LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 470
STENOGRAMA
2012 m. rugsėjo 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir A. ČAPLIKAS
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF*). (…) pradedame rugsėjo 18 d. vakarinį posėdį. Registruojamės.
15.01 val.
Pietų pertraukos metu įvyko slaptas balsavimas dėl dviejų Seimo nutarimų. Pirmasis Seimo nutarimas – „Dėl Dariaus Biekšos skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektas. Turiu balsų skaičiavimo komisijos protokolą.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso yra išduoti 87 biuleteniai: rasta – 87, galiojančių – 86, negaliojančių – 1. Už – 68, prieš – 11, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. Sveikinu poną D. Biekšą tapus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu. (Plojimai) Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę.
I. DEGUTIENĖ. Iš tikrųjų noriu padėkoti viso Seimo vardu už atliktą darbą, kuris tikrai buvo nepriekaištingas ir sąžiningas. (Šurmulys salėje) Atsiprašau, aš iš tikrųjų po visai kitų dalykų, be to, esu labai susinervinusi dėl tam tikrų kitų sprendimų. (Balsai salėje) Dėkui Dievui, kad nors vieną paskyrėm. (Plojimai) Nes vien tiktai atleidžiam. Šį kartą gerbiamąjį D. Biekšą balsų dauguma Seimas patvirtino. Aš jums linkiu kuo geriausios sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerai, dirbame toliau, bet rimčiau.
15.04 val.
Kitas nutarimas – Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Žimanto Pacevičiaus atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“. Iš viso yra išduoti 87 biuleteniai: rasta – 87, galiojančių – 83, negaliojančių – 4. Už – 38, prieš – 27, susilaikė 18. Nutarimas nepriimtas. (Plojimai)
Darbotvarkės 2-1a klausimas… Repliką po balsavimo… Ne po balsavimo, dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, jūs matėte gerbiamojo Ž. Pacevičiaus veido išraišką, paskelbus šiuos rezultatus. Iš tikrųjų mes esame sukūrę šiek tiek absurdišką situaciją, kai žmogus nori baigti darbą eidamas tam tikras pareigas, galbūt jau susitaręs konkrečiu laiku dėl kitų pareigų ir mes staiga sudarome tokią neapibrėžtą situaciją. Aš manau, kad reikėtų Seimo valdybai ar kam peržiūrėti visas šitas procedūras ir reglamentavimą. Jeigu yra įtarimų, kad kažkas dirbtinai žmogų išprievartauja paduoti pareiškimą, tai yra kita situacija, bet kai baigiasi kadencija, žmogus nebenori tęsti darbo, mes lyg ir prievartaujame daryti tai, ko jis nenori. Vis dėlto tai yra nenormali situacija ir Seimo valdybai siūlyčiau imtis iniciatyvos ir pasiūlyti, kaip tokią situaciją spręsti, kad taip nebūtų.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Būčiau nereagavęs, jeigu J. Razma nebūtų išprovokavęs. Visų pirma, gerbiamasis Jurgi, ne Seimo valdyba sprendžia tuos klausimus, o Seimo statutas. Jeigu norite keisti Seimo statutą, siūlykite pataisas kaip frakcija. Būtų malonu išgirsti.
Antras dalykas. Gerbiamasis Jurgi, jūsų interpretacija keista. Žinoma, jūs vienintelis, kuris, kaip Petras I, kiaurai matote žmones, bet man susidaro įspūdis, kad jūs negalėjote įskaityti gerbiamojo Ž. Pacevičiaus veide nieko arba jums tektų eiti dėstyti chiromantiją į Šiaulių universitetą.
Trečias dalykas. Išties manau, kad buvo vienas rimtas dalykas, dėl ko reikėtų Seimui pamąstyti. Yra Seimo narių, kurie turėjo tam tikrų interesų konfliktų ir vargu ar jie galėjo dalyvauti slaptai balsuojant. Aš suprantu, kai balsuojama ne lemiamu sprendimu, bet kai balsuojama slaptu balsavimu, manau, yra labai puiki proga kai kuriems Seimo nariams nusišalinti nuo balsavimo, nes tam yra pagrindas, gerbiamasis Jurgi, ir jūsų frakcijai apie tai reikėtų pamąstyti.
PIRMININKAS. Nebeauklėkime vienas kito. A. Valinskas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu paklausti, kur buvo J. Razmos pasiūlymas kreiptis į valdybą, kai buvo analogiška situacija su V. Greičiumi? Tuomet visa valdyba ir Konservatorių frakcija manė, kad tai yra normalu, ir tai truko pusantrų metų. Tai gal nemokykite, nes jūsų pavyzdžiai nelabai užkrečia. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma. Bet jau nebeplojame, nes aš bijau, kad artėjant rinkimams, likus savaitei bus vieni plojimai Seimo posėdžių salėje.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, plojimų nebus. Aš A. Valinsko pastabą priimu. Pastaba teisinga. Tuomet buvo visiškai nenormali ir užsitęsusi situacija, bet tuomet kaip tik ir buvo nueita į kitą kraštutinumą, kai buvo priimtas sprendimas daryti slaptus balsavimus ir per tai, man atrodo, mes susipainiojome. Vis dėlto kadencijos pabaiga turėtų būti suprantama kaip kadencijos pabaiga, ir nereikia iš to daryti kažkokių istorijų.
PIRMININKAS. Maniau, kad mes pradėsime dirbti. Dar du kalbantys. Bet tuomet baikime replikas, gerai? N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Man taip pat susidarė įspūdis, kad gerbiamasis Ž. Pacevičius yra verčiamas išeiti iš darbo.
PIRMININKAS. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Mielas Jurgi, turėjote kelerius metus parengti Statuto pataisas, kodėl jūs to nepadarėte?
15.08 val.
PIRMININKAS. 2-1a, 2-1b, jeigu neklystu, 2‑1c, 2-1d, 2-1e, 2-1f. Registracijos numeriai Nr. XIP-4747, Nr. XIP-4748, Nr. XIP-4749, Nr. XIP-4750, Nr. XIP-4751, Nr. XIP-4752. Aš neskaitysiu įstatymų projektų pavadinimų, nes tai užims daug laiko. Pateikimas. Pagrindinis yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 16, 17, 21, 22 25, 26, 27, 29, 31 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kiti įstatymų projektai yra lydimieji. Sutariame, kad kalbame apie visus įstatymų projektus. Viceministre, prašau pateikinėjant įstatymo projektą kalbėti ir apie pagrindinį įstatymo projektą, ir apie lydimuosius įstatymų projektus. Klausti galėsime lygiai taip pat dėl visų įstatymų projektų. Prašau, žodis jums.
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti įstatymų paketą, kuris susijęs su tam tikru socialinio draudimo pertvarkymu. Vykdant valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires, taip pat įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkymo gairių priemonių planą yra numatyta, kad nedarbo socialinio draudimo įmokų skyrimas ir mokėjimas turėtų būti perduodamas Socialinio draudimo fondo valdybai ir jos skyriams, likusi nedarbo draudimo išmokų dalis galėtų būti skiriama užimtumo rėmimo priemonėms. Taip būtų supaprastinama nedarbo draudimo mokėjimo ir skyrimo tvarka, tai yra piniginės lėšos, kurios numatytos socialiniam draudimui ir šios rūšies išmokoms, būtų administruojamos Socialinio draudimo fondo, o Darbo birža užsiimtų aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis; taip pat ji, naudodamasi elektroniniu ryšiu ir sistema, tarpusavyje koordinuotų ir apsikeistų reikiama informacija dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo asmeniui, kuris registruojasi kaip bedarbis ir ieškantis darbo.
Kartu yra atliekamos tam tikros korektūros, susijusios su Socialinio draudimo fondo tarybos teisėmis ir funkcijomis. Siūloma, kad taryba turėtų didesnes galias ir galėtų pasitelkti ekspertus ir atitinkamos srities žinovus, kai būtų svarstomi svarbūs klausimai, ypač susiję su socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos eiga. Yra numatytos tam tikros korektūros aiškiau atskiriant sveikatos draudimo lėšų administravimą, tai yra nustatant, kad Socialinio draudimo valdyba atlieka tik tarpininko funkciją, o iš esmės sveikatos draudimo lėšos yra administruojamos vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu.
Numatyti tam tikri kiti, daugiau redakcinio pobūdžio, pakeitimai. Šis įstatymų paketas yra labai svarbus, nes įgyvendinamos dar 2009 m. išsakytos Valstybės kontrolės pastabos dėl tinkamo socialinio draudimo lėšų administravimo nurodant, kad nedarbo draudimo išmokos turėtų būti administruojamos socialinio draudimo, o lėšos, reikalingos išlaikyti Lietuvos darbo biržą ir jos teritorinius skyrius, turėtų būti dengiamos iš Valstybės biudžeto lėšų.
Siūloma, kad šios pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d., todėl labai svarbu, kad įstatymai būtų priimti kaip galima anksčiau, nes, kaip minėjau, turės būti atliekamos tam tikros korektūros, tai yra suderinami parengti teisės aktai, reikalingi Socialinio draudimo valdybai tinkamai administruoti nedarbo draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą, taip pat Darbo biržai irgi atitinkamai koreguoti savo informacinę duomenų bazę.
Ačiū už dėmesį. Laukčiau klausimų.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kiek suprantu, mes kalbame apie visus iš karto?
A. MIKALAUSKAITĖ. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Tada turėčiau daugiau klausimų, bet mes komitete pakalbėsime. Mano vienas klausimas. Ar nebijote, kad gali atsitikti panašiai kaip su socialinėmis išmokomis, jeigu bedarbio pašalpas administruos Darbo birža, o išmokas darys „Sodra“? Ar nebus abejingas požiūris išreikalauti, normaliai patikrinti? Paprasčiausiai siunčiame. Aš sakau, analogiškai, kaip su socialinėmis išmokomis. Kol neduodi savivaldai galimybės užsidirbti iš to biznio, kontrolė yra gera. Nėra kontrolės. Tada sako, kad švaistome lėšas. Bet penkioms savivaldybėms davėme teisę kontroliuoti, jos po milijoną ar du padaro pelno, jeigu taip galima pasakyti, tada sistema veikia gerai. Tai aš čia bijau. Pritariu sistemai, kad turi būti viena išmokos organizacija, bet kaip mes kontroliuosime, kad nebūtų piktnaudžiavimų?
A. MIKALAUSKAITĖ. Jūs puikiai žinote, kad yra tam tikros sąlygos, kada asmuo gali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimą. Vis tiek žmogus pirmiausia kreipiasi į Darbo biržą. Ji turi žinoti, ar turi būti skiriama išmoka, ar yra kitų pasiūlymų: dalyvauti ar mokymuose, ar viešuosiuose darbuose, ir atitinkamai koordinuojama tarpusavyje. Kaip kalbėjau, vis tiek pagrindinis žinovas yra Darbo birža. Ji turi sekti apsikeitimą informacija, vėlgi tai yra vieno žmogaus dvi rankos. Žinodama, kad yra tokia informacinė sistema, kuri gali matyti, kaip vaikšto pinigai ir kas kur piktnaudžiauja, nemanau, kad tokių dalykų būtų. Bet, aišku, laikas parodys.
PIRMININKAS. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji viceministre, prašom pasakyti, ar čia bus sutaupoma lėšų? Jeigu taip, tai kiek? Ar nuo to pagerės darbo biržų darbas, darbo efektyvumas, kadangi iš jų paimama funkcijų, atiduodama „Sodros“ valdybai? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
A. MIKALAUSKAITĖ. Kaip minėjau, nedarbo draudimo išmokos paskyrimas yra viena iš funkcijų, kurią atlieka Darbo biržos specialistas, turintis konkretų atvejį. Kaip sakiau, tai yra „vienas iš“. Toliau aktyvios politikos priemonės, tai yra visas paketas, individualus jo planas turi būti suderinamas. Iš principo Darbo biržos specialistas galės daugiau dėmesio skirti kitoms veikloms. Ne tik galvoti, kad vienintelis kelias yra paskirti nedarbo draudimo išmoką ir daugiau nesirūpinti, bet vis dėlto ieškoti kitų sprendimų, žmogui surasti tinkamus pasiūlymus, galimybę, kad jis dirbtų ir turėtų pajamų.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, ar nebūtų buvę geriau, kad šį rudenį būtų praplėstas skaičius savivaldybių, kurios galėtų vertinti ir socialinių išmokų efektyvumą? Nes penkios savivaldybės taikydamos bendrąjį modelį jau turi tam tikrą teigiamą patirtį. Vadinasi, ar nebūtų buvę geriau šį rudenį dar išplėsti savivaldybių skaičių ir po to žiūrėti, kaip šita sistema pasiteisina, kiek iš tikrųjų išaiškinama pažeidėjų ir tų, kurie piktnaudžiauja savo padėtimi gaudami išmokas, o pakeitimus, kuriuos dabar siūlote, daryti pavasarį, kai išties būna ramesnis laikas, neateina šildymo sezonas, neateina Darbo biržos sudėtingi laikai, neateina ta rudeninė našta, nesukeliant sumaišties? Nes tai, ką kalba A. Sysas, išties turėtų būti gerai apsvarstyta. Kaip jūs manote, ar nereikėtų pagalvoti, kad šias priemones, kurias dabar siūlote, reikėtų siūlyti pavasario sesijos, ateinančios sesijos, metu?
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Kaip minėjau, pastaba dėl tokio pobūdžio pakeitimų jau buvo siūlyta Valstybės kontrolės ir jau ne kartą mėginta priimti sprendimus. Aišku, tas atidėjimas – vėlgi nėra aiškumo, nes, kaip sakiau, Darbo birža irgi turėtų susitvarkyti savo statusą, t. y. pakeisti savo paskirtį, kad būtų išlaikoma ne iš socialinio draudimo, bet taptų biudžetine įstaiga, taip pat koreguoti savo sistemas. Aišku, vilkinimas naudos neduoda. O ryšys su pinigine parama yra Darbo biržos bendradarbiavimo reikalas su socialinės paramos skyriumi. Ten veikia kita sistema, vadinamasis (…), kur galima pasižiūrėti, ar asmuo, kuris ateina dėl piniginės paramos, iš tikrųjų realiai užimtas, ar gauna nedarbo draudimo išmokas, jo visą biografiją.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamoji kolege, Valstybės kontrolė šias išvadas, kurias jūs minėjote, pateikė 2009 m. Ar ne? Nuo 2009 m., tai yra patvirtinta dokumentais, „Sodra“ neteisėtai finansavo tiek Darbo biržą, tiek kitus dalykus. Mano klausimas toks. Šiandien nedarbas yra didžiausia problema, su ja tiesiogiai susiduria apie 600 tūkst. žmonių. Aš turiu galvoje bedarbius ir šeimos koeficientą. Prašom pasakyti. Šiuo metu jūs projektuojate 2013 m. biudžetą, kokie skaičiai yra projektuojami pagal užimtumo fondą, ar jie yra pakankami? Tai viena. Antra. Ar numatoma pagal Valstybės kontrolės išvadas „Sodrai“ grąžinti tas lėšas, kurias ji panaudojo ne sau būdingoms funkcijoms finansuoti?
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai yra 2013 m. užimtumas ir grąžinimas.
PIRMININKAS. Laikas!
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėl 2013 m. užimtumo bus kitas paketas, bus su valstybės biudžeto skaičiais. Šis teikiamas projektas su finansais neturi iš esmės nieko bendra, daugiau su atskyrimu. Kaip minėjau, pinigų suma ir tarifas yra paliekamas, skaičiuojamas 2013 m. toks pat, kaip 2012 m., tačiau Užimtumo fondas yra tik viena iš priemonių, iš kurių yra administruojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Yra dar kitų šaltinių, yra valstybės biudžeto lėšos ir struktūrinių fondų lėšos per programas. Tai yra formuojama iš trijų šaltinių. Šaltinis, kuris yra Užimtumo fondas ir kuris lieka procentine išraiška nuo nedarbo draudimo išmokų, tai yra tie patys 10 %. Toliau yra tiek, kiek turi būti skiriama asignavimų 2013 m. valstybės biudžete, taip pat ir projektai, kurie yra finansuojami, kaip minėjau, per struktūrinių fondų lėšas.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, sakykite, ar šis įstatymų paketas paskatins žmones aktyviau įsitraukti į darbo paiešką, į darbo rinką? Ačiū. Kaip jums atrodo?
A. MIKALAUSKAITĖ. Tam tikra prasme taip, nes tai pagelbės darbo biržos specialistams konsultantams koncentruotis į sprendimų paieškas, kurios nebūtų kaip viena galimybė paskirti nedarbo draudimo išmoką.
PIRMININKAS. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Dabar pasakykite, ar jūs tik dabar pamatėte, kad Darbo birža nieko bendra neturi su „Sodra“ ir ji turi būti iš tikrųjų išlaikoma iš valstybės biudžeto? Taip dirbo 20 metų ir staiga susapnavo, kad ne taip. Man labai keista, ir niekas už tai neatsakys, ir pinigų nepadengs „Sodrai“.
Kitas klausimas. Dabar tas mokėjimas, mokėjo Darbo birža tiems bedarbiams, dabar mokės „Sodra“. Jūs pasakykite, jeigu išvirėte barščius aliumininiame puode, paskui juos perpylėte į emaliuotą puodą ir sakote, kad ten jau grietinė, ar iš tikrųjų ten grietinė? Ką duos tas perstūmimas? Tik ten skaičiuos jam, jis turės bėgti ten pinigų arba jam atsiųs. Kas iš to? Dirbate darbą, kuris jokios naudos nei žmogui, nei ekonomikai neduos. O gal klystu?
A. MIKALAUSKAITĖ. Ačiū už tokius vaizdžius palyginimus ir barščius, bet gal galima kalbėti, kad šiandien irgi buvo neteisinga, kad nedarbo draudimas yra viena iš rūšių, kuri perskiria į kitą kišenę. Tai yra išverdame emaliuotame puode ir supilame barščius į aliumininį puodą. Tai buvo perpylimas iš vieno puodo į kitą. Bet, aišku, viskas priklauso nuo sriubos kokybės, o ne nuo puodų.
Kaip jau sakiau, buvo matymas, bet galutinius sprendimus priima Seimas. Seimo valios tuo metu nebuvo. Vyriausybė yra teikusi, ir ne vieną kartą. Norėtųsi, kad tas, kuris verda barščius, priimtų sprendimą dėl barščių.
PIRMININKAS. J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemos pertvarkai buvo pasamdyti ekspertai, iš kur jie buvo ir kiek tai kainuoja biudžetui?
A. MIKALAUSKAITĖ. Manau, kad klausimas ne visai iš šitos operos. Negalėčiau atsakyti, nes informacijos man kolega neperdavė.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei. Norinčių paklausti Seimo narių daugiau nėra. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonę už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, galite grįžti į vietą, daugiau nebereikės, viskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Žinoma, gaila, kad viceministrė neatsakė į mano klausimą, nes dabar siūloma, kad Darbo birža bus finansuojama kaip biudžetinė organizacija. Aš klausiau, ar tokiu atveju „Sodrai“ arba pensininkams bus grąžintos tos lėšos, kuriomis „Sodra“ daug metų finansavo Darbo biržą? Gaila, kad dėl šito neatsakė.
Bet iš esmės aš, aišku, siūlau pritarti šiam sprendimui. Sprendimas yra geras, aišku, šiek tiek pavėluotas. Tai reikėjo daryti 2009 m., tuo metu, kai Valstybės kontrolė oficialiai pateikė savo išvadas. Juo labiau kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvavo rengiant šitas išvadas. Aš konstatuoju, kad siūlomas sprendimas yra optimalus, jis pagerins valdymą, todėl kviečiu jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Veselka. Juliau, jūs jau įrašytas – nuomonę prieš!
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, prieš nes iš tikrųjų išėjo panaši ta visa reforma, ką čia (…) tai pilstymas barščių iš vieno puodo į kitą ir tikėjimas, pareiškė, kad dėl to sumažės nedarbas, užimtumas padidės. Atleiskite, tokias pasakas galima sakyti tik tada, jei manai, kad čia sėdi vien tik… nesakysiu šito žodžio, negeras žodis. Aš su tokiu požiūriu nesutinku. Jeigu darote ką nors, tai reikia padaryti taip, kad iš tikrųjų būtų matyti ir nauda. O ne taip, kad aš sėdžiu ministerijoje ir mūsų darbas vertinamas tiek, kiek perrašysime įstatymo eilučių. Jeigu galime prisidengti Valstybės kontrole, na, ir rašome tas eilutes! O Seimas irgi – priimsime, nes, sakė, padidės užimtumas. Nuo tų perstumdymų joks užimtumas nė vienam žmogui nepadidės. Tik žmogų stumdys iš vienos vietos į kitą, kai jis dabar žino – Darbo biržoje aš viską sutvarkau. O dabar ir čia, ir ten reikės. Todėl balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Dar po vieną nuomonę galėtume išsakyti, nes svarstome kelis įstatymų projektus. Ar nebereikėtų kalbėti? Gal nereikia. Tiek R. J. Dagys, tiek B. Pauža nenori kalbėti, todėl balsuojame dėl pritarimo visiems įstatymų projektams po pateikimo. Balsuojame.
Už – 81, prieš – 1, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo.
Visus įstatymų projektus siūloma svarstyti spalio 16 d. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
15.29 val.
Darbotvarkės 2-2 klausimas, registracijos Nr. XIP-4616, pavadinimas ilgas. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo išvadų“ projektas. Mes buvome paprašę Etikos ir procedūrų komisijos pateikti mums išaiškinimą. Kviečiu į tribūną poną A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Etikos ir procedūrų komisija savo neeiliniame posėdyje šiandien turėjo atsakyti į klausimą, ar gali būti išvadų projektas toks, koks yra įregistruotas, traukiamas į posėdžių darbotvarkę, ir priėmė sprendimą, kad toks projektas negali būti įrašomas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Už balsavo 7, prieš – 4, susilaikė 1.
Trumpai paaiškinsiu kodėl. Dar birželio 27 d. mes svarstėme, kaip toliau elgtis su laikinosios komisijos darbu. Tada Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą, kad Seime turi būti įregistruotas nutarimo projektas, ką toliau daryti, nes Seimas apibrėžė komisijos darbo laiką, t. y. iki birželio 1 d., tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių komisija jokio sprendimo nepriėmė. Ir kas turėjo būti įregistruota, tą, mano galva, turėjo padaryti laikinosios komisijos pirmininkas ponas V. Mazuronis, tai arba prašyti Seimo, kad būtų pratęstas komisijos darbas ir ieškoti kokio nors sutarimo, arba pasakyti, kad komisija baigė darbą ir nutarimo projekto nepriėmė. Tuo tarpu įregistruoti tokį projektą, kuriame vardijama, kad tai yra komisijos išvados, kurių nėra patvirtinusi pati komisija, negalima. Todėl, pakartosiu, mes manome, Etikos ir procedūrų komisija balsų dauguma mano, kad toks projektas negali būti teikiamas plenarinių posėdžių darbotvarkėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Kitas klausimas. V. Mazuronis. Tik be pykčio. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Algi Čaplikai, jeigu kas nors šioje salėje pyksta, tai dažniausiai jūs, vesdamas posėdį. Tvarka ir teisingumas ir aš niekada nepykstam. Dėl pykčio.
O dabar dėl Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo. Etikos ir procedūrų komisijos sprendimui Seimas balsuodamas turi pritarti arba ne. Taip yra mūsų Statute parašyta. Ir aš prašau, kad Seimas balsuotų, ar pritaria tokiai Etikos ir procedūrų komisijos nuomonei, ar ne.
PIRMININKAS. Jeigu galite, pacituokite Statuto straipsnį, kuriuo jūs remiatės. (Balsai salėje) Ponas J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, na, Seime darosi blatni dalykai. Parodykite straipsnį, kurį turime nagrinėti dėl 4 mlrd., neaišku, kaip ten rutuliojasi. O kaip galime užbaigti? Komisija dirbo, visuomenė žino, 4 mlrd. sukasi pinigų, lyg ir gerai, lyg negerai, ir dabar nebalsuojame. A. Salamakinas susėdo su savo chebrute, rankutes pakėlė ir Seimas nušalino. Tai arba pritariam, arba nepritariam. Seimas turi pasakyti savo verdiktą. Aš tada galiu gąsdinti, gerbiamieji, 4 mlrd. nukniaukėte ir slapstotės dabar, nesusirenkat. Neleidžiate komisijai priimti. Ko bijote? Viešumo. 4 mlrd. – ne vienas, ne kitas. Tai kas čia vyksta? Manau, reikėtų priimti sprendimą.
O straipsnis yra dėl protingumo ir dar kažkokių kriterijų. Tai tokiais kriterijais ir vadovaukimės.
PIRMININKAS. Ir sekasi man pirmininkauti, kai kalbame dėl „Snoro“. Dabar B. Bradauskas. Vėliau grįšime. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų Audito komitete praeitą savaitę svarstant „Snoro“ klausimus aš finansų ministrės aiškiai, tiesiai paklausiau: ar jūs garantuota, kad ta paskola, kuri paimta „Snoro“ indėlininkams kompensuoti lėšas, bus grąžinta? Ministrė pasimuistė ir nieko aiškaus neatsakė, kadangi laukia Konstitucinio Teismo sprendimo, o koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas, mes galime įtarti. Eiliškumas bus nustatomas bendras. Todėl šitą paskolą padengti „Snoro“ turtą mes matysime kaip ausis be veidrodžio.
Todėl šiandien šito klausimo svarstymo numuilinimas yra nusikaltimas tautai, nes mes absoliučiai padovanojame 4 mlrd. kažkam, kažkieno užgaidoms ir vengiame svarstyti. Tai svarstykime, priimkime vieną ar kitą sprendimą ir žiūrėsime, ką daryti toliau. O ne taip – neleiskime, nesvarstykime ir einame tik tuo keliu, kurį pramynė kažkuri viena partija. Labai blogai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, paprašėme Etikos ir procedūrų komisijos, kurios pirmininkas, ne aš, buvo čia, tribūnoje, perskaitė komisijos išvadą, kuri, remiantis mūsų Statutu, pasako, jog šio klausimo mes nagrinėti negalime. Nei A. Čaplikas, nei čia kas nors kitas, toks yra pasiūlymas, ir viskas. Mes paprašėme pateikti išvadą, štai ir viskas.
Ar dar keičiamės replikomis? (Balsai salėje) Dirbam? Matau, kad žmonės vis tiek nori kalbėti, tai sutariame. Ar Ministras Pirmininkas nori kalbėti? Nenori. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji valdančioji dauguma, ypač krikščionys demokratai, jūs pasakykite visuomenei, ką jūs slepiate. Aš noriu patikslinti ir gerbiamąjį B. Bradauską, ir gerbiamąjį J. Veselką. Ne 4 mlrd., o 5 mlrd. 4 mlrd. – vien tik indėlių, o kiek ligoninės, savivaldybės? Dar 1 mlrd. prarado „Snoro“ banke. O kas jums – tas pats? Jums tai yra ne pinigai? Atsakykime į tuos klausimus visuomenei, atsakykime patys sau ir visuomenei. Pasakykite jūs, atsistoję prie mikrofono, štai A. Kubilius stovėjo, gal pasakys, ką slepiate? Ar tai, kad gerbiamosios I. Degutienės vyras ir jos vaikas…
PIRMININKAS. Pone Petrai, atsiprašau. Būkime korektiški bent jau kiek nors. Aš suprantu, ir aš rinkimuose dalyvauju, visi esam ryžtingi, bet nepereikime į tokį buitinį lygį, gerbkime vienas kitą. Aš dabar galiu ramiai paklausti duodamas repliką, suteikdamas, vėliau mes paprašysime, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas pasakytų, ką mums daryti.
Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kiekviename susitikime kyla daugybė klausimų apie „Snoro“ banką. Žmonės iš tiesų pasipiktinę. Jie kelia klausimą – kodėl jūs kažką slepiate? Mes dabar paliekame neišspręstą klausimą. Tai viena.
Antras dalykas. Seimo Etikos ir procedūrų komisija, buvo pasakyta, nusprendė balsų dauguma. Noriu pasakyti, kad balsų dauguma yra komisijos pirmininkas A. Salamakinas, jo balsas buvo lemiamas.
Ir trečias aspektas, kurį norėčiau pasakyti. Darbotvarkėje yra numatytas šitas klausimas. Tai kaip mes galime jį dabar išmesti iš darbotvarkės be balsavimo? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė 1. Taigi jokio pono A. Salamakino balsas čia nenulėmė, balsavimas yra toks, koks yra – 7, 4, 1.
Ponas V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia dėl aritmetikos. Jeigu būtų 6, 4 ir 2 susilaikę, tai būtų 6 ir 6. Kaip matote, vienas balsas galėjo lemti, paprastai pirmininko balsas lemiamas. Bet čia dėl aritmetikos.
Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano kreipimasis yra į jus. Mano nuomone, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada nėra išsami. Ji neatspindi vieno esminio klausimo. Seimas suformuoja laikinąją komisiją. Čia ne Seimo komitetas, kuriame galima išeiti, nedalyvauti, sugriauti kvorumą ir nepriimti sprendimo.
Laikinoji komisija yra speciali. Ir tuomet joje tie asmenys, kurie nesutinka su išvada, rašo atskirąją nuomonę, bet jie negali sugriauti kvorumo, išeiti, leisti nepriimti išvados ir tokiu būdu blokuoti klausimą. Todėl Etikos ir procedūrų komisija privalėjo nagrinėti tų Seimo narių elgesį, kurie iš laikinosios komisijos pasitraukė tam, kad nebūtų kvorumo, kad nebūtų priimta išvada. Juk tik dvi alternatyvos – išvada arba atskiroji laikinosios Seimo narių komisijos narių nuomonė.
Tada bent jau gerbiant Konstituciją, Statutą ir gerbiant Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą buvo galima pateikti apibendrintą darbą. Tačiau daroma kitaip: pasitraukiama, „pakabinama“, dabar vaidinama, kad žino, kad negalima svarstyti. Etikos ir procedūrų komisijai kyla pagrindinis klausimas: ar iš viso taip gali laikinosios komisijos nariai elgtis?
Todėl manau, kad Etikos ir procedūrų komisija turi būtinai išnagrinėti tą aspektą, nes priešingu atveju čia yra parlamentinės rezistencijos modelis, kurį Aukščiausiojoje Taryboje demonstravo V. Landsbergis: pasitraukia, sugriauna kvorumą, nors tu ką, ir nieko negali daryti. Štai kur yra problema.
Mes iš esmės turime sakyti, kad laikinojoje komisijoje toks komisijos narių elgesys nedera nei su jų priesaika, nei su Statutu, nei su laikinųjų komisijų įgaliojimais. Čia Etikos ir procedūrų komisijos išvada turėtų būti griežta ir uždraudžianti komisijos nariams taip elgtis. Tuomet mes turėtume visą teisę spręsti, ar komisijos išvados dėl blokavimo tik tokios, ar yra atskiroji komisijos narių nuomonė.
Pirmininke, prašyčiau pavesti šį klausimą išnagrinėti Etikos ir procedūrų komisijai.
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gal aš ką nors ne taip aiškinau dėl rezistencijos. Etikos ir procedūrų komisijoje 5 komisijos nariai metus ir mėnesį buvo rezistencijoje ir mes turėjome dirbti. Visą laiką galvokite apie tą dalyką, taikykite kartais ir sau, ne tik kitiems. Kitiems, vadinasi, galima, o sau negalima. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Mielieji kolegos, čia jau nėra jokios teisės, yra paprasta logika. Kaip gali Seimas svarstyti projektą, kurio nėra? Jūs patys laikinojoje komisijoje priėmėte sprendimą, kad išvados nepatvirtintos. Dabar sakote, teikiame komisijos išvadas, kurių nėra. Negaliu svarstyti nesamo daikto ir įvardyti pavadinimą, kad komisijos išvados. Na, negalima, atsiprašau, su visa pagarba jums.
Dar kartą paaiškinu Juliui. Komisijos pirmininkas turėjo prašyti pratęsti komisijos darbą ir ieškoti kompromiso. Sutinku, tai buvo galima padaryti, bet tai ne mano darbas, tai yra pačios komisijos darbas. O dabar šiandien galima teikti tą projektą, bet gali teikti pavienis Seimo narys, bet jokiu būdu ne komisija. Nevadinkime komisijos išvadom dar kartą, penktą kartą sakau, kurių nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Dar kalbame ar baigiame? Gal baigiame? (Balsai salėje) Lyg tarėmės, kad… Žiūrėkite, gerbiamieji Seimo nariai, ramiai! Sėdame į vietas ir balsuojame. Ką aš galiu padaryti? Jums bus ramiau, visiems bus ramiau. Kaip Seimas nutars, taip ir bus. Ką aš čia dabar! (Balsai salėje) Gerai. R. J. Dagys. Dar po vieną ratą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes negalime balsuoti dėl tokių dalykų, dėl kurių neleidžia mūsų Statutas. Nejuokinkime per paskutinę kadenciją savo balsavimais, nes tai aiškiai numatyta Statute, kurio visi mes turime laikytis, nepriklausomai nuo to, mums patinka, ar ne. Kolega V. Andriukaitis, kuris kalbėjo, išvis turėtų šiuo klausimu nekalbėti, nes komisijos išvados lietė konkrečiai jo paties veiklą. Aš nesakau, kokios komisijos išvados turėjo būti padarytos, bet jis yra suinteresuotas asmuo, nes buvo nagrinėjama. Šiuo atveju, aš manau, reikėtų prieš kaltinant kitus pačiam elgtis etiškai, korektiškai. Šioje vietoje kolegoms niekas nedraudžia registruoti savo projektus, kokius nori Seimo nutarimus, bet komisija sprendimų nepriėmė. Čia yra mūsų komisijos pirmininko darbo brokas, nes jis nesugebėjo dirbti taip ir surasti sprendimų dėl to, kas visiems buvo aišku. Tiesiog norėjote prastumti savo nuostatas neieškodami jokių sprendimų ir kompromisų, o tiesiog… per šią rinkimų kampaniją neturite ką pasakyti, tai vėl iš naujo keliate klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, ramiai! Tiktai nereikėtų taip kalbėti, kad čia visiškai nieko nebuvo padaryta. Aš tik priminsiu ir komisijos nariai labai gerai žino, kad už kiekvieną punktą buvo atskiras balsavimas. Realiai jau nei vienas, nei kitas punktas negalėtų niekaip kitaip ir skambėti. Taip, aš sutinku, kad nebuvo galutinių išvadų dėl viso projekto, ir tai yra tam tikras procedūrinis niuansas, kurį vienaip ar kitaip kažkas turėtų išspręsti. Jūs pasakykite, kolegos, tada kas tas kažkas, jeigu ne Seimas, kuris ir sudarė tą komisiją tais pačiais tikslais? Žiūrėkite, aš jums pasakysiu, kas dabar atsitiks, nes užsispyrimas kartais, gerbiami konservatoriai ir kai kurie kiti kolegos, nėra geriausias vaistas, ypač šioje situacijoje, nes dabar kiekvieną dieną… Pamenate, kaip mes sunkiai tą komitetą sudarinėjome? Reikėjo apie pusės metų. Dabar kiekvieną dieną iki pat rinkimų ir dar po rinkimų vis siūlys ir siūlys Seimui balsuoti dėl šito ir mes visada grįšime ir grįšime prie to klausimo, kol vienaip ar kitaip mes vis tiek tą klausimą svarstysime. Jeigu jūs – konservatoriai nenorite pilti vandens ant konkurentų malūno, tai ir nepilkite. Tegul Seimas ima ir pasako savo valią, ar jie pritaria šioms išvadoms, ar nepritaria, ir baigiame viską. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų siūlau dešiniesiems, kurie sėdi kairėje, eiti į savo vietas, kad rinkėjai matytų, kur jie iš tikrųjų yra.
Antras dalykas. Komisijos išvados yra aiškios. Už kiekvieną atskirai visa komisija nubalsavo iš esmės vienbalsiai. Čia apsimesti, kad… Tiesiog jos yra neparankios valdančiajai daugumai. 4 mlrd. nuostolio, plius už kitus dalykus 4 mlrd. Labai daug susideda.
Gerbiamieji, taip ir pasakykite: mums dabar neparanku. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Bet jūs jau kalbėjote, Vyteni. Bet tada trumpai. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš noriu paklausti jūsų, ar jūs išgirdote mano pasiūlymą jums? Jūs turite teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes jūs dabar vedate posėdį. Mano prašymas jums išnaudoti savo teisę ir kreiptis, nes išties priešingu atveju galima traktuoti, kad jūs pirmininkaujate tendencingai, negirdite mano pasiūlymo, nes jis yra dėl to, kad išspręstume dėl elgesio tų laikinosios tyrimo komisijos narių, kurie blokuoja komisijos išvadas ir neleidžia Seimui pateikti galutinio varianto. Jie turi teisę parašyti savo atskirąją nuomonę, ir Seimas tada vienaip ar kitaip balsuos. Priešingu atveju, išties lieka galimybė pasakyti, kad jūs norite dangstyti šitą banko „Snoras“ problemos išsprendimą ir nebūti objektyviam.
PIRMININKAS. Galiu dar kartą pakartoti ilgamečiam Seimo nariui V. P. Andriukaičiui. Posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas neturi teisės kreiptis į jokią Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Jūs turite visišką teisę, kaip Seimo narys, tuščiai nekalbėti, o surašyti raštą, kreipkitės ir Etikos ir procedūrų komisija nagrinės jūsų skundą. Prašau čia neimituoti darbo. Jūs paimkite penkių minučių tekstą, surašykite kreipimąsi, ir tikrai komisija tai padarys.
Ministras Pirmininkas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau priminti kolegoms, pirmas dalykas, kad posėdžio pirmininkas yra mūsų darbo teisėjas. Lygiai taip pat kaip ir viso Seimo darbo teisėjas yra Etikos ir procedūrų komisija. Kas posėdžio metu bando teisėjus įžeidinėti, tai žinote, kaip būna futbole – pašalina iš aikštės. Niekas negali įžeidinėti tų, kurie iš tikrųjų dirba savo darbą.
Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos socialdemokratai, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai! Noriu priminti, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos kreipėsi į Didžiosios Britanijos teismus su labai aiškiai išsakytais įtarimais dėl didžiulių milijardinių nusikaltimų, kuriuos yra padarę buvę „Snoro“ akcininkai, kurie dabar, kaip žinote, slapstosi Didžiojoje Britanijoje. Jūsų kalbos ir jūsų veiksmai sudaro visiems galimybę suvokti, kad jūs manote, jog ir toliau turėjo būti Lietuvoje nieko nedaroma, o sudarytos galimybės tiems patiems galimai padariusiems nusikaltimus akcininkams ir toliau grobstyti, ir visokiom aferom kenkti Lietuvos indėlininkams ir Lietuvos finansų sistemai. Jeigu jūs su tokiom žiniom einate į rinkimus ir su tokiom žiniom norite kalbėtis su rinkėjais, aš iš tikrųjų su tuo negaliu sutikti ir su tuo niekados nesutiksiu.
PIRMININKAS. Viskas. Kviečiu Seimo narius grįžti į darbo vietas ir balsuosime. Nieko mes čia nepadarysime daugiau. Dabar balsuojantys už balsuoja už tai, kad… (Balsai salėje) Ne, žiūrėkite, jau penktą ratą sukame tą patį per tą patį. Apsispręskime balsuodami. Labai paprastai – kaip Seimas nutars, taip ir bus. Ir viskas. Aš prašau grįžti į darbo vietas ir tuos, kurie rūko ten, tame kambarėlyje. Jeigu galite, pakvieskite Seimo Pirmininko pavaduotoją. Gerai. Taigi balsuojantys už balsuoja, kad būtų patvirtinta Etikos ir procedūrų komisijos išvada, balsuojantys prieš ir susilaikę turi kitą nuomonę. Sutarėme? Balsuojame! Balsuojantys už – pritarti Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, balsuojantys prieš, susilaikę turi kitą nuomonę.
Už – 51, prieš – 40, susilaikė 12. Nepritarta Etikos ir procedūrų komisijos išvadai. (Plojimai)
15.49 val.
Dabar 2-2 klausimas. Išeitų, kad mes nagrinėjame. Kviečiu į tribūną pranešėją. (Balsai salėje) Gerai. Dirbame toliau. Turėsite progos čia pakalbėti. Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išaiškinimo išvadų“ projektas. Pranešėjas – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš kviečiu ne politinėm emocijom grįstiems sprendimams, o iš tiesų mūsų šitas nutarimas ir yra parengtas tam, kad komisijos, kuri buvo visų jūsų dėka įkurta, kad jos darbo rezultatas būtų baigtas. Ar jūs nutarsite pritarti tai komisijai… Aš žinau, kad šeši kolegos, kurie išėjo, yra parengę savo sprendimą. Aš būčiau už tai, kad nepaisant to, kad tai yra ne statutinis variantas, bet kad būtų svarstomas ir jų sprendimas, jeigu reikia, kuris yra priešingas tam, negu komisija nusprendė komisijos pirmininko balso dėka, bet reikia šitą klausimą apsvarstyti ir vienaip ar kitaip Seimui apsispręsti. Tai yra labai svarbus klausimas, tai yra didžiuliai mūsų pinigai, mes žinome, kas tame banke dar ir šiandien dedasi.
Todėl kviesčiau mažiau emocijų, mažiau politikos, o pritarti mūsų siūlomam nutarimo projektui, kuris iš esmės iš tos aklavietės, kurioje dabar yra tas komisijos darbas, išstumtų. Seimas turi apsispręsti. Visi puikiai žinote, kokiomis sąlygomis ir kaip buvo baigtos tos komisijos išvados, kiek kartų balsuota, kad jos buvo blokuojamos ir t. t. Kaip tokiu atveju elgtis toliau, ką V. P. Andriukaitis iš dalies minėjo, Statute nieko nėra parašyta, kaip elgtis tokiu atveju, jeigu atsitinka taip, kaip atsitiko šioje komisijoje.
Aš kviesčiau pritarti šitam sprendimui, kas reikštų, kad Seimas dėl tokios patinės situacijos priėmė sprendimą apsvarstyti tas išvadas ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą išklausant ir apsvarstant ir vienos pusės argumentus, ir kitos pusės argumentus.
Brangieji, tokiu atveju iš tikrųjų vienoks ar kitoks taškas šioje istorijoje bus padėtas. Kitaip mes tampysimės ir tampysimės, ieškosim vienokių ar kitokių variantų, bus nebaigtas, tiksliau, baigtas darbas, bet vien dėl tokio užsispyrimo nesudėjus vienokių ar kitokių taškų tai jau yra nereikalingų įtarimų, nereikalingų baimių ir įvairių interpretacijų atsiradimo šaltinis.
Aš žiūriu į dešinėje esančius kolegas. Jums to reikia? Jums reikia, kad jums nuolatos sakytų, kad jūs bijote, kad jūs slepiate, kad jūs norite ką nors paslėpti ir panašiai? Jeigu jūs iš tikrųjų nebijote, tai susėskim, susirinkim ir priimkim normalų sprendimą, dirbkim. Jeigu jūs iš tikrųjų bijote, tai ir pasakykite: nesvarstom todėl, kad bijom, todėl, kad prisidirbom. Manyčiau, kad pirmasis variantas yra naudingesnis pirmiausia jums ir visam mūsų Seimui. Todėl kviesčiau po pateikimo šitam sprendimo projektui pritarti. Jis iš esmės pasako, kad turime vienaip ar kitaip svarstyti ir baigti šitą klausimą, kaip Seimui atrodys. Trumpai tiek, kad nebūčiau apkaltintas politikavimu.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Mano klausimas paprastas. Prašom pasakyti, kaip jūs manote, kodėl tas išvadas taip bijomasi šiame Seime priimti?
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, iš tiesų pasakysiu atvirai ir tiesiai. Man neleis meluoti ir kolegos iš dešinės, kurie dalyvavo. Mes perėjome visas tas išvadas papunkčiui. Mes diskutavome vienaip ir kitaip. Ataskaitoje yra surašyta, kaip joms buvo pritarta. Iš tiesų mes turėjome sutarimą dėl to juodraštinio varianto ir nebalsavome už visą tik todėl, kad Sekretoriatas turėjo sudėlioti po pataisymo visus punktus. (Balsai salėje: „Meluoji!“) Tikrai nemeluoju, pažiūrėkite stenogramas. Po to, kai pataisė visus punktus, dėl tų pataisymų jokių pretenzijų nebuvo. (Balsas salėje: „Meluoji!“) Mes pasakėme – gerai, nors nebalsuojame, renkamės dar kartą ir dar kartą pereiname per pasiūlymus, kuriuos gerbiamasis R. J. Dagys ir jo kolegos teikė. Jie dalyvavo ir balsavo už keturis ar penkis klausimus, jie iš esmės dalyvavo tame posėdyje. Taip, iš tiesų balsavimai būdavo 6 ir 6, lėmė pirmininko balsas. Taip buvo.
Kai kuriais atvejais buvo taip, kad dėl dviejų trijų klausimų kolegos ypač nesutarė. Logiška, kad jie turėjo parašyti atskirąją nuomonę ir panašiai. Bet kitą dieną, tarsi gavę iš kažkur komandą… Vienintelis dalykas, kad jie nepasirašė ant to lapo, bet jie balsavo paskutiniame posėdyje. O Etikos ir procedūrų komisija išaiškino, kad jeigu balsuoji, bet nepasirašai, vadinasi, tu nedalyvauji. Nesvarbu. Tarsi gavę komandą jie nutarė griauti ir pereiti į destruktyvų kelią. Man atrodo, jie padarė klaidą. Pasitaisykim.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis komisijos pirmininke, išties jūsų pateikta situacija atspindi, kad visi komisijos nariai balsavo už išvadas papunkčiui.
V. MAZURONIS (TTF). Taip.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip pat atspindi tai, kad šeši komisijos nariai po to nesutiko pasirašyti ir išėjo.
V. MAZURONIS (TTF). Ne, jie kitame posėdyje dalyvavo, balsavo, bet nepasirašė kito posėdžio dalyvavimo protokole.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Šiuo atveju jie nepasinaudojo savo teise suformuluoti atskirąją nuomonę.
V. MAZURONIS (TTF). Taip.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano klausimas. Ar galėtumėte išryškinti tuos punktus, dėl kurių (jūs sakėte, 2 ar 3 kertiniai punktai) šeši komisijos nariai pasitraukė iš komisijos ir užblokavo komisijos darbą?
V. MAZURONIS (TTF). Šeši komisijos nariai pasitraukė iš komisijos tada, kada buvo svarstomas punktas, aš mintinai sakysiu ir galbūt suklysiu, kada mes, vertindami tą visą procesą, pasakėme, kad visas tas procesas, ypač „Snoro“ banko nacionalizavimas ir bankrutavimas, buvo įvykdytas skubotai ir nepakankamai motyvuotai. Po šito punkto paskelbimo, tai buvo turbūt septintas ar kelintas punktas iš eilės, kolegos atsikėlė ir išėjo iš to slapto kambariuko 006.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti du klausimus. Pirmasis būtų toks. Ar iš tikro jums jau taip blogai su idėjomis, kad rinkimams prikėlėte šią mirusią temą?
Antrasis klausimas būtų toks. Ar prisiimsite asmeninę atsakomybę, jeigu pakenksite teisminiam „Snoro“ bylos tyrimui?
V. MAZURONIS (TTF). Atsakau: dėl mūsų idėjų viskas labai gerai ir nėra jokių problemų dėl idėjų, ir čia nepolitikuokime dėl politinių… Beje, mūsų idėjos pačios geriausios iš visų, bet jūs paklausėte ir aš buvau priverstas atsakyti.
Dabar apie pakenkimą arba nepakenkimą teisminiam procesui. Mūsų išvados nekenkia ir negali pakenkti teisminiam procesui, nes mes nenagrinėjome klausimų, kuriuos nagrinėja teismas, t. y. apie galimą dviejų akcininkų, V. Antonovo ir R. Baranausko, nusikalstamą veiklą. Šitų klausimų mes nenagrinėjome. Netgi liudininkai, kurie tais klausimais turėjo arba jiems atrodė, kad galėjo kalbėti, prokuroro prašymu mūsų komisijoje nedavė jokių parodymų.
Todėl mūsų komisijos išvados niekaip negali pakenkti ikiteisminiam tyrimui arba, tiksliau, teisminiams ginčams, kurie dabar vyksta Londone. Mes komisijoje vienbalsiai sutarėme, kad darysime viską (buvo susitikimų ir su prokuratūros atstovais) bandydami nubrėžti tą liniją, ties kuria mes nepereitume į teisminio tyrimo lauką, o galėtume atsakyti į Seimo suformuluotus klausimus.
Aš esu tikras, kad jokiam ikiteisminiam tyrimui mūsų komisijos išvados nepadarys žalos. Mes nagrinėjome viso šito proceso priimtų sprendimų teisingumo, neteisingumo, skubotumo klausimus. Jeigu ponas V. Antonovas ir ponas R. Baranauskas yra nusikaltę (manau, komisijoje nėra nė vieno, visi sutinka) ir jeigu teisėsauga tai įrodys, jie turi būti nubausti, įkalinti, jų turtas atimtas, bet tai turi įrodyti teisėsauga ir ji turi atlikti savo darbą. Linkėčiau jai sėkmės. O prisidengti tuo dalyku ir bijoti nagrinėti klausimą, kuris Lietuvos valstybei kainavo milijardus, man atrodo, nesąžininga ir politikai neturėtų to daryti.
PIRMININKAS. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Mes, be viso to, ką jūs minėjote, ką mes nagrinėjome, nagrinėjome ir tai, kas ir prie kokių aplinkybių ir kokios apimties dalyvavo priimant sprendimus dėl tokio banko uždarymo, jeigu jūs pamenate. Visada komisijų nariams yra žinoma kur kas daugiau, nes jie mato informaciją tiesiogiai ir turi galimybę su ja susipažinti, užduoti daug klausimų.
Aš galiu pasakyti labai paprastai. Jūs patys matėte (ir tai akivaizdu), kad kai kurie aukščiausi valstybės pareigūnai labai aktyviai dalyvavo šiuose procesuose, ir tai tik patvirtina versiją, kad realiai Lietuvos bankas tik teoriškai yra visiškai nepriklausomas, kaip turėtų būti. O faktiškai yra visiškai kitaip. Ar jums, kaip komisijos pirmininkui, neatrodo, kad tas kai kurių aukštų valstybės vadovų dalyvavimas šituose procesuose ir yra ta pagrindinė priežastis, dėl ko bijomasi išgirsti tiesą?
V. MAZURONIS (TTF). Kolegos, jūs visi matėte, mes išvadose stengiamės atsiriboti ir nuo politinio vertinimo, ir nuo galimo politinio vertinimo, ir panašiai. Mes iš tiesų sudėjome faktus, mes iš tiesų sudėjome medžiagą, kurią gavome, atskirais dviem blokais: viena, kuri buvo be grifo „slaptai“, kita, kuri buvo su grifu „slaptai“. Mes sudėjome visą chronologiją ir, manau, teisingai elgiamės, nes kol visas Seimas susipažins, gali daryti vienokias ar kitokias išvadas, vienokius ar kitokius apibendrinimus arba prielaidas. Iš tiesų kad tiesiogiai būtų duodami kokie nors nurodymai iš kitų aukštų vadovų, aš galiu pasakyti, komisijoje tokių įrodymų mes neturėjome ir mes jų ten nedėjome. Mes sudėjome tuos dalykus, kada buvo kokie kontaktai, kada kas su kuo derėjosi, kada kas su kuo susitiko ir panašiai, bet nedarėme iš to išvadų. Manau, kad teisingai pasielgėme. Todėl aš tikrai nenorėčiau ir dabar pradėti politinius arba prielaidų vertinimus. Manau, kiekvienas, kuris susipažins su ta medžiaga, turi teisę ir galimybę susidaryti savo nuomonę arba turėti savo vienokius ar kitokius supratimus apie tuos dalykus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis.
V. MAZURONIS (TTF). Tai, kad priežastis yra tikrai, ir mes matome, kaip elgiasi ir premjeras, ir Seimo Pirmininkė, mane tik stebina.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš į komisiją kreipiausi raštu dėl dviejų klausimų. Vis dėlto negavau atsakymo. Gal jūs atsakysite iš tribūnos. Visiškai nenorėdamas pažeminti ar paniekinti vieno ar kito pareigūno, bet norėdamas išsklaidyti abejones, kurių pasirodė žiniasklaidoje, ir pridėjau dokumentus. Tai yra Santariškių klinikos, vienas iš šios institucijos vadovų yra ir gerbiamosios Pirmininkės vyras (…) iš vakaro, lapkričio 16 d., beveik 19 mln. Lt iš „Snoro“ banko pervedė į kitą banką. Kas nutekino informaciją, ar tai atsitiktinis dalykas, ar ne? Atsakymo negavau, gal atsakysite.
Ir kitą klausimą uždaviau raštu, ar teisėtai buvo I. Degutienės vaiko įmonei…
PIRMININKAS. Laikas. Laikas, Petrai!
P. GRAŽULIS (TTF). …pervesti pinigai į…
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš galiu atsakyti tik tiek. Mūsų komisijai tarp suformuluotų klausimų tokio klausimo, kurį, gerbiamasis Petrai, jūs klausėte, suformuluota nebuvo. Mūsų komisijai buvo suformuluota dėl galimo aukštų pareigūnų įtakos turėjimo, pasinaudojimo informacija ir kitų dalykų. Mes iš tikrųjų bandėme atsakyti į tą klausimą ir ieškojome, kiek mums pavyko, medžiagos. Tuo klausimu, apie kurį jūs kalbėjote, bankroto administratorius ponas N. Cooperis, kai mes paprašėme konkrečiai dėl tos firmos, apie kurią jūs kalbate, visų pervedimų laikų ir visų kitų dalykų (mūsų komisijos medžiagoje yra raštas), mums davė atsakymą, kad „Snoro“ banke vyksta tyrimas. Konkrečiai reikia imti laikus, iš kokios sąskaitos kur pervedė ir panašiai, kad vyksta tyrimas kaip tik dėl tos firmos, su kuria susieta Seimo vadovė, viso teisėtumo. Ir prižadėjo, kad kai tik baigsis tyrimas, jis komisijai visą medžiagą ir visas išvadas pateiks. Kol kas aš tokios medžiagos nemačiau, bet gal jie dar nebaigė to tyrimo. Tai yra vienas dalykas.
Ir antras…
PIRMININKAS. Laikas.
V. MAZURONIS (TTF). …dalykas. Jūs žinote, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl šiek tiek kitų dalykų, dėl informacijos nutekėjimo iš vienos ir iš kitos pusės.
PIRMININKAS. Valentinai, laikas!
V. MAZURONIS (TTF). Kiek žinau, jis irgi nebaigtas. Tai tik tiek galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dešimt minučių, skirtų klausimams pateikti, baigėsi. Dėkui.
Nuomonė už ir nuomonė prieš. K. Daukšys. Prašau įdėti kortelę. Prašau. Žodis jums.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke, kad pamokėte, ką kur reikia įdėti. Dėkingas.
Aš manyčiau, kad čia būtų mažiau visokių šnekų ir nelaimių, jeigu mes būtume tą nutarimą greičiau pradėję svarstyti. Apsvarstytume ir nutartume galų gale kaip Seimas – blogai komisija išsprendė, gerai komisija išsprendė, dar kaip nors išsprendė. Aš manau, kad komisijoje visi klausimai ir visi atsakymai buvo apsvarstyti ir faktiškai daugumos komisijos narių balsais priimti. Nebuvo sutvarkyti… tik buvo sabotuotos galutinės išvados. Mes labai aiškiai matėme, kaip tas sabotažas buvo padarytas.
Jeigu yra kokių nors kitų priežasčių, kurių komisija nežinojo, o žinojo atskiri jos nariai, arba jeigu buvo duotos kokios nors komandos, tai gal tie komisijos nariai mums visiems galėtų pranešti. Mes žinotume ir kitokią nuomonę priimtume, tie komisijos nariai, kurie tokias išvadas priėmė. Aš manyčiau, kad tai būtų labai svarbus momentas, nes, pranešiu, „Snoro“ banko pavyzdys mums yra didelė pamoka, kaip nereikia bankų prižiūrėti, kaip nereikia su bankais elgtis ir kaip nereikia elgtis viešumoje su tokia informacija.
Taigi aš tikrai norėčiau, kad Lietuva šitą pamoką kuo greičiau išmoktų, taip pat Lietuvos Respublikos Seimas, neslėpdamas ko nors į kišenes, po stalu ar kur nors.
Šnekėti apie tai, kad čia viskas aišku, arba nurašyti tokius pinigus net neišsiaiškinus į nuostolius yra baisu, turint minty, kaip dabar administratoriai elgiasi su tais pinigais.
Gerbiamieji, aš siūlyčiau vis dėlto bent jau Seime ramia sąžine, jeigu Seimas atmes, tai atmes, šiandien toms išvadoms pritarti, svarstyti ir žiūrėti, kaip bus toliau.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, kad labai keista buvo klausytis atsakymų, kurie tikrai neatitiko to, kas buvo komisijoje. Ne visos išvados buvo apsvarstytos, juo labiau ne dėl kiekvienos iš jų buvo balsuota. Taigi viskas buvo kaip tik priešingai.
Kitas dalykas. Ne dėl veiksmų skubotumo buvo priešingos nuomonės. Pirmiausia todėl, kad buvo siekiama pasiūlyti keisti eilę kreditorių, kurie galėtų teikti savo reikalavimus. Šiuo atveju valstybė būtų kaip ir visi kiti milijonieriai, kilę iš Rusijos. Jų ten virš šimto įmerkė savo pinigus, mėgino žaisti, gauti didesnes palūkanas. Matyt, labai užsižaidė ir juos pačius, gali būti, apgavo. Bet šiuo atveju mes giname Lietuvos piliečių interesą susigrąžinti valstybės pinigus, kuriais buvo kompensuojami tie nuostoliai, kuriuos jie patyrė, „Snoro“ bankui patikėdami pinigus. Taigi aš siūlau atmesti šį, pavadinsiu, nebaigtą dokumentą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, mes dabar balsuojame, kad būtų aišku, na, aš noriu patikslinti, tiesiog dėl nutarimo, kurį sudaro vienas straipsnis. Ne dėl išvadų, ne dėl kokios nors komisijos sprendimo. Mes dabar balsuojame dėl nutarimo, kurio yra vienas straipsnis – nagrinėti komisijos išvadų projektą Seimo plenariniame posėdyje. Štai dėl ko mes čia balsuojame dabar. Ne dėl išvadų, dar pateiktų, čia tik nutarimas toks registruotas.
Taigi nuomonės išsakytos, balsuojame. Balsuojantys už pritaria, balsuojantys prieš ir susilaikantys turi kitą nuomonę. Po pateikimo, be abejo.
Už – 53, prieš – 40, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo dėl vieno sakinio.
Dabar turime sutarti, kada svarstysime, nustatyti svarstymo datą. Aš siūlau… Na, klausykite, Seimas viską gali. Seimas nutaria, aš nesiginčiju… (Balsai salėje) Gal aš pasiūlyčiau datą. Data, matyt, būtų kitos savaitės antradienis, būtų logiška. Tinka turbūt, ar ne? (Balsai salėje) Ne, gerai. Kitas siūlymas. Prašau. Kitas siūlymas.
Pone Dagy, prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, nes yra kur kas rimtesnių klausimų, susijusių su žmonių poreikiais, o ne atskirų lobistinių grupių gynimu, ką ir daro dabar komisijos pirmininkas.
PIRMININKAS. Pone Mazuroni, aš mačiau, kaip siūlo kitą antradienį, o jūs siūlote…
V. MAZURONIS (TTF). Po dviejų savaičių.
PIRMININKAS. …dar kitą antradienį, taip? Kalendoriuje aš patikrinsiu. Balsuojame. (Balsai salėje) Nereikia. Tiek laiko sugaišome dėl vieno sakinio… Balsuokime. (Balsai salėje) Gaišiname laiką. Žiūrėkite, dėl vieno sakinio!
Balsuojame. Alternatyvus balsavimas. Balsuojantys už balsuoja už kitą antradienį, o balsuojantys prieš – dar už kitą antradienį. Datas mes įvardysime pasitikrinę kalendoriuje, tinka? Tinka. Už – kitas antradienis, prieš – dar kitas antradienis. (Šurmulys salėje)
Už – 54, prieš – 47, svarstome kitą antradienį, tai bus 25 d. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas? (Balsai salėje) Pagrindinis dėl šio nutarimo komitetas… (Balsai salėje) Audito komitetas. Gerbiamieji Seimo nariai, aš valdausi. Nutarimas, kurį sudaro vienas sakinys. Ką nagrinės Audito komitetas? „1 straipsnis. Nagrinėti komisijos išvadų projektą Seimo plenariniame posėdyje.“ Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Gerai. Ministre Pirmininke, jūs siūlote Biudžeto ir finansų komitetą?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš siūlau Biudžeto ir finansų komitetą. Bet būtų gerai, kad Biudžeto ir finansų komitetas per tą savaitę atrastų tas komisijos išvadas, kurias čia yra siūloma svarstyti, nes aš nelabai suprantu, ką mes čia darome. (Balsai salėje) Žinote, technologijos jau ir Marso paviršių tyrinėja ir atranda daug įdomių dalykų, bet šito dalyko net ir tokios technologijos neatras.
PIRMININKAS. Aš suteikiau žodį Ministrui Pirmininkui, kuris turi statutinę teisę kalbėti be eilės tada, kada jis nori. Vienas pasiūlymas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitas pasiūlymas, kad būtų pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dar kitas – Audito komitetas. (Balsai salėje) Gerai, girdėjau. Taigi dabar mes turime, matyt, apsispręsti. Trys variantai. Kuris daugiausia surinks, tas ir bus tas pagrindinis komitetas, o kiti bus papildomi. Tinka? Tai už yra Biudžeto ir finansų komitetas, prieš – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O gal galima atsiimti bent vieną – dėl Biudžeto ir finansų arba dėl Teisės ir teisėtvarkos komitetų? Trys, gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlau vieną atsiimti. Rimai! (Balsai salėje) Iš tikrųjų čia yra teisiniai klausimai svarbiausi, pinigų čia neskaičiuojam. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Na, Audito komitetas, aš žinau, kodėl jie čia nori, tai neatsiims, nors nieko bendra Audito komitetas neturi.
PIRMININKAS. Vienas siūlymas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kitas siūlymas – Audito komitetas. Alternatyvus balsavimas. Dėmesio! Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojantys už balsuoja už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, balsuojantys prieš balsuoja už Audito komitetą. Už – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prieš – Audito komitetas. Balsuojame. (Balsai salėje) Kartojame balsavimą. Už – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prieš – Audito komitetas. Balsuojame. Už – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prieš – Audito komitetas. (Balsai salėje)
Už – 51, prieš – 54. Audito komitetas. Papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime sutarti? Gerai. Viskas. Labai gražiai sutarėme. Žiūrėkite, visi patenkinti, laimingi, balsavome.
Gerai, dabar jau tikrai dirbame. Dar repliką po balsavimo? Gerai. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš noriu atkreipti gerbiamojo V. Mazuronio ir kitų komisijos narių dėmesį: mūsų komisija nebalsavo, nes nepriėmė jokio sprendimo, kuri medžiagos dalis yra vieša, kuri yra slapta, tai jūs komentuodami viešai išvadas pažeidėte įstatymą su visa kylančia… Mes laikomės šito susitarimo ir nekomentuojame kai kurių Seimo narių, kurie buvo nagrinėjami šioje komisijoje, nesakome išvadų. Jūs elgiatės, kaip jums šauna į galvą – nei tvarkos, nei teisingumo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, jūs daug sykių mus raminote, kad čia tik vienas sakinys. Kodėl čia tiek ginčų? Tokiu keliu einant, kai bus kieno nors iškeltas sakinys atsisakyti Lietuvos valstybingumo, irgi bus tik vienas sakinys ir nebus dėl ko ginčytis? Jūsų logika man yra visiškai nepriimtina. Gali būti vienas sakinys, gali būti 20 sakinių, bet turinys yra svarbiausia. Ne dėl žodžių skaičiaus ginčijamės, bet dėl turinio.
PIRMININKAS. Aš tik norėjau, jeigu leisite pasakyti, vis tiek pirmininkauju, kad šis mūsų balsavimas bus kaip chrestomatinis pavyzdys teisės studentams, nagrinėjantiems Seimų istoriją. Aš tik tą norėjau pasakyti.
Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš tik atkreipiu dėmesį. Aš tikrai labai nustebęs, kad gerbiamasis premjeras sako, kad jis nematęs išvadų. Nesuprantu, dėl ko tada yra toks didžiulis prieštaravimas. Kita vertus, premjere, jeigu jūs tikrai nematėte, tai gal jūs tada ir nežiūrėkite, nes kai pamatysite, apaksite, pamatysite, kiek ten visko pripainiota.
PIRMININKAS. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamieji vyrai, manau, čia viskas gerai, nusiraminkime! Noriu gerbiamajam kolegai Rimui pasakyti, kad su ta medžiaga, kuri yra specialioje raštinėje, galėjo susipažinti visi Seimo nariai, turintys teisę dirbti su slapta informacija. O rašydami išvadas, jeigu tai buvo slapta dalis, jūs turėjote atitinkamai įforminti. Šioje vietoje nemanau, kad kiltų kokių nors nesklandumų, visi tie, kurie skaitėme medžiagą, esame pasirašę. Kam čia kelti tas problemas?
PIRMININKAS. R. J. Dagys, ir baigiame.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Noriu atkreipti dėmesį, kad raštinėje mes galime visi susipažinti su medžiaga, bet įstatymas įpareigoja, kad jeigu ta medžiaga nėra paviešinta viešojoje erdvėje, ta medžiaga neviešinama ir nekomentuojama. Už tai numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.
PIRMININKAS. Įveikėme!
16.19 val.
2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ratifikavimo“ projektas. Pateikimas. Pranešėja – viceministrė A. Mikalauskaitė.
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju, pirmininke. Pasistengsiu labai trumpai. Teikiame Seimui siūlymą ratifikuoti 2006 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, t. y. konsoliduojanti konvencija, kuri sujungia daugelį nuostatų, priimtų Tarptautinės darbo organizacijos kitose konvencijose, susijusiose su jūrine teise nuo 1920 m. Šioje konvencijoje yra aptariami pagrindiniai ir minimalūs reikalavimai jūrininkams: darbo sąlygos, poilsio laikas, maitinimas, sveikatos, socialinės garantijos. Ši konvencija yra taikoma visiems jūrininkams, taip pat visiems laivams – tiek valstybiniams, tiek privatiems, kurie verčiasi komercine veikla. Dėl šios konvencijos yra pasisakyta Europos Sąjungos Tarybos 2009 m. direktyvoje, kuri taip pat perkelia pagrindines nuostatas, įvardytas minėtoje konvencijoje. Pagal konvencijos dokumentus yra nustatyta, kad jinai pradeda galioti prisijungus 30 šalių per 12 mėnesių nuo 30 šalių ratifikavimo dokumentų pateikimo. Data yra nustatyta, kad tai būtų 2013 m. rugpjūčio 20 d., nes tas skaičius šalių buvo pasiektas šių metų rugpjūčio 20 d. Pagrindiniai aspektai yra tokie, kad nepriklausomai nuo to, ar Lietuva ratifikuotų, ar neratifikuotų šios konvencijos, laivai, įplaukę į Klaipėdos uostą, būtų tikrinami vadovaujantis minėta konvencija.
Jos įgyvendinimui reikės parengti daug teisės aktų. Pagrindiniai įgyvendintojai bus Saugios laivybos administracija ir Valstybinė darbo inspekcija. Minėtas projektas buvo derintas ir aptarinėjamas ne kartą su socialiniais partneriais, jam buvo pritarta. Taip pat buvo aptarinėjama ir derinama su ministerijomis. Siūlome ratifikuoti, nes, kaip minėjau, po ratifikavimo per metus laiko reikia parengti dar visus lydimuosius dokumentus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs labai detaliai paaiškinote sąryšį su kitais dokumentais, tačiau iš esmės galbūt galėtumėte nors glaustai apibūdinti, kokie pasikeitimai jūrų laivyboje bus reikalingi ir kaip turės pasikeisti ta laivyba ratifikavus šį teisės aktą. Bent šiek tiek iliustratyviai, kad būtų galima pateikimo stadijoje suvokti pokyčių dydį. Dėkui.
A. MIKALAUSKAITĖ. Kaip jau minėjau, tai apima tikrai daug dalykų, tai yra susiję ir su darbo ir poilsio laiko reglamentavimu. Kadangi yra skirtingos valstybės ir skirtingas reglamentavimas, tai šia konvencija yra siekiama išsiaiškinti ir turėti vienodus standartus. Būtų keliami taip pat standartai dėl sveikatos apsaugos, dėl socialinių garantijų. Tarkime, jeigu laivas, plaukiojantis su kitos šalies vėliava, įplaukia į Lietuvos uostą ir atsitinka koks nors nelaimingas atsitikimas, tai būtų galimybė, tai yra tam tikras reglamentas, kaip būtų nagrinėjamos ir aiškinamos to atsitikimo priežastys, kaltieji, kaip turi būti surašomi protokolai, pildomi žurnalai ir panašiai. Iš principo, kaip sakiau, nepriklausomai nuo to, ar Lietuva yra prisijungusi, ar ne, būtų taikomi aukštesni reikalavimai. Todėl buvo siūloma, kad būtent visos Europos Sąjungos valstybės, kurios turi laivynus, prisijungtų ir turėtų vienodą reglamentavimą.
PIRMININKAS. A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, dėl Teisės departamento išvadų, kad kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiami kitų įstatymų, susijusių su tinkamu konvencijos įgyvendinimu, projektai. Kiek žinau, šie projektai nėra parengti ir, ko gero, jų parengimas užtruks dar kurį laiką.
Ar jums neatrodo nelogiška priimti dabar pateikimo stadijoje šį įstatymo projektą, kai nėra jokios garantijos, kad lydimieji įstatymai bus parengti ir pateikti iki svarstymo pradžios? Galbūt reikėtų atmesti šį projektą, kol bus tinkamai parengti visi kiti lydimieji įstatymų projektai?
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Yra išsiaiškinta dėl šios formuluotės. Svarstymo metu bus papildyta dar vienu lydimuoju dokumentu, tai yra įpareigojimu Vyriausybei iki nustatytos datos, tai yra iki kitų metų, parengti visus teisės aktus. Kaip minėjau, jos buvo analizuotos tiek susisiekimo, tiek sveikatos, tai yra daugiau kaip sąvadas būtų atskirų. Nes vieno tokio įstatymo, kuris sujungtų ar perkeltų tiesiogiai direktyvą, tai yra pačią konvenciją, nebus. Tai yra daugiau reglamentinės nuostatos, bus keletas daugiau nuorodinių dokumentų. Tą pastabą mes įvertinome.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei. Norinčių klausti daugiau nėra. Dėkojame jums. Nuomonė už. Nėra norinčių kalbėti. Nuomonė prieš – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Siūlau atmesti tokį įstatymo projektą, kuris iš esmės yra skubotas, nes nėra iki galo parengti visi kiti lydimieji įstatymai. Visiškai netinkama tokia praktika, kai teikiamas įstatymo projektas, o po to tik suskumbama rengti kitus įstatymų projektus, kurie būtini ir reikalingi, kad toks įstatymo projektas būtų svarstomas Seime. Todėl kaip neparengtą dokumentą siūlau atmesti jį pateikimo stadijoje.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo.
Už – 61, prieš – 2, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti spalio 23 d.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienė.
16.27 val.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 115 dėl darbuotojų apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4324. Pranešėjas – sveikatos apsaugos viceministras A. Klišonis. Prašom. Pateikimas.
A. KLIŠONIS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums įstatymo „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 115 dėl darbuotojų apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ratifikavimo“ projektą. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus šį įstatymą dėl darbuotojų apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ratifikavimo, Lietuvos Respublika ratifikuos Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 115, priimtą 1960 m. birželio 22 d. Ženevoje. Konvencija ratifikuotina tarptautinė sutartis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie šių Tarptautinės atominės energetikos agentūros konvencijų: Panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyvių atliekų tvarkymo saugos konvencijos, Branduolinio saugumo konvencijos, Konvencijos dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją, Konvencijos dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radioaktyviam radiologiniam pavojui, Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos, Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą bei kitų konvencijų.
Konvencija tarptautiniu lygiu nustato bendrai visų darbuotojų, dirbančių su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, dirbančių ne tik branduolinėje energetikoje, tačiau ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose, įvairiuose pramonės objektuose, profesinės apšvitos pagrindinius sveikatos apsaugos principus ir nuostatas.
Ratifikavus konvenciją neigiamų pasekmių nenumatoma. Konvencijai ratifikuoti ir jai įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kada mūsų atstovai pasirašė šitą konvenciją, jeigu galite pasakyti? Ir dar vienas dalykas, matau, kad konvencija gana daug metų galioja, nuo 1960 m. Ar negalite pasakyti, ar buvo kokie pakeitimai? Per 52 metus daug kas keitėsi ir šitoje labai atsakingoje, sudėtingoje jonizuojančiosios aplinkos srityje. Ar mes prisijungiame prie visų tų pakeitimų, ar jų yra? Ačiū.
A. KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Tikslios datos tikrai neįvardysiu, kada ji yra pasirašyta. Dėl pakeitimų, kurie yra buvę. Pakeitimų yra buvę, keletas jų. Jiems taip pat yra bendru lygiu pritarta. Tačiau jokių esminių pakeitimų, kurie sąlygotų mūsų šiuo metu priimtų teisės aktų pakeitimus, nebus, nes konkrečiai šią veiklą reglamentuoja Radiacinės saugos įstatymas ir po prisijungimo prie konvencijos jokių pakeitimų dėl to nėra numatoma. Nes atsižvelgiant į ankstesnius konvencijos pakeitimus, mūsų Radiacinės saugos įstatymas yra pakeistas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Dėkui. Norinčių kalbėti už ir prieš irgi nemačiau. Nieko nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai ačiū.
Darbotvarkės 2-5 klausimas, atsiprašau. Siūlomi komitetai, pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas ir papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 23 d.
16.31 val.
2-5 klausimas – įstatymo „Dėl Kartachenos biosaugos protokolo papildomo Nagojos ir Kvala Lumpūro protokolo dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4570. Pranešėjas – aplinkos apsaugos viceministras A. Spruogis. Pateikimas. Prašom.
A. SPRUOGIS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti įstatymo „Dėl Kartachenos biosaugos protokolo papildomo Nagojos ir Kvala Lumpūro protokolo dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo ratifikavimo“ projektą.
Projekto tikslas – ratifikuoti 2010 m. Nagojoje priimtą Kartachenos biosaugos protokolo papildomą protokolą. Protokolo tikslas – inicijuoti tarptautinio atsakomybės nustatymo ir žalos, padarytos dėl gyvų modifikuotų organizmų judėjimo per sieną, atlyginimo taisyklių ir procedūrų rengimo procesą. Lietuva Kartachenos biosaugos protokolą ratifikavo 2003 m. 2011 m. Lietuva pasirašė minėtą papildomą protokolą. Šiandien tas protokolas pasirašytas 51 šalies. Mūsų būsimo pirmininkavimo metu biosaugos klausimai bus vieni iš prioritetinių klausimų, todėl prašyčiau Seimo pritarti šiam ratifikavimo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti, kaip bus su klimato kaitos prekyba. Iš tikrųjų jūs esate atsakingas už Lietuvos taršos nustatytų normos vienetų prekybą, ir Lietuvai jau metai laiko sustabdyta ta prekyba. Dabar teikiate naujus protokolus, o anas daro milijardinę žalą Lietuvai. Gal jūs galite pasakyti, kada bus pradėta prekyba Lietuvai?
A. SPRUOGIS. Matyt, turėčiau kreiptis į Sekretoriatą, nes klausimas visiškai nesusijęs su teikiamu projektu. Ar man atsakinėti, ar?..
PIRMININKĖ. Čia jau jūs turite spręsti. Aš jums nepatarsiu. Jeigu nesusijęs, tai tikrai galite ir neatsakyti, nes jūs ne tą pristatote.
A. SPRUOGIS. Gerai, atsisakau.
PIRMININKĖ. Gerai. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, kiek tas projektas aktualus Lietuvai? Ačiū.
A. SPRUOGIS. Ačiū už klausimą. Šiandien teisinė sistema, kuri yra sukurta Lietuvai, užtikrina minėtų reikalavimų įgyvendinimą Lietuvoje. Bet ratifikuodami šį projektą mes kartu su Europos Sąjunga ir kitomis šalimis priimame tą tarptautinę teisę, kuri yra ir kitoms šalims. Tai yra mes teisės aktų pagal šį protokolą nekeisime, biudžeto lėšų įgyvendinti nereikės, tiesiog rodome savo solidarumą su kitomis šalimis.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš įsivaizduoju taip… Galvoju, kaip paklausti, kad jūs neatsisakytumėte atsakyti, nes…
A. SPRUOGIS. Aš atsakysiu būtinai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …nes šioje salėje reta, kai atsisako atsakyti. Pirmas atvejis per ketverius metus, pirmas atvejis, kai buvo atsisakyta. Kaip čia man geriau suformuluoti. Kiekvienas tas dokumentas, kurį mes ratifikuojame, vienaip ar kitaip veikia mūsų visų gyvenimą, gali veikti verslą ir t. t., nes čia kalbama apie žalos atlyginimą ir panašiai. Pavyzdžiui, jūs žinote, Jungtinės Amerikos Valstijos atsisakė ratifikuoti vieną dokumentą, tai Kioto protokolą, ten jie paskaičiavo, kad jiems per brangu tai daryti. Lietuva, aišku, puolė, ratifikavo, Lietuvai ne per brangu.
Tai mano klausimas toks: kaip šis ratifikavimas gali paveikti verslą, jų sąnaudas, išlaidas?
A. SPRUOGIS. Ačiū už klausimą. Panašus klausimas, kaip gerbiama Seimo narė V. M. Čigriejienė pateikė. Mūsų verslo paveikti negali, nes visi mūsų teisės aktai, kurie yra jau priimti ir patvirtinti, atitinka šio protokolo esmines nuostatas. Tai yra mes ratifikuojame tam, kad susidarytų kritinė grupė šalių, kurios ratifikuos šį projektą, tam, kad tas tarptautinis susitarimas pradėtų galioti. Tai yra tam, kad susitarimas galiotų, reikalingas tam tikras šalių skaičius. Mums tai nieko nekeičia. Bet kokiai nors Afrikos ar Azijos šaliai, be abejo, bus tam tikrų ribojimų ir galbūt net ir poveikio verslui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Asmeniškai paklausite… Ačiū. Prašom nuomonė už, nuomonė prieš. Yra norinčių kalbėti. Už – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš prieš norėjau kalbėti.
PIRMININKĖ. Bet jūs užsirašėte už.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Atsiprašau, apsirikau.
PIRMININKĖ. Prieš užsirašęs B. Bradauskas. (Balsai salėje) Už norite kalbėti? Tai kaip jūs čia dabar kaip žydai? Atsiprašau. (Balsai salėje) Yra tokia liaudiška patarlė, aš neturėjau nieko omeny.
Gerai, už – B. Bradauskas, o prieš – J. Šimėnas. Pirmiau už tegul šneka B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Neturiu požymių, kuriuos jūs paminėjote, bet įtardamas, kad J. Šimėnas kalbės ir visai ne tuo klausimu, nes jis visą laiką asmeniškai nusistatęs prieš A. Spruogį, aš užsirašiau prieš, kadangi žinojau, kad taip bus.
PIRMININKĖ. Apie įstatymą šnekėkite, o ne apie žmogų.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dabar aš apie įstatymą, kadangi iš klausimo aš jau supratau, kur linksta J. Šimėno pasisakymo esmė. Aš pritariu šiam protokolui. Lietuva visai kitaip atrodys pritarusi tarptautinėms sutartims, kurios yra ir ratifikuotos… ir papildomi protokolai, kaip sakant, jei viską ratifikavome, tai reikia ratifikuoti ir papildomus protokolus. O užbėgdamas už akių, noriu pasakyti J. Šimėnui, kad nereikia su A. Spruogiu suvedinėti sąskaitų, kurių nepavyko jums suvesti visus ketverius metus.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Šimėnas. Bet kalbėkite apie šį įstatymą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš neturiu jokių sąskaitų, nesu aiškiaregys kaip B. Bradauskas ir nežinau, ką jis kalbės, išankstinių nuostatų neturiu. Tik noriu Seimo paprašyti, nes manau, kad šios kadencijos Seimui yra daug svarbesnių klausimų Lietuvai ir aplinkosaugai taip pat. Man labai keista, kai Aplinkos ministerija teikia Kartachenos biosaugos produktų ir Nagojos, ir Kvala Lampūro protokolus, kai tuo tarpu Lietuvai gresia Europos sankcijos dėl atliekų tvarkymo, kai Lietuva negauna milijardo litų dėl klimato kaitos nesutvarkytų dokumentų, kai mes nesusitvarkome su teritorijų planavimo dokumentais ir panašiai. Todėl manau, kad šios kadencijos Seimui šio klausimo svarstyti tikrai nėra jokio reikalo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys. Už – 57, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas vienas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 26 d.
Per šoninį mikrofoną sakomos replikos. J. Šimėnas. Prašom, replika.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ponia posėdžio pirmininke, tai kokia ministerija pristatė šį dokumentą?
PIRMININKĖ. Darbotvarkę ne aš sudarau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aplinkos ministerija. Taigi čia yra Aplinkos apsaugos komiteto kompetencija.
PIRMININKĖ. Nesisiūlykite (…).
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš klausiu, kodėl jūs taip teikiate, jeigu pagal Statutą mūsų komitetui tai priklauso svarstyti?
PIRMININKĖ. Todėl, kad Seniūnų sueigoje taip buvo patvirtinta.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš teikiu pasiūlymą Seimui, kad šitą klausimą svarstytų Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKĖ. Kad pagrindinis būtų?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, nes net ir Teisingumo ministerija pateikė klausimą Aplinkos ministerijai.
PIRMININKĖ. Lygiai taip pat, kaip prieš tai pateikė Sveikatos apsaugos ministerija, o pagrindinis yra Užsienio reikalų komitetas. Bet yra pasiūlymas balsuoti. Kas balsuojate už, balsuojate už Užsienio reikalų komitetą (kadangi toks sprendimas priimtas Seniūnų sueigoje), kas balsuojate prieš, balsuojate, kad svarstytų Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje) Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už – Užsienio reikalų komitetas, kas prieš – Aplinkos apsaugos komitetas.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 21, prieš – 34. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas.
Turbūt papildomu tada reikia skirti Užsienio reikalų komitetą. Taip. Kaip minėjau, siūloma svarstyti rugsėjo 26 d.
16.42 val.
2-6 darbotvarkės klausimas – įstatymo „dėl Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4686. Pranešėjas – krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Prašom. Pateikimas.
V. UMBRASAS. Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiame įstatymo „dėl Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos ratifikavimo“ projektą. Susitarimas apima šią įslaptintą informaciją: informaciją, kuri gaunama iš Europos Sąjungos institucijų ar Europos Sąjungos įsteigtų agentūrų, įstaigų ar biurų ir kuri pateikiama šalims arba kuria su šalimis keičiamasi; informaciją, kuri gaunama iš šalių ir pateikiama Europos Sąjungos institucijoms ar Europos Sąjungos įsteigtoms agentūroms, įstaigoms ar biurams, arba kuria su jomis keičiamasi; informaciją, kuri gaunama iš šalių, siekiant pateikti ją kitoms šalims, arba su šalimis ja keistis Europos Sąjungos interesais ir kuri yra pažymėta siekiant nurodyti, kad jai taikomas susitarimas; ir informaciją, kurią iš trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų yra gavusios Europos Sąjungos institucijos ar Europos Sąjungos įsteigtos agentūros, įstaigos ar biurai ir kuri yra pateikiama šalims arba kuria su šalimis keičiamasi.
Susitarimas šalims priimtinu būdu apibrėžia esmines sąvokas, nustato šalių įsipareigojimus ir įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus. Nesant susitarimo, keitimasis įslaptinta informacija ir jos apsauga vykdoma vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės teisės aktais, dvišalėmis sutartimis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos bei 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimu dėl saugumo nuostatų užtikrinant Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugą.
Tiek trumpai. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, čia prieš tai kalbėjo jūsų kolega, jo pagrindinė mintis atsakant į mano klausimą buvo tokia, kad viskas jau padaryta, atskirais dokumentais visos dalys jau įvykdytos ir dabar reikia tik formalaus įforminimo, kad mes ratifikuotume prieš tai buvusį dokumentą.
Mano klausimas yra toks. Jūs pats dabar pasakėte, kad jeigu to susitarimo nėra, tai keitimasis įslaptinta informacija ir jos apsauga vykdomas vadovaujantis valstybių narių nacionalinės teisės aktais. Jūs taip pasakėte. Sakykite, tos naujos reglamentavimo nuostatos (aiškinamajame rašte išrašote penkias nuostatas) šiandien nėra reglamentuotos? Jūs rašote: „Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos.“ Tai šiandien jų nėra, taip?
V. UMBRASAS. Viskas yra. Tiesiog tai, kas yra siūloma, yra supaprastintas mechanizmas. Mes turime dvišales sutartis, sakykim, Krašto apsaugos ministerija yra jau turbūt keliolika sutarčių pateikusi ir jos yra ratifikuotos dėl įslaptintos informacijos, bet tai yra dvišalės sutartys.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ir jos dabar bus sunaikintos?
V. UMBRASAS. Tai yra siūloma norint supaprastinti mechanizmą, kai dalyvauja įvairios Europos Sąjungos institucijos, agentūros ir panašiai, kai nereikia įslaptinta informacija keistis tokiu sudėtingu būdu per dvišales sutartis ir panašiai. Tos šalys, kurios pasirašė šį susitarimą, nori lengvesnio būdo keistis įslaptinta informacija.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai dvišaliai susitarimai bus panaikinti?
V. UMBRASAS. Niekas nepanaikinta, viskas galioja su tomis šalimis, kurios pasirašė, viskas galioja. Jeigu jūs skaitytumėte projektą, matytumėte, kad kalbama apie Europos Sąjungos institucijas, agentūras, įstaigas ar biurus, per kurias eina ta įslaptinta informacija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, vis tiek ta visa įslaptinta informacija eina per įvairias institucijas. Kuri institucija mūsų valstybėje atsakinga už tos informacijos kaupimą, priežiūrą, to slaptumo perdavimą, keitimąsi ta informacija ir atsakomybe už tos informacijos nepaskleidimą?
V. UMBRASAS. Šį susitarimo projektą teikia Valstybės saugumo departamentas. Kadangi mes turime įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, tai jie privalo teikti per mus. Šiaip yra Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, kurią sudaro visų institucijų atstovai, o sekretoriato funkcijas atlieka Valstybės saugumo departamentas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į abu klausimus. Toliau motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 23 d.
2-7 klausimas jau pateiktas, 2-8 pateiktas.
16.48 val.
Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4052, Aplinkos apsaugos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4053 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4052 ir lydintysis – Aplinkos apsaugos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4053. Pranešėjas – E. Tamašauskas. Pateikimas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti jums Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos Seime yra keletas alternatyvių 2007, 2010 m. įregistruotų ir pradėtų svarstyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektų, juose numatoma pakeisti tuos pačius straipsnius arba išdėstyti įstatymą nauja redakcija. Alternatyvių projektų tiksluose yra nurodoma, kad Saugomų teritorijų įstatymas yra tobulintinas, nes neracionaliai reglamentuoja veiklą saugomose teritorijose ir nepakankamai aiškiai apibrėžia žemės savininkų ir valdytojų teises ir kitus svarbius aspektus. Todėl Seimo valdybai 2010 m. spalio 20 d. posėdyje pasiūlius, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Audito komitetu nusprendė sudaryti darbo grupę, sujungti nurodytus įstatymų projektus ir parengti vieną Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Šio įstatymo projekto tikslas – pagerinti saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, užtikrinti teritorinės gamtosaugos reikalavimų ir žemės savininkų, valdytojų ir vietos gyventojų interesų geresnį derinimą ir darnios plėtros lygiaverčių principų realizavimą praktiškai.
Buvo kelti tokie šio projekto uždaviniai (tikiuosi, juos pavyko įgyvendinti): teritorinės gamtosaugos sistemoje nuo saugomų teritorijų atskirti ekologines apsaugos zonas, t. y. tokias teritorines gamtosaugos formas, kurios savo esme labiau panašios į aplinkosauginį veiklos standartą nei į saugomas teritorijas, skirtas konkrečiai gamtos ar kultūros vertybei apsaugoti. Taip siekiama išvengti tokioms teritorijoms taikytino per griežto veiklos reglamentavimo, kai jos laikomos saugomomis teritorijomis, ir užtikrinti tikslesnę saugomų teritorijų apskaitą.
Taip pat buvo nuspręsta atsisakyti kultūros paveldo vietovių apsaugai šiuo metu taikomo kultūrinių draustinių statuso, jį pakeisti tausojamojo naudojimo prioriteto saugomomis teritorijomis, kurioms taip pat būtų priskiriami ir kultūros paveldo objektai, ir geriau reglamentuoti veiklą šio prioriteto saugomose teritorijose.
Buvo siekiama sudaryti sąlygas lanksčiau taikyti ūkinės veiklos ribojimus saugomose teritorijose ir ekologinės apsaugos zonose, atsižvelgiant į tokių teritorijų steigimo tikslus, svarbą, jose randamas saugomas vertybes ir žemės savininkų, valdytojų ar vietos gyventojų interesus.
Mes taip pat siekiame tiksliau apibrėžti tuos atvejus, kai už veiklos apribojimą saugomose teritorijose išmokamos kompensacijos, ir lėšų šaltinius.
Saugomų teritorijų įstatymą siūloma pakeisti išdėstant jį nauja redakcija ir pakeičiant jo pavadinimą – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir ekologinės apsaugos zonų įstatymas.
Beje, šiame įstatyme esančios nuostatos, susijusios su gamtinio karkaso nustatymo tikslais, sudėtimi ir nustatymo tvarka, veiklos, gamtinio karkaso teritorijos reglamentavimu, iškeliamos į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą parengiant tam tikrą šio įstatymo pakeitimo projektą, kuris teikiamas kartu su šiuo projektu. Atsižvelgiant į tai, kad gamtinis karkasas yra svarbus erdvinio planavimo elementas, naudojamas darnios plėtros principams bendrajame teritorijų planavime įgyvendinti, su tuo susijusių klausimų iškėlimas turėtų pagerinti įgyvendinimą ir leistų išvengti skirtingo teisinio traktavimo problemų, kai gamtinis karkasas laikomas atskira saugomos teritorijos rūšimi, kas, beje, iki šiol ir buvo daroma. Tada šioms teritorijoms pritaikomos įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos, taikytinos tik saugomoms teritorijoms.
Taip pat noriu paminėti, kad rengiant įstatymo projektą dalyvavo Seimo nariai A. Baura, B. Bradauskas, L. Graužinienė, K. Kuzminskas, D. Kuodytė, S. Stoma ir aš, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Saugomų teritorijų strateginio skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė ir šio skyriaus specialistas Gintaras Džiovėnas.
Mes įvertinome Seimo Teisės departamento pateiktas pastabas ir manome, kad tokių pastabų, kurios iš esmės blokuotų ar sugriautų projektus, nėra. Dauguma šių pastabų yra susijusios su atskirų straipsnių, nuostatų tarpusavio derinimu ir, turiu pasakyti, nesunkiai priimamos. Tai būtų tiek mano pristatymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar 10 min. klausimams. Pirmoji turėtų klausti A. Stancikienė. Nematau. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kokius statinius statyti saugomose teritorijose ir kaip atkurti buvusias sodybas. Dabar jūs tai perkėlėte į 2 straipsnio 6 dalį. Mano manymu, toks reglamentavimas jau dabar 10 straipsnio yra gana painokas ir nelabai suprantamas. Tą pastebi ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Bet aš norėčiau dar išgirsti jūsų nuomonę. Jeigu Saugomų teritorijų įstatyme yra toks reglamentavimas, kokias aistras sukelia Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimas, kai buvusias sodybas ne saugomose teritorijose atkurti irgi nėra politinės valios. Kokia jūsų nuomonė dėl šio klausimo?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Mano nuomonė vis dėlto yra tokia, kad galimybė atkurti buvusias sodybas turėtų atsirasti. Be jokios abejonės. O tai, ką jūs minėjote, kad atsirado 2 straipsnyje. Iš tikrųjų tas straipsnių išdėstymas šiek tiek pasikeitė, nes, kaip jau minėjau, buvo iškeltas visas Gamtinio karkaso straipsnis į Aplinkos apsaugos įstatymą ir kai kurie straipsniai buvo sukeisti. Tai neturėtų trikdyti lyginant greta vieną ir kitą įstatymą, tačiau jeigu būtų priimtas šis įstatymas, normaliai įsikomponuotų tų straipsnių dėstymas ir šiame įstatymo projekte.
Dėl sodybų, tai taip. Mano nuomone, vis dėlto reikėtų leisti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, dėl ydingo teisinio reguliavimo šiandien privačios pakrantės tapo beveik neprieinamos. Tai viena iš tų sričių, kur akivaizdžiai pažeistas socialinis teisingumas. Ką Seimas turėtų padaryti? Pašalinti šiandien galiojančių įstatymų spragas ir užtikrinti visuomenės prieinamumą prie vandens telkinių. Bet atrodo, kad nueita visai kitu keliu. Mano klausimas, kodėl taip ciniškai bandote pažeisti viešąjį interesą ir apriboti žmonių teisę patekti prie vandens telkinių? Kodėl šis projektas tarnauja tik pakrančių savininkams ir nepaiso likusių beveik 3 mln. Lietuvos žmonių interesų?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Visų pirma aš norėčiau jūsų paklausti, kurioje vietoje ciniškai pažeidžiamas visuomenės interesas? Jūsų kaltinimas yra galbūt populistinis. Aš nežinau. Norėtųsi, kad jūs labai tiksliai pacituotumėte, kur ciniškai pažeidžiamas visuomenės interesas.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Aš galiu? Tada tikrai jums pateiksiu kelis pavyzdžius. Projekte numatyta…
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Ne pavyzdį, aš norėčiau įstatymo straipsnį.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Tai ir sakau. Projekte numatyta naujovė, kad pakrantes bus galima tverti tvora, jeigu to reikia…
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Kolege, aš prašau nurodyti straipsnį ir punktą…
PIRMININKĖ. Konkretų straipsnį, kuriame yra pažeidžiamas interesas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). …nes šis jūsų teiginys yra nieko vertas.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Aš jums nurodysiu už 5 min.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš manau, per svarstymą. Toliau klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų reikalingas įstatymas. Aišku, jeigu jis tikrai taip gerai veiktų, kaip kad dabar jis iš tiesų viską draudžia. Tikrai norėčiau paklausti, ar ūkinės veiklos, ypač žemės ūkyje, išsiplečia ar siaurėja visos galimybės, nes tai yra labai aktualu kaimiškose vietovėse?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Aš manyčiau, kad yra labiau ir aiškiau reglamentuota. Kad nesusiaurinama, tai tikrai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų dėl įstatymo reikalingumo jau daug kartų svarstėme, diskutavome. Vėlgi nesinorėtų, kad tokios pozicijos būtų laikomasi ir toliau įstatymo leidybos procese, kad tai vienos ministerijos kompetencija. Iš tikrųjų ten gyvena žmonės ir kai mes atiduodame vienai ministerijai ir toje ministerijoje pavedama galbūt vienam pareigūnui, kuris reguliuoja saugomas teritorijas arba regioninius parkus, iš tikrųjų viskas ir sukasi apie tai, nors ten gyvena žmonės, ūkininkauja ir pan. Nemanote, kad įstatyme reikėtų numatyti, kad kai kurių vietų tam tikrus reguliavimus darytų ne viena, o dvi ministerijos, tarkim, abipusiais tam tikrais sprendimais? Nes mes jau pasimokėme, kai manėme, kad avys sugadins kraštovaizdžius ir pan., o išėjo atvirkščiai – viskas užžėlė, užaugo, dabar jau patys ieško ūkininkų, kurie už pinigus vežtų avis ir paleistų, kad jos vėlgi sutvarkytų teritoriją. Nemanote, kad vis dėlto reikėtų reglamentuoti, kad kelios ministerijos dalyvautų šiame procese?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Aš šiek tiek turiu abejonių dėl jūsų pasiūlymo, nes paprastai, kai devynios auklės – vaikas lieka be galvos. Tačiau artimos savo veikla ministerijos galėtų bendradarbiauti ir pasidalyti įtakos sritis. Galbūt, bet aš tikrai nežinau, kaip tai padaryti. Gal jūs rastumėte pasiūlymą, mielai apsvarstytume.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Klausimas būtų toks. Prie tikslų numatytas siekis – privačios žemės sklypų smulkinimas valstybiniuose parkuose. Kaip jūs manote, ar neveiks paties parko esmės tas smulkinimas? Ačiū.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Ne, aš tikrai esu įsitikinęs, kad parko esmei jokios įtakos tas smulkinimas neturės, nes jis yra gana ribotas, nes 7 ha yra gana didelis sklypas, kuris nesuardys visumos.
PIRMININKĖ. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, iš kokių rajonų teritorijų daugiausia žmonės kreipėsi? Kas čia iniciatoriai buvo dėl to įstatymo, kad buvo sudaryta grupė ir rengiamas šis įstatymas? Pavyzdžiui, iš Pakruojo, Pasvalio, Joniškio, iš tokių kraštų tikriausiai gal nebuvo, gal čia prie ežerų daugiausia, prie kokių nors upių iniciatyva? Kieno interesai čia?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Visų pirma aš, pristatydamas šį įstatymo projektą, paminėjau, kad 2007 m. ir 2010 m. buvo pateikta ir įregistruota keletas įstatymų projektų, valdyba tada apsisprendė sujungti. Buvo Aplinkos apsaugos komiteto ir Audito komiteto bendrame posėdyje nuspręsta sudaryti darbo grupę. Toliau, kai buvo sudaryta darbo grupė, išties kreipėsi labai daug žmonių. Bet tie žmonės, kurie gyvena būtent saugomose teritorijose, tai nebūtinai prie vandens telkinių.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad kils labai daug sumaišties įgyvendinant šį įstatymą ir reikės pakeisti labai daug įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, ir tas kainuos pinigus? Sakykite, kaip šitą problemą išspręsit?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Na, kiekvieno įstatymo keitimas sukelia tam tikrų nepatogumų. Turi atsirasti ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, be jokios abejonės. Kiek pakeitimai kainuos? Aš manyčiau, kad šio įstatymo priėmimas tikrai neturėtų iš valstybės biudžeto pareikalauti kokių nors didelių sumų. Dėl šito aš esu visiškai garantuotas, nes iš esmės nekeičia nei teritorijų ribų, nei teritorijų pavadinimų ir… Atsiprašau, kolega, aš nematau kolegės. Iš esmės mes tiktai kalbame apie tvarką, apie reglamentavimą, apie geresnį, gal šiek tiek lengvesnį žmonių gyvenimą. Tai tikrai neturėtų būti papildomų lėšų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, absoliuti dauguma siekia geresnio gyvenimo žmonėms. Norėčiau jūsų paklausti. Na, vis dėlto kiek jus čia supratau, darbo grupė buvo suformuota valdybos dėl šio įstatymo, jis yra gana nemažos apimties. Kaip kitos vykdomosios valdžios institucijos, kokia jų nuomonė, pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamento, Saugomų teritorijų? Kokia specialistų, kurie nuolat vykdo šio įstatymo nuostatas, aišku, dabar galiojančio įstatymo, kokia ir kitų atitinkamų institucijų, atsakingų?..
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Aš supratau, supratau, kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Kaip ir minėjau, šioje darbo grupėje labai intensyviai, gal net aš pasakyčiau, itin svarbią reikšmę turėjo Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjo Algirdo Klimavičiaus darbas. Tai yra visiškai suderinta su specialistais. Ir ne vien tik su juo buvo, sakykime, derinami punktai, taip pat su Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitiene, ji taip pat dalyvavo vos ne kiekviename posėdyje. Aš netgi pasakyčiau, kad šie specialistai, reikia pripažinti, daugiau nei kai kurie kolegos laiko praleido šioje darbo grupėje ir padarė nepaprastai didelį indėlį. Aš jiems noriu padėkoti už tą jų darbą.
PIRMININKĖ. Baigėsi laikas. Ar?.. Užtenka. Ačiū už atsakymus. Dabar nuomonės už ir nuomonės prieš. Yra norinčių kalbėti? Yra. Turbūt po du leidžiame, daugiau ne, nes du projektai. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų problema egzistuoja, ją reikia kaip nors spręsti. Kai kada žmonės pabunda parkuose, kuriuose niekada negyveno, nes kas nors nusprendė. Ir sistema veikia paprastai be žmonių, tai yra blogai, kad turbūt prastai organizuojamos apklausos ir tas turėtų būti tiksliau reglamentuojama.
Antroji problema ta, kad ten gyvena žmonės, jiems reikia ūkininkauti, gyventi. Tai nereiškia, kad jie turėtų būti kaip nors įpareigojami vykdyti papildomus reikalavimus tik todėl, kad jie nuo seno gyvena toje teritorijoje. Juo labiau kad negalime taikyti ir su kitomis šalimis, senomis Europos šalimis, kur už viską kompensuojama… Kai kurie ten atvirkščiai – ieško, kad būtų galima įforminti kokio nors paukščiuko gyvenamą ar varlytės saugomą teritoriją, nes jie gauna pakankamas kompensacijas. Manyčiau, jeigu jau neišsprendžiame dėl kompensacijų, tai turime leisti žmonėms gyventi arba, kita vertus, ieškoti lėšų, kaip kompensuoti tiems žmonėms, kad jie galėtų normaliai ten gyventi. Aš formulavau savo klausimą, kad galbūt sprendimus dėl ūkininkavimo saugomose teritorijose turėtų priimti ne vien ministerija. Savaime suprantama, kad Aplinkos ministerija, galbūt pavedusi funkcijas kuriam nors departamentui, žiūri iš vienos pusės, tačiau, žiūrint iš kitos pusės, turėtų būti interesai subalansuoti su tų žmonių, kurie ten gyvena, ūkininkauja. Manyčiau, žaloti (…) gamtai, tą ir turėtų daryti ateityje. Labai šaunu, kad toks įstatymo projektas yra. Džiaugiuosi, kad Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas taip pat įtrauktas į svarstymus. Manau, mes tikrai pateiksime dar nemažai pasiūlymų. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš dabar labai noriu pacituoti būtent tuos straipsnius, kuriuose matau tikrai labai didžiulių spragų ir apsunkinimų prieiti prie vandens telkinių. „Projekte numatyta naujovė, jog pakrantėse bus galima tverti tvoras, – tai 29 straipsnio 5 dalis, – jeigu tai reikalinga, norint užtikrinti čia esančių įrenginių saugumą.“ Ką tai reiškia? Ogi tai, kad bus galima aptverti bet kokią pakrantę, tik prieš tai dėl akių reikės kokį tariamą įrenginį pastatyti. Juk projekte nepasakoma, kad čia kalbama tik apie valstybinės reikšmės elektros ar dujų trasas, ar valstybės sienos apsaugos įrenginius.
Toliau. 29 straipsnio 9 dalyje kalbama apie naujovę: „Žemės savininkai privalės leisti prieiti prie vandens telkinių tik tuo atveju, jeigu yra tvirtas gruntas.“ Ką tai reiškia? Ogi tai, kad prie daugumos pakrančių žmonės nebegalės prieiti, nes prie vandens telkinių gruntas labai dažnai yra minkštas ir durpingas. Vadinasi, savininkas galės neleisti prieiti prie vandens. Be to, neaišku, kas ir pagal kokius kriterijus nuspręs, ar tas gruntas yra tvirtas?
Dar viena naujovė – tai 29 straipsnio 10 dalis, kad „Asmenys privalo savo buvimą suderinti su sklypo savininku.“ Ką reiškia suderinti? Juk tai ne tas pats, kas informuoti. Vadinasi, yra būtinas savininko pritarimas. Kaip bus tuo atveju, jeigu pakrantės savininko nėra, o lentelėse nurodytu telefonu niekas neatsako, juk tokiu atveju suderinti neįmanoma? Vadinasi, pakrantėje žmogus negalės būti. Štai tik keletas pastabėlių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Saugomų teritorijų įstatymas turi daug spragų, apie kurias kalbėjo ką tik A. Zuokienė arba kiti kolegos. Mieloji Agne, jeigu kalbėsime apie aplinkosaugą ir panaudosime tvorų argumentą, tai jūs būsite visada teisi, ar kalbėsime apie atliekas, ar apie gyvulių ganymą, ar apie saugomas teritorijas, ar apie žvejybą, ar apie ką tik nori kalbėsime. Tvora tai yra jau koziris ir aplinkosaugos srityje jau yra aiškus dalykas. Be abejo, šitą klausimą svarstant reikės labai įdėmiai pasižiūrėti, kad nebūtų padaryta tam tikrų klaidų.
Tačiau pats įstatymas rengtas ilgą laiką, atsižvelgta į labai daug pastabų. Tie, kurie klausė, iš kokių regionų buvo gauta daugiausia pastabų, tai noriu pasakyti, kad iš vidurio Lietuvos, o toli gražu ne iš ežeringiausių ir vaizdingiausių teritorijų, tai Panevėžio, Kėdainių ir kitų rajonų. Todėl tas įstatymas šiuo metu turi daug spragų, jas reikia taisyti.
Teikia optimizmo, kad yra panaikintos kai kurios įstatymo sąvokos, kurios sudėtingai suderinamos su kitais įstatymais ir kitokia veikla. Sakykime, dėl teritorijų planavimo yra problema su gamtiniu karkasu. Jeigu jo nebelieka čia, tai natūralu, kad atsiranda tam tikrų lengvesnių galimybių planuoti.
Taigi dėl žemės sklypų dalinimo dydžio – konceptualus aplinkosauginis klausimas. Kas geriau, ar didelis sklypas ir intensyvi veikla jame, ar mažas sklypas ir ekstensyvi veikla? Todėl vieni gali gal kalbėti vienaip, o kiti – kitaip. Manau, kad priimant įstatymą iš tikrųjų bus galima tas nuomones apsvarstyti ir rasti geriausius sprendimus. Todėl manau, geriau daryti, negu nieko nedaryti.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš – G. Songaila. Nėra salėje. Prašom balsuoti. Kas pritariate abiem įstatymų projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai abiem projektams vienodi. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Audito komitetas, Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 6 d.
Replika po balsavimo – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Atsiprašau, dėl protokolo. Prašau mano balsą užskaityti už.
PIRMININKĖ. Užskaitysim. Siūloma svarstyti lapkričio 6 d.
17.12 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aido Kazlausko peticijos“ projektas
Rezervinis 1 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aido Kazlausko peticijos“ projektas. Pranešėja – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Peticijų komisija šių metų rugsėjo 12 d. išnagrinėjo ir priėmė sprendimą atmesti A. Kazlausko peticijoje pateiktą pasiūlymą Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalį suformuluoti taip: „Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka bausmę, o vienas iš jų atlieka bausmę kalėjime, per metus suteikti tris ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus be pareigūnų priežiūros. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji.“
Kokiais motyvais remdamasi komisija priėmė tokį sprendimą, yra jums išdėstyta išvadoje. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tokį sprendimą komisija priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento pateiktas nuomones ir dėl šių motyvų.
Pirma. Kalėjime kali už ypač sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys.
Antra. Siūlymas neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo, tai yra kuo geresnis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tuo daugiau teisių ir lengvatų jam suteikiama. Nuteistojo, kuriam nustatytas kalėjimo režimas, teisinė padėtis gali būti švelninama jam skiriant Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytą paskatinimo priemonę, t. y. ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko atlikę nuteistieji, kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, gali būti įstatymo nustatyta tvarka perkeliami iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą paprastosios grupės laikymo sąlygomis. Tada ir turės teisę gauti pasimatymus.
Trečia. Įgyvendinus šį konkretų pareiškėjų siūlymą pasimatymai būtų galimi tik tarp tų nuteistųjų, iš kurių vienas bausmę atlieka kalėjime. Teisės pasimatyti netektų nuteistieji, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmes tos pačios rūšies pataisos įstaigose. Tokiu būdu būtų pažeisti kitų nuteistųjų teisėti interesai.
Be to, teisės aktuose reikėtų vengti privilegijų suteikimo itin siauroms nuteistųjų grupėms, atitinkančioms tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, sutuoktiniai arba atliekantys bausmę. Tokiu būdu būtų diskriminuojami kiti nuteistieji, kurių sutuoktiniai yra laisvėje. Todėl turėtų būti suteiktas toks teisinis reguliavimas, kuris būtų vienodas tam tikroms didelėms nuteistųjų grupėms, tai yra atsižvelgiant į pataisos įstaigos rūšį, nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.
Ketvirta. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių ilgalaikiai pasimatymai nuteistiesiems nesuteikiami. Palaikyti glaudžius santykius su šeimos nariais ir kitais asmenimis jie turi teisę trumpalaikių pasimatymų ar išvykų į namus metu, ar bendraudami su jais telefonu ir laiškais.
Atsižvelgiant į visa tai prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą – atmesti šį konkretų pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą būtent taip, kaip siūlo pareiškėjas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu, kad atmestume? (Balsai salėje) Galime.
17.16 val.
Paskutinis darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo narių pareiškimai. Yra V. Valkiūno pareiškimas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (MSG). Gerbiamieji, artėja valdžios pasikeitimas. Senos stagnacinės jėgos nori ir toliau valdyti šalį, tos jėgos daro viską, kad neatiduotų valdžios. Politiniai recidyvistai šaunuoliai. Jiems tai neblogai sekasi. Jie net sugebėjo įtikinti Prezidentę, kad rinkėjai susitaikytų su esama situacija ir rinktų tuos pačius, atseit…
PIRMININKĖ. Aš tik noriu paklausti, ar čia rinkiminė politinė reklama? Ar čia yra Seimo nario pareiškimas, ar partijos pirmininko?
V. VALKIŪNAS (MSG). Nebuvusiems Seime nėra darbų programos ir idėjų. Aš, kaip Seimo narys ir Respublikonų partijos vadovas sakau, kad tai netiesa! (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Aš manau, kad čia turėtų su parlamento darbu… (Balsai salėje)
V. VALKIŪNAS (MSG). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti)
PIRMININKĖ. Toliau pareiškimą turėtų skaityti M. A. Pavilionienė. Valdemarai! Manau, kad Seimo tribūna tikrai nėra politinės reklamos vieta.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai! „Lietuvos socialdemokratės reiškia protestą prieš socialinės apsaugos ir darbo ministro D. Jankausko savavališką nutarimą pasirašyti raštą Europos Komisijai „Dėl Lietuvos nepritarimo nustatyti kvotas moterims įmonių vadovybėje.“
Ministras nesitarė su Prezidente, Seimo Europos reikalų komitetu, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos mokslininkėmis, parlamento nariais, nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios stengiasi, kad Lietuva įgyvendintų lyčių lygybės programas, vykdytų Moterų ir vyrų lygybės bei Lygių galimybių įstatymus, kad mūsų valstybė taptų demokratiška šalimi. Ministras nusižengė ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams, skatinantiems lyčių lygybę kaip esminę žmogaus teisę ir socialinio teisingumo pamatą.
Šiuolaikiniame pasaulyje lyčių kvotos yra efektyvi priemonė kurti lyčių pusiausvyrą visose gyvenimo srityse. Jos skatina aktyviau dirbti įmonių valdybas, mažina vyrų ir moterų uždarbio skirtumus už tą patį darbą, tarnauja visos visuomenės ekonominiam vystymuisi bei šalies gerovei. Tai įrodė Skandinavijos valstybės, sukūrusios gerovės, socialinio teisingumo visuomenę savo piliečiams.
Raginame ministrą taisyti padarytą politinę klaidą.“ Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Skelbiu rugsėjo 18 d. vakarinio posėdžio pabaigą. Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.