LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 476
STENOGRAMA
2012 m. spalio 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. spalio 2 d. vakarinį plenarinį posėdį. Pirmiausia prašom registruotis.
15.03 val.
Gerbiamieji kolegos, kol kas 51 Seimo narys. Primenu darbo tvarką. Ta darbotvarkė, kuri buvo mūsų patvirtinta, pasistumia žemyn arba vakarop. Šiuo metu imsimės rezoliucijos arba, tiksliau, tos rezoliucijos nagrinėjimo dalies, kai vyksta diskusija. Dar konkrečiau, tai yra Statuto 183 straipsnis „Rezoliucijos projekto pateikimas ir svarstymas“. Pateikimas buvo, dabar svarstymas. „Svarstymo metu kalba ir į klausimus atsako rezoliucijos projekto iniciatorių atstovas, o po to bendra tvarka vyksta diskusija.“ Taigi diskusijoje užsirašė šeši Seimo nariai, bet kol kas, minutėlę, kai ką nori paaiškinti kolega E. Klumbys.
Kolegos, dėmesio! Paklausome.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turime dvi rezoliucijas. Kai kurie esame užsirašę kalbėti dėl abiejų rezoliucijų. Tai gal būtų galima sutarti taip, kad tas, kuris kalbės, gali kalbėti, turi teisę kalbėti iki 10 minučių dėl abiejų rezoliucijų… (Balsai salėje) Negi du kartus eisime po penkias minutes? Aš neišnaudosiu dukart po penkias, aš tikrai baigsiu anksčiau. Kad manęs nereikėtų nutraukti ir kad antrą kartą neičiau, štai toks mano pasiūlymas.
PIRMININKAS. Kolegos, iš tikro čia yra racionalus pasiūlymas, patinka tai kam ar nepatinka. Jeigu kalbama dėl dviejų rezoliucijų, aišku, kad turi būti dviguba laiko porcija. Aš tikiuosi, kad kolegos bus sąmoningi, kalbės taupiai ir į tašką, arba į tikslą, ir sutaupys. (Balsas salėje) Apie esmę, teisingai, kaip kolega pataria.
Taigi užsirašė šeši Seimo nariai. Pirmasis kaip tik yra E. Klumbys, ir aš jį noriu klausti. Jūs norite kalbėti dėl abiejų rezoliucijų? Tada septynios minutės. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes pagaliau Seime svarstome fundamentalius vertybinius klausimus. Nedažnai būna tokie dalykai, bet mes iš tikrųjų per paskutinį posėdį prieš balsavimą dėl naujojo Seimo imamės fundamentalių vertybinių dalykų. Aš noriu pradėti nuo to, ką pasakė vienos iš rezoliucijų autorė gerbiamoji Vilija, – ar galima pasitikėti Europa? Aš sakau – ne. Negalima ja pasitikėti, nes tai yra pūvanti pasaulio dalis, net nesugebėjusi įrašyti į Konstituciją krikščioniškų vertybių.
Pažiūrėkite, kaip savo tikėjimą gina musulmonai ir kas dedasi Europoje su krikščioniškų vertybių gynimu. Čia yra fundamentalus dalykas, išsiskyrimas, požiūris vienų ir kitų. Aš manau, kad negalima tokiai solidžiai institucijai, kaip Seimas, išsakyti savo nuomonę dėl vieno ar kito spektaklio. Galbūt rytoj koks nors Rokiškio ar Joniškio teatras bandys parodyti kažkokį spektaklį, negi mes vėl pulsime priiminėti rezoliucijas?
Aš noriu priminti išvis apie religinių vertybių gynimą. Kaip jūs norite, kaip nenorite, negaliu nesustoti ties tuo, kas įvyko Maskvoje. Prie tos grupės, kuri prasideda raide „P“, akcijos Maskvos Kristaus Prisikėlimo cerkvėje. Kas iš tikrųjų tai buvo? Tai iš tikrųjų buvo paniekinimas, tikėjimo paniekinimas, tai buvo šventovės, tikėjimo namų paniekinimas. Kokia buvo reakcija? Pas mus – nulis, visa Europa puolė ginti tų, kurios tai išniekino. Štai tų visų vertybių rezultatas.
Kaip reagavo tas pats Vakarų pasaulis, kai buvo parodyta musulmonų nekaltybė? Pasirodo, čia buvo kur kas didesnis dalykas negu krikščioniškų, nebūtinai katalikiškų. Ten buvo pravoslaviškų vertybių gynimas. Ar jis buvo? Nebuvo.
Mes iš tikrųjų šioje rezoliucijoje turėtume kalbėti apie visų krikščioniškų, musulmoniškų, žydiškų, pagaliau budizmo ir kitų vertybių gynimą, neleidimą tyčiotis iš jų. Tai būtų solidi valstybės institucijos parlamento pozicija. Štai dėl ko, aš manau, kad tokio tipo rezoliucijos mes neturėtume priimti, nors ir kaip tai būtų svarbu.
Dar vienas dalykas, ką mes turime padaryti mūsų sistemoje, teisinėje sistemoje, tai yra Baudžiamajame kodekse numatyti rimtą baudžiamąją atsakomybę už religinių jausmų, religinių maldos namų paniekinimą, tada viskas sustos į vietą, tada bus solidi mūsų parlamento reakcija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Personaliai dėkoju kolegai E. Klumbiui, nes neišnaudojo viso numatyto laiko. Dabar R. Smetona. Prašom, kolega. Dėl abiejų rezoliucijų? Septynios minutės.
R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes turėtume suprasti vieną svarbų dalyką – jie mus tikrina, jie nori žinoti, kiek šia pasirinkta kryptimi galima eiti. Vilniuje buvo rodomi išmėsinėti žmonių kūnai. Tokia mokslo ir meno sintezė, tokia saviraiška. Smalsuoliai ėjo, kai kas vedė savo vaikus pasižiūrėti. Taip buvo. Mūsų vietiniai kai kurie menininkai taip pat stengiasi neatsilikti nuo pažangiausių pasaulio tendencijų. Pavyzdžių neminėsiu, juos daugelis žino.
Šiuo projektu, apie kurį kalbame, ne rezoliucijos, o kultūros ir meno projektu, einama dar toliau, ir manau, kad profesionaliau ir išradingiau. Netgi mūsų valstybės pinigai tam skiriami. Bet manau, kad vis dėlto bandoma peržengti ribą. Todėl čia atvejis, kai, aš manau, vis dėlto parlamentas, tautos atstovai, turi pasakyti bent nuomonę apie šį per daug įžūlų tautos tradicijų, religijos, moralės ir dorovės normų išniekinimą, tiksliau, išžaginimą. Tenka apgailestauti, kad mūsų kultūros ministras tuo džiaugiasi ir didžiuojasi, kad gina šį „kultūros ir demokratijos“ reiškinį. Gal negalėtume Prancūzijos Respublikos laikyti nedemokratiška. Betgi Paryžiuje, kaip tik Paryžiuje, į kurį komandiruojamas mūsų ministras ginti Lietuvos kultūros interesus, Paryžiuje piliečiai, Prancūzijos piliečiai sužlugdė šį spektaklį užimdami sceną. Geras pavyzdys.
Jeigu dar kam kyla abejonių dėl šio kūrinio vertės, aš siūlau internete peržiūrėti spektaklio vaizdo įrašus (labai lengva, labai nesunku, netgi čia sėdint, kas turi priėjimą) ir patiems įsitikinti, kiek jame, šiame kūrinyje, anot režisieriaus R. Castellucci, „vaiko gesto tyrumo arba nuoširdžios maldos“. Tuomet gal nekils klausimų ir net abejonių.
Kadangi man iš anksto aišku, kad Vyriausybė ar premjeras nei galės, nei norės kaip nors paveikti šį procesą, kuris jau vyksta, manau, kad Seimo kreipimasis į visuomenę – bene vienintelis racionalus sprendimas, todėl pateiktas alternatyvus rezoliucijos variantas, manau, yra tinkamesnis. Aš siūlau pasirinkti iš dviejų būtent jį. Tačiau net jeigu rezoliucija nebūtų priimta ir jeigu spektaklis įvyktų, tegu į šią saviraišką žiūri tik tam tikros pakraipos žmonės, tegul jie mėgaujasi šiuo spektakliu, bet būtų labai gerai, kad sveiki, normalūs Lietuvos piliečiai, žmonės, aplenktų tą vietą. Manau, kad pats geriausias atsakas būtų paniekinanti tyla. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat personaliai dėkoju už trumpą ir aiškią kalbą.
L. Dinius. Prašom, kolega, į tribūną. Ar dėl abiejų rezoliucijų? 7 minutės. Prašom.
L. DINIUS (LSF). Mielieji kolegos, iš tikrųjų suabejojau, ar eiti į šią tribūną, tačiau kalbėsiu trumpai, todėl ir ryžausi. Žinote, dėl vienos paprastos priežasties, nes, matyt, pats R. Castellucci galėtų dalyvauti ir stebėti spektaklį, kuris čia vyksta. Ir jis kai kuriais aspektais nėra jau toks prastas, ir kai kurie aktoriai neblogi, režisūra nebloga, tonas duotas neblogas. Vyniokime čia kaip norime, tačiau tam tikri tiksliniai rinkimų dalykai yra siekiami labai profesionaliai, ir čia komplimentai turėtų būti gana nuoširdūs.
Įdomiausia yra tai, kad mes priimame ir gana tokiais kietais terminais kalbame iš esmės apie tai, ko, būkime sąžiningi, 99 % čia, salėje, sėdinčių nematėme, nežinome, apie ką kalbame. Kaip pasakė O. Koršunovas, vykstant automobiliu jis kalbėjo vienoje radijo laidoje, kurioje vyksta panašios diskusijos, ten, patikėkite, yra labai skirtingų nuomonių, jis pasakė labai paprastai: pirmiausia galbūt reikėtų pasižiūrėti. Matyt, jam yra tekę bendrauti su kolega režisieriumi, jo nuomonė yra galbūt labai netradicinėmis priemonėmis išreikšta, tačiau pats režisierius R. Castellucci yra giliai katalikiškas žmogus. Tą reikėtų žinoti ir įvertinti. Nepamaišytų, tarp kitko, kolegoms paskaityti ir Prancūzijos vyskupų laišką, kur yra visai kitaip žiūrima į tai, ką mes kalbame.
Žinote, turbūt Seimas neturi kitų problemų ir mes nelabai ką turime veikti, nes reikia aptarti spektaklį. Galbūt prie rezoliucijos reikėtų dar pasiūlyti įsteigti Seimo narių komisiją, kuri nustatys tam tikrus meninius kriterijus ir visus kitokius dalykus, kurie, matyt, ir būtų privalomi čia nustatinėti. Aš ironizuoju.
Todėl pasakysiu labai paprastai. Pats būdamas krikščionis, taip pat aš esu ir žydas. Aš labai gerbiu ir vertinu (sakau tą nuoširdžiai) senųjų baltų kultūrinį etnopalikimą, aš gerbiu ir myliu musulmonus ir labai myliu budistus. Todėl nematau jokios problemos ir nemanau, kad kokiais nors, nežinau, iš kurių laikų, daugelis mūsų primena, atėjusiais, metodais parlamentas, Lietuvos aukščiausioji politinė valdžia, turėtų nusileisti į tokį kad ir rinkimų laikotarpį. Todėl galima pasakyti ir šitaip: suprantantys supras, tikri krikščionys, jeigu jie tiki tą, išklausys jo pasakytus žodžius, kad reikėtų pasimelsti ir atleisti tiems, kurie nežino, ką daro, jeigu jiems taip atrodo, na, o fariziejai priims rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat dvigubai dėkoju. Dabar kolega R. J. Dagys. Abi rezoliucijos? 7 minutės.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai gerai, kad mes diskutuojame tokiu klausimu. Galų gale iš tikrųjų reikalinga diskusija, ir aš pritariu gerbiamajam E. Klumbiui, galbūt reikalinga daug platesnė diskusija ir platesnis Seimo vertinimas visų šitų dalykų. Bet mes dabar nagrinėjame atskirą atvejį, pro kurį vargu ar galime praeiti pro šalį, nes jeigu šitas renginys yra ne koks nors privatus renginys, kuriame žmonės reiškia savo nuomones, patys save finansuoja, patys ką nori, tą daro, galbūt Seimas čia nebūtinai turėtų nagrinėti tokius dalykus, nors gal ir nekenktų. Bet čia yra renginys, kurį remia valstybė mūsų mokesčių mokėtojų pinigais, ir norim ar nenorim mes prisiimame už tai atsakomybę ir turime išdėstyti savo požiūrį, ar tie pinigai, valstybės lėšos yra panaudojamos tam, kam iš tikrųjų reikia.
Ką tik kolega kalbėjo apie fariziejus, nors aš nesuprantu, matyt, jis nežino, apie ką kalba. Jis turbūt užmiršo, kad visos žmonių teisės, kurias sukūrėme Europos Sąjungoje, buvo padiktuotos krikščioniško orumo supratimo ir jos ateina iš orumo supratimo, o orumo supratime nėra pažeminimo kitiems ir įžeidinėjimo kitaip manantiems žmonėms, tai yra fundamentalus suvokimas. Taip, dabar visa tai mėginama suniveliuoti ir supaprastinti. Neseniai mes išgirdome žinią, kad Pasvalio savivaldybėje vaiko teisių kontrolierė… lygių teisių kontrolierė siūlo uždrausti mokyklose propaguoti krikščioniškas vertybes. Taip, tokia yra pozicija krikščioniškas vertybes propaguoti, kur Europos Sąjungos pagrindinės vertybės, kurias sukūrė Europos Sąjunga. Čia nėra taip paprasta, kaip jūs norite nupiešti. Ir tas išskirtinumas, leidimas daryti ką nori jau tampa protekcionizmu kitos pusės, kitos – mažumos pusės, kuriai leidžiama daryti ką nori ir negerbti kitų žmonių pasaulėžiūros.
Todėl mes turime išreikšti savo moralinį vertinimą šitos esamos situacijos. Čia nėra kokios nors cenzūros klausimas ir panašiai, bet pagarba tai yra visų pirma mūsų pagrindinė vertybė. Turbūt niekas nesakytų… pamėginkite kokį nors kūrinį fašistine tematika atspausdinti ir pastatyti spektaklį. Nesakytų, eikite jūs pirma pažiūrėkite, o paskui pasakykite, kad šito negalima daryti. Kolegos, apie ką jūs šnekate? Visiškai susipainiojote dėl pagrindinių vertybių, visiškai susipainiojote dėl žmonių teisių. Taip, kolegos socialdemokratai susipainiojo tiek, kad jie kovoja dėl lygių kvotų valstybės įmonėse, pone Sysai, bet nekovoja dėl lygių kvotų šeimoje, vyrų ir moterų lyčių lygybės. Grįžkite prie savo pagrindinių vertybių, ir jas ginkite visur nuosekliai. Čia tie žmonės, kurie nenorės, nesupras. Dar grįžtu, reikia įvertinti būtent moralines nuostatas, o institucijos, kurios panaudoja valstybės pinigus, turi prisiimti savo atsakomybę, nes tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, ir nemanau, kad katalikai, ar krikščionys, mokantys mokesčius, yra patenkinti tokiu mokesčių naudojimu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom netriukšmauti! Kolega Sabatauskai! Dabar K. Daukšys. (Balsai salėje) Ne ta frakcija, ir niekas neįgaliojo tamstos už jį kalbėti. M. A. Pavilionienė. Prašom. Profesore, tamstai tas pats klausimas – apie abi rezoliucijas. Nesvarbu. 7 minutės.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Lietuvos valstybė yra demokratinė šalis. Joje menas nėra cenzūruojamas, kaip tai buvo daroma A. Hitlerio, J. Stalino, L. Brežnevo laikais. Demokratinė Lietuva pripažįsta laisvo kūrėjo minčių raišką ir kūrėjo interpretacijų laisvę. Menininkas raiškos formomis turi teisę šokiruoti žiūrovą, kaip tai yra daroma absurdo teatre, kad žiūrovas prabustų ir vaduotųsi iš dogmų, kaustančių jo smegenis. Menas, gerbiamasis Dagy, negali būti vertinamas iš moralės pozicijų, nes menas nėra moralės sritis, menas yra estetikos sritis ir tikrai ne politikos sritis ir ne policinio režimo dalis.
Jei, gerbiamieji kolegos, priimsite teikiamas rezoliucijas, siekdami uždrausti tarptautinio festivalio renginį, sukelsite tarptautinį skandalą, kurį vėl teks gesinti Prezidentei. Jeigu pritarsite pateiktoms rezoliucijoms, įeisite į Lietuvos parlamentinę istoriją kaip religinio fundamentalizmo atstovai. Klūpokite prie religinių simbolių savo namuose ir bažnyčioje, tačiau jūs neturite jokios teisės diktuoti visuomenei arba drausti visuomenei, kuri sudaryta ir iš netikinčių žmonių, pažinti meno įvairovę ir įvairias meninės raiškos formas. Kultūros istorija žino daug atvejų, kai menininkai buvo traukiami į teismą už savo kūrinius. Štai G. Flaubertas už „Ponią Bovari“, Ch. Baudelaire’as už „Blogio gėles“, W. Whitmanas už „Žolės lapus“. J. D. Selingerio romaną „Rugiuose prie bedugnės“ buvo draudžiama priimti į bibliotekas. Kur šiandien šie draudėjai ir teisėjai? Išnyko kaip dulkės, jų vardų niekas neprisimena. Tačiau minėti rašytojai yra pripažinti klasikai ir jie tokie išliks amžiams kultūros istorijoje.
Prašau jūsų nepritarti abiem rezoliucijom ir nedaryti Lietuvai tarptautinės neišprusimo ir fundamentalizmo gėdos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie buvo iš anksto užsirašę, kalbėjo. Dabar mes turėtume apsispręsti. Yra pateikti du rezoliucijos projektai. Siūlyčiau rinktis rezoliucijų sujungimą. Bet jeigu kas mano, kad jos turėtų atskirai būti nagrinėjamos, tai kita kalba. Ar sutinkame, kad būtų sujungtos? Tai ar dabar dėl to dar reikia kalbėti, ar galime be balsavimo sutarti, kad sujungiame ir atiduodame redaguoti? (Balsai salėje) Sujungti ir atiduoti redaguoti, o kas nesutinka su tuo, tas balsuoja prieš. Dar kolega R. Smetona. Prašom.
R. SMETONA (TTF). Aš siūlau šiek tiek kitaip. Aš siūlau dėl dviejų alternatyvių rezoliucijų projektų balsuoti, pasirinkti vieną ir ją priimti. Čia atidėti dar po savaitės, po mėnesio jokios prasmės. Ką reiškia sujungti? Antrojoje rezoliucijoje pakartotas visas tekstas, kuris yra pirmojoje. Kas pasisakys už tai, kad Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę ir veikti, balsuos už pirmąjį variantą, kas manys, kad pakanka į visuomenę apeliuoti, tas balsuos už antrąjį, ir viskas. Nėra čia ko junginėti ir daryti…
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tada aš siūlau vis dėlto alternatyvų balsavimą: ar jungiame ir atiduodame redaguoti? ar balsuojame dėl vienos ar kitos rezoliucijos? Jeigu pasirenkame pirmąjį mano siūlytą variantą, klausimas baigtas. Jeigu nepasirenkame, tada apsisprendžiame dėl to, kaip siūlė kolega R. Smetona. Tai būtų antrasis balsavimas. O pirmasis… Darykime demokratiškai, yra, sakyčiau, šviesesnių minčių. Prašom pasiruošti. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame, ar sujungiame rezoliucijas ir atiduodame redaguoti, o paskui jau redakcinė grupė. O alternatyva yra atskirai priimti kiekvieną iš rezoliucijų, ten tada būtų du balavimai. Mygtukas „už“ – sujungti, mygtukas „prieš“ – atskirai nagrinėti. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai, balsavo 53 Seimo nariai: už – 36, prieš – 17. Sujungiame ir atiduodame redaguoti.
Kolegos, dabar susitarėme, kad galbūt nuo kiekvienos frakcijos ar reikia proporcingumo kokio nors? Nuo kiekvienos frakcijos? Tada dėl skaičių susitarkime. 9. Užteks? 9. Gerai. Čia pagal proporcijas paskui bus pasakyta. Prašom Sekretoriatui pateikti pavardes. O dabar kolega P. Gražulis nori repliką pasakyti. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, va ką reiškia visiškas toleravimas blogio, kuris tiesiog įtvirtintas mūsų Konstitucijoje. Tas gėris, kurį mes turėtume stengtis apginti Konstitucijoje… Buvau užregistravęs įstatymo pataisą, kad nuostatų, vertybių, kurios yra įtvirtintos Konstitucijoje, kad jų niekinimas yra draudžiamas įstatymu ir už tai taikomos nuobaudos. Bet, deja, Seimas neapsisprendė ir nepalaikė šitų nuostatų. O ką padės šita rezoliucija? Mes išsakysime tik savo požiūrį, ar Vyriausybę apkaltinsime, ar ką? Bet iš tikrųjų tai nieko nekeičia. Aš manau, kad tikrai reikia daug gilesnio požiūrio į šiuos procesus, kurie vyksta Lietuvoje. Jūs pamąstykite, jeigu būtų vykęs kažkoks gėjų festivalis ar kas ir būtų šitaip pasielgta, koks būtų Europos Sąjungos triukšmas. O dabar tikrai mes esame krikščioniškas kraštas, ir šitaip išniekinamas Kristus, ir visiška tyla, tik rezoliucija. Aš manau, kad tikrai Seimas turėtų turėti politinės valios priimti rimtus įstatymus ir kad nebūtų kurstoma tautinė ir religinė nesantaika.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet iki suteiksiu žodį kolegai V. Bogušiui, turime išspręsti du procedūrinius dalykus. Jeigu sutariame, kad tikrai ne daugiau kaip devyni, tai tada du nuo Tėvynės sąjungos ir nuo likusių frakcijų, taip pat ir Mišrios Seimo narių grupės po vieną Seimo narį. Tai prašom, frakcijos ir Mišri Seimo narių grupė, deleguoti po vieną žmogų, Tėvynės sąjunga – du ir atiduodate Sekretoriatui.
Antras dalykas. Kolegos, priešpiet, t. y. rytiniame posėdyje, buvo priimti net trys įstatymai dėl rinkimų į Europos Parlamentą. Siūlome, kad Dokumentų skyrius juos sujungtų į vieną įstatymą. Ačiū.
Dabar iš eilės. Kolega V. Bogušis. Prašom.
V. BOGUŠIS (LiCSF). Gerbiamasis pirmininke, aš, kitaip negu P. Gražulis, iš artimo meilės noriu jums pabrėžti, kad mano mygtukas neveikia. Negaliu balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mūsų pagalbininkai sutvarkys. Balsavimo rezultatai buvo ryškiai skirtingi, vadinasi, vienas balsas neturėjo reikšmės.
Dabar kolega A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Socialdemokratų frakcija pasitarė ir savo kvotą perleidžia Tėvynės sąjungai. Mes neskirsime savo atstovo į darbo grupę.
PIRMININKAS. Kad neišeina. Nenumatyta Statute. Žinoma, gerai, kad jūs tokie mielaširdingi. Bet prašom skirti žmogų. (Balsai salėje) Kolega J. Dautartas.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad Tėvynės sąjungos frakcija siūlo gerbiamąją Viliją ir R. J. Dagį į komisiją, nes aktyviausiai jie reiškėsi. Aš negaliu A. Salamakino siūlyti, bet visai dėkoju, kad tą kvotą mums perdavė. Jeigu Statutas leistų, mes tikrai pasisiūlytume patys. Pagalvokite, aš visai neprieštarauju būti toje komisijoje.
PIRMININKAS. Prašom, kolegos, nevargti. Dvi pavardės pasiūlytos. Dabar kolega E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Pagal Statutą, kai sudaroma redakcinė komisija, rezoliucijos autoriai turi būti komisijoje. Tai turi būti V. Aleknaitė-Abramikienė kaip vienos rezoliucijos ir V. Žiemelis.
PIRMININKAS. Savaime aišku, jis frakcijos atstovas.
E. KLUMBYS (TTF). Čia kad kvotos po to sueitų.
PIRMININKAS. Viskas gerai. Ačiū. Kolega A. Baura.
A. BAURA (MSG). Nuo Mišrios Seimo narių grupės siūlome R. Baškienę.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. O kiti būkite malonūs – tiesiai Sekretoriatui.
15.35 val.
Dabar imamės kitų klausimų. Antras kompleksinis klausimas – Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4679(2), tai yra ES projektas. Kartu su juo Profesinių pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4680(2) ir Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4681(2). Svarstymo stadija. Kolegos, tylos!
Kviečiu į tribūną pagrindinį pranešėją Biudžeto ir finansų komiteto vardu Ž. Šilgalį. Ž. Šilgalis posėdyje dalyvauja ir viską girdėjo, kas buvo pasakyta. Bet kaip rimtam vyrui pakartosiu.
Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kolega Ž. Šilgalis yra pagrindinis pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Atsiprašau, pirmininke, užsikalbėjome su Antikorupcijos komisijos pirmininku apie kovą su korupcija.
PIRMININKAS. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Komitetas svarstė šį klausimą. Sprendimas yra pritarti.
PIRMININKAS. Dėl visų trijų?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Taip, dėl visų trijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas išspręstas. Tada gal ne pavieniui, o atkalbėkime už visus. Tada dar kolega A. Sysas turėtų kalbėti dėl dviejų projektų, bet aš jo nematau. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kas be kolegos A. Syso? Rimantai? Čia dėl Profesinių pensijų kaupimo įstatymo ir dėl Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimų. Jūs, kaip pagrindinis komitetas, o Biudžeto ir finansų komitetas šiuo atveju buvo papildomas. Turėjo būti kolega, kurio aš dabar nematau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai atsiprašau. Komitetas apsvarstė Profesinių pensijų kaupimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgė į kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir pritarė projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar noriu pranešti, kad diskutuoti niekas neužsirašė. Ar dar kolega R. J. Dagys nori ką pasakyti?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, nieko.
PIRMININKAS. Ačiū. Kiek rodo popieriai, pataisų nėra, diskutantų nėra. Ar galime be kalbų dėl balsavimo motyvų pritarti po svarstymo visiems trims projektams? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Prašom. Tai ar galime bent jau už visus tris kartu balsuoti? Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar pritariame po svarstymo Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 38, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, projektų registracijos numeriai Nr. XIP-4679, Nr. XIP-4680, Nr. XIP-4681, antri variantai, ir pagrindinis yra ES. Prašom balsuoti dėl visų trijų.
Užsiregistravo ir balsavo 52 Seimo nariai. Už – 51, 1 susilaikė. Pritarta.
15.39 val.
Kitas klausimas – Principinės kariuomenės struktūros 2013 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2013 metais ir 2018 metais patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-4745(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – pats pirmininkas A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir šiuo atveju niekas nenori kalbėti. Pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Ačiū. Klausimas išspręstas.
15.40 val.
Kompleksinis 2-4 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4074(2) ir Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4075(2). Svarstymo stadija. Čia yra keli pranešėjai. Pagrindinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – A. Anušauskas. Dėl abiejų, kolega, iškart? Gerai. Ruošiasi S. Šedbaras.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo papildymo įstatymo projektą. Komitetas atsižvelgė į pastabas, jog, atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, nuoseklumo, keičiamame įstatyme derėtų pateikti ne nuorodas į Korupcijos prevencijos įstatymą, o nurodyti asmenis, kurie privalėtų deklaruoti turtą pagal keičiamo įstatymo nuostatas. Tačiau komitetas nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės pastaboms dėl to, kad derėtų atsisakyti įstatymo projekte numatytos pareigos deklaruoti turimą turtą kandidatuojantiems į pareigas, numatytas Korupcijos prevencijos įstatymo straipsniuose. Komitetas mano, kad turto deklaravimas yra reikšmingas kandidatuojančių į pareigas asmenų atžvilgiu, siekiant tokį asmenį tinkamai įvertinti dar prieš paskiriant į pareigas, o ne po paskyrimo. Nutarė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, 6 – už, 1 susilaikė.
Ir lydintis teisės aktas – Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Komitetas pritarė taip pat komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms. Už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar kviečiu į tribūną papildomo komiteto vardu kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą. Aš manau, dėl abiejų kalbėsite? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip. Komitetas rugsėjo 12 d. svarstė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas ir Korupcijos prevencijos įstatymo papildymo projektą, bendru sutarimu abiem projektams iš principo pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šiuos projektus atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę, Teisės departamento ir Europos teisės departamento pasiūlymus ir išvadas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar vienas papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. K. Glaveckas ar kolega?.. Prašom.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. P. Luomanas.
PIRMININKAS. Prašom.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės šių metų birželio 27 d. nutarime Nr. 796 pateiktas pastabas bei Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai P. Luomanui, kalbėjusiam Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto, atstovui. Šiuo atveju taip pat niekas nenori dalyvauti diskusijoje. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikėtų? Ar galime balsuoti dėl abiejų projektų? Prašom pasiruošti.
Balsuojame. Ar pritariame po svarstymo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektui, registracijos Nr. XIP-4074(2) ir Nr. XIP-4075(2). Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 50, balsavo 49 Seimo nariai: už – 46, susilaikė 3. Pritarta.
15.44 val.
Kolegos, einam toliau. Dėmesio! Audito įstatymo 36 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-4775(2). Pranešėja – Audito komiteto pirmininkė L. Graužinienė. Prašom į tribūną. Svarstymo stadija. Kolegos, dėmesio, paklausom!
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Audito komitetas svarstė, patys teikėm, patys svarstėm. Atsižvelgėm į Teisės departamento pastabas ir priėmėm spendimą pritarti patobulintam Audito įstatymo 36 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Už – 4, prieš nėra, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir šiuo atveju niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galim. Pritarta.
15.45 val.
2-6 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-4311(2). Čia yra keli pranešėjai. Pirmiausia V. Kurpuvesas pagrindinio komiteto vardu, t. y. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Svarstymo stadija. Prašom. Ruošiasi A. Sysas.
V. KURPUVESAS (MSG). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Gerbiamasis Dagy, kolega, kadangi pranešėjo vėl nėra, tai teks komiteto pirmininkui atidirbti. Prašom. Papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – kolega R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Iš esmės pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlomoms išvadoms, iš esmės pritarė Vyriausybės išvadai ir siūlo pritarti įstatymo projektui atsižvelgus į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus (pasiūlymo redakcija yra suformuluota). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar S. Šedbaras taip pat papildomo komiteto, t. y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, vardu. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas rugsėjo 19 d. svarstė šio įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Tai vėl kviečiu į tribūną pirmininką V. Kurpuvesą ir tarsimės dėl pataisų. Pirmoji yra Vyriausybės pataisa. Komitetas pritarė iš dalies. Prašom. Gal trumpai pasakykite, gal galime bendru sutarimu pritarti jūsų pozicijai.
V. KURPUVESAS (MSG). Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymu yra įtvirtinama savivaldybės tarybos nario teisė atsisakyti atlyginimo už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas. Vyriausybė savo išvadoje pažymėjo, kad tokiu atveju, jeigu tarybos nariui būtų nustatyta tokia pareiga, tai reikštų, kad jam nebūtų atlyginimas skaičiuojamas ir nebūtų mokamas. Taip pat nebūtų skaičiuojami ir mokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Su tuo sutikdami mes tiesiog pasiūlėme įstatyme tiesiai šviesiai tą dalyką įrašyti ir taip padarėme. Iš principo yra atsižvelgta į Vyriausybės išvadą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, ar galime pritarti komiteto pozicijai, ar yra kitokių nuomonių? Galim? Ačiū. Pritarta.
Dabar einame toliau. Yra komitetų siūlymai. Pirmiausia Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Čia irgi iš dalies pritariama. Gal komiteto pirmininkas kolega R. J. Dagys sutinka ir nereikės ginčytis? Gerbiamasis!
V. KURPUVESAS (MSG). Aš galbūt galėčiau paaiškinti komiteto…
PIRMININKAS. Minutėlę, pirma kolega V. Kurpuvesas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Būtų gerai, kad pakomentuotų.
PIRMININKAS. Pirma kolega V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (MSG). Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė nustatyti, jog tarybos narys savo prašymą dėl atsisakymo atlyginimo pateiktų administracijos direktoriui. Mes pasiūlėme nerašyti konkrečiai, kam turi būti teikiamas tas prašymas, o tiesiog tokią bendresnio pobūdžio nuostatą…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pritariam.
V. KURPUVESAS (MSG). …kad prašymas priimamas reglamento nustatyta tvarka, o pati taryba nustatys, kam konkrečiai teikti.
PIRMININKAS. Dabar aš oficialiai noriu paklausti kolegos R. J. Dagio, ar pritaria tai redakcijai, apie kurią kalbėjo kolega V. Kurpuvesas? Išjungta, bet anksčiau buvo pasakyta „taip“, mes visi girdėjome. Ačiū. (Balsai salėje) Gerai.
Einam toliau. Yra dar vienas, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas, irgi pritarimas iš dalies. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
V. KURPUVESAS (MSG). Pritarimas iš dalies yra tik todėl, kad mes atsižvelgėme ne į visas Teisės departamento pastabas – arba atsižvelgėme, arba pritarėme, arba vienai nepritarėme. Matyt, todėl taip ir išėjo, kad parašėme, jog iš dalies pritariame papildomo komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dabar kolega S. Šedbaras. Ar sutinkate su šiuo siūlymu?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Visiškai pasitikime pagrindiniu komitetu.
PIRMININKAS. Labai malonu. Kolegos, nereikia dėl šitų dalykų balsuoti? Ar galime pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui po svarstymo? (Balsas salėje: „Negalim.“) Reikia balsuoti? Prašom.
Dėmesio! Balsuojame, ar pritariame po svarstymo su pagrindinio komiteto pataisomis, kuriose atsižvelgiama ir į kitų subjektų pataisas? Ar pritariame po svarstymo? Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4311(2). (Balsai salėje) Aš nemačiau ekrane, viena, o antra – klausimas atrodė visiems absoliučiai aiškus, net ir tamstai.
Užsiregistravo 51 Seimo narys, balsavo 49: už – 46, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta pagrindinio komiteto pateiktam variantui atsižvelgiant į kitų įstatymų leidybos subjektų pastabas.
Dabar pagal planą turėtų būti pertrauka, bet anksti.
15.51 val.
Imamės 2-7 klausimo. Dėmesio! Jau, matau, pranešėjas pasirengęs. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 115 ir 218 straipsnių pakeitimo“ projektas, registracijos Nr. XIP-4784. Pranešėjas – kolega S. Šedbaras kartu su Seimo Pirmininke I. Degutiene. Pateikimo stadija. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors visas Statuto projektas darbo grupės, komiteto biuro ir kai kurių politikų peržiūrėtas ir artimiausiu metu pagal grafiką, pagal darbotvarkes, jūsų dėmesiui bus teikiamas, tačiau dėl vienos suprantamos priežasties, kuri kilo balsuojant dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo atleidimo… Tiesiog kilo mintis, kad vieną tokią nuostatą, kuri įtvirtinta dviejuose straipsniuose, galbūt būtų galima priimti anksčiau, po to mes ją paliktume svarstydami visą pagrindinį paketą, kad Seimo paskirtų valstybės institucijų vadovų ir Konstitucijos bei įstatymų numatytų valstybės pareigūnų atleidimo iš pareigų klausimas būtų reglamentuotas kitaip. Dabar nepriklausomai nuo to, ar yra pareiškiamas nepasitikėjimas, ar žmogus pats prašosi, ar baigiasi jo kadencija, ar jis išeina į pensiją, prasideda pensinis amžius, visais atvejais reikia balsuoti slaptai ir dar kvalifikuota balsų dauguma reikalinga. Įsivaizduokime situaciją, kad teisėjas, sulaukęs 65 metų amžiaus, negali vykdyti savo pareigų pagal Konstituciją, tačiau Seimas jo neatleidžia. Žinoma, šiuo atveju yra dar tam tikra ir Konstitucijos yda, nes dėl Konstitucinio Teismo teisėjų nereikia atskirai balsuoti – baigiasi kadencija, ir viskas, bet dėl bendrųjų teismų ir administracinių teismų tokia norma tebegalioja.
Mes siūlome šitą atskirti. Tos normos būtų dviejuose straipsniuose, t. y. Statuto 115 straipsnyje ir 218 straipsnio 4 dalyje. Šiuo atveju mes siūlome, kad sprendimas dėl valstybės institucijų vadovų atleidimo kitais pagrindais, t. y. kai tai nesusiję su pasitikėjimu ar nepasitikėjimu, būtų priimamas atviru balsavimu Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Tiesiog paprastas nutarimas, nes čia absoliučiai jokios politikos ir įtampos neturėtų kilti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar nereikėtų dar paprastinti, jūs minėjote Konstitucinio Teismo teisėjų atleidimą, kad tos procedūros išvis Seime nereikėtų daryti? Galbūt reikėtų keisti įstatymą, o ne vėl… nes atsiras vėl kokių nors ne visai gražių žaidimų Seime ir tada galime vėl neatleisti, nors žmogus pats nori arba baigiasi terminas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Matote, kolega Algirdai, čia problema yra platesnė. Kadangi laiko mažai, čia jau reikia tada žiūrėti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir kitų įstatymų. O dėl teisėjų… Konstitucija. Aš manau, kad čia tikrai pamąstymas. Beje, aš buvau parengęs tam tikrus projektus, bet nei laiko, nei tam tikro politinio sutarimo nebuvo. Čia reikėtų susėsti, susidėlioti visą paketą, pradedant Konstitucija, atskirti, kaip ir dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, dėl teisėjų, o po to peržiūrėti visų pareigūnų, nes tai ne tik Statute yra. Šiuo atveju, aš manau, mes gal tą dabar susiklosčiusią situaciją išspręstume, Prezidentė dar sykį kreiptųsi, o po to visiškai pritariu – tai reikia spręsti kompleksiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš esmės mano klausimas buvo irgi toks pats, kad ar ne geriau iškart parengti visą paketą projektų, kuriuose būtų numatyta Seimo skiriamų pareigūnų, pasibaigus kadencijos laikotarpiui, nebeatleisti, o tiesiog numatyti, kad, kadencijai pasibaigus, įgaliojimai nutrūksta, ir tiek.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Visiškai sutinku. Aš manau… Matysime, kaip čia mes susitvarkysime su darbais, kai ateisime su Statutu, o tai mes galėsime padaryti, kai Teisių, pareigų ir garantijų įstatymą priimsime. Ten tikrai galime tai padaryti, bet tiesiog dabar paprasčiausiai neužtenka laiko. Be to, labai plačiai dabar tai daryti, kai vis tiek reikės dar prie Statuto grįžti, kažin ar šios stadijos metu verta, bet tą fragmentą galime priimti, jeigu bus pritarimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinioji klausia V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Sakykite, gerbiamasis pranešėjau, jeigu būtų atviras balsavimas, atsakomybė būtų didesnė turbūt skiriant pareigūną į vienas ar į kitas pareigas? Didesnę atsakomybę jaustų ir Seimo nariai, išreikšdami savo nuomonę. Kaip jums atrodo?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Žinot, iliustruosiu naujuoju Bundestago pastatu Berlyne. Jis yra… bent jau posėdžių salė yra stiklinė. Vokiečiai sako: mes norime, kad mūsų politika būdų permatoma. Šiuo atveju aš irgi būčiau už tai, kad balsavimai būtų atviri ir visuomenė galėtų matyti, kaip jų išrinkti Seimo nariai vienu ar kitu klausimu pasisako ir atstovauja rinkėjų interesams. Šiaip jau, apskritai paėmus, kai mes ateisime prie viso Statuto, aš pritarčiau kolegos J. Razmos siūlymui (toks yra), kad slapti balsavimai būtų tik tada, kai tai numatyta Konstitucijoje, bet čia truputį į ateitį žiūrint. O dabar susidūrėme su tokia problema, siūlau ją spręsti taip.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti? Prašom. Taigi, kolegos, kas pritariate po pateikimo Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 115 ir 218 straipsnių pakeitimo“ projektui, registracijos Nr. XIP-4784, prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 49 Seimo nariai: už – 48, 1 susilaikė. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kad nagrinėtume jau po rinkimų (gal bus lengviau), spalio 17 d. Sutinkame? Ačiū.
Einame toliau. 2-8 – vėl kompleksinis klausimas, bet, atrodo, pranešėjo nėra. Tada kolega… Minutėlę, tuoj pažiūrėsime. Ministrė R. Juknevičienė. Nėra.
15.59 val.
2-10 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos sporto universiteto statuto patvirtinimo“ projektas, registracijos Nr. XIP-4799. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Tai įprastas klausimas. Vėl Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, apsvarstęs ir patobulinęs pirminį akademijos teikiamo statuto projekto variantą, teikia jį Seimui. Tai yra įprastas dokumentas, kuriame, įvertinus Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, yra koreguojamas statutas, tikslinamos ankstesnio statuto teisės normos. Svarbu, kad pats universitetas, pati akademija, teikia ir dėl aukštojo mokslo institucijos pavadinimo keitimo – akademija nori tapti Lietuvos sporto universitetu. Tokį sprendimą yra priėmęs jos senatas iš esmės absoliučia balsų dauguma. Esmė yra tokia.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – V. Gedvilas. Nematau. A. Baukutė. Prašom, kolege. A. Baukutė. Prašom.
A. BAUKUTĖ (MSG). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, norėjau paklausti, ar ta finansinė išraiška kaip nors atsilieps, nes vis dėlto yra pavadinimas, antspaudai, tuo labiau kad jau mokslo metai yra prasidėję? Vienas klausimas. Ką tas pavadinimas iš esmės pakeis?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Be abejo, kokios nors iškabos, pavadinimo keitimas yra susijęs ir su tam tikrų rekvizitinių dokumentų keitimu. Tai yra neišvengiamos išlaidos, bet jos nėra tos išlaidos, kurios akademiją sužlugdytų. Akademija tai yra įvertinusi. Tai viena.
Antra, dėl pavadinimo keitimo ir ką tai duos. Aš iš karto sakau: tai nėra komiteto užgaida, tai yra pačios akademijos bendruomenės noras keičiant pavadinimą, ko gero, labiau išryškinti savo vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. „Sporto“ sąvokos vartojimas yra kur kas tikslesnis. Netgi ir europiniai dokumentai iš esmės labai retais atvejais vartoja „kūno kultūros“ sąvoką. Prigyja terminas „sportas visiems“ (jau perėjau į kitą kategoriją), „sporto“ sąvoka aprėpia visas fizinio aktyvumo formas – nuo sporto visiems iki profesionalių dalykų. Tai vienas argumentas.
Antras argumentas. Pati aukštoji mokykla analizavo tokio žanro aukštųjų mokyklų pavadinimų įvairovę pasaulyje, ir, be abejo, dominuoja sporto. Ir pats universitetas, senato pirmininkas ir rektorius, pristatydami projektą komitetui, labai aiškiai pasakė vieną tiesą, kad šiandien „akademijos“ sąvoka yra tiek plačiai vartojama, kad ji visiškai nebeatitinka universitetui taikomų reikalavimų. Apskritai akademija laikoma bet kas, kur kas nors ką nors daro, ką nors tobulina – uoslę, skonį, judesius, grožį ir t. t. Taigi yra gana rimtas argumentas sutikti su Sporto universiteto pavadinimu. Pats universitetas laukia šito projekto. Yra keletas Teisės departamento pastabų. Mes rytoj komitete jas, be abejo, svarstysime, bet jos visos yra juridinio techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Minutėlę, dar nori paklausti profesorė V. M. Čigriejienė. Prašom, kolege.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašau pasakyti, ar tame Sporto universitete keisis programos, ar liks tokios pačios, kokios buvo akademijoje? Ar naujos kokios nors kryptys atsiras, ar ne? Ar tai pritrauks užsienio studentus? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Na, studijų programų pateikimas ir jų įteisinimas turi savo procedūras ir tam tikras akreditavimo tvarkas. Be abejo, šitas universitetas yra veiklus, drąsus, jis nebijo naujovių, teikia tas studijų programas, kurios gali turėti paklausą. Netgi ir pavadinimo keitimas, jeigu prisiminsime, nėra jokia naujiena šiame Seime. Prisiminkime, kai svarstėme Žemės ūkio universiteto pavadinimą, jis pasuko šiek tiek kitu keliu, atsisakė nišinio pavadinimo, galvodamas apie savo studijų programų pasiūlos spektro didinimą. Šis universitetas eina labai aiškios specializacijos keliu, ir tai nėra blogai. Bet kuriuo atveju, be abejo, universitetai ir pastarasis siekia kokybės ir teikia naujų studijų programą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Niekas nenori kalbėti prieš, tai gal galime bendru sutarimu, ar reikia būtinai balsuoti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir kad nagrinėtume vėlgi po rinkimų spalio 17 d.
16.05 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77, 771 ir 772 straipsnių pakeitimo ir papildymo 651 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4786, Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4787 (pateikimas)
Dabar, kolegos, yra vienas pranešėjas, kaip sakoma, iš šalies, t. y. viceministras Vytautas Umbrasas. Taigi kviečiu jį į tribūną. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 651 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4786 ir kartu – Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIP-4787. Abiem atvejais pateikimo stadijos. Prašom, viceministre.
V. UMBRASAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Pristatau Vyriausybės teikiamus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 651 straipsniu ir Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio įstatymų projektus.
Įstatymų projektai parengti siekiant, pirma, sudaryti sąlygas Lietuvos karo akademijoje pagal universitetinių studijų programas rengti ne tik karininkus, bet ir karybos bei nacionalinio saugumo specialistus, tai yra kario statuso neturinčius asmenis. Taip krašto apsaugos sistema veiksmingiau prisidėtų prie nacionalinio saugumo ir gynybos srities stiprinimo, geriau įgyvendintų Lietuvos karo akademijai keliamus uždavinius, efektyviau išnaudotų turimus pajėgumus.
Antra, sudaryti sąlygas karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo pareigas einantiems krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariams tarnybos metu dirbti kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Šia nuostata siekiama išspręsti itin aktualią karo medicinos gydytojų ir jų padėjėjų profesinio tobulėjimo problemą.
Trečia, atsisakyti ilgalaikio profesinės karo tarnybos karių aprūpinimo tarnybiniais butais, atsisakant didžiosios krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų fondo dalies, ir numatyti perkeltų tarnauti į kitą tarnybos vietovę ir toje tarnybos vietovėje neturinčių nuosavo būsto karių laikino (iki trijų mėnesių) apgyvendinimo tarnybiniuose butuose galimybę bei galimybę profesinės karo tarnybos kariams, neturintiems teisės būti aprūpintiems tarnybiniais butais, arba nesant galimybės jų šiais butais aprūpinti ir jiems neturint nuosavo būsto, laikinai apsigyventi gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).
Įstatymo projektu numatomas vienų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį asmenys, kuriems tarnybiniai butai buvo suteikti iki įsigaliojant įstatymo projektui, privalės šiuos butus atlaisvinti. Atsisakius didžiosios dalies tarnybinių butų, būtų sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, skirtų jų priežiūrai, eksploatacijai, remontui, administravimui.
Numačius galimybę kariams laikinai apsigyventi tarnybiniuose butuose ir gyvenamosiose patalpose, būtų palengvintos jų prisitaikymo naujojoje aplinkoje sąlygos, pavyzdžiui, ieškant tinkamo nuolatinio gyvenamojo būsto, bei tarnybos sąlygos.
Ketvirta, atsisakyti imperatyvios nuostatos mokėti premijas kariams ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams Kalėdų ir Velykų švenčių progomis ir numatyti premijų mokėjimą už pavyzdingą tarnybą. Atsisakius imperatyvios nuostatos mokėti šventines premijas visiems kariams, tarnautojams, įtvirtinus jų mokėjimą tik kaip galimybę, tik nepriekaištingai tarnybą atliekantiems kariams ir kitiems tarnautojams, būtų efektyviau naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atsisakius šventines premijas mokėti privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, būtų išspręsta karių lygiateisiškumo problema, nes šias premijas dėl trumpalaikio tarnybos pobūdžio (pavyzdžiui, baziniai mokymai trunka tik tris mėnesius) gali gauti ne visi privalomosios karo tarnybos kariai, o tik tie, kurių tarnyba sutampa su švenčių Kalėdų ir Velykų dienomis.
Penkta, profesinės karo tarnybos kariams atlyginti važiavimo į kitą vietovę Lietuvos teritorijoje, vykdant vado pavestą tarnybos pareigą, išlaidas bet kokios rūšies transportu, išskyrus taksi. Ši nuostata sudarytų sąlygas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais dydžiais atlyginti kelionės išlaidas ne tik vykstant viešuoju, bet ir nuosavu transportu. Tai aktualu tuo atveju, kai organizuoti tarnybinį transportą netikslinga, o pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis neįmanoma.
Šešta, patikslinti sveikatinimo veiklos organizavimą krašto apsaugos sistemoje. Siekiant pašalinti karių sveikatinimo veiklos organizavimo krašto apsaugos sistemoje teisinio reglamentavimo trūkumus bei užtikrinti karinėse operacijose dalyvaujančių asmenų sveikatos priežiūrą, projekte nustatyta, kad sveikatinimo veikla kariams ir kitiems asmenims Lietuvoje būtų organizuojama ir vykdoma ne tik stacionariose krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir mobiliuose Lietuvos kariuomenės padaliniuose, visas šias sveikatinimo veiklą vykdančias institucijas įvardijant kaip Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą.
Siekiant taupyti valstybės biudžeto lėšas atsisakoma teikti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, išskyrus odontologinės priežiūros bei sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas karinių operacijų metu.
Septinta, įteisinti kariams ir kitiems asmenims, tarptautinių operacijų ir specialiųjų misijų dalyviams bei jų šeimos nariams, atsargos kariams, dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje, psichologinę pagalbą organizacinės psichologijos srityje ir reintegraciją asmenims, grįžusiems iš tarptautinių operacijų ar specialiųjų misijų.
Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančius statutinius valstybės tarnautojus, vykdančius žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo, incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ir pratybos trunka ilgiau kaip keturias valandas, aprūpinti maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologinės mitybos normas.
Aštunta, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, kai nėra galimybių juos aprūpinti maistu, numatoma mokėti maitinimo išlaidų piniginę kompensaciją.
Devinta, sudaryti galimybę civilinę krašto apsaugos tarnybą atlikti ne tik kitoje valstybės, bet ir savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, taip pat tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose. Šios nuostatos tikslas – suderinti ją su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, kurios taikomos valstybės tarnautojams.
Taip pat projekte yra nuostatos dėl suvienodinimo su Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, patikslinimas dėl į atsargą ar dimisiją išleidžiamų karių išduodamų pažymėjimų turinio ir kiti dalykai.
Lydimajame Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatyme yra numatyta, kad sveikatinimo veikla kariams ir kitiems asmenims Lietuvoje būtų organizuojama ir vykdoma ne tik stacionariose krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir mobiliuose Lietuvos kariuomenės padaliniuose, visas šias sveikatinimo veiklą vykdančias institucijas įvardijant kaip Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą. Tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, tamstos nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis – A. Dumčius. Prašom, profesoriau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Labai malonu girdėti, kad įstatymas, kurio jau labai seniai visi laukė, šiandien yra pateiktas. Mano klausimas būtų labai trumpas ir aiškus. Mūsų žiniomis, kadangi Atsargos karininkų sąjungoje tenka šiek tiek dirbti visuomeniniais pagrindais, dimisijos kariai, dimisijos karininkai faktiškai visai nebuvo įskaitoje po atgimimo, o jie gavo juridinį ir kitokį profesinį aukštąjį išsilavinimą ir panašiai. Štai dabar kalbame, kada formuojame rezervą, tai tie dimisijos… sakykim, medicinos tarnybos, jie ir toliau lieka už borto. Kodėl taip yra? Juk kalbame apie naują kontingentą, mūsų valstybės kontingentą. Tie žmonės turi patirties, kodėl jie yra už borto?
V. UMBRASAS. Pagal Krašto apsaugos tarnybos ir karo tarnybos įstatymo nuostatas pirmiausia kalbame apie profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karius. Visi kiti, sakykim, rezervo kariai ar dimisijos kariai – truputį atskira situacija, atskiros nuostatos, ypač dimisijos karių. Į šitą visą mūsų siūlomų nuostatų bendrą pateikimą jie turbūt niekaip negalėtų įeiti, nes čia reikėtų galbūt kažkokių, atsižvelgiant į amžių ir grupes, sakykim, papildomų nuostatų, kaip juos būtų galima (nežinau, jeigu jūs minite, kad tai yra gydytojo profesiją turintys asmenys) įtraukti į tuos bendruosius dalykus. Pirmiausia mūsų rūpestis, kad tie kariai, kurie turi medicininį išsilavinimą, tobulėtų, kad jie augtų profesionaliai, todėl čia yra siūloma nuostata, kad jie turėtų teisę darbo laiku ir panašiai dalyvauti medicininės priežiūros įstaigose, tobulinti savo kvalifikaciją, kad paskui galėtų pasitarnauti vienu metu. Rezervas yra tolesnis dalykas, antroje vietoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu tik pasveikinti ministrę už tokį radikalų sprendimo priėmimą. Nežinau, kaip bus sutiktas šitas sprendimas, manau, kad kai ką piniginiu atžvilgiu (čia tiek premijų buvo skirta) palies, ir jie nelabai bus patenkinti, bet vis tiek sveikinu. Mane domina kas kita. Karo medicinos gydytojai. Aišku, jie turi tobulinti savo žinias, savo įgūdžius, ypač praktinius, dalyvaudami misijose, tai gydymo įstaigose, čia būtinai. Prašom pasakyti, kas yra karo gydytojų padėjėjai? Ar čia kaip paramedikai, ta pati sąvoka ar ne? Ačiū.
V. UMBRASAS. Taip, tai yra ta pati sąvoka.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Kupčinskas. Prašom, kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, į karo medicinos tarnybą ateina dirbti tikrai kvalifikuoti specialistai, be abejo, ir iš pilietinių, ir iš patriotinių paskatų. Bet dabar priėmus šias įstatymo pataisas bendras jų uždarbis, arba atlyginimas, turbūt sumažės. Ar aš neteisingai prognozuoju?
Ir dar vienas dalykas. Be abejo, labai svarbu, jeigu tos motyvacijos tiks, vis tiek karo medicinos tarnyba yra specifinė, susijusi ne tik su ligų gydymu, bet ir su įvairiais sužeidimais, ir kitais dalykais, kurie karo veiksmų metu įvyksta. Kaip tokiu atveju vyks karo medikų kvalifikacijos kėlimas? Ačiū.
V. UMBRASAS. Manyčiau, kad jūsų minėti asmenys niekaip negalėtų nukentėti, nes bet kokiu atveju jiems visada lieka teisė ne tik tarnybos laiku dirbti, sakykim, sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir po darbo, laisvu nuo darbo laiku jie turi galimybę galbūt ir pagal sutartį dirbti vienoje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Šia prasme niekas per daug nesikeičia. Tačiau mes atsisakydami vykdyti tam tikrą sveikatingumo veiklą, kuri finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, iš tikrųjų galvojame sutaupyti kaip institucija ir manome, kad jeigu jau kartą mūsų institucija moka į Privalomojo sveikatos draudimo fondą tam tikrus procentus, ir kariai patys irgi moka, tai jie turėtų teisę naudotis tomis paslaugomis. Dėl to atitinkamai mes norėtume, kad šiek tiek ir tie resursai persiskirstytų, ir gal karo medicinos tarnybos biudžetas būtų panaudojamas ne tik personalo išlaidoms, bet ir kitiems tikslams. Bet nemanau, kad dirbantys asmenys nukentėtų, nes viskas išlieka.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Paskutinysis – E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Prašom pasakyti, jūs atsisakote tarnybinių butų, nutraukiate sutartis su tais, kurie juose gyvena. Sakykite, kam tarnybiniai butai atiteks?
V. UMBRASAS. Mes visiškai neatsisakome tarnybinių butų. Mes, kaip ir minėjau, turėsime, pasiliekame tam tikrą dalį tarnybinių butų tose vietovėse, kur mes negalime kitaip verstis ar užtikrinti kariams sąlygų gyventi. Atsisakome dalies butų. Dabar mes turime iš viso apie 230 apgyvendintų gyvenamųjų patalpų, ir šiuo metu jau esame perdavę Turto bankui apie 26, dar yra siūloma apie 80, o likusi dalis bus panaudojama. Mes norime panaudoti tuos butus kiek galima efektyviau, siekti, kad kariai, kaip minėjau, arba naudotųsi tomis tarnybinėmis patalpomis, kurios jiems bus suteiktos, tai yra kareivinės, arba tie, kurie turi kokias nors gyvenamąsias patalpas, arba jiems bus mokami butpinigiai ir jie už tuos butpinigius turės kurtis. Toks panaudojimas.
Norėčiau pridurti, kad maždaug 25 % iš tų nuomininkų, kuriuos mes turime tarnybiniuose butuose, nebetarnauja krašto apsaugos sistemoje, didžioji dalis jų gyvena tuose butuose nepagrįstai. Mums išlaikyti tuos butus irgi nėra jokios prasmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų, nes yra įvairių nuomonių. Pirmasis – R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, klausimas yra tikrai gana socialiai jautrus. Butų istorija nėra tokia paprasta, nes ne visi kariūnai turėjo teisę dėl mūsų tam tikrų suvaržymų dalyvauti privatizavimo procese arba išsipirkti juos, kaip mes kitoms pareigybėms, kitoms profesijoms esame leidę. Bet jį, be jokios abejonės, reikia spręsti. Aš primenu, kad šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitete jau yra svarstomas ir bus priimtas sprendimas dėl vienokios ar kitokios galimybės privatizuoti tuos butus, atitinkančius tam tikrus požymius, kad galbūt žmonės buvo diskriminuojami. Manau, tikrai šiam įstatymo projektui reikia pritarti ir nagrinėti kartu kompleksiškai, sprendžiant ir ką viceministras pasakė, ištaisant nedideliam žmonių ratui tam tikrą neteisybę, kurią mes dėl įstatymų tam tikros painiavos esame sukėlę.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė – J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip supratome iš pranešimo ir pristatymo, iš viceministro atsakymo, iš tikrųjų egzistuoja problema, kad dalis krašto apsaugos sistemoje tarnavusių žmonių iš tarnybinių butų nėra išsikraustę, kai baigė tarnybą. Aš manau, kad šitas motyvas neturėtų būti priežastis atsisakyti tarnybinių butų. Turėtume dirbti su tais žmonėmis arba ieškoti galbūt kokių nors būdų, nes mes bent komitete buvome informuoti, kad yra įvairių ten gyvenančių žmonių, galbūt labai nusipelniusių kariuomenės kūrimui ir panašiai, nors yra ir kitokių, kad, priimant vieną sprendimą, tiesiog nebūtų visi pagal vieną kurpalį surikiuoti, vieni nenukentėtų, kita, nenukentėtų pati sistema, nes mes labai sumažiname tarnybinių butų, kurie gali būti mums ateityje reikalingi, kiekį. Kadangi čia yra pateikimas, mes galėsime dar diskutuoti. Tai aš manau, kad tikrai šito reikia nepamiršti.
Kitas dalykas dėl sveikatos paslaugų. Mes vėlgi nesame tvirtai susitarę, nes, be Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Krašto apsaugos ministerija, kaip ir kai kurios kitos ministerijos, turėjo savo biudžetą sveikatai. Tai čia aš manau, kad mes taip pat turėtume pažiūrėti. Pavyzdžiui, aš turiu kitą nuomonę negu dabartinė Krašto apsaugos ministerija dėl Reabilitacijos centro. Mes dalį paslaugų galime iš tikrųjų gauti iš bendro sveikatos sistemos tinklo, bet kariai, ypač po karinių misijų, turi tam tikrą specifiką. Man atrodo, kad savo reabilitaciją mes galėtume turėti bent daliai karių. Tai aš…
PIRMININKAS. Laikas.
J. OLEKAS (LSDPF). …nesu kategoriškai prieš, bet norėčiau atkreipti, kad svarstymo metu mes į tuos dalykus atkreiptume dėmesį ir galbūt rastume bendrą sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar klausimas, ar reikia balsuoti, ar vis tiek… Reikia balsuoti? Gerai. Prašom, kolegos, pasiruošti. Balsuojame dėl abiejų įstatymų projektų, tai yra dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekto ir Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio įstatymo projekto, ar pritariame po pateikimo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 45 Seimo nariai: už – 36, susilaikė 9. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad dėl abiejų projektų pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Dabar dėl pirmojo, dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o dėl Sveikatos sistemos įstatymo papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Sutinkame? Ir nagrinėjame jau po oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo, tai yra lapkričio 6 d. Dar kolega A. Matulas nori tarti žodį. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Dėl sveikatos draudimo aš prašyčiau pagrindinį Sveikatos reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Negirdžiu kitų nuomonių, bet Seniūnų sueiga siūlė taip. Tada prašom alternatyviai balsuoti. Kolegos, dėmesio! Mygtukas „už“ – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, mygtukas „prieš“ – Sveikatos reikalų komitetas. Ar aišku? Prašom balsuoti. Mygtukas „už“ – pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kadangi jis pagrindinį klausimą nagrinėja, o papildomas – Sveikatos reikalų komitetas, bet jeigu mygtukas „prieš“, tada pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai, balsavo 45 Seimo nariai: už – 19, prieš – 26. Taigi sukeičiame: dėl Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio įstatymo projekto Nr. XIP-4787 pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, o papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Einame toliau. Dabar… Minutėlę, man atrodo, kad yra kolega iš Teisingumo ministerijos. Iš eilės. Prašom kaip žmogus kantrus kentėti iki galo. Dabar yra Vyriausybės atstovas.
16.26 val.
Baudžiamojo kodekso 7, 8, 60, 95, 151, 1511, 153, 162, 307, 308, 309 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 1001, 1002, 1521 ir 2521 straipsniais ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4796, Baudžiamojo proceso kodekso 9, 154, 186, 280, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4797, Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4798 (pateikimas)
Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo ir kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4796, Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4797 ir Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4798. Pateikimo stadija. Prašom, viceministre.
T. VAITKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau ką tik paminėtus įstatymų projektus. Jeigu bandytume sugrupuoti jų nuostatas, išskirčiau kelis blokus nuostatų ir uždavinių, kurie sprendžiami. Pirmiausia pats didžiausias blokas yra susijęs…
PIRMININKAS. Dovanokite, gal galite šiek tiek garsiau.
T. VAITKEVIČIUS. Pats didžiausias blokas yra susijęs su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius asmenis, prieš vaikus. Siekiant reguliuoti, patobulinti teisinį reguliavimą šitoje srityje, siekiant užkardyti tokius nusikaltimus, keičiamas tiek Baudžiamasis kodeksas ir Operatyvinės veiklos įstatymas, tiek Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojo kodekso nuostatas vėlgi galėtume sugrupuoti į kelias grupes. Pirmiausia tai yra susiję su bausmių griežtinimu.
Pabrėšiu, kad Baudžiamojo kodekso pakeitimai ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai orientuoti ir į tarptautinius dokumentus. Tai yra Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos bei 2011 m. gruodžio 13 d. įsigaliojusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija. Būtent į šiuos dokumentus orientuojantis už kai kurias veikas siūloma griežtinti atsakomybę. Šitie dokumentai, konkrečiai imant būtent direktyvos nuostatos, nustato minimalias bausmes, kurios turėtų būti numatytos Europos Sąjungos šalyse.
Kiti klausimai, kurie reglamentuojami Baudžiamojo kodekso projekte, tai yra siūloma numatyti naujas veikas, už kurias būtų baudžiama, kurios būtų kriminalizuojamos. Kaip pavyzdžius nurodysiu pilnamečių asmenų veiksmus, kai jie pasiūlo susitikti jaunesniam negu 16 m. asmeniui, siekdami lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su vaiku arba išnaudoti vaikų pornografinei produkcijai gaminti. Pažymėsiu, kad tokiai veikai nustatyti reikalingas kitas požymis ir turi būti imamasi konkrečių kitų veiksmų. Toliau siūloma kriminalizuoti dalyvavimą pornografinio pobūdžio renginiuose, į kuriuos įtraukti vaikai, taip pat kriminalizuojamas vaiko verbavimas, vertimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, vaiko išnaudojimas pornografinio pobūdžio renginiams ir t. t.
Kaip suprantate, kai kalbame apie naujas veikas, naujas kriminalizuojamas veikas, tai susiję, deja, su tobulėjančiomis priemonėmis, kurios naudojamos vaikų seksualiniam išnaudojimui. Iš tiesų paisoma to, jog tokie nusikaltimai turi ir tarptautinį pobūdį, išties neturi sienų.
Su tuo susijusi ir dar viena naujovė, kurią siūloma numatyti, tai yra Baudžiamajame kodekse siūloma įtvirtinti ir nuostatą, jog už nusikaltimus prieš vaikus, seksualinius nusikaltimus, asmuo būtų baudžiamas nepaisant to, ar už tokią veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos baudžiamąjį kodeksą. Šiuo metu, kaip žinoma, Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už baudžiamąsias veikas yra atsakoma iš esmės tik tuomet, kai už jas baudžiama tiek nusikaltimo padarymo vietos valstybėje, tiek ir šalyje, taikančioje atsakomybę, t. y. Lietuvoje. Baudžiamojo proceso pakeitimai yra susiję su nepilnamečiais, kaip labiausiai saugoma asmenų grupe, pažeidžiama grupe. Čia siūloma numatyti, kad, viena, nevieši posėdžiai rengiami ne tik tuomet, kai nepilnametis yra įtariamasis arba kaltinamasis, bet ir tuomet, kai byloje nukentėjęs asmuo yra nepilnametis, taip pat siūloma nustatyti privalomą apklausų, kuriose dalyvauja nepilnamečiai, vaizdo ir garso fiksavimą. Toliau einant, siūloma nustatyti, jog įprastai nepilnamečiai apklausiami vieną kartą, kas, beje, buvo ir šiuo metu, bet dėl vaizdo ir garso įrašų, kurie buvo padaryti, tam sukuriamos didesnės prielaidos.
Operatyvinės veiklos įstatymas iš dalies ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai taip pat numato, kad tiriant nusikaltimus prieš nepilnamečius, seksualinius nusikaltimus, galima būtų taikyti operatyvines priemones plačiau, nei šiuo metu yra numatyta. Toks blokas yra susijęs su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnametį.
Kitas blokas yra mažesnis, susijęs su siekiu įgyvendinti kitus tarptautinius dokumentus, t. y. Baudžiamojo kodekso pakeitimai, susiję su piratavimo sudėties apibrėžimu. Taip pat siekiama įgyvendinti Jungtinių Tautų tarptautinę konvenciją dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, Baudžiamajame kodekse įtvirtinant sudėtį, kuri atitiktų šios konvencijos reikalavimus. Labai pasistengėme išsamiai aprašyti aiškinamajame rašte visų pakeitimų intencijas ir esmę. Kiek galėjau, paaiškinau žodžiu ir atsakysiu į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui T. Vaitkevičiui. Dar prašom pabūti tribūnoje, nes penki Seimo nariai nori klausti. Pirmasis – K. Daukšys. Prašom, kolega.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, bet viceministras taip gerai papasakojo, tai mano klausimas atkrito.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, viskas gerai, jūs seksualinio išnaudojimo ir prievartos prieš vaikus bausmes griežtinate. Bet turint praktiką mūsų brangioje Lietuvoje, tai klausykite, kiek jūs tiriate tas bylas? Juk čia pūlinys pratrūksta. Reikia chirurgo skalpelio. Ketverius metus sprendžiate vieną bylą ir dar neišsprendžiate! Tai kaip toliau viskas tas bus? Ar šis įstatymas padės tą pagreitinti? Kodėl taip langsam, lėtai?
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Klausimas daugiau susijęs su įstatymo taikymu. Tačiau jeigu žiūrėtume, ką padės šis įstatymas, tai, kaip sakiau, pirmiausia jis leis taikyti operatyvinės veiklos priemones, taikyti elektroninių ryšių kontrolę, taikyti sekimą ir panašiai. Sudaroma galimybė ištirti veikas. Be abejonės, Baudžiamojo kodekso pakeitimai lemia tai, kad asmenys negalės naudotis tomis spragomis, kurios dabar yra Baudžiamajame kodekse, ir siekti daryti tuos nusikaltimus.
O kalbant apie tai, kiek vyksta ikiteisminiai tyrimai ir kiek tiriamos konkrečios bylos, tai dar kartelį kartoju, tai yra taikymo bėdos. O Seimas jau yra priėmęs pakankamai Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų ir įstatymų, kuriuose numatė, kad tyrimai turi būti atliekami kuo greičiau. Bet kiekviena byla yra labai individuali ir, matyt, turėtume šnekėtis Teisės ir teisėtvarkos komiteto padedami apie konkrečias bylas, apie konkrečias ydas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš kelis momentus noriu pasakyti. 2009 m. Lietuva suskambėjo su Garliavos įvykiais. 2009 metais! Iki dabar Teisingumo ministerija nepateikė jokių įstatymų, griežtinančių kovą su pedofilija. Tai viena.
Antra. Vakaruose, Vakarų šalyse, kaip žinome, pedofilija klesti. Ten yra kitoks požiūris į tai. Kai kur net galvojama, kad tai yra normalu ir t. t., ir t. t. Ir štai dabar, kai Vakarų šalys paskatino, kad ir jūs ką nors priimkite, jūs klusniai puolate vykdyti ir teikiate šias įstatymo pataisas. Tai mano klausimas toks: kada jūs išdrįsite patys, kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pateikti visą komplektą įstatymų pataisų, kurios gerokai pablogintų pedofilams gyvenimą Lietuvoje?
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kada jūs tai padarysite? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Kalbant apie konkrečią istoriją, kurią jūs minite, tai tiesiog šia dalimi baudžiamasis įstatymas, kuris numato atsakomybę, iš esmės nėra keičiamas ir šiuo įstatymu. Taigi ne baudžiamojo įstatymo problemos yra susijusios su šia konkrečia istorija. Tai, kad Lietuva, orientuodamasi į tarptautinę bendruomenę, turi daryti tam tikrus pakeitimus, mano nuomone, yra normalus, įprastas procesas. Ar jūs, pone Zasčiurinskai, įsivaizduotumėte, kad mes turėtume ateiti su vienkartiniais pakeitimais ir juos spręsti? Štai jums yra kompleksinis projektas, kompleksas įstatymų projektų, kurie padės spręsti šias problemas. Prisidės prie to ir tai išspręsime kartu.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Kupčinskas. Prašom, kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, trumpai. Čia yra vienas iš įstatymų projektų – Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio, bet kadangi Operatyvinės veiklos įstatymą keičia, kiek aš žinau, Kriminalinės žvalgybos įstatymas, ar tos nuostatos, kurios numatytos, operatyvinės, atitinkamai atsispindės ir naujame įstatyme?
Ir dar vienas dalykas. Jeigu čia kalbama apie Europos Parlamento Tarybos direktyvą dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų išnaudojimą, ar tų veikų užkardymas visiškai atsispindi Baudžiamojo kodekso nuostatose?
Ir dar vienas klausimas, kažkada irgi klausiau, dėl konvencijos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu. Ar tai yra tapatūs dalykai? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Dėl Operatyvinės veiklos ir Žvalgybos įstatymų santykio tai Teisės ir teisėtvarkos komitete, kiek žinau, šie du projektai nagrinėjami. Ir ačiū Seimui, kad ganėtinai greitai ėmėsi svarstyti mūsų pateiktus projektus, manau, kad tas santykis tikrai bus užtikrintas ir mūsų siūlomos nuostatos bus perkeltos.
O kalbant apie tai, ar dera mūsų projektas su jūsų minėta direktyva ir konvencija, noriu užtikrinti, kad taip, yra parengta ir atitikties lentelė tiek, kiek susiję su Europos Sąjungos dokumentu. O tiek, kiek su konvencija, be abejonės, visos nuostatos buvo įvertintos. Ką noriu pabrėžti? Tiek direktyvos nuostatos, tiek konvencijos, tiek ir laiko, tiek ir žmonių, rengusių tuos dokumentus, prasme yra vienodos mintys, juose yra tos pačios ir prieštaravimo nėra. Kiek pajėgiame, tiek ir perkeliame. Pabrėšiu, kad Teisės departamentas yra įvertinęs ir daug pastabų dėl šitų mūsų pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Stoma. Prašom, kolega.
S. STOMA (MSG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasai, labai džiaugiuosi, kad jūs pagaliau sugebėjote pateikti šias pataisas, nes tarsi atrodė, kad jūsų ministerijos nuostata yra tokia, kad pedofilijos Lietuvoje apskritai nėra ir net būti negali tokio baisaus dalyko Lietuvoje. Tikrai ačiū.
O klausimas būtų, ką jūs taip ilgai trejus metus veikėte, nes prieš 3 ar 4 metus buvo Europos Komisijos rekomendacija su panašiais pasiūlymais, kad reikia juos kuo greičiau priimti? Tarp kitko, prieš dvejus metus Seime yra mano paties įregistruotas panašus įstatymas. Kas jums trukdė tuos ilgus metus šitą pateikti? Jūs dabar teikiate per rinkimų įkarštį, kai mums liko mėnuo dirbti. Kodėl to nepadarėte anksčiau? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą, jis yra labai geras. Noriu atkreipti dėmesį, kad direktyva, kuri buvo priimta, kurią siekėme įgyvendinti, buvo priimta 2011 m. gruodžio 3 d. Iš tiesų 2011 m. gruodžio mėnesį buvo priimta direktyva, ir direktyva iš esmės yra orientuota į konvenciją. Norint užtikrinti nuoseklią ir stabilią teisėkūrą, mūsų nuomone, buvo būtina sulaukti direktyvos, aiškiai pamatyti, koks yra Europos Sąjungos valstybių susitarimas dėl bausmių lygio ir dydžio. Tik tuomet, mūsų nuomone, Baudžiamojo kodekso ir buvo galima siekti padaryti atitinkamus pakeitimus. Ne kartą esame dėl to aiškinęsi Seimo komitetuose. Ačiū tiek Žmogaus teisių komitetui, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad tai suprato ir tokiam mūsų žingsniui yra pritarę.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojam. Prašom. Dėl viso paketo? Prašom balsuoti. Ar pritariame po pateikimo Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymų projektams? Projektų registracijos Nr. XIP-4796, Nr. XIP-4797 ir Nr. XIP-4798. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 41 Seimo narys, balsavo 40, ir visi už. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad visais atvejais pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir jeigu komitetai spės, galėtume nagrinėti lapkričio 6 d. Ačiū.
16.44 val.
Dabar jau kviečiu kolegą M. Zasčiurinską. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4425. Pateikimo stadija. Kolega kalba 47 Seimo narių vardu. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, siekiant pareigūnams ir kariams šiek tiek padidinti socialines garantijas, siūloma priimti šį įstatymo projektą. Tai yra skaičiuojant pensiją į darbo užmokestį įskaityti ne tik pareiginį atlyginimą, bet ir apmokėjimą už darbą poilsio, švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir darbą naktį. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai smagu. Prašom nebėgti, nes du užsirašė klausti. K. Daukšys. Ar nenorite klausti?
K. DAUKŠYS (DPF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, mano klausimas iš dviejų dalių. Jūs žinote, kad šiuo metu Seimo sudaryta darbo grupė baigė svarstyti nutarimo projektą dėl statutinių pareigūnų socialinių garantijų, dėl gairių patvirtinimo, ir kitą savaitę jis bus teikimas. Tai įmanoma spręsti kompleksiškai. Jūs mėgstate kompleksišką sprendimą, tai ar nemanytumėte, kad tai turėtų eiti kartu su tuo kompleksiniu pasiūlymu? Kitus klausimus išsiaiškinsime paskui.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Taip, aš mėgstu sisteminius dalykus, bet mes užregistravome įstatymo pataisą, kai šitos darbo grupės ir kalbų apie tai nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atrodo, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4425? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 39: už – 35, susilaikė 4.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Siūloma nagrinėti pačioje kadencijos pabaigoje – lapkričio 13 d.
16.46 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, liko Seimo narių pareiškimai, o prieš tai aš perskaitysiu redakcinės komisijos sudėtį: V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, I. Valinskienė, M. Zasčiurinskas ir V. Žiemelis. Lietuvos socialdemokratų frakcija ir Liberalų sąjūdžio frakcija kandidatų nepasiūlė. Taigi šitas klausimas baigtas.
16.47 val.
Dabar – Seimo narių pareiškimai. Dėmesio! Kolega A. Šedžius – pirmasis. Ruošiasi kolegė D. Bekintienė.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų noriu atsiprašyti, kad dėl techninių kliūčių nesugebėsiu parodyti jums nuotraukų, kurios ir yra šio pareiškimo esmė, bet visiems norintiems galėsiu jas persiųsti į elektroninį paštą. Manau, kad rytoj tai bus padaryta.
„Šiaulių miesto taryba išparduoda mokyklų stadionus. Šių metų rugsėjo 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybai buvo teikiamas klausimas dėl sporto mokyklos „Saulės“ stadiono bėgimo tako ir krepšinio aikštelės nurašymo ir pardavimo. Stadioną, kaip komercinį sklypą, taryba nusprendė parduoti, nes pramonės įmonėms trūksta patalpų gamybos plėtrai.
Man nesuprantama, kaip sporto mokykla gali ugdyti sportininkus be sporto bazės. Po kiekvienos olimpiados ar svarbių varžybų laimėjimo miesto politikai puola į glėbį sportininkams, žada jiems sporto bazes, baseinus, stadionus ir inventorių. Tačiau pažadai taip ir lieka pažadais. Blogiausia, kad sunaikinamos ir išparduodamos ir esamos sporto bazės. Nejaugi jaunųjų sportininkų ugdymas ir vaikų ateitis nebesvarbi miesto tarybos nariams ir miesto šeimininkams?
Tai tikrai ne paskutinis žemės sklypas Pramonės gatvėje, kuriame galima pastatyti sandėlį. Laisvos žemės šiame pramoniniame rajone – šimtai arų. Šiaulių miesto tarybos sprendimu T-28 patvirtintas detalusis planas, kuriuo suformuotas 4511 kv. m žemės sklypas, skirtas gamybinės paskirties pastato statybai. Pagal šiandieninę rinkos kainą tokį sklypą galima parduoti maždaug už 200 tūkst. Lt. Tokia suma tikrai neišgelbės miesto biudžeto, tuo labiau kad to paties sprendimo 2 punkte numatoma, kad sporto mokykla „Saulė“ savo lėšomis privalo nugriauti bėgimo taką, krepšinio aikšteles ir paruošti sklypą pardavimui. Nejaugi sportininkai savo rankomis turi sugriauti sporto bazę?
Tarybos sprendimo aiškinamajame rašte teigiama, kad pats sporto mokyklos „Saulė“ direktorius Benjaminas Kirstukas prašė likviduoti sporto bazės aikštyną kaip nenaudojamą turtą. Aš pats asmeniškai klausiau sportininkų ir trenerių, ką jie galvoja apie aikštyno pardavimą. Sporto visuomenė buvo šokiruota ir teigė nieko nežinanti apie tokius ketinimus.
Direktoriaus prašymas yra neteisėtas, nes tik mokyklos bendruomenė gali nuspręsti, ar reikalinga šiauliečiams sporto bazė, ar ne. Kai neoficialiai paklausiau miesto vadovų, ar jie turi sąžinę, man buvo atsakyta, kad iš sporto miesto biudžetui tik nuostoliai, o įmonė „Kalvis“ sukurs keliolika darbo vietų ir mokės mokesčius.
Parduoti vaikų ir miesto ateitį – tokia moralės kaina. Man, kaip šiauliečiui, gėda, kad Šiaulių miesto politikai palaimino šį gėdingą sprendimą. Mes tikrai to nenorime ir negalime leisti išparduoti stadionus ir sporto aikštynus. Tai vienas iš gėdingiausių miesto tarybos sprendimų, apnuoginantis meluojančius politikus, besirūpinančius tik savo asmeniniais interesais.“
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolegė D. Bekintienė. Prašom į tribūną.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų man nerimą kelia rinkimų šou, daromi mūsų kolegų. Šiuo atveju aš norėčiau kalbėti apie originalų V. P. Andriukaičio raginimą ir piliečių peticijų platinimą.
Mano rankose – apmokėtas vokas, kur piliečiai raginami Peticijų komisijai teikti peticiją ir įgalioti Lietuvos Respublikos Seimo narį V. P. Andriukaitį atstovauti, siekiant patenkinti peticijos reikalavimus. Taigi į Peticijų komisiją buvo atneštas Seimo nario V. P. Andriukaičio laiškas, platinamas Žirmūnų gyventojams. Jo turinį sudaro peticijos „Dėl priemonių apsaugoti šilumos, elektros energijos, dujų, vandens, telekomunikacijų ir kai kurių kitų paslaugų vartotojus“ pavyzdys, apmokėtas atgalinis vokas ir informacija apie peticiją.
Žinoma, aš nenorėčiau kalbėti apie tai, kad toks laiško siuntimas gyventojams galimai gali pažeisti Seimo rinkimų įstatymą, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į peticijos pavyzdį. Visų pirma šis pavyzdys neatitinka Peticijų įstatymo nustatytų reikalavimų dėl kreipimosi (peticijos) formos ir turinio. Pagal Peticijų įstatymo 4 straipsnį kiekviename kreipimesi turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, adresas, asmens kodas, turi būti išdėstyti pareiškėjo siūlymai ir reikalavimai, nurodytos siūlymų priežastys bei tikslai, kreipimasis turi būti pasirašytas. Kreipimosi (peticijos) pareiškėjo atstovas taip pat turi nurodyti savo adresą, asmens kodą ir turi, dar kartą kartoju, kreipimąsi pasirašyti.
Tačiau V. P. Andriukaitis siuntinėja Žirmūnų gyventojams peticijos pavyzdį, kuris neatitinka nei Peticijų įstatymo, nei nustatytos formos, nes šiame pavyzdyje jisai prašo gyventojų įgalioti jį atstovauti jiems, siekiant patenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus įstatymu įtvirtinti, kad už šildymą, dujas, elektros energiją, vandenį ir telekomunikacijas dėl fizinio asmens įsiskolinimų tiekėjams ekonominės krizės metu nebūtų skaičiuojami delspinigiai ir taikomi skolos administravimo bei paslaugų teikimo atnaujinimo mokesčiai, įstatymu įtvirtinti, kad šildymo, dujų, elektros energijos, vandens ir telekomunikacijų paslaugų teikimo fiziniam asmeniui nutraukimas būtų galimas tik teismo sprendimu ir taip toliau.
Jau vakar komisija pradėjo gauti tokius peticijų (noriu pasakyti, kad šiandien jų gauta per 100), kuriose gyventojai tik parašo savo vardą, pavardę, adresą ir daugiau nieko, pavyzdžius. Jie net nepasirašo. Atsižvelgdama į tai, komisija bus priversta atsakyti visiems šiems pareiškėjams, kad jie parašytų kreipimąsi (peticiją) pagal įstatymo nustatytus reikalavimus. O jeigu V. P. Andriukaitis nori būti kiekvieno jų atstovu, reikėtų, kad kiekvienas pareiškėjas nurodytų, kad jų atstovas yra V. P. Andriukaitis, ir nurodytų jo adresą, asmens kodą.
Rašydama tokius atsakymus, komisija bus priversta švaistyti valstybės, t. y. Seimo, lėšas, siųsdama kiekvienam gyventojui raštus apie nurodytus trūkumus. Tą mes jau pradėjome daryti. Kartu gyventojai bus klaidinami ir kiršinami, nes ne kiekvienas nori gauti tokius laiškus.
V. P. Andriukaitis yra Seimo narys, tautos atstovas. Jis turi tautos mandatą, turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir jam nereikia jokių įgaliojimų rengti įstatymų projektus ir juos teikti Seimui net ir tais klausimais, kuriuos jis nurodo peticijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau konstatuoti, kad visi klausimai išnagrinėti pusantros valandos anksčiau, nei buvo numatyta.
Dabar J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Reaguodamas į Peticijų komisijos pirmininkės pareiškimą, paraginčiau ją kreiptis vis dėlto į Seimo kanclerį, kad tos papildomos išlaidos, kiek tai kainuoja laiškų siuntimas tokiems pareiškėjams dėl Seimo nario V. P. Andriukaičio neatsakingos veiklos, būtų išskaičiuojamos iš jo atlyginimo. Kodėl visi mokesčių mokėtojai turi mokėti už tas nesąmones? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pirma reikia įrodyti, kad tai nesąmonė, o po to jau juridiniai veiksmai. Neskubėkime.
Kolegos, dar kartą pareiškiu, kad visi klausimai išnagrinėti ir jūs turite papildomas pusantros valandos ką nors sugalvoti. Linkiu… (Balsai salėje) Registruotis? Prašom. Registruojamės. Prašom. Noriu priminti, kad rytoj komitetų, kai kurių frakcijų posėdžiai ir svarbiausia – 14 val. Seimo posėdis. Prašome neužmiršti.
Užsiregistravo 32. Nemažai. Ačiū ištvermingiems, kantriausiems ir iki rytdienos. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.