LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
DĖL ŠPICBERGENO SALYNO SUTARTIES
RATIFIKAVIMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Špicbergeno salyno sutartis (toliau – Sutartis) buvo parengta Paryžiaus taikos konferencijos metu po I Pasaulinio karo. 1920 m. Sutartį pasirašė 14 valstybių; kitos valstybės buvo pakviestos prisijungti prie Sutarties, tačiau Lietuvos Respublika iki II Pasaulinio karo Sutarties pasirašyti nei ratifikuoti nespėjo, skirtingai nei, pvz., Estijos Respublika.
Sutartis yra aktuali ir šiais laikais. Pvz., 1994 m. Sutartį ratifikavo Islandija, 2006 m. – Čekija. Užsienio reikalų ministerija mano kad ir Lietuvos Respublikai yra tikslinga prisijungti prie Sutarties.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo tikslas – ratifikuoti Špicbergeno salyno sutartį, pasirašytą 1920 m. vasario 9 d. Paryžiuje. Sutarties ratifikavimas yra būtina sąlyga norint prisijungti prie Sutarties ir tapti Sutarties šalimi (Sutartis turi būti ratifikuojama remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies 6 punktu kaip daugiašalė sutartis).
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
Šiuo metu Sutartis yra įsigaliojusi, tačiau Lietuvos Respublika nėra Sutarties šalis, todėl negali naudotis Sutartyje nustatytomis teisėmis Salyno atžvilgiu, kurios taikomos Sutarties šalims.
Sutartis įsigaliojo 1925 m., po to, kai ją ratifikavo visos keturiolika valstybių, pasirašiusių Sutartį 1920 m. Šiuo metu Sutarties šalys yra 38 valstybės, iš jų 19 – Europos Sąjungos narės.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Sutartimi jos šalys pripažįsta visišką ir absoliutų Norvegijos suverenitetą Svalbardo salynui, Sutarties pasirašymo metu vadintam Špicbergeno salynu (toliau – Salynas). Norvegijos suvereniteto taikymui visgi yra numatytos tam tikros sąlygos.
Sutartis nustato, kad Sutarties šalių laivams ir subjektams suteikiamos lygios žvejybos ir medžioklės teisės Salyno teritorijoje ir teritoriniuose vandenyse, taip pat teisės verstis bet kokiu jūrų, pramonės, kasybos ir prekybos verslu. Sutarties šalių subjektams, laivams ir prekėms netaikomi jokie mokesčiai ar apribojimai, kurių nereikia mokėti subjektams, laivams ar prekėms, kurioms Norvegijoje suteikiamas didžiausio palankumo statusas. Sutartimi Norvegija įsipareigoja visiems Sutarties šalių subjektams taikyti vienodą režimą nuosavybės teisės įgijimo, naudojimo ir įgyvendinimo būdų atžvilgiu, įskaitant teisę į naudingąsias iškasenas Salyne.
Sutartyje numatyta kad bus sudaromi susitarimai dėl mokslinių tyrimų Salyne sąlygų.
Sutartyje taip pat nustatoma, kad Norvegija Salyne nekurs ir neleis kurti jokios karinio jūrų laivyno bazės ir nestatys jokių įtvirtinimų, taip pat nenaudos Salyno kariniams tikslams.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Sutartimi jos šalims suteikiamos teisės į salyno išteklius, numatomos mokestinės lengvatos, pareiga susitarti dėl mokslinių tyrimų vykdymo teigiamai įtakos verslo sąlygas ir jų plėtrą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų terminų, vertintinų Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka, nėra.
Sutarties vertimą į lietuvių kalbą atliko Ministro Pirmininko tarnyba.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų nereikia.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projektas suderintas su Finansų, Teisingumo, Ūkio, Aplinkos, Švietimo ir mokslo ministerijomis ir Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos. Su visuomene konsultuotasi teikiamus teisės aktų projektus paskelbus Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymo projektas parengtas Užsienio reikalų ministerijoje. Teikiamą įstatymo projektą parengė Teisės ir tarptautinių sutarčių departamentas (direktorius Artūras Žurauskas, tel. 236 2530), tiesioginis rengėjas – Tarptautinių sutarčių skyriaus (vedėjas Rytis Satkauskas, tel. 236 2651) II sekretorius Audrius Bendinskas, tel. 236 2539.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Špicbergeno salynas“, „Svalbardo salynas“, „sutartis“, „ratifikavimas“.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis