LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 466
STENOGRAMA
2012 m. rugsėjo 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame 2012 m. rugsėjo 11 d. rytinį plenarinį posėdį.
Gerbiamieji kolegos, prieš vienuolika metų rugsėjo 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, žuvo per 3 tūkst. nekaltų žmonių ir tai sukrėtė kiekvieną iš mūsų ir visą pasaulį. Pagerbkime jų atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
10.02 val.
Dabar, kaip visada, turime patvirtinti šios dienos darbotvarkę. Ar turite kokių siūlymų, ar galime bendru sutarimu tą padaryti? (Balsai salėje) Pritariame darbotvarkei bendru sutarimu, tuomet dabar registruojamės. Gerbiamasis Zasčiurinskai, būtų gerai, kad registruotumėtės. Dar daugiau ateina, žiūrėsim, kiek turim žmonių.
Šiuo momentu Seimo salėje yra 95 Seimo nariai. (Balsai salėje) Matau, kad dar ateina. Kodėl taip kalbu? Todėl, kad mes šiandien turime Konstitucijos pirmą priėmimą, tam reikia 94 Seimo narių. Taigi dėl to taip pasitikrinome. (Balsai salėje) Už centrinio stiklo matau nemažai žmonių. Labai kviesčiau grįžti į posėdžių salę arba ateiti į posėdžių salę tam, kad galėtume pradėti Konstitucijos straipsnių priėmimą.
10.05 val.
Taigi pirmas projektas. Pranešėjas – S. Šedbaras. Konstitucijos 67, 74, 84, 111, 112 ir 116 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pirmas priėmimas. Jeigu pranešėjas turi ką pasakyti priėmimo stadijoje, tai prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, galbūt priminčiau šiek tiek, nes projektas buvo registruotas dar praeitos kadencijos Seimo narių, tai yra jo Nr. XP. Apsvarstytas ir komitete buvo 2010 metais. Dabar būtų jo pirmas priėmimas.
Kokia šio projekto logika? 1992 m. Konstitucijoje, kaip buvo rašoma dėl teisėjų skyrimo… tuo metu taip pat galiojo 1992 m. sausio mėn. priimtas Teismų įstatymas. Į Konstituciją iš esmės buvo perkelta Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo tvarka ir Apeliacinio teismo teisėjų skyrimo tvarka dalyvaujant parlamentui, dalyvaujant Seimui.
Kai 1999 m. Europos Komisijos, beje, siūlymu, Europos Komisijos tokiu, sakyčiau, primygtiniu siūlymu, atsirado administracinė justicija, Konstitucijoje nebuvo kito mechanizmo kaip tiktai teisėjų, įskaitant ir Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų, skyrimą pavesti vienasmeniškai valstybės vadovui.
Administracinė justicija turi daugiau kaip dešimties metų praktiką. Iš tiesų jinai pasiteisino. Mūsų visų bendromis pastangomis sutvarkę kompetencijas mes dabar galime pasidžiaugti, kad jau per abi instancijas, jeigu sėkmingai vyksta nagrinėjimas, Vyriausiasis administracinis teismas priima sprendimą per 7, 8, 9 mėnesius ir yra galimybių dar sutrumpinti.
Iš tiesų Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų korpusas yra pasikeitęs ir vertinamas pastaruoju metu ir visuomenės palankiai, tačiau yra vienas svarbus teisinis dalykas. Taip, kaip Aukščiausiasis Teismas, taip ir Vyriausiasis administracinis teismas savo srityje priima galutinius sprendimus, galutinius, kartais labai svarbiose mokesčių administravimo, muitinės ir kitose bylose, kur sprendžiamas didelių sumų likimas, verslui svarbūs klausimai, nuosavybės teisių gynimo klausimai. Ir štai čia nedalyvauja parlamentas skiriant, legitimuojant, taip sakant, šio teismo teisėjus. Čia nėra koks nors vienos valdžios galių siaurinimas, bet tiesiog yra esminis teisėjo, kuris deda parašą po galutiniu ir neskundžiamu sprendimu, įgaliojimų suteikimo klausimas. Aš manau, kad parlamentas turi dalyvauti.
Čia buvo ir kolegos Č. Juršėno siūlymai. Beje, pradiniame variante irgi buvo sumanymas, kad galbūt reikėtų skirti kaip Apeliacinio teismo teisėjus, kada parlamentas tik pritaria, o skiria valstybės vadovas. Tačiau ir patys teismai – diskutuota ir su Aukščiausiuoju Teismu, ir su Vyriausiuoju administraciniu teismu – mano, kad tas argumentas, kad Apeliacinis teismas nepriima galutinių, juos dar galima skųsti Aukščiausiajam Teismui, žinoma, jie ne visi patenka, bet Vyriausiajame administraciniame teisme visi sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.
Iš tiesų yra logikos padaryti skyrimą tokį patį kaip Aukščiausiojo Teismo teisėjų: atranką vykdo valstybės vadovas, jis teikia Seimui, o Seimas, išanalizavęs visus dalykus, priima sprendimą.
Manau, kad tai yra labai svarbi apskritai teismų sistemai pataisa, ir mes užbaigtume bendros kompetencijos ir specializuotų teismų organizavimo ir formavimo procesą.
Tiek būtų trumpai ir tokie buvo argumentai, kodėl yra siūlomas, ir komiteto siūlomas (beje, bendru sutarimu) būtent toks modelis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Turėsime priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariate? 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. (Balsai salėje) Prieš kurį?
4 straipsnis. Prieš nori kalbėti E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, čia yra esminis šito viso keitimo straipsnis. Pažiūrėkime. Iki šiol Konstitucijoje buvo labai aiškiai pasakyta, kas yra teismai ir kas yra specializuoti teismai. Dabar atsiranda bendros kompetencijos teismai Konstitucijoje, yra specializuoti teismai ir staiga yra trečia rūšis – administraciniai teismai. Nėra parašyta, kad tai yra specializuotas teismas.
Šitas straipsnis viską sujaukia ir iš esmės griauna tą sistemą, kuri buvo sukonstruota 1992 m. Konstitucijoje.
Gerbiamieji kolegos, ar raginu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ar dėl šio straipsnio yra norinčių kalbėti už? Vilija, jūs už? Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega klysta sakydamas, kad šis straipsnis griauna sistemą. Priešingai, visas šis siūlymas reiškia ne ką kita, kaip norą galų gale užbaigti formuoti Lietuvos teismų sistemą. Kolega S. Šedbaras jau paaiškino, jog ne šios kadencijos Seimas apsisprendė steigti administracinius teismus, bet primygtiniu Europos Komisijos siūlymu dar 1999 m. buvo sprendžiama, kad tokie teismai, administraciniai teismai, bus. Vėlesni Seimai sprendė, kokios bus jų galios, ar jie galės priimti galutinius sprendimus ir panašiai.
Jūs patys suprantate, jog sistema jau yra daugeliu atžvilgių nusistovėjusi, ir jau yra faktas, jog Vyriausiasis administracinis teismas priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus. Dėl to, beje, visuomenei kyla labai daug nepasitenkinimo. Todėl yra visiškai logiška daryti tą sprendimą – prilyginti šių teisėjų, taip pat ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, skyrimo procedūrą Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir atitinkamai pirmininko skyrimo procedūrai. Tai yra tikrai logiška, tai yra sistemos baigimas, tai yra suteikimas galų gale daugiau galių ne tik Seimui, bet ir visuomenei matyti, kas yra pasiūlyta, kas yra skiriama. Juk visuomenės nepasitikėjimą teismais mes dažniausiai tik konstatuojame, bet nieko nedarome. Čia yra žingsnis, kuris galėtų vesti ta kryptimi, todėl, kolegos, labai prašau pritarti. Mes išeidami, palikdami šį Seimą, padarysime gerą darbą Lietuvai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 4 straipsnio. Kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 19. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
6 straipsnis. Priimtas.
Dėkoju… (Balsai salėje) Prieš ką jūs norite kalbėti? Kurį? P. Gražulis nori kalbėti prieš 6 straipsnį, vadinasi, dar nepriimtas. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, negalima įtvirtinti tos nuostatos, kuri iš principo yra ydinga. Aš noriu paklausti Konstitucijos pataisų autorių: o ką, Aukščiausiasis Teismas, arba Aukščiausiojo Teismo teisėjai, daug skaidriau ir geriau dirba, kad jie yra tvirtinami Seime? Tai yra visiškas formalumas, nieko tai nekeičia. Aš manau, kad yra padaryta didelė klaida, kad atskirtas kaip specialus teismas Administracinis teismas, kai jis yra visiškai savarankiškas ir jo sprendimų negalima apskųsti Aukščiausiajam Teismui. Čia reikia taisyti, kad būtų bendra teismų praktika visose srityse – ir baudžiamojoje, ir administracinėje srityse. O ne, dabar padarytas vienas karalius ir karaliukas, ką nori, gali daryti. Aš manau, tai yra labai ydinga.
Jeigu norim keisti teismų sistemą, tai, gerbiamieji autoriai, galbūt keiskime Konstituciją taip, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai, apygardų teismų teisėjai kaip Seimo nariai būtų renkami. Tada jie bus atsakingesni. Mes kalbėjome ketverius metus, kad galėtų visuomenė dalyvauti teismų darbe kaip prisiekusieji ar panašiai, bet baigiasi kadencija, ir kalbos tapo niekinės. O šita pataisa… Dabar, pačioje kadencijos pabaigoje, teikti tokios esminės pataisos, aš manau, tikrai nederėtų, yra neatsakinga. Palaukime, naujai išrinktas Seimas tegul apsisprendžia šiuo klausimu. Tikrai nereikėtų tokių įstatymų priimti likus mėnesiui iki Seimo kadencijos pabaigos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega, čia yra tik dėl apkaltos taikymo. 6 straipsnis – dėl apkaltos taikymo taip ir Vyriausiojo administracinio teismo teisėjams.
PIRMININKĖ. V. Aleknaitė-Abramikienė – už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Noriu priminti prieš tai kalbėjusiam kolegai ir visiems kitiems, jog tai nėra skubotas Seimo siūlymas. Dar daugiau, šis siūlymas buvo mano pateiktas praeitos kadencijos Seimui, kai buvo visiškai kita valdančioji dauguma, ir lygiai taip pat sėkmingai Teisės ir teisėtvarkos komitete mes svarstėme ir pritarėme šiam siūlymui. Man keista, kad, reikalaudamas teismų atsakomybės, prieš tai kalbėjęs kolega nenori taikyti apkaltos proceso Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui. Tai yra mažų mažiausiai keista. Aš jam siūlyčiau paskaityti. Tai yra kaip tik gerai, nes už šiurkštų nusikaltimą Seimas galėtų taikyti tokią pat atsakomybę kaip ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Manau, jog tai yra labai svarbus žingsnis atsakomybės link.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 5. 6 straipsnis priimtas. Ačiū komiteto pirmininkui.
Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Gerbiamieji kolegos, jeigu matote, kad kažkas ne taip, tai pakelkite ranką, nes… Mes matome. Kas čia išsibraukėte, gausite kalbėti, nes kompiuterinė sistema stringa. K. Ramelis – už.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Konstitucijos pataisos pateiktos ir reikia priimti dabar, nelaukiant, nes dabartinė teismų sistema nėra logiška. Patys pagalvokite: Apeliacinio teismo teisėjus ir pirmininką (Apeliacinis teismas pagal padėtį yra žemesnis už Vyriausiąjį administracinį teismą) skiria Prezidentas, pritarus Seimui, tuo tarpu Vyriausiojo administracinio teismo, kurio sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, jis aukštesnis ir pagal atlyginimus, ir pagal padėtį, skiriama vienasmeniškai ir jiems nenumatyta… iš tikrųjų negali būti taikoma griežtesnė atsakomybė negu Apeliacinio teismo teisėjams ir Aukščiausiojo Teismo teisėjams. Todėl aš manau, kad iš tikrųjų šitą įstatymą reikia, Konstitucijos pataisas, priimti, ir kviečiu visus balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju Konstantui. E. Klumbys – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą sakau, kad šios pataisos griauna teismų sistemą. Jeigu jūs norite, kad Seimas dalyvautų skiriant Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus, buvo labai paprasta padaryti vieną vienintelį pakeitimą – 112 straipsnyje įrašyti „Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus, kaip ir Apeliacinio teismo teisėjus… “ ir toliau pagal tekstą, viskas sustoja į vietas. O kas yra dabar daroma? Dabar Konstitucijoje atsiranda terminas „bendroji kompetencija“, atsiranda trijų rūšių teismai: specializuoti, bendrosios kompetencijos ir administraciniai… Iš esmės šitais sprendimais padaromas toks chaosas, kad Vyriausiasis administracinis teismas šitomis jūsų pataisomis yra pakeliamas iki Aukščiausiojo Teismo. Atsiras, kad Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas yra praktiškai tolygūs, ir tada atsiras didelė netvarka mūsų teisinėje sistemoje todėl, kad ne viena byla yra ant ribos tarp administracinės teisenos ir civilinės teisenos, ir prasidės chaosas. Tai jeigu jūs norite ir toliau prieš Seimo kadencijos pabaigą varyti chaosą į mūsų teisinę sistemą, balsuokite už visa tai. Bet aš tikiuosi, kad naujai susirinkęs Seimas bus kur kas protingesnis už jus.
PIRMININKĖ. S. Stoma – už.
S. STOMA (MSG). Gerbiamieji kolegos, turėčiau prisijungti prie prieš mane kalbėjusio parlamentaro nuomonės, kad tai nėra idealus sprendimas, nėra tobulas sprendimas, nes apskritai Lietuvos teismai, Lietuvos teisinė sistema reikalauja, tiesiog šaukiasi esminių giluminių permainų, atnaujinimo, ir tikėkimės, kad jos anksčiau ar vėliau ateis. Bet šiuo atveju mažuliukas žingsnis į priekį padarytas, nes vis dėlto sustiprinamas parlamento vaidmuo, tam tikra prasme ir visuomenės vaidmuo. Siūlyčiau balsuoti už. Tai labai nedidelis smulkus žingsnelis į priekį, siūlau jį palaikyti, o didesnes viltis, kurias teikia visuomenė dėl teisinės sistemos, atidėkime ateičiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai ir šito projekto autoriai. Ką iš principo keičia? Jūs pasakykite, kokių teisėjų, kuriuos teikė į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Prezidentė Seimui, nepatvirtino? Nagi patvirtino visus. Visiškai formali Konstitucijos pataisa. Iš viso nieko nepakeis teismų darbe ši Konstitucijos pataisa. Aš tikrai prašyčiau, siūlyčiau tiems autoriams keisti iš esmės Konstitucijos pataisas, kad aukščiausi tiek Administracinio teismo, tiek Aukščiausiojo Teismo teisėjai būtų renkami. Tai bus atsakingi prieš visuomenę. Tada, aš manau, daug atsakingiau dirbs. Kad būtų galima galų gale tą teisėją, jeigu jūs pateiktumėte dėl jo blogo darbo, dėl korupcijos, kad teismas galėtų nušalinti. Mes nė vieno teismo dėl to, kad korupcinės bylos, kad yra… Per visus 20 metų neatstatydinome. Tai kokį nors kur žuvį pagavo, tai konjako buteliuką paėmė – dėl to keliamos bylos. O kad apskritai milžiniška korupcija, teismai nuperkami, nė vienas dėl to, dėl teismo sprendimo, dėl blogo teismo sprendimo nė vienas teisėjas nėra nušalintas. Akivaizdaus teismo sprendimo! Ir ką mes čia pakeisime? Tikrai nieko nepakeisime. Ir neverta čia laužyti iečių. Kadangi nieko nepakeis ši Konstitucijos pataisa, aš susilaikau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų manau, kad šiuo sprendimu mes sulygintume arba labiau susistemintume visą teismų sistemą, tai yra padarytume tokias pačias analogiškų teismų pirmininkų skyrimo procedūras, todėl manau, kad tai yra teisingas žingsnis. Ar tai padės, ar tai pagerins teismų priimtus sprendimus, pamatysime ateityje, bet tikrai nepablogins. Nors ir mano kolega Č. Juršėnas, kuris turbūt kalbės po manęs, buvo pasiūlęs galbūt švelnesnę procedūrą santykio tarp Seimo ir Prezidento institucijos, bet manau, kad ir šis sprendimas, kuris dabar teikiamas, iš tikrųjų yra priimtinas, todėl kviečiu kolegas pritarti dabar pateiktam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Č. Juršėnas – prieš.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos. Aš norėčiau pasakyti, kad iš viso šito teikiamo įstatymo palaikyčiau vieną straipsnį, kur kalbama apie apkaltą. Ta prasme visus teismus, jų vadovus į teisėjus reikėtų sulyginti. Bet tik vieną straipsnį. Kiti siūlymai yra ne patys geriausi. Todėl aš viso projekto nepalaikau taip pat ir dėl tos priežastis, nes anuomet aš siūliau kompromisinį siūlymą, kuris ėjo tuo keliu, kaip buvo autorių pateikta, bet šiek tiek patikslindamas visas tas procedūras, tai yra: Prezidentas tvirtina, bet pritarus Seimui. Taip, kaip yra Apeliacinio teismo atveju. Taigi tada būtų ir Seimo vaidmuo, ir Prezidento vaidmuo nebūtų sumenkintas.
Ir dar viena pastaba, į kurią atkreipė dėmesį Teisės departamentas. Tai yra formuluotė, kad teismų pirmininkai gali būti skiriami, kai yra paskirti visi pagal įstatymą numatyti teisėjai. Ir jeigu taip atsitinka, kad vienas teisėjas numiršta arba jo nelieka, o reikia tuo momentu skirti pirmininką, negalima šito daryti, kol nėra visos teismo sudėties. Į šitą nebuvo atsižvelgta. Tai dėl visų šių priežasčių, aš manyčiau, palaikyti visą įstatymą neišeina. Dar kartą sakau, jeigu būtų tik 5 straipsnis, aš už jį balsuočiau. O už visą įstatymą – ne.
PIRMININKĖ. V. Aleknaitė-Abramikienė – už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymu, šia Konstitucijos pataisa tikrai nėra sprendžiamas jėgų santykis tarp Prezidento ir Seimo. Ir čia nėra jokios paslėptos minties, juoba kad buvo visai kitas Prezidentas ir visai kitas Seimas tada, kai ši pataisa buvo įregistruota ir kai jai buvo pritarta Teisės ir teisėtvarkos komitete. Šiuo įstatymu yra baigiama Lietuvos teismų sistema ir sudaromos prielaidos, kaip čia teisingai kalbėjo ir S. Stoma, galvoti apie būsimus kitus žingsnius skaidrinant Lietuvos teismų sistemą. Man yra keista, kad labai patyręs ir mano itin gerbiamas kolega Česlovas mato galimybę taikyti apkaltą pareigūnams, kurių Seimas nebūtų paskyręs. Konstituciškai tai būtų visai nekorektiška išbraukti iš sistemos kokį nors teisėją, kurio neskyrėme, ir paskui taikyti jam apkaltą. Norėdami taikyti apkaltą Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, mes turime būti jį ir paskyrę. Mažų mažiausiai tokia yra taisyklė. Tokia yra logika. O Teisės departamento pastaba yra labai paprasta – jis primena, jog būsimasis Seimas ar būsimieji Seimai, susidarius tam tikrai teisinei situacijai, kai baigsis Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kadencija, turės pakoreguoti Teismų įstatymą. Tai yra labai nesudėtingas dalykas, kur kas paprastesnis negu Konstitucijos pataisa. Tai tikrai šitą ir būsimasis, ir kiti būsimieji teismai padarys. Dar daugiau, aš manau, kad jie įtvirtins ir visuomenės atstovavimą teismuose…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …tai, ką mūsų Prezidentė savo metiniame pranešime pabrėžė. Tikrai…
PIRMININKĖ. Laikas, kolege!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš siūlyčiau, kad ir jūs pritartumėte šiai pataisai, tai ji dėl to taptų daug vertingesnė.
PIRMININKĖ. Prašom patikslinti.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Aš turiu gerbiamąją ir simpatiškąją kolegę patikslinti. Pagal mano pasiūlymą Seimas būtų dalyvavęs formuojant Vyriausiąjį administracinį teismą ir, vadinasi, apkalta tada… O kaip mes darome su Apeliaciniu teismu? Vadinasi, galima apkaltą Seimui tik pritariant.
Ir antras dalykas. Teisės departamentas kalba apie Konstituciją. Jokiu įstatymu Konstitucijos nepataisysi. Mes jau pabandėme pataisyti po atitinkamo europinio teismo sprendimo ir kas iš to išėjo?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gal jau Vilija su Česlovu išsiaiškinkite tarpusavyje. (Šurmulys salėje)
O dabar siūlyčiau pirmiausia registruotis. Kviečiu visus registruotis! Gerbiamasis Stundy, Dautartai, ir visi kiti! Gerbiamieji kolegos! Nežinau, kokiu būdu sukviesti į vietas. Gerbiamasis Stundy ir Dautartai, ar galite išgirsti balsą tyruose?! Prašom registruotis. Ateikite! Gerbiamoji Loreta Graužiniene! Gerai. Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Dar, matau, ateina L. Graužinienė, vadinasi, bus 107.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Konstitucijos 67, 74, 84, 111, 112 ir 116 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 85, prieš – 3, susilaikė 21. Nepriimta. Gaila.
10.32 val.
Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIP-1392(2) (priėmimas)
Taigi dirbame toliau. Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. (Balsai salėje) Dėmesio! Galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimtas.
3 straipsnis. Yra įregistruota Seimo nario V. Žiemelio pataisa arba siūlymas. Tam, kad galėtume pradėti svarstyti, reikia 29 Seimo narių, kurie palaikytų šią pataisą. Ar yra 29 Seimo nariai? Gal balsuojame elektroniniu būdu. Yra daugiau kaip 29 Seimo narių balsai. Taigi dabar prašau V. Žiemelį pristatyti savo siūlymą. V. Žiemelis. Prašau pristatyti savo siūlymą.
V. ŽIEMELIS (KPF). Jeigu aš neklystu, komitetas pritarė šiam siūlymui, taip?
PIRMININKĖ. Vis tiek yra tokia procedūra, čia priėmimas.
V. ŽIEMELIS (KPF). Esminis dalykas tas, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, nes nespėjome atlikti visų dalykų, kuriuos turėtų padaryti apylinkių teismai. Todėl aš siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komitetas?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė. Pirminiame variante buvo siūloma sujungti nuo rugsėjo 1 d., tačiau padiskutavę sutarėme, kad baigiasi metai, keičiasi bylų numeriai. Viso šio paketo esmė ir yra ta, kad šio paketo įsigaliojimą padarytume nuo 2013 m. sausio 1 d. Visiems siūlymams komitetas analogiškai yra pritaręs.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti V.Žiemelio siūlymui? Pritarta. Galime priimti 3 straipsnį su V. Žiemelio siūlymu? Priimtas.
Dėl 4 straipsnio irgi yra V. Žiemelio siūlymas. Kaip jau komiteto pirmininkas sakė, datos keitimas atlikti reorganizavimo darbus buvo iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Siūlymas – gruodžio 31 d. Ar galime su V. Žiemelio siūlymu priimti 4 straipsnį? Priimtas. Dėkoju pranešėjui.
Atsiprašau, dar yra Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno rajono apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, komitetas jam pritarė. Ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Ir dar yra vienas Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariam.
Ir yra V. Žiemelio siūlymas pakeisti pirmąjį priedėlį ir išdėstyti pagal jo siūlomą redakciją. Komitetas tam pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti priedėlio redakcijai pagal V. Žiemelį? Dėkui. Pritarta.
Toliau yra Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Šiaulių rajono apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašymas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu ir mes pritarti?
V. Žiemelio siūlymas pakeisti antrąjį priedėlį. Komitetas pritarė jo redakcijai ir siūlo išdėstyti pagal V. Žiemelio siūlomą redakciją. Galim pritarti V. Žiemelio siūlymui redaguoti antrąjį priedėlį? Pritarta.
Toliau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašas. Yra Seimo kanceliarijos siūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime ir mes pritarti tam siūlymui.
Toliau dar vienas Seimo kanceliarijos siūlymas. Komitetas pritarė ir mes tam pritariame.
Projekto trečiojo priedėlio 19 punkto redakcija. Seimo nario V. Žiemelio siūlymas pakeisti trečiąjį priedėlį ir išdėstyti pagal jo redakciją. Mes tam pritariame ir komitetas tam pritarė. Viską išnagrinėjome. Ačiū pranešėjui.
Dėl viso Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Dėmesio! (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galima tyliau?! Profesorė M. Čigriejienė su J. Razma! Ponas V. Valkiūnas su kolega! Balsą tyruose išgirdote. Gal galima tyliau?
Dabar, gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymas priimtas.
10.39 val.
Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Irgi priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis – preambulė. Priimamas. 1 straipsnio pavadinimas „Apylinkių teismų įsteigimas“. Priimtas.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario V. Žiemelio siūlymas dėl datos pakeitimo. Komitetas tam pritarė. Ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti ir priimti 2 straipsnį? Priimtas.
Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba įvertinti projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms. Pastabų neturime. Pritarta. Ačiū pranešėjui.
Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
10.41 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
1 straipsnis. Yra Seimo nario S. Šedbaro siūlymas. Gerbiamasis Šedbarai, gal jūs jį ir pateikite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kaip minėjau, esmė to paketo yra visų pirma keleto teismų teritorijų sujungimas – Vilniaus, Šiaulių ir patikslinama – kartu ir Kauno. Čia yra tik žodžiai papildomai įrašomi, mano siūlyme buvo pamiršta. O toliau vėl tas pats datos pakeitimas – nuo sausio 1 d. Visa tai yra kompleksiškai.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti S. Šedbaro siūlymui ir priimti 1 straipsnį su S. Šedbaro siūlymu? Priimta.
2 straipsnis. Irgi yra S. Šedbaro siūlymas, apie kurį jis jau kalbėjo. Tai yra datos pakeitimas. Ar galime bendru sutarimu su S. Šedbaro siūlymu priimti 2 straipsnį? Priimtas.
Ir yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kad pastabų neturi. Tam komitetas pritarė.
Dabar dėl viso įstatymo, nes nėra norinčių kalbėti, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas (projektas Nr. XIP-1394(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.43 val.
Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymas. Prezidento grąžintas įstatymas pakartotinai svarstyti. Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, kaip matyti, buvo padaryta pertrauka, todėl noriu jums priminti, kad mums (stenogramoje parašyta – daroma pertrauka iki kito posėdžio) liko motyvai ir balsavimas.
Dabar dar kartą noriu priminti 167 straipsnį „Grąžinto įstatymo priėmimas“. Dėmesio! „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Taigi ir kalbėjimo motyvai yra, ar priimti įstatymą be pakeitimų. Tie, kurie čia užsirašė, turės kalbėti už. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, pagrindinis klausimas, su kuriuo nesutinka Prezidentė ir dėl kurio, manau, mums labai svarbu čia priimant apsispręsti, ar mes sutinkame, kad atskiros Lietuvos upės atskirais gabalais būtų nuomojamos privatiems žvejybos klubams. Manau, tai yra esminis ir pats svarbiausias klausimas, nes kalbos apie tai, kad upės yra įžuvinamos, jūs turbūt suprantate, yra visiškai nepagrįstos, nes tinkamai įžuvinti upes gali tik ichtiologai, nuosekliai dirbantys metų metus. Dalis upių, pavyzdžiui, Šešupė… Per upės vidurį eina riba su Rusijos valstybe. Kaip tokią upę įžuvinti? Vadinasi, mes įžuviname upę, kurioje žuvis gaudo kitos valstybės piliečiai? Ar tokias upes galima apskritai nuomoti?
Be abejonės, kalbos apie tai, kad yra ne tik įžuvinama, bet ir gaudomi brakonieriai, irgi niekuo nepagrįstos. Jūs įsivaizduokite, jeigu aš žvejys, esu išsinuomavęs upę, ateinu prie jūsų ir sakau, kad aš jus pagaunu. Kokias aš turiu teises tai daryti, jeigu aš ne valstybės kontrolierius, ne valstybės aplinkos apsaugos inspektorius? Kokias teises aš turiu sulaikyti bet kokį Lietuvos pilietį, esantį šalia mano išsinuomotos upės?
Taigi noriu pasakyti, kad iš esmės visi Prezidentės argumentai, susiję su upių nuoma, neva upes galima nuomoti, yra tikrai visiškai nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės, nes pereikite išnuomotų upių paupiais, pamatysite, kad ten nė kiek ne mažiau šiukšlių negu šalia neišnuomotų upių.
Be abejonės, labai gaila, kad tie…
PIRMININKĖ. Kolege, laikas!
A. STANCIKIENĖ (MSG). …kurie veikia už šito įstatymo atmetimą, neįsivardino kaip lobistai ir nėra registruoti lobistai. Žinome, kad tarp jų yra net ir premjero patarėjas.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, viename ir kitame variantuose surasti tobulą variantą iš tikro gana sudėtinga. Aš manau, Prezidentė, ką ir kalbėjo A. Stancikienė, palieka galimybę ir sudaro galimybę, įteisina, nuomoti upes įvairiausiems žvejų būreliams. Tai tikrai yra ydingas dalykas ir to neturėtų būti. Tai turi būti išskirtinai reguliuojama valstybės. Ji gal nustatytų kokį nors mokestį už tą žvejybą, nes įžuvinimas irgi kainuoja. Bet palikti tai privatiems būreliams tikrai neleistina, nes šiandien prie vandenų, prie ežerų jau negalima prieiti, greitai neprieisime ir prie upių.
Bet yra kitas variantas, Prezidentė siūlo tikrai gana logišką variantą, kad pensininkai ir vaikai galėtų nemokamai žvejoti. Gal Prezidentei reikėtų truputėlį aiškiau nustatyti kur. Jeigu žmogus savo lėšomis išsikasė tvenkinį savo žemėje, tai nėra gamtos suformuotas koks nors telkinys, kurį vėliau privatizavo koks nors verslininkas ar pilietis, aš nemanau, kad būtų teisinga, jei tame už savo lėšas įsteigtame tvenkinyje visiškai be savininko žinios žuvį galėtų gaudyti pensininkai ar vaikai. Šioje situacijoje, aš manau, reikėtų apskritai dar sudėti, peržiūrėti ir Prezidentės variantą, ir dabartinį variantą ir surasti aukso vidurį.
Man labai sunku palaikyti dabartinį variantą ir labai sudėtinga palaikyti Prezidentės veto, todėl esu apsisprendęs nedalyvauti balsuojant.
PIRMININKĖ. J. Šimėnas – už.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, noriu truputėlį priminti, kokį įstatymą priėmėme. Mėgėjiškos žūklės įstatymas aiškiai reglamentuoja tris pagrindinius dalykus.
Pirma. Tai mėgėjiška žūklė valstybiniuose telkiniuose, išnuomotuose ir privačiuose telkiniuose. Valstybiniuose ir išnuomotuose telkiniuose žvejojantys mėgėjai moka ne mokestį, bet įmoką į valstybės specialiąją programą, kurios pinigai naudojami įžuvinimui. Dėl privačių telkinių – kadangi privatininkas pats tai atlieka, mes įstatymu nustatėme, kad privatininkas pats nustato, kokia turi būti įmoka.
Toliau. Įstatymas labai aiškiai reglamentuoja valstybinių įstaigų kompetenciją, t. y. Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos. Prisiminkite, kiek daug buvo diskusijų, kol mes sugebėjome rasti kompromisą.
Trečias dalykas – upių nuoma. Aš jums išdalinau žurnalo „Žūklė“ vyriausiojo redaktoriaus Romualdo Žilinsko laišką. Jame labai aiškiai pasakyta, kad šiuo metu, kaip jis vadina, įtakingų valdininkų draugai ir giminės yra išsinuomavę upes. Upės yra išskirtinė valstybės nuosavybė ir įstatymu mes labai aiškiai apibrėžiame, kad upių nuoma turi būti baigta su jų nuomos terminu.
Taigi Prezidentė, vetuodama šį įstatymą, pratęsia nomenklatūrines upių nuomas ir nepasako, kokia turi būti įmoka tiems pensininkams ir panašiai. Manau, kad įmokas pensininkams turėtų nustatyti jau naujos kadencijos Seimas. Reikia spręsti du dalykus.
Pirmas. Dėl susitarimo dėl privačios nuosavybės.
Antras. Kokio dydžio tie…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). …mokesčiai turi būti. Komitetas dėl šio įstatymo susirinkę birželio 24 d. dar kartą vieningai balsavo ir nepritarė Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Vis dėlto lietuviai nenusipelnė nepriklausomybės – nemoka valdyti net mėgėjiškos žvejybos. Kodėl viskas, kas gamtos sukurta, tokie dalykai kaip upės, ežerai, kurie gamtos sukurti, išnuomojami privatininkui atiduodant? Kokia čia velniava?! Žmonės daro jau taip: išnuomojo, privatus ežerėlis, upeliukas, jau jis aukštesnis, visiems kitiems nebegalima. Atleiskite, reikia, kad kas nors mus okupuotų ir įvestų tvarką, jeigu patys nesitvarkome. Todėl aš esu prieš. Taip priimti, nors jis šiek tiek ir bando įvesti tvarką… Prezidentė vėl viską sujaukė. Po velniais! Lietuviai, ką jūs renkate į valdžią, kodėl tokius renkate? (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. A. Endzinas – už.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Po tokios emocingos gerbiamojo kolegos kalbos turbūt nereikėtų dar daug ko pridėti. Tačiau vis dėlto noriu pasakyti, kad Prezidentės išsakytos pastabos turi racijos. Manyčiau, jos galėtų būti svarstomos, atsirastų, be abejo, išdiskutavus su plačia visuomene, žvejų visuomene, žvejų mėgėjų visuomene, tam tikrų pataisų, kurios galėtų būti svarstomos ir galbūt netgi priimamos Seime. Bet tam reikia laiko. Iš tikrųjų tam reikia gana daug laiko ir gana plačių diskusijų. Šiandien tokių diskusijų nebėra galimybės surengti, tiesiog techniškai nėra galimybės surengti. Todėl pasisakau už priimtą Seimo patvirtintą įstatymą, o naujos kadencijos Seimui, be abejo, lieka dar ir šitas darbas, kurį, ko gero, jis sugebės padaryti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkui. S. Giedraitis – už.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Komiteto nariai dirbo nemažai metų kurdami šį įstatymą. Mums pasisekė sukurti pažangesnį įstatymą, negu jis buvo. Todėl siūlau atmesti Prezidentės veto ir pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą prašau grįžti į savo darbo vietas. Ar galite tą padaryti? Reikia balsuoti, aš matau, kiekgi yra žmonių. Balsuojame. Kas už tai, kad Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymas būtų priimtas visas be pakeitimų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84: už – 72, prieš – 2, susilaikė 10. Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymas liko toks, kokį buvo priėmęs Seimas. Taigi Prezidentės veto atmestas.
10.55 val.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dabar bus nemažai įstatymų svarstymas, nes buvo padaryta pertrauka. Noriu vėlgi priminti, kas vyko mūsų pavasario sesijos pabaigoje. Diskusija jau yra įvykusi, padaryta svarstymo pertrauka. Taigi dabar kviečiu į tribūną R. Dagį, ir svarstysime visas pataisas.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario G. Songailos siūlymas. G. Songaila… Oi, atsiprašau, nepasakiau įstatymo pavadinimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai, palaukite, pasakysiu. Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taigi dėl 1 straipsnio yra G. Songailos siūlymas. Prašau, Gintarai.
G. SONGAILA (MSG). Man neatsidaro. Vieną minutėlę, man neatsidaro konsoliduotas variantas, tai dar kartą mėginu. Atsidarė. Ačiū. Taip.
Mano pasiūlymo esmė, kad nebūtų, kaip čia yra parašyta, „papildomos iš valstybės biudžeto lėšų už asmenį mokamos pensijų įmokos“. Siūlau šitą formuluotę išbraukti, nes pagal tą koncepciją, kurią pateikė autoriai, dar plius papildomai iš valstybės biudžeto už asmenį mokant į pensijų fondus dar būtų mokama. Didinamas tarifas ir plius tai mokama iš valstybės biudžeto. Aš siūlau šitą sakinį išbraukti.
PIRMININKĖ. Ar yra dešimt, palaikančių šį siūlymą? Elektroniniu būdu registruokitės. Yra daugiau kaip dešimt. Taigi dabar komiteto argumentai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui, nes tai keistų visas mūsų patvirtintas gaires ir patvirtintas gairių nuostatas. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad tarifas šiuo atveju nedidėja taip, kaip kolega sakė, nes socialinio draudimo mokestis mūsų nekoreguojamas. Pagal komiteto priimtą konsoliduoto varianto versiją yra pervedami 2 % iš socialinio draudimo mokesčių. Bet jeigu žmogus apsisprendžia draustis papildomai, tai valstybė, palaikydama, skatindama jį draustis, perveda iš biudžeto papildomai tam tikrą tokią pačią… panašią sumą į jo draudžiamąsias pajamas papildomai. Jeigu, sakykime, dar augina vaikus, tai papildomai dar didesniu tarifu jį draudžia. Jeigu žmogus prisiima riziką, mes tą riziką skatiname. Jeigu žmogus neprisiims tos rizikos, valstybė to neskatins. Tai yra esminis dalykas, manau, tai yra teisingas dalykas, nes pensinis draudimas, papildomas kaupiamasis susiję su tam tikra rizika. Be to, nesuteikdami tokio sprendimo, mes tiesiog palaidojame antrąją pakopą, ir vien tik socialinio draudimo tarifas čia neišgelbės, nes senėjimo procesas rodo tai, kad jeigu tendencijos liks tokios pačios, tai pakeitimo norma ne padidės, o sumažės, pensijos sumažės.
PIRMININKĖ. Dabar vienas – už, kitas – prieš pataisą. A. Sysas, palaikantis G. Songailos pataisą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš principo palaikau ir savo pataisą, kuri bus dėl 4 straipsnio, nes aš siūlau visiškai kitokį tolesnės reformos finansavimo modelį. Todėl kolegos G. Songailos pataisa iš principo susieta. Ar mes tolesniame pensijų reformos etape skirsime papildomų lėšų ne tik iš „Sodros“, bet dar iš valstybės biudžeto? Turėkim omeny, kad valstybės skola visą laiką auga, jau siekia beveik 50 mln., „Sodros“ – beveik 10 mlrd. ir toliau. Vakar direktorius kalbėjo, kad 2016 m. gal einamąjį deficitą subalansuosime, tai ieškokite pigiausio varianto, kad veiktų sistema, bet pigiausiai kainuotų. Bet kokie papildomi pinigai iš biudžeto didina mūsų įsiskolinimus „Sodros“ biudžetui. Todėl aš ir palaikau nuostatą, kad bent jau nekiškime rankos į valstybės biudžetą. Atvirkščiai, reikia remti.
PIRMININKĖ. P. Gražulis, nepalaikantis pataisos.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš apskritai norėjau pasisakyti iš principo prieš šitą įstatymą – ydingą, žalingą ir didinantį skolas.
PIRMININKĖ. Kolega, jūs užsirašęs dėl pataisų svarstymo, tai aš tą ir skaitau.
P. GRAŽULIS (TTF). Tada aš prašyčiau mane dėl viso įstatymo.
PIRMININKĖ. Dėl viso įstatymo?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Balsuojame dėl G. Songailos siūlymo. Kas pritariate G. Songailos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 30, prieš – 11, susilaikė 29. Pataisai nepritarta.
Dėl 2 straipsnio yra G. Songailos siūlymas. Gintaras pristato 2 straipsnio siūlymą.
G. SONGAILA (MSG). Ta dalis, kur buvo dėl papildomų iš valstybės biudžeto lėšų asmeniui mokamos pensijų įmokos. Seimas jau apsisprendė. Aš labai dėl to apgailestauju, nes faktiškai tai yra diversija. O ta dalis… Faktiškai visas šitas straipsnis, kadangi Seimas jau apsisprendė, turbūt jau nesvarstytinas.
PIRMININKĖ. Tada šito nebesvarstome?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėl 3 straipsnio nėra. Dėl 4 straipsnio yra M. Zasčiurinsko siūlymas. O kur M. Zasčiurinskas? (Balsai salėje) Pirmininke, gal jūs tada pakomentuokite.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tiesiog kolega siūlė kitokį pensijų fondų kompensavimo tvarkos išdėstymą. Komitetas apsisprendė dėl kitokio varianto, todėl ir nepritarė kolegos siūlymui. Finansiškai toks pasiūlymas būtų nepagrįstas. Kita vertus, kolega siūlo įvesti galutinį nulinį procentą pervedimo į pensijų fondus, faktiškai siūlo panaikinti antrąją pakopą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Algimantai Dumbrava, jūs prieš pataisą norite kalbėti? Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Mes komitete svarstėme tą klausimą, gerbiamieji kolegos, ir tikrai, jeigu mes jau… (Balsai salėje) Jeigu mes turime šiuos fondus, tai neturėtume iš karto taip – sunkesnė valstybės situacija ir atsisakyti fondų, viską sugriauti ir pasilikti su niekuo. Dabar į fondus yra užsirašę per milijoną žmonių, tikrai mes turime pateisinti viltis. Aš geriau palaikyčiau A. Meliano mintį, kad atkurtume 5,5 % negu visai nulį. Bet šiandien yra parengtas kompromisinis siūlymas. Galėtume apie tai tikrai diskutuoti. O M. Zasčiurinsko nuomonei nepritariu, kad būtų paliktas nulinis variantas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65: už – 16, prieš – 15, susilaikė 34. M. Zasčiurinsko pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo nario A. Meliano siūlymas. A. Meliano irgi nematau. Pirmininke, gal jūs tada ir dėl šito siūlymo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl panašių priežasčių, tiktai priešingas kolegos Mečislovo siūlymui. Tai siūlymas pervesti daug didesnę sumą socialinio draudimo mokesčio… Komitetas irgi tam nepritarė. Tokiu atveju tikrai ženkliai sumažėtų socialinio draudimo „Sodros“ pensijos ir mes tikrai negalėtume tam pritarti, jeigu nedidinamas socialinio draudimo tarifas. Tada reikia kalbėti apie didesnį socialinio draudimo tarifą, nes pakeitimo normos – 40 % ateityje mes nepasieksime.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava, palaikantis A. Meliano siūlymą.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš neturiu iliuzijų, kad Seimas tikrai palaikys A. Meliano siūlymą, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį. Vis dėlto tos lėšos, kurios buvo anksčiau, buvo nusavintos, aš manau, ne visai teisėtai ir Konstitucinis Teismas yra apie tai pasisakęs, kad reikėtų atkurti tuos 5 %, tačiau aš įsivaizduoju, kad žmonės prarado dalį pensijos, būtent kai buvo nusavinta, ir būtų logiška, kad vis dėlto tas atkūrimas įvyktų, nors šiandien mes pagal pateiktus įstatymų projektus matome, kad vargu ar tai kada nors bus. Tačiau aš palaikyčiau A. Meliano nuomonę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pataisą – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Ne pensijų fondų lėšos nusavintos, o „Sodros“ lėšos buvo nusavintos tokiu sprendimu, kai mes nutarėme pervesti net 5,5 %. 5,5 % reiškia 1,5 mlrd. Lt. Gerbiamieji, galvokime ne ta vieta, kuria sėdime, o galva. Šiandien jau 9,5 mlrd. skola ir siūloma nuo 2014 m. dar 1,5 mlrd. kasdien didinti!.. Biudžetas nesubalansuotas, kas mėnesį maždaug 300 mln. eina į minusą, bet aš suprantu, noras įtikti kažkam labai didelis. Galbūt paremtų, rinkimai ant nosies. Bet galvokime apie ateitį. Mums reikės tą visą minusinę duobę išsrėbti. Siūlymas 5,5 % labai gražus, 10 % būtų dar gražesnis. Bet realiai prisiminkime, kad 800 tūkst. pensininkų šiandien gauna pensijas. Plius dar per 300 tūkst. našlių ir gaunančių neįgalumo pensiją, tai milijonas žmonių. Tai mes galvokime, ar galime toliau rizikuoti išmokomis, kurias vykdo „Sodra“. Negalime taip blaškytis ir siūlyti tokią didelę išmoką. Todėl aš pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Meliano siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 15, prieš – 19, susilaikė 30. A. Meliano siūlymui nepritarta.
A. Syso siūlymas. Prašau. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra vienas iš esminių pakeitimų, jeigu Seimas apsispręstų, nes Vyriausybė siūlo keisdama finansavimo tvarką įvesti naują siūlymą, t. y. kad 2 % moka pats žmogus, „Sodra“ papildomai moka 1 % ir valstybės biudžetas dar 1 % nuo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo 2016 m. tai būtų 2 plius 2 plius 2. Mano siūlymas yra visiškai kitoks – nenaudoti „Sodros“ lėšų. Pakartosiu, kad kol kas minusas, „Sodros“ deficitas labai didelis, taip pat valstybės biudžetas nėra toks perteklinis, kad mes galėtume daug pinigų skirti tokiam dalykui, todėl aš siūlau iš esmės pakeisti antrosios pensijų pakopos finansavimą, kur žmonės patys galėtų finansuoti iš savo darbo užmokesčio, nes tai yra pirmiausia naudinga tiems, kurie gauna dideles pajamas, jie ir gina tą sistemą. Mano siūlymas nuo 1 % iki 10 % savo atlyginimo leisti skirti antrajai pensijų pakopai ir už tai gauti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Finansų ministerija atliko skaičiavimus ir akivaizdžiai matyti, kad jeigu taikytume mano pasiūlytą variantą, tai valstybės biudžetui pirmais metais kainuotų maždaug 350 mln., jeigu taikytume Vyriausybės projektą, tai viršija, aš nepasakysiu tiksliai, bet per 700 mln. Lt. Taigi turint omenyje, kad valstybė neturi perteklinių lėšų, o yra minusas, tai paprasčiausia galvokime valstybiškai. Paliekame sistemą funkcionuoti, galima dalyvauti joje savanoriškai rizikuojant savo asmeninėmis pajamomis, bet netraukiant į šitą sistemą kitų mokesčių mokėtojų, kurie šioje sistemoje nedalyvaus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. B. Vėsaitė. Atsiprašau, pirmiausia komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Noriu atkreipti dėmesį, kaip Algirdas sakė, kad tai iš tikrųjų yra esminis apsisprendimas. Pasiūlyta schema yra tokia pati, kaip yra taikoma trečiajai pakopai. Iš esmės tai yra galimybė atgauti dalį lėšų savo draudimo už tai, kad draudiesi. Bet skirtumas tik tas, kad negalėsi iš karto atsiimti visų pinigų. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tada finansavimo schema būtų ne 2 plius 2 plius 2, bet greičiausiai 2 plius 2 plius 0,2, kaip Finansų ministerija skaičiuoja, galbūt šiek tiek daugiau. Faktiškai tai sumažina lėšų kiekį pensijų fonduose ir sumažina, be jokios abejonės, būsimąsias pensijas. Mes turime apsispręsti, kiek pinigų skiriame pensininkams, nes pinigais iš dangaus nelyja. Jeigu mažiau įvesime tų pinigų į sistemą, tai gausime mažesnes pensijas. Todėl komitetas mano, kad vis dėlto reikėtų Vyriausybės pateikto varianto, nes jis yra palankesnis mūsų pensininkams. O iš esmės šitas kelias veda į dvipakopės sistemos Lietuvoje kūrimą.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė, palaikanti A. Syso pataisą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, palaikau A. Syso pataisą todėl, kad mes atimame iš dabartinių pensininkų, nes iš „Sodros“ šitos lėšos eina.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Valstybės biudžeto.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Dedame į krepšelį, ir neaišku, kas ten bus. Juo labiau kad darbuotojų Lietuvoje mažėja, gaunančių senatvės, arba „Sodros“, pensiją didėja. Ir, aišku, „Sodra“ turi didelę skolų naštą, artėjame prie 10 mlrd. O kur dar įsiskolinimai pensininkams dėl atimtų pensijų! Aš sakyčiau, reikia būti realistais.
Be to, aš raginčiau kolegas iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto vis dėlto peržiūrėti administravimo mokesčius, nes tie administravimo mokesčiai, jeigu ir yra kokia nors nauda iš pensijų fondų, viską suvalgo vos ne iki nulio.
Pritariu A. Syso modeliui, nes manau, kad jis yra daug palankesnis valstybės ir „Sodros“ biudžetui, ir dabartiniams pensininkams bent jau iškyla viltis, kad galėsime bent jau ateityje šiek tiek kilstelėti jų pensijas, kurios atitiktų pragyvenimo lygį. (Balsas iš salės: „Priešingai.“)
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš pataisą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra du variantai – Vyriausybės variantas ir siūloma gerbiamojo Seimo nario A. Syso pataisa. Aš manau, tai geresnis variantas.
Bet apskritai, kaip matome, mūsų valstybėje yra gudrūs ir yra gudresni. Kodėl šiandien mūsų valstybėje mažos pensijos? Nes įsteigėme privačius fondus ir valstybė dar pumpuoja iš „Sodros“ biudžeto į privačius fondus. Administruodami šiuos fondus, skirdami sau po 50 tūkst. ir daugiau atlyginimus, pirkdami įvairiausius brangiausius automobilius, jachtas, tuos pinigus pravalgo. Kas prisiims atsakomybę?
Apskritai visiškai netinkama tokia pensijų sistema. Jeigu valstybė nori arba žmogus nori gauti didesnę pensiją, mes sudarykime sąlygas. Yra nustatytas socialinio draudimo mokestis, leiskime žmogui mokėti papildomai 5, 10 % ir jis gaus tada didesnę pensiją. O dabar kas čia padaryta? Padaryti kažkokie fondai, o galutinai kas prisiims atsakomybę? Valstybė. Todėl geresnis variantas yra A. Syso. Bet apskritai šitie privatūs fondai yra ydingi ir negalima remti. Siūlau atsisakyti visiškai tų privačių fondų.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Antrą kartą kalbėjo prieš. Negalima taip daryti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs visai ne į temą kalbėjote. Balsuojame. Kas palaikote A. Syso siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 34, prieš – 9, susilaikė 26. Pataisai nepritarta.
Seimo nario R. J. Dagio siūlymas pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš atsiėmiau šitą siūlymą komiteto svarstymo metu.
PIRMININKĖ. Neatsiėmėte, jūs prieš tai atsiėmėte.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Jūs atsiėmėte siūlymą dėl 3 straipsnio. O toliau yra 4, jūs siūlote pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir papildyti 4 straipsnį naujomis 5, 6 ir 7 dalimis. Prašom pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau, Pirmininke, taip greitai peršokome, kad aš nebespėju. 5, 6, 7 dalis aš taip pat atsiėmiau.
PIRMININKĖ. Atsiėmėte. Gerai. Toliau – G. Songailos siūlymas dėl 4 straipsnio. G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Vis dėlto čia yra konceptualus pasiūlymas, kad būtų išsaugota savanoriško draudimo, tiksliau, kaupimo privačiuose fonduose sistema, bet kad žmogus apsispręstų, ar jis nori toliau tęsti šitą. Tai čia bus kitos pataisos, kad jis gali atsiimti, jeigu nenori, visą turtą ir pervesti į „Sodrą“. Bet šitas konkretus pasiūlymas, 1 dalis, kad Valstybinio socialinio draudimo fondui iš valstybės biudžeto šios pensijų įmokos nebūtų kompensuojamos. Ir antra, kad jeigu žmogus nori kaupti pensijų fonduose, tai vis dėlto kad tai būtų daroma iš papildomai padidinto tarifo, tai yra kad tai nebūtų daroma iš to bendro tarifo, kurį moka visi, ir nebūtų imami pinigai iš dabartinių pensijų.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas tam nepritarė pirmiausia dėl to, kad, kaip gerbiamasis kolega ką tik sakė, keičiasi ne ta formulė 2 plius 2, plius 2, bet 0,2 ar kiek iš biudžeto. Kitas dalykas, kita jo siūlymo dalis yra susijusi su apsisprendimo variantu. Komitetas yra pritaręs A. Syso siūlymui, kad žmogus turėtų bet kuriuo atveju rašyti pareiškimą, jeigu jis nori likti fonduose, todėl šitas variantas buvo tada nepalaikytas.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas, palaikantis G. Songailos siūlymą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju reikia rinktis iš visų blogybių mažesnę blogybę. Kaupiamieji fondai iš esmės yra blogai ir jie neturėtų būti mums priimtini. Šitame įstatymo projekte, kuris mums pateikiamas (atkreipkite, kolegos, dėmesį), iš esmės yra siūloma padidinti mokesčius. Gerai įsiskaitykite ir suprasite. Tai yra užmaskuotas mokesčių didinimas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu pats nori.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Todėl gerbiamojo kolegos G. Songailos pasiūlymas yra mažesnė blogybė, nes jo siūlymas šiek tiek apsaugo biudžetą. O valstybės biudžeto padėtis, kaip jūs žinote, yra ganėtinai sudėtinga. Pakartosiu skaičius, kuriuos jūs žinote. Tai yra skola išaugo nuo 17 iki 50 mlrd., atominė – dar 30 mlrd., terminalas – dar 5 mlrd., „Sodros“ skola – dar 10 mlrd.
Kolega R. J. Dagys, kaip komiteto pirmininkas, atkreipė dėmesį į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus skaičiavimus. Pagal šitą sistemą yra siūloma, kad privačiuose kaupiamuosiuose fonduose, kurie saugomi, beje, užsienio bankuose, būtų kaupiama iki 80 % nuo šalies BVP. Koks yra rimtas dalykas. Todėl aš ir kalbu: iš dviejų blogybių aš renkuosi mažesnę ir šiuo atveju siūlau palaikyti gerbiamojo kolegos G. Songailos siūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – prieš siūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, aš pirmiausia dėl vedimo tvarkos. Aš labai norėčiau, kad mes balsuotume dėl dviejų atskirų pataisų. Nes tai yra dvi skirtingos esminės pataisos. Pirmoji pataisa, apie kurią mes dabar kalbame, – G. Songaila siūlo pervesti nuo 2014 m. 2 % ir 2 % didinti žmogaus tarifą, mokestį, jeigu galima taip pasakyti, ką sakė kolega M. Zasčiurinskas. Tai yra esminis dalykas, tai skiriasi nuo Vyriausybės pateikto projekto, nes nėra pervedimų nei iš biudžeto, nei iš „Sodros“.
O antra pataisa kalba apie tai, kad jeigu žmogus nutraukia sutartį, visi pinigai, kurie šiandien sukaupti antrajai pensijų pakopai, yra grąžinami į „Sodrą“. Tai yra esminis dalykas, apie kurį nekalbama šiame įstatyme. Todėl pirma apsispręskime dėl pirmos pataisos, o po to dėl antros.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tai jūs ir nepainiokite pats. Čia nėra dviejų pataisų. Aš skaitau, kas parašyta: „Siūlau pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip.“ Aš taip ir suformulavau. (Balsai salėje) Kokią pataisą atskirai? Čia yra visa 4 straipsnio redakcija.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Priėmimo metu galės.
PIRMININKĖ. Bet yra pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir pakeisti 4 straipsnio 2 dalį. Tai jūs ir siūlote toje redakcijoje… Ką, dabar daryti dėl to straipsnio du atskirus balsavimus – dėl 1 dalies ir dėl 2 dalies? Taip siūlote?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, man atrodo, kolega galės išskirti, balsavimas bus priėmimo stadijos metu, bet čia dabar pateikta ištisai ir komitetas svarstė kaip bendrą pasiūlymą. Mes negalėjome svarstyti atskirai, nes tai yra vientisas pasiūlymas.
PIRMININKĖ. G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Aš dėl vedimo tvarkos. Tikrai pritarčiau gerbiamojo A. Syso pasiūlymui, nes dėl abiejų dalių pateikti atskiri du pasiūlymai. Nesvarbu, kad tai susiję su tuo pačiu straipsniu, nesvarbu, kad viskas, kas yra pateikta, yra bendras pasiūlymas. Kadangi tai du skirtingi dalykai dėl dviejų skirtingų dalių ir motyvacija skirtinga, tai siūlau balsuoti ir dar suteikti galimybę man pasisakyti dėl 2 dalies.
PIRMININKĖ. Jūs pasisakėte tik dėl 1 dalies? Gerbiamieji kolegos, vardan tiesos balsuokime už… pagal G. Songailos siūlymą pakeisti 4 straipsnio 1 dalį. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mes tiesiog sumažinome pensijas.
PIRMININKĖ. Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 32, prieš – 8, susilaikė 29. 4 straipsnio 1 dalies pataisai nepritarta.
Dabar G. Songaila pristatys pataisą dėl 4 straipsnio 2 dalies. Taip?
G. SONGAILA (MSG). Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, mes praeitos sesijos metu, net užpraeitos sesijos pabaigoje, kiek atsimenu, nubalsavome dėl gairių. Ten buvo tokia formuluotė: sudaryti sąlygas grįžti iš pensijų fondo su visu pensijų turtu į „Sodrą“. Patvirtinome tas gaires, tačiau komitetas pateikė visai ką kita – jis pateikė teisę nutraukti sutartį. Bet niekur nėra parašyta, kad žmogus gali grąžinti, kaip pereidamas iš vieno privataus pensijų fondo į kitą pensijų fondą, kad jis lygiai taip pat galėtų pereiti ir į „Sodrą“, atkurti savo pensijos dydį tokį, koks jis būtų buvęs, jeigu jis būtų nemokėjęs į tuos pensijų fondus, minus tie patys 0,2 %, kur yra nustatyta už administravimą, kai jis pereina iš vieno fondo į kitą. Tai čia ir yra tas siūlymas, kuris atitinka gaires. Jeigu atskaičiuojame 0,2 nuošimčio pereinant iš vieno privataus fondo į kitą, tai ir grįžtant į „Sodrą“, taip pat atskaičiavus tuos 0,2 %, turėtų būti žmogui sudaryta galimybė iš tos vergijos išeiti ir neprarasti savo turto. Aš siūlau, tikrai labai siūlau, susikaupti Seimui šioje vietoje, nes čia yra esminis siūlymas. Aišku, dėl to, kad iš valstybės biudžeto mokėsime apskritai papildomus mokesčius į pensijų fondą, jau diversija padaryta. Tai nors čia sudarykime galimybę žmonėms apsispręsti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai nematau jokios diversijos, nes tada reikėtų laikyti estus totaliais diversantais, kadangi jų sistema iš viso veikia kofinansavimo principu: jeigu žmogus draudžiasi antrajai pakopai, tai tiek pat valstybė jam prideda. Tokiu atveju Estijos sistema būtų visiškai diversinė. Šiuo atveju mes tikrai nesivadovaujame diversijų principu, bet reikia suprasti, kad šie fondai veikia pagal skirtingus mechanizmus. Solidarusis fondas veikia pagal tokį principą: kiek surinkau, tiek išdalinu. Sukaupta suma niekur neprapuola, negali būti automatiškai perkelta iš vienos į kitą pusę. Tie sukaupti pinigai vis tiek žmogui grįžta ir su tais procentais, kurie užaugo. Jeigu jis ilgai nesidraus antrajai pakopai, tiesiog jis gaus mažesnį prieaugį. Mano galva ir komiteto nuomone, A. Syso pasiūlymas ir išsprendžia tas problemas, aš jau sakiau iš pradžių: žmogus žino draudimo ir grįžimo sąlygas ir apsisprendžia. Mes suteikiame jam 9 mėnesių laikotarpį, ir jis puikiai supras, apsiskaičiuos naudą, kaip jam tą geriau padaryti.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas, palaikantis G. Songailos siūlymą dėl 4 straipsnio 2 dalies.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, dėl 2 dalies. Gerbiamieji kolegos, nekartosiu to, ką sakiau, nes ten išdėsčiau makroekonominius dalykus. Bet šiuo atveju kaip yra? Kaupimo sistema, kokia Lietuvoje yra įdiegta, faktiškai yra valstybinio socialinio draudimo sistemos dalis, tik kažkas sugalvojo, kad tam tikrą milijardo dalį, šiuo atveju 4 mln. Lt, reikia atiduoti administruoti privatiems. Jie iš karto pasiima tai, ką reikia jiems administruoti, ir firma labai gerai gyvena. Tačiau kai žmogus, kuris atėjo į privatų kaupimo fondą, atsitiktinai sužino, kad jo valstybinio socialinio draudimo pensija bus sumažinta ketvirtadaliu, tada daugeliui žmonių atsiranda noras grįžti į valstybinę socialinio draudimo sistemą, kitaip sakant, į „Sodrą“. Gerbiamasis kolega ir siūlo, kad tokia galimybė būtų. Dėl šventumo, kaip suprantu, jis siūlo leisti privatiems kaupiamiesiems fondams, nesvarbu, kaip jie dirbo, pasiimti tam tikrą dalį pinigų. Todėl aš galvoju, kad būtų visiškai logiška suteikti žmogui laisvę apsispręsti ir grįžti į „Sodros“ sistemą. Valstybei tai būtų tik nauda, žmogui tai būtų galimybė ištaisyti savo klaidą. Todėl pritariu gerbiamojo kolegos G. Songailos nuomonei. Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Laisvė suteikta.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – prieš.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pabandykime susivokti, dėl ko dabar diskutuojame. Pirmiausia komiteto pirmininkas, išsakydamas komiteto apsisprendimą, labai aiškiai įvardijo, kad projektu yra numatoma galimybė kiekvienam būsimajam pensininkui apsispręsti, pagal kokias taisykles ir kur savo būsimai pensijai kaupia. Taigi neklaidinkime vieni kitų. Apsisprendimas, ar toliau kaupti antrajai pakopai, ar kaupti tik „Sodroje“, dabar komiteto aptartame ir pritartame variante ir yra. Kolega, kalbėdamas dėl pasiūlymo, argumentavo dalykus, dėl kurių buvo apsispręsta dar iki 2004 m., t. y. pradedant pensijų reformą Lietuvoje. Siūlymas, dėl kurio dabar diskutuojame, yra nukreiptas į tai, kad situacija būtų grąžinta daugelį metų atgal, kas praktiškai yra neįmanoma. Mes kalbame apie tolesnes taisykles ir kaip toliau pilietis pasirinks savo kaupimą „Sodroje“, antrajai pakopai. Tokio pasirinkimo galimybė yra numatyta projekte. Taigi kviečiu nesusipainioti ir nepritarti siūlymui, kuris sukeltų tikrai daug painiavos ir tikrai nepagerintų būsimųjų pensininkų situacijos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už kolegos G. Songailos siūlymą 4 straipsnio 2 dalį koreguoti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84: už – 39, prieš – 7, susilaikė 38. Pataisai nepritarta.
5 straipsnis. Na, nėra tokių dalykų, ką jūs čia išsidirbinėjate? Čia juk ne priėmimas. Seimo nario R. J. Dagio siūlymas – papildomai turi būti pakeista 5 straipsnio 1 dalis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš atsiimu šitą.
PIRMININKĖ. Atsiimat šitą? Gerai. Toliau. G. Songaila – pakeisti 5 straipsnio 2 dalį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jau balsuota.
PIRMININKĖ. Jau balsavom, nebereikia. Toliau G. Songailos – papildyti įstatymą 6 straipsniu. Man atrodo, kad pagal turinį, ką mes balsavom prieš tai, tai jau mes jau irgi esam apsisprendę. Toliau G. Songailos siūlymas papildyti įstatymą 8 straipsniu, bet dėl to irgi apsisprendėm anksčiau, balsuoti nebereikia.
Dėl 8 straipsnio A. Meliano siūlymas pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį. Bet mes jau dėl to irgi apsisprendėm. Taip, pirmininke, nereikia balsuoti?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau R. J. Dagio siūlymas pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimat. Toliau Seimo nario D. Jankausko siūlymas pakeisti 8 straipsnį. Ar nereikia? Nebereikia. Gerai. Toliau A. Syso siūlymas išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia mes anksčiau įvertinom.
PIRMININKĖ. Mes jau šitą įvertinom, nebereikia. R. J. Dagys atsiėmė. Ir dar yra R. J. Dagio – konstatavus dėl sunkmečio susidariusią sunkią ekonominę finansinę padėtį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi komitete yra sutarta, kad mes po svarstymo stadijos darysime dar specialias diskusijas ir klausymus dėl probleminių dalykų, taip pat ir dėl to, kaip apsispręsti dėl administracinės naštos, sunkios padėties įvertinimo, tai šioje stadijoje aš atsiimu. Sieksime kompromiso.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Taigi išanalizavom visus siūlymus. Dėkoju pranešėjui. Dabar motyvai po svarstymo dėl viso projekto. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes svarstome labai sudėtingą įstatymo projektą. Komitete yra nuspręsta, kad po šito svarstymo, jam pritarus, kadangi įvertinta daugelis mūsų įvairių pasiūlymų, pasiekti kompromisai… Kadangi kolegoms yra neaiškumų dėl administracinės naštos, dėl apsisprendimo teisės, kitų klausimų, mes vis tiek tuos visus frakcijų keltus aštrius klausimus dar kartą komitete apsvarstysime, gausim įvertinimus ir sieksime maksimalaus kompromiso, suprasdami, kad pensijų reforma negali būti vienadienė. Todėl siūlau šitoje stadijoje po svarstymo pritarti. Komitetas tikrai neforsuos to klausimo taip, kad mes buldozeriu mėgintume priimti įstatymus, suprantama, kad tęstinumas turės būti užtikrintas per kitas kadencijas. Todėl siūlau tikrai pritarti, nes po tiek diskusijų maksimalus suartėjimas dėl daugelio klausimų yra pasiektas. Yra trys ar keturios diskusinės temos, jas mes tikrai dar sumažinsime galbūt iki vienos. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. A. Šedžiaus nematau. Tada M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų dėl objektyvumo reikėtų pasakyti, kad komitete buvo atliktas didžiulis darbas ir iš tiesų buvo stengtasi rasti, buvo ieškota ir buvo stengtasi rasti kompromisinius sprendimus. Kodėl tai vyko labai sunkiai? Todėl, kad dūšioje, kaip sako, iš akių matyti, kad visiems yra aišku, kad privatūs pensijų fondai, atsiprašant, kyla visiems ant sprando – nei paleisti, nei laikyti. Žmonės, kurių yra gana didelis skaičius, jau pareiškė norą dalyvauti. Kompromiso ieškojimas iš principo yra teigiamas. Tačiau šio įstatymo projektui aš negaliu pritarti todėl, kad iš esmės, kartoju, yra siūloma didinti mokesčius. Jeigu mes siūlome didinti mokesčius, tada turime apsispręsti, o kam tada pavesti tų mokesčių didinimo administravimą? Ar vėl juos reikia pavesti privatiems kaupiamiesiems fondams? Tai gal tada palikime valstybinei įstaigai. Tai pirma.
Antra. Mano nuomone, pirmiausia reikėtų išspręsti pensijų grąžinimo arba, kitaip sakant, kompensavimo klausimus. Visi puikiai žinome, kad skurdas yra didžiulis, skurdas didėja, ir tuo įstatymo projektu skurdo lygis yra užprogramuojamas, kad jis didės ir didės daugelį metų. Aš prieš tai kalbėdamas minėjau, kokį finansinį krūvį turi valstybė, aš minėjau jos skolą, minėjau priimtus įsipareigojimus dėl atominės, dėl „Snoro“, dėl kitų dalykų. Todėl pirmiausia, aš manau, kad didinti mokesčius šiandien yra ne laikas.
PIRMININKĖ. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai pirma. Ir antra, pirmiausia reikia grąžinti paskolintas lėšas pensininkams. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Iš tiesų tikrai daug aistrų – ir vieni teisūs, ir kiti teisūs. Galbūt dar kartą pakartosiu, kad daugelis žmonių patikėjo, ir man labai keista, kad sunkesnė padėtis valstybei… neturi jokio politinio tęstinumo – viena valdžia padaro, kita braukia. Ateis kita valdžia ir vėl nubrauks, kas padaryta. Tai tikrai atrodom labai nesolidžiai, ir žmonės tikrai labai sutrikę. Manau, kalbant iš principo tų fondų uždaryti tikrai negalima, ir mes turime palikti tęstinumą, kad žmonės tikėtų savo valstybe, tikėtų mūsų sprendimais. Manau, kad jie turi išlikti, ir šitas variantas yra gana kompromisinis. Aišku, reikia dar daug diskutuoti, kaip sakė mūsų komiteto pirmininkas, reikia susitikti, reikia kalbėti, reikia pareikalauti atsakomybės iš fondų, kad mes geriau žinotume vieni kitus ir labiau pasitikėtume vieni kitais. Privatūs fondai nėra valstybės priešai, jie taip pat žmonės, kurie kartu su mumis kuria valstybę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau, čia ne priėmimas, kažkodėl daviau kalbėti dviem. Prieš norinčio kalbėti V. Mazuronio nėra.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Tuojau.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 44, prieš – 12, susilaikė 23. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – V. Gapšys. Atsiprašau, nepastebėjau.
V. GAPŠYS (DPF). Jūs pasielgėte nesąžiningai, nes per Seniūnų sueigą mes tarėmės, kad prašysime pertraukos opozicinių frakcijų vardu. Aš stovėjau prie mikrofono, kai kalbėjo už ir prieš, ir jūs neleidote turbūt specialiai man kalbėti ir paprašyti tos pertraukos. Tai yra nesąžiningas dalykas ir tai nepadeda bendram Seimo darbui. Pirmas dalykas.
Kitas dalykas, tai nėra replika po balsavimo. Aš norėjau prašyti pertraukos iki kito posėdžio mažiausiai, o jeigu būtume laikęsi dar ir sutarimo, ką mes kalbėjome Seniūnų sueigoje, tai ir logiškiausia būtų daryti po diskusijų, net darant balsavimo po svarstymo pertrauką iki kitos savaitės. Opozicinės frakcijos, manau, prašė labai logiškai ir protingai, kad galėtume pasikviesti ekspertus, kad galėtume tą temą pabaigti antradienį, svarstymą pabaigti trečiadienį arba ketvirtadienį, nes kitą savaitę posėdis bus ketvirtadienį. Manau, taip būtų logiškiausia. Bet jeigu jūs nesilaikote Seniūnų sueigos susitarimo, tai aš, aišku, neturiu ką pasakyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs būtumėte paprašęs pertraukos iki kito posėdžio, tai būtų po pietų, pirmiausia. O dabar iš tikrųjų mes po svarstymo pritarėme tam, ką ir komiteto pirmininkas sakė: iki priėmimo tikrai jokio forsavimo nebus. Bus diskusijos, bus tikrai gana daug laiko ir pats komiteto pirmininkas gali pasakyti.
Dabar dėl to, dėl ko mes tarėmės, galbūt Seniūnų sueigoje nebuvo taip tvirtai pasakyta. Kitas dalykas, aš tikrai atsiprašau, bet jūs tai stovėjote, tai nuėjote, ir aš maniau, kad tai bus replika po balsavimo.
Gerbiamasis Dagy, gal jūs dar…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tikrai pritariu gerbiamajam V. Gapšiui. Aš tik nustebau, kad posėdžio pradžioje niekas neprašė šitos pertraukos. Procedūrine prasme aš nematau čia jokios bėdos. Tikrai neisime į salę neapsvarstę visų klausimų. Sakau, yra trys probleminės grupės, trys klausimai, dėl kurių mes turėsime turėti specialias diskusijas ir komitete dėl to yra sutarta. Rytoj jau numatytas tos informacijos pateikimas. Kiek reikės, tiek tuos dalykus svarstysime.
Dėl visų lydinčių įstatymų lygiai taip pat, nes tie probleminiai klausimai taip pat susiję ir su kitu mūsų darbotvarkės klausimu – administravimo klausimu. Dėl manęs tikrai problemų čia nėra. Vis tiek turėsime pasiekti sutarimą, nes tai yra ne toks lengvas klausimas, kad būtų galima lengvai ateiti į salę ir balsuoti pagal tos dienos nuotaiką. Be diskusijų, be pasitarimo su frakcijų atstovais tikrai į posėdžių salę su priėmimu neateisime.
PIRMININKĖ. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, M. Zasčiurinskas labai gerai strategiškai išdėstė. Patys matote – privatūs pensijų fondai klimpsta ir darome taip, tarsi matytume, kad bala, klimpstame, bet vis tiek duodame gazą, kad kuo giliau įklimptume. Jūs pažiūrėkite į pasaulio ekonomines problemas. Krizė ištiks Jungtines Amerikos Valstijas, Europos Sąjungą ir šita krizė toliau gilės. Vadinasi, privačių fondų galimybės taip pat kris.
Antras dalykas. Žiūrite į Vakarų Europą, Jungtines Amerikos Valstijas, kuriose pensijų fondai suvaidino tinkamą vaidmenį, bet neišsiaiškinate, kodėl. O todėl, kad tada Vakarų Europa, Jungtinės Amerikos Valstijos pasinaudojo kvailiukais iš Lotynų Amerikos, Azijos, Afrikos. Šiandien tų valstybių lyderiai kiti. Nebenori uždirbti vien mažai daliai pensijų, o nori sau pasiimti tai, kas ir priklauso. Privatiems pensijų fondams jokių galimybių nėra, kas uždirba daugiau pinigų, įvairiais kitais būdais pasirūpins savo ir vaikų ateitimi.
Todėl vienintelis teisingas sprendimas būtų tas, kurį padarė vengrai – nacionalizuoti ir tai, ką sumokėjom, susigrąžinam į „Sodrą“, priskaičiuojam kiekvienam, o toliau, gerbiamieji žmonės, sukitės, galvokite, o ne gilinkite valstybės duobę, iš kurios vis tiek reikės su mokesčiais sumokėti visiems kitiems. Todėl vienas protingas sprendimas ir nereikėtų mums galutinai priimti. Susirinks naujas Seimas… Jeigu tauta išrinks tokį patį, tada tegu jie ir atsako, bet šiandien priimti šitam Seimui aš tikrai, manyčiau, būtų neišmintinga.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Iš tikro tam, ką pasakė J. Veselka arba M. Zasčiurinskas, negalima nepritarti. Aš žiūriu į valdančiąją daugumą – į krikščionis demokratus, kurie turėtų atstovauti socialiniam teisingumui. Dabar vėl pažiūrėkime plačiąja prasme – ištiko krizė. Kas atsakingas dėl krizės? Įvairiausi fondai, bankai, tas neribotas godumas. Apie tai kalba visi analitikai.
O kas likviduoja krizės pasekmes? Ogi paprasti žmonės, kurie neprisidėjo prie krizės. Jiems didina mokesčius, jie turi išspręsti bankų problemas, šitų godžiųjų aferistų problemas nešti ant savo pečių. Taip pat matote, kad šitie privatūs fondai yra nevaldomi, kad jie visiškai neracionaliai eikvoja pinigus administravimui, ir faktiškai žmonės negaus tų pensijų.
Tikrai logiškiausias kelias – paimti ir nacionalizuoti, kaip nacionalizavote banką „Snoras“, visus pinigus susigrąžinti į „Sodros“ biudžetą ir prisiimti atsakomybę. Taip padengsime „Sodros“ skolas ir leisime toliau žmonėms neprisidedant valstybei… nustatei privalomus „Sodros“ mokesčius… aš noriu gauti didesnę pensiją, moku papildomai 5 %, galiu leisti mokėti 10 %, kiek nori leiskime jiems iš savo atlyginimo mokėti. Tada žmogus žinos, kad jis pagal įstatymą proporcingai gaus didesnę pensiją. Kas čia sugalvojo tokius aferistinius privačių fondų mechanizmus, kuriuos šitaip stipriai remia konservatoriai? Negalima suprasti! Apgaus žmones…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, tai yra replika po balsavimo. Pirmiausia nežinau, ar jūsų labai trumpa atmintis, bet ne konservatoriai priėmė šitą įstatymą. Tai buvo socialdemokratų valdymo periodas, V. Blinkevičiūtė buvo ministrė ir pensijų fondai buvo įsteigti būtent tada. Iš tikrųjų jūs visai ne tuo adresu dabar sakote kažkokius kaltinimus. (Balsas salėje) A. Sysas – replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes žinome tvarką, kaip reikia daryti. Neveikimas yra dar blogiau, nes (pakartosiu) „Sodros“ deficitas nuo šių metų pradžios padidėjo dar 1 mlrd. 300 mln. Lt. Užimti tokią poziciją, t. y. nieko nedaryti, vadinasi, toliau varyti į deficitą. Paprasčiausiai tada teikime pasiūlymus, laiku sėdėkime salėje, nes mūsų kolegos M. Zasčiurinsko iš principo buvo vengriškas variantas – nulinis tarifas. Ne tiesiogiai nacionalizuoti, bet nustoti pervesti. Balsuokime, būkime salėje, o ne skaitykime dabar vienas kitam paskaitą, kaip yra blogai. Taip, yra blogai, bet toliau reikia vis tiek daryti tam tikrus pakeitimus.
PIRMININKĖ. Ačiū už paskutinę pasakytą mintį.
11.46 val.
Dabar lydimieji. Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatyme irgi buvo padaryta svarstymo pertrauka. Diskusijos vyko jau tuomet, bet yra siūlymų. Yra Seimo nario A. Meliano siūlymas pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalį. Pirmininke, gal jūs tada pats ir pateikite…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kuris čia dabar straipsnis? Minutėlę! Tvarka, radau, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Radote?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes komitetas apsisprendė dėl mažesnio administravimo tarifo. Pritarė A. Syso siūlymui. Kaip minėjau, šitas klausimas tikrai yra diskutuotinas. Aš laikausi komiteto pozicijos, bet kadangi yra pateikti argumentai, kad mūsų pasirinktas tarifas (pusės procento pervedimas už administravimą fondams) gali sukelti tam tikrų finansinių problemų, ypač mažesniems fondams, komitetas yra priėmęs sprendimą, kaip minėjau, ir šitą klausimą mes atskirai aptarsime. Dabar yra pritarta A. Syso pasiūlymui, kuriame yra atskaitymas 0,5, ir aš laikausi komiteto nuomonės.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš šį siūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai vienas iš esminių dalykų. Vėlgi daugelis čia kalbame apie tai, kad II pakopos pensijų fondų valdytojai iš principo už nieką neatsako. Jie gauna iš „Sodros“ nemokamai didelę krūvą pinigėlių. Jau dabar pensijų fonduose yra 4,6 mlrd. Lt. Kasmet pasiima 1 % nuo sukauptų lėšų. Galite labai lengvai paskaičiuoti, šiais metais bus 46 mln. Lt, plius dar už pervedamus pinigus kiekvieną ketvirtį arba dabar kas mėnesį pasiima vėlgi tam tikrą pinigų sumą.
Todėl nepritariu A. Meliano siūlymui tą kartelę mažinti perpus. Skaičiavimai rodo, kad akivaizdžiai pensijų fondams užteks ir tos pinigų sumos, jeigu mes sumažinsime per pusę metinį mokestį ir sumažinsime dydį, kurį pasiima arba sumoka pensijų fondų dalyviai nuo pervedimų kas mėnesį.
Čia pasiektas tam tikras kompromisas. Aš siūliau dar mažesnes įmokas iš šitų pinigų, bet komitete buvo sutarta, kad 2 % nuo 2013 m., o po to kas pusę mažiname, kol pasieks nulį. Turėkime omeny, kad pinigų suma pensijų fonduose visą laiką didėja, ir pradėjo jie nuo tų pačių nedidelių pinigų. Vadinasi, reikia šiek tiek mažinti, nes akivaizdžios naudos, kad pensijų fondų dalyviai išloštų dėl jų gero darbo, nėra, tai bent jau mokėdami jiems mažiau už paslaugą sutaupysime tiems, kas dalyvauja pensijų fonduose.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Meliano siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 10, prieš – 15, susilaikė 41. A. Meliano pataisai nepritarta.
Labai panaši pataisa yra A. Vidžiūno, tik šiek tiek didesnis procentas. Gal atsiimate?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas jai irgi nepritarė, nes buvo apsispręsta dėl kito varianto.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Vidžiūnai? Prašau.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Viskas gerai.
PIRMININKĖ. Atsiimate? A. Vidžiūnas pataisą atsiima. (Balsai salėje: „Dabar.“) Gerai. Ačiū. Pirmininke, aš lyg ir nematau daugiau registruotų pataisų.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, kad viskas. Čia dar buvo Biudžeto ir finansų komiteto pastaba, kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Dabar dėl viso įstatymo po svarstymo 1 – už ir 1 – prieš. R. Dagys – už?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gal kiti gali kalbėti.
PIRMININKĖ. Gerai. B. Vėsaitė – už. Norite kalbėti? Nenorite. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, šio įstatymo padarytos daugiau kosmetinės pataisos. Viena esminė pataisa, kuriai dabar buvo pritarta, ir komiteto pirmininkas R. Dagys sakė, kad mes vis tiek dar apie tai kalbėsime. Bet iš principo pasiūlymas sutaupyti pensijų fondų dalyvių lėšų, kurias jiems reikėdavo mokėti už tą paslaugą, kurią gauna iš pensijų fondų valdytojų, yra priimtas, todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Šedžius – prieš.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš manau, kad prieš tai kalbėję pasakė daug argumentų. Todėl kviečiu visus balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 56, prieš – 5, susilaikė 8. Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Tai irgi kaip kompleksinis. Komitetas tikrai neskubės, bus diskusijų, bus dar pakankamai laiko diskutuoti dėl viso šito paketo.
11.54 val.
Dabar kitas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Irgi buvo padaryta pertrauka, diskusijos buvo, jokių siūlymų nėra. Dabar iš karto motyvai dėl viso. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, tie ankstesni kėlė tam tikrų abejonių. Manau, šitas įstatymo projektas turi būti ganėtinai logiškas, protingas, nes tai sudaro galimybę žmogui, dalyvaujančiam antrosios pakopos pensijų kaupime, išėjus į išankstinę senatvės pensiją gauti išmokas iš kaupimo fondo. Anksčiau įstatymas to neleido. Anksčiau pagal įstatymą tik sulaukęs senatvės pensijos žmogus galėjo gauti išmokas iš kaupiamųjų fondų. Manau, ta pataisa yra teisinga ir gera.
Kitas dalykas, kad pati išankstinė senatvės pensija pas mus yra blogai sureguliuota (tai kito įstatymo klausimas), nes žmogus, išėjęs į išankstinę senatvės pensiją, iki gyvenimo pabaigos gauna sumažintą pensiją. Tai yra labai negerai. Siūlau pritarti, nes tikrai žmogus, išėjęs į išankstinę pensiją, turi teisę gauti lėšų iš papildomų fondų. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Šedžius – prieš.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš manau, tai yra ne pats geriausias sprendimas, nes tokiu atveju žmonės, kurie kaupia lėšas senatvei, jas pasiimtų anksčiau laiko, ir valstybė vėl atsidurtų tokioje situacijoje, kai valstybės lėšomis reikėtų remti tuos žmones, kurie nebus sau sukaupę pakankamai pinigų. Tada privatūs kaupimo fondai nebetenka jokios prasmė. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 60, prieš – 1, susilaikė 2. Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
11.57 val.
Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto svarstymas. Irgi buvo padaryta pertrauka. Diskusijos jau buvo. Jokių siūlymų nėra. Taigi dėl viso vienas – už ir vienas – prieš. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu tiesiog priminti, kad projektu yra siūloma pripažinti netekusiomis galios Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatas, kurios numato įpareigojimą Vyriausybei, konstatavus ekonominio sunkmečio pabaigą, spręsti dėl pensijų kaupimo įmokos didinimo. Atsižvelgiant į tai, kad siūlome iš esmės keisti pensijų kaupimo finansavimo schemą, natūralu, kad tokia nuostata yra netekusi prasmės. Kaip lydinčiajam įstatymui, manau, bus visuotinis pritarimas. Prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. A. Šedžius – prieš.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Man iš tikrųjų labai keistai skamba, kai buvęs ministras ir dabartinis ministras ragina balsuoti už mažesnį blogį. Vadinasi, pripažįstame, kad šitie įstatymai buvo blogi, buvo priimti blogi, visą kaltę verčiame socialdemokratams, nes jie priėmė. Dabar siūlome pataisas, dėl kurių būtų šiek tiek geriau, negu buvo anksčiau. Jeigu viskas blogai, tai reikėjo siūlyti savo variantą ir keisti, kad būtų gerai, o ne po truputį gerinti situaciją ir sakyti, kad mes štai šiek tiek pagerinome. Aš manau, toks įstatymo projektas yra netinkamas. Atėjęs naujas Seimas jį turės vėl iš naujo svarstyti. Todėl siūlau balsuoti prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia keičiant mūsų įstatymą, o ne socialdemokratų.
PIRMININKĖ. Gerai, kolega. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 59, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po svarstymo projektui Nr. XIP-3382(3) pritarta.
11.59 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 2, 15, 16, 17, 18, 25, 26, 30, 33, 38, 47, 48, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Irgi buvo padaryta pertrauka. Diskusijos baigtos, siūlymų nėra. Balsuojame iš karto. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume projektui Nr. XIP-3377(3), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 55, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo projektui Nr. XIP-3377(3) pritarta.
12.01 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Irgi buvo svarstymo pertrauka. Diskusijos baigtos, siūlymų nėra. Norinčių kalbėti yra. A. Šedžius – prieš. Atsisako.
Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo projektui pritarta.
12.02 val.
Dabar, gerbiamieji kolegos, Pensijų kaupimo įstatymo 3 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymas. Komitetas siūlo šį projektą atmesti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl abiejų projektų ta pati argumentacija, nes visi šitie projektai įvertinti atsižvelgiant į pagrindinius kitus įstatymų projektus, sujungti, dabar netenka prasmės juos svarstyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Šedžiau, jūs prieš atmetimą? J. Veselka irgi prieš atmetimą? (Balsai salėje) Irgi ne. Gal tada iš karto ir balsuojame? Kas už tai, kad atmestume Pensijų kaupimo įstatymo 3 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 3. Pensijų kaupimo įstatymo 3 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas atmestas.
12.03 val.
Pensijų kaupimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Komitetas siūlo atmesti. A. Sysas – už atmetimą.
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi svarstėme įstatymo projektą ir pritarta visiškai kitokiai nuostatai, tai paprasčiau pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Šedžius išsibraukė, nebenori kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad atmestume Pensijų kaupimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 2. Pensijų kaupimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas atmestas.
Gerbiamieji kolegos, tikrai sparčiai dirbam. Aš dabar žiūriu, atidėtas balsavimas dėl Kultūros tarybos įstatymo projekto, o šiuo metu užsiregistravo tik 57 Seimo nariai, taigi vėl nėra prasmės net pradėti procedūros, nes likęs tik balsavimas, aš siūlau daryti pertrauką iki 12.30 val. Gal tada gausiau susirinksite. (Balsai salėje) Tada pertrauka iki 12.30 val.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ne ką daugiau susirinkom, todėl iš karto siūlau, praleisti Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektą, nes likęs tik balsavimas. Aš akivaizdžiai matau, kad nėra 71 Seimo nario ir mes nieko negalime daryti.
12.37 val.
Kadangi buvo pertrauka, yra Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo tęsinys, tai gal tada ir pradedame.
Komiteto vardu – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ruošiasi P. Luomanas, Biudžeto ir finansų komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas apsvarstė teikiamus pasiūlymus dėl Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, juos įvertino ir bendru sutarimu teikia Seimui svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Luomanas, Biudžeto ir finansų komitetas. Ruošiasi A. Kazulėnas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas dar šių metų gegužės 16 d. svarstė ir siūlė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui kreiptis į Seimo valdybą, taip pat paprašyti Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto. Sprendimas padidinti Kultūros rėmimo fondo akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką procentų, turėtų būti priimamas kompleksiškai vertinant Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų šaltinius. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų balandžio 25 d. nutarime Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos 2013–2015 metų preliminarių nacionalinių biudžetų pagrindinių rodiklių“ konstatavo, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir įgyvendinant priemones, kurios leistų išlaikyti valdžios sektoriaus deficito kontrolę vidutiniu laikotarpiu, taip pat įgyvendinant Lietuvos konvergencijos 2012 m. programos nuostatas, 2013 m. valstybės biudžeto asignavimų valdytojams maksimalūs valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti limitai nustatomi ne didesni nei 2012 m. valstybės biudžete patvirtinti asignavimai, ir siūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui tobulinti įstatymo projektą. Mūsų komiteto siūlymas – įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1 % akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.“ Ir įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas išdėstomas taip: „1 % praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.“ Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Kazulėną, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Laba diena. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-3470(3).
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau diskusija. Kviečiu A. Baukutę. Nėra. A. Stancikienė. Prašau, 5 minutės.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, be abejonės, šnekėti apie Kultūros rėmimo fondą, nešnekant apie Lietuvos kultūros tarybą, kuri administruos tą fondą, yra labai sudėtinga. Iš tikrųjų aš manau, kad mūsų laukia gana atsakingas sprendimas apsisprendžiant dėl sprendimo, kaip mes balsuosime dėl abiejų įstatymų projektų, tiek dėl Lietuvos kultūros tarybos, tiek dėl fondo steigimo. Paaiškinsiu tuojau kodėl? Visų pirma todėl, kad mes sudarome puikias galimybes tokiems projektams kaip VEKS’as, kaip Tūkstantmečio, kaip visokių žarnų statymas čia ant upių krantų ir t. t., ir t. t. Žodžiu, šimtatūkstantinių, milijoninių aferų darymui. Todėl, kad tas fondas iš esmės bus atskaitingas arba juo naudosis tik Lietuvos kultūros taryba. Tai vėl bus institucija, kuri nauja steigiama iš Lietuvos biudžeto, iš mūsų visų pinigų. Aš tada nesuprantu, kam yra Kultūros ministerija? Gal ji yra nepajėgi prižiūrėti, kaip finansuojama kultūra, gal jai nerūpi, gal jai reikia patikėti sporto sritį arba kažkokią kitą, nes ji savo tiesioginių funkcijų, kurios skirtos Kultūros ministerijai, nemoka vykdyti, jai reikia steigti tarybą, reikia steigti visokius fondus. Šiuo atveju aš manau, kad reikėtų spręsti labai daug klausimų, reikėtų spręsti kontrolės klausimą, be abejonės, tokio fondo lėšų panaudojimo, kai prižiūrės kažkokia nauja įsteigta įstaiga, o ne Kultūros ministerija, aš sakau, atsiras VEKS’ai ne kvadratu, o VEKS’ai dešimtuoju laipsniu. Aš manau, kad mes esame ir mes būsime atsakingi už tai, kad taip atsitiks, už tai, kad tie pinigai, kuriuos čia numatome kaupti fonde, nepasieks tiesiogiai tų kultūros sričių, kurias turėtų pasiekti. Ir kultūros sritys, jau dabar būdamos, nežinau, net kokio pavainikio vaidmeny, liks net ne pavainikiu, o iš viso laboratoriniame mėgintuvėlyje. Aš manau, kad turime sau atsakyti į labai svarbius klausimus, ką veikia Kultūros ministerija? Gal ją reikėtų naikinti? Tada sutikčiau su visokių tarybų ir fondų steigimais. Reikėtų atsakyti į klausimą, kaip bus kontroliuojamos fondo lėšos, kas galės turėti įtaką tai tarybai ar niekas negalės turėti.
Iš tikrųjų aš noriu pasakyti, jog puikiai suprantu, kad visų šitų tokių neaiškių įstaigėlių steigimai ir visokių fondų steigimai yra greičiausiai koalicijos kaina. Bet aš manau, kad tai yra labai didelė kaina Lietuvai. Aš siūlyčiau vis dėlto geriau eiti prie tiesioginio kultūros rėmimo ir tiesioginio finansavimo, neslepiant net ir biudžete eilučių, kur neaišku, kam skiriami pinigai. Milijonus skiriame Kultūros ministerijai, bet tie pinigai nepasiekia kultūros, tiesiogiai kultūros finansavimo. Jūs pašnekėkite su režisieriais, pašnekėkite su aktoriais, su literatais, su rašytojais. Jūs pašnekėkite. Nepasiekia tie pinigai, jie kažkur nugula. Tai dabar mes nors žinome, kad už tai atsakinga Kultūros ministerija, kad tie pinigai nepasiekia kultūros konkrečių atstovų ir konkrečių projektų. O šiuo atveju bus dar kažkokia viena tarpinė įstaiga – visiškas atsakomybės išplovimas. Ir aš manau, kad pati fondo idėja būtų gera, bet kadangi fondą patikime administruoti Lietuvos kultūros tarybai, dėl kurios steigimo aš labai rimtai abejoju, tai siūlau tiesiog nepalaikyti abiejų projektų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegei. Kviečiu diskutuoti Ž. Šilgalį.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarbus klausimas. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Iš tikrųjų kai mes kalbame apie kultūrą ir kalbame apie sportą, tai yra dvi labai svarbios valstybei sritys, kurios gali duoti didelę naudą valstybei ir įvaizdžio prasme, ir auklėjant jaunąją kartą, ir dėl daug kitų dalykų. Jeigu prisimintume šiek tiek istoriją, kažkada, kai buvo įsteigta Kultūros ir sporto taryba, po to ir fondas, natūralu, labai daug kas priklausė nuo žmogaus, kuris vienaip ar kitaip vadovauja šitom organizacijom. Siekiant išvengti konkurencijos, buvo priimtas sprendimas steigti Kūno kultūros ir sporto fondą atskirai, o Kultūros fondą atskirai. Ir šitie fondai turėjo turėti ir turėjo iki šiol vienodą finansavimo šaltinį. Aš priminsiu: 10 % yra nuo lošimų ir 1 % nuo alkoholio ir tabako akcizų. Šiuo atveju, kai mes dabar kalbame apie Kultūros fondo pakeitimus, mes kalbame apie tai, kad alkoholio ir tabako akcizo mokestis nuo 1 % padidinamas iki 3 %. Man negaila kultūrai, bet aš vėlgi nenoriu, kad kultūra būtų supriešinta su sportu. Kodėl mes tik šitą įstatymą dabar svarstome, nors, pavyzdžiui, Kūno kultūros ir sporto fondo pataisos taip pat yra seniai pateiktos. Mes Biudžeto ir finansų komitete nagrinėjome šituos dalykus ir pateikėme labai aiškią ir išsamią analizę ir išvadą, kad vienaip ar kitaip, jeigu mes pripažįstame, kad ir vienas, ir kitas fondas gauna mažesnes pajamas dėl to, kad valstybei geriau sekasi kovoti su alkoholio vartojimu, tai mes neturėtume šitų dalykų išskirti. Tada turime sutarti, arba paliekame taip, kaip yra, arba abi šitas dalis didiname, t. y. pakeliame nuo 1 iki 3 % tiek kultūrai, tiek sportui, tada bus teisinga. Nes šiuo atveju, jeigu mes taip padarysime tik kultūrai, aš suprantu, kad Kultūros ministerija turi geresnes galimybes būti lobistė dėl tam tikrų dalykų, bet sportas negali likti nuošalėje. Šioje vietoje būtų tikrai labai neteisinga.
Dar kartą pabrėžiu, aš manau, kad reikėtų ir vienai, ir kitai sričiai padidinti. Tikrai manau, kad ir kultūrai yra laikas padidinti šitą procentą, ir programų finansavimui turi būti skiriami pinigai, tarybas reikia stiprinti ir bet kokį žingsnį, kuris veda į priekį, reikia daryti, bet negalima priešinti vienos srities su kita sritimi. Tik apie tai kalbama. Aš dėl to ir siūlyčiau, ką siūlė Biudžeto ir finansų komitetas, svarstyti abu fondus, kurie buvo įsteigti tiems patiems tikslams, numatant tuos pačius finansavimo šaltinius, svarstyti lygiagrečiai ir apsispręsti: jeigu didiname, didiname abiem fondams, jeigu valstybė neturi galimybių didinti, matyt, tada dar ne laikas. Aš siūlyčiau didinti, bet neišskiriant nė vienos srities. Todėl, kolegos, mano supratimu, yra labai gera proga grįžti prie šitų klausimų ir juos svarstyti lygiagrečiai. Nes ir tame pasiūlyme yra siūlymų ir dėl rotacijos, turiu omeny dabar kalbėdamas Sporto tarybą, ir dėl rotacijos, ir dėl kadencijų apribojimo, ir dėl geresnio paskirstymo ir t. t. Todėl galvodami apie kultūrą, nepalikime sporto našlaičio vietoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. V. Gedvilas. Nėra. Tada M. A. Pavilionienė. Prašom.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Labai negerai, kai netiesą ir nežinojimą apie kultūrą ir meną skleidžia Seimo nariai, kurie, matyt, net neskaitė Kultūros tarybos įstatymo ir Kultūros fondo įstatymo pakeitimo projekto, kurie nedalyvavo šių įstatymų klausymuose, susitikimuose su kultūros ir meno žmonėmis. Kultūros žmonės – tai talentingi entuziastai, kurie kuria gyvendami pusbadžiu, nes kitaip negali gyventi. Ir todėl siūlau, kad atėjo laikas pradėti realiai gerbti šituos žmones ir juos remti. Visi mes mėgstame eiti su kvietimais į jų pasirodymus, sėdime pirmose eilėse, šypsomės, plojame, o kai reikia priimti konkrečius įstatymus, kurie padėtų profesionalams ir saviveiklininkams gyventi, mes bėgame į krūmus arba sakome netiesą.
Šiandien, svarstant Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo projektą, priminsiu jums Lietuvos Konstitucijos 42 straipsnį, kuris teigia, kad dvasinius ir materialius autoriaus interesus, susijusius su kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. Tačiau kokybiško įstatymo arba kokybiškų įstatymų Lietuvos kultūrai remti per 20 metų taip ir nebuvo parengta. Kai pagaliau prezidentūra, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir įvairūs pažangūs menininkai ėmė siūlyti konkrečius Lietuvos kultūros rėmimo būdus, užvirė aistros ir interesai. Prašau jūsų – atsiribokite nuo įvairių akivaizdžių įtakų ir pradėkite mąstyti apie Lietuvos kultūros išlikimą. Kultūros, kuri mūsų valstybėje iki šiol yra mažiausiai remiama ir kuriai skiriama tai, kas lieka nuo kitų sričių. Patys menininkai mums rašo, kad jie džiaugiasi, jog bus skirti 3 % nuo akcizo pajamų ir 1 % lėšų, gautų iš loterijos ir azartinių lošimų mokesčio. Paremkime šituos siūlymus, realiai padėkime savo kultūros žmonėms, nes jau gėda jiems žiūrėti į akis. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegei M. A. Pavilionienei. Gerbiamieji kolegos, atkreipkime dėmesį į tai, ką sakė kolegė, ir priimkime teisingus sprendimus.
Dabar kviečiu V. Stundį į tribūną, nes reikės apsispręsti balsuojant. Kaip girdėjote, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo 1 % akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, skirti kultūrai, tuo tarpu Kultūros komitetas siūlo 3 %. Mes turėsime apsispręsti.
Dalia Teišerskyte, palaikote Biudžeto ir finansų komitetą? Kad jūs užsirašėte kalbėti už. Tai prieš kalbėsite? Čia pataisų svarstymas. (Balsai salėje) Dėl ko? Dėl ko – dėl viso? Dėl viso įstatymo? Ne ten užsirašėte.
Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti. Už Biudžeto ir finansų komiteto Ž. Šilgalis nori kalbėti? Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Matydamas, kaip jūs čia interpretuojate, noriu dar kartą pasakyti, ką nusprendė Biudžeto ir finansų komitetas. O Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė labai paprastai – kad negali būti du fondai, sukurti tam pačiam, dabar išskirti, ir vienam galioti didesni atskaitymų tarifai, kitam mažesni, nes tai yra neteisinga. Tą pasakė Biudžeto ir finansų komitetas.
Ir jeigu būtų dabar nagrinėjamos lygiagrečiai, ką mes ir siūlėme, tiek Kultūros fondo įstatymo pataisos, tiek Sporto fondo įstatymo pataisos, mes galėtume pasirinkti tuos tarifus. Aš dar kartą sakau: manau, kad reikia didinti ir kultūrai, nes mažėja tos pajamos, ir argumentacinė dalis yra labai aiški, lygiagrečiai didinti ir Sporto fondui. Nes kitu atveju jūs supriešinate dvi sritis, kurios turėtų valstybėje judėti lygiagrečiai ir abi gali duoti didžiulę naudą. Štai ką pasakė Biudžeto ir finansų komitetas, išnagrinėjęs situaciją.
Todėl, mano supratimu, reikia ieškoti kompromiso. Dar yra ne vėlu, dar yra svarstymo procedūra. Grįžkime lygiagrečiai prie Sporto fondo įstatymo ir suvienodinkime šituos procentus. Nepriešinkime kultūros su sportu. Nereikia šito daryti. Ieškokime sprendimų. Toks yra siūlymas. Dar kartą atkreipiu dėmesį!
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš skaitau, kas parašyta, kokia yra Biudžeto ir finansų komiteto 2012 m. gegužės 16 d. išvada. Tą aš ir perskaičiau, kas čia parašyta.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Taip, bet jūs perskaitėte tik 1 %, bet neperskaitėte viso, nes ten buvo atkreipiamas dėmesys, kad yra sporto…
PIRMININKĖ. Nežinau, kas ten buvo siūloma, bet mes turime juodu ant balto, kas parašyta.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Konsoliduotoje dalyje viskas parašyta.
PIRMININKĖ. Nėra to parašyta.
D. Teišerskytė – prieš pataisą. Prašom.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Noriu pasakyti gerbiamajam kolegai Ž. Šilgaliui, kad to jokiu būdu nereikia plakti į vieną vietą, juo labiau kad šiandien sportui yra skiriama lygiai 12 kartų daugiau lėšų negu visai Lietuvos kultūrai. Sporto profesionalams. Šie skaičiai yra paimti iš Klemenso Rimšelio ataskaitos Pasaulio lietuvių bendruomenei. Todėl aš siūlau nepritarti šitam 1 %, nes iš tikrųjų, kaip sakė profesorė M. A. Pavilionienė, Lietuvos kultūra šiandien yra ant iš išstumtųjų slenksčio. Ir bent jau 3 nuošimčiai būtų ta minimaliausia indėlio dalis, kuri šiandien yra būtina.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkui nedavėme pasisakyti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Aš tik porą sakinių pasakysiu. Iš tikrųjų tai, ką kelia kolega Ž. Šilgalis, yra aktualu ir svarbu. Diskusijų dėl Sporto rėmimo fondo finansavimo apimčių Sporto komisijoje, kiek žinau, kyla ir yra tam tikrų siūlymų ir sutarimų. Taigi paraleliai veiksmai vyksta ir, matyt, tam tikri siūlymai ateis į Seimo plenarinį posėdį svarstyti. Tačiau šiame etape turime Kultūros rėmimo fondą kaip tą šaltinį, kuris turi tokius finansavimo instrumentus, kurie užtikrina fondo nepriklausomumą nuo valdžios ir politikų. Finansavimo šaltiniai yra stabilūs, pagrįsti tam tikra formule, ir tai yra be galo svarbu. Tai viena.
Antra, akcizo mokesčio procentų didinimas nėra milžiniška suma, kurią galbūt kai kas įsivaizduoja. 1 % yra maždaug turbūt 7–8 mln. Lt. Vadinasi, kultūrai didindami nuo 1 iki 3 % fondo lėšas didiname tik 14–15 mln. Lt. Poreikis kultūriniams projektams yra kur kas didesnis. Aš manau, kad tą žingsnį Seimas turi valingai padaryti, nes jeigu šiandien nepadarome, nepadarysime kito valingo žingsnio ir dėl Sporto fondo.
Kviečiu iš tikrųjų paremti ir balsuoti. Manau, kad politikai tikrai yra skolingi kultūros bendruomenei dėl daugelio dalykų, turim tą skolą po trupučiuką grąžinti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turime dabar balsuoti. Kas pritariate Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote, vadinasi, pritariate Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymui.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 4, prieš – 25, susilaikė 46. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui nepritarta. Nei 3 straipsnio 1 daliai, nei 3 straipsnio 2 daliai, nes čia yra tas pats.
Toliau yra Vyriausybės nutarimu… atsisakyti 5 straipsnio, kuriame nustatyta, kad nepanaudotos fondo lėšos lieka sąskaitoje ir naudojamos kitais metais numatytiems projektams finansuoti.
Komiteto nuomonė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas šitam siūlymui nepritarė remdamasis Biudžeto sandaros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, kur įtvirtinta nuostata, jog atskirais atvejais programų nepanaudotos lėšos paliekamos asignavimų valdytojams. Tai būtų logiškiausia ir fondo atveju, tai pateisintų ir fondo pačią misiją: kas susitaupo, lieka fonde.
PIRMININKĖ. Alternatyvus balsavimas. Kas pritariate Vyriausybės nuomonei, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Alternatyvus balsavimas.
PIRMININKĖ. Alternatyvus balsavimas, nėra čia prieš, t. y. susilaikiusių.
Balsavo 68: už – 3, prieš – 65. Taigi Vyriausybės siūlymui nepritarta. Pritarta komiteto siūlymui.
Ir daugiau siūlymų kaip ir nėra. Ačiū, pirmininke. Taigi po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kad politikai skolingi kultūrai, tai mes tikrai tuo neabejojame. Ir aš kviečiu visus būti vieningus ir balsuoti už šitą įstatymą. Nes kam kam, o kultūrai reikia, kultūra garsina Lietuvą, ne tik sportininkai, o sportui skiriama daug. Nesakau, kad per daug. Todėl kultūrai mes esame skolingi ir tą skolą turime grąžinti. Priimkime šį įstatymą visi vieningai. Ačiū už tai.
PIRMININKĖ. A. Stancikienė – prieš.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš tikro niekas neabejoja, kad papildomų lėšų nuo tabako ir alkoholio akcizo skyrimas (nesvarbu procentai, galėtų būti net ne 3, o 5 %) kultūrai yra labai geras ir sveikintinas dalykas.
Aš keliu klausimą šiek tiek kitaip. Aš keliu klausimą, ar gerbiama M. A. Pavilionienė gali užtikrinti, kad tie pinigai nebus eilinį kartą išplauti? Nes kaip bus kontroliuojama to fondo veikla ir kaip bus kontroliuojama, kur tas fondas tuos pinigėlius deda, ar nestato upių pakrantėse tų geležinių tragiškų monstrų, kurių nesuprasi, ar tai išeinamasis santechnikos vamzdis, ar tai yra meno kūrinys. Aš pati esu baigusi Dailės akademiją, pati esu menininkė ir galiu pasakyti, kad reikia remti kultūrą, bet ne kokį nors surogatą. Šiuo atveju kur bus tie pinigai ir ar tie pinigai pasieks tuos kultūros ir meno veikėjus, tuos projektus, kuriuos tikrai reikia finansuoti, man kyla labai daug klausimų.
Mes sukuriam labai makabrišką sistemą. Jeigu yra fondas, tegul Kultūros ministerija, kuri gali, tai yra Vyriausybės dalis, taigi tegul ji, skirstydama kitus pinigus, mato, kur jai trūksta, skirsto ir šituos. Šiuo atveju yra visiškai priešingai – yra sukuriama kažkokia Lietuvos kultūros taryba, kuriai pavedamas to fondo skirstymas. Ir tą tarybą išlaikysime, užuot skirdami pinigus jau kultūrai, ir dar tos tarybos negalėsime kontroliuoti, ir tų pinigėlių paskirstymo negalėsime kontroliuoti. Tai yra visiškas dar vienos korupcinės schemos sukūrimas. Manau, kad šnekėkime iš esmės.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (MSG). Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 57, prieš – 5, susilaikė 10. Po svarstymo Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
13.03 val.
Toliau Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Padaryta svarstymo pertrauka iki kito posėdžio. Iš esmės nieko mes nepradėjome daryti, tik buvo paskelbta ir iš karto buvo pertrauka. Kas dabar norite kalbėti? A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, kadangi salėje jau yra kvorumas ir mes ką tik priėmėme lydintįjį įstatymą dėl Kultūros tarybos, dabar galėtume grįžti prie Kultūros tarybos įstatymo.
PIRMININKĖ. Kadangi jau paskelbiau Teritorijų planavimo įstatymą, tada grįšim vėliau. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš turiu nuolat stebėti, kiek jūsų yra. Jūsų pareiga būti salėje ir žiūrėti pagal darbotvarkę, kada yra priėmimai. (Balsai salėje) Atsiprašau, pagal darbotvarkę, nes tuoj priekaištausite, kad per anksti pradėjom. 13.20 val. galėsite balsuoti dėl Kultūros tarybos įstatymo priėmimo.
O dabar Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas. Kviečiu į tribūną A. Petkų – Audito… atsiprašau, Aplinkos apsaugos komitetas.
A. PETKUS (TTF). Aplinkos apsaugos komitetas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymą nagrinėjo 2012 m. birželio 29 d. Visi gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymai išnagrinėti. Komiteto balsavimo rezultatai: bendru sutarimu įstatymui pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – Kaimo reikalų komitetas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Kaimo reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Šį projektą apsvarstė ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė, taip pat prašė pritarti ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymams. Tas buvo padaryta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar diskusijai kviečiu A. Stancikienę.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, labai įdomi šios pataisos atsiradimo istorija. Valstybinė teritorijų planavimo ir statinių priežiūros inspekcija kreipėsi į teismą dėl vieno pažeidėjo, kuris, vykdydamas statybas, padarė tam tikrų gana rimtų pažeidimų. Vienas iš jų buvo Teritorijų planavimo įstatymo, nes rengė rekonstrukcijos projektą labai smarkiai didindamas tūrį, be detaliojo plano. Mūsų komitete svarstant šitą skundą buvo tiesiog liepta Teritorijų planavimo ir statinių priežiūros inspekcijai atsiimti ieškinį. Kai jie pasakė, kad to padaryti negali, buvo paklausta kodėl. Jie išvardijo kodėl. Dabar jūs turite įstatymo projektą, kuris iš esmės leistų Statinių priežiūros inspekcijai atsiimti ieškinį iš teismo. Manau, kad toks įstatymų rengimas, teikimas Seimui svarstyti ir priėmimas yra iš esmės ydingas, nes įstatymai yra kuriami tam, kad jų būtų laikomasi, o ne tam, kad būtų įteisinti kieno nors jau padaryti neteisėti veiksmai. Tai yra pirma.
Antra. Šalia visų kitų dalykų, kurie tikrai turbūt yra spręstini ir kuriuos… Kaip žinome, Vyriausybė yra pateikusi Seimui išsamią Teritorijų planavimo įstatymo naują redakciją. Ten būtų galima tuos dalykus išspręsti, jeigu jie yra spręstini. Bet šalia visų kitų dalykų lyg netyčia yra įrašytas punktelis dėl to, kada detalieji planai rengiami. Detalieji planai rengiami, išskyrus atvejus, kai, nesant galimybės suformuoti atskiro sklypo laisvoje valstybinėje žemėje, esami žemės sklypai padidinami ne daugiau kaip 6 arais. Vadinasi, jūs visi ir visi Lietuvos žmonės be jokių detaliųjų planų savo sklypus pasididinti 6 arais valstybinės žemės sąskaita galėsite faktiškai labai lengvai. Tai, kad jūs taip padarysite vieną kartą, gal ir nėra blogai – na, pasididinsite gal kelkraščio sąskaita, gal šalia esančio miškelio sąskaita. Bet kai aš kalbėjau su Nacionalinės žemės tarnybos specialistais ir jie man paaiškino, beje, tą patį aiškino ir Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistai… Jeigu nebus įrašytas apribojimas, kad tai galima padaryti tik vieną kartą, tai juk žaisti didinimais po 6 arus bus galima be galo. Bus galima pasididinti ir šimtu hektarų. Vis pasididini, vis įsiregistruoji ir vėl nauja, ir vėl nauja, ir vėl nauja. Mes atidarome labai rimtas korupcines spragas.
Dabar apie Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas. Specialiųjų tyrimų tarnyba labai aiškiai pasakė, kad nesutvarkius šito įstatymo reglamentavimo arba palikus taip, kaip jis dabar pateiktas svarstyti, iš esmės dėl kitų neatitikimų, tarp jų Žemės įstatymo, kitų Teritorijų planavimo įstatymo straipsnių, atsiranda taikymo dviprasmiškumas, tai yra vieną kartą bus galima vadovautis šita nuostata, kurią mes dabar priimsime, kitus kartus bus galima žmogų prievartauti. Iš esmės mes nieko neišsprendžiam, tik atveriam dar didesnes landas korupcijai ir valdininkams susitvarkyti savus reikalus.
Be abejo, reikėtų šnekėti apie tai, kad labai aiškiai pasakė Teisės departamentas, ką reiškia faktas. Tą mini ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jeigu būtų įrašyta, kad teisėti statiniai arba teisėtas naudojimo būdas pagal faktą be detaliojo plano yra įregistruojamas, viskas gerai. Mes Antikorupcijos komisijoje ilgai svarstėme pono N. Paštuko bylą, penkeri metai Kauno rajone jis negali susitvarkyti reikalų. Jeigu pagal faktą… Kai valstybinis kelias yra užtvertas, žmogus jį prisijungia prie savo namo ir aiškina, kad tai yra faktas, tai mes čia padarysime tokią makalynę… Pagal šitą įstatymą tas žmogus, kuris užtvėrė valstybinį kelią, galės viską įsiteisinti, nes dabar vienintelė kliūtis jam yra ta, kad teritorijų planavimo dokumentas nebuvo rengtas ir kad visi kaimynai negalėjo dalyvauti, negalėjo tartis dėl to kelio naudojimo ir t. t. Aš manau, kad tiesiog tai yra pavyzdys, kaip Seime kartais gana neatsakingai rengiami įstatymų projektai. Labai reikėtų, kad jį ir Audito komitetas panagrinėtų…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (MSG). …ir kiti labai atsakingai. Tikrai siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Pupinį dalyvauti diskusijoje.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų čia daug buvo visko prisakyta, kad galima užgrobti vos ne pusę Lietuvos po 6 arus. Jeigu taip, tai būtų galima įrašyti, kad tik vieną kartą, nors ir taip aišku pagal įstatymą, tačiau esmė, kad… Norėčiau į kitą pusę paversti, kaip Lietuvoje kuriami įstatymai taip, kad iš paties žmogaus būtų nuluptas paskutinis kailis. Žmogus gyvena 20 metų, sugalvoja pasikeisti stogą ir tada tau projektuotojas pasako: ateik čia, berniuk, atnešk pinigėlių, aš tau parašysiu taip, kaip tu nori, bet tu užsimokėk. Iš tikrųjų neturime leisti tiems, kurie galbūt iš to gyvena, pragyvena, taip lengvai pasiimti pinigus, nes bet ką galime sugalvoti. Šiandien per radiją girdėjau, kad jau kažkas renka pinigus įteisinant darželius: kai reikia pradėti maitinimą, turi kažkur nueiti, sumokėti 120 litų, kad tau duotų taisykles, kurias gali nusikopijuoti. Mes daug galime tokių dalykų prigalvoti, ir žmonės turės vaikščioti, ir mokėti.
Čia paprasčiausias įstatymo projektas, kuris pasako, kad jeigu tu nekeiti nieko iš esmės – nei aukštingumo, nei didini teritorijos plotą ar panašiai, o nori atlikti elementariausius dalykus, paprasčiausiai tu juos gali suprojektuoti ir daryti. Nereikia čia nieko aiškinti. Paprasčiausias įstatymas, kuris šiek tiek apsaugo žmones nuo nereikalingų išlaidų ir pinigų surinkimo. Todėl siūlau šiandien pritarti tam įstatymo projektui ir nesivelti į tas nereikalingas diskusijas, kai iš tikrųjų kažkas nori pasirūpinti sau darbo ateičiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar yra Kaimo reikalų komiteto siūlymas. Aš tada kviečiu A. Petkų į tribūną. Almantai, prašau ateiti į tribūną. Jūs girdėjote Kaimo reikalų komiteto siūlymą, kuriam Aplinkos apsaugos komitetas pritarė iš dalies. Gal, kolega, tada jūs paaiškinkite.
A. PETKUS (TTF). Komitetas Kaimo reikalų komitetui pritarė iš dalies ir šiek tiek patikslino.
PIRMININKĖ. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Kaimo reikalų komiteto siūlymui iš dalies. Taip?
A. PETKUS (TTF). Taip. Ir tiktai šiek tiek patikslino formuluotę, ir tiek.
PIRMININKĖ. Sutinka Kaimo reikalų komitetas? Nereikalaujate balsuoti? Gerai. Tada labai ačiū.
Dabar dėl viso projekto po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Yra norinčių kalbėti. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų – tai įstatymo projektas, kuris svarbus kaimo žmonėms, nes iš esmės jis ten ir bus taikomas, nes nemažai žmonių norėtų atsinaujinti savo pastatus, juos šiek tiek patobulinti. Manyčiau, kad lėšos jiems ir taip reikalingos tiems pastatams tvarkyti. Tai tik gražintų mūsų aplinką ir nereikalautų papildomų kaštų, kurių iš tikrųjų niekam nereikia. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. A. Stancikienė – prieš.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Žinote, išgirdau labai įdomių argumentų iš gerbiamojo kolegos E. Pupinio kalbos, kad keičiant stogą reikia rengti detalųjį planą. Gal ponas E. Pupinis galėtų parodyti tokią nesąmonę? Teritorijų planavimo įstatymas labai aiškiai numato atvejus, kada reikia rengti detaliuosius planus. Šiuo atveju mes šnekame netgi ne apie rekonstrukciją. Rekonstrukciją Statybos įstatyme mes pakeitėme, kad tai yra pastato perstatymas iš esmės. Jūs turėjote tualeto būdelę, dabar turite devynaukštį pastatą. Tai jis vadinsis rekonstrukcija pagal tai, kaip mes pakeitėme Statybos įstatymą.
Jeigu rekonstrukcijai nereikia detaliojo plano, gal jūs man galite pasakyti, kam tada apskritai Kelių eismo taisyklių laikytis, kam tada apskritai laikomės kažkokių taisyklių, kam priimame įstatymus? Jeigu jau nereikia šiuo atveju, galime visi daryti, ką norime, kur norime, kaip norime, sakydami, kad tai yra žmonių gyvenimo palengvinimas. Gerbiamieji, visur lengvinkime gyvenimą. Naikiname tą Konstituciją, viską ir tada gyvename taip, kaip kas išmano, kaip kas nori, kaip kas gali, visi… Žodžiu, kišenė leidžia – ir darau, ir pirmyn.
Bet aš manau, kad įstatymai tam ir yra, kad juose reikia labai aiškiai reglamentuoti. Dėl mažų darbų Statybų įstatyme padarytos tokios nuolaidos, kad ten net rekonstrukciją daugeliu atvejų gali daryti be detaliojo plano. Šiuo atveju šnekame, kai detaliojo plano iš viso nebuvo niekada, ir žmogus neteisėtus veiksmus bando įteisinti be detaliojo plano. Ir tai mes numatėme amnestijos laikotarpį iki sausio 1 d… tęsiasi. Bet šiuo atveju tai, kas vyksta, yra visiškai anarchija. Plius su ta valstybine žeme. Ar galima ją be detaliųjų planų prijungti, ar ne? Jeigu mes tos žemės turime apsčiai, jeigu mes nenorime grąžinti tiems žmonėms, kuriems dar neatkūrėme restitucijos būdu jų teisių į nusavintą žemę, tai pirmyn. Tai visi ir didinamės tas žemes. Apie ką mes šnekame?
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 2, susilaikė 11. Po svarstymo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymui pritarta.
Replika po balsavimo – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Seimo Pirmininke, kadangi Teisės departamentas parašė, kad tai yra Vyriausybės prerogatyva, be to, Vyriausybei yra priskirta teritorijų planavimo teisinio reguliavimo sritis, tiesiog jie siūlo paprašyti Vyriausybės išvados. Aš tada prašyčiau bent Vyriausybės išvadą gauti dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Dėl to turime balsuoti. (Šurmulys salėje) Kas pritariate A. Stancikienės siūlymui prašyti Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70: už – 21, prieš – 21, susilaikė 28. Taigi Vyriausybės išvados neprašome.
Replika po balsavimo – gerbiamasis K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad labai teisingai padarėte pritardami pasiūlymui, nes iš tikrųjų gerbiamoji A. Stancikienė visus klaidino, kad galima po 300 sklypų pasididinti. Labai aiškiai parašyta, kada galima iki 6 arų: tada, kai nėra galimybės suformuoti toje žemėje atskiro sklypo. Jeigu atskiro sklypo nėra galimybės, tik tada galima pasididinti, bet jeigu yra galimybė, tada jau tikrai niekas nepadidins ir vieno aro. Taigi balsavimas buvo teisingas ir ačiū visiems.
PIRMININKĖ. D. Kuodytė – replika po balsavimo.
D. KUODYTĖ (LSF). Aš tiktai papildysiu kolegą K. Ramelį. Iš tiesų mes čia matėme gražiausią pavyzdį to, kaip vienas kolega kitus laiko turbūt kvailiais arba nemokančiais skaityti. Juk aiškiai parašyta, kad kai nekeičiamas faktinis žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, užstatymo tankumas, pastatų aukštis, nedidinamos esamos sodybos ir t. t. Visi tie baubai, kuriuos mes čia girdėjome, iš tiesų buvo sugalvoti ir tikrai, matyt, galvojant, kad niekas kitas perskaityti šito nesugeba.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gal baigiame replikas ir grįžtame, kol dar galime, registruojamės. Pažiūrime, kiek čia mes turime žmonių. Registracija! Seimo nariai ne žmonės? (Balsai salėje) Aš manau, kad šiandien žmonės. (Balsai salėje) Registruojamės!
Yra 72. Gal dar atbėgs daugiau.
13.21 val.
Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektas Nr. XIP-3469(4) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, bandome balsuoti, nes likęs tiktai balsavimas. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos kultūros tarybos įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Na, iš kas iš to? Kur dingo Seimo nariai? Dviejų trūksta. Kaip? Negalime įskaityti registracijos. Ar bandome dar kartą balsuoti, ar čia kas nors blokuoja? (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Gerbiamoji profesore Čigriejiene, už kolonos stovinti su jaunuoju M. Varaška, gal galite grįžti į savo darbo vietas? Trūksta kaip tik dviejų balsų, atrodo, jūs ir nebalsavote. (Triukšmas salėje) Bandome grįžti? Gerai.
Gerbiamasis J. Olekas turbūt irgi dar grįš. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos kultūros tarybos įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vadinasi, kas nors specialiai nesiregistruoja. Daugiau bandymų nebus.
Replika po balsavimo – G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš norėjau pasakyti repliką po prieš tai buvusio balsavimo, bet jūs nesuteikėte žodžio. Jūs suteikėte žodį oponentams, kurie pasakė savo nuomonę dėl vadinamosios formuluotės pagal faktą. Aš norėjau paklausti, pagal kokį faktą – ar pagal tą, kuris buvo anksčiau, ar po to, kai jau buvo atlikti pakeitimai? Seimo narės A. Stancikienės pastabos dėl tos formuluotės tikrai yra logiškos ir svarstytinos.
PIRMININKĖ. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš matau, kad čia yra tik formalumas. Iš tikrųjų Seimo nariai susirinks ir žengs žingsnį į priekį keisdami požiūrį į kultūrą. Aš tik labai gerai prisiminsiu komiteto žodžius ir Seime išsakytas pozicijas. Aš tikiuosi, kad mes tikrai dar šią kadenciją grįžime prie Kūno kultūros ir sporto fondo įstatymo ir juos lygiai taip pat suvienodinsime. Aš priminsiu, kad šitos pataisos mūsų komisijos yra registruotos dar prieš dvejus metus ir niekaip neišvysta dienos šviesos. Aš tikiuosi, kad tai yra tik gero darbo pradžia. Mes tikrai nepriešinsime kultūros su sportu. Finansavimą padidinsime tiek kultūrai, tiek sportui. Labai dėkui jums už supratimą.
PIRMININKĖ. J. Dautartas.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai trumpai. Kolegos, kurie vis dėlto nebalsavo už Kultūros tarybos sprendimą, kurie registravosi, bet nebalsavo, – praleidome gerą progą. Ponai, esate tikrai suklaidinti garsių menininkų. Neatkreipėte dėmesio, kad 90 % meno žmonių, kurie pasiekė tam tikrus rezultatus, tai yra ir nacionaliniai kolektyvai, ir meno mėgėjai… Neatkreipėte dėmesio į labai gerą A. Pavilionienės kalbą, praradote progą realiai padėti Lietuvos kultūrai.
PIRMININKĖ. O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiu visų nuomonę ir noriu paklausti, ar Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos teatro sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos architektų sąjungos nuomonė nieko nereiškia, kalbant apie šį įstatymą? Nejaugi jų nuomonė nieko nereiškia? Kodėl jūs kalbate, kad 90 % pritarė šitam Kultūros įstatymui? Aš manau, ir jūs tikriausiai visi žinote, nes gavote elektroninius laiškus, kad daug anksčiau buvo pateiktas kitas įstatymo projektas Nr. XIP-3914, parengtas kultūros ir meno darbuotojų iniciatyva ir pateiktas Seimui, tačiau jo svarstyti kažkodėl nebuvo įmanoma. Retorinis klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos… Dar V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik labai trumpą repliką. Yra procedūros, pagal kurias įstatymų projektai ateina į plenarinius posėdžius, tai vienas dalykas. Atėjo tie įstatymai, kurie perėjo visas procedūras, tai viena.
Antra, be abejo, suderinti visas nuomones dėl Kultūros tarybos įstatymo yra neįmanoma, tai yra gana akivaizdu, kaip neįmanoma sukurti tobulo įstatymo. Jeigu kas turite galių suderinti kai kuriuos nesuderinamus dalykus, jas pademonstruokite.
Ir trečias dalykas. Iš esmės netgi tie, kurie surašė tą raštą, neprieštarauja Kultūros tarybos įstatymui. Jie kalba visai apie ką kita. Štai čia yra principinis dalykas. Tiesiog atidžiau žiūrėkime į tekstus.
O su kolegomis iš tos grupės mes esame diskutavę ne kartą.
PIRMININKĖ. Seimo narys J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (TTF). Labai ačiū. Aš tiesiog norėjau pasakyti, kad svarstymo metu buvo priimtos tam tikros pataisos, ir dabartinėje redakcijoje aš jų nematau. Taigi labai paprašysiu Pirmininkės pažiūrėti, ar tos pataisos, kurios buvo svarstymo metu, įtrauktos į dabartinę projekto redakciją, nes čia jau gana rimtas dalykas.
PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą. Dokumentų skyrius tikrai tą pažiūrės, nes paprastai po komiteto jie redaguoja pagal komiteto stenogramą. Aš suprantu, kad svarstant komitete buvo redaguota, taigi tas turi atsispindėti.
13.29 val.
Dabar, gerbiamieji kolegos, siūlau rezervinį pirmąjį klausimą, tai yra Seimo nutarimą „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Gerbiamoji Pirmininkė jau pasakė, kad ji pateiks Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuris šiandien įrašytas į rezervinę darbotvarkę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip vakar girdėjote, opozicinės frakcijos turi kitą lyderį – V. Gapšį vietoj A. Butkevičiaus. Todėl teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo – vietoj A. Butkevičiaus, kaip opozicijos lyderio, įrašomas Seimo opozicijos lyderis V. Gapšys.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, nėra norinčių jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti šiam projektui po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu.
Ar galime pradėti svarstyti? Diskutuoti nėra užsirašiusių. Taigi ar galime taip pat pritarti projektui ir po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu pritarta.
Nutarimo priėmimas. Nėra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Taigi kviečiu balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Nutarimas dėl Seimo valdybos pakeistos sudėties patvirtinimo 51 balsu, susilaikius 2, yra priimtas.
13.31 val.
Dabar Seimo Pirmininkė pateiks kitą Seimo nutarimo projektą, jo Nr. XIP-4746(3), tai Seimo nutarimo „Dėl Remigijaus Rekertos atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario bei šios komisijos pirmininko pareigų“ projektas. Prašau, Pirmininke.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, yra 2012 m. birželio 21 d. prašymas, kuris man buvo įteiktas šiandieninės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario ir pirmininko Remigijaus Rekertos. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimui teikti siūlymą atleisti mane iš komisijos pirmininko ir nario pareigų nuo šių metų rugsėjo 10 d.“ Kadangi plenarinių posėdžių per tą laiką nebuvo, aš šiandien ir teikiu Seimo nutarimą „Dėl R. Rekertos atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario bei šios komisijos pirmininko pareigų“.
Noriu priminti, kad R. Rekerta buvo siūlytas į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją Aukščiausiojo Teismo pirmininko, mes balsavome ir pritarėme tam. Jisai tapo komisijos nariu. Toliau Seimo Pirmininkas iš komisijos narių siūlo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką. Taigi šiuo metu ponas R. Rekerta yra kartu su mumis. Tai yra jo apsisprendimas dėl asmeninių priežasčių. Todėl prašau jūsų tenkinti pono R. Rekertos prašymą atleisti jį iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario bei šios komisijos pirmininko pareigų.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, yra užsirašę septyni Seimo nariai, kurie nori klausti. D. Bekintienė – pirmoji.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gal jūs galėtumėte paatvirauti, kas privertė gerbiamąjį R. Rekertą daryti tokį žingsnį, gal jis jums pasipasakojo? Yra tokia mano nuojauta ir abejonė, nes buvo toks atvejis ir mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kai mes uždarame posėdyje svarstėme darbo santykių problemas, kurių buvo šioje komisijoje. Gal jums daugiau žinoma? Gal galėtumėte pasakyti?
I. DEGUTIENĖ. Kadangi dalyvauja ponas R. Rekerta, galbūt jis pats galėtų jums atsakyti, kodėl aš turiu perpasakoti tą, ką jis man sakė. Jisai pats atvirai jums gali pasakyti. Kad šiandien Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje yra problemų, tą aš esu girdėjusi ir iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko. Nes kai Seimas pakeitė įstatymą ir komisijos nariai tapo nuolat dirbantys, tikrai buvo tokių dalykų, kad ir į komisiją nesusirinkdavo. Be abejo, jau vien tai, kad suformuoti komisiją nuolatiniam darbui buvo labai sunku. Prieš mums pakeičiant įstatymą komisijoje tikrai buvo autoritetingų žmonių, turinčių įvairią darbo patirtį kituose darbuose, ir visuomenės autoritetą, o dabar tokių žmonių sunku rasti, nes tai yra nuolatinis darbas.
Komisijos pirmininkas ne kartą siūlė keisti įstatymą ir grįžti prie buvusios situacijos, kai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai buvo ne nuolat dirbantys, o susirenkantys į posėdžius ir priimantys sprendimus, ir kad tai būtų tiek visuomenės autoritetai, tiek profesionalai teisininkai ar ne teisininkai, kurie galėtų dirbti kaip ir anksčiau šioje komisijoje. Tai buvo viena iš priežasčių, bet gerbiamasis R. Rekerta gal pats galėtų atsakyti.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis R. Rekerta galėtų ką nors pridurti atsakydamas į tą klausimą. Kolega L. Kernagis buvo užėmęs jūsų visą dėmesį, nežinau…
I. DEGUTIENĖ. Gal tegul poniai D. Bekintienei atsako.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu pageidaujate, prašau.
R. REKERTA. Jeigu jums tinka, aš iš vietos galiu atsakyti.
I. DEGUTIENĖ. Taip.
R. REKERTA. Kaip supratau, pagrindinis klausimas buvo dėl apsisprendimo motyvų. Jie iš tikrųjų yra asmeniniai ir užbėgdamas visoms spekuliacijoms už akių iš karto pasakau, kad jokio spaudimo, jokio netinkamo poveikio nebuvo. Tai yra mano asmeninis sprendimas. Tik tiek. Asmeninių motyvų viešai, matyt, nekomentuosiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Iš tikrųjų mūsų valstybėje yra įdomi situacija. Vienur, kaip sakėte, Pirmininke, yra kokių nors vidinių problemų, žmonės patys išeina iš valstybės tarnybos, bet yra ir tokių atvejų, kad pačios valstybės institucijos nėra suinteresuotos sutvarkyti vieną ar kitą sektorių. Bet aš jums priminsiu labai paprastą pavyzdį.
Buvo valstybėje tokia Lošimų priežiūros komisija, suformuota atitinkamai pagal delegavimą ir taip toliau. Mes padarėme reformą, prijungėme prie Finansų ministerijos lyg ir tam, kad būtų geriau. Tai komisija sužlugdyta. Jau greitai metai, kaip neturi naujo vadovo. Visi sėdi, nieko nedaro. Šiuo atveju rinka visiškai išbalansuota ir taip toliau.
Tai kaip jūs galėtumėte pakomentuoti ir paaiškinti tokius dalykus, ar pati valstybė kartais nenori sutvarkyti tam tikrų sričių, nes kaip paaiškinti, pavyzdžiui, kad Finansų ministerija nesugeba per beveik metus laiko paskirti naujo tarnybos vadovo, ir visa šita mūsų idėja, visa šita reorganizacija, kuria, beje, patys konservatoriai buvo suinteresuoti, patyrė visišką fiasko? Dabar kaip yra? Yra išvis blogai. Ką daryti, kad tokių dalykų nebūtų, kaip šituos dalykus paaiškinti?
I. DEGUTIENĖ. Iš tikrųjų tobulinti valstybės institucijų valdymą reikia ir tas yra kai kur sėkmingai daroma. Šiuo atveju idėja turbūt buvo teisinga, tik, kaip ir jūs, galiu apgailestauti, kad iki šiol nepaskirtas naujas vadovas. Turbūt puikiai žinome, kad prie ministerijų įvairių institucijų buvo prikurta gana daug įvairių komisijų, kurios gal neefektyviai dirbo. Aš manau, nepaisant, kokia yra valdančioji dauguma ar kokia koalicija dirba, mūsų visų uždavinys turėtų būti kuo mažesnis biurokratinis aparatas, kuo mažiau prilipintų institucijų prie vienos ar kitos žinybos ir pagrindinis tikslas – efektyvus darbas mažesnėmis sąnaudomis, nes tų institucijų išlaikymas yra valstybės biudžeto pinigai.
Šiuo atveju reikia tikėtis, nors šiuo konkrečiu atveju kalbame apie ką kita, bet jūs taip paklausėte, aš manau, Finansų ministerija turėtų išspręsti šią problemą.
PIRMININKAS. Vis dėlto šiuo atveju komisijos pirmininkas atsistatydina ir Pirmininkė teikia tik nutarimą pagal savo pareigas. Aš kviesčiau klausti tik dėl nutarimo, o ne išplėsti diskusiją. A. Mazuronis nori paklausti. Nėra. Tada M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamoji Pirmininke, mes puikiai atsimename, kaip gerbiamasis kolega R. Rekerta ne iš karto tapo pirmininku. Jūsų teikimu buvo siūlomas kitas žmogus, kuris turėjo problemų dėl diplomo, ir po to susidarė tokia situacija, kad jam teko būti pirmininku. Mes visi matėm, pavyzdžiui, tos komisijos darbą. Čia galime prisiminti ir ūkio ministrą Dainių Kreivį, ir visus kitus. Tie sprendimai buvo gana svarūs. Mano klausimas jums toks. Prašom pasakyti, kokia jūsų asmeninė nuomonė apie komisijos pirmininko darbą. Jeigu jis nebūtų parašęs to savo pareiškimo, kaip sako, dėl asmeninių priežasčių, ar jūs buvote patenkinta jo darbu, ar kas nors kita?
I. DEGUTIENĖ. Aš galiu tik padėkoti jaunam, profesionaliam žmogui, kuris tikrai puikiai per tą laiką dirbo ir savo pareigas vykdė kaip Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas. Tikrai jokių pretenzijų neturiu. Bet, kaip jūs sakote, taip ir buvo, vasaros viduryje jis atnešė man pareiškimą, dėl asmeninių priežasčių prašydamas jį atleisti iš einamų pareigų. O kadangi, kaip sakiau, buvo pasiūlytas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko, be abejo, susitikau ir su Aukščiausiojo Teismo pirmininku aptarti tą klausimą, kaip elgtis toliau, nes, tikiuosi, Seimas žmogaus prašymą patenkins. Manau, kad tą reikėtų padaryti, kad ir kaip gaila būtų, bet toliau, jeigu mes tą padarytume ir šiandien, tai Aukščiausiojo Teismo pirmininkas artimiausiu metu teiktų kitą kandidatą į komisijos narius. Tada iš komisijos narių aš turėčiau pasirinkti žmogų, kurį teikčiau Seimui į komisijos pirmininko postą.
PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Aš pradžioje noriu, kad netrukdyčiau replika posėdžio pirmininko, kadangi su šituo nutarimu susiję kur kas didesni valstybės procesai.
Gerbiamoji Seimo Pirmininke, ar jums neatrodo, kad visa tai, kas dabar čia vyksta, kai atsistatydina tokios svarbios komisijos pirmininkas, iš tikrųjų yra daug didesnių, ir net pasakysiu, tragiškesnių procesų valstybėje padarinys. Tai iš tikrųjų buvo labai rimtos pareigos. Komisijos sprendimai turi didelių teisinių pasekmių, komisija iš esmės, kiek aš suprantu, nelabai veikia, nes, pasirodo, nėra kam dirbti mūsų valstybėje. Ar mes, pakeitę vieną pėstininką kitu pėstininku, turėsime esminius procesus mūsų valstybės tokiam svarbiam bare, kaip etikos klausimai?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš nematau kokių nors didelių problemų. Kiek teko kalbėtis ir su ponu R. Rekerta, šis konkrečiai Seimo nutarimas dėl R. Rekertos atleidimo, dar kartą sakau, tai yra jo asmeninis prašymas. Tą jis patvirtino čia ir jums visiems, kad jis nenorėtų aiškinti savo asmeninių priežasčių, kodėl jis parašė tokį pareiškimą. O tam, kad tobulintume tą darbą, yra ir kitų siūlymų, tai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete būtent paties įstatymo pakeitimas su siūlymu grįžti prie tos situacijos, kuri buvo anksčiau, tai yra kad būtų komisijos nariai ne nuolat dirbantys, o kad komisija dirbtų ir rengtų medžiagą, o žmonės, kaip ir sakiau, kompetentingi, turintys visuomenėje autoritetą, galėtų būti tos komisijos nariai. Čia jau yra kito teisės dokumento, būtent įstatymo, pataisos, jeigu Seimas apsispręs tai padaryti. O šiuo atveju tai yra grynai asmeninis prašymas Remigijaus man, o aš, natūralu, be jūsų negaliu jo kitokiu būdu atleisti.
PIRMININKAS. Dabar klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, jūs komentuojate ir sakote, kad šioje komisijoje didelių problemų nėra. Bet mes esame girdėję ne vieną kartą, kad į komisiją, dabar juolab girdim, žmonės nuolatiniam darbui yra paskirti, jie turi atlygį ir turėtų atlikti savo pareigas. Jeigu mes nelankome plenarinių posėdžių salės, tai mes žinome, kad A. Salamakinas iš tikrųjų iš mūsų pareikalaus, kad arba mes pateisintume, arba jeigu ne, tai mums atlygį sumažins. Dabar jeigu nėra, jūs matote, tų problemų, vienaip ar kitaip tokį elgesį tokie komisijos nariai turėtų paaiškinti pirmininkui. Gal ir ponas R. Rekerta atsakys į klausimą, ar jums žinomi motyvai, kodėl jie į darbą nesirinkdavo.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamas kolega, aš manau, kad jūs čia kažkaip visi sutirštinate spalvas. Komisija dirba, posėdžiai vyksta, sprendimai priimami, tik, be abejo, yra komisijai daug sudėtingiau dėl to, kad prieš įstatymo pakeitimą tiesiog buvo didesni autoritetai tos komisijos nariai negu dabar nuolat dirbantys. Bet galbūt daugiau galėtų į šį klausimą jums konkrečiai atsakyti komisijos pirmininkas ir įvertinti dabartinės komisijos darbą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rekerta, įjungiame jūsų mikrofoną.
R. REKERTA. Ačiū už klausimą. Jeigu kalbėtume plačiai, tai paliestas klausimas, mano supratimu, buvo toks: iki 2008 m. ir po 2008 m., kai buvo priimtas VTEK įstatymas ir padarytas nuolatinis darbas, komisijos nariai dabar dirba nuolatinį darbą, ar yra kokių nors skirtumų, ar yra pranašumų, ar kokių nors trūkumų. Aš visą laiką buvau ir visą laiką liksiu šalininkas tos idėjos, kad komisijos nariai privalo būti visuomenininkai, nes valstybė neišgali pritraukti autoritetingų ir visuomenei žinomų žmonių, tiesiog taip yra. Jūs negalėsite mokėti tokių atlyginimų ir galų gale žmonės tiesiog neis, nes tai yra gana siaura sritis. Tai, kas buvo iki 2008 m., mano galva, buvo pranašiau, tiesiog valstybė galėjo samdyti ir pritraukti aukščiausiojo lygio specialistus. Tai šitą dalyką, be abejo, reikėtų grąžinti, mano nuomone.
PIRMININKAS. Dar vienas klausimas. Klausia J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, ar nemanote, kad toks paprastas klausimo pateikimas tik dėl pirmininko atsistatydinimo, o po to dėl naujo pirmininko paskyrimo, kai vyksta daug gilesni procesai ir problemos glūdi šios komisijos darbe, ir tos problemos rodo tai, kad reikia keisti teismų reguliavimą… Tai yra šių metų pavasario sesijoje svarstėme įstatymą, priėmėme, palikome tą patį, nors buvo siūlymas, kad reikia išbraukti, kad tie komisijos nariai nuolat dirbantys, nes matome, kad problema yra pačios komisijos. Tai ar nesiruošiate teikti pataisų dėl komisijos sudarymo principo? Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Aš jau atsakiau į tą klausimą, kad iš tikrųjų mes ne kartą buvome susitikę ir dirbome su ponu V. Kurpuvesu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku. Aš esu irgi už tai, kad reikia komisiją daryti ne nuolat veikiančią. Jeigu norime pritraukti autoritetingų valstybės žmonių į šitą komisiją, tai turi būti, kaip ir buvo, visuomenininkai, bet turintys moralinį svorį visuomenėje.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamoji Pirmininke, už atsakymus į visus klausimus. Dabar galima pasakyti motyvus po pateikimo. P. Gražulis yra užsirašęs kalbėti už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dirba ne pirmus metus ir vadovauja ne pirmas vadovas, tai aš galėčiau… Visada buvau labai geros nuomonės, iki buvo suformuota Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, iki vadovaujant ponui R. Rekertai, ji tikrai išlaikė politinį stuburą, nebuvo politizuota ir nevykdė politinių užsakymų. Šiandien aš manau, kad sukompromitavo pono R. Rekertos vadovavimas Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Aš žinau, kad bus paduotas skundas net Antikorupcijos komisijai dėl to, kad vykdo korupcinius užsakymus Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Manau, kai teko ir man kreiptis anksčiau, gana objektyviai vertindavo pateiktus klausimus ir išanalizuodavo labai giliai. O šiandien, manau, atrankos būdu svarsto vienus klausimus, kurie patogūs, kurie nepatogūs, nesvarsto. Manau, tos prieš tai buvusios komisijos ir jos vadovo sudarytas įvaizdis ir autoritetas, išsikovotas visuomenės ir Seimo narių akyse, subliūško. Aš manau, kad ponas R. Rekerta atsistatydina, yra gana gerai, bet jeigu jis išeis į teismus dirbti, tai ar toks žmogus, kuris neturi politinio stuburo, ir ten bus visiškai teisingas.
PIRMININKAS. Kitokią nuomonę pasakys M. Zasčiurinskas. Jis užsirašė kalbėti prieš nutarimo projektą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, gerbiamieji kolegos, aš esu visiškai priešingos nuomonės, nes aš galvoju taip, kaip ir jūs galvojate, kad pirmininkas ir komisija nėra visiškai tas pats. Jeigu tarp komisijos narių yra kokių nors problemų ir jeigu mes visi žinome, kad sprendimai priimami balsavimo būdu, o ne vienasmeniškai, ne autoritariniu principu, tai tada mes tikriausiai neturėtume kalbėti apie tai, kad komisija politizuota ir t. t. Aš labai vertinu šios komisijos, kuriai pirmininkavo gerbiamasis R. Rekerta, sprendimus, jų priėmimas iš tiesų buvo labai sudėtingas ir labai sunkus. Bet komisija vis dėlto įvertino ir priėmė sprendimus, mano pavyzdys jau minėtas, pavyzdžiui, sprendimas dėl ūkio ministro D. Kreivio. Laikas parodė, kad komisija buvo teisi, kai vadinamosios akcijos buvo parduotos mamai, dabar – padovanotos ir t. t. Todėl aš visų pirma atskiriu komisijos darbą ir komisijos pirmininko veiklą.
Ir dar. Čia kalbama apie tai, kad pati sistema yra bloga. Taip, sistema yra bloga. Tada reikia pasižiūrėti, nuo ko ji priklauso. Sistema priklauso nuo mūsų, nuo Seimo. Jeigu Seimas padaro tokią sistemą ir tokią situaciją, kad faktiškai komisija negali vykdyti savo funkcijų, tai tokiu atveju kas kaltas, pirmininkas? Gal tada prisiimkime atsakomybę ir mes. Aš manau, jeigu žmogus geras, kompetentingas, tai aš jį ir vertinu. Todėl aš pasisakau prieš. Nors iš tikrųjų reikėtų balsuoti už.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu balsuoti dėl pritarimo nutarimo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti.
Balsavo 51 Seimo narys. Už balsavo 48, prieš – 3, niekas nesusilaikė. Taigi nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Dabar galėtų vykti svarstymo debatai, bet yra kolega E. Klumbys užsirašęs dalyvauti diskusijoje. Kviečiu į Seimo tribūną.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, atrodo, toks nedidelis trumpas nutarimas ir ką čia diskutuoti. Tačiau paaiškėjo, kad už šio nutarimo yra kur kas rimtesni procesai, vykstantys valstybėje. Iš vienos pusės labai lengva pasakyti – atsistatydinu dėl asmeninių priežasčių. Tačiau reikia turėti ir tam tikrą atsakomybės jausmą, nes Seimas du kartus gaišo laiką, pirmiausia, kai skyrė komisijos nariu. Antras etapas, kai skyrė pirmininku, vyko diskusijos ir žmogus apsisprendė eiti tas pareigas. Dabar kažkas atsitiko ir visi šie Seimo sprendimai yra metami lauk, lengvai išeinu ir paliekama ta situacija, kurią mes turėjome visai neseniai.
Dabar, manau, kur kas svarbesnis dalykas – atsiranda galimybė pakalbėti dėl komisijos darbo. Mes prisiminkime, kokie būna komisijos sprendimai. Dėl interesų, dėl kitų dalykų, po to – teisinės pasekmės. O mes čia girdime, kad ta komisija nelabai ir dirba, nelabai ir susirenka. Negana to, dar yra galvojama, kad ta komisija būtų padaryta nenuolatinė. Gal tada mes leiskime ir Vyriausybei dirbti nenuolatiniu principu. Tegul dirba kokioje privačioje struktūroje, gauna gerus pinigus, o retkarčiais susibėga į Vyriausybės posėdžius ir priima sprendimus. Lygiai taip pat galima bet kur padaryti tą patį principą. Jis, beje, yra labai patogus. Bet aš dar noriu paklausti, ar iš tikrųjų mes nebeturime valstybėje žmonių, kurie nenori dirbti valstybės darbe? Rimtame valstybės darbe? Kiek žinau, daug žmonių ieško darbo. Ir gana rimtų žmonių. Galbūt nėra vienai ar kitai politinei linijai tinkančių žmonių. Čia galbūt yra viso šito dalyko problema. Ir mes šitą dalyką pakeliame į valstybės lygmenį ir čia susirinkę mąstome, ką daryti. Aš manau, kad ne tik čia yra ši problema. Šita problema yra valstybinė problema. Todėl turime tokią situaciją mūsų valstybėje, kad kur dursi, ten skylė, nes visi galvoja, kaip kuo skubiau, kuo greičiau pasidaryti gerą pinigą. Ar vienu principu, ar kitu principu, ar nuolatiniu darbu, ar nenuolatiniu darbu, bet viskas baigiasi tuo. Todėl mes turime tokią situaciją, todėl žmonės iš tikrųjų nepasitiki valdžia ir pagaliau mes priėjome prie situacijos, kai nepasitiki ir pačia valstybe.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo motyvus pasakyti yra užsirašę tik už. Gal gali atsisakyti tie, kurie užsirašė už. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta po svarstymo.
Noriu pranešti, kad balsavimas vyks vakariniame posėdyje kartu su analogišku balsavimu dėl kito nutarimo projekto, kai siūlomas atleisti kitos komisijos narys. Bus slaptas balsavimas pagal Statutą. Dabar kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Skelbiu 2012 m. rugsėjo 11 d. rytinį posėdį baigtą. Vakarinis posėdis nustatytu laiku – 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.