2012-10-30
PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 8 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4770
|
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
||
|
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
|
8 |
1 |
|
Argumentai: Pagal Civilinio kodekso nuostatas visi išsimokėtinai parduoti valstybinės žemės sklypai įkeičiami, įregistruojant priverstinę hipoteką. Kai valstybinės žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, Nacionalinė žemės tarnyba iki 2012 m. liepos 1 d. žemės sklypo buvimo vietos Hipotekos skyriui pateikdavo prašymą įregistruoti išsimokėtinai parduoto žemės sklypo priverstinę hipoteką. Tačiau nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos priverstinė hipoteka gali būti nustatoma teismo, notaro arba įstatymų įgalioto pareigūno ar institucijos sprendimu. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka nėra įgaliota savo sprendimų pagrindu nustatyti priverstinės hipotekos, ji, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.175 straipsnio 4 dalimi, dėl įstatymų pagrindu atsiradusios priverstinės hipotekos nustatymo išsimokėtinai parduodamiems valstybinės žemės sklypams turi kreiptis į notarą. Pažymėtina, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. priverstinės hipotekos įregistravimo (nustatymo) išlaidos valstybinės žemės pirkėjams, perkantiems žemę išsimokėtinai, labai padidėjo – pirkėjas privalo sumokėti ne tik atlyginimą už hipotekos įregistravimą Hipotekos registre, bet ir kitus mokesčius už notarinių veiksmų atlikimą, nustatant hipoteką. Be to, nuo 2012 m. liepos 1 d. išsimokėtinai parduotam valstybinės žemės sklypui priverstinės hipotekos įregistravimo Hipotekos registre procedūra pasidarė sudėtingesnė – Nacionalinė žemės tarnyba dėl priverstinės hipotekos nustatymo privalo kreiptis į notarą, o šis visus duomenis, reikalingus priverstinei hipotekai įregistruoti, perduoda Centrinei hipotekos įstaigai, kuri atlieka hipotekos registravimo funkcijas Hipotekos registre. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti nuostatą, pagal kurią priverstinė hipoteka išsimokėtinai parduotiems valstybinės žemės sklypams būtų nustatoma Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu. Tokiu būdu priverstinės hipotekos įregistravimo išlaidos valstybinės žemės pirkėjams labai sumažėtų – pirkėjas patirtų tik išlaidas už priverstinės hipotekos įregistravimą Hipotekos registre. Hipotekos įregistravimo procedūra taip pat būtų paprastesnė ir greitesnė – nereikėtų kreiptis į notarą dėl priverstinės hipotekos išsimokėtinai parduotam valstybinės žemės sklypui nustatymo, o Nacionalinei žemės tarnybai priėmus sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, duomenys apie nustatytą hipoteką būtų perduodami tiesiogiai Centrinei hipotekos įstaigai.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,1 straipsnis. 8 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, išskyrus miškų ūkio paskirties žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenys, pirkdami iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę, privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą. Priverstinė hipoteka išsimokėtinai parduotiems valstybinės žemės sklypams nustatoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.“ |
Teikia:
Seimo narys Jonas Stanevičius