LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
plenarinio posėdžio NR. 465
STENOGRAMA
2012 m. rugsėjo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame paskutinę šios kadencijos IX (rudens) sesiją ir 2012 m. rugsėjo 10 d. plenarinį posėdį.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau visus sėstis į mūsų darbo vietas. Šiandien, kaip minėjau, susirinkome į paskutinę sesiją. Fotografas maloniai padarys šios kadencijos Seimo nuotraukas jums sėdint savo darbo vietose. Gerbiamieji kolegos, atsisukite į fotografą! Gerbiamoji Juknevičiene! Atsisukite visi gražiai, tikrai labai prašyčiau nevaikščioti. Susikaupkite penkias minutes.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF*). Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę I. Degutienę.
10.04 val.
Seimo Pirmininkės I. Degutienės kalba IX (rudens) sesijos pradžios proga
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą sveiki sugrįžę po vasaros, vieni pailsėję, kiti galbūt, kiek žinau, visą vasarą energingai dirbę. Tačiau šiandien turime tęsti savo darbą, garbingai pabaigti šios kadencijos Seimo darbą, pabaigti šios kadencijos Seimo IX eilinę sesiją, kuri yra išskirtinė, nes yra trumpa. Dirbsime tik pusantro mėnesio iki naujų Seimo rinkimų ir, aišku, per juos, iki tol, kol Prezidentė į darbą pakvies naujos kadencijos išrinktus Seimo narius, tačiau iš tiesų iki lapkričio vidurio. Kaip tik penktadienį Seimo valdyba buvo susitikusi su Lietuvos Respublikos Prezidente ir buvo pasakyta, kad naujos kadencijos Seimas preliminariai turėtų susirinkti apie lapkričio 14–15 d., taigi iki tol turime pabaigti tuos darbus, kuriuos pradėjome dar pavasario sesijoje ir iki šiol nebaigėme. Žinoma, kaip visada rudens sesijoje turi būti pateikti Valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai, pradėtas svarstymas. Taip pat daug kitų projektų, apie kuriuos kalbėsiu pristatydama rudens sesijos darbų programą.
Ko norėtųsi mums visiems palinkėti? Manau, geriausias palinkėjimas būtų tęsinys to, ką sakiau baigdama pavasario sesiją. Nepamirškime, kad esame tik žmonės, kad kartais dirbame labai emocionaliai, kartais labai santūriai. Bet kad iš tikrųjų darytume darbus, kurių reikia Lietuvos žmonėms, ir nepasiduotume tai iliuzijai, kad gyvenimas baigiasi ar prasideda tik paaiškėjus rinkimų rezultatams. Todėl dar kartą prašau susikaupimo, susiklausymo nuo pirmųjų dienų. Kaip matau, nelabai sekasi net pirmomis minutėmis, bet, tikiuosi, kad po truputį susikaupsime. Linkiu tokio susitelkimo, koks leido mūsų olimpiečiams Londono olimpinėse žaidynėse pasiekti geriausių rezultatų per visus 22 nepriklausomybės metus. Taigi šiuo atveju mokykimės iš mūsų sportininkų ne tik dėkodami už gerus rezultatus, bet ir už parodytą pavyzdį. Garbingai dalyvaukime savo rinkiminiuose startuose.
Mielieji kolegos, turbūt naivu tikėtis, kad visiškai pavyks per šią trumpą rudens sesiją įveikti visus užsibrėžtus darbus, tuo labiau kad dirbsim antradieniais visą darbo dieną, t. y. bus rytinis ir vakarinis plenariniai posėdžiai, trečiadieniais iš ryto – komitetai, nuo 14.00 val. – plenarinis posėdis. Plenarinių posėdžių darbo dienų bus mažiau, taigi mūsų susitelkimo, susikaupimo reikės kur kas daugiau.
Visi grįžę į Seimą pamatėte, kad šiuo metu mūsų istoriniuose Seimo I rūmuose vyksta rekonstrukcijos ir renovavimo darbai, po kurių dar viena parlamento dalis bus atkovota iš gūdaus sovietmečio. Po šių darbų, tikiuosi, galėsime ne tik deramoje ir tvarkingoje aplinkoje pasitikti svečius, kurie į Lietuvos Respublikos parlamentą atvyks Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Taryboje, bet, kaip ir apskaičiuota, sutaupysime nemažai biudžeto lėšų, kurios iki šiol buvo skiriamos kiauroms patalpoms šildyti ar elektros išlaidoms. Taigi linkiu mums visiems kantrybės, kad šie darbai, kartais kasdienis triukšmas ir dulkės neužgožtų mūsų konkrečių darbų. Svarbiausia, kad nelabai kreiptume į tai dėmesį. Aš manau, kad mes garbingai pabaigsime trumpą paskutinę rudens sesiją.
Dabar leiskite perskaityti jums Jos Ekscelencijos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą: „Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu jus, susirinkusius į paskutiniąją šio Seimo sesiją. Liko vos keli mėnesiai išpildyti rinkėjams duotus pažadus.
Politiniame ringe – tai sudėtingiausias ir didžiausio susitelkimo reikalaujantis etapas. Nepaisant politinio margumo, šis Seimas per ketverius metus ne kartą parodė sugebėjimą susitarti ir susitelkti, kai Lietuvai ir jos žmonėms reikėjo ryžtingų sprendimų.
Kartu su jumis sukūrėme naujus įrankius kovai su korupcija, pradėjome istorinę pertvarką energetikos sektoriuje, tobuliname teismų ir teisėsaugos institucijų veiklą, skaidriname viešuosius pirkimus, atlaikėme sunkmečio bangą.
Tačiau ekonominė įtampa aplink Lietuvą vėl didėja. Šis politinis sezonas trumpas, todėl svarbiausia išlaikyti stabilumą šalyje ir nepridaryti klaidų. Jeigu paskutinius kelis kadencijos mėnesius skirsite pradėtiems darbams pabaigti, Lietuva atsimins jus kaip antikrizinį Seimą, apsaugojusį šalį nuo ekonominės griūties. Finansinės drausmės įtvirtinimas konstituciniu įstatymu užtikrintų, kad būtent šis principas, o ne politiniai vėjai, lems ir kitų metų biudžetą. Tikiuosi, kad su šalies pinigais elgsitės atsakingai ir nepaliksite naujosios valdžios pavojingame pažadų lauke.
Todėl linkiu nepaskandinti paskutinės Seimo darbotvarkės populistinių ir trumpalaikių iniciatyvų liūne, o visas jėgas ir išmintį skirti tam, kas svarbiausia Lietuvos žmogui“. Pasirašo D. Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė. 2012 m., Vilnius.
Gerbiamieji kolegos, vasaros metu kai kurie mūsų kolegos šventė savo apvalius ar pusapvalius jubiliejus, todėl dabar mūsų visų vardu leiskite man juos ir pasveikinti.
Pirmiausia noriu pasveikinti ilgametį Seimo narį, mūsų etikos sargą A. Salamakiną, dorą ir sąžiningą žmogų, kuris visiems vienodai Seime teisingas, nepaisant to, kas kokiai frakcijai priklauso. Taigi, gerbiamasis Algimantai, leiskite jus pasveikinti, palinkėti geros kloties ir susitikimo kitame Seime. (Plojimai)
Nepriklausomybės Akto signatarų mūsų Seime šiuo metu yra 11. Vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų, ilgametis Seimo narys E. Klumbys, šventė irgi savo gražų, apvalų jubiliejų. Egidijus visada principingas, visada turintis savo nuomonę ir drąsiai ją išreiškiantis, nežiūrėdamas, kam patinka ar nepatinka. Žmogus, turintis nuomonę, turintis stuburą, kaip buvo Kovo 11-ąją, taip iki šios dienos. Gerbiamasis Egidijau, leiskite jus nuoširdžiai pasveikinti su gražiu jubiliejumi, palinkėti išlikti tokiam principingam kaip visada. Lai gyvenimas jūsų nepakeičia. Aišku, norisi palinkėti jums kuo geriausios sveikatos, kad viskas sektųsi ne tiktai politiniame gyvenime, bet ir šeimoje, ir susitikti toliau dirbant kartu, ir klausyti Egidijaus pasisakymų. (Plojimai)
Šiek tiek jaunesni jubiliejai, bet irgi labai gražūs, labai vyriški. Tai mūsų pirmos kadencijos Seimo narys, tačiau iš pažiūros atrodo ramus, santūrus, bet visada irgi turintis savo nuomonę ir savo poziciją, inteligentiškas žmogus A. Kazulėnas tikrai įžengė į tvirto, rimto vyro amžių. Gerbiamasis Algi, norime tave pasveikinti, palinkėti kuo geriausios sėkmės. Pradėjai garbingai politinę karjerą, tikrai linkime ją ir tęsti. (Plojimai)
Jaunas Seimo narys, tarp jubiliatų irgi jauniausias. Dar yra kur tobulėti. Tai R. Žilinskas. (Plojimai) Tikrai Rokas Seime atrado savo vietą, atrado savo nišą, atrado savo kelią. Žmogus, kuris dirbo daug metų žurnalisto darbą, dabar puikiausiai dirba labai atsakingą darbą energetikos srityje. Rokai, aš tau linkiu tiesaus kelio, dalyvauk toliau politikoje. Turi labai gerų žmogiškų savybių – esi jautrus, dėmesingas, teisingas. Tau kuo geriausios sėkmės ir geros sveikatos. (Plojimai)
Du mūsų kolegos šventė pusapvalius jubiliejus. Vienas toks jau į rimtesnę pusę – E. Tamašauskas. Šiuo metu atlieka Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas ir kaip tik sutinka Kinijos delegaciją, bet vis tiek paplokime ir pasveikinkime, o jūsų gėles perduosime Erikui. (Plojimai)
Ir dar vienas energingas politikas, jaunas vyriškis, kuris ne politikos naujokas, tačiau jau ryškią vagą Lietuvos politiniame gyvenime įrėžęs, ir aš manau, kad ta vaga dar ilgės. Tai G. Steponavičius, kurį nuoširdžiai noriu pasveikinti, perspektyvų, jauną žmogų, ambicingą, ryžtingą. Gintarai, kuo geriausios tau sėkmės politiniame gyvenime ir asmeniniame gyvenime. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, ačiū už dėmesį ir kuo geriausios jums sėkmės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šventė baigėsi, pasveikinome visus, ką galėjome pasveikinti.
Darbotvarkės tvirtinimas.
10.19 val.
Jums yra išdalintas projektas. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Šios dienos darbotvarkės tvirtinimas. Pastabų neturime. Balsuojame turbūt? Balsuojame.
Už – 85, prieš nėra, susilaikė 15. Darbotvarkė patvirtinta.
10.20 val.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIP-4743. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė, antroji pranešėja – R. Juknevičienė, laikinai einanti Ministro Pirmininko pareigas.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę I. Degutienę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, trumpai pateiksiu Seimo IX (rudens) sesijos darbų programą. Dabar palikta ir įtraukta 262 teisės aktų projektai. Tokią programą, manau, net ir gerokai sutrumpinus, bus sunku įgyvendinti, tačiau skaičius galėtų būti ir perpus trumpesnis nei įprasta. Nemažai klausimų šios sesijos programoje atsirado dėl to, kad dėl įvairių priežasčių mes nebaigėme svarstyti ar priimti per praėjusią pavasario sesiją pateiktus, apsvarstytus arba dalį neapsvarstytų, bet komitetuose apsvarstytų, įstatymų.
Taigi pasitarimo su komitetų pirmininkais, frakcijų seniūnais metu dar kartą buvo paprašyta ir dar kartą visų jūsų prašau peržiūrėti tuos projektus, kurie yra tikrai neatidėliotini, kurie yra svarbiausi, ir, žinote, kaip gera šeimininkė palikti švarius namus, tai yra tuos darbus, kuriuos mes pradėjome ir nebaigėme. Pabaikime, bet nepradėkime to, ko tikrai negalėsime pabaigti.
Na, o toliau, kaip ir visada, rudens sesijos metu turi būti pateikti 2013 m. valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetai. Labai svarbūs ir prioritetiniai bus pensijų sistemos reformos projektai. Diskusija vyksta jau pora metų, svarstymai prasidėjo dar pavasario sesijoje. Tikrai norėtųsi, kad šis Seimas pradėtą darbą užbaigtų konstruktyviai, rezultatyviai ir taip nubrėžtų kitiems dešimtmečiams aiškią visos pensijų sistemos perspektyvą.
Neatidėliotinai iki Seimo rinkimų reikia spręsti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo papildymo 151 straipsniu klausimą, nes įstatymo įgyvendinimas leis sutaupyti iki 2 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Todėl, kaip sakiau ir kaip… jeigu nepastebėjote, tai kai pristatysiu šios savaitės kitus darbus, jau šis klausimas yra įtrauktas. Vasaros metu buvau susitikusi su Vyriausiosios rinkimų komisijos primininku. Kadangi mes priėmėme sprendimą vienu metu organizuoti referendumą ir Seimo rinkimus, tai iš tiesų tai kainuotų 4 mln. Lt. Pakeitę Referendumo įstatymą, mes sutaupome 2 mln. Lt. Aš manau, kad tą klausimą tikrai operatyviai išspręsime.
Būtina išspręsti dar vieną klausimą – tai dėl visų Seimo skirtų ombudsmenų pavadavimo. Vasaros metu irgi iškilo tokių klausimų, kadangi pagal šiandien galiojančius įstatymus visi ombudsmenai ar ligos, ar kitokiu atveju negali sirgti netgi ir rimčiausia liga, nes įstatyme nėra numatyta, kas gi juos pavaduoja, o jie ne tik eina pareigas organizuodami darbą, bet ir yra atsakingi už finansus. Taigi irgi prašyčiau greitai išspręsti šį klausimą, tuo labiau kad viena ombudsmenė turi išeiti į dekretines atostogas.
Na, iš kitų prioritetinių klausimų tai yra stabilūs viešieji finansai, palankesnė aplinka verslui, viešųjų paslaugų tobulinimas, valstybės tarnybos modernizavimas, administracinės naštos mažinimas. Svarbūs įstatymai bus teikiami dėl teisėtvarkos stiprinimo, toliau tobulinama teisinė bazė dėl kovos su korupcija, siekiama skaidrumo ir atsakomybės viešajame sektoriuje, tobulinamos nacionalinio saugumo, krašto apsaugos, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos sistemos.
Turime išspręsti ir tuos klausimus, kurie yra įsisenėję, tai yra reglamentuojančius mūsų pačių, Seimo narių, darbą. Aš čia kalbu apie Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymą. Tai yra numatyta ir Konstitucijoje, tai turi ir kitos valstybės. Mes turėtume šį įstatymą galų gale priimti, ir jis įsigaliotų tik kitos kadencijos Seimui. Aišku, priėmę šį įstatymą, turime pabaigti apsvarstyti Seimo statuto naujos redakcijos projektus ir juos priimti.
Kaip ir kiekvieną sesiją, taip ir šią, būtina svarstyti ir priimti teisės aktus, susijusius su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje, tiksliau sakant, kaip mes sutrumpintai sakome, eurointegracinius teisės aktų projektus. Pabrėžiu, dėl kai kurių teisės aktų projektų jau pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra arba pateiktas Europos Komisijos paklausimas. Taigi aš apgailestauju, kad kai kurios ministerijos per vėlai teikia tuos teisės aktus, bet mes, manau, tas klaidas ištaisysime kuo greičiau ir galėsime priimti tuos įstatymų projektus.
Programos ketvirtoje dalyje tradiciškai įtraukti Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiami teisės aktų projektai bei klausimai, kurie kol kas nesiejami su konkrečiais įregistruotais projektais, tačiau, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, juos gali tekti spręsti Seimo statuto nustatyta tvarka. Kai kurie įstatymų projektai, grąžinti Prezidentės, jau irgi įtraukti į šios savaitės darbotvarkę. Yra dar kiti teisės aktai, jau įregistruoti, kurie Prezidentės bus irgi artimiausiu metu pateikti.
Atkreipčiau jūsų dėmesį į tai, kad šį kartą į sesijos darbų programą nėra įtrauka nė vienos Seimo frakcijos ir Seimo narių siūlomų projektų, nes nerealu, kad per pusantro mėnesio galėtume pateikti, apsvarstyti ir priimti dar per 340 teisės aktų projektų.
Dar kartą noriu pasakyti, kad, gerbiamieji kolegos, tai yra mano statutinė teisė. Įvertinau realias galimybes, kiek mums liko dirbti, kiek mes turėsime posėdžių. Todėl dar kartą kviečiu susitelkti ir pabaigti tuos darbus, kurių nebaigėme, pradėjome pavasario sesijoje, minimaliai tų darbų, kurie labai reikalingi šioj trumpoj rudens sesijoj, ir nepradėti tų darbų, kurių negalėsime padaryti. Susirinkęs naujos kadencijos Seimas tikrai jau prie tų darbų negrįš, nors jūsų teikiami projektai ir bus pateikti, bet mes jų nespėsime apsvarstyti.
Gerbiamieji kolegos, Seimo valdybos patvirtintas Seimo rudens sesijos darbų grafikas tikrai įpareigoja mus visus susitelkti tiek plenarinių posėdžių, tiek komitetų darbo metu, kad galėtume pabaigti pradėtus darbus ir nepradėtume tų darbų, kurių neįmanoma iki galo kokybiškai atlikti arba jų priimti. Taigi pirmiausia kviečiu visus mus sutelktam, konkrečiam darbui be didelių įsipareigojimų naujiems darbams. Ačiū.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS. Ačiū. Kol į tribūną eis krašto apsaugos ministrė, pavaduojanti Ministrą Pirmininką, aš perskaitysiu porą pareiškimų. Tai yra opozicinių Darbo partijos, Socialdemokratų partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijų pareiškimas dėl opozicijos lyderio rotacijos.
„Vadovaudamiesi 2011 m. rugsėjo 13 d. opozicinių Darbo partijos, Socialdemokratų partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijų susitarimu ir Seimo statuto 41 straipsniu, informuojame, kad opozicijos lyderio pareigas nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. perima Darbo partijos atstovas V. Gapšys.“ Pasirašo A. Butkevičius, V. Gapšys ir V. Mazuronis.
Taip pat perskaitau balsų skaičiavimo komisiją, kuri dirbs šią rudens sesiją: M. Bastys (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), D. Kuodytė (Liberalų sąjūdžio frakcija), K. Masiulis (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija), A. Nedzinskas (Liberalų ir centro sąjungos frakcija), S. Stoma (Mišri Seimo narių grupė), Z. Užlytė (Krikščionių partijos frakcija), A. Vidžiūnas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija), M. Zasčiurinskas (Darbo partijos frakcija), R. Žemaitaitis (frakcija „Tvarka ir teisingumas“).
Kviečiu į tribūną R. Juknevičienę.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Visų pirma noriu perduoti geriausius linkėjimus nuo Ministro Pirmininko A. Kubiliaus. Jis su labai svarbiu vizitu, Lietuvos ekonomikos ateičiai svarbiu vizitu, lankosi Kinijoje, kur dalyvaus ir skaitys pranešimą Naujųjų lyderių forume.
Sveikinu kolegas Seimo narius, susirinkusius į paskutiniąją šios kadencijos sesiją. Dėkoju už bendrą darbą tiems, kurie nusprendė nebekandidatuoti. Linkiu jiems tolesnių gražių darbų mūsų kraštui ir geriausios sveikatos. Tikiuosi, kad nemaža dalis jūsų liks dirbti nelengvą Seimo nario, politiko darbą ir toliau.
Sveikinu ir su prasidėjusia rinkimų kampanija. Girdžiu pykstančius, dejuojančius, kad viskas toje Lietuvos politikoje blogai, matau, kaip laisvė žeidžia, kai ja naudojamasi piktam, tačiau ir tokiomis aplinkybėmis manau, kad ir po šių rinkimų būsim kažko daugiau išmokę, turiu viltį, kad daugiau žmonių taps labiau įgudę atskirti melą nuo tiesos. Man, gimusiai ir pusę savo gyvenimo pragyvenusiai diktatūroje, okupuotoje Lietuvoje, laisvė rinktis, kad ir suklystant, yra didžiulė vertybė, lyginant su tuo, kad kažkada į vadinamuosius rinkimus atėjusieji galėjo rinktis tik tarp žirnelių ir majonezo.
Dabar apie Vyriausybės šiai rudens sesijai siūlomus projektus. Noriu pabrėžti keletą prioritetinių sričių ir klausimų. Vyriausybė sesijos darbų programai siūlo 81 pagrindinį įstatymą, taigi iš viso kartu su lydimaisiais 225 teisės aktus. Kadangi šios kadencijos Seimo sesija bus per pusę trumpesnė, ne visus projektus pavyks iki galo apsvarstyti, todėl norėtųsi pabrėžti keletą pagrindinių prioritetinių temų ir projektų, kam reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Vyriausybė, planuodama šios sesijos darbus, orientavosi į jau pradėtus, kuriuos reikėtų užbaigti ir priimti įstatymų projektus, ir suplanavo keletą naujų darbų, kuriuos reikėtų pradėti svarstyti dar šios kadencijos Seime.
Išskirčiau tris svarbiausias temas: biudžetai, socialiniai klausimai, pensijos ir „Sodros“ reforma, lankstesnių darbo santykių įteisinimas ir energetika. Svarbu nepamiršti ir labai aktualių projektų, kurie sukurtų palankesnę aplinką verslui. Taigi neišvengiamai, kaip ir kiekvieną rudenį, Seimas turės patvirtinti ateinančių metų biudžetus. Panašu šios kadencijos Seimas nespės to padaryti, tačiau svarstymus turėtų pradėti. Todėl labai viliuosi, kad Seimo nariai nepasiduos priešrinkiminei karštinei ir į tai pažiūrės labai rimtai ir atsakingai. Vyriausybė tikisi, kad tvirtinant valstybės biudžetą bus laikomasi pavasarį Seimo ratifikuotų Europos Sąjungos fiskalinės drausmės nuostatų ir bus siekiama, kad Lietuvos deficitas nuosekliai mažėtų. Penkioliktajai Vyriausybei pavyko valstybės deficitą sumažinti nuo 9,4 % 2009 m. iki 5,5 % 2011 m., o 2012 m. planuojame baigti su 3 % valstybės biudžeto deficitu nuo bendrojo vidaus produkto.
Kitas ne mažiau svarbus klausimas – tai pensijos ir pensijų sistemos pertvarka. Dar šioje Seimo sesijoje turime apsispręsti ir priimti būtinus sprendimus, susijusius su pensijų kaupimo pertvarka. Kalbama ne apie artimiausių keturių ar šešių mėnesių, ne artimiausių ketverių metų problemų sprendimą, o artimiausių keturiasdešimties ar šešiasdešimties metų perspektyvą, apie tai, kaip gyvens mūsų vaikai, anūkai, kaip atrodys visa pensijų sistema. Šiuos klausimus būtina pagaliau išspręsti. Taip pat ne mažiau svarbūs ir tie klausimai, kurie susiję su Seimo patvirtintu „Sodros“ pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimu. Šį rudenį taip pat siūlome nedelsti ir imtis valstybinių pensijų sistemos reformos koncepcijos svarstymo. Ji turėtų nustatyti sistemos tobulinimo kryptis ir konkrečius siūlymus, kaip šią sistemą pertvarkyti, taip pat ir tam tikrų profesijų asmenims numatytas papildomas garantijas įtraukti į bendrą socialinio draudimo pensijų sistemą. Norėtųsi tikėtis pažangos svarstant Vyriausybės pasiūlymus dėl Darbo kodekso pakeitimų, susijusių su darbo santykių lankstumu, skatinančių naujų darbo vietų kūrimą ir sudarysiančių sąlygas įmonėms greičiau reaguoti į rinkos pokyčius.
Trečioji prioritetinė sritis, be abejo, yra energetika. Per pavasario sesiją buvo priimti labai svarbūs Lietuvos energetikos ateitį lemsiantys sprendimai. Šioje sesijoje siūlome keletą svarbių įstatymų pakeitimų, leisiančių sklandžiai vykdyti šiuos ir kitus nacionalinės svarbos projektus.
Taip pat šioje rudens sesijoje siūloma pradėti svarstyti šilumos ūkio pertvarką užtikrinsiančią šilumos vartotojams pagrįstai mažesnes šilumos kainas ir didinsiančią konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje. Šios kadencijos Vyriausybė pateiks savo siūlymą ir savo matymą, kaip spręsti šią opią problemą, tikėdamasi, kad Seimas pradės šiuos siūlymus svarstyti.
Taip pat reikėtų paminėti ir keletą įstatymų projektų, sukursiančių palankesnę aplinką verslui, jų jau seniai laukia verslo atstovai. Visų pirma po itin užsitęsusių diskusijų reikėtų priimti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus, iš esmės supaprastinančius teritorijų planavimo procesą bei valdymą, ir taip sumažinti poreikį rengti detaliuosius planus. Vyriausybė taip pat siūlys Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, tobulinančius bendrovių valdymą ir sudarysiančius galimybę teikti finansinę pagalbą bendrovės akcijoms įsigyti, taip pat ir Įmonių bankroto įstatymo pakeitimus, leisiančius geriau nustatyti su įmonių bankrotu susijusias nusikalstamas veikas. Numatoma pateikti Seimui svarstyti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus, mažinančius verslo administracinę naštą, diferencijuojant aplinkosauginius reikalavimus pagal įmonių veiklos mastą ir keliamą potencialią aplinkos taršą. Ne mažiau svarbu apsispręsti dėl projektų, sudarysiančių sąlygas įdiegti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, ir pradėti įmonės, kuri centralizuotai valdys šį turtą, veiklą, taip pat ekonomiškiau valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą ir taupyti valstybės lėšas.
Vyriausybė šiai sesijai siūlo ir kitus įstatymų projektus. Pavyzdžiui, dėl pašto paslaugų. Įstatymus, pertvarkančius oro uostus į akcines bendroves, supaprastinančius juridinių asmenų likvidavimą, gerinančius paslaugų piliečiams kokybę tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, išduodant medicininį mirties liudijimą, sudarant galimybes plėtoti naujas keleivinio transporto technologijas, didinančius gyventojų aktyvumą sprendžiant viešuosius vietos reikalus, aktualizuojančius administracinę atsakomybę už administracinius pažeidimus, mažinančius teismų darbo krūvį, sudarančius sąlygas taikyti taikos sutarties institutą administraciniame procese, užtikrinančius, kad teismai vienodai nagrinėtų tapačius ieškinius, įpareigojančius visas valstybes ir savivaldybių institucijas viešai skelbti informaciją, susijusią su viešųjų pirkimų metu pateiktais pasiūlymais ir rezultatais.
Vyriausybė taip pat siūlo keletą įstatymų projektų, susijusių su valstybės gynyba, tarptautiniais santykiais ir Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Tikiuosi, gerbiamieji kolegos, kad jūs pritarsite siūlymams po pateikimo, o pateiktų aktų turinio klausimus su konkrečių ministerijų atstovais išsiaiškinsite svarstymo metu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Gal tada būtų galima, ponia ministre… ponia Rasa, gal jūs galėtumėte atsisėti Ministro Pirmininko vietoje, nereikėtų stovėti ir Seimo nariai sutiktų, nes norinčių paklausti tikrai yra daug. Tik mums dabar reikia susitarti, yra klausimai Vyriausybei ir klausimai Seimo Pirmininkei. Kiekvienas klausiantysis tiesiog iš karto gal ir pasakys, kurio pareigūno norėtų paklausti. Galbūt ir ministrai galėtų, jeigu būtų klausimų, ateiti į tribūną (kviečiu G. Steponavičių ir E. Masiulį). Gal tada jūs galėtumėte būti tribūnoje, ir jeigu klausimai būtų skirti jums iš darbų programos, galėtumėte atsakyti. Ministrai pasiruošę. Klausia D. Bekintienė. Prašom. Klausti viena minutė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas Seimo Pirmininkei. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš suprantu, kad šita rudens sesija yra trumpa ir labai intensyvi. Bet vis dėlto nebuvo įtrauktas nė vienas įstatymo projektas, parengtas Peticijų komisijos. Vienas iš jų yra dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio, t. y. Nr. XIP-4203. Iš tikrųjų piliečių iniciatyva turėtų būti gerbtina, juo labiau kad šį įstatymo projektą apsvarstė Vyriausybė ir jam pritarė. Aš labai prašyčiau bent vieną iš parengtų Peticijų komisijos įstatymų įtraukti į rudens sesiją, ir būtent šį įstatymo projektą. Dėkoju.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamoji kolege, aš dar kartą sakau, pagal Statutą aš turiu teisę neįtraukti, nes šį Seimo nutarimą teikia Seimo Pirmininkas, o jūsų, kaip Seimo narės, teisė registruoti po pateikimo, jeigu jums atroto, kad labai reikia. Jeigu jūs registruosite, Seimas balsuodamas apsispręs, ar pritarti jūsų pataisai, ar nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai. S. Stoma.
S. STOMA (MSG). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, labai pritariu jūsų sprendimui neregistruoti visų tų įstatymų projektų, kurie buvo pasiūlyti vasarą, bet labai nustebau pamatęs, kad nėra įtraukta ir tų projektų (labai svarbių projektų), kurie mano buvo registruoti prieš porą metų, ir jie buvo įtraukiami, sakykim, jie buvo įtraukti į pavasario sesiją. Jūs netgi žadėjote („Lietuvos ryto“ televizijos žinioms) praeitą žiemą, kad jie bus įtraukti. Konkrečiai įvardinsiu: dėl Seksualinių nusikalimų prieš mažamečius kaltintų ir teistų asmenų registro ir dėl tų pačių asmenų bausmių sugriežtinimo, kur tikrai buvo ažiotažas ir spaudoje, ir visi pritarė, kad reikia kuo greičiau šitam Seimui bent tuos dalykus, kurie yra išdiskutuoti, patvirtinti. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą galiu atsakyti taip, kaip atsakiau D. Bekintienei, tai yra jūsų teisė registruoti pataisą ir papildyti rudens sesijos darbų programą, bet aš dar kartą noriu visiems pasakyti: būkite išmintingi, tikrai nėra realių galimybių. Atsiverskite ir pažiūrėkite, kiek valstybei strategiškų projektų teikia Vyriausybė, kiek mes dar strateginių projektų, kurie yra pateikti pavasario sesijoje, nesame apsvarstę, kiek yra eurointegracinių projektų, kurie jau yra kaip ir valstybės pažeidimo procedūra, arba yra Europos paklausimas. Tikrai darbų yra labai daug, ir duok, Dieve, juos kokybiškai visus padaryti iki šios kadencijos pabaigos, tai yra per tą pusantro mėnesio. Dar kartą noriu visiems pasakyti – aš puikiai suprantu, nes čia ir kitų klausiančiųjų bus, kodėl neįtrauktas jūsų teikiamas vienas ar kitas projektas, tai jūsų teisė, kaip ir mano teisė buvo neįtraukti, taip ir jūsų teisė pasiūlyti įtraukti, ir Seimas balsuodamas apsispręs.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Mano klausimas Vyriausybei ir turbūt energetikos ministrui. Dėl istorinių energetikos pertvarkų mes tapome pačia brangiausia šalimi Europos Sąjungoje su pačiais mažiausiais atlyginimais. Gerbiamasis ministre, gyventojai su siaubu ir panika laukia naujojo šildymo sezono kainų rekordo. Darbų programoje yra Šilumos ūkio įstatymo projektas, bet mes jo kol kas nematome. Ar šitame legendiniame įstatymo projekte bus sprendžiama šilumos punktų priklausomybė, nes šiaip jau gyventojai palikti likimo valiai? Gal jūs galite atsakyti į šitą klausimą ir kada planuojate su regioniniais partneriais pasirašyti Koncesijos įstatymą dėl Visagino elektrinės?
PIRMININKAS. Aš atsiprašau ministro, bet klausimas kiek platesnis, ne tik apie darbų programą, tai gal klauskime apie darbų programą, taip įvardintas klausimas, nes kitaip tai virs Vyriausybės valanda, ir tada mes tikrai dirbsime iki vakaro. Kils klausimų ir dėl biudžeto.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Mano labai konkretus klausimas dėl Šilumos ūkio įstatymo.
PIRMININKAS. Gerai, tada nesiplečiame.
A. SEKMOKAS. Labai ačiū. Šilumos ūkio įstatymas yra rengiamas, baigiamas rengti. Planuojame konsultacijas su visuomene. Įstatymas labai svarbus ir tikimės šios Vyriausybės kadencijos metu jį pateikti Seimui.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Paprasčiausiai aš, pažiūrėjęs į darbų programą ir darbų prioritetus, suprantu, kad tai yra labai svarbu dabartinei Vyriausybei tęsti kai kuriuos pradėtus darbus. Bet tai, apie ką kalba ekspertai, apie ką kalba žmonės, ir šiandien „Veido“ publikacija apie tai, kad Lietuva tapo viena brangiausių valstybių, kur atlyginimai mažiausi, kainos ir paslaugos didžiausios… aš norėčiau paklausti laikinai einančios ar pavaduojančios Ministrą Pirmininką R. Juknevičienės, kuris iš dešimties prioritetų, parašytų pirmajame puslapyje, išskyrus septintą, nes jau buvo klausta ir ruošiama, turbūt nesulauksime dėl šilumos, bet tikėkimės… Kuris iš šių dešimties prioritetų leis šiek tiek atsikvėpti Lietuvos piliečiams, kad kainos toliau jų nespaus, didės atlyginimai ar dar kas nors? Gerbiamoji ministre, būkite gera, pasakykite, kokį gerą darbą žadate padaryti Lietuvos žmonėms? Labai ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mes jau labai daug gerų darbų padarėme visi kartu, ir, manau, kad ir toliau juos darysime. Negalima išskirti, Algirdai, kaip jūs bandote politikuoti, vieną kokį nors įstatymą. Niekada vienas kuris nors įstatymas negali pakeisti iš esmės. Visuma prioritetų, visuma dalykų, kuriuos aš pristačiau. Trys svarbiausios temos: biudžetai, socialiniai klausimai, pensijos, „Sodros“ reforma, lankstesnių darbo santykių įtvirtinimas, aš manau, turės didelę reikšmę Lietuvos ekonomikos plėtrai. Ir energetikos klausimai.
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš prisidedu prie Pirmininkės sveikinimų, visiems susirinkus į mūsų paskutinį rudens darbą, ir linkiu visiems kuo geriausios sėkmės.
Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu reaguoti į jūsų pasakymą, kad nebus įtraukiami atskirų Seimo narių įstatymai. Bet, deja, ar gerai, šiandien, pavyzdžiui, vieno mūsų kolegos toks atskiras įstatymas yra įtrauktas. Tai ar nebus įtraukiami tie, kurie, jūsų nuomone, ne tokie svarbūs, ar?.. Paskutinis, 1-9 klausimą pažiūrėkite. Pateiktas atskiro Seimo nario ir jis yra įtrauktas.
Bet mano pagrindinis klausimas yra gerbiamajai kolegei R. Juknevičienei, galbūt ir finansų ministrei. Mes girdėjome iš mūsų valdybos narių, kad Ekscelencija Prezidentė norėtų, kad dar šis Seimas patvirtintų biudžetą. Ar galime tikėtis, kad biudžeto projektas bus pateiktas šiek tiek anksčiau, ne pačią paskutinę dieną, nes paprastai laiko lieka labai nedaug, kad mes galėtume komitetuose apsvarstyti ir pasižiūrėti, ar visi mūsų įpareigojimai, kurie buvo susiję su biudžeto projektu, yra įtraukti, ir galėtume iš tikrųjų tą darbą padaryti? Tai tiesiog norėčiau žinoti, ar tas projektas, bent pirminis, jau yra, ir kada jį galėtume…
PIRMININKAS. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). …Seimo komitetuose pamatyti? Ačiū.
PIRMININKAS. Iš pradžių Seimo Pirmininkė, o tada jau ministrė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, gal jūs negirdėjote mano įžanginės kalbos. Jeigu girdėjote mano įžanginę kalbą, tai Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnis ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstatymas – tai apie ombudsmenų pavadavimus. Tą ir savo kalboje sakiau. Vasarą, iškilus tam tikrų problemų su kontrolierių tarnybos vadovais dėl jų sveikatos būklės, buvo kalbėta su Žmogaus teisių komiteto pirmininku, šiuo atveju su kolega A. Lydeka, ir paprašyta skubiai parengti, įregistruoti įstatymą. Aš dar kartą prašau skubiai jį ir priimti.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
I. ŠIMONYTĖ. Aš galbūt į klausimą apie biudžetą pasistengsiu atsakyti. Jeigu jūs sekate naujienas, turbūt žinote, kad penktadienį Finansų ministerija atnaujino makroekonomines projekcijas. Dabar bus parengta pajamų prognozė visų biudžetų: tiek mūsų, tiek „Sodros“, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo. O toliau, ar pavyks, ar nepavyks tą antrą pusę sudėlioti taip, kad Seimas galėtų anksčiau gauti biudžetą, kol kas aš tikrai neimčiau spėlioti. Galima bandyti stengtis. Bet turėdama minty Statuto reikalavimus dėl biudžeto priėmimo, t. y. tarpus tarp svarstymų ir kitus dalykus, manyčiau, kad tai būtų labai didelis iššūkis.
PIRMININKAS. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Į darbotvarkę yra įtraukti keli klausimai, kurie yra numatyti svarstyti skubos tvarka. Norėčiau užduoti klausimą dėl Strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, lydimojo – dėl Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių reorganizavimo prijungimo būdu ir, mačiau, dar vieno – dėl Kelių įstatymo. Klausimas būtų, kodėl pasirinkta skuba ir kokia yra numatyta tų įmonių reorganizacija, kodėl jos reikia? Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Beje, Socialdemokratų frakcijoje lankėmės ir išdėstėme išsamiai viską, ką mes rengiamės daryti. Tiesa, jūsų, Algirdai, nebuvo.
Siūlymas yra toks. Šiuo metu keliai priklauso valstybinių regioninių įmonių balansui. Mes siūlome centralizuoti kelių apskaitą. Keliai būtų paimami į Lietuvos automobilių kelių direkcijos balansą. Regioninės įmonės liktų ūkines funkcijas atliekančios įmonės per savo kelių tarnybas, kurių visoje Lietuvoje yra 47. Padarę šį veiksmą, mes siūlytume dešimt regioninių įmonių sujungti į penkias, t. y. stambinti, plius palikti „Automagistralę“ kaip atskirą įmonę, kuri aptarnauja magistralinius Lietuvos kelius. Taip planuojame sumažinti administracijos darbuotojų skaičių, kalbant apie buhalterinę apskaitą, personalo klausimus ir t. t.
Reformos esmė yra du dalykai: kelių perdavimas iš regioninių įmonių balanso Kelių direkcijai ir taip pat šių įmonių stambinimas iš dešimties darant penkias įmones, taip efektyviau naudojant Kelių priežiūros programos skiriamas lėšas ir taupant mokesčių mokėtojų pinigus.
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, Kaišiadorių rajone Neįgaliųjų draugijos per 100 narių nuomoja žemės sklypą (apie 11 ha), išeina po 5–6 arus. Tą sklypą 20 metų dirbo. Dabar tą sklypą suformavo parduoti, nori jį parduoti privačiam asmeniui. Į įvairias institucijas kreipėsi tie žmonės, bet niekur nebuvo išgirsti. Taip pat ir prezidentūroje. Aš parengiau nutarimo projektą sustabdyti tą žemės sklypo pardavimą ir šiandien surinkau 47 parašus, kurių reikia, kad jis būtų be eilės įtrauktas svarstyti. Sakykite, ar jūs paremsite ir ar rytdienos darbų programoje atsiras šis nutarimo projektas? Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Kieno iniciatyva atsirado Centralizuoto turto valdymo projektas, kuris yra „Visuomio“ pakaitalas? Jis jau buvo atmestas. Norima iš viso sujaukti valstybės turto valdymą.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš viską darau Statuto numatyta tvarka. Jeigu jūs surinkote parašus, vadinasi, bus įtraukta į darbotvarkę. O tas projektas, kuris dabar buvo paminėtas, yra Vyriausybės.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti ir gerbiamosios Rasos, pavaduojančios premjerą, ir galbūt finansų ministrės. Prašom pasakyti, ar numatomi šios sesijos darbų programoje įstatymų projektai, kurie įgyvendins Konstitucinio Teismo sprendimus, t. y. dėl nusavintų pensijų, sumažintų pensijų grąžinimo?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Perduodu atsakyti kolegai D. Jankauskui.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Be abejo, kolege, puikiai suprantate, kad tai susiję ir su biudžetų projektais, tiek su 2013 metų, tiek ir su trejų metų prognozėmis. Noriu pasakyti, kad Kompensavimo įstatymo projektas yra parengtas, jis Vyriausybei yra pateiktas ir, kaip finansų ministrė minėjo, penktadienį yra atnaujintos makroekonominės ūkio raidos prognozės. Atsakingai projektuodama kitų metų biudžetą, aš manau, Vyriausybė apsispręs ir dėl Kompensavimo įstatymo pateikimo Seimui.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų skirtas Seimo Pirmininkei. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, akivaizdu, kad į kylančius klausimus Vyriausybė ne visada gali tinkamai reaguoti ir ne visada projektai, kuriuos reikia priimti Seime, yra parengiami Vyriausybės. Kolegos B. Bradausko klausimas tai liudija. Jūs, naudodamasi ta teise, neįtraukėte daugelio Seimo narių klausimų, kurie galbūt yra labai reikalingi šiandieną. Sakykite, ar tikrai viskas įdėmiai išanalizuota, išnagrinėta? Vis dėlto per 500 projektų yra pasiūlyta Seimo narių, kurie tikrai jaučia gyvenimo pulsą, kokius klausimus šiandien reikėtų spręsti. Dėkoju.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, leiskite atsakyti taip. Jūs nereaguojate į tai, kad mes dirbsime pusantro mėnesio. Kur jūs visi buvote tais aktualiais klausimais ketverius metus arba trejus su puse metų? Daugiau, beveik ketverius. Prieš rinkimus likus pusantro mėnesio įregistruojate per 340 projektų. Jeigu dabar jūs sakote, kad tai yra gyvybiškai svarbus klausimas, tą patį ką tik pasakė B. Bradauskas, tai visi tie, kurie įregistravo, aš suprantu, jie lygiai taip pat dabar gali pasakyti, kaip ir jūs teigiate. Gerbiamieji kolegos, būkime bent sau sąžiningi ir teisingi. Nereikia spekuliuoti tuo, kad tai yra maždaug karo metas ir jeigu jūsų įregistruotas projektas neįtrauktas į darbotvarkę, į programą, vadinasi, šiandien sugrius Lietuva ir kas nors labai stipriai nukentės. Aš manau, kad tikrai niekas nesugrius, niekas nenukentės. Jeigu jūs sąžiningai dirbote savo apygardoje, tas problemas žinojote ne pirmą dieną, buvo puikios galimybės ką nors keisti, jeigu iš tikrųjų yra problemų. O dabar, prieš rinkimus, nesakykime, kad mes labai norime ką nors pakeisti, nes laiko tikrai buvo sočiai. Duok Dieve, padarykim tuos darbus, kuriuos pradėjome, lygiai tą patį ir Ekscelencija Prezidentė sakė, susitikusi su Seimo valdyba, kad nuraminkite Seimo narius, kurie prieš rinkimus turi labai daug didelių iniciatyvų. Tada kyla klausimas: kur jūs buvote anksčiau?
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, be abejo, jūs teikdama darbotvarkę vadovaujatės Statutu. Bet ar nebūtų išmintingiau ir protingiau pasitarti su visų frakcijų seniūnais ir sudaryti tokią konsoliduotą darbotvarkę, kad nekiltų įvairiausių ginčų? Žvelgdamas į šitą darbotvarkę, aš tikrai matau daug klausimų, galbūt tautos išrinktas naujas Seimas vėl iš naujo tvarkys tuos įstatymus, nes bus visiškai kitas požiūris į teismų, prokuratūros reformą ir kitus dalykus arba net į Konstitucijos pataisas ir daugelį kitų klausimų. Ar nereikėjo pasitarti su visų frakcijų seniūnais ir parengti bendrą darbotvarkę? Man atrodo, tada būtų daug vaisingesnis darbas negu jūs viena, vadovaudamasi Statutu, dabar sudarėte darbotvarkę. Seimo nariai tada būtų nerinkę tų parašų po 47 ir būtų tikrai daug produktyvesnis darbas.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, sėdite salėje, bet negirdite, ką kalbu per pirmą posėdį. Pradžioje ir sakiau, kad sudarant darbotvarkę prieš tai buvo pasitarta su frakcijų seniūnais ir komitetų pirmininkais. Jeigu jūsų frakcijos seniūnas nedalyvavo, tai aš negaliu už jį atsakyti, kodėl jis nedalyvavo. Buvo pasitarta su komitetų pirmininkais ir frakcijų seniūnais. Po to dar buvo aptarta valdyboje. Taigi niekada tiek, kiek dirbau, viena savavališkai nieko nesprendžiau, visada tariausi ir šį kartą lygiai taip pat tariausi tiek su frakcijų vadovais, tiek su komitetų pirmininkais. Iš tiesų dar kartą jūsų labai prašau nebūti populistais. Aš lygiai taip pat galėjau surašyti, ką jūs pateikėte, surašau viską į Seimo nutarimą, kuris vadinamas „Rudens sesijos darbų programa“, tai būtų per 700 projektų… Aš tikrai pati sau nenoriu būti juokinga, nes turėsime ne keturis posėdžius per savaitę, o tik tris plenarinius posėdžius, komitetai posėdžiaus tik trečiadienį iš ryto, penktadieniais nebus komitetų posėdžių. Tai kam reikia sau patiems meluoti, kad mes taip dirbdami priimsime 700 projektų, apsvarstysime ir juos pateiksime? Tai yra nerealu. Būkime realistai, bet nebūkime populistai.
PIRMININKAS. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, jūsų argumentai iš tiesų svarūs, atrodo, visi tai suprantame. Galime tik apgailestauti dėl vienų ar kitų projektų įtraukimo į darbotvarkę, kad, pavyzdžiui, mūsų Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymų projektai neįtraukti. Esminis klausimas būtų, ar iš tikrųjų reikėjo atsisakyti ketvirtadienio, kaip darbo dienos? Suprantu, rinkimai, suprantu, visi norime būti su rinkėjais, bet visi daug dirbome per visą kadenciją. Ketvirtadienio atsisakymas žmonių akyse irgi nerodo mūsų racionalaus nusiteikimo dirbti. Kieno tai buvo iniciatyva ir kodėl mes priėmėme, valdyba priėmė tokį sprendimą?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamoji kolege, labai ačiū už klausimą. Vėlgi grįžtam prie to paties pasitarimo, kuris buvo su frakcijų seniūnais ir komitetų pirmininkais. Iš tikrųjų buvo pasiūlyti trys variantai, kaip dirbsime. Pirmasis variantas buvo pasiūlytas vieno valdybos nario, kad dirbtume tik antradienį ir turėtume du posėdžius, tai yra rytinį ir vakarinį. Antrasis variantas buvo, kad dirbtume ir antradienį, ir ketvirtadienį. Ir trečiasis variantas buvo, kad dirbtume antradienį ir trečiadienį nuo 14 val. Dalyvavę komitetų pirmininkai ir frakcijų seniūnai balsavo ir didžioji balsų dauguma nulėmė tokį variantą, kokiu grafiku mes dabar ir dirbsime. O jeigu grįžtume, tai per 22 mūsų Seimo darbo metus prieš kiekvienus rinkimus, pabrėžiu, prieš kiekvienus rinkimus, Seimai turėdavo vieną dieną plenarinį posėdį, tai yra rytinį ir vakarinį, ir pusę dienos komiteto posėdžiui. Tokia buvo sena tradicija. Beje, tokios tradicijos yra ir kitose Europos valstybėse, kad prieš rinkimus plenarinių posėdžių dienos būna sutrumpintos. Kai girdžiu tokius atsiliepimus, kad mes dirbdami tokiu grafiku galime pažeisti Konstituciją, tai noriu priminti, kad Seimo nario pareigos yra ne tik dalyvavimas plenariniuose posėdžiuose, bet darbas komitetuose, frakcijose ir darbas su rinkėjais. Taigi mūsų valia mes patys ir organizuojame darbą. Šiuo atveju taip buvo nuspręsta frakcijų seniūnų ir komitetų pirmininkų pasitarimo metu.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Aš turiu klausimą gerbiamajai Pirmininkei. Visiškai pritariu jūsų dabartiniam atsakymui, tą jūs labai gražiai paaiškinote. Būtų dar gražiau, jeigu jūs dabar pritartumėte ir mano siūlymui, kurį aš tuoj pateiksiu. Aš iš tiesų sutinku, kad darbotvarkėje yra labai daug klausimų, tikrai daug. Tačiau man abejonių kelia viena tema, t. y. dėl pensijų reformos, arba, kitaip sakant, privačių pensijų kaupimo sistemos klausimai. Jūs puikiai žinote, kad dėl priimtų sprendimų skurdo augimas yra užprogramuotas ilgam laikui, ne vienai kadencijai. Dabar pensijos yra negrąžintos. Čia buvo klausimas apie tai, žmonėms tai yra… Aš turiu galvoje kompensavimą. Žmonėms tai yra iš tiesų svarbu. Šioje visoje sistemoje, kurią norime teikti, yra užmaskuotas faktiškas tarifo didinimas, tai yra „Sodros“ tarifo, arba socialinio draudimo tarifo, didinimas šešiais punktais. Tai yra labai svarbu. 80 % BVP pagal skaičius, kuriuos…
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). (…) davė, yra užprogramuotas. Mano klausimas yra toks. Mano supratimu, turi būti visiškas sutarimas šiuo klausimu tarp partijų.
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ar verta taip stumti privačių bendrovių interesus ginančius įstatymus…
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …prieš rinkimus? Kaip jums atrodo?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, atsakau į jūsų klausimą. Tai yra iš Vyriausybės prioritetų. Mes galime turėti įvairių nuomonių, turbūt Seime tų įvairių nuomonių ir bus. Jūs vieną savo nuomonę išsakėte, todėl gal daugiau galėtų atsakyti socialinių reikalų ir darbo ministras, kodėl kaip prioritetiniai projektai įtraukti būtent šitie į rudens sesijos darbų programą Vyriausybės siūlymu.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, kadangi ir Socialinių reikalų ir darbo komitete kartu darbuojamės visą kadenciją, jūs tikrai puikiai žinote, kad dėl socialinio draudimo ir pensijų sistemų pertvarkos vyko diskusijos daugiau nei metus, kol buvo apsispręsta ir patvirtintos gairės. Pagal patvirtintas gaires buvo pateikti įstatymų projektai vėlgi daugiau nei prieš pusantrų metų, jeigu pagal šią dieną žiūrėsime. Kad nebūtų palikta neišspręstų klausimų, kai kalbam apie ilgalaikę perspektyvą ir būsimą pensijų sistemą, apie galimybę piliečiams kaupti, kaupti ir savanoriškai, kai valstybė papildomai tai subsidijuoja, tai visi tie projektai yra pradėti diskutuoti. Matyt, būtų tikrai normalu ir logiška, kad jie būtų apvainikuoti apsisprendimu šiame Seime, nes, kaip žinote, įstatymo projektuose yra būtent laikotarpis nuo 2013 m. sausio iki rugsėjo mėn., Lietuvos žmonėms kaip tik žinant alternatyvas, patiems apsispręsti ir pasirinkti: „Sodra“, II pakopa – privatūs pensijų kaupimo fondai. Noriu pasakyti kaip socialinės apsaugos ir darbo ministras kaip buvusiam tos pačios ministerijos viceministrui: šių metų birželio mėnesį yra išmokėta 263 mln. Lt buvusių įsiskolinimų dirbusiems pensininkams 1995–2002 m. Aš suprantu artėjančių rinkimų įtaką ir norą retoriškai kalbėti tiktai apie neišspręstus klausimus. Šiuo atveju iš tikrųjų Vyriausybės pateiktame prioritetų sąraše pensijų pertvarkos modelis, kuris Seime jau pusantrų metų yra diskutuojamas, mūsų manymu, turėtų iš tikrųjų būti vainikuotas apsisprendimu.
PIRMININKAS. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, ne tik dauguma Lietuvos žmonių, bet ir užsieniečių sako, ir žinome – bėga žmonės iš Lietuvos, bedarbių mažėja, bet daug, socialinė atskirtis didžiausia. Šiame projekte nematau nė vieno įstatymo, kuris spręstų šitą esminę Lietuvos problemą. Mūsų frakcijos buvo pasiūlyta, seniai apsvarstyta kai kurie mokesčių pakeitimai. Nė vieno nėra. Duodu jums klausimą, žiūriu į jus ir galvoju: neteikčiau šito klausimo, jeigu galvočiau, kad naujas Seimas tuo užsiims, bet labai abejoju. Todėl nejaugi… Ar galite jūs man pasakyti, kuris čia iš tų didelės krūvos įstatymų, kurių nepriėmus tikrai niekas Lietuvoje nepasikeistų, galėtų padėti spręsti šitas mano įvardintas Lietuvos problemas?
PIRMININKAS. Prašau.
I. DEGUTIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Juliau. Jūs iš tikrųjų problemas keliate, bet aš turbūt nesu ta vienvaldė, kuri visus projektus parengė ir visus surašė į darbotvarkę. Išties yra Vyriausybės teikiami projektai, įskaitant ir 2013 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus, kurie irgi bus pateikti. Taigi norime ar nenorime, tuo labiau kad pavasario sesijoje ratifikavome susitarimą dėl fiskalinės drausmės, mes turėsime atsižvelgti ir į biudžeto rodiklius, numatomus 2013 m., ir tada pasižiūrėti, ką galime koreguoti, ko negalime koreguoti tiek socialinėje srityje, tiek kitose srityse.
Kitas dalykas. Jūs puikiai žinote, kad visi biudžetiniai įstatymai yra teikiami kartu su biudžeto projektu, bet turbūt išsamiau gali atsakyti finansų ministrė.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju. Turbūt čia klausimas susijęs su garsiuoju projektu apie progresinius pajamų mokesčius. Iš tikrųjų manau, kad Seimui kadencijos pabaigoje tokių fundamentalių klausimų spręsti, matyt, nereikėtų. Tokio pobūdžio susitarimus ir sprendimus reikėtų atidėti naujai kadencijai, nes tai yra, jeigu dėl to būtų sutarta, tai yra pajamų mokesčių sistemos revoliucija ir per pusantro mėnesio dėl tokios revoliucijos sutarti, aš bijau, kad būtų sunkoka.
PIRMININKAS. A. Burbos nėra salėje, nenori klausti. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti energetikos ministro, nes yra Šilumos ūkio pakeitimo ir papildymo įstatymas ir ten numatoma gana esminių pakeitimų. Tuo labiau kad numatomas ir bendras šiluminių tinklų operavimas visoje mūsų šalyje. Kada tą įstatymą planuojama… nes jis dar kol kas neregistruotas, kaip matyti iš šito. Kada numatomas jo įsigaliojimas?
Dar vienas labai trumpas klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Kaip dėl konvencijos prieš vaikų seksualinį išnaudojimą ir prievartą? Tuo labiau kad apie kovo mėn. Vyriausybė buvo pavedusi jūsų ministerijai parengti tam tikrą veiksmų planą ir tam tikrą to įstatymo ratifikavimą. Ačiū.
A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Šilumos ūkio įstatymas, kaip minėjau, yra rengiamas. Planuojama, kad jis būtų pateiktas Seimui dar šios Vyriausybės ir užregistruotas, o jo įsigaliojimas vėl priklausytų didele dalimi nuo to, kokį sprendimą dėl jo įsigaliojimo priimtų Lietuvos Respublikos Seimas, arba šis Seimas, arba jau būsimos kadencijos Seimas. Greičiausiai tai būtų naujos kadencijos Seimas, nes įstatymas yra svarbus, sudėtingas, iš esmės būtų pertvarkytas šilumos ūkis, todėl manau, kad jis bus labai daug diskutuojamas, svarstomas ir galiausiai tada bus priimtas. Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėl antrosios klausimo dalies – dėl konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo. Noriu informuoti, kad iš tikrųjų dirbama pagal planą ir jau į pabaigą yra pats priemonių plano parengimas. Kaip ir buvo nustatyta Vyriausybės, kaip jūs teisingai minėjote, kovo mėnesį, iki šių metų pabaigos turi būti baigtas darbas ir iš esmės pagal grafiką dirbama.
PIRMININKAS. A. Stancikienės nėra salėje. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, aš matau, kaip jums yra nelengva. Gyvenime žmogui labai sunku sudėlioti prioritetus. Tai viena dalis iš sėkmės formulės. Gerbiamoji R. Juknevičienė daug kalbėjo apie biudžeto taupymą ir biudžeto subalansavimą, tačiau darbais tai nepagrindžiama, nes neįtraukti įstatymų dėl viešųjų pirkimų optimizavimo projektai, kurie siūlomi jau kelinti metai. Ar jūs, gerbiamoji Pirmininke, irgi švaistymo šalininkė?
I. DEGUTIENĖ. Trumpai tariant, aš ne švaistymo šalininkė, o gyvenimo pagal galimybes. Kokia yra realybė, taip ir reikia gyventi.
PIRMININKAS. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gal klausimą norėčiau socialinės apsaugos ir darbo ministrui, gal jis arčiausiai šio klausimo. Gerbiamasis ministre, mes išsiskirdami kalbėjome apie daugiabučių namų privatizavimo klausimus. Būtent ne socialinio būsto… Buvo ir dėl socialinio būsto siūlymų, bet buvo ir iki socialinio būsto sampratos iki 2003 m. Vis dėlto turėtų būti Vyriausybės išvada ir mes rudenį prie to klausimo žadėjome grįžti, nes buvo jau pateikimas, ir kažkaip truputį sukomplektuoti tuos klausimas ir parengti atsakymus. Ačiū. Ką galėtumėte pasakyti?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Vyriausybės išvada jau yra pateikta Seimui ir pačioje Vyriausybės išvadoje jau yra gana detaliai aprašyta, kokie darbai jau yra atlikti arba baigiami atlikti, ir dėl jūsų minėtų butų, kurie suteikti iki 2003 m. privatizavimo galimybės, ir dėl dalies socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo Vyriausybės išvada jau Seime.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių klausti nėra. Ar galima… Balsuojame. Po pateikimo. Balsuojame po pritarimo po pateikimo.
Dar nuomonė – už, nuomonė – prieš yra. Teisingai, pamiršau. S. Stoma – nuomonė prieš.
S. STOMA (MSG). Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti prieš. Visų pirma argumentas būtų dėl to, kaip valdyba, padedama komitetų pirmininkų, paskirstė mūsų darbo grafiką. Manau, kad visiškai nelogiška važiuoti pas rinkėjus ir atseit kalbėtis su jais, ir kartu padaryti veiksmą, kuris piktina žmones. Kiek aš bendravau su kauniečiais, tai visi tiesiog nesupranta, kodėl mes visą laiką verkiame ir šiandien verkiame, kad kiek liko daug rimtų klausimų, mes nespėjame jų apsvarstyti, patvirtinti įstatymų, o kartu sutrumpinome savo darbo laiką. Manau, yra neatsakinga ir visų pirma tai piktina žmones.
Mes galėjome labai paprastai šitą dalyką sutvarkyti. Teisingai – perkeltas į trečiadienį vienas posėdis. Reikėjo dar vieną posėdį padaryti ketvirtadienį iki pietų. Būtume turėję tą patį darbo laiką. Vis tiek trečiadienį vakare nevažiuosime į apygardas, tai ketvirtadienį puikiausiai nuvažiuotume.
Antras dalykas.
PIRMININKAS. Laikas!
S. STOMA (MSG). Tiesiog esu priblokštas, kad…
PIRMININKAS. Laikas!
S. STOMA (MSG). …mes trumpiname… Laikas dar nesibaigė. 40 sekundžių, gerbiamasis Čaplikai. Prašyčiau man dar pridėti laiko, nes trukdote kalbėti.
PIRMININKAS. Yra skirta minutė.
S. STOMA (MSG). Taigi, gerbiamieji kolegos, manau, kad mes turime perbalsuoti dėl šito grafiko paskirstymo. Paskutinė savaitė iš tikrųjų turėtų būti laisva, nes čia tik bus naudojamasi kažkieno savireklamai ta paskutinė savaitė, o šiaip reikia dirbti taip, kaip mes ir turime normalioje sesijoje dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia tiesiog kompiuteris suklydo. Skiriama viena minutė, jums kompiuteris tiesiog suteikė didesnį laiko tarpą, aš nieko čia nesuklydau. Ką gi, balsuojame dėl pritarimo po pateikimo.
Už – 61, prieš – 2, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo.
Dabar Seimo Pirmininkė dar norėtų pasakyti žodį.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, po tokių audringų kalbų dėl mūsų darbo grafiko, kurį patvirtino valdyba, aš, va, dabar žiūriu į mūsų salę. Tai yra pirmas posėdis. Pažiūrėkite, kiek yra tuščių vietų! Kaip jūs įsivaizduojate priimti įstatymus, kai reikia 71 balso? Štai čia ir iškyla didžiausias klausimas netgi dėl tokio grafiko, koks dabar yra. Duok Dieve, kad būtų labai geras lankomumas. Todėl aš jūsų ir prašau ne politikuoti, o susitelkusiai dirbti.
PIRMININKAS. Galbūt tada sutarkime, kad svarsto visi komitetai. Siūloma svarstyti rugsėjo 18 d.
Replika po balsavimo – ponas V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (MSG). Ačiū, pirmininke. Ne repliką, o tiesiog noriu pasakyti, kad mano balsas už, nes mano balsavimo sistema neveikia, tai prašyčiau pagalbos.
PIRMININKAS. Ką gi, dirbame toliau. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
11.20 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo ratifikavimo“ projektas. Pranešėjas – G. Steponavičius. Pateikimas.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kolegos Seimo nariai, išties net ir grafiką lenkiant pagal numatytą darbotvarkę nenorėčiau daryti labai plataus pristatymo. Tikrai džiaugiuosi, kad galiu pristatyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma ratifikuoti sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo.
Šia sutartimi siekiama užtikrinti šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą keičiantis informacija apie šalių aukštojo mokslo sistemai priklausančias institucijas ir jų išduodamus išsilavinimo dokumentus ir siūloma, kad šalys susitartų dėl aukštojo mokslo sistemas sudarančių kvalifikacijų lygmens atitikmenų. Tai neabejotinai palengvins vienoje šalyje įgyto išsilavinimo, baigtų dalinių studijų ar aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą kitoje šalyje, siekiant pradėti arba tęsti studijas.
Norime atkreipti dėmesį, kad Šventojo Sosto aukštojo mokslo sistema turi savo išskirtinumą, katalikiško švietimo kongregacijos reglamentuojamos studijų programos turi savo specifiką, todėl į sutartį yra įtrauktos nuostatos dėl tokių programų išorinio vertinimo ir akreditavimo. Vertinimo akreditavimo, atliekamo ne rečiau kaip kartą per šešerius metus, išvados bus teikiamos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje. Ir sutartyje taip pat numatyta, kad pirmosios pakopos katalikų teologijos studijų trukmė, apimtis ir struktūra Lietuvos aukštosiose mokyklose atitiks Šventojo Sosto nustatytus reikalavimus. Sutartyje yra įvardijamos įgaliotos institucijos, užtikrinsiančios sutarties įgyvendinimą ir išspręsiančios visus klausimus, kylančius taikant šią sutartį.
Užbėgdamas už akių galimiems klausimams paminėčiau vieną aspektą, kodėl yra teikiama tvirtinti Seimo lygmeniu, priimti įstatymą ir ratifikuoti sutartį. Sutarties nuostatos šiuo atveju numato kitokias teisės normas negu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl yra būtina, kad pagal tarptautinių sutarčių įstatymą šita sutartis būtų ratifikuota Seimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, daugiau kaip 20 metų Lietuvos aukštosios mokyklos rengia šitos pakraipos tam tikrus specialistus ir jokios sutarties nereikėjo. O po 22 ar daugiau metų jūs ateinate su tokiu įstatymu ir aiškinate, kad dabar jau to reikia ir būtina. Aš jūsų klausiu ne kaip švietimo ministro, o kaip žmogaus, kaip liberalo, nes jūs naudojate kai kuriuos Konstitucijos straipsnius. Bet Konstitucijoje aiškiai pasakyta apie valstybę ir Bažnyčią. Aš klausiu jūsų kaip piliečio. Ką mes darysime su kitų pakraipų tikėjimais, jeigu jie norės turėti ką nors panašaus? Labai ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Atkreipiu dėmesį, kad čia yra ne dėl vienokios ar kitokios religinės pakraipos studijų ir kvalifikacijų sistemos, o tarpvalstybinis susitarimas.
Antra vertus, aš noriu atkreipti dėmesį, kad iškylant poreikiui tarpvalstybiniai susitarimai dėl kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo yra rengiami, kada toks poreikis yra aiškus. Tarkime, galiu paminėti pavyzdį, kad su Kinijos Liaudies Respublika tokia sutartis šiuo metu yra rengiama, su Armėnija yra pasirašyta. Ir gyvenimas pats mums padiktuoja, kada tokius sprendimus tarpvalstybiniu lygiu mums tikslinga kelti tam, kad skirtingos ir specifines nuostatas turinčios sistemos, skirtingos teisinės sistemos kuo geriau sąveikautų ir padėtų tiek jauniems žmonėms, tiek ir valstybėms spręsti kylančius klausimus. Tai toks būtų atsakymas.
PIRMININKĖ. Klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, ar jūs nemanote, kad jūsų siūlomas projektas, nepaisant birželį pasirašytos sutarties, pažeidžia lygiateisiškumo principą? Nes, kaip teigia mūsų Konstitucija, Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Ir kitas Konstitucijos straipsnis teigia, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, ar ne? Lietuvoje išpažįstamos įvairios religijos, ir Lietuvos universitetai yra autonomiški. Taigi šitas susitarimas, na, mano manymu, yra iš tikrųjų toks diktatoriškas.
Kitas mano klausimo aspektas. Yra Šventojo Sosto pozicija mokslo pažangos atžvilgiu. Ar jūs nemanote, kad religinis Vatikano kategoriškumas stabdo gamtos mokslų bei žmogaus teisių pažangą arba raidą? Ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai dėkui. Antroji klausimo dalis yra šalutinė ir su sutarties turiniu tikrai nesusijusi. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje šią savaitę vyks gyvybės mokslų Baltijos šalių forumas su Nobelio premijos laureatais. Nepaisant kontroversiškų etinių klausimų šitoje srityje, mokslo potencialas Lietuvoje stiprus. Pavyzdžiui, šita siūloma ratifikuoti sutartis niekaip neatsilieps mokslo ar universitetinių įstaigų darbui.
Atsakydamas į pirmąją dalį noriu pasakyti: nemanau, kad yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Teisės departamentas apie tai taip pat nekalba.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėjau klausti kaip ir kolega A. Sysas – kaip liberalo. Dabar paklausiu kaip ministro. Jeigu bus ratifikuota ši sutartis, kokiai kategorijai žmonių ji bus naudingiausia? Turiu omeny studentus, kurie studijuos Lietuvos aukštosiose mokyklose, Lietuvos studentus.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Visoms kategorijoms. Ir religinės pakraipos, studijuojantiems, tarkime, seminarijose, taip pat ir visas spektras su teologija susijusių mokslų, kai renkasi ar pedagoginę pakraipą būti tikybos mokytojais, ar religijotyros ir panašius dalykus. Aš dar kartą noriu pasakyti: ši sutartis leidžia tarpvalstybiniu lygmeniu padaryti atpažįstamas Lietuvoje ir Vatikane taikomas normas dėl kvalifikacijų pripažinimo. Aš manau, kad tai yra pozityvu. Kils dėl kitų specifinių situacijų iššūkis, ir mes tą turėsime tarpvalstybiniu mastu sureguliuoti. Turbūt jūs painiojate žanrus arba per daug siaurai suprantate klausimus. Tiesiog iš klausimų galiu tokią švelnią prezumpciją daryti.
PIRMININKĖ. Klausia D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tokią trumpą repliką norėčiau pasakyti. Aš irgi manau, kad tai nėra religiją palaikanti sutartis, tai tikrai yra mokslo sutartis. O jūs, ministre, kad būtų aiškiau visiems Seimo nariams, aš norėčiau, kad pakomentuotumėte, kiek Vatikano jurisdikcijai priklauso universitetų ir aukštųjų mokyklų. Ten gi labai įvairių yra. Jeigu galite, pakomentuokite. Labai ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Lietuvoje tokių nėra. Yra katalikiškos pakraipos veikiantys…
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Vatikano…
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Nepulsiu dabar atsakinėti, nes tiksliai nežinau. Galiu jums atsakyti tik tiek, kad ši sutartis, jeigu kam kyla abejonių, išplaukia tiesiogiai iš Bolonijos proceso principų, kurie sako, kad šalys turi visokeriopai dalyvauti kurdamos Europos aukštojo mokslo erdvę ir gerinti šalyse aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimo suprantamumą, sudaryti palankias sąlygas šalių aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų mobilumui. Žiūrint iš šitų Bolonijos proceso pagrindinių principų, šia linkme juda ir siūloma ratifikuoti tarpvalstybinė sutartis.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš po patekimo. Visi nori kalbėti tik už. Broniau, prieš nėra, gal sutinkate nekalbėti? (Balsai salėje) Nėra prieš. Sutinkate nekalbėti? Ačiū. Galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIP-4571(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71: už – 65, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-4571(2). Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų. Numatomas svarstymas – spalio 2 d. Repliką po balsavimo – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Girdėdamas kai kuriuos klausimus, aš noriu tik pasakyti, kad Vatikanas yra tokia pati valstybė kaip bet kuri kita, nepriklausomai nuo jos dydžio. Lietuva turi diplomatinius santykius su ja. Vatikanas, kaip valstybė, turi specialų statusą Jungtinėse Tautose ir Europos Taryboje yra stebėtojas. Todėl valstybei, su kuria turime diplomatinius santykius, neturėtume sakyti tokių užuominų, kurios reikštų šios valstybės diskriminaciją.
PIRMININKĖ. V. Kurpuvesas. Turbūt vėl nesuveikė.
V. KURPUVESAS (MSG). Protokolui, Pirmininke. Mano balsas – už, vėl sistema neveikia.
PIRMININKĖ. V. Kurpuvesas – už. Bet sako, kad kažkas… Tikrai, šiuo momentu jums negali pataisyti, tai gal per kitą balsavimą jūs per centrinį mikrofoną. Dėkoju.
11.32 val.
Toliau įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo pagal prie Jungtinių Tautų chartijos pridėto Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio 2 dalį dėl privalomos Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos pripažinimo“ projektas Nr. XIP-4656. Pranešėjas – užsienio reikalų ministras, Seimo narys A. Ažubalis. Pateikimas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, teikiamas įstatymo projektas „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo pagal prie Jungtinių Tautų chartijos pridėto Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio 2 dalį dėl privalomos Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos pripažinimo“. Jungtinių Tautų chartijoje įtvirtintas taikaus ginčų sprendimo mechanizmas remiasi savanorišku įsipareigojimu perduoti ginčus Tarptautiniam Teisingumo Teismui. Lietuvos Respublikai pripažinus privalomą Teismo jurisdikciją, būtų sudaryta galimybė su kitomis tokius pareiškimus padariusiomis valstybėmis kilusius ginčus spręsti Teisme, nesant atskiro susitarimo. Šiuo metu privalomąją jurisdikciją pareiškimu yra pripažinusios 67 valstybės, iš jų – 19 Europos Sąjungos valstybių. 2008 m. Teismo jurisdikciją pripažino Vokietija ir praėjusių metų gruodį jurisdikciją pripažino Airija. Čia paskutiniai iš Europos Sąjungos pripažinusiųjų.
Pripažinus Teismo jurisdikciją, bus sudarytos sąlygos spręsti kylančius ginčus su kitomis valstybėmis taikiai, remiantis tarptautinės teisės normomis. Kartu išreiškiama Lietuvos Respublikos parama tarptautinės teisės viršenybės tarptautiniuose santykiuose principams. Tuo pat metu siūlome nepritarti šioms išlygose numatytoms ginčų kategorijoms (keturios išlygos): pirma, ginčams, kuriuos šalys yra nutarusios spręsti kitais taikais ginčų sprendimo būdais ar kuriuos šalys bendru sutarimu yra perdavusios spręsti kitu būdu. Kaip pavyzdys būtų Jūrų teisės tribunolas, Žmogaus Teisių Teismas, Pasaulio prekybos organizacijos arbitražas.
Antra išlyga – ginčams dėl klausimų, kurie pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar kitą dokumentą, kuriuo nustatomi Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai, negali būti perduodami spręsti Teismui ar arbitražui. Tai gali būti sutartys dėl investicijų apsaugos ir dvišalio susitarimo, kad jie būtų sprendžiami, sakykim, tame pačiame Stokholmo arbitraže, Hagos arbitraže ar Niujorko arbitraže.
Trečia išlyga – ginčams, kurie susiję su ar kyla dėl karinės operacijos, vykdomos vadovaujantis tarptautinio saugumo ir gynybos ar bendrą saugumo ir gynybos politiką vykdančios organizacijos, kurios narė yra Lietuvos Respublika, konsensusu ar vienbalsiai priimtu sprendimu. Čia būtų klausimas dėl mūsų dalyvavimo bendrose operacijose su NATO partneriais. Tai kaip pavyzdys.
Ketvirta išlyga – ginčams, dėl kurių bet kuri kita ginčo šalis pripažino privalomąją Teismo jurisdikciją tik dėl tokio ginčo arba jei Teismo privalomosios jurisdikcijos pripažinimas pateiktas arba ratifikuotas vėliau nei prieš 12 mėnesių nuo prašymo perduoti ginčą Teismui pateikimo. Tai reiškia… Čia vadinamoji tokia išlyga dėl staigaus pripažinimo, kai valstybė, kuri nėra pripažinusi šito Teismo jurisdikcijos, pamatytų, kad yra galimybė jį laimėti, sakykim, prieš Lietuvą. Ta proga daro proginį pripažinimą ir iš karto eina į Teismą. Šiuo atveju mes tikrai tada būtume teisūs, turėdami tokią išlygą.
Pareiškimų formuluotės ir siūlomos išlygos yra pagrįstos, kolegos, aiškinamajame rašte nurodytomis priežastimis. Jas rengiant visapusiškai išnagrinėta valstybių praktika ir tarptautinės teisės doktrina, atsižvelgta į Europos Tarybos rekomendaciją ir Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisprudenciją.
Jeigu Seimas pritartų po pateikimo ir mes šioje sesijoje dar ir pripažintume privalomą Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikciją, tai šių metų rudens Jungtinių Tautų specialiame renginyje, kuris skirtas būtent Jungtinių Tautų (…) teisės ir viršenybės klausimams, Lietuva galėtų pristatyti ir savo čia priimtą dokumentą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, niekas jūsų klausti nenori. Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Galime. Pritarta projektui Nr. XIP-4656 po pateikimo. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Numatoma svarstyti rugsėjo 18 d.
11.37 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Meksikos Jungtinių Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4641. Kviečiu į tribūną ministrę I. Šimonytę. Pateikimas.
I. ŠIMONYTĖ. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybė teikia ratifikuoti Lietuvos ir Meksikos sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Tai yra, galima sakyti, tradicinė ir rutininė procedūra, nes Lietuva, kaip ir kitos valstybės, siekia plėsti tinklą savo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, kurios ne tik sudaro sąlygas ūkio subjektams, veikiantiems abiejose pasirašančiose valstybėse išvengti dvigubo tų pačių pajamų apmokestinimo, bet taip pat ir užtikrina geresnes galimybes mokesčių administratoriams keistis tarpusavyje informacija ir operatyviau gauti įvairius aktualius duomenis, kurie yra reikalingi kontroliuojant mokesčius ar atliekant patikrinimus. Visos tokios sutartys, kurios yra pasirašytos, kurios yra deramos ir pasirašomos, ir teikiamos ratifikuoti, yra rengiamos pagal tipinį tokių sutarčių modelį, o tipinis sutarčių modelis yra parengtas pagal Jungtinių Tautų ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijų parengtą modelį, todėl iš principo pagrindiniai parametrai, sąvokos, apmokestinimo teisių pasidalinimas, principai dėl keitimosi informacija šiose sutartyse dažniausiai būna labai panašūs. Be abejo, kiekvienose derybose atsižvelgiant į valstybių mokesčių sistemų ypatumus, būna kažkokių niuansų, tačiau bendri principai yra pasikartojantys, ir tos sutartys bendrame kontekste yra labai gerai suvokiamos ir aiškios tiems, kurie šiomis sutartimis naudojasi.
Norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje šiuo metu yra taikomos 47 tokio pobūdžio sutartys, kai kurios sutartys dar neįsigaliojusios, tai yra nebaigtos ratifikavimo procedūros abiejose pusėse, dėl kelių sutarčių šiuo metu vyksta derybos. Ir nors tiesioginiai ekonominiai saitai Lietuvos ir Meksikos kol kas nėra tikrai dideli, tačiau sutarčių skaičius yra taip pat svarbus veiksnys ir tiems subjektams, kurie tiesiogiai nėra pasirašančios šalies rezidentai, tarkime, yra kažkokių kitų valstybių rezidentai, tarkim, tarpnacionalinės kompanijos. Tačiau galimas pasiūlyti šalies, šiuo atveju Lietuvos, galiojančių tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklas, kiek daug valstybė turi tokio pobūdžio sutarčių, su kiek daug valstybių, yra vienas iš investicinio šalies patrauklumo bruožų, todėl net ir nesant dabar labai didelio ekonominio intereso dėl bendro investicinio patrauklumo tokių sutarčių sąrašą plėsti ir toliau yra tikslinga.
Seimo Teisės departamentas pastabų dėl projekto, kiek žinau, neturėjo, prašyčiau Seimo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, kaip jūs minėjote, pagal tipines Jungtinių Tautų tam tikras sutarčių sudarymo sąlygas arba, tiksliau, principus… Bet štai Baltijos šalių tarptautinėse sutartyse labai daug panašumų. Jeigu palygintume su Latvija ir Estija, jie turbūt irgi su trečiosiomis šalimis, kaip dabar su Meksika, sudaro… Ar mes kartais palyginame, pažiūrime mūsų sutartis, gal jie labiau savo viešąjį, valstybinį interesą gina, kad galėtume padaryti tam tikrą reviziją ar požiūrį, ar įvertinimą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų gali tiktai taip atrodyti, kadangi tų sutarčių skaičius didelis, ir ratifikavimo procedūra gali atrodyti rutinininė, kad tai yra kažkoks rutininis procesas. Iš tikrųjų pasirengimas deryboms ir pačios derybos yra ganėtinai rimtas darbas. Rengiantis deryboms, yra išstudijuojamos derybų partnerių galiojančios sutartys su visomis valstybėmis, ne tik su mūsų Baltijos sesėmis, bet ir su kitomis valstybėmis, kad būtų žinoma, kokių išlygų galima tikėtis, kokių išlygų kitos šalys yra išsiderėjusios iš tų derybų partnerių ir kaip geriausiai apsaugoti savo interesus, be abejo, pasiekiant tą interesų balansą. Todėl, kad kita pusė, natūralu, elgiasi lygiai taip pat.
Turiu pasakyti, kad ne tik Baltijos valstybių praktika, kad dėl sutartų dalykų su derybų partneriais domimės, bet ir absoliučiai visų valstybių, kurios turi su ta šalimi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Taip suformuojame naudingiausią ir pačią geriausią poziciją ir žinome, dėl ko yra įmanoma su šalimi derėtis, o dėl ko derėtis tiesiog neįmanoma, nes nė vienoje sutartyje tokių dalykų nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas spalio 2 d.
11.42 val.
Toliau – Referendumo įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas. Teikia V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis projektas yra parengtas Vyriausiosios rinkimų komisijos iniciatyva. Projektas yra reikalingas tam, kad mes galėtume šiek tiek sutaupyti, tai yra per šiuos Seimo rinkimus ir referendumą, kad galėtume sutaupyti, VRK skaičiavimais, apie 2 mln. Lt. Problema yra tokia, kad keičiant rinkimų įstatymus yra padaryta tam tikrų skirtumų tarp Rinkimų įstatymo ir Referendumo įstatymo. Dėl to, kad tuos skirtumas mes panaikintume, tas projektas ir yra teikiamas. Pavyzdžiui, pagal Seimo rinkimų įstatymą rinkėjams išduodamos, platinamos rinkėjų kortelės, tuo tarpu pagal Referendumo įstatymą (…) – rinkimų pažymėjimas. Todėl, kad nereikėtų platinti tų abiejų dokumentų, mes ir siūlome šį pakeitimą, kad rinkėjams būtų išplatintas vienas dokumentas, kuriame būtų informacija tiek apie rinkimus, tiek apie referendumą. Taip pat reikėtų suvienodinti balsavimo laiką, nes, pavyzdžiui, balsuojant iš anksto savivaldybių patalpose per rinkimus galima balsuoti nuo 8.00 val., tuo tarpu per referendumą galima balsuoti nuo 12.00 val. Tai vėl yra tam tikras nepatogumas rinkėjams.
Balsuojant iš anksto tektų naudoti atskirus vokus referendumo ir rinkimų biuleteniams. Taip pat turėtų būti atskira vokų išdavimo ir apskaitos tvarka. Tuos dalykus mes norėtume suvienodinti, kaip minėjau, tam, kad galėtume sutaupyti porą milijonų litų. Tiek trumpai. Atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKĖ. Klausia Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, intencija aiški, bet pats tekstas iš viso kelia konstitucinio pobūdžio klausimų, nes numato bendrus rinkimų sąrašus. Tai yra visiškai skirtingi teisiniai veiksmai – rinkimai ir referendumas negali būti suplakti į vieną sąrašą. Tada yra privalomas dalyvavimas abiejuose. Todėl čia aš manau, kad yra klaida, kad ne bendri rinkėjų sąrašai, bet atskiri turėtų būti, tik jie gali būti identiški. Visiškai suprantama, kad pažymėjimas išduodamas vienas, tai gerai. Bet antros dalies paskutiniai sakiniai dar labiau suplaka šitą procesą. Rinkėjai turi teisę dalyvauti ir balsuoti atskirai ir tą teisę reiktų korektiškai užtikrinti. Kaip jūs manote? Aš manau, kad, negriaunant pačios iniciatyvos, esminės pataisos dėl teksto turi būti padarytos.
V. KURPUVESAS (MSG). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke, už klausimą. Iš tikrųjų pats įstatymo tekstas buvo derintas ir parengtas su mūsų Teisės departamento konstitucinės teisės specialistais. Bet jeigu kyla kažkokių dviprasmybių, jūsų manymu, tai iš tikrųjų mes dar kartą pažiūrėsime tuos tekstus ir pažiūrėsime tuos neatitikimus. Nežinau dėl rinkėjų sąrašų, tai, matyt, rinkėjai bus tie patys tiek per referendumą, tiek per rinkimus, tai ir sąrašas galėtų būti vienodas. Be jokios abejonės, rinkimų biuleteniai ir referendumų biuleteniai bus skirtingi, čia natūralu, bet ar reikia visus rinkėjus suskaičiuoti arba surašyti į vieną sąrašą, aš nežinau, galbūt pakanka vieno.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš labai palaikau jūsų iniciatyvą, gerbiamasis pranešėjau, tik aš noriu pasiteirauti, ar mes dar spėsime iki šių rinkimų, ar jau mes ateičiai turėtume, jeigu būtų galima?..
V. KURPUVESAS (MSG). Taip, Seimo Pirmininkė tą problemą žino ir ji maloniai sutiko siūlyti ypatingą skubą. Ir tikrai mums reikia tą įstatymo projektą priimti. O šiaip mes tokių problemų su jumis neturėtume, jeigu galų gale turėtume rinkimų (…).
PIRMININKĖ. Klausia S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, su Česlovu tikrai analizavome tą tekstą ir matome ten tokių gerų intencijų, bet, kaip sakoma, nori, kad būtų geriau, bet padarai kaip visados dėl to taupymo. Siūlome jums tokią išeitį. Įdomi būtų jūsų nuomonė. Sąrašas gali būti tas pats, bet turi būti dvi atskiros grafos, taupant popierių ir lėšas, ir žmogus du kartus pasirašo. Kodėl šitaip? Jeigu žmogus dalyvauja rinkimuose, bet nenori dalyvauti referendume, jis šalia gali savo parašo vietą užbraukti, kad niekas nedrįstų įrašyti ten kokio nors panašaus parašo, ir netgi rekomenduotume rinkėjams tą daryti, jeigu jie nenori dalyvauti. Mažiau klastočių būtų. Taupant pinigus, kai vienas pažymėjimas su visais informaciniai dalykais, tas viskas gerai, bet procesai turi būti aiškiai atskirti juridiškai ir techniškai su kuo mažesnėm galimybėm falsifikuoti, kartu taupant tam tikrus pinigus, kur nebūtina dubliuoti tų dalykų. Tai jeigu jūs tas pataisas priimtumėte, mes su Č. V. Stankevičiumi galėtume imtis padėti jums teisiškai, nes Teisės departamentas, kaip aš supratau, žiūrėjo kaip pigiau, o ne kaip tiksliau, ir nepaisant visokių falsifikacijų jiems atrodė taip gerai, bet iš tikro taip nėra.
V. KURPUVESAS (MSG). Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Aš jūsų mintį suprantu. Manau, parengti pagal jūsų įsivaizdavimą rinkėjų sąrašą taip brangiai nekainuotų. Galų gale dar vienos grafos atsiradimas šalia tų pačių pavardžių daug nekainuotų. Aš manau, kad pasiūlymas būtų visiškai priimtinas.
PIRMININKĖ. Klausia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, be abejo, svarstymo metu dar pasitikslinsime, tačiau ar šios pataisos nesutrukdys ateityje savarankiškam referendumui be rinkimų?
V. KURPUVESAS (MSG). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų nesutrukdys, nes šis straipsnis būtent ir skirtas tam atvejui, kai referendumas sutampa su rinkimais. Visais kitais atvejais tas straipsnis tiesiog neveiks.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, atsakėte į visus klausimas. Vienas – už, vienas – prieš. S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Nors išsakėme ir sulaukėme kritikos dėl paties teksto, bet sumanymas yra remtinas. Aš manau, kad svarstymo metu ir pataisomis mes sugebėsime tą procesą pataisyti, ir jis bus ir taupus, ir skaidrus, ir nesuplaks dviejų procesų juridiškai į vieną. Jeigu sugebėsime tą atlikti, aš manau, reikia paremti ir kuo greičiau tai padaryti, nes laiko mes turime labai nedaug.
PIRMININKĖ. Č. V. Stankevičius – prieš.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Įstatymo projekto trūkumai išryškėjo jau iš klausimų ir iš tikrųjų suplaka du skirtingus procesus su skirtingomis juridinėmis pasekmėmis ir juridiniais tikslais: valdžios rinkimus, įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus ir sprendimą, kuris atiduodamas spręsti rinkėjams referendumu. Įstatymo tekstas yra tikrai labai ydingas ir aš jam šiuo metu negalėčiau pritarti. Jeigu bus perspektyva jį pagerinti, galima jį padaryti korektišką. Bet dabar jis nėra korektiškas. Ypač į Rinkimų įstatymo reguliavimo sritį kišasi 2 dalies paskutiniai sakiniai. Tiesiog žalias tekstas, jam aš negaliu pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Referendumo įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 70, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Siūlau šį projektą priimti ypatingos skubos tvarka. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas numatomas rugsėjo 12 d.
Repliką po balsavimo – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne replika. Aš noriu pasiūlyti dėl iškelto klausimo, kad šis įstatymas nebūtų svarstomas apeinant Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes tas projektas turi teisinių trūkumų. Aš siūlyčiau pagrindiniu arba bent jau papildomu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKĖ. Gali būti papildomas komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas? (Balsai salėje) Gerai, mažiau ginčykimės. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš manyčiau, turėtume balsuoti dėl ypatingos skubos, nes tą tekstą tikrai reikia sutvarkyti. Dėl tokio, koks dabar yra, poryt, 12 d., mes tikrai negalėsime už jį balsuoti. Per vieną dieną padaryti jį korektišką ir juridiškai tikslų tikrai nepavyks. Ten reikia kiekvieną sakinį taisyti. Na, atidėkime bent kitai savaitei. Nieko čia neatsitiks.
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, bet noriu paklausti (atsiprašau, Vidmantai) V. Kurpuveso.
V. KURPUVESAS (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymo projektas nėra didelis ir diskusijos kyla dėl vieno klausimo, jis visiškai aiškus. Pagal tai pataisyti jokių problemų nėra. Įstatymo projektas iš vieno straipsnio, o straipsnis iš dviejų dalių.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu dar kartą priminti. Jeigu mes nepataisome šio įstatymo, tai iš valstybės biudžeto turime 4 mln. Lt išlaidų, nes referendumas vyks kartu su Seimo rinkimais. Čia mes ir kalbame, kai vyksta kartu referendumas ir Seimo rinkimai. Jeigu bus atskirai referendumas, yra visai kitas straipsnis. O jeigu priimame šį įstatymą, mes sutaupome 2 mln. Lt valstybės biudžeto pinigų.
Kitas dalykas, jūs puikiai suprantate, kad laikas spaudžia. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Taip, aš sutinku, gerbiamoji Pirmininke, su jūsų pasiūlymu ir prieštarauju gerbiamojo Č. V. Stankevičiaus pasiūlymui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir taip turi pakankamai darbų. Tikrai mums nereikia šio klausimo svarstyti.
PIRMININKĖ. Kadangi ginčas, reikia balsuoti. Pirmasis pasiūlymas buvo, kad papildomu komitetu skirtume Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Prašom balsuoti, kas pritaria šitam siūlymui.
Balsavo 72: už – 42, prieš – 8, susilaikė 22. Pritarta, kad papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. Pečeliūnas suabejojo dėl ypatingos skubos, taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų ypatinga skuba, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73: už – 60, prieš nėra, susilaikė 13. Ypatingai skubai pritarta. Taigi šį klausimą išsprendėme.
11.55 val.
Toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 12 ir 27 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4561. Pateikimas. Kviečiu A. Lydeką.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti Seimo Pirmininkei, kad pristatydama rudens darbų programą jau atkreipė dėmesį į šio įstatymo svarbą, tad jums leidus ir pristatysiu Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 12 ir 27 straipsnių papildymo įstatymo projektą.
Siekiant efektyvaus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos funkcionavimo, optimalaus darbo organizavimo, siūloma įstatymo lygmeniu įtvirtinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pavadavimo galimybę. Tai yra dėl ligos, dėl vaiko priežiūros atostogų ir kitais atvejais. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pavadavimo galimybės įtvirtinimas teigiamai atsilieptų ne tik įstaigos darbo organizavimui, įstaigos žmogiškųjų išteklių valdymui, bet ir užtikrintų įstaigos veiklos efektyvumą bei sudarytų realias galimybes vaiko teisių apsaugos kontrolieriui pasinaudoti įstatymuose jam suteiktomis socialinėmis garantijomis. Tai yra nedarbingumas dėl ligos ar atostogos.
Taip pat teikiamo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 12 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas vaiko teisių apsaugos kontrolieriui tinkamai įgyvendinti jam iškeltus veiklos tikslus bei uždavinius. Teikiamu projektu siūloma suteikti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui teisę kreiptis į teismą dėl tarnautojų tarnybinės veiklos įvertinimų ir (ar) sprendimų atsisakyti skirti darbuotojui ar darbuotojams drausminę nuobaudą pagrįstumo ir teisėtumo, kai vaiko teisių apsaugos kontrolierius atlikto tyrimo metu nustatė vaiko teisių pažeidimus, bei teisę siūlyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai vertinti, ar pareigūnas nepažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. Siūlau po pateikimo pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmasis – S. Stoma.
S. STOMA (MSG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Šioje srityje tikrai yra daugybė problemų, bet aš dabar išnagrinėjau pastabas, kurias pateikė Teisės departamentas. Ten tikrai yra svarių prieštaravimų. Tikiuosi, kad jūs irgi susipažinote ir į kai ką galėtumėte atsakyti, kad aš čia nevardinčiau ir negaišinčiau laiko. Ačiū.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Taip, reikia pripažinti, kad susiklosčiusios aplinkybės, kurias jau minėjo Seimo Pirmininkė, privertė gana skubotai rengti šį įstatymo projektą, todėl formuluotėse tam tikrų netikslumų yra. Pagrindinis komitetas, jeigu jūsų pavedimu bus paskirtas Žmogaus teisių komitetas, neišvengiamai atsižvelgs į šias Teisės departamento išsakytas mintis tiek dėl vieno straipsnio, tiek dėl kito straipsnio. Manau, kad dauguma Seimo teisininkų pastabų yra teisingos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, šios įstatymo pataisos tikrai labai reikalingos, ir mūsų komitete, Socialinių reikalų ir darbo komitete, buvo labai daug kalbama, kad pavaduotojo etatas tai yra struktūra, jūs pasiūlėte pakeisti kontrolierių tarnybos struktūrą. Prašom pasakyti, ar buvo daugiau kokių siūlymų, ar nebuvo, ar jūs matote, ką struktūros reikėtų tobulinti, ar buvo apie tai kalbama, ar manote, kad tai jau viskas, bus pavaduotojas, viskas bus gerai ir viskas seksis? Ačiū.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū už klausimą. Kaip matote, šiuo įstatymo projektu nesiūloma įvesti visiškai naujos pareigybės, tai yra pavaduotojo pareigybės. Manau, kad teisingai siūloma neįvesti naujos pareigybės nedidinant etatų skaičiaus ir finansinės naštos, o pavadavimą pavesti vienam iš jau dirbančių patarėjų, t. y. vyriausiajam patarėjui. Be abejo, atsakant į jūsų klausimą plačiau, taip, Žmogaus teisių komitete kiekvienais metais vertinant ataskaitą yra kalbama ir apie struktūrą, ir apie darbus, etatus, finansavimą. Prie šio klausimo ypač pastaraisiais metais dažnai buvo sugrįžta ir ieškoma pačių optimaliausių variantų, kad ši institucija funkcionuotų kiek įmanoma kokybiškiau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pirmas klausimas būtų Pirmininkei, kuri labai griežtai sakė, kad Seimo narių projektų šioje kadencijoje nebus, bet aš tikiuosi, jeigu bus skubių klausimų, tai bus padaryta išlygų.
Mano klausimas dabar jau stovinčiam tribūnoje prelegentui. Dėl pirmos pataisos, dėl antros viskas suprantama, dėl pirmos – dėl kreipimosi į teismą. Iš darbo komitete aš supratau, kad kontrolierius turi be galo daug popierizmo ir taip. Ten visi žmonės tik tą ir daro, kad rašo atsakymus į įvairius skundus, tiria ir vėl rašo. Ar nereikėtų padėti materialiai šitai tarnybai, nes mes skiriame naują funkciją kreiptis į teismą, o tai yra gana sudėtingas ir daug popieriaus ir laiko atimantis procesas, ypač dalyvavimas teismo procesuose? Kaip bus sprendžiamas šitas klausimas?
A. LYDEKA (LSF). Gerbiamasis kolega, tikrai pritarčiau jums, kad papildomo finansavimo šiai institucijai reikėtų, tačiau vis dėlto būkime realistai ir suprasdami mūsų biudžeto galimybes pabandykime maksimaliai ir kokybiškai verstis su esamais resursais. Jau praeitais metais mūsų komitetas, Žmogaus teisių komitetas, kreipėsi į Vyriausybę prašydamas papildomai padidinti biudžeto dotacijas šiai institucijai. Manau, neišvengiamai, suteikus naujų funkcijų, reikėtų didinti ir finansavimą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis kolega, papildydamas gerbiamojo A. Syso klausimą, norėčiau jūsų paklausti. Gal pati vaiko teisių apsaugos kontrolierė prašė jūsų papildomai pataisyti įstatymą, padaryti pataisas, kad palengvintumėte jos teisinį statusą, ar jūs ėmėtės savo iniciatyva? Gal pasakytumėte vieną kitą konkretų pavyzdį, kas sutrukdė (…) kontrolierei vykdyti pareigas?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, kolega, už gerą klausimą. Iš tiesų, jums leidus, gal neišsiplėsiu kalbėti apie konkrečius pavyzdžius, tačiau kad reikia sustiprinti šią tarnybą, mes visi puikiai suprantame. Šis įstatymo projektas gimė glaudžiai nuolat bendradarbiaujant komitetui ir man asmeniškai, komiteto pirmininkui, su Kontrolieriaus tarnyba ir pačia kontroliere. Ne kartą diskutuota ir tartasi ieškant pačių geriausių sprendimų, kaip pagelbėti sprendžiant tuos klausimus.
PIRMININKĖ. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, žvilgtelkite į 12 straipsnio 16 punktą. Jūs kalbate apie asmenį, tai yra valstybės tarnautoją, kuris nevykdo sprendimo arba netinkamai vykdo, o drausminė atsakomybė būtų taikoma ne valstybės tarnautojui, bet darbuotojui. Yra didžiulis skirtumas tarp valstybės tarnautojo ir darbuotojo.
2 dalyje jūs siūlote vertinti tik pareigūnus, o ne valstybės tarnautojus pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Man atrodo, šiuo atveju yra labai taisytini abu tekstai.
Ir paskutinė dalis. Kai jūs siūlote pakeisti valstybės kontrolieriaus statusą ir jo galias perkelti patarėjui, tai visiškai neatitinka pačios vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus skyrimo tvarkos. Skiria Seimas ir tokį pareigūną pavaduojant turėtų skirti taip pat Seimas. Kodėl nuėjote tokiu keliu, kuris iš esmės prieštarauja įstatymo esmei?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū už klausimą. Dėl jūsų pirmosios pastabos. Apie tai kalbama Seimo Teisės departamento išvadoje. Aš jau minėjau, kad tai yra taisytina, ir šiuo atveju tikrai reikės pakoreguoti suvienodinant pačias formuluotes.
Antroji jūsų klausimo dalis dėl pavadavimo iš tiesų yra labai rimta ir sudėtinga. Po ilgų konsultacijų įvairiais lygiais su teisininkais ir konstitucinės teisės specialistais, Teisės departamento atstovais, deja, tinkamesnio pavadavimo neįmanoma šiuo metu pasiūlyti. Šiuo metu parengėme formuluotę, darbinį variantą, kaip keisti, kad vis dėlto Seimo nutarimu būtų skiriamas pavadavimas. Tokiu atveju tai būtų lyg ir tarpinis variantas, ir Seimas įpareigotų tam tikru laikotarpiu, tam tikram periodui, tam tikroms funkcijoms pavaduoti tą išskirtinio statuso asmenį, kas yra kontrolierius, ar vaiko teisių apsaugos kontrolierius, ar lygių galimybių kontrolierius. Paprasčiau su Seimo kontrolieriais. Kadangi jie yra du, tai to statuso asmenys vienas kitą gali pavaduoti. Šiuo atveju reikia ieškoti kokių nors kitų tarpinių teisinių sprendimų. Tačiau bet kokiu atveju ačiū už esminį ir gerą klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar įgyvendinus šio įstatymo nuostatas nenukentės atsakomybės klausimo sprendimas, ar mes nematysime piktnaudžiavimo faktų? Ačiū.
A. LYDEKA (LSF). Bet kada bet koks asmuo, pavaduojantis kitą asmenį, gali ką nors savo iniciatyva ypatingesnio nutarti, nuspręsti ar padaryti. Tačiau tai yra jau žmogiška pozicija ir tikrai nėra susijusi su to ar kito pareigūno pavadavimu. Tai tas pats kaip ir Seime, kai gerbiamoji Seimo Pirmininkė išvažiuoja ir paveda opozicijos atstovui ją pavaduoti. Tikrai gali tuo pasinaudoti, tarkim, gerbiamasis Č. Juršėnas ką nors tuo laikotarpiu padaryti. Bet kiekvienas stengiasi elgtis garbingai. Manau, ir šiuo atveju bus elgiamasi garbingai.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, vaiko funkcija bendrąja prasme yra priskirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Mūsų Seime šią funkciją vykdo, kontroliuoja, parlamentinę kontrolę vykdo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Šitos tarnybos reformą ir t. t. inicijuoja taip pat tas komitetas. Tai vienas teiginys.
Antras teiginys. Su vaiko teisėmis tikrai yra labai daug problemų. Mes prie jų grįžtame epizodiškai. Tai Garliavos įvykiai, tai Šėtos įvykiai ir t. t. Taigi mano klausimas yra toks: kaip jūs manote, ar šios organizacijos kuravimas, jeigu taip galima pasakyti, šios institucijos, dėl didesnio efektyvumo neturėtų būti perduotas Socialinių reikalų ir darbo komitetui ir ar pavaduoti neturėtų būti Seimo skiriamas asmuo visam laikui?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū už tris klausimus. Pirmas dalykas. Pirmas klausimas dėl statutinės kompetencijos. Kaip žinote, kolegos, visos ombudsmeninės tarnybos (turiu omeny Seimo kontrolieriai, lygių galimybių kontrolieriai ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriai) yra Žmogaus teisių komiteto kompetencija, jo kuruojami klausimai. Tai yra ir ataskaitos, ir vertinimai, ir visa kita.
Antras klausimas dėl esamų problemų. Taip, yra visoje sistemoje tam tikrų problemų ir visi drauge ieškome, kaip tas problemas spręsti, bet jų yra ir kitose srityse. Tikrai, manau, visi suprantame, kad ne mažiau tų problemų yra.
Trečias dalykas. Manau, iš tiesų būtų nekorektiška supriešinti komitetą su komitetu teigiant, kad galbūt vienas komitetas turi daugiau darbo, kitas turi mažiau darbo, vienas gali giliau įsigilinti, kitas paviršutiniškiau įsigilinti. Manau, kiekvienam komitete dirba garbingi Seimo nariai, kiekvienas komitetas gali gerai įsigilinti ir išspręsti bet kuriuos jam pavestus klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. S. Stoma – už.
S. STOMA (MSG). Gerbiamieji kolegos, nesakyčiau, kad esu labai sužavėtas šiuo pasiūlymu, bet reikia jam pritarti ir taisyti. Šiaip manau, kad čia apskritai yra pribrendusi didžiulė visos šitos vaiko teisių apsaugos srities reforma ir ne šiam Seimui ją padaryti. Tikiuosi, kad ateinantys žmonės kartu su tais, kurie dirbo šioje srityje dabartiniame Seime, turės galimybių sukaupti politinę valią ir imtis čia esminių reformų. Siūlau balsuoti už. Aišku, pataisyti pagal teisininkų reikalavimus. Be jokios abejonės, visų pirma reikėtų, jeigu jau kalbame apie šituos konkrečius pasiūlymus, pataisyti tai, ką minėjo ponas L. Sabutis. Iš tikrųjų čia visiškas neatitikimas, matyt, turėtų būti galimybė turėti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui pavaduotoją. Taip būtų logiškiau ir darbas būtų efektyvesnis. Kol kas siūlau balsuoti už ir gerokai padirbėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. L. Sabutis – prieš.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip komiteto pirmininkas turėjo išklausęs pastabas padėkoti už sutrukdytą laiką ir atsiimti redakciją, nes visi trys pataisymai neatitinka dabar galiojančių įstatymo nuostatų – nei dėl valstybės tarnybos, nei dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo tarnyboje reikalavimų, nei galų gale dėl pavaduojančio pareigūno statuso. Juk pavaduojantį pareigūną, vadinamąjį tarnautoją, iš tos tarnybos galima skirti dienai, galima dviem, gali atsitikti taip, kad teks vykdyti pareigas pusę metų, ir Seimas lieka nuošaly, tas, kuris yra suteikęs įstatymo galią šitam kontrolieriui ir pavedęs vykdyti būtent šias pareigas. Todėl tokia redakcija yra visiškai nepriimtina, ją reikia anuliuoti, tegul teikia naują redakciją.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 12 ir 27 straipsnio papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75: už – 40, prieš – 3, susilaikė 32. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Numatoma svarstyti rugsėjo 18 d.
12.13 val.
Dar vienas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas vėl labai artimas prieš tai pateiktam, tik jau yra iš vienos dalies ir kur kas paprastesnis. Taigi, kaip supratote, vėl reikia išspręsti pavadavimo klausimą, numatyti lygių galimybių kontrolieriaus, jam laikinai negalint eiti pareigų, tai yra kai liga, komandiruotė, atostogos, pavadavimo galimybę. Toks pavadavimo galimybės įtvirtinimas užtikrintų įstaigos veiklos efektyvumą ir sudarytų realias galimybes kontrolieriui pasinaudoti įstatymais jam suteiktomis socialinėmis garantijomis. Tai yra nedarbingumas, dėl ligos, atostogos ir kita.
Jums leidus, kolegos, plačiau nesiplėsiu, nes pats įstatymo projektas, kaip jūs matote, yra iš vieno straipsnio, yra gana paprastas, numatantis ne įsteigti naujų etatų, o pavesti pavadavimą laikinai vienam iš tarnybos patarėjų. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Klausia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Norėčiau, kad komiteto pirmininkas vis dėlto pareikštų savo nuomonę dėl tokio pobūdžio pavadavimo. Ar tai yra tas pats, kai skiria Seimas tam tikrą pareigūną, o po to, jeigu reikia jį pavaduoti neapibrėžtą laiką, tokią teisę Seimas numatytų tam pareigūnui pačiam paskirti, paskirti patarėją ar kitą asmenį jį pavaduojančiu? Ar tai iš esmės atitinka Lygių galimybių įstatymą ir kitus analogiškus įstatymus? Kokias jūs matote iš esmės dėl tokio vieno asmens pareigūno pakeitimo esant reikalui pataisas?
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū. Kolega, gal ne visai gana tiksliai ir aiškiai aš prieš tai atsakydamas jums į klausimą paaiškinau, kad reaguodami į teisininkų pastabas jau dabar esame numatę tokį tarpinį variantą kitaip suformuluoti būtent šį straipsnį, tačiau pats klausimo sprendimo skubotumas neleido užregistruoti. Svarstant yra numatyta siūlyti, kad tokį pavadavimą suteikia Seimas. Patį kontrolierių skiria Seimas, tai ir pavadavimą skiria Seimas, tačiau konkrečiam asmeniui ir konkrečiu laikotarpiu. Tai yra toks tarpinis variantas. Aš prieš tai jums atsakydamas tai sakiau, bet labai atsiprašau, gal ne visai tinkamai ir suprantamai pasakiau.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų matome, kad jūs dar svarstote, ieškote racionaliausių variantų, o aš pasiteirausiu, ar tarp jūsų svarstymų nebuvo minties, kad vis dėlto vieną kontrolieriaus darbuotoją reikia vadinti ne patarėju, o pavaduotoju, tada būtų logikos prasme aiškiau, jeigu pavaduotų pavaduotojas. Čia toliau galima diskutuoti, ar būtinai reikia Seimo aprobavimo, ar užtektų Seimo valdybos, nes Seimas vasarą, pavyzdžiui, du mėnesius nedirba, o tokių reikmių gali iškilti. Siūlyčiau atidžiai apsvarstyti dar visus logiškus variantus.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už jūsų racionalius, gerus pasiūlymus. Be abejo, įvertinsime svarstydami, kad galbūt ir pervardinti reikėtų. Galbūt sudėtingiau būtų šiuo metu keisti tą struktūrą, tačiau tikrai svarstytinas variantas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 54, prieš – 2, susilaikė 10. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-4726 pritarta.
Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti rugsėjo 26 d.
12.19 val.
Gerbiamieji kolegos, dabar aš jums pristatysiu šios savaitės, t. y. rugsėjo 11 ir rugsėjo 12 d., darbotvarkes trumpai. Rugsėjo 11 d. tik noriu atkreipti dėmesį, kad yra Konstitucijos kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pirmasis priėmimas. Toliau yra dar trijų įstatymų priėmimai. Norėtųsi, kad salėje būtų daugiau žmonių. Toliau, buvo padaryta priėmimo pertrauka dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo, kurį gražino Prezidentė, irgi yra likęs priėmimas. Atkreipiu dėmesį į 1-5a kompleksinį klausimą, irgi buvo padaryta svarstymo stadijos pertrauka. Taigi pagal Statutą reikėjo įtraukti į darbotvarkę.
Čia visi klausimai iš pavasario sesijos. Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektas. Buvo priėmimo pertrauka, atidėtas tik balsavimas. Toliau, Kultūros rėmimo fondo įstatymo irgi pertrauka ir Teritorijų planavimo įstatymo irgi pertrauka iki kito posėdžio. Taigi pagal Statutą mes viską tą ir padarėme, nes po pertraukos susirenkame pirmą kartą.
Dabar Prezidentės grąžinti du projektai. Tai Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, Teisėkūros pagrindų įstatymas ir naujai teikiamas Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Dabar, gerbiamieji kolegos, 2-4 klausimas. Teiksiu Seimo nutarimą „Dėl Remigijaus Rekertos atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario ir šios komisijos pirmininko pareigų“, nes vasaros metu gavau būtent šio ir komisijos nario, ir komisijos pirmininko pareiškimą su prašymu atleisti iš užimamų pareigų.
Na, ir projektai, susiję su naryste Europos Sąjungoje, dėl kurių galimos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros arba jau yra pateikti paklausimai.
Toliau irgi yra Prezidentės teikimai dėl atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nario pareigų ir kito skyrimo ir Seimo narių klausimas, kur surinkti parašai ir įtrauktas į darbotvarkę. Vienas yra dėl žmonių palaikų laidojimo ir kitas, apie kurį kalbėjo gerbiamasis kolega B. Bradauskas, dėl žemės sklypo Kaišiadorių rajone Žiežmarių seniūnijoje. Taip pat įstatymų projektai, kuriuos teikia Vyriausybė arba ministrai.
Taigi trečiadienį, rugsėjo 12 d., toliau projektų svarstymai. Likę darbai dar iš pavasario sesijos, projektai, susiję su naryste Europos Sąjungoje. Ir privalomai įrašomi teisės aktai, nes surinkti parašai.
Dar kartą primenu, rugsėjo 11 d. bus rytinis ir vakarinis posėdis, rugsėjo 12 d. – vakarinis posėdis nuo 14 val.
A. Sysas nori paklausti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš irgi pasižiūrėjau ir norėčiau sužinoti. Kokiu principu atrenkate Seimo narių pateiktus projektus? Nes antradienį yra 2-13, kur trys Seimo nariai, aišku, garbūs Seimo nariai. Tarp jų du ministrai, o vienas Seimo narys komiteto pirmininkas. Kokiu principu, nors sakėte, kad būsite griežta kaip niekad, bet tas griežtumas suminkština jūsų širdį. Gal galite pasakyti, kokiu principu tą reikėtų daryti?
PIRMININKĖ. Tas minkštiklis buvo tai, kad iš tiesų tuos projektus pateikė grupė Seimo narių (čia ne vienas Seimo narys). Kitas dalykas, tai tiesiog buvo įrašyta Vyriausybės programoje, bet kad greičiau būtų pateikimas, jie visi trys Seimo nariai, nors vienas jų yra ministras, yra įtraukta ir į darbų sesijos programą, ir į darbotvarkę.
Ar galite pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Ačiū.
12.24 val.
Ir paskutinis šios dienos klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną V. Valkiūną.
V. VALKIŪNAS (MSG). Gerbiamieji, neseniai džiaugėmės Lietuvos sportininkų laimėjimais. Man taip pat džiugu, ir jiