AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 7, 8, 60, 95, 151, 1511, 153, 162, 307, 308, 309 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 1001, 1002, 1521 IR 2521 STRAIPSNIAIS IR KODEKSO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO, DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 9, 154, 186, 280, 283 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS OPERATYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 60, 95, 151, 1511, 153, 162, 307, 308, 309 straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 1001, 1002, 1521 ir 2521 straipsniais ir kodekso priedo papildymo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 9, 154, 186, 280, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso priedo papildymo įstatymo projektas (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – OVĮ projektas) (kartu – Įstatymų projektai) parengti dėl šių priežasčių:1. Siekiant įgyvendinti 2011 m. gruodžio 13 d. įsigaliojusią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija (toliau – Direktyva), kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR. Pažymėtina ir tai, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas 2008 m. spalio 3 d. pateikė išvadas ir rekomendacijas (toliau – Komiteto rekomendacijos) dėl Lietuvos Respublikos pirminės ataskaitos dėl 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 2000 m. fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos įgyvendinimo. Tad Įstatymų projektai rengti, atsižvelgiant į pateiktas Komiteto rekomendacijas. 2. Taip pat Įstatymų projektais siekiama suderinti BK, BPK ir OVĮ galiojančias nuostatas su Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (toliau – Konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos).
3. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pastaraisiais metais didėja seksualinių nusikalstamų veikų prieš vaikus skaičius, pavyzdžiui, tiek 2007 m., tiek 2008 m., buvo pradėta po 63 ikiteisminius tyrimus dėl mažamečių tvirkinimo (BK 153 straipsnis). Tuo tarpu, 2009 m. pradėti 75 ikiteisminiai tyrimai dėl BK 153 straipsnio, 2010 m. – net 128, o 2011 m. – 127. Pažymėtina, kad be mažamečio tvirkinimo taip pat paplitusios kitos seksualinės nusikalstamos veikos, padaromos tiek mažamečiui, tiek nepilnamečiui, pavyzdžiui, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, taip pat veikos, susijusios su vaikų pornografija ir prostitucija.4. Be to, vaikai – viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Prieš juos padarytos seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos bei veikos, susijusios su vaikų pornografija ir prostitucija, kenkia vaiko vystymuisi, fizinei bei psichinei sveikatai, ir gali būti rimta priežastimi, lemiančia laikiną ar nuolatinę vaiko socialinę atskirtį.5. Siekiant įgyvendinti 2010 m. gruodžio 23 d. įsigaliojusią Jungtinių Tautų tarptautinę konvenciją dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo (toliau – Konvencija dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo).6. Siekiant tinkamai įgyvendinti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (Žin., 2003, Nr. 107-4786) (toliau – Jūrų teisės konvencija), ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 9 d. įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XI dalies įgyvendinimo ratifikavimo“, nuostatas. Konvencijos 100 straipsnyje įtvirtinta pareiga visoms valstybės, Jūrų teisės konvencijos narėms, kiek įmanoma, bendradarbiauti užkertant kelią piratavimui atviroje jūroje arba bet kokioje kitoje vietoje, esančioje už valstybių jurisdikcijos ribų. Jūrų teisės konvencijos 101 straipsnyje yra pateikiamas piratavimo apibrėžimas, kurio ne visi požymiai yra kriminalizuoti BK ir atitinka atskiras nusikalstamų veikų sudėtis. Dėl tos priežasties Jūrų teisės konvencija nėra iki galo tinkamai įgyvendinta.
7. BK projektu taip pat siekiama teisinėmis priemonėmis kovoti su pastaraisiais metais ypatingai išaugusiu piratavimo reiškiniu, keliančiu pavojų tiek tarptautiniam, tiek nacionaliniam, tiek atskirų Lietuvos Respublikos piliečių saugumui. Tarptautinio jūrų biuro 2010 m. balandžio 5 d. pateiktos Piratavimo ataskaitos duomenimis (IMB Piracy report): 2009 m. įvyko 406 piratų atakos, per kurias įkaitais buvo paimti 1052 įgulos nariai, 68 sužeisti ir 8 nužudyti. Be to, nukentėjusiaisiais nuo piratavimo asmenimis yra ir nemažai Lietuvos Respublikos piliečių.
2. Įstatymų projektų tikslas
Įstatymų projektų tikslas – įgyvendinti Direktyvą ir pasirengti Konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos ratifikavimui, taip pat išplėsti galimybes efektyviau kovoti su nusikalstamomis veikomis, kuriomis yra padaroma labai didelė ir kartais negrįžtama žala vaikui, būtent didinti bendrąją nusikalstamų veikų prevenciją, tam tikru mastu griežtinant sankcijas, kriminalizuojant tam tikrus pavojingus veiksmus, plečiant jau egzistuojančias sudėtis, taip pat suteikiant daugiau operatyvinių ir procesinių tyrimo galimybių ikiteisminio tyrimo subjektams. BK projekto tikslas taip pat yra priverstinio dingimo nusikaltimo sudėčių įstatyminis tobulinimas, baudžiamosios atsakomybės už piratavimą BK įtvirtinimas, kad būtų galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir tinkamai nubausti piratavimu įtariamus asmenis.
3. Projektuose siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
Dabartinis reglamentavimas apibrėžia išsamų nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui sąrašą, taip pat veikas, kuriomis vaikas išnaudojamas prostitucijai, įtraukiamas į prostituciją, pelnomasi iš vaiko prostitucijos bei disponuojama pornografinio turinio dalykais. BK įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), privertimą lytiškai santykiauti (151 straipsnis), lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (1511 straipsnis), seksualinį priekabiavimą (152 straipsnis), mažamečio tvirkinimą (153 straipsnis), vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis), vaiko išnaudojimą pornografijai (162 straipsnis), pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos (307 straipsnis), įtraukimą į prostituciją (308 straipsnis), disponavimą pornografinio turinio dalykais (309 straipsnis). Šios nusikalstamos veikos yra reglamentuojamos trijuose BK skyriuose: XXI skyriuje – nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (149-153 straipsniai), XXIII skyriuje – nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai (157 straipsnis, 162 straipsnis) bei XLIV skyriuje – nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei (307 straipsnis, 308 straipsnis ir 309 straipsnis).
Vienas iš paskutinių pakeitimų seksualinių nusikalstamų veikų grupėje buvo 1511 straipsnio papildymas nauja 1 dalimi (Žin., 2010, Nr. 86-4540), kurioje kriminalizuotas pilnamečio lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su asmeniu, nesulaukusiu šešiolikos metų, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Įvesta naujovė nukrypo nuo egzistuojančios asmens „sutikimo amžiaus“ ribos, kitaip tariant, amžiaus, nuo kurio lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su vaiku neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, ribos. Po šio pakeitimo tokia amžiaus riba tapo šešiolika metų. Tad šiuo metu, kalbant apie seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, yra žinomos trys amžiaus ribos – aštuoniolikos, šešiolikos ir keturiolikos metų, kurios yra reikšmingos kvalifikuojant tam tikras nusikalstamas veikas.
Visos aptariamos nusikalstamos veikos yra nusikaltimai, tad už juos visus yra numatytos laisvės atėmimo bausmės nuo dvejų iki penkiolikos metų. Dauguma sankcijų be laisvės atėmimo bausmės numato ir alternatyvias bausmes, pavyzdžiui, už vaiko išnaudojimą pornografijai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu, tačiau yra ir tokių nusikalstamų veikų, už kurias numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, pavyzdžiui, išžaginimas. Kalbant apie sankcijų griežtumą, dauguma jų yra proporcingos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Be to, kad sankcijos yra proporcingos, jos taip pat pakankamai griežtos ir, manytina, padedančios įgyvendinti bausmės paskirtį, įvardytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Daugelis aptariamų nusikalstamų veikų turi ne tik pagrindines, bet ir kvalifikuotas sudėtis, kurios dažniausiai pasižymi nukentėjusiojo ypatybių įrašymu į sudėtį, t. y. paprastai pagrindines sudėtis kvalifikuoja ta aplinkybė, kad nukentėjusysis veikos yra nepilnametis ar mažametis. Tačiau nei vienoje sudėtyje kvalifikuojančiu požymiu nėra pripažįstamos nusikalstamos veikos subjekto ypatybės, taip pat tai nėra laikoma nusikalstamas veikas sunkinančia aplinkybe.
Kalbant apie subjektą, paprastai yra numatytas ir juridinis asmuo kaip atitinkamos nusikalstamos veikos subjektas. Tačiau reguliavimas yra toks, kad ne už visų nusikalstamų veikų (aptariamų) padarymą baudžiamojon atsakomybėn be fizinio asmens gali būti patrauktas ir juridinis asmuo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į galiojančią BK 8 straipsnio nuostatą, kad esant pilietybės (BK 5 straipsnis) ir realiniam (6 straipsnis) jurisdikcijos principui, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir LR BK. BK įtvirtina nemažą įvairovę nusikalstamų veikų, kuriomis daroma žalos vaikui, tačiau gali susidaryti tokia situacija, kai už vieną ar kitą veiką nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė užsienyje, pavyzdžiui, už pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, laikymą, platinimą, gamybą ir pan. Tokiu atveju vaikas, tapęs pornografinio turinio dalykų objektu, nebus apsaugotas – jam ir toliau bus daroma žala. Savo ruožtu asmuo, daręs akivaizdžiai pavojingus vaikui veiksmus, išvengs baudžiamosios atsakomybės.
Kalbant apie procesines ypatybes tiriant aptariamas nusikalstamas veikas, minėtini BPK 186 straipsnis, reglamentuojantis nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu, BPK 280 straipsnis, reglamentuojantis nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumus teisminio nagrinėjimo metu ir BPK 283 straipsnis, reglamentuojantis nukentėjusiojo apklausos tvarką. Nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu esmė yra ta, kad jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą. Jų apklausos metu gali būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais (BPK 186 straipsnio 2 dalis). BPK 280 straipsnio 3 dalyje ir BPK 283 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiajam ar liudytojui dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BPK 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teisme neviešai nagrinėti bylas galima, be kita ko, dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir bylas, kuriose kaltinami jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys.
Daugelio aptariamų nusikaltimų atvejais gali būti taikomos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės, pavyzdžiui, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, slaptas sekimas.
BK 100 straipsnyje įtvirtinta tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis nusikaltimo sudėtis, kurios požymiai apimtų Konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo 2 straipsnyje išvardintus požymius, išskyrus tai, jog Konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo nuostatos reikalauja vienkartinio priverstinio dingimo kriminalizavimo, o BK 100 straipsnio sudėtyje yra įtvirtintas specialaus tikslo požymis, siejamas su dideliu mastu ar sistemingumu, taip pat daugiau nei su vienu nukentėjusiuoju asmeniu;
Konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo 25 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad valstybės privalo imtis priemonių, kad pagal savo baudžiamąją teisę užkirstų kelią ir nubaustų už neteisėtą vaikų, kurie patiria priverstinį dingimą, vaikų, kurių tėvas, motina ar teisėtas globėjas patiria priverstinį dingimą, ar vaikų kurie gimsta priverstinį dingimą patyrusiai jų motinai būnant nelaisvėje atskyrimą. Šiuo metu BK analogiškos dispozicijos, kuri apimtų minėtos veikos požymius įtvirtinta nėra;
Šiuo metu BK nėra kriminalizuotos piratavimo sudėties. Dėl šios priežasties Lietuva ne visais atvejais atviroje jūroje ar teritorijose už valstybės jurisdikcijos ribų galėtų sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn piratavimu įtariamus asmenis;
BK numato tam tikras nusikalstamų veikų sudėtis, turinčias bendrų su piratavimo sudėtimi požymių, tačiau jie yra per siauri ir pilnai neapima viso piratavimo apibrėžimo, taip kaip jis apibrėžtas Jūsų teisės konvencijoje. Pavyzdžiui, plėšimo sudėtis (BK 180 straipsnis) yra bendroji norma piratavimo sudėties atžvilgiu, tačiau plėšimo atveju negali būti taikoma universalioji jurisdikcija, remiantis BK 7 straipsniu, dėl to už atviroje jūroje ar už valstybių jurisdikcijų ribų atliktą plėšimą, valstybė taikyti baudžiamosios atsakomybės negalėtų. Nustatyti universalios jurisdikcijos taisykles bendrajai plėšimo nusikalstamos veikos sudėčiai nebūtų proporcinga kitų nusikalstamų veikų sudėčių atžvilgiu, neatitiktų legalumo principo, taip pat nėra tarptautinių sutarčių pagrindo, kurio reikalauja universaliosios jurisdikcijos taisyklės ir BK 7 straipsnis.
BK 251 straipsnio („Orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas“) dispozicija, išanalizavus ir apibendrinus BK 251 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir palyginus juos su piratavimo sudėties požymiais, kokie jie yra įtvirtinti Jūsų teisės konvencijos 101 straipsnyje, taip pat tik dalinai galėtų atitikti piratavimo apibrėžimą. Orlaivio ar laivo užgrobimas pagal BK 251 straipsnį:
a) nėra siejamas su specialiu savanaudišku tikslu;
b) nėra siejamas su specialiais subjektais;
c) nesiejamas su konkrečiai apibrėžta teritorija (atvira jūra ar teritorija už valstybių jurisdikcijų ribų);
d) neapima tokių piratavimo atvejų, kai privataus laivo ar orlaivio įgula ar keleiviai grobia nuosavybę, esančią laive atviroje jūroje ar už valstybės jurisdikcijos ribų;
e) neapima naudojimosi piratų laivu ar orlaiviu atvejų, žinant konkrečius faktus, dėl kurių tas laivas ar orlaivis laikomas piratų laivu ar orlaiviu, ko reikalauja Jūrų teisės konvencijoje įtvirtintas piratavimo apibrėžimas (Konvencijos 101 straipsnio b) punktas).
BK 252 straipsnis („Žmogaus pagrobimas įkaitu“) iš dalies taip pat turi dalį piratavimo sudėties požymių, kiek tai susiję su žmonių grobimu, tačiau tuos požymius apima labai menka dalimi. Be to, BK 252 straipsnio dispozicijoje įtvirtinta kumuliatyvinė sudėtis, siejama su dviem jos realizavimo etapais: 1) žmonių pagrobimu ir 2) reikalavimu iš tarptautinės viešosios organizacijos, valstybės ar jos institucijos atlikti bet kokį veiksmą ar susilaikyti nuo veiksmų. Nesant nors vieno etapo, BK 252 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas negali būti kvalifikuojamas kaip baigtas. Tuo tarpu, piratavimo sudėtis paminėto antrojo etapo neapima (tam tikrų reikalavimų reiškimo) ir laikoma baigta vien su pirmojo etapo įvykdymu.
4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos
1. Atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, BK projektu siūloma griežtinti kai kurias sankcijas, konkrečiai, didinant laisvės atėmimo bausmės terminus:
1.1. Siūloma griežtinti baudžiamąją atsakomybę pilnamečiui asmeniui, lytiškai santykiavusiam ar kitaip tenkinusiam lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių (BK 1511 straipsnio 1 dalis), t. y. sankcijoje vietoj laisvės atėmimo iki trejų metų įrašyti laisvės atėmimą iki penkerių metų (Direktyvos 3 straipsnio 4 dalis).
1.2. Tokį patį sankcijų griežtinimą (t. y. sankcijoje vietoj laisvės atėmimo iki trejų metų įrašyti laisvės atėmimą iki penkerių metų) verta atlikti 1511 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į Direktyvos 4 straipsnio 7 dalį.
1.3. Atsižvelgiant į prieš tai padidintas sankcijas ir siekiant sistemiškumo, 1511 straipsnio 3 dalyje sankcija didinama ilginant laisvės atėmimo bausmės terminą iki šešerių metų.
1.4. Siūloma griežtinti 151 straipsnio 2 dalies sankciją, įtvirtinant laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, atsižvelgiant į Direktyvos 3 straipsnio 5 dalies i ir ii punktus.
1.5. Siūloma griežtinti 162 straipsnio 1 dalies sankciją, įtvirtinant laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, atsižvelgiant į Direktyvos 4 straipsnio 3 dalį.
1.6. Siūloma griežtinti 309 straipsnio 2 dalies sankciją, įtvirtinant laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, atsižvelgiant į Direktyvos 5 straipsnio 6 dalį.
2. Už nusikalstamas veikas numatoma juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kaip to reikalauja Direktyvos 12 straipsnio 1 dalis ir Konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos 26 straipsnio 1 dalis.
3. BK projekte taip pat kriminalizuojami nauji pavojingi veiksmai arba plečiamos egzistuojančios sudėtys:
3.1. Direktyvos 4 straipsnio 7 dalyje, Konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos 19 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė už lytinį santykiavimą su vaiku ar lytinės aistros tenkinimą, kai naudojamasi vaikų prostitucija. Tuo tarpu dabartiniame BK reglamentavime baudžiamoji atsakomybė už tokius veiksmus nenumatyta. Dėl to 1511 straipsnio 2 dalyje įterpiami papildomi požymiai, kuriems esant bus aiškiau atspindėti Direktyvos bei Konvencijos reikalavimai.
3.2. 153 straipsnis įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už mažamečio tvirkinimą, tačiau papildžius BK 1511 straipsnį nauja 1 dalimi, reglamentuojančia baudžiamąją atsakomybę už savanoriškus lytinius santykius ir BK pripažinus, kad šešiolikos metų nesulaukęs asmuo yra tas, kuris nėra pakankamai socialiai subrendęs, jog jo duotas sutikimas lytiniam aktui būtų reikšmingas, netraukiant kitos lytinių santykių pusės, sulaukusios pilnametystės, baudžiamojon atsakomybėn, būtina įtvirtinti nuostatas, jog ir kiti veiksmai, padaryti tokio asmens atžvilgiu yra ne tik pavojingi, bet ir uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Be to, kaip minėta, Direktyva bei Konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos leidžia valstybėms pačioms nuspręsti, kokia turėtų būti „sutikimo amžiaus“ riba. Pastarųjų teisės aktų nuostatos, įtvirtindamos baudžiamąją atsakomybę už veiksmus, padarytus vaikams, nesulaukusiems „sutikimo amžiaus“ (Direktyvos 3 straipsnio 2 ir 3 dalys), kartu sukuria pareigą koreguoti BK egzistuojančias nuostatas, atsižvelgiant į pačios valstybės įtvirtintą „sutikimo amžiaus“ ribą. Konkrečiai vietoj mažamečio asmens tvirkinimo įtvirtinama baudžiamoji atsakomybė už asmens, nesulaukusio šešiolikos metų, tvirkinimą.
3.3. Siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų prieš vaikus, ypač itin paplitus elektroninių ryšių tinklų paslaugoms, kriminalizuojami pilnamečių asmenų veiksmai, kuomet jie, pasiūlo susitikti jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui. Akcentuotina tai, kad tokiu atveju visuomet svarbu nustatyti, jog asmuo, atlikdamas minėtus veiksmus, turi turėti specialų tikslą – siekti lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su vaiku arba išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti. Siekiant pabrėžti tęstinį priekabiavimo prie vaiko pobūdį, taip pat siekiant, kad nebūtų situacijos, jog už vienkartinį pokalbio užmezgimą internete, kyla baudžiamoji atsakomybė, sudėtyje įtvirtinama tai, kad pilnametis asmuo ne tik pasiūlo vaikui susitikti, bet po tokio pasiūlymo ir toliau imasi konkrečių veiksmų, kad toks susitikimas įvyktų. Tokie veiksmai tai vaiko kalbinimas, priminimas apie pokalbį, pažadų davimas, nurodymas konkrečių susitikimo vietų ir pan. (Direktyvos 6 straipsnis, Konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos 23 straipsnis).
3.4. Nemažiau už pažinčių paiešką su vaikais internete pavojingi yra veiksmai, kai asmuo dalyvauja pornografinio pobūdžio renginyje, žinodamas, jog į jį yra įtrauktas vaikas. Manytina, kad tokių susibūrimų metu gali būti linkstama padaryti sunkesnes nusikalstamas veikas, kuriomis padaroma žalos vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, vaiko dorovei ar paties vaiko saugumui nuo galimo seksualinio išnaudojimo. Dėl to 162 straipsnis yra pildomas nauja 2 dalimi, įtvirtinant dalyvavimą pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį įtrauktas vaikas. Akcentuotina tai, kad šiuo atveju kalbama apie vaiko įtraukimą. Tai reiškia, kad kaltininkas tam tikrais veiksmais (siūlymu, įkalbinėjimu, grasinimu, bauginimu, prašymu, raginimu, apgaule, reikalavimu, papirkinėjimu, konkliudentiniais gestais, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir pan.) yra pasiekęs, kad vaikas dalyvautų pornografinio pobūdžio renginiuose. Vadinasi, baudžiamoji atsakomybė kils, kai asmuo, dalyvaujantis pornografinio pobūdžio renginyje, žino, jog į tokį renginį yra įtrauktas vaikas. Pabrėžtina, kad šiuo atveju, nesvarbu, kas įtraukė vaiką dalyvauti – ar pats subjektas pagal šią dalį, ar kitas asmuo. Svarbu pats žinojimo apie vaiko įtraukimą faktas (Direktyvos 4 straipsnio 4 dalis ir Konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos 21 straipsnio 1 dalies c punktas).
