AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 172, 173, 174, 175 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172, 173, 174, 175 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – BK projektas) rengimą paskatino galiojančio teisinio reguliavimo (konkrečiai – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXVI skyriaus „Nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai“ nuostatų) spragos, dėl kurių nesudaromos pakankamos prielaidos baudžiamojon atsakomybėn patraukti fizinius ir juridinius asmenis, siekiančius papirkimais ar kitais neteisėtais būdais savo naudai paveikti rinkimų ar referendumų rezultatus. Būtinybę tobulinti šios srities teisinį reglamentavimą patvirtina ir tai, kad nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į konstitucinę piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį ir laisvuose bei demokratiškuose rinkimuose rinkti savo atstovus, o kartu – ir į demokratinę Lietuvos Respublikos santvarką, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, už juos numatomos palyginti švelnios bausmės, neatitinkančios nei šių nusikaltimų objekto svarbos ir jų pavojingumo, nei BK įtvirtintos sankcijų sistemos, pagal kurią už kitus, mažiau pavojingus nusikaltimus numatytos griežtesnės bausmės.
Aukščiau išvardytus teisinio reguliavimo trūkumus atskleidė praktinės problemos, su kuriomis susiduria teisėsaugos institucijos, gavusios informacijos apie galimą rinkėjų papirkimą, rinkimų rezultatams svarbių dokumentų klastojimą ar kitų neteisėtų įtakos rinkėjų apsisprendimui ar rinkimų rezultatams darymo būdų naudojimą. Iš jų visų pirma paminėtinos ribotos galybės taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus tyrimo veiksmus, patraukti baudžiamojon atsakomybėn šias veikas rengiančius asmenis. Šiuos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis patvirtina ir teismų praktika: dažniausiai tiriami tik pavieniai atvejai, atsakomybėn traukiami minėtus nusikaltimus tiesiogiai vykdę, o nes juos iniciavę, parengę ar jų rezultatais suinteresuoti asmenys, buvus nusikalstamą veiką nepavyksta įrodyti dėl įrodymų stokos ir menko jų patikimumo, pavyzdžiui, kintančių liudytojų, kurie dažniausiai nėra didžiausio teismo pasitikėjimo verti asmenys, parodymų.
Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – KŽĮ projektas) rengimą paskatino tai, kad nei šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas (toliau – OVĮ), nei nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas (toliau – KŽĮ) nesudaro pakankamų prielaidų kuo anksčiau atskleisti ir užkirsti kelią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXVI skyriuje „Nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai“ numatytų nusikaltimų padarymui dar jų rengimo stadijoje, turint tik pirminės informacijos apie galimai daromos tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Būtinybę tikslinti OVĮ, kurį netrukus pakeis KŽĮ, nuostatas, numatančias pagrindus atlikti operatyvinį tyrimą (nuo sausio 1 d. – kriminalinės žvalgybos tyrimą) atskleidė teisėsaugos institucijų praktika, kuri patvirtina, kad tokio pobūdžio nusikalstamoms veikoms (rinkėjų papirkimui ir kitokiam trukdymui realizuoti asmens teisę rinkti, rinkimų ar referendumų dokumentų klastojimui, neteisingam rinkimų ar referendumo balsų skaičiavimui ar rinkimų ar referendumo rezultatų praradimui) išaiškinti ir atsakomybėn patraukti kaltininkus šiuo metu taikomų priemonių nepakanka, joms išaiškinti būtini neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai šios veikos daromos sistemingai, organizuotai ir pasiekia tokį mastą, kad gali turėti reikšmingos įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
BK projektu siekiama tobulinti BK 172 – 175 straipsnių nuostatas, pašalinti esamas teisinio reguliavimo spragas ir taip sudaryti sąlygas efektyviam fizinių ir juridinių asmenų, siekiančių rinkėjų papirkimu, rinkimų ar referendumo dokumentų klastojimų ar kitais neteisėtais būdais paveikti rinkimų ar referendumų rezultatus, baudžiamajam persekiojimui.
KŽĮ projektu siekiama sudaryti pakankamas prielaidas efektyviai atskleisti ir ištirti BK 172 – 175 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas ir patraukti atsakomybėn juos padarius asmenis, taip pat išaiškinti šias veikas kuo ankstesnėje stadijoje ir taip užkirti kelią tikrosios rinkėjų valios iškraipymui.
3. Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas šiuo metu
Šiuo metu BK 172 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už trukdymą realizuoti teisę rinkti panaudojant prievartą, apgaulę arba paperkant, BK 173 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimą arba tokių dokumentų panaudojimą, BK 174 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už neteisingą rinkimų balsų suskaičiavimą, ir BK 175 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už rinkimų ar referendumo dokumento sunaikinimą, sugadinimą, pagrobimą arba paslėpimą, įtvirtintos nusikalstamų veikų sudėtys, sąveikaudamos su BK Bendrosios dalies nuostatomis, pagal kurias šie nusikaltimai priskiriami nesunkiems nusikaltimams (pagal BK projektu siūlomą redakciją – apysunkiams), nesudaro pakankamų prielaidų baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, organizavusius, koordinavusius ar kitaip rengusius minėtas nusikalstamas veikas.
Remiantis BK Bendrosios dalies nuostatomis, numatančiomis bendrininkų baudžiamąją atsakomybę, atsakomybėn gali būti patrauktas ne tik šių nusikalstamų veikų vykdytojas, t.y. asmuo, tiesiogiai atlikęs baudžiamąją atsakomybę užtraukiančius veiksmus, bet ir jų organizatorius. Pažymėtina, kad asmuo pripažintas organizatoriumi ir patrauktas atsakomybėn gali būti visais atvejais, kai nustatoma, kad jis parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo, nepriklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, taip pat bendrininkų veikimo organizuotoje grupėje ar be jos (kasacinė nutartis Nr. 2K–332/2012).Vis dėlto tai įmanoma tik tuo atveju, kai vykdytojas realizuoja nusikalstamą sumanymą arba bent jau tiesiogiai pradeda daryti nusikalstamą veiką. Kitais atvejais, t.y., pavyzdžiui, tuomet, kai turima duomenų apie rengiamą rinkėjų papirkimą, rinkimų ar referendumo dokumentų klastojimą ar kitus minėtuose BK straipsniuose numatytus veiksmus, tačiau šie veiksmai nėra pradėti daryti, nėra galimybių juos planuojančius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai būdinga visoms nusikalstamoms veikoms, kurios nėra priskiriamos sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams (pagal BK 21 straipsnį asmuo už rengimąsi padaryti nusikalstamą veiką atsako tik tais atvejais, kai ji patenka į šias kategorijas), tačiau įvertinus šių nusikaltimų objektą, padarymo mechanizmą ir ypač padarinių specifiką, tampa akivaizdu, kad jų organizavimas ir rengimamsis jiems kelia išskirtinį pavojų vertybėms, į kuriais kėsinamasi šiais nusikaltimais. Tą patvirtina visų pirma žalos, kuri gali būti padaroma šiais nusikaltimais, pašalinimo sudėtingumas (reikėtų įvertinti procedūras, reikalingas išaiškinti pažeidimų įtakos rinkimų rezultatams mastą ir, esant pakankamam pagrindui, rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais, galimą poreikį surengti pakartotinius rinkimus) ir tai, kad dėl rinkimų pažeidimų iškraipytą tikrąją rinkėjų valią ne visada įmanoma nustatyti. Be to, nors net ir pavieniai rinkėjų papirkimo ar kitokio bandymo daryti neteisėtą poveikį rinkimų rezultatams atvejai daro žalą demokratijos vertybėms, menkina valstybės prestižą ir piliečių pasitikėjimą jos institucijomis, didžiausią žalą šie nusikaltimai daro būtent dėl jų organizuotumo ir sistemiškumo, nes tik taip gali būti įgyvendinti tikslai, kurių šiais nusikaltimais siekiama – paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus.
Dėl šių priežasčių ribotos galimybės baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, rengiančius BK 172 – 175 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, taip pat juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nebuvimas laikytini teisinio reguliavimo spragomis, kurias būtina pašalinti. Pastebėtina, kad šiuo metu nei viename iš BK XXVI skyriaus straipsnių nėra numatyta galimybė baudžiamojon atsakomybėn už šių veikų padarymą patraukti juridinį asmenį, o tai reiškia, kad už šias veikas visais atvejais atsako tik fiziniai asmenys, o juridiniams asmenims nei BK, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai atsakomybės už analogiškus pažeidimus nenumato.
Kaip jau minėta, BK projektu keičiamuose BK 172 – 175 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, už jas numatytos maksimalios dvejų – trejų metų laisvės atėmimo bausmės. Palyginus šias sankcijas su bausmėmis, numatytomis už kitus panašaus pobūdžio nusikaltimus, matyti, kad šios bausmės yra neproporcingai švelnios. Pavyzdžiui, BK 173 straipsnio 1 dalyje už rinkimų ar referendumo dokumentų suklastojimą siekiant paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, o BK 300 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už bet kokių kitų dokumentų klastojimą ar disponavimą jais, numatyta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Tai leidžia susidaryti įspūdį, kad rinkimų ar referendumo dokumentų klastojimas laikomas mažiau pavojingu nusikaltimu, nei bet kokių kitų teisiškai reikšmingų dokumentų klastojimas ar suklastotų panaudojimas. Dar didesnė disproporcija matyti lyginant šiuose straipsniuose numatytas kvalifikuotas nusikalstamų veikų sudėtis: už rinkimų ar referendumo dokumentų suklastojimą, nulėmusį jų rinkimų ar referendumo pripažinimą negaliojančiais ar turėjusį esminės įtakos jų rezultatams, numatyta maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o už bet kokio kito dokumento suklastojimą, nulėmusį didelės žalos atsiradimą (pažymėtina, kad šiuo atveju didele žala gali būti pripažinta įvairaus pobūdžio neturtinė žala, taip pat turtinė žala, nesiekianti 250 MGL arba 32 500 Lt), numatyta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu rinkimo ar referendumo pripažinimas negaliojančiais, nepaisant tokių įvykių daromos žalos bei pakartotinių rinkimų organizavimui reikalingų išteklių, laikomas žymiai mažesne žala nei, pavyzdžiui, komercinės sutarties ar su jos įvykdymu susiujusių dokumentų suklastojimas, dėl kurio viena iš šalių patyrė nuostolių.
Nei šiuo metu galiojančiame OVĮ, nei nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame KŽĮ nėra numatyta galimybė atlikti šiais teisės aktais reglamentuojamus tyrimo veiksmus tais atvejais, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą BK 172, 173, 174 arba 175 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Pastebėtina, kad minėti įstatymai (tiek šiuo metu galiojantis OVĮ, tiek ir nuo sausio 1 d. įsigaliosiantis KŽĮ numato iš esmės analogiškus pagrindus tyrimo veiksmams atlikti) leidžia atlikti neviešo pobūdžio veiksmus tais atvejais, kai turima informacijos ne tik apie sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet ir apie daugiau nei trisdešimt įvairaus pobūdžio apysunkių nusikaltimų. Be to, KŽĮ kai kuriais atvejais leis atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą ir turint duomenų apie nesunkius nusikaltimus (pvz., BK 124 –126, 296 ir 297 straipsniuose numatytus nusikaltimus). Toks reglamentavimas leidžia teigti, kad galimybę atlikti operatyvinį tyrimą ar jį pakeisiantį kriminalinės žvalgybos tyrimą įstatymų leidėjas sieja ne tik su nusikalstamos veikos sunkumu, bet ir su jos pobūdžiu, nusikalstamų veikų padarymų būdų nulemtais jų tyrimo poreikiais.
4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
BK 172 – 175 straipsniuose įtvirtintos nusikalstamų veikų sudėtys pildomos nauju alternatyviu požymiu – šiais straipsniais uždraustų veikų organizavimu. Pažymėtina, kad ir šiuo metu BK yra daugiau kaip dešimt įvairaus sunkumo nusikalstamų veikų sudėčių, kuriose kaip alternatyvus veikos padarymo būdas skiriamas atitinkamų veiksmų ar darinių organizavimas, nepaisant to, kad, remiantis BK Bendrosios dalies normomis, egzistuoja galimybė šias veikas parengusius ar jiems vadovavusius asmenims patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip nusikalstamos veikos bendrininkus – organizatorius ar padėjėjus. Tokių nusikalstamų veikų sudėčių konstravimas būdingas pirmiausia toms veikoms, kurių pavojingumą didžia dalimi lemia jų organizuotumas, koordinuotas ir sistemiškas nusikalstamas veikas darančių asmenų veikimas. Tokio reguliavimo pavyzdžiais visų pirma galėtų būti BK 249 straipsnis (Nusikalstamas susivienijimas), BK 283 straipsnis (Riaušės), BK 292 straipsnis (Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną), BK 293 straipsnis (Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas), BK 307 straipsnis (Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nusikalstamų veikų sudėties požymis „organizavimas“ aiškinamas kaip veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas ar kitoks sąlygų nusikalstamai veikai daryti sudarymas, o nusikalstamų veikų, numatytų BK 172 – 175 straipsniuose, atveju būtent šių veiksmų atskleidimas ir asmenų patraukimas atsakomybėm dar šiame – parengiamajame – etape yra būtina sąlyga siekiant apsaugoti rinkimus ir referendumus nuo neteisėto poveikio ir rinkėjų valios iškraipymų.
BK 172 straipsnyje numatoma kvalifikuota trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Kitų šio BK skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių pavyzdžiu siūloma numatyti griežtesnę atsakomybę už tokius rinkėjų papirkimo ar kitokio trukdymo realizuoti teisę rinkti atvejus, kai šiomis veikomis sukeliami žalingi padariniai – dėl padarytų pažeidimų masto rinkimai ar referendumas pripažįstami negaliojančiais arba tai turi reikšmingos įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams.
BK 172 – 175 straipsniuose numatoma juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už šiuose straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas.
Griežtinamos bausmės už visus BK XXVI skyriuje numatytus nusikaltimus: už kiekvieną iš šių veikų maksimali laisvės atėmimo bausmė didinama nuo dvejų (BK 172 straipsnio 1 dalies atveju – trejų) iki ketverių metų, o esant kvalifikuojančių požymių, t.y. tais atvejais, kai dėl atitinkamų pažeidimų rinkimų ar referendumo rezultatai pripažįstami negaliojančiais arba padaryti pažeidimai turi reikšmingos įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, – nuo trejų iki šešerių metų. Tokios sankcijos, skirtingai nei numatytos šiuo metu, atitiks šių nusikalstamų veikų pavojingumą ir BK įtvirtintą bausmių sistemą.
KŽĮ projektu siūloma KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo pagrindus papildyti atvejais, kai turima informacijos apie rengiamus, daromus arba padarytus nusikaltimus, numatytus BK 172 – 175 straipsniuose.
Tikimasi, kad šie BK ir KŽĮ pakeitimai sudarys prielaidas kuo ankstesnėje stadijoje atskleisti nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į rinkimų ir referendumų tvarką, piliečių rinkimų ir referendumo teises bei demokratinės valstybės pagrindus, užkirsti kelią šių nusikaltimų padarymui, išaiškinti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, įvairiais būdais siekiančius daryti neteisėtą įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams.
5. Galimos neigiamos įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimti projektai neturės. Priėmus projektus, bus sudarytos prielaidos veiksmingesnei kovai su nusikalstamumu rinkimų ir referendumų organizavimo ir piliečių teisės rinkti realizavimo srityje.
7. Įstatymo projekto įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai
Priimti projektai poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, tebegaliojantys šios srities teisės aktai, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Priėmus teikiamus projektus galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Projektai 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projektų rengimo metu išvadų negauta.
13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Projektus Respublikos Prezidentės iniciatyva parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Reikšminiai žodžiai – „baudžiamoji atsakomybė“, „rinkimai“, „referendumas“, „papirkimas“, „dokumentų klastojimas“, „juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė“, „kriminalinės žvalgybos tyrimas“.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