LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 467
STENOGRAMA
2012 m. rugsėjo 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Laba diena po pietų. Skelbiu rugsėjo 11 d. vakarinio posėdžio pradžią. Prašome registruotis.
Užsiregistravo kol kas tik 40 Seimo narių. Tikiuosi, kad greitai padaugės.
15.00 val.
Pradedame popietinę darbotvarkę. 2-1 klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4106. Tai Prezidento grąžintas įstatymas.
Pranešėjas – Respublikos Prezidento patarėjas Mindaugas Lingė. Prašom.
M. LINGĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimui grąžinamas pakartotinai svarstyti šių metų birželio 26 d. priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo sumažintas savivaldybės steigimui būtinas bendras gyventojų skaičius nuo 10 iki 7 tūkst., taip sudarant sąlygas steigti mažas savivaldybes.
Prezidentės sprendimas priimtas atsižvelgiant į šiuos motyvus.
Pirma. Valstybėje didėtų valdininkų skaičius. Skaičiuojama, kad priėmus šias įstatymo pataisas formalius kriterijus atitiktų ir steigtis galėtų šešios savivaldybės. Vidutiniškai vienai tokio dydžio savivaldybei reikėtų apie 140 naujų etatų. Taigi susidarytų paradoksali ir netoleruotina situacija: gyventojų skaičiui mažėjant būtų didinamas valstybės valdymo aparatas.
Antra. Visiems Lietuvos gyventojams didėtų finansinė našta, reikalinga naujų savivaldybių išlaikymui. Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais vienos naujos savivaldybės steigimui ir vienų metų išlaikymui prireiktų apie 24 mln. Lt, jei šešių – našta išaugtų iki 144 mln. Lt.
Trečia. Egzistuojantys Lietuvos savivaldybių dydžių skirtumai sukuria prielaidas netolygiam vystymuisi. Atsirandančios galimybės dar labiau smulkinti Lietuvos savivaldybes sudarys sąlygas skirtumams ir netolygumams augti. Pavyzdžiui, remiantis 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, gyventojų skaičių skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios Lietuvos savivaldybės viršija daugiau kaip 200 kartų. Kaip žinote, savivaldybių finansinis savarankiškumas didele dalimi priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir jų mokamo gyventojų pajamų mokesčio. Neatmestina, kad savivaldybių smulkinimas turėtų ir kitą neigiamą efektą – vietoje vienos vidutinės savivaldybės atsirastų dvi silpnos, kurioms reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Priimtos pataisos gilins ir kitą netolygumą. Kai kurių seniūnijų dydžiai pagal gyventojų skaičių jau dabar lenkia mažąsias savivaldybes. Priėmus pataisas ši disproporcija tik didėtų.
Ketvirta. Europos valstybėse nėra vienos praktikos dėl savivaldybių dydžių. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad Europos Tarybos Vietinės ir regioninės demokratijos stebėtojų komitetas dar 2001 m. atkreipė dėmesį, kad savivaldybių dydžių efektyvumas gali slypėti vidutiniame sektoriuje – nei per mažose, nei per didelėse, apie 40 tūkst. gyventojų turinčiose savivaldybėse. Kitas dėmesio vertas aspektas yra praktika šalių, kurios buvo priverstos stambinti savivaldos vienetus ir eiti priešingu keliu, nei siekiama įgyvendinti Lietuvoje. Tarp tokių šalių minėtinos Belgija, Danija, Švedija, Vokietija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Austrija, Olandija, Norvegija, Ispanija, Malta, Šveicarija, Suomija.
Penkta. Įstatymas keistas motyvuojant gyventojų skaičiaus pokyčiais, tačiau iš esmės koreguojamas tik vienas iš penkių kriterijų, reikalingų steigti naują savivaldybę. Svarbu pasakyti, kad su gyventojų skaičiaus mažėjimu sietini ir kiti du įstatymo 7 straipsnio kriterijai, tai yra pirmasis dėl būtino 20 % savivaldybės biudžeto dalies iš tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčio bei trečiasis – savivaldybės centro gyventojų skaičius būtų ne mažesnis kaip 3 tūkst. Šie kriterijai, keičiant įstatymo straipsnį, nebuvo įvertinti. Į sistemiškumo stygių dėmesį atkreipė ir Vyriausybė, tačiau priimant įstatymą į tai nebuvo atsižvelgta.
Šešta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė savo išvadoje dėl šio įstatymo siūlė įvertinti, ar sudarius teisines sąlygas steigti naujas savivaldybes su mažesniu gyventojų skaičiumi bus užtikrinta, kad tokios savivaldybės bus ekonomiškai pajėgios tinkamai atlikti savo funkcijas. Tačiau toks vertinimas nei Vyriausybės, nei įstatymo leidėjų nebuvo atliktas. Prezidentės įsitikinimu, priimant šį sprendimą turėjo būti laikomasi Konstitucijoje įtvirtinto atsakingo valdymo principo bei savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principo.
Septinta. Dėl savivaldybių smulkinimo neigiamai yra pasisakiusi ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
Atsižvelgdama į minėtus argumentus, Lietuvos Prezidentė siūlo Lietuvos Respublikos teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą laikyti nepriimtu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia išdėstėte argumentus dėl valstybės tarnautojų padidinimo. Jeigu jūs šitokį kriterijų imate kaip pagrindą demokratinėje valstybėje, tai gal tada Lietuvoje reikėtų penkių savivaldybių ir tada bus labai daug sutaupyta pinigų?
Paskutinius sprendimus dėl savivaldybių kūrimo aš jums priminsiu: Rietavas, Elektrėnai, Pagėgiai, Kalvarija, Kazlų Rūda. Visi šitie miesteliai, miestai po savivaldybių įkūrimo iš esmės suklestėjo. Žmonės nė už ką nenori grįžti, nenorėtų grįžti į didesnes savivaldybes. Tai gal iš tikrųjų šitas procesas žmonėms yra palankus? Valdžia priartėja prie žmonių ir tie žmonės iš tikrųjų pažįsta ir supranta savo valdžią.
M. LINGĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai kaip pagrindas nėra paimtas vienas kriterijus ir vienas aspektas – valdininkijos aparatas. Mes kalbame apie kompleksines priemones. Vieną aš jau paminėjau, kad mes turime didelius netolygumus tarp savivaldybių. Iš tikrųjų mūsų mažosios yra jau netgi per mažos, o didžiosios miestų savivaldybės yra per didelės, kad ten galėtų būti reali savivalda. Turėtų būti bendras procesas, tendencija, ėjimas viena šalia kitos.
Jūsų minėti pavyzdžiai apie 2000 m. reformą, kai buvo įsteigtos šešios naujos savivaldybės. Iš tikrųjų mes turėjome visiškai kitokią situaciją. Viena, Lietuva nebuvo Europos Sąjungos narė. Dabar steigiantis naujoms savivaldybėms yra programavimo dokumentai, yra pradėti Europos Sąjungos lėšų panaudojimo ilgalaikiai projektai. Naujų savivaldybių skaidymas į keletą sukurtų papildomai problemų, administracinių problemų tai įgyvendinti.
O žmonių teisė, be abejo, yra reikšti savo poziciją, kad valdžia tarnautų jiems ir būtų kuo arčiau jų. Toks pageidavimas yra labai racionalus. Jeigu tik atsiranda tos iniciatyvos, kurios atitinka dabar egzistuojančius formalius kriterijus, yra iš tiesų sveikintinos.
PIRMININKĖ. Toliau klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs akcentavote, kad Europos Sąjungos valstybės eina savivaldybių stambinimo keliu. Deja, jūs nepasakėte, nuo kokio skaičiaus stambinama. Aš tada pateiksiu tokį pavyzdį, kad Latvijoje buvo per 300 savivaldybių, ir iš tikrųjų jiems problema, kad liktų bent per 100 savivaldybių. Štai nuo kokio skaičiaus. Lietuvoje yra labai stambios savivaldybės – tik 60, bet aš ne apie tai.
Aš norėčiau jūsų paklausti, koks jūsų požiūris dėl žiedinių savivaldybių? Kaip žinote, yra miesto savivaldybė ir to paties rajono savivaldybė. Tai Kauno miesto ir Kauno rajono, Alytaus miesto ir Alytaus rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono. Galbūt yra tikslinga panaikinti žiedines savivaldybes ir tada įkurti… Štai Kuršėnai labai nori įkurti savo savivaldybę ir kiti miesteliai, kurie iš tikrųjų atsigautų.
PIRMININKĖ. Laikas!
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ir savivalda priartėtų prie žmonių.
PIRMININKĖ. Laikas!
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Jūsų pamąstymai šiuo klausimu.
M. LINGĖ. Aš pirmiausia dėl 1 dalies apie europinę praktiką. Taip, iš tiesų savivaldybių situacija ir praktika yra labai skirtinga, tuo labiau kad mūsų šalyje yra realiai tik vienpakopė savivalda, o kitose šalyse yra ir penkiapakopių, ir diferencijuoti skirtumai yra dideli, todėl negalima kalbėti labai apibendrinamai. Bet aš tiesiog pateikiau pavyzdį, kad tos savivaldybės, kurios tikrai labai smulkios, susiduria su problemomis dėl administracinių lėšų, reikalingų išlaikyti tokioms savivaldybėms, ir dėl elementaraus valdymo efektyvumo. Iš tiesų tai tiesiog bendros tendencijos, o jungtis į savivaldybes, kaip žinoma, yra daug sudėtingesnis procesas negu jas skaidyti, nes natūralu, kad žmonės nori turėti valdžią arčiau savęs.
Kalbant apie žiedinių savivaldybių problemą, iš tiesų turbūt klausimas yra tikrai ne naujas. Jis yra gana sudėtingas ir laiku neišspręstas. O kad susiformuotų politinė valia, čia tikriausiai, be abejonės, sprendimai pirmiausia turėtų subręsti Vyriausybėje, kuri, kaip žinoma, ir yra pagrindinis iniciatorius keisti tiek teritorijų ribas, tiek steigti naujas savivaldybes.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mano klausimas šiek tiek sietųsi su jūsų atsakymu į kolegės D. Bekintienės klausimą. Iš tikrųjų ar Lietuvoje neturime tokios labai paprastos problemos, kai iš esmės nėra jokios savivaldos plėtros nei koncepcijos, nei vizijos, o pasikliaujama tiktai dabar egzistuojančiu, kaip jūs sakėte, vienpakopės, o aš sakyčiau – centralizuotos, savivaldos modeliu. Dėl to kartkartėmis atsiranda štai tokių iniciatyvų, kurios atvertų galimybes piliečiams patiems apsispręsti, nes vieno kriterijaus keitimas šiuo atveju reiškia tam tikrą palengvinimą piliečiams įvertinti tą vietos valdžią, kuriai viešųjų reikalų tvarkymas yra patikėtas, ir, nesant pasitenkinimo, sudaryti galimybes piliečiams savo valia imtis iniciatyvos steigti atskiras savivaldybes. Taigi ar tai nėra kur kas konceptualesnis klausimas, į kurį mes neatsakėme, o ne tiktai tam tikrų skaičių keitimo dalykas?
M. LINGĖ. Taip, iš tiesų aš galėčiau tikrai drąsiai su jumis sutikti, kad savivaldos klausimai iš tikrųjų yra pribrendę esminėms pertvarkoms ir apie tai kalbama ne pirmą kartą. Netgi šioje salėje šitie klausimai jau yra svarstyti, bent jau tų klausimų epizodai, kai buvo kalbama apie tiesioginius merų rinkimus. Tada vėlgi iškyla klausimas, kokie modeliai, koks pasirinkimas. Nebent mano atsakymas būtų toks: dabar yra toks laikotarpis, kai iš tiesų galime kalbėti apie dideles sistemines pertvarkas, kurios galėtų būti jau po rinkimų ir dėl naujo Seimo, ir dėl Vyriausybės sudėties, nes tai reikalauja ir intelektinių, ir įvairių resursų pasirengti tokioms galimoms pertvarkoms ir koncepcijoms sudaryti.
Tokia pastaba, kad mes turime daugelio partijų programose, būsimųjų rinkimų programose, esminius punktus, kurie iš tikrųjų kalba apie valdžios priartinimą prie žmonių. Kalbama ir apie seniūnijų funkcijų stiprinimą, kalbama apie tiesioginius merų rinkimus. Tiesiog aš dabar turiu netgi ir susirašęs tam tikrų partijų pozicijas tais klausimais. Optimizmą tai kelia. Turbūt po rinkimų mes turėsime kitokį vaizdą, negu turime šiandien.
PIRMININKĖ. Klausia J. Veselka. Trumpinkite klausimus ir atsakymus.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, man šiek tiek atrodo naivūs jūsų argumentai: atsakingas valdymas, valdžia tarnautų žmonėms. Nuo 1990 m. šitų principų Lietuvoje vis labiau nėra. Viskas atvirkščiai. Todėl iš tikrųjų kaip jūs manote šitai padaryti – atsakingą tarnavimą ir atsakingą valdymą? Bet čia filosofinis… Klausimas: ar negalėtumėte įvardyti, kas užsimanė priveisti daugiau valdininkų? Konkrečiai įvardykite, kas užsimanė priimti šitą įstatymą, nes matau: viena partija deklaruoja dėl valdininkijos, administravimo išlaidų mažinimo, kita realiai daro. Tai įvardykite, kas pasiūlė tą įstatymą, kuriam Seimas pritarė?
Antras klausimas. Iš tikrųjų savivaldos sistema, mano galva, yra per silpna. Reikėtų ją stambinti ir… Aš tik pamąstymui. Ar neužtektų keturių savivaldybių…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. VESELKA (TTF). …suvalkai, dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai. Ir administravimo resursų mažiau, ir resursinių galimybių daugiau, ir konkretesnis valdymas. Ar nereikėtų konceptualiai iš tikrųjų peržiūrėti?
M. LINGĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, jeigu taip pamąstytume apskritai pradėdami nuo jūsų paskutinio klausimo, šituo įstatymu tikrai nesiekiama kažkokios esminės reformos. Tai iš tiesų yra daugiau siekis, kad situacija liktų nepakitusi, kad ji nesikeistų, bent jau mūsų akimis, į neigiamų tendencijų pusę. Vis dėlto keturios savivaldybės… Vis tiek mes turime išlikti objektyviai ištikimi tai sistemai, bendriesiems principams, kad valdžia būtų arti žmonių. Kaip ji ten išsidėstys, iš tikrųjų turime žiūrėti. Kad ir tie patys 2000 m. pavyzdžiai, kurie buvo paminėti. Taip, Elektrėnai… Tiesiog jau buvo netgi ir kuriozinė situacija, kai, tarkim, savivaldybės centras buvo mažesnis netgi už šitą savivaldybę, kuri buvo tiktai įsteigta. Reikia žiūrėti labai tokių ne tik objektyvių kriterijų, bet ir to, kaip geografiškai, kaip politiškai išsidėsto ir koks pirmiausia yra žmonių poreikis.
Kalbėdamas apie įstatymo iniciatyvą, iš tikrųjų aš sąmoningai neminėjau, bet netgi šito įstatymo aiškinamajame rašte buvo pažymėta, kad iniciatoriai yra Pabradės savivaldybės iniciatyvinė grupė, kuri siekė šitokio įstatymo, kad būtų sumažinti šitie kriterijai, nes jiems trūksta tik vieno šito formalaus kriterijaus, kad jie galėtų steigti savivaldybę. Tai pabrėžia, kad įstatymų kūrimas irgi gali būti ydingas, kai tik į vienos savivaldybės interesus atsižvelgiant yra koreguojami įstatymai.
PIRMININKĖ. Viskas. Laikas 10 min. baigėsi. Sakiau, trumpinkite klausimus ir atsakymus. Ačiū už atsakymus į klausimus. Dėkui.
Dabar turime balsuoti. Pirmiausia du – už, du – prieš pasisakote. Tik dėl balsavimo motyvų du – už. Už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, labai įdėmiai klausiau ir klausimus, ir ypač atsakymus ir į esminį klausimą atsakymo negavau. Prišnekėta apie viską, bet ne iš esmės. Prašom pasakyti. Yra kelios savivaldybės, kurios visos pagal tas senas koncepcijas buvo. Niekur jos nedingo. Europos Sąjungos rekomendacija, kiek Lietuvoje turėtų būti savivaldybių, niekur nedingo, niekas nepasikeitė. Čia skaičiai buvo minėti. Jos perėjo visas procedūras, atliko apklausas pagal įvairius įstatymus, savivaldybės patvirtino tuos tarybos sprendimus, atidavė Vyriausybei, žmonės laukė. Kai kurie darė net po kelis kartus tas apklausas. Dabar vėl keičiame įstatymą, vėl viską į šiukšlyną ir vėl viskas stovi vietoje, ir sakome, kad artiname valdžią prie žmonių. Mes tokiais sprendimais tiesiog tyčiojamės iš tų žmonių ir nieko nedarome. Aš manau, nedarykime dabar jokių įstatymo pataisų, išspręskime savo pažadą, kurį esame davę, – įsteikime tas penkias savivaldybes, kurios perėjo visas procedūras ir laukia valdžios sprendimo, o tada jau žiūrėkime, kas toliau bus racionalu. Apgaudinėti žmones ir vadinti tai racionalumu yra mažų mažiausiai negarbinga, nesvarbu, iš kokios tribūnos ir kokie pareigūnai tai darytų.
PIRMININKĖ. Aš tik noriu pasitikslinti: S. Pečeliūnas pritaria Prezidentės veto? (Balsas salėje)
Prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš, tęsdamas kolegos mintį, pasakyčiau, kad tokių iniciatyvų postūmis dažnai būna netesėti pažadai ar pažadinti tokie žmonių lūkesčiai. Kadangi buvo paminėtos kelios teritorijos, kuriose oficialiai įvyko gyventojų apklausos, atliktos pagal nustatytą procedūrą, mes kadencijos pradžioje keitėme šito paties įstatymo atskirus straipsnius, kriterijus perkėlėme į įstatymą, jau tuomet diskutavome, kiek turėtų būti gyventojų, bet įtvirtinome ir labai svarbią nuostatą, kad atliktos pagal teisės aktus gyventojų apklausos yra galiojančios. Taigi dabar kelios teritorijos yra „pakabintos“ dėl ankstesnių valdžių, ankstesnės kadencijos vykdomosios valdžios neveiklumo. Štai čia yra problema. Ir šiuo požiūriu gerbiamasis S. Pečeliūnas yra visiškai teisus. Pažadiname lūkesčius, po to pakeičiame teisės aktus – ir žinokitės, kaip norite. O žmonės iniciatyvos ir noro turėti vietos savivaldą nepraranda. Tai esmė yra tokia, būtent dėl to aš esu prieš Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už – J. Jagminas, nes po du kalba.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Aš visapusiškai palaikau Prezidentės iniciatyvą ir Prezidentės veto. Manau, kad šiandien 60 savivaldybių Lietuvoje tai yra visiškai optimalus skaičius. O kad valdžia būtų priartinta prie žmonių, tai reikia stiprinti seniūnijų įtaką ir seniūnijų funkcijas. Daug metų kalbama Seime apie tiesioginius merų rinkimus, tiesioginius seniūnų rinkimus, apie suteikimą merams didesnės valdžios, didesnių galimybių, tačiau niekaip šis įstatymas nepralaužia ledų, nors tu ką nori daryk. Iš tikrųjų būtų visiškai neteisinga šiandien steigti naujus administracinius vienetus. Gerai prisimenu, praeitą kadenciją Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete apie tai ne kartą buvo kalbėta. Ir Pabradės delegacija, ir daugelis kitų delegacijų vaikščiojo. Manau, tai tikrai neteisinga. Taip, yra gražių pavyzdžių Lietuvoje: Rietavas, Elektrėnai, bet tai buvo prieš dvylika metų. Buvo visiškai kitokia situacija Lietuvoje, ir šiandien to nereikėtų daryti.
Aš pasakysiu dar daugiau. Aš manau, kad šiandien galėtų būti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono viena savivaldybė, Kauno miesto ir Kauno rajono – taip pat viena savivaldybė, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono – taip pat viena savivaldybė, taip pat Šiaulių, Alytaus. Marijampolės pavyzdys parodė, kad gali būti viena savivaldybė ir miesto, ir rajono. Sumažėtų administracinis aparatas, o bendrieji planai ir daug kitų dalykų būtų sprendžiami daug paprasčiau. Todėl palaikau Prezidentės veto ir manau, kad ateity, ko gero, taip ir bus padaryta. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš – A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Iš tiesų reikia pritarti, aš manau, Prezidentės veto dėl ko? Čia buvo gana daug diskutuota… (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Jūs prieš šnekate.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). O, sumaišiau.
PIRMININKĖ. Jeigu jūs už, tai jau viskas, jūs negalite šnekėti…
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerai.
PIRMININKĖ. E. Klumbys. Galim… Antrą…
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu jums priminti, kaip buvo steigiamos paskutinės savivaldybės, tos penkios. Ir tada buvo priešinimasis, ir aiškinimas, kad tai nenaudinga ir kad nepasiteisins, ir t. t. Bet mes juk kalbame apie savivaldą. 10 tūkst. žmonių Europoje tai yra normali savivalda. Yra daug mažesnių, pasižiūrėkite, ir po 5, ir po 4 tūkst. tose pačiose didžiosiose Europos Sąjungos valstybėse. O mes bijome duoti daugiau valdžios žmonėms. Mes kalbame apie seniūnijas ir apie seniūnų rinkimą. Dieve mano, juk seniūnai tai yra neatstovaujamoji valdžia. Seniūnai yra vykdomoji valdžia, ir čia nereikia šnekėti apie seniūnų rinkimus arba mes keičiame pačią koncepciją. Kai kalbame apie seniūnų rinkimus ir valdžios priartinimą prie žmonių, tai yra tas pats, kas yra mažesnės savivaldybės. Jūs paklauskite žmonių, jie iš tikrųjų nori rinkti seniūnus. Jie nori turėti savo atstovaujamąją valdžią, o mes dabar neleidžiame. Ir kriterijus, kad Pabradėje trūksta šimto ar kiek žmonių, kad jie negali turėti savo savivaldybės… Prisiminkite Kuršėnų miestą, 18 tūkst. ar 20 tūkst. gyventojų normaliai gali turėti savivaldą. Aš manau, ir daugiau tokių miestų yra Lietuvoje.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad reikia atmesti Prezidentės veto ir suteikti žmonėms teisę, tiems, kurie norės, lengvesnėmis sąlygomis pasirinkti savivaldą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti, dabar klausykitės. Balsavimas. Tie, kurie balsuoja už, pritaria Prezidentės veto ir laiko įstatymą nepriimtu. Jeigu bus daugiau balsuojančių už, nulems, vadinasi, įstatymas nepriimtas, lieka galioti visi seni. Tie, kurie balsuoja prieš… bus daugiau balsuojančių prieš, vadinasi, įstatymas bus grąžintas svarstyti iš naujo. Grąžintas ir nuspręsime, kurį komitetą paskirti. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja, kad įstatymas būtų nepriimtas, pritaria Prezidentės veto. Tie, kurie balsuoja prieš, pritaria tam, kad įstatymas būtų grąžintas svarstyti iš naujo. Alternatyvus balsavimas. Už – kad nepriimtas įstatymas, prieš – kad įstatymas būtų grąžintas iš naujo. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 52, prieš – 28. Įstatymas laikomas nepriimtu, ir baigiasi visos procedūros. Prezidentės veto pritarta.
Replika po balsavimo – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Dabar ir vėl likome prie suskilusios geldos. Visų klausiu – ir savo kolegų, ir tų, kurie čia iš prezidentūros atėję. Kaip žiūrėti į akis tiems savivaldybių nariams, kurie perėjo visas procedūras? Ir jų vėl prašys naujas apklausas daryti, vėl naujus vietinius referendumus! Tai jie sakys: eikite po velnių. Atsiprašau, aš labai švelniai pasakiau, jie pasako stipriau. Mes du kartus darėme apklausas, atlikome visas procedūras. Ir Raseinių taryba priėmė sprendimą galų gale, kad Ariogalos savivaldybė bus, praėjo daugiau kaip 10 metų, koks atsakymas? Špyga?! Rinkimai po kelių savaičių. Tai jiems sakyti, kad prezidentūra prieš, kad Prezidentė prieš savivaldą, kad valdžia nesilaiko įsipareigojimų? Ką sakyti?
Aš labai prašyčiau Prezidentės atstovų parengti dokumentus ir patiems, ir per Vyriausybę ir dėl tų, kurie perėjo visas procedūras, atlikti veiksmus iki galo. Dėl penkių naujų savivaldybių Lietuvoje niekas nesugrius, jokių valdininkų nepadaugės, bet galėsime žmonėms žiūrėti į akis, kad laikomės žodžio. Po to aiškinkimės, kaip toliau su kitomis darysime ar nedarysime, bet duoto žodžio reikia laikytis. Tai nebuvo klaida, buvo sąmoningai viskas daryta. Žmonės laikėsi įstatymo, atliko visas procedūras pagal visas koncepcijas, ministerija buvo pasiruošusi. Šiandien mes ir prezidentūra taip pat yra jų akyse laikomi apgavikais. Žinokite tą tiesiai, perduodu jų žodžius. Kitos apklausos žmonės nedarys, siųs visus po velnių, jeigu dar reikės toje pačioje vietoje daryti trečią apklausą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Šio klausimo procedūros baigėsi.
15.29 val.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas Nr. XIP-2111. Taip pat grąžintas Prezidento. Pranešėja – Rasa Svetikaitė, Respublikos Prezidentės patarėja. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien esu įpareigota jums pristatyti Respublikos Prezidento 2012 m. liepos 9 d. dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.
Norėčiau pradėti nuo to, kad teisėkūros procesas dar 2011 m. Seimo patvirtintoje Nacionalinėje kovos su korupcija strategijoje yra įvardytas kaip viena iš pagrindinių kovos su korupcija sričių. Todėl Seimo priimto Teisėkūros pagrindų įstatymo tikslai, t. y. teisėkūros proceso efektyvumas, skaidrumas, kokybė, vertintini pozityviai.
Dėl atskirų šio įstatymo nuostatų buvo ilgai diskutuojama, sudaryta darbo grupė jam tobulinti ir pasiekti tam tikri kompromisiniai sprendimai, kurių veiksmingumo stipriąsias ir silpnąsias puses, manytina, parodys įstatymo taikymo praktika.
Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tam tikras įstatymo nuostatas, dėl kurių jis Prezidentės nebuvo pasirašytas ir grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti. Tai yra įstatymo 18, 19 straipsniai, kurie numato, kad visi priimti teisės aktai pasirašomi teisės aktų informacinėje sistemoje elektroniniu parašu, registruojami ir oficialiai paskelbiami teisės aktų registre, vienas atspausdintas tokio teisės akto egzempliorius saugomas teisės aktą priėmusio subjekto.
Kitaip tariant, šiuo įstatymu yra visiškai atsisakoma įstatymų, kaip aukščiausios galios teisės aktų, ir kitų teisės aktų autentiškų tekstų pasirašymo ranka, įteisinant vienintelį pasirašymo būdą, t. y. pasirašymą elektroniniu parašu.
Pažymėtina, kad įstatymų ir kitų teisės aktų pasirašymas ir oficialus paskelbimas nėra vien simbolinis veiksmas. Tai yra būtina jų įsigaliojimo sąlyga ir svarbi Konstitucijos viršenybės užtikrinimo prielaida. Pagal Konstituciją negali būti oficialiai paskelbiami ir įsigalioti įstatymai, kurie nebuvo nustatyta tvarka pasirašyti nurodyto pareigūno. Taip pat negali oficialiai būti skelbiami ir įsigalioti įstatymai, kuriuos pasirašė pareigūnas, pagal Konstituciją neturintis tokių įgaliojimų.
Atkreipčiau dėmesį į Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimą. Jame pažymima, kad įstatymo paskelbimas turi būti toks, kad teisės subjektai būtų tikri, kad paskelbtas įstatymas ir yra būtent tas, kurį priėmė Seimas arba kuris buvo priimtas referendumu. Valstybės vadovo įgaliojimai, susiję su valstybėje priimtų teisės aktų pasirašymu, atsižvelgiant į teisinę šio veiksmo reikšmę ir ypatingą valstybės vadovo teisinį statutą, tradiciškai visose valstybėse yra siejami su autentiško teisės akto teksto pasirašymu valstybės vadovo originaliu parašu ir dokumento, turinčio reikšmę valstybės teisinei sistemai, istorijai, mokslui išsaugojimu. Tik taip yra užtikrinama, kad atitinkamą teisės aktą pasirašė būtent valstybės vadovas, o ne kitas asmuo, ir taip garantuojamas teisės akto autentiškumas.
Kartu norėčiau pažymėti, kad elektroninio parašo saugumas gali būti išlaikomas tiktai nuolat skiriant nemažai lėšų informacinėms sistemoms prižiūrėti ir atnaujinti. Bet net ir brangiai kainuojanti informacinė sistema abejonių dėl teisės akto pasirašymo autentiškumo nepašalina. Teisės aktų pasirašymo ranka originaliu įgalioto asmens parašu nėra atsisakoma net ir labiausiai informacinių technologijų srityje pažengusiose valstybėse. Tai, kad techninės galimybės leidžia perkelti teisėkūros procesą į elektroninę erdvę ir naudoti elektroninį parašą, savaime nereiškia, kad visi be išimties teisės aktai, taip pat ir aukščiausios teisinės galios, t. y. įstatymai, taip pat kiti teisės aktai valstybėje turi būti būtinai pasirašomi elektroniniu parašu.
Manome, jog šiuo metu nėra nei finansinių, nei teisinių, nei politinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę ir neišvengiamą poreikį, kad įstatymai ir kiti teisės aktai būtų pasirašomi elektroniniu parašu. Priešingai, pastarųjų dienų įvykiai, vakar dienos įvykiai rodo, kad vis dėlto informacinių sistemų saugumas valstybėje yra sunkiai užtikrinamas, dėl to netgi kyla grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui.
Taigi atsižvelgdama į šiuos argumentus Respublikos Prezidentė dekretu grąžina Teisėkūros pagrindų įstatymą pakartotinai svarstyti su konkrečiu siūlymu, t. y. išlaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų autentiškų tekstų pasirašymo ranka galimybę.
Dėkoju už jūsų dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš visiškai remiu Prezidentės norą išsaugoti autentišką parašą ant svarbiausių valstybės dokumentų. Tačiau mano klausimas yra truputį iš kitos pusės. Seimas, priiminėdamas įstatymus, vienais ar kitais atvejais reikalaujant, prašant Seimo nariams ar pačiai Prezidentei daro antikorupcinį vertinimą, t. y. siunčia institucijoms antikorupciniam vertinimui. Kaip jūs vertinate tai, kai mes dėl Prezidentės vetuoto įstatymo gauname antikorupciniu požiūriu neigiamą išvadą, kad vetuotas įstatymas sukelia korupcinius santykius? Kodėl Prezidentei negalioja tai, kas galioja Seimui?
R. SVETIKAITĖ. Galėčiau atsakyti į šį klausimą taip, kad į antikorupcinio vertinimo išvadas visada kreipiamas ypatingas dėmesys. Mes kreipiame ypatingą dėmesį ir atsižvelgiame. Dabar mes apie teisėkūros…
PIRMININKĖ. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, tiesiai!
R. SVETIKAITĖ. Taip.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Malonu. Lietuva, tiksliau, Lietuvos Respublikos Seimas prieš vasaros pertrauką priėmė strategiją „Lietuva 2030“, kurioje mes visi pasiryžome plėtoti vadinamosios sumanios visuomenės, sumanios ekonomikos ir sumanaus valdymo koncepciją. Joje apskritai elektroninei erdvei skiriamas, mano manymu, prioritetinis uždavinys ir vieta. Pirmasis mano klausimas, ar tai suderinama, kai siaurinamas elektroninės erdvės naudojimas tokioms svarbioms oficialioms procedūroms?
Mano antrasis klausimas. Kur yra savotiška problema? Šiuo metu civilinėse bylose ir teisenoje elektroninis parašas yra naudojamas. Ar tai reikštų, kad reikėtų siaurinti jau šiuo metu galiojančias ir naudojamas procedūras?
R. SVETIKAITĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų mūsų tikslas nėra siaurinti elektroninio parašo naudojimą. Prezidentė, vetuodama įstatymą, yra aiškiai pasisakiusi, kad kasdienėje darbinėje veikloje, darbiniu lygmeniu elektroninis parašas ir informacinės sistemos gali ir turi būti naudojamos. Bet kai mes kalbame apie aukščiausio lygio teisės aktų pasirašymą, įstatymų pasirašymą, vis dėlto tas informacinių technologijų saugumas neleidžia mums teigti, kad bus išlaikytas teisės aktų autentiškumas.
PIRMININKĖ. Ačiū, atsakėte į klausimus.
Dabar kalbos už ir prieš. Už pasisako D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš pasisakau už Prezidentės veto, nes toks elektroninis parašas kasdieniame gyvenime gali būti naudojamas, bet Prezidentės parašas yra Prezidentės parašas, jis turi būti gerbtinas ir pasirašytas pačios Prezidentės. Todėl palaikau Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prezidentės veto yra pateiktas su pasiūlymais. Gal galime bendru sutarimu sutarti grąžinti komitetui svarstyti iš naujo? (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Gerai. Kurį komitetą skiriame? Yra parašyta: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi: Audito komitetas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar sutinkate?
Dėl vedimo tvarkos S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš turiu pasiūlymą, gal neprieštaraus kitų komitetų vadovai. Čia yra toks siauras klausimas, gal tik vienam mūsų komitetui pavesti?
PIRMININKĖ. Ar sutinkate, kad pavedame tik Teisės ir teisėtvarkos komitetui? (Balsai salėje) Sutinkame, taip? Labai ačiū. (Balsai salėje) Balsuosime dėl kito.
15.39 val.
Įmonių bankroto įstatymo 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4385 (pateikimas)
2-3 klausimas – Įmonių bankroto įstatymo 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Pranešėja – R. Svetikaitė, Respublikos Prezidento patarėja. Tik noriu dar pasakyti, kad svarstymas bus rugsėjo 18 d. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Respublikos Prezidentės iniciatyva bendradarbiaujant su Ūkio ministerija ir teisės mokslininkais parengtą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Imtis šių pataisų paskatino tai, kad šiandien veikianti bankroto administratorių atrankos ir skyrimo tvarka yra neskaidri ir sudaro palankią terpę korupcijai šioje srityje. Tai lemia ir pasitikėjimo teismais mažėjimą. Viešai skelbiamoje Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010 m. pažymoje dėl korupcijos rizikos analizės Ūkio ministerijoje pažymima, kad aiškiai apibrėžtų bankroto administratorių atrankos vykdyti konkrečios įmonės bankroto procedūras kriterijų nebuvimas sudaro sąlygas atskirų bankroto administratorių kandidatūrų protegavimui. Siekiant sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę atliekant bankroto administratorių atrankos, derinimo, skyrimo procedūrą, minėtoje išvadoje siūlyta svarstyti galimybę kompiuterizuoti bankroto administratorių atranką.
Paminėčiau, kad Tarpžinybinei komisijai kovai su korupcija koordinuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. birželio 13 d. pateiktoje informacijoje apie viešojo sektoriaus srityse nustatytas esmines ir aktualias problemas, susijusias su korupcija, kaip vienas pagrindinių korupcijos teismų sistemoje veiksnių yra įvardijami neformalūs teisėjų ir bankroto administratorių santykiai.
Kova su korupcija – tai viena iš prioritetinių Respublikos Prezidentės veiklos įstatymų leidybos procese, rengiant įstatymų projektus, sričių. Todėl šiuo įstatymo projektu siekiama koreguoti atskiras Įmonių bankroto įstatymo teisinio reguliavimo nuostatas tokiomis pagrindinėmis kryptimis.
Visų pirma, įstatymo nuostatomis siūloma automatizuoti bankroto administratorių atrankos ir skyrimo tvarką. Tai yra nustatyti, kad bankroto administratoriaus kandidatūros skyrimas konkrečios įmonės bankroto administravimo procedūrai vykdyti byloje būtų atliekamas pasinaudojant kompiuterine administratorių atrankos programa. Skaidrumas šioje srityje yra ypač svarbus dėl to, kad bankroto administratorius turi labai plačius įgaliojimus, veikia kaip įmonės vadovas, valdo visą įmonės turtą ir nuo jo sprendimų priklauso, ar įmonės turtas bus tinkamai parduotas, ar išparduotas nepateisinamai mažomis kainomis, ar iššvaistytas, dėl to žalą gali patirti darbuotojai, valstybė, kiti asmenys, kreditoriai.
Automatinio bylų paskirstymo teisėjams programos modelio pavyzdžiu sukurta programa užtikrintų bankroto administratorių parinkimą konkrečioje byloje atsitiktine tvarka, atsižvelgiant į įmonės dydį, veiklos ypatumus, ar tai yra įmonė, bankas ar draudimo bendrovė, administratorių darbo krūvio tolygumą ir laikantis įstatymuose numatytų draudimų tam tikram asmeniui eiti šias pareigas. Kartu tai padėtų spręsti vadinamųjų nepatrauklių bankrutuojančių įmonių administravimo problemą. Siūlomas teisinis reguliavimas leistų išvengti egzistuojančio neapibrėžtumo, subjektyvumo ir neskaidraus administratorių paskyrimo atvejų ir būtų kaip visuomenės pasitikėjimo teismais stiprinimo priemonė.
Kita teikiamų įstatymo pataisų kryptis yra kreditorių interesų gynimas ir bankroto procedūrų spartinimas. Tai ypač aktualu įvertinant tą faktą, kad šalies teismuose nagrinėjimo laukia virš 4 tūkst. bankroto bylų ir šimtai tūkstančių kreditorių, kurių interesai neretai nukenčia dėl įstatymo normose užprogramuotų nepagrįstai ilgų terminų, perteklinių galimybių ginčyti tam tikrus veiksmus ir sprendimus ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, šiuo įstatymo projektu siūloma keisti kreditorių reikalavimų ginčijimo ir pirmo kreditorių susirinkimo sušaukimo reguliavimą nustatant, kad pirmas kreditorių susirinkimas galėtų būti šaukiamas teismui patvirtinus daugiau negu pusę pateiktų kreditorių reikalavimų, o išimtiniais atvejais, jeigu tam yra prielaidų ir teismas nusprendžia, net ir anksčiau.
Taip pat siūloma nustatyti ganėtinai trumpą septynių dienų terminą kreditoriams ginčyti siūlomą tvirtinti bet kurio kito kreditoriaus reikalavimą ir savo ruožtu siekiant, kad nebūtų pažeisti kreditorių, kurių reikalavimai ginčijami teisme, interesai, ginčijami pagrįstai ar ne, numatoma suteikti galimybę teismui leisti tokiems kreditoriams jų prašymu dalyvauti kreditorių susirinkimuose su balsavimo teise.
Manytina, kad tokie siūlymai leis paspartinti bankroto procedūrų eigą, kartu neignoruojant teisėtų kreditorių interesų.
Baigdama pristatymą norėčiau pasakyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko šio mūsų projekto antikorupcinį vertinimą ir savo išvadoje pažymėjo, kad siūlomos nuostatos prisidės prie bankroto administratorių skyrimo procedūros skaidrinimo ir sumažės galimybių suinteresuotiems asmenims proteguoti savus bankroto administratorius.
Esame pasiruošę konstruktyviai ir neatidėliotinai diskutuoti dėl visų kompetentingų institucijų ir jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamų pastabų ir siūlymų dėl šio įstatymo projekto.
Dėkoju už jūsų dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar 10 min. klausti. Vyrų, esančių dešinėje pusėje nuo manęs, labai prašau tylos. Gal galima? Vyrai, prašau jūsų tylos! Pirmas klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, pritariu Prezidentės įstatymo projektui, kuriame siekiama paprastesnio, operatyvesnio bankroto bylų proceso, taip pat numatoma sugriežtinti administratorių atrankos atsakomybę, jų pačių atsakomybę. Aiškinamajame rašte parašyta: privalėtų atsakyti. Ar privalės konkrečiai?..
R. SVETIKAITĖ. Privalės. Be abejo.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Privalės. Ačiū. Norėjau pasitikslinti tą žodį.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius. Nėra. D. Budrys. Nėra. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, yra tokia patarlė: „Teoriškai arklys, praktiškai nesikelia.“ Tai dabar bankroto administratoriai. Jūs žinote, kad yra specifika, pavyzdžiui, maisto pramonės, elektronikos pramonės, statybų pramonės ar kitų pramonės šakų. Pagal jūsų naują pataisymą teisėjas įsijungia kompiuterį ir žiūri – Jonas, Petras, Simas, Rimas, bakst pirštu – tu administruosi elektroniką. O jis išmano tik maisto pramonę. Bus labai skaidriai, pagal pirštą, o kokie bus rezultatai? Mano galva, dėl „Snoro“ bankroto arba buvo didelė korupcija dėl administratoriaus skyrimo, arba didelis žioplumas, ir per prezidentūrą, nes V. Vasiliauskas vienas nebūtų drįsęs šito daryti. Tai vis dėlto kaip jūs vertinate specialiąsias žinias ir skaidrumą pagal pirštą?
R. SVETIKAITĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų įstatymo projekte yra numatoma, kad bankroto administratorius bet kokiu atveju negalės vykdyti bankroto procedūros, jeigu jis nebus davęs sutikimo tai daryti. Įstatyme numatoma galimybė administratoriams konkrečiai rinktis, kokias įmones, kokio pobūdžio įmones jie galėtų administruoti. Pavyzdžiui, bankroto administratorius teikia savo siūlymą, kad jis nori administruoti (…) statybos įmonę, arba, kaip sakote, maisto pramonės įmones. Bet nebus garantijos, kad jis bus parinktas vienai ar kitai įmonei. Jis bus parinktas atsitiktine tvarka, bet bus parinktas administruoti įmones, kurias administruoti jis yra pateikęs sutikimą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius.
R. SVETIKAITĖ. Atsitiktine tvarka bus parenkama.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, čia netoli J. Veselkos. Prašau pasakyti, dėl teisėjų ir bankroto administratorių jūsų įvardinti faktai tokie, kad jie gali susikalbėti ir t. t. Tai jau yra nusikalstamos veikos pobūdis ir jie už tai turėtų atsakyti. O jūs sakote, kad, remiantis viena Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma, galimai gali būti tokių dalykų. Ar buvo nustatyta tokių faktų ir kiek yra tokių bylų, kuriose būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tokius veiksmus iš vienos ir iš kitos pusės?
R. SVETIKAITĖ. Iš tiesų ši pažyma yra parengta visiškai neseniai, ji yra duota Tarpžinybinei kovos su korupcija kontrolės komisijai, kuri veikia Nacionalinės kovos su korupcija programos pagrindu. Ten įvardinta bendro pobūdžio, kad santykiai tarp teisėjų ir bankroto administratorių, santykiai tarp teisėjų ir advokatų ir t. t. yra kaip korupcijos rizikos sritis. Bet jeigu kalbėtume apie konkrečius atvejus, šioje sesijoje jūs, Seimo nariai, esate panaikinę teisėjo R. Savicko neliečiamybę. Toje byloje ir yra konstatuoti, įrodinėjami teisėjo netinkamo elgesio su bankroto administratoriumi faktai. Baudžiamoji byla yra…
PIRMININKĖ. Toliau klausia…
R. SVETIKAITĖ. …nagrinėjama teisme.
PIRMININKĖ. Klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, už įdomiai pristatytą klausimą. Išties manau, kad tikrai svarstytinas ir labai įdomus dalykas. Bet prieš tai jūs buvote pateikusi šiek tiek kitokį pasiūlymą – elektroninės erdvės, kaip čia pasakyti subtiliau, riboto naudojimo, apibrėžiant tam tikras ribas. Šiuo atveju jūs išplečiate, man bent jau tai atrodo labai patraukliai ir net skatintina. Sakykite, ar jūs neįžvelgiate tam tikrų prieštaravimų tarp vienas šalia kito pateikiamų įstatymų projektų?
R. SVETIKAITĖ. Iš tikrųjų neįžvelgčiau prieštaravimo vien dėl to, kad siūlymas dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo yra labai siauras. Jis liečia tik galutinių priimamų teisės aktų pasirašymą. O visa teisėkūros procedūra yra viešinama, ir ji perkeliama į elektroninę erdvę. Tai yra sveikintina ir, sakykime, tai nesikerta, mano manymu.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas. Į kairę pusę žiūrėkite.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs labai išsamiai pristatėte šio įstatymo pakeitimus. Vis dėlto turbūt teisingai sako, kad gana daug keblumų ir galimybių įvairiems finansiniams nusižengimams bankroto metu. Juo labiau, kaip jūs paminėjote, kad čia galima užkirsti kelią ir korupcijai teismuose. Nes anksčiau teisėjai turėjo tam tikrą grupę administratorių, iš jų parinkdavo. Čia labai rimtas dalykas.
Aš noriu paklausti, ar vis dėlto iškeliant bankroto bylas, aišku, įvertinus ir tyčinio bankroto galimybę, nes, aišku, anksčiau, gal prieš kokį 10 metų, tai buvo kur kas didesnės tikimybės, dabar yra pakeisti įstatymai, nereikėtų, kad specialiosios tarnybos, ar STT, ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, irgi būtų įpareigotos domėtis tokiais dalykais? Vis dėlto tai yra finansiniai reikalai, paliečia ir žmonių likimus, ir bendrovių, padaro žalą visuomenei? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už klausimą. Iš tiesų jūsų keliamas klausimas labai aktualus. Iš tikrųjų tą specialiosios tarnybos turėtų daryti ir, matyt, daro. Ar pakankamai, neaišku, bet veikia ta kryptimi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar nuomonės už ir prieš.
Už – J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Siūlau pritari Prezidentės įstatymo projektui, nes siekiama skaidresnio, kaip sakiau, paprastesnio, efektyvesnio bankroto bylų proceso. Kartu bankroto administracijos atranka irgi bus griežtesnė, bus didinama jų atsakomybė už pareigų nevykdymą, arba (…) vykdymo.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Mūsų bėda, kad mes profesionalią veiklą ir politikavimą sumalame į vieną krūvą ir paimame kokį vieną kriterijų. Na, skaidrumas. Patirties, specializacijos, žinių nereikia. Na, davai pirmyn – kova prieš, už skaidrumą! Atleiskite. Pagal dabartinį įstatymą gavęs bankroto licenciją jis gali parašyti, kad jis visur tinka administruoti. Ir pagal jūsų pasiūlymus teisėjas bac pirštu – tinka. O jis nei patirties, nei specifikos, sakysime, elektronikos ar (…), nežino. Ir paskiria skaidrų, bet kvailą. Todėl aš prieš. Jeigu šią sistemą, kurią jūs siūlote, diegtume, tai turėtų būti, kad administratorius turi teisę administruoti ten, kur turi praktinės patirties dėl tos įmonės specifikos. Šiandien to nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate po pateikimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti.
Balsavo 70 Seimo narių. Už – 59, prieš – 1, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta įstatymo projektui. Siūlomas vienas komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 16 d.
2-4 klausimui yra pritarta po svarstymo. Slaptą balsavimą mes siūlome daryti kartu, ir biuletenius tada pasitvirtinsime, kai bus svarstomas dar vienas klausimas 2-10. Tada kartu ir slaptą balsavimą padarytume.
15.55 val.
Dabar 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Meilės Lukšienės metais“ projektas Nr. XIP-4248. Pateikimas. Pranešėjas – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Trumpai ir iš esmės. Suprantu, kad kolegoms Seimo nariams gali sukelti tam tikrų atmetimo minčių tai, kad vėl siūloma 2013 metus skelbti skirtus daktarei Meilei Lukšienei, suprantant, kad jau kelios progos yra Seimo nutarimais įprasmintos. Tačiau yra tradicija tuomet, kai UNESCO paskelbia kurį nors Lietuvos kultūros žmogų savo sąraše, jo metinių minėjimą UNESCO datų sąraše, mes tiesiog nematome kitos išeities ir matome gerą progą 2013 m. paskelbti Meilės Lukšienės metais, įvertinti jos įnašą į Lietuvos humanistinės minties plėtrą, jos įnašą į švietimo, tautinės mokyklos kūrimo darbus, jos darbus, įtaką apskritai švietimo kaitai, be abejo, jos svarbą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metu bei jos svarbą ir sovietinės okupacijos metais. Tai būtų gera proga šią asmenybę įamžinti ir kai kurių dalykų iš jos veiklos pasimokyti. Esmė yra tokia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Zuokienė. Nematau. K. Masiulis. Atsisako. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Gal galima toliau? Nežinau, aš klausiu Violetos, ar yra Seimo Pirmininkės siūlymas, kad priimtume iš karto šiandien šį nutarimą? Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Tada galime pereiti prie priėmimo.
Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galime. 2 straipsniui? Galime. Ir 3 straipsniui. 3 straipsnį siūlo išbraukti, iš viso atsisakyti, nes parašyta, kad įsigalioja nuo priėmimo. Tai pritariame. Nėra 3 straipsnio.
Tada prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso nutarimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 59, prieš nėra, susilaikė 3. Skelbiu Seimo nutarimą „Dėl 2013 metų paskelbimo Meilės Lukšienės metais“ priimtą.
Replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, niekas negali nuneigti M. Lukšienės nuopelnų mūsų valstybei, tačiau aš taip pat esu užregistravęs nutarimo projektą. Manau, tikrai tai reikėjo svarstyti kartu, kad 2013 metai būtų paskelbti Klaipėdos krašto atgavimo metais. Tai yra istoriškai labai svarbus įvykis. Jeigu nebūtų įvykęs sukilimas, aš manau, kad šiandien mes nebūtume jūrine valstybe ir Klaipėdos kraštas greičiausiai būtų priskirtas Kaliningrado sričiai. Todėl aš labai apgailestauju, kad ne kartu šie nutarimai pateikti, svarstomi ir priimami.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad reikėjo prieš tvirtinant darbotvarkę tai pasakyti ir Seimas būtų apsisprendęs, ar kartu svarstyti, ar ne. O dabar kreipkitės į Seniūnų sueigą, kad būtų įrašytas.
Mes trupučiuką paėjome į priekį. Nematau finansų ministrės. Gal galėtume pakviesti E. Pupinį, yra klausimas 2-14, nes čia visi ministrai, o ministrų dar nėra.
16.00 val.
2-14 klausimas – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo projektas, pagrindinis projektas Nr. XIP-4735. Pateikimas. Ir su juo susiję penki įstatymų projektai. Prašom pristatyti trumpai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai tikrai labai svarbus įstatymo projektas, jį turėjo pateikti ministras, bet kadangi jis dar negrįžęs iš komandiruotės, pabandysiu jį pateikti.
Įstatymo idėja buvo svarstoma dar ir ne šioje kadencijoje, praeitoje kadencijoje. Šioje kadencijoje, prasidėjus pirmai sesijai, taip pat buvo sukviesta grupė specialistų, mes galvojome, kaip žemės ūkiui sudaryti galimybę gana paprastai priimti žmones trumpalaikiams darbams. Mes nuėjome tokiu keliu, kad šiek tiek būtų patobulinta teisinė bazė, kuri reglamentuoja darbo santykius reglamentuojančius įstatymus. Tačiau per kelis bandymus mums to padaryti nepavyko, nes iš tikrųjų visada atsiremdavome į kodekso reikalavimus, taip pat į reikalavimus, kurie mus visada išvesdavo į tokią plotmę, kai įdarbinant žmones vėl reikia mokėti už prastovą arba atsiranda tam tikros socialinės garantijos, kurios iš esmės panaikindavo idėją. Kokia esmė?
Tarkim, jeigu koks nors studentas nori padirbėti žemės ūkio darbus, jis nueina pas ūkininką, legaliai įsidarbina ir automatiškai gavęs pajamas jas parodo savo šeimoje, miestelyje, kur gyvena tėvai. Automatiškai parodytos pajamos, nors žmogus gauna kokius 300–400 Lt, įskaičiuojamos į šeimos pajamas ir šeima netenka visokių galimybių kompensuoti už šildymą ir t. t. Daug kartų svarstydami vis dėlto priėjome prie išvados, kad reikia sukurti naują įstatymą, kurį dabar ir nagrinėjame, kad tas įstatymas būtų tarp darbo santykius reglamentuojančių ir individualios veiklos. Priėjome prie išvados, kad reikėtų kalbėti apie kokius nors čekius (anksčiau buvo taip pavadinta ir įregistruoti įstatymų projektai), kvitus, o paskutinis variantas, aišku, mes vėlgi negalėjome kitaip pavadinti darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, bet paslaugas.
Iš tikrųjų esmė labai paprasta. Kai pas ūkininką ateina norintis pagelbėti nudirbant sezoninius darbus arba trumpalaikius darbus ir sutinka dirbti, jam išrašomas kvitas, kur įrašoma pavardė, darbo specifika, tam tikri sutartiniai reikalavimai dėl darbo apimties ir susitariama dėl tam tikros kainos. Užsienyje būna įrašomi labai konkretūs dalykai: pririnkta dėžė obuolių, įvykdytas tam tikras darbas tam tikrame plote. Atlikus darbą galutinai suderama dėl sumos, jeigu dirbo visą dieną, pasirašoma, kad darbas atliktas, ir tokiu būdu, galima sakyti, sutartis įvykdyta, nuo kurios 9 % pervedami į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Daug nagrinėjome, buvo įvairių siūlymų, tačiau nagrinėjant įvairius siūlymus mes visada susidurdavome su tokios apskaitos administravimo problemomis, nes jis gana brangus. Jeigu pradedame dalinti, ieškoti galimybės įtraukti visus mokesčius, administravimo kaštai automatiškai pasidaro labai didžiuliai. Todėl pasirinkome tokį paprastesnį variantą.
Galiu pasakyti, kad dirbo tokia darbo grupė, kurioje buvo Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovai, Žemės ūkio, buvo ir Finansų ministerijos atstovai. Buvo pasakyti keli pagrindiniai reikalavimai norint įgyvendinti tokią sistemą. Tai yra tai, kad būtų numatytos tam tikros lubos, kad nebūtų galimybės piktnaudžiauti, kad būtų galimybė priimti tam tikram terminui, tam tikram dienų skaičiui ir, savaime suprantama, bandėme aptarti sumą, kuri apribotų pajamas. Mes pasižiūrėjome, kad panašiai su individualia veikla virš 5000, o čia padarėme 6000, kad tokia sistema žmonės galėtų uždirbti ir ta sistema leistų juos apsaugoti nuo kitų galimų įstatymų, kurie, kaip ir sakiau, sukurtų tokį šalutinį poveikį, paveiktų jų socialines garantijas arba paveiktų jų galimybę naudotis Darbo biržos teikiamomis paslaugomis.
Taip pat teikiami papildomi įstatymų projektai, kurie kaip tik ir reglamentuoja. Tai yra papildomai keičiamas Sveikatos draudimo įstatymas, kur pasakyta, kad pervedami 9 % į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą ir tą daro pats naudos gavėjas, t. y. tas ūkininkas, kuris priima į darbą. Taip pat, kaip ir sakiau, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įrašome, kad galima dirbti pas vieną ūkininką 60 dienų, bet iš viso ne daugiau kaip 90 dienų galėtų dirbti paslaugos teikėjas ir uždirbti ne daugiau kaip 6000 Lt. Taip pat yra keičiamas Socialinio draudimo įstatymas, kur mes taip pat įrašome, kad asmenys, teikiantys paslaugas pagal minėtą įstatymą, draudžiami sveikatos draudimu. Ir dar yra vienas įstatymo projektas – Socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms, jame parašome, kad jeigu paslaugas teikia asmenys iki 18 metų, tai jų pajamos neįskaičiuojamos į bendras šeimos pajamas, taip pat įrašome, kad kitų, kurie dirba pagal paslaugų kvito įstatymą, gaunamos pajamos pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo tvarką, jeigu neviršija 6000 Lt, taip pat neįskaičiuojamos per kalendorinius metus į pajamas, kurios turi įtakos šeimos socialinėms garantijoms. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Juozapaitis. Klausia J. Juozapaitis arba neklausia.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, 60 ir 90 dienų yra beveik 4 mėnesiai darbo. Ar tos paslaugos neįskaičiuojamos į stažą? Kaip dėl darbo stažo, nes čia paslaugos, jeigu ne darbas?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaip ir sakiau, tai yra paslauga, o ne darbo santykiai. Jeigu mes pradedame kalbėti apie darbo santykius, mes automatiškai negalime išvengti darbo įstatymų sistemos. Tada reikėtų sudaryti ilgalaikes sutartis, reikėtų suskaičiuoti visus kitus mokesčius. Į tai mes žiūrime kaip į paslaugą: atėjau, susitariau, padariau ir išsiskirstėme.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų norėčiau užduoti tokį klausimą. Kaip žinote, aš ir J. Stanevičius prieš dvejus metus ir prieš metus teikėme faktiškai analogišką projektą. Jūs ką tik pasakėte, kad bus pasirašoma sutartis, išrašomas čekiukas, priduodama produkcija, sumokama. Jeigu kalbėtume teisiškai, aš manau, ir Teisės departamentas jums parašys, kad ta sutartis yra prilyginama civilinei sutarčiai, ne darbiniams santykiams. Kolega, taip tikrai ir bus.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Yra išvada.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš noriu jūsų paklausti. Kas lėmė, kad jūs ketverius metus kaip šerlochai holmsai sėdėjote ir Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir niekaip nesugebėjote parengti projekto? Iki kadencijos likus mėnesiui jūs parengėte projektą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Galiu pasakyti, kad į darbo grupę mes kvietėme ir Teisės departamento žmones, išvada yra. Tikrai dėl pirmojo varianto buvo labai daug pastabų, mes stengiamės ištaisyti ir palyginti su pirmuoju variantu ištaisėme. Kaip ir sakiau, svarstė ne tik ši kadencija. Ir seniau buvo ta pati idėja, tačiau reikėjo paaukoti visą vasarą, kai reikėjo su darbo grupe gana ilgai dirbti, įrodinėti ir ieškoti tų sprendimų ir tų frazių. Deja, jūsų buvo pateikta tik pati idėja, kad tai galėtų būti kaip civilinė sutartis, tačiau vėlgi to, kaip matėte, Teisės departamentas nepriėmė, nes iš esmės taip pat nukrypstama į darbo santykius. Dabar nuėjome kita kryptimi, parengtas naujas įstatymas, kuris, kaip sakiau, yra tarpinis variantas tarp individualios veiklos… Aišku, buvo gana sudėtinga susitarti ir su ministerijomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš tikrai norėčiau pritarti gerbiamojo R. Žemaitaičio pastaboms, nes vis dėlto buvo pateikti įstatymai ir tikriausiai buvo galima gerokai paspartinti šito įstatymo atsiradimą. Sakykite, kaip vis dėlto su darbo sauga, įvykus nelaimingam atsitikimui, kaip šiuo atveju tada darbuotojas, kokias?..
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Mes ir nuėjome tuo keliu, kad pagrindinis draudimas būtų sveikatos draudimas. Lėšos bus pervedamos į sveikatos draudimą, o tai garantuos tam tikrą sveikatos apsaugą. Taip pat darbo grupėje dirbo ir Žemės ūkio rūmų atstovai, po to dirbo ir gerbiamasis J. Kraujelis nuo Žemės ūkio bendrovių asociacijos. Iš tiesų priėjome prie tos išvados, kad dabar kai kurie ūkininkai nelaimingus atsitikimus dažniausiai draudžia privačiose kompanijose. Manau (ir taip posėdyje buvo tartasi), kad vis dėlto asocijuotos struktūros kalbėtų su savo žmonėmis, kad niekada nerizikuotų, o geriau papildomai draustų nuo nelaimingų atsitikimų, kad išvengtų kokių nors nesusipratimų, ypač tose vietose, kur neišsprendžia sveikatos draudimo sistema nacionaliniu lygiu pagal teisės aktus.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Stanevičius.
J. STANEVIČIUS (KPF). Gerbiamasis Kaimo reikalų komiteto pirmininke, kai jūs rengėte šį modelį, gal turėjote kokią nors Europos šalį kaip pavyzdį? Galbūt galėtumėte įvardyti? Galbūt analogiška tvarka galioja kokioje nors valstybėje, ir mes galėtume pasižiūrėti, kaip jiems sekasi?
Antra. Kai jūs pateikėte šį įstatymo projektą, galbūt sulaukėte kokių nors pastabų? Jeigu sulaukėte… Turiu omenyje iš asocijuotų struktūrų. Gal įvardykite, gal dabar yra daug priešų.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aiškinamajame rašte yra ir Rumunijos, ir Kroatijos pavyzdžiai įvardyti, bet yra ir Prancūzijos. Aišku, tokio gryno modelio turbūt nėra. Galėčiau pasakyti, daug ieškojome, nes teisinė bazė, reglamentuojanti teisės aktus, susijusius su darbo santykiais, yra gana įvairi. Kaip ir minėjau, pastabų buvo. Jūs turbūt pastebėjote, kad įregistruotus pirmuosius įstatymus, kuriuos mes įregistravome dar praėjusią sesiją, turėjome atsiimti, nes buvo labai labai daug Teisės departamento išvadų ir pataisyti buvo labai sudėtinga. Tada mes ieškojome iš tų dviejų įstatymų, kaip rasti tokį variantą, kad įstatymai būtų patobulinti taip, kad neprieštarautų teisės aktams. Ačiū ir Teisės departamentui, ir visiems Socialinių reikalų ministerijos, Finansų ministerijos specialistams, kurie geranoriškai vasarą sėdėjo darbo grupės posėdyje ir teikė kvalifikuotus pasiūlymus, kad surastume tą galimą sprendimo būdą.
PIRMININKĖ. Ir dar klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar reikėtų daryti tokią išimtį tik žemės ūkio ir miško darbams? Juk sezoninių darbų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, net ir žiemą sniego valymas ar panašiai. Atsiranda daug platesnis spektras tokio pobūdžio sezoninių darbų. Ar nesvarstėte tokio varianto, kad nereikėtų apsiriboti vien tiktai miškininkystės ir žemės ūkio sritimi?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų taip viešai nesvarstėme, tačiau buvo užuominų, kad būtų galima atlikus monitoringą po metų ieškoti galimybės galbūt kai kuriems kitiems darbams praplėsti. Aišku, yra pavojus, kad jeigu per plačiai pradėsime spręsti, tai gali daryti įtaką nuolatinių darbo sutarčių nutraukimui ir, tarkim, darbuotojų perkėlimui į tokius darbo santykius. Manau, kad galimybė bus, ypač dėl tvarkymo darbų, tačiau siūlome išspręsti tas žemės ūkio problemas, nes reikia suprasti, kad tai ne tik nedarbo klausimo sprendimas.
Iš esmės yra tai, kad traukiasi kai kurios žemės ūkio sritys – uogininkystė, sodininkystė – vien todėl, kad mes nesugebame sudaryti sąlygų panaudoti žmonių trumpalaikiams darbams. Ir tai neturėtų būti bedarbiai. Tai galėtų būti ir studentai. Jūs turbūt prisimenate, kad būdami studentais mes tikrai išspręsdavome kai kurias sezonines problemas vien todėl, kad būdavome išvežami.
Šiuo metu siūlome sudaryti tokias galimybes, kad žemdirbiai galėtų pasitelkti sezoniniams darbams kitus žmones, netgi galbūt ir žmones, dirbančius kituose darbuose, atostogų metu ir t. t. O perspektyvoje galbūt būtų galima svarstyti ir to įstatymo taikymo plėtrą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Dabar yra nuomonės už, nuomonės prieš. Yra tiktai už. Gal galime sutarti, kad arba balsuojame, arba bendru sutarimu pritariame? Pritariame bendru sutarimu. Gerai. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu visiems.
Dėl pirmojo yra pagrindinis Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 3 d. Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 3 d.
Atsiprašau, R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, vis dėlto nepaisant to, kad įstatymų pavadinimai yra tokie susiję su kitais komitetais, bet čia yra iš esmės darbo santykiai. Šiaip už darbo santykius atsakingas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jis tada bendrai galėtų pažiūrėti, taip pat ir draudimus. O papildomi galėtų būti kiti komitetai.
PIRMININKĖ. Jūs norite būti pagrindiniu?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip. Natūraliai.
PIRMININKĖ. Ar sutinkame, kad pagrindinis būtų ne Kaimo reikalų komitetas? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas balsuojate už, balsuojate už Kaimo reikalų komitetą, kas balsuojate prieš, balsuojate už Socialinių reikalų ir darbo komitetą. (Balsai salėje) Už – Kaimo reikalų komitetas, prieš – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Balsuojate! Už – Kaimo reikalų komitetas, prieš – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Balsavo 50 Seimo narių. Už – 33, prieš – 17. Lieka Kaimo reikalų komitetas. Tada, jeigu norite, Socialinių reikalų ir darbo komitetas – papildomas. Sutinkate?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Sutinku. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad Statute aiškiai pasakyta, kas atsako už darbo santykius. Čia ne noro ar nenoro klausimai.
PIRMININKĖ. Seimas taip apsisprendė. Kaip sakiau, dėl Gyventojų pajamų įstatymo pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas.
Dėl Sveikatos draudimo įstatymo pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Taip pat siūloma svarstyti spalio 3 d.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 3 d.
Ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 3 d.
16.17 val.
Dabar jau yra atvykusi finansų ministrė, ją kviečiu į tribūną. Ji pateiks 2-6a, 2-6b ir 2-6c įstatymų projektus – Biudžeto sandaros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4582, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4583 ir Fiskalinės drausmės įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4584. Visų trijų pateikimai. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke.
Pagrindinis įstatymas yra pirmasis, o kiti du yra tiktai lydintieji, patikslinantys nuostatų redakciją ir susiejantys su pagrindiniu įstatymu. Tuo tarpu pagrindinis įstatymas – Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas – yra skirtas perkelti į Lietuvos teisę Europos Sąjungos direktyvą dėl reikalavimo biudžeto sistemoms. Tai iš esmės yra pirmoji dalis tam tikros sekos – biudžeto rengimo, planavimo ir vykdymo, taip pat biudžeto politikos formavimo teisės aktų, kuriuos, mūsų vertinimu, Seimas turėtų apsvarstyti ir priimti.
Pirmasis yra šis paketas, kurio tikslas – patikslinti tam tikrus procedūrinius biudžeto rengimo aspektus, padidinti skaidrumą ir atskaitomybę padidinant informaciją, kuri yra pateikiama kartu su biudžetu, suteikiant parlamentui didesnį vaidmenį sprendžiant dėl valdžios sektoriaus balanso kasmetinio pagerėjimo užduočių vidutiniu laikotarpiu ir atitinkamai numatant atsiskaitymą už tai.
Kitas paketas, kuris šią savaitę iškeliauja į Vyriausybę, ir tikiuosi, kad Seime jo svarstymai pasivys šitą įstatymų paketą, jeigu Seimas pritars šiandien paketui po pateikimo, yra įstatymų paketas, kuris reglamentuotų biudžeto politikos vykdymą atsižvelgiant į ūkio ciklą. Tai yra atsargų kaupimą, kai tai leidžia ir diktuoja ekonominė aplinka, tam, kad sunkmečio laikotarpiu būtų galima sukauptas lėšas naudoti viešosioms paslaugoms finansuoti.
Paskutinė dalis būtų konstitucinio įstatymo, kuris būtų skirtas įgyvendinti fiskalinės drausmės sutarties, šią vasarą ratifikuotos Seimo, nuostatas. Tas įstatymo projektas šiuo metu yra pateiktas derinti ir visuomenei svarstyti. Tai yra ilgesnio laikotarpio sprendimai, labiausiai turbūt orientuoti į tą laikotarpį, kai Lietuva taps euro zonos nare, todėl tos diskusijos, ko gero, bus tęsiamos Seime vėliau ir užtruks ilgiau.
Taigi šiandien teikiamo įstatymo projekto esminės nuostatos yra tokios. Pagal direktyvos reikalavimus ir pagal bendrą principą, kad parlamentai turėtų labiau įsitraukti į Europos semestrą ir konvergencijų programų parametrų rengimą bei tvirtinimą, taip pat prisiimtų didesnę atsakomybę atitinkamai už tai, kas tose programose yra planuojama. Yra siūloma nustatyti didesnius atskleidimo reikalavimus teikiamiems biudžeto įstatymų projektams, kad būtų atskleidžiama informacija apie mokestinių išlaidų poveikį, apie fiskalines rizikas, kurios yra susijusios su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, apie perkeliamus ir leidžiamus naudoti, viršijant patvirtintus biudžeto asignavimus, vadinamuosius specialiųjų lėšų likučius, apie perklasifikavimus, turint minty, kad biudžetai tvirtinami pinigų principu, o Europos Sąjungos priežiūra ir kontrolė vykdoma kaupimo principu pagal Europos atskaitomybės sistemą.
Taip pat yra siūloma Biudžeto sandaros įstatyme reglamentuoti išvadas, kurios yra teikiamos dėl Tarybos rekomendacijų valstybei narei. Šiuo metu tai šiek tiek reglamentuota Fiskalinės drausmės įstatyme. Siūloma tas nuostatas perkelti į Biudžeto sandaros įstatymą ir numatyti, kokia privaloma informacija turi būti atskleista parlamentui kartu su biudžeto projektu, taip pat kad būtų kartu teikiama informacija ne vien apie valstybės biudžetą, bet ir apie Socialinio draudimo fondo bei Sveikatos draudimo fondo parametrus, turint minty, kad Europos Sąjungos kontekste, na, ir viešųjų finansų priežiūros kontekste, yra svarbus ne tiek vieno valstybės biudžeto deficitas, kiek visų biudžetų deficitai ar visų biudžetų rodikliai, sudarantys bendrą valdžios sektoriaus balansą.
Taip pat yra siūloma, kad Seimas, tvirtindamas biudžetą, apsispręstų dėl vidutinio laikotarpio, tai yra trejų metų, valdžios sektoriaus balanso kasmetinio pagerėjimo užduočių, tai yra kokiais žingsniais ir kokiais tempais bus gerinamas valdžios sektoriaus balansas artimiausiu vidutiniu laikotarpiu. Jeigu kuriais nors konkrečiais metais Vyriausybė konkrečiu biudžetu siūlytų nukrypti nuo tų Seimo suformuotų užduočių, turėtų pateikti labai išsamius paaiškinimus, dėl kokių naujų politikos prioritetų yra siūloma tas užduotis keisti.
Taip pat įstatymas numato atsiskaitymą už parlamento suformuotų užduočių pasiekimą ir atitinkamai paaiškinimų pateikimą Seimui, jeigu tos užduotys nepasiekiamos ir jeigu yra nukrypstama nuo priežasčių, kurios priklauso nuo Vyriausybės valios.
Tai tokios būtų esminės įstatymo projekto nuostatos. Būčiau pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamoji ministre, ar, siekiant fiskalinės drausmės, nevertėtų kartu reguliuoti atskirų valstybės išlaidų dydžio, pavyzdžiui, kad valstybės valdymui, administravimui nebūtų skirta, tarkime, kokie 30 % bendrojo vidaus produkto? Kokia jūsų nuomonė?
I. ŠIMONYTĖ. Aš manau, kad labai sudėtinga yra taip matuoti, nes valstybės galėjimas finansuoti vienas ar kitas išlaidas visų pirma priklauso nuo valstybės mokesčių lygio. Vadinasi, jeigu valstybėje mokesčių lygis yra, tarkime, 30 % BVP, tai nėra jokios prasmės nustatyti, kad išlaidos valstybės valdymui turi sudaryti, tarkime, ne daugiau kaip 1 % BVP, kadangi ir to gali būti per daug esant mokesčiams, kurių dydis 30 % BVP. Manau, tai yra tam tikri parametrai, kurie yra susiklostę, sakykime, vertinant valstybės finansus, sveikatą, tarkime, skolos aptarnavimo išlaidas. Jeigu jos gerokai viršija 2 % BVP, jau yra laikoma problema. Tai tokie parametrai yra, bet ar galima kiekvienai konkrečiai sričiai nustatyti kažkokį prasmingą rodiklį, aš, tiesą sakant, abejočiau. Manau, tai visų pirma turėtų koreliuoti su valstybės galėjimu apskritai visas viešąsias paslaugas finansuoti, o tą galėjimą atspindi pajamų atitiktis išlaidoms bendrąja prasme, tai yra didžiųjų skaičių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Veselka. Nematau salėje. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji ministre, dėkojame. Laukėme šito pasiūlymų paketo, kadangi, mano nuomone, jis turėjo būti galbūt praeitos sesijos pabaigoje pateiktas, ir tai būtų buvę logiška. Mes jau dabar būtume turėję tam tikrą Seimo apsisprendimą. Dabar paketas pateikiamas rugsėjo mėnesį. Nežinau, ar nebuvo galima galvoti, kad harmoningai būtų galima nagrinėti ir konstitucinį įstatymą, nes vis tiek vienaip ar kitaip jie bus susiję.
Mano klausimas: kaip jūs manote, ar mes išties suspėsime priimti dabar tuos įstatymų paketus ir kaip tai jau atsispindi rengiamame Biudžeto įstatymo projekte?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų manau, kad Seimas turėtų be didesnių problemų, jeigu turės noro, priimti šitą teikiamą paketą ir tą paketą, kuris šitą turėtų prisivyti, per artimiausias savaites, nes tai yra artimesniam laikotarpiui aktualūs sprendimai.
Kalbant apie konstitucinį įstatymą, vis dėlto reikėtų suprasti labai paprastą dalyką, kad konstitucinis įstatymas, kaip ir pati Fiskalinės drausmės sutartis, labai stipriai keičia fiskalinės politikos paradigmą, palyginti su tuo, kas yra šiuo metu, kadangi dabar mūsų įstatymai ir taisyklės, kurios yra įstatymuose, daugiausia remiasi nominaliais dydžiais. Fiskalinės drausmės sutartis ir atitinkamai naujasis konstitucinis įstatymas remiasi struktūriniais dydžiais. Tikrai manau, kad dėl tam tikrų problemų, kurias moksliškai turi struktūrinių dydžių vertinimas ir galimybė patikimai nustatyti tuos struktūrinius dydžius, labai skubėti tą įstatymą priimti nebūtų verta. Būtų verta daugiau padiskutuoti, juo labiau kad visa apimtimi Fiskalinės drausmės sutarties įsipareigojimai Lietuvai įsigaliotų nuo narystės euro zonoje. Tuo tarpu šituos įstatymus, kurie kalba apie visiškai nacionalinę diskreciją, apie mūsų kasdieninį gyvenimą, manau, tikrai vertėtų pasistengti priimti, nors prasmingai visa apimtimi juos taikyti bus galima, be abejo, rengiant jau tik 2014 metų biudžetą. Tačiau tiek, kiek tai yra susiję su atskleidimo reikalavimais ir kitais papildomais skaidrumo elementais, kurie yra siūlomi tame projekte, mes tikrai stengsimės jau teikiamame 2013 metų biudžeto projekte, atsižvelgdami būtent į šito įstatymo projekto nuostatą, tą informaciją parlamentui suteikti ir turėti galimybę tuos klausimus diskutuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamoji ministre, tokios dvi dalys vieno klausimo. Sakykite, jūs keičiate terminus – „prognozę“ keičiate į „scenarijų“. Jeigu anksčiau buvo… Na, aišku, ar ne?
I. ŠIMONYTĖ. Taip.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Neplėtosiu. Buvo prognozė, dabar yra scenarijus. Sakykite, ar čia keičiasi ir esmė, mažėja atsakomybė ir t. t.?
Dar vienas aspektas. Kaip biudžetinio finansavimo bei skolų perkėlimas ant „Sodros“ pečių ir kaupiamųjų fondų finansavimas veikia biudžetinius rodiklius?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju jums už abu klausimus. Dėl pirmo klausimo tikrai noriu pasakyti, kad atsakomybė ne mažėja, o didėja. Prognozės pakeitimas į scenarijų yra tiesiog korektiškesnis apibūdinimas to, ką veikia Finansų ministerija, numatydama, kaip, esant tam tikroms prielaidoms, jos supratimu, vystysis ūkis. Tai labiau laikytina, ko gero, ekonominiu scenarijumi, būtent tuo, kuriuo yra paremtas biudžetas ne kaip prognozė, o kaip tik įstatymo projekte yra numatyta pareiga Finansų ministerijai atskleisti nuokrypius, tarkime, faktinių duomenų nuo prognozės, kad būtų užtikrinta, kad tos prognozės nėra šališkos, kitaip kalbant, kad Finansų ministerija nerengia pagražintų ekonominių prognozių dėl kokių nors politinių tikslų. Tai tikrai jokiu būdu ne.
Dėl jūsų antro klausimo. Pervedimai antrajai pakopai yra išlaidos, tokios pačios išlaidos, kaip ir kitos išlaidos, tik tiek, kad Europos Sąjungos priežiūros požiūriu tai yra laikoma produktyviomis išlaidomis, tai yra išlaidomis reformai. Jeigu, pavyzdžiui dėl tokių išlaidų valstybėje susidaro perviršinis deficitas, tai tokiu atveju perviršinio deficito procedūra tai valstybei gali būti nepradėta, skirtingai nuo to, jeigu, pavyzdžiui, toks perviršinis deficitas susidarytų tiesiog dėl kokių nors kitų išlaidų, bet apskaitos prasme tai yra išlaidos. Šiuo metu, tarkime, tos lėšos, kurios yra pervedamos iš Stabilizavimo fondo antrajai pakopai, kadangi šiuo metu „Sodra“ nefinansuoja antrosios pakopos ir visos lėšos yra pervedamos iš Stabilizavimo fondo, visos tos lėšos didina atitinkamai viešųjų finansų deficitą. Nors pinigai fiziškai yra, tai yra jų nereikia nei pasiskolinti, nei ta suma didinti mokesčius, tačiau tai yra valstybės viešųjų finansų deficitas.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, aš norėčiau pasiteirauti. Na, iškilieji pasaulio ekonomistai kritikuoja Europos Sąjungą dėl griežto taupymo, tarp jų ir dėl griežtos fiskalinės drausmės. Ne visoms Europos Sąjungos valstybėms galbūt tokia griežta drausmė tinka, nes reikia skatinti ekonomiką, kažkaip reikia skatinti vartojimą. Ar mes neužsinersime kilpos savanoriškai? Aš nesakau, kad reikia išlaidauti, bet reikia rasti protingą balansą tarp plėtros ir taupymo programos. Ar mes neužsidėsime papildomo apynasrio, kai vartojimas dar labiau smuks ir praktiškai mes neturėsime rezultatų?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju jums už klausimą. Tikrai šitas įstatymas niekaip neuždeda niekam papildomo apynasrio, tarkim, dydžių požiūriu, nes jis nesako, kad viešųjų finansų deficitas turi būti vienoks ar kitoks. Jis tiesiog pasako, kokia informacija turi būti pateikta parlamentui ir kad parlamentas apsispręs dėl užduočių, kaip yra mažinamas deficitas artimiausiu vidutiniu laikotarpiu. Nebus taip, kad Vyriausybė patvirtina kažką dėl Konvergencijos programos, o parlamentas neturi nuosavybės teisės, neturi galimybės, sakykim, dėl tų dalykų pasisakyti. Manau, kad tai yra visom prasmėm logiški siūlymai, kurie tiesiog padidina paties parlamento vaidmenį šiame procese.
O kalbant apie taupymą ir vartojimo skatinimą, ir panašius dalykus, tai yra vienas labai paprastas dalykas, kad tikrai nėra vieno recepto, kuris tinka visoms valstybėms. Kritika, kuri yra taikoma, yra taikoma kai kuriom konkrečiom valstybėm, kurios turi, tarkim, didelį einamosios sąskaitos perteklių ir turi galimybes skolintis, sakyčiau, nenormaliai mažomis palūkanomis šiuo metu dėl to, kad yra laikomos labai saugia investicija. Daugiausia ta kritika yra adresuota būtent toms valstybėms kaip instrumentui padidinti bendrą vartojimo Europos Sąjungoje lygį. Bet tai nereiškia, kad tos valstybės, kurios turi milžinišką skolą, turi galimybes toliau skolon vartoti ir įsivaizduoti, kad jos tokiu būdu skatina ūkį, nes niekas labiau nekenkia ūkio plėtrai kaip netikrumas dėl mokesčių didinimo ir išlaidų mažinimo ateityje. O iš esmės tą netikrumą sukuria valstybės skola, ir niekas kitas.
PIRMININKĖ. Ačiū, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Galime pritarti ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojam. Prašom pasiruošti balsuoti dėl visų trijų įstatymų projektų. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Dėl pirmo pagrindinio projekto siūlomas vienas pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 2 d. Dėl antro projekto – dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl Fiskalinės drausmės įstatymo siūlomas vienas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat siūloma svarstyti spalio 2 d. Visus tris įstatymus svarstyti spalio 2 d.
16.33 val.
2-7a, 2-7b ir 2-7c klausimai. Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4679 ir su juo susiję du įstatymų projektai, tai Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 38, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4680 ir Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4681. Visų trijų įstatymų projektų pateikimas. Pateikia finansų ministrė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, yra teikiamas naujos redakcijos Draudimo įstatymas, taip pat du lydimieji įstatymai, kurie šiuo atveju tiktai techniškai patvirtina nuorodas pagrindinio įstatymo projekto nuostatų. Iš esmės pristatysiu tik pagrindinį įstatymo projektą, kuris įgyvendina kelias Europos Sąjungos direktyvas, susijusias su draudimo veikla, ir patikslina kai kuriuos šiuo metu galiojančio įstatymo straipsnius, atsižvelgiant į praktikoje pastebėtas reglamentavimo spragas, taip pat vieną Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą.
Kalbant apie Draudimo įstatymą, pagrindinės nuostatos, kurios yra keičiamos, be abejo, yra susijusios su draudimo įmonių mokumo reikalavimais. Šiuo metu Draudimo įstatymas reglamentuoja mokumo vertinimą pagal vadinamąją europinę mokumo vertinimo sistemą „Mokumas I“, t. y. draudimo įmonė privalo formuoti draudimo techninius atidėjimus įsipareigojimams pagal sutartis vykdyti, investuoti sukauptas lėšas laikydamasi tam tikrų reikalavimų ir turėti pakankamą nuosavą kapitalą nenumatytiems nuostoliams padengti. Atitinkamai draudimo įmonės pradžioje nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei nustatyta įstatyme, vėliau kapitalas priklauso nuo to, kokia yra draudimo rizika, ir yra vertinama jau konkrečios įmonės situacija: įmokos, išmokos, įsipareigojimai, persidraudimo rodikliai, rizikos kapitalas. Draudikas privalo turėti pakankamai kapitalo, atsižvelgiant į jo vykdomos veiklos apimtis, tačiau ne mažiau, negu nustatytas minimalus kapitalo dydis.
Europos Sąjungos mastu buvo priimta nauja direktyva – „Mokumas II“, kurią priimti paskatino sparčiai besikeičiančios finansų rinkos ir atsiradęs poreikis pakeisti draudimo veiklą reguliuojančią sistemą, pasitelkiant naujausius rizikos vertinimo principus. Todėl naujoji sistema „Mokumas II“ gana stipriai skiriasi nuo dabartinės sistemos, nustato naujus kiekybinius, kokybinius ir atskleidimo reikalavimus draudimo įmonėms. Nustatant kiekybinius reikalavimus, siekiama, kad įmonių turimų finansinių išteklių pakaktų įmonės finansiniams įsipareigojimams patenkinti ir būtų užtikrinta draudėjo apsauga. Atsižvelgiant į tai, nuosavų lėšų suma turi būti didesnė negu mokumo kapitalo reikalavimas. Nuosavos lėšos bus skirstomos į tris grupes pagal kokybę – nuo aukščiausios kokybės iki žemiausios, ir pagal kokybės pakopas bus suskirstytos lėšos ir joms bus taikomi kiekybiniai apribojimai, tai yra į tam tikras lėšas, į aukščiausios kokybės lėšas turėtų būti investuojama ne mažiau kaip tam tikra dalis kapitalo, o į prastesnės kokybės lėšas – ne daugiau negu tam tikra dalis kapitalo. Atitinkamai mokumo kapitalo reikalavimas turės atitikti ekonominį kapitalą, kuris draudimo įmonės bankroto tikimybę sumažintų iki 0,5 %. Mokumo kapitalo reikalavimas bus skaičiuojamas taikant rizikos vertės metodus, įvertinus visus galimus nuostolius, taip pat nepalankų turto ir įsipareigojimų pervertinimą per 12 mėnesių. Mokumo kapitalas parodytų tikrąjį įmonės rizikos pobūdį, atsižvelgiant į visą riziką, kurią tiktai galima apskaičiuoti kiekybiškai. Mokumo kapitalo reikalavimas bus apskaičiuojamas ne rečiau kaip kartą per metus ir nuolat perskaičiuojamas.
Kitas parametras – minimalaus kapitalo reikalavimas tai yra tokia kapitalo suma, kurios įmonei nesiekiant, kyla didelis pavojus draudimo įmonės klientų interesams, jeigu įmonei būtų leista veikti toliau. Jeigu to reikalavimo nesilaikoma, būtų imamasi kraštutinių priežiūros veiksmų, tai yra panaikinama draudimo veiklos licencija. Toks reikalavimas yra vertinamas ir skaičiuojamas kas ketvirtį pagal paprastą formulę, naudojant duomenis, kuriuos galima lengvai patikrinti.
Įmonių turtas ir įsipareigojimai ir techniniai atidėjiniai bus vertinami tikrąja verte ir bus nustatyti reikalavimai įmonių investicijoms tam, kad derinant investicijas ir įsipareigojimus būtų kreipiamas tinkamas dėmesys finansinei rizikai. Kokybiniais reikalavimais yra nustatomi reikalavimai vidaus kontrolei, vidaus auditui, rizikos valdymui ir užsakomųjų paslaugų tvarkai. Šį politikos aprašą turės patvirtinti įmonės administracija arba valdyba, taip administracija arba valdyba taps šitų reikalavimų savininkais ir dalyvaus valdymo sistemoje. Taip pat nustatomi griežtesni atskleidimo reikalavimai tiek priežiūros institucijai, tiek ir visuomenei.
Kalbėdama apie priežiūrą, apie draudimo įmonių priežiūrą, norėčiau priminti, kad visa priežiūra, visų finansinių institucijų priežiūra dabar yra sutelkta Lietuvos banko rankose, o Europos Sąjungos mastu yra įsteigtos trys bankų draudimo ir pensijų fondų priežiūros skėtinės organizacijos, kurios koordinuoja geriausią priežiūros praktiką ir, be jokios abejonės, užtikrina (…) tarp skirtingų valstybių narių priežiūros institucijų.
Antras svarbus elementas šito įstatymo pakeitimo yra siūlymas panaikinti galimybę draudikui atsižvelgti į apdraustojo lytį, vertinant gyvybės draudimo riziką. Tai yra daroma siekiant įgyvendinti Europos Teisingumo Teismo sprendimą, kuris numatė, kad iki šiol galiojanti nuostata, kuri leido tam tikrais atvejais daryti išimtis ir laikyti lytį aktuariniu veiksniu, jeigu tai yra lemiamas aktuarinis veiksnys, yra neteisėta, dėl to turėtų būti panaikinta.
Kiti keitimai, kurie yra siūlomi įstatymo projekte, yra susiję su klientų teisėmis. Siūloma sutrumpinti išmokos mokėjimo terminą tada, kada nėra iš esmės draudimo įmonei ką tirti. Pavyzdžiui, draudžiamasis įvykis yra termino pabaiga. Taip pat yra siūloma numatyti pareigą informuoti apie įvykio tyrimo eigą ir išmokos mokėjimą.
Yra siūloma nustatyti teisę draudimo įmonėms gauti informaciją iš sveikatos įstaigų tuo metu, kada tai yra susiję su sveikatos draudimu, ir atitinkamai šie duomenys yra reikalingi rizikingumo vertinimui.
Kalbant apie šio įstatymo įgyvendinimą, reikia paminėti, kad reikalavimams įgyvendinti tikrai bus reikalingi papildomi veiksmai tose įmonėse, kurios šiuo metu neatitinka reikalavimų, nes „Mokumo II“ reikalavimai yra griežtesni negu „Mokumo I“ reikalavimai. Kai kurioms įmonėms reikės padidinti įstatinį kapitalą, galbūt atsisakyti dalies vykdomosios veiklos, galbūt mažinti rizikos veiksnių naudojimą ar reorganizuotis. Lietuvos bankas jau yra įpareigojęs draudimo įmones atitinkamai parengti pasirengimo sistemos „Mokumas II“ reikalavimų įgyvendinimo planus, kur draudimo įmonės turi įvertinti savo dabartinę situaciją, atitiktį naujiems reikalavimas ir numatyti priemones ir terminus neatitikimams pašalinti.
Direktyva pagal dabar galiojantį reglamentavimą turėtų įsigalioti ir turėtų būti perkelta į nacionalinę teisę spalio gale. Tačiau yra susiklosčiusi tokia situacija, kad tam tikrų lydimųjų teisės aktų Europos Komisija nėra spėjusi parengti, todėl veikiausiai bus siūloma direktyvos įsigaliojimą atidėti iki birželio pabaigos. Tokiu atveju iškils šioks toks niuansas su mano jau minėta nuostata dėl lyčių kaip aktuarinio veiksnio, nes tas pakeitimas turėtų įsigalioti nuo gruodžio pabaigos. Jeigu iš tikrųjų susiklostytų tokia teisiškai gana nemaloni situacija su direktyva „mokumas II“, tokiu atveju Seimo būtų prašoma tiesiog apsispręsti dėl atskiro pakeitimo būtent tuo klausimu, kuris taip pat yra Seimui pateiktas kaip atskiras teisės aktas.
Dar norėčiau paminėti, kad Teisės departamentas yra pateikęs daug pastabų dėl Draudimo įstatymo naujos redakcijos, kadangi įstatymas tikrai yra netrumpas, 200 straipsnių. Mes tas pastabas esame peržiūrėję ir manome, kad diskusijų komitete metu būtų galima dėl visų jų rasti visiems priimtiną kompromisą.
Ačiū. Atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKĖ. Klausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš gerbiu jūsų drausmingumą, principingumą, tačiau kodėl taip vėlai pristatote šį įstatymo projektą, kada direktyva priimta (…) metais?
I. ŠIMONYTĖ. Aš negalėčiau pasakyti, kad vėlai. Iš tikrųjų įstatymas yra labai sudėtingas, jūs turbūt pats matote ir jo apimtį, ir pakeitimo apimtį. Tikrai labai nuoširdžiai ir nuosekliai ieškojome kompromisų ir su rinkos dalyviais, ir su priežiūros institucijomis, ir tos diskusijos užtruko. Manau, kad esame pateikę tokį teisės aktą, kuris jau neturėtų kelti jokių interesų grupių diskusijų svarstant projektą Seime. Sakyčiau, kad jo kokybė yra geresnė, negu dažnai pavyksta pasiekti. To klausimo sudėtingumą įrodo ir tai, kad pati Europos Komisija siūlo pačios direktyvos įsigaliojimo terminą atidėti, nors tai dar nepriimtas sprendimas, bet nė kiek neabejoju, kad jis bus priimtas dėl praktinių sumetimų, nes iš esmės nėra ir europiniu mastu pasirengta jo įgyvendinimui.
PIRMININKĖ. Dar klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji ministre, aišku, jūsų teikiami įstatymų projektai yra aktualūs ir viskas yra gerai. Aš suprantu, kad jūs teikiate įstatymų projektus iš savo srities. Bet aš pastebiu vieną tendenciją, aš, matyt, klystu, nes labai jumis tikiu, bet prognozė tai yra fiksuotas dalykas, tikriausiai sutinkate, o scenarijus tai ne, tai yra tik nuomonė, vadinasi, ir gerokai žemesnis atsakomybės lygis. Dabar šitame įstatymo projekte (aš vėl žiūriu) terminai, čia parašyta – dengiamas turtu, jūs dengimo turtu terminą išbraukiate ir įrašote žodį „skaičiuojamas“. Tai vėlgi yra mažesnis draudimo įmonių atsakomybės lygis, ar ne? Arba jūs patvirtinkite tuos mano žiaurius įtarimus, arba paneikite. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Kadangi nežinau, dėl kurio straipsnio jūs konkrečiai kalbate, tai esu pasirengusi jūsų žiaurius įtarimus paneigti svarstant projektą komitete. O kalbant apie tai, ką jūs prieš tai minėjote turbūt referuodamas ankstesnį projektą, negali būti jokios baudžiamosios ar kitos atsakomybės už tai, kad neišsipildė prielaidos, pagal kurias yra parengtas ekonominis scenarijus. Tačiau paaiškinimai, dėl ko taip atsitiko, privalo būti pateikti. Ir dėl tos priežasties būtent įstatyme, anksčiau teiktame įstatyme, yra numatyta kaip tik griežtesnė atsiskaitymo tvarka tai pačiai Finansų ministerijai, kad ji turėtų pateikti dar daugiau paaiškinimų ne tik tada, kada paskelbia scenarijų, bet ir tada, kada tas scenarijus išsipildo ar neišsipildo. O Finansų ministerijos scenarijai paprastai išsipildo geriausiai iš visų analitikų. Tai čia ne į temą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, atsakėte į Seimo narių klausimus. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pritarta. Komitetai. Dėl pagrindinio įstatymo projekto pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 2 d. Dėl Profesinių pensijų kaupimo įstatymo pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat siūloma svarstyti spalio 2 d. Ir dėl Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 2 d.
16.45 val.
2-8a ir 2-8b – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIP-4461 ir Sveikatos sistemos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4462. Pranešėja – sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė. Prašom. Pateikimas.
J. KUMPIENĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, garbūs Seimo nariai, teikiame Farmacijos įstatymo keturiolikos straipsnių pakeitimą ir atitinkamas papildančias nuostatas. Norėčiau akcentuoti tris dalykus. Šio projekto esmė yra tai, kad į nacionalinę teisę perkeliame Europos direktyvą, kuri reglamentuoja vaistus vartojančių žmonių farmakologinį budrumą. Taip pat yra įteisinama galimybė įsigyti ir tiekti į Lietuvos rinką vilties vaistus ir pasinaudojant direktyvoje esančia išimtimi yra sprendžiamas klausimas, esant ekstremaliai situacijai, leisti įvežti į Lietuvą vaistus su nelietuviškomis pakuotėmis.
Jeigu detaliau konkretizuotume, kaip tos nuostatos yra atspindėtos teikiamame projekte, tai dar prieš tai norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas buvo numatytas svarstyti pavasario sesijoje, tačiau dėl didelių Seimo darbo krūvių nebuvo spėta jo apsvarstyti ir ačiū, kad svarstote dabar, pirmosiomis rudens sesijos dienomis, nes ši direktyva į Lietuvos įstatymus turėjo būti perkelta iki šių metų liepos 21 d. Daugelis nuostatų yra siejamos su tuo atskaitos tašku, su šita atskaitos data.
Nauja yra tai, kad ir iki tol veikė kai kurie farmacinio budrumo elementai, jie buvo įteisinti įstatyme, tačiau šia direktyva ir šios direktyvos nuostatomis, įkeliamomis į Lietuvos įstatymą, yra sukuriama vaistų farmacinio budrumo sistema, kuri veiks visoje Europoje pagal bendrus principus. Į farmacinio budrumo sistemą yra įtraukiama galimybė dalyvauti pacientams, dalyvauti visuomenei, ji taikoma visiems vaistams, kurie parduodami Lietuvos rinkoje.
Įdiegiant farmacinio budrumo sistemą, yra sugriežtinama vaistų saugumo kontrolė, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai suteikiamos didesnės teisės ir funkcijos kontroliuojant farmacinį budrumą, taip pat yra numatyta didesnė atsakomybė.
Kadangi su farmaciniu budrumu yra labai susijusios nepageidaujamos reakcijos, projekte yra numatoma, kad informaciją apie įtariamą riziką arba fiksuotą riziką ar kitas problemas, susijusias su nepageidaujamomis vaistų reakcijomis, teiks tiek rinkodaros teisės turėtojai, tiek Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Šita informacija bus kaupiama Europoje vienoje vietoje, Europos duomenų bazėje, ir ta informacija naudosis visos Europos Sąjungos šalys. Vaistams, įregistruotiems po tos datos, kuri yra nurodyta direktyvoje 2012 m. liepos 21 d., bus įdiegiama rizikos valdymo sistema.
Taip pat tobulinama saugumo protokolų rengimo ir teikimo tvarka. Dabar tokius protokolus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai teikia rinkodaros teisės turėtojai, o pagal projektą yra numatoma, kad rinkodaros teisės turėtojai teiks tiesiogiai Europos vaistų agentūrai. Taip pat įteisinama galimybė vykdyti poregistracinius saugumo tyrimus. Dabar tokią iniciatyvą gali rodyti tik rinkodaros teisės turėtojai, o projekte yra numatoma, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turės teisę įpareigoti vykdyti tokius poregistracinius saugumo tyrimus. Vilties vaistai įteisinami siekiant padidinti, pagerinti jų prieinamumą gyvybei gresiančiomis ligomis sergantiems ligoniams.
Taip pat pasinaudojant proga ir pasinaudojant direktyvoje suteikta teise yra suteikiama teisė sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir leidimu, esant ekstremaliai situacijai ir stokojant atitinkamų vaistų rinkoje, leisti į Lietuvą įvežti vaistų, kurių pakuotės būtų paženklintos užsienio kalba.
Šis projektas yra suderintas su Teisingumo ministerija, Europos teisės departamentu, Finansų ministerija, Ūkio ministerija ir Valstybine lietuvių kalbos komisija dėl įstatymo terminologijos.
Ar, pirmininke, aš galėčiau iš karto ir Sveikatos sistemos įstatymą apibūdinti, ar tai bus atskiras?
PIRMININKĖ. Ne, kartu. Čia yra lydintysis.
J. KUMPIENĖ. Sveikatos sistemos įstatymo keičiama tik viena nuostata, kuri pasako, kad neregistruotų vaistų tiekimą rinkoje reglamentuoja Farmacijos įstatymas. Tai susiję su sveikatos sistemos suderinimu su naujai koreguojamu Farmacijos įstatymu. Ačiū už dėmesį. Labai prašyčiau pritarimo.
PIRMININKĖ. Bet prieš tai dar nori jūsų paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, direktyva priimta 2010 m. Jūs sakėte (…) liepos 1 d. Kodėl jos nepristatėte praeitais metais, kad būtų laiku? Jeigu nebuvo numatyta galimybės į rinką tiekti vilties vaistinius preparatus, gal buvo suinteresuotų nepriimti tos direktyvos mūsų Respublikoje? (Balsai salėje) Gerai, anksčiau jos…
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Įstatymas buvo pateiktas ir buvo suredaguotas pagal reikiamus reikalavimus. Jis buvo įtrauktas į pavasario sesiją, bet dėl didelio Seimo darbo krūvio jis nebuvo spėtas apsvarstyti.
O dėl vilties vaistų. Nemanau, kad koks nors suinteresuotumas galėjo būti išreikštas siekiant stabdyti įstatymo priėmimą. Nematau, kam galėtų būti kenksminga arba nenaudinga vilties vaistų įvežimo į Lietuvą galimybė.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Olekas. Nematau salėje. V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, mane domina vilties vaistų įvežimas. Teigiama, kad gresiant pavojui gyvybei. Sakykite, onkologijos srityje vilties vaistai bus taikomi, ar ne? Nes jie yra labai brangūs ir tų vilties vaistų užsienyje yra tikrai daug. Sakykite, kaip su onkologinėmis ligomis, nepagydomomis, ar šis įstatymas mums padės vykdyti tai? Ačiū.
J. KUMPIENĖ. Ačiū, profesore, už labai gerą klausimą. Šie vaistai iš tikrųjų galės būti taikomi ir onkologiniams ligoniams. Šiame teikiamame įstatymo projekte yra tik pasakoma, kad, norint įvežti neregistruojamus vaistus, iš jų – ir vilties vaistus, į Lietuvą, šie vaistai turės visiškai atitikti atitinkamo Europos reglamento nuostatas. Taip pat papildoma Sveikatos apsaugos ministerijos tvarka, kurioje iki šiol yra numatyta, kad į Lietuvą galima įvežti būtinuosius vaistus, jeigu jie yra įregistruoti nors vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, ir kad taip pat galima vardinius preparatus, kai gydytojas skiria juos konkrečiam ligoniui, prisiimdamas asmeninę atsakomybę. Tai šis neregistruotų vaistų sąrašas yra papildomas ir vilties vaistais.
Taip pat pasakoma, kad įvežti iš Europos ekonominės erdvės neregistruotus vaistus, arba importuoti juos iš trečiosios šalies, įskaitant vilties vaistus, į Lietuvą galės tik tie juridiniai asmenys, kurie turės pagal reikalavimus įsigytą didmeninio platinimo licenciją. Detalesni klausimai, kaip ir dėl kitų neregistruotų vaistų, turėtų būti numatyti sveikatos apsaugos ministro nustatytos tvarkos apraše, kaip ir yra numatoma įstatymo projekte.
PIRMININKĖ. Toliau klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, ne visi čia yra didieji farmacijos specialistai, bet vis tiek Seimo nariams teks balsuoti. Aš norėčiau dėl tokių elementarių dalykų paklausti. Farmakologinis budrumas. Kas čia dabar? Ar mes visi turime būti budrūs? Gal jūs praplėstumėte šią sąvoką. O šiaip mane domina, ar kada nors vaistai atpigs, ar čia bus pati brangiausia pramonė po narkotikų ir ginklų?
J. KUMPIENĖ. Ačiū. Klausimai yra ganėtinai atsakingi ir logiški. Kas yra farmakologinis budrumas? Tai yra tiesiog apsauga žmonių, vartojančių bet kokius vaistus, nuo galimų neigiamų pasekmių, nuo įtakos organizmui, kitiems organams arba sveikatos būklei apskritai. Visai Europai yra keliami reikalavimai stebėti vaistus vartojančių žmonių rezultatus ir pasireiškus bet kokiam neigiamam simptomui apie tai informuoti atitinkamas institucijas. Jeigu tokie simptomai kartojasi įvairiose šalyse ir daugeliui žmonių, imtis priemonių dėl to vaisto vartojimo koregavimo, uždraudimo ar panašių priemonių.
Klausimas, ar atpigs vaistai, turbūt kyla kiekvienam Lietuvos žmogui. Vaistai nėra pigūs, bet dažniausiai tai yra susiję su tuo, kad Lietuvos gamintojai iš esmės negamina vaistų. Vaistai yra įvežami iš kitų valstybių. Gamintojai dažniausiai yra užsienio firmos. Nors ir kaip valstybė stengtųsi sureguliuoti vaistų kainas, tai yra ganėtinai sunkus uždavinys. Seimui dėkui, kad priėmėte sprendimą reguliuoti antkainius tiek didmeninėms, tiek mažmeninėms farmacijos įmonėms ir vaistinėms. Tai padėjo gauti tam tikrą rezultatą. Mes įgyvendinome vaistų kainų mažinimo planą. Dabar formuojame jau kitą planą. Tačiau kartais iš tikrųjų galima pastebėti, kad užsienio valstybėje tie patys vaistai yra pigesni. Tačiau galima pastebėti ir atvirkštinį rezultatą, kad užsienio valstybėse kai kurių vaistų galima pamatyti ir aukštesnes kainas. Todėl dedame visas pastangas, kokios yra įmanomos. Tačiau dėl to, kad patys negaminame, sudėtinga gauti rezultatą tokį, kokio norėtųsi.
PIRMININKĖ. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji viceministre, čia jūs rašote 16 punkte, kad Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai registruotus vaistinius preparatus pakuotėmis užsienio kalba ir t. t. Mano dvi klausimo dalys.
Sakykite, tikriausiai šį punktą įrašėte paritetiniais pagrindais? Tiekiant iš Lietuvos vaistus, pavyzdžiui, į Jungtines Amerikos Valstijas ar į Prancūziją, jie irgi leis, kad pakuotės būtų lietuvių kalba, ar neleis? Ir ar greitai bus ir kada bus Europos Sąjungoje centralizuotas vaistų registravimas ir mums nereikės užsiimti tokiomis procedūromis? Taigi dėl užsienio kalbos pariteto, Prancūzijoje, Anglijoje, Ispanijoje irgi bus leidžiama lietuvių kalba? Ir antra – dėl centralizavimo. Du aspektai. Ačiū.
J. KUMPIENĖ. Ačiū jums už klausimą. Klausimas, ar pariteto pagrindais leidžiama į Lietuvą įvežti, susiformavus ekstremaliai situacijai, vaistus ne lietuvių kalba, turbūt nebūtų adekvatus palyginimui, ar Amerika galėtų ir norėtų įvežti, būtų suteikta teisė įvežti lietuvių kalba. Pirmas dalykas, Lietuva, kaip jau minėjau, iš esmės negamina vaistų, todėl eksportas iš Lietuvos į užsienį beveik nėra įmanomas, nes gaminamų vaistų sąrašas yra pernelyg mažas ir gaminimo apimtys yra labai nereikšmingos.
O dėl to, kada Europoje pradės veikti centralizuotas vaistų registravimas, tai jis veikia. Yra kelios registravimo procedūros, tačiau centralizuota vaistų registravimo procedūra veikia.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū. Norėjau viceministrės paklausti. Jūs minėjote iš trečiųjų šalių. Kas į tas trečiąsias šalis įeina: Indija, Rusija, Azerbaidžanas ar Egiptas?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Tai yra bendra formuluotė, kuri taikoma visuose įstatymuose. Turimos omeny tos šalys, kurios nepriklauso Europos Sąjungai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar dėl motyvų. Yra norinčių kalbėti tik už. Gal nekalbame, ponia Vida?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Nekalbėkim.
PIRMININKĖ. Nekalbėsit?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Galiu kalbėti, galiu nekalbėti.
PIRMININKĖ. Norit? Tai kalbėkite.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad šitam įstatymui mes pritartume. Sveikatos reikalų komitetas išnagrinės visus niuansus, galbūt patobulins. Manau, kad šalutiniu, pagalbiniu komitetu turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas. Pavyzdžiui, jeigu bus taikoma onkologijoje, tai yra didžiulės biudžeto lėšos. Arba kiti medikamentai, kai ateina pakuotės ne lietuvių kalba. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar reikia balsuoti? Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norit balsuoti? Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 50, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Abiem įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Siūlomas komitetas abiem vienas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 3 d. (Balsai salėje) Nėra įrašyta ir niekas neprašo. Nėra.
17.02 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4364ES, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4365, Advokatūros įstatymo 50 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4366, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4367, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2013 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4368, Baudžiamojo proceso kodekso 50, 51 ir 106 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4369, Civilinio proceso kodekso 99, 466, 467, 472, 506 ir 507 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4370, Administracinių bylų teisenos įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4371 (pateikimas)
Toliau didelis paketas klausimų, susijusių su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. Pagrindinis – Nr. XIP-4364 ir papildomi – Nr. XIP-4365, Nr. XIP-4366, Nr. XIP-4367, Nr. XIP-4368, Nr. XIP-4369, Nr. XIP-4370, Nr. XIP-4371. Jie visi tarpusavyje susiję. Kviečiu į tribūną teisingumo ministrą R. Šimašių. Pateikimas visų. Prašom.
R. ŠIMAŠIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų daug įstatymų projektų, juos visus jungia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tam tikra pertvarka. Iš karto turiu pasakyti, kad tai yra, viena vertus, labai sisteminis pertvarkymas, nes, kaip matote, susijęs su keletu svarbių įstatymų. Dėl jų buvo ilgai diskutuojama ir Visuomeninėje taryboje, ir su žmonėmis, kurie kūrė dabartinę sistemą. Galiu pasakyti, kad daugiau ar mažiau sutarimą tarp specialistų ir profesionalų pasiekėme, nors iš pradžių pozicijos buvo skirtingos. Kita vertus, iš karto užbėgdamas už akių galimiems klausimams, pasakysiu, kad tai ir nėra toks sisteminis pertvarkymas, kokio galbūt kai kurie tikėjosi. Lietuvos advokatūros buvo nuolat teikiamos pastabos, pasiūlymai, organizuojamos konferencijos su viena labai paprasta mintim – kad dabartinę sistemą reikia iš esmės sugriauti ir sukurti naują sistemą, kai Lietuvos advokatūra vienareikšmiai užtikrintų valstybės garantuojamą pagalbą, tai yra visą administravimą.
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių vienas ar kitas modelis yra sėkmingesnis ar ne, detaliau galėsiu atsakyti atsakydamas į klausimus, bet bendra mintis, dėl ko yra pasilikta prie dabartinio modelio, yra aiškiai palikta, kad Lietuvos advokatūra kaip ir kitų advokatų atveju kontroliuoja kokybę, jeigu yra skundų dėl advokatų etikos arba dėl nekokybės. Kita vertus, kadangi šiuo atveju mokesčių mokėtojai ir Vyriausybė užsako muziką, užsako advokatus, kuriuos reikia skirti socialiai vargingoje padėtyje atsidūrusiems žmonėms, tiesą sakant, būtent koordinavimas, resursų valdymas ir visi kiti dalykai, kaip ir siūloma, lieka valstybės garantuojamos pagalbos tarnybų rankose.
Pakeitimais siūloma keletas gana svarbių dalykų. Pirma, padidėja teisė pasirinkti advokatą. Žmogus pats gali pasirinkti advokatą, kuris atstovautų jo interesamsm, net jeigu prieš tai jis nebuvo sudaręs sutarties su tarnyba. Jeigu tas advokatas sutinka, tam tikra suma keliauja pas advokatą, t. y. toks savotiškas (…) krepšelio principas. Taip pat įtvirtinama teisė, kad paslaugas gali teikti ir advokatų padėjėjai. Šiandien mes turėjome paradoksalią situaciją, kai milijonines bylas veda nebūtinai advokatai, bet jų padėjėjai, kurie iš tikrųjų turi pakankamą kvalifikaciją. Tuo tarpu valstybės garantuojami, apmokami padėjėjai tarsi negali suteikti tos pagalbos, nors prasmės dėl to nebuvo.
Aš tikiuosi, kad naujas institutas padidins konkurenciją, padidins paslaugų prieinamumą, ypač mažesnėse savivaldybėse, kur advokatų, tiesą sakant, kartais yra 2 ar 3, o padėjėjų būtų galima pritraukti ir daugiau į bylas. Svarbu, galbūt visur ne taip bus akcentuojama, bet noriu atkreipti dėmesį, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms suteikiama nauja funkcija, tai yra padėti taikiai išspręsti konfliktą. Šiandien problema yra tokia, kad jeigu asmuo turi konfliktą, teisinę bėdą, jis gali gauti pagalbą tik bylinėdamasis, bet jokiu būdu ne taikiai susitardamas šioje byloje. Mes manome, kad ištekliai turėtų būti truputį perskirstomi ir kiekvienos tarnybos turėtų būti pasiūloma pagalba, kad jeigu tu nori sudaryti taikos sutartį, mes padėsime tau tą sutartį sudaryti. Žinau, kad dalis klientų priima tai kaip įžeidimą, jie nori ieškoti teisybės iki galo, bet realybė yra tokia, kad iš tiesų taikus susitarimas yra visiems ir pačiam klientui geriausias būdas išspręsti konfliktą ir rasti išeitį iš susidariusios padėties.
Ką dar reikėtų akcentuoti? Galbūt aš baigsiu pristatymą šiais pagrindiniais akcentais, nes yra daugybė pakeitimų.
PIRMININKĖ. Bus klausimai.
R. ŠIMAŠIUS. Jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Zuokienė. O toliau posėdžiui pirmininkauja Č. Juršėnas.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamasis ministre, mano klausimas dėl to, kuo jūs baigėte. Iš tikrųjų projekte numatoma naujovė – taikinamasis tarpininkavimas, o aiškinamajame rašte nurodoma, kad sėkmingo taikinamojo tarpininkavimo atveju numatomas teigiamas poveikis valstybės finansams, nes nebūtų patiriamos išlaidos antrinės teisinės pagalbos teikimui, atstovaujant teisme, būtų užkertamas kelias tolesniems ginčams, apeliacija, kasacijai ir panašiai, mažėtų teismų darbo krūvis. Viena vertus, galima sutikti, kad taikinamasis tarpininkavimas leistų sutaupyti valstybės lėšų, tačiau, kita vertus, šių paslaugų teikimas taip pat pareikalaus valstybės išlaidų. Tad klausimas, ar buvo atlikta kokia nors tikslesnė palyginamųjų kaštų analizė, tai yra kiek valstybės išlaidų pareikalautų būtent taikinamasis tarpininkavimas ir kiek leistų sutaupyti?
R. ŠIMAŠIUS. Iš tiesų išlaidos, jeigu kalbame apie advokatų darbo apmokėjimą, kas ir yra pagrindinės išlaidos, arba organizacinius aspektus, kai žmogus kreipiasi pagalbos patikrinti ir priimti dokumentus, yra tokios pačios skaičiuojant pagal valandas. Jeigu kalbėtume apie taikos sutarties sudarymą, tai procesas yra, kai advokatas gali patarti klientui sudaryti ar nesudaryti tokią sutartį, ko reikalauti, o kur galbūt nusileisti, tas procesas eina visuotinai, yra pripažįstama, kad jis yra trumpesnis. Vienintelė problema gali būti ta, jeigu nepavyksta susitarti taikiai, kad vis tiek gali tekti bylinėtis. Bet vėlgi tai yra identifikuojama gana greitai, iš esmės paprastai, čia nepateikta visa medžiaga, yra daugiau patirtis ir mokslininkų tyrimai, kad pirmojo susitikimo metu paaiškėja, ar yra kokia nors chemija, kad būtų galima susitarti, ar nėra. Reikia pripažinti, kad jos dažnai nebūna, bet summa summarum mes manome, kad ypač teismams išlaidų mažėtų, taip pat ir pačioms šalims. Aš nepasakiau pristatydamas, kad yra numatytas vienas apribojimas, nes žmonių pagalbos kreipiasi vis daugiau, lėšų nėra. Numatyta, kad išvengtume piktnaudžiavimo teisine pagalba, kad jeigu trečią kartą kreipiamasi teisinės pagalbos, kad ji būtų tik iš dalies apmokama, t. y. nebūtų galima pretenduoti į nemokamą. Taip pat numatoma nesuteikti iš dalies apmokamos pagalbos, jeigu anksčiau buvo iš dalies apmokama ir už ją nėra apmokėta.
Taip pat dar numatytas dalykas, kad jeigu baudžiamojoje byloje buvo gauta pagalba ir asmuo buvo pripažintas kaltu, numatoma, kad iš jo galima išieškoti pagalbos išlaidas valstybės naudai.
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Prašom, kolega.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, aš vis dėlto norėčiau paklausti. Čia yra tikrai tokie visokie apribojimai dėl neracionalaus lėšų naudojimo ir visa kita, tačiau žmonės labai skundžiasi (apskritai gal čia ne šito klausimo reikalas) dėl paslaugų teikimo kokybės. Prašom pasakyti, ar čia šitas įstatymas kiek nors pagerins tą paslaugų teikimo kokybę, ar čia kažkur kitur reikėtų ieškoti tos paramos? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Iš tiesų tai nėra, sakykim, ta burtų lazdelė, pagal kurią kokybė iš karto pasitaisytų. Reikia pripažinti, kad tikrai kai kuriuose rajonuose, kai yra nedidelis advokatų pasirinkimas, man pačiam kartais tekdavo raudonuoti per žmonių priėmimą, kai keliose eilutėse yra daugiau negu kelios gramatinės klaidos. Tikrai nepuošia advokatūros, bet iš principo formaliąja prasme kokybės kontrolė tarsi lieka ta pati, kad advokatūra atsakinga už kokybės kontrolę, bet manau, kad didysis variklis, kuris gali pagerinti kokybę, yra konkurencijos įvedimas. Dabar žmogus turės daugiau galimybių pasirinkti tokį advokatą, kuris jam atrodo kokybiškas pagal rekomendacijas, gandus ar kas ten būtų, bet iš esmės jam prasiplečia galimybės – ne tik valstybės nuolat samdomas advokatas arba tas, su kuriuo sudaryta sutartis, bet jis gali ir iš visai kito miesto pasirinkti advokatą būtent savo bylai. Jeigu jam tinka tas advokatas, atitinkamai už jo paslaugas bus apmokama. Yra per 2 tūkstančius advokatų, tai bent keli šimtai tikrai dirbs su tom bylom. Ko gero, tai yra didysis garantas.
PIRMININKAS. Ačiū. V. V. Margevičienė. Prašom, kolege.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, žinoma, apie kokybę sudėtinga kalbėti, nes tikrai turi būti atskira institucija, kuri kokią nors priežiūrą ar ką nors vykdytų, nes kokybė tikrai yra labai silpna, yra baisūs skundai. Bet dabar noriu jūsų paklausti, ar advokatų padėjėjai bus tie patys universitetuose dabar rengiami mediatoriai? Nes mes jau kalbame apie tai trejus metus, kad, pavyzdžiui, vaikų teisių tarnybose galėtų dirbti mediatoriai, supervizoriai, kurių mūsų valstybė prirengusi, priruošusi ir jie yra diplomuoti, kvalifikuoti ir puikiausiai galėtų dirbti ir tą darbą atlikti, bet jie ne advokatų padėjėjai. Arba tiems naujiems žmonėms… Tai galbūt tada su universitetais reikia kalbėti, kam gaminti specialistus, kurie negali gauti darbo?
PIRMININKAS. Laikas!
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Šituose visuose įstatymuose…
PIRMININKAS. Prašom klausti.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš taip ir klausiu, ar reikia juos rengti?
R. ŠIMAŠIUS. Iš tiesų advokatų padėjėjai ir mediatoriai tam tikrais atvejais gali sutapti, bet tai nėra tas pats, nes mediavimas yra labai skirtingose srityse. Gali būti ir verslo srityje, gali būti ir socialinėje srityje, įvaikinimo ir t. t. Aišku, kad dalis advokatų, yra Advokatūros įstatyme numatyta, gali būti mediatoriai, atlikti tą funkciją. Aišku, yra interesų konflikto vengimo taisyklės ir t. t. Kai kuriais atvejais advokatai galės tai atlikti, bet, aišku, mediavimo, apskritai taikaus susitarimo infrastruktūros tikrai trūksta.
Kas teikiama šituo įstatymu? Ta infrastruktūra šiek tiek praplečiama, nes suteikiama pagalba susitarti ten, kur galima. Iš tikrųjų vaiko teisių apsaugos srityje ir kitose, aš manau, kad tai reikėtų plėsti. Tikrai truputėlį apgailestauju, kad kai prieš metus tvirtinome sistemines Civilinio proceso kodekso pataisas, nebuvo įtvirtinta žyminio mokesčio lengvata bylinėjantis, jeigu prieš tai buvo bandoma eiti pas mediatorių. Aš manau, tai būtų rimta paskata žmonėms eiti pas mediatorių, kad ir kur jis būtų, ar savivaldybėje, ar Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, ar visiškai privatus, ar universitete, ar Teisės klinikoje. Tikrai galimybių yra daug. Aš manau, kad tikrai jas reikėtų plėsti, išnaudoti. Čia yra vienas iš tų žingsnelių. Ne visi žingsniai, bet vienas iš jų.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, turiu pusantro klausimo.
PIRMININKAS. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi numatote naują galimybę teikti antrinę teisinę pagalbą ir ne tik advokatams, bet ir jų padėjėjams, kiti kolegos klausinėjo apie kokybę. Klausimas su dviem… Lazda turi du galus. Jeigu dėl advokato, kartais yra skundų dėl jo darbo kokybės, tai padėjėjo paslaugos kokybė bus aukštesnė? Aš suprantu, galimybė specializuotis, bet tiesa yra tokia – daugelyje mažesnių miestų, rajonų centrų advokatai yra barbės devyndarbės. Nėra specializacijos. Jie užsiima įvairiom bylom: ir baudžiamosiomis, ir administracinėmis, ir darbo, ir civilinėm, šeimos ir t. t. Padėjėjai bus labiau specializuoti?
Kita dalis yra jau dėl antrinės paslaugos apmokėjimo. Šiandien įstatymas numato, kad arba šimtu procentų valstybės apmokama, garantuojama antrinė teisinė pagalba, arba 50 %. Dabar jūs išplečiate ir nustatote 50 % arba 75 %.
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šiuo atveju jūs multiplikuojate galimybę, nors daugelį kartų buvo kalbama, kad gal išvis nereikia to 50 %, nes daugelis negali ir tos dalies apmokėti. Ar socialinio teisingumo padaugės po šitos įstatymo pataisos?
R. ŠIMAŠIUS. Pradėsiu nuo antro klausimo. Atsakymas taip, padaugės. Ir šimto procentų galimybė lieka, niekur nedingsta. 75 % kaip galimybė atsiranda tada, kai asmuo trečią kartą per einamuosius metus kreipiasi teisinės pagalbos. Tikrai mes žinome atvejų, kai asmuo sugeba tiktai į vieną regiono tarnybą 250 kartų per metus kreiptis. Aišku, yra ir mažiau egzotinių pavyzdžių, bet aš taip apibendrintai sakyčiau, kad netoli 10 % laiko užima vis dėlto darbas su tais žmonėm, kurie ne tiek nori išspręsti savo problemą, kiek yra iš principo psichologiškai įklimpę į bylinėjimąsi su visais dėl visko. Iš tiesų pagalbos teikimas nemokamai čia nėra psichologinės pagalbos tarnyba. Čia yra teisinės pagalbos tarnyba. Atitinkamai tai padeda truputėlį viską sudėlioti į vietas.
Atsakau į pirmąjį jūsų klausimą dėl advokatų padėjėjų. Advokatų padėjėjai pagal Advokatūros įstatymą turi visas tokias pačias galimybes atstovauti bet kam teismuose ir iš tikrųjų atstovauja užmokant privačiai viską. Tiesą sakant, nematau priežasčių, dėl ko to negalėtų daryti, kai apmoka valstybė. Tai numatyta įstatyme, kad jiems apmokėjimas iš valstybės bus mažesnis. Tai yra 80 % to, ką turi advokatai. O realybė, dėl ko kokybė yra prasčiausia, yra tokia, kad didžiuosiuose miestuose dėl to, kad gal kainų lygis aukštesnis, rajonuose dėl to, kad nėra advokatų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kartais ir pro pirštus priverstos žiūrėti į tokius dalykus, kai advokatai laksto nuo vienos bylos prie kitos, nesuspėja, nepaskiria tam laiko. Jie priversti žiūrėti pro pirštus dėl to, kad alternatyva yra… Ir tas pats advokatas pabėgs ir nebeliks kam teikti tos pagalbos. Iš tikrųjų konkurencijos įvedimas, aš esu įsitikinęs, kad čia yra esminė ir būtina kokybės užtikrinimo sąlyga. Be abejo, ta priemonė visko nepadarys, bet ji yra būtina sąlyga, kad bent kažkas įvyktų kokybės gerėjimo linkme, ir tai tikrai įvyks.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, jūs puikiai žinote, kad advokatavimas – tai žmogui brangi procedūra. Kai socialinė atskirtis didėja, prašom pasakyti, kaip gali būti socialinis teisingumas išspręstas jūsų teikiamais įstatymais? Ar čia nėra to klausimo papudravimas? Geresnė paslauga? Aš netikiu. Įtikinkite mane.
R. ŠIMAŠIUS. Kaip aš ir pristačiau pačioje pradžioje, tai tikrai nėra toks visos sistemos pertvarkymas, kuris išspręstų kaip burtų lazdele pamojus visas problemas. Tikrai mes ir turime, ir, deja, turėsime, ko gero, žmonių, kurie dėl kokių nors aplinkybių bus įvelti į teisines procedūras ir jiems tai brangiai kainuos. Šiuo atveju kyla klausimas, kaip efektyviai paskirstyti tuos ribotus išteklius, kad būtų padėta tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia. Šitas įstatymas yra ta priemonė, kuri ir leidžia išteklius geriau paskirstyti. Būtent padėti tiems žmonėms, kurie ne šiaip bylinėjasi 150 kartą su kuo nors, bet iš tiesų pakliuvo į bėdą. Būtent jie galės gauti geresnį advokatą. Šia prasme, aš manau, tai situaciją šiek tiek pagerina. O besibylinėjančių žmonių, aš tikrai noriu atkreipti dėmesį, kad yra kuo įvairiausių, įvairių. Vakar pas mane irgi buvo piliečių priėmimas, tai tokių istorijų išgirdau, kad, neduok tu Dieve. Užrašyta, kad žmogui teismas nutarė skirti 200 Lt baudą, bet žmogus sako, kad aš lietuvių kalbą moku ir teismas man nutarė skirti baudą, bet neskyrė. Todėl jis antstolių neklauso, sako, kad juos reikia atleisti, visus išvaro. Aišku, kad jis susidurs su didelėmis teisinėmis problemomis. Tiesą sakant, aš nežinau, kiek ir kaip reikia skirstyti išteklius, kad padėtume tiems žmonėms, kurie kartais patys sau nenori padėti. Čia yra balanso ieškojimas.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Kupčinskas. Prašom, kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, čia labai jautrus klausimas – ir šių įstatymų paketas, ir pataisos, ir pakeitimai. Norėjau paklausti vieno dalyko. Vis dėlto kaip jūsų ministerija? Vis tiek skiriamos tam tikros biudžeto lėšos. Čia buvo kalbama apie kokybę. Tai tų lėšų panaudojimo tikslingumas. Ar jūs vertinate ministerijoje, koks yra efektas skiriamų lėšų? Aišku, apmokama advokatams, išlaikomos teisinės pagalbos atitinkamos struktūros. Koks tų lėšų panaudojimo efektas? Juo labiau ne paslaptis, kad daug socialiai remtinų žmonių pralaimi bylas, ir tas teisingumo ieškojimas jiems atsiliepia, finansiškai faktiškai jie į socialinę duobę dar giliau įkrenta, nes pralaimi ir dar turi už pralaimėjimą atsiskaityti laimėjusiam savo pinigais. Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Kaip ir gerbiamajai V. M. Čigriejienei atsakydamas, taip ir jums noriu pasakyti, kad tikrai yra labai įvairių situacijų ir įvairių žmonių. Buvo ir tokių situacijų, kai gerbiamieji Seimo nariai pas mane atsiuntė žmones, kurie įkritę būtent į tokią duobę. Fabula yra tokia, kad žmogus turėjo bėdą ir ginčą, kurio suma, šiurkščiai tariant, 4–5 tūkst. Lt. Jis tą ginčą laimėjo ir advokatams išleido 35 tūkst. Lt. Aišku, teismas kompensavo tik nedidelę to dalį ir summa summarum žmogus à la laimėjo, bet iš tikrųjų yra finansinėje duobėje. Tikrai reikėtų visą laiką pagalvoti, kokiomis priemonėmis ginčas turi būti taikomas.
Šiaip ar taip, šita sistema yra pagalba ginčijantis tais atvejais, kai neturi išteklių. Aš tikiuosi, kad tai padeda tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos. Ir tas atskyrimas vienos situacijos nuo kitos yra labai svarbu, kada reikia padėti žmogui laimėti bylą, o kada reikia galbūt ir atkalbėti nuo beprasmio ginčijimosi. Jeigu žmogus nesupranta, kad sakinio formuluotė „Teismas nutarė skirti 200 Lt baudą“ – tai yra nutarimas skirti baudą, o ne šiaip planas ateityje priimti tokį nutarimą, tai natūralu, kad tas žmogus paklius į teisinę bėdą. Didysis iššūkis yra šitam žmogui padėti kiek įmanoma anksčiau suprasti, koks yra tas teismo sprendimas galiausiai.
Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad tas įstatymas tikrai sprendžia daug problemų. Jis išsprendžia ne visas problemas, bet daugelis nuostatų nėra visiškai kontroversiškos. Jos yra nagrinėtos Teisinės pagalbos taryboje, ir įvairios pusės dėl 90 % nuostatų sutinka. Daugiausia prieštaraujanti yra Lietuvos advokatūra, kuri mano, kad iš principo reikėtų jai perduoti visą teisinę pagalbą, kad ji ir organizuotų. Na ir vienas kitas niuansas dėl to, kiek procentų apmokėti ar neapmokėti. Tikrai kviečiu apie tai padiskutuoti.
Radau projektų techninių aspektų, kurių netgi nepristačiau. Tarkime, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl įvaikinimo ir vaiko išvežimo tarptautinėse bylose atstovauja, ir kitų dalykų. Tikrai labai kviečiu palaikyti šį projektą, kuris yra susisteminta pribrendusių pokyčių tokia sintezė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Ministre, na, jūs ką tik paskutiniu sakiniu pasakėte – advokatūrai perduoti visas teisinės pagalbos funkcijas. Aš norėčiau paklausti. Ar nemanote, kad būtų tikslinga vis dėlto, jeigu jūs didžiausią dėmesį skiriate tokiam gražiam susitarimui, taikiam susitarimui, tai yra kompromiso ieškojimui, numatyti, kad tą valstybės garantuotą nemokamą teisinę pagalbą gali teikti ir mediatoriai? Ne kaip pagalbininkai advokatų, ne kaip kas nors, o kaip atskira profesija – mediatoriai. Žiūrėkite, valstybė, norėdama išardyti LEO LT, kreipėsi ne į advokatus, o į mediacijos specialistus. Ir Lietuvoje tokių neradome, ėmėme užsieniečius ir labai brangiai mokėjome.
Aš noriu paklausti. Kadangi tikrai gerokai skiriasi ir kainos – advokatų vieni įkainiai, mediatorių kiti, – ar nemanote, kad reikėtų įvesti tiesiog tokią paslaugą, sakau, kaip valstybės garantuotą tokią nemokamą teisinę paslaugą – mediacijos paslaugą, – tais atvejais, kai yra galimybė susitarti, ir tik tada, kai jau nebėra, toliau eiti į advokatūrą? Dabar labai panašu, kad mes kuriame tokį monopolistą tą advokatūrą, vienintelė…
PIRMININKAS. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (MSG). …gali teikti teisinę pagalbą.
R. ŠIMAŠIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų panašia linkme ir judame. Mes kaip tik Lietuvos advokatūrai net nesuteikėme tų galių, kurių galbūt ji ir norėtų, bet lieka teisinė pagalba ginčijantis, kai nėra susitarimo. Kas atsiranda? Įstatyme labai aiškiai užfiksuojama, kad kiekvienoje iš penkių valstybės antrinės garantuojamos pagalbos tarnybų atsiranda galimybė pasiūlyti tą paslaugą, iš esmės kiekvienam žmogui turi būti pasiūlyta ta paslauga. (Balsai salėje) Ne, nebūtinai per advokatus.
Aš norėjau pasakyti, galbūt galima dar padiskutuoti, kiek tiksliai tai įtvirtinti ir kaip tai turėtų būti įtvirtinta. Dabar nėra numatyta, nei kad privaloma įdarbinti ten vieną mediatorių, nei panašių dalykų. Iš principo mano tikslas būtų, kad kai įstatymas tą leidžia, kad bent jau su laisvai samdomu mediatoriumi kiekviena tarnyba sudarytų sutartį, kad būtų labai konkreti ta paslauga. Galima tikrai diskutuoti, galbūt reikia ką nors konkrečiau ar detaliau, ar radikaliau, bet kryptis būtent tokia ir buvo, toks ir buvo siekis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia kolega V. Žiemelis. Prašom.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Gerbiamasis ministre, kaip jūs manote, ar pasiteisino šis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos modelis, kokį mes jau taikome ne vienus metus? Nes vis dėlto nemažai pinigų, skiriamų teisinei pagalbai, panaudojame administracijai, paprasčiausiai administracinėms išlaidoms. Ar nebuvo galima paprastesnio modelio sukurti, tai yra pereiti prie paprastesnio modelio, kad tiesiogiai tą darytų advokatai, ir būtų natūrali konkurencija? Jau tokį modelį turėjome. Ar reikia tokį brangų modelį sukurti?
R. ŠIMAŠIUS. Aš nesu šito modelio autorius nuo pat pradžių. Prieš kelerius metus, kai jis buvo toks siūlomas, gal būtų buvę kitų mano pasiūlymų. Juo labiau aš pripažįstu, kad nemaža dalis tos pagalbos, kuri yra suteikiama, ji yra ne teisinė pagalba, bet psichologinė pagalba. Tų žmonių, kurie nėra pasirengę suteikti psichologinės pagalbos… Dažnai advokatai neturi įgūdžių bendrauti su klientais, kuriems teisinės pagalbos iš tiesų nereikia, nors jie ir mano, kad kai kuriais atvejais reikia.
Klausimas, ar reikia atiduoti advokatūrai visa tai. Aš tikrai nematau, kaip tai padidintų konkurenciją, nėra būdų. Ten būtų tos bylos skirstomos. Šiuo atveju kaip tik tas skirstymas yra susijęs su konkurencijos įvedimu. Jeigu advokatūra tai darytų, ar administravimas kainuotų mažiau, aš irgi to nematau. Galėsime galbūt ir padiskutuoti komitete, nes buvo tam tikri skaičiavimai ir advokatūros, ir Teisingumo ministerijos. Aš manau, kas atsitiktų, kad administravimo išlaidos pasislėptų advokatūroje, nes tai reiškia, kad advokatūra gautų visą sumą ir turėtų užtikrinti tam tikrą paslaugą. Tas pasislėptų truputėlį, apskritai kiek kainuoja, nebūtų aišku. Dabar yra labai aišku, galima skaičiuoti, kiek kainuoja direktoriaus, finansininko ir kiek kainuoja konkrečiai advokatų darbo apmokėjimas. Aš manau, kad šioje situacijoje šitas modelis vis dėlto ir turėtų būti šiandien išlaikytas.
Apskritai diskusijos dėl to, ar nereikėtų jo atsisakyti. Jeigu mes būtume pasirengę platesniu mastu, tai galbūt ir taip, bet aš nematau tokio pasirengimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atlaikėte tiesiog klausimų laviną. Taigi dar kartą ačiū. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo visam paketui? Galime? Nereikia balsuoti? Ačiū.
Dabar toliau. Siūlomi komitetai. Visur pagrindiniu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet dviem atvejais, tai yra dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, siūloma, kad papildomu būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū.
Siūloma išnagrinėti dar šią sesiją, šią kadenciją – lapkričio 6 d. Bus žinomi galutiniai rinkimų rezultatai. Kaip tik bus malonu susirinkti. Pritariame? Ačiū. Einame toliau.
17.28 val.
Dabar yra 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Jono Grigo atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIP-4727. Pranešėjas – Nerijus Udrėnas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Pateikimas. Prašom.
N. UDRĖNAS. Laba diena. Ačiū, pirmininke. Norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narį.
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (…) ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalies 5 punktu teikiu Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Joną Grigą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų pasibaigus kadencijai.“
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti, vadinasi, galime pereiti, kaip sakoma, į kitą stadiją. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Ar pats J. Grigas nori tarti žodį? Ne. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar prisiminkime, kad vienas klausimas jau buvo ir yra siūlymas juos abu sujungti ir vienu kartu daryti balsavimą. Mes turime apsispręsti ir dėl gerbiamojo R. Rekertos, ir dėl gerbiamojo J. Grigo. Dėl pastarojo vis tiek formaliai, nors ir nenori niekas kalbėti, ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime.
17.30 val.
Tada pereiname į balsavimo stadiją. Prieš paskelbdamas balsavimo laiką ir trukmę, noriu supažindinti su biuleteniais. Tai yra slapto balsavimo biuleteniai. Vienas – dėl Seimo nutarimo „Dėl R. Rekertos atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario bei šios komisijos pirmininko pareigų“ projekto priėmimo. Už, prieš, susilaikoma. Štai toks biuletenis. Analogiškas yra dėl Seimo nutarimo „Dėl J. Grigo atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projekto priėmimo. Irgi už, prieš, susilaikoma. Kas nereikalinga, reikia išbraukti. Ne pirmą sykį balsuojame ir painiavos lyg ir neturime.
Kitas techninis procedūrinis klausimas – tai balsų skaičiavimo komisija. D. Kuodytė, K. Masiulis. Profesorius girdi? Malonu. A. Nedzinskas, A. Vidžiūnas iš karto ranką kelia. M. Zasčiurinskas girdi? Girdi, ačiū. Viskas. Šiek tiek mažesnė komisija, bet, aš manau, jinai sugebės susitvarkyti. Balsavimas tradicinėje vietoje ir pradedame balsavimą po minutės ar po 2 min. Ar pridėti dar 3 min.? Taip, pradedame balsuoti 17.35 val. Dėl vedimo tvarkos – kolega B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, kol komisija susirinks, kol užims vietas, mes dar galime apsvarstyti bent porą klausimų. Taip sutaupytume laiko. Dabar mes lauksime ten tuščiai. Manau, kad dar kokių 15 min. tikrai galime dirbti čia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašyčiau vertinti mūsų balsų skaičiavimo komisijos aukštą kvalifikaciją. Viskas. Daugiau žodis nebus suteikiamas tuo pačiu klausimu.
Taigi balsuoti pradedame 17.35 val. ir baigiam 17.55 val., t. y. 20 min. 20 min. užtenka? Užtenka. Prašom pasiruošti. 17.35 val. prasideda balsavimas. (Balsai salėje) Prašome netriukšmauti. Jeigu norite ką nors gero padaryti, prašom patvirtinti biuletenius. Sutinkam? Ačiū. Prašom rikiuotis. (Balsai salėje)
Aš labai atsiprašau, per skubėjimą praleistas labai svarbus komisijos narys – S. Stoma. Ar jis girdi? Jis pasiruošęs. Prašom rikiuotis tenai, nes kai kurie Seimo nariai skuba balsuoti. Ačiū. Dabar pertrauka. Susirinksime 17.55 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Balsavimas dėl dviejų atleidimų baigtas. Kai bus rezultatai, jie bus pranešti, tada imsimės 2-11 klausimo. Kadangi rezultatų dar neturime, tai tada 2-12 ir 2-13 klausimai.
17.56 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 6, 7, 14 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4431. Pranešėjai – profesorė V. M. Čigriejienė ir A. Matulas, bet matau, kad profesorė tribūnoje. Prašom, pateikimo stadija. Kolegos, tylos!
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 6, 7, 14 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4431.
Projekto tikslas ir uždaviniai. Pirma. Pagrindinis tikslas – tobulinti žmonių palaikų kremavimo tvarką ir supaprastinti administracinę naštą žmogaus palaikus laidojantiems asmenims, suteikiant laidojančiam asmeniui galimybę pasirinkti – arba tiesiogiai tartis su kremavimo įmone, arba pagal sudarytą sutartį pirkti paslaugą iš laidojimo paslaugų teikėjo. Taip pat keliami ir kiti tikslai. Siekiant operatyvumo, nustatyti, kad duomenys apie mirusius asmenis, kurių mirties priežastis yra nusikalstama veika, arba jei dėl asmens mirties vyksta ikiteisminis tyrimas, būtų teikiami kremavimo įmonėms automatiniu būdu. To nėra įstatyme. Trečia, užkirsti kelią nelegaliam žmonių palaikų išvežimui į užsienį, nustatant, kad žmonių palaikai į užsienį gali būti vežami tik laikantis žmonių palaikų gabenimui nustatytų reikalavimų.
Dabartinis teisinis reglamentavimas ir kokios numatomos naujo teisinio reglamentavimo nuostatos. Pirma. Dabartiniame įstatyme laidojančiam asmeniui nėra pasirinkimo, kokiai įmonei pateikti dokumentus ar kam pranešti, jeigu dėl žmogaus palaikų kremavimo tarp mirusio artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas. Šiuo metu Lietuvoje su mirusio asmens kremavimu susijusius dokumentus galima pateikti arba apie nesutarimus galima pranešti tik vienintelei Kėdainiuose esančiai licencijuotai kremavimo įmonei. Siekiant pakeisti mano minėtus tam tikrus įstatymo straipsnius, žmogaus palaikus laidojantis asmuo dokumentus pateikia kremavimo įmonei arba laidojimo paslaugų teikėjui. Taip pat siūloma numatyti, kad draudžiama kremuoti žmogaus palaikus, jeigu dėl žmogaus palaikų kremavimo tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas, nurodytas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, ir apie tai kremavimo įmonė arba laidojimo paslaugų teikėjas yra informuotas raštu.
Taip pat siūloma Žmonių palaikų laidojimo įstatyme numatyti, kad kremavimo įmonė automatiniu būdu gauna duomenis apie asmenis, kurių mirties priežastis yra nusikalstama veika arba dėl asmens mirties vyksta ikiteisminis tyrimas. Ką tai reiškia automatiniu būdu? Techniškai yra taip: sudaroma sutartis tarp kremavimo įmonės ir Vidaus reikalų ministerijos, pagal kurią automatiškai, be žmogaus įsikišimo, įmonė gauna informaciją ir automatiškai patikrina, ar tokį žmogų galima kremuoti. Tai yra didžiulis palengvinimas asmenims, organizuojantiems laidojimą.
Trečia. Dabartiniu metu pasitaiko atvejų, kai laidojimo įmonės galimai neteisėtai iš Lietuvos išveža kremuoti žmogaus palaikus į užsienio valstybes be jokių dokumentų ir kontrolės. Laidojimo verslu užsiimančios bendrovės vykdo veiklą, kuri gali prieštarauti galiojantiems teisės aktams, susijusiems su žmogaus palaikų parengimu kremuoti ir kremavimu. Tokiu būdu nelegaliai vežant į užsienį kremuoti palaikus pažeidžiamos ne tik konkurencijos sąlygos ir iškyla kai kurių etikos problemų, nemokami mokesčiai. Taigi, siekiant užtikrinti kelią galimoms neteisėtoms veikoms, būtina stiprinti žmogaus palaikų išvežimo į užsienį kontrolę.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma papildyti Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnį 1 dalimi ir numatyti, kad, teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis žmonių ir palaikų gabenimo nustatytų reikalavimų. Todėl kviečiu pritarti mano ir A. Matulo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Iki pritarsime, gerbiamoji pranešėja, dar penki Seimo nariai nori jūsų paklausti. J. Juozapaitis pirmasis. Prašom kolega.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, praėjo keleri metai po įstatymo priėmimo, šios pataisos tikriausiai yra būtinos, ir aš joms pritariu. Mano klausimas būtų toks: kaip naudojamasi kremavimo įmonių paslaugomis po įstatymo priėmimo? Kiek maždaug… Ar yra su Latvija konkurencija, ar nėra?..
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Įmonė jau atliko virš tūkstančio kremavimų ir tikrai laikosi nustatyto įstatymo, tačiau palaikų pervežimas per sieną vykdomas labai nekorektiškai, nemokami mokesčiai ir galima kremuoti žmogų, kada yra neatliktas ikiteisminis tyrimas, jeigu jis reikalingas, ir ta kremavimo įmonė užsienyje gali nieko nežinoti. Čia tiesiog toksai raktas, kad mes galėtume ne tai suvaržyti… Žmogus, aišku, gali pasirinkti, bet turi būti tvarka. Kad reikia gabenti per sieną kūnus specialiu transportu, kas yra numatyta įstatyme, pasirašytame susisiekimo ministro ir sveikatos apsaugos ministro, tai turi būti vykdoma, yra specialus transportas, skirtas tam, yra tam tikri reikalavimai ir tų reikalavimų turi būti laikomasi.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Dumbrava. Nėra šiuo momentu. E. Jurkevičius. Prašom.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, gal jūs galite išplėsti savo paaiškinimą, kaip galima kremuoti žmogų, jeigu neatlikta ekspertizė. Ir antras klausimas: kam tas automatinis informavimas, jeigu yra velionio giminės, kurie pasirenka tą paslaugą teikiančias įmones ar firmas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo nary, taip, iš tikrųjų gal ir kilo jums toks klausimas, bet, mano supratimu, kremavimą pasirenka pats žmogus, jeigu jis parašė, savo norą pareiškė, o kaip žinote yra pristatomi dokumentai – mirties liudijimas. Ir ne kiekvienam yra atliekama ekspertizė. Yra žmogaus noras – užpildo tam tikrą pareiškimą ar kremavimo įmonėje, ar laidojimo įstaigoj, turi atsakyti į visus klausimus. Tai nėra taip sudėtinga. O jeigu vyksta ikiteisminis tyrimas, suprantate, čia kremavimo įmonė nori apsidrausti, kad automatiškai ji žinotų, nereikia, dėl ko vyksta, nes jeigu sudeginsi palaikus, tai jau ekspertizės nepadarysi.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia R. Sinkevičius. Prašom, kolega.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ar jums šitų įstatymų pataisų visuma neatrodo, kad tai yra tam tikras siekis apginti nacionalinę kremavimo instituciją ar įstaigą, ar tai nepažeidžia Europos Sąjungos priimtos Paslaugos direktyvos, mažinant arba didinant konkurenciją ir įvedant monopolį toje srityje, pritaikytą vienai įmonei?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Kodėl? Vienai įmonei negali būti pritaikyta. Jeigu krematoriumų atsiras daugiau Lietuvoje, aš manau, kad bus konkurencija, kaip ir kitų paslaugų. Tai būtų labai gerai. Bet jūs matote, kaip nesąžiningai konkuruoja kai kurios paslaugas teikiančios įmonės, nes vežimas per sieną yra šventas dalykas. Aš žinau vieną atvejį, kai buvo sustabdytas nelegalus kūnų transportavimas per sieną, keli buvo sudėti į ne specialiai tam skirtą transporto priemonę, o tiesiog vežami mikroautobuse. Tai pasakykite, koks čia kremavimas? Tegu konkurencija būna. Mes Sveikatos reikalų komitete šitą klausimą išnagrinėsime, pasikviesime ir iš Aplinkos ministerijos, ir iš kitų institucijų ir matysime, ar pažeisti Europos Sąjungos aktai, ar ne. Aš manau, kad ne. Aš nieko nepropaguoju, gink Dieve, nei ligoninės, nei kremavimo įmonės.
PIRMININKAS. Dėkoju, profesore. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, gal galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų – Sveikatos reikalų komitetas ir kad tolesnis svarstymas Seime būtų spalio 17 d. Sutinkame? Ačiū.
18.05 val.
2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl žemės sklypo Kaišiadorių rajone, Žiežmarių seniūnijoje“ projektas XIP-4698. Pranešėjas – B. Bradauskas grupės Seimo narių vardu. Prašom. Pateikimas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, istorija yra, iš vienos pusės, labai paprasta, iš kitos pusės, labai nepaprasta. Pradėsiu nuo nepaprastos. Lietuvoje mūsų nužmogėjimo laipsnis jau iki tiek pasiekė, kad net pasikėsinome į neįgaliųjų teises ir neįgaliųjų gyvenimą, aišku, negerindami jo, o blogindami.
Tai štai Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugija apie 20 metų dirba 11 hektarų žemės sklypą pasidalinę po 5, 6 arus, kas kaip įmano. Tiesiog laužyne sukultūrino žemę, ir žmonės džiaugiasi, jie sprendžia savo užimtumo klausimus, sprendžia ir papildomų produktų užsiauginimą, nes pensijos, patys žinote kokios. Jie rengdavo šventes rudenį, parodėles savo išaugintų vaisių, išaugintų daržovių, išaugintų uogų. Ir staiga iš niekur nieko, neinformavęs šitos draugijos, kažkas nutarė parduoti šitą žemės sklypą privačiam asmeniui. Draugija sužinojo tik tada, kada prasidėjo visas procesas, galima sakyti, baigiamasis. Jie kreipėsi į visas institucijas, taip pat ir į prezidentūrą, gavo, kaip sakant, nulį. Po to jiems liko viena viltis – mes, Seimas.
Kadangi aš esu ten rinktas Seimo narys, parengiau nutarimo projektą, kad šitą žemės pardavimą vis dėlto reikia sustabdyti ir neįgaliesiems palikti jiems naudoti šitą žemės sklypą ir ateityje, kad jie bent kiek spręstų savo problemas. Mes jų kailyje niekada neatsidūrėme, bet galime atsidurti ir tada mes galbūt suprasime, koks svarbus klausimas yra šiems žmonėms.
Antra dalis yra labai paprasta. Lietuvoje šimtai tokių atvejų, kada žemėtvarkininkai, beje, mūsų valia, kadangi mes pavedėme centralizuotai valdyti žemę, neatidavėme savivaldybei, kaip buvom nubalsavę iš pradžių, dabar išdarinėja, ką tik nori. Tokių atvejų šimtai. Ateina, kreipiasi žmonės, kada matininkai negrąžina žemės ir žemėtvarkos tarnybos negražina žemės žmonėms, o suformuoja sklypus parduoti ir jų neliečia, varydami teisėtus savininkus, kuriems negrąžinta žemė, į kažkokias balas, brūzgynus ir panašiai. Savivaldybės to negalėtų padaryti, nes jos žino, kad jas rinks vietos gyventojai, ir jie žino, kad atskaitingi jiems. O dabar nacionalinė tarnyba absoliučiai niekam neatskaitinga, galbūt atskaitingi patys sau. Ir štai mes pjauname pirmąjį derlių to, ką padarėme.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai prašau palaikyti šį nutarimo projektą, nepaisant Teisės departamento išvadų. Aš manau, kad Žemės tarnyba, Žemės ūkio ministerija yra pavaldžios Vyriausybei. Ir jeigu mes žiūrėsime per tą prizmę, tikrai čia nėra jokios kolizijos. Jeigu, aišku, žiūrėsime raidės, tai mes visada prikibsime, kaip nepadėti žmogui. Iš tikrųjų tas parašymas, dar ir kitos pretenzijos, kad pavadinimas turi būti didžiosiomis raidėmis, kad neturi būti parašyta Seimo Pirmininkė I. Degutienė, o Seimo Pirmininkė… lyg dabar Seimo Pirmininkė ne I. Degutienė, o D. Mikutienė. Klausykite, tokių dalykų aš tiesiog nesuprantu. Mes iš didelio rašto išeiname iš krašto. Čia esmė yra kita. Tie, kurie uostė tik prancūziškus kvepalus ir niekada neuostė mėžiamo mėšlo kvapo, be guminių batų įbridę iki kelių mėšle, tie niekada nesupras kaimo žmogaus gyvenimo. Todėl aš labai tikiuosi, kad šiandien jūs palaikysite šį nutarimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas iš tikro visus sudomino. Net 10 Seimo narių. Pirmasis – J. Juozapaitis. Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš palaikau šį Seimo nutarimą, bet mano klausimas būtų toks. Ar tie žmonės buvo išsinuomoję tą 11 ha… žmonėms išdalintą, ar jie mokėjo mokesčius valstybei?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Tiems žmonėms buvo suteiktas tas sklypas dirbti ir jie ramiai dirbo beveik 20 metų. Niekas jų nelietė ir jie manė, kad viskas yra gerai. Bet svarbiausia, ir Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyrius, ir Neįgaliųjų draugija yra viename mieste ir beveik vienoje gatvėje. Žmogiškasis faktorius kalba ką kita. Galėjo ateiti ir pasakyti, kad tokie dalykai yra planuojami, ar tas bus daroma ir panašiai, ir jiems patarti, ką daryti. Bet mūsų beširdiškumas, abuojumas, sakykime, toks biurokratinis požiūris į reikalo esmę dažnai nulemia žmonių likimus. Dėl to žmonės ir nepatenkinti valdžia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote vardus, raides ir pirmininkės ne taip užrašytą pavardę, bet iš tikrųjų jūs norite įvelti Seimą į Konstitucijos pažeidimus. Mes kišamės į vykdomosios valdžios reikalus. Tai gal iš viso paleidžiame visas institucijas ir sprendžiame čia tokiu būdu visus klausimus? Atsinešame kiekvienas savo apygardos raštų ir pradedame balsuoti. Tam pritarti, tam duoti, tą atleisti. Ar nemanote, kad jūs įveliate mus į konstitucines problemas, ir mes, davę priesaiką, ją ir pažeisime pagal valdžios skyrimo principą?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Mes labai dažnai, gerbiamasis kolega, kalbame apie Seimo kontrolę, taip pat ir vykdomosios valdžios. Todėl pasakykite man mechanizmą, kaip mes galime kontroliuoti vykdomąją valdžią nepriimdami jokių dokumentų, pasakydami: Jonai, nedaryk to, Petrai, nedaryk to. Galbūt taip ir yra, kad kai pasakome: Jonai, nedaryk, jis vis tiek daro, Petrai, nedaryk, o jis vis tiek daro. Galų gale priimkime konkrečius sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Pauža. Prašom, kolega.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad viename mieste yra ir žemėtvarkininkai, ir buvę savininkai invalidai. Viename mieste. Tai kaip vis dėlto atsitiko, kad jie nesusišnekėjo? Ar tie žemėtvarkininkai slėpė šitą dalyką, ar jie nepranešė, paprasčiausiai neperspėjo, kad bus privatizuojamas šis sklypas?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš skaičiau žemėtvarkos tarnybos atsakymus. Jie rašo labai paprastai: buvo tokiame ir tokiame tinklalapyje paskelbta, www ir t. t., bet pasakykite, koks kaimo žmogus tą www žiūri? Ir ar negalima buvo tokiai Neįgaliųjų draugijai pasakyti žodžiu, raštu ar panašiai? Tiesiog žmogiškasis, dar kartą sakau, faktorius mūsų jau yra pamirštas. Nežinau, kaip tai grąžinti į mūsų gyvenimą, bet aš manau, reikia pradėti nuo bet kokio kelio užkirtimo tokiems reiškiniams.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Mitrulevičius. Prašom, kolega.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Iš tiesų kiekvienas žemėtvarkos skyrius turi informaciją apie laisvas valstybines žemes ir aš manau, jis turėjo informuoti būtent Neįgaliųjų draugiją, kad yra ruošiamasi tokiam procesui, t. y. tos žemės pardavimui. Aš manau, tai buvo nepadaryta. Ar taip iš tikro buvo?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Be abejo, turėjo informuoti. Juo labiau kad viename mieste. Bet dar kartą sakau, kai mes įstatymu įtvirtinome, kad žemę valdo centralizuota institucija, kuri (dar kartą sakau) neatskaitinga vietos gyventojams, ir žemėtvarkos skyriai yra betarpiškai pavaldūs tai institucijai, tokių klausimų bus visada. Kas gali paneigti, kad su storesne kišene priėjęs prie ko nors neišspręsi savo klausimų? Dar kartą sakau, savivaldybė (šiuo konkrečiu atveju Kaišiadorių savivaldybė) tikrai nebūtų žengusi tokio žingsnio, nes ji atskaitinga vietos gyventojams, tiems patiems neįgaliesiems ir ji niekada nepažeistų jų teisių.
PIRMININKAS. Ačiū. L. Sabutis. Prašom, kolega.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Kaip aš suprantu, yra kilęs ginčas. Būtų įdomu išgirsti, kokia yra savivaldybės tarybos, mero pozicija, kokius jie yra priėmę sprendimus dėl šio ginčo. Kokius sprendimus yra priėmusi Vyriausybė dėl šio sklypo likimo ir koks yra to sklypo statusas – ar jis priklauso valstybei, ar savivaldybei, ar kokiam nors pusiau privačiam asmeniui ar jų grupei?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Šio sklypo statusas šiandien yra valstybės nuosavybė ir suformuotas pardavimas privačiam asmeniui. Nėra jokio nei visuomenės intereso, nei valstybinio intereso parduoti šį žemės sklypą. Ką čia dar galiu paaiškinti? Nežinau, kodėl jis parduodamas. Savivaldybės taryba neturi jokių teisių sprendžiant šį reikalą. Nors savivaldybės taryba visiškai pritarė Neįgaliųjų draugijos pozicijai – ir meras, ir taryba, ir administracijos direktorius, bet jie neturi jokių galių. Kaip jie priims nutarimą, jeigu jiems tai nepavaldu? Jie nėra kompetentingi šioje srityje. Jie rytoj gali priimti tą nutarimą, bet jų nutarimas bus išmestas į šiukšlių dėžę.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs šiek tiek gudraujate. Atsimenu visus praėjusios kadencijos Kauno apskrities savivaldybių sprendimus, tai Antikorupcijos komisijoje guli kalnas tokių pačių jautrių dalykų. Kalnas! Todėl esmė ne kas priėmė, o kad trūko tam tikro jautrumo sprendžiant, ir tai savivaldybės neišgelbės, nes mes jau turėjome tą praktiką. Baisi praktika buvo.
Bet klausimas būtų toks. Ką mūsų Seimo nutarimas šiuo atveju sprendžia? Mes turime naudoti svertus, kurie gali realiai paveikti situaciją. Ar išsikviesti pareigūnus ir Antikorupcijos komisijoje greitai pareikalauti sustabdyti norminius aktus, ar pakviesti pareigūnus į tribūną. Nes šiaip mūsų nutarimas juridine prasme nesustabdys šito akto, tik gero žodžio palinkėjimas. Vis dėlto mes turėtume imtis realių svertų. Ar nėra kitų efektyvesnių išeičių?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš taip nemanau. Mūsų nutarimas, kiekvienas Seimo nutarimas turėtų būti vykdomas. Ir dar kartą kartoju – Vyriausybei yra pavaldžios institucijos, kurios rengia žemės pardavimą. Todėl Vyriausybė turi visas galias ir galimybes sustabdyti šį procesą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą, Žemės ūkio ministeriją išnuomoti Neįgaliųjų draugijai toliau naudoti šį sklypą. Čia yra geranoriškumo reikalas. O sprendimo būdas yra visiškai paprastas. Ir neieškokime labai sudėtingų mechanizmų. Jeigu mes ieškosime kuo sudėtingesnių mechanizmų ir nenorėsime išspręsti šito klausimo, be abejo, jis liks neišspręstas.
PIRMININKAS. Ačiū. I. Degutienė. Prašom, Pirmininke.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūs taip jautriai papasakojote tą susidariusią situaciją Kaišiadorių rajono neįgaliųjų atžvilgiu, kad tikrai norisi realiai jiems padėti. Bet man, panašiai kaip ir R. J. Dagiui, kyla klausimas, ar mūsų priimtas Seimo nutarimas duos realią naudą būtent šiai Kaišiadorių rajono Neįgaliųjų draugijai? Ar mes pasieksime to norimo rezultato, apie kurį jūs dabar kalbėjote? Turbūt Seimo salėje nėra tokių, kurie abuojai žiūrėtų į šitą problemą, bet man norisi ją išspręsti teisiškai ir kad būtų rezultatas. Kaip jums atrodo, gal buvo galima kitokį būdą rasti, nes tas Seimo nutarimas, man atrodo, teisiškai neduos rezultatų, ypač kai aš perskaičiau Teisės departamento išvadas?
PIRMININKAS. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, jeigu Vyriausybė nepavaldi, neatskaitinga Seimui, tai taip. Bet aš manau, kad Vyriausybė yra atskaitinga Seimui. Manau, kad ir Konstitucijoje, ir mūsų Statute yra įteisinta vykdomosios valdžios kontrolė. Dar kartą pakartosiu, kaip mes tada vykdysime vykdomosios valdžios kontrolę, kaip ją vykdys Seimas, jeigu negalime priimti nė vieno norminio akto, kuriuo, sakykime, įpareigotume vieną ar kitą vykdomosios valdžios instituciją ką nors padaryti? Galų gale pasakykime aiškiai ir tiesiai, kad mes nevykdome vykdomosios valdžios kontrolės, nevykdome vykdomosios valdžios institucijų kontrolės, ir tada galime nepriimti.
Gerbiamoji Pirmininke, aš tikrai galvojau, kaip tą padaryti, bet neradau kitokio būdo, nes procesas vyksta, nepaisant to, kad Neįgaliųjų draugija kreipėsi į visas institucijas: į Seimo kontrolierių, dar kartą į prezidentūrą, į Nacionalinę žemės tarnybą, vakar jau iš „Vakaro žinių“ skambino. Nėra kelio. Aš manau, Seimas, mes, kaip parlamentinė Respublika, turime aukščiausią valdžią, galime ką nors padaryti žmonių gerovei ir labui. Ar mes irgi pasakysime, kad mes be dantų?
Aš labai viliuosi, kad bus pritarta po pateikimo, ir, gerbiamoji Pirmininke, naudodamasis proga, prašau jūsų ypatingos skubos, kad būtų priimtas šis nutarimas šiandien, nes kas gali paneigti, kad po pateikimo tas žemės sklypas bus skubos tvarka parduotas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, gerbiamasis pranešėjas daugiau negu 11 minučių kamantinėjamas, bet dar trys Seimo nariai nori paklausti. Ar leidžiam klausti, ar baigiam? (Balsai salėje) Baigiam? Ačiū. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Prašom. M. Bastys – nuomonė už. Prašom.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš klausimų galima susidaryti nuomonę, kad šita rezoliucija negali kuo nors labai pagelbėti, bet šiek tiek sustabdyti tą procesą, be abejo, gali. Jeigu žiūrėtume iš esmės, be abejo, reikėtų įstatymo pataisų. Bet žemdirbiai, ūkininkai taip pat laukia ir žemės ūkio paskirties žemės privatizavimo, tai irgi labai aktualu. Manyčiau, kad reikėtų sudaryti darbo grupę, ir būtų labai gerai, kad tai inicijuotų Žemės ūkio ministerija matydama, kad yra tokia situacija, valstybės tarnautojai ne visada atsižvelgia į tokias problemas ir tiesiog, kaip veikia įstatymas, taip ir įgyvendina tą įstatymą, žemės ūkio sklypai yra formuojami ir parduodami. Bet akivaizdu, kad ne visais atvejais taip reikėtų elgtis. Manyčiau, kad čia didelį vaidmenį, kaip ir kolega B. Bradauskas atsakydamas į klausimus sakė, galėtų suvaidinti ir savivaldybės. Kitaip tariant, tarybos. Parengtų projektus Nacionalinė žemės ūkio tarnyba, o savivaldybės taryba galėtų revizuoti tokius projektus. Darbo grupė turėtų pagalvoti apie tai.
O dabar aš agituoju, be abejo, balsuoti už šią rezoliuciją, nes vienaip ar kitaip, manau, valstybės tarnautojai turėtų atsižvelgti į Seimo kreipimąsi šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė – E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norima Seimą įvelti į beprecedentį atvejį, kai mes čia pradėsime skirstyti žemes, dalinti, raginti Vyriausybę. Aš suprantu, gerbiamasis Bradauskai, jūsų rinkimų problemas Kaišiadoryse, bet nereikia į tai velti viso Seimo, nes juoksis pusė Lietuvos.
Antras klausimas. Aš tikrai komitete nesiruošiu svarstyti šio klausimo, nes tai yra problemos institucijų, kurios galbūt nepriėmė tam tikro sprendimo. B. Bradauskas Audito komitete gal galėtų svarstyti šitą klausimą. Tuo labiau kad Teisės departamentas parašė neigiamą išvadą, kad galimai prieštarauja Konstitucijai. Tai ar mes tą ūkinį klausimą dar atiduosim Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad išnagrinėtų, ar neprieštarauja Konstitucijai. Taip ir turi būti. Vienareikšmiškai pasakyta, kad yra kišamasi į valdžių padalijimo principą. Tai tada tikrai ne Kaimo reikalų komitetas turi svarstyti, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Žodžiu, absurdas, kurį mes čia norime sukurti vien todėl, kad Seimo narys tingi dirbti, tingi vaikščioti po institucijas, tingi pakariauti už savo žmones, o atėjęs pas mus kaip pas durnelius numetė popierių ir sako – jūs spręskite. Aš tokių popierių, žinote, kiek turiu ir kiek dirbu su prokuratūra ir kitais, kol ieškau teisybės, o neinu su pareiškimais į Seimą ir nenoriu politikuoti.
Siūlau atmesti arba tada Teisės ir teisėtvarkos komitetas tegul svarsto, ar iš tikrųjų prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, matau, kad be balsavimo neapsieisime. (Balsai salėje) Yra kitų nuomonių. Kolegos, prašom susikaupti ir balsuojame. Ar pritariame po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl žemės sklypo Kaišiadorių rajone, Žiežmarių seniūnijoje“ projektui. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai, balsavo 44: už – 30, prieš – 4, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? Minutėlę. Tada iš eilės. Pirma kolega E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, bet parašyta tiesiai šviesiai, kad prieštarauja Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi įvertinti. Ką man daryti komitete su šituo raštu?
PIRMININKAS. Susitarsim. Dabar kol kas B. Bradauskas, o tada balsuodami nuspręsim.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš apgailestauju, kad mano kolega E. Pupinis įžvelgia, kad aš suorganizavau tą žemės pardavimą, aš viską padariau dėl to, kad čia pasipiarinčiau prieš jus. Nereikėjo sudaryti tokios situacijos ir aš nebūčiau stojęs ginti žmonių. Aš juos ginu ir visada ginsiu.
O dabar aš prašau šitą klausimą spręsti Žmogaus teisių komitete, nes iš gerbiamojo E. Pupinio kalbos matyti, kad jis nusistatęs prieš tuos reikalus. O gerbiamosios Pirmininkės, dar kartą pakartosiu, prašau ypatingos skubos. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš tik noriu pranešti gerbiamajam B. Bradauskui, kad nutarimai automatiškai nagrinėjami skubos tvarka, o ypatinga skuba, be abejo, priklauso nuo Pirmininkės, jeigu ji pageidaus. Kaip tik stovi prie mikrofono. I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ.Gerbiamieji kolegos, mes esame Lietuvos Respublikos Seime, turime Teisės departamento išvadą ir nereikia pykti ant E. Pupinio. Iš tikrųjų ten taip parašyta: „Gali prieštarauti Konstitucijai.“ Tokiais atvejais pirmiausia Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi išnagrinėti, ar prieštarauja šis Seimo nutarimas Konstitucijai, ar neprieštarauja. Taigi nors ir turėdama didžiausių emocijų ir noro padėti Kaišiadorių neįgaliųjų draugijai aš tikrai negaliu teikti ypatingos skubos, jeigu Teisės departamentas įtaria, kad šis Seimo nutarimas gali prieštarauti Konstitucijai. Todėl aš manau, jeigu mes tikrai, gerbiamasis Broniau, norime šitą klausimą spręsti, tai tada tegul Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasako, ar prieštarauja, ar neprieštarauja Konstitucijai, o toliau bus kita eiga.
PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kad pagrindinis tegul bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Kaimo reikalų ir Žmogaus teisių komitetai. Sutinkam? Ar dar kolegos nori kalbėti? M. Bastys. Prašom.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dar norėjau pasiūlyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kuris irgi…
PIRMININKAS. Užtenka jau. G. Kirkilas. Prašom.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau pasiūlyti visiems kolegoms, kadangi visi dalyvaujame rinkimuose, gal kokį mėnesį susilaikykime ir nekaltinkime vienas kito dėl to, kad dalyvaujame rinkimuose. Toks mūsų gyvenimas. Čia pirma. Ta prasme kritikuodami ir polemizuodami. Visi dalyvaujame, visi dirbame rinkėjams, kaip kas išmanom.
Kitas dalykas. Aš manau, kad B. Bradauskas kelia labai rimtą problemą. Čia mes matome keletą, įskaitant posėdžio pirmininką, Kovo 11-osios Akto signatarų. Aukščiausioji Taryba labai daug ką padarė todėl, kad priėmė politinius sprendimus įveikdama biurokratiją. Čia yra kaip tik tas atvejis. Tikrai Konstitucija ir niekas nenukentės, jeigu mes kartais, bandydami įveikti biurokratiją, pareikšime politinę valią. Kas čia atsitiks? Galbūt kaip tik tas precedentas ir sudarys ateityje teisės aktų pakeitimų precedentus ir kitus dalykus? Kodėl mes čia iš karto taip šiaušiamės? Mano požiūriu, pirmiausia mes turime tarnauti žmonėms, o ypač neįgaliesiems. Čia labai geras pasiūlymas. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę! Dar kolega J. Stanevičius nori pasakyti žodį, po to Žmogaus teisių komiteto atstovė. Prašom.
J. STANEVIČIUS (KPF). Aš norėčiau šiek tiek padėti Broniui ir pasiūlyti teisingesnį kelią. Šiuo metu valstybinę žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti ne šiaip kokie nors privatūs asmenys, o tiktai ūkininko ūkį įregistravę asmenys, kurie veda buhalterinę apskaitą, taip pat pateikia deklaracijas, pristato pažymas iš Aplinkos apsaugos agentūros. Jeigu jūs pakeistumėte šį įstatymą, kuris nereglamentuoja, kas gali įsigyti šią žemę, ir įrašytumėte, kad taip pat gali įsigyti negalią turintys asmenys, jūs išspręstumėte šią problemą iš karto.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinioji – D. Kuodytė. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Aš tiktai du žodžius.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Aš manau, kad ne mes turėtume spręsti problemas, o priversti institucijas, kurios privalo jas spręsti, iš tiesų užsiimti savo darbu. Noriu jūsų paklausti, ar jūs kada nors buvote susidūręs su Nacionaline žemės tarnyba ir tuo, kaip ten yra sprendžiami reikalai? Nelinkiu niekam.
PIRMININKAS. Viskas aišku arba neaišku.
Gerbiamieji kolegos, klausimas baigtas. Tiktai noriu pasakyti, kad siūloma nagrinėti, jeigu viskas iš tikro tvarkingai vyks, spalio 23 d.
Dabar, gerbiamieji, yra du balsų skaičiavimo protokolai. Dėmesio!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Iki spalio…
PIRMININKAS. Broniau, minutėlę! Minutėlę! (Balsai salėje) Tamstai žodis dar nesuteiktas. B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dabar labai ačiū. Spalio 23 d. galime jau nesvarstyti. Gali traukinys būti nuvažiavęs. Aš labai prašau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas susirinktų skubos tvarka ir apsvarstytų šį klausimą. Jie rytoj jau gali apsvarstyti, rytoj vyks posėdžiai. Kas čia yra sudėtingo apsvarstyti šitą klausimą? Kitame posėdyje galime svarstyti šio nutarimo klausimą. Spalio 23 d… (Balsai salėje) …žinote ką, galime palinkėti vieni kitiems labai geros sėkmės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega, be jūsų niekas neprieštaravo. Palaukime, kaip bus Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir tada spręsime. Ar jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama dėl kurios nors rugsėjo datos? (Balsai salėje) Rugsėjo 24 d. Prašom balsuoti, kad paskui nebūtų keblumų. Ar sutinkame, kad būtų nagrinėjama rugsėjo 24 d.? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 38: už – 31, prieš – 2 ir 5 susilaikė. Tiktai patikslinu: pagal grafiką ne 24 d., o rugsėjo 25 d.
18.34 val.
Taigi du balsų skaičiavimo protokolai. Prašom paklausyti. Dėl Seimo nutarimo „Dėl Remigijaus Rekertos atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario bei šios komisijos pirmininko pareigų“ projekto priėmimo. Iš viso išduota biuletenių – 61, rasta biuletenių – 61, galiojantys – 57 ir negaliojantys – 4.
Šio nutarimo priėmimas
Balsuota: už – 47, prieš – 7, susilaikė 3. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas kolega M. Zasčiurinskas ir kiti grupės nariai. Taigi nutarimas priimtas.
18.35 val.
Antrasis protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Jono Grigo atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projekto priėmimo. Iš viso išduota biuletenių – 61, rasta – 61, galiojančių – 58, negaliojančių – 3.
Šio nutarimo priėmimas
Balsuota: už – 55, prieš – 2, susilaikė 1. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas kolega M. Zasčiurinskas ir grupės nariai. Taigi ir šis nutarimas priimtas.
Dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę I. Degutienę tarti žodį.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia tikrai noriu padėkoti Seimui dėl priimto sprendimo atleisti R. Rekertą iš einamų pareigų jam pačiam prašant. Turbūt gyvenime būna tokių situacijų, kai pats žmogus apsisprendžia dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Mūsų tikrai žmogiška pareiga patenkinti tą prašymą. Aš jums dėkoju už tai, kad mes tą jo prašymą įvykdėme, bet, deja, kaip matote, jo šiandien nėra. Aš visų jūsų vardu dar kartą jam padėkosiu už darbą ir palinkėsiu sveikatos ir gyvenimiškos sėkmės. (Plojimai)
Kreipdamasi į poną J. Grigą, irgi mūsų visų Seimo narių vardu noriu padėkoti už jūsų darbą. Tikrai labai svarbi komisija. Mes stebime turbūt kaip niekas kitas tą veiklą. Visada norisi, kad būtų dar skaidriau, dar aiškiau ir kainos būtų mažesnės. Tikrai ačiū jums už jūsų darbą, kurį jūs dirbote šioje komisijoje. Norisi palinkėti jums kuo geriausios sėkmės tolesniuose darbuose. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pranešu, kad liko paskutinysis klausimas, bet prieš tai J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu kreiptis į gerbiamąją Seimo Pirmininkę. Po to, kai mes atleidome Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką ir ypač pateikimo procedūros metu paaiškėjus tam tikrom problemoms tos komisijos, aš prašyčiau, kad prieš teikiant naują kandidatūrą į komisijos pirmininko pareigas būtų skubiai pakeistas įstatymas dėl komisijos formavimo principų ir tik tada, kai būtų suformuota nauja komisija, būtų teikiama naujo pirmininko kandidatūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Įdomus pasiūlymas. Ar mes diskutuosime dėl šio klausimo? L. Sabutis. Turime laiko, prašom…
L. SABUTIS (TS-LKDF). Jeigu galima, iš kairės jums, iš dešinės, galima ir iš kitos pusės. Iš esmės, gerbiamasis Juliau, yra įstatymas, Seime buvo balsuota, tačiau daugelis nebalsavote būtent už tokią pataisą, kad gali dirbti ir kitą darbą. O prieš tai Seimas balsavo taip, kad ten turi dirbti profesionalūs žmonės. Pagrindinė esmė, dėl ko jis išėjo iš to posto, šiandien nebuvo išgirsta ir nebuvo pasakyta.
PIRMININKAS. Gerai. Gal toliau nediskutuojame.
18.39 val.
Dabar 2-11, arba, kaip sakiau, paskutinis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Dariaus Biekšos skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektas, registracijos Nr. XIP-4728. Pranešėjas – Nerijus Udrėnas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Pateikimo stadija. Prašom.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums trumpai pristatyti poną D. Biekšą. Jis yra energetikos ekspertas, baigęs studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete ir ten apgynęs daktaro disertaciją.
Taip pat noriu pažymėti, kad ponas D. Biekša turi ne tik teorinės, mokslinės ar dėstymo patirties, bet ir tarptautinės bei darbo privačiame sektoriuje patirties. Jis dalyvavo įvairių užsakovų projektuose energetikos srityje, organizavo ir prižiūrėjo dviejų projektų darbus, atliko tiriamuosius ir kokybės užtikrinimo darbus. Pastaruoju metu ponas D. Biekša dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centro, vienijančio aštuonias laboratorijas, direktoriumi. Į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbą įeina tikrinti, ar įmonių siūlomi sprendimai ir investicijos efektyviausi, optimaliausi, nes tai lemia tarifų vartotojams dydį. Todėl ekspertizė reikalauja tiek finansinių, tiek inžinerinių žinių. Todėl manome, kad pono daktaro D. Biekšos, kaip turinčio energetikos ir ekonominės projektų analizės patirties, kompetencija tikrai bus svari ir papildys Kainų komisijos sudėtį svariai ir reikšmingai. Ačiū už dėmesį ir kviečiu pritarti jo kandidatūrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagal nustatytą tvarką pranešėjas neklausinėjamas. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną pretendentą gerbiamąjį D. Biekšą prisistatyti ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašom.
D. BIEKŠA. Laba diena. Esu Darius Biekša ir norėčiau padėkoti jums, gerbiamieji Seimo nariai, už galimybę prisistatyti. Trumpai mane pristatė, gal kartosiuos.
Esu gimęs ir augęs Vilniuje. Man 33 metai. Baigiau Vilniaus Gedimino technikos universitetą, įgijau magistro laipsnį būtent iš energetikos planavimo srities. Kartu studijų metu teko studijuoti Danijoje Olburgo universitete, kur tiesiogiai susipažinau su Danijos energetikos sektoriumi. Taip pat 2008 metais apgyniau daktaro disertaciją iš termoinžinerijos srities. Iš esmės nuo to laiko aktyviai dirbu pačiame universitete tiek kaip mokslininkas, tiek kaip pedagogas. Šiuo metu, kaip minėjau, užimamos pareigos yra Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius, tai yra Saulėtekio slėnio viena iš sudedamųjų dalių, kur turime įdiegtą modernią mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros infrastruktūrą. Turiu aštuonerių metų patirtį konsultacinės veiklos energetikos sektoriuje. Didžioji dalis jos buvo sukaupta dirbant danų kapitalo inžinierinėje konsultacinėje įmonėje „(…) Lietuva“. Pagrindinis kompetencijos lygis yra energetinis planas, atsinaujinanti energija ir energijos efektyvumo klausimai. Iš esmės daug darbų, tyrimų susieta ir su energetikos efektyvumu, ir su atsinaujinančios energijos taikymu pastatuose.
Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Matyčiau, kad pagrindiniai uždaviniai, kiek aš įsivaizduoju veiklą, tai yra visų pirma tai skaidrumo didinimas, nes tai yra monopolinės rinkos. Antra, šalia to konkurencijos užtikrinimas.
Dėl konkurencijos. Tai ne dėl perdavimo ir tiekimo, bet daugiau dėl gamybos sektoriaus. Kiek įmanoma, remtis, nežinau, kaip tai bus dėstoma rengiamoje reformoje, bet gal laikytis vis dėlto nuoseklios sektoriaus plėtros, tai yra vykdant energetinį planavimą ir tada įdiegti konkurenciją.
Taigi esu tikras, kad mano žinios ir kompetencija leis kvalifikuotai vykdyti Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nario pareigas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aštuoni Seimo nariai nori paklausti. Pirmoji klausia D. Bekintienė. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Ir Prezidentės patarėjas gana lakoniškai jus pristatė, ir jūs išvardinote pagrindines savo veiklos kryptis. Viskas teisinga, ir konkurencija, ir skaidrumas, bet nei vienas, nei kitas nė žodžiu neužsiminėte, kieno teises jūs ginsite? Ar šilumos tiekėjų, ar šilumos vartotojų teises? Ar jūs pasirengęs peržiūrėti Kainų komisijos metodiką, kuri leidžia iš taršos leidimų pardavimo 190 mln. Lt panaudoti ne šilumos kainoms mažinti, o būtent leidžia akcininkų pelną padidinti 190 mln. Lt? Tai va nuo jūsų atsakymo labai priklausys mano balsavimas. Ačiū.
D. BIEKŠA. Ačiū už klausimą. Visų pirma apskritai funkcija yra monopolijos, tam ir sukurta, kad jos būtų kontroliuojamos ir užtikrinamos vartotojų teisės minimaliais kaštais, na, aišku, ir nedidinant poveikio aplinkai.
Dėl minėtų pinigų panaudojimo iš ATL pardavimo. Kiek žinau, pagal galiojančias taisykles jie gali būti panaudoti arba aplinkos projektams, arba šilumos kainai mažinti. Todėl šioje vietoje, jeigu metodika yra netiksli, be abejo, ją reikia taisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Kolegė Danutė mano klausimą paklausė, bet aš šiek tiek kitą aspektą noriu pasakyti. Žinote, Lietuvoje pensijos yra labai mažos, darbo užmokestis yra labai mažas, skurdas didėja ir t. t. Ir viena pagrindinių problemų, kodėl taip yra, tai yra energetikos kainos. Aš manau, kai jūs nepaminėjote tarp pagrindinių savo užduočių… Juk ta Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, mano supratimu, jos vienintelis darbas turėtų būti – siekti, kad kainos būtų kuo mažesnės. Ir kai valdančiųjų ūkio ministras tik dabar, štai baigiantis kadencijai, pateikė štai šitą informaciją, kurią minėjo gerbiamoji kolegė, kad 190 mln. iš taršos, kur taršos pinigai yra apskritai visų žmonių pinigai, o ne privatininkų…
PIRMININKAS. Laikas! Prašom klausti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taigi, mano klausimas toks. Ar jūs pakeisite savo nuomonę ir pradėsite galvoti, kad kainų mažinimas yra pagrindinė šitos komisijos funkcija?
D. BIEKŠA. Taip, be abejo. Tikrai tai yra vienas pagrindinių uždavinių. Kainų mažinimas yra, tas kainų mažinimas susijęs, kad tos išlaidos būtų pagrįstomis kainomis, kad sąnaudos nebūtų išpūstos ir tos sąnaudos būtų patirtos veikiant efektyviai, tai yra veikla būtų efektyvinama. Bet kokiu atveju tai veda prie minimalių arba prie mažesnių energijos kaštų.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Komskis. Prašom, kolega.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pretendente, iš tiesų jūsų kalboje mes girdime ir vienus, ir kitus pasakymus. Bet mane domina konkrečiai. Jūs dabar matote, kad privačios įmonės, kurios teikia šilumą gyventojams, ją teikia daug brangiau. Ar jūs nematote, kad reikia keisti metodiką ir eiti daugiau reguliuoti ir kištis į kainų nustatymą?
D. BIEKŠA. Iš esmės, jeigu galėčiau truputėlį plačiau, tai energetikos, jeigu apie šilumos ūkį kalbant, tai pagrindiniai rezervai kainų mažinimo yra būtent strateginiai sprendimai, kaip tą ūkį vystyti, tai yra diegti investicijas mažinant kuro kaštus, pereinant prie biokuro ar kito vietinio kuro.
Dėl pačios kainos, tarkime, sudedamųjų mažinimo suradus jose neskaidrumų ir būtent juos eliminuojant, tai irgi viena iš galimybių. Tai yra pagrindinis darbas, ką Kainų komisija daro. Kartu, manau, turėtų būti žiūrima kompleksiškai į tą situaciją, ir sistema vertinama būtent sisteminiu techniniu ir ekonominiu požiūriu. Bet kokiu atveju, aš manau, visi neskaidrumai, kas yra šiuo metu gal nepastebima arba vienaip ar kitaip apeinama, turi būti sugaudyti, ir kainos dėl to turėtų mažėti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, sakykite atvirai. Kas lėmė jūsų apsisprendimą būnant jaunam, inotyviam, laboratorijų vadovui? Ar, sakykit, patriotizmas, ar aukštos šilumos kainos vartotojams?
D. BIEKŠA. Jeigu galėčiau, tai aukštos kainos yra problema, ne tokia problema, kuri laisvai sprendžiama, tai yra isterinį lygį pasiekusi problema. Todėl ją spręsti būtina ir atidėlioti toliau nėra kur.
Mano pasirinkimas labiau remiasi gal pasiūlymu, neturėjau tokio ilgą laiką, tai yra nesenas apsisprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Luomanas. Prašom, kolega.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Į pirmą klausimą, kurį kolegė uždavė, jūs atsakėte. Aš noriu paklausti. Viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančios paslaugos, ar jus tenkina esama padėtis, ar jūs numatęs kokių nors, sakykim, siūlymų? Kaip jūs įsivaizduojate? Jūs turbūt žinote, kur einate. Kas vis dėlto būtent jus motyvuoja eiti ir ką jūs darysite gindamas viešąjį interesą? Mane tai domina. Ačiū.
D. BIEKŠA. Ačiū už klausimą. Gal dalykas būtų toks. Kalbant apie viešąsias paslaugas visų pirma turėtų būti skaidrumas, tai yra kvotų skirstymo ir tam tikrų, tarkime, supirkimo kainų nustatymo. Nes iš esmės tam tikriems atsinaujinančios energijos šaltiniams kainos yra nustatytos taip, kad tai yra patrauklu verslui investuoti, bet ar visuomenei nauda yra pasverta, tai yra kitas klausimas. Mano manymu, tiesiog reikia sistemą suderinti, kad jinai atitiktų. Šiuo metu kai kur yra stebima greitesnė technologinė kaita ir investicijų kaštų mažėjimas įdiegiant sistemas, negu keičiasi paramos mechanizmai, gal jie kažkur prasilenkia. Tai šitą vietą, manau, būtina sekti ir laiku reaguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Valkiūnas. Prašom, kolega.
V. VALKIŪNAS (MSG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pretendente, jūsų kolegos dažnai kartoja – tai politinis sprendimas. Kaip jūs atsispirsite tam? Čia reikalingos kovotojo savybės. Ar jūs jų turite? Galbūt galite pavyzdžių pateikti, ką jūs kovingo padarėte? Man galbūt subjektyviai atrodo, kad jūs daugiau toks techninis darbuotojas, kad galėtumėte būti tiktai padėjėju ar patarėju. Galbūt aš neteisus, jūs pasakykite.
D. BIEKŠA. Iš esmės aš niekad nemaniau, kad reikėtų ką nors tokio baisiai trankaus daryti. Aš manau, kad tos infrastruktūros vystymas yra visų pirma paremtas nuosekliu įvertinimu ir argumentų kalba. Tai turėtų veikti geriausiai. Jeigu kalbėtume apie tai, kas yra nuveikta, tai savo darbe teko susidurti su nemažu kiekiu probleminių projektų ir išspręsti konkrečias situacijas. Aš daugiau norėčiau sakyti, kad šioje situacijoje, t. y. kokius instrumentus turi Kainų komisija, tai daugiau priklauso nuo darnaus darbo su strategiją formuojančiomis institucijomis. Kalbėti, kad tai yra vieno žmogaus galimybė pakeisti (taip, aš stengsiuosi)… bet visų pirma tai yra komandos ir iš esmės strateginių sprendimų klausimas.
PIRMININKAS. O gal ir karatė treniruotes reikėtų lankyti dėl viso pikto? Tarp kitko.
R. Kupčinskas, prašom.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, svarstant Šilumos ūkio įstatymą, kuris, aišku, sulaukė labai didelio dėmesio, numatoma tendencija, kad šilumos tinklus gali administruoti vienas valstybinis operatorius. Kaip jūs matote šio žingsnio arba šio tokio veiksmo tikslingumą ir ar tai iš tiesų gali sumažinti sąnaudas eksploatuojant šiluminius tinklus ir visą su šiluminiu ūkiu susijusią struktūrą? Be abejo, dar noriu atkreipti dėmesį į tai, kad vis dėlto didėja vartotojų skaičius, ypač pagyvenusių žmonių, kurie yra įsiskolinę už šilumą. Šiluma yra kiekvieno žmogaus, gyvenančio mūsų kraštuose, būtinybė. Šita problema darosi nepaprastai opi. Ačiū.
D. BIEKŠA. Dėkui. Dėl operatoriaus įsteigimo. Kaip aš suprantu, čia veiklų atskyrimas nuo šilumos gamybos į perdavimo ir tiekimo. Tos veiklos iš esmės, kaip suprantu, jau yra atskirtos, apskaita yra tvarkoma atskirai. Atskiro operatoriaus įvedimas vėlgi, iš esmės idėją galima… Tai kažkada buvo, t. y. centralizuota įmonė, kuri valdė tinklus, bet vėlgi tai priklauso nuo įgyvendinimo detalių – koks bus pasirinktas įgyvendinimo planas ir detalūs žingsniai. Dabar, kol iki galo neaišku, kaip tai bus daroma, labai sunku pasakyti. Tiesiog jaučiuosi nelabai galįs prognozuoti šitai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom sėsti. Dabar pagal Seimo nustatytas procedūras turėtų nagrinėti komitetas. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir frakcijos. Turiu pranešti, kad kai kurios frakcijos planuoja susitikti, kai kurios ne. Tos, kurios planuoja, žada tai padaryti rugsėjo 12 arba rugsėjo 18 d., o Seime kaip tik turėtume nagrinėti, t. y. svarstyti ir apsispręsti galutinai, rugsėjo 18 d. Sutinkam? Ačiū.
Visi klausimai išspręsti. Atrodo, niekas jokių pareiškimų nenori.
Kolega R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tiesiog vieną repliką po ką tik nagrinėto, pristatyto klausimo.
Man susidarė keistas įspūdis. Atrodo, kad energetikos išteklių arba energetikos kainos priklauso nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos. Yra visiškai ne taip. Ji užtikrina, kad nežlugtų energetikos įmonės ir kad nebūtų nuskriaustas vartotojas. Ji užtikrina balansą ir monopolisto norų apribojimą.
Aš labai džiaugiuosi, kad pretendentas nenuėjo į taip visų stumiamą populizmą, nors buvo bandymas. Jis tikrai negalės vienas pakeisti metodikos. Galbūt parodys iniciatyvą, bet tai yra kolektyvinis organas, jis nėra to organo vadovas. Jis jokiu būdu nepaskirstys ATL ir nesuteiks energetikos įmonėms energetikos parduotų ATL dotacijos, bet jis pasižiūrės teisingumo principą, pasižiūrės kainų pagrįstumą. Todėl aš kviečiu Seimo narius labiau pasigilinti į šitos komisijos veiklą ir nestumti priešrinkiminio populizmo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi daugiau jokių pareiškimų nėra, tai aš pats noriu kai ką pasakyti. Šiandien posėdis baigiamas. Tai pirmas pareiškimas.
Antras pareiškimas. Rytoj yra komitetų posėdžiai ir frakcijų posėdžiai, jeigu frakcijos renkasi. O plenarinis Seimo posėdis rytoj prasideda 14 val., ne 10 ir ne 15, o 14 val., prašom nesupainioti. Iš pradžių yra komitetai. (Balsai salėje) Seniūnų sueiga, žinoma, jeigu bus, tai savo nustatytu laiku. (Balsai salėje) Kada baigsime? Kaip dirbsime, taip ir baigsime. Šiandien, kaip matote, baigėme 19 val., o rytoj 19.30 val., bent taip planuojama. Jeigu kolegos nori dar pasišnekėti, prašom prie mikrofono. (Balsai salėje) Gerai.
Mielieji kolegos, ketvirtadienį posėdžio nebus. Taigi šiandien posėdis baigiamas. Rytoj, dar sykį kartoju, plenarinis posėdis – 14 val.
Registruotis iš tikrųjų galima. Prašom registruotis. Net 29. Taigi ačiū, kantrieji! Iki rytdienos!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.