Taip pat 162 straipsnio 1 dalies objektyvioji pusė plečiama, įtvirtinant papildomus pavojingus veiksmus, t. y. vaiko verbavimą, vertimą dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, vaiko išnaudojimą pornografinio pobūdžio renginių tikslais (Direktyvos 4 straipsnio 2 dalis, Konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos 21 straipsnio 1 dalis).
3.5. Kadangi Direktyvos 4 straipsnio 5 dalis bei Konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos 19 straipsnio 1 dalies b punktas be kitų objektyviosios pusės požymių įtvirtina nebaigtinį sąrašą veiksmų, kuriais gali būti išnaudojamas vaikas prostitucijos tikslais, plečiama ir BK 307 straipsnio 3 dalies objektyvioji pusė, įtvirtinant kitokį vaiko išnaudojimą prostitucijos tikslais.
3.6. Atsižvelgiant į Direktyvos 4 straipsnio 5 dalį bei 4 straipsnio 6 dalį bei Konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos 19 straipsnį, BK 308 straipsnis pildomas nauju itin kvalifikuojančiu požymiu, kurio esmė ta, kad baudžiamoji atsakomybė kils už verbavimą, vertimą ar bet kokį kitokį nepilnamečio įtraukimą į prostituciją.
3.7. BK 309 straipsnio 2 dalis pildoma dviem naujais objektyviosios pusės požymiais, atsižvelgiant į Direktyvos 5 straipsnio 3 dalį bei 5 dalį bei Konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos 20 straipsnio 1 dalies b ir f punktus, t. y. greta kitų alternatyvių objektyviosios pusės požymių įtvirtinamas ir siūlymas bei prieigos (pasinaudojant informacinėmis ir ryšių technologijomis) prie pornografinio turinio dalykų įgijimas, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.
5. Siekiant išvengti tokios situacijos, kai asmens už vienų ar kitų nusikalstamų veikų padarymą negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jo veika nėra baudžiama pagal užsienio šalies baudžiamuosius įstatymus dėl galiojančio abipusio baudžiamumo taisyklės, BK 8 straipsnis yra pildomas 3 dalimi, kurioje yra nustatoma, kad jeigu Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo užsienyje padarė vieną ar kelis nusikaltimus, numatytus šio Kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511 straipsnyje, 1521 straipsnyje, 157 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jis baudžiamas nepaisant to, ar už tokią veiką baudžiama toje valstybėje, kurioje padaryta nusikalstama veika. Toks reglamentavimas atitinka Direktyvos 17 straipsnio 4 dalies bei Konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos 25 straipsnio 4 dalies nuostatas.
6. Atsižvelgiant į Direktyvoje bei Konvencijoje dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos siūlomas naujas sunkinančias aplinkybes, pildomas BK 60 straipsnis. 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas pakeitimas leis teismams taikyti griežtesnę atsakomybę asmenims, kurie pasinaudodami asmens priklausomumu, jam padarė Direktyvoje bei Konvencijoje dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos (kartu ir BK) vardijamas nusikalstamas veikas. Akcentuotina, kad tokiais asmenimis gali būti šeimos nariai, kiti su vaiku gyvenantys asmenys ir pan. 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinama kita sunkinanti aplinkybė – sukelta reali grėsmė nukentėjusiojo gyvybei.
7. Siekiant įgyvendinti Direktyvos 15 straipsnio 3 dalį, BPK ir OVĮ projektuose siūloma leisti naudoti neviešo pobūdžio procesinę prievartos priemonę – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą bei operatyvinį tyrimą, atliekant visų Direktyvoje ir Konvencijoje dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos minimų nusikalstamų veikų tyrimą ir/ar prevenciją.
8. Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 20 straipsnio 5 dalies a punktą, BPK 9 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad uždaras teismo posėdis gali vykti ir tada, kai nukentėjusiuoju pripažintas nepilnametis.
9. Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 20 straipsnio 4 dalį, 5 dalies b punktą, 6 dalį, BPK 186 straipsnyje, 280 straipsnyje bei 283 straipsnyje įtvirtinamos nuostatos dėl privalomo garso ir vaizdo įrašo darymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Manytina, kad vaikas apskritai neturėtų būti kviečiamas į teismo posėdį. Tokiais atvejais, įtvirtinus privalomą įrašo darymą ikiteisminio tyrimo metu, įrašas galės būti pagarsinamas įrodymų tyrimo metu teisiamajame posėdyje. Jei vaikas į posėdį yra kviečiamas, turėtų būti sudaromos galimybės jam nebūti toje pačioje patalpoje su kitais proceso dalyviais ir sudaromos sąlygos atlikti vaiko apklausą, naudojantis garso ir vaizdo įrašymo įranga.
10. BK projektu siūloma BK papildyti 1001 ir 1002 straipsniais, įtvirtinančiais nusikaltimų žmoniškumui sudėtis, kurie įgyvendina Konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo nuostatas. Sankcijos už kriminalizuojamas veikas, parinktos sistemingai atsižvelgiant į „giminingų“ BK nusikalstamų veikų sudėčių sankcijų dydžius.
11. Siūloma kriminalizuoti naują piratavimo sudėtį, įtvirtinant naują BK 2521 straipsnį. Piratavimo nusikalstama veika tiesioginė žalos grėsmė gali būti sukeliama kiekvienam visuomenės nariui, keliaujančiam ar dirbančiam jūrų ar oro transporte. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad pagrindinis piratavimo nusikalstamos veikos objektas – visuomenės saugumas (laivybos ir oro transporto saugumas). Dėl tos priežasties piratavimo nusikalstamos veikos sudėtį siūloma įtvirtinti BK XXXV skyriuje („Nusikaltimai visuomenės saugumui“). Papildomi šios nusikalstamos veikos sudėties objektai – nuosavybė, asmens laisvė, sveikata, o itin kvalifikuotos sudėties – ir žmogaus gyvybė.
12. Piratavimo nusikalstamos veikos sudėties dalykas – laivas, orlaivis ar bet koks svetimas turtas, esantis šiame laive ar orlaivyje, nepriklausomai nuo tokio turto vertės. Piratavimo sudėties dalyku – nukentėjusiuoju – taip pat gali būti bet kuris asmuo, esantis šiame laive ar orlaivyje, nepriklausomai nuo jo pilietybės ar kitų specialių savybių ar požymių.
13. Paprastoji piratavimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti iškilusių padarinių, baigta nuo sudėtyje išvardintų veiksmų atlikimo momento. Piratavimas gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais: neteisėtai sulaikant laivą, orlaivį, asmenį, jų grupę ar kitą turtą, esančius tokiame laive ar orlaivyje (neteisėtumas pasireiškia tuo, kad nėra teisinio pagrindo atlikti tokių veiksmų), arba prieš minėtus asmenis naudojant kitokią fizinę ar psichinę prievartą. Pažymėtina, kad Jūrų teisės konvencijos nuostatos nereikalauja, kad minėtas turtas būtų pagrobtas – t. y. užvaldytas, o užtenka vien veiksmų, nukreiptų tokiam tikslui (turtinei ar kitokiai asmeninei naudai) pasiekti. Be to, laivo sulaikymui kvalifikuoti nėra būtinas laivo vidinės kontrolės užvaldymas (t. y. laivo užgrobimas), o pakanka – išorinės kontrolės, pavyzdžiui, neleidimas laivui praplaukti ir pan. Iškilus labai sunkiems padariniams, pavyzdžiui, šių veiksmų metu atėmus žmogaus gyvybę, padariniai kvalifikuoja atsakomybę ir yra itin kvalifikuotos piratavimo nusikalstamos veikos sudėties privalomuoju požymiu (2521 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, kad privilegijuotajai piratavimo sudėčiai (2521 straipsnio 4 dalis) kvalifikuoti pakanka bet kokio naudojimosi piratų laivu veikos, žinant, kad tas laivas buvo naudojamas BK 2521 straipsnio 1-3 dalyse numatytoms veikoms daryti, o laivo kontrolė priklauso minėtas veikas padariusiems asmenims.
14. Piratavimo nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – vieta, t. y. piratavimu turėtų būti pripažįstama tik tokia veika, kuri padaryta atviroje jūroje arba už valstybės jurisdikcijos ribų. Jūrų teisės konvencijos 87 straipsnyje yra suformuota atviros jūros samprata. Pagal šį straipsnį, atvira jūra visoms valstybėms – tiek pakrantės, tiek ir neturinčios priėjimo prie jūros – yra atvira. Atviros jūros laisve naudojamasi pagal sąlygas, nustatytas Jūrų teisės konvencijoje bei kitose tarptautinės teisės normose. Į atviros jūros laisvės sąvoką, tiek pakrantės valstybėms, tiek ir valstybėms, neturinčioms priėjimo prie jūros, inter alia įeina: a) laivybos laisvė; b) skridimo laisvė; c) laisvė kloti povandeninius kabelius ir vamzdynus laikantis VI dalies nuostatų; d) laisvė statyti tarptautinės teisės leidžiamas dirbtines salas ir kitus įrenginius laikantis Jūrų teisės konvencijos VI dalies nuostatų; e) žvejybos laisvė laikantis 2 skyriuje nurodytų sąlygų; f) mokslinių tyrimų laisvė laikantis Jūrų teisės konvencijos VI ir XIII dalių reikalavimų. Pagal atvirosios jūros nepriklausomumo (mare liberum) doktriną, nė viena valstybė neturi jurisdikcijos atviroje jūroje. Pastebėtina, kad Jūrų teisės konvencijos 86 straipsnis numato, kad VII dalies nuostatos (t. y. nuostatos dėl atvirosios jūros) yra taikomos visoms jūros dalims, kurios neįeina į valstybės išskirtinę ekonominę zoną, teritorinę jūrą ar vidaus vandenis arba į salyno valstybės salyno