsipareigojimo tokią sumą sumokėti ir tai yra susiję su mano jau minėtais ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimais. Tikrai visiškai techninis pakeitimas, nieko daugiau negalėčiau pridurti prie to, ką pasakiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Niekas nenori šį kartą klausti. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo irgi nėra norinčių kalbėti. Pritariame po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti kartu su 2013 m. valstybės biudžetu per antrąjį jo svarstymą.
11.28 val.
Akcizų įstatymo 30, 31 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Čia turbūt bus daugiau kalbos, todėl pasistengsiu iš anksto atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurių neabejotinai kils. Teikiamu įstatymo projektu yra siūlomi du akcizų padidinimai. Pirmas – tai akcizo padidinimas cigaretėms. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva turi jai suteiktą pereinamąjį laikotarpį, per kurį turi pasiekti dabartinį akcizo cigaretėms minimumą, kartu su rinkos dalyviais yra sutartas tam tikras grafikas, kad akcizas šiek tiek būtų didinamas kiekvienais metais, užuot laikotarpio pabaigoje būtų padidintas vienu sykiu. Kadangi tokiu atveju galime susidurti su panašiomis nepageidaujamomis pasekmėmis, kurios mus ištiko 2009 m., pasibaigus ankstesniam pereinamajam laikotarpiui, yra teikiamas pasiūlymas padidinti akcizą cigaretėms ir proporcingai padidinti akcizą ir kitiems tabako produktams, tai yra cigarilėms ir rūkomajam tabakui.
Kita įstatymo dalis yra susijusi su akcizo padidinimu dyzelinui, dėl kurio čia ir viešojoje erdvėje yra tekę girdėti visokių įdomių kalbų. Aš norėčiau priminti, kad 2004 m. balandžio mėnesį, kai buvo tvirtinami nauji Europos Sąjungos akcizo minimumai kurui, Lietuvai buvo suteiktas devynerių metų pereinamasis laikotarpis pasiekti tą patvirtintą naują minimumą, tai yra 330 eurų už 1000 litrų. Buvo nustatytos tam tikros tarpinės datos – 2008 ir 2011 m., kuriais akcizas turėjo būti šiek tiek kilstelėtas tam, kad visas didinimas nebūtų atidėtas paskutinei minutei. Iš esmės dabar yra atėjusi ta paskutinė minutė. Bendras akcizo padidėjimas nuo 2004 m. iki šios dienos sudarė maždaug 30 ct už litrą, kas yra maždaug 3 ct per vienus metus, bet, kaip ir visada, kai tokie pasiūlymai yra teikiami, staiga jie tampa labai didele naujiena ir didele kontroversija, nors ta naujiena yra, kaip aš esu jau minėjusi, dešimties metų senumo. Teoriškai, tą norėčiau paminėti, dėl šito akcizo padidinimo litras dyzelio galėtų pabrangti maždaug 12 ct, tačiau yra iš karto kalbama apie tai, kad tai turėtų milžiniškos įtakos vartojimui, dėl to smuks vartojimas ir dar kažin kas atsitiks.
Tie, kurie analizuoja gyvenimą ne tik pagal žiniasklaidos antraštes, bet taip pat ir pagal skaičius, galėtų pamatyti, kad didžiausias dyzelino realizacijos kritimas įvyko 2009 m., kai dyzelino realizacija krito 24 %, nors kuras, palyginti su 2008 m., atpigo daugiau negu 1 Lt. Tuo metu kuras, konkrečiai dyzelis, kainavo 3 Lt ir netgi šiek tiek mažiau, kai buvo toks akcizo tarifas, kurį dabar mes tiktai siūlome nustatyti, nes 2009 m. rudenį akcizo tarifas buvo sumažintas. Nuo 2009 m. rudens, kai atsigavo eksportas, atsigavo ekonomika, nepaisant to, kad tada dyzelinis kuras kainavo 2 Lt keliasdešimt ct – 2 Lt 70 ct, 2 Lt 80 ct, šiandien dyzelio litras kainuoja 4 Lt 60 ct. Per visą šitą laiką dyzelio realizacija nuolat augo kiekvienais metais. Tai yra paaiškinama labai paprastais dalykais. Tai yra paaiškinama tuo, kad dyzelio realizacija absoliučiai reaguoja į ekonominį ciklą, todėl jeigu ekonomika auga, auga eksportas, auga pervežimai, be jokios abejonės, auga ir dyzelio realizacija, nepaisant to, kad šiandien akcizas yra mažesnis negu 2009 m. pradžioje, kuras yra 1 Lt 50 ct brangesnis, negu buvo tada, kai buvo didesni mokesčiai. Tačiau vartojimas yra išaugęs gana stipriai, palyginti su tais pačiais 2009 m., dėl tos priežasties, kad ūkis yra atsigavęs, eksportą reikia vežti ir transporto sektorius tikrai turi darbo.
Kitas dalykas, ką norėčiau pažymėti dėl tikrojo poveikio galutinei kainai. Tada, kai akcizas dyzeliui 2009 m. buvo sumažintas, kainos sumažėjimas tik iš dalies ir tik trumpą laikotarpį buvo perkeltas vartotojui. Tolesnį laiką, žinoma, ir dėl tarptautinių veiksnių pasaulinės naftos kainos kaina nuolat kilo, tačiau Lietuvos rinkoje parduodamo kuro kaina be mokesčių (turiu omeny dyzelį) yra tradiciškai didesnė negu kaimyninėse šalyse. Tai reiškia, jeigu, esant tam pačiam valiutų režimui, tai yra ir mūsų valiuta „pririšta“ prie euro, ir latvių valiuta „pririšta“ prie euro, estai yra visiškai „surišti“ su euru, mes atimsime mokesčių dalį iš galutinės kainos, pamatysime, kad kaina be mokesčių Lietuvoje yra tradiciškai didesnė. Tai natūralu, tai reiškia, kad verslas vadovaujasi ne laikraščių antraštėm, o tuo, kad vartotojai perka kurą už tiek, kiek jis kainuoja. Mūsų nuomone, mūsų vertinimu, iš tikrųjų galimybės neperkelti to akcizo padidinimo vartotojui, turint omeny šią aplinkybę, realiai egzistuoja.
Dėl tos priežasties prašyčiau Seimo pritarti šitam įstatymo projektui. Žinoma, svarstymų čia turbūt bus visokių. Teko girdėti ir apie diskusijas su Europos Komisija ir Europos Sąjungos institucijomis, bet turint minty, kad tam būtų reikalinga Mokesčių direktyva, kurią turėtų priimti 27 valstybės narės vienbalsiai, turint omeny tą aspektą, kad Lietuvos perkamoji galia yra mažesnė negu Europos Sąjungos vidurkiai, ir tai, kad Lietuva yra pasienio regionas, jau buvo įvertinta 2004 m. vertinant, kiek mums suteikti to pereinamojo laikotarpio, ir jo buvo suteikta tikrai labai daug, turint omenyje, kad jau visos naujosios Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Latviją, akcizą iki minėtos ribos yra padidinusios, aš tikrai nesitikėčiau labai didelės tokių diskusijų sėkmės, o reikalavimo neįgyvendinimas veikiausiai grėstų tiesiog elementariomis Europos Komisijos sankcijomis. Todėl prašyčiau Seimo pritarti, pradėti svarstyti, o jau priims turbūt bet kuriuo atveju naujas Seimas taip, kaip jam atrodys.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, prisimenant prieš tai keistus Akcizo įstatymus, aš nenoriu kalbėti čia apie galimas kontrabandas, jūs taip irgi nedrąsiai savo aiškinamuose raštuose rašote, kad tai paskatins dalį piliečių galbūt dar ir toliau užsiimti šituo versleliu, bet jūs teikėte, kad (vėl grynai matematiškai skaičiuojate) akcizų padidinimas biudžetą papildomai papildys per 100 mln. Lt sudėjus abu akcizus. Ar neatsitiks taip, kaip tai buvo 2009 m., kad norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada. Paprasčiausiai matematiškai paskaičiavome, kiek turėtų nuo suvartojimo padidėti, o tas suvartojimas krito būtent naudojantis nelegaliais degalais, nelegaliom cigaretėm, ir biudžetas neatgaus 100 mln. daugiau, o 100 mln. ar 10 mln., ar 1 mln. gaus mažiau. Ar buvo padarytos tam tikros išvados dėl to didinimo rengiant šitą įstatymą ir skaičiuojant galimai gaunamą naudą?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, neabejotinai, nes patinka tai kam ar nepatinka, bet mes esame visiškai kitoje ciklo stadijoje, negu buvome 2009 m. Ką aš ir bandžiau pasakyti, kad 2009 m. su tuo akcizu, kurį dar tiktai siūloma nustatyti, su realiai didesniu akcizu negu šiandien, dyzelis kainavo 1 Lt 50 ct už litrą pigiau negu šiandien kainuoja, bet, nepaisant to, paskatos pirkti jį kaimyninėse šalyse buvo didesnis, nes buvo daug didesnis ekonominis spaudimas. Tuo tarpu jeigu mes pasižiūrėsime pastarąjį laikotarpį, cigarečių akcizas didėjo ir 2011 m., ir 2012 m. Kiekvienais iš šių metų mums pavyko pasiekti, kad legalios rinkos dalis ne tik nemažėtų, bet ir didėtų. Tikrai teisėsaugos institucijos sugebėjo pasiekti iš esmės, sakyčiau, fenomenalų dalyką tuo metu, kai didėja mokesčiai, kartu taip pat didėja ir legalios rinkos dalis. Tai rodo, kad iš tikrųjų toje administracinių sprendimų srityje yra sunkaus darbo. Kalbėdama apie dyzelį, vėlgi aš grįžčiau prie to paties, kad tai yra produktas, kuris visiškai reaguoja į verslo ciklą. Nepaisant to, kad tas produktas pabrango 1 Lt 50 ct per pastaruosius porą metų, jo vartojimas išaugo gana daug.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, 12 ct už litrą vis dėlto iš tikrųjų didelis skaičius esant aukštoms dyzelino kainoms. Tai reiškia ir Lietuvos konkurencingumo sumažėjimą, ir visų prekių brangimą, ir visas kitas neigiamas pasekmes. Aš suprantu, derybos su Europos Komisija yra sunkios, bet ne visados ir Europos Komisija laikosi savo įsipareigojimų. Šitų pavyzdžių mes turime Lietuvoje. Bet, pavyzdžiui, ar mes mainais į dyzelino akcizo didinimą negalėtume pasiūlyti alkoholio akcizo didinimo, nes dyzeliną turbūt naudoja daugiau Lietuvos piliečių negu alkoholį? Kartu sumažintume prieinamumą. Kaip jūs manote, ar negalėtume tokių mainų padaryti?
I. ŠIMONYTĖ. Mainais tikrai negalėtume, nes akcizas alkoholiui Lietuvoje ir šiuo metu arba atitinka Europos Sąjungos minimumą, kaip alaus atveju, arba yra netgi gerokai didesnis už Europos Sąjungos minimumą, kaip yra stipriųjų alkoholinių gėrimų atveju.
Dabar apie kurą. Vėlgi aš tiesiog pasiėmiau dėl įdomumo spalio 8 d. skaičius. Vadinasi, poros savaičių senumo. Kainos be mokesčių skirtumo Lietuvoje ir Latvijoje. Lietuvos kaina – 2 Lt 80 ct, Latvijos kaina – 2 Lt 72 ct (kaina be mokesčių). Vadinasi, skirtumas yra apie 10 ct. Tie 10 ct vis tiek kažkur yra. Jie yra tiesiog prekybos grandinėje ir tiek. Todėl dar kartą noriu pabrėžti, kad yra galimybės, jeigu manome apie konkurencingumą, o manau, kad verslas yra racionalus ir apie tai galvoja, yra visos galimybės šitos kainos padidinimo neperkelti ant vartotojų arba perkelti mažąja dalimi, nes kainodaros palyginimas iš tikrųjų tai labai aiškiai iliustruoja. Akcizo sumažinimas 2009 m. tik iš dalies tapo vartotojo nauda, o daugiausia tapo verslo uždarbiu, dėl ko valstybės biudžetas neteko taip reikalingų pajamų ir kažkas galėjo iš to neblogai uždirbti.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji ministre, kokių priemonių ėmėsi Vyriausybė ir konkrečiai Finansų ministerija, atsižvelgdamos į mūsų geografinę situaciją, kad mes turime sieną su Rusija ir su Baltarusija, kuriose kuro kaina yra daugiau negu dvigubai mažesnė, dėl aukštų kuro kainų Lietuvoje yra nemaža kontrabanda. Įtikinti Europos Sąjungą, kad Lietuvai ne tik didinti, bet ir mažinti reikia akcizą kurui, aš manau, kad ir tai, kad vis dėlto tik A. Kubiliui Lietuvoje krizė nėra pasibaigusi, kokių priemonių ėmėtės, kad nebūtų keliamas kurui akcizas.
I. ŠIMONYTĖ. Bandėme kasinėti naftos, bet nepasisekė, tai gal kalbėkime realiai. Iš tikrųjų jūsų klausimas…
P. GRAŽULIS (TTF). Jūs nežinote, kad Lietuvoje…
I. ŠIMONYTĖ. Jūs dėl to, kad nevalgęs, toks piktas? (Juokas salėje) Aš turiu pasakyti, bandžiau tą pasakyti per pastaruosius dvejus metus, kad dėl pasaulinių veiksnių, nepaisant mokesčių nekeitimo, benzino ir dyzelino kaina padidėjo daugiau negu litu už litrą. Nepaisant to, kuro vartojimas didėja. Jeigu jūs paimsite cigarečių pavyzdžius, aš jums galiu skaičiais įrodyti, kaip didėjant akcizui tuo pačiu metu didėjo legali rinka Lietuvoje. Tai reiškia, kad Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos šį bei tą padarė.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, tas, kaip jūs minėjote, grafikas buvo sudarytas bemaž prieš aštuonerius metus.
I. ŠIMONYTĖ. Prieš devynerius.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Prieš devynerius. Vis dėlto norėčiau žinoti, rengiant tą grafiką ir dalyvaujant derybose, be abejo, dėl šito akcizo pakėlimo iki tokio lygio, kurį jūs dabar siūlote, ar buvo atsižvelgta į tai, kad vis dėlto rinka labai jautriai reaguoja į tą pakėlimą. Iš kitos pusės, įplaukos labai priklausytų nuo to, koks vis dėlto tas akcizo dydis. Aš kalbu daugiausia apie dyzeliną.
I. ŠIMONYTĖ. Taip, be jokios abejonės. Tikrai tuo metu, kai vyko diskusijos, visi šitie argumentai gulėjo ant stalo, todėl laikotarpis buvo suteiktas labai ilgas. Jeigu jūs paskaičiuosite vieniems metams tenkantį padidinimą, tai yra 3 centai litrui per visą laikotarpį. Tai čia galbūt mūsų problema, kad mes visą laiką laukiame to galutinio laikotarpio, kai jau reikia priimti sprendimą ir jį priimam, užuot susidėlioję nuo pradžių tą mažutėlį didinimą kasmet, ir tuomet tų ginčų turbūt būtų mažiau. Tą, ką dabar, pavyzdžiui, darome su cigaretėmis ir darome tą su verslo bendruomenės pritarimu, nes, verslo bendruomenės nuomone, irgi taip yra protingiau – neatidėti paskutinei minutei, o tiesiog nuosekliai kiekvienais metais daryti po tą mažą gabaliuką, kurį vis tiek reikės padaryti. Tai visos šitos aplinkybės buvo įvertintos. Tuo metu mūsų perkamoji galia ir ekonominė padėtis buvo dar prastesnė, nei šiuo metu yra netgi po krizės, ir visi šitie parametrai buvo įvertinti. Bet prisiminkite visą istoriją, prisiminkite 2008 metus, kai dyzelinas kainavo daugiau nei 4 Lt ir jo vartojimas nenumaldomai augo todėl, kad ekonomika augo. Todėl tai iš esmės yra cikliniai svyravimai, kuriuos lemia ne mokesčių politika, o lemia ekonomikos ciklas ir dar pasaulinės naftos kainos, kurias iš tikrųjų tiek Lietuva, tiek visa Europa reguliuoti turi labai menkas galimybes, neturėdamos savo išteklių.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Pagal gerbiamosios ministrės logiką, kuo akcizas didesnis ir kuras brangesnis, tuo kontrabanda mažesnė ir tuo didesnis vartojimas. Tai galbūt gerbiamoji ministrė norėtų nustatyti kokių 10 Lt kuro kainą už litrą arba 20 Lt, tada kelis kartus padidėtų kuro vartojimas. Aš manau, kad tikrai didelė problema, ir ministrė pasakė, kad jie jokių priemonių neieškojo, kad vis dėlto dyzelinio kuro, benzino kaina būtų mažesnė ir kad kontrabanda mūsų šalyje būtų mažesnė. Ačiū Dievui, kad rinkėjai pasirinko kitaip ir išrinko kitą Vyriausybę, nes tikrai jokios logikos jos atsakymuose neradau ir neišgirdau.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Akcizų įstatymo 30, 31 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 46, prieš – 2, susilaikė 22. Po pateikimo Akcizų įstatymo 30, 31 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti kartu su 2013 metų valstybės biudžetu per antrąjį jo svarstymą.
11.46 val.
Valstybės skolos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Čia taip pat yra ganėtinai techninis pakeitimas. Yra siūloma praplėsti valstybinės Paskolų komisijos funkcijas pareiga teikti Vyriausybei išvadas dėl siūlymo skolinti įvairiems tikslams, kurie yra numatyti, kurie yra tvirtinami atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatyme. Iš esmės tai yra visiškai techninis papildymas, nelabai turėčiau ką tuo klausimu pridurti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Pritarta po pateikimo Valstybės skolos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti kartu su 2013 metų valstybės biudžetu per antrąjį jo svarstymą.
11.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2013, 2014 ir 2015 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ projekto pateikimas. Prašau, ministre.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Tradiciškai prie biudžeto yra teikiami planuojami trejų metų nacionalinio biudžeto rodikliai, kuriuos planuojant yra svarbūs šie parametrai. Pirmas dalykas yra, be abejo, makroekonominė projekcija, kuri lemia biudžetų pajamas. Aš apie tai plačiau kalbėjau pristatydama kitų metų biudžeto projektą ir apskritai mūsų makroekonominės projekcijos yra gana išsamiai aprašytos, galės būti paaiškintos komitetuose, jeigu bus reikalas. Remiantis šiomis projekcijomis, yra planuojamos biudžeto pajamos iš mokesčių ir taip pat tam tikros nemokestinės pajamos, bet, žinoma, nemenką dalį nacionalinio biudžeto pajamų ir atitinkamai išlaidų sudaro taip pat Europos Sąjungos finansinė parama, kuri taip pat yra įtraukiama į pajamų ir išlaidų asignavimų sumas.
Čia norėčiau pažymėti, kad ateinančiais metais, kaip minėjau, planuojama Europos Sąjungos paramos suma yra 7,5 mlrd. Lt, 2014 metais – 6,4 mlrd. Lt, o 2015 metais – beveik 4 mlrd. Lt ir čia jau galima būtų galvoti, kad Europos Sąjungos parama mažėja, bet iš tikrųjų nevisiškai tiesa, nes šiuo metu į nacionalinio biudžeto rodiklius yra įtraukiamos tos lėšos, kurios bus gautos pagal esamą finansinę perspektyvą. O, be jokios abejonės, suderėjus naują finansinę perspektyvą ir atsiradus naujiems finansiniams ištekliams 2014–2020 metų Europos Sąjungos biudžete, rodikliai bus atitinkamai tikslinami pagal tai, kaip sparčiai bus pradėtas tos perspektyvos įsisavinimas ir kaip sparčiai bus naudojamos taip pat ir tos perspektyvos lėšos įvairiems projektams įgyvendinti.
Kalbant apie išlaidas. Tai kalbant apie pajamas, be Europos Sąjungos lėšų, numatoma, kad pajamos 2013 metais, kaip ir minėjau, augs gana kukliai, tai yra maždaug 1 %, tačiau jau 2014–2015 metais, kada nebus struktūrinio pajamų lūžio, kurį išgyvensime 2013 metais, pajamos augs maždaug po 8 % per metus, o asignavimai, atitinkamai siekiant mano jau minėtų viešųjų finansų deficito mažinimo tikslų, pagal kuriuos kitais metais viešųjų finansų deficitas turėtų neviršyti 2,5 % bendrojo vidaus produkto, 2014 metais – 1,5 %, o 2015 metais – jau 0,5 %, iš esmės būtų labai artimas subalansuotam biudžetui, laikantis šių deficito tikslų, šios deficito dinamikos mažinimo, valstybės biudžeto asignavimai, nacionalinio biudžeto asignavimai galėtų 2014–2015 metais didėti maždaug po 6 % per metus, deficitas vis dar turėtų galimybę gana sėkmingai mažėti, atsižvelgiant į tai, kad būtų surenkamos didesnės valstybės biudžeto pajamos. Dėl tos priežasties galiu tiktai dar kartą pakartoti, kad Vyriausybės, kuri rengs 2014–2015 metų biudžetą, duona bus daug skalsesnė nei šios Vyriausybės ir negu mano. Tik labai nuoširdžiai linkiu nepaspringti, kadangi pageidavimų tuo metu turbūt irgi bus daug daugiau, negu tos gana neblogai atrodančios galimybės galės suteikti. Toks būtų trumpas pristatymas, jeigu kažkas turėtų klausimų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Ačiū už palinkėjimus, gal nepaspringsime, mažiau siūlysime. Ministre, aš tokį smulkų klausimėlį, ko pasigedau. Nemačiau aiškinamojo rašto šito įstatymo, negaliu atsidaryti. Bet aš šiek tiek žiūrėjau aiškinamąjį „Sodros“ raštą 2013, 2014, 2015 m. Nors jus Prezidentė prieš kadencijos pabaigą pagyrė už gerą darbą, bet jūs nepadarėte vieno Prezidentės įpareigojimo, tai yra kompensavimo įstatymo už sumažintas pensijas, jis taip ir neatsirado. Dabar aš vartau dokumentus ir ieškau, ar numatyta. 2013 m. nenumatyta, bet ir toliau aš nerandu eilutės, kur iš valstybės biudžeto būtų kompensuojamas 2010–2011 m. pensijų sumažinimas. Ar jūs neplanavote sąmoningai, ar paliekate galvos skausmą kitom vyriausybėm? Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Labai ačiū už šitą ironišką klausimą. Bet jeigu jūs bent kiek nuosekliai klausote, ką man kartais pasitaiko pasakyti, tai esu ne vieną sykį sakiusi, kad anksčiausias laikotarpis, realus laikotarpis, kada bus galima priimti tą įsipareigojimą ir pradėti faktiškai grąžinti sumažintas pensijas, yra 2014 m., ir čia niekas nesikeičia tuo klausimu. Tai jūs čia ir negalite to pamatyti, nes čia yra pagrindiniai rodikliai, tai yra akumuliuotos pajamos ir išlaidos, bendros sumos, bet ne asignavimai pagal programas ir ne panašūs dalykai. Be jokios abejonės, tą konkrečiai galės patvirtinti Vyriausybė jau rengdama konkretų 2014 m. biudžetą. Bet ką norėčiau pažymėti, ką ir sakiau, ir to neatsisakau, kad 2014 m., jeigu ūkio plėtra nepateiks kažkokių netikėtumų, yra visiškai realus laikotarpis tą įsipareigojimą įgyvendinti, taip, kaip ir atrodė nuo pat pradžių.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji ministre, jūs, aišku, puikiai žinote, kad be aiškios finansinės perspektyvos Europos Sąjungos biudžeto, kitaip tariant, 2014–2020 m. skaičių, kurie neaišku, kokie bus, mūsų visas equilibrium, prognoziniai rodikliai gali labai keistis, natūralu, ir į geresnę pusę, bet greičiausiai į blogesnę pusę. Šalia šitų bendrų makroekonominių rodiklių, be abejo, yra dar vienas svarbus rodiklis, kurį galėtumėte pakomentuoti, tai bedarbystės tendencija per tą patį laikotarpį, nes iš esmės visiško užimtumo biudžeto mes nepasieksime dabar jau niekados, o bedarbystės mažėjimo tendencija, sprendžiant iš to, kad neaiški finansinė perspektyva, taip pat yra gana sudėtinga, nors įmanoma. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų mes dabar į nacionalinio biudžeto rodiklius galime įtraukti tik tuos europinius pinigus, kuriuos žinome, tai yra tuos, kurie yra mums paskirti šioje perspektyvoje. 2014–2020 m. perspektyvoje nebus taip, kad Lietuvai nebus paskirta pinigų. Klausimas tik dėl tų sumų masto. Ir vėl nuo to, kaip vėlai bus pasiektas sutarimas ir kaip greitai mums pavyks pasiruošti lėšas įsisavinti, gali atsitikti taip, kad 2014 m. dar naujos perspektyvos lėšų tiesiog fiziškai nepavyks išleisti, galbūt 2015 m. jau bus galima kalbėti apie tai, kad tos lėšos prisidės taip pat ir prie 2015 m. biudžeto. Bet net ir esamomis ekonominėmis prielaidomis, nevertinant iš tikrųjų naujos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, pagal mūsų projekcijas yra tikimasi, kad iki vidutinio laikotarpio pabaigos, tai yra iki 2015 m. pabaigos, užimtųjų skaičius turėtų padidėti maždaug 3,3 %, o nedarbas tuo metu turėtų būti mažesnis nei 10 %. Dabar mes prognozuojame maždaug 9,8 % 2015 m.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, norėčiau sužinoti, kalbant apie 2014–2015 m. (…). Norėčiau pradėti nuo valstybės skolos, kokia ji yra šiandieną ir kada mes turėtume pradėtume atidavinėti ne tik palūkanas, bet ir pačią skolą 2014, 2015 m., ir kokios perskolinimo galimybės?
I. ŠIMONYTĖ. Nežinau, ar man derėtų aiškinti, iš kur skola pasidaro?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ne, nereikia.
I. ŠIMONYTĖ. Skola pasidaro iš deficito, jūs tą žinote. Vadinasi, skola nominalia išraiška, absoliučia suma gali pradėti mažėti, tai yra galima galvoti apie grąžinimus tada, kada yra pertekliniai viešieji finansai. Tai pagal dabar turimą perspektyvą pertekliniai finansiniai 2016 m., kaip aš esu minėjusi, ateis patys, jeigu ekonominė plėtra nebus blogesnė, negu dabar atrodo, ir jeigu bus laikomasi bent jau Fiskalinės drausmės įstatymo, planuojant kiekvienų ateinančių metų išlaidas, 2016 m. tikrai turi būti pasiektas ekonominis viešųjų finansų perteklius. Tačiau kalbant apie pačią skolą, valstybės iš tiesų gana retai fiziškai tą skolą grąžina, ją dažniausiai refinansuoja ir siekia refinansuoti palankesnėmis sąlygomis. Tai 2014 m. aš tikiuosi, jeigu ir toliau bus išlaikytas atsakingas požiūris į viešuosius finansus, bus sudarytos galimybės perfinansuoti brangiausią Lietuvos išleistą emisiją, tai yra 2009 m. emisiją, į pigesnę emisiją, ir tuomet jau skolos aptarnavimo išlaidos biudžete, ta suma, kurią reikia atidėti skolos aptarnavimo išlaidom būtent einamųjų išlaidų eilutėje, taip pat galės pradėti mažėti. O santykis skolos su BVP turėtų pradėti mažėti jau ateinančiais metais.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Niekas nenori jūsų klausti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas kartu su 2013 m. valstybės biudžetu per antrąjį jo svarstymą.
11.57 val.
Gerbiamieji kolegos, kadangi mes sparčiai dirbame, tai aš dabar siūlau S. Šedbarui pateikti visą bloką įstatymų – Teisėkūros pagrindų įstatymo 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą su visais lydimaisiais.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas E. Tamašauskas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jūsų dėmesiui ir prašysiu, kad būtų pritarta dviem tokiems, sakyčiau, blokams. Vienas – tai yra pats Teisėkūros pagrindų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, tai yra įsigaliojimo straipsniai. Visas kitas paketas nuo 24.2 iki viso bloko pabaigos yra lydimieji Teisėkūros pagrindų įstatymo projektai.
Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pirmasis balsavimas dėl šio įstatymo, tai yra pagrindinio bazinio Teisėkūros pagrindų įstatymo, buvo 2012 m. balandžio 17 d., tačiau dėl užsitęsusios priėmimo procedūros ir Prezidentės veto mūsų galutinis balsavimas dėl šio įstatymo buvo rugsėjo 18 d. Taigi praradome beveik pusę metų. Vadinasi, nespės atitinkamos institucijos, taip pat ir Seimo kanceliarija, laiku įgyvendinti Teisėkūros pagrindų įstatymo, todėl šito bazinio įstatymo 25 ir 26 straipsnius reikia pakoreguoti ir duoti laiko pasirengti.
Kitas dalykas, kas buvo Teisėkūros pagrindų įstatyme, ten buvo pareiga Vyriausybei iki rugsėjo 1 d. parengti ir pateikti lydimuosius įstatymus, kurie čia dabar yra jūsų dėmesiui ir pateikti. Rugsėjo 1 d. praėjo dar nepriėmus įstatymo, taigi dėl to, kad įsigaliotų ir normaliai veiktų Teisėkūros pagrindų įstatymas, Teisingumo ministerija, jau nelaukdama pačios Vyriausybės jokių pavedimų, parengė visus šituos lydimuosius ir, bendradarbiaudamas su komitetu, aš juos įregistravau. Kaip sakant, įvykdytas pavedimas Vyriausybei. Šiuo atveju reikia priimti šitą siūlymą Teisėkūros pagrindų įstatymo, pakoreguoti datas, leisti pasirengti ir priimti visus lydimuosius, be kurių visa teisėkūros sistema negalėtų veikti. Štai visa logika ir visas pasiūlymo turinys.
Dar matėme, kad yra įregistruotų pasiūlymų Seimo narių, tai aš manau, kad jeigu jūs pritarsite po pateikimo, mes ryt komitete suderinsime galutinai visas datas. Būtų gerai, kad jau rytoj po pietų galėtume svarstyti.
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Ačiū pranešėjui. Niekas nenori jūsų paklausti.
Dabar nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonių taip pat nėra.
Gerai, kolegos, ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Norite balsuoti. Prašom balsuoti. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 63 Seimo nariai. Už – 56, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo yra pritarta. Seimo Pirmininkė, kadangi spaudžia terminai, siūlo ypatingą skubą. Svarstymas ir priėmimas vyks rytoj. Ar pritariate ypatingai skubai? Dėkui. Pritarta. Komitetai yra tie, kurie nurodyti, turbūt kitų pasiūlymų ir nebūtų. Taigi ačiū visiems. Kaip minėjau, svarstymas ir priėmimas vyks rytoj.
12.02 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas, eilės numeris 2-6, – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4910. Pateikimas. Į tribūną kviečiu pranešėją Č. V. Stankevičių.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis projektas yra labai paprastas. Jo esmė yra papildyti Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedą viena pareigybe: Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pavaduotoju. Ta pareigybė yra numatyta pagrindiniame įstatyme, tai yra Nuolatinio atstovo Europos Sąjungos įstatyme, tačiau ji nebuvo įvardyta šiame priede. Lietuvai eiliniais metais tokia pareigybė nebuvo reikalinga, tačiau ateinant pirmininkavimo pareigai kitais metais tokį darbuotoją reikia pasiųsti į Briuselį.
Seimo kanceliarija turėtų nedelsdama surengti konkursą, parinkti kandidatūrą ir tą darbuotoją pasiųsti. Šio įstatymo pakeitimas yra susijęs tik tiek, kad pareigybė būtų įvardyta toje lentelėje, kurioje yra nustatomi tokių pareigūnų atlyginimai. Įstatymas labai paprastas. Prašau jam pritarti ir norėčiau pasiūlyti, kad pagrindiniu komitetu galėtų būti paskirtas Europos reikalų komitetas, nes čia yra tik sureguliavimas tarp dviejų įstatymų artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kas pražiūrėjo? Kai kuriama nauja darbo vieta, tai juk ne visuomeniniais pagrindais dirbama. Tai yra atsakingas Europos reikalų pareigūnas ir praleidžiamas įstatymas dėl tokio žmogaus darbo apmokėjimo.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Tas įstatymas buvo priimtas man nedalyvaujant, taigi aš negaliu atsakyti, kodėl šiame įstatyme nebuvo numatyta. Tie, kas rengė įstatymą, neatsižvelgė į pagrindinio įstatymo numatytą pareigybę. O dėl šios konkrečios pareigybės, tai papildoma darbo vieta yra numatyta pirmininkavimo sąmatoje. Iš jos ji bus finansuojama tą pusę metų, tai yra tuos metus, o ne pusę metų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau klausimų nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Matau tik nuomonę prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Būtų labai įdomu išgirsti pavardę, kam tokia laimė nuskils –nieko neveikti ir gerą algą gauti. Pranešime nieko neišgirdau, o ką jis ten veiks? Nes, kiek žinau, ten turime 13 parlamentarų, kurie taip pat turi teisę tik demonstruoti besąlyginę tautų draugystę už geras algas. Tai ką tas naujas etatas duos? Ką jis ten darys ir kokia iš jo bus nauda? Ką jis vienas ten gali padaryti, man įdomu? Nejaugi neužtenka iš tų pačių? Gauname dabar įvairius pranešimus iš Europos Sąjungos, pirma dar lietuviškai atsiųsdavo, dabar jau tik angliškai. O jeigu kiniškai pradės siuntinėti, tai iš viso… Todėl aš prieš, nes nežinau, ką jis ten veiks.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolega J. Veselka mane išprovokavo šitam komentarui. Kolega, nežinojimas neatleidžia jūsų nuo bausmės. Jūs demonstruojate savo nežinojimą. Kuklus pasisakymas yra paviešintas, bet mes jau turime seniai veikiantį ir duodantį naudos atstovą, užsiimantį lobizmu, informacijos pateikimu. Europos reikalų komitete mes nuolatos aptarinėjame tuos visus dalykus. Aš manau, šito atstovo veikla yra svarbi ir Lietuvai, kaip valstybei, ir žemdirbiams, kurie rūpinasi, kad parama iš Europos Sąjungos biudžeto nuolatos augtų, kad žinotų, ką veikia ir kokius sprendimus priiminėja konkretūs komitetai, tarp jų susiję su žemės ūkiu. Mes tam pritariame, kolega. Bet negalima sakyti, kad tai yra už, kaip jūs sakote, abstrakčią draugystę. Ir ji svarbi yra, sutikite. Nekariaujančios tautos tai jau yra didžiulė vertybė. Manau, kad tikrai tokio atstovo pareigybės įtvirtinimas atitinkamame įstatyme yra normali teisėkūros procedūra, mums reikia tą padaryti.
Kitas dalykas, kolega, sutinku, kad mums reikia reikalauti, kad šis atstovas ar tas atstovas dirbtų maksimaliai efektyviai ir duotų didžiausią naudą. Bet prisipažinti, kad jūs nežinote šito atstovo darbo aprašo ir todėl jūs kritikuojate, kolega, deja, aš nepriimu tokio argumento.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę.
Kolegos, tuomet ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Supratau, kad ne. Prašom balsuoti ir aš po to suteiksiu jums žodį.
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 62, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo yra pritarta.
Jeigu aš teisingai supratau, pagrindinis komitetas būtų Europos reikalų komitetas, o papildomas gal VVSK? Taip.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš siūlau neskirti papildomo komiteto, nes nėra ką svarstyti. Pareigybė yra pagrindiniame įstatyme. Čia yra pareigybės priedo lentelės papildymas. Nėra diskusijos objekto komitete. Europos reikalų komitetas gali atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir baigti šitą svarstymą.
PIRMININKAS. Bet aš supratau, vis dėlto yra reikalaujama, kad papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kolegos, ar galėtume pritarti tokiems siūlymams bendru sutarimu? Ačiū. Ir siūloma svarstyti kitą savaitę. Taip pat nieko prieš.
J. Veselka dar norėtų pasakyti repliką.
J. VESELKA (TTF). Taip, repliką. Klausiau, klausiau Petro aiškinimo ir priėjau prie išvados. Nors vadinasi liberalai, bet tikri biurokratai. Vien tik dėl biurokratizmo augimo ir didinimo. Taip ir neišaiškinai, ką jis ten veiks. Žemvaldžiai patys rašė peticijas, patys stengėsi, o po tamstos derybų ir gauna mažiausias išmokas. Liberalai, pasiskelbkite biurokratų partija!
PIRMININKAS. Ačiū. Liberalizmas tai nėra anarchija, o būtent tam tikra tvarka. Dėkui.
12.10 val.
Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio pakeitimo ir 79 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3603(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5, 6, 14, 52, 54, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3604(2), Medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3605(2), Odontologijos praktikos įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3606(2), Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3607(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 431, 432 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3608(2) (svarstymas)
Dabar yra kitas mūsų darbotvarkės 2-5a klausimas ir lydimieji įstatymų projektai. Tai būtų Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio pakeitimo ir 79 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3603 ir, kaip jau minėjau, lydimieji Nr. XIP-3604, Nr. XIP-3605, Nr. XIP-3606, Nr. XIP-3607 ir Nr. XIP-3608. Svarstymo stadija. Yra siūlymas svarstyti visus iš karto. Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristatys V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas, atidžiai svarstė šį įstatymą ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo penki, trys pareiškė atskirąją nuomonę. Tas pats yra ir dėl lydimųjų įstatymų, teisės aktų. Prašyčiau pritarti. Kadangi ta tarnyba jau veikia metus laiko ir jokių kliūčių mes nematome, manome, kad dabar reikia tik pritarti, kad ir toliau šitaip vyktų. Ačiū. Siūlyčiau skubos tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra atskiroji nuomonė. Kviečiu į tribūną pristatyti atskirąją nuomonę D. Mikutienę. (Balsai salėje) Ne, ne, čia yra techninė klaida, kuri tikrai bus pataisyta. Ačiū už pastabą. Prašom, kolege. Ne, tikrai patikėkite, nieko piktavališko nėra.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, mes, žemiau pasirašę Sveikatos reikalų komiteto nariai, t. y. aš, kolega J. Juozapaitis ir R. A. Ručys, nepritariame minėtų įstatymų projektų išvadoms dėl šių argumentų.
Įstatymų projektais siūloma pakeisti atitinkamų įstatymų nuostatas atsižvelgiant į Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizaciją prijungiant ją prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Po reorganizavimo veikianti įstaiga – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdo asmenų sveikatos priežiūros veiklos licencijavimą ir kontroliuoja, kaip tie asmenys laikosi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų. Abejotina, ar šios reorganizuotos įstaigos funkcijos gali būti suderinamos.
Antra. Įstatymų projektai Seime buvo pateikti 2012 m. birželio 5 d., o reorganizacija įvyko 2012 m. sausio 1 d. Tai yra visos Valstybinės medicininio audito inspekcijos teisės ir pareigos nuo šios dienos perėjo Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, taip pat priimta dalis įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai gali būti priimami tik remiantis Seimo priimtais įstatymais. Jų paskirtis – sukonkretinti ir užtikrinti įstatymų nuostatų įgyvendinimą.
Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio pakeitimo ir 79 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3603 ir jį lydintys įstatymų projektai pateikti Seime pažeidžiant teisės teorijoje suformuotą teisės aktų hierarchiją, nes dalis įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų buvo priimti anksčiau negu įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę turėtų pateikti L. Sabutis, bet aš jo nematau. Gal pirmininkas galėtų?
V. KURPUVESAS (MSG). Ačiū, pirmininke. Taigi dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3603 komiteto išvada būtų siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Jie išvadoje yra pateikti. Už tokią išvadą balsavo 5, prieš – 2, susilaikė 1.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3604 komiteto išvada buvo siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. Už tokį sprendimą buvo 5, 2 – prieš, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą kviečiu pateikti J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, taip pat į Seimo narių pasiūlymus, kitų komitetų pasiūlymus priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui. Tokį sprendimą komitetas priėmė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar diskutuoti į tribūną kviečiu D. Mikutienę. Į tribūną, kolege. (Balsai salėje) Jūs atsisakote diskutuoti. Gerai. Ačiū. Tuomet kviečiu A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties įstatyme yra numatyta, kad medicinos įstaigų akreditavimo ir kontrolės funkcijas vykdo dvi įstaigos – Akreditavimo tarnyba ir Medicininio audito tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Praeitų metų liepos mėnesį Vyriausybė priėmė sprendimą ir tas funkcijas pavedė vykdyti vienai tarnybai, t. y. Medicininio audito tarnybą prijungė prie Akreditavimo tarnybos, ir šios dabar jau biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kaip minėjau, ta įgaliota institucija yra Sveikatos apsaugos ministerija.
Išties galbūt būtų korektiškiau, kad pirmiausia įstatymas numatytų, kad šitas funkcijas vykdo viena institucija. Bet taip jau atsitiko, kad įstatymo projektas buvo pateiktas, bet parlamentas kažkodėl emocionaliai žiūrėjo į tuos dalykus ir grąžino tobulinti. Dabar antrą kartą įstatymas yra pateiktas, ir aš manyčiau, kad tai yra daugiau jau formalus dalykas, šiandien mums reikėtų priimti šį įstatymo projektą, nepalikti būsimoms valdžioms tokios nedidelės teisinės kolizijos, nes, kaip sakiau, funkcijos yra vykdomos. Kaip rodo patirtis, įstaiga, kuriai dabar vadovauja profesorius Juozas Galdikas, veikia ne mažiau efektyviai, sakyčiau, netgi efektyviau. Todėl siūlyčiau visiems kolegoms pritarti po svarstymo ir paprašyčiau Seimo Pirmininkės, jeigu galima, kaip sakiau, tai yra daugiau formalus įstatymas, kad jis būtų šiandien ir priimtas. Ačiū visiems, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai A. Matului. Dabar kviečiu į tribūną pranešėją V. M. Čigriejienę. Svarstysime pasiūlymus. Kolege, prašom. Jūs pranešėja, prašom į tribūną. Kolege, yra pasiūlymų.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Seimo Teisės departamento yra, čia nieko ypatinga, mes pritarėme.
PIRMININKAS. Kolege, gal pradėkime nuo to, kad…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš neturiu čia.
PIRMININKAS. Jūs neturite, ar ne? Tuoj, minutėlę! Pradėkime nuo to, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada yra nepritarti. Toliau…
PIRMININKAS. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kodėl komitetas nusprendė nepritarti?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, todėl siūloma nepritarti. Toliau, siūloma taip pat nepritarti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai, nes pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Kita, ketvirta – lygiai taip pat pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolege. Ar, kolegos, galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei nepritarti VVSK siūlymui? (Balsai salėje) Aš negirdžiu. Galime bendru sutarimu pritarti pagrindiniam komitetui? (Balsai salėje) Jūs norite balsuoti? Gerai. (Balsai salėje) Dar truputėlį palaukite.
Dabar, kolegos, kas pritariate Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš. Prašau pasiruošti ir balsuoti. (Triukšmas salėje) Dabar balsuojame už VVSK siūlymą. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas. Gerai, stabdome balsavimą. Minutėlę! Stabdome balsavimą. Aš matau, kad kolegos nelabai supranta. Tada paaiškinsiu. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas dėl 75 straipsnio. Yra siūloma: „valstybės akreditavimo“, toliau, kaip tekste buvo, „sveikatos priežiūros veiklai“ išbraukiama, tiesiog paliekama „Valstybės akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.“ Yra išbraukiami žodžiai „sveikatos priežiūros veiklai“.
Taip pat yra siūlymas, kad (čia yra dėl 1 dalies) „sveikatos apsaugos ministrui pavestose.“ Siūloma įtraukti šiuos žodžius ir išbraukti „ir įgyvendina“. Aš nežinau, ar jūs turite, ar ne šituos tekstus? (Balsai salėje) Štai yra esmė tokia: jeigu jūs pritariate tam, ką siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, balsuojate už, jeigu turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar viskas aišku, dėl ko balsuojame? Gerai. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus, balsuojate. Jiems pagrindinis komitetas nepritarė.
Balsavo 60: už – 23, prieš – 13, susilaikė 24. Tad nepritarta VVSK siūlymui ir yra pasilikta prie pagrindinio komiteto nuomonės.
Toliau yra 3 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“. Kolega A. Matulas siūlo išbraukti jo 3 ir 4 dalis. Atsiprašau, 3 ir 4 straipsnius. Minutėlę, aš tuoj pasižiūriu. Komitetas pritarė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Komitetas balsavo bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Pritaria. Ar bendru sutarimu galime pritarti kolegos A. Matulo pasiūlymui? Pritarta? Ačiū. Pritariame. Tada Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas dėl įsigaliojimo netenka prasmės. Dėl 4 straipsnio… Atsiprašau, čia yra išbraukta. Viskas, pasiūlymai baigti. Ačiū pranešėjai. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Tada prašau pasiruošti balsuoti. Kas po svarstymo pritariate Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio pakeitimo ir 79 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIP-3603 ir lydintiesiems įstatymams, prašau balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, – kitaip.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 42, prieš – 9, susilaikė 16. Po svarstymo yra pritarta.
Kolegos, aš norėčiau su jumis pasitarti. Atsiprašau, paskubėjau. Seimo Pirmininke!
I. DEGUTIENĖ. Nepažiūrėjote…
PIRMININKAS. Atleiskite.
I. DEGUTIENĖ. Aš siūlau ypatingą skubą dėl buvusio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Siūlote ypatingą skubą. Gerai. Kolegos, priėmimas. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai? (Triukšmas salėje) Ne. Prašau balsuoti. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – kitaip.
Balsavo 66: už – 45, prieš – 11, susilaikė 10. Ypatingai skubai pritarta.
12.28 val.
Priėmimas. Dabar kadangi išbrauktas vienas straipsnis, liko tiktai du straipsniai. Atsiprašau, du išbraukti – 3 ir 4. Liko du.
Einame pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui? Pritarta.
Dėl viso. Nuomonių už, prieš nėra.
Prašau pasiruošti balsuoti. Balsuojame. Priėmimas.
Balsavo 51. Trūksta. Lieka tik balsavimas.
12.30 val.
Kitas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5, 6, 14, 52, 54, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3604. Kadangi jau buvo diskutuota dėl visų, dabar mes… Gerai. Dabar esantys pasiūlymai dėl kiekvieno straipsnio. Buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas dėl 5 straipsnio. Jam pagrindinis komitetas nepritarė. Ar galėtume pritarti pagrindinio komiteto išvadai bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Dėl 2 straipsnio buvo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, vėl buvo nepritarta pagrindinio komiteto. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindiniam komitetui? Pritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat buvo VVSK pasiūlymas. Pagrindinis komitetas nepritarė. Bendru sutarimu galime pritarti pagrindiniam komitetui? Ačiū. Pritarta.
Dėl 4 straipsnio taip pat buvo VVSK siūlymas. Pagrindinis komitetas nepritarė. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Dėl 5 straipsnio VVSK pasiūlymas. Vėl pagrindinis komitetas nepritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Pritarta.
Dėl 6 straipsnio VVSK siūlymas. Pagrindinis komitetas nepritarė. Bendru sutarimu galime pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Ačiū. Pritarta.
Dėl 7 straipsnio VVSK siūlymas. Pagrindinis komitetas nepritarė. Bendru sutarimu galime pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Pritarta.
Ir vėl yra kolegos A. Matulo siūlymas išbraukti 8 straipsnį, kuris yra susijęs su įsigaliojimu. Mes tai jau padarėme ano įstatymo projekte, aš manau, mes taip pat galime pritarti. Pritarta.
Dabar po svarstymo kolega A. Matulas – nuomonė už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, išties tai yra visi lydimieji įstatymai. Siūlau visiems pritarti. Dar kartą sakau, tai yra formalus dalykas, jeigu mes dabar delsdami laiką iš principo nesiregistruosime arba nebalsuosime, po dviejų savaičių būsima dauguma turėsite tas problemas spręsti. Negi mes turėsime tada atvirkščiai kalbėti? Tiesiog yra išlikusi nedidelė teisinė kolizija, mes ją išspręskime ir toliau dirbkime. O naujoji dauguma, kaip norėsite, taip ir elgsitės. Aš tikrai būsiu dėkingas, jeigu mes be reikalo ir tuščiai neeikvosime parlamento laiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Dabar mes svarstome projektą Nr. XIP-3604(2). Mes dabar balsuojame dėl kiekvieno atskirai. Supratote? Taip. Ačiū.
Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Ne. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 62: už – 45, prieš – 5, susilaikė 12. Po svarstymo yra pritarta.
Jeigu aš teisingai supratau, tai Seimo Pirmininkė prašė dėl viso bloko ypatingos skubos ir mes balsavom už visą bloką? Taip. Ačiū.
Tuomet yra priėmimo stadija. Einame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 5 straipsniui… Atsiprašau. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 5 straipsniui? Pritarta. 6 straipsniui? Pritarta. 7 straipsniui? Pritarta. Ir 8 straipsnis yra išbrauktas. Dėl viso. Nuomonių nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3604.
Ta pati situacija, liko balsavimas.
12.35 val.
Medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3605(2). Pasiūlymai. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Dėl 2 straipsnio yra siūlymas taip pat išbraukti įsigaliojimo datą, tam mes jau pritarėme anksčiau. Turbūt bendru sutarimu taip pat galime šiam pasiūlymui pritarti. Nuomonės už ir prieš nėra. Ačiū.
Prašau pasiruošti balsuoti dėl Medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo. Balsuojame.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 47, prieš – 1, susilaikė 12. Po svarstymo yra pritarta.
Ypatinga skuba. Priėmimas. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnio nebeliko, nes jis yra išbrauktas. Dėl viso nuomonių nėra. Prašau pasiruošti balsuoti dėl Medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3605.
Kadangi balsavo 50 Seimo narių, trūksta, vėl liko tik balsavimo procedūra.
12.38 val.
Odontologijos praktikos įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3606(2). Svarstymas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 3 straipsnio yra tas pats pasiūlymas išbraukti įsigaliojimo datą, jam buvo pritarta. Manau, kad galime taip pat pritarti.
Nuomonės už ir prieš nėra. Balsavimas. Kas pritariate Odontologijos praktikos įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3606 po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 43, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
Ypatinga skuba. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsnio nebeliko.
Nuomonė už ir prieš. Nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Odontologijos praktikos įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3606 priėmimas.
Taip pat balsavo tik 47 Seimo nariai. Trūksta. Liko balsavimas.
12.40 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3607(2). Svarstymas. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. 3 straipsnis taip pat, kaip ir prieš tai buvusiuose įstatymuose, siūlomas išbraukti. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Nuomonės už, prieš nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti po svarstymo dėl Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3607.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 40, prieš – 3, susilaikė 14. Pritarta po svarstymo.
Ypatinga skuba. Priėmimas. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnio taip pat neliko.
Nuomonės už ir prieš. Nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3607 priėmimo.
Balsavo 51 Seimo narys. Taip pat lieka tik balsavimas.
12.42 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 431, 432 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3608. Svarstymas. Jokių pasiūlymų nėra. Nuomonės už ir prieš. Taip pat nėra. Prašom pasiruošti balsuoti po svarstymo. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 431, 432 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3608. Po svarstymo.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 41, prieš – 15. Pritarta po svarstymo.
Ypatinga skuba. Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsnis. (Balsai salėje) Čia buvo balsavimas po svarstymo. Mes procedūriškai turime viską atlikti. Kolega, prašom nesiginčyti. 3 straipsniui pritarta.
Pastraipsniui pritarta. Nuomonės už ir prieš. Nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 431, 432 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3608. Priėmimas. Balsuojame.
Balsavo 47 Seimo nariai. Taip pat liko tik balsavimo procedūra.
Prašom. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Paprasčiausiai, jūs, kaip pirmininkas pažiūrėkite, jeigu yra tik 50 kortelių įkištų, tai nereikia tų balsavimų daryti, nes nieko nenubalsuosite. Aš suprantu, būtų 80 kortelių, tai gal dar tikėtina. Paprasčiausiai taupykite laiką ir nežaiskite tų žaidimų.
PIRMININKAS. Kolegos, jūs patys žaidžiate tuos žaidimus, kadangi jūs nebalsuojate. Jūs ištraukiate korteles, salėje matyti daugiau. (Balsai salėje) Ačiū.
Tęsiame toliau. Mūsų darbotvarkėje yra… Kaip tik atvyko ministras R. Žylius. Įmonių bankroto… Ar galėtume sutarti dėl to, nes iš kolegų aš gavau pasiūlymą, kad mes galėtume užbaigti visą darbotvarkę iki pietų… Minutėlę. Aš dabar kalbu apie R. Žylių, ministras buvo iškviestas, atvyko, tai galime svarstyti. K. Daukšys norėtų kalbėti.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal galėtumėte paprašyti J. Razmos, kad surinktų valdančiąją daugumą, nes Seimas realiai negali dirbti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų šmaikštų pasiūlymą, bet būsimoji naujoji dauguma taip pat nesirenka. (Balsai salėje) Prašom, ministre, į tribūną. Įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4927, taip pat Įmonių bankroto kai kurių straipsnių pakeitimo ir Civilinio kodekso pakeitimo įstatymų projektai. Prašom, ministre, pristatyti. Pateikimas.
12.46 val.
R. ŽYLIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, labai malonu pristatyti nemažai Bankroto įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimų, kurie labiausiai… Šio paketo tikslas yra kovoti su nesąžiningais tyčiniais bankrotais, kurie, kaip žinom, daro daug didesnę žalą, negu įvykstantys patys bankrotų procesai, iš tikrųjų jie sukuria didelę žalą visai rinkai didindami nepasitikėjimą. Taip pat pakeitimai yra svarbūs kuriant subalansuotesnį, skaidresnį ir efektyvesnį bankrotų procesą.
Leiskite pristatyti keletą pačių svarbiausių pakeitimų. Visų pirma, kalbant apie tyčinio bankroto procesą, apie tyčinį bankrotą, iki šiol kaip institutas buvo tyčinis bankrotas, tačiau nuo 1993 m., kai tyčinis bankrotas atsirado apskritai, mes turėjome virš 11 tūkst. bankrotų ir tik 47 bankrotai buvo pripažinti tyčiniais. Esminė problema yra ta, kad formuluotė buvo netiksli ir neleidžianti teismams priimti tinkamų sprendimų, todėl pirmiausia, kas padaroma šitame pakete, yra nustatomi požymiai, kuriems esant būtų preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis. Antra, Bankroto įstatyme yra aiškiai nustatoma, kad kai vyksta tyčinis bankrotas, likę nepadengti kreditoriniai reikalavimai bus išieškomi iš asmenų, kurie sukėlė tyčinį bankrotą. Tai yra nustatomas tiesus ryšys su kaltininkais, ir kaltininkai turės padengti tyčinio bankroto neatlygintus kreditorinius reikalavimus.
Kita labai svarbi dalis, kas padaroma skaidrinant bankroto procesą. Iki šiol egzistavo tvarka, pagal kurią daugumą, tai yra daugiau kaip 50 %, kreditorinių reikalavimų turintys asmenys nustatydavo tvarką, pagal kurią leidžiama susipažinti su bankrutuojančios įmonės medžiaga, o turintiems mažumą kreditoriams buvo galima neleisti susipažinti su šita medžiaga. Tai yra netgi jeigu jiems kildavo įtarimų, kad kažkas yra negerai, kad dauguma kreditorių netinkamai vykdo bankroto procesą, jie negaudavo galimybės susipažinti su įmonės dokumentacija. Taigi dabar nustatoma, kad kreditoriai, turintys daugiau kaip 10 % reikalavimų, gali kreiptis į teismą, ir teismas jiems gali suteikti teisę susipažinti su įmonės dokumentais.
Dar vienas labai svarbus punktas, kovojant su reiškiniu, kurį mes vadiname bankrotas bankrote, tai yra kai įmonė, jau įmonei paskelbus bankrotą, toliau vykdydavo nuostolingą veiklą ir taip išvaistydavo vis dar turimą įmonės turtą. Šitomis pataisomis yra uždraudžiama tokią veiklą vykdyti ir leidžiami tik sandoriai, susiję su įmonės veiklos nutraukimu, arba tik tie sandoriai, kuriuos vykdyti leis teismas.
Dar vienas taip pat labai svarbus pataisymas, susijęs su individualių įmonių bankrotais. Kaip žinote, individualių įmonių savininkai yra atsakingi savo turtu ir bankroto atveju tai iš esmės gali reikšti šeimos bankrotą, ne tik paties verslo bankrotą. Šiuose pakeitimuose nustatoma, kad bankroto administratorius turi prievolę pradėdamas individualios įmonės bankrotą pasiūlyti kreditoriams ir individualios įmonės savininkui susitarti, sudaryti taikos sutartį. Jeigu ši taikos sutartis yra sudaroma, tai individualios įmonės savininkas gali į išmokėjimo planą įtraukti ne tik savo turtą, bet ir savo būsimas pajamas, darbines ar kitokias legaliai uždirbamas pajamas. Tai reiškia, kad individualios įmonės savininkui gali nereikėti parduoti savo namo ar paskutinio turimo turto. Jis taikos sutartimi nustatys, kad iš savo darbinių pajamų per kažkurį laiką atlygins šiuos kreditorinius reikalavimus. Turbūt tiek esminių pakeitimų, kurie yra siūlomi, ir mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aišku, labai džiugina jūsų pastangos siekiant nuskaidrinti bankrotų procedūrą. Bet mano klausimas, kodėl tik dabar ateinate su šiuo paketu ir kaip paaiškintumėte, kad dėl tokio puikaus įstatymo yra 16 esminių Teisės departamento pastabų? Tai gal nelabai brandus projektas?
R. ŽYLIUS. Tai yra apibendrintos patirties projektas ir ta patirtis, kuri buvo sukaupta, ypač per tą krizinį laikotarpį… iš tikrųjų priminsiu, buvo labai aštrus klausimas dėl tyčinių bankrotų. Kadangi tai yra tikrai subtilus dalykas, mes negalime tikėtis, kad padarę paprastą pakeitimą tiesiog išspręsime visą situaciją, taigi apibendrintos patirties įstatymas ir yra pristatomas dabar.
Dėl pastabų. Mūsų įsitikinimu, pateiktos pastabos bus… Tikrai jas žiūrėsime, analizuosime, bet jas galima aptarti svarstant komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, tokie nedideli klausimėliai. Jūs paaiškinote, kad dabar tiems, kurie turėjo daugiau kaip pusę, buvo vienos teisės, mažiau – kitos. O kodėl neįteisinti kito dalyko? Nesvarbu, kiek esu kaip kreditorius, kad nereikėtų kreiptis į teismus, automatiškai turiu teisę susipažinti su bankroto medžiaga, jeigu ji yra. Vienas klausimėlis.
Antras. Jeigu darbininkui nemoka bent mėnesį, jis turi teisę kelti bankroto bylą. Jūs siūlote tris mėnesius. Kodėl? Ar jūs įsivaizduojate, kad žmogus gali mėnesį, vaikai nevalgę būti, jis pats nevalgęs būti ir dirbti sąžiningai? Man atrodo, galima net griežčiau pasakyti – negali išsimokėti viršininkai, kol nesumoka atlyginimo samdomiesiems darbuotojams. Gal šią normą reikėtų įteisinti?
Ir paskutinė norma. O kaip, jeigu įvyko tyčinis bankrotas, ir pinigų nebeliko? Iš kur bus atlyginama administruojančiam bankroto procedūras? Nes jūs ten gerai…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. VESELKA (TTF). …tyčia, jie nuplauna viską, nieko nebelieka.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū.
R. ŽYLIUS. Ačiū už klausimus. Pradėsiu nuo paskutinio. Kaip ir minėjau, šiame įstatymo projekte įteisinama, kad asmenys, sukėlę tyčinį bankrotą, tampa atsakingi ir turi atlyginti kreditorinius reikalavimus. Mes iš tikrųjų nustatome tą ryšį, kad asmeniui bus atlyginta.
Kalbant apie tai, kokiu metu reikia skelbti bankroto procesą ir kad mūsų projekte siūlomi 3 mėnesiai, o ne, tarkime, mėnuo, tai matėme 2009 m., kai buvo daugybė situacijų, kai iš rinkos per vieną dieną pasitraukė keli milijardai litų pinigų masės, ir reikalaudami tokios griežtos procedūros iš karto kelti bankroto procesą mes iš tikrųjų galime turėti labai didelių negrįžtamų pasekmių. Galbūt jūsų mintis apie vadovų ir darbuotojų atlyginimų mokėjimą yra visai svarstytina, bet tikrai nesiūlyčiau įvedinėti labai griežtos mėnesio taisyklės.
O atsakydamas į klausimą dėl galimybės susipažinti su informacija, noriu pabrėžti, kad pradinė mūsų mintis irgi buvo leisti visiems. Lygiai taip pat matome, kad asmenys kai kada torpeduoja bankroto procesą. Turime piktybinių atvejų, kai nusipirkę kelis litus kreditorinio reikalavimo jie bando išnaudoti visas teisines priemones siekdami stabdyti bankroto procesą ir panašiai. Čia, mūsų nuomone, yra būtent balansas, kas yra ir Akcinių bendrovių įstatyme. Tai yra ne kiekvienas akcininkas turi teisę, o tam tikro akcijų paketo turėtojas turi teisę. Čia įvedamas minimalus 10 % reikalavimas, ir vėliau galėtume svarstyti, ar jį didinti, ar mažinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, vis dėlto aš norėčiau grįžti prie to, ko klausė mano kolegė. Pastabų yra labai daug ir labai rimtų. Teisės departamentas kelia klausimą: diskutuotina, ar siūlomos priemonės padėtų spręsti tai, ką jūs rašote. Jūs siūlote skubos tvarką ir tikite, kad komitetai gali ištaisyti jūsų parengtą broką. Mano klausimas jums būtų, ar jūs pats neatsiimtumėte šio įstatymo ir nepatobulintumėte atsižvelgdami į tai, ką parašė Teisės departamentas? Tada būtų galima kalbėti ir kitoje kadencijoje šį įstatymą priiminėti. Bet jokiu būdu ne skubos tvarka tokius dalykus dabar stumti. Ačiū.
R. ŽYLIUS. Ačiū už klausimą. Mano įsitikinimu, pasakymas, ar tikrai tikite, kad išspręs problemas, tikrai esu tikras, kad visų problemų neišspręs, deja, negalime tikėtis, kad turėsime įstatymą, kuris išspręs visas problemas. Čia yra siūlomi labai svarbūs, mano įsitikinimu, pakeitimai, kurie gerokai pagerins padėtį, todėl siūlyčiau priimti šį įstatymą nagrinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš norėjau jūsų paklausti, kaip jūs vertinate tai, kad bankroto administratorių skirs ne teismas, o jūs patys? Ir ar nėra mažiau to skaidrumo? Nes bus pravalgytas visas įmonės (kuriai iškeltas bankrotas) turtas ir nebus jokios atsakomybės. Ar čia nėra tikslas dabar priimti įstatymą ir pasistatyti savus bankroto administratorius?
R. ŽYLIUS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs turbūt turite omeny ne šį įstatymą, o Prezidentės teikiamo įstatymo pakeitimus. Kadangi tai ne šio įstatymo objektas, aš galbūt nekomentuosiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų norėčiau paklausti tokio dalyko. Žinodamas Seimo nuomonę, kad nuo Naujųjų metų įsigalioja įstatymas, kuris neleidžia užsieniečiams administruoti bankroto Lietuvoje, jūs specialiai pakeitėte ministro įsakymą, kad „Snoro“ bankroto administratoriumi būtų paskirtas užsienietis. Ar jūs šiuo įstatymu nepadarysite to paties, kad galėsite vėl ką norite, tą skirti? būtų toks mano klausimas.
R. ŽYLIUS. Iš tikrųjų nesuprantu, kuo siejasi įstatymas su ministro įsakymo pakeitimu, pristačiau pagrindinius pakeitimus ir jokių siurprizų juose nėra.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš visiškai pritariu mūsų kolegų nuomonei, kad ne laikas dabar šį įstatymą nei pateikinėti, nei priiminėti.
O mano klausimas toks. Jūs pats puikiai žinote, kad bankrotai daugiausia skelbiami tada, kai įmonėje turto jau nėra. Jūs pats sakėte skaičius, kad nuo 90 tyčinio bankroto faktiškai taip pat nėra. Kitaip sakant, jūs teigiate, ir aš su tuo sutinku, kad bankrotas tai yra sąmoningas kelias, per kurį vyksta vadinamasis ketvirtasis privatizavimas. Tačiau dėl bankroto daugeliu atvejų nukenčia valstybinės institucijos: arba Mokesčių inspekcija, arba „Sodra“. Prašom pasakyti, ar įmanoma, jūsų nuomone, stebėti įmonių veiklą taip, kad bankrotas būtų iškeltas joms tada, kai tik yra rimtas įtarimas dėl jų nemokumo. Taip, pavyzdžiui, yra daroma Airijoje.
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Juk tikslas – ne iškelti bankrotą, o išlaikyti įmonę mokią. O tam dažniausiai reikia tik pakeisti savininką. Taigi ar įmanomas, jūsų nuomone, toks procesas?
R. ŽYLIUS. Ačiū už klausimą. Visų pirma tikrai nesutinku, kad visi bankrotai yra blogi. Mano supratimu, absoliuti dauguma bankrotų yra sąžiningi bankrotai, kur ar dėl ne kompetencijos, ar dėl verslo sąlygų, ar dėl kreditavimų, dėl kitų dalykų verslas tiesiog negali funkcionuoti ir prieinama ta riba, kai įmonė bankrutuoja. Tik labai nedidelė dalis bankrotų yra tyčiniai arba nesąžiningi bankrotai. Deja, apie tą aš kalbėjau pačioje pradžioje, šitų tyčinių bankrotų įtaka ekonomikai yra labai didelė, nes apie juos mes perskaitome laikraščiuose, apie juos skaitome „Verslo žiniose“. Esmė yra ta, kad visa rinka ima jaustis neužtikrinta, nepaisant to, kad pačių tyčinių bankrotų sukeliama žala galbūt nėra tokia didelė, o iš tikrųjų daug didesnė žala, kuri sukeliama pasitikėjimui savo partneriais.
Kalbant apie valstybės institucijų patiriamą žalą. Kadangi jos yra valstybės institucijos, mokesčiai yra aukštesnėje eilėje negu visi bendrieji kreditoriai, todėl nesutinku su nuomone, kad ten yra patiriama ženkli žala. Mano supratimu, mes turime normalų procesą, kur kaip vienas iš kreditorių valstybės institucijos taip pat nukenčia, ir tai yra normali praktika.
Kalbant apie ankstesnį įspėjimą, pamatymą, kad reikia pradėti inicijuoti bankroto procesą ir panašiai, iš tikrųjų darome kai kuriuos žingsnius. Pavyzdžiui, priimta įstatymo pataisa, kuri paankstina restruktūrizavimo proceso iškėlimą. Bankroto procesas, deja, yra likvidavimosi procesas, o ne persitvarkymo procesas. Apie tuos geruosius atvejus, kur reikia pakeisti įmonių savininkus ar ką nors, turime kalbėti restruktūrizavimo proceso apimtimi, o bankroto procesas yra įmonės likvidavimo procesas. Čia mes iš tikrųjų dažniausiai turėsime tą situaciją, kai įmonė nėra pajėgi atsigauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinioji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, sakykite, kokia baudžiamoji atsakomybė numatyta už tyčinius bankrotus, nes juk tai sulaužyti žmonių likimai, tai savižudybės, kaip jūs į tai žiūrite?
R. ŽYLIUS. Aš negalėčiau dabar komentuoti dėl pačios baudžiamosios atsakomybės, kuri keliama dėl konkrečių straipsnių, nes daromi šių įstatymų pakeitimai yra susiję su Civiliniu kodeksu ir Bankroto įstatymu. Šia apimtimi mes nagrinėjame tik civilinę atsakomybę.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės prieš ir už. Matau, nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, galbūt šitas projektas savo esme siekia nuskaidrinti bankroto procedūrą, tačiau negaliu jam pritarti, nes vis dėlto esminių šešiolika Teisės departamento pastabų tikrai neleidžia to padaryti. Todėl siūlau ministerijai tobulinti projektą ir šiandien jam nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų irgi atkreipiau dėmesį į Teisės departamento pastabas. Galbūt nebūtina skubos tvarka, o truputį ramiau svarstyti, bet kad bankroto procesą reikia tobulinti, patikėkite, mes ir komitete dirbdami su Civiliniu kodeksu matome nemažai taisytinų vietų. Kodėl dabar nepaimti, neapsvarstyti tai, kas pateikta, ir patobulinti, nes po to atidėsime tikrai ilgam laikui? Paimkime į komitetus ir labai atidžiai pasižiūrėkime, nes čia yra ir Įmonių bankroto įstatymo, ir Civilinio kodekso pataisos, čia keletas komitetų dalyvaus. Pasižiūrėję, patobulinę tikrai galime parengti reikiamas Bankroto įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Gal galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Girdžiu, girdžiu. Pasiruoškite ir balsuokite. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – kitaip.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 42, prieš – 7, susilaikė 13.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume pritarti tokiam siūlymui? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Vyriausybės prašymui svarstyti skubos tvarka, balsuojate už… (Balsai salėje) Na, prašė balsuoti. (Balsai salėje)
Balsavo 61 Seimo narys: už – 27, prieš – 16, susilaikė 18. Skubai nepritarta.
Premjeras norėtų tarti žodį.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš nieko…
PIRMININKAS. Atsiprašau, premjere, jūs prie mikrofono priėjote. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu dėl protokolo. Prieš tai, kai buvo pateikimas, kad aš balsavau prieš… Ačiū, kolegos, kad nepritarėte, nes jeigu paskaitysite, kas čia yra pateikta… mes turėtume labai daug bėdų. Manau, čia reikės organizuoti klausymus ir ne vienas komitetas turės tą įstatymą peržiūrėti. Jeigu mes tokius įstatymus dabar priimsime, tai kas bus po pusės metų?
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Dabar, kolegos, norėčiau pasakyti štai ką. Pagrindiniu komitetu dėl pirmojo įstatymo projekto Nr. XIP-4927 yra siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomu – Audito komitetas. Nėra prieštaravimų? Nėra.
Dėl antrojo – Nr. XIP-4928 taip pat Ekonomikos komitetas – pagrindinis, papildomas – Audito komitetas. Taip pat nėra prieštaravimų.
Ir dėl projekto Nr. XIP-4929 pagrindiniu komitetu siūlomas skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Ekonomikos komitetas. Taip pat nėra prieštaravimų.
Dabar dėl datos. Aš tiesiog nežinau, gal premjeras galėtų pasakyti, pasiūlyti datą, kada svarstyti? Premjeras siūlo svarstyti kitą savaitę. (Balsai salėje) Gruodžio mėnesį. Gerai, kolegos. Ar pritartumėte, kad gruodžio mėnesį? (Balsai salėje) Ne. Tuomet siūlau balsuoti alternatyviai. Gal galėtume su biudžeto pirmuoju svarstymu? Taip? Gerai. Tada siūlau balsuoti alternatyviai. Yra pasiūlymas: dėl gruodžio mėnesio balsuojate už, o tie, kurie palaikote, kad su biudžeto pirmuoju svarstymu, balsuojate prieš. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Už gruodžio mėnesį balsavo 31 Seimo narys, už tai, kad su biudžeto svarstymu, – 25. Bus svarstoma gruodžio mėnesį. Ačiū.
13.10 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2013 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIP-4925 pateikimas. Pristato D. Jankauskas. Kolega, prieš tai, kai jūs pateiksite, noriu informuoti kolegas, kad nepavyksta… Atsiprašau, jau pavyko. Jau pavyko susisiekti ir su Sveikatos reikalų ministerija. Aš tikiuosi, jūs sutiksite, kad po šio įstatymo projekto mes taip pat išklausytume ir dėl 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir galėtume… Dar liktų pareiškimai ir galėtume iki pietų baigti. Ar sutinkate? Ačiū. Prašau pateikti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šiandien finansų ministrė, pristatydama 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, išsamiai supažindino su 2013–2015 m. skelbtomis pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozėmis. Taigi mano užduotis yra jau šiek tiek paprastesnė, nes „Sodros“ biudžeto projektas 2013 m. yra parengtas vadovaujantis būtent jau skelbtomis ateinančių metų Finansų ministerijos pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozėmis. Nuo 2013 m. sausio 1 d. pagrindiniai valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai nesikeičia. Keičiasi tiktai viena – tai yra įmokų dalis, kuri pervedama į pensijų kaupimo bendroves. Tarifas, kaip žinote, pagal dabar galiojančius ir Seime priimtus įstatymus nuo kitų metų sausio 1 d. bus 2,5 %, šiuo metu yra 1,5 %, o visi kiti dydžiai lieka tokie patys.
Taigi trumpai apie pajamas. Prognozuojama, kad 2013 m. „Sodros“ biudžetas gaus per 12 mlrd. Lt pajamų, t. y. 12 mlrd. 209 mln. 738 tūkst. Lt. Tai yra 5,3 %, arba 618,5 mln. Lt, daugiau, negu yra laukiamas 2012 m. rezultatas. Pajamų didėjimui, žinoma, pagrindinę įtaką turės apdraustųjų darbo užmokesčio ir apdraustųjų skaičiaus didėjimas. Apie tai finansų ministrė vėlgi detaliai kalbėjo teikdama makroekonominius rodiklius. Įvertinus sąlyginio darbuotojų skaičiaus kitimą numatoma, kad 2013 m. apdraustųjų, draudžiamų visomis draudimo rūšimis, skaičius padidės 11,7 tūkst. žmonių ir sieks 1 mln. 219,7 tūkst. žmonių. Prognozuojama, kad 2013 m. vidutinės mėnesio apdraustųjų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo įmokos, augs proporcingai šalies darbo užmokesčio kitimui bei, palyginti su šiais – 2012 m., padidės 3,4 % ir bus 1 tūkst. 860 Lt. Į pensijų kaupimą, kaip jau minėjau, bus pervedama 2,5 % dydžio įmokos, kurios bus finansuojamos iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų.
Apie išlaidas. Prognozuojama, kad 2013 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos sudarys 13 mlrd. 956 mln. 28 tūkst. Lt, t. y. bus 2,7 %, arba 366 mln. Lt, didesnės, nei yra laukiamas šių metų „Sodros“ rezultatas. Didžiąją „Sodros“ išlaidų dalį, arba beveik 58,5 % visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, kaip ir kiekvienais metais. Šioms pensijoms numatyta skirti 8,2 mlrd. Lt, o tai 41,8 mln., arba 0,5 %, mažiau, negu yra laukiama šiais – 2012 m. Pagrindinė priežastis, kuri lemia šių išlaidų mažėjimą, yra pensinio amžiaus didinimas, kuris jau pradėtas nuo šių metų pradžios. Draudžiamosios pajamos, taikomos pensijoms apskaičiuoti, 2013 m. nesikeis ir išliks 1488 Lt dydžio.
Bazinė pensija taip pat nesikeis – liks 360 Lt, o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, turėtų padidėti 0,4 %, prognozuojama, kad bus 845,20 Lt dydžio. Šios pensijos ir apdraustųjų vidutinių mėnesio pajamų, nuo kurių yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, santykis 2013 m. turėtų būti 45,4 %, arba 1,4 procentinio punkto, mažesnis, nei yra laukiama šiais 2012 m.
Ligos, motinystės (tėvystės) ir profesinės reabilitacijos socialinio draudimo pašalpoms bus skiriama daugiau negu 1,2 mlrd. Lt, arba 8,8 %, visų išlaidų. Išlaidos šiai draudimo rūšiai bus 104,5 mln., arba 7,8 %, mažesnės nei 2012 m. laukiamas rezultatas.
Nedarbo socialiniam draudimui yra numatoma skirti 413,4 mln. Lt, tai yra 3 % visų išlaidų. 33,3 %, arba 103,3 mln. Lt, daugiau, negu yra laukiama 2012 m. Šias lėšas yra numatoma skirti nedarbo draudimo išmokoms, kas yra perduodama iš Lietuvos darbo biržos sistemos, bei kitoms darbo rinkos priemonėms finansuoti.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos sudarys 57,6 mln. Lt, arba 0,4 % visų išlaidų. Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui bus 6,3 %, arba 3,4 mln. Lt didesnės, nei laukiama 2012 m.
Privalomajam sveikatos draudimo fondui pervedamų lėšų suma, prognozuojama, viršys 2,6 mlrd. Lt ir sudarys 18,9 % visų „Sodros“ išlaidų. Išlaidos šiai draudimo rūšiai bus 3,4 % didesnės nei laukiamas 2012 m. rezultatas.
Lėšos, pervedamos į pensijų fondus. Suma sieks 507,9 mln. Lt ir sudarys 3,6 % visų išlaidų. Sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis pagal prognozes bus sudarę apie 1 mln. 64 tūkst. žmonių, arba 87 % apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis asmenų. Įmokų, pervedamų į pensijų fondus tarifui padidėjus iki 2,5 %, pervedamų lėšų suma didėja 74,7 %.
Veiklos sąnaudos. Įvertinus Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei Europos Sąjungos teisės aktais numatytas funkcijas ir Vyriausybės vykdomą administravimo sąnaudų mažinimo politiką bei nuo 2013 m., kaip jau minėjau, „Sodrai“ perimant nedarbo draudimo išmokų mokėjimą, 2013 m. sąnaudos sieks 899 mln. Lt ir bus 12,8 % didesnės nei laukiama 2012 m. Didėjimą sąlygoja, be abejo, tai, kad, įvertinus pastarųjų metų biudžeto neigiamus rezultatus bei prognozuojamas paskolų apimtis, skolų aptarnavimo sąnaudos didėja ir tai daro didelę įtaką administravimo kaštams.
Fondų administravimo įstaigų finansavimo sąnaudos 2013 m. sieks 237 mln. Lt ir bus 100 tūkst. Lt mažesnės, nei yra laukiamas šių 2012 m. rezultatas. Darbo užmokesčio fondas, net ir perimant naujas funkcijas, tai yra nedarbo, socialinio draudimo išmokų mokėjimo bei padidėjus minimaliai mėnesinei algai, 2013 m. yra nedidinamas ir išlieka toks pats, kaip ir šiais metais, sudaro 11,8 % visų veiklos sąnaudų.
Taigi pagal pateiktus pajamų ir išlaidų rodiklius prognozuojama, kad einamųjų metų – 2013 m. pajamos bus 1 mlrd. 746 mln. Lt mažesnės nei einamųjų metų išlaidos. 2013 m. „Sodros“ biudžeto projektui spalio 12 d. yra pritarusi Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, kurios veikloje dalyvauja ir visi socialiniai partneriai. Būtų toks pristatymas. Esu pasirengęs atsakyti į kolegų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už pristatymą. Jūsų nori paklausti septyni kolegos. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, su kokiu minusu paliekate „Sodros“ biudžetą išeidamas? Prašom pasakyti, jau 2009 m. buvo numatyta, kad pensijų perskaičiavimas galės vykti nuo 1995 m. už laikotarpį nuo 1995 m. Ar yra numatyta ten turbūt koks 100 mln., kad tai būtų daroma jau nuo kitų metų, nes praėjo ilgas laikas nuo to, kai jau turėjo būti daroma?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, gerbiamoji kolege, pereinamąjį laikotarpį, kuris buvo numatytas iki šių metų pabaigos, yra numatoma siūlyti pratęsti dar vienus metus, nes vis dėlto tas 101 mln. Lt reikštų ne ką kita, kaip deficito didinimą, nuo kurio ir prasidėjo jūsų klausimas. Tiktai norėčiau pasakyti, kad ne 2009 metais pradėjo rastis „Sodros“ deficitas, bet per 2008 metus. Ir atsirado įsipareigojimai, kuriuos „Sodra“ turėjo vykdyti, ir jie buvo vykdomi iš tikrųjų pagal galiojančius teisės aktus visą šį laikotarpį. Nė kiek neabejoju, kad „Sodra“ tuos įsipareigojimus, kuriuos valstybė prisiima dėl savo piliečių, ir vykdys.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, kadangi jūs neatsakėte nė į vieną Birutės klausimą, aš paklausiu paprastą matematinį klausimą. Aš jūsų neklausiu, kaip išgelbėta „Sodra“ atsigauna, ką jūs rašėte savo plakatuose, bet pacituosiu kitą jūsų teiginį, kad išgelbėta nuo bankroto ir pertvarkyta „Sodra“ veikia efektyviau. Mano klausimas. 2013 metų biudžete einamųjų metų rezultatas yra minus 1 mlrd. 746 tūkst. 290 Lt, atsivertus trečią lentelę, pirmas lapas, fondo įprastinė veikla yra minus 2 mlrd. 342 mln. Lt ir toliau litai. Tai mano klausimas, kur tie 600 mln. dingsta?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kadangi jūs klausimą pradėjote nuo citatų, tai ir aš leisiu sau atsakydamas paminėti kai kurias jūsų citatas, ne tik spaudos konferencijose, bet ir „Veido“ žurnale, tarkim, išėjusiame vakar. Taigi fondo veiklos sąnaudos sudaro 1,7 % nuo viso biudžeto. Teisės aktais būtų leidžiama ir daugiau, žinoma. Bet veiklos sąnaudų mažinimas yra Vyriausybės politika ir tas „Sodros“ tikrai yra vykdoma.
Dabar dėl matematinių skaičių ir konkrečių skaičių, gerbiamas kolega. 2008 metų „Sodros“ pajamų ir išlaidų skirtumas, kas ir yra deficitas iš tikrųjų, 2008 metais sudarė ne 0,5 mlrd. Lt, kaip jūs teigiate, o pasakysiu labai tiksliai – 1 mlrd. 436 mln. 900 tūkst. Lt. Tai yra oficialūs duomenys, ir tikiuosi, kad jūs jau nebe iš opozicijos apkasų, o kaip atsakingas politikas tiksliai informuosite ir visuomenę. Pajamos. 2008 metų „Sodros“ pajamos 11 mlrd. 217 mln. Lt, o 2012 metų pajamos bus didesnės ir laukiama 11 mlrd. 291 mln. Lt. Tai gerėja ar negerėja „Sodros“ situacija? Jeigu pajamos jau didesnės negu 2008 metais, tais gerovės laikais, kaip jūs sakote.
Dėl išlaidų, dar kartą noriu paminėti, kad išlaidos yra formuojamos ir vykdomos pagal priimtus Seimo įstatymus. Deja, tie įsipareigojimai, kurie buvo priimti 2008 metais, „Sodros“ ir turi būti vykdomi.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega A. Sysas norėtų patikslinti. Aš taip supratau? Minutėlę!
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš neklausiau apie deficitą 2008 metais. Aš svarstau šiandien 2013 metų biudžetą. Jūs pateikėte mums lenteles. Paaiškinkite man skirtumą. Vienoje lentelėje 1 mlrd. 700 mln. deficitas, kitoje – 2 mlrd. 340 mln. Klausiu, kur dingsta tie 600 mln.?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Atsakykite trumpai, ir viskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, einamųjų metų deficitas ir finansų srautai yra du skirtingi dalykai ir čia finansų ministrė galėtų ilgą paskaitą paskaityti. Aš, žinoma, pasakysiu trumpiau. Tikrai yra skirtumas tarp finansų srautų ir tarp einamųjų metų rezultatų. Ir dar kartą. Gerbiamasis kolega, kad būtų iki galo aišku, jūs klausiate savo klausimu, ar „Sodros“ situacija gerėja? Taigi dar kartą du skaičiai ir lyginu laikotarpį iki 2012 metų, šių metų laukiamas rezultatas yra 11 mlrd. 291 mln. Lt ir tai yra geresnis rezultatas netgi negu 2008 metais. Skirtumas tarp finansų srautų ir einamųjų metų deficito, be abejo, yra natūralus, nes tai priklauso nuo to, kaip yra apskaitomos lėšos.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs turbūt galėsite paaiškinti kolegai atskirai.
Klausia M. Zasčiurinskas, jo salėje aš nematau. Tuomet klausimą perduodu R. Baškienei.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, per Vyriausybės valandą jūs tokią lyg ir viltį suteikėte, kad bent jau tiems žmonėms, kurie yra vyresnio pensinio amžiaus, aš turiu omeny dėl pensijų grąžinimo, kurios buvo sumažintos, galbūt atsirastų galimybė jau 2013 metų biudžete patiems vyriausiems pradėti grąžinti pensijas. Ar iš tikrųjų tokios vilties nebėra?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, esu kalbėjęs per Vyriausybės valandą ir dabar galiu tiktai patvirtinti, kad kompensavimo įstatymo projektas yra parengtas, jisai yra Vyriausybėje. Tiesiog buvo derinamas ne tik su Konstitucinio Teismo naujais pasakytais argumentais, bet ir su ateinančių metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektais. Šiandien iš šios tribūnos finansų ministrė kaip realią kompensavimo galimybę įvardijo 2014 metus. Dar kartą, vėl pakartodamas, noriu pasakyti, kad įstatymo projekte dėl kompensavimo yra labai aiškiai numatomos nuostatos – vyresnio amžiaus pensijų gavėjams ir didesnius praradimus turėjusiems pensijų gavėjams kompensuojama bus didesniu mastu ir greičiau.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, ar yra numatytas planas, kaip bus mažinamas „Sodros“ įmokų deficitas, ar tai tenkins Lietuvos žmones? Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų ir planas, ir prognozės yra ilgo laikotarpio ir tai jau buvo diskutuojama Seime tvirtinant socialinio draudimo ir pensijų pertvarkos gaires. Prognozės labai aiškiai rodo, kad deficito mažėjimas yra suprogramuotas. Jeigu aplink Lietuvą esama ekonominė situacija, tiek Europoje, tiek pasaulyje, neatneš kokių nors dramatiškų pokyčių, tai, kaip finansų ministrė ir minėjo šiandien, 2014 arba 2015 metai jau turėtų būti be deficito, t. y. „Sodros“ biudžete pajamos viršys įplaukas, ir tai, be abejo, kaip tik sudarys didesnę galimybę mažinti ir įsiskolinimus, kurie iki 2020 arba 2021 metų turi būti nuliniai.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, mano klausimą dėl sumažintų pensijų kompensavimo jau pateikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, dėkoju ministrui. Į visus klausimus atsakyta. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nematau. Nėra norinčių kalbėti ir išreikšti savo nuomonę. Gal galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Taip, pritarta. Pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti per antrąjį biudžeto svarstymą, nes šiuos visus skaičius taip pat reikia suderinti su biudžetu. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Ačiū.
13.28 val.
2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-4924. Pristato viceministrė Janina Kumpienė.
J. KUMPIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, garbūs Seimo nariai. 2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas yra teikiamas vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į tai, kad iki šiandien svarstydami paketą, susijusį su valstybės biudžetu, kartu svarstėte Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą. Tame įstatyme yra numatyta nuostata, kad kompensuojamiesiems vaistams pridėtinės vertės mokesčio lengvatą siūloma pratęsti iki kitų metų gruodžio 31 d., nes pagal galiojantį įstatymą terminas baigiasi šių metų gruodžio 31 d. Tikėdamasi, kad po pateikimo buvo pritarta, tiesiog pateiksiu įstatymą įvertindama, kad šita lengvata įsigalios, nes šiaip jai reikėtų papildomai 190 mln. Lt. Planuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas 2012 metais pagal teikiamą projektą sudaro 4 mlrd. 88 mln. 783 tūkst. Lt ir tai reiškia, kad jis būtų 102 mln. Lt didesnis, nei suplanuotas ir patvirtintas 2012 metais, arba 2,57 % daugiau.
Apie pajamas. Pagrindiniai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų šaltiniai yra „Sodros“ administruojamos įplaukos ir valstybės biudžetas už valstybės draudžiamus asmenis. Kartu sudėjus šie du straipsniai sudaro 98 % visų pajamų, todėl pagrindinis dėmesys yra šioms eilutėms, o kitos eilutės vaidina labai nereikšmingą vaidmenį. Taigi didžiausią pajamų dalį, daugiau kaip 64 %, sudaro „Sodros“ įplaukos ir planuojama, kad jos 2013 metais pagal teikiamą projektą sudarys 2 mlrd. 636 mln. 376 tūkst., arba 159 mln. daugiau, nei numatyta 2012 m. Šias pajamas prognozuoja „Sodra“, mes tik susiejame su „Sodros“ įstatymu ir tomis numatytomis išlaidomis, kurias jie perveda mums, surinkę atitinkamas sveikatos įmokas.
Pagrindinę šio mokesčio administratoriaus renkamų įmokų sumą sudaro darbuotojų ir darbdavių mokamos sveikatos įmokos. Mokesčių inspekcijos surenkamos įmokos, kadangi jos renka nedidelę dalį įmokų, sudarys 46 mln. 725 tūkst., tai yra truputį daugiau kaip 5 mln. daugiau negu 2012 m. biudžete. Ši institucija administruoja asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimus, savarankiškai įmokas mokančių asmenų ir kitoms draudžiamųjų kategorijoms priskiriamų asmenų įmokas.
Kita eilutė, kuri, kaip minėjau, labai svarbi ir kuri kartu su „Sodros“ įmokomis siekia 98 % visų pajamų iš valstybės biudžeto, sudarys 1 mlrd. 359 mln. 219 tūkst. Lt. Planuojama, kad tai yra 58 mln. mažiau, negu numatyta 2012 m. biudžete. Šitas rodiklis susideda iš dviejų eilučių: iš valstybės draudžiamų asmenų įmokos ir iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės draudžiamų asmenų įmokos, o vieno asmens įmoką tvirtina Seimas, priklauso, kaip reglamentuoja įstatymas, nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ir esame labai dėkingi Seimui, kad tas atskaitymas nuo vidutinio darbo užmokesčio neseniai buvo padidintas, ir tai sudaro galimybę surinkti didesnes įplaukas. Valstybės draudžiamų asmenų sąraše yra įstatymu išskirta 19 kategorijų. Iš tų 19 kategorijų 4 kategorijos sudaro pagrindinę dalį ir joms priklauso: nedirbantys ir nevykdantys kitos ekonominės veiklos studentai ir moksleiviai, pensininkai, vaikai iki 18 metų ir bedarbiai, užsiregistravę Darbo biržoje.
2013 m. yra planuojama, kad šių asmenų skaičius sieks 1,75 mln., arba beveik 170 tūkst. mažiau, negu buvo prognozuota 2012 m. Valstybės biudžeto įmoka 2012 m. buvo patvirtinta 725 Lt, 2013 m. jūsų naujo sprendimo dėka, kaip aš paminėjau, o jį inicijavo Seimo Sveikatos reikalų komitetas, turėtų sudaryti 762 Lt už vieną asmenį, arba beveik 37 Lt daugiau.
Planuojama, kad valstybės biudžeto asignavimai, kurie yra kaip kita eilutė, kuri ateina iš valstybės biudžeto, sudarys 21 mln. 479 tūkst., arba lygiai tiek, kiek sudaro 2012 m., yra paliktas tas pats skaičius. Iš valstybės biudžeto asignavimų, kurie patenka į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, remiantis galiojančiu įstatymu, yra apmokamos ortopedijos techninės priemonės, kraujo donorų kompensacijos, neatlygintina kraujo donorystė, Imunoprofilaktikos programos priemonės bei kitos funkcijos. Čia taip pat priklauso ir nemažą lyginamąjį svorį sudaro būtinoji medicinos pagalba, suteikiama nedraustiems asmenims.
Kitos privalomos sveikatos biudžeto pajamos: institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą veiklos pajamos, savanoriškos asmenų įmokos, išieškotos ir grąžintos už PSDF padarytą žalą išlaidos turėtų sudaryti 46 mln. 46 tūkst. Kadangi mūsų biudžeto pajamos ir išlaidos visada yra subalansuojamos, tai bendros pajamos sudaro 4 mlrd. 88 mln. 783 tūkst., kaip minėjau pradžioje.
Dabar pereinu prie išlaidų dalies. Išlaidų dalyje pagrindinę dalį sudaro lėšos, skiriamos sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Numatoma, kad 2013 m. jos turėtų sudaryti 2 mlrd. 800 mln. 566 tūkst., tai yra truputį daugiau kaip 27 mln. daugiau, negu numatyta 2012 m. biudžete. Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, atsižvelgiant į šių išlaidų faktinį 2012 m. vykdymą, planuojama skirti 670 mln., arba 33 mln. daugiau nei 2012 m.
Lėšos medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti 2013 m., atsižvelgiant į šių išlaidų faktinį 2012 m. vykdymą, turėtų sudaryti 144 mln., arba 10 mln. daugiau negu šiais metais.
Centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms planuojama skirti tiek pat, kiek 2012 m., o tas tiek pat yra 143 mln. 291 tūkst.
Lėšos ortopedinių techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti numatoma, kad sudarys 50 mln. Lt, tai yra truputį daugiau kaip 10 mln. daugiau negu 2012 m. Šios lėšos būtų paskirstytos taip: 15 mln. būtų planuojama susidariusiai skolai grąžinti anksčiau pagamintoms priemonėms apmokėti ir 35 mln. Lt einamųjų metų išlaidoms kompensuoti.
Sveikatos programoms finansuoti 2013 m. planuojama skirti 215 mln., arba mes visada stengiamės, kad šitai eilutei būtų nuolat skiriama truputį daugiau, nes investicija į prevenciją širdies ligų, vėžio ir kitų ligų labai taupo tiek biudžeto lėšas, tiek gyventųjų sveikatą.
Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 2013 m. yra numatyta skirti 45 mln., arba 2 mln. mažiau. Taigi galutinis rezultatas yra, kaip minėjau, subalansuotas su pajamomis. Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto išlaidos 2013 m. sudarys (taip pat, kaip ir pajamos) 4 mlrd. 88 mln. 783 tūkst. Lt. Ačiū už dėmesį, aš pristatymą baigiau.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas, kurio nėra. Toliau klausia D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju. Iš tiesų prie projekto yra labai pridėta daug įvairių lentelių, tačiau pats projektas yra tik vieno puslapėlio ir rezervas yra parašytas nulis, kai niekada taip nebūdavo. Tokia neišsami medžiaga rodo tam tikrą nepagarbą Seimui. Sakykite, kada bus atkurtas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinis lygis iki 1 Lt? Iš esmės faktiškai sveikatos sistema vienintelė devalvavo litą, lyginant su kitų sveikatos priežiūros paslaugų įkainiu, ir iki 1 Lt trūksta 342 mln.
J. KUMPIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų jūs paklausėte, palietėte labai jautrią vietą. Šitas klausimas yra labai svarbus ir sveikatos priežiūros įtaigoms, kurios šių metų pirmą pusmetį… Apie 70 % iš viso sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus baigia su deficitu, tai yra su nuostoliais. Kai diržų susiveržimas truko nelabai ilgai, tai tas mažiau buvo juntama, o dabar kuo toliau, tuo labiau tai juntama, tačiau svajonė atkurti iki 1 Lt taip vienu sykiu šiomis sąlygomis, kokias dabar turime pagal finansinę valstybės padėtį, yra gana sudėtinga, nes norint atkurti iki 1 Lt reikėtų papildomai daugiau kaip pusės milijardo litų prie tų pajamų, kurios teikiamos projekte.
O dėl gerbiamosios Seimo narės paklausimo, kad įstatymas pateiktas viename puslapyje ir tik papildomose lentelėse matyti rezervas ir kiti dalykai, tai iš tikrųjų yra reglamentuota, kaip turi būti teikiamas įstatymas ir tai, ką norima pamatyti apie rezervo judėjimą, apie pinigų srautus. Prie aiškinamojo rašto pridedamose lentelėse matyti ir rezervo judėjimas, ir planuojamos viršplaninės, bet ne pačiame įstatyme, nes įstatymą sudaro dvi dalys: viena – konstatavimas, kokio dydžio pajamos ir išlaidos tvirtinamos įstatymu, o kita – jų išskleidimas pagal priklausančias įstatymui teisės aktais reglamentuotas eilutes.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsirašęs yra M. Zasčiurinskas, tačiau jo nėra. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, pirmiausia tikrai noriu padėkoti ministrui ir jums už tai, kad ministras pasirašė įsakymą ir paskirstė virš plano surinktas lėšas, dalį virš plano surinktų lėšų įstaigoms, nes šiuo metu finansinė situacija yra bloga, išgyventi su 0,89 balu, kaip ir minėjo kolegė D. Mikutienė, yra neįmanoma. Infliacija, kainų augimas visiškai nedengia sąnaudų. Todėl dar kartą dėkoju viso komiteto vardu, bet noriu viceministrės paklausti. Prieškrizinio laikotarpio „Sodros“ pensijos atkurtos. Krizės metu sumažintas balas liko. Išeitų, kad sveikatos sistemos krizė nesibaigė. Pagal pateiktą jūsų Vyriausybės biudžetą atrodo, kad balo didinti visiškai nenumatoma. Aš suprantu, kad atkurti vieną balą, vieną litą per vienus metus gal neįmanoma, bet siekti to reikia. Tokiam PSDF biudžetui, kur nėra net tendencijos, kad balas kitais metais didėtų dviem, trim, keturiais centais, pritarti neįmanoma. Ką jūs manote?
PIRMININKAS. Laikas!
J. KUMPIENĖ. Ačiū, pirmininke, už klausimą. Jūs, gerai žinodamas finansinę sveikatos sektoriaus situaciją, keliate iš tiesų be galo aktualų klausimą. Mes to taip pat labai norėtume. Bet mes gerai suprantame ir valstybės finansinę būklę, įsipareigojimus Europai ir finansinio stabilumo vykdomą politiką. Mes manytume, kad be to, kas yra pateikta projekte, galima būtų 2013 m. stebėti viršplanines įplaukas ir viršplaninių įplaukų ir išlaidų ekonomijos sąskaita nukreipti tą lėšų perteklių tam, kad viršplaninių lėšų paėmimas neturėtų įtakos fiskaliniam deficitui. Galbūt toks būtų mano atsakymas.
Jūs atkreipėte dėmesį, kad šiemet priimtas tinkamas sprendimas, iš tikrųjų mes labai atsakingai laikėmės žodinio susitarimo pas Ministrą Pirmininką kartu su finansų ministre ir labai ištikimai jį tesėjome. Ir tik tada, kai viršplaninių įplaukų po mūsų susitarimo, priimto Ministro Pirmininko kabinete birželio 26 dieną, įplaukė dvigubai daugiau, negu mes prašome 60 mln. panaudoti balų kompensavimui už praeitį, tik tada drįsome priimti tokį sprendimą. Labai ačiū jums už rūpestį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ačiū, gerbiamoji viceministre. Iš tikrųjų jūsų pateikti samprotavimai ir argumentai yra svarūs. Bet aš noriu pasitikslinti. Dabar biudžetas vėl didėja apie 120 mln., jeigu aš tiksliai?..
J. KUMPIENĖ. 102 mln.
J. OLEKAS (LSDPF). 102 mln. Ar iš tikrųjų kažkur pranyksta? Jūsų argumentai, kad padidėjo išlaidos šildymui, kitiems dalykams, tai tas viskas yra įstaigose, o ne Privalomojo sveikatos draudimo fonde ar panašiai. Ir kai kalbiesi su įstaigomis, jeigu pažiūri, per ketverius metus po 10 %, tai per ketverius metus susidaro beveik 40 % metinių pajamų. Jų iš tikrųjų labai įtemptos sąlygos. Ar turite tą planą, koks būtų 2013 m. įkainis, ir ar yra numatyta, kad būtų galimybė pagal dabartines pajamas jį kažkiek didinti ar, kaip kolega sakė, atkurti? Kokie čia tie skaičiai būtų?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. kada mes sakome, kad pateiktas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas didina įplaukas daugiau kaip 102 mln., palyginti su 2012 m., tai mes lyginame tik su 2012 m. planu. Tačiau mes turime šiuo atveju, analizuodami situaciją, būtinai pasakyti, kad mes kiekvienais metais, pradedant nuo 2009 m., tuo kriziniu laikotarpiu, kiekvienais metais prie planinių dydžių pasiimdavome papildomų lėšų iš rezervo. Iš rezervo 2009 m. mes paėmėme nedidelę sumą, tačiau 2010 m. mes paėmėme 205 mln., 2011 m. – 278 mln. ir 2012 m., įskaitant paskutinį sprendimą, – 290 mln.
Jeigu mes lygintume 2013 m. projektą su 2012 m. planiniu biudžetu ir su tuo, kas paimta iš rezervo, manant, kad 2013 m. planuojame tik nulį paėmimo, kadangi toks yra Vyriausybės sprendimas, tai iš tikrųjų mes negalėsime užtikrinti tų 89 ct, kuriuos mes mokame šiandien, vieną balą prilyginę 89 ct. Bet kadangi įstatymas tvirtinamas, kaip gerbiamoji D. Mikutienė atkreipė dėmesį, tik viena lentele, toje lentelėje judėjimo rezervo nematyti. Aš manau, kad galima ir su Vyriausybe kalbėti, ir toliau diskutuoti, ar įplaukus viršplaninėms įplaukoms 2013 m. neatsiras galimybė pasinaudoti tomis įplaukomis, panaudojant rezervą ir nepadarant neigiamo poveikio valstybės iždui.
PIRMININKAS. Ir paskutinioji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, lito devalvacija pirmiausia, jeigu taip galima pavadinti, įvyko medicinos srityje su tuo nelaimingu balu. Ir man PSDF biudžetas kelia labai didelių nuogąstavimų. Nes numatomas asmens sveikatos priežiūros augimas tik 0,91 %, kada balas buvo 0,89. Ir tai per 80 % šalies įstaigų nesubalansuoja biudžetų. Galima prognozuoti, kad kitais metais ta balo vertė bus 0,82, 0,83. Tai būtų pražūtinga visos šalies sveikatos priežiūros įstaigoms. Tad tam, kad išlaikytume balo vertę, kokia ji buvo, reikėtų papildomų 215 mln. reikia įvertinti infliacijos tempą. Tikrai asmens sveikatos priežiūros įstaigos nesubalansuos savo biudžetų kitais metais ir su užmokesčio fondu, kadangi pagrindinį užmokesčio fondą 70–80 % sudaro atlyginimai… Subalansuoti biudžetą įmanoma tik mąžtant darbo užmokesčiui.
PIRMININKAS. Kolege, laikas!
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Sakykite, kaip jūs, kaip Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnė, elgsitės šiuo klausimu? Ačiū.
J. KUMPIENĖ. Gerbiamoji profesore, labai ačiū. Jūs tikrai iš esmės esate įsigilinusi į situaciją ir tai, ką aš į pirmąją jūsų klausimo dalį norėjau jums atsakyti, tai jūs, profesore, pati į tai ir atsakėte.
Iš tikrųjų situacija yra tokia rimta, kad tose įstaigose, kurios turi mažiau įrangos, pirminės sveikatos priežiūros grandis, kur nereikia didelių investicijų ir kur sąnaudų struktūra yra kitokia, darbo užmokestis siekia jau 80 %. Taigi, norint dar labiau susiveržti diržus pačiose įstaigose tam, kad jos išgyventų, telieka mažinti tik atlyginimus, nes daugiau nėra ko mažinti. Kita dalis yra 20 %, o į ją įeina, jeigu ligoninė, tai ir maitinimas. Tiesa, ligoninėse darbo užmokestis sudaro iki 70 %.
Per tą laiką, jeigu paimtume tuos pinigus, kuriuos mes turėjome sudėjus planinį biudžetą kartu su pinigais, paimtais iš rezervo, tai aš galiu apvalindama pasakyti, kad krizės laikotarpiu 2009 m. ir 2011 m. mes turėjome 4,4 mlrd. kasmet, 2012 m. – 4,3 mlrd., 2010 m. – 4,2 mlrd., ateinantiems metams projekte parašyta 4,08 mlrd.
Tai rodo, kad mes neištempsime mokėti net tuo balu, kuriuo mokame šiandien. Bet aš turiu vilties, kad galima diskusijų metu… Kiekvienais metais yra gaunama nemažai viršplaninių pajamų ir aš nemanau, kad ir 2013 m. bus pataikyta suprognozuoti litas į litą. Taigi iš tų viršplaninių pajamų, ko gero, yra vienintelė viltis, jeigu nėra kitokios galimybės, dar kartą peržiūrėti biudžetą. Aš kviesčiau palaiminti šį biudžetą, pritarti šiam projektui, o toliau diskutuoti jau pagal finansines galimybes, atsižvelgiant ir į valstybės būklę, ir į sektoriaus būklę.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūs atsakėte į visus jums pateiktus klausimus.
Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, jau šnekėjome, kad su tokiu kriziniu balu įstaigos išgyventi negali, ir tikrai yra keista, kad mes krizės metu priėmėme sprendimą, sumažinome balą tam, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas nebūtų deficitinis, ir dabar yra daromos kliūtys atkurti tą balą. Už viską, ko neduodama įstaigoms, privalo sumokėti pacientai, ir suvaldyti situacijos, kada įvairiomis priemokomis įstaigos, šiurkščiai pasakysiu, reketuoja žmones, neįmanoma. Galima suprasti įstaigas, kad jeigu jau pradėjo vėluoti atlyginimai arba vėl pradėjo mažėti atlyginimai įstaigų darbuotojams, ligoninių darbuotojams, medikams, tai yra nenormalu. Aš manau, kad po pateikimo Seime pritarkime, bet beveik esu įsitikinęs, kad po gilios analizės komitete mes tikrai atmesime tokį PSDF biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Klausau ir netikiu savo ausimis. Kolega Antanai, jūs juk esate valdančioji dauguma ir jūs sakote, yra keista, kad krizės metu mažinamas sveikatos biudžetas. Palaukite! Kas jį turi didinti – opozicija? Gerbiamoji viceministrė pristatė, kad dar yra vilties. Nėra tos vilties, yra juoda neviltis po to, kai jūs pateikėte tokį biudžetą. Atsiprašau, ką jūs darote Vyriausybėje? Jūs negalite įtikinti finansų ministrės, kad negalima turėti tvarios sveikatos sistemos, jeigu yra tokie nestabilūs finansiniai srautai? Gyventi rytdiena. Koks čia planavimas?
Šiandien visi, kurie balsuosite už tokį pateikimą, pagalvokite, kas darysis po Naujųjų metų sveikatos sektoriuje, kiek įstaigų jau su minuso ženklu baigia, kaip jie gali planuoti operacijas, ligonių priėmimus? Juk pagalvokime, pinigų tragiškai trūksta ir kenčia visi mūsų žmonės. Pagal atliktus objektyvius tyrimus rūpinimasis savo sveikata žmonėms dabar yra pirmoje vietoje. Nei šilumos kainos ne pirmoje vietoje, nei maži atlyginimai, nei nedarbas, net nei emigracija. Tai yra katastrofiška situacija. Reikia pagalvoti prieš teikiant tokį biudžetą. Aš kategoriškai nepritariu ir kviečiu visus sveiko proto Seimo narius nepritarti šitam biudžetui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės yra išsakytos. Gal bendru sutarimu galėtume po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Ne. Gerai. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIP-4924, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 29, prieš – 2, susilaikė 14. Tad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti su antruoju biudžeto svarstymu.
Kolegos, mes labai sėkmingai baigėme. Kiek žinau, pareiškimų nėra. Noriu tikrai pasakyti visiems ačiū. (Balsai salėje) Užsiregistruosime. Leiskime man baigti! Ačiū už tikrai konstruktyvų, greitą, operatyvų darbą. Primenu, kad rytoj nenumatytas posėdis yra nuo 14.00 val.
Dabar kviečiu visus užsiregistruoti.
Užsiregistravo net 47 Seimo nariai.
Aš skelbiu 2012 m. spalio 30 d. plenarinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.