LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO ,,DĖL STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS TOBULINIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO“ PROJEKTO

2012-10-19   Nr. XIP-4908

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Seimo nutarimo projekto 2 straipsnyje siūlytina nustatyti terminą iki kurio turėtų būti parengti nurodyti teisės aktų projektai.

2. Statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo gairių projekto (toliau – gairių projektas) 3 punkte apibrėžiama statutinė valstybės tarnyba, o gairių projekto 4 punkte nurodomi statutinės valstybės tarnautojo pareigybės požymiai. Šiuose punktuose reikėtų diferencijuoti statutinės valstybės tarnybos ir statutinio valstybės tarnautojo pareigybės požymius, nes, pavyzdžiui, požymis „įgaliojimai nepavaldžių asmenų atžvilgiu“ laikytinas statutinio valstybės tarnautojo pareigybės, o ne tarnybos požymiu, o požymis „specialios socialinės garantijos“ apskritai nelaikytinas nei tarnautojo pareigybės nei tarnybos požymiu, o tik teisę, nustatytą dėl tarnybos ypatumų. Gairių projekto 4 punkto 1, 2 ir 4 papunkčiuose nurodyti požymiai yra būdingi ne tik statutinių valstybės tarnautojų pareigybėms, todėl jais remiantis nebus galima atriboti statutinių valstybės tarnautojų pareigybių nuo kitų valstybės tarnautojų pareigybių.

3. Gairių projekto 3 punkte formuluotę „įgaliojimai nepavaldžių asmenų atžvilgiu“ siūlytina tikslinti ir statutinio valstybės tarnautojo pareigybės požymį apibrėžti formuluote „įgaliojimai sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu“.

4. Gairių projekto 6 punkto 2 papunktyje numatytos išmokos dėl statutinio valstybės tarnautojo mirties arba sveikatos sutrikdymo, kai tai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar statutinio valstybės tarnautojo statusu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 1 dalį, kompensacijos pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju numatytos, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Panašaus pobūdžio nuostatos įtvirtintos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų tarnybą reguliuojančiuose teisės aktuose, todėl svarstytina ar aptariamos gairių projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą.

5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytas socialinio draudimo rūšis, siūlytina gairių projekto 6 punkto 3 papunktyje vietoj žodžių ,,sveikatos socialiniu draudimu“ įrašyti žodžius ,,privalomuoju sveikatos draudimu“.

6. Gairių projekto 9 punkte numatytos valstybės tarnybos stažo skaičiavimo taisyklės. Gairių projekto 9 punkto pirmajame sakinyje suformuluota nuostata prieštarauja antrajame sakinyje siūlomai taisyklei. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje apibrėžtas tarnybos Lietuvos valstybei stažas. Teisės aktuose tarnybos stažas, kaip tam tikras laikotarpis, apibrėžiamas skirtingai, priklausomai nuo to, kokiu tikslu tarnybos stažas nustatomas (pavyzdžiui, suteikiant kasmetines atostogas, skiriant priedą už laipsnį ar tarnybą Lietuvos valstybei, valstybinę pareigūno pensiją ar pan.), todėl gairių projekto 9 punkte apibrėžta jo samprata kelia abejonių, neaišku kokiu tikslu ji teikiama ir kaip nuostatos turėtų būti įgyvendintos.

7. Gairių projekto 10 punkto 1 papunkčio taisyklės nesuprantamos, neaiškus jų santykis su gairių projekto 6 punkto 2 punkte numatytomis nuostatomis. Gairių projekto 10 punkto 1 papunkčio formuluotė „institucijos (įstaigos)“ keistina į formuluotę „institucijos ar įstaigos“, nes sąvokos „institucija“ ir „įstaiga“ nėra nei tapačios, nei viena kitą paaiškinančios.

8. Gairių projekto 10 punkto 3 papunktyje reikėtų apibrėžti kompensacijos paskirtį.

9. Gairių projekto 10 punkto 6 papunktyje, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją, prieš žodį „padariusiems“ siūlytina įrašyti žodį „galimai“.

10. Gairių projekto 10 punkto 7 ir 8 papunkčiuose reikėtų nurodyti kas ir kokiomis lėšomis draus statutinius valstybės tarnautojus.

11. Gairių projekto 10 punkto 11 papunktį reikėtų braukti arba nurodyti konkrečias socialines garantijas, nes antraip bus neaišku kaip šią gairių nuostatą įgyvendinti.

12. Gairių projekto 12, 13 ir 14 punktuose teikiamos nacionalinės, šakos ir įstaigos kolektyvinės sutarties sampratos. Nepaisant to, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5¹ straipsnyje, Darbo kodekso 49 ir kituose straipsniuose toks kolektyvinių sutarčių rūšiavimas yra įtvirtintas, siūlymas reguliuoti šių sutarčių šalis bei turinį kelia abejonių, nes dažnai tie patys požymiai yra būdingi ne vienai kolektyvinių sutarčių rūšiai. Neaišku, kokiu tikslu nustatyta ši klasifikacija ir ar toks kolektyvinių sutarčių sudarymo reguliavimas nevaržo profesinių sąjungų teisių. Manytina, kad profesinės sąjungos, nepaisant jų įsisteigimo ar veiklos skirtumų, turi teisę derėtis su bet kuriuo kompetentingu subjektu, tačiau negali reikalauti ir derėtis dėl to, ko kita sutarties šalis nėra kompetentinga įsipareigoti ir įgyvendinti.

13. Gairių projekto 15 punkto 1 papunktyje siūloma numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl palankesnių darbo apmokėjimo sąlygų ir tvarkos negu nustatyta teisės aktuose. Pastebėtina, kad šis siūlymas nedera su gairių projekto 16 punktu, kuriame  numatyta, kad statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas turi būti reglamentuojamas vieningai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinės sutarties galiojimo trukmė gali būti įvairi ir jos nuostatos gali būti nuolat atnaujinamos, siūloma nuostata nedera ir su Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalis draudžia įstaigos kolektyvinėje sutartyje nustatyti tokias papildomas sąlygas, kurios būtų susijusios su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.

            Pastebėtina, kad šiuo metu esamas teisinis reguliavimas sudaro galimybę profesinėms sąjungoms daryti įtaką valstybės tarnautojų, tame tarpe ir statutinių, darbo užmokesčio dydžiui. Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

            14. Gairių projekto 19 punkto 4 papunktyje numatyta, kad socialinėms garantijoms, sulygtoms kolektyvinėse sutartyse, finansuoti valstybės biudžete numatoma atskira lėšų dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomą nuostatą bus sunku įgyvendinti, kadangi kolektyvinės sutartys, kaip minėta, gali būti sudaromos įvairiems laikotarpiams ir jos gali būti  nuolat atnaujinamos, o pagal Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalį valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams.

15. Siūlytina suvienodinti gairių projekto tekste vartojamus terminus – „statutinė įstaiga“ (pvz., 4 punktas) ir ,,statutinė institucija ir įstaiga“ (pvz., 5 punktas).

16. Gairių projekto 1 punkte apibrėžtas jų tikslas, be kita ko, numatytas siekis įtvirtinti socialinių garantijų, kurios pagal savo turinį laikytinos privilegijomis, galimybes panaikinančią sistemą. Svarstytina, ar kai kurios gairių projekte teikiamos nuostatos (pavyzdžiui gairių projekto 10 punkto 1, 7 papunkčių, 15 punkto 1, 2, 6, 9 papunkčių) nepaneigia šio siekio.

Teisės departamento direktorius                                                                      Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė

I. Šambaraitė