vandenis. Tačiau Jūrų teisės konvencijos 58 straipsnio 2 dalis nurodo, kad 88–115 straipsniai ir kitos susijusios tarptautinės teisės normos yra taikomos išskirtinei ekonominei zonai tiek, kiek jos yra suderinamos su šios dalies nuostatomis. Tai reiškia, kad atvirosios jūros režimo nuostatos taikomos ir išskirtinėje ekonominėje zonoje tiek, kiek jos yra suderinamos su išskirtinės ekonominės zonos nuostatomis. Be to, Tarptautinės teisės komisija (International Law Commission) savo 1956 m. projekto dėl Jūrų teisės konvencijos 39 straipsnio komentare, kuris tapo Konvencijos 101 straipsnio pagrindu, pasisakė, kad nurodant veiksmus, padarytus už valstybių jurisdikcijos ribų omenyje turėta tokie veiksmai, kurie padaryti laivo ar orlaivio salose, laikomose terra nullius, arba neužimtų teritorijų pakrantėse. Nepaisant to, minėta Tarptautinės teisės komisija nurodė, kad toks traktavimas nėra absoliutus ir, siekiant užkirsti kelią piratavimui, paliko galimybes šią sąvoką („už valstybės jurisdikcijos ribų“) traktuoti plačiau. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu piratavimo sudėtį atitinkantys veiksmai padaromi teritorinėje jūroje, kvalifikuoti piratavimo sudėties negalima. Tokiu atveju turėtų būti remiamasi atitinkamai BK 180, 251, 252 ir kitais straipsniais. Teritorinė jūra – tai vandenys, priklausantys valstybės teritorijai, kuriuose atitinkama valstybė vykdo jurisdikciją. Kiekviena valstybė turi teisę nustatyti savo teritorinės jūros plotį, neviršijantį 12 jūrmylių, matuojamą nuo bazinių linijų, nustatytų pagal Jūrų teisės konvenciją.
15. Būtinasis piratavimo nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis – speciali priemonė – t. y. privatus laivas ar orlaivis. Nusikaltimo priemone taip pat gali būti karo laivas ar orlaivis, jei jame buvo sukeltas maištas, kurio metu buvo perimta laivo kontrolė (tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė iškiltų pagal BK 2521 straipsnio 2 dalį). Šis požymis labai svarbus atribojant piratavimo atvejus nuo paprasto plėšimo, kai vienas keleivis ar įgulos narys įvykdo nusikaltimą prieš kitą to paties laivo keleivį ar įgulos narį, kas, jokiu būdu, nėra laikoma piratavimu. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais laivą galima traktuoti ne tik kaip nusikaltimo priemonę, bet ir įrankį, jei, pavyzdžiui, laive įtaisytos stacionarios patrankos, kurios panaudojamos, siekiant sulaikyti kitą laivą ir pan. Šaunamojo ginklo, sprogmens ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojingo įrankio ar priemonės panaudojimas yra piratavimą kvalifikuojantis alternatyvusis požymis, o ginkluotas piratavimas kvalifikuojamas pagal BK 2521 straipsnio 2 dalį.
16. Piratavimo sudėčiai būdingas specialusis subjektas – asmeninės nuosavybės teise priklausančio laivo ar orlaivio įgula (jos narys) arba keleiviai (keleivis). Karo ar valstybės laivų (jūros ir oro) įgula ir keleiviai gali būti piratavimo subjektu tik tuomet, kai jie sukelia laive ar orlaivyje maištą ir perima laivo ar orlaivio kontrolę (tuomet kils kvalifikuota atsakomybė pagal BK 2521 straipsnio 2 dalį). Pastebėtina, kad subjektas dažniausiai (klasikiniu pavidalu) turėtų būti organizuotais ryšiais susijęs su kitais įgulos nariais ar keleiviais, tačiau naujoji nusikaltimo sudėtis įgalina patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pavienį asmenį už piratavimą. Pabrėžtina, kad privilegijuotos piratavimo sudėties subjektu (2521 straipsnio 4 dalis) gali būti bet kuris asmuo, naudojęsis laivu ar orlaiviu, žinodamas, kad juo buvo padarytos 2521 straipsnio 1-3 dalyse numatytos veikos, o laivo ar orlaivio kontrolė priklauso šias veikas padariusiems asmenims.
17. Už piratavimą atsakyti galės tik 16 metų amžiaus sulaukęs fizinis asmuo. Be to, už piratavimą atsakys ir juridinis asmuo (2521 straipsnio 5 dalis).
18. Piratavimo kaltės forma – tyčia. Tyčios rūšis – tik tiesioginė tyčia (asmuo turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėti taip veikti). Subjektyviajai piratavimo pusei būdingas specialaus tikslo požymis – siekis turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Taigi piratavimo subjektyviajai pusei būdinga: asmuo supranta, jog užpuldamas kitą laivą ar orlaivį turtinės ar kitokios asmeninės naudos tikslu atviroje jūroje ar niekieno jurisdikcijoje neesančioje teritorijoje elgiasi pavojingai ir nori taip elgtis.
19. Piratavimo straipsnį sudaro paprastoji sudėtis (2521 straipsnio 1 dalis), kvalifikuota sudėtis (2 d. – atsakomybę kvalifikuoja specialus subjektas – karo laivo ar orlaivio narys, sukėlęs maištą arba dalyvavęs maište, kurio metu buvo perimta laivo ar orlaivio kontrolė; arba specialūs įrankiai ar priemonės – šaunamojo ginklo, sprogmens ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojingo įrankio ar priemonės panaudojimas), itin kvalifikuota sudėtis (3 d. – atsakomybę kvalifikuoja dėl piratavimo veikos kilę labai sunkūs padariniai, kas yra vertinamasis požymis, numatytas, atsižvelgiant į BK 251 straipsnio 4 dalies dispoziciją) ir privilegijuota sudėtis (4 d. – piratų laivo ar orlaivio naudojimas, žinant, kad tas laivas buvo naudojamas BK 2521 straipsnio 1-3 dalyse numatytoms veikoms daryti, o laivo kontrolė priklauso minėtas veikas padariusiems asmenims).
20. Siūloma įtvirtinti universaliosios jurisdikcijos taisyklę dėl piratavimo nusikalstamos veikos sudėties, atitinkamai papildant BK 7 straipsnį, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę už piratavimo veikas atviroje jūroje ar teritorijoje, kurioje negalioja jokios valstybės jurisdikcija. Universalios jurisdikcijos reikalauja Jūrų teisės konvencija, be to, tai reiškia, kad bet kuris asmuo, kuris atitinka piratavimo subjekto požymius, gali būti persekiojamas, sulaikomas bei baudžiamas kiekvienos valstybės, nepriklausomai nuo to asmens pilietybės ir vietos, kurioje piratavimo nusikaltimas buvo padarytas.
21. Siūloma papildyti BK 95 straipsnio 8 dalį nustatant, kad už priverstinį dingimą netaikomi senaties terminai.
22. Sankcijos už piratavimą parinktos, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo pobūdį, saugomą objektą, giminingų straipsnių (BK 180, 251 ir 252) sankcijas ir turint omenyje tai, kad piratavimas yra specialioji norma tiek plėšimo, tiek orlaivio ar laivo užgrobimo ar žmogaus pagrobimo įkaitu normų atžvilgiu. Pastebėtina, kad BK 2521 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta apysunkio nusikaltimo, 1 ir 2 dalyje – sunkių nusikaltimų, o 3 dalyje – labai sunkaus nusikaltimo sudėtis.
5. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus Įstatymų projektus
1. Priėmus Įstatymų projektus, tikėtina, kad būtų išvengta situacijos, kuomet asmenys, pasinaudodami elektroninių ryšių tinklų paslaugomis padaro daug sunkesnius nusikaltimus, kuriais padaroma didelės žalos vaiko interesams. Taip pat platesnis veiksmų kriminalizavimas, sunkinančių aplinkybių įtvirtinimas turėtų didesnį prevencinį poveikį asmenims potencialiai linkusiems nusikalsti bei stabdytų pačius artimiausius asmenis, kuriais vaikas pasitiki, nuo nusikalstamų veikų vaikui.
2. Priėmus BK projektą bus įgyvendinti tarptautiniai įsipareigojimai ir sudarytos galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn piratavimu įtariamus asmenis, o tai sustiprins tarptautinį, nacionalinį valstybės, visuomenės ir atskirų jos piliečių saugumą, sustiprins Lietuvos ir kitų valstybių bendradarbiavimą, tiriant ne tik šias, bet ir kitas tarptautinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
6. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymų projektus, nenumatoma.
7. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Manytina, kad priėmus Įstatymų projektus padidės prevencinis poveikis. Naujasis reglamentavimas nesuteiks pagrindo išvengti baudžiamosios atsakomybės netgi tiems asmenims, kurie padaro pavojingus veiksmus valstybėse, kuriose nėra baudžiama už tokius veiksmus.
BK projektas taip pat turės teigiamą prevencinę įtaką tarptautiniu ir nacionaliniu mastu kovojant su piratavimu, taip prisidedant prie kriminogeninės situacijos mažinimo atviroje jūroje ir kitoje teritorijoje, kurioje negalioje jokios valstybės jurisdikcija, taip pat užtikrinama asmenų apsauga nuo priverstinio dingimo.
Įstatymų projektai korupcijai įtakos neturės.
8. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymų projektus
Įstatymų projektams įgyvendinti teisės aktų keisti nereikės.
10. Įstatymų projektų atitikimas Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas.
11. Įstatymų projektų atitikimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
12. Įstatymų projektų įgyvendinimui reikalingos išlaidos
Šiems Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Įstatymų projektų rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas (direktorė – Simona Mesonienė, tel. 8 5 266 2873, el. p. [email protected], Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, tel. 8 5 266 2874, el. p. [email protected], tiesioginiai rengėjai – Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Deviatnikovaitė (atsakinga už BK projekto 2, 3, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16 straipsnių parengimą), tel. 8 5 266 2910, el. p. [email protected], Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas Tautvydas Žėkas (atsakingas už BK projekto 1, 4, 5, 6, 12 straipsnių parengimą), tel. 8 5 266 2947, el. p. [email protected]).
15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“, „mažametis“, „nepilnametis“, „pornografija“, „prostitucija“, „vaikas“, „priverstinis dingimas“, „vaikų atskyrimas“, „piratavimas“, „piratavimas jūroje“, „piratavimas oro erdvėje“.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius