LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 469
STENOGRAMA
2012 m. rugsėjo 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai E. TAMAŠAUSKAS ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2012 m. rugsėjo 18 d. plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Dėkui. Užsiregistravo 69 Seimo nariai.
10.00 val.
Dabar dėl darbotvarkės. Aš jau matau kolegą V. Mazuronį.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Frakcijos vardu prašau, kad būtų įtrauktas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo išvadų“. Jis yra pateiktas penkių Seimo narių ir yra surinkta 51 Seimo nario parašai, kad tas klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę.
Teisės departamento išvada, kurią pavadinčiau daugiau politine, bandant nurodinėti Seimui, kokius sprendimus priimti ar nepriimti, laikyčiau nekorektiška. Svarstymo metu galbūt tai gali būti. Taip pat nelabai matau, ką čia galėtų spręsti Etikos ir procedūrų komisija, kuriai lyg ir perduotas tas klausimas.
Todėl prašau frakcijos vardu, kad Seimas apsispręstų dėl šio klausimo įtraukimo arba neįtraukimo į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Kolega, aš tik norėčiau, kad jūs įvardytumėte frakcijos pavadinimą.
V. MAZURONIS (TTF). Frakcija „Tvarka ir teisingumas“.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Dokumento Nr. XIP‑4616.
PIRMININKAS. Kolegos, tiesiog noriu informuoti, kad šis klausimas buvo svarstomas Seniūnų sueigoje. Seimo Pirmininkė yra, kaip jau ir minėjo kolega, kreipusis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl išvados, nes išvadų tokių kaip ir nebuvo. Bet į jūsų prašymą mes atsižvelgsime. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prašau išbraukti 2-2 klausimą, tai yra Darbo kodekso pataisas. Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia šitas įstatymas užregistruotas nesilaikant Statuto normų, nes perrašytas įstatymas, kuris jau buvo svarstytas, ir penkios nuostatos jau gyvuoja įstatyme, jau priimtos nuo rugsėjo 1 d., reikėjo teikti visiškai kitokį variantą. Antras dalykas, komitetas, svarstydamas rudens darbų programą, vienbalsiai pritarė išbraukti šitą įstatymo projektą, nes buvo toks susitarimas priimant pavasarį kompromisinį sprendimą. Ačiū. Socialdemokratų frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš tiesiog norėjau jūsų paklausti. Kadangi mes vis dėlto svarstysime dėl Seimo rudens sesijos darbų programos, tai jeigu išbrauktume iš programos, jo automatiškai neliktų ir darbotvarkėje.
A. SYSAS (LSDPF). Aš siūlau išbraukti, nes jis parengtas ne pagal Statutą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mišrios Seimo narių grupės vardu prašau išbraukti 2-3 klausimą, tai yra Nr. XIP-4569, Įstatymo dėl konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ratifikavimo projektą. Nes yra Teisės departamento išvados, kad nepateikti lydimieji įstatymai, tai yra įstatymas yra neparengtas iki galo. Pats įstatymas parengtas, bet neparengti kiti įstatymai.
PIRMININKAS. Kolega, bet jūs žinote, kad lydimuosius įstatymus galima pateikti ir svarstymo stadijoje? Ar tikrai jūs norite, kad būtų išbraukta?
A. ŠEDŽIUS (MSG). Taip, tikrai tai ne tas variantas.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu pritariu Socialdemokratų siūlymui ir taip pat prašau išbraukti projektą, įrašytą darbotvarkėje 2-2, tai yra Darbo santykių liberalizavimo projektas.
Taip pat siūlau išbraukti dar du projektus. 1‑7 – Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus įstatymo pataisa, nes šio projekto nėra apsvarstęs papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKAS. Bet juk atkreipkite dėmesį, čia yra siūloma atmesti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesvarbu, kad yra siūloma atmesti, mums pravartu išgirsti, ką mano paskirtas papildomas komitetas.
PIRMININKAS. Papildomu komitetu…
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai yra bendra tvarka, kad pagrindinis komitetas šiaip ir neturėtų baigti svarstymo, kol neapsvarstė papildomi komitetai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, apsispręsime balsuodami.
J. RAZMA (TS-LKDF). Antras siūlymas yra išbraukti 1-2b projektą. Nors jis yra parašytas kaip lydintysis, bet iš tikrųjų jis gali būti suprantamas kaip atskiras. Tai yra atskaitymų į Kultūros rėmimo fondą didinimas. Mes manytume, kad šitas projektas turėtų būti svarstomas kartu su nauju biudžeto projektu, neneigiant jo priėmimo, kadangi jis tiesiogiai susijęs su biudžetu.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Stoma.
S. STOMA (MSG). Ačiū. Aš tik papildysiu gerbiamąjį J. Razmą, kad tas projektas, apie kurį jis kalbėjo, taip pat turi ir Vyriausybės teigiamą išvadą su vertingais papildymais. Tikrai siūlyčiau atsižvelgti į tai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Daugiau pasiūlymų aš nematau, kad būtų norinčių pasiūlyti. Tuomet prašau pasiruošti balsuoti. Aš siūlysiu balsuoti iš eilės, kaip šie klausimai išdėstyti darbotvarkėje.
Pradėsime nuo darbotvarkės 1-2b klausimo – Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3470. Kas pritariate Konservatorių frakcijos siūlymui išbraukti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti. Kolegos, prašom netriukšmauti!
Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Balsavo 103 Seimo nariai: už – 48, prieš – 32, susilaikė 23. Šis klausimas lieka darbotvarkėje.
Kitas darbotvarkės klausimas, kuris siūlomas išbraukti, – tai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2662. Darbotvarkės eilės Nr. 1-7. Kas pritariate šiam siūlymui išbraukti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš ir susilaikote.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Balsavo 101 Seimo narys: už – 54, prieš – 22, susilaikė 25. Šitas klausimas išbraukiamas. Šis klausimas yra išbraukiamas, nes rezultatas – už išbraukimą 54, o prieš ir susilaikę 47.
Toliau. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Darbo kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo bei pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-4555. Yra siūlymas jį išbraukti iš darbotvarkės. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų išbraukta, balsuojate už, turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 85, prieš – 9, susilaikė 8. Klausimas yra išbraukiamas.
Kitas klausimas, eilės numeris 2-3 – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje“ ratifikavimo projektas Nr. XIP-4569. Kas pritariate siūlymui išbraukti, balsuojate už, turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 103, balsavo 103: už – 41, prieš – 25, susilaikė 37. Klausimas lieka darbotvarkėje.
2-4 klausimas – Įstatymo „Dėl Tarptautinės… Atsiprašau.
Dabar dėl klausimo įtraukimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje „Snoras“ išsiaiškinimo išvadų“ projekto Nr. XIP-4616. Kas pritariate šiam siūlymui įtraukti į darbotvarkę, balsuojate už, turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 54, prieš – 29, susilaikė 21. Klausimas yra įtraukiamas.
Kolegos, noriu atsiklausti rengėjų, ar sutiktumėte, jeigu mes įtrauktume į tą vietą, kur mes išbraukėme Darbo kodekso, t. y. penkiolika?.. (Balsai salėje) Atsiprašau, premjeras nori pastabą pasakyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar šis balsavimas reiškia, kad sustabdytas Statuto galiojimas? Tik tuo klausimu, ar visais klausimais? (Balsai salėje) Visais? Tada pirmyn.
PIRMININKAS. Ne, ne, kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad jeigu mes įtrauktume 15.40 val., vietoj to klausimo, kurį išbraukėme, tai ir Etikos ir procedūrų komisija… (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai tada duokite išvadą. Kaip galima įtraukti į darbotvarkę neturint išvados?
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų kad nelaužytume iečių, man atrodo, pirmininko pasakymas kompromisinis ir išmintingas, kad įtrauktume po pietų. O per pietus Etikos ir procedūrų komisija pasisakys dėl tokio veiksmo, ką jie mano.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Iš principo per daugiau kaip 20 metų pirmas precedentas, kai Seimas mėgina tvirtinti grupės draugų surašytas išvadas. Dabar gali atsirasti kita grupė draugų, kurie parengs išvadas apie Mazuronį ar apie ką nors kitą, ar šiaip apie gerą orą pavasarį, ir Seimas tvirtins. Ir gali būti tokių grupių draugų čia, Seime, kiek norite, ir prirašyti išvadų, kiek norit. Vis dėlto nesityčiokim iš Statuto. Mūšiai mūšiais, jeigu pralaimite, garbingai pralaimėkite mūšį. Jeigu nesugebate to padaryti, tai bent nedemonstruokite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Nežinau, apie kokią savo draugų grupę kalba S. Pečeliūnas. Gal kartu su A. Kubiliumi ir J. Razma? Bet čia yra nutarimo projektas. Ne išvadų tvirtinimas, bet nutarimo projektas, kuriuo Seimas apsisprendžia grįžti prie tų išvadų, jas pradėti svarstyti ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą, koks Seimui atrodys teisingas. Nežinau, ko S. Pečeliūnas taip bijo, kad Seimas svarstytų vieną iš svarbiausių ekonominių klausimų, kas Lietuvai atnešė didžiulius milijardinius nuostolius. Matyt, jo ir jo draugų grupei sunku su tuo susitaikyti. Mielieji, mes turime grįžti, svarstyti ir išsakyti savo vienokią ar kitokią nuomonę – pritarti ar nepritarti. Ir viskas. Jokių Statuto pažeidimų čia nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Pirmiausia, kolegos, nereikia kalbėti apie draugus, nes lygiai tą patį galime pasakyti ir kitai pusei. Negi dabar tie, kurie nepatvirtino tų išvadų arba turėjo kitą nuomonę, jie ką, irgi grupė draugų, ar kaip čia dabar, pone Pečeliūnai? Juo labiau kad jų didžioji dalis atstovauja konservatoriams. Jūs puikiai žinote, tai yra statutinė komisija. Natūralu, kad balsai skirstėsi po lygiai. Tai Seimas turėtų dabar išspręsti šį rebusą. Negi visas pusės metų darbas, kada visi dirbo, apklausas vykdė, visa kita, dabar turi nueiti šuniui ant uodegos, arba visi mes apsimesime, kad niekas neatsitiko? Iš tikrųjų atsitiko. Rimtos problemos valstybę ištiko. Pasakyti dabar poziciją yra gyvybiškai būtina ir svarbu. Ir Seimas turi pasakyti, ar tos išvados vertos ko nors, ar nevertos, o ne kišti galvą į smėlį, apsimesti, kad nieko neįvyko.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi buvo paminėtas S. Pečeliūnas keletą kartų, suteikiu jam žodį.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, pirmiausia bent girdėkite, ką sakau, ir paskaitykite, ką jūs rašote! Koks jūsų projekto pavadinimas! Tai pasitaisykite bent pavadinimą, niekas jums nepriekaištaus. Jūs kalbate apie komisijos išvadas, kurių iš principo nėra. Vadinkite kitaip tą dokumentą. Vadinkite nutarimu dėl tų svarbių klausimų ir bus išspręstas dalykas, ir nesiveršite pro atviras duris. O dabar rašote nesąmones ir norite, kad Seimas su tuo sutiktų. Taip negalima.
PIRMININKAS. Dėkui. A. Salamakinas, taip pat prašom per šoninį mikrofoną, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų yra Seimo Pirmininkės prašymas įvertinti, ar gali jis būti pradėtas svarstyti. Vis tiek aš prašyčiau vadovautis Statutu, ar posėdžių pirmininkas, ar Seimo Pirmininkas turi paprašyti, kad mes extra apsvarstytume tą klausimą, nes eilės tvarka mes galime ir kitą, ir dar tik kitą savaitę pateikti išvadas. Bet gali atsitikti, kad mes svarstome išvadą…
PIRMININKAS. Kolega, reikėjo atkreipti dėmesį, kad aš ir prašiau, kad Etikos ir procedūrų komisija iki 15.40 val. apsvarstytų šį klausimą ir pateiktų išvadas. Aš prašau to. Ačiū. Kolegos, tai gal… K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, svarstyti Etikos ir procedūrų komisija turėjo visą vasarą. Ir dabar daryti specialiai kliūtis, ir šnekėti čia atsistojus kaip ant bačkos, tam yra gatvės, dabar galima ten eiti per rinkimus, o čia balsuokime. Yra frakcijos pasiūlymas, mes jį palaikome, kad būtų įtraukta pirmu numeriu, ir dirbame.
PIRMININKAS. Mes jau balsavome. Mes jau įtraukėme, kolega.
K. DAUKŠYS (DPF). …kada bus svarstomas.
PIRMININKAS. Man atrodo… Ar galėtume bendru sutarimu, kad kompromisinis variantas?.. Jūs norite, kad dėl vietos būtų taip pat balsuojama? V. Mazuronis. (Balsai salėje)
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, mes tikrai sutinkame su kompromisiniu variantu padaryti šio klausimo svarstymą 1-7.
PIRMININKAS. Pateikimą, ne svarstymą.
V. MAZURONIS (TTF). Pateikimą vietoj klausimo 1-7. Ir prašom dėl to balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, aš vis dėlto turiu atsiklausti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, ar jie suspės apsvarstyti. Pirmininke. (Triukšmas salėje) Būkime racionalūs.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Mielieji, elkimės pagal Statutą, tada Seimas turi balsuoti, kad Etikos ir procedūrų komisiją paleidžiate dabar iš plenarinio posėdžio, mes einame dirbti. Arba yra pietų pertrauka. Kaip mes galime suspėti ir pažeisti Statutą, jeigu mums privalu dalyvauti plenariniame posėdyje?
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, išties niekas nepasikeis per tas porą valandų. Komisija apsvarstys pietų pertraukos metu. Nusiraminkime ir pradėkime darbą. (Balsai salėje) Dar kartelį tada, gerai, noriu išgirsti.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu jūsų subtilią situaciją, bet buvo oficialus frakcijos prašymas balsuoti dėl to, kad būtų 1-7, ir prašom apsispręsti Seimui balsuojant, o ne jūsų meile, nemeile, noru ar nenoru.
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia tikrai meilių ir nemeilių nėra. Kaip minėjo komisijos pirmininkas, turėsime balsuoti, kad išleistume komisijos narius dirbti. Gerai? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai… Atsiprašau. R. J. Dagys dar norėjo kalbėti. Atsiprašau, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu partija „Tvarka ir teisingumas“ mano, kad Seimas turi gyventi pagal neteisinės valstybės normas, tai gali tą ir pasakyti. Bet yra procedūros, kurias pirmiausia mes patys turime įgyvendinti, negali frakcija siūlyti sprendimo apsispręsti dėl neteisinio veiksmo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlau alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad klausimas, kaip ir buvo mano siūlyta, būtų įrašomas vietoj Darbo kodekso įstatymo projekto, balsuojate už, kas už tai, kad būtų įrašytas į 1-7, balsuojate prieš. Prašau pasiruošti ir balsuoti. (Balsai salėje)
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 58, prieš – 50. Klausimas bus įrašomas į Darbo kodekso įstatymo projekto vietą, t. y. klausimas 2-2. Ačiū.
Manau, neturėtume svarstyti klausimo dėl komisijos paleidimo, nes ji turės laiko tą padaryti. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei su minėtais… (Balsai salėje) Gerai. Pakartosiu, kas pakeista. Yra išbrauktas klausimas 1‑7 – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr. XIP-2662, yra išbrauktas Darbo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4555 ir vietoj jo yra įrašytas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo išvadų“ projektas. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei su minėtais pakeitimais? Ačiū. Pradedame dirbti.
10.23 val.
Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektas Nr. XIP-3469(4) (priėmimo tęsinys)
Pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas – Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektas Nr. XIP-3469. Priėmimas. Balsavimo procedūra. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 99 Seimo nariai, balsavo 98: už – 68, prieš – 10, susilaikė 20. Lietuvos kultūros tarybos įstatymas (registracijos Nr. XIP-3469) priimtas.
10.24 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3470. Priėmimas. Pastraipsniui.
Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Pritarta. 3 straipsniui? Pritarta. Dėl 4 straipsnio? Pritarta. 5 straipsniui pritarta, 6 straipsniui pritarta.
Yra 2 straipsnio 2 dalis dėl įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kultūros ministerija. Yra siūlymas iš Teisės departamento teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalies vietoj „Kultūros ministerija“ įrašyti žodžius „kultūros ministras“. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. Viskas. Pastraipsniui viskam yra pritarta.
Nuomonės dėl viso. Nuomonė už – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos…
PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega, kad pertraukiu. Kadangi nėra nuomonių prieš, gal galėtumėte atsisakyti?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Ne.
PIRMININKAS. Ne. Aš matau, norite kalbėti. Gerai. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš negaliu atsisakyti todėl, kad yra gera proga priminti, apie ką mes kalbėjome svarstymo metu. Pamenate, tada ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas pritarė, ir kiti Seimo nariai. Kolegos, tikrai būtų negerai priešinti kultūrą ir sportą. Jeigu mes šiuo atveju padidiname finansavimą kultūrai pripažindami, kad kultūra yra svarbi sritis, ir Seimo nariai jau sugeba tą suvokti ir keičia požiūrį, tai natūralu, kad sportas vėlgi neturi atsidurti podukros vietoje.
Kaip žadėjau, praėjusią savaitę aš įregistravau įstatymo pataisą. Kūno kultūros ir sporto fondo įstatymo pataisų ir anksčiau buvo nemažai įregistruota, bet jos niekaip nepasiekia darbotvarkės. Mano supratimu, reikėtų, kad mes tuos klausimus, jeigu jau neišeina svarstyti lygiagrečiai, bent nevilkintume, o svarstytume lygiai taip pat ir tą dalį, kuri susijusi su sportu. Kitu atveju išeina, kad du fondai, įkurti tiems patiems tikslams, ir iki šiol jų finansavimo šaltiniai buvo vienodi, bet mes dabar įvedame disproporciją, kurios niekaip nesugebėsime paaiškinti sporto visuomenei. Niekaip nesugebėsime paaiškinti. Kiek žinau, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas įregistravo pataisą dėl pataisos, kuri kalba apie tą patį, bet, kaip sakoma, sviestu košės nepagadinsi.
Mano manymu, kolegos, turėtume šito nepamiršti ir aš tikiuosi, kad ir komiteto pirmininkas (kreipiuosi į poną V. Stundį) laikysis savo pažado ir artimiausiu metu komitetas tą įstatymą pateiks į darbotvarkę, ir mes sutvarkysime abu fondus lygiagrečiai. Dar kartą sakau: negalima priešinti kultūros ir sporto. Aš tikiuosi iš jūsų racionalaus požiūrio į šiuos abu klausimus.
O šiam fondui ir jo finansavimo padidinimui aš tikrai pritariu. Mano manymu, tie principai, kurie yra išdėlioti, taip pat yra teisingi, nes reikia, kad tie pinigai būtų skirstomi kiek įmanoma savarankiškiau, skaidriau ir racionaliau. Dėkoju už supratimą.
PIRMININKAS. V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš tik porą pastabų dėkodamas kolegoms už tai, kad galų gale turėjome valios priimti Kultūros tarybos įstatymą. Tai svarbus reforminis dokumentas, lauktinas ir geistinas, ilgai diskutuotas. Fondo įstatymo pataisos taip pat yra labai svarbios, reikšmingos pirmiausia dėl vienos aplinkybės. Be abejo, Biudžeto įstatymo eilutė, kuria Seimas tvirtina asignavimus kurioms nors sritims, yra kintantis dalykas, priklausantis nuo politikų geros ar ne geros valios, nuo daugelio kitų aplinkybių, kurios susiklosto Vyriausybėje ar koalicijoje. O fondas iš tikrųjų užtikrina šitos srities bent dalies asignavimų nepriklausomumą nuo politikų. Tai yra esminis ir pamatinis dalykas.
Taigi raginu tikrai balsuoti pasitikint kultūros bendruomene, kuri iš esmės per Kultūros tarybą šitą fondą administruos finansuodama atskirus kultūrinės ir meninės veiklos projektus. Taigi ačiū ir tikiuosi jūsų visų pritarimo.
PIRMININKAS. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Labai trumpai. Mielieji kolegos, tikrai mes žinome kultūros darbuotojų atlyginimus, ypač kaimiškų vietovių. Manau, kad Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimas tikrai suteiks daugiau optimizmo kultūros darbuotojams, kultūros bendruomenei. Svarbiausia, kad tos lėšos būtų paskirstytos skaidriai, sąžiningai ir kad būtų kuo daugiau įgyvendinta kultūrai skirtų projektų. Taigi tikrai siūlau, mielieji kolegos, pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinysis – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kad bus padidintas fondo dydis, iš tikrųjų gerai, bet jis yra padidintas nepakankamai. Galėjo būti bent 10 % nuo akcizų. Taip būtų sukauptos gerokai didesnės lėšos ir fondas būtų labiau nepriklausomas nuo politikų. Bet ir tiek, kiek padidinta, yra gerai. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės pasakytos. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3470. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94 Seimo nariai.
Balsavo 91: už – 86, prieš nėra, susilaikė 5. Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymas (projekto Nr. XIP-3470) priimtas.
Premjeras nori replikuoti. Prašau, premjere.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turbūt nėra abejojančių, kad kultūrai tikrai reikia daugiau pinigų, todėl niekas negali ginčytis. Bet lygiai taip pat daugiau pinigų reikia ir švietimui, daugiau pinigų reikia ir krašto apsaugai, daugiau pinigų reikia įvairioms kitoms sritims.
Turiu pasakyti, kad Vyriausybė nepritarė, todėl aš nebalsavau už šį įstatymo projektą, nes jis vėl mus grąžina į labai klaidingą mokesčių mokėtojų pinigų skirstymo principą, kai ne per biudžeto svarstymą ieškodami iš tikrųjų geriausių ir subalansuotų sprendimų, o per atskirų fondų eilučių didinimą nelaukdami bendro biudžeto svarstymo mes pradedame užsiimti, aš drįstu pasakyti, šiek tiek populistiniais sprendimais. Kai girdžiu raginimus dabar didinti dar iki 10 % ar didinti sportui per atskirą fondo eilutę, ar dar kam nors, mielieji kolegos, turiu pasakyti, kad toks kelias tikrai yra visiškai neracionalus ir neatitinka mūsų pačių prisiimtų įsipareigojimų rūpintis fiskaline drausme.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš suprantu, kad premjerui rūpi kuo daugiau pinigų per savo rankas perleisti, bet manau, kad tikslingai skirti pinigai iš akcizų, kurie žaloja žmonių sveikatą, kultūros reikalams neleis pasipelnyti kai kuriems politikams ir nereikės pirkti malūnsparnių.
PIRMININKAS. Gerai. Viskas. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
10.34 val.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, Teisėkūros pagrindų įstatymas, grąžintas Prezidento. Iš karto noriu pacituoti Statuto 166 straipsnį „Grąžinto įstatymo svarstymas“: „Grąžinto įstatymo svarstymo Seimo posėdyje metu išklausomi pagrindinio ir papildomų komitetų pranešimai ir rengiama bendroji diskusija. Po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinai Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas.“ Todėl ir parašyta, kad šiandien svarstymas ir priėmimas.
Pirmiausia komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, veto esmė yra ta, kad… Arba iš principo prieš tai pasakysiu. Pačiame įstatyme yra įtvirtintas elektroninio parašo modelis. Prezidentės veto buvo susijęs tik su tuo, kad valstybės vadovas priimtą įstatymą galėtų pasirašyti naudodamas ir paprasto parašo, t. y. ranka, galimybę.
Komitetas rugsėjo 12 d. šį pasiūlymą svarstė ir bendru sutarimu už pritarė Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo projektui su visomis valstybės vadovės teikiamomis pataisomis ir pasiūlymais.
Atkreipiu gerbiamųjų kolegų dėmesį, kad Seime rugsėjo 14 d. yra gautas Teisingumo ministerijos persiųstas Specialiųjų tyrimų tarnybos dokumentas, kuriame atkreipiamas dėmesys, kad daug priemonių, kurios numatytos Nacionalinėje kovos su korupcija 2011–2014 m. programoje, būtų įvykdyta, jeigu būtų priimtas Teisėkūros pagrindų įstatymas.
PIRMININKĖ. Kviečiu diskutuoti E. Klumbį. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Prezidentė vetavo šį įstatymą. Pagrindinis jos veto motyvas, kuris buvo išdėstytas jos vyriausiosios patarėjos Solveigos Cirtautienės, kad Prezidentė turi teisę dekretus ir įstatymų projektus pasirašyti ranka. Kodėl ji turi pasirašyti ranka, kaip buvo pateikiama? Kad elektroninis parašas yra nesaugus. Prezidentė iš principo pasako, kad elektroninis parašas nesaugus, jis nesaugus Prezidentės pasirašymo atveju, o visais kitais atvejais yra saugus.
Štai kur yra didžioji problema, kuri iš principo viską verčia aukštyn kojom. Taip negali būti. Arba elektroninis parašas yra saugus iš esmės ir jis naudojamas visur, ir Seimas nusprendžia, kad šitoje situacijoje visi yra lygūs ir vienodi; arba jis yra nesaugus ir tada jo negalima naudoti. Štai Prezidentė pasako, kad yra nesaugu, o mes visą šitą dalyką įteisiname.
Todėl aš manyčiau, kad norėdami išspręsti šitą problemą ir panaikinti visas abejones mes turėtume pirmiausia nepriimti, tiksliau, atmesti Prezidentės veto. Antra. Mes neturėtume pakartotinai priimti be pataisų tą įstatymą, kurį priėmėme.
Štai yra kelias, kai viskas sustotų į vietas. Tada neliktų abejonių. Tada ateitų tam tikras momentas, kai ir Prezidentei būtų saugus tas elektroninis parašas, jis būtų saugus ir Seimo Pirmininkei, ir Vyriausybės vadovui. Daryti išimčių negalima, nes jeigu mes sakome, kad tai yra mūsų bendra teisinė valstybės sistema, ji turi galioti visiems.
Taigi šioje situacijoje, aš manau, reikia nepritarti Prezidentės veto, bet ir negalima balsuoti už tokį įstatymą, kokį mes priėmėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar, gerbiamieji kolegos, dėmesio! Mes turėsime apsispręsti, ar grąžinto įstatymo metu… Pirmiausia balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Jeigu yra norinčių kalbėti… Bet nematau norinčių kalbėti, tai dėmesio! Ar girdite? Būkite malonūs, grįžtame į vietas. Dabar balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tai yra tokį, kokį mes jau buvome priėmę… tai tie balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaikote.
Balsavo 92: už – 9, prieš – 44, susilaikė 39. Taigi įstatymas be pakeitimų nepriimtas.
Dabar turime balsuoti, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Kas už tai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 67, prieš – 7, susilaikė 22. Taigi grąžintas Teisėkūros pagrindų įstatymas priimtas su Prezidentės pataisomis.
10.42 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo pagal prie Jungtinių Tautų chartijos pridėto Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio 2 dalį dėl privalomos Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos pripažinimo“ projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Šedžių, Užsienio reikalų komitetas.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Komitetas pritarė. Komiteto išvados – yra pritarta bendru sutarimu. Balsavimo rezultatas – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje kviečiu dalyvauti B. Bradauską. Gerbiamasis Broniau Bradauskai, jūs užsirašęs dalyvauti diskusijoje.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, nebūčiau ėjęs į šią tribūną kalbėti, jeigu dalis mūsų kolegų, praeitą kartą svarstant šį klausimą, nebūtų pasisakę prieš šitos sutarties ratifikavimą. Aš manyčiau, galbūt ne visai apgalvotai tas buvo pasakyta, šiame etape, kai mūsų valstybę krečia įvairios negandos ir kai dvasingumas tampa lyg ir nepasiekiama vertybe, tai aš nematau priežasčių nepasirašyti šitos sutarties, nes niekada gyvenime negirdėjau, kad Bažnyčia mokytų ko nors blogo. Taigi, mielieji kolegos, labai ilgai neagituodamas aš noriu pasakyti viena: jeigu mes nežengsime žingsnio…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs ne apie tą šnekate.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Čia ne dėl Šventojo Sosto sutarties ratifikavimo.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Klausiu, dėl ko?
PIRMININKĖ. Čia dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo pagal prie Jungtinių Tautų chartijos pridėto Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto…
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, tada ne tuo klausimu užsirašiau. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nieko. Gerbiamieji kolegos, klysti yra žmogiška, nieko tokio čia neatsitiko. Gerbiamasis B. Bradauskas užsirašęs kalbėti už. Tai gal irgi ne apie tą? Nereikia. Tai gerai, balsuojame. Ar bendru sutarimu po svarstymo pritariame? Bendru sutarimu pritariame po svarstymo. Gerai.
Tada priėmimas. Keturi – už ir keturi – prieš, nes vienas straipsnis. Tai dėl viso balsuojame. Nėra norinčių kalbėti. Kas už tai, kad įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo pagal prie Jungtinių Tautų chartijos pridėto Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio 2 dalį dėl privalomos Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos pripažinimo“ projektas?..
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 75, prieš – nėra, susilaikiusių nėra, įstatymas, kurio projekto Nr. XIP-4656(2), priimtas.
10.46 val.
Dabar įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo ratifikavimo“ projektas. Kviečiu E. Vareikį, Užsienio reikalų komitetas. Svarstymas. Kas vietoj E. Vareikio? A. Šedžius. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Broniau Bradauskai, aš suprantu, kad šita tema norite kalbėti? Gerbiamasis Broniau, prašom. Aš supratau, jūs šiuo klausimu norite diskusijoje dalyvauti? Gal jau nenorite?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš beveik viską pasakiau, nes ne tuo klausimu užsirašiau. Aš agituoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Galime.
Tada priėmimas. Vienas straipsnis. Taigi keturi – už ir keturi – prieš. Ar būtinai, Mantai, norite kalbėti už? Tada balsuojame.
Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo ratifikavimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas, kurio projekto Nr. XIP-4571(3), priimtas.
10.48 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 27 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Lydeką, Žmogaus teisių komitetas.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Kaip matote, yra užregistruotas naujas antrasis šio įstatymo variantas, kur yra pakeistos tam tikros formuluotės, taip pat atsisakyta pateikimo stadijoje daug diskusijų sukėlusio 1 straipsnio. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 27 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms pritarta. Taip pat komitetas siūlė savo kai kuriuos pataisymus. Buvo gauti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymai, kuriems mes nepritarėme.
Komiteto sprendimas – pritarti. Komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui. Pateikiamas lyginamasis variantas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu L. Sabutį. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, valstybių institucijos pareigūnų arba vadovų įstatymų pakeitimai paprastai yra svarstomi pagrindiniame komitete – Valstybės valdymo ir savivaldybių. Šiuo atveju buvo paskirtas kaip papildomas komitetas.
Komitetas svarstė pateiktą redakciją rugsėjo 12 d., atsižvelgė į Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, komiteto narių samprotavimus. Žiūrint bendrosios pozicijos dėl asmenų, skiriamų Seimo, kaip aukščiausios institucijos, redaguoti taip: kai vaiko teisių apsaugos kontrolierius atostogauja arba dėl kitų priežasčių – ligos, komandiruotės, nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros ir panašiai – negali eiti savo pareigų, Seimo valdybos spendimu jį pavaduoja Seimo kontrolierius arba lygių galimybių kontrolierius, arba Seimas nustatytam terminui į šias pareigas skiria asmenį, atitinkantį vaiko teisių apsaugos kontrolieriui keliamus reikalavimus.
Taip pat komitetas siūlo palikti pirminėje redakcijoje, jog Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai gali būti siūloma įvertinti asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, kurie pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymus…
Šiai redakcijai yra pritarta vienbalsiai. Kviečiame Seimą apsispręsti ir pritarti komiteto redakcijai, nes ji atitinka pačius pagrindinius principus, tai yra subjektą, kas sprendžia skiriant tokius pareigūnus, atsižvelgė į tai, kad tai yra valstybės pareigūnas, ir kokiam laikui, ir dėl kokių priežasčių.
Dabar pateikta A. Lydekos redakcija yra priešinga ir visiškai neatitinka bendrųjų reikalavimų. Kviečiu nepritarti tokiai redakcijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Stomą dalyvauti diskusijoje.
S. STOMA (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu trumpai, nes visiems trūksta laiko. Noriu pasakyti turbūt svarbiausią dalyką, kai mes svarstome įstatymus, susijusius su vaiko teisių apsauga.
Manau, kad situacija Lietuvoje apskritai, ne vien kokie nors atskiri pavieniai atvejai, bet vaiko teisių apaugos sistema Lietuvoje yra nefunkcionuojanti ir absoliučiai neveiksni. Visa sistema yra išderinta, išbalansuota, nėra bendros struktūros ir nėra bendro požiūrio į vaiko teises. Nors, atrodytų, tai taip nesudėtinga. Yra tarptautinės konvencijos, civilizuotame pasaulyje visiems, bent jau daugumai, aišku, kaip reikia rūpintis vaikais, bet Lietuvoje tai kažkaip vis stringa ir stringa. Šitas konkretus atvejis yra smulkmenėlė, pataisa, kuriai galima pritarti, galima nepritarti. Esminiai dalykai dėl to nesikeis.
Labai gaila, kad šitas komitetas, kuris turėtų kuruoti apskritai žmogaus teises, taip pat ir vaiko teises, vadinasi gražiai – Žmogaus teisių komitetas, bet per ketverius metus toje srityje, galiu pasakyti, nieko nenuveikė, galbūt netgi trukdė kai kuriais atvejais apginti žmogaus teises ir vaiko teises. Tenka tik apgailestauti, tikėkimės, kad padėtis taisysis.
O dėl šito konkretaus atvejo galime balsuoti už. Matyt, šioje kadencijoje tiek ir tenuveiksime, nes šiaip esmė yra ne tiek įstatymo blogumas, kiek žmogiškasis faktorius, kuris dažnai būna daug svarbesnis už įstatymus, nutarimus ir už tas formaliąsias taisykles. Neformaliosios taisyklės, kurioms duoda toną aukščiausi valstybės pareigūnai ir mes, Seimo nariai, dažnai yra daug svarbiau nei formaliosios taisyklės. Šiuo atveju mes šiek tiek pageriname formuluotes. Ir ačiū jums už tai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vėl kviečiu A. Lydeką į tribūną. Mes turėsime apsispręsti balsuodami, nes Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turi visiškai kitokią nuomonę nei Žmogaus teisių komitetas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę jau mums pristatė L. Sabutis.
Dar kartą priminsiu, kad šiuo atveju kalbame apie tai, kad jeigu vaiko teisių kontrolierius susirgs, atostogaus ar bus kitos priežastys, kai negalės eiti pareigų, tai Žmogaus teisių komitetas siūlo, kad tą kontrolierių pavaduotų vyriausias patarėjas, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierių, kurį skiria Seimas, negalintį eiti savo pareigų Seimo valdybos sprendimu pavaduoja kitas Seimo kontrolierius arba lygių galimybių kontrolierius, arba pats Seimas nustatytam terminui į šias pareigas skiria asmenį, atitinkantį vaiko teisių apsaugos kontrolieriui keliamus reikalavimus.
Taigi dabar vienas – už, vienas – prieš. Prašau.
A. LYDEKA (LSF). Jeigu galima, Pirmininke. Iš tiesų Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, nepritarė šiam pasiūlymui, nes kalbame tiktai apie laikiną pavadavimą. Ir patarėjas, kuris dirba toje institucijoje, atitinka labiau tuos specifinius reikalavimus, keliamus pačiam vaiko teisių kontrolieriui, negu lygių galimybių kontrolierius arba Seimo kontrolierius. Toks laikinas pavadavimas, be abejo, būtų efektyvesnis ir kokybiškesnis.
Kitas pasiūlymas, kad priima sprendimą Seimo valdyba, iš tiesų yra neteisinis, nes Seimo valdybos įgaliojimai to neapima. Tuomet reikėtų keisti Seimo statuto 32 straipsnį, jeigu norėtumėte, gerbiamieji kolegos, pritarti tokiam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Taip pat dėl Seimo nutarimo, į ką jau būtų įveliamas visas Seimas, jeigu reikėtų laikinai, tarkim, dėl ligos, pavaduoti vaiko teisių apsaugos kontrolierių, kai toks pavadavimas reikalingas tarp sesijų, būtų visiškai nesprendžiamas klausimas.
Manau, kad surasta formuluotė, kurią pateikė Žmogaus teisių komitetas, Pirmininkė dar papildomai pristatė, atitinka visus šiuos reikalavimus. Todėl kviečiu paremti Žmogaus teisių komiteto išsakytą nuomonę ir nepritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu priminti, kad pirmiausia mes turėsime kalbėti ir balsuoti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo.
R. J. Dagys, pritariantys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų aš pritariu šitam siūlymui, ir komiteto išvada, mūsų formuluotė irgi yra beveik toki pati. Yra keli aspektai. Kontrolierius nėra koks nors asmuo, tai yra institucija, už jo stovi institucija, jis atstovauja institucijai. Jis yra skiriamas Seimo. Tokiu atveju, jeigu mes leidžiame jo patarėjui ir dar neribotam terminui, kaip siūlo komitetas, pavaduoti jį, mes galime tiesiog iškreipti paties Seimo kaip tokio esmę. Jis paskiria konkretų institucijos vadovą, kuris atstovauja institucijai. O tokiu atveju – neterminuotai pavaduotojas gali jam ilgai ir nuobodžiai atstovauti, o Seimo kontrolierė, moteris, kuri ilgalaikėse, vieną po kito gimdo vaikus, kas yra gerai, bet ją pavaduotoja patarėjas, kuris visiškai mūsų nesvarstytas, ir neaišku, kam jisai atstovauja. Tai šiuo atveju formuluotė yra konstituciškai teisinga, Vyriausybė irgi laikosi panašios pozicijos. Mes nemanytume, kad tikslinga supaprastinti procedūras ir leisti iškreipti Seimo valią.
PIRMININKĖ. A. Sysas nepritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonei.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taip, komitete vyko diskusijos. Pirma mūsų išvada buvo, ką siūlo Žmogaus teisių komitetas ir aš laikausi tos nuostatos, jeigu mes tikrai norime viską padaryti, kaip reikalauja mūsų įstatymai ir Statutas, tai paprasčiausiai pavaduojantį mes turime tvirtinti Seime. Tada tikrai nebūtų jokių ginčų, nes pritariu pirmininko nuomonei, kad valdybai tokių teisių nėra suteikta, kad valdyba priimtų sprendimą už Seimą. O siūlymas iš viso, kad pavaduotojų kitos institucijos vadovas… Mūsų komitete buvo dviejų institucijų vadovai, ir jie patys prašė šito nedaryti, nes kiekviena tarnyba turi savo specifiką. Reikia spręsti savo klausimus, o ne užsiimti pavadavimu. Todėl palyginimas, kad ministras ministrą pavaduoja, tai ne devyniems mėnesiams ar ne metams… Pavaduoja savaitei, atostogų metu, ir tai yra politinis postas. O čia yra grynas administracinis ir turįs atsakomybę postas.
Todėl aš manau, reikia pritarti Žmogaus teisių komiteto pasiūlytam projekto variantui. O komitete mes kalbėjome, kad prie jo reikia grįžti ir vis dėlto šitose institucijose realiai įteisinti pavaduotojus, tada nekiltų tokių klausimų, kuriuos mes šiandien sprendžiame. Bet kad pakeistume struktūrą ir įvestume pavaduotojo pareigybes, reikia keisti daug daugiau įstatymų. Bet mums nėra laiko tai padaryti, todėl pritarkime šitam projektui, o po to galėsime pataisyti, kad atsirastų pavaduotoja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes dabar balsuojame. Kas pritariate Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 49, prieš – 10, susilaikė 12. Pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto redakcijai.
Dabar po svarstymo 1 – už, 1 – prieš. Jau dabar, gerbiamasis Sabuti, turėtumėte būti už. (Balsas salėje) Kad jūs ne ten užsirašėte.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš noriu padėkoti ir paprašyti išties pasirinkti priimti vieną iš tų redakcijų. Bet iš esmės yra teisinga komiteto pozicija ir Seimui reikėtų ateity panašiai ir laikytis. Tokio lygio institucijos vadovas yra atitinkamai apibrėžtas įstatyme – kokią turi kompetenciją ir kas jį skiria. Negalima tų galių perduoti kad ir geriausiam kontrolieriui. Ačiū
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu po svarstymo pritariame, ar balsuojame? (Balsai salėje) Sako – balsuoti. Balsuojame. A. Sysas nepritaria. (Balsai salėje) Jis nepritaria. Gerai, mes balsuojame ir apsisprendžiame. Kas po svarstymo pritariate Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 27 straipsnio papildymo įstatymo projektui, redaguotam taip, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo, dėl ko Seimas apsisprendė balsuodamas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 55, prieš – 3, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta projektui Nr. XIP-4561(2) pagal Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto redakciją.
11.05 val.
Toliau. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, svarstymas. Ir lydimųjų įstatymų – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 110, 221, 222 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų svarstymas. E. Pupinis – Kaimo reikalų komiteto išvada.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Komitetas svarstė minėtus įstatymų projektus, turbūt pradėsime nuo Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3404. Kaimo reikalų komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir pateikė komiteto siūlomą naują redakciją dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3404(2). Komitetas gavo daug pasiūlymų, svarstė, daliai pritarė, daliai nepritarė, tai, manau, per svarstymą aptarsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Matuzas – Biudžeto ir finansų komitetas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Seimo Pirmininke, Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinį įstatymą svarstė kaip papildomas komitetas ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, atsižvelgiant į pirmiau pateiktas pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 3. V. Galvonas balsavime nedalyvavo.
O dėl lydimojo mes buvome pagrindinis komitetas, ar pristatyti dabar?
PIRMININKĖ. Jeigu galite, tai pasakykite. Rinkliavų įstatymo jūsų pagrindinis.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Mūsų komitetas dėl Rinkliavų įstatymo projekto priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 3. Seimo narys V. Galvonas balsavime nedalyvavo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Stundį – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ačiū. Komitetas visais balsais už pritarė iš esmės šio įstatymo projektui, įvertindamas ir Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkui. D. Bekintienė – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gal irgi išvadą ir dėl Gyvūnų globos, ir dėl Rinkliavų įstatymo.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū Seimo Pirmininkei. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, išnagrinėjo, tikrai atidžiai išnagrinėjo, šį įstatymo projektą ir padarė tokią išvadą: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kitų asociacijų pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir šiuos komiteto pasiūlymus.
3 straipsnio 10 dalyje įstatymu nustatoma savivaldybių kompetencija gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymu nei prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, nei prie valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų nėra priskirtų funkcijų, susijusių su gyvūnų gerove ir apsauga.
Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 36 punkte kaip valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra minimos kitos pagal įstatymus perduotos funkcijos. Pažymėtina, kad funkcijas, susijusias su gyvūnų gerove ir apsauga, priskyrus prie valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 7 dalimi, šioms funkcijoms atlikti reikalingos lėšos privalo būti skiriamos iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos savivaldybėms kaip specialioji tikslinė dotacija.
Kartu su įstatymo projektu teikiamas Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti vietinę rinkliavą už (cituoju): „įstatymuose numatytų funkcijų įgyvendinimą užtikrinant šunų, kačių gerovę ir apsaugą savivaldybės teritorijoje (rinkliava imama iš kačių ir šunų savininkų).“
Atsižvelgiant į šiuo metu siūlomą finansavimo pobūdį (iš vietinių rinkliavų), savivaldybių funkcijos, susijusios su gyvūnų gerove ir apsauga, galėtų būti priskirtinos prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, todėl mes siūlome kartu su patobulintu įstatymo projektu parengti Vietos savivaldos įstatymo 6 arba 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame savivaldybėms numatomas funkcijas, susijusias su gyvūnų gerove ir apsauga, priskirti prie savarankiškųjų arba prie valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų.
Numačius funkcijas, susijusias su gyvūnų gerove ir apsauga, priskirti prie valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, pagal kuriuos valstybės biudžete būtų numatoma lėšų, reikalingų savivaldybėms įgyvendinti funkcijas gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, ir pagal kuriuos šios lėšos būtų skiriamos iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos savivaldybėms kaip specialioji tikslinė dotacija.
Taip pat pateikėme dar vieną argumentą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 26 straipsnio 3 dalies 5 punktu ministro, o ne ministerijos, kompetencijai yra priskirta priimti ir pasirašyti įsakymus, tikrinti, kaip jie įgyvendinami. Todėl mes siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatas suderinti su Vyriausybės įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis ministrų kompetenciją.
Dar keli mūsų argumentai – kai kurios įstatymo nuostatos, pavyzdžiui, 3 straipsnio, 4 straipsnio 4 dalis ir kitos yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra aišku, koks subjektas ir kokias funkcijas įgyvendins arba koks subjektas ir kokiomis priemonėmis kontroliuos šių nuostatų įgyvendinimą.
Be to, svarstytinas įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalies ir kai kurių kitų nuostatų tikslingumas ir realios galimybės įgyvendinti šias nuostatas iš karto, t. y. diskutuotina, ar nebūtų tikslinga numatyti vėlesnius tokių nuostatų įgyvendinimo terminus. Todėl ir siūloma tobulinti įstatymo projekto nuostatas, kad būtų aiškiai nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija ir atsakomybė. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalės parengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reikės numatyti lėšų nustatomoms funkcijoms įgyvendinti. Tikslinga numatyti, kad įstatymas įsigaliotų ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 1 d., todėl siūloma pakeisti įstatymo projektą, kad jis įsigaliotų nuo 2013 m. sausio 1 d.
Balsavimo rezultatai: komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už tokią ilgą komiteto išvadą. Dalyvauti diskusijoje kviečiu A. Zuokienę.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai noriu padėkoti rengusiems įstatymo projektą, bet pradėti noriu nuo tam tikrų spragų ir pradėsiu nuo statistikos.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet pagalbos į medikus dėl šunų įkandimų kreipiasi daugiau nei 5 tūkst. 500 žmonių. Iš jų 1 tūkst. 700 – vaikai iki 15 metų. Pernai 31 asmuo nukentėjo nuo pasiutusių šunų. Iš tikrųjų matome, kad ir kaip deklaruotume didžiulę meilę gyvūnams, reikia galvoti sveiku protu ir pažiūrėti, kad įstatyme neliktų tam tikrų spragų ir kad visi visuomenės nariai jaustųsi saugūs.
Parlamentinių tyrimų departamentas parengė kitų šalių patirties analizę, kuri rodo, kad šalys pavojingais pripažįsta šunis ne tik pagal jų veisles, bet ir pagal šuns elgseną. Pažymėtina, kad pavojingas gali būti ne tik tam tikros veislės šuo, bet ir bet kuris kitas šuo, tai priklauso nuo jo dresavimo, laikymo sąlygų, savininko elgesio su šunimi bei kitų aplinkybių suformuotos šuns elgsenos.
Kaip yra, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje? Ten yra priimtas Pavojingų šunų įstatymas, kuriame draudžiami šunų tipai. Pavojingi šunys skirstomi pagal tipą, o ne pagal veislę. Tai reiškia, kad teismas sprendžia, ar koks nors šuo laikomas pavojingu, atsižvelgiant į jo fizines charakteristikas, ir ar tai atitinka pavojingo šuns tipo aprašymą. Latvijoje yra panašiai. Kitose šalyse, tokiose kaip Lietuva, mes turime nustatę dešimties pavojingų šunų sąrašą ir jums visiems yra išdalinta, visi galite pasižiūrėti, kokie šunys Lietuvoje vadinami koviniais, kokie šunys yra pavojingi. Ir yra trečias modelis, tai yra būtent tokios šalys, kuriose yra ir pavojingų veislių sąrašas, ir galimybė nustatyti šunį pavojingu pagal tam tikras jo charakteristikas. Aš pateikiau didžiulį paketą, kuris inkorporuotųsi į šį įstatymą, kaip nustatyti šunį pavojingu ir kaip visas tas mechanizmas veiktų. Komitete nesulaukiau pritarimo ir šiandien atsiimsiu visą šį didžiulį paketą, tačiau ateityje, manau, vertėtų prie to grįžti, nes taip tikrai būtų daug saugiau mūsų visuomenei ir mums visiems.
Labai noriu paprašyti atkreipti dėmesį į vieną dalyką, tai yra į „mišrūno“ sąvoką. Dėl šių sąvokų labai prašysiu visų balsuoti ir tai noriu trumpai pristatyti.
Svarstomo įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvoje nebus galima laikyti ne tik kovinių šunų bei jų mišrūnų, bet ir pavojingų šunų mišrūnų. Bet kas yra mišrūnas? Pagal apibrėžimą kovinio šuns mišrūnas yra negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo. O pavojingo šuns mišrūnas yra negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.
Atkreiptinas dėmesys, jog nustatyti, ar negrynaveislio šuns bent vienas iš tėvų yra kovinis ar pavojingas šuo, įmanoma tik pagal kilmės dokumentus arba pagal tam tikras šuns savybes: fiziologines bei elgsenos. Kadangi negrynaveislio šuns vertinimo pagal šuns savybes projektas nenumato, vadinasi, kovinio ir pavojingo šuns mišrūnu galės būti pripažintas tik tas šuo, kuris turės kilmės dokumentus. Nenuostabu, kad dauguma tokių šunų savininkų ir neturi kilmės dokumentų, ir, žinoma, jie sieks visaip išvengti tuos dokumentus pristatyti, nenorėdami laikytis tam tikrų draudimų ir tuos dokumentus nuslėps. Taip nustatytas draudimas kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų atžvilgiu iš esmės bus neveikiantis.
Atsižvelgdama į tai siūlau nustatyti, kad mišrūnai gali būti nustatomi ne tik pagal vieną iš tėvų, bet ir pagal tam tikrus šuns požymius: fiziologinius ir elgsenos, jų aprašą patvirtintų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Kartu siūlau taikyti prezumpcijos principą, kuris pavojingo šuns veislės įrodinėjimo naštą perkeltų šuns savininkui arba laikytojui. Toks principas būtų teisingas ir sąžiningas, tarnautų didesniam visuomenės saugumui, skatintų skaidresnę dokumentais grindžiamą prekybą šunimis. Labai prašau šiuos mano siūlymus palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Z. Užlytė.
Z. UŽLYTĖ (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, šis projektas – daugiau nei trejų metų jungtinis valstybinių ir nevalstybinių organizacijų specialistų darbo rezultatas, kuriame atsispindi ilgametė Lietuvos specialistų tarptautinė patirtis ir profesionalumas. Daugelį metų įstatymas nebuvo peržiūrimas, nors gyvūnų globos ir laikymo suvokimas per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė iš esmės. Daugelis Europos Sąjungos šalių jau buvo padariusios didelę pažangą šioje srityje gyvūnų globos ir laikymo teisės aktus grįsdamos gyvūnų gerovės idėja. Tikiuosi, kad ir mes, priimdami šį pažangų įstatymo projektą, padėsime pagrindą humaniškai gyvūnų gerovės politikai Lietuvoje.
Dabar norėčiau jums visiems perskaityti vienos iš garsiausių Europoje kovotojų už gyvūnų teises B. Bardot kreipimąsi į jus.
„Gerbiamieji parlamento nariai, su didžiausia viltimi kreipiuosi į jus prašydama paremti Gyvūnų apsaugos įstatymo atsiradimą Lietuvoje. Nuo 2004 m. jūsų šalis yra Europos Sąjungos valstybė narė. Taigi jai galioja deklaracija dėl benamių gyvūnų priežiūros, kurią šių metų spalio mėnesį priėmė Europos Parlamentas. Šioje deklaracijoje pabrėžiama didžiulė gyvūnų apsaugos įstatymų svarba siekiant užkirsti kelią žiaurumo apraiškoms ir užtikrinti gyvūnų gerovę. Šios nuostatos tiesiogiai susijusios su visuomenės raida ir harmoningu mūsų bendruomenių vystymusi. Todėl prašau jūsų visomis išgalėmis paremti įstatymo siūlymą. Savo asmeniniu indėliu jūs prisidėsite prie pažangos, kuria tikrai galėsite didžiuotis. Jūsų pastangos įtvirtins daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią mano kovą už gyvūnų apsaugą visame pasaulyje, o jūsų balsas man taps pačia tikriausia dovana. Su didžiausia pagarba B. Bardot.“
Ačiū visiems. Prašau palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Auštrevičių.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, žinia, senovės Graikijoje galiojo paprasta, bet auksinė taisyklė: apie vaikų auklėjimą galėjo kalbėti ir pamokslauti tie, kurie turėjo vaikų. Manau, apie gyvūnų reikalus turi turėti teisę kalbėti tie, kurie turi šunų. Turiu šunų, vadinasi, turiu teisę. Čia tik dėl apsidraudimo ir tam, kad prikelčiau jus iš letarginio miego.
Kolegos, nuo 1997 m. Gyvūnų gerovės, laikymo ir naudojimo įstatymas nebuvo liečiamas, nebuvo iš esmės keičiamos esminės taisyklės, požiūris ir panašiai. Labai gerai, kad Lietuva po 15 metų grįžta prie šito įstatymo. Yra parengtas visiškai kitas – kokybiškas, atnaujintas, praplėstas įstatymo projektas, kuris, mano manymu, tikrai gerokai plačiau, aiškiau reglamentuoja žmonių ir gyvūnų santykius, taip pat gyvūnų laikymo taisykles.
Aš laikausi nuostatos, kad tai nėra įstatymas apie gyvūnus. Tai iš esmės yra įstatymas, kaip gyvūnai gyvena tarp mūsų, nes savaime gyvūnai Lietuvoje nesiveisia. Kitaip mes juos laikytume laukiniais ar bešeimininkiais. Iš esmės mums reikia aiškiai reglamentuoti žmonių ir gyvūnų santykį ir šių gyvūnų gyvenimo aplinkybes.
Kadangi nuo to pradedame, manau, kad tikrai gyvūnų gerovė nėra fiziologinė ar biologinė problema. Visų pirma – tai etikos ir žmonių bendruomenės elgsenos problema. Nėra piktų gyvūnų, jeigu šalia jų nėra žmonių, kurie linkę, kad jų gyvūnai būtų tokie. Iš esmės paprastą, vadinamąjį Lietuvoje grandininį šunį galima paversti pavojingu šunimi ir kartu gyvūnu, jeigu to jam linki ir tai kryptingai daro jo šeimininkas arba žmogus, atsakingas už jį. Todėl kiekvieną šunį galima paversti pusiau koviniu arba pavojingu, jeigu mes to norime arba tam tikri žmonės tos taisyklės laikosi.
Kolegos, pasaulyje iš esmės laikomasi nuostatos, kad kovinių šunų sąrašas turi būti aiškiai apibrėžtas. Taip, koviniai šunys turi būti ribojami, jų veisimas turi būti prižiūrimas, tačiau daug pavojingesnė problema yra vadinamieji mišrūnai. Neabejoju, kad daugelis iš mūsų gali kalbėti šia tema, bet klausimas, ar galime atskirti ir objektyviai kategorizuoti mišrūnų veisles arba šunis, priskiriamus jiems.
Štai paveiksliukas, kuriame yra įvairūs šunys. Tie patys Kaukazo aviganiai ir panašiai. (Balsas salėje) Prieisite, kolega, parodysiu asmeniškai jums. (Balsai salėje) Kolegos, ar galima iš pirmo žvilgsnio nustatyti, kuris yra mišrūnas? Manau, kad būtų labai sudėtinga. Koviniai šunys, taip, sutinku. Pitbuliai ir šunys, priskiriami šunų kovoms, turi būti draudžiami, ribojami ir panašiai. Visiems kitiems šunims, įsivaizduoju, turėtų būti taikomas kiek kitas apibrėžimas. Jiems turi būti taikomas ribojimas, bet abejoju, ar draudimas vienprasmiškai išspręstų situaciją. Juo labiau kad nei kilmės dokumentų, nei pakankamai ekspertinių galių nustatyti mišrūno buvimą… vargu ar pateisinamas. Juo labiau kad mes rengiamės šią funkciją perduoti Kinologų sąjungai. Ar jie yra pasirengę tą dalyką daryti? Ar jie gaus finansavimą ir ar tai bus iš tiesų atliekama funkcija?
Kolegos, labai svarbu, kad gyvūnų ir žmonių santykius mes formuotume harmoningai, ir tai prasidėtų nuo mažumės, kad vaikai būtų mokomi tų taisyklių ir to požiūrio, o ne suaugusieji susidurtų su problema ir nežinotų, kaip elgtis. Todėl aš visokeriopai sveikinu Švietimo ir mokslo ministerijos priimtą pasiūlymą, atėjusį iš visuomenininkų ir tų, kurie šią problemą matė ir siūlė, papildytas pilietinio ugdymo kursas…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). …požiūrio problema. Aš tikiuosi, kad mūsų priimtas įstatymas bus žingsnis į priekį. Dėkoju, Pirmininke.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų aš trumpai kalbėsiu, nes matau, kad yra tam tikrų pavojų dėl įstatymo priėmimo. Norėčiau, kad visi suprastumėte. Tai yra Gyvūnų globos įstatymas, ne tik šunų įstatymas. Gaila, kad pagal visus pateiktus siūlymus daugiau kalbame apie šunis. Bet mums reikia įstatymo, reglamentuojančio gyvūnų globą, nes, be šunų, yra daug ir kitų gyvūnų. Kas susiję su žemės ūkiu, žino.
Šiandien taip pat norėčiau pasakyti, čia buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabų, kad iš tikrųjų nėra reglamentuoti kai kurie teisiniai dalykai Vietos savivaldos įstatyme, tačiau ir iki šiol to nebuvo. Noriu pasakyti, kad pagal įstatymą šiuo metu nenumatomos papildomos funkcijos, atvirkščiai, netgi kai kurios funkcijos dėl registravimo ir žymėjimo perduodamos Veterinarijos tarnybai. Šioje vietoje tikrai jokių papildomų apsunkinimų nėra, atvirkščiai – yra palengvinama.
Taip pat, kaip minėjau, dėl šunų. Iš tikrųjų čia jau gerbiamasis P. Auštrevičius sakė – ne taip viskas paprasta. Veisles nustato kinologų draugijos, tarptautinės organizacijos, ir mes negalime čia kam nors laisvai atiduoti funkciją nustatyti, ar pavojingas, ar nepavojingas šuo, ypač kai yra kaimyniniai santykiai. Čia buvo tam tikrų siūlymų, kad kaimynas gali pasakyti, kad tavo šuo pavojingas, ir pradėti procesą, to šuns apkaltinimo procedūrą, kad jis pavojingas. Po to tą šunį reikia siųsti į kursus, kad jį perauklėtų, ir tada vėl tas kaimynas galės laikyti šunį. Aišku, tokių dalykų mes negalime leisti. Ir kaštai, ir žmonių santykiams bus tam tikras pavojus.
Vėlgi, kaip čia buvo minėta, ko gero, visko mes negalėsime reglamentuoti įstatymais. Juo labiau kad šuniui neduosime, pavyzdžiui, testo, jis neatsakys pagal savo charakterį ir pagal tai negalima vertinti. Lygiai taip pat to testo negalime duoti žmonėms, nes kiekvienam žmogui kitaip atrodo. Gal ir pekinukas baisiai atrodys, jeigu jo snukutį išdidinsi.
Iš tikrųjų turėtume priimti įstatymą. Galbūt ir bus tam tikrų nesutarimų dėl šunų, tačiau vėlgi turėtume priimti įstatymą bent jau dėl kitų gyvūnų, kad jis veiktų, nes, kaip buvo minėta, mes esame pasirašę tam tikrus tarptautinius įsipareigojimus ir pagal tuos įsipareigojimus turėtume patobulinti savo įstatymų bazę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar po svarstymo dar yra, atsiprašau, siūlymų. Seimo narės A. Zuokienės siūlymas – pakeisti 2 straipsnio 20 dalį. Prašau, Agne, pristatyti.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, yra būtent tai, ką aš ir minėjau, kad šiuo metu, mano akimis žvelgiant, yra per mažai ribojimų, tik dokumentais įrodyti, kad tai mišrūnas, yra tikrai per mažai. Todėl mano siūlymas yra, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba numatytų tam tikrą aprašą požymių, pagal kuriuos taip pat būtų galima šunį, neturintį kilmės dokumentų, įvardinti kaip kovinio šuns mišrūną. Tai labai rimta.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, kaip ir minėjau. Pagal išorinius kokius nors požymius yra sudėtinga įrodyti, bent jau Veterinarinė tarnyba negalėtų prisiimti tokios atsakomybės nurodyti požymius. Jų yra įvairių, ar jis piktai loja, ar agresyviai atrodo ir panašiai, sunku apibrėžti. Kaip ir sakiau, tarptautinė Kinologų draugija apibrėžia veisles, ir tai labai sunkiai, pagal tam tikrą tipologiją. Tai dėl neapibrėžiamų dalykų komitetas siūlo tokiems dalykams nepritarti.
PIRMININKĖ. Ar yra palaikančių pataisą? K. Daukšys – prieš pataisą?
K. DAUKŠYS (DPF). Taip. Kadangi ne mažiau kaip du trečdaliai šunų Lietuvoje yra mišrūnai, tai kol Veterinarijos tarnybos visus peržiūrės, kitų darbų dirbti negalės.
PIRMININKĖ. Taip, daugelis šunų – kiemterjerai. Gal tada ir balsuojame. Kas pritariate A. Zuokienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamasis Edmundai, neišeikite iš tribūnos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš paėmiau kortelę… Prieš.
PIRMININKĖ. Balsavo 63: už – 27, prieš – 8, susilaikė 28. Pataisai nepritarta.
Dar viena A. Zuokienės pataisa dėl 2 straipsnio 24 dalies pakeitimo. Tai čia kažkas panašaus.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai panaši esmė čia, tai gal daugiau tokių dalykų nereikėtų svarstyti.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, mes kalbame ne apie kiekvieną ten kurį nors šunelį, mes kalbame apie kovinius šunis, mes kalbame apie pavojingus šunis. Tai yra tik apie 10 veislių, nepaprastai pavojingų. Jeigu mes peržiūrėtume visas laikraščių antraštes, kiek perkandimų, kiek sužalojimų, kiek mirčių! Mes kalbame apie tokius šunis! Mes nekalbame apie tuos šuniukus, kurie yra mišrūnai. Mes kalbame apie kovinius šunis ir kalbame apie pavojingus šunis. Taigi apie kovinius šunis, kurių yra tik dvi rūšys, ir būtent dėl jų mišrūnų jūs dabar nepritariate, tai pritarkite bent dėl kitų aštuonių baisiausių pasaulyje šunų, kuriems žiauriausi, griežčiausi reikalavimai yra visame pasaulyje, bent jų, sakykime, mišrūnų charakteristikoms nustatyti. Tai nėra bet kurie mišrūnai.
PIRMININKĖ. Bet jūs dabar apie pavojingus turite kalbėti.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Dabar aš apie pavojingus, tai pavojingų yra aštuonios rūšys, o kovinių yra dvi. Mes kalbame ne apie bet kokį šunelį. Mes dabar kalbame apie aštuonių mūsų Vyriausybės patvirtino sąrašo visų tų bulterjerų, būtent jų mišrūnų aprašą. Tai yra ne bet kokio šunelio.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, pavojingi šunys bus surašyti į aprašą ir jie bus draudžiami. Toliau. Ką slepia šis straipsnis? Taip pat šuo, kuris yra pripažintas pavojingu šio įstatymo nustatyta tvarka. Yra siūloma tam tikra tvarka, galiu pacituoti, šitame įstatyme, kurį irgi siūlo gerbiamoji A. Zuokienė: „Bet kuris asmuo turi teisę kreiptis su pareiškimu į savivaldybės administraciją prašydamas pripažinti pavojingu bet kurio asmens laikomą šunį, neįrašyta į šitą…“ Tai aš neįsivaizduoju, koks gali prasidėti procesas, kai kaimynas pasako: tavo šuo man nepatinka, nueina į savivaldybę ir apskundžia. Tada pagal šitą straipsnį prasideda visa procedūra. Tai komitetas negali tokiam dalykui pritarti ir nepritarė.
PIRMININKĖ. K. Kuzminskas, pritariantis A. Zuokienės pataisai.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai gerai, kad teikta ši įstatymo pataisa. Manau, labai aktuali. Konkrečiai, kai dirbu chirurgu, kiek man teko vaikų gelbėti…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne apie tai kalbama.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Apie tai yra kalbama. Nes mes neatskirsime tikrai, kur jūs žadate surašyti, kur ypatingi koviniai ir visa kita. Tie mišrūnai taip pat yra pavojingi. Vaikai jau nebegali važinėti dviračiais, nes įvairūs šunys užpuola. Taigi pritariu, kad reikia sugriežtinti tų šunų laikymą.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – prieš siūlymą.
K. DAUKŠYS (DPF). Kadangi aš pats turiu šunį mišrūną, aišku, ne kovinį, noriu pasakyti vieną paprastą dalyką – ne šuo pavojingas, šeimininkas pavojingas. Jeigu šeimininkas mokys, jis ir iš pudelio padarys kovinį šunį ir užgrauš ką norite. Tai apie tai galvokite, kad žmogaus gyvenimas nebūtų šuniškas, tada ir šunys bus žmogiški.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate A. Zuokienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67: už – 28, prieš – 6. Susilaikė 33. Nepritarta.
Replika po balsavimo – A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Man labai gaila, kad taip atsitiko. Iš tikrųjų labai negražu, kad komiteto pirmininkas klaidino, visiškai ne tą siūlymą pacitavo, ne tą, deja, pacitavote ir suklaidinote…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tai ir tą liečia įstatymas.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Noriu pasakyti labai svarbų dalyką. Pagal šį įstatymą yra draudžiami Lietuvoje koviniai šunys ir kovinių šunų mišrūnai, ir pavojingų šunų mišrūnai. Kaip dabar nustatyti pavojingų šunų mišrūnus, mes palikome spragą, tai yra jie turės atnešti dokumentą. Tai natūralu, kad Lietuvoje nebus nė vieno mišrūno, nes nė vienas iš jų tikrai nepateiks dokumento. Palikome didžiulę spragą, didžiulę grėsmę visuomenei, tikrai didžiulį darbą visiems chirurgams ir, sakykime, didžiulę baimę vaikščioti gatvėmis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Būtų didesnė spraga, jeigu mes pripažintume tokią nesąmonę, kai kiekvienas kaimynas gali padaryti tavo šunį pavojingu visuomenei.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. P. Auštrevičiaus siūlymas dėl įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalies koregavimo. Gerbiamasis Petrai, prašau pristatyti.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, Pirmininke. Esmė yra tokia, kad girdėjome įvairių siūlymų, kaip reglamentuoti, tarkime, šunų, galbūt net ir šeškų, kačių vežimą viešuoju transportu. Aš siūlau šį reglamentavimą palikti savivaldybei. Nepaisant to, kad Susisiekimo ministerija Lietuvoje privalo nustatyti gabenamų gyvūnų taisykles viešosiomis transporto priemonėmis. Tarp miestų, taip. Tačiau, kolegos, miesto teritorijoje, savivaldos teritorijoje, aš manau, tikrai tai yra savivaldos funkcija, viena galioja Vilniuje, kita galbūt galioje Molėtuose ar Akmenėje, nes situacija yra visai kitokia. Todėl aš siūlau tai palikti savivaldos funkcija. Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas tam pritarti negali, nes ką daryti, kai tu veži šunį per Lietuvą, tarkime. Ir ką, skaityti kiekvienos savivaldybės reglamentuojančius teisės aktus? Iš tikrųjų to neįmanoma reglamentuoti, ne visi šunys gyvena vienoje vietoje. Galimas transportavimas ir per kitas savivaldybes, jeigu išlipi. Tai negalima pritarti. Manau, pakankamai buvo reglamentuota, kai buvo ir dabar yra numatyta aktuose, kuriuos tvarko Susisiekimo ministerija.
PIRMININKĖ. K. Daukšys pritaria P. Auštrevičiaus siūlymui.
K. DAUKŠYS (DPF). Taip, aš iš tikrų pritariu P. Auštrevičiaus siūlymui, nes jeigu tai yra tarpmiestinis susisiekimas tarp atskirų savivaldybių, tai gal ten ministerija ir gali kištis. Aš suprantu, kad Vilniuje būtų egzotika, jeigu kokią ožką vežtų troleibusu. Bet jeigu ją vežtų Dauguose autobusiuku, tai gal visai nieko.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Bet čia ir tolimojo susisiekimo.
PIRMININKĖ. R. Dagys – prieš siūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ar mes norime priimti šitą įstatymą, ar mes čia šiaip juokaujame? Tai mes čia visi išgirstame iš A. Zuokienės pasiūlymus, kad kaimynė gali nustatyti, ar jis kovinis, ar nekovinis, ir rimtu veidu čia svarstome gindami gyvūnų teises, tai dabar pervažiuoti per Lietuvą per visas savivaldybes su šunimi reikės turėti atskiras instrukcijas ir pažymas, žinoti, kaip vežti per kiekvieną teritoriją. Mes padarysime visiškai nesąmoningą tą įstatymą, ar kaip čia yra? Jeigu nenorime priimti, tai baikim tą svarstymą, atmetam tą įstatymą ir einam namo, bet tokiai pataisai negalima pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turime skirtingas nuomones, todėl balsuojame. Kas pritariate P. Auštrevičiaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 19, prieš – 9, susilaikė 32. Pataisai nepritarta.
Toliau yra A. Zuokienės…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Čia panašus, vėl apie tą patį.
PIRMININKĖ. Mes dėl to jau balsavome, nes vėl apie kovinius ir pavojingus šunis mišrūnus. Dėl to jau nereikia balsuoti.
Toliau – P. Auštrevičiaus. Kadangi mes pirmąjį atmetėme, todėl manau, kad ir dėl šito nereikia balsuoti, nes jis rašo apie savivaldybių institucijas, o mes priėmėme sprendimą, kad tai daro ministerija. Vadinasi, dėl šito nebalsuojame.
Toliau P. Auštrevičiaus siūlymas pakeisti 3 straipsnio 10 dalies 8 punktą, kuris nustato gyvūnų vežimo taisykles miesto susisiekimo autobusais. Iš esmės dėl šito irgi balsavome.
Dėl 3 straipsnio 10 dalies 9 punkto mes jau iš esmės apsisprendėme.
Dar yra Z. Užlytės siūlymas pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 punktą. Prašau.
Z. UŽLYTĖ (KPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš atsiimu šį pasiūlymą ir prašau nebalsuoti už jį.
PIRMININKĖ. Jūs atsiimate?
Z. UŽLYTĖ (KPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū.
Toliau yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymas, kuriam Kaimo reikalų komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinka komitetas? Sutinka. Dėkoju.
Toliau – A. Zuokienės siūlymas papildyti 8 straipsnį nauja 10 dalimi. Komitetas tam pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia vėlgi buvo mažuma balsų – iš 5 komiteto narių 3 pritarė, 2 ne. Pakeitė nuomonę, kuri anksčiau buvo apsvarstyta. Galiu paaiškinti. Esmė tokia, kad paprastuose namuose, vienbučiuose, bus galima laikyti kovinius mišrūnų veislės šunis, daugiabučiuose jau negalima. Iš tikrųjų tam tikrų prieštaravimų yra, nes iš esmės jie pavojingi yra ne patalpos viduje, o tuo metu, kai juos vedi į lauką. Tai neturėtų būti ir skirtumo, ar jis daugiabučiame, ar vienbučiame. Nežinau, gal reikėtų balsuoti ir nuspręsti visam parlamentui, kad tokių neatitikimų nebūtų.
PIRMININKĖ. Jūs, kaip komiteto pirmininkas, sakote, kad reikia balsuoti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš negaliu sakyti. Buvo du sprendimai. Vienas buvo vasarį – komitetas nepritarė, o gegužės mėnesį pritarė, pakeitė savo nuomonę. Nežinau, galime priėmimo stadijos metu pakeisti nuomonę arba šiuo metu gali Seimas apsispręsti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, čia buvo du siūlymai. Komiteto vadovas sako, kad reikia balsuoti, tai aš ir siūlau. Kas pritariate A. Zuokienės siūlymui papildyti 8 straipsnį nauja 10 dalimi, kuri skamba taip: „Kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (tais atvejais, kai tokių šunų įstatymai nedraudžia) bei pavojingus šunis laikyti daugiabučiuose namuose draudžiama“. Kas palaikote A. Zuokienę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64: už – 35, prieš – 4, susilaikė 25. Pritarta A. Zuokienės siūlymui.
Toliau yra A. Zuokienės… Įstatymo įsigaliojimas. „Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 10 dalių nuostatos netaikomos.“ Komitetas tam pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Toliau. „Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos laikomiems pavojingiems šunims, turintiems savivaldybės administracijos išduotą leidimą, šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostatos netaikomos.“ Irgi komitetas pritarė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dabar, kadangi pritarta, tai turime pritarti, nes jau pritarėme nuostatai dėl papildymo 10 dalimi.
PIRMININKĖ. Tai mes jau apsisprendėme ir pritarėme.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Čia viskam pritariam.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau yra kiti A. Zuokienės siūlymai. Visiems komitetas yra pritaręs. Konkrečiai: „Šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 4 dalis įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo 8 straipsnio 10 dalis įsigalioja nuo 2013 m. liepos 1 d. Iki šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo dienos mikroschema paženklinti katės, šunys ir šeškai gyvūnų augintinių registre registruojami be pakartotinio ženklinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos valstybės institucijos bei kitos šiame įstatyme išvardytos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Visoms šitoms nuostatoms komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Dėkoju pranešėjui.
Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Z. Užlytė – už.
Z. UŽLYTĖ (KPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis įstatymas yra…
PIRMININKĖ. Arčiau mikrofono, nes nieko negirdėti.
Z. UŽLYTĖ (KPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis įstatymas yra labai laukiamas gyvūnų globėjų ir gyvūnų teisių gynėjų, taip pat ir tų žmonių, kurie nori atsakingai auginti gyvūnus. Kviečiu jus palaikyti po svarstymo.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų nė vienas gyvūnas – ar katė, ar šuo, ar karvė, ar kiaulė – žmogui nepavojingi, jeigu žmogus jų tokiais nepadaro. Tai jeigu mes pirmiausia sutvarkysime gyvenimą taip, kad žmonės būtų geri ir laimingi, tai ir tie šunys bus geri ir laimingi, nes jie žiūri į savo šeimininką. Todėl manau, kad įstatymus reikia priimti dėl žmonių, o šunimis tie žmonės paskui patys pasirūpins. Todėl manyčiau, kad šitas įstatymas ne laiku ir ne vietoje.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta. Replika po balsavimo – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Kolegos, vadinasi, priėmus A. Zuokienės pataisą daugiabučiuose nebus galima laikyti kovinių šunų. Aš suprantu, kad „Sąjunga Taip“ turi naują pasiūlymą. Jinai registruoja visus rinkėjus Gedimino pr. 24. Tai įsivaizduoju, toje pačioje vietoje bus registruojami ir koviniai šunys. Klausimas yra paprastas: ką daryti žmogui, jeigu šiais metais įsigijo kovinį šunį? 2016 m. jam reikės jį nugaišinti arba išvežti ir paleisti į mišką, kur jis bus dešimt kartų pavojingesnis, negu tvarkingai laikomas daugiabutyje. Laukiu „Sąjungos Taip“ pasiūlymo, kad koviniai šunys bus registruojami tam tikrame bute, Vilniaus mieste. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, šiandien labai svarbus klausimas, bet jūs susimąstykite apie visas diskusijas. Bus priėmimas, registruokite pataisas. (Balsai salėje) Vyrai, nelesiu daugiau kalbėti, viskas. Baigiame su gyvūnais.
11.49 val.
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Danute Bekintiene, greitai perskaitykite komiteto išvadą. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“) Negalima.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, dar kartą atkreipė dėmesį, kad gyvūnų laikymas, priežiūra ir užtikrinimas gyvūnų gerovės nėra nei deleguota, nei valstybės funkcija, nei savarankiškoji funkcija. Tai vis dėlto reikėtų atkreipti ir keisti…
PIRMININKĖ. Tik komiteto išvadą perskaitykite.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Todėl, siekdamas teisinio aiškumo, mūsų komitetas pateikė tokį pasiūlymą, kad įstatymo numatytoms funkcijoms įgyvendinti, užtikrinant šunų, kačių gerovę ir apsaugą savivaldybės teritorijoje, tikslinga konkrečiai nustatyti rinkliavos objektą, tai yra numatyti, už ką yra renkama rinkliava.
Taip pat komitetui kyla abejonė, kaip iš kaimo gyvenamosios vietovės auginamų šunų ir kačių savininkų rinkti rinkliavą, nes šių gyvūnų gerove rūpinasi ne savivaldybė, o patys šunų ir kačių savininkai.
Taip pat pažymėtina, kad, įgyvendinant Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymą, daugiausia lėšų pareikalaus funkcijų, susijusių su bešeimininkiais ir be priežiūros gyvūnais, įgyvendinimas, o finansinė našta už tai atiteks šunis prižiūrintiems asmenims, iš jų renkant vietines rinkliavas. Todėl šiam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui pritarta bendru sutarimu, o komiteto sprendimas ir pasiūlymas yra toks: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą kartu su Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir ką tik mano minėtą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aš iš tiesų norėjau dėl vedimo tvarkos kalbėti anuo klausimu. Aš dėl 7 straipsnio prašiau, kad būtų balsuojama. Jūs vėl neišgirdote opozicijos prašymo ir nepateikėte balsuoti. Tai čia yra dėl vedimo tvarkos. O esmė yra, kad šiandien gyvūnų augintinių registro duomenys yra vieši, o komitetas užregistravo ir jūs visi nubalsavote, kad jie būtų slapti, ir tiktai galėtų gauti duomenis žmonės, jeigu mokėtų pinigus. Todėl aš ir siūliau, kad dėl 7 straipsnio būtų balsuojama.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, ką jūs painiojate. Palaukite, pastraipsniui iš viso nebuvo jokio balsavimo, buvo balsuojama tik dėl siūlymų, kur buvo bendru sutarimu, visi kalbėjo. Per priėmimą bus pastraipsniui ir tada bus balsavimas dėl 7 straipsnio.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai, Pirmininke, jūs teikėte pasiūlymą, balsavimą dėl pasiūlymo, kurį padarė komitetas. Aš prašiau, kad dėl to komiteto pasiūlymo būtų balsuojama, jūs balsuoti nepateikėte…
PIRMININKĖ. Sekretoriatas sako, kad niekas nematė, kaip jūs siūlėte…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tegu truputį pasižiūri ir į šitą pusę, ne tik į tą pusę, kaip žmonės elgiasi…
PIRMININKĖ. Man atrodo, tikrai nereikia čia nervintis, bus priėmimas ir galėsite dar kalbėti iš esmės.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ką galėsim…
PIRMININKĖ. Danute Bekintiene, būtinai norite dalyvauti diskusijoje?
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Vis dėlto labai trumpai norėčiau pasakyti, ką kalba įstatymas: įstatymo nustatytoms funkcijoms įgyvendinti – užtikrinti šunų, kačių gerovę ir apsaugą savivaldybės teritorijoje, dėl to imama rinkliava iš kačių ir šunų savininkų. Aš labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, ką ir mūsų komitetas kaip papildomas pažymėjo, kokią gerovę katei ir šuniui užtikrins savivaldybė, kai šunys laikomi privačiose sodybose arba kaimo vietovėse. Kaip iš kaimo gyventojų bus surenkama rinkliava? Man atrodo, dėl šio įstatymo įgyvendinimo bus iš tikrųjų daug problemų, nes noriu jums priminti, kad savivaldybės turi patvirtinusios taisykles, kai iš daugiabučių namų yra renkama šunų ir kačių rinkliava. Man labai įdomu sužinoti tokią statistiką, kiek surenkama tos rinkliavos, nes šituo niekas nenori užsiimti, ir nei taisyklės, nei įstatymas, juo labiau dėl įstatymo įgyvendinimo… Yra labai daug klaustukų. Kokią savivaldybės užtikrins šunų ir kačių gerovę, man taip pat kelia abejonių. Todėl aš per balsavimą už šį įstatymą vis dėlto susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jokių siūlymų nėra. Dabar po svarstymo irgi nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu sutarti? Negalime. Balsuojame. Kas pritariate Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 24, prieš – 4, susilaikė 30. Po svarstymo įstatymo projektui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar projektą grąžiname pagrindiniam komitetui tobulinti? Ar pritariate tokiam… (Balsai salėje) Ne. Nerėkite visi. Jeigu nepritariate tokiam siūlymui, tada reikia balsuoti, o ne visiems kartu rėkti. Pagal Statutą pirmas mūsų balsavimas yra grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Kitas dalykas, jeigu su tuo nesutinkame, tada yra alternatyvos – grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės arba atmesti. Pagal Statutą ir elkimės netriukšmaudami.
Dabar balsuojame, kas už tai, kad grąžintume projektą pagrindiniam komitetui tobulinti.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 54, prieš – 5, susilaikė 8. Grąžiname projektą pagrindiniam komitetui tobulinti.
11.58 val.
Ir dar vienas lydimasis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 110, 221, 222 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – J. Sabatauskas. J. Sabatauskas, komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Už – 6, prieš – 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Baura – Kaimo reikalų komitetas.
A. BAURA (MSG). Ponia Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, praeitų metų gruodžio 7 d. svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta po svarstymo projektui Nr. XIP-3761(2).
Gerbiamieji kolegos, aš dabar noriu pakviesti krašto apsaugos ministrę R. Juknevičienę, kuri turi svečių ir po pietų negalės pristatyti savo projektų. Siūlau jums dabar, ministre, pristatyti projektą Nr. XIP-4745 ir bus dar du jūsų projektai.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas E. Tamašauskas.
12.00 val.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai ačiū už supratimą. Šiandien mano darbas yra toks, dėl kurio čia jau ne vieną kartą yra stovėjęs ne vienas krašto apsaugos ministras. Kasmet Seime yra priimamas įstatymas, numatantis Lietuvos kariuomenės dydžius ir struktūrą kitiems metams bei gairės šešeriems metams.
Pagrindiniai pokyčiai, numatomi 2012–2017 m. projekte, kurį mes jums teikiame, yra šie: mažėja bendras vyresniųjų karininkų skaičius, didėja eilinių karių skaičius, auga rezervo rengimo mastai. Tiesa, ne tiek ir ne tokiais mastais, kiek reikėtų pagal Ginkluotos gynybos koncepciją, tačiau auga. Aš, naudodamasi proga, kad pristatome tokį svarbų klausimą, norėčiau pasakyti keletą sakinių apie kariuomenę, apie jos dydžius, apie tai, kokios jos reikia apskritai, todėl labai prašau kolegų dėmesio.
Lietuvos kariuomenė yra mažutė. Viena mažiausių regione. Skaičiuojant vienam gyventojui – apie 8 tūkst. profesionalų, 4,5 tūkst. savanorių. Kaimyninėje Baltarusijoje – 80 tūkst. kariuomenės, o vien Karaliaučiaus krašte (mažoje teritorijoje) – apie 30 tūkst. kariuomenės. Dar pridursiu, kad įstojus į NATO iki pat 2008-ųjų mūsų ir taip per maža kariuomenė buvo mažinama orientuojantis tik dalyvauti tarptautinėse operacijose, o sustabdžius šaukimą buvo sustabdytas ir rezervo rengimas.
Turiu labai atsakingai pasakyti, kad situacija regione stipriai keičiasi. Tą stebime pastaruosius keletą metų. Jei dar prieš penkerius metus apie konvencines grėsmes buvo kalbama kaip apie beveik neegzistuojančias, tai šiandien yra vertinama, kad jos egzistuoja, ir ateityje, vis labiau militarizuojantis Rusijos Federacijai, karinė jėga regione gali būti panaudota.
Siūlau kaimynų iš Šiaurės šalių vertinimus. Beje, jų saugumo situacija yra kur kas palankesnė nei mūsų. Štai vakar dienos pranešimai. Brigados generolas (…), atlikęs grėsmių analizę Švedijos Vyriausybei, vakar cituojamas švedų laikraštyje „Svenska dagbladet“. „Tai, kas vyksta Rusijoje, jos veiksmai Baltijos regione ir Arktyje taip pat negali nekelti nerimo. Rusija čia smarkiai stiprina savo karinę ginkluotę, pajėgumus ir įsitvirtina. O sunkiai nuspėjami politiniai procesai Rusijoje kelia klausimą apie jos politinę valią ir kaip ji panaudos tas pajėgas. Tiek Baltijos, tiek Arkties regionai yra Rusijos ekonominis ir strateginis interesas. Esant sutelktiems dideliems Rusijos pajėgumams, iškyla didelė grėsmė, kad gali būti panaudota karinė jėga.“ Tai yra Švedijos brigados generolo analizė, pateikta Švedijos Vyriausybei.
Šios savaitės pranešimas iš Suomijos. Beje, suomiai yra labai racionalūs žmonės ir pinigų vėjais nemėto, todėl žinia apie tai, kad jie iš amerikiečių įsigyja moderniausias raketas su ypač didelio galingumo užtaisais, galinčias naikinti oro gynybos sistemas bei įtvirtintus taikinius, rodo, kad jie pradėjo labai rimtai žiūrėti į naujas grėsmes, kylančias jų kraštui ir visam Baltijos regionui. Manau, kad toks pirkinys ir amerikiečių sprendimas jį parduoti ne NATO valstybei yra rimtai susijęs su Rusijos militarizavimusi. Tokius procesus turi labai rimtai vertinti visi Lietuvos politikai.
Šis įstatymas nėra apie ginkluotės įsigijimus. Jis yra apie tai, kad Lietuvoje pagaliau turi prasidėti rimti pokyčiai. Į savo krašto gynybą turime pradėti žiūrėti kur kas rimčiau. Rezervo rengimas yra viena svarbiausių gynybos grandžių. Matant, kad lėšos yra ir, matyt, bus labai ribotos, renkamės žmonių parengimą kaip prioritetą. Kartu, žinoma, pagal išgales modernizuodami, atnaujindami pajėgumus. Techniką įsigyti galima gana greitai šiame pasaulyje, o parengti žmones reikia laiko.
Todėl labai prašau pritarti šiam projektui ir rimtai komitetuose ir frakcijose apsvarstyti ir tai, ką pasakiau, pristatydama šį projektą.
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Ačiū, ministre, už pristatymą. Jūsų nori paklausti penki kolegos. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, kadangi aš matau, kad didėja tam tikras kontingentas, mano klausimas būtų toks. Suprantu, kad tris malūnsparnius perkam. Tai kiek dar pirksime kitos technikos, kad visiems kariškiams ir karininkams užtektų? Labai ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tiek, kiek reikės krašto gynybai. O sraigtasparniai, beje, ne malūnsparniai (tai yra kitoks mechanizmas), yra perkami žmonėms gelbėti. Kariuomenė turi ir taikos užduotis. Ir gelbėti žmones jūroje, nukelti juos nuo laivų atviroje jūroje žiemą, esant apledėjimui, mes turime turėti tokį pajėgumą. Ar jūs esate prieš?
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, projektu nustatomos principinės kariuomenės struktūros šešerių metų planavimo gairės. Kodėl pasirinkti šešeri metai, o ne penkeri?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Prašom pakartoti.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Šešerių metų planavimo gairės numatomos, šešeriems metams.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, kiekvienais metais pristatome.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Taip buvo ir anksčiau?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Visada nuo 1996 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, prašom pasakyti, koks turėtų būti, jūsų nuomone, optimalus kariuomenės skaičius, esant tokiai situacijai?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mes turime parengę ir yra priimta Valstybės gynimo taryboje Ginkluotos gynybos koncepcija. Tai nėra viešas dokumentas. Galėčiau jums pateikti tuos duomenis, jeigu turite leidimą susipažinti su slapta informacija. Tačiau tai, ką mes pateikiame čia, iš esmės ir yra tie skaičiai, kokius mes galime su prognozuojamu ekonominiu augimu turėti savo valstybėje. Šie skaičiai maždaug ir atitinka realybę. Žinoma, parengto rezervo mes turime turėti kur kas daugiau, negu turime dabar, negu pradėjome rengti. Turi būti šimtai tūkstančių apmokytų žmonių, tik tada galima sakyti, kad mes jau būtume žmones apmokę. Sakydama rezervas aš turiu omenyje tuos, kurie dirba kitus darbus, tačiau yra bent kas penkeri metai po dvi savaites baigę tam tikrus mokymus, žinoma, jau turėdami bazinį karinį parengimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamoji ministre. Mane domina, kaip pagausinti rezervą. Ar gali išleistieji dimisijon, tie, kurie turėjo karinius laipsnius, sakykime, medicinos tarnybos, kaip nors papildyti mūsų rezervą?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Turbūt viskas galima. Jeigu būtų bėda, tai reikėtų visiems su ta bėda dorotis. Tačiau mūsų didžiausias rūpestis yra jaunų žmonių parengimas, augančios kartos parengimas. Tų, kuriems dabar sukanka 18 m., kad jie bent 12 savaičių galėtų baigti bazinius karinius mokymus. Beje, noriu pasakyti, kad mokymai vyksta labai sėkmingai. Šį rudenį, rugsėjo mėnesį, mes turime rekordinį skaičių jaunų žmonių, kurie atėjo į bazinius karinius mokymus. Lygiai taip pat didelį jaunų žmonių susidomėjimą sukėlė nuo šių metų rugsėjo 1 d. atnaujinti jaunesniųjų karininkų vadų kursai. Virš 200 žmonių atrinkome per visą Lietuvą ir jie pradėjo trejų metų kursą, šalia savo studijų. Baigę šį kursą įgis atsargos leitenanto laipsnį. Tai bus karininkų rezervas, kuris taip pat labai reikalingas.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už jūsų pateikimą ir atsakymus į klausimus. Aš tik norėjau pasitikslinti. Kitus du projektus pateiks viceministras po pietų numatytu laiku?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Galiu ir dabar, jeigu leistumėte. Bet čia jau kiti įstatymai.
PIRMININKAS. Čia kiti įstatymai. Aš tik norėjau pasitikslinti. Ačiū.
Dabar nuomonė – už, nuomonė – prieš. Yra viena nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš išties matau, kad prieš nėra, todėl atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gal galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Norėtumėte balsuoti? Gerai. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 63: už – 54, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymo projektui Nr. XIP-4745 po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu numatytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomo nėra. Kitų pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Siūloma svarstyti 2012 m. spalio 9 d. Irgi kitų nuomonių nėra. Dėkui. (Balsas salėje) Gerai. Prašau. Dabar kuris būtų? Numerį pasakykite.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Čia būtų…
PIRMININKAS. Nr. XIP-4650 – Nacionalinio saugumo pagrindų… Taip, gerai, prašau.
12.12 val.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų vykdant Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 19 d. protokolinį sprendimą siekiama patikslinti dabartinį programų rengimo ir tvirtinimo reglamentavimą taip, kad būtų galima lanksčiau ir efektyviau reaguoti į nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, atsisakyti perteklinių programų ir sudaryti prielaidas lanksčiai reaguoti į pasikeitusią valstybės finansinę situaciją, palengvinti strateginį planavimą. Projektu taip pat siekiama aiškiau apibrėžti ne tik programų rengimo ir tvirtinimo, bet ir įgyvendinimo tvarką.
Pritarus projektui bus įtvirtinama, kad programos rengiamos Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti, jas tvirtina Seimas nutarimu, bus įgyvendintos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos, bus patikslinta ir detalizuota programų finansavimo tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamoji ministre, aš norėjau… Tiksliau, nespėjau paklausti. Kai jūs teikėte pirmąjį projektą, aš jam pritariau, tačiau ar ne per daug mes turėsime generolų ir admirolų?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taigi mes jų nedidiname, Vidmantai. Pasižiūrėkite į skaičius. Mes kaip tik sumažinome. Bet jūs pats žinote, kad mūsų generolai yra jauno amžiaus. Jeigu mes dabar sumažinsime kitų metų generolų, admirolų skaičių, vadinasi, pasakykite, kurį mes turime išmesti iš kariuomenės, o neturime teisės to padaryti, nes jie turi teisę dirbti iki tam tikro amžiaus. Taigi kad ir norėdama aš to negaliu padaryti, nes jau buvusi valdžia Jono Kronkaičio laikais vietoj buvusių dviejų generolų kariuomenėje padarė dešimt, ir dar planavo didinti. Mes sumažinome iki devynių galėdami padaryti tai, ką galėjome padaryti pagal dabartinę situaciją.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonės už nematau norinčių sakyti. Tada pradėsime nuo nuomonės prieš. G. Songaila kažkuo nepatenkintas, kad aš jam suteikiu žodį. Prašau, kolega.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau pasižiūrėti šio pasiūlymo lyginamąjį variantą. Jūs ten pamatysite, kad siūloma išbraukti ilgalaikes valstybinio saugumo stiprinimo programas. Pavyzdžiui, Lietuvos politinės sistemos plėtros, pilietinio ir tautinio ugdymo, kultūros paveldo apsaugos. Iš viso išbraukiama ir kitaip neįrašoma. Šiaip visa kita, kas įrašoma kitaip, yra redakcinio pobūdžio, esamo teisės akto kokybės nekeičia. Aš nesiūlyčiau pradėti svarstymo, nes principinis pasiūlymas išbraukti šitas programas yra netinkamas, ir siūlyčiau atmesti per pateikimo stadiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitos nuomonės nėra. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir priedėlio 11 skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIP-4650, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 57: už – 50, prieš – 3, susilaikė 4. Įstatymo projektui Nr. XIP-4650 po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti spalio 16 d. Kitų pasiūlymų nėra. Ačiū.
Kolegos, skelbiu 10 min. pertrauką. Po 10 min. grįžtame į salę ir dirbame toliau.
Pertrauka
12.29 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka baigėsi. Tęsiame mūsų darbą.
Dabar mes turime svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektą Nr. XIP-4743.
Jeigu norite, registruojamės po pertraukos. Prašau užsiregistruoti.
Užsiregistravo 36 Seimo nariai.
Dabar yra svarstymo stadija. Iš eilės kviesiu komitetų atstovus, kad pateiktų komitetų išvadas. Kas pateiks Aplinkos apsaugos komiteto išvadą? J. Urbanavičius pateikia Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Kolega, prašom į tribūną.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu už. Tik prašome įtraukti dar papildomus projektus: Miškų įstatymo 2, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat siūlome išbraukti Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 12, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (…) lydimuosius teisės aktus. Prašytume pakeisti šių teisės aktų svarstymo terminus. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas ir jo lydimieji teisės aktai – spalio–lapkričio mėn. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Audito komitetas. Prašau. Pateiks A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektą. Buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam pritarė. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektui Nr. XIP-4743. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom. P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komiteto rudens sesijoje… antros dalies skirsnyje… tokia būtų palankesnė aplinka verslui. Čia yra pateikiami penki projektai. Pirmininke, ar juos vardyti?
PIRMININKAS. Prašom išvardinti.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Nr. XIP-4672, Nr. XIP-4673, Nr. XIP-4674, Nr. XIP-4675 ir Nr. XIP-4676. Šitiems projektams yra pritarusi Vyriausybė, jie padėtų gerinti verslo aplinką. Biudžeto ir finansų komiteto buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ekonomikos komiteto išvadą – D. Budrys.
D. BUDRYS (LSDPF). Ekonomikos komitetas svarstė ir pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui bei pasiūlė papildyti Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos 2 dalį Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-4032. Už – 6, prieš – 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovo, aš perskaitysiu. Sprendimas yra: „Pritarti Seimo nutarimo „Dėl Seimo rudens sesijos darbų programos“ projektui Nr. XIP-4743“. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 2. Lemiamas buvo komiteto pirmininko balsas.
PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektą ir priėmė tokį sprendimą: siūlyti į Seimo nutarimo projektą įtraukti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4180 ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui su komiteto siūlymais papildyti darbų programą 12 punktu – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu, papildyti 13 punktu – Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir papildyti 14 punktu – Užsienio valstybių slaptųjų tarnybos priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo veiklos nutraukimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu, tuo pat metu svarstyti Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė sesijos darbų programą ir turi du pasiūlymus. Vienas pasiūlymas yra siūlymas išbraukti iš šios senos darbotvarkės šiandien mūsų nenorėtą pakeisti, išbrauktą Darbo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo projektą ir vietoj jo komitetas įsipareigoja padaryti dėl šio paketo pateiktų idėjų klausymus Seime. Kadangi tai nėra siūlymai, aprobuoti Trišalės tarybos, jie sukelia daug diskusijų, bet diskusija tikrai turėtų būti vertinga. Juo labiau jeigu mes pateiktume šio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, mes turbūt fiziškai nespėtume šioje sesijoje jų priimti.
Kitas pasiūlymas yra papildyti darbotvarkę Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-4743. Šitas projektas komitete jau yra apsvarstytas, pateiktas patobulintas variantas, jis nekelia jokių didelių kontroversijų, yra ganėtinai paprastas, susijęs su gana siaura transporto lengvatų sritimi. Siūlome įrašyti į darbotvarkę. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komiteto išvada – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Sveikatos reikalų komitetas svarstė Rudens sesijos darbų programą ir bendru sutarimu jai pritarė. Kaip ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, mes siūlome į darbotvarkę papildomai įrašyti du klausimus. Tai yra Farmacijos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4312. Čia kalbama apie tai, kad reikia įstatymu įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją parengti būtinų vaistų ligoninėse sąrašą. Taip pat Maisto įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1733 ir jo lydimuosius teisės aktus. Jo autorė yra D. Mikutienė. Šiuo įstatymo projektu siūloma sugriežtinti energetinių gėrimų reklamą ir pardavimą. Labai prašytume atsižvelgti į komiteto siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pateiks V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Trumpai. Komitetas bendru sutarimu pritarė nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektui. Siūlome išbraukti iš švietimo dalies Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nes tai naujos redakcijos projektas. Vyriausybė yra pateikusi daug pastabų dėl šio projekto ir įsipareigojusi sudaryti atskirą darbo grupę jam tobulinti. Manome, tikslinga šitą projektą išbraukti iš programos.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas darbų programą svarstė rugsėjo 12 d., iš principo pritarė sesijos darbų programai ir pateikė nemažai pasiūlymų bendru sutarimu už. Kol kas jie neatsispindi dabar teikiamoje programoje, svarstymo stadijoje, matyt, išspręsime tuos reikalus.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komitetas. Prašom.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Sveiki. Užsienio reikalų komitetas apsvarstė darbų programos projektą ir nutarė pritarti Seimo nutarimui dėl darbų programos. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – pirmininkas. V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (MSG). Komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komitetas – A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šį nutarimo „Dėl Seimo rudens sesijos darbų programos“ projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetai savo išvadas pristatė. Dabar bendra diskusija. Suteikiu žodį frakcijos vardu kalbėti I. Šiaulienei. Kolege Šiauliene, prašom į tribūną.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šios kadencijos Seime mes paskutinį kartą spręsime dėl mūsų sesijos darbų programos. Regis, tos pastabos, kurios būdavo išsakytos anksčiau, sesijų pradžiose, priimant darbų programą, deja, nesikeičia, gaila, kad valdančioji dauguma nedaro išvadų. Ir štai, nors sesijos darbų programa yra, kaip sakoma, labai susiaurinta, sumažinta siekiant, kad visi pateikti įstatymų projektai būtų priimti, bet, nepaisant to, kokią paimti programos dalį, ar paimsime darbų programos prioritetus, ar paimsime viešuosius finansus, palankesnę aplinką verslui – visur mes matome, kad net tose svarbiose dalyse, kuriose yra siekiama savotiškai pabaigti darbus arba taisyti padėtį, kas buvo blogai padaryta, mes matome iš vidutiniškai teikiamų 12–15 įstatymų projektų po keturis, penkis neregistruotus. Tai yra Vyriausybės iki šio momento, iki kol mes svarstome sesijos darbų programą, šitie programos punktai, įrašyti įstatymų projektai, dar kol kas nėra Seimui pateikti ir neregistruoti.
Socialdemokratų frakcija labai įdėmiai peržiūrėjo šitą teikiamą sesijos darbų programą. Deja, mes negalime pritarti vis dėlto neskaidriems šioje programoje teikiamiems siūlymams.
Jeigu imtume svarbią programos dalį, prioritetinę darbų dalį, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymą ir lydinčiuosius jo teisės aktus, tai valdančioji dauguma, užuot bandžiusi spręsti, kaip sėkmingiau, efektyviau, naudingiau visos visuomenės labui, valstybės labui būtų naudojamas valstybės turtas… Teikiamame įstatymo projekte yra rūpinamasi ne to turto efektyviu panaudojimu, kad jeigu jis yra nenaudojamas, valstybei kuo mažiau jo išlaikymas kainuotų, arba valstybė galėtų jo atsisakyti taip pat naudingomis sąlygomis. Visų pirma šiame įstatymo projekte kalbama apie valstybės valdomų įmonių valdybų narių pakeitimus ir t. t.
Šitoks įstatymo projekto teikimas akivaizdžiai rodo, kad yra rūpinamasi pirmiausia, na, kaip išeinant pasilikti. Tai yra jaučiant, kad galbūt nebeteks valdyti ir vadovauti toms valstybės įmonėms, bet yra politikoje tokia praktika ir stengiamasi ją per šį įstatymo projektą įgyvendinti ir visiškai realizuoti, tai yra užtikrinti vietas savo politiniams bendražygiams, neatsižvelgiant į jų kompetenciją ir neatsižvelgiant į tokio valstybinio turto valdymo efektyvumą.
Labai gaila, kalbama apie aplinką verslui tik paskutinės sesijos metu. Nors opozicija visą laiką nuo pat naktinės mokesčių reformos pradžios kritikavo, kad taip, kaip yra krizės sąlygomis siūloma, nė viena valstybė nedidino mokesčių, atvirkščiai, tos Vakarų valstybės kaip tik skatino ir stengėsi palaikyti vartojimą, jeigu jos tam turėjo finansinių resursų, bedarbiams mokėjo jeigu ne didesnes pašalpas, tai ilgino tų pašalpų mokėjimo laiką. Pas mus, kur rinka labai nedidelė, labai pažeidžiama, buvo nueita visiškai priešingu keliu. Mes įspėjome, kokios verslą gali ištikti pasekmės. Štai kodėl mes šiandien turime per 4 tūkst. bankrutavusių įmonių. Ir net paskutiniu metu, nors ir buvo paskelbta apie krizės pabaigą, įmonių bankrotai nesibaigia.
Gaila, kad tada nebuvo girdėta apie tas pasekmes, kurios gali ištikti mūsų ūkį ir ekonomiką. Nors opozicija ir atkreipė dėmesį į Vakarų Europos šalių, senųjų Vakarų Europos šalių, patirtį, kaip jos elgiasi su savo ūkiu, kaip stengiasi išlaikyti vartojimą, išlaikyti darbo vietas, į tai nebuvo atsižvelgta.
Dabar, kai mes daug ką sužlugdėme, daug ką privertėme pasitraukti iš rinkos, kalbama apie palankių verslui sąlygų sudarymą. Bet kokia sąskaita? Tos sąlygos yra suprantamos visų pirma samdomo darbuotojo sąskaita. Tiesiog yra keista matyti sesijos darbų ir šios dienos darbotvarkėje (mes išbraukėme Darbo kodekso pateikimą) pataisas, kurias teikia socialinės apsaugos ir darbo ministras, kai jo tiesioginė pareiga yra ginti samdomą darbuotoją. Nejaugi tik tokiomis sąlygomis mes galime palengvinti aplinką verslui, kai visame pasaulyje šiandien yra kalbama apie laimingą ekonomiką, laimės indeksą ir suprantama, kad ji yra grįsta visų pirma socialiai atsakingo darbdavio ir darbuotojo atitinkamu bendravimu ir santykių reglamentavimu.
Yra ir kitų momentų, pavyzdžiui, sakysim, neaišku, kokia yra strategija. Nors spalio mėnesį Valstybinio švietimo strategija turi būti tvirtinama pagal planą, mes dar jos nesame matę.
Dėl šių ir kitų priežasčių Seimo Socialdemokratų frakcija tokiai siūlomai sesijos darbų programai negali pritarti. Aš neišvardijau visų punktų, dar kalbės mano kolegos, kurie specializuojasi ta tema, kiekvienu atskiru punktu pateiks taip pat savo pamąstymus dėl sesijos darbų programos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Į tribūną kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aišku, mes svarstome labai svarbų dokumentą, nes dėl jo gali būti geresni ar blogesni pokyčiai. Aš jau klausiau pateikimo metu, kodėl Vyriausybė, ateidama ir atnešdama darbų paketą, absoliučiai nekreipia dėmesio į tai, kokiomis problemomis šiandien gyvena Lietuvos žmonės. Jeigu pažiūrėtume į 1 puslapio 1 dalies garsius darbų programos prioritetus, tai aš iš principo nerandu tų problemų, kuriomis gyvena Lietuvos žmonės. Jeigu ir randu, tai pakomentuosiu, kaip aš jas suprantu.
Aš manau, kad žmonėms nedarbas, kai nedarbo šmėkla klaidžioja po Europą, ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje, tai yra numeris vienas. Ir čia vienintelis užsiminimas apie darbo vietų kūrimą yra darbo santykių liberalizavimas, kuris sukurs darbo vietas. Gerbiamieji, ar darbo laiko ilginimas gali sukurti darbo vietas? Aš labai tuo abejoju.
Taigi problemos yra nedarbas, socialinė atskirtis, paslaugų, prekių didėjančios kainos – apie tai nerandame. Kaip sakiau, prioritetuose – Darbo kodeksas, kuris patenka į labai įdomią dalį, kuri vadinasi „Palankesnė aplinka verslui“. Aš labai norėčiau rasti, kad būtų palankesnė aplinka žmogui, nes visgi mes dirbame žmonėms. Tai štai kažkodėl tokios dalies prioritetuose, arba programoje, kad palankesnė aplinka žmogui, nėra, bet verslui yra. Būtent darbų prioritetuose 7 punktas, fantastiškai parašyta: „Užtikrinti šilumos vartotojams pagrįstai mažesnes šilumos kainas“. Na, fantastika! Kas nenori? Visi mokame brangiai, su nerimu laukiame rudens, bet jeigu pažiūrėtume, kada gi rengiasi pateikti tą Šilumos ūkio įstatymą… Jis apskritai neregistruotas, net lapkričio mėnesį! Gerai, kad neparašė dar „antroje lapkričio pusėje“, kai jau šito Seimo nebus.
Gerbiamieji, aš manau, jeigu tikrai rūpi šilumos kainos, o Lietuvos žmonėms tai yra didžiausia problema, tai gal jau šitą įstatymą reikėjo parengti ir pateikti, per vasarą ne dviračiais važinėti, o rengti įstatymus.
Antroje dalyje yra labai įdomus skyrius – „Stabilūs viešieji finansai“. Aš randu šiame įstatymo pakete įstatymų projektų, kuriuose siūloma toliau leisti tam tikroms grupėms nemokėti „Sodros“ įmokų. Apie kokius čia mes stabilius finansus kalbame, kai skola artėja prie 50 mlrd., „Sodros“ – prie 10 mlrd., o siūlomi tokie įstatymai. Aš suprantu, kad dar kartą yra įrašytas į programą ir niekada nepriimtas, ir nevykdytas ketverius metus vadinamasis pensijų kompensavimo įstatymas. Jis vėl įrašytas su gražia lapkričio data. Lapkričio 30 d. šis įstatymas bus pateiktas, bet šiek tiek susigaudantys finansuose ir ekonomikoje supranta, kad jeigu šitą įstatymą priimsim ir dabar grąžinsim, tai viešieji finansai tikrai stabilumu nepasižymės. Tai bus dar didesnė problema. Aš suprantu, kad kiekvieną kartą baigiantis konservatorių kadencijai kitoms vyriausybėms paliekami dideli įsipareigojimai. Noriu priminti indėlių grąžinimą, nekilnojamojo turto grąžinimą, po to raudama, kad nesukaupiama pinigų ateičiai. Bet tokie įsipareigojimai kitoms vyriausybėms, o jie gali atsirasti paskutinę dieną, man primena posakį „Po mūsų nors tvanas.“ Aš labai kviečiu ir valdančiąją daugumą realiai pažvelgti į tai, kas yra už lango, kuo gyvena žmonės, o ne priiminėti tokių įstatymų, todėl negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną B. Vėsaitę.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man taip pat užkliuvo tie įstatymų projektai, apie kuriuos kalbėjo socialdemokratai.
Dėl Šilumos ūkio įstatymo. Klausykite, artėja šildymo sezonas, žmonės pakabinti dabar tarp dangaus ir žemės. Dar tiek šitoje srityje nebuvo privelta apskritai. Jūs man paaiškinkite, kas dabar turėtų ruošti karštą vandenį, kai gyventojams šilumos punktai nepriklauso, o, suprantate, šilumininkai šito negali daryti. Kaip paaiškinsite gyventojams? Apskritai kaip atlikti patikrą? Praktiškai dar daugiau rengiama sumaišties šiam įstatyme įvedant kažkokią hipotetinę konkurenciją. Iš tikrųjų savivaldybės turėtų padalyti pačią rinką, nes konkurencijos tikrai čia negali būti, nes tai didins kainas vartotojams. Aš, tiesą sakant, nesuprantu, iš tikrųjų – po mūsų nors ir tvanas. Viskas yra verčiama ant būsimos Vyriausybės galvos. Jūs norite išvesti žmones į gatves? Tiek pripainiota!
Dabar aš laukiu, kada ateis Šilumos ūkio įstatymas, galbūt vis dėlto tos problemos bus šiek tiek išspręstos, šiluminių punktų priklausomybė, kas juos prižiūrės, kaip bus realizuojamas karšto vandens ruošimo būdas. Nieko šito nėra. Ar laikas lapkričio mėnesį įstatymą svarstyti? Gerbiamieji konservatoriai, paspartinkite savo Energetikos ministeriją. Tikrai nereikia kalbėti apie Marso užkariavimą ar Veneros kolonizavimą, reikia kalbėti apie žemiškus dalykus, kaip šildysis kauniečiai, vilniečiai, panevėžiečiai, kiek mokės už šilumą, ar negalima vis dėlto palengvinti naštos, perskirsčius VIAP’ą, tai yra valstybės interesus remiančią paramą gyventojams… dalį jo perskirstant termofikacinėm elektrinėm, nes tai šiek tiek sumažintų išlaidas už šilumą gyventojams. Apie tai reikia kalbėti.
Dėl Darbo kodekso liberalizavimo. Aš siūlau apskritai šiuos įstatymų paketus išbraukti iš darbotvarkės, nes tai žmonėms nereiškia nieko daugiau kaip didesnį išnaudojimą ir didesnę darbdavių savivalę. Žiūrėkite, ar nepakankama dabar… Mes jau grąžinome eksportą į ikikrizinį laikotarpį ir BVP, atrodo, grįžo į ikikrizinį laikotarpį. Ar tai atsispinti darbo užmokestyje? Iš tikrųjų ne. Tai apie tai reikia kalbėti, o ne apie kažkokius hipotetinius dalykus.
Ir dar dėl valstybės turto. Nesiūlykite mums naujo „Visuomio“, mes tikrai suprantame, ką nueinantieji siūlo, tikrai šioje auditorijoje šis įstatymas neras palaikymo. Tiek ir norėjau. O šiaip jau socialdemokratai tikrai strimgalviais nepuls palaikyti darbotvarkės, nes joje neatsispindi pagrindiniai gyventojų siekiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ž. Šilgalis. Jo nėra salėje. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kaip gražiai socialdemokratai kalbėjo, tiesiog beveik nėra ką ir pasakyti! Tik, deja, bėda ta, kad jau dabar girdžiu, kad jie vykdys politikos perimamumą ir tęstinumą. (Balsai salėje) Kad ne visi aš, Algirdai, matau, bet, kad vykdys šitą… Vakar Pramonininkų konfederacijos naujasis prezidentas R. Dargis paklausė dėl spekuliacijos, kad mes nepritariame progresinių mokesčių įvedimui, ir lyderiai socialdemokratai – mes ir neįvedinėsime, mes tik apgaudinėjame per rinkimus žmones. Atleiskite, tada jau nereikia čia gražbyliauti.
Pagrindinė problema yra ta, kad nuo nepriklausomybės paskelbimo kapitalo elitas ir politinis elitas vykdo sąmokslą prieš visą tautą ir nevykdo Konstitucijos pagrindinės nuostatos, kad valdžia tarnauja visuotinei tautos gerovei. Yra rūpinamasi tik kapitalo ir politiniais interesais, nes kapitalas duoda pinigus toms gražioms reklamoms, kurių aplink su gražiais veidais yra. Kas gal duoda pinigus, tam ir reikia atsilyginti. Kai kalba dar apie didesnę paramą verslui, normaliam žmogui turi kilti ranka ieškoti kišenėje pistoleto, nes vėl didės ubagų skaičius ir nedidelis elitas vėl turtės. Štai, gerbiamieji, šioje programoje, A. Sysas viską išvardino… Atskirtis auga, mažas pajamas gaunančių skaičius didėja, emigracija siekia milžiniškus mastus, Lietuva tuštėja, kaimai tuštėja, o jie tęs politiką, tęstinumą ir perimamumą garantuoja! Šioje programoje tai, ko laukia Lietuva, ko daugeliui žmonių reikia, kad būtų sustabdyta emigracija ir būtų darbo vietų, pakeista mokesčių sistema, apmokestintas daugiau kapitalas ir sumažinti mokesčiai darbo jėgai, tai sako, visa Europos Sąjunga, net A. G. Šemeta tai aiškina, mūsų didvyriai – mes nekeisime mokesčių politikos, nes, girdi, pramonininkai, stambiausias kapitalas, ir kiti šito nenori… O viską nukreipia, kas svarbiausia, į mano kišenę, o darbininkas – ne kūrėjas, jis kaip įrankis, kaip plaktuką panaudojai ir numetei, kaip kirvį, stakles kokias ir taip toliau…
Gerbiamieji, kol mes šitos politikos nepakeisime… Man vis dėlto malonu, kad bent vienintelė frakcija „Tvarka ir teisingumas“, aš nežinau, kaip partija, bet frakcija pritaria ir supranta progresinių mokesčių svarbą. Tuo labiau kad mes juos siūlome ne tik už darbo apmokėjimą, bet įvesti, kad smulkus inžinierius, kuris geriau uždirba, galėtų įsigyti akcijų kiekius, kad jam reikėtų už dividendus mažesnius mokesčius mokėti ir kitas pajamas… Atrodo, pramonei naudinga, jeigu darbo jėga bus pigesnė ir galės žmogus daugiau gauti į rankas pinigų, tuo labiau didinti perkamąjį savo pajėgumą, ir taip kurti darbo vietas.
Šioje programoje nieko nėra. Apie pagrindinius dalykus, kurie kankina Lietuva 20 metų, nieko šito nėra ir nenumatoma. Kai klausau naujų jėgų, naujų lyderių kalbų, galiu pasakyti viena, kad mane domina ne tiek, ar aš laimėsiu, ar pralaimėsiu rinkimus, kiek tai, ar Lietuvoje didėja skaičius kvailių, ar mažėja. Vienintelis įdomus yra man dalykas, nes negalima šitos politikos (…) tik su kitu švarkeliu. Kokią Lietuvą padarė šita politika, ji gali tik dar toliau vyti Lietuvos žmones. Šitos programos, aišku, mes negalime pakeisti, bet ją užbaikime. Bet aš bijau, kad nauji ateis ir tą patį darys. Tai mano baimė. Šita programa yra formalus dalykas. Čia nieko…
Dabar apie šildymą. (Balsai salėje) Gerbiamieji, o kodėl mes tik su „Gazpromu“ kariaujame? Kaip mes galime juos nugalėti, jūs man pasakykite? Vis skundėsi Europos Komisijai dėl „Družbos“. Taip. Skundėsi. „Družba“ veikia? Neveikia. Dabar skundžia „Gazpromą“ ir vaikšto pasipūtę, kaip gaidžiai (…) Europos Sąjungą. V. Putinas teisingai sako: „Gazpromas“ pavaldus Rusijos įstatymams. Atleiskite, ponai, su savo moliu, dujom…
PIRMININKAS. Laikas!
J. VESELKA (TTF). Todėl negaliu… Tai yra pritariu programai, nors niekam tikusiai, bet jos pakeisti negalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar norėtų replikas pasakyti dėl balsavimo motyvų? Dėl kalbėjimo. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, repliką, nes iš tribūnos J. Veselka paminėjo, atseit A. Butkevičius pasakęs Pramonininkų konfederacijoje, kad mes neįvesime progresinių mokesčių. Tai yra visiška netiesa, buvo ne vienas žmogus iš Pramonininkų konfederacijos, ir socialdemokratai labai aiškiai pareiškė ir pramonininkams, ir visiems, kad progresinių mokesčių įvedimas yra kertinis ir esminis siekis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų pastaba. B. Vėsaitė taip pat norėtų pasakyti.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Aš irgi tuo pačiu klausimu. Aš sėdėjau vakar Pramonininkų konfederacijoje ir patvirtinu, kad mūsų pirmininkas A. Butkevičius apskritai nekalbėjo apie progresinius mokesčius, bet kalbėjo apie mokestinės sistemos stabilumą, tai yra kad mes nekaitaliosime mokesčių per naktis, o būtent mūsų programoje yra 6 mėnesiai. Gerbiamasis, nešmeižkite mūsų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas liudininkas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tiesiog norėčiau informuoti visus Seimo narius dėl socialdemokratų noro taisyti progresinius mokesčius. Jie, deja, savo atstovo į valdybos sudarytą darbo grupę dėl progresinių mokesčių sistemos kūrimo taip ir nedelegavo.
PIRMININKAS. Dabar pataisų svarstymas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš turiu vieną gal šiek tiek nestandartinį pasiūlymą. Iš tiesų, jeigu pasižiūrėsite, pasiūlymų darbų programoje yra labai daug, susidarytų virš šimto. Puikiai suprantame, kad visos apimties tų siūlomų projektų nespėsime išnagrinėti. Taupydamas mūsų laiką, aš siūlau balsuoti iš karto, kad priimame visus pasiūlymus ir surašome į darbų programą, nes šiandien pagal apibrėžimą darbų programa yra toks daiktas, kuriame būtinai turi būti projektas, jeigu jį nori įrašyti į konkrečią darbotvarkę. Ir jeigu mes tokio projekto ten neįrašome, kaip žinome, gaištame papildomai laiką, rašome Seimo nutarimo projektą, kad papildytų darbų programą, ir vėl gaišiname brangų Seimo narių darbą. Aš siūlau surašyti visus, o kai tvirtinsime konkrečias darbotvarkes, matysime, kas svarbiau, tie ir paklius.
PIRMININKAS. Dėkui už jūsų racionalų, mano manymu, pasiūlymą. V. P. Andriukaitis turi kitokį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, išties keistokas pasiūlymas. Neapsimeskime, suskaičiuokime posėdžių dienas, jų yra labai nedaug. Dvi dienos per savaitę, o tiksliau, pusantros dienos per savaitę, kai posėdžiauja Seimas. Visiškai akivaizdu, kad net aritmetiškai galima suskaičiuoti, kiek maždaug galima priimti pasiūlymų. Kita vertus, yra pasiūlymų, kurie negali būti įrašyti, kaip A. Sysas minėjo, pagal Statutą. Juos bendru sutarimu tenka išbraukti, nes nėra jokios logikos jų laikyti programoje. Bent jau labai atvirai pasakykime ir susitarkime, kad galbūt bendru sutarimu sutartume, ką išbraukti iš programos, nes mes siūlome dalykus, kuriuos reikia išbraukti iš programos, pradedant Darbo kodeksu ir kitais dalykais. Tada programa susiaurės, bus racionalesnė ir tada būtų galima tokią racionalią programą priimti. Bet ne tokį pasiūlymą, kad surašome viską, nes visiškai akivaizdu, kad niekur tai nenuves.
PIRMININKAS. Dėkui už jūsų nuomonę. Aš vis dėlto norėčiau palaikyti J. Razmos pasiūlymą, jis yra gana logiškai argumentuotas vien todėl, kad kolegos, kurie lieka nepatenkinti, kad neįtraukti jų projektai į darbų programą, paskui vis tiek sugeba susirinkti parašus ir iš jūsų pačių. Jūs visi lengva ranka pasirašinėjate, ir paskui mes vis tiek privalomai įtraukiame į darbotvarkes. Aš manau, kad J. Razmos pasiūlymas visiškai racionalus, įtraukime, tada nereikės gaišti renkant parašus ir mes matysime, kurį galima… Dėl išbraukimo yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas, jis kaip tik ir būtų priimtas šiuo atveju. Be kita ko, yra vienas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymų, kur kalbama apie Administracinių nusižengimų kodeksą ir jo lydimuosius aktus. Čia yra gruodžio mėnuo. Ar komiteto pirmininkas sutiktų, kad mes pakeistume bent jau į lapkričio mėnesį? Čia jau kitos kadencijos laikas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, šiaip jau Sekretoriatas visą laiką reikalavo, kad projektai būtų įrašyti spalio, lapkričio mėnesiais. Bet ar mes tvirtiname sesijos darbų programą, ar šios kadencijos sesijos dalies darbų programą? Man atrodo, kad mes aiškiai esame pasakę – dėl Seimo IX rudens sesijos darbų programos. Man atrodo, pirmą kartą tas klausimas ir iškilo šią sesiją. Jeigu mes tvirtiname visos sesijos darbų programą, o Nusižengimų kodeksas yra keleto metų darbo rezultatas, tai arba mes iš viso jo nerašykime, o jeigu realiai norime jį pradėti svarstyti, tai, be abejo, tik pradėjus dirbti kitai kadencijai. Bet tai nereiškia, kad bus kita sesija. Ar susirinkęs naujasis Seimas tvirtins naują sesijos programą?
PIRMININKAS. Taip, kolega, tai bus kita sesija. Bus kito Seimo kadencijos nauja rudens sesija.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ir bus nauja programa?
PIRMININKAS. Taip. Tai ar sutiktumėte, kad mes įrašytume, pakeistume…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tada galima traukti ir rugpjūtį, nes vis tiek Nusižengimų kodekso mes jau neapsvarstysime.
PIRMININKAS. Įrašome lapkritį. Gerai? Ačiū. Lapkritis. Kolegos, aš matau, kad mes bendru sutarimu pritarėme tokiam pasiūlymui. Balsuojame. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Dėl visų pasiūlymų, taip pat kuriuos šiuo metu atskirai yra pateikę Seimo nariai. Ne vien tik komitetų pasiūlymai, bet iki šios minutės, kuriuos pasiūlymus yra pateikę Seimo nariai.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 54, prieš – 2, susilaikė 10. Su visais tais pakeitimais, kur buvo siūlymų ir išbraukti, ir įrašyti, yra pritarta.
J. Veselka. Replika po balsavimo.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, buvo J. Razmos pasiūlymas įtraukti visus užregistruotus įstatymų projektus, taip pat ir Seimo narių. Išeina kvailai. Iš pradžių, kai svarstėme, pasakė, kad Seimo narių ir atskirų grupių įstatymų projektų nereikia įtraukinėti, kad nebūtų papildomai reklamos. Gerai, mes nusiraminome ir nesiūlėme. Dabar staiga išlenda teisingas J. Razmos pasiūlymas, nors ir politinis, bet teisingas: visus įtraukiame, paskui balsuojame… Visi laimingi paskutinius du mėnesius prieš galą, viskas teisingai. Dabar atskirus įtraukiate, kurie nevykdė susitarimo, o kurie vykdė susitarimą – kvailio vietoje. Aš manau, jeigu jau siūlome įtraukti visus, tai visus, kurie buvo pasiūlyti ir užregistruoti.
PIRMININKAS. Kolega, dar bus priėmimo stadija, aš manau, mes galėsime ištaisyti. D. Mikutienė. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Labai atsiprašau, padėkite ir man pagauti kampą. O čia mes kalbame ir apie komitetų sprendimus, ar ir eilinių Seimo narių siūlymus?
PIRMININKAS. Ir Seimo narių, kurie šią minutę yra pateikę ir kurie yra registruoti.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū. Pritarta. Norite balsuoti? Gerai. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 2, susilaikė 19. Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektui Nr. XIP-4743 po svarstymo su visais minėtais pakeitimais yra pritarta.
13.12 val.
Kitas mūsų klausimas yra 1-10. Seimo nutarimo „Dėl Dariaus Biekšos skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektas Nr. XIP-4728. Čia yra svarstymas ir priėmimas. Vadovaujantis Statuto 202 straipsniu „Kandidatūrų svarstymas Seimo posėdyje“, pirmiausia pateikiamos Seimo frakcijų ir komitetų išvados, po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui dar suteikiamas žodis.
Dabar kviečiu komitetus. Minutėlę. Ekonomikos komitetas – D. Budrys. D. Budrys yra.
D. BUDRYS (LSDPF). Pritarė Ekonomikos komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Ir tai buvo padaryta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Noriu dabar paklausti, ar pretendentas norėtų ką nors pasakyti? Ne. Teikiantysis taip pat nenori nieko pridurti? Dėkoju. Priėmimo stadija. Už, prieš. Tuoj pasižiūrėsime. J. Razma – už. Kolega Jurgi, gal atsisakytumėte, nes prieš nėra? Ačiū.
Kolegos, pagal Statutą yra numatytas slaptas balsavimas. Mums reikia patvirtinti biuletenio formą. Kaip visada – standartinis biuletenis. Kas pasisako už, išbraukia „prieš“, „susilaiko“. Turintys kitą nuomonę išbraukia kitus, palikdami tik tą nuomonę, kurią nori išsakyti. Ar mes galėtume bendru sutarimu patvirtinti biuletenio formą? Balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad patvirtintume šią biuletenio formą? Ačiū.
Balsavo 65. Už – 63, prieš nėra, susilaikė 2. Slapto balsavimo biuletenis yra patvirtintas. Balsavimas vyks nuo 14 val., t. y. per pietų pertrauką.
13.16 val.
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Žimanto Pacevičiaus atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIP-4753. Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius. Pranešėją kviečiu į tribūną.
J. MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Žimanto Pacevičiaus atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų.
Ž. Pacevičius Prezidento dekretu buvo paskirtas penkerių metų kadencijai, kuri baigiasi šių metų spalio 17 d. Jam pačiam išreiškus norą baigti tarnybą, Prezidentei sutikus, teikiamas šis dekretas. Seimui pritarus dėl jo atleidimo, vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymu, Ž. Pacevičius būtų atleistas pasibaigus kadencijai. Laikinai šias pareigas, iki bus paskirtas naujas direktorius, vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 11 straipsniu, eitų pirmasis pavaduotojas. Kviečiu Seimo narius pritarti Ž. Pacevičiaus atleidimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia Ž. Šilgalis, kurio vis dar nėra. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mes žinome tuos išėjimus savo noru. Jau kažkur valdžia, jaučia, kad nepalaiko. Ir klausimas, ar prezidentūra aiškinosi, o gal yra sukurta tokia palanki teisinė bazė klanui, kad tos specialiosios tarnybos gali muštis į sieną galva. Pagriebė, o teisinė bazė tokia, kad tas, kuris įtartinas ir realiai įtartinas, ir galbūt galima būtų… teisinė bazė tokia, kad tu turi jį paleisti. Tada iš tikrųjų koks garbingas žmogus gali dirbti tokioje tarnyboje? Ar čia tas variantas, ar Ž. Pacevičius paprasčiausiai išsigando toliau dirbti antrą kadenciją, kadangi prezidentūra nori naujų ir naujų, kurie nieko nesusigaudo?
J. MARKEVIČIUS. Dėkui už klausimą. Ž. Pacevičius teisėsaugoje dirba daugiau negu 20 metų. Iš jų 15 metų praleido Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Jis buvo paskirtas penkerių metų kadencijai. Tai yra vienas iš pirmųjų vadovų, kuris ištarnavo visą kadenciją. Šioje vietoje yra aiškus išreikštas paties noras baigti kadenciją. Prezidentė sutiko su tuo (…) ir kalbėsime dabar apie naujo vadovo skyrimą. Jokių kitokių klausimų nebuvo sprendžiama.
PIRMININKAS. Tuoj, minutėlę. Patikslinkite.
J. VESELKA (TTF). Jūs taip įsigudrinę apeiti. Ką jūs čia pasakėte, man buvo aišku be jūsų pasakymo. Klausimas: ar vis dėlto prezidentūra aiškinosi, ar nėra sukurta teisinė bazė, kad kvalifikuotiems specialistams matant, kokia yra teisinė bazė, nusvyra rankos, nes nieko esminio padaryti, išskyrus pagąsdinti, jie negali? Ar bandėte tai pasiaiškinti?
J. MARKEVIČIUS. Šiandien teisinė bazė numato vadovų skyrimą kadencijoms. Tai reiškia, kad vadovai paskiriami konkrečiam laikotarpiui. Skiriant jie žino tas sąlygas. Penkerių metų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Taip atsako, kaip mano. Klausia J. Jagminas.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų gerbiamasis Ž. Pacevičius, kiek man žinoma, dirbo ilgai, dorai, sąžiningai tarnavo tėvynei. Kokios dabar priežastys? Ar yra kokių nors pastabų dėl jo darbo, pareigų neatlikimo, ar yra kokių nors kitokių priežasčių? Mūsų supratimu, jis galėtų ir toliau visiškai sėkmingai darbuotis, kaip jis dirbo sėkmingai iki šiolei. Dėkoju už atsakymą.
J. MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Prezidentė Ž. Pacevičiaus darbą vertina teigiamai ir visos Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklą vertina teigiamai. Prezidentė pasisako už visų lygių teisėsaugos vadovų rotacijas ir kadencijas. Šiandien Ž. Pacevičius pats išreiškė norą baigti tarnybą ir Prezidentė sutiko su šiuo noru.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš tik galiu gerbiamojo J. Jagmino klausimą pakartoti. Susidaro įspūdis, kad Prezidentė galėtų siūlyti ir kitai kadencijai pagal darbą, kurį dirbo gerbiamasis Ž. Pacevičius.
J. MARKEVIČIUS. Dėkui už klausimą. Prezidentė tikrai vertina Ž. Pacevičių ir tai, kad jis bus naudingas Lietuvai. Šiandien mes kalbame apie jo išreikštą norą. Tai turėtų būti abiejų pusių sutikimas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aišku, kad jūs neatsakysite, ką mano Prezidentė, bet aš vis tiek klausiu. Man dirbant ministerijoje teko kurti šią struktūrą. Ž. Pacevičius nuo pirmųjų dienų dirba šioje institucijoje ir perėjo visas pakopas. Išbuvo vieną kadenciją ir staiga jis nereikalingas. Aš atsiprašau. Prezidentė turėjo įkalbinėti, kad jis liktų dar vieną kadenciją. Ar ji tai darė? Ar įkalbinėjo? Ji turėjo tą daryti. Negalima švaistytis pareigūnais, turinčiais tokią patirtį. Atsakykite aiškiai.
J. MARKEVIČIUS. Tikrai pokalbis dėl tolesnės tarnybos buvo, aš pakartosiu, kad yra paties direktoriaus apsisprendimas nebekandidatuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mano klausimas gal šiek tiek ir turės kartojimo tendenciją, bent jau dėl apsisprendimo motyvų. Kaip jūs manote, kokį pareigūnas gali priimti asmeninį sprendimą, kai yra viešai paskelbta, kad Prezidentė rotuos visus pareigūnus, kitaip sakant, antros kadencijos niekas nesitikėkite? Ar čia nėra pagrindinė priežastis, kad Ž. Pacevičius nusprendė nekandidatuoti antrai kadencijai? Ačiū.
J. MARKEVIČIUS. Prezidentė, kalbėdama apie rotaciją teisėsaugos institucijose ir valstybės institucijose, kalba apie vadovus, kurie dirba daugiau negu 10, 15 ar 20 metų. Čia taikoma bendroji norma. Šiandien įstatymas numato galimybę išbūti ir penkerių metų kadenciją, ir dvejų metų kadenciją, t. y. dešimt metų. Bet kuriuo atveju pats asmuo turi to norėti. Šiandien turime paties Ž. Pacevičiaus prašymą ir jo motyvaciją nebetęsti tarnybos. Prezidentė jį patenkino.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis Prezidento patarėjau, norėjau paklausti. Pirmiausia gerbdamas apsisprendimą paties Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo ir gerbiamosios Prezidentės teisę pateikti dekretą, aš noriu paklausti. Ar vis dėlto jūs nemanote, kad valstybėje šiuo metu yra problema, ir yra problema, kurią turėtų spręsti ir prezidentūra, ir Seimas kartu, kad tokias aukštas pareigas einantiems pareigūnams (Specialiųjų tyrimų tarnybos, VSD, Krašto apsaugos ministerijos 2-ojo departamento ir panašias), vadovams turėtų būti pasiūlytos labai rimtos pareigos, kad būtų galima išnaudoti jų patirtį, taip pat, kad tos žinios, labai specifinės ir slaptos žinios, kuriomis jie disponuoja, tam tikra prasme būtų apsaugotos? Ar jūs nemanote, kad šiandien mes nesame išsprendę tos problemos bendromis pastangomis?
J. MARKEVIČIUS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų jis yra labai gilus ir probleminis, nes visų teisėsaugos institucijų darbuotojų problema yra ta, kad baigę tarnybą jie dažnai netenka dalies savo socialinio statuso. Konkrečiu atveju tikrai neabejojama, kad Ž. Pacevičius, įvertinus jo ilgametę tarnybą teisėsaugos srityje, jis – vienas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos steigėjų, nuo pat pradžių buvęs jos darbuotojas, tikrai bus naudingas, nes perduos savo patirtį ir kolegoms, ir naujai rengiamiems pareigūnams. Aš neabejoju, kad bus siūlymų ir atsiras, kaip panaudoti Ž. Pacevičiaus, kaip vadovo, kaip eksperto, kaip patyrusio teisėsaugininko, žinias.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, susidaro tokia nuomonė, kad, žinote, kaip kokio nors kiosko vedėjas parašė pareiškimą ir išeina į nežinią. Iš jūsų atsakymų susidaro tokia nuomonė. Prašom atsakyti tiesiai nors į vieną klausimą. Tai kurgi bus panaudojamos per tiek metų sukauptos gerbiamojo Ž. Pacevičiaus žinios ir kur valstybėje jis bus reikalingas, ar jis išeina į nežinią? Jis ne tokio rango žmogus, taip negali būti. Pasakykite tiesiai, ar jis bus panaudojamas kur nors valstybėje, jeigu galite, pasakykite maždaug kur.
J. MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų tai priklausys nuo paties Ž. Pacevičiaus apsisprendimo, ką jis norės toliau tęsti, kokios srities veikloje jis galėtų būti naudingas. Neabejojama, kad jam bus pasiūlytos jo vertos pareigos.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinysis – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu klausimą. Žimantą taip ar taip, ko gero, atleisime. Ar prezidentūra jau yra numačiusi kandidatą, ar bent jau įvykę keli susitikimai? Ir kitas klausimas. Kaip jūs, prezidentūra, žiūrite į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, nepradėję ikiteisminio tyrimo, važiuoja į savivaldybes, važiuoja į įmones, važiuoja į organizacijas ir neva surenka anoniminius skundus, dokumentus, laiko po 2–3 mėnesius, po to grąžina kaip niekur nieko? Kaip į tą žiūrite? Ir ar su nauju vadovu mėginsite tą dalyką kaip nors apriboti, nes aš manau, kad Pramonininkų konfederacija, Smulkiųjų verslininkų ir savivaldybių asociacija artimiausiu metu kreipsis į jus dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rajonuose, apskrityse piktnaudžiavimo.
J. MARKEVIČIUS. Dėkui už du klausimus. Atsakau į antrąjį. Be abejo, bet kurio pareigūno piktnaudžiavimas turi būti įvertintas, jeigu yra konkretus atvejis ar skundas, tai jis turėtų būti ištirtas. Specialiųjų tyrimų tarnyba pati turi savo imunitetinį padalinį, kuris tokius skundus turi ir gali tirti, lygiai taip pat kaip ir prokurorai turi kompetenciją atsakyti į tokius klausimus.
Dėl pirmojo. Prezidentė atidžiai rinksis naują kandidatą, tikrai konsultuosis su Seimu ir po konsultacijų ir pristatymo jis bus pristatytas Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui. Dabar nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia iš daugelio užduotų klausimų pirmiausia reikėtų paklausti paties tarnybos vado, nes jis pats parašė pareiškimą dėl pasitraukimo iš pareigų, tai yra jo reikalas ir reikia gerbti žmogaus nuomonę. Gerbiamasis tarnybos vadovas dirbo Klaipėdoje, šiuo metu atstovavo visai tarnybai, tai aš manau, valstybė ir taip nepamirš žmogaus, kuris turi tiek informacijos, tiek teisėsaugos žinių. Tikrai matyčiau jį kaip teisininką, rimtą teisininką, o galbūt net prezidentūros kolektyve eitų atitinkamas pareigas. Tai tik sėkmės jam ir reikia padėkoti žmogui, kuris atidirbo valstybei sąžiningai ir teisingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Jagminas.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju. Šiandien čia iš tribūnos nuskambėjo daug tokių teiginių, buvo pasakyta ir daug kartų akcentuota, kad pats savo noru pareiškimą parašė ir t. t. Mes, žinote, iš ilgametės praktikos kartais jaučiame ir žinome, kaip tie pareiškimai rašomi ir kaip būna tie savo ar ne savo noru. Įvairių dalykų būna. Gal čia ne tas atvejis, nenorėčiau labai konkretizuoti, tačiau, gal pakartosiu pasakydamas, jį pažįstu daug metų ir žinau, kad tai žmogus, kuris iš tikrųjų sąžiningai ir dorai dirbo nuo pat Specialiųjų tyrimų tarnybos įkūrimo dienos. Jis ėjo įvairias pareigas, direktoriaus gal paskutiniu metu, o šiaip ėjo tos tarnybos įvairias pareigas. Visur, kur darbavosi, iš tikrųjų darbą atliko garbingai ir sąžiningai. Todėl man kažkaip nekiltų šiandien ranka balsuoti už tai, kad poną Ž. Pacevičių atleistume. Geriausiu atveju aš galiu susilaikyti, o šiaip esu nusiteikęs balsuoti prieš. Tokiais žmonėmis valstybė turėtų pasirūpinti, kad ir išėjus jiems iš to darbo. Žiūrėkite, vyriausiasis kariuomenės vadas, išėjo žmogus su didžiule patirtimi, o šiandien nežinia kur dirba. Išeina generaliniai komisarai ir vėlgi neaišku, saugumo vadovai, žmonės, kurie turi sukaupę didžiulę gyvenimo patirtį ir didžiulę informaciją. Taip išleisti į gatvę būtų labai negarbinga ir negražu. Todėl aš pasilieku teisę susilaikyti, jeigu nebalsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame. Tuomet prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl pritarimo Ž. Pacevičiaus atleidimui iš Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“?
Balsavo 74: už – 47, prieš – 9, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta.
Replika po balsavimo – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, išties būtų buvę lengviau apsispręsti žinant, kad tai galbūt yra ir paties gerbiamojo Ž. Pacevičiaus noras keisti tarnybą ir profilį, nes tiek metų dirbant, ir vadovaujantį darbą 5 metus, sunku, žinoma, po to išlaikyti tą visą darbinę įtampą.
Bet vis tiek teikiant tokius nutarimus reikėtų žinoti, kaip kolega J. Jagminas teisingai kalbėjo, kokios alternatyvos tokiems specialistams lieka, kur jiems gali būti pasiūlytas naujas darbas, ar jie toliau valstybės ar statutinėje tarnyboje pasilieka. Mes negalime tenkinti atleidimo, nežinodami, ar yra pasiūlyta tarnybos alternatyva.
Aš manau, kad Prezidentės patarėjas galėjo pasakyti, kad štai yra siūlomos tokios alternatyvos, tokios galimybės tęsti valstybei naudingą darbą ir visą patirtį, bet mes to nei žinome, nei girdime. Todėl yra neapsakomai daug abejonių.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega, už jūsų nuomonę, bet ką padarysi. Kol kas sistema mūsų valstybėje yra gal ir ne visai tinkama, ne visai tikusi, kad tokio rango pareigūnai turi ieškotis visai kito darbo, gal ir nesusijusio, o gal kartais net ir pavojingai į priešininko pusę nueina. Aš manyčiau, kad čia gal kitos Seimo kadencijos politikos dalis ir apsisprendimas, kaip su tokiais pareigūnais mes turėtume bendradarbiauti ateityje.
Toliau yra šio klausimo svarstymas ir priėmimas, nes Seimo Pirmininkė prašė skubos. Ir kartu, kadangi bus vienas slaptas balsavimas, mes galėtume atlikti ir kitą slaptą balsavimą. Ar bendru sutarimu galime pritarti ypatingai skubai? Ačiū.
Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nematau. Vis dėlto yra. Tuoj, minutėlę! Prašau užsirašyti, dabar galima. Trys. Pirmąjį į tribūną kviečiu B. Bradauską.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Laba diena dar kartą, kolegos. Pradėsiu nuo to, kad, skirtingai negu kolega Jonas, aš nepažįstu pono Ž. Pacevičiaus tiek, kiek jis pažįsta, bet teko bendrauti oficialiai Antikorupcinės komisijos posėdžiuose. Kompetenciją ir jo pasiryžimą dirbti aš tikrai matau. Šiandieną galbūt iš tikrųjų nevertėtų kalbėti, baigėsi kadencija, galime atleisti, tuo labiau kad pats prašo ar „neprašo“.
Būtų viskas gerai, bet aš visiškai pritariu V. Andriukaičiui, kuris šiandien pasakė labai aktualų dalyką. Mes ne pirmą kartą atleidžiame tokio rango žmones – Aukščiausiojo Teismo pirmininką, STT vadovą, Saugumo departamento vadovą ir t. t. – ir nežinome, ką tie žmonės toliau veiks. Štai kur yra didžiausia problema. Aš manyčiau, kad tie, kurie inicijuoja atleidimą ar siūlo atleisti, ar sukanka ta data, kai turi išeiti, tikrai turėtų čia, Seime, pasakyti, kur tas žmogus bus toliau. Ar naudinga, pavyzdžiui, jeigu jis nueis į kokią nors privačią struktūrą, kuri abejotinos reputacijos ir panašiai, turėdamas tokį bagažą žinių ir tokį bagažą informacijos? Čia visiška netvarka, aš manau. Bent aš šį kartą tikrai nebalsuosiu už atleidimą, susilaikysiu. Galbūt kitą kartą bus pateikta informacija, ką tas žmogus toliau veiks. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, galbūt mums reikėtų taisyti ir atleidimo procedūrą. Vis dėlto atleidžiamas tarnybos viršininkas, ir šiuo atveju tikrai būtų naudinga išklausyti ar turėti ataskaitą, darbo analizę, įvertinimus, pasiūlymus, kad būtų galima matyti, jog pareigūnas, atitarnavęs penkerius metus vadovaujančiame poste, tikrai mato problemas, tarkim, net jeigu jis sutinka ir savo noru apsisprendęs išeiti, nes yra įtampa darbe ir ta įtampa slegia ir t. t., bet jis pateikia savo atliktų darbų analizę, pateikia problemas ir pasiūlo, ką reikėtų toliau daryti. Tada mes matytume šio pareigūno apsisprendimo gelmę, svorį ir motyvus.
Deja, dabar išeina paprastas dekretas, teikiamas nutarimas, labai paprastai skubos tvarka svarstome ir tada mes neatsipalaiduojame nuo įvairių interpretacijų ir nuo įvairių užuominų. O dar kai žiūri, kaip kokios politinės jėgos balsuoja, keistai matai, kad vienos jėgos už balsuoja be abejonių. Susidaro toks įspūdis, kad gal yra tam tikro spaudimo dėl, pavyzdžiui, atliekamų antikorupcinių tyrimų. Yra tokia įtarimų atmosfera.
Reikia nuo to apsaugoti ir Seimą, ir Seimo narius, ir pačius pareigūnus, kad nebūtų užuominų, jog štai daromas tam tikras spaudimas, kad viskas gerai, išeina, mat, tyrimai ir atliktos procedūros, tarkim, kenkia kai kuriems politinės sistemos žaidėjams.
Kad to nebūtų, būtų buvę daug svarbiau, daug principingiau pamatyti ir ataskaitą, ir pozicijas, ir nuveiktus darbus, ir problemas. Tada paanalizuoti ir padėkoti pareigūnui už kompetentingą tarnybą.
Man būtų svarbu girdėti kolegų, kurie dirbo Antikorupcijos komisijoje, Teisės ir teisėtvarkos komitete, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, motyvus, ar mes galime taip lengvai, be rūpesčių, tik padėkoti pareigūnui ir atleisti pagal paprastą procedūrą. Aš dar noriu pabrėžti: mes nesukūrėme sistemos, kad gerai dirbantys, neturėję jokių priekaištų, išeinantys ar baigiantis kadencijai, ar pasitraukiantys į pensiją pareigūnai būtų valstybės rezerve, kad jie būtų apsaugoti, kad jiems būtų suteiktas laiko tarpas, kad jie galėtų nesukti galvos, kur jiems toliau dar visiškai jauno darbingo amžiaus eiti užsidirbti duoną. Paprastai yra net nustatomas periodas, kada žmogus gauna valstybės pajamas, kad jis dvejus ar trejus metus galėtų būti normaliai aprūpintas ir neitų į jokią privačią struktūrą, nes tai žmogus, valdantis milžinišką informaciją, žinantis valstybės paslaptis ir t. t.
Aš manau, kad Prezidentė teikdama galėjo ir privalėjo pasakyti, kad taip, yra vertinamas kaip labai gerai dirbęs, yra galimybė būti valstybės rezerve, yra galimybė pasiūlyti tokią tarnybą, yra galimybė matyti ir kitas galimybes, kad specialisto patirtis, gabumai, žinios būtų išnaudoti. Deja, viso to nėra. Patikėkite, susidaro toks banalus įspūdis, kad čia atleidžiame elementariai paprastą pareigūną, atleidžiame viens du, kuo greičiau, tuo geriau. Deja, dovanokite, įspūdis yra prastas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, įdomiausia man šiuo atveju Prezidento patarėjo elgesys. Apsimeta, kad negirdi, nesupranta. Aš klausiau labai elementaraus dalyko, ką kiekvienas padorus pareigūnas žmogui, ištarnavusiam penkerius metus, kuriam neturėjo niekas pretenzijų, išskyrus tuos, kuriuos čiupo, kad iš tikrųjų pasiaiškintų… Vis dėlto esate karininkas. Karininko yra šiokios tokios pareigos ir aukštesnis garbės supratimas negu šiaip eilinio žmogaus. Ir paklausinėti, kodėl, kur priežastys, kodėl nebenorite tarnauti, kur sukaupėt milžinišką patirtį? Žiūriu, prezidentūros poziciją – rotacija. Na, labai gerai, kad nebūtų korupcinių ryšių, bet kartu nemato, kad kai mėtai taip, kaip šiukšles, pirma, protingi žmonės neina į šitą tarnybą, nenori eiti. Eina tik tie, kurie kitur netinka. Ar to mums reikia valstybinėj tarnyboj? O kodėl (…), kad patirtis sukaupiama, žinios, greitai mato, kas vyksta. Iš tikrųjų manau, kad gerbiamojo Ž. Pacevičiaus atsistatydinimo viena iš priežasčių, kad gaudai, gaudai, o, pasižiūri, užsirauni ant tokių klanų, kad nieko negali padaryti. Tada karininko garbė… galvoji, pasikarkite, bet aš nieko negaliu padaryti. Galiu sugriebti, pasižiūrėk – jau jis tau šaiposi į veidą: na, ką tu man padarei? O ką, nieko, bandžiau pasodinti, na, tai bandyk ir toliau. Štai kokia susidarė valstybėj sistema. Man atrodo, daugiau yra garbingų, padorių žmonių, kurie tarnauja. Ir ta rotacija yra išgalvota… Na, sako, prie Stalino buvo rotacija beveik kas penkerius metus, po penkerių sušaudo. Bet buvo ir drausmė, o ne tai, kad tik tu ilgiau kokius dvejus metus, kol pradedi dirbti, gerai nesusigaudytum, tada šurum burum ten vyksta. Paskui žiūri, kad tau reikia pačiam rašyti pareiškimą, nes nieko net nepasiūlė, o patarėjai į Seimo narius žiūri maždaug kaip į kažkokius antrarūšius. Tu klausi vieno, o jis, patarėjas, tau išdidžiai, kad jis Prezidento patarėjas! O kas tu toks? Atsakinėja velniai žino ką. Jis pats parašė pareiškimą, jis pats parašė.
Man ne pareiškimas. Ar išsiaiškinote, kodėl gerbiamasis Ž. Pacevičius, kuriam niekas pretenzijų (…), parašė pats pareiškimą. Ir galbūt todėl parašė, kad formaliai iš tikrųjų baigėsi kadencija, aš turiu parašyti, o Prezidentė būtų pakvietusi ir būtų pasakiusi: prašau dirbti toliau, aš jus teiksiu toliau. Nenorite, bet yra karininko garbės reikalas. O jaučiama buvo toks dalykas: pakeisime kokiais jaunais, kurie nieko nesusigaudo, bet viską vykdys pagal nurodymus. Todėl aš prieš atleidimą ir drąsiai balsuosiu prieš ydingą sistemą. Mes nepanaudojame to potencialo, kurį mūsų kadrai turi ir žino. Mes su jais elgiamės kaip su bet kokia šiukšle, kaip su darbininkais: noriu – dešimt valandų, noriu – dvylika, noriu moku minimalią algą, noriu nieko nemoku, bankroto pinigų nemoku. Iš esmės yra ydinga, labai bloga sistema. Prezidentūros patarėjai tą ydingą sistemą ir proteguoja.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Aš manau, kad pats Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Ž. Pacevičius, dabar aš jį pakviesiu į tribūną, tars keletą žodžių jums ir galbūt išsklaidys jūsų abejones arba patvirtins jas.
Ž. PACEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, malonu matyti visus. Iš tikrųjų taip tikiuosi, kad kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius stoviu šioje tribūnoje paskutinį kartą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nereplikuokite, leiskite kalbėti.
Ž. PACEVIČIUS. Kaip jau buvo minėta, iš tikrųjų dirbu Specialiųjų tyrimų tarnyboje 15 metų, nuo jos kūrimo pradžios, perėjau įvairias pareigas – nuo skyriaus vado iki direktoriaus. Tarnyba yra sudėtinga, yra sunki, patys puikiai suprantate. Net neidamas į šitas pareigas prieš penkerius metus, aš jau buvau apsisprendęs šiek tiek greičiau išeiti negu penkerių metų kadencija. Buvo tam tikras kitas terminas, laikotarpis, kai aš norėjau išeiti greičiau, bet vis dėlto ir, prezidentūrai patariant, aš nutariau tęsti tarnybą iki šios kadencijos pabaigos. Tikrai pats apsisprendžiau pakeisti darbą ir, manau, dar galiu kokį nors panašų darbą, bet kitoje institucijoje dirbti, galbūt eiti kitas pareigas.
Labai dėkoju visiems Seimo nariams, kurie tikrai pasakė gražius žodžius. Man tikrai labai malonu girdėti. Be pats prašau, jeigu norite palaikyti mane, tai prašau balsuoti už šitą Prezidentės teikimą, nes priešingu atveju išeis tam tikras kazusas, kad žmogus, nenorintis tęsti tam tikro darbo, turės tęsti. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip tai įmanoma.
Šiaip tikrai noriu padėkoti visiems Seimo nariams, su kuriais teko bendradarbiauti, ir šitos kadencijos, ir tiems Seimo nariams, kurie kitų kadencijų, nes aš jau dirbu su Seimo nariais, bendradarbiauju su ketvirta kadencija. Dar kartą ačiū už gražius žodžius ir dar kartą sakau: prašau atleisti mane iš šitos tarnybos. Aš manau, kad darbo valstybės tarnyboje surasiu kitoje vietoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, direktoriau, už jūsų išsakytas mintis ir už jūsų prašymus. Aš manau, kad kolegos atsižvelgs.
Dabar po svarstymo yra nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš manau, kad po gerbiamojo Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo paaiškinimų turėtų daug kas pakeisti savo poziciją. Na, aš neįsivaizduoju, kaip būtų galima žmogui dirbti nenorint toje institucijoje, net jeigu jis ir gerai dirba, ypač pasibaigus darbui. Kas čia, čia ne kalėjimas, jis neįkalintas, yra įvairių aplinkybių, šeimyniškų, gyvenimiškų ar dar kokių nors, dėl kurių žmogus gali nenorėti dirbti, net jeigu jam tas darbas ir sekėsi.
Visokių sąmokslo teorijų kurti tikrai nereikėtų. Pats vis dar esamas vadovas paaiškino aplinkybes, lygiai taip pat ir Prezidentė turi teisę siūlyti naują vadovų sistemą, rotacijos sistemą, ji pasaulyje yra pasiteisinusi, iš to nereikėtų nei šaipytis, nei dramatizuoti. Man patinka tuo atveju ir pati Prezidentė, kuri nuosekliai savo principų laikosi. Jeigu rotacija yra principas, kurį ji skatina, tai ir šiuo atveju turėtų būti laikomasi šio principo. Vadinasi, iš tikro du argumentai – asmeninė valia ir Prezidentės siūlymas mus įpareigoja balsuoti už šito pareigūno atleidimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Uoka.
K. UOKA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuva laukia labai svarbaus sprendimo Londono teisme dėl „Snoro“ banko bankroto ir suvalstybinimo. Man norėtųsi, kad, kol to sprendimo nėra, visi galimai aktyviai veikę toje istorijoje asmenys, tiek Lietuvos banko vadovas, tiek Prezidentės patarėjas J. Markevičius, tiek FNTT vadovas, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas liktų tie patys, nes darbas nėra baigtas, kol nėra to sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ne. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 76: už – 52, prieš – 6, susilaikė 18. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Motyvai turi būti išsakyti. Nuomonė už – K. Masiulis dar kartą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nebereikia.
PIRMININKAS. Nereikia. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Irgi nebereikia, nes išties atleidimo procedūra nesu patenkintas, taip neturėtų būti. Prezidentė, nors ir palaiko rotacijos principą, bet rotacija yra rotacija, o atleidimo motyvai, analizė ir t. t. turėtų būti padaryta.
PIRMININKAS. Ir dar viena nuomonė prieš – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Iš esmės aš pakartosiu, ką sakė Vytenis. Na, baikime tokią praktiką, kad staiga baigėsi kadencija, puikiausiai pareigūnas dirba, ir kažkas sumanė – taikykime visiems rotacijos principą. Taigi dvi kadencijas jis gali dirbti net ir pagal rotacijos principus. Tai kodėl mes darome valstybei žalą? Aš niekaip negaliu suprasti. Nesvarbu, kas tai būtų, net ir Prezidentė. Ir ji negali daryti valstybei žalos, o šiuo atveju daroma žala. Todėl aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už jūsų nuomonę. Kolegos, dabar vėlgi turėtume patvirtinti slapto balsavimo biuletenį, tai yra ta pati forma. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
Noriu priminti balsų skaičiavimo grupės sudėtį: M. Bastys (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), D. Kuodytė (Liberalų Sąjūdžio frakcija), K. Masiulis (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), A. Nedzinskas (Liberalų ir centro sąjungos frakcija), S. Stoma (Mišri Seimo narių grupė), Z. Užlytė (Krikščionių partijos frakcija), A. Vidžiūnas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), M. Zasčiurinskas (Darbo partijos frakcija) ir R. Žemaitaitis (frakcija „Tvarka ir teisingumas“).
Kolegos, skelbiu balsavimo pradžią po 3 min., tiksliau, po 2 minučių. Balsavimo vieta yra žinoma. Balsavimui yra skiriama 20 min., 14.15 val. baigsis balsavimas. Tada turime susirinkti čia. (Balsai salėje) Ne? (Balsai salėje) Gerai, aš pabaigsiu. Balsavimo pabaiga 14.15 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Slaptas balsavimas yra baigtas. Skelbiu rugsėjo 18 d. rytinį posėdį baigtą. Vakarinis posėdis prasidės nustatytu laiku – 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.