LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 478
STENOGRAMA
2012 m. spalio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai Č. JURŠĖNAS ir E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. spalio 16 d. rytinį plenarinį posėdį.
Prašom pirmiausia registruotis, o kol registruojamės, aš vis tiek turiu kai ką pasakyti apie porinkimines impresijas.
Mielieji kolegos, pirmiausia sveikinu išrinktuosius Seimo narius. Atrodo, yra 46. O personaliai noriu pasveikinti kolegę V. Baltraitienę, kolegą A. Butkevičių ir kolegą L. Talmontą. Paplokime! (Plojimai)
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
Dabar, iki aiškinsimės darbotvarkės klausimus, yra dar du svarbūs momentai. Yra vienas gimtadienininkas, bet aš jo nematau, todėl atidėsime vėlesniam laikui.
Kolegos, dėmesio! Turime susitarti dėl vieno procedūrinio klausimo, susijusio ir su darbotvarke, ir su kitais reikalais. Tai nauja balsų skaičiavimo grupė, jau paskutinė. Taigi kas į ją paklius, įeis į istoriją. M. Adomėnas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), V. Aleknaitė (ta pati frakcija), B. Bradauskas (socialdemokratai), V. Bukauskas (Darbo frakcija), K. Komskis (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), J. Ramonas (Krikščionių partijos frakcija), A. Stancikienė (Mišri Seimo narių grupė), D. Teišerskytė (Liberalų sąjūdžio frakcija) ir I. Valinskienė (Liberalų ir centro sąjungos frakcija). Kolegos, prašom įsidėmėti, o kurių šiandien ar šiuo momentu salėje nėra, jiems būtina pranešti, nes šiandien bus slaptas balsavimas. Dėmesio, kolegos!
10.04 val.
Dėl darbotvarkės. Šiandien įvyko Seniūnų sueiga, kaip numatyta, ir patikslinimai yra pajuodinti. Prašom atkreipti dėmesį į antrąjį puslapį. Papildomai Prezidentės prašymu yra įtrauktas klausimas dėl Ž. Pacevičiaus atleidimo iš STT direktoriaus pareigų ir premjero prašymu arba jo teikimu Seimo nutarimas dėl R. Juozapavičiaus atleidimo iš VTEK nario pareigų. Čia du papildomi klausimai. Sutarėme, kad 1-8 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo tam tikri pakeitimai – yra nukeliamas vėlesniam laikui. Taip pat vėlesniam laikui nukeliamas 1-12 – Energetikos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Papildomai įrašomas, nes turime vieną Miškų įstatymo pakeitimo įstatymą, 1-16 arba pagal registraciją Nr. XIP-4901 – irgi dėl Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Teikėjas – kolega Č. Stankevičius.
Štai ir visi pakeitimai, kurie buvo aprobuoti Seniūnų sueigoje. Jeigu pastabų nėra, galime bendru sutarimu sutarti? Ačiū.
Taip pat noriu jums pasakyti. Seniūnų sueigoje buvo kalbėtasi, bet galutinai sutarsime rytoj Seimo valdyboje, kad šią savaitę posėdžiaujame dvi dienas, o kitą savaitę, atsižvelgdami į antrąjį rinkimų turą, atsisakome trečiadienio, o galbūt ir antradienio arba, sakysim, antradienį paliekame tik rytinį posėdį, nes turi būti pateiktas biudžeto projektas. Vyriausybė pagal Konstituciją privalo ne vėliau kaip rytoj pateikti kitų metų biudžeto projektą. Čia tokie pranešimai.
Dar nematau sukaktuvininko.
10.07 val.
Imamės 1-2 kompleksinio klausimo. Tai Biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai, projekto registracijos Nr. XIP-4582(2). Pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto vardu – P. Luomanas.
Kolegos, prašyčiau tylos! Laimėtojai, prašom nusiraminti! Pralaimėjusieji taip pat. (Balsai salėje) Kolega K. Glaveckas į tribūną eina? Gerbiamasis pirmininke. Tribūnoje komiteto pirmininkas K. Glaveckas. Prašom, profesoriau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir atitinkamai pastabas institucijų, kurios turėjo pateikti savo pastabas. Tai Teisės departamento pastabos, kurioms yra pritarta. Taip pat komitetas gavo ir A. Zuokienės siūlymą, kurio nesvarstė, nes… Gal ji pati gali pakomentuoti?
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, mes dabar pagal Statutą turime eiti pagal straipsnius. Kai užkliūsime, prašom sekti ir aš seksiu, tada sustosime.
1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 1 straipsnio pakeitimas. Pastabų nėra. Galime priimti?
K. GLAVECKAS (LSF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. 2 straipsnis, arba 2 straipsnio pakeitimas. Irgi pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū. 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas. Pastabų nėra. Priimame. 4 straipsnis. Čia jau 8 straipsnio pakeitimas. Irgi pastabų nėra. Niekas neprieštarauja. Ačiū. 5 straipsnis, arba 10 straipsnio pakeitimas. Taip pat pastabų nėra. Priimta. 6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas. Pastabų nėra. Priimta. 7 straipsnis. Bazinio įstatymo 16 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Sutinkame. 8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas. Čia yra kolegos P. Auštrevičiaus pastabos.
Gerbiamasis pirmininke, prašom paaiškinti. Kolegos, tylos! Priimame svarbius įstatymus. Kolega Salamakinai, prašom laikytis Etikos ir procedūrų komisijos nustatytos tvarkos.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo narys P. Auštrevičius siūlo 8 straipsnio pakeitimą, kuriam komitetas nepritarė. Nepritarimo motyvai yra tokie. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės ir Seimo, taip pat atskirų Seimo komitetų teises ir pareigas, svarstant Europos Sąjungos klausimus, reglamentuoja Seimo statutas, tikslinga nuostatas dėl Konvergencijos programos Seimo komitetams teikimo, svarstymo ir nuomonės pateikimo įtvirtinti Seimo statute. Biudžeto sandaros įstatymas reglamentuoja bendras biudžeto projekto rengimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo kontrolės nuostatas ir procedūras. Dėl šitų motyvų… iš esmės yra pritarta, bet nepritarta, kad būtų perkelta į Statutą.
PIRMININKAS. Dabar, kolegos, yra dvi procedūros: ar ieškome 29 balsų, ar kolega P. Auštrevičius iškart atsisako? Atsisakote?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ieškome.
PIRMININKAS. Ieškome? Kolegos, dėmesio! Pagal Statutą turi būti 29 Seimo nariai, remiantys kolegos P. Auštrevičiaus siūlymo nagrinėjimą. Ne patį straipsnį, o tik nagrinėjimą. Ar yra tiek? Prašom balsuoti. Primenu, kad komitetas nepritarė. Kolegos, balsuojame tik dėl svarstymo galimybės. Prašom nepainioti. Ne dėl paties straipsnio pataisos, o dėl svarstymo galimybės, ar reikia, ar nereikia. (Balsai salėje: „Nebalsuokite!“)
PIRMININKAS. Kadangi yra pakankamai balsų, prašyčiau pasiūlymo teikėją P. Auštrevičių motyvuoti savo siūlymą. Primenu, kad komitetas nepritarė. Prašom reaguoti, gerbiamasis pateikėjau.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, visi mes esame parlamentinės kontrolės dalyviai ir suprantame, kaip svarbu Seimui, jo padaliniams, konkrečiai komitetams, laiku ir visiškai būti įtrauktiems į tokių svarbių finansinių sprendimų svarstymą ir priėmimą.
Kaip žinote, su kovo mėnesį priimtais sprendimais Europos Taryboje, Europos Vadovų Taryboje… (salėje šurmulys, posėdžio pirmininko skambutis) Europos Komisija įgavo dar didesnes galias dėl to, kad turės galimybę įvertinti netgi nacionalinės valstybės biudžeto projektą, išsakyti savo nuomonę dėl to, kad laikytųsi sutartų gana griežtų fiskalinės drausmės rodiklių. Į tai pakliūna ir Konvergencijos programa, todėl, kolegos, tikrai nemanau, kad tai yra perteklinis dalykas, kad ši nuostata… (šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad…
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Aš suprantu, kad…
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis pirmininke, minutėlę! Aš nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar pirmininkas dar nori ką pridurti, ar iš karto balsuojame? Prašom. Pranešėjas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas iš tikro pritarė tai principinei gerbiamojo Seimo nario P. Auštrevičiaus nuostatai, bet mano ir įsitikinęs, čia ir Teisės departamentas, kad procedūriškai šitą nuostatą, arba tą, ką sakė P. Auštrevičius, reikia perkelti į Seimo statutą. Todėl komitetas nepritarė tokiai formuluotei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmasis rimtas balsavimas. Yra kolegos P. Auštrevičiaus siūlymas dėl šio įstatymo 8 straipsnio, arba bazinio įstatymo 17 straipsnio. Pagrindinis komitetas nepritarė, prašom balsuoti. Kas palaikote P. Auštrevičiaus siūlymą, balsuojate už, kas manote, kad reikia elgtis, kaip siūlo pagrindinis komitetas, balsuojate kitaip. Balsavimas pradedamas. Prašom balsuoti dėl P. Auštrevičiaus siūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė.
Balsavo 64: už – 19, prieš – 8, susilaikė 37. Nepritarta.
Ar galime priimti visą 8 straipsnį tokį, kokį jį suredagavo pagrindinis komitetas? Priimta.
9 straipsnis. Siūlymų nėra. Galime priimti? Priimta.
Dėl 10 straipsnio, arba dėl 19 straipsnio pakeitimo, kiek aš suprantu, yra analogiškas P. Auštrevičiaus pasiūlymas, tai mes tada jo nenagrinėjame. Ar galime priimti 10 straipsnį? Priimta.
11 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 12 straipsnis, arba 21 straipsnio pakeitimas. Pastabų nėra. Priimta.
13 straipsnis, arba 24 straipsnio, t. y. bazinio įstatymo 24 straipsnio „Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos“, pakeitimas. Čia yra kolegės A. Zuokienės siūlymas. Minutėlę! Štai ką parašė komitetas: „Pasiūlymu siūloma keisti Biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnį, kuris įstatymo projektu nėra keičiamas.“ Negalime nagrinėti. Atkrenta. Čia ne tas. Taigi 13 straipsnį galime priimti? Priimta.
14 straipsnis. Be pastabų. Priimta. 15 straipsnis. Be pastabų. Priimta. 16 straipsnis, arba bazinio įstatymo 32 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 17 straipsnis. Be pastabų. Priimta.
18 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Pagrindinis komitetas pritaria, taip, gerbiamasis pirmininke?
K. GLAVECKAS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime 18 straipsnį, arba bazinio įstatymo 35 straipsnio pakeitimą, priimti su Teisės departamento pastabomis? Galime? Priimta.
19 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 20 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 21 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Priimta.
22 straipsnis. Yra įstatymo papildymas priedu dėl įgyvendinamų Europos teisės aktų. Galime priimti? Priimta.
23 straipsnis. Dėl įgyvendinimo. Čia yra tam tikros įvairios datos ir Teisės departamento pastabos. Gerbiamasis pirmininke, paskutinis straipsnis dėl įstatymo įgyvendinimo. Yra Teisės departamento pastabos, ir aš čia skaitau, kad komitetas pritaria. Galime priimti 23 straipsnį dėl įgyvendinimo su Teisės departamento pastabomis?
K. GLAVECKAS (LSF). Galime.
PIRMININKAS. Priimame?
K. GLAVECKAS (LSF). Priimame.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Viskas. Keturi – už ir keturi – prieš. J. Veselka dėl viso įstatymo. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nuostabiai svarstome – viskam pritariame! Štai ir klausimas apie politikų strateginį mąstymą. Pirma, labai daug funkcijų suteikta Finansų ministerijai. Juk labai svarbūs sprendimai, kaip vystysis ekonomika, o suteikiame buhalteriams ir buhalteriams iškeliame pagrindinį tikslą – subalansuoti biudžetą. Aš sakau, net kiekvienas alkoholikas subalansuoja biudžetą. Įkiši ranką į kišenę, žiūri – pinigų nėra, ir biudžetas subalansuotas. Yra klausimas, kaip užtikrinti ekonominį augimą. Šiandien Europa iš esmės svarsto, kaip užtikrinti ekonominį augimą. Pas mus apie ekonomikos augimą… Svarbu subalansuoti, subalansuoti ne problema. Tai viena.
Antras dalykas. Kažkodėl manote, kad Europos Sąjungos biurokratai geriau žino Lietuvos reikalus ir nurodo ten pagal savo tas konvergencijas, kokia yra situacija, kaip reikia spręsti. Ir mes turėsime pagal buhalterių, sėdinčių Finansų ministerijoje, supratimą priimti visų metų likimą, atsisakydami savo savarankiškumo.
Labai gerai atsimenu, socialdemokratų premjeras, Vokietijos, G. Schröderis pasakė, kad įvairūs kriterijai, įvairūs sutarimai labai gerai, bet gyvenimas kiekvieną dieną diktuoja kitas sąlygas, todėl nepasilikti sau galimybių koreguoti vienaip ar kitaip, kad būtų užtikrintas ekonominis augimas, t. y. užimtumą didinti, žmonių pajamas didinti, emigraciją sumažinti… Aš manau, šitas įstatymo projektas yra kenksmingas Lietuvai. Tik gaila, kad patys lietuviai atsisako savo teisių, politinis elitas, o tiki, kad sėdintys Briuselyje labai teisingai mums nurodys, kaip gyventi. Todėl siūlau tikriems lietuvininkams balsuoti prieš. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom įsiklausyti į šitą nuomonę, nes J. Veselka perrinktas.
K. Glaveckas. Prašom, profesoriau. Kita nuomonė.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro Julius jau išsakė kai kurias grėsmes, kurios hipotetiškai gali egzistuoti ir, matyt, egzistuoja. Tačiau reikia nepamiršti vieno dalyko. Mes esame bendra rinka, esame Europos Sąjungoje, vadinasi, ir taisyklės turi būti visiems vienodos. Lietuva, kaip ir kitos šalys, gali daryti su biudžetu tą, ką ji nori, išskyrus vieną dalyką: daryti per daug didelį deficitinį biudžetą arba jo pagrindu griauti valstybės ekonomiką, finansus, didinti skolas arba kitus blogus dalykus. Todėl šitos korekcijos, kurios padarytos, yra būtinos ir laiku. Siūlau visiems pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kalbėti nėra norinčių. Dėmesio, kolegos! Prašom į savo darbo vietas, nes balsuojame dėl pirmo svarbaus įstatymo po pirmojo rinkimų turo. Taigi, kas už tai, kad būtų priimtas Biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas toks, kokį mes čia aprobavome pastraipsniui, projekto registracijos Nr. XIP-4582(2)ES, kas už, prašom balsuoti už, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 85: už – 62, prieš – 2, susilaikė 21. Įstatymas priimtas. Ačiū, kolegos.
10.22 val.
Dabar yra du papildantys, arba lydimieji, įstatymai. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4583(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – kolega A. Dumbrava. Prašom į tribūną. Prašom trumpai.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Prieš priėmimo stadiją buvo pateiktas vienas Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 4 straipsnio 1 dalies.
PIRMININKAS. Taip.
A. DUMBRAVA (TTF). Draudėjų ir apdraustųjų įmokos, atsižvelgiant į Finansų ministerijos parengtas atitinkamų metų šalies ūkio plėtros makroekonomines prognozes, toliau – šalies ūkio plėtros makroekonominės prognozės. Kolega Mečislovas nori grąžinti tą sąvoką, kuri buvo anksčiau. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė ir šiam siūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar iš eilės. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Priimame pastraipsniui. Kolegos, prašom į savo darbo vietas! Kolega Adomėnai! Ir gerbiamasis P. Auštrevičiau, prašom neužlaikyti savo frakcijos nario ne savo darbo vietoje.
1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio papildymas. Pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū.
2 straipsnis, arba 4 straipsnio pakeitimas. Čia kaip tik yra kolegos M. Zasčiurinsko siūlymas, kuriam komitetas siūlo nepritarti. Gal kolega M. Zasčiurinskas atsiima? Ne. Tuomet reikalingi 29 Seimo narių balsai, kad galėtume svarstyti. Prašom pasiruošti. Balsuojame, ar pritariame pasiūlymo svarstymui. Prašom balsuoti. Dabar balsuojame tik dėl kolegos M. Zasčiurinsko siūlymo nagrinėjimo galimybės.
Už – 36. Nagrinėjame.
Kolega M. Zasčiurinskai, žodis jums. Prašom apginti savo siūlymą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atkreipkite dėmesį. Labai nekaltas įstatymo projektas ir labai nekaltas pasiūlymas vieną žodelį pakeisti kitu. Mano nuomone, tai yra nusikaltimas todėl, kad Finansų ministerija bėga nuo atsakomybės, ir labai įdomūs argumentai, kuriais remiantis siūloma nepritarti mano pataisai. Atkreipkite dėmesį: „Makroekonominių prognozių neįmanoma parengti“, vienas motyvas. Antras: „Lietuvoje nėra ekspertų, sugebančių rengti prognozes.“ Trečias motyvas: „Ekspertai užsienyje uždirba nepalyginamai daugiau nei valstybės tarnautojai.“ Ketvirtas argumentas, kad nebuvo numatyta lėšų. Įsivaizduokime, vietoj ekonominio termino „prognozės“ siūloma įdėti teatrinį terminą „scenarijus“. Aš esu įsitikinęs, kad daromas nusikaltimas, kai bėgama nuo atsakomybės. Nuo makroekonominių prognozių priklauso mūsų visi prognozuojami skaičiai ir mūsų visų rodikliai, todėl aš siūlau nepritarti šiam Finansų ministerijos siūlymui ir palikti žodį „prognozė“, ne „scenarijus“. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės R. J. Dagys. Kita nuomonė dėl šio siūlymo. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia mes dar girdime nuo rinkimų įkaitusias kalbas, bet noriu atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymo projektas yra vienas iš dalies viso paketo, kurio visas sąvokas mes jau suvienodinome. Dabar jis tiesiog iškristų iš viso konteksto, nes visiems kitiems esame pritarę. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Europos Sąjungos biudžeto politikos koordinavimo sutartis reglamentuojantys teisės aktai kaip tik ir skatina remtis naftos, valiutų kainų prognozėmis, remtis Europos Sąjungos institucijų teikiamomis prognozėmis. Nes šiaip viena valstybė, tokia kaip mes, vargu ar ir kitos valstybės galėtų imtis atsakomybės prognozuoti naftos ir produktų kainas dvidešimčiai metų į priekį. Kad ir labiausiai gerbdami mūsų mokslą, vargu ar būtume tam pajėgūs.
Tikrai čia nėra taip grėsmingai, kaip kolega sako, mes tiesiog turime suvienodinti tas nuostatas, kurias visur kitur jau esame priėmę. Šiuo atveju išeitų taip, kad prognozuoti reikėtų tiktai šioje srityje, visur kitur mes galėtume remtis scenarijumi. Tai būtų visiškai nesuprantamas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti… Ne, antrą kartą negalima. (Balsai salėje) Jūs siūlėt… (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, jūs jau kalbėjote. (Balsai salėje) Kitas kas norite? Tuomet prašom įjungti. Bet kolega K. Daukšys nenori kalbėti.
Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariam kolegos M. Zasčiurinsko siūlymui dėl 2 straipsnio, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria. Prašom balsuoti.
Balsavo 70: už – 27, prieš – 16, susilaikė 27. Nepritarta. Ar galime priimti 2 straipsnį, arba bazinio įstatymo 4 straipsnio pakeitimą taip, kaip suredagavo pagrindinis komitetas? Galime priimti. Ačiū.
Dėl 3 straipsnio yra analogiškos kolegos M. Zasčiurinsko pastabos. Kadangi mes nepritarėme pirmajai pastabai, tai šitų nenagrinėjame. Ar galime priimti 3 straipsnį pagal pagrindinio komiteto redakciją? Ir 4 straipsnis, bazinio įstatymo 9 straipsnio pakeitimas. Sutinkam? Ačiū.
Kolegos, dėmesio! Dabar prašom, jeigu kas norite, galite kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašom susikaupti ir balsuoti, ar priimam Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą? Prašom balsuoti. Kolegos, balsuojam.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 75 Seimo nariai: už – 64, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.
10.31 val.
Dar vienas įstatymas, susijęs su pagrindiniu Biudžeto sandaros įstatymu. Jis labai trumpas, bet vis tiek kviesčiau komiteto pirmininką. Gerbiamasis profesoriau, prašom į tribūną, nors čia, atrodo, viskas aišku, bet gal turite ką pasakyti.
K. Glaveckas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, dėl Fiskalinės drausmės įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4584(2). Priėmimo stadija. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai trumpai pasakysiu, kad šito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas kalba apie tai, kad iš esmės Finansų ministerija teikia Europos Tarybos nuomonę dėl mūsų biudžeto kartu su mūsų biudžetu. Mes siūlome tą nuostatą įtraukti į Biudžeto sandaros įstatymą ir koreguoti visus terminus, kurie yra, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, bet dėl šventos ramybės pastraipsniui.
1 straipsnis – 3 straipsnio atitinkamo punkto panaikinimas. Niekas neprieštarauja?
2 straipsnis – 4 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios. Sutinkame?
3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Pabrėžiu, labai korektiškai padaryta – nuo 2013 m. liepos 1 d. Sutinkame? Ačiū.
Dar kartą konstatuoju, kad niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti, ar priimame Fiskalinės drausmės įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4584(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 75 Seimo nariai, balsavo 74 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.
10.33 val.
Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4679(2)ES (priėmimas)
Dabar, kolegos, trečiasis kompleksinis klausimas, labai didelis savo apimtimi. Tai Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4679(2)ES. Aš kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto atstovą Ž. Šilgalį ir prašyčiau pirmiausia reaguoti į Teisės departamento išvadą, ar jūs ją nagrinėjote.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Iš tikrųjų, kaip minėjo posėdžio pirmininkas, gana didelės apimties įstatymas. Pasakysiu, kad jis yra skirtas tam, kad šiek tiek geriau būtų sureguliuota draudimo rinka, numatant kai kuriuos ir finansinius dalykus, tarp jų šiek tiek kalbama apie kai kuriuos didesnius įsipareigojimus draudimo kompanijoms. Svarstytas komitete. Komitetas yra bendru sutarimu pritaręs projektui. Teisingai posėdžio pirmininkas paminėjo, kad dar po svarstymo yra gauta Teisės departamento keletas pastabų, bet jos yra absoliučiai neesminės ir niekaip nedarančios įtakos pačiam įstatymui arba jo nuostatoms. Čia kalbama tik apie redakcinio pobūdžio pakeitimus. Seime yra ne kartą buvę, kad, jeigu Seimas neprieštarautų, nestabdytų šito įstatymo, natūralu, į tuos redakcinio pobūdžio pakeitimus būtų atsižvelgta. Su Finansų ministerija tie dalykai taip pat yra suderinti. Tai kaip apsispręsime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už trumpą kalbą. Čia yra principinis klausimas, ar pritariame toms redakcinėms pataisoms, nes komitetas pritarė?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Komitetas yra pritaręs.
PIRMININKAS. Pritariame. Tada visa situacija palengvėja. Galima priimti pastraipsniui.
1 straipsnis yra nauja Draudimo įstatymo redakcija. Nors čia daug konkrečių straipsnių, mes galime priimti būtent tą pirmąjį straipsnį, tą naująją redakciją. Niekas neprieštarauja? Su Teisės departamento pastabom. Ačiū. Priimta.
2 straipsnis. Yra teksto apačioje, pabaigoje, įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, apie kurį kalbėsime, įsigalioja nuo 2014 m. sausio 1 d. Irgi korektiškai pasielgta – visi metai, dar su trupučiu, kad galėtume pradėti taikyti šitą sudėtingą įstatymą. Galime priimti? Ačiū.
3 straipsnis yra pasiūlymas Lietuvos bankui. Čia yra kita data – Lietuvos bankas iki 2013 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Galime pritarti? Ačiū.
Pastraipsniui priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tiksliau, naujos redakcijos Draudimo įstatymą. Prašom balsuoti. Primenu, kad su Teisės departamento redakcinėm pastabom.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kolegos, prašom sėsti į savo darbo vietas, trūksta vieno Seimo nario. Prašom. Kas yra užkulisiuose, prašyčiau ateiti ir balsuojame iš naujo. Prašom. Matau, turi atbėgti vienas kolega, o visus kitus prašom į darbo vietas. Prieštaravimų dėl šito įstatymo projekto nėra. Tikiuosi, kad bus 71 salėje. Atėjo. Kolegos, dėmesio! Dar kartą registruojamės ir balsuojame, ar priimame naujos redakcijos Draudimo įstatymą. Prašom. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77 Seimo nariai, balsavo 76 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.
10.38 val.
Dėkoju, kolegos. Kol kas dirbame itin sėkmingai. Ir pora lydinčiųjų. Profesinių pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4680(2). Pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – kolega A. Sysas. Prašom į tribūną. Kokie čia yra pataisymai ar pakeitimai?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo 38, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jis yra prieš tai priimto Draudimo įstatymo lydimasis įstatymas. Buvo gautos Teisės departamento pastabos, atsižvelgta, Lietuvos banko. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė pakeisti 2 straipsnio redakciją ir vienbalsiai pritarė pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kolega, yra gerbiamojo K. Glavecko siūlymas suderinti datas su pagrindiniu įstatymu.
A. SYSAS (LSDPF). Mes neprieštaraujame.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už pranešimą. Iš eilės, pagal straipsnius.
1 straipsnis, arba 38 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Ačiū.
2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 39 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū.
3 straipsnis, arba 45 straipsnio pakeitimas. Sutinkame?
4 straipsnis. Kaip tik dėl įsigaliojimo pagal kolegos K. Glavecko siūlymą – įsigaliojimas nuo 2014 m. sausio 1 d., ne nuo šių metų lapkričio 1 d., nes ji jau čia pat. Sutinkame? 4 straipsnis priimtas.
Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Profesinių pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4680. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 71 Seimo narys: už – 60, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.
10.41 val.
Ir dar vienas lydimasis – Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4681(2). Pranešėjas – vėlgi kolega A. Sysas. (Šurmulys salėje) A. Sysas. Prašom, čia dar trumpesnis įstatymas ir analogiškas pakeitimas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, antras Draudimo įstatymo lydimasis įstatymas – Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimas. Pastabų negauta. Komitetas siūlo priimti.
PIRMININKAS. Bet su kolegos K. Glavecko patikslinimu dėl datos.
A. SYSAS (LSDPF). Taip, įsigaliojimo datą pakeičiame.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ir kolegė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš tiesiog suklydau balsuodama. Noriu pasakyti, kad už praėjusio įstatymo projektą balsavau už. Tiesiog man suveikė ir pasidarė…
PIRMININKAS. Pasitaiko. Po rinkimų pasitaiko.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū, jeigu protokole liks teisingas mano pasakymas už.
PIRMININKAS. Stenogramose tas liks. Gerbiamieji kolegos, čia dar mažiau straipsnių, tik du. 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 11 straipsnio pakeitimas. Pastabų nėra. Galime priimti? 2 straipsnis dėl įsigaliojimo – pagal kolegos K. Glavecko pasiūlymą suderinti įsigaliojimo datą su pagrindiniu įstatymu. Pritariame? Taigi ir tas priimta. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra.
Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, prašom balsuoti.
Nėra Seimo narių. Kolegos, prašom susirinkti iš visų užkulisių. Tikrai įstatymas nekontroversiškas, ir mes jį turėtume priimti, kad visas paketas būtų baigtas. Kolegos, prašom sėsti. Kolegos kairieji, prašom sėsti ir registruotis! Kolega Olekai, kolega Kirkilai, prašom užimti savo darbo vietas ir pakvieskite kitus, kurie yra už kulisų. Tvarka turi būti. Nors dar vienas kažkur kalbasi, bet gal užteks. Bandome balsuoti.
Prašom registruotis ir balsuoti, ar priimame Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, prašom balsuoti. Kolegos, prašom į savo darbo vietas! Kolega Stundy!
Dar vieno trūksta ir kaip tik ten vaikšto. Pakvieskite kas nors tą džentelmeną. Du? Tai tikrai prašom pakviesti. Kolegos, prašom nesiskirstyti ir prašom ateiti tuos, kurie ten diskutuoja ir kurie rūko, atrodo. Atrodo, paklausė ir tuoj dar sykį balsuosime. O po to, gerbiamieji, bus klausimai, kurie nereikalauja didžiojo kvorumo, tada jau bus galima šiek tiek laisviau. Dabar svarbu nubalsuoti. Ačiū, gerbiamieji vyrai.
Taigi dar kartą balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Pagaliau yra tvarka. Užsiregistravo 76, balsavo 75. Už – 68, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. Ačiū. Išvargome ir šitą įstatymo projektą, dabar jau įstatymą.
10.48 val.
Ir ketvirtas darbotvarkės punktas – Principinės kariuomenės struktūros 2013 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2013 metais ir 2018 metais patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-4745(2). Pagrindinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – pats pirmininkas A. Anušauskas. Prašom į tribūną. Kolegos, prašom nesiskirstyti, dar, pasirodo, vienas balsavimas su kvorumu. Taip. Priėmimas. Ar yra pastabų? Jeigu nėra, tada…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tada pastraipsniui. 1 straipsnis – „Įstatymo paskirtis“. Pastabų nėra. Galime priimti? 2 straipsnis – „Principinė kariuomenės struktūra. Ribiniai karių skaičiai“ ir t. t. Pastabų nėra. Galime priimti.
3 straipsnis – „Principinė kariuomenės struktūra. Ribiniai karių skaičiai“, ten buvo 2013, o čia 2018 metais. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta.
Ir 4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo sausio 1 d. Galime pritarti? Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Kolegos, prašom rinktis į salę. Dar kartą prašom į savo darbo vietas. Kolega Simulikai, kolega Šedžiau, kolega Glaveckai, prašom į savo darbo vietas. Susikaupiame ir balsuojame.
Balsuojame, ar priimame Principinės kariuomenės struktūros 2013 metais, 2018 metais ir taip toliau, įstatymo projektą, projekto registracijos Nr. XIP-4745(2), prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 71 Seimo narys. Už – 66, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. Ačiū, kolegos. Ačiū už bendradarbiavimą. Ir perleidžiu pirmininkavimą Seimo Pirmininkei. Prašom.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, labas rytas, ko dar nemačiau. Dabar Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Žimanto Pacevičiaus atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“. Pranešėjas – Prezidentės vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius. Pateikimas. Prašom.
10.51 val.
J. MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite pristatyti Prezidentės dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Ž. Pacevičiaus atleidimui iš Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų. Atkreipiame dėmesį, kad pristatant šį dekretą buvo įvertintos visos objektyvios aplinkybės. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai, o šio įstatymo 12 straipsnio 1 punktas numato ir atskirą atleidimo pagrindą – pasibaigus kadencijai. Tokiu būdu paskirtojo direktoriaus kadencija ir įgaliojimai yra tiesiogiai susieti. Atkreiptinas dėmesys, kad Prezidentė pasirašė dekretą atsižvelgdama į paties Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus prašymą pasitraukti iš užimamų pareigų pasibaigus kadencijai. Todėl siūlau Seimo nariams pritarti šiam dekretui ir pritarti direktoriaus atleidimui. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mano požiūriu, visada profesionalas, savo profesijos atstovas turi norėti tęsti tai, kas padaryta. O čia nenori. Ar nenori todėl, kad politinis elitas nenori? Profesionalui garbės reikalas užbaigti tą darbą, kurį jis pradėjo. Kur čia slypi priežastys? Man neaišku. Ar jis jau nori eiti dirbti kur nors į žemės ūkį?
J. MARKEVIČIUS. Gerbiamasis direktorius yra viešai ir aiškiai išreiškęs savo poziciją baigti tarnybą pasibaigus kadencijai. Atkreipiu dėmesį, kad tai pirmasis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, kuris išbuvo visą kadenciją, tikiu, kad jo tarnyba ir reputacija bus įvertinta ir toliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Ačiū. Klausimų daugiau nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti Seimo nutarimui? Toliau Seimo nutarimo svarstymas.
Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim. Taigi yra vienas straipsnis. Dabar priėmimas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Slaptas balsavimas 14 val. Dabar mes turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti biuletenį? Biuletenis patvirtintas.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pacevičiau, tada šiuo klausimu kol kas baigėme. Balsavimas 14 val. Po balsavimo 15 val. vakariniame posėdyje bus paskelbti rezultatai.
10.55 val.
Toliau Seimo nutarimo „Dėl Ryčio Juozapavičiaus atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų“ pateikimas. Pranešėjas – Ministras Pirmininkas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Labai trumpai norėčiau jums pristatyti Seimo nutarimą, iš esmės du nutarimus. Abu susiję su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių paskyrimu. Pirmiausia, dėkodamas R. Juozapavičiui už ilgametį darbą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, noriu dar kartą informuoti, kad jau nuo balandžio 1 d. jis paprašė būti atleidžiamas iš šios komisijos narių. Taip pat, vykdydamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą, norėsiu pasiūlyti jums naują kandidatą į šias pareigas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausti niekas nenori. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui „Dėl Ryčio Juozapavičiaus atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų“? Pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Priėmimas slaptas. 14 val. bus balsuojama dėl abiejų Seimo nutarimų – dėl anksčiau minėto Ž. Pacevičiaus atleidimo ir dėl R. Juozapavičiaus. Biuletenis toks pat, kokį mes jau pasitvirtinome.
10.57 val.
Toliau. Jau preliminariai Ministras Pirmininkas kalbėjo, dabar jis pristatys Seimo nutarimą „Dėl Gražinos Imbrasienės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano kalba vėl bus labai trumpa. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą vieną iš komisijos narių Seimui turi teikti Ministras Pirmininkas. Kandidatą Ministras Pirmininkas teikia iš Vyriausybės siūlomų kandidatų. Noriu informuoti, kad šių metų rugpjūčio 20 d. Vyriausybės pasitarime buvo aptartos galimos kandidatūros ir bendru sutarimu man buvo pasiūlyta teikti Seimui Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare skirti ponią G. Imbrasienę. Ji turi tam reikalingos patirties, yra dirbusi vaiko teisių apsaugos kontroliere, dirbusi Specialiųjų tyrimų tarnyboje, be to, turbūt daugelis iš mūsų atsimena ją kaip teisininkę, dirbusią 1996–2000 m. Seimo nare. Todėl, vertindamas G. Imbrasienės patirtį ir sugebėjimus, siūlyčiau Seimui patvirtinti jos kandidatūrą, kad ji galėtų dirbti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Ministre Pirmininke. Jūs esate pranešėjas, bet pagal Statutą į Seimo narių klausimus turės atsakyti kandidatė į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius G. Imbrasienė. Gerbiamoji Gražina, aš jus iš karto kviečiu į tribūną. Jūs galite kalbėti 10 minučių, jums yra suteikiamas žodis. Po to iki 15 minučių skiriama atsakyti į klausimus. Prašom.
G. IMBRASIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia norėčiau padėkoti Ministrui Pirmininkui už pareikštą pasitikėjimą siūlant man tapti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare.
Mano trumpą biografiją pristatė, todėl aš nesiplėsiu. Noriu tik pasakyti, kad daugelį metų dirbau valstybinėse institucijose, ėjau atsakingas pareigas. Jokių ypatingų priekaištų nebuvo, manau, dirbau dorai, sąžiningai. Jeigu aš būsiu paskirta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare, taip pat stengsiuosi dirbti sąžiningai, nes tai yra labai svarbi korupcijos prevencijos institucija, kur labai svarbu tirti ne tik prašymus, skundus, bet ir dirbti prevencinį darbą, švietėjišką darbą. Manau, tiek trumpai. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji kolege, paprasčiausiai nepadoru, jeigu niekas neklaustų. Užsirašiau vien iš pagarbos jums, nes jūs išėjote. Mano klausimas būtų. Dažnai ypač politikai į Etikos komisijos sprendimus žiūri per tam tikrą prizmę. Sprendimas tiems, dėl kurių priimamas, dažniausiai nepatinka, o kiti laiko… Jūs, eidama į šį postą, priimdama sprendimus, ar vienodai vertinsite ir savo kolegų, ir buvusių bendrapartiečių, ir oponentų, ir kitų partijų, ir nebūtinai partiečių padarytas pražangas? Ačiū.
G. IMBRASIENĖ. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Pirmiausia noriu pasakyti, kad nesu jokios partijos narė ir nebuvau.
Antras dalykas. Man atrodo, toks klausimas negali kilti, vienareikšmiškai turiu laikytis įstatymo, nes prieš tai septynerius metus dirbau irgi vienoje labai svarbioje antikorupcijos institucijoje, t. y. Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Man atrodo, kad niekada neturėjau priekaištų. Vienaip ar kitaip sprendžiau klausimus, ar partinių, ar… Taigi jokių nebuvo.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Papildydamas gerbiamąjį kolegą A. Sysą, kad nebūtų taip liūdna, aš irgi noriu paklausti. Sakykite, kokia jūsų nuomonė, ar Etikos komisijos narys gali dirbti dar kokį nors kitą darbą, ar tai turi būti jo vienintelis etatinis darbas?
G. IMBRASIENĖ. Prieš eidama aš apie tai galvojau, nes girdėjau įvairiausių pasiūlymų, mačiau ir projektų įregistruota. Manau, kad ten buvo ir organizavimo trūkumų. Nedrįstu taip labai garsiai sakyti, bet aš nuomonę dabar pareikšiu. Iš tikrųjų ten reikėtų truputį ir reformos, bet manau, kad tai turi būti pagrindinis darbas. Ne taip, kad pribėgai, atėjai, pabalsavai. Turi būti labai rimtai žiūrima į prašymus, į skundus. Girdėjau, kad netgi nesusirinkdavo, nebūdavo kvorumo. Man tai neatsakinga. Man turi būti iš tikrųjų labai aiškiai apibrėžta ir dirbti, o ne…
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui. Dabar, gerbiamieji kolegos, frakcijos, norinčios susitikti su kandidate į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius, galite nurodyti laiką Sekretoriate. Gerbiamoji Imbrasiene, pagal pageidavimus jūs turėsite susitikti su frakcijomis, kurios norės su jumis padiskutuoti ar paklausti. Šiuo klausimu, gerbiamieji kolegos, irgi baigėme.
Aš nesiūlau dabar pertraukos, siūlau toliau dirbti. Nežinau, ar užteks žmonių salėje, nes toliau vėlgi nemažai įstatymų priėmimų.
11.05 val.
Pirmasis – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu A. Anušauską. Arvydo nematau, bet ir jokių pastabų nėra. Taigi pastraipsniui siūlau priimti. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. Ir 6 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, tie, kurie yra už stiklo. Matau E. Zingerį už stiklo. Grįžkite! Padarysime darbą ir nereikės prie jo grįžti antrą kartą. Ženkliai trūksta. Frakcijų seniūnai, ar galite suvaldyti savo frakcijos narius ir paprašyti, kad jie ateitų į salę? Tiksliau sakant, jie yra šiuose rūmuose, tik už stiklo. Kiti kalba telefonu. A. Matulas, matau, irgi… Gerbiamieji kolegos, bandome dar kartą balsuoti. Jeigu neišeis, vadinasi, neišeis.
Kas už tai, kad būtų priimtas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Aiškiai matau už stiklo prieky. Nežinau, kas ten yra, bet matau vaikštančius. Nei daugumos, nei mažumos. Čia irgi tuščia. Nėra. Tiek to.
11.07 val.
Toliau. Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Bet žmonių tiek nėra, kiek reikėtų.
11.08 val.
Tada Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Atsiprašau, ne tą lapelį turėjau. Vietos savivaldos įstatymo yra tik vienas straipsnis. Taigi, 1 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. M. Petrauskienė norėjo kalbėti, bet jos nėra. Taigi, irgi lieka tik balsavimas dėl priėmimo.
Toliau – Audito įstatymo 36, 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Bet man Sekretoriatas sako, kad valdyba kreipėsi į Vyriausybę ir mes iki priėmimo nesame gavę Vyriausybės nuomonės. Taigi, šio klausimo kol kas negalime svarstyti ir priimti šio įstatymo.
11.09 val.
Toliau. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl tilto per Nemuną tarp Panemunės ir Sovetsko bei jo prieigų statybos ratifikavimo“ projektas. Svarstymas. Kviečiu A. Šedžių Užsienio reikalų komiteto vardu.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Pristatome pagrindinio komiteto išvadą dėl įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl tilto per Nemuną tarp Panemunės ir Sovetsko bei jo prieigų statybos ratifikavimo“ projekto. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Dėkui. Pritarta. Priėmimas. Vienas straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Bandome balsuoti? Čia įstatymo ratifikavimas. Bandome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-4640, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Nėra tiek, kiek reikia. Gerai.
11.12 val.
Toliau. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4677(2)ES. Svarstymas. Kviečiu į tribūną R. Kupčinską… O, atsiprašau, pats pirmininkas K. Glaveckas. Svarstymas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui – komitetas svarstė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, atitinkamai priderindamas jį prie Europos Sąjungos direktyvos. Šio įstatymo pakeitimo esmė yra ta, kad gerinamos arba, kitaip sakant, tikslinamos visos procedūros, susijusios su mokėjimais, pagal kuriuos atliekami komerciniai sandoriai. Kitaip tariant, terminai sumažinami, atsakomybė ir visi kiti dalykai, kurie yra suformuluoti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2011.
Komitetas taip pat gavo Teisės departamento pastabų dėl įstatymo projekto, į daugelį jų atsižvelgė. Pirma, į pastabą dėl 4 straipsnio ir 5 straipsnio 2 dalies nepritarė motyvuodamas tuo, kad direktyvos išaiškinimas iš tikro yra kitoks, negu teikia Teisės departamentas. Taip pat nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai dėl 7 straipsnio 1 dalies. Nepritarimas yra susijęs su tuo, kad direktyvos traktavimas ir jos priskyrimas yra kitoks, negu nurodo ir sako Teisės departamentas. Taip pat nepritarta dar vienai pastabai dėl 9 straipsnio 1 dalies, kur kalbama apie ginčų nagrinėjimo institucijas, teisines, neteisines, kreipimusis. Kitoms pastaboms yra pritarta arba iš dalies pritarta. Komitetas, apsvarstęs visas pastabas, taip pat Lietuvos banko pastabas, kurioms pritarė, nutarė pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavo 8 komiteto nariai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 1. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate ypatingai skubai? Pritarta.
Taigi pastraipsniui. 1 straipsnis, įžanginis. Priimtas. Toliau, 1 straipsnis „Įstatymo paskirtis“. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Baigiamosios nuostatos. 2 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Matau, kad žmonių tikrai nėra. Taigi lieka tik priėmimo balsavimas.
11.16 val.
Toliau. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu D. Budrį, Ekonomikos komitetas. Nėra. Ar kas nors iš Ekonomikos komiteto yra salėje? Prašau. Gerbiamasis K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis komitetas. Svarstė Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą – projektą atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į tai, kad įstatymo projekte siūlomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto paskirstymo, pelno lėšų panaudojimo išskaidymas yra ydingas ir sukuriantis neigiamą procedūrą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu E. Pupinį, Kaimo reikalų komitetas. Ar yra kas nors iš Kaimo reikalų komiteto? Gal tada gerbiamasis A. Baura?
A. BAURA (MSG). Mielieji kolegos, šių metų rugsėjo 26 d. Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė svarstomą projektą ir priėmė tokį sprendimą – pritarti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar vėl kviečiu… Kazimierai, ateikite, nes yra Seimo nario E. Jurkevičiaus siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Gerbiamasis Jurkevičiau, pateikite savo siūlymą. Gerbiamasis Jurkevičiau, prašau.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Truputį esu išsiblaškęs. Noriu paklausti, ar čia dėl 10 % skyrimo iš Valstybinio jūrų uosto direkcijos, ar dėl viešųjų pirkimų?
PIRMININKĖ. Jūsų siūlymas yra dėl viešųjų pirkimų.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, na, pasiūlymas toks, kad visos nuomos ir pirkimo procedūros valstybinėse įmonėse turi remtis Viešųjų pirkimų įstatymu. Ten yra aprašyta procedūra. Čia lyg ir supaprastinta, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas organizuoja konkursą būtent dėl žemės nuomos. Aš tik patikslinau, kad reikia remtis Viešųjų pirkimų įstatymu, kuriame aprašytos visos procedūros. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos… Prašom. Jūs vietoj K. Kuzminsko, taip? Gerai. Dabar jūs pasakykite komiteto nuomonę, kodėl jūs nepritarėte E. Jurkevičiaus siūlymui.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamojo E. Jurkevičiaus siūlymui nepritarėme todėl, kad mūsų galutinė formuluotė jo turinio pačią esmę atitinka, kad dabartinis nuomininkas turi teisę tik tada į pirmumo teisę, kai visos sąlygos yra tokios pačios naujam konkurse ir kad būtinai būtų tik konkursas. Nes ne konkurso būdu išnuomoti tokių galimybių pagal Lietuvos teisės aktus ir Europos nėra. Todėl mes nepritarėme, nes mūsų formuluotė galutinai tokia pati, tik tiksliai, kad tik esant lygioms sąlygoms dabartinis nuomotojas galėtų gauti pirmumo teisę išnuomoti tą žemės sklypą.
PIRMININKĖ. Dabar balsuojame dėl Seimo nario E. Jurkevičiaus siūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas pritariate E. Jurkevičiaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Pritarta E. Jurkevičiaus siūlymui. (Balsai salėje)
Toliau yra Kaimo reikalų komiteto nuomonė, kuriai nepritarta komitete. Ekonomikos komiteto vicepirmininko klausiu.
J. VESELKA (TTF). Kadangi balsavote pagal E. Jurkevičių, o aš manau, kad tai prieštarauja patiems konkurso principams, todėl prašyčiau pertraukos, nes reikia iš naujo (…) patiems principams. Negali laimėti todėl, kad jis turėjo. Manau, kad iš esmės iškreipia patį principą. Kaimo reikalų komitetas pažeidžia tą patį principą, todėl ir Kaimo reikalų komitetui negalima pritarti. Jei atvirai, tai čia prasideda blatai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote pertrauką?
J. VESELKA (TTF). Taip, siūlau pertrauką.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame?.. (Balsai salėje) Negirdžiu. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš prašau perbalsuoti, nes suklydau paspaudęs ne tą mygtuką. Tikrai ne toks buvo mano noras.
PIRMININKĖ. Ir A. Endzinas ne tą paspaudė?
A. ENDZINAS (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai dabar nesupratau, dėl ko turime balsuoti? (Balsai salėje) Ar dėl pertraukos, ar dėl E. Jurkevičiaus pataisos?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Juliau, jūs kalbate apie konkurso organizavimo būdą. Konkurso organizavimo būdas yra aprašytas Viešųjų pirkimų įstatyme ir tik pagal jį gali organizuoti tą konkursą. Dėl to ir mano toks siūlymas. Seimo nariai teisingai pasielgė. Negali Valstybinė jūrų uosto direkcija organizuoti konkursą kitokiu būdu negu aprašyta Viešųjų pirkimų įstatyme.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji, mūsų komiteto formuluotėje tas viskas ir yra. Tik pasakoma, kad jeigu lygios sąlygos ir nuosekliai vykdė visus įpareigojimus, tik tada turi pirmumo teisę. Jokių kitokių pirmumo teisių negali būti. Konkursas yra konkursas. Teisingai, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, kas ir šiandien yra numatyta įstatyme, ir mūsų Ekonomikos komiteto formuluotėje tas pats yra numatyta. Tik kad jokių pirmumo teisių, išskyrus jeigu lygūs pasiūlymai, konkurso būdu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek mes jau pradėjome maišytis, bet ar sutinkate su kolegų siūlymu grįžti ir perbalsuoti dėl E. Jurkevičiaus pataisos, nes keli ne taip paspaudė. (Balsai salėje) Tai grįžtam ir balsuojam. Juliau Sabatauskai, jūs pats paprašėte, bet dabar neklausote. Perbalsuojame. Kas pritariate E. Jurkevičiaus pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Dabar iš tikrųjų aiškiai nepritarta. Balsavo 69: už – 19, prieš – 15, susilaikė 35. Mes tada galime dirbti toliau. Tuomet dėl Kaimo reikalų komiteto siūlymo mums nereikia svarstymo. Mes automatiškai nepritariam, nes nepritarėm E. Jurkevičiaus siūlymui. Lieka Ekonomikos komiteto pozicija. Štai, kaip gerai! Turbūt daugiau siūlymų, gerbiamasis pranešėjau, ir nėra?
J. VESELKA (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū jums. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Balsuojame, ar bendru sutarimu po svarstymo pritariame? Pritariame bendru sutarimu po svarstymo.
Irgi siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Salėje lyg ir daugiau žmonių. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-4649(3), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji A. Bilotaite, L. Graužiniene, balsuokite, būkite geros! A. Mazuronis jaunasis.
Vis tiek nėra. Taigi liks tiktai balsavimas.
11.27 val.
Toliau – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4294. Gerbiamasis Juliau, tuomet jūs vėl ateikite į tribūną, nes komitetas siūlo šį projektą atmesti. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo pasiūlymas buvo tas, kad išimtis daroma vienai iš įmonių, kuri likutinį pelną gali paaukoti ten, kur ji veikia, tik toje srityje. Tai prieštarauja, mano manymu, ir Konstitucijai, todėl Ekonomikos komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą kaip prieštaraujantį tiek Biudžeto sandaros, tiek Pelno paskirstymo, tiek Savivaldos, tiek Įmonių įstatymams, nes visos įmonės turi būti vienodai traktuojamos. Kiek pelno valstybei sumoka, tiek sumoka, kitas eina tik savo poreikiams, dividendams. Todėl Ekonomikos komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą kaip prieštaraujantį daugumai įstatymų ir Konstitucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kai siūloma atmesti, mes turime pasisakyti. Kas už atmetimą? Už atmetimą – M. Bastys, prašau.
M. BASTYS (LSDPF). Žinoma, kad reikia palaikyti Ekonomikos komiteto sprendimą, nes priešingu atveju reikėtų… pavyzdžiui, Šakiuose yra labai daug ūkininkų ir labai daug nuperka trąšų, tai jiems reikėtų sudaryti kažkokias išimtines sąlygas, nes jie kažkam sukuria tam tikrą pelną. Šiuo atveju yra vienareikšmiškai teisingas sprendimas ir reikia palaikyti. Dėkui.
PIRMININKĖ. D. Budrys – prieš. Bet aš jo nematau. A. Endzinas – prieš.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų mes kalbame apie Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir galimybes šiam uostui plėsti savo veiklą. Labai puikiai žinome, kad uosto plėtra yra socialiai jautrioje teritorijoje, tai yra Klaipėdos mieste. Ir Klaipėdos miesto gyventojai praranda tam tikrą gyvenimo komfortą plėtojant, stipriai plėtojant uostą, intensyvinant jo krovą, ypač artimiausioje perspektyvoje didinant pavojingų krovinių. Aš turiu galvoje naftos produktus ir galimai būsimo dujų terminalo eksploatavimą.
Todėl, prarasdamas tam tikrą gyvenimo kokybės komfortą, miestas turi turėti galimybę gauti kokią nors kompensaciją. Jis turi būti suinteresuotas uosto plėtra. Štai šitas įstatymo projektas atveria tam galimybes. Manau, kad prieštaravimas arba socialinių įtampų pašalinimas išties yra tas veiksnys, kuris gali ir suponuoja sąlygas tam tikrom išimtim. Kita vertus, per biudžeto sandarą mes galime reguliuoti. Be abejo, kitos kadencijos Seimas, formuodamas valstybės biudžetą, gali reguliuoti tam tikras miesto pajamas per paliekamas lėšas, tarkim, gyventojų pajamų mokesčio surinkimo ir kitų mokesčių, miestui. Aš siūlyčiau atmesti komiteto išvadą ir pritarti projektui. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą Nr. XIP-4294, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 54, prieš – 4, susilaikė 4. Projektas Nr. XIP-4294 atmestas.
11.32 val.
Miškų įstatymo 4 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto… Antanai, gal jūs ateikite! Antanas. Gal galite Kaimo reikalų komiteto išvadą? Miškų įstatymo 4 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Svarstymas.
A. BAURA (MSG). Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas šių metų rugsėjo 26 d. svarstė šį projektą ir sprendimas toks: pritarti patobulintam įstatymo projektui. Vienbalsiai. Vienbalsiai už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Šedbaras – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį projektą rugsėjo 19 d. ir bendru sutarimu už priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo narės D. Bekintienės siūlymą, taip pat iš dalies atsižvelgiant į Seimo nario E. Pupinio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus, kuriems Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu D. Bekintienę – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo narės D. Bekintienės pasiūlymą ir Vyriausybės išvadą, taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 4. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje užsirašė dalyvauti 3 Seimo nariai. D. Bekintienę vėl kviečiu į tribūną diskusijai.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra piliečio iniciatyva, peticija, tą nuolat pabrėžiau, antrasis svarstymas. Buvo pasakyti visi argumentai ir už, ir prieš, buvo pateikti pasiūlymai, mano pasiūlymas, kurie dar labiau susiaurino paveldėtojų teises, susiaurino ratą, tai yra tik pirmosios, antrosios ir trečiosios eilės įpėdiniams suteikta teisė miško žemėje atstatyti buvusias sodybas.
Daugiau nekalbėsiu apie argumentus, tiesiog norėčiau jums paskaityti piliečio Lino Baranausko gautą laišką: „Žinau, kad Seime yra svarstomi Miškų įstatymo straipsnių pakeitimai. Prašau atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją. Mano sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis yra miškų ūkio. Sklype yra išlikusios buvusios sodybos, tai yra palivarko, nedidelio dvarelio, gyvenamojo namo pamatiniai akmenys, rūsio duobės, sienų pamatiniai akmenys, kitų pastatų – kluono, tvarto – pamatiniai akmenys, įvažiavimo į sodybą medžių alėja, šiek tiek akmenimis grįstas kelias. Yra archyviniai duomenys nuo 1845 m. iki 1922 m. apie sodybos buvusius pastatus, taip pat archyviniai žemėlapiai, kuriuose pažymėta sodybos liekanos, sodas.
Šį proprosenelių dvarelį noriu atstatyti kiek įmanoma autentiškiau. Manau, tai yra socialiai vertinga tiek kaimui, tiek visuomenei. Pagal dabar galiojančius įstatymus aš negaliu atstatyti buvusios sodybos vien todėl, kad pagrindinė tikslinė paskirtis yra miškų ūkio. Manau, tai yra neteisinga, pažeidžia proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus. Manau, kad turi būti leidžiama atstatyti sodybas. Tikiuosi, atsižvelgsite į susiklosčiusią situaciją, svarstydami įstatymo projektą.“
Tikrai siūlau atsižvelgti į šitą ir piliečių iniciatyvą, ir šią iniciatyvą ir leisti atkurti sodybas, buvusias sodybas, pirmosios, antrosios ir trečiosios eilės įpėdiniams. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Šimėną diskusijai.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstomas klausimas yra labai menkutis, o kitu požiūriu žiūrint, labai svarbus ir didelis. Lietuvos Konstitucijoje parašyta, kad „lietuvių tauta, įkūnydama prigimtinę žmogaus ir tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje“… Toliau parašyta, ką turi daryti lietuviai. Taigi Konstitucijoje įrašyta, kad laisvai turi gyventi lietuviai savo tėvų ir protėvių žemėje, o mūsų sukurti įstatymai, mano galva, prieštarauja Konstitucijai, nes mes uždedame įvairius apribojimus laisvai gyventi savo tėvų ir protėvių žemėje.
Konstitucijos 46 straipsnis kalba apie tai, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Mes sakome: jūs elkitės laisvai, bet jūs negalite ten, savo žemėje arba savo miško žemėje, daryti to, ano, ketvirto; gali iškirsti mišką, bet įsikurti gyventi laisvai negali.
Šita nuostata, kuri yra Peticijų komisijos pateikta ir svarstoma, tik iš dalies sprendžia Lietuvos piliečių konstitucines teises, tik vienai socialinei grupei, kuri turi paveldėjimą ir panašiai, o kitiems, kurie teisėtai įsigijo žemę arba mišką, šita nuostata iš tikrųjų nieko nesprendžia.
Adekvačios Miškų įstatymo pataisos buvo svarstytos ir priimtos Seimo prieš pusantrų metų. Deja, tuo metu Lietuvos Respublikos Prezidentė jas vetavo. Kaip dabar bus? Kaip spręs Prezidentė konstitucines piliečių teises? Labai svarbu, ar mes dar šitos Seimo kadencijos metu spėsime šį klausimą išspręsti.
Jeigu siekiame, kad nors dalis mūsų lietuvių grįžtų į savo tėvynę Lietuvą, jeigu mes kalbame, kad reikia mažinti emigracijos mastus, jeigu mes norime, kad sugrįžtų, mes privalome išspręsti ne tik šį klausimą, bet ir daugelį kitų klausimų, leidžiančių lietuviams gyventi Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Išgirdęs, ką sakė Jonas, supratau, kad jeigu priimsime šitą įstatymą, tai visi grįš į miškus.
Bet rimtai kalbant apie šitą įstatymą, reikia atsakyti, ko gero, į pagrindinį klausimą – ar mes norime saugoti miškus kaip Lietuvos turtą, ar toliau darome invazijas į mišką? Šita istorija turi… Noro gauti leidimus statyti miškuose, kur kadaise stovėjo sodybos, istorija labai sena. Aš šitoje tribūnoje dėl šito klausimo kalbu kokį aštuntą ar dešimtą kartą. Dar kai K. Prunskienė buvo žemės ūkio ministrė, ji teikė šiuos įstatymų projektus. Labai džiaugiuosi, kad visų kadencijų Seimai nepritarė tokiai idėjai, nes šiandien Lietuvoje yra krūvos sodybų, stovinčių laukuose, apleistų, užkaltais langais, įgriuvusiais stogais, kurias tikrai, jeigu kas labai nori gyventi toliau nuo miesto, gali nusipirkti ir atstatyti, nebūtinai tai reikia daryti miške. Net ir šios kadencijos Seime šiam įstatymui jau buvo nepritarta. Suprantu norą vieno ar kito piliečio, vadovaujantis tam tikrais interesais, įsikurti. Praeitos kadencijos metu aš buvau gavęs gana daug medžiagos ir dar ją turiu kažkur archyve, tai yra apie kokius sklypus kalbama. Tai yra dažniausiai prie vandens, ežerų ir upių, prie kurių kažkada buvo kokia nors sodyba, ir žmonės nori apsitverti ir uždrausti kitiems prieiti prie tų vandens telkinių. Va kur pagrindinis tikslas. Šie sklypai pabrangsta būtent todėl, kad jie yra prie vandens. Ir dar yra turtingų lietuvių, kurie neturi tokių vasarnamių prie vandenų, todėl ieško savininkų, kad šie pagal įstatymus atgautų šiuos sklypus, po to brangiai nusipirkę ten stato pilaites.
Jeigu, gerbiamasis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke, kuris ginate gamtą, kuris kovojate už švarą Lietuvoje, jūs siūlote, kad prie ežerų atsirastų naujų tvorų, naujų zonų, kur privati valda, prieiti negalima, tai aš nesuprantu šiek tiek šito gamtos saugojimo.
Ko gero, kolegos, užmiršote, kad buvo net verslo rūšis – pardavinėti akmenis, kurie apsamanoję. Suveždavo į mišką, sudėdavo kaip pamatus ir tada veždavo komisiją. Prisimenu, ir mano kolega iš mūsų frakcijos važiuodavo pasižiūrėti tų apsamanojusių akmenų riedulių, ant kurių atseit kažkada stovėjo sodyba. Manau, kad praėjo treji metai ar daugiau nuo paskutinio šito įstatymo teikimo, jau vėl yra ganėtinai apsamanojusių akmenų ir galima vėl šitą versliuką daryti.
Todėl, gerbiamieji kolegos, aš nuoširdžiai kreipiuosi į jus, tikrai yra vietų, kur galima statyti, tą mūsų įstatymai leidžia. Aš manau, paskutinis mano sakinys būtų, kad jeigu bus priimta tokia nuostata, tai iš karto tie, ne paveldėtojai, ne pirmos eilės, kreipsis į teismą, ir, lygiateisiškumo principu vadovaudamiesi, visi, kas turi nusipirkę miško, sodybas prie tokių ežerų, prie upių, turės teisę statyti, ir prasidės naujas Lietuvos atgimimas. Tikrai statybininkai turės darbo. Bet aš kreipiuosi į tuos, kurie dar myli ir mėgsta miškus, – nepritarkime šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kalbėjo visi, kurie norėjo dalyvauti diskusijoje. Antanai Baura, aš vėl jus kviečiu į tribūną, nes Kaimo reikalų komitetas yra pagrindinis komitetas. Yra Seimo nario E. Pupinio siūlymas papildyti 11 straipsnio 1 dalį 7 punktu, ir komitetas tam pritarė iš dalies. Pritariame bendru sutarimu? Pritarta.
Toliau yra Seimo narių A. Stancikienės, G. Songailos, S. Stomos siūlymas, vienas ir antras, tai yra pakeisti ir papildyti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip. Komitetas nepritaria. Gal tada, kolega, pakomentuokite.
A. BAURA (MSG). Kadangi komiteto valia buvo pasirinktas Seimo narės D. Bekintienės pasiūlymas, pritaręs jos pasiūlymui, komitetas nusprendė kolegų Seimo narių A. Stancikienės, G. Songailos ir S. Stomos pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes turime… Kas dabar yra salėje? Nematau nė vieno iš autorių. (Balsai salėje) Gal iš karto tada balsuojame, kas pritariat Seimo narių A. Stancikienės, G. Songailos redakciniams siūlymams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote dėl abiejų siūlymų.
Balsavo 52: už – 22, prieš – 13, susilaikė 17. A. Stancikienės, G. Songailos. S. Stomos abiem siūlymams nepritarta. Daugiau lyg ir nėra siūlymų? Ačiū.
Dabar dėl viso vienas – už, vienas – prieš. B. Bradauskas – už.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų mano kolega A. Sysas nupiešė tokį vaizdą, kad, atrodo, Lietuvoje nėra nieko, tik puls visi statytis prie upių, ežerų ir panašiai. Žemės sklypų apstu yra prie ežerų. Kas tik norite ten nusipirkti, galite laisvai pirkti, dabar jie yra labai pigūs. Todėl apie tai kalbėti, kad puls kas nors miške statyti, prie ežerų ir panašiai…
Čia buvo minėti akmenys. Aš nė vieno skundo nesu išnagrinėjęs nepažiūrėjęs pats. Kai aš nuvažiavau ir pamačiau iš tikrųjų padėtus galbūt išvakarėse, galbūt prieš savaitę, tai ir buvo sprendimas priimtas neigiamas. Tai čia nėra ir ką kalbėti. Bet kalbama apie tuos, kai registre yra įregistruotos sodybos. Registre! Ir čia nėra tokių, kad akmenis ar dar ką nors pasidės.
Man gaila tų žmonių, kurie negali atstatyti savo sodybų. Jų likę labai nedaug, nes įstatymas anksčiau, atsimenate, leido tą. Ir tik prieš porą metų mes, taisydami Miškų įstatymą, nutaisėme taip, kad uždraudėme atstatyti sodybas. Dabar yra kuriozas. Saugomose teritorijose yra leidžiama atstatyti, o miške neleidžiama. Tada darykime vienodai visur. Aš nieko baisaus nematau. Jeigu žmonės, jų labai nedaug likę, juo labiau jeigu dabar dar siūloma antrai trečiai paveldėtojų grupei leisti atsistatyti, tai nieko baisaus nematau. Jų yra labai nedaug ir galima jiems leisti.
O ateityje, aišku, reikia svarstyti iš viso miško žemės klausimus, nes mes negalime padaryti šventa karve, kad visiškai niekas negalėtų įkelti nei kojos, nei nieko. Vis dėlto yra ūkis, vis dėlto žmonės gyvena, vis dėlto reikia galvoti ir apie žmogų, o ne tik apie ką nors, kas neaišku kam tarnauja. Todėl aš nieko blogo nematau, jeigu bus leista atstatyti tas sodybas.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Suprantu. Skirtingai nuo kolegos, aš tikrai neturiu sklypo ir namo prie ežero, tai galbūt aš ir nesuprantu visų subtilybių. Bet kaip orientacinio sporto mėgėjas, kuris ganėtinai daug būnu miške, matau, kas vyksta Lietuvos miškuose, tai galiu pasakyti, kad ten vyksta negražūs dalykai. Ir tvorų kiekis proporcingai metams didėja.
Dabar noriu atkreipti dėmesį. Pasižiūrėkite, kada priimami tokie įstatymai? Baigiantis kadencijai, kai visiems dzin, nes visi bėgioja ir ieško ryšių, kaip kas už ką dar balsuos, tai dabar ir bandomi stumti tokie įstatymai. Čia yra mūsų Seimo tradicija, čia nieko naujo.
Kitas dalykas. Gerbiamieji, Konstitucinis Teismas jau buvo pasisakęs dėl miškų ir viešojo intereso gynimo. Labai gaila, kad mes viešą interesą šiuo įstatymu norime pažeisti.
Ir paskutinis dalykas. Jeigu jau čia susirinko mūsų įstatymų ir Konstitucijos žinovai, tai aš dar kartą sakau, ką sakiau tribūnoje – lygiateisiškumo principas. Kodėl kažkam bus galima atstatyti, o kitiems ne? Pasakykite man, ar taip nepažeidžiamas lygiateisiškumo principas? Jeigu jis nepažeidžiamas, vadinasi, automatiškai visi, kas tik norės ir turės tokią galimybę, pradės statyti. Apie ką aš ir kalbėjau iš tribūnos. Todėl aš nepritariu.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Miškų įstatymo 4 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojat prieš arba susilaikote.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 46, prieš – 2, susilaikė 4. Po svarstymo Miškų įstatymo 4 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo projektui pritarta.
Kadangi kito klausimo nėra vieno pranešėjo, skelbiu pertrauką iki 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbą. Mes pagal numatytų klausimų eilę toliau turėtume svarstyti Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3552. Kadangi priėmimo stadijoje buvo padaryta pertrauka ir sugrįžta į svarstymo stadiją, tad dabar ir yra svarstymo stadija. Norėčiau pakviesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską. Deja, jo nematau. Sakykite, gal yra kas iš komiteto narių? Gerai. Matau, kad kolegos dar gyvena rinkimų karštlige.
Ar sutiktumėte, jeigu mes… Minutėlę, pažiūrėsiu, kurį klausimą mes galėtume svarstyti. (Balsai salėje) Kaip jūs manytumėte (matau L. Graužinienę), jeigu mes svarstytume klausimą 2-7 – Seimo nutarimą „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“? Ar sutiktumėte, kolegos, ar galime bendru sutarimu svarstyti šį klausimą? Tai būtų pateikimas. Gerai. Prieštaraujančių nematau. Vietoj A. Valinsko pranešėja būtų L. Graužinienė. Kolege, jūs neturite medžiagos? Tuoj, minutėlę, surasime.
12.10 val.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Šį nutarimo projektą inicijavo trys komitetai, t. y. Švietimo, mokslo ir kultūros, Informacinės visuomenės plėtros ir Audito komitetai. Tas prašymas pavesti Valstybės kontrolei atlikti auditą kilo iš gautų skundų. Valstybės kontrolė šį klausimą yra įtraukusi į kitų metų savo darbų programą, tačiau manau, jeigu Seimas priimtų šį nutarimą, tai jis atsidurtų priekyje ir iki vasario 1 d., tikėkimės, turėtume atsakymus. Manau, klausimas yra rimtas, nes susijęs su viešaisiais pirkimais ir kitais finansiniais dalykais. Labai trumpai, kad jūsų netrukdyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Visi trys komitetai atidžiai išnagrinėjo tuos skundus ir dabar mes prašome Seimo pritarimo, kad Valstybės kontrolė galėtų greičiau atlikti tą auditą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Supratom. Jūsų paklausti norinčių nėra. Dėkoju pranešėjai. Kolegos, gal yra norinčių kalbėti už ir prieš? Nėra. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje) Mes jau pritarėm. Reikia laiku būti salėje. Ačiū, kolega.
Kadangi komiteto pirmininkas A. Anušauskas jau yra salėje, toliau siūlau svarstyti Žvalgybos įstatymą… Atsiprašau. Grįžtant prie Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projekto Nr. XIP-4826 pagrindiniu komitetu siūlomas Audito komitetas. Prieštaravimų nėra. Papildomo nematau. Siūloma svarstyti spalio 23 d. Taip pat nėra prieštaravimų. Dėkoju.
12.15 val.
Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3552(4) (svarstymas)
Kaip ir minėjau, kviečiu A. Anušauską į tribūną pateikti Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3552. Svarstymo stadija. Kaip minėjau, po priėmimo stadijos buvo sugrįžta į svarstymo stadiją. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, sugrąžinus į svarstymo stadiją komitetas apsvarstė dar keletą pasiūlymų ir socialinių reikalų dalyje, manyčiau, surado reikalingą kompromisą su Socialinių reikalų ir darbo komitetu. Buvo dar keletas papildomų siūlymų, manau, kad svarstant pastraipsniui aš juos pateiksiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkui. Dabar pataisos. 1 straipsnis. Nėra. 2 straipsnis. Štai čia yra Seimo narės R. Juknevičienės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Gal galėtumėte pakomentuoti?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jei galima, dėl kurio punkto, jūs man pasakykite.
PIRMININKAS. Jeigu galima, arčiau mikrofono, nes mes nieko negirdime.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl kurio punkto, nes čia…
PIRMININKAS. Išbraukti 2 straipsnio 2 dalyje žodžius „karių ir“ bei „kariams ir“ ir išdėstyti taip. Išbraukus lieka ta redakcija, kuri buvo pateikta. „Iki šio įstatymo įsigaliojimo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (išbraukiama „karių ir“) statutinių valstybės tarnautojų…“ Vėlgi yra išbraukiama toliau ir kitame sakinyje: „Šioje dalyje nustatytos stažo skaičiavimo nuostatos taikomos tarnavusiems nurodytose žvalgybos institucijose (išbraukiama „kariams ir“) statutiniams valstybės tarnautojams…“ Kodėl komitetas nepritarė?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes šiame Žvalgybos įstatyme yra apibrėžiamas žvalgybos tarnautojų statusas. Tiesiog neatitinka bendros įstatymo koncepcijos ir struktūros, todėl yra sutarta, kad žvalgybos tarnautojai tiek Antrajame departamente, tiek Valstybės saugumo departamente naudotųsi tomis pačiomis sąlygomis – socialinėmis ir visomis kitomis, išskyrus tas išimtis, kurios numatytos šitame įstatyme, ir tas ypatybes.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar yra 10 Seimo narių, palaikančių R. Juknevičienės pasiūlymą išbraukti, kaip jau minėjau, žodžius „karių“ ir „kariams“? Gal galėtumėte pakelti rankas? Aš matyčiau, tada nereikėtų… Vienas, du, trys. Nėra. Dėkui.
Einame toliau. Kolegė R. Juknevičienė siūlo išbraukti 2 straipsnio 3 dalį. 3 dalyje štai kas sakoma: „Žvalgyba šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms…“ Komitetas taip pat šiam siūlymui nepritarė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kad daug kartų nekartočiau, pasakysiu, pritarė tai pozicijai, kuri yra išdėstyta žvalgybos koncepcijoje. Įstatymas sudarytas pagal ją, parlamentinę kontrolę perduodant atitinkamam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pakomitečiui, kuris turi tiesioginį ryšį su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, gal galėtume bendru sutarimu palaikyti komiteto nuomonę ir nepritarti kolegės?.. Gerai. Ačiū.
Toliau yra kolegos R. Dagio pasiūlymas papildyti Žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį nauju sakiniu ir komitetas tam pritarė. Gal galėtume irgi bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta. Atsiprašau, ieškau. Radau. Dėl 21 straipsnio pateiktas kolegos S. Šedbaro pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. S. Šedbaras siūlo… Gerai. Aš nematau S. Šedbaro. Yra. Atsiprašau, kolega. Prašau, kolega, pateikti savo siūlymą ir jo esmę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tikrai palaikau savo pasiūlymą ir siūlau labai gerai į jį įsigilinti. Dabar įstatymo projekte pasakyta, kad parlamentinę kontrolę vykdys pakomitetis. Ar mes šioje kadencijoje turėjome pakomitečius? Ar mes tikrai turėsime pakomitečius kitoje kadencijoje, spręs Seimas. Todėl ir siūlome, kad būtų įrašyta Seimo statute numatyta institucija. Tokia konstrukcija jau yra ir tokie žodžiai vartojami Kriminalinės žvalgybos įstatyme, lygiai taip pat rytoj svarstysime Seimo narių teisių, pareigų ir garantijų įstatymą. Mano nuomone, tokios svarbios srities parlamentinę kontrolę turi vykdyti ne pakomitetis, o komitetas. Todėl svarstydami mūsų komitete Statuto projektą apskritai planuojame, svarstome siūlyti Seimui, žinoma, ir kitoms frakcijoms, labai atsakingai apsvarstyti, ar šitos kontrolės neturėtų vykdyti Nacionalinio saugumo komitetas atskiriant šitą funkciją nuo Gynybos komiteto.
Aš manau, kad dabar apsiriboti ir nužeminti parlamentinę kontrolę iki pakomitečio lygio, nes jis pats savarankiškai neveikia, jis veikia komiteto vardu, nėra teisinga. Seimo nariams dabar būtų net nekorektiška suvaržyti galias, Seimo statute numatyti, kokia institucija vykdys parlamentinę kontrolę.
PIRMININKAS. Dėkui. Gal komiteto pirmininkas pasakytų savo nuomonę, kodėl komitetas nepritarė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Žvalgybos įstatymo projekte siekiama įtvirtinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Saugumo pakomitečio įgaliojimus ir, svarbiausia, jo santykį su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Todėl būtina labai aiškiai įvardyti, kas vykdys parlamentinę kontrolę. Tik išbraukus padalinio pavadinimą taptų neaišku, kuris Seimo struktūrinis padalinys, t. y. Seimo komisija, komitetas (tas irgi svarstytina), gali būti ir vykdys valstybės saugumo užtikrinimui svarbių subjektų – žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę. Pirmiausia nepritarta dėl to, kad tada būtų neaiškus tos institucijos santykis su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Aš visiškai pritariu, kad turi būti atsakingas komitetas. Šiuo atveju numatoma, kad šitų žvalgybos struktūrų konkrečią kontrolę vykdys pakomitetis, atskaitingas komitetui ir turintis tiesioginį ryšį su juo.
PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas palaikote?.. Kaip? (Balsai salėje) Atsiprašau. Atleiskite. Vienas – už, vienas – prieš. Nuomonė už – K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju. Aš suprantu, kad čia nuomonė už…
PIRMININKAS. Už pasiūlymą.
K. RAMELIS (MSG). Už pasiūlymą.
PIRMININKAS. Taip.
K. RAMELIS (MSG). Iš tikrųjų S. Šedbaras labai teisingai apibūdino, kodėl reikia pritarti šitam pasiūlymui. Šiandien negalima numatyti įstatyme tų padalinių, kurių nėra numatyta Statute. Iš tikrųjų komiteto motyvas, kad čia bus koks nors santykis, visiškai nepagrįstas. Aš visus kviečiu palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kalbėjęs už tiesiog nežino, kaip yra numatyta Statute. Ir šiandien galiojančiame, ir numatomame Statute šiuos klausimus pagal savo funkcijas kuruoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Labai aiškiai parašyta. Pirma.
Antra. Tiek Konstitucinis Teismas, tiek Europos Sąjungos institucijos labai reikalauja, kad jeigu įstatyme yra institucijos, kurios turi tiesioginę sąsają su žmogaus teisėmis, ir kaip tik šitais klausimais, kad įstatymuose būtų labai aiškiai įrašyta, kokia institucija už ką atsako ir kur žmogui ko ieškoti, kad nereikėtų dar imti Seimo statutą, kuris yra labai sudėtingas dokumentas, ten aiškintis, kas tais klausimais užsiima, kur jam kreiptis. Taigi ir anksčiau įstatymuose netgi būdavo parašyta, kad konkrečiai toks pakomitetis tuo užsiima. Mes netgi dabar susiauriname – čia nurodome tik komitetą, o jau Statute bus nurodyta, kad to komiteto pakomitetis. Taigi sistemiškai ir dėl žmogaus patogumo komitetas rado geriausią ir aiškiausią sprendimą. O parašyti žmogui, kad jeigu tu nori kur nors kreiptis, tai dar perskaityk tris talmudus po 300 puslapių ir gal ten rasi, yra visiškai neprotinga ir neracionalu. Aš palaikau komiteto nuomonę. Manau, ji yra pagrįsta ir teisinga. Kviečiu ir jus tą patį padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas palaikote S. Šedbaro pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 29, prieš – 4, susilaikė 13. Kolegos S. Šedbaro pasiūlymui pritarta.
Kitas jo pasiūlymas, kadangi susieta su redakcija, jau yra nesvarstomas. Toliau, taip pat. Toliau, taip pat.
Dabar 23 straipsnis. Atsiprašau. Dėl 23 straipsnio yra Vyriausybės… (Balsai salėje) Ne, tikrai nėra. Žvalgybos institucijų veiklos kontrolė. Šiam pasiūlymui komitetas nepritarė. Prašau, kolega pirmininke, pakomentuoti, kodėl komitetas vis dėlto nepritarė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybė pakartotinai siūlė projekte numatytą žvalgybos institucijų veiklos kontrolės mechanizmą papildyti žvalgybos inspektorių institutu. Komitetas svarstė du kartus, nepritarė, nes įstatymo projekte jau numatyta kelių lygių žvalgybos institucijų kontrolė. Šiuo atveju buvo kalbama apie saugumo pakomitetį, būtų apie struktūrinį padalinį, kuriam yra labai aiškiai pavesta, ką jis turi padaryti. Vis dėlto komitetas orientavosi, kad tai turi būti sutelkta į parlamentinę, pabrėšiu, kontrolę. Todėl nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, gal galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Dėkui. Pritarta.
Toliau dėl to paties straipsnio yra kolegės R. Juknevičienės pasiūlymas, jam komitetas taip pat nepritarė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jis yra analogiškas.
PIRMININKAS. Analogiškas. Visiškai gerai. Jeigu analogiškai pritarėm… Dėkui.
Toliau yra dėl 24 straipsnio kolegos S. Šedbaro pasiūlymas, ir vėlgi komitetas jam nepritarė. Kur kolega S. Šedbaras? S. Šedbaras neišėjęs. Aš matau, jis stovi ir diskutuoja su kolegomis K. Rameliu, K. Starkevičiumi. Prašau, kolega Stasy, prie mikrofono. Jūsų eilė. Dabar mes kalbame apie jūsų pasiūlymą dėl 24 straipsnio, jam komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Atsiprašau. Kadangi tai yra analogiškas, nereikia, nes mes jau jam pritarėme. Viskas. Dėkui už pastabą.
Dėl 29 straipsnio yra kolegės R. Juknevičienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašau, pirmininke.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pasiūlė suvienodinti žvalgybos institucijose tarnaujančių pareigūnų tarnybinių atlyginimų dydžius ir siūlo vienodą darbo užmokesčio sistemą, taikant vienodus pagal pareigybes kariui ir civiliui pareiginės algos koeficientus ir siūlomą priedų sistemą. Tiesiog tai būtų vienodai, be išimčių.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi R. Juknevičienės nėra, ar kolegos galėtų bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū. Pritarta.
Štai yra 64 straipsnis. Yra pateiktas kolegos R. J. Dagio pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Mes irgi galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl to paties straipsnio yra kolegos R. J. Dagio pasiūlymas. Jam taip pat… A, čia jis toliau ir eina. Gerai. Pritarėme.
Ir kolegės R. Juknevičienės pasiūlymas, jam komitetas taip pat nepritarė. Ar tai yra susiję su tuo, kam jau nepritarėme? Gerai. Ačiū.
65 straipsnis. Yra kolegos R. J. Dagio pasiūlymas, komitetas pritarė. Mes turbūt irgi galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta.
Toliau yra tas pats pasiūlymas.
66 straipsnis. Yra kolegos R. J. Dagio pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
69 straipsnis. Yra kolegos R. J. Dagio pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Matau, kad lyg ir viskas. Taip. Visi pasiūlymai yra apsvarstyti. Ačiū pranešėjui.
Kalba vienas už ir vienas prieš. Nors ir neužsiregistravo, bet kolega A. Sysas norėtų pasakyti savo nuomonę. Atleiskite, jūsų nuomonė už ar prieš? Prieš. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nors komitete yra tam tikras sutarimas, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame įstatyme atsiranda nuostata, kuri pareikalaus daugiau pinigų kitais metais. Iš principo kai kuriems pareigūnams yra didinami atlyginimai. Štai čia yra tam tikras prieštaravimas šito įstatymo. Aš džiaugiuosi, kad į kitus dalykus buvo atsižvelgta ir nebuvo forsuojamos tam tikros socialinės garantijos ir kiti dalykai, kurie bus bendruose įstatymuose. Bet jau ne vieną kartą mes kalbėjome šioje salėje, kad arba mes didiname atlyginimus visiems žmonėms, visiems tarnautojams, visiems pareigūnams, bet ne atskiroms grupėms. Pagal dabartinio įstatymo nuostatą kitų metų biudžete buvo iš karto planuota papildomai 18 mln. Tokius duomenis davė Saugumo departamentas ir, man atrodo, iki 4 mln. ar iki 3 mln. Antrasis skyrius.
Dabar, kaip man sakė kolega R. J. Dagys, kad jau sumažinta iki 7 mln., bet tai yra vis tiek papildomos lėšos. Tam tikra kategorija žmonių… (Balsai salėje) Nemeluoju, pasižiūrėkite VSD atsakymus, paprasčiausiai reikės papildomų biudžeto lėšų. Štai šita problema manęs netenkina, todėl aš negaliu pritarti šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikro norint išspręsti statutinių pareigūnų, tarnautojų atlyginimų klausimą, mums reikės apsispręsti ne tik dėl šitų tarnybų. Šiuo metu buvo sudaryta darbo grupė statutinių pareigūnų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo gairėms parengti. Ji baigė darbą ir visi bendru sutarimu yra priėmę jos nuostatas. Šios nuostatos yra derintos su šiuo įstatymo projektu, nesipjauna su tom parengtom gairėm, kurias galima priimti. Iš tikrųjų turbūt mes neišvengsime kai kurių atlyginimų padidinimo, jeigu mėginsime suvienodinti visas statutinių pareigybių socialines garantijas. Vargu ar mes kas nors ryšimės eiti mažinimo keliu. Kai kurie netolygumai buvo ištaisyti, mes sumažinome koeficientus. Ten žiūrint sutaupyta turbūt būtų dar daugiau, negu kolega A. Sysas sakė. Aš siūlau dabar šiam įstatymo projektui pritarti, kadangi dera su bendra sistema, ne taip, kaip anksčiau buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės yra išsakytos. Kaip aš suprantu iš esančių salėje, mes norėtume turbūt balsuoti, ar ne? Nesutiktumėte pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ne. Gerai. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kitą nuomonę turintys balsuoja kitaip.
Balsavo 55: už – 48, prieš nėra, susilaikė 7. Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3552 pritarta po svarstymo.
12.35 val.
Miškų įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4901 (pateikimas)
Dabar grįžtame prie mūsų darbotvarkės 1-16 klausimo, tai yra Miškų įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4901. Pateikimas. Į tribūną kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti įstatymo projektą, kurį rengė Vyriausybė, kuris yra nesudėtingas, bet labai svarbus, ypač svarbus atsižvelgiant į įvairias valstybinės reikšmės infrastruktūras, kurios yra plėtojamos. Ir kur susiduriama su tokiomis kliūtimis, kad galima tas struktūras labai užvilkinti, tokias kaip „Rail Baltica“, suskystintų dujų terminalas, „LitPol Link“, „NordBalt“. Štai tokio svarbumo objektus norint pastūmėti reikia atlikti du nedidelius pakeitimus. Pirmas pakeitimas būtų miško naudmenų keitimo pagal ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiuosius planus įteisinimas. Aš norėčiau pažymėti, kad aptariami planai yra kompleksiniai dokumentai, jie yra rengiami atsižvelgiant į galiojančius kitus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir teritorijų planavimo dokumentų hierarchiją, tai čia tikrai reikėtų tam pritarti.
Antras siūlymas – tai leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pakeitimas. Pagal dabar galiojančią tvarką yra taip, kad Aplinkos ministerija išduoda leidimus kirsti mišką tik miško valdytojams ir naudotojams, bet neišduoda servitutų turėtojams. Išeina paradoksas, kad statant ypatingos svarbos valstybės objektą paimamas miškas kaip servitutas ir reikia vėl prašyti naudotojų leidimų. Vėlgi atsiranda vilkinimai, trikdžiai ir panašiai. Tai čia būtų siūlymas nustatyti, kad servituto suteikimas teisėms ir teritorijų planavimo dokumentų spendimams įgyvendinti… leidimas kirsti mišką turi būti išduodamas ir tokio servituto turėtojui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Jūsų įstatymo pataisoje numatyta, kad kompensacija už iškirstą mišką turi būti mokama į valstybės biudžetą. Ar ne geriau būtų vis dėlto tą kompensaciją mokėti į specialią programą miškų įkūrimui arba atkūrimui?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tada reikėtų keisti kitus straipsnius. Taip yra šiuo metu numatyta įstatyme. Čia pagal įstatymą, mes nieko nepakeičiam.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Aš to paties klausimo klausiau ir per praeitą pateikimą, kai buvo atmestas šis įstatymas. Norėjau paklausti, kodėl jūs nemanote, kad vis dėlto tikslingiau yra palikti tą išpirkimo, tiksliau sakant, paėmimo valstybės poreikiams mechanizmą, nes dabar žemė lieka žmogaus nuosavybe, tiktai kažkas ima, nusprendžia, neva tai servitutą įdeda, iškerta to žmogaus mišką. Tas žmogus tuo mišku naudotis, be abejonės, nebegalės, jis miško nebeturės. Antras dalykas. Praeitą kartą pateikiant projektą buvo pasakyta, kad tai daroma dėl tų ypatingų elektros tiltų, taip?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Jūs įsivaizduokite: 50 metrų į vieną pusę nuo linijos, 50 metrų į kitą pusę. Tai 100 metrų miško žmogus nebeturės, tokios juostos. Skaitysis jo miškas, bet jame nieko daryti negalės ir miško nebus. Ar nevertėtų iš tikrųjų išpirkti tą žemę ir normaliai žmogui kompensuoti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žmogui ir kompensuos, tikrai adekvačia verte. Bet mes negalime dabar trikdyti šito projekto.
Dabar dėl to, ar tai būtų žmogui geriau, tai aš labai abejoju, ką jūs siūlote. Jeigu būtų paimta žemė, tai taip išeitų, kad žmogaus sklype atsirastų žemės juosta, kuri yra kito savininko, tarkim, valstybės, ir tam žmogui reikėtų aplinkui važinėti į savo sklypus. Tikrai žmogui patogiau, kai jo žemė yra servitutas. Jeigu yra užkastas dujų vamzdis po žeme, tai jis ten galės ir sėti, ir arti, ir važinėti ta žeme. Negi būtų geriau, jeigu ten būtų pastatyta tvora? Aš manau, kad atvirkščiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus pateiktus klausimus. Dabar nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Iš tikrųjų pasikartosiu. Aš manau, kad negalima taip spręsti klausimų. Aišku, iš valstybės pusės žiūrint, yra gerokai paprasčiau, bet juk ne viskas, kas yra paprasčiau, yra tikrai teisėčiau arba teisingiau. Šiuo atveju žmogus, turėdamas žemės, iš esmės nelabai galės ja naudotis. Neteisingai buvo pasakyta, kad arti, akėti galės. Arti, akėti galės, bet daugelio kitų ūkinių veiklų toje žemėje, ir labai dideliame plote – nuo linijos po 50 metrų, kai kuriais atvejais, nuo diametro priklausomai ir nuo galingumo, net po 100 metrų į abi puses, – tokiose juostose tikrai negalės nei miško sodinti, nei nieko statyti, nei kasti. Pavyzdžiui, išsikasti tvenkinio ar dar ko.
Manau, kad tai labai rimtas apribojimas. Reikėtų galvoti nebūtinai apie išpirkimą, bet galima galbūt tam žmogui suteikti analogišką miško gabalą kokioje kitoje vietoje. Žodžiu, man tai primena vėlgi kažkokius sovietinius nacionalizavimo metodus, kai iš esmės žemė… Aš prilyginčiau vos ne nusavinimui, nes pagal dokumentus bus, kad žmogus tą žemę turi, bet iš esmės ja naudotis negalės. Manau, kad tai yra labai neteisinga, ir tikrai kolegoms siūlyčiau gerai pagalvoti prieš balsuojant.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės, palaikančios šį projektą, nėra, o nuomonės išsakytos, prašau pasiruošti balsuoti. Kas palaikote Miškų įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4901, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 59: už – 49, prieš – 1, susilaikė 8. Miškų įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4901 po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Svarstymo data nėra numatyta. Gal galėtumėte pasiūlyti? (Balsai salėje) Dar šią kadenciją. Minutėlę! Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Siūlyčiau, kad mes priimtume šį įstatymą. Nežinau, kada jūs galite, kiek galima greičiau. (Balsai salėje) Nesvarbu, kokia valdžia bus.
PIRMININKAS. Ar 23 diena kolegas tenkintų? 23. Bendru sutarimu pritariame. Ačiū. Spalio 23 diena.
12.45 val.
Toliau mūsų darbotvarkėje yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 16, 17, 21, 22 25, 26, 27, 29, 31 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4747(2) bei penki lydimieji įstatymų projektai – tai Nr. XIP-4748, Nr. XIP-4749, Nr. XIP-4750, Nr. XIP-4751 ir Nr. XIP-4752. Svarstymo stadija.
Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, kai kurioms Teisės departamento pastaboms pritarė, kai kurioms nepritarė. Pritarė įstatymo projektui: už – 5, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Norinčių kalbėti, pasisakyti nematau. Dabar pasižiūrėsime, ar yra nuomonė už, nuomonė prieš. Taip pat nėra.
Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui su penkiais lydinčiaisiais bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
12.46 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-648. Svarstymo stadija. Kviečiu V. M. Čigriejienę pateikti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę. Kolege Čigriejiene, kviečiu jus į tribūną.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-648. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas. Kas galėtų pateikti šio komiteto nuomonę, išvadą? Nematau. Čia buvo numatytas P. Luomanas. Kolegos, kas yra Biudžeto ir finansų komitete, prašom prisipažinti ir pakelti ranką. Nematau nė vieno. J. Razma. Gerai. Tuomet aš perskaitysiu: „Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Vyriausybės liepos 11 d. nutarime Nr. 911 teikiamus pasiūlymus, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, kuriems komitetas pritarė.“
Aš taip supratau, kad Sveikatos reikalų komitetas atsižvelgė į visus šiuos pasiūlymus ir pastabas. Nėra pirmininkės ir nėra pasiūlymo. Tiesiog aš norėčiau dar paklausti, ar kolegas tenkina? Tai yra kolegų E. Žakario, J. Juozapaičio bei A. Rimo pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kadangi nematau… Kolega J. Juozapaitis. Ar jus tenkina, kad…
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Tenkina.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Ačiū.
12.49 val.
Sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4264. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis svarstant šitą įstatymo projektą. Buvo gauta įvairių institucijų, organizacijų pasiūlymų, į kurių daugumą yra atsižvelgta. Taip pat buvo gautas pasiūlymas… Vyriausybės išvada, jai komitetas pritarė, Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas, jam irgi komitetas pritarė. Taip pat savo pasiūlymus pateikė Sveikatos reikalų komitetas. Komitetas šitam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu, todėl prašyčiau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Kviečiu A. Stirblytę pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Kadangi vėl nėra nė vieno atstovo, jeigu galima, aš perskaitysiu: „Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.“
PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume mes taip pat, kadangi nėra norinčių kalbėti ir nėra norinčių diskutuoti, nuomones išreikšti, bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta.
Geležinkelių transporto kodekso… Kadangi nėra pranešėjo, mes tada…
12.51 val.
Saugomų teritorijų įstatymo… Tai yra klausimas pagal darbotvarkės numerį 2-8 – Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4694. Pateikimas. Kviečiu į tribūną J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, anksčiau galiojusiame Saugomų teritorijų įstatyme buvo leidžiama žmonėms, ten gyvenantiems, turėti mažuosius žvyro, smėlio karjerus. Žmonėms labai svarbu panaudoti tas iškasenas ten, kur jie nori – pasitvarkyti kelius ar kokias nedideles statybas susiorganizuoti. Vėliau keičiant įstatymą kažkodėl atsirado draudimas ir tokių karjerų buvo staiga neleista. Man sunku pasakyti, ar tai atsitiko kažkaip inertiškai, neapsižiūrėjus, ar buvo kokių nors argumentų, bet aš tikrai esu sulaukęs ne vieno žmogaus, gyvenančio nacionalinio parko teritorijoje, prašymų spręsti tą klausimą ir vėl numatyti galimybę, kad mažieji žvyro, smėlio karjerai būtų leidžiami. Žinoma, tai nereiškia, kad bus kažkaip savavališkai pridaryta tų karjerų. Viską sprendžia parkų reglamentai, yra gana sudėtingi leidimai, žinoma, yra reikiamos apsaugos priemonės. Ten gyvenančių žmonių labui aš siūlyčiau tokį sprendimą priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti J. Stanevičius.
J. STANEVIČIUS (KPF). Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu jus dėl tokio reikalingo projekto. Dabar norėjau teirautis jūsų, ar domėjotės Aplinkos ministerijoje, kokia yra jų pozicija šiuo klausimu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kalbėjau su Saugomų teritorijų tarnybos vadove Rūta Baškyte. Man atrodo, kad ji neprieštarauja, net buvo žadėjusi man pirminį projektą parengti, tik kadangi ji kažkaip ilgai tai darė, aš pats parašiau, bet kokių nors prieštaravimų neišgirdau, nes, kaip minėjau, daug metų prieš tai tas galiojo. Galbūt iš tikrųjų čia buvo dėl formalaus neapsižiūrėjimo išbraukta.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių jūsų klausti nėra. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mažieji karjerai yra savo poreikiams naudoti naudingas iškasenas. Tai yra teisingas sprendimas, kad galėtų žmonės savo nuosavoje, savo nuosavoje – dar kartą kartoju, ne valstybinėje, žemėje naudoti. Bet šitame straipsnyje yra ir daug kitų apribojimų, kuriuos būtų verta labai rimtai svarstyti. Pavyzdžiui, turi nuosavos žemės, tačiau negali pasistatyti vėjo jėgainės iki 350 kilovatų galios. Aš manau, kad verta būtų pagalvoti ir šitą straipsnį praplėsti šiek tiek plačiau.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų racionalų pasiūlymą. Nuomonės yra išsakytos. Nuomonės prieš nėra. J. Liesys dėl balsavimo motyvų norėtų pasisakyti?
J. LIESYS (LiCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau, kad prie šito projekto būtų pridėtas ir mūsų su A. Baura ir A. Petkumi pasiūlymas dėl Saugomų teritorijų sklypų, kad būtų galima juos pagal giminystės ryšius pasidalinti. Komitete svarstyta, yra pritarimas, tik kad jis prie jų pridėtų.
PIRMININKAS. Ačiū, bet kol kas projekto nėra, tai aš nežinau, čia pagal statutą nelabai išeina. Dėkui.
Kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar norėtumėte balsuoti? Norite balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuojame.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 47, prieš nėra, susilaikė 3. Tad Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4694 po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas ir papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstyti vėl turėtume numatyti šią kadenciją spalio 23 d. Prieštaraujančių nėra. Ačiū.
12.56 val.
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4789. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu J. Liesį.
J. LIESYS (LiCSF). Laba diena. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, pristatau pataisą vieno punkto – vietoj akcizo 1 % yra 3 %. Visi dabar kalbame, kad Kūno kultūros fondas…
PIRMININKAS. Gal galėtumėte šiek tiek garsiau.
J. LIESYS (LiCSF). Kūno kultūros fondas turėtų būti daug didesnis ir parama sportui ir mūsų sportininkams, ypač dabartinei sportinei bazei gerinti… projektams, todėl ši pataisa yra labai būtina. Prašyčiau ją palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nėra norinčių klausti. Dėkoju pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš? Taip pat nėra. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti. Kas palaikote pateikimo stadijoje Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4789, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – kitaip.
Balsavo 48: už – 37, prieš – 4, susilaikė 7. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Jaunimo sporto reikalų komisija. Atsiprašau, J. Razma turi pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai yra biudžetiniai reikalai. Pagrindinis komitetas turi būti Biudžeto ir finansų komitetas. Nejuokaukime. Jeigu šakiniai komitetai pradės kaip niekur nieko imti po gabaliuką…
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegos, ar pritartumėte kolegos J. Razmos pasiūlymui, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Pritarta. Tokiu atveju Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą galėtume paskirti papildomu. Manau, kaip ir ankstesnius pateiktus įstatymų projektus, mes galėtume svarstyti spalio 23 d.
13.00 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 7, 10, 11, 13, 16, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6, 30 ir 301 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Kodekso papildymo 101 ir 231 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-4730ES, Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4731 (pateikimas)
Matau, mes dar turime ganėtinai laiko, ir jau yra viceministras. Geležinkelių transporto kodekso 3, 7, 10, 11, 13, 16, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6, 30 ir 301 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Kodekso papildymo 101 ir 231 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-4730ES. Kviečiu Arūną Štarą. Ir lydimasis – Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4731. Prašom.
A. ŠTARAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau pristatyti gana svarbaus Geležinkelio transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo redakciją. Šis pakeitimas iš esmės yra susijęs su tuo, kad Lietuvoje visi žino, kas yra geležinkeliai, tai yra tiktai „Lietuvos geležinkeliai“. Tačiau prie šitos geležinkelio sistemos, būtent prie viešosios infrastruktūros, yra nemažai įmonių, kurios neužsiima pagrindine geležinkelio paslaugų teikimo paslauga, tačiau naudojasi geležinkelio infrastruktūra. Ne visa ji yra viešoji, valstybinė, valstybei priklausanti, yra ir privati.
Visa tai yra sujungta į vieną kompleksą, ir tos įmonės, kurios užsiima šiokia tokia krovinių vežimo, daugiausia krovinių vežimo, veikla, susiduria su neaiškumais, kai tenka įvažiuoti į viešąją infrastruktūrą, spręsti santykius su „Lietuvos geležinkeliais“, prisiimti įvairias atsakomybes, taip pat ir drausti savo veiklą, kuri yra ganėtinai rizikinga. Jau kelerius metus bandoma surasti tokias formuluotes, kurios atitiktų Europos teisės reikalavimus ir atitiktų tą praktiką, kurią mes turime Lietuvoje, ir padėtų toms smulkesnėms įmonėms naudotis geležinkelio infrastruktūra, teikti sau reikalingas paslaugas ir bendrauti su „Lietuvos geležinkeliais“, kurie yra viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojai.
Iš viso šito gimė ilgokas kodekso pakeitimo įstatymas. Jame yra perrašyta didelė dalis pagrindinių kodekso sąvokų. Ir tai, ką aš kalbėjau prieš tai, pagrindinis, matyt, punktas būtų 3 straipsnio 2 dalis, kai yra tiksliai apibrėžiama, kas yra geležinkelio įmonė, taip pat ir įmonė, kuri užtikrina tik trauką. Taip pat yra gana svarbi naujovė – tai yra įvedamas civilinės atsakomybės draudimas, leidžiantis reglamentuoti santykius tarp tokių įmonių ir įmonių, kurios valdo infrastruktūrą. Aišku, visa tai palietė ir visą krūvą kitų straipsnių, kuriuos teko gerokai paredaguoti ir teikti jūsų teismui. Visą šitą darbą darė darbo grupė, organizuota Susisiekimo ministerijos, dalyvaujant, atstovaujant ir toms įmonėms, apie kurias aš prieš tai kalbėjau, ir, aišku, patiems „Lietuvos geležinkeliams“. Atrodo, kad rastas pakankamas kompromisas, todėl prašytume pritarti įstatymo pakeitimui ir toliau svarstymo ir priėmimo metu, jeigu rasite būtinybę ką nors koreguoti, mes pasiruošę prisidėti prie reikalingų daliai „Lietuvos geležinkelio“ transporto vežėjų nuostatų priėmimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norinčių klausti nėra. Dėkui. Norinčių išsakyti nuomonę už ir prieš taip pat nėra. Kolegos, gal galėtume bendru sutarimu, ar norite balsuoti? Balsuojame. Gerai, pasiruoškite ir balsuokite.
Balsavo 51 Seimo narys. Už – 46, prieš nėra, susilaikė 5. Geležinkelių transporto kodekso 3, 7, 10, 11, 13, 16, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6, 30 ir 301 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Kodekso papildymo 101 ir 231 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIP-4730ES ir projektui Nr. XIP-4731 pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomo nematau. Gal turite minčių? Nėra. Taip pat siūlome svarstyti spalio 23 d. Ačiū.
Kolegos, dabar norėčiau su jumis pasitarti. Kadangi mes labai stipriai padirbėjome, ar sutiktumėte, jeigu balsavimo procedūrą pradėtume anksčiau ir tokiu atveju turėtume laiko? Dabar yra 13.05val. Jeigu mes pradėtume balsavimą 13.15 val., netgi siūlo 13.10 val., ir baigtume po 20 min., tai būtų 13.30 val., sutiktumėt? Pirmininkė dar prašė priminti, kad 14 val. ji prašo visų frakcijų seniūnus būti jos kabinete. Primenu tai.
Dabar aš norėčiau priminti, kas yra balsų skaičiavimo grupėje. Tai: M. Adomėnas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija, V. Aleknaitė-Abramikienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija, B. Bradauskas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, V. Bukauskas – Darbo partijos frakcija, K. Komskis – frakcija „Tvarka ir teisingumas“, J. Ramonas – Krikščionių partijos frakcija, A. Stancikienė – Mišri Seimo narių grupė, D. Teišerskytė – Liberalų sąjūdžio frakcija, I. Valinskienė – Liberalų ir centro sąjungos frakcija.
Po pietų mums liktų tik… (Balsai salėje) Kolegos, aš prašau dėmesio! Kolegos socialdemokratai, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, aš norėčiau, kad mes apsispręstume dėl procedūros. Mums po pietų liktų tik du klausimai – generalinio prokuroro atsakymai ir Seimo narių pareiškimai. Iš esmės tai beveik vienas klausimas. Ar sutinkate su tuo, kad mes tada labai greitai ir operatyviai baigtume mūsų darbotvarkę? Aš dar turėsiu paskelbti rytinio posėdžio pabaigą, bet aš jo dar neskelbiu. Dabar aš skelbiu balsavimo pradžią ir kviečiu visus prie urnų. Balsuokime. Mes jau dabar įpratome balsuoti. Taip, už 2 minučių prasidės balsavimas. Priminsiu, dėl ko balsuosime – dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo atleidimo. (Balsai salėje) Ir dėl R. Juozapavičiaus, taip.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame mūsų posėdį. Noriu pasakyti, kad balsavimas baigtas. Noriu paskelbti rytinio posėdžio pabaigą. (Balsai salėje) Ne, aš manau, kad neverta. Jeigu dauguma prašo, tada taip. Prašom registruotis. Tuoj paskelbsiu. Greitai registruokitės. Galiu dar pakartoti registravimą, jeigu norite. (Balsai salėje) Yra prašymas pakartoti registravimą. Gerai, pakartojam registravimą. Kas belieka? Į pabaigą gera širdis nusveria blogąją, tamsiąją dalį. Man atrodo, kad aš pats neužsiregistravau. (Juokas salėje) Kartokim dar kartą, jeigu jau registruojamės, tai registruojamės. Gerai. Tai jau paskutinis kartas. Trečias kartas nemeluoja. Gerai. Pagaliau pavyko užsiregistruoti.
Noriu paskelbti rytinio posėdžio pabaigą. Renkamės po pertraukos 15 val. išklausyti generalinio prokuroro atsakymų į Antikorupcijos komisijos pateiktus klausimus. Kolegos, linkiu jums gerų, skanių pietų, atsipūsti ir, jeigu turėsite galimybę, sugrįžti į salę. (Balsai salėje) Beje, jeigu kartais neturėtumėte tokios galimybės, jeigu reikėtų važiuoti į apygardą, primenu, kad rytoj plenarinio posėdžio pradžia yra 14 val. Be jokios abejonės, komitetai dirba pagal jų numatytą grafiką. Tad iki pasimatymo.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.