LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
plenarinio posėdžio NR. 474
STENOGRAMA
2012 m. rugsėjo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2012 m. rugsėjo 26 d. plenarinį posėdį. Registruojamės. Jau galima registruotis. Nežinau, kieno neveikia, bet užsiregistravo 80. Pasakykite, kur kieno dar neveikia? Dar kartą pabandome, nes iš tikrųjų prieš pat posėdį buvo sugedę serveriai. Registruojamės.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Tarytum jau dabar visi.
14.03 val.
Darbotvarkės tvirtinimas. Jūs dėl darbotvarkės, gerbiamasis? Gerbiamasis G. Songaila kažką nori pasakyti.
G. SONGAILA (MSG*). Nors pažymėta, kad aš užsiregistravęs, bet ant mano ekrano parašyta – kortelė neįdėta. Taip yra ir kitiems, tai negali žinoti, veikia ar neveikia. Šiuo atveju veikė, o kitą kartą kaip bus?
PIRMININKĖ. Mus konsultuoja ir mes perduodame, gerbiamasis Songaila ir kiti, jeigu taip yra, tai jūs turite ištraukti kortelę ir vėl įdėti. Pabandykite, kol dar yra specialistai. Ir kaip dabar? Jau gerai. Kam dar blogai? Visiems gerai. Gerai. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš frakcijos vardu siūlau iš darbotvarkės išbraukti 1-16 klausimą, savo turiniu tai visiškai beprasmis klausimas. Ir pati opozicija vakar parodė, kad nelabai nori jį svarstyti, pradėjo siūlyti pertraukas. Manau, kad sutaupytume laiko, jeigu jo iš viso neliktų darbotvarkėje.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad išbrauktume 1-16 klausimą iš darbotvarkės, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 47, prieš – 32, susilaikė 11. Išbraukiama iš darbotvarkės. Pirmiausia, gerbiamasis Klumby, aprimkite ir nešaukite, aš viską girdėjau, jūsų komentarą. Kada pertrauka iki kito posėdžio, į darbotvarkę buvo įtraukta. Statutas nepažeistas. O dabar Seimas apsisprendė išbraukti. Viskas.
Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, jūs puikiai suprantate – ir J. Razmos pasisakymas, ir visa tai, kas dabar vyksta, čia yra žaidimas. Kam mes žaidžiame tuos žaidimus? (Balsai salėje) Ponas premjere, gal paklausysite sekundėlę, nerėkdamas iš vietos. Kas iš to, dabar … Posėdžio pirmininkas… Gerai, puikiai žinote – kitą posėdį vėl mes svarstysime, kad būtų įtraukta į darbotvarkę, ir nesibaigs niekada. Tai vieną kartą gal kaip nors po svarstymo priimkime arba atmeskime ir baikime tuos žaidimus. Dabar čia gryną cirką darote, ir darote konkrečiai jūs, valdantieji, šitą cirką. Kiek galima? Kaip čia viskas atrodo, jūs pažiūrėkite iš šono. Negi solidžiai elgiatės?
PIRMININKĖ. Man atrodo, kad čia visi nesolidžiai elgiasi. Prašom. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Kolegos, aš tai siūlau – nusiraminkite, nesiaudrinkite, greitai viską peržiūrime ir dirbame darbą toliau. Pasimušite apygardose, susirinks naujas Seimas ir išspręs tą klausimą. Aš manau, kad kitaip nieko nebus.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš labai trumpai. Labai puiku, kad jūs girdėjote, ką pasakė E. Klumbys, bet Seimo nariai negirdėjo, ką jis pasakė, ir to nebus stenogramoje. Aš manau, kad būtų gerai, kad E. Klumbiui būtų leidžiama pasakyti, o jau kaip jūs nuspręsite, taip.
PIRMININKĖ. Tai kad jau viskas, šaukštai po pietų, Seimas apsisprendė. Dabar gerbiamasis V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Pirmininke, aš tikrai pritariu jūsų nuomonei, kad Seimas apsisprendė, bet aš kreipiuosi į J. Razmą ir tiesiai šviesiai pasakau: kitą posėdį, tvirtinant darbotvarkę, bus siūloma frakcijos vardu įtraukti tą patį klausimą. Tai vieną kartą… Aš būčiau pasiūlęs įtraukti šitą klausimą šiandien pirmą, ir ponas J. Razma būtų laimėjęs. Bet ką darysi, nuo žioplumo vaistų nėra. Gerai, yra Seimo sprendimas, bet sutarkime, kad kitą kartą posėdžio pradžioje susirenkame, įtraukiame šitą klausimą kaip pirmą klausimą, nubalsuokime, kaip nubalsuosime, ir baikime klausimą. Nesicirkinkite, ponas Kubiliau, nepaisant to, kad bijote, ir ponas Razma. Pradrąsėkite.
PIRMININKĖ. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nebūčiau stojusi prie mikrofono, jeigu ne toks įžūlus V. Antonovo ir R. Baranausko gynimas. Atrodo, kad būtumėte iš tikrųjų pasamdyti jų advokatai. Viešai rašote savo plakatuose, kad vagis ir žulikus sodinsite į kalėjimą, o kai tik Jungtinės Karalystės prokurorai paskelbė, kad būtent V. Antonovui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamo praturtėjimo, Seime iš karto suaktyvėjo jų advokatai. Kolegos, turėkite bent kiek sąžinės. (Balsai salėje: „Gėda Mazuroniui! Gėda! Gėda! Gėda!“).
PIRMININKĖ. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Mieloji Rasa, geriau jūs patylėtumėte, nes aš dalyvavau šioje komisijoje. Galiu pasakyti, jūs puikiai žinote, turite teisininką vyrą, kuris jums pasakys, paklauskite, kad teismas vertins ne politikų pasisakymus, o teismas vertins faktus. Šiuo atveju niekas negina V. Antonovo, tegu teisėsauga dirba, kaip dirba. Mes sakome, kodėl A. Kubiliaus neraštinga Vyriausybė priėmė tokį neprotingą spendimą – pradžioje nacionalizavo paimdama visuomenės reikmėms, o paskui kitą dieną bankrutavo, nes prisiėmė visą atsakomybę.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, baigiame! Gerbiamieji kolegos, susikaupkime ir būkime visi santūriau. Viskas. Mes priėmėme šiandien sprendimą, balsavome. Nutraukiu bet kokius pasisakymus šiuo klausimu. Ar turite dar dėl darbotvarkės kokių nors siūlymų? Neturite. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti dėl šios dienos darbotvarkės? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Kaip? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Balsuojame. Gerai. Kas už tai, kad šios dienos darbotvarkė būtų patvirtinta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93: už – 54, prieš – 21, susilaikė 18. Darbotvarkei pritarta.
14.12 val.
Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijų ribų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4768(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną V. Kurpuvesą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V. KURPUVESAS (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas projektą svarstė, įvertino dvi Teisės departamento pastabas ir bendru sutarimu įstatymo projektui pritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai. Kviečiu D. Bekintienę.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien ką tik mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Tikrai nebuvo daug klausimų. Projektas yra gerai parengtas, išdiskutuotas kelių savivaldybių, ir mums, komiteto nariams, nieko kito neliko kaip vienbalsiai pritarti šiam įstatymo projektui.
Noriu tik pridurti, kad jis tiktų ir kitoms savivaldybėms, ypač žiedinėms savivaldybėms, susitarti ir taip pat pakoreguoti savo ribas. Nes tai yra aktualu ir Vilniaus miestui. Per pateikimą aš kalbėjau, kad visiškai nenormalu, kai Karoliniškių seniūnija eina ties dabartiniu vakariniu greitkeliu. Po to toks išsikišimas yra Vilniaus rajono savivaldybės, ir tuoj, už kilometro prasideda Pilaitės seniūnija. Jeigu savivaldybės solidariai, kaip dabar turime Neringos savivaldybės pavyzdį, priimtų tokius sprendimus, tikrai sulauktų palaikymo Seime.
Dar noriu pasakyti, kad tikrai galima palaikyti ir balsuoti už šį įstatymo projektą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien yra svarstomas svarbus klausimas Neringos savivaldybei, nes ši savivaldybė daug metų, gal daugiau kaip 50 metų, turėdama vandens pakrantę neturi savo infrastruktūros, negali vystyti vandens turizmo, statyti prieplaukų ir panašiai. Manau, šis klausimas turėtų būti teigiamai išspręstas ir savivaldybė turės pakankamai galimybių investuoti į vandens transportą ir turizmą.
Kaip jau minėjo komiteto pirmininkas, buvo svarstytas šis klausimas ir mes, suprasdami tą svarbą, šiandien vieningai pritarėme teritorijų ribų pakeitimui. Aš kviečiu visus suprasti ir paremti Neringos savivaldybės iniciatyvą turėti savo savivaldybės ribas, einančias vandeniu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime? Dėkui. Pritarta. Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Pritariate? Dėkui.
Tada pastraipsniui. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis priimtas ir 4 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo – keturi už, keturi prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijų ribų pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijų ribų pakeitimo įstatymas priimtas. Taigi, sveikinu Neringos miesto merą su Seimo bendru sutarimu. (Plojimai)
14.17 val.
Įstatymo „Dėl Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo, papildomo Nagojos ir Kvala Lumpūro protokolo dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo ratifikavimo“ projektas. Svarstymas.
Kviečiu J. Urbanavičių. Aplinkos apsaugos komitetas.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį klausimą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiu D. A. Barakauską. Užsienio reikalų komitetas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas ir 2012 m. rugsėjo 20 d. pritarė teikiamam projektui. Aš labai trumpai pasakysiu. Jis yra labai svarbus Lietuvai dėl genetiškai modifikuotų organizmų konvencijos, Lietuvos prisijungimui prie konvencijos, kad būtų galima išskaičiuoti žalą, padarytą dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo. Pirmininke, aš pasakau, kad žinotų, už ką balsuoja. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Dėkoju.
Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Ar sutinkate? Nesutinkate. Balsuojame. Dėl ypatingos skubos, taip, gerbiamasis Veselka? Sutinkate dėl ypatingos? Gerai, tada pritarta ypatingos skubos tvarkai dėl šio įstatymo priėmimo.
Vienas straipsnis. Taigi dėl viso straipsnio ir dėl viso įstatymo – keturi už, keturi prieš. J. Veselka – už.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nors užsirašiau už, bet kur bėda? Šalia manęs, kur tradiciškai lietuviai gyveno, atsibastė danas, kurio ūkis apima Jonavos rajono dalį ir Ukmergės rajono dalį. Ką aš stebiu? Nuo pavasario iki pat užšalimo jis laukus purškia ir purškia. Ir tuose laukuose nei gyvio, nei piktžolės nė vienos. Viskas idealu, sterilu. Gerbiamieji, pasakykite, kokia tose žemėse gali būti biologinė įvairovė? Ten sterilu. Ligoninėse nėra taip sterilu.
Mes ratifikuojame, o gyvenimas eina visai kitokia – priešinga linkme. Ir nežinau, iš kur tas danas turi tokius žemės plotus, nors jie dar negali pirkti žemės Lietuvoje? Tai vien tik žaidimai. Čia drausmė, čia nuramina, o viskas vyksta priešingai. Reikia pritarti, bet matau, kad gyvenime, ypač užsieniečiai, daro visiškai kitaip, naikina biologinę įvairovę Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Tai jūs čia kalbėjote prieš, kaip aš supratau? (Šurmulys salėje)
J. VESELKA (TTF). Aš už, kad reikia, bet tuos niekšus reikia…
PIRMININKĖ. Dabar nežinau, tada J. Šimėnui leisiu jau tikrai prieš kalbėti, įskaitysim J. Veselką kaip kalbėjusį už.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, aš prieš. Prieš todėl, kad mes nesprendžiame esminių dalykų dėl GMO organizmų naudojimo ir platinimo. Europos Sąjunga nedraudžia naudoti ir platinti GMO organizmų Europos Sąjungoje, ir mes nerandame būdų, kaip Lietuvoje apsaugoti gyventojus nuo GMO. Šiais metais, ekspertų duomenimis, buvo nemažai išplatinta svogūnų sėklų, ir niekas šito nesureguliavo, ir dabar mes turime derlių, kurį visi valgysime, ir nežinia, ar patys užsiauginam, ar atsivežam. Tuo tarpu ši direktyva, arba ši nuostata, ne direktyva, susitarimas, reglamentuoja atsakomybę tiktai už pervežimo metu užsilaikiusius arba, sakykime, atsitiktinai į Lietuvą patekusius GMO organizmus, t. y. neteisėtai į Lietuvą patekusius, jeigu vyksta tranzitas per Lietuvą. Na, apvirto mašina, dar kas nors ir t. t. Žodžiu, mes smulkmenas graibome, o tikrų dalykų nesugebame kontroliuoti. Todėl mano pasisakymas toks ir yra.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų čia ir Jonas šnekėjo, ir Julius šnekėjo iš esmės prieš GMO įvežimą ir platinimą Lietuvoje. Tik vienas kalbėjo už, kitas – prieš. Realiai mes siūlėme šiame Seime ir ne vieną įstatymą, kuris apribotų GMO naudojimą, įvežimą, platinimą, reklamą ir kitus dalykus. Deja, Seimas, gerbiamasis Jonai Šimėnai, į tai neatsižvelgė. Tada buvo kitų nuomonių, sakė, čia viskas gerai, jūs, vyrai, per daug visko norite. Jeigu būtume tuos įstatymus priėmę, šiandien čia iš tikrųjų būtų tik bombonkė. Bet, kai šiandien mes jų neturime priėmę, tai nors tiek, nors išsireikalauti baudas, kad kas nors specialiai netyčia neišverstų, tai nors tiek padarykime. Jeigu kitame Seime bus pakankamos dvasios tvirtybės ir sugebėsime susitarti, ir užkirsti kelią į Lietuvą genetiškai modifikuotiems organizmams, kurių poveikis iš tikrųjų nėra iki galo ištirtas, tada bus labai gerai. Tikrai lauksime ir jūsų, Jonai, ir visų kitų parlamento narių palaikymo dėl šito.
PIRMININKĖ. Už – D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto nesutikčiau su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, nes šis projektas tikrai neprieštarauja tam, ką jis kalba, tai yra dalis bendros galimybės padidinti apsaugą nuo genetiškai modifikuotų organizmų Lietuvoje, ir reikia prie konvencijos jungtis. Vien todėl, kad Aplinkos apsaugos komitetas labai dažnai, ką ir kolega K. Daukšys sakė, nepritarė mūsų teiktoms įstatymo pataisoms, šiandien jis kritikuoja. Tačiau mes džiaugiamės, kad vis dėlto Seimas vienbalsiai pritarė pataisoms, draudžiančioms auginti genetiškai modifikuotus ir soduose, sodų bendrijose, parkuose, nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose. Tai papildys, bus dar vienas žingsnis, prie kurio prisijungs Lietuva, ir tai yra sveikintinas dalykas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš noriu jus, kolega, pataisyti. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas yra J. Urbanavičius.
Už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Stengsiuosi nesikartoti, tiesiog pasakyti kai kuriuos akcentus. Galvojant apie tą žingsnį ir ėjimą į priekį, tai nėra esminė smulkmena, tai iš tikrųjų rimtas dalykas, kurio reikia mūsų Lietuvai. Pagalvokime iš kitos pusės, pasidomėkime kiekvienas plačiau, jeigu mums dar nėra aišku, kokią žalą, kokią įtaką, ypač ateities kartoms daro genetiškai modifikuoti organizmai, jų įvežimas, jų platinimas ir… siekimas, kad visa tai būtų žymima, kad Lietuvos žmogus žinotų, kas ir kur patenka, kokią turime situaciją. Todėl labai nuoširdžiai kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui kaip mažam žingsneliui į priekį. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-4570(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 77, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas Nr. XIP-4570(2) priimtas.
14.27 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl tilto per Nemuną tarp Panemunės ir Sovetsko bei jo prieigų statybos ratifikavimo“ projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną susisiekimo viceministrą A. Štarą.
A. ŠTARAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiu jūsų dėmesiui įstatymą dėl ratifikavimo susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės dėl vadinamojo tilto per Nemuną, kuris turėtų pakeisti dabar esantį tiltą tarp Pagėgių ir Sovetsko, arba senu gražiu istoriniu pavadinimu – Karalienės Luizos tiltą. Šitas tiltas yra avarinės būklės, tai buvo pastebėta jau senokai, todėl kyla poreikis statyti naują tiltą. Pradiniai derybiniai kontaktai vyko prieš dešimtį metų. Per dešimt metų pavyko pasiekti sutarimą, susitarimas yra pasirašytas atitinkamų ministrų. Kadangi tai yra tarpvalstybinis susitarimas, įstatymas dėl jo ratifikavimo yra teikiamas Seimui.
Kiek pasižiūrėjau, kaip buvo įvertinta Teisės departamento, kyla tam tikrų abejonių dėl konstitucingumo, dėl to, kad naujai statomas tiltas šiuo susitarimu yra priskiriamas Rusijos Federacijos nuosavybei, arba Kaliningrado srities nuosavybei. Čia reikia paminėti, kad bendra konstrukcija, kuri bus statoma iš Rusijos ir iš Lietuvos pusės, iš Lietuvos pusės bus ganėtinai didelis kelio statinys – estakada, vedanti prie naujojo tilto. Tie nuosavybės dalykai yra atskirti todėl, kad būtų aiškus ir finansavimas, ir savininkas, ir tolesnis rangovas.
Aš pasidomėjau, kokia padėtis yra su dabartiniu tiltu. Luizos tiltas pagal nerašytą susitarimą yra priskirtas Rusijos, ar Kaliningrado srities, nuosavybei ar valdymui. Čia Lietuva su Rusija yra gana draugiškai pasidalijusi, ir vadinamąjį pėsčiųjų ir automobilių tiltą valdo Rusija, o greta einantį geležinkelio tiltą valdo Lietuvos Respublika. Taigi klausimas dėl nuosavybės, dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai… Aš sutinku, kad valstybinės reikšmės keliai yra valstybės nuosavybė, tačiau ten, kur yra santykiai tarp dviejų valstybių pasienio ribose, ypač statomi nauji objektai, vis dėlto reikia tokio susitarimo, kuris nepažeistų ne tik abiejų šalių įstatymų interesų, bet atitiktų sveiko proto kriterijus, kad būtų aišku, už kokius pinigus, kas stato. Pavyzdžiui, Rusijos Federacija yra įsipareigojusi pastatyti naująjį tiltą daugiausia naudodamasi Europos Sąjungos parama pasienio bendradarbiavimo projektams. Tai vienas iš tokių projektų ir būtų naujasis tiltas per Nemuną. Štai tokia mano įžanga. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar jūsų nori klausti J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs bandėte paaiškinti dėl to tilto nuosavybės. Vis dėlto norėčiau paklausti, ar šitas tiltas bus Lietuvos teritorijoje, ar Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities teritorijoje? Nes šiaip prašant 10 mln. eurų paramos iš Europos šiam tiltui statyti ir paskui rašo: „Šio tilto nuosavybė priklausys Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.“ Tai tiltas Lietuvos teritorijoje ar Rusijos Federacijos teritorijoje? Jeigu perpus, tai nuosavybė turėtų būti per pusę.
A. ŠTARAS. Gerai. Aš pabandysiu pateikti kelis skaičius. Bendras tilto ilgis – 280,5 m, Rusijos teritorijoje – 122 m, Lietuvos teritorijoje – 157 metrai. Tai yra pats tiltas. Vadinasi, jo dalis įeina į Lietuvos teritoriją, bet yra sutariama, kad tai yra Rusijos nuosavybė, nes Rusija visą tą tiltą pastato už savo, taip pat už europinius pinigus.
Ką Lietuvos valstybė ruošiasi daryti? Ji tą tiltą, atėjusį į Lietuvos pusę, turi sujungti, nes jis faktiškai išeina kaip aplinkkelis. Greta esančio Luizos tilto, gerokai atokiau, prieš Nemuno tėkmę, jis apeina… Čia yra pagrindinis Rusijos interesas, nes Luizos tiltas įeina tiesiai į Sovetsko, į centrinę Tilžės dalį. Normalaus judėjimo ten negali būti. Rusai jau seniai kalba, kad jie norėtų padaryti aplinkkelį. Jeigu aplinkkelis, vadinasi, reikia naujo tilto. Jeigu ateina jau toje aplinkkelio dalyje į Lietuvos teritoriją, tai pas mus susidaro apie 474 m tiltas per Nemuno prataką, 4,5 km naujo kelio ir dar 89 m ilgio estakados, jungiančios kelią su naujuoju tiltu per Nemuną. Tai yra gana didelis projektas, sudėtingas technologinis įrenginys, kuris, mūsų skaičiavimu, turėtų kainuoti apie…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis viceministre, atsakyti tik dvi minutės. Klausti – minutė, atsakyti – dvi.
A. ŠTARAS. …daugiau kaip 27 mlrd. eurų, iš jų 10 mlrd. eurų mes tikimės gauti kaip paramą iš Europos Sąjungos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Sako, milijonų… Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis viceministre, projektas jau yra seniai aptartas ir, kiek suprantu, nelabai ką mes ten pakeisime. Mane truputį domina tokie dalykai kaip sunkvežimių terminalai, lengvųjų automobilių terminalai, nes šiame projekte to nėra. Kaip žinote, užliejamoje zonoje ir dabar nėra kur statyti. Ar nežadate tuo pačiu projektu ir šituos klausimus spręsti?
A. ŠTARAS. Be jokios abejonės, kai bus ruošiamasi statyti šitą tiltą, lygiagrečiai turės būti sprendžiami ir terminalo klausimai, kad visas tas srautas, kuris galbūt važiuos per naująjį tiltą, turėtų galimybę gerai privažiuoti, sulaukti savo eilės, jeigu tokių eilių bus, bet tai yra trupučiuką kitos institucijos, Pasienio kelių kontrolės punktų direkcijos, kuri yra pavaldi mūsų ministerijai, kompetencijos klausimas.
PIRMININKĖ. Dabar jūsų klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, sutartis pasirašyta lygiai prieš metus, o ratifikuojama tik dabar. Ar yra kokie nors terminai, ar mes nepraradome laiko? Ir dar – Rusijos pusė tą sutartį ratifikavo ar ne? Ačiū.
A. ŠTARAS. Ne. Sutartis yra pasirašyta, visada vyksta pradinis susitarimas su kita puse, o paskui eina ratifikavimas. Galima sakyti, mes šiek tiek ginčijomės su Užsienio reikalų ministerija. Ji lyg ir buvo to susitarimo iniciatorė, tačiau visas tolesnis įgyvendinimas, aišku, buvo pavestas Susisiekimo ministerijai. Kol mes vienas iš kito neperėmėme šito teisės akto rengimo įgaliojimo, tol ir užtrukome.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau paklausti, kokios svarbiausios priežastys buvo statyti šį tiltą – ar jis jau buvo smarkiai apkraunamas, per senas ir t. t., ar jis bus statomas šalia to Luizos tilto? Truputį paaiškinkite.
A. ŠTARAS. Jis bus statomas gerokai atokiau nuo Luizos tilto, o priežastis aš jau įvardijau. Iš tikrųjų senasis tiltas nėra visiškai avarinės būklės, bet jis yra gerokai susidėvėjęs. Antroji priežastis – tai daugiau iš Rusijos pusės, kaip sakiau. Luizos tiltas įeina į Sovetsko centrinę dalį. Vadinasi, visas srautas, visi sunkvežimiai, vilkikai turėtų važiuoti per gatves, tarp namų, tarp gyventojų, todėl rusai seniai kėlė tą klausimą – padaryti aplinkkelį.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kiek supratau, šio tilto statybos iniciatorė yra Rusija, ar ne? Kas šitą tiltą projektavo? Taip pat norėčiau sužinoti, kiek ten eilių, kokios galimybės (ar apie tai kalbama) sunkiajai karinei technikai važiuoti šiuo tiltu?
Dar vienas dalykas, kad nereikėtų kalbėti dėl šio tilto. Čia parašyta, kad svarstys Užsienio reikalų komitetas, reikėtų, kad šitą klausimą svarstytų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ačiū.
A. ŠTARAS. Aišku, šią minutę jokio projekto nėra, nes nėra sprendimo dėl jo statybos. Sprendimas bus ratifikavus įstatymą, abiem šalims ratifikavus šitą susitarimą, priėmus įstatymą ir ratifikavus susitarimą. Turima omeny, kad naujasis tiltas turės užtikrinti greitą ir patogų pravažiavimą srautui, kuris, atvirai pasakius, dabar yra didelis Luizos tiltu, tačiau per Rusijos ir Lietuvos sieną, lyginant su tuo, kas vyksta Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, tokio didelio srauto dar nėra, bet ką gali žinoti, todėl ten mažiausiai turės būti dvi eilės. Šią minutę planuojama, kad jis bus daugiau skiriamas sunkiajam transportui. Luizos tiltas, matyt, po to bus rekonstruojamas, jame liks lengvasis transportas, pėstieji, o ten išimtinai galės važiuoti tik sunkusis transportas.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Norėčiau paklausti kito klausimo. Žinoma, kad konkretaus projekto dar nėra ir negali būti. Tačiau, be abejo, yra kokie nors ikiprojektiniai skaičiavimai. Gal jūs galėtumėte jais pasidalinti? Jeigu numatomas tiltas aukščiau Nemuno upe ir Luizos tilto, tai, be abejo, iš Lietuvos pusės, kaip jūs pats minėjote, bus reikalingi tam tikri privažiavimai, kurie eis per privačias žemes, jų išpirkimo kaštai susidėlios ir, be abejo, patys mūsų kelio projektavimo ir jo įrengimo kaštai, žinant tas teritorijas… Žemėlapyje jos pažymėtos ir mums visiems suprantama, kad teritorijos yra užliejamos labai šlapiais gruntais. Sakykite, preliminariai maždaug kiek tai galėtų atsieiti valstybei?
A. ŠTARAS. Aš atsakydamas į ankstesnį klausimą sakiau, kad orientacinė kaina yra 27, tiksliau, 27,3 mln. eurų, tai yra apie 90 mln. litų.
A. ENDZINAS (LSF). Čia tik privažiavimas, be tilto?
A. ŠTARAS. Viskas, visa ta dalis, kurią daro Lietuva.
A. ENDZINAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar po pateikimo – vienas už ir vienas prieš. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIP-4640, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Numatytas svarstymas – spalio 16 d.
Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs sutiksite, peršoksime vienu darbotvarkės klausimu ir paimsime 1-6 klausimą, nes viceministras dabar norėtų pateikti būtent šitą klausimą. Ar sutinkate? Dėkoju.
14.40 val.
Įstatymo „Dėl 1995 m. Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų ratifikavimo“ projektas. Pateikimas. Prašau, viceministre. A. Štaras.
A. ŠTARAS. Dabar norėčiau pateikti vieną iš konvencijų. Tai taip pat yra ratifikavimo įstatymas – ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo. Ši konvencija buvo priimta Tarptautinės jūrų organizacijos, jos narė yra ir Lietuvos Respublika, 1995 m. liepos 7 d. Pereitais metais iki rugsėjo 29 d. buvo surinktas pakankamas kiekis šalių, kurios ratifikavo šitą konvenciją, todėl šita konvencija įsigaliotų nuo šių metų rugsėjo 29 dienos. Lietuvos Respublika, būdama ir Europos Sąjungos narė, Europos Sąjunga taip pat yra pareiškusi savo poziciją, kad šitą konvenciją Europos Sąjungos valstybės turėtų ratifikuoti ir laikytis jos nuostatų, teikia Seimui įstatymą dėl konvencijos ratifikavimo… ratifikavusi taip pat prisidėtų prie kitų šalių, kurios ją jau ratifikavo. Matyt, artimiausiu metu jų bus gerokai daugiau.
Konvencijos esmė. Daug kas iš pavadinimo aišku. Aprašo žvejybos laivų personalo rengimą, atestavimą ir budėjimą. Jeigu Lietuvos Respublika ratifikuotų, turėtų teisę tikrindama žvejybos laivus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste reikalauti, kad šių laivų personalas būtų tinkamai diplomuotas ar kitaip įrodytų, kad yra pasirengęs saugiai eksploatuoti laivą. Iš kitos pusės, jeigu Lietuvos žvejybos laivai įplauktų į kitų šalių, šitos konvencijos narių, uostus, jie galėtų patvirtinti, kad turi tinkamą kvalifikaciją, nebūtų be reikalo sulaikomi, trukdomi tuose užsienio uostuose. Lietuvos Respublikoje išduoti laivų diplomai būtų pripažįstami kitose šalyse ir tai palengvintų darbą ir veiklą tose šalyse.
Paskutinė informacija, kurią norėčiau pasakyti. Jeigu ratifikuotume konvenciją, jos reikalavimai būtų taikomi šiuo metu Lietuvoje. Su Lietuvos valstybės vėliava plaukioja 18 žvejybinių laivų, o tai yra maždaug 100 juose dirbančių įgulos narių. Tiems žmonėms, matyt, būtų aktualu turėti teisinį aiškumą dėl jų rengimo, atestavimo ir kitų klausimų, susijusių su žvejybinių laivų veikla. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Šį kartą niekas jūsų klausti nenori, viceministre. Dėkoju. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Lyg irgi nėra norinčių kalbėti. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame po pateikimo. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatomas svarstymas – lapkričio 6 d.
14.44 val.
Dabar atėjo kitas susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, kuris pateiks įstatymo „Dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos pakeitimo aktų ratifikavimo“ projektą. Prašau, gerbiamasis viceministre.
R. VAŠTAKAS. Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, pristatysiu jums įstatymo „Dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos pakeitimo aktų ratifikavimo“ projektą.
2010 m. spalio 22 d. Gvadalacharoje (Meksika) buvo priimta nemažai keitimų, kuriuos siūloma ratifikuoti visoms ten dalyvavusioms šalims, taip pat ir Lietuvai. Trumpai galėčiau informuoti, kad šitie pakeitimai iš esmės susiję su metiniu mokesčiu ir to metinio mokesčio paskirstymu. Lietuva, ratifikavusi šitą teisės aktą, įgis teisę dar į mažesnį mokestį, negu iki šiol moka. Bus mokama apie 220 tūkst. Lt per metus. Aš galėsiu pasakyti tikslų skaičių, jeigu jums bus įdomu.
Kadangi mes esame pasaulinės Telekomunikacijų sąjungos nariai, dalyvaujame dažnių paskirstyme, dalyvaujame kituose procesuose, susijusiuose su naudomis, gaunamomis iš viso dažnių spektro, aktyviai dalyvaujame informacinių technologijų veikloje, taigi dalyvavimas šitoje pasaulinėje Telekomunikacijų sąjungoje Lietuvai yra labai naudingas. Siūlyčiau pritarti siūlomam teisės aktui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų irgi niekas nenori klausti. Dėkoju, viceministre.
Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-4708 pritarta. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 6 d.
14.46 val.
Viceministras R. Vaštakas dar pristatys įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Gruzijos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektą. Prašau, viceministre.
R. VAŠTAKAS. Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, šis teisės aktas „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Gruzijos bendros aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ yra svarbi susisiekimo oro transportu dokumentų dalis ir mes prašytume ratifikuoti ir pritarti susitarimui tarp Lietuvos ir Gruzijos. Manome, kad šitas susitarimas jau artimiausiu metu leis pradėti organizuoti skrydžius tarp Gruzijos ir Lietuvos. Šiandien tokios galimybės nėra, nes neturime šito teisės akto. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, o skraidys kas: latviai, lenkai tarp Gruzijos ir Lietuvos, ar vis dėlto bus lietuvių kokia nors kompanija, kuri gali skraidyti, arba gruzinų?
R. VAŠTAKAS. Iš tiesų tam laikui, kada bus tokia teisė įgyta, gali būti susitarimas, kad Gruzijos aviakompanija gali skraidyti, arba gali ir bet kuri kita lietuviška kompanija, kuriai bus įdomūs ir naudingi skrydžiai iš Lietuvos į Gruziją. Aišku, pirmenybė būtų teikiama Lietuvos ir Gruzijos aviakompanijoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Turbūt svarbiausia, kad mes turėsime oro erdvę. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į klausimą. Po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta projektui Nr. XIP-4540. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 6 d.
14.48 val.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir Įstatymo papildymo IV1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIP-4558 (pateikimas)
Gerbiamasis viceministre, mes matome darbotvarkėje ir kitus klausimus. Gal jūs pristatysite, kad nereikėtų jums dar kartą ateiti? Kviečiu pristatyti Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo IV1 skyriumi įstatymo projektą Nr. XIP-4558. Įstatymo projekto pateikimas. Prašau, susisiekimo viceministras gerbiamasis R. Vaštakas.
R. VAŠTAKAS. Labai ačiū, Pirmininke. Tai tikrai svarbus projektas. Jis reglamentuos elektroninio pristatymo paslaugą. Elektroninio pristatymo paslauga yra dokumentų tarp valstybinių institucijų, valstybės institucijų fizinių, juridinių asmenų (ir galės ateityje veikti tarp fizinių ir juridinių asmenų), registruotų, neregistruotų pašto siuntų judėjimas.
Pagal (…) skaičiavimus šitas įstatymo projektas ir pradėti techniniai projektai, kurie jau dabar įgyvendinami, leistų sutaupyti apie 20 mln. per metus vien valstybinėms institucijoms, taupant popierių ir laiką. Elektroninio pristatymo sistema veiktų tokiu principu: institucija, siųsdama viena kitai dokumentus, galėtų siųsti ne popieriniu variantu, tačiau elektroniniu variantu, ir tai būtų kaip tikras paštas: būtų vokas, būtų, vadinkime, laiškas viduje su visomis apsaugos sistemomis. Taip pat būtų galimybė, jeigu yra reikalas, siųsti elektroniniu būdu, tačiau būtų gaunama fiziniu, tai yra popierine forma, jeigu to pageidauja, pavyzdžiui, teismai arba kai kurios institucijos, tarnybos, kurioms reikia, kad tokiu būdu būtų gaunama siunta arba laiškas. Gavimo galimybės labai įvairios, jos gerokai pagreitėtų, kelis kartus, kaštai sumažėtų, ir ne tik kaštai, bet ir kainos. Šiandien vykdomas projektas už Europos Sąjungos lėšas vadinamas (…) elektroniniu pristatymu, jis būtų paremtas teisine forma, jeigu pritartumėte šitam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju viceministrui. Klausti norinčių nėra. Gerbiamieji kolegos, galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Pagrindinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Numatoma svarstyti spalio 24 d.
14.50 val.
Dar kviečiu gerbiamąjį viceministrą R. Vaštaką pateikti Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
R. VAŠTAKAS. Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, šis dokumentas arba šis teisės aktas taip pat yra labai svarbus, kadangi jisai įteisintų elektroninių bilietų gyvavimą Lietuvos transporto sistemoje. Jums teko naudotis kitose šalyse elektroniniais bilietais arba jie netgi aviacijoje šiandien naudojami vykdant tarptautinius skrydžius. Tačiau Lietuvos viduje tokia sistema šiandien nėra galiojanti, reikia, kad būtų bilietas, kurio būtų popierinė forma, tam tikri dalykai užfiksuoti, antspaudai ir panašiai. Taigi, jeigu elektroninis bilietas būtų įteisintas šiuo dokumentu, pavyzdžiui, magnetinė kortelė, USB raktas arba koks nors atspausdintas popierius, brūkšninis kodas, jis įgytų juridinę teisę, parodytų, kad asmuo tikrai įsigijo bilietą. Pavyzdžiui, sumokėjus per internetą, jūs atsispausdinate lapą arba netgi telefone išsisaugote kodą, įlipus į autobusą, jums užtektų telefono ekrane parodyti tą kodą, jis būtų nuskenuojamas ir tai būtų jūsų teisėtas bilietas. Čia yra kaip vienas pavyzdys. Taigi, šis teisės aktas yra skirtas tam, kad įteisintume elektroninį bilietą kaip informaciją ir kaip laikmeną. Tiek trumpai dėl šio įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nori klausti K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų su elektroniniais dalykais Lietuvoje darosi stebuklai. Pinigų išleidžiame po 30–40 mln., o tas dalykas paskui neveikia. Tai ar čia nebus tas pats? Aš suprantu, labai gera intencija, bet ar neatsitiks taip, kad įlips žmogus su tuo kodu arba su ta kortele ir neveiks jam, jis vėl turės pirkti popierinį. Kaip jūs, jūsų ministerija mano, kaip jūs užtikrinsite, kad tas dalykas veiktų, nes Sveikatos apsaugos ministerija dar nepadarė, kitos ministerijos dar nepadarė? Gal ir jūs ką nors tiktai?..
R. VAŠTAKAS. Labai ačiū už klausimą. Atsakyti galėčiau taip, kad įgyvendinant tikrai įmanoma padaryti klaidų tiek popierinėse laikmenose, tiek ir elektroninėse. Tačiau mes čia kalbame apie juridinį teisės aktą, kuris leistų tą dalyką oficialiai teisėtai įdiegti ir juo naudotis taip, kad tai būtų patogu visuomenei, ir kontroliuoti, ar teisėtai, ar neteisėtai įsigytas šitas bilietas. Žinoma, klaidelių, kurias mes žinome, šiandien yra viena kita, aš tikiuosi, kad tai yra laikini pirmi bandymai įgyvendinant tą sistemą ir kad ateityje tokių klaidų pasirodys mažiau, o šiame teisės akte bus numatyta, kaip jų galima išvengti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre, jūs atsakėte į klausimą. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti įstatymų projektams Nr. XIP-4646, Nr. XIP-4647? Reikia balsuoti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume minėtiems įstatymų projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta įstatymų projektams Nr. XIP-4646 ir Nr. XIP-4647.
14.55 val.
O dabar kviečiu į tribūną V. Stundį pateikti Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už galimybę pateikti šiuos teisės aktų projektus. Pirmasis susijęs su darbų programos papildymu, prašome įtraukti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jūs paraleliai este gavę šitą įstatymo projektą. Jo tikslas ir noras – sutvarkyti LRT finansavimo teisinius reikalus taip, kad būtų užtikrintas visokeriopas LRT nepriklausomumas ir sudarytos sąlygos LRT įgyvendinti savo misiją. Esmė yra tokia.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo Seimo nutarimo projektui? Atsiprašau, dar nori klausti. Ar jūs dėl papildymo programos, ar dėl įstatymo? Dėl ko? Dėl programos. Prašom. Klausia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, jūs ką tik pasakėte, kad būtų užtikrintas LRT nepriklausomumas. Sakykite, kas dabar daro įtaką, nuo ko jie dabar priklausomi?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kaip žinome, LRT priklausoma nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia nuo to, kokį biudžetą Seimas patvirtina, tai yra nuo mūsų iš tikrųjų yra priklausoma. Antra vertus, dabar galiojanti LRT įstatymo redakcija sako, kad LRT taip pat yra priklausoma iš dalies ir nuo komercinių įtakų, tai yra nuo savo sėkmingo ar nesėkmingo dalyvavo rinkos reklamos dalybose. Taigi bent jau tie du veiksniai yra labai svarbūs.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš jūsų klausiau, ar jūs klausiate dėl Seimo nutarimo, o jūs dėl įstatymo paklausėte. (Balsai salėje) Nesiginčysiu, bet jūs ne ta tema paklausėte. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, ar po pateikimo Seimo nutarimo projektui galime pritarti? Galime. Pritarta.
Dabar siūlau ypatingos skubos tvarka priimti šį Seimo nutarimą. Ar pritariate tam? Pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Galime po svarstymo pritarti Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 51 Seimo narys: už – 49, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas.
14.59 val.
Dabar jau kolega V. Stundys pristatė ir tai, ką įtraukėme į programą – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dar nori klausti K. Komskis. Nėra. S. Stoma.
S. STOMA (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėjau paklausti, o politinė reklama, kaip su ja bus nacionaliniam transliuotojui?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pagal pateiktus pasiūlymus neatlygintina kultūrinė, švietėjiška reklama yra numatoma kaip galimybė, kaip LRT tam tikras veikimas. Todėl nemanau, kad čia būtų tam tikrų prieštaravimų.
S. STOMA (MSG). Tai ji bus nemokama, taip supratau?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tiek, kiek tai susiję su viešuoju valstybės interesu. Jeigu aš įsivaizduočiau, manęs klaustų, tai, ką VRK finansuoja ir šiandien, tą ji finansuoja iš valstybės lėšų ir LRT tą reklamą rodo. Visa kita, komerciniai dalykai, būtų jau reglamentuoti atskirai. Čia mes kalbame apie komercinę reklamą. O politinė reklama yra kitas niuansas. Dėl to, matyt, iš tikrųjų įstatymo projektą svarstant, reikėtų atidžiai pažiūrėti, kad čia nebūtų prieštaravimų.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs teikiate šį pakeitimą, norėdamas, kad televizijos programose būtų uždrausta reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai. Bet tuo pat metu numatote LRT teisę transliuoti sporto ir kultūrinių renginių transliacijos metu pranešimus apie kultūros ir sporto renginių rėmėjus. O jeigu jie yra komerciniai, tai kaip tai susiderina?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėl to ta išimtis ir paliekama, nes LRT, kaip transliuotojas, neišvengiamai turės ir tarptautinių sutarčių, tarkime, transliuoti kurį nors čempionatą, tarkime, futbolo ar krepšinio, ir ten neišvengiamai yra ta reklamos rūšis, kurią jūs minite. Šiuo požiūriu apriboti LRT veikimo yra stačiai neįmanoma ir negalima. Čia prieštaros tarsi nebūtų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Sakykite, gerbiamasis pranešėjau, tikrai sutinku, kad geras įstatymo projektas ir seniai jau reikėjo galbūt jį pateikti ir už jį balsuoti. Aš tik noriu jūsų paklausti, kad visiems būtų aišku. Jeigu atitinkamai sumažės pinigų kiekis ir sumažės biudžetas dėl to, kad bus uždraustos komercinės reklamos, kaip tuos pinigus LRT, koks mechanizmas, kad kompensuotume tuos pinigus? Kiek reikės didinti jos biudžetą ir iš kur reikės paimti pinigų?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Įstatymo idėja ir yra uždrausti komercinę reklamą. Be abejo, LRT, kaip ir kitiems transliuotojams, tai yra vienas, kai kam pats svarbiausias, o LRT yra vienas iš finansavimo šaltinių ir jis maždaug sudaro turbūt trečdalį biudžeto. Vadinasi, uždraudus reklamą yra tam tikra finansinė netektis. Todėl įstatymo projektas siūlo viską finansuoti iš valstybės biudžeto ir siūlo įteisinti aiškią formulę, kuri neleistų Seimo ar Vyriausybės daugumai manipuliuoti taip, kaip jai yra palanku, t. y. būtų nustatyta aiški norma 0,6 % pajamų 2012 metams ir ateityje „turi būti ne mažiau kaip“. Tai neleistų LRT padaryti politinių partijų ar politikų manipuliacijos objektu, užtikrintų nepriklausomumą.
Aš ir karto atkreipiu dėmesį, kad dėl tokių dalykų yra pasisakęs iš esmės ir Konstitucinis Teismas, ir Valstybės kontrolė savo išvadose, aš jau nekalbu apie Europos transliuotojų sąjungą, kuri taip pat tam tikrus to savarankiškumo modelius yra siūliusi. Dėl to tas įstatymo projektas būtų labai rimtas žingsnis siekiant užtikrinti LRT finansinį stabilumą ir taip sudarant sąlygas įgyvendinti misiją, kuri yra priskirta LRT įstatymu, ko neturi komerciniai transliuotojai kaip prievolės ir pareigos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Visi norintys paklausė. Dabar po pateikimo vienas už, vienas prieš. V. Žiemelis – už.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Pagaliau po to, jeigu priimsime šį įstatymo projektą, mes turėsime tikrą nacionalinį transliuotoją. Iki šios dienos aš pavadinti tikru nacionaliniu transliuotoju net ir nenorėčiau, nes jis visiškai niekuo nesiskiria nuo komercinių televizijų. Reklamos lygiai tiek pat. Antra vertus, dar įvairiausios reklamos, kuri, manau, ypač kenksminga jauniems žmonėms. Todėl, gerbiamasis Valentinai, sveikinu pateikus jus tokį projektą. Aišku, jis nėra be trūkumų. Iš tikrųjų, ką sakė gerbiamoji I. Šiaulienė, gal reikėtų patobulinti ir tą išskyrimą, galbūt ir jo nebereikėtų. Galbūt. Bet padarykime pirmą žingsnį. Aš pritariu šiam projektui ir siūlau balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. V. Valkiūnas – prieš.
V. VALKIŪNAS (MSG). Ačiū, Pirmininke. Kai vienos ministerijos biudžetą sudaro pusė nuo viso LRT finansavimo, tai apie ką kalbama? 12 mln. iš reklamos kas kompensuos? Vėl mokesčių mokėtojai ar kas? Todėl neaiški kompensavimo formulė ir aš kviečiu visus nepalaikyti šio įstatymo, nes ir taip valstybinės televizijos ir radijo programos nėra tokio aukšto lygio, kad būtų galima atsisakyti reklamos, iš kurios galima papildomai pagerinti valstybinio transliuotojo finansinę padėtį. Mano nuomone, norima privesti prie to, kad iš viso jokių reitingų, ir valstybinė televizija ir radijas būtų nuleista iki bankroto ribos. Todėl dar kartą kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60: už – 50, prieš – 2, susilaikė 8. Po pateikimo projektui Nr. XIP-4734 pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas spalio 16 d.
Gerbiamasis Stundy, jūs gal dar galite pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ 1 priedėlio pakeitimo“ projektą? (Balsai salėje) Kas komiteto vardu? Kaip? Dėl vedimo tvarkos?
G. SONGAILA (MSG). Taip.
PIRMININKĖ. Tai prašom.
G. SONGAILA (MSG). Jūs taip greitai greitakalbe pasakėte, kas ten svarstys, kas pagrindinis, kas papildomas, tai aš norėjau Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu paprašyti, kad įtrauktumėte papildomu šitą komitetą.
PIRMININKĖ. Siūlymas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas papildomas. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Nesutinka. Tada reikia balsuoti. Kas už tai, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas būtų papildomas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) A. Valinskas.
Balsavo 55: už – 29, prieš – 9, susilaikė 17. Palaiko vienu balsu. Papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Ir dar A. Endzinas dėl vedimo tvarkos ar kas? Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų šis mūsų nutarimas, jei bus priimtas, galiausiai pareikalaus labai konkrečių papildomų asignavimų nacionaliniam transliuotojui. Prašyčiau pasvarstyti ir Seimo apsispręsti, galbūt iš karto paprašyti Vyriausybės išvados, kad paskui nebūtų gaištamas laikas. Taip būtų įvertintos valstybės galimybės pagaliau finansuoti tokia apimtimi, kokia reikia. Priešingu atveju mes pastatytume nacionalinį transliuotoją visiškai į nelygiavertes sąlygas su komercinėmis televizijomis, arba…
PIRMININKĖ. Tai ar pritariame, kad kreipsimės į Vyriausybę išvados? (Balsai salėje) Klausiu komiteto pirmininko. Taip. Pritariame. Gerai.
15.09 val.
Dabar V. Stundys pristato Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ 1 priedėlio pakeitimo“ projektą. Galite abudu. Dar vienas yra dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo. Abu pateikite Seimo nutarimus.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Jie yra panašūs. Ir Mykolo Romerio universiteto statutas, ir Klaipėdos universiteto statutas yra teikiami naujos redakcijos, įvertinant jau Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus po Konstitucinio Teismo nutarimo. Mykolo Romerio universiteto statuto projektą komitetas svarstė. Komitetas jį ir teikia. Kokių nors esminių pastabų šis statuto projektas jau ir nebeturėtų.
Klaipėdos universiteto statutas yra sulaukęs Teisės departamento pastabų. Jos iš esmės komiteto posėdyje buvo aptartos ir greitu laiku turėsime naują statuto projekto redakciją. Ją šiuo metu derina Klaipėdos universiteto vadovybė su Senatu, nes yra procedūra suderinti projektą, jo pakeitimus su Senatu, kaip akademinių reikalų tvarkymo pagrindine institucija. Daugiau neturėčiau ką pridėti. Abu dokumentai yra standartiniai, turintys savo struktūrą, savo sudedamąsias dalis ir atitinka Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš norėjau kalbėti už, atsiprašau, aš neužsirašiau tiktai.
PIRMININKĖ. Pateikimo stadijoje tik klausti galima.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerai, aš paklausiu ir paprašysiu. Gerbiamasis pirmininke, universitetai laukia šių statutų. Manau, kad jūsų komitetas apsvarstys labai greitai ir mes spėsime dar šioje sesijoje priimti. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Be abejo, taip. Mykolo Romerio universiteto statutą būtų galima priimti net šiandien, nes jis jau yra įvertintas Teisės departamento, komitetas yra aptaręs pastabas ir teikiama jau antroji redakcija.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū pirmininkui. Ar galime Seimo nutarimui „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo 1 priedėlio pakeitimo“ pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritarta.
Tada siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate tam? Pritarta. Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Taigi dėl viso Seimo nutarimo irgi nematau norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ 1 priedėlio pakeitimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ 1 priedėlio pakeitimo“ priimtas.
15.13 val.
Dabar kitas Seimo nutarimas „Dėl Klaipėdos universiteto statuto“. Ar po pateikimo pritariame? Pritariame bendru sutarimu. Tačiau komiteto pirmininkas sako, kad šito mes negalime šiandien priimti, nes dar reikia kai ką pataisyti ir suderinti su Klaipėdos universitetu. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Svarstymas numatomas spalio 16 d.
15.14 val.
Lyg ir matau vidaus reikalų viceministrą. Teisingai, nesuklydau. Taigi, kviečiu vidaus reikalų viceministrą G. S. Vyšniauską pateikti įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl asmenų readmisijos ratifikavimo“ projektą. Prašau.
G. S. VYŠNIAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Prezidentė teikia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl asmenų readmisijos ratifikavimo“ projektą. Įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl asmenų readmisijos, pasirašytą 2011 m. spalio 6 d. Astanoje, ir taip įvykdyti jam įsigalioti Lietuvos Respublikoje būtinas nacionalines procedūras.
Įstatymo esmė. Projektu siekiama ratifikuoti susitarimą, kuris nustatytų teisinį pagrindą plėtoti Lietuvos ir Kazachstano atsakingų institucijų tiesioginį bendradarbiavimą vykdant neteisėtai Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos teritorijoje esančių asmenų, piliečių, trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisiją ir užtikrintų sklandesnį readmisijos procedūrų vykdymą. Šis susitarimas apibrėžia esmines sąvokas, nustato šalių įsipareigojimus, readmisijos procedūras.
Derinimo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų dėl projekto neturėjo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti. Dėkoju, viceministre. Taigi, po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Irgi nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 6 d.
15.16 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Audronės Barauskienės ir kt. peticijos“ priėmimas
O dabar kviečiu D. Bekintienę. Seimo protokolinio nutarimo dėl Audronės Barauskienės ir kitų peticijos projektas.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Peticijų komisija šių metų rugsėjo 19 d. posėdyje išnagrinėjo A. Barauskienės, P. Beinoro, R. Beniušio, S. Kasperavičienės (visų nevardinsiu) ir kitų peticiją dėl Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktus pasiūlymus. Trys komisijos nariai buvo už tai, kad tenkintume siūlymus, o du susilaikė.
Komisija gavo 11 atskirų kreipimųsi, pasirašytų po keliolika ar po kelis šimtus pareiškėjų. Vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, juos sujungė į vieną ir nagrinėjo kaip vieną peticiją, nes pateikti lygiai tokie patys pasiūlymai. Joje pateikti du taip suformuluoti pasiūlymai: „Pakeisti Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Minimali mėnesinė alga nuo 2012 m. liepos 1 d. negali būti mažesnė nei 1000 Lt, vėliau ji turi būti indeksuojama ne mažiau kaip Statistikos departamento skelbiamu suderintu vartotojų kainų indeksu ir ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Konkretų jos dydį ir jį atitinkantį minimalųjį valandinį atlygį nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Jeigu tokio teikimo nėra, Vyriausybė minimalią algą indeksuoja pagal suderintą vartotojų kainų indeksą.“
Ir antra: „Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 13 straipsnį išdėstyti taip: „Valstybinio socialinio draudimo bazinis pensijos dydis nuo 2012 m. liepos 1 d. negali būti mažesnis nei 40 % minimalios mėnesinės algos. Atsižvelgdama į infliaciją ir minimalią mėnesinę algą, konkretų jo dydį ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus nustato Vyriausybė“.
Savo sprendimą tenkinti komisija priėmė susipažinusi su Finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija, atsižvelgusi į komisijos posėdyje pateiktus paaiškinimus ir klausimus, atsižvelgusi į tai, kad Lietuvoje gana didelis skurdo lygis, manydama, kad būtina jį mažinti, skatinti bedarbius aktyviau ieškoti darbo, nes bedarbio pašalpa mažai kuo skiriasi nuo minimalios mėnesinės algos, taip pat į tai, kad padidinus minimalią algą valstybė gautų daugiau pajamų, nes būtų sumokama daugiau mokesčių. Nedidelė minimali alga lemia didelę jaunų, darbingų žmonių emigraciją.
Atsižvelgdama į visa tai prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą tenkinti šiuos pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar motyvai dėl viso Seimo protokolinio nutarimo vienas – už, vienas – prieš. S. Stoma – už.
S. STOMA (MSG). Reikia padėkoti šiai pilietei, kad ji pateikė vertingus pasiūlymus. Ačiū komisijai, kad irgi pritarė tiems pasiūlymams, nes, deja, mes Seime to neįstengėme padaryti. Sakyčiau, teksto formuluotės yra profesionalios. Reikia tikrai palaikyti. Dėl minimalaus atlyginimo tai visiškai natūralu. Mes čia šnekam šnekam, o viskas kartais pavirsta į tokį voliuntaristinį politikų norą ar nenorą. Tai labai gerai susieti su statistiniais duomenimis ir atitinkamai koreguoti. Turiu pasakyti, kad negalėsiu balsuoti prieš, nes tokie dalykai yra įrašyti politinės partijos „Drąsos kelias“ rinkimų programoje.
Kita vertus, dėl pensijų per kuklus pasiūlymas. Kolegos, kurie domisi, žino, kad Lietuvoje yra nuo vidutinio atlyginimo (čia kalbama apie minimalų atlyginimą), bet Lietuvoje pensijos nuo vidutinio atlyginimo yra 55 % vidutinė pensija, kai netgi ne Europos Sąjungoje, o ESBO šalyse, kur apima plačiau, net ir Baltarusiją, Ukrainą. Ten yra 68 % vidutinė pensija nuo vidutinio atlyginimo. Taigi būtinai reikia eiti į tą pusę, nes kitaip ir Lietuvos ekonomika sužlugs, jeigu žmonės gyvens žemiau skurdo ribos ir negalės normaliai pirkti produktų ir palaikyti mūsų ekonomiką. Taigi siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, Graikijoje pensijos yra 250 % nuo vidutinio atlyginimo. Tai galime iš jų imti pavyzdį, tada bus labai geras pavyzdys. Aš noriu priminti mūsų pavasario sesijos priimtą sprendimą. Mes jau priėmėme mechanizmą, kuris, mano galva, visiškai buvo subalansuotas tuo požiūriu, kad, jeigu Trišalėje taryboje nesusitariama dėl minimalios algos, tai Seimas, atsižvelgdamas į finansinius, ekonominius ir kitus rodiklius, pats priima sprendimą, kokia turi būti minimali alga, atsižvelgdamas ne vien tik į infliacijos lygį, bet ir į kitus makroekonominius rodiklius, kurie irgi taip pat svarbūs mūsų gyvenimui. Tai yra pagrįstas finansiškai sprendimas. Mes jau sykį priėmėme tokį sprendimą ir, man atrodo, Seimas užsikrovė nemažą atsakomybę, tai ir laikykimės tokio sprendimo. Tai, kas dabar čia pateikta, vėl tiesiog sugrąžina mus į ankstesnes diskusijas, ar tikrai užtenka infliacijos rodiklių, ar dar kokių nors reikia, ar tūkstantis čia tikrai yra tas, kuris yra reikalingas, galbūt dar didesnės reikia, tai Seimas turi dėl to apsispręsti. Todėl siūlau nenagrinėti šitos peticijos, nes mes jau turime tikrai gerą sprendimą, kur Seimas turi lemiamą sprendžiamąją teisę. Siūlau atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Seimo protokoliniam nutarimui, kaip siūlo Peticijos komisijos pirmininkė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 47: už – 26, prieš – 1, susilaikė 20. Pritarta Seimo protokolinio nutarimo dėl A. Barauskienės ir kitų peticijos projektui.
Gerbiamieji kolegos, leiskite man dabar pateikti kitos savaitės darbotvarkę. Tai yra savaitė, prasidedanti spalio 1 d. Prieš tai – informacija. Dėmesio visiems!
15.23 val.
Informaciniai pranešimai
Šiandien buvo Seimo valdybos pasitarimas ir bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas pakeisti mūsų posėdžių darbotvarkės grafiką – spalio 8–14 d., tą savaitę, nei plenarinių posėdžių, nei komitetų posėdžių nebus. (Balsai salėje)
15.24 val.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl kitos savaitės. Spalio 2 d. (antradienio) plenarinis posėdis. Iš ryto eina Kriminalinės žvalgybos įstatymo priėmimas ir daug lydimųjų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo priėmimas su lydimaisiais, Rinkimai į Europos Parlamentą ir lydimieji, Rinkimų į Europos Parlamentą dar vieno straipsnio priėmimas, Gyvūnų globos, laikymo, naudojimo įstatymo priėmimas ir lydimieji, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio priėmimas.
Toliau, projektai, susiję su naryste Europos Sąjungoje, nemažai svarstymų. Dabar atkreipiu dėmesį, kad bus pateiktas Seimo statutas „Dėl Seimo statuto 115 ir 218 straipsnių pakeitimo“, nes, kai pagal įstatymą yra pasibaigusi kadencija Seimo skiriamų pareigūnų arba skiriamų su Seimo pritarimu, tai jie atleidžiami turėtų būti ne slaptu balsavimu, o atviru balsavimu.
Toliau, Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių ir Baudžiamojo proceso kodekso ir Operatyvinės veiklos įstatymų pateikimas. Atkreipiu dėmesį, kad tai įstatymai, kurie yra prieš vaikų seksualinį išnaudojimą. Kol šitų įstatymų nepriimame, mes negalime Seimui teikti tarptautinio dokumento ratifikavimo. Toliau, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ir lydimasis sveikatos sistemos, kurį teikia krašto apsaugos ministrė.
Ir, kaip V. Stundys sakė, dar yra keletas neparengtų Seimo nutarimų dėl aukštųjų mokyklų statutų patvirtinimo. Vienas jų bus teikiamas spalio 2 d.
Plius ką tik dabar yra gauti penki pasiūlymai, surinkus 47 Seimo narių parašus, įtraukti į darbotvarkę tokius įstatymų projektus: Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4353, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4425, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-2145, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2191(4) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo trečio priedo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2754. Visi šitie projektai bus įtraukti į spalio 2 dieną.
Ir spalio 3 d. (trečiadienis) nuo 14 val. yra dar dėl kai kurių ratifikavimo įstatymų svarstymas ir priėmimas. Tarnautojų elgesio kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas, Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas, teikiamas Prezidentės, ir Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimas, irgi teikiamas Prezidentės, ir projektai, susiję su naryste Europos Sąjungoje, kadangi dėl kai kurių projektų jau yra arba procedūrinių pažeidimų, arba galimos baudos. Taip pat teikiami žemės ūkio ministro projektai, tai yra Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą su lydimaisiais. Energetikos ministro teikiamas projektas, tai yra uždarosios akcinės bendrovės „Kauno energetikos remonto“ statuso nustatymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas ir Miškų įstatymo poros straipsnių pakeitimo projektai. Tai tiek apie kitą savaitę.
L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Tikrai dar daug pasipildė. Aš irgi norėjau prašyti, nežinodamas, kad čia yra papildomų pasiūlymų. Mūsų pagrindinis komitetas apsvarstė projektą Nr. XIP-4311 dėl Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio papildymo, kada tarybos narys galėtų dirbti visuomeniniais pagrindais. Buvo pateikta svarstyti, vertinimas, suderinimas atliktas, liktų tik svarstymas ir priėmimas. Jeigu galėtumėte, tai būtų gerai apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Jeigu kolegos sutinka,.. Bet sako, kad komitete nesvarstyta.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Apsvarstėme, šiandien priėmėme sprendimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip aš galiu žinoti, per dangų sužinoti, koks komitetas apsvarstė? Juk aš ne paskutinę minutę…
L. SABUTIS (TS-LKDF). Todėl aš jums nepriekaištauju, o jūsų prašau.
PIRMININKĖ. Gerai. Įtrauksime. D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš norėčiau, ir turbūt E. Pupinis šnekės tuo pačiu klausimu dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio Nr. XIP-4205. Apsvarstė visi papildomi komitetai, o šiandien svarstė ir pagrindinis komitetas. Tikrai labai prašyčiau piliečių iniciatyvai parodyti dėmesį ir įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Dar kartą noriu klausti, būtinai į kitos savaitės, t. y. spalio 2 arba 3 d.? To negalima padaryti spalio 16 d.? (Balsai salėje) Bus tas Seimas, būsite iki lapkričio vidurio… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jūs šiandien apsvarstėte ir dabar visi man siūlote įtraukti tą, įtraukti kitą, kiti surinko 47 parašus. Jeigu jūs norite spalio 2 d. dirbti iki 19 val., tai labai prašau. Bet prašom pažiūrėti, koks dabar salėje yra vaizdelis. (Balsai salėje) Turėkite logikos ir galvokite realiai, ar įmanoma, ar neįmanoma. Kaip posėdžio pirmininkė, manau, kad spalio 2 d. yra neįmanoma. Tuščiai salei pristatysite projektą? (Balsai salėje) 16 d. sutariam? Gerai. 16 d. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų manau, kad vis tiek anksčiau būtų galima, ne 16 d., pavyzdžiui, 9 d. Tiesa, nebus. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, ką tiktai sakiau, kad 8–14 d. nei plenarinių, nei komitetų posėdžių nebus. Šiandien valdyba priėmė tokį sprendimą. Ar jūs negirdite, ar kaip čia yra, aš nelabai supratau. (Balsai salėje) Gerai. Ar galime bendru sutarimu pritarti savaitės, prasidedančios… (Balsai salėje) Ar galime pritarti? Gerai, pritarta.
Replika po balsavimo. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielieji bičiuliai, atėjo Europos Tarybos konvencija dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, kuri ir pas mus guli ant stalo, ir mes…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, mylimas mano Emanueli, ką tiktai pasakiau – tam, kad šitą konvenciją ratifikuotume, pirmiausia reikia priimti tris įstatymus, tik tada tą konvenciją bus galima ratifikuoti. Ką tiktai pristatydama programą pasakiau, kokie tie trys įstatymų projektai: Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir dar vienas įstatymo projektas. Kai juos priimsime, tik tada galėsime pateikti ratifikavimo dokumentą. (Balsai salėje)
15.34 val.
Gerbiamieji kolegos, matau, jau atėjo teisingumo viceministras gerbiamasis T. Vaitkevičius. Todėl kviečiu jį pristatyti įstatymo „Dėl Singapūro sutarties dėl prekių ženklų įstatymų ratifikavimo“ projektą.
T. VAITKEVIČIUS. Laba diena. šiandien pristatysiu keletą įstatymų. Vienas iš jų – įstatymas „Dėl Singapūro sutarties dėl prekių ženklų įstatymų ratifikavimo“. Įstatymas, be abejonės, yra tarptautinis dokumentas, jis unifikuoja tam tikras procedūras. Pagrindinis tikslas – nustatyti maksimalius reikalavimus, kurie yra numatyti tam, kad būtų registruojami prekių ženklai, jų pakeitimai ir priimami sprendimai dėl registracijos galiojimo pratęsimo. Šita procedūra leis išvengti perteklinių procedūrų tarptautine prasme, kita vertus, taps orientyru mums koreguojant teisinę bazę. Daugiau yra parašyta aiškinamajame rašte.
Mielai atsakysiu į visus klausimus. Be abejonės, projekte nėra nustatyta data, ją įrašytume tuomet, kai būtų apsispręsta dėl nacionalinių įstatymų, kuriuos pateiksiu vėliau. Atkreipiu dėmesį, kad šita konvencija įsigaliotų per tris mėnesius nuo jos ratifikavimo arba, tiksliau, dokumento deponavimo. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūsų niekas nenori paklausti.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Dėkoju. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas – lapkričio 6 d.
15.36 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 71, 75, 82, 120, 121, 126, 132, 139, 167, 179, 183, 218, 219, 233, 236, 261, 273, 279, 285, 286, 317, 319, 407, 426, 427, 428, 429, 432 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 91, 1311, 4301 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-4759, Baudžiamojo kodekso papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4760 (pateikimas)
Toliau gerbiamasis viceministras T. Vaitkevičius pateiks Baudžiamojo proceso kodekso 71, 75, 82, 120, 121, 126, 132, 139, 167, 179, 183, 218, 219, 233, 236, 261, 273, 279, 285, 286, 317, 319, 407, 426, 427, 428, 429, 432 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 91, 1311, 4301 straipsniais įstatymo projektą. Pateikimas. Prašau, gerbiamasis viceministre.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Norėčiau plačiau pristatyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Gal tada iš karto ir lydimąjį – Baudžiamojo kodekso papildymo 641 straipsniu įstatymo projektą, nes tarp jų yra sąsajų.
T. VAITKEVIČIUS. Be abejonės, tai yra susiję įstatymų projektai. Išties daug uždavinių siūloma spręsti šiuo paketu. Matyt, svarbiausias uždavinys, jeigu apibendrintume šito paketo tikslą – paspartinti baudžiamąjį procesą, atsisakyti perdėm biurokratinių procedūrų ir panaudoti modernias technologijas.
Pirmasis uždavinys, kurį norėčiau akcentuoti, yra susijęs su tais procesais, kurie šiuo metu yra įtvirtinti ir leidžia mums netaikyti įprastinių ilgų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procedūrų. Tokius procesus turime kelis, tai yra supaprastintas įrodymų tyrimas, pagreitintas procesas bei bylos užbaigimas baudžiamuoju procesu.
Kalbant tiek su praktikais, tiek su teoretikais yra akcentuojama, kad šitie procesai buvo naudojami pernelyg retai. Retas jų naudojimas nepagrįstai apkrauna teismus, nepagrįstai apkrauna ikiteisminio tyrimo institucijas ir prokuratūrą.
Ką svarbu pažymėti? Šitie procesai gali būti naudojami ir naudojami pagal kodeksą tada, kai asmuo pats linkęs bendradarbiauti, pats pripažįsta kaltę ir tie procesai taikomi tuomet, kai kalbame apie mažiau sunkius nusikaltimus.
Pabrėžčiau, kad šitą paketą rengė darbo grupė, Baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komitetas, sudarytas teisingumo ministro. Jame dirbo tiek praktikai, tiek teoretikai, tai yra tiek prokuratūros, tiek policijos, tiek aukštųjų mokyklų atstovai. Visi iš esmės bendru sutarimu sutarė, kad šituos procesus reikia padaryti ne tokius griežtus. Kitaip sakant, buvo sutarta, kad supaprastintas procesas išties nėra tiek supaprastintas, kad jį galėtume plačiau taikyti. Tai yra bene pagrindinis, sakyčiau, uždavinys, kuris yra įtvirtintas šiame projekte.
Siekiant paskatinti šiuos procesus, pašalinamos biurokratinės kliūtys, nepagrįsti reikalavimai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir prokurorams, taip pat siekiama skatinti įtariamuosius ir kaltinamuosius tą procesą priimti ir jam nesipriešinti dirbtinai vilkinant procesą ir pereinant prie įprastinio. Siūlomose Baudžiamojo kodekso pataisose yra numatoma, kad jeigu byloje yra pritaikyti šie procesai, paskirtoji bausmė teismo yra mažinama trečdaliu.
Kiti uždaviniai, kaip sakiau, susiję su moderniosiomis technologijomis. Vienas iš jų yra intensyvios priežiūros taikymas. Mes siūlome ją įtvirtinti kaip kardomąją priemonę šalia tokių priemonių kaip suėmimas ar areštas. Problema yra keleriopa, kodėl taip siūloma. Viena vertus, iš tiesų turime problemų su suėmimu. Jis neretai taikomas nepagrįstai, ir tai neretai lemia, kad teismas neturi kitos alternatyvos. Kitos poveikio priemonės yra nepakankamai efektyvios, norint pasiekti tikslus. Namų areštas yra neefektyvus, jam reikia per daug sąnaudų ir iš tiesų kontroliuoti žmogų, kiek tinkamai jis atlieka tą namų areštą, yra perdėm sudėtinga ir išties brangu. Intensyvi priežiūra leistų užtikrinti nuolatinę asmens kontrolę, kaip jis vykdo įpareigojimus, kuriuos nustato teismas. Tai būtų efektyviau, iš tiesų saugiau ir, be abejonės, pigiau.
Kita priemonė yra susijusi su apklausomis, naudojant vaizdo ir garso priemones. Tą siūlome leisti pradėti naudoti. Iš tiesų išlaidų, susijusių su tuo, kad reikia užtikrinti asmenų, kurie turėtų dalyvauti procese, dydis yra didelis ir, be to, jų apklausos dažnai vilkina procesus. Todėl tais atvejais, kai apklausti žmogų, esantį toliau, galima, bet sunku jį išsikviesti, mes siūlome naudoti būtent šią priemonę.
Toliau. Siūlome žengti toliau su garso įrašų naudojimu. Garso įrašai, kaip žinote, yra Seimo įteisinti civiliniame procese, administracinių bylų teisenos procese. Siūlome juos įteisinti ir baudžiamajame procese, padarant juos protokolo dalimi ir pasiekiant tikslą, jog bus mažiau ginčų dėl protokolo. Bus atsisakyta rašytinio protokolavimo. Tai leis taupyti resursus, pirmiausia, be abejonės, žmogiškuosius.
Toliau, daroma ir keletas kitų pakeitimų. Pavyzdžiui, siekdami aiškiai sureguliuoti baudžiamojo proceso santykį su Smurto artimoje aplinkoje įstatymu, siūlome baudžiamajame procese labai aiškiai numatyti, kad tokiose bylose, kurios pradedamos dėl smurto artimoje aplinkoje, ikiteisminis tyrimas, baudžiamosios bylos ne privačia tvarka pradedamos, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ir taip suderinti tuos du įstatymus.
Tai pagrindinės nuostatos. Jeigu būtų klausimų, atsakyčiau į juos.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gapšys. Nematau. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, štai atsiranda nauja kardomojo poveikio priemonė – intensyvi priežiūra, tai yra dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, turi būti dėvimas šis įtaisas. Sakykite, kiek tai kainuos biudžetui, nes tie įtaisai kainuoja ir visa jų priežiūra, turi būti stebima visa tai. Ir ar pasiteisins, kaip jūs manote?
Taip pat man šiek tiek kelia abejonių liudytojo apklausa, galima liudytojo apklausa panaudojant garso ir vaizdo nuotolines perdavimo priemones, kai jis negali atvykti. Tačiau neaptarta, kokiais atvejais. Tai gali būti įvairiausių piktnaudžiavimų ir vis tiek apklausdami pasitelkę garso ir vaizdo įrašus neapklausite taip, kaip apklaustumėte teismo posėdžių salėje.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimus. Iš tiesų du klausimai dėl intensyvios priežiūros. Be abejonės, tai priemonė, kuri iš esmės jau yra įteisinta įstatymuose. Bet kai kalbame apie Probacijos įstatymą, kai kalbame apie asmenis, kurie yra anksčiau paleidžiami, kurie lygtinai paleidžiami, klausimas dėl efektyvumo yra su tuo susijęs. Be abejonės, intensyvi priežiūra pagal BPK kainuos, bet, mūsų skaičiavimais, ta priežiūra bus pigesnė per dieną, lyginant su tuo, jeigu žmogus yra suimtas, ir lyginant, kai jis intensyviai prižiūrimas, 41 Lt. Tai leis iš esmės sutapyti apie 300 tūkst. Lt.
Kitas dalykas, be abejonės, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad turime problemų su suėmimu, ir jos susijusios su tuo, kad ne tik jis kartais taikomas nepagrįstai, bet ir su tuo, kad suėmimo sąlygos yra iš tiesų prastos ir teismai priteisia iš valstybės kompensacijas, kurios siekia šiuo metu irgi keliolika tūkstančių litų per metus. Bet yra pavojus, kad bus priteisiama daugiau.
Pačios sistemos įdiegimas, 100 apyrankių, su visa infrastruktūra, su jos palaikymu, skaičiuojama, turėtų kainuoti per metus 230 Lt… čia pirmieji metai. Ne, tai yra 100 žmonių.
Bet noriu atkreipti dėmesį, kad iš tiesų projektuodami, kaip tai turėtų atrodyti, mes manome, kad turėtų būti siekiama sinergijos – ta pati bazė, infrastruktūra turėtų būti naudojama ir probacijoje, ir intensyvioje priežiūroje. Manau, kad tai turi pavykti, ta suma iš tiesų bus daug daug mažesnė.
Matyt, analogiškai reikėtų klausti, kiek kainuoja suimtų asmenų laikymas. Atsakymas būtų, kainuoja 300 tūkst. daugiau nei 234 tūkst. Manau, taupymas svarbus, o ką jau kalbėti apie procesinę naudą. Dar kartą kartoju, namų areštas tikrai nėra visiškai tinkama priemonė.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė. Dar kartą, viceministre, prašau… Palaukite! Klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės. O atsakinėja keturias minutes. Tikrai taip nebus. V. M. Čigriejienė klausia per minutę, viceministras per dvi atsako. Viskas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Susipažinus su Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Sakykite, ar dabartinė tvarka nepasiteisina ir kodėl tą tvarką reikia griežtinti? Man, kaip ir V. Žiemeliui, kelia labai didelį susirūpinimą intensyvi priežiūra. Ar nebus lygiai toks pats fiasko kaip su medicinos, sveikatos apsaugos e. sveikata, kad neveikia? Ir čia tas pats bus.
T. VAITKEVIČIUS. Dėl e. sveikatos tikrai nesiimsiu komentuoti. Manau, Sveikatos reikalų komiteto ir pirmiausia Sveikatos apsaugos ministerijos uždavinys atsakyti, kaip ten sekasi ar nesiseka.
O kalbant apie griežtinimą. Griežtinimo aš tikrai neįžvelgčiau nė vienoje iš tų nuostatų. Kalbant apie intensyvią priežiūrą, dar kartą kartoju, mes nesiūlome iš esmės nieko naujo. Seimas yra pritaręs ir sistema intensyvios priežiūros jau veikia tuomet, kai kalbame apie lygtinį paleidimą. Tokia sistema yra, ji yra įteisinta įstatyme, ir ačiū Seimui už tai, kad jis tam pritarė. Todėl nematau jokių pavojų šiuo atveju baudžiamajame procese padaryti ir pasakyti lygiai tą patį.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kiek supratau iš jūsų šio įstatymo projekto pristatymo, bus ketinama atsisakyti rašytinio protokolo, nes, kiek žinau, garso įrašas irgi bus, jau dabar jis yra daromas. Vis dėlto reikia pripažinti, kad dažnai pateikiant kaip motyvaciją dėl vienokio ar kitokio procedūrinio pažeidimo ar ne pažeidimo remiamasi rašytiniais dokumentais, jokiu būdu ne garso įrašu.
Dar vienas dalykas dėl intensyvios priežiūros. Ar čia nebus tam tikras ir žmogaus teisių pažeidimas, nes apskritai mūsų visuomenėje daromi tokie dalykai, kad vis labiau kiekvienas pilietis yra kontroliuojamas? Ypač įvertinant elektroninę pažangą. Štai dėl žmogaus teisių pažeidimų čia kelia abejonių tokie dalykai.
T. VAITKEVIČIUS. Kalbėdami apie žmogaus teisių pažeidimus, mes neužmirškime, kad kalbame apie įtariamuosius, kuriems skiriamos tos priemonės ne šiaip sau už ką nors, o siekiant, kad jie netrukdytų, nesislėptų ir panašiai. Mes nebūtume pirmieji tai taikydami kaip kardomąją priemonę. Jokiu būdu, tai taiko ir kitos valstybės. Kai kalbame, tiesą pasakius, aš nelabai suprantu iki galo klausimo. Tai suėmimas, jūsų nuomone, yra mažiau varžanti priemonė nei intensyvi priežiūra? Žmogus gali būti laisvėje, jam pasakoma, kad tu turi būti namie tokią valandą, turi nebūti ten, kur tau nepriklauso būti, ir mes taip galime kontroliuoti? Tai yra vargu ar žmogaus teisių pažeidimas. Mes nešnekame apie žmones, kurie nėra įtariamieji. Kalbama apie žmones, kurie yra įtariamieji, yra baudžiamojo proceso dalyviai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. V. Žiemelis kalba už. Ar nebenorite?
V. ŽIEMELIS (KPF). Atvirai pasakius, matau daug trūkumų šiame projekte, bet aš tikiuosi, kad gal svarstydami ir komitete, ir po to Seime mes šiuos trūkumus ištaisysime. Tačiau nesutinku su viceministru dėl kainos. Nebūtinai ši priemonė turi pakeisti suėmimą. Tai yra neadekvati priemonė suėmimo, nes šiuo atveju ar ikiteisminio tyrimo tyrėjas, ar prokuroras, ar teisėjas nepasieks to rezultato, kokį pasiekia suėmimo metu. Todėl nelyginkime šių priemonių. Ši priemonė gana daug kainuoja, manyčiau, kad Vyriausybės išvadą reikėtų turėti dėl šio projekto.
PIRMININKĖ. Taigi Vyriausybė ir teikia.
V. ŽIEMELIS (KPF). O kur išvada dėl finansų?
PIRMININKĖ. Čia Vyriausybė teikia. Jeigu yra pritarta Vyriausybės, tai be Vyriausybės pritarimo neateitų čia, į Seimą. Procedūra tai atlikta. K. Ramelis – prieš.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų Vidmantas gal pasakė ir neblogai, kad iš esmės galima būtų pritarti, tačiau aš matau daug esminių trūkumų, kuriems nebūtų galima pritarti. Štai punktas, kuriame rašoma, kad intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas iki šešių mėnesių ir jis gali būti pratęsiamas trims mėnesiams ir neribotą skaičių. Tai ką mes skatiname? Ikiteisminio tyrimo vilkinimą trejus, penkerius ir daugiau metų ir žmogus bus prižiūrimas? O kodėl reikia neribotą skaičių daryti? Labai neteisinga ir labai negerai, nes aš iš praktikos žinau, kad dėl eilinio nusikaltimo, dėl kurio galima išspręsti per kelis, per du mėnesius, būna, kad metus laiko iš viso nieko nedaroma. Nustačius tokią priežiūrą tai čia… Man atrodo, kad mes truputį nuo kažko nusirašome, gal net nuo A. Lukašenkos? Gal ten yra toks dalykas? Nes mes kriminalizuojame faktiškai viską. Tai turėtų būti truputį atsargiau.
Kita vertus, yra ir kitų taisytinų klausimų. Manau, kad iš esmės gal ir galima pritarti, bet iš tikrųjų reikia teikėjams dar padirbėti prie šio projekto labai daug. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar po pateikimo pritariame įstatymų projektams Nr. XIP-4759 ir Nr. XIP-4760? Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 45 Seimo nariai. Už – 31, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo projektams Nr. XIP-4759 ir Nr. XIP-4760 pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 7 d.
15.57 val.
Prekių ženklų įstatymo 2, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 19, 23, 25, 26, 27, 32, 34, 36, 38, 43, 44, 46, 47, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4343ES, Dizaino įstatymo 16, 17, 18, 20, 21, 24, 29, 31, 32, 334, 35, 40, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4344, Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo 10, 12, 13, 14, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4345, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 5, 6 straipsnių ir 1, 2, 3 bei 4 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4346 (pateikimas)
Kviečiu viceministrą T. Vaitkevičių pateikti paskutinį bloką. Projektai, susiję su naryste Europos Sąjungoje, tai yra projektai Nr. XIP-4343, Nr. XIP-4344, Nr. XIP-4345, Nr. XIP-4346. Prašom.
T. VAITKEVIČIUS. Dar blokas įstatymų: Prekių ženklų, Dizaino, Puslaidininkių, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymų pakeitimai. Aš juos trumpai minėjau, kai pristačiau įstatymą dėl Singapūro sutarties ratifikavimo. Tai susiję įstatymai. Juos reikėtų nagrinėti kartu ir jų įsigaliojimas turėtų būti susietas. Kodėl? Todėl, kad pirmas uždavinys yra užtikrinti Singapūro sutarties įgyvendinimą. Tačiau yra ir kitų uždavinių. Juos įvardyčiau taip: modernizuoti prekių ženklų registravimo procedūras, pavyzdžiui, atsisakant pateikti atskirus dokumentus, patvirtinančius, kad sumokėtas nustatytas mokestis, tuo sumažinant naštą, žmogus galės, pateikdamas prašymą, nurodyti, kaip jis sumokėjo. Iš tiesų yra gana daug pajėgumų pasitikrinti, ar tikrai tai buvo padaryta. Palengvinamas paraiškos padavimo datos suteikimas, patobulinama ekspertizės tvarka. Lengvinamos apeliacijos ir protestų nagrinėjimo taisyklės, nustatoma, kad jos gali būti rašytine tvarka nagrinėjamos.
Kitas uždavinys yra bendras visiems įstatymų projektams, tiek Prekių ženklų įstatymo, tiek Dizaino įstatymo, tiek Puslaidininkių, yra siūloma atsisakyti nuostatos, kad turi būti registruojamos ženklų ar dizaino licencinės sutartys. Tai yra nesiejama jų registracija su jų įsigaliojimu trečiųjų asmenų atžvilgiu. Gal kiek kitoks ir atskirus uždavinius turi Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas. Išties jo pagrindinis tikslas yra sumažinti mokesčius už registravimą – tiek už prekių ženklų, tiek ir už paraiškų, pavyzdžiui, įregistruoti puslaidininkių gaminius. Kaip pavyzdį galėsiu pasakyti. Galėčiau pasakyti, yra siūloma numatyti 50 % mokesčio lengvatą fiziniams asmenims tuomet, kai jie patentą išduoda, registruoja dizainą arba jį paskelbia, ar prašo registracijos liudijimo. Skaičiuojant, kiek reikia sumažinti mokestį, daugeliu atvejų – 25 %. Buvo vertinti keli dalykai, buvo žiūrėta į bendrijos dizaino kainas ir buvo išskirtos tam tikros sritys, pramoninės nuosavybės objektai, dėl kurių registravimo šiuo metu, mūsų nuomone, pateikiama per mažai paraiškų. Potencialiai jų galėtų būti iš tiesų daugiau. Taip pat buvo vertinama tai, kad, be abejonės, mokesčių sumažinimas paskatins pramoninės nuosavybės subjektų naudojimą civilinėje apyvartoje. Aiškinamajame rašte pažymėta, kiek, mūsų nuomone, sumažės pajamos už registraciją. Tai nėra labai jau įspūdingos sumos, suma siekia 100 tūkst. Lt, tačiau nauda skatinant pramoninės nuosavybės apyvartą neabejotina ir lauktina priėmus mokesčius pagal Pramoninės nuosavybės objektų registravimo įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų čia viską taip elegantiškai paaiškinote, kad aš jau beveik buvau įsitikinęs, kad taip ir bus. Prašom atsakyti man į labai paprastą klausimą. Ar ta jūsų, kaip jūs sakote, europinė tvarka leis užregistruoti prekės ženklą Lietuvoje ir kartu visoje Europos Sąjungoje?
Antras dalykas. Kas nuo to kainų sumažinimo labiau nukentės – Lietuva ar lietuviški registruotojai? Iš esmės kur kas geresnis dalykas būtų subsidijuoti lietuviškus registruotojus, negu duoti nuolaidas visiems užsieniečiams, kurie norės Lietuvoje įregistruoti savo prekės ženklą. Pavyzdžiui, aš jūsų įstatymo ekonominės logikos visiškai nesuprantu. Jūs raginate, kad visos užsienio valstybės galėtų kuo pigiau Lietuvoje užregistruoti savo prekės ženklą. Pagal jūsų pateiktą pristatymą taip yra. O iš tikrųjų turėtų būti lietuviams lengviau užregistruoti Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje.
T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Labai aktualus klausimas, kai kalbame apie Europos Sąjungą. Galiu pasakyti, kad šiuo metu, be abejo, asmenys, išradėjai gali registruoti visoje Europos Sąjungoje, bet taip pat sėkmingai pagal bendrijos dizaino ir kitų dalykų registravimą reglamentuojančius reglamentus gali registruoti ir atskirose šalyse. Ir aiškinamajame rašte mes rašome, kad mūsų nacionalinis mokestis iš tiesų santykinai yra didesnis nei tas, kurį žmonės galėtų patirti per europinius instrumentus registruodami tuos pačius patentus ar dizainą ir t. t. Neturim tokios bėdos ir, jeigu pažiūrėsite į aiškinamąjį raštą, statistika, kiek tų registracijų yra, tai yra labai nedaug, ir mes norėtume, kad būtent nacionaliniai asmenys, juridiniai, fiziniai asmenys, registruotųsi pas mus, registruotųsi drąsiai taip įgydami savo nuosavybės apsaugą pradžioje Lietuvoje ir eitų į Europos Sąjungą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. S. Stoma – už.
S. STOMA (MSG). Aš manau, kad iš pradžių reikia pritarti, dar atidžiai pasižiūrėti, bet jeigu tai padeda mūsų Lietuvoje esantiems subjektams, manau, kad verta pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Daukšys. Nebenori? Gerai. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėl kiekvieno atskirai? Dėl visų? Gerai. Balsuojame. Kas pritariate projektams Nr. XIP-4343, Nr. XIP-4344, Nr. XIP-4345, Nr. XIP-4346, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 38 Seimo nariai: už – 32, prieš – 2, susilaikė 4. Po pateikimo minėtiems projektams pritarta.
Dabar dėl projektų Nr. XIP-4343, Nr. XIP-4344, Nr. XIP-4345 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl projekto Nr. XIP-4346 pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 6 d.
K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Būtų gerai Ekonomikos komitetas kaip papildomas.
PIRMININKĖ. Aš norėjau tą pasiūlyti. Ar pritariame, kad papildomas dėl visų projektų būtų Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje) Gerai.
Gerbiamieji kolegos, dar turėjo būti pristatytas projektas Nr. XIP-4639, tačiau nei ministras R. Žylius, nei joks viceministras neatėjo. Gavome informaciją, kad niekas negali ateiti. (Balsas salėje: „Ar greitąją iškviečiam jiems, ar ne?“) Perkeliam į kitą dieną, gerai? (Balsai salėje)
16.06 val.
Darbotvarkėje liko vienintelis klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu gerbiamąjį profesorių A. Dumčių.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, rugsėjo 7–12 d. Jakutijoje – Sachos Respublikoje lankėsi 9 asmenų lietuvių delegacija paminėti pirmojo žiauriausio trėmimo į Šiaurės Jakutiją 70‑metį ir kartu su lietuviais pagerbti iš Čiurapčos rajono žuvusius jakutus, kurie irgi labai prisidėjo gelbėjant mūsų lietuvius. Jungtinėje apskritojo stalo konferencijoje Tautų draugystės centre Jakutske išklausėme keliolika pranešimų ir dar gyvų liudytojų atsiminimų. Mus kvietė tremtinių palikuonių, kurie ten gyvena, „Gintaro“ bendrija, pirmininkė Regina Burbaitė-Trofimenko ir dar keliasdešimt, beveik šimtas jų yra tokių, bet jau kitomis pavardėmis. Taip pat dalyvavo iš Čiurapčos rajono faktiškai buvę ištremti žūti kartu su lietuviais į Laptevo jūros salas, Bykovo iškyšulį dar gyvi likę atstovai. Žinoma, ta konferencija buvo labai įspūdinga ir labai graudi, čia neminėsiu pranešimų. Iš mūsų buvo Genocido centro atstovė B. Burauskaitė ir J. Markauskas iš „Lapteviečių“, ir aš kalbėjau ir pasveikinau Seimo Pirmininkės vardu, taip pat programų pratęsimo komisija iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, o iš jų pusės jų vietinio parlamento atstovė, prezidento atstovė ir t. t. Taigi ta šalis mums yra ir graudi, kartu su jakutais amžinojo įšalo žemėje palaidoti lietuviai, ir taip pat labai nuostabi šalis. Viena turtingiausių (septynios Prancūzijos ploto prasme) iškasenų – visa Mendelejevo lentelė. Pavyzdžiui, dėl iškasamų deimantų ta šalis konkuruoja tik su Centrinės Afrikos šalimis, nafta ir t. t. Tačiau gaila, kad jie apie 70 % turi atiduoti didžiajai tėvynei ir jiems mažai lieka. Bet stebino jų susitelkimas ir nepaprastas lietuviams draugiškumas, nes jie lietuvius labai gerai pažįsta nuo 1941 m.
Jaunimo išsilavinimas, na, mergaitės ir moterys labai panašios, negali atskirti, bet vis tiek žinai, kad tai yra moteris, eina europietišku keliu – ir apranga, ir Jakutske yra daug nepaprastai gražių pastatų, europietiško dizaino miestai. Gamta nepakartojama. Jeigu jūs kada nors nuvyksite, jūs tikrai paragausite šaldytos žalios žuvies, pusiau keptos, rūkytos arba troškintos kumeliuko mėsytės, elnienos, briedienos ir t. t. Taigi yra labai įdomu.
Ką pasakysiu apie delegaciją. Mūsų „Lapteviečiai“ bendrauja 30 metų. Mes pratęsėme tą draugystės susitikimą, jų delegacija pas mus atvyks kitais metais ir sutarėme dėl tolesnio bendradarbiavimo. Tiesa, buvo ir verslininkas Simas Ramutis Petrikis, jie labai susidomėjo mūsų saulės energijos baterijomis ir vėjo jėgainėmis, kadangi pas juos 10 mylių plote yra pora dvaselių, pora žmonių. Jiems reikia autonominių energijos šaltinių, nes atvesti elektros energiją praktiškai labai neapsimoka. O šiaip ten amžinojo įšalo žemė. Teko lankytis uolose, lede (minus 16 laipsnių), namai stovi ant pastolių, nes apačioje turi būti vėjo pagairė, nes kitaip atšils ir tie namai sukris. Visa komunikacija, kanalizacija virš žemės. Žodžiu, tai reikia turėti omeny.
Mes norime atkreipti Vyriausybės dėmesį ir atsakingų institucijų dėmesį į bendradarbiavimo su Jakutija – Sachos Respublika būtinumą. Jie labai nori su mumis bendrauti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju profesoriui A. Dumčiui. Na ir dėl linksmumo registruojamės.
Ištikimiausi, darbščiausi 33 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėkoju ir baigiame 2012 m. rugsėjo 26 d. plenarinį posėdį.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.