LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 472
STENOGRAMA
2012 m. rugsėjo 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2012 m. rugsėjo 25 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
Gerbiamieji kolegos, vakar gražų pusapvalį gimtadienį šventė mūsų kolega A. Sacharukas, jam sukako 35 metai. Rimtas vyras, rimtas gimtadienis, tad leiskite visų ir savo vardu pasveikinti Aleksandrą ir palinkėti jam tolesnės geros kloties ir gerų darbų. (Plojimai)
Ir dar J. Olekas nori kažką gražaus mums pasakyti ir įteikti.
J. OLEKAS (LSDPF*). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš, prisijungdamas prie jūsų ir visų sveikinimo Aleksandrui, noriu pasakyti, kad šitos taurės iškovotos taip pat su jo pagalba, su gerbiamųjų A. Anušausko, P. Auštrevičiaus, D. Budrio, A. Syso, M. Basčio ir kitų bičiulių, kurie dalyvavo įvairiose varžybose, pagalba. Vienas įspūdingiausių yra mūsų mačas su broliukais latviais, jis ne taip seniai vyko. Lietuvos Seimo futbolo komanda laimėjo 5:2. Mes tuo džiaugiamės, visiems dėkojame ir visas taures perduodame, gerbiamoji Pirmininke, jums saugoti. Ačiū visiems. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū mūsų Seimo sportininkams.
10.03 val.
O dabar darbotvarkės tvirtinimas. Jau matau du stovinčius žmones. V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Frakcijos vardu prašytume išbraukti iš darbotvarkės projekto 2-10 klausimą – Priešgaisrinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, nes jis kelia daug diskusijų. Projektuojama tam tikra savanoriškų gaisrininkų komandų reforma ir reikia į tai įsigilinti. Mes esame užklupti netikėto siūlymo. Tai viena.
Antra. Taip pat prašome frakcijos vardu išbraukti 2-1 klausimą dėl Seimo nutarimo, nes pats klausimo išvadų pateikimas kelia legitimumo problemų, ir tai yra daugiau viešųjų ryšių akcija negu realus veiksmas.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamieji kolegos, yra prašymai frakcijos vardu. Pirmiausia dėl 2-10 klausimo. Prašymas išbraukti iš darbotvarkės… Visi gaus žodį, visi pasisakys. Prašymas išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės 2-10 klausimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Klausimas iš darbotvarkės išbraukiamas.
Ir dar vienas frakcijos prašymas – išbraukti iš darbotvarkės 2-1 klausimą. Balsuojame. Kas palaikote tokią poziciją, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 46, prieš – 48, susilaikė 4. Klausimas lieka darbotvarkėje. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš frakcijos vardu prašau ką tik paliktą klausimą iš 2-1 perkelti į 1-3. Prašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tyliai! Yra frakcijos prašymas, reikia balsuoti. Nors visada pirmiausia eina priėmimai. Kas už tai, kad 2-1 klausimą perkeltume į darbotvarkės 1-3 klausimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 54, prieš – 33, susilaikė 13. 2-1 klausimas tampa darbotvarkės 1-3 klausimu.
Toliau. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, praeitos savaitės viename iš posėdžių buvo numatyta, kad klausimas dėl žemės neįgaliesiems pardavimo sustabdymo bus svarstomas šiandien. Bet jo darbotvarkėje nėra, ir aš nereikalauju, kad jis būtų. Štai kas yra, kai laiku kreipiamės ir žmonėms pareiškiame užuojautą. Vakar, nors gerbiamasis E. Pupinis čia visiems dėstė, kad pažeista Konstitucija, Kaimo reikalų komitetas balsavo ir tik B. Pauža balsavo prieš, visi kiti pritarė, kad žemė būtų atimta iš invalidų, taip balsavo ir Valstiečių partija, ir kiti, nenoriu minėti toliau. Vakar nuvažiavom į vietą, atvažiavo Nacionalinės žemės tarnybos žmonės, viską išsprendėme, suradome kelius. Nei Konstitucija pažeista, nei prieštarauja niekam, vienintelis dalykas – trūksta užuojautos žmonėms. Štai kaip dirba mūsų tarnybos ir štai kaip gali Seimas paveikti tas tarnybas, kad jos dirbtų tvarkingai. Labai ačiū, klausimo neliko, aš jį atsiimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš kaip tik norėjau jums atsakyti – kadangi klausimas įtrauktas į rytdienos darbotvarkę, tai, kaip suprantu, reikia jį išbraukti. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų kaip visada išgirdome šiek tiek melo iš B. Bradausko, kad komitetas nepritarė. Atvirkščiai, komitetas pasiūlė svarstyti ir apsispręsti pagrindiniam komitetui. O antras dalykas, taip Seimo nariui ir reikia dirbti, ne lengviausiu būdu – vaikščioti po Seimą, kur prieštarauja Konstitucijai tokių klausimų svarstymas, o dirbti apygardose, su Nacionaline žemės tarnyba ir kitais. Daugelis klausimų yra išsprendžiama. O jūs pasirinkote patį lengviausią kelią – sujaukti visiems protus ir ateiti į Seimą. Kas būtų, jeigu mes visi pradėtume vaikščioti su tokiais lapukais!
PIRMININKĖ. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu informuoti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį klausimą. Matydamas projekto netobulumus, bet siekdamas išspręsti iš esmės, į savo posėdį pasikvietęs Žemės tarnybos atstovą nusprendė spręsti iš esmės ir davė savaitę. Ir tas jau įvyko. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas, kuris buvo priimtas ir protokoluotas, padėjo išspręsti šį klausimą.
PIRMININKĖ. Gerai. Gal jau apie Kaišiadoris baikime. Dabar V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Apie darbotvarkę. Frakcijos vardu siūlome išbraukti visus pateikimus nuo 2-6a iki 2-12, kurie yra Vyriausybės teikiami. Tai yra tik pateikimai. Mes šią kadenciją jau nebespėsime jų išnagrinėti, todėl siūlome 2-6 visą bloką, 2-7, 2-8, 2-9 (2-10 jau išbraukėme), 2-11 ir 2-12 iš darbotvarkės išbraukti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, drastiškas siūlymas. Premjeras. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Noriu priminti, kad 2-6a yra Baudžiamojo proceso kodekso daugelio straipsnių pakeitimas, ir V. Gapšys turėtų nusišalinti nuo tokių klausimų svarstymo ir nuo tokių siūlymų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą Vyriausybė visada turi teisę siūlyti projektus. (Balsai salėje) Aš suprantu. Aš neprieštarauju. Yra jūsų frakcijos siūlymas ir bus balsavimas. Yra siūlymas frakcijos vardu iš darbotvarkės išbraukti klausimus 2-6a, 2-6b, 2-7a, 2-7b, 2-8, 2‑9a, b, c, d (2-10 jau išbraukėme), 2-11, 2-12a, 2‑12b, 2-12c, 2-12d ir 2-12e. Balsuojame. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102: už – 52, prieš – 35, susilaikė 15. Taigi visi klausimai iš darbotvarkės išbraukiami.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš nežinau, kaip čia su Seimo narių sveikinimais. Kai mes pasveikiname su gimtadieniais ar vardadieniais, mus skundžia Vyriausioji rinkimų komisija ir sako, kad mes pažeidžiame Rinkimų įstatymą, o jūs beveik kiekvieną sesiją sveikinate Seimo narius su gimtadieniais ir įteikiate gėlių. Kažin ar ne siekdami papirkti, kad balsuotų už Konservatorių partiją? Tai kažin ar jūs nepažeidžiate Rinkimų įstatymo?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Seimo nary Petrai Gražuli, aš galiu trumpai pasakyti – man jūsų gaila.
Gerbiamieji kolegos, prašau. K. Masiulis dabar.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, suklydau praeitą kartą balsuodamas. Jeigu mano balsas būtų kitaip įskaitytas…
PIRMININKĖ. Viskas. Šaukštai po pietų! Todėl būkite susikaupę ir žiūrėkite, ką darote.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Galime perbalsuoti.
PIRMININKĖ. Negalima. (Balsai salėje) Todėl kad vieni vaikštote, kiti dar kažką darote. Čia yra jūsų apsisprendimo reikalas. Nejaučiate pareigos, čia yra jūsų valia.
Ar galime bendru sutarimu pataisytą darbotvarkę patvirtinti? Balsuojame. Kas už tai, kad šios dienos darbotvarkė būtų patvirtinta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106: už – 62, prieš – 2, susilaikė 42. Darbotvarkė patvirtinta.
Dar noriu perskaityti vieną Audito komiteto prašymą, skirtą Seimo posėdžių sekretoriatui. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. rugsėjo 20 d. Seimo plenariniame posėdyje Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo papildymo projekto Nr. XIP-4757 pateikimo metu Audito komitetas nebuvo paskirtas papildomu komitetu svarstyti šį įstatymo projektą, prašoma artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paskirti Audito komitetą, kaip papildomą komitetą, svarstyti Akcinių bendrovių įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 571 straipsniu ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4757. Ar galime pritarti, kad Audito komitetas būtų papildomas? Pritarta.
10.15 val.
Dabar Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektas. Priėmimas.
Aš gal iš eilės, kokie dar yra siūlymai priėmimo stadijoje. Tai yra Seimo nario V. Žiemelio siūlymas įtraukti į sesijos darbų programą Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-4743. Galiu pasakyti, kad jau yra įtraukta ir įrašyta į artimiausią darbotvarkę.
Toliau – J. Razmos siūlymas papildyti Seimo nutarimą dėl rudens sesijos darbų programos, įtraukiant projektus Nr. XIP-3944, Nr. XIP-3954, Nr. XIP-1549 ir Nr. XIP-4054. Taigi, gerbiamasis Razma, pristatykite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuos projektus komitetai jau svarsto ir pavasario sesijoje svarstė. Šiuo metu svarsto Audito komitetas. Tai yra projektai dėl centralizuoto turto valdymo. Logiška, jeigu projektai realiai yra svarstomi komitetuose, jie turi būti darbų programoje. Aš kviečiu įrašyti.
PIRMININKĖ. Šiaip tai yra komitetų aplaidumas. Kai teikė, darbų programoje turėjo matyti, kad jau po pateikimo svarstymas, ir komitetai turėjo tą padaryti. Bet jeigu to nėra, balsuojame.
Kas pritariate J. Razmos siūlymui įtraukti į darbų programą projektus Nr. XIP-3944, Nr. XIP-3954, Nr. XIP-1549 ir Nr. XIP-4054? Gerbiamoji Irena Šiauliene, gal neagituokite taip garsiai prieš.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 44, prieš – 13, susilaikė 35. Siūlymui nepritarta.
L. Graužinienės siūlymas įtraukti Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektą Nr. XIP-4785. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 51, prieš – 4, susilaikė 42. Projektas Nr. XIP-4785 įrašomas į sesijos darbų programą.
A. Ažubalis siūlo įrašyti į darbų programą Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 20 skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4703. Balsuojame. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 41, prieš – 8, susilaikė 47. Nepritarta.
A. Matulo siūlymas. Siūlo išbraukti iš darbų programos projektus Nr. XIP-4142 ir Nr. XIP-4146. Balsuojame. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbų programos… (Balsai salėje) …Eutanazijos įstatymo projektą ir lydinčiuosius teisės aktus? Balsuojame. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbų programos, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 85, prieš – 7, susilaikė 10. Iš darbų programos išbraukiami projektai Nr. XIP-4142 ir Nr. XIP-4146.
Seimo nario V. Stundžio siūlymas įrašyti į darbų programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4734. Kas pritariate V. Stundžio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 44, prieš – 2, susilaikė 50. Į darbų programą neįrašyta.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Siūlo V. Stundys. Kas pritariate projektui Nr. XIP-4700, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 40, prieš – 2, susilaikė 50. Nepritarta V. Stundžio siūlymui.
Taigi išnagrinėjome visus siūlymus, kurie buvo dėl 1 straipsnio. Dabar dėl 1 straipsnio priėmimo. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo keturi – už, keturi – prieš. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakote? Gerai. I. Šiaulienė – prieš.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai yra paskutinė mūsų šios kadencijos Seimo sesijos darbų programa, socialdemokratai tikrai nuoširdžiai ją svarstė, žiūrėjo. Gaila, kaip ir sakėme svarstymo metu, kad į paskutinę sesijos darbų programą, nors ir labai apvalytą, buvo įregistruota įstatymų projektų, tai yra įrašyta neįregistruotų įstatymų projektų, net labai svarbių. Sakysim, dėl pensijų reformos – jis iki pat pateikimo nebuvo registruotas, dėl verslo sąlygų gerinimo – kai pradėta kalbėti iš esmės baigiantis Seimo kadencijai, dėl švietimo, mokslo ir kultūros, dėl aplinkos apsaugos. Tai yra pavėluoti mūsų sprendimai. Kita vertus, tą parodo ir šiandienos mūsų darbotvarkės tvirtinimas, kai nors ir įrašyta į darbų programą, vis dėlto išbraukiame tokius įstatymų projektus, kurie iš esmės mūsų veiklos nei gerina, nei blogina ir nėra svarbiausi, aktualiausi užbaigiant šią rudens sesiją. Todėl socialdemokratai teikiamai sesijos darbų programai pritarti negali. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Labai gaila, kad socialdemokratams dabar rūpi daugiau rinkimai negu darbas. Tai, ką mes šiandien čia matome, noras iš viso nutraukti darbą, atmesti svarbius klausimus, savaime suprantama, jeigu nenorite dirbti, tai taip ir sakykite. Daug svarbių klausimų, kurie yra įrašyti, jau laukia. Vienas iš jų – Paslaugų kvitų įstatymas, taip pat visas socialinių reikalų įstatymų paketas, energetiniai dalykai. Iš tikrųjų reikia dirbti, o ne politikuoti. Prisirašėm visokių klausimų, kurių nereikia, ir šiandien matome, kad svarbūs darbotvarkės klausimai išbraukiami, norima trumpinti darbotvarkę ir ką, važiuoti į apygardas? Suspėsite visi, gerbiamieji. Pradedam dirbti, dirbkime, o ne politikuokime, nes žmonės laukia mūsų darbo, o ne politikavimo. Siūlau pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Toks vaizdas, kad konservatoriams rinkimai nerūpi. Kad ir kur važiuosi, visa Lietuva išklijuota plakatais, o konservatoriams tai nerūpi.
Taip, aš tikiu, kad jums rinkimai nerūpi, bet grįžtam prie prioritetų ir prie darbų, kurie numatyti. Kalbėjau svarstymo metu ir noriu atkreipti dėmesį, kas svarbu Lietuvos žmonėms, kuo jie gyvena, kas jiems rūpi. Tarp prioritetų to nėra. Vienintelė kalba apie darbo vietas per darbo santykių liberalizavimą. Na, tą įstatymą mes jau išbraukėme. Antra labai svarbi problema, ypač prieš šildymo sezoną, – šildymo, šilumos kainos. Įstatymą numatyta pateikti lapkričio mėnesį, kai šitos Vyriausybės jau nebus. Visiems turbūt aišku, kad rinkimai yra 14 d. ir 28 d., o jau lapkričio viduryje bus naujas Seimas. Jeigu dar net nėra to įstatymo numerio, tai apie ką mes čia kalbam? Žmonėms – vienos problemos, o dabartinei valdžiai yra svarbios kitos problemos – prastumti vieną ar kitą įstatymą. Šiandien įtrauktas Žvalgybos įstatymas. Mes dažnai prieš baigiantis kadencijoms priimame tokius įstatymus, kurie turės labai didelę likutinę vertę, nes tam tikros struktūros nori turėti savo darbo apmokėjimo tvarką, savo socialines garantijas, ir tada prasideda tampymas ir lenktyniavimas, kas daugiau pamylės savo darbuotojus. Aš manau, tokie įstatymai išvis neturėtų būti kadencijos pabaigoje priimami. Todėl pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. S. Stoma – už.
S. STOMA (MSG). Gerbiamieji kolegos, tikrai man irgi labai liūdna, kad daug klausimų, kuriuos turėtume spręsti įstatymu, tikrai gerų neįtraukta, bet ką darysi. Jau taip susitvarkėme, kad tiktai dvi dienas per savaitę dirbsime, penkias galėsime skirti savo apygardoms. Siūlau bent tas dvi dienas dirbti konstruktyviai, patvirtinti darbotvarkę ir bent ką nors padaryti. Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atmetus visą tą retoriką ir gražbylystę, mes turime dvi žinias. Viena yra gera žinia – opozicija išsigandusi, nori bėgti į apygardas ir nepriimti įstatymų, nes padai svyla rinkimuose.
Antroji žinia yra bloga, kad ji nenori dirbti to, už ką gauna pinigus. Tiesiog atsisako dirbti prisidengdama visokiais lozungais. Manau, kadangi įtraukti visi pasiūlymai, kokie tiktai yra, ir galima tikrai darbotvarkes komponuoti, kaip mums patinka, nematau jokių argumentų, kodėl mes turėtume nedirbti šias dienas, kurias mums pagal Konstituciją privalu dirbti. Todėl siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas – prieš.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Noriu pasakyti ir pirmajam kalbėjusiam prieš, ir paskutiniam, kad taip, kaip dirbome čia dabar, kai jūs balsuojate prieš net neįgaliuosius, tikrai taip dirbti Seimas neturi. Tikrai galėtume dar ir dabar „pasileisti“, nes pridirbsime ne tokių dalykų. Man labai gaila, kad kolega gerbiamasis E. Pupinis išnaudoja čia tribūną tiktai rinkimams, daugiau niekam, o kai reikia prie konkrečių sprendimų, jis tada priima tokius sprendimus, kad viskas prieš žmogų. Aš manau, kad šiai programai galime ir nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 107: už – 64, prieš – 4, susilaikė 39. Seimo nutarimas „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ priimtas.
10.33 val.
Dabar Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo išvadų“. Svarstymas. Kviečiu į tribūną L. Graužinienę, Audito komitetas.
J. Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu opozicija sako, kad šis klausimas jiems svarbus ne dėl viešųjų ryšių, aš manau, bus naudinga, jeigu padarysime pertrauką iki kito posėdžio ir visi susikaupę po pietų galėsime diskutuoti. Siūlau frakcijos vardu pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Tada balsuojame. Kas už tai, kad padarytume pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102: už – 43, prieš – 51, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, šiek tiek surimtėkite. Be replikų, be nieko. Kaip nusprendė Seimas, taip nusprendė. (Balsai salėje)
10.35 val.
Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3552(3) (priėmimas)
Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną A. Anušauską. Priėmimas. Pastraipsniui.
Įvadinis 1 straipsnis. Nėra jokių siūlymų. Galime priimti? Priimtas.
Pirmasis skirsnis, 1 straipsnis. Nėra siūlymų. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 2 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Galime ir mes pritarti ir priimti 2 straipsnį. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Antrasis skirsnis, 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas su Vyriausybės patikslinimu ir išvada, kuriai ir komitetas pritarė. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas su Vyriausybės siūlymu, kuriam komitetas pritarė. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas su Vyriausybės siūlymu, kuriam komitetas pritarė iš dalies, ir Teisės departamento siūlymu, kuriam komitetas pritarė. 15 straipsnis. Priimtas su Vyriausybės siūlymu, kuriam komitetas pritarė. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimamas su Vyriausybės siūlymu, kuriam komitetas pritarė, ir Teisės departamento siūlymu, kuriam komitetas pritarė, ir dar vienu Vyriausybės siūlymu įrašyti įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „baudžiamajam procesui pradėti“ žodžius „pradėti ikiteisminį tyrimą“. Komitetas tam pritarė ir mes priimame 17 straipsnį. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas. 20 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Komiteto pirmininke, prašau. 20 straipsnis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Argumentai. Kadangi Vyriausybė pakartotinai siūlo projekte numatyti… Sekundę! Ar aš apie tą…
PIRMININKĖ. Aš gal jums patalkinsiu. Vyriausybė siūlo įstatymo projekto 20 straipsnį išbraukti kaip perteklinį. Atitinkamą pastabą taikyti ir įstatymo straipsniui toliau – 24 straipsnio 1 daliai, o įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalį sujungti su 21 straipsniu, tačiau kažkodėl komitetas tam nepritarė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria.
PIRMININKĖ. Kodėl nepritarėte?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria, nes čia buvo įrašytas bendrasis žvalgybos principas, kad duomenys, galintys atskleisti įslaptintų pareigūnų slaptumo tapatybę žvalgybos metu, priemones, taktiką, vykdant kontrolę neteikiami.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Dėmesio visi! Pritariame? Pritariame. Tada priimame 20 straipsnį komiteto redakcijos.
21 straipsnis. Yra Seimo narių A. Anušausko, R. Smetonos siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime priimti 21 straipsnį komiteto redakcijos, atsižvelgdami į A. Anušausko ir R. Smetonos siūlymą? Priimtas.
22 straipsnis. Irgi yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašau, pirmininke.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Kadangi čia kalbama apie žvalgybos institucijų veiklos kontrolę, Vyriausybė pakartotinai pasiūlė žvalgybos institucijų veiklos kontrolės mechanizmą papildyti Žvalgybos inspektorių institutu. Žvalgybos įstatyme yra įrašyta „Žvalgybos pakomitetis“, ir mes į pakomitečio įgaliojimus dalį žvalgybos inspektoriui numatytų, pavyzdžiui, dėl skundų nagrinėjimo, perkeliame į pakomitečio įgaliojimus. Tai šiuo atveju yra tas siūlymas, kuriam pritarė komitetas, ir nepritarė šiam.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Pritarta. Ar galime tada priimti 22 straipsnį, redaguotą komiteto? Dėkui.
23 straipsnis. Irgi yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė Vyriausybės siūlymui matydamas, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves vykdant žvalgybą, kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai Kontrolierių įstatyme nustatyta tvarka. Kadangi, kaip minėjau, keičiamas mechanizmas ir kuriamas pakomitetis žvalgybos kontrolei, tai šiuo atveju komiteto nuomonė buvo nepritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komitetui? Pritarta. 23 straipsnis priimamas komiteto redakcijos.
24 straipsnis. Irgi yra Vyriausybės sprendimas redaguoti 24 straipsnį. Komitetas tam pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu ir mes pritarti komiteto redaguotam 24 straipsniui ir jį priimti.
25 straipsnis. Irgi yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ir mes priimame 25 straipsnį, redaguotą komiteto, su Vyriausybės siūlymu.
26 straipsnis. Priimtas.
Toliau – šeštasis skirsnis. 27 straipsnis. Priimtas.
28 straipsnis. Yra irgi Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašau, pirmininke.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Čia daugiau techninio pobūdžio…
PIRMININKĖ. Kaip sakote? Negirdžiu.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Techninio pobūdžio siūlymas, komitetas nepritarė tam pataisymui.
PIRMININKĖ. Taigi priimame 28 straipsnį, redaguotą komiteto.
29 straipsnis. Irgi yra Vyriausybės net trys siūlymai. Pirmajam siūlymui papildyti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį nauju 2 punktu nepritarta. Toliau yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies, ir vienam, ir kitam. Ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime priimti 29 straipsnį, redaguotą komiteto? Priimtas.
30 straipsnis. Vėl yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar galime ir mes nepritarti ir priimti 30 straipsnį, redaguotą komiteto?
31 straipsnis. Vyriausybės siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies vienam siūlymui, kitam siūlymui dėl 31 straipsnio 7 dalies 2 punkto komitetas nepritarė. Ar galime pritarti komiteto redaguotam 31 straipsniui ir jį priimti? Priimtas.
32 straipsnis. Vyriausybės siūlymas. Komitetas tam pritarė. Priimame 32 straipsnį, redaguotą komiteto, su Vyriausybės siūlymu.
33 straipsnis. Priimtas. 34 straipsnis. Priimtas.
35 straipsnis. Vyriausybės du siūlymai. Komitetas vienam pritarė, kitam nepritarė. Nepritarė Teisės departamento siūlymui ir nepritarė dar Vyriausybės siūlymui dėl 36… Atsiprašau. 35 straipsnis priimtas.
36 straipsnis. Vyriausybės siūlymams nepritarta ir Teisės departamento siūlymui nepritarta. Ar galime priimti 36 straipsnį, komiteto redaguotą? Dėkui.
37 straipsnis. Vyriausybės siūlymas, komitetas pritarė. Galime priimti 37 straipsnį? Priimtas.
38 straipsnis. Priimtas. 39 straipsnis. Priimtas.
40 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymas. Komitetas pritarė. Priimame 40 straipsnį, redaguotą komiteto, su Vyriausybės siūlymu.
41 straipsnis. Vyriausybės siūlymas ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komitetas nepritarė. Galime bendru sutarimu ir mes nepritarti ir priimti 41 straipsnį, redaguotą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Priimta.
42 straipsnis. Vyriausybės siūlymas. Komitetas nepritaria. Priimame 42 straipsnį, redaguotą komiteto.
43 straipsnis. Seimo Teisės departamento siūlymas. Komitetas nepritarė. Priimame 43 straipsnį, redaguotą komiteto.
44 straipsnis. Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Taigi priimame 44 straipsnį, redaguotą komiteto.
45 straipsnis. Vyriausybės siūlymas. Komitetas pritarė. Priimame 45 straipsnį komiteto redakcijos su Vyriausybės siūlymu.
46 straipsnis. Irgi yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Priimame 46 straipsnį komiteto redakcijos su Vyriausybės siūlymu.
47 straipsnis. Priimtas. 48 straipsnis. Priimtas.
49 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Mes priimame 49 straipsnį, redaguotą komiteto, ir Vyriausybės siūlymą.
50 straipsnis. Vyriausybės trys siūlymai, pirmajam nepritarė, kitiems dviem pritarta iš dalies. Ar galime pritarti komiteto sprendimui, atsižvelgti į jų redakciją ir priimti 50 straipsnį, redaguotą komiteto? Priimtas.
51 straipsnis. Priimtas.
52 straipsnis. Yra Seimo Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė, ir Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Taigi priimame 52 straipsnį, redaguotą komiteto.
53 straipsnis. Vyriausybės vienas siūlymas. Komitetas 53 straipsnio 2 dalies redakcijai pritarė. 53 straipsnio 1 dalies papildymui nepritarė. Priimame 53 straipsnį, redaguotą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.
54 straipsnis. Priimtas. 55 straipsnis. Priimtas. 56 straipsnis. Priimtas. 57 straipsnis. Priimtas. 58 straipsnis. Priimtas.
59 straipsnis. Yra du Seimo Teisės departamento siūlymai. Komitetas tam pritarė. Taigi priimame 59 straipsnį, redaguotą komiteto, su Teisės departamento siūlymais.
60 straipsnis. Irgi Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Taigi priimame 60 straipsnį, redaguotą komiteto, su Teisės departamento siūlymu.
61 straipsnis. Priimtas.
62 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Teisės departamento siūlymui pritarta. Toliau, dar vienam Vyriausybės siūlymui – dvyliktojo skirsnio ir 62 straipsnio pavadinimuose bei šio straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse pakeičiami žodžiai – komitetas pritarė iš dalies. Taigi priimame 62 straipsnį, redaguotą komiteto, atsižvelgdami į Vyriausybės, Teisės departamento siūlymus.
63 straipsnis. Priimtas.
64 straipsnis. (Balsai salėje) Kaip? Dėl tryliktojo skirsnio? Tryliktasis skirsnis, 64 straipsnis. Jūs dėl to straipsnio norite kalbėti? Gerai, palaukite. Aš turiu pasakyti, kad yra Vyriausybės siūlymas nepritarti, yra Vyriausybės siūlymas nepritarti dėl 64 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui – pritarti iš dalies.
A. Sysas prieš 64 straipsnį.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, ačiū už žodį. Mes ne vieną kartą diskutavome apie tai, kad negalima darbo apmokėjimo tvarkos ir socialinių garantijų numatyti kiekvienai tarnybai savo įstatyme. Tai yra ydingas dalykas, jis turės ilgą išliekamąją likutinę vertę, aš taip manau, nes kiekvienas galės reguliuoti kaip nori darbo apmokėjimą, socialines garantijas ir kitus dalykus. Vyriausybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri dirbo prie visų statutinių pareigūnų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo. Yra jos išvados. Dabar Seimo valdyba sudarė naują darbo grupę, į ją įeina Seimo nariai ir institucijų deleguoti atstovai. Jeigu mes priimame šitą tryliktąjį skirsnį ir pirmąjį priedą, tada nereikalingas darbo grupės darbas, nes mes sugriauname visus pagrindus ir kiekviena tarnyba pradės reguliuoti sau darbo apmokėjimą. Mes jau turime tam tikrų pavyzdžių, todėl aš pasisakau prieš visą tryliktąjį skirsnį ir toliau pasisakysiu prieš pirmąjį priedą. Anksčiau jie šiame įstatyme tokie nebuvo.
PIRMININKĖ. Gerai. Komiteto pozicija.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, kad kiekvienos darbo grupės darbo rezultatas turi būti konkretūs įstatymų projektai ir pasiūlymai. Kol to nėra, mes čia nieko papildomai neišgalvojame. Nepamirškite, kad įstatyme reglamentuojamos karių ir Valstybės saugumo departamento garantijos. Šiuo atveju kariai, statutiniai tarnautojai, pavyzdžiui, pagal projektą žvalgybos pareigūnai, nėra draudžiami ligos, motinystės socialiniu draudimu, o nedarbingumo laikotarpiu, vaiko priežiūros atostogų metu jiems mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas. Atsižvelgiant į tai pastabose yra nurodoma situacija, kad tuomet asmuo gali dirbti ir kartu gauti pašalpą. Žodžiu, du darbo užmokesčiai vienu metu.
Komitetas laikėsi tos nuomonės, kad šiuo atveju turėtų būti sulygintos vienų ir kitų garantijos. Bet pabrėžiu, bus darbo grupės rezultatai, tada apie juos bus galima diskutuoti. Šiuo atveju jie turi gimti kažkokiais konkrečiais įstatymų siūlymais.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. J. Dagys dėl vedimo tvarkos?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų pavasarį, kai diskutavome dėl šio įstatymo, buvome sutarę, kad šita dalis nebus perkelta į Žvalgybos įstatymą, nes yra Vyriausybės parengtas projektas dėl socialinių garantijų, ir Seimas sudarys darbo grupę, kuri dabar dirba ir ruošia savo pateikimus. Komitetas neištesėjo savo žodžio, todėl nežinau, ką man reikia toliau daryti, ko gero, tik pritarti A. Syso siūlymui.
PIRMININKĖ. Man atrodo, mums nereikia ginčytis, turime balsuoti ir apsispręsti, ar priimam 64 straipsnį, ar jo nepriimam. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 64 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 78: už – 33, prieš – 5, susilaikė 40. 64 straipsnis nepriimtas. (Balsai salėje)
A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Tada aš siūlau visą 13 straipsnį, nes ten yra visi straipsniai susiję. Kalbama apie darbo apmokėjimą ir socialines garantijas.
PIRMININKĖ. Apie tryliktąjį skirsnį jūs kalbate?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, apie tryliktąjį skirsnį. Jis visas reglamentuoja tuos dalykus.
PIRMININKĖ. Tada aš klausiu komiteto pirmininko, pagal Statutą, man atrodo, reikėtų daryti pertrauką.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, iki kitos savaitės.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkė, pasitarusi su komiteto pirmininku, pasielgsiu pagal Statuto 158 straipsnio 3 dalį: „Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir standartą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Tai aš tą ir siūlau – padaryti pertrauką šiuo klausimu iki kitos savaitės. Komitetas turi pataisyti atsižvelgdamas į tai, kad faktiškai mes nepriėmėme 64 straipsnio, t. y. tryliktojo skirsnio bendru pavadinimu. Jį visą reikia koreguoti. Ar sutinkate su tokiu sprendimu? Sutinkate. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, tuomet šiandien negalime svarstyti ir lydimųjų įstatymų. Atidedame irgi kitai savaitei, kai grįšime prie pagrindinio įstatymo projekto.
10.56 val.
Dėmesio! Gerbiamieji kolegos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 12 ir 27 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Pranešėjas – A. Lydeka. Bet aš jo nematau! Ar yra nors gyva dvasia iš Žmogaus teisių komiteto? (Balsai salėje) Kas toks? O. Valiukevičiūtė.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. (Balsai salėje) Kaip? 1 straipsnis. Jokių pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Yra Seimo narių O. Valiukevičiūtės, A. Lydekos, A. Ramanauskaitės-Skokauskienės, E. Lementausko (du kartus kažkaip parašytas E. Lementauskas) siūlymas, jam komitetas pritarė, bet galbūt, gerbiamoji Valiukevičiūte, jūs pristatykite savo siūlymą ir kaip tada bus redaguotas 2 straipsnis.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Neturiu čia to. Mes likome prie nuomonės, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius turi turėti teisinį universitetinį išsilavinimą ir…
PIRMININKĖ. Ne taip, gerbiamoji kolege!
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Neturiu šito.
PIRMININKĖ. Papildyti 27 straipsnį 3 dalimi: „Kai vaiko teisių apsaugos kontrolierius atostogauja arba dėl kitų priežasčių: ligos, komandiruotės, nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros ir pan., negali eiti savo pareigų, Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja Seimo kontrolierius arba lygių galimybių kontrolierius.“ Ir jūs išbraukėte: „arba Seimas nustatytam terminui į šias pareigas skiria asmenį, atitinkantį vaiko teisių apsaugos kontrolieriui keliamus reikalavimus.“
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Jūsų šiam siūlymui komitetas pritarė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Taip. Gal aš galėčiau pristatyti visus komiteto argumentus?..
PIRMININKĖ. Kaip?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Komiteto argumentus dėl viso, ar dabar pastraipsniui?
PIRMININKĖ. Nereikia, čia ne svarstymas, čia priėmimas. Jau viskas pasakyta.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Ne taip pateikė dokumentus.
PIRMININKĖ. Dabar yra pataisa, kurią, kaip minėjau, pateikė O. Valiukevičiūtė, A. Lydeka, A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, E. Lementauskas. Dabar mes dėl pataisos turime apsispręsti ir balsuoti. A. Dumbrava palaiko pataisą. Gerbiamoji Onute, ačiū jums.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš atsiprašau, aš dėl viso. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Kurpuvesas dėl pataisos?
V. KURPUVESAS (MSG). Taip, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes negalime pritarti tokiai pastabai, nes gali atsitikti tokių atvejų, kad vienas arba kitas kontrolierius negalės eiti savo pareigų, tarkim, dvejus metus, ir tokiu atveju tokį kontrolierių pagal šį pasiūlymą pavaduotų kitas kontrolierius. Tai yra vienas kontrolierius faktiškai dvejus metus, t. y. gana ilgą laiko tarpą, eitų dvejas pareigas. Mūsų manymu, tai nėra teisinga, todėl tas mūsų pirminis pasiūlymas buvo pagrįstas ir mes siūlome prie jo tikrai pasilikti. Pagal mūsų pasiūlymą visada bus pasirinkimo laisvė. Arba trumpam laikui paskirti pavaduojantį kitą kontrolierių, ir tą padaro valdyba savo sprendimu. Jeigu vis dėlto atsitiktų taip, kad vienas ar kitas kontrolierius negalėtų dirbti ilgesnį laiką, tokiu atveju Seimas yra laisvas pats apsispręsti ir paskirti laikinai į kontrolieriaus pareigas. Todėl siūlome ne pritarti, o palikti tokią formuluotę, kuriai Seimas pritarė po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių O. Valiukevičiūtės, A. Lydekos, A. Ramanauskaitės-Skokauskienės ir E. Lementausko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 16, prieš – 9, susilaikė 48. Pataisai nepritarta.
Lieka 2 straipsnis toks, koks buvo anksčiau suredaguotas.
Dabar dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). Nuomonė už – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra parengtas ir, manau, labai gerai, kad vis dėlto buvo atsižvelgta į Kontrolieriaus tarnybos trūkumus. Labai svarbu, kad atsižvelgta į tai, kad kai kontrolierius išeina atostogų arba suserga, išvyksta į ilgalaikes komandiruotes, jį kas nors galėtų pavaduoti. Aš manau, kad šiame etape mes tikrai galime pritarti šiam įstatymo projektui, tačiau ateityje mums reikia labai pagalvoti, kaip sustiprinti šią tarnybą ir etatiniu pavaduotoju, kadangi žinome, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius turi labai daug darbo, ir struktūroje turėtų būti pavaduotojas. O šiame etape aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Suprantu, kad neadekvati situacija, vaiko teisių kontrolierė išeina į užtarnautas, galima sakyti taip, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogas ir ją reikia pavaduoti. Bet pasirinktas kelias yra visiškai… Pirmiausia, kaip jūs įsivaizduojate kontrolieriaus tarnybą, kuri turi labai daug specifinių klausimų, sėdi keletas darbuotojų, vienas kontrolierius sėdės ant dviejų kėdžių. Noriu pabrėžti, kad visos kontrolierių įstaigos yra kitose patalpose. Čia ne trijų dienų pavadavimas, ne vienos dienos pavadavimas, tai yra pavadavimas ilgesnį laiką, todėl tas pirminis siūlymas, kad tai turėtų būti vienas iš jo padėjėjų, kuris žino specifiką, žino klausimų esmę, įstatymų bazę, galėtų šitą darbą dirbti.
Sutinku su kolega Algimantu, kad reikia iš viso įvesti pavaduotojo statusą ir šiek tiek plačiau peržiūrėti šitą įstatymą, nes su šia problema visą laiką susiduriama. Bet dėl dabartinio pasirinkto dalyko, aš manau, nukentės ne tik Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga, bet ir kita įstaiga, kurios kontrolierius bus paskirtas sėdėti ant dviejų kėdžių. Todėl aš susilaikysiu. Tikrai reikia spręsti šitą problemą, bet pasirinktas kelias, manau, neteisingas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Sysai, geriau, kad kontrolierius nesėdėtų nė ant vienos kėdės, o atliktų savo pareigas, kaip numatyta visuose tuose įstatymuose.
Šiandien mes sprendžiame, tai yra Seimas sprendžia, ką paskirti laikinai pavaduoti, kas tokią teisę turi ir kokiam terminui. Į visus šiuos klausimus yra atsakyta teikiamoje redakcijoje, už kurią Seimas pasisakė. Mes negalime vartoti šiuo atveju žodžio „laikinai“, todėl įstatyme įrašėme, kad nustatytam terminui Seimas turės teisę tai padaryti. O Seimo valdyba yra dėl to, kad šiuo atveju tiek vienas pareigūnas, tiek kitas pareigūnas yra valstybės institucijų pareigūnai, ir jeigu jiems bus pavesta kurį laiką vykdyti vienokias ar kitokias pareigas, jie privalės tai padaryti labai sąžiningai ir kompetentingai. Todėl kviečiu balsuoti už šio įstatymo redakciją.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Su visa pagarba kolegoms, ne valdyba skiria ir rekomenduoja Seimui tvirtinti vieną ar kitą personą į atitinkamas pareigybes. Kolegos, Seimo Pirmininkas ar Pirmininkė turi tą prerogatyvą. Tai gal nemaišykime tų dalykų, kurių nereikia maišyti. Iš tikrųjų tai yra Seimo Pirmininko teisė ar pareiga, nors ir kaip įvardintume, bet ne valdybos. Valdyba atlieka kitas funkcijas. Nuo kada valdyba pradės prižiūrėti kontrolierius ir skirti, ar trims mėnesiams, ar metams, ar devyniems mėnesiams. Tai yra darbiniai santykiai, kuriuos apibrėžia Darbo kodeksas.
Tikrai siūlau pagalvoti, mes darome tokį pusiau nėščią produktą. Galbūt nukelkime savaitei, nes negerai atrodo, vaizdelis nekoks.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (MSG). Gerbiamieji kolegos, mes su jumis šiandien kalbame apie Seimo kontrolierius, tai yra apie ombudsmenus. Šiandien yra taip, kad juos keturis mes turime ir jie turi tam tikras specifines specialias funkcijas. Bet tai nereiškia, kad jų prigimtis yra skirtinga – visi jie yra ombudsmenai ir jų esminė funkcija yra ta pati.
Gerbiamieji kolegos, pagal šį projektą Seimui yra palikti du būdai, kaip galima pasielgti. Jeigu kontrolierius negalės trumpai eiti savo pareigų, tokiu atveju galės net trumpą laiką pavaduoti kitas kontrolierius, kuris taip pat yra Seimo paskirtas ir Seimo jau yra įvertintas, ar jis atitinka vienas ar kitas pareigas. Šiuo atveju jis pareigas eis trumpai.
Antras variantas, ką gerbiamasis A. Sysas sakė iš esmės teisingai, mes ir sakome, kad jeigu kontrolierius ilgą laiką negali eiti savo pareigų, tarkim, dvejus metus, tokiu atveju yra tikslinga skirti į jo pareigas kitą asmenį, atitinkantį kontrolieriaus kompetenciją, tai yra iš esmės paskirti naują kontrolierių, bet terminuotai, tai yra tam tikram laikui.
Kolegos, pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir pagal teismų praktiką, jeigu laikino pobūdžio funkcijos yra vykdomos ilgiau kaip metus, jos tampa nuolatinio pobūdžio. Jeigu mes paskirtume pavaduoti patarėją ir jis atliktų tas funkcijas dvejus metus, tai pagal mūsų visą teisės teoriją tas darbas įgautų nuolatinio darbo pobūdį. To iš esmės negali būti.
Siūlyčiau tikrai drąsiai balsuoti, nes projektas yra tikrai gerai dabar sutvarkytas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji kolegos, siūlau dar kartą įsiklausyti į Seimo Žmogaus teisių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, svarstant šį klausimą, nuomonę. Mes kreipėmės į Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetą, į to paties universiteto Socialinės politikos fakultetą, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą, galų gale yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas projektą atmesti ir argumentas, kad skiriant kontrolieriumi asmenį, neturintį teisinio išsilavinimo, nebūtų užtikrinama kaip konstitucinė vertybė vaiko teisės ir teisėti interesai. Yra vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomonė, kad projekto nuostatos ypač kelia abejonių kalbant apie konstitucinių vertybių – vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą. Tai ar šių specialistų nuomonė jums nieko nereiškia ir nieko nesako?
PIRMININKAS. Išsakyta nuomonė. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, siūlyčiau atkreipti dėmesį, apie kokį projektą kalbate. Šiame projekte nėra jokių kvalifikacinių reikalavimų, čia mes kalbame apie pavadavimą, ir tik. Kitas projektas kalbės apie kvalifikacijas. Šiame šito dalyko nėra.
Dabar kalbant iš esmės. Man atrodo, komiteto pirmininkas V. Kurpuvesas, prieš tai kalbėjęs, kaip tik pasakė esmę. Seimo kontrolierius yra toks pats ombudsmenas. Iš principo mes galėjome pasirinkti modelį, pagal kurį vienam iš Seimo kontrolierių pavedame stebėti vaikų teises. Mes tiesiog išskyrėme jį, mūsų galva, kaip svarbią instituciją, atskirą instituciją, sustiprindami jo galias, bet iš esmės tai yra tas pats ombudsmenas. Nieko kito mes čia nesugalvojome. Todėl pakaita vienas kitu čia yra visiškai normaliai sutvarkyta ir, man atrodo, neturėtų kelti kokių nors didelių ginčų.
Kitas klausimas – kaip laikinumo statusą patvirtiname, jeigu ilgesnį laiką turėtų atlikti tas funkcijas? Čia yra Seimo prerogatyva, kam apsispręsti, ar valdybai, ar Seimo Pirmininkui. Kam tada paskiria? Nes šiaip nei valdyba, nei Seimo Pirmininkas, jeigu nėra specialaus Seimo pavedimo, negali tų dalykų daryti. Bet jeigu mes jais pasitikime, čia mūsų reikalas. Čia yra pasiūlyta platesnė formuluotė, kuri apima ne vieną asmenį, bet keletą asmenų, kurie gali plačiau svarstyti visas nuomones, pažiūrėti už ir prieš, pasakyti galbūt kai kurių pastabų, ne vien asmeninius sprendimus. Aš nematau čia nieko blogo. Čia, man atrodo, rastas elegantiškas šios situacijos sprendimas. Todėl siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonę prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Aš pasisakau kategoriškai prieš. Bet aš noriu išskirti kitą aspektą, tai yra moralės. Kokia čia valdančiųjų moralė? Ką aš turiu galvoje? Šis „klausimas“ iškilo netikėtai, mat vaikai gimsta per vieną dieną, niekas nieko nežinojo, kai jau visiškai nėra laiko, štai tada padrikai siūlomas toks sprendimas. Bet pasižiūrėkime priešistorę. Jau daug mėnesių, beveik visus šiuos metus, valdantieji bandė įvairiomis priemonėmis į įvairius dokumentus, pažymas įtraukti tokius pagrindus, kad vaiko teisių kontrolierių būtų galima atleisti iš viso iš darbo. Tiek komiteto, tiek kituose susitikimuose mes kategoriškai tam prieštaravome ir sakėme, kad nemoralu ir neteisinga ieškoti priekabių ten, kur jų nėra. Kada nepavyko pašalinti vaiko teisės kontrolierės iš jos pareigų (toks mano požiūris, dokumentaliai tai galima įrodyti, nes pažymų projektuose tas yra įrašyta), štai ir iškyla šis klausimas.
O apskritai vaiko teisių problemų yra labai daug. Jas seniai reikėjo spręsti, tačiau jos nebuvo sprendžiamos. Vienas pavyzdys – tai vadinamasis vaiko teisių apsaugos tarnybų centralizavimo klausimas. Nuo 2009 m., kai Seimas priėmė sprendimą, kad vaiko teisių apsaugos tarnybas reikia centralizuoti, per trejus metus visiškai nieko nepadaryta. O VTAT tai yra viena dalis vaiko teisių apsaugos sistemos. Kita dalis yra kontrolierė. Ir aš manau, kad tiek problemų, toks laikinas sprendimas metams, o gal dvejiems mums yra nepriimtinas.
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Todėl aš pasisakau prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 48, prieš – 4, susilaikė 17. Įstatymas priimtas.
Repliką po balsavimo – O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Priimu gerbiamojo kolegos R. J. Dagio pastabą. Iš tikrųjų kalbėjau ne tuo klausimu. Labai atsiprašau visų. Dabar bus svarstoma tai, apie ką aš kalbėjau.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš, kaip komiteto pirmininkas, priverstas oficialiai pasakyti, kad jokių panašių klausimų komitetas dėl kontrolierių nėra svarstęs – nei tinkamumo, nei netinkamumo, tokių išvadų nėra tuo klausimu daręs. O kolega M. Zasčiurinskas kaip tik buvo vienas aktyviausių narių, kurie siūlydavo panašius klausimus svarstyti.
11.14 val.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2662. Komiteto pranešėja – O. Valiukevičiūtė. Svarstymas. Prašom.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Už tai atsiprašiau prieš tai. O dabar – Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2662 ir nusprendė projektą atmesti.
Argumentai: pirma, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto nuomonė, kad įstatymo projektas a priori nelaikytinas konstitucingu. Antra, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto nuomonė, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme kontrolieriui numatytos funkcijos vienareikšmiai orientuoja į teisines žinias ir gebėjimus, numatytus teisės studijų krypties apraše. Trečia, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto nuomonė. Šis fakultetas rengia sociologus ir psichologus, tačiau pažymi, kad sociologijos ir psichologijos studijų programose nėra ugdomos kompetencijos, reikalingos vaiko teisių apsaugos kontrolieriui. Ketvirta, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas projektą atmesti ir argumentas, kad skiriant kontrolieriumi asmenį, neturintį teisinio išsilavinimo, nebūtų užtikrinama, kad konstitucinės vertybės, vaiko teisės ir teisėti interesai būtų saugomi ir ginami tik teisinėmis priemonėmis. Ir penkta, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nuomonė, kad projekto nuostatos kelia abejonių kalbant apie konstitucinių vertybių, vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Komiteto nuomonė – atmesti.
Ar kalbėsime?.. Jūs užsirašę kalbėti prieš komiteto nuomonę? Dėl motyvų nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už yra pritarianti nuomonei komiteto, kuris siūlo atmesti. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu išdėstyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę, kuri yra priešinga pagrindinio komiteto nuomonei dėl daugelio priežasčių. Mūsų valia, kokį modelį pasirinkti ir kokio mes norime vaiko teisių kontrolieriaus. Tik trijose valstybėse yra tokia tvarka, kurios čia mūsų Teisės instituto ekspertai, kurie visi yra teisininkai, reikalauja, kad ombudsmenas turėtų teisinį išsilavinimą. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių to nėra, nes tai yra visa institucija, kuri turi daug žmonių, teisininkų, ekspertų. Kodėl ombudsmenas, atstovaujantis tai institucijai, privalomai turi būti teisininkas? Tai ir Seimo Pirmininkas tada turėtų būti teisininkas, nes mes priimame įstatymų projektus čia, kitos institucijos.
Kad jis turi turėti aukštąjį išsilavinimą, taip. Kad pageidautina turėti teisinį išsilavinimą, gerai, tai yra pliusas, bet tai nėra būtina sąlyga. Jeigu mes žiūrėsime į dabar jau susiklosčiusią praktiką, kokią mes vien tik reikalaudami su teisiniu išsilavinimu gauname sistemą? Tarpininkavimo funkcijos nėra. Matome, kokie įvykiai vyksta. Atsiranda tik formali funkcija spręsti dėl teisinių argumentų, nors ombudsmenas yra tarpininkas tarp žmonių ir valstybės. Ten reikia daug suvokimo, psichologinių žinių, socialinių žinių, jautrumo galų gale, kaip spręsti delikačias situacijas, susijusias su vaiko teisių apsauga. Tuos visus argumentus įvertindamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas mano, kad negalima vien tik siaurai apsiriboti, kad tik teisinis išsilavinimas galėtų tikti šioms pareigybėms.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes kažkaip pasimetėme. Papildomų komitetų nuomonės neklausiame, nes pagrindinis komitetas siūlo projektą atmesti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš siūlau prieš, kodėl jūs?!.
PIRMININKAS. Gerai, gerai, viskas gerai. Aš tik žiūriu į kitų komitetų pranešėjus, kurie nebuvo pakviesti į tribūną tik todėl, kad pagrindinio komiteto nuomonė yra atmesti šį įstatymo projektą.
Dabar nuomonė už, ji remia komiteto nuomonę. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mano giliu įsitikinimu, reikėtų skirti vaiko teisių institutą nuo socialinės psichologinės paramos vaikui ir socialinės rūpybos klausimų. Socialinis vaiko saugumas tik viena nedidelė vaiko teisių visumos dalis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius rūpinasi teisių apsauga visa apimtimi, todėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriui yra būtinas teisinis išsilavinimas. Skirtingai nuo Seimo narių, kontrolieriai yra renkami pagal tinkamus kriterijus. Seimo narys gali turėti ir 3–4 klasių išsilavinimą, jeigu yra tautos valia jį išrinkti. Tai nepainiokime kai kurių dalykų. Seimo narys yra Seimo narys, jis yra žmonių renkamas atstovas, o kontrolieriai – ombudsmenai, pareigūnai, aukščiausio rango valstybės pareigūnai, yra skiriami, jie yra atrenkami pagal tam tikrus kriterijus. Todėl nereikia fantazuoti ir lyginti nesulyginamų dalykų. Todėl, kolegos, negaliu pritarti tokiai filosofinei pakraipai, kad teises visomis prasmėmis gins psichologas.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už pritaria pagrindinio komiteto nuomonei. Nuomonės už ir prieš jau buvo pasakytos, pone Zasčiurinskai. (Balsai salėje) Pagrindinis komitetas… Baigiasi kadencija, pavargome, pagrindiniam komitetui nutarus, jog projektą reikia atmesti, išsakoma viena nuomonė už, remianti komiteto nuomonę, viena – prieš. Ponas R. J. Dagys kalbėjo prieš, ponas V. Simulikas kalbėjo už. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už šio įstatymo projekto atmetimą, balsuojantys prieš arba susilaikę turi kitą nuomonę. Balsuojame.
Už – 31, prieš – 24, susilaikė 14. Nepritarta pagrindinio komiteto nuomonei.
Dabar turime nutarti, kokį kitą pagrindinį komitetą skiriame. Socialinių reikalų ir darbo komitetą? Bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Gerai. Pagrindinis kitas komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
11.22 val.
Kitas darbotvarkės klausimas 1-6 – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4726. Svarstymas. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Kviečiu į tribūną V. Simuliką.
V. SIMULIK (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Nuskambėjo labai teisinga replika – vėl tą patį. Iš tikrųjų grįžtama prie tos pačios temos kaip ir kitų kontrolierių – dėl galimybės vaduoti sergantį arba atostogaujantį, esantį komandiruotėje ar kur nors kitur šiuo atveju lygių galimybių kontrolierių. Komitetas po svarstymo iš esmės pritarė projektui. Yra įvairių siūlymų. Pirmininke, prašom.
PIRMININKAS. Dabar jūs pasakykite komiteto nuomonę, tada išklausysime kitų komitetų nuomonę ir nutarsime, ką darysime.
V. SIMULIK (LSDPF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip man parašyta.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Atsiprašau. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, joms yra pritarta. Komiteto siūlymas pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį nustatant, kad lygių galimybių kontrolierių, kai jis negali eiti pareigų, pavaduoja vyriausiasis patarėjas, kurį Seimo Pirmininko teikimu skiria Seimas. Parengti ir pateikti Seimui įstatymo pataisas, kuriomis būtų sprendžiamas žurnalistų etikos inspektoriaus pavadavimo klausimas. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną L. Sabutį – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas kartu su Vaiko teisių įstatymo pakeitimu rugsėjo 12 d. svarstė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir buvo bendros nuomonės, jog tenka taikyti analogiškus reikalavimus, kai moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius negali dėl įvairių priežasčių eiti pareigų (redakcijoje paminėta, dėl kokių priežasčių, trumpalaikių priežasčių), kad jį pavaduotų panašaus statuso valstybės pareigūnas, t. y. Seimo kontrolierius arba vaiko teisių apsaugos kontrolierius. Tie pareigūnai yra skiriami Seimo, jie veikia pagal kompetenciją, pagal priimtus įstatymus. Kartu mūsų komitete buvo išspręsta, jog tokį sprendimą dėl trumpalaikio pavadavimo galėtų spręsti Seimo valdyba, o jeigu tai yra ilgesnis terminas arba kitos priežastys ir konkretus terminas, ne laikinai, o nustatytam terminui, turėtų sprendimą priimti pats Seimas. Kadangi prieš tai mes jau priėmėm analogišką įstatymą, todėl kviečiu svarstymo metu pritarti tai pačiai redakcijai ir balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjams. Iš karto Seimą informuoju, kad buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento kelios pastabos ir komitetas jas įvertinęs pritarė. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo pateikęs pasiūlymą, iš dalies buvo pritarta ir, matyt, čia nėra ginčų. Vėliau buvo pateiktas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Jeigu jus tenkina toks sprendimas… Ponas V. Kurpuvesas sako, ne. Tada kviečiu į tribūną poną V. Kurpuvesą ar poną L. Sabutį. Kas kalbės?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Komiteto pirmininkas.
PIRMININKAS. Gerai. Žodis jums pateikti savo siūlymą, tada išgirsime pagrindinio komiteto nuomonę, kodėl pritariate iš dalies, ir apsispręsime balsuodami. Žodis jums.
V. KURPUVESAS (MSG). Gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas yra analogiškas tam pasiūlymui, kuris buvo pateiktas dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo, ir tam pasiūlymui Seimas yra pritaręs ir priėmęs įstatymą. Todėl ir šiuo atveju taip pat privalome pritarti, nes tokiu atveju tie patys dalykai skirtinguose įstatymuose būtų reglamentuojami skirtingai ir tai būtų negerai. Dar kartą pakartosiu, kad iš principo negali būti pavadavimo, kuris trunka dvejus metus, nes, kaip minėjau, jau po vienų metų (pas mus taip laikoma), kad po vienų metų darbas įgauna nuolatinį pobūdį ir tai nėra pavadavimas. Todėl tikrai kviečiu pritarti visa apimtimi mūsų komiteto pasiūlymui, nes, kaip minėjau, jis analogiškas tam pasiūlymui, kuris buvo pateiktas dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną poną V. Simuliką. Noriu pasakyti, kad komitetas bandė suredaguoti ir parašyta „pritarta iš dalies“ jūsų siūlymui, bet tai neatitinka. Gerai. Žodis jums tada.
V. SIMULIK (LSDPF). Esmei mes pritariame. Klausimas buvo tik dėl laikinumo, kad laikinai einantis. (Balsai salėje) Pagal Darbo kodeksą moteris, išėjusi nėštumo atostogų ar dėl kokių nors kitų problemų, gali grįžti pranešusi prieš dvi savaites. Mes ir siūlome, nes šitoj vietoj negalės būti situacijos, kad to žmogaus jau negalėsime priimti atgal į darbą. Todėl ir siūlome „laikinai einantis“. Čia Seimas tegul sprendžia.
PIRMININKAS. Nesusišnekam. Žodis ponui V. Kurpuvesui.
V. KURPUVESAS (MSG). Pirmininke, galbūt aš dar kartą paaiškinsiu. Mes ką tik priėmėme Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą, kur nustatėme, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierių galima pavaduoti dviem būdais: laikinai jo pareigas gali eiti Seimo kontrolierius arba lygių galimybių kontrolierius arba Seimas gali paskirti kitą žmogų eiti tas pareigas laikinai. Lygiai tą patį mes siūlome nustatyti ir šiame įstatyme. Tik tiek. O pagrindinis komitetas pasakė, kad jį gali pavaduoti tik kiti kontrolieriai, ir nieko nepasakė, kad Seimas ilgesniam laikui gali paskirti terminuotai eiti tas pareigas. Mes sakome, kad reikia suderinti du projektus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš neturiu teisės teikti siūlymų, perredaguoti siūlymus. Jie yra pateikti. Aš jums tik primenu, kad čia yra svarstymo stadija. Šiandien pritarus po svarstymo, nors ir kokiai redakcijai mes pritartume, pagrindinis komitetas įvertintų jau priimto įstatymo redakciją ir, matyt, mums pateiktų jau suderinti.
Dėmesio! Grįžtame į vietas. Dabar yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas, t. y. Žmogaus teisių komitetas parašė – pritarta iš dalies. Pagrindinio komiteto tas sprendimas netenkina, todėl balsuosime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo, apie kurį kalbėjo ponas V. Kurpuvesas. Balsuojantys už pritaria šiam pasiūlymui, balsuojantys prieš turi kitą nuomonę. Argumentai išsakyti. Balsuojame!
Už – 30, prieš – 2, susilaikė 18. Pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto redakcijai.
Replika po balsavimo – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Replika po balsavimo yra tokia. Komiteto pirmininkas kalbėjo viena (Vytautai!), o ten yra parašyta kita, kur esminis skirtumas, kad ne Seimas skiria, bet valdyba skiria. Todėl aš siūlyčiau, kad negali valdyba skirti, o Vytautas kalbėjo, kad… (Balsai salėje) Vytautai, paaiškinsi. Tu kalbėjai, kad Seimas skiria pavadavimą, o tekste parašyta, kad valdyba skiria pavadavimą. Esminis skirtumas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, dabar mes turime tiesiog sutarti, ar galima bendru sutarimu, nes nėra norinčių kalbėti, pritarti po svarstymo? Pritarta.
Dabar prašome pagrindinio komiteto įvertinti jau priimto įstatymo redakciją ir dabartinio įstatymo redakciją, nors aš manau, kad mes galime, jeigu tai yra identiškas tekstas, yra teikimas priimti ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Jeigu nėra sutarimo ir yra kokių nors teisinių abejonių, mes galime padaryti tiesiog tokią pertrauką iki kito posėdžio.
Ponas V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Kadangi mes anam įstatymo projektui prieštaravome, komitetas siūlė jį atmesti, tikrai prašome leidimo pasvarstyti komitete. Ačiū.
PIRMININKAS. Kyla abejonių, neskubėkime. Kitą dieną įvertinsite priimto įstatymo redakciją ir galėsime priimti. Taigi po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Galiu paskelbti, kad rytinio posėdžio darbotvarkę… Bet dar neskelbsiu pertraukos, dar ne. Žiūrėkite, gerbiamieji, reikia pasitarti. Vakarinio posėdžio darbotvarkėje yra tikrai nelabai sudėtingų klausimų, kurie nekelia labai didelių abejonių, išskyrus vieną, t. y. komisijos dėl „Snoro“… ilgai neskaitant – dėl sudarymo Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, susijusių su „Snoro“ reikalais. Todėl aš siūlyčiau pradėti vakarinę posėdžio darbotvarkę. Mes visus klausimus čia išnagrinėsime. Čia tikrai nėra didelių prieštaravimų. Liks vienas klausimas.
Dabar dėmesio, Seimo nariai ir projekto autoriai! Dėmesio! (Balsai salėje) Aš prašau tylos, nes po to vėl apkaltinsite… Žiūri ir opozicija. Tada bus taip: arba mes skelbsime pertrauką iki 15.00 val. ir grįšime į salę dėl vieno nutarimo projekto, arba mes galime padaryti trumpesnę pertrauką, tarkim, pusvalandžio, baigti rytinį posėdį ir paskelbti kitą posėdį kitu laiku. Aš tiktai norėčiau sutarimo. Pagalvokite. Aš dabar kreipiuosi ir į visų frakcijų seniūnus, ir į projektų iniciatorius, kaip čia jūs sugalvosite.
Dabar dirbame toliau. Kai baigsime klausimus, tada ir sutarsime, ką daryti.
11.34 val.
2-2 klausimas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 24 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-4512. Svarstymas.
Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką poną V. Kurpuvesą.
V. KURPUVESAS (MSG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Dėmesio! Truputėlį… (Balsai salėje) Informacinė sistema yra geras dalykas. Jos nei paskubinsi, nei pajudinsi. Mes dabar turėtume balsuoti. (Balsai salėje) Gerai? Dabar nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Turėtume balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų yra arti 70. Pone Sysai! Čia svarstymas? Atsiprašau. Tada gerai. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo. Aš galvojau padaryti priėmimą. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo, nes nėra prieštaraujančių.
11.35 val.
2-3a, 2-3b, 2-3c klausimai. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2, 35, 36, 87, 89, 90 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4338(2)ES, Seimo rinkimų įstatymo 39 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4339(2), lydintysis – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4340(2). Svarstymas. Vienas pagrindinis, kiti du – lydintieji. Žodis komiteto pirmininkui V. Kurpuvesui.
V. KURPUVESAS (MSG). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl visų trijų įstatymų projektų komitetas priėmė vienodą sprendimą, kuris skamba taip: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Norinčių dalyvauti diskusijose nėra. Kalbame apie visus tris įstatymų projektus. Nėra norinčių dalyvauti diskusijose. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
11.36 val.
2-4 klausimas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo papildymo 95 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-210. Svarstymas. Kviečiu į tribūną V. Kurpuvesą. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė.
V. KURPUVESAS (MSG). Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Tokį sprendimą taip pat priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti nėra. Pasiūlymų, pastabų… Dar R. Žemaitaitis, Žmogaus teisių komiteto, t. y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė. Bet jūs pritariate. Mes turime jūsų išvadą. Nekviečiame į tribūną. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Taip? Pritariame po svarstymo.
11.37 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 28, 32, 56, 60 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 641, 791 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2794, Prezidento rinkimų įstatymo 31, 50, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 581, 681 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2795, Referendumo įstatymo 41, 46, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 501, 671 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2796, Seimo rinkimų įstatymo 29, 33, 58, 59, 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 701, 811 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2797 (svarstymas)
Dabar yra keturi įstatymų projektai. Vienas pagrindinis, kiti lydintieji, pagrindinis komitetas siūlo visus atmesti. Tai yra 2-5a, 2-5b, 2-5c, 2-5d klausimai.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 28, 32, 56, 60 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 641, 791 straipsniais įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-2794, Prezidento rinkimų įstatymo 31, 50, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 581, 681 straipsniais įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-2795, Referendumo įstatymo 41, 46, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 501, 671 straipsniais įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-2796, Seimo rinkimų įstatymo 29, 33, 58, 59, 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 701, 811 straipsniais įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-2797. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pranešėja – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, dėl šių įstatymų projektų priėmė vienodą ir tą patį sprendimą. Pagal Seimo statuto 150 straipsnį, jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies nuo 3 iki 6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai. Argumentai yra tokie: atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Teisės instituto specialistų bei Seimo papildomų komitetų išvadas, įstatymų projektus atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei atmesti šiuos visus keturis įstatymų projektus? Ačiū. Atmesta.
Dabar būtų gerai, kad salėje būtų V. Mazuronis, kaip pagrindinis pranešėjas (štai čia jis, girdi mane) dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo išvadų“ projekto.
Visus klausimus išnagrinėjome. Dabar mes turėtume arba skelbti pertrauką iki 15 val. ir grįžtume dėl vieno projekto, arba galime sutarti kitą laiką. Kokie bus siūlymai? Ponas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kadangi buvo gerbiamojo J. Razmos prašymas daryti pertrauką iki kito posėdžio, tai po pietų 15 val. ir svarstykime šitą klausimą.
PIRMININKAS. Man tinka. Aš tik turėjau statutinę galimybę baigti rytinį posėdį dabar ir paskelbti… Gerai. Yra siūlymas rinktis 15 val. Kitas siūlymas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ne, aš iš tiesų, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau grįžti prie 2-4 klausimo. Buvome užsirašę kartu su gerbiamuoju S. Stoma kalbėti prieš. Tikrai yra užsirašiusių prieš, jūs bendru sutarimu nusprendėte atmesti ir pritarti komiteto nuomonei. Iš tiesų mes nesutinkame.
PIRMININKAS. Ne, jūs turbūt kalbate apie 2‑5a, 2-5b, 2-5c, 2-5d klausimus. Jūs kalbate apie tuos įstatymų projektus, apie kuriuos dabar kalbėjo D. Bekintienė, dėl kurių mes sutarėme ir atmetėme. Aš žiūrėjau į ekraną, ir nebuvo norinčių kalbėti. Man taip rodė kompiuteris. Aš atsiprašau. Aš, kai pirmininkauju, patikėkite, veikiu tik tai, ką aš matau ekrane, kito pasirinkimo neturiu. Matyt, darbotvarkė buvo perstumdyta, pakeista. Jūs kalbate apie 2-4… Štai aš matau, na, jau faktas įvyko. Gal neprieštaraukite. Seimo valia buvo tokia, bet kuriuo atveju pritarta pagrindinio komiteto nuomonei. Gerai.
Dar viena replika po… Dar dėl vedimo tvarkos, pone Stoma, norėtumėte? Gerai. Na, dėl vedimo tvarkos, pone Stoma. Prašau.
S. STOMA (MSG). Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos, nes tikrai mes buvome užsirašę prieš šitą. Kadangi čia persistumdė, pasikeitė skaičiai, ne tik mes nesusigaudėme, dauguma Seimo narių nesusigaudė. Dabar žiūriu į liberalus, kurių, tiesą sakant, čia nedaug, jie irgi pasipiktinę, nes jie visada buvo už internetinį balsavimą, ypač dėl užsieniečių. Vadinasi, jūs tyliai nustūmėte tokį svarbų Lietuvai, jos išeivijai klausimą dėl balsavimo internetu, kuris paskatintų lietuvių išeiviją dalyvauti Lietuvos gyvenime. Tai yra gėdinga!
PIRMININKAS. Žiūrėkite, aš irgi esu už internetinį balsavimą, bet ne žodžiu, o darbais. Pagrindinis komitetas pasiūlė atmesti. Nėra bėdos, tuo labiau kad mes nebalsavome. Jeigu dar labai norite padiskutuoti ir turite laiko ir noro (laiko mes tikrai turime), prašau. Aš dar kartą kartoju – aš matau ekraną, kas ten yra parašyta. Nėra parašyta, tai nėra, aš daug nemąstau.
Dėl vedimo tvarkos – ponas E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš irgi buvau užsirašęs. Jūs šioje situacijoje elgėtės labai teisingai, nes užsirašymas buvo dėl diskusijos, o čia buvo atmetimas. Diskusijos nėra. Ir jeigu kolegos nesusigaudo, kur reikia užsirašyti ir kada užsirašyti, tai nereikia kelti problemų. Aš manau, atmetėme ir baigėme šitą klausimą.
PIRMININKAS. Aš manau, kad aš padariau klaidą, nes ten, kur yra pasakyta nuomonė už ir nuomonė prieš, jūsų pavardžių nėra. (Balsai salėje) Ar kaip? Gerai.
Grįžtame į vietas. Grįžtame ramiai į vietas. Pritarta pagrindinio komiteto nuomonei. Mane dabar informuoja, kad kompiuterinė sistema tuo metu, kai apibendrino visus keturis įstatymų projektus, kažkodėl neparašė jūsų pavardžių.
Dabar dėl vedimo tvarkos – ponas R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, tai, kad mūsų Seimo nariai kartais pražiopso kokį nors balsavimą, yra ne pretekstas keisti Seimo sprendimą. Nerizikuokite papulti į kokį nors svarstymą Etikos ir procedūrų komisijoje, nes tokių atvejų buvo ne vieną kartą. Ką gi, pražiopsojome, tai pražiopsojome.
PIRMININKAS. Gerai. Dar ponas P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš tikrai pakviesčiau gerbiamąjį posėdžio pirmininką pažvelgti į mano darbo vietoje esantį monitorių, kur yra ne diskusija, bet motyvai dėl viso, ir ten yra du žmonės, užsirašę kalbėti prieš. Kaip jūs galėjote siūlyti bendru sutarimu atmesti, jeigu yra prieš komiteto nuomonę užsirašiusių Seimo narių? Ką jūs tyliai siūlote, gal ne visi girdi.
PIRMININKAS. Gerai. Komitetas siūlo atmesti. Tikrai mes nebalsavome. Tiesiog kompiuteris viena rodo man, kita rodo jums. Aš mačiau, kad nėra norinčių kalbėti. Grįžkime į stadiją truputėlį atgal, leiskime pasakyti dvi nuomones prieš, tegul žmonės išsako, ir tada apsispręsime balsuodami, ir viskas. (Balsai salėje) Ne, nuomonė už ir nuomonė prieš. Aš galiu prisiimti, kad nebuvo balsuojama. Aš paklausiau, ar galima bendru sutarimu, visi tylėjo, tada pamačiau prie mikrofono poną P. Saudargą, kuris turėjo kitą nuomonę. Na, leiskime žmonėms išsakyti nuomonę, vėliau mes apsispręsime balsuodami.
Dabar nuomonė už, remianti komitetą, – R. J. Dagys. Aš vėl nematau nuomonės prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia procedūrine prasme reikia stebėti posėdį ir atidžiai į tai žiūrėti. Dabar dėl šito įstatymo projekto. Nesvarbu, ar mes esame už, ar prieš balsavimą internetu, mes turime atsižvelgti į tai, kad mes siūlome išimtį, kažkam leidžiame balsuoti internetu, o kitai daliai neleidžiame to dalyko daryti. Kokie čia rinkimai? Mes privilegijuojame dalį žmonių, mūsų potencialių rinkėjų, kuriems mes suteikiame teisę, o kitiems tokio dalyko neleidžiame. Kaip mes galime tokį įstatymą priimti? Arba leidžiame, arba neleidžiame visiems. Argumentai svarbūs, suprantu, kelias, atstumas ir panašiai, lygiai taip pat ir kiti piliečiai turi savų svarbių argumentų, kodėl negalima atsižvelgti į jų sunkias aplinkybes, ir neįgaliųjų žmonių, kurie transporto neturi, ir t. t. Na, yra visokių argumentų, bet mes neturėtume įteisinti skirtingų tradicijų.
Kitas dalykas. Visų pagrindinių institucijų yra neigiamos išvados, ir svarbiausios susijusios su saugumu. Ar mūsų sistema yra pakankamai saugi, kad jau galėtume ja naudotis? Atsakymai kol kas yra neigiami. Tai nors ir labai norėdamas siūlau pritarti komiteto siūlymui, nes kitaip mes diferencijuojame mūsų rinkėjus. Vieni yra labiau privilegijuoti, jie gali balsuoti dviem būdais, o kiti neturi tokios privilegijos. Tai čia mes iš karto papuolame į visus teismus, kokie tik gali būti. Kam tą daryti, nesuprantu?
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Stoma.
S. STOMA (MSG). Gerbiamieji kolegos, nematau jokių argumentų, išskyrus grynai primityvius politinius argumentus atriboti tą dalį mūsų tautos, kuri šiuo metu yra išvaryta iš Lietuvos, tiesiai šviesiai pasakysiu, gyvena užsienyje, bet jie domisi Lietuva. Tačiau jie nėra užpilti tos juodos primityvios propagandos, kuria užpila daugelį Lietuvos gyventojų kai kurios mūsų primityvios televizijos ir šitos sisteminės biudžetinės partijos, kurios tuos pinigus naudoja išimtinai propagandai ir tiesiog paveikia Lietuvoje gyvenančius žmones. Išeivija blaiviai žiūri į situaciją, blaiviai mąsto, pamatė pasaulio, susigaudė, kas ir kur, turi įgavusi tą politinę kultūrą ir taip lengvai nepasiduoda manipuliacijoms. Todėl jūs, didžioji šito Seimo dalis, bijote išeivijos. Bijote todėl, kad jie yra laisvi žmonės, jie nori sugrįžti į laisvą ir teisingą Lietuvą, o jūs norite juos atriboti. Tai yra gėdinga!
PIRMININKAS. P. Saudargas. Aš vėl ekrane jūsų nematau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Man atrodo, jūsų sistema kažkaip…
PIRMININKAS. Čia ne mano, čia mūsų sistema.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Šitie precedentai, matyt, specialiai sukurti tam, kad parodytų, jog internetinis balsavimas Lietuvoje negali būti įdiegtas, nes štai Seime kompiuterinė sistema visiškai neveikia. Čia, matyt, tokie posėdžio pirmininko triukai.
Iš tiesų dabar nustojęs juokauti ir grįždamas prie esmės atsakysiu ir gerbiamajam kolegai R. J. Dagiui. Dėl saugumo. Mūsų kolegų, kurie priklauso Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai, siūlymas buvo suteikti balsavimo teisę užsienyje gyvenantiems piliečiams. Pažiūrėkime, kas atsitinka. Visų užsienyje gyvenančiųjų balsai skaičiuojami vienoje Naujamiesčio apygardoje. Jeigu, neduok Dieve, atsitiktų koks nors precedentas ar piktavaliai įsilaužtų į tinklą, ar kokį virusą paleistų, visi balsai ir rinkimai būtų sugadinti, ar būtų įtarimas, kad buvo suklastoti rinkimų rezultatai. Vienoje apygardoje. Problemos lokalizuojamos vienoje apygardoje, tai nėra nacionalinio masto problemos. Tai būtų kaip tam tikras eksperimentas.
Antras dalykas. Dėl konstitucingumo. Man neaiški ir mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė dėl konstitucingumo. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose mes sukuriame nevienodas teises žmonėms balsuoti, nes Lietuvoje iki rinkimų apylinkės gyventojai eina kelis šimtus metrų ir kelis kilometrus, o gyvenantiems užsienyje, pavyzdžiui, JAV, Australijoje, Rusijoje, tenka kelis tūkstančius kilometrų nuvykti iki rinkimų balsavimo vietos, nes balsavimas vyksta atstovybėse. Todėl dabar yra nelygiavertė situacija ir jiems palengvinti, įtraukti kuo daugiau užsienyje gyvenančių piliečių į valstybės valdymą būtų tikrai pozityvus precedentas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų aš manau, kad pirmiausia turime suteikti galimybę ramiai balsuoti žmonėms, kurie turi teisę. O antras dalykas, dabar verkti dėl vienos apygardos ir dėl to, kad kas nors gali atsitikti su kompiuteriais, tai, man atrodo, Lietuvoje mes patirties turime. Visai ne užsienyje, visai kitame mieste. Jeigu ten nieko nebus, tai ir užsienyje nieko neatsitiks.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Kolegos, nėra tobulas šis sprendimas ir lengva ranka mes vėl atidėliojame tuos sprendimus, kurie yra subrendę ir savalaikiai. Iš tikrųjų piliečių teisių užtikrinimas ir garantavimas jiems išvykus ir gyvenant ne Lietuvoje, aš taip formuluočiau jų būseną, yra mūsų reikalas. Ir tai, kad tikrai pasklidę Lietuvos piliečiai po… kad ir gyvendami užsienyje vienos didelės valstybės teritorijoje ir labai dažnai gana toli nuo sostinės, kur galbūt mes turime ir ambasadą, ir kitas konsulines įstaigas, sukuria papildomų problemų. Aš manau, taip mes atitoliname piliečius nuo valstybės, sudarome nereikalingus apribojimus įgyvendinti jų pilietines teises, ir toks mūsų sprendimas yra netoleruotinas.
Antras dalykas. Aš tikrai nepritariu nuomonei, kad neturėjimas šiuo metu galbūt optimalių techninių sprendimų yra mums priežastis neleisti balsuoti. Atvirkščiai, kolegos, jeigu mes priimsime sprendimą ir investuosime į saugių internetinio balsavimo sistemų parengimą, tai bus teisingas sprendimas. Kiekvieną kartą atidėliodami ir argumentuodami, kad neturime geriausių sprendimų, aš manau, mes tik dar daugiau komplikuojame situaciją.
Taip pat aš nesuprantu argumentacijos, kad mes diferencijuojame rinkėjus taip ir prieš. Čia iš piršto laužti argumentai. Nepritarkime šitam sprendimui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, du aspektai. Pirmas aspektas yra vis dėlto konstitucinis, nes yra nevienodos rinkėjų galimybės. Galbūt kur nors Lietuvos miškuose gyvena koks jaunuolis, kuriam toli nuvažiuoti iki apylinkės, ir galbūt jis irgi nori internetu balsuoti. Tai kodėl viena dalis turi teisę balsuoti internetu, kita – ne? Tai čia apie galimybę. Aš jau nekalbu apie patį balsavimą internetu.
Kolegos, prieš porą dienų Suomija atsisakė balsavimo internetu, nes tai yra nesaugu, ir tai buvo oficialiai paskelbta. Tai yra valstybė, kuri pasižymi ypatinga demokratija ir ypatingu elektroninių ryšio priemonių saugumu.
Kalbėti apie tai, kad JAV, Rusijoje ar Anglijoje Lietuvos piliečiai turėtų tokias pat sąlygas kaip Lietuvoje balsuoti ir jiems nereikėtų važiuoti tūkstančio kilometrų, jis nori nueiti 300 metrų, na, nekliedėkime dėl tokių dalykų. Visame pasaulyje yra tokia sistema. Valstybės pilietis, gyvenantis už valstybės ribų, per rinkimus balsuoja diplomatinėse ir konsulinėse įstaigose. Viskas. Išimtiniais atvejais gali būti susitarta tarp valstybių, kur bus tie balsavimo punktai. Nebus kas 500 metrų…
PIRMININKAS. Laikas!
E. KLUMBYS (TTF). …Rusijoje ar JAV balsavimo apygardų.
PIRMININKAS. Laikas!
E. KLUMBYS (TTF). Kam reikia tai kalbėti?
PIRMININKAS. Laikas!
E. KLUMBYS (TTF). Aš…
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau į šią problemą šiek tiek plačiau pažiūrėti, pakomentuoti. Turbūt reikėtų remtis politinių apžvalgininkų nuomone, kad prieš internetinį balsavimą pirmiausia yra tų partijų atstovai, kurių rinkėjai yra garbesnio amžiaus, kurie iš esmės yra labiau konservatyvūs savo pažiūromis, turiu omenyje ir pačius politikus. Tai susieta su baime, kad tai gali sumažinti jų perspektyvas po rinkimų, gautų mandatų skaičių.
Manau, kad toks konstatavimas yra teisingas. Tikrai pritarčiau nuomonei, kad pirmiausia tai, kas kalbama apie technologijų nesaugumą, apie būtinybę ateiti prie balsadėžės, manau, yra kaip pretekstas blokuoti modernių technologijų atėjimą. O iš tikrųjų jomis naudosis daugiau jauni žmonės. Jauni žmonės, žinia, balsuoja nebūtinai už tas didžiąsias tradicines partijas.
Taigi, gerbiamieji kolegos, siūlau atmesti komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. D. Bekintienė – nuomonė už. (Balsai salėje)
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau apginti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadas. Kuo gi mes rėmėmės? Pirmiausia, kad balsavimas internetu vyksta per atstumą, todėl užtikrinti konstitucinį rinkimų slaptumo principą tampa neįmanoma.
Pagrindinės grėsmės, kurios kiltų šioje srityje. Pirma. Naudojant psichologinį arba fizinį spaudimą rinkėjas verčiamas balsuoti už tam tikrą kandidatą. Antra. Už rinkėją balsuoja kitas asmuo, pavyzdžiui, šeimos narys. Trečia. Rinkėjas gali būti lengviau paperkamas. Ketvirta. Rinkėjo balsai yra paviešinami. Estijoje, kaip sako mūsų informatikos specialistai, studentas šiais metais pademonstravo labai akivaizdų dalyką: rinkėjo kompiuteryje veikiantis virusas gali apgauti rinkėją ir sutrukdyti balsui nukeliauti į serverius, jeigu balsuojama ne už tą partiją.
Štai argumentai, kodėl komitetas apsisprendė atmesti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų abejonės dėl slaptumo užtikrinimo lieka. Tačiau pasižiūrėkime situaciją, kaip mes organizuojame rinkimus. Rinkimų dieną gali balsuoti visi, esantys toje apygardoje ir niekur neišvažiavę. Jeigu žmogus, net nuolat gyvenantis Lietuvoje, darbo reikalais, šeimos reikalais yra išvažiavęs į užsienį, jis gali balsuoti geriausiu atveju tik nuo trečiadienio vėl toje pačioje rinkimų apygardoje arba kitoje Lietuvos Respublikos rinkimų apygardoje, nuėjęs į išankstinio balsavimo vietą. Tačiau jeigu jis išvažiuoja savaitę, dviem savaitėm anksčiau ir grįžta tik po rinkimų, vadinasi, mes iš jo atimame balso teisę, jis negali balsuoti. O nuvažiavęs į vietą, kur nėra konsulato, nėra ambasados, tai viena aplinkybė… Iš kitos pusės, pažiūrėkite, čia suplakta į krūvą keli įstatymų projektai: Europos Parlamento rinkimų, Seimo rinkimų, jeigu pažiūrėtume, ir Prezidento rinkimų. Manyčiau, tik Prezidento rinkimų įstatyme ir Seimo rinkimų įstatyme galėtų būti galimybė balsuoti internetu, nes šiuose rinkimuose balsuoja visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepaisant to, kad ir kur jie gyventų. Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoja tik nuolatiniai tos vietovės gyventojai, todėl balsavimas internetu ir kai kurių kolegų priekaištai, kad mes…
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …nenorime emigrantų. Emigrantai balsuoja savo nuolatinėse gyvenamosiose vietose…
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …balsuodami Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, išsprendėme problemą, visi pakalbėjome, dabar apsispręsime balsuodami. Gerbiamieji jaunieji kolegos, nereikia kurti sąmokslo teorijų ten, kur patys pražiopsote. Gerai. Balsuojame. Jūs atskirai norite balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, nutraukiame balsavimą. Seimo nario valia man yra įpareigojimas.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2794. Čia pirmasis. Dabar balsuojame už komiteto išvadą, kuria siūloma atmesti. Balsuojantys už pritaria komiteto nuomonei, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja nepritardami komiteto nuomonei.
Už – 45, prieš – 13, susilaikė 6. Pritarta pagrindinio komiteto nuomonei.
Kitas įstatymo projektas – Prezidento rinkimų įstatymo. Balsuojame. Balsuojantys už palaiko nuomonę, balsuojantys prieš ir susilaikę turi kitą nuomonę.
Už – 43, prieš – 14, susilaikė 7. Pritarta komiteto nuomonei.
Referendumo įstatymo projektas. Balsuojame.
Už – 41, prieš – 16, susilaikė 5. Atmesta.
Seimo rinkimų įstatymo projektas. Balsuojame.
Už – 42, prieš – 15, susilaikė 5. Pritarta, kad atmestume.
Taigi visi keturi įstatymų projektai atmesti. Repliką po balsavimo – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, nuolat skamba argumentai, kad kitos valstybės negali padaryti, tai ir Lietuvai nieko nereikia daryti. Ar mes galime būti geru pavyzdžiu kitiems? Kodėl mes dairomės į kitus ir visą laiką blogi pavyzdžiai mus slegia? Tai pasitikėjimas ir tikėjimas savo piliečiais, aš turėčiau pasakyti, turėtų būti Lietuvos išskirtinis ir valdžios bruožas. Deja, mes jo nedemonstruojame. Mes nepritariame šiems sprendimams, visa mūsų frakcija, kolegos, ir mums nebaisu pasakyti tai savo rinkėjams į akis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – V. Mazuronis. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Petrai, jūs pasiskaitykite šiandien viešųjų pirkimų internetinius dalykus, serverius, kas vyksta ir kaip vyksta, kur yra dideli pinigai, nutekėjimas ir nekontroliuojama situacija. Jūs norite, kad tokiu būdu būtų pardavinėjama mūsų valstybė? Tada balsuokite prieš tai, nes ta sistema šiandien akivaizdžiai yra nepatikima. Bankas, Pentagonas – net į tokias institucijas įsilaužiama ir keičiami rezultatai. Jeigu jūs norite falsifikuoti rinkimus, tai čia kitas klausimas.
PIRMININKAS. Dar S. Stoma. (Balsas salėje: „Gėda.“)
S. STOMA (MSG). Kolegos, aš matau ir girdžiu, kad ponas V. Mazuronis, ko gero, agituoja už tai, kad lietuviai nustotų naudotis internetine bankininkyste. Tai labai džiugu klausyti.
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip visada, ginčas vyksta dėl konservatyvumo ir galbūt naujovių. Labai gaila, kad mes neišnaudojome progos pabandyti. Iš tikrųjų siūlymas buvo ne paversti visuotiniu balsavimu, o leisti daliai mūsų žmonių, kurių nėra tiek daug, bent iki šiol būdavo, balsuodavo keliolika tūkstančių, sudaryti galimybę ir priartinti juos prie Lietuvos. Aš labai apgailestauju, kad tie, kurie dažnai kalba apie mūsų globalią Lietuvą, šį kartą taip nusisuko nuo tų žmonių, kurie galėjo būti arčiau mūsų.
PIRMININKAS. Paskutinieji du kalbėtojai, matyt, ir baigiame. R. J. Dagys, po to – K. Daukšys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Olekai, džiugu matyti, kad Socialdemokratų partijoje yra lygiai pusė socialdemokratų ir pusė konservatorių.
PIRMININKAS. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų gal užteks su mūsų tauta daryti bandymus. Vieną kartą padarykime nors vieną dalyką gerai. Kai išmoksime normaliai balsuoti pirštais, tada bandykime internetu. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Dėmesio! Kiekvienas iš mūsų atliko savo vaidmenį, paimitavome, kad tikrai norime padėti. Visi supratome, ką mes čia darome, ir tie, kurie piktinosi, ir tie, kurie lieka prie senosios tvarkos. Jeigu kas nors labai norėjo šito internetinio balsavimo, tai reikėjo daryti prieš gerus metus, įstatymo projektą įregistruoti Seime, reikėjo nedaryti jokių išlygų, o siekti bendro priėmimo. Dabar mes turėtume baigti rytinį posėdį. Baigiame. Dėmesio! Tokiu atveju 15.00 val. renkamės į salę? Tinka visiems? Ne. Aš nenoriu sukelti sumaišties ir jokių kitų sąmokslo teorijų. Darbotvarkėje nurodyta 15.00 val. Tinka? Tinka. Viskas. (Balsai salėje) Aš žiūriu į nutarimo projekto autorių, kuris sako – 15.00 val. Viskas, be sąmokslo teorijų. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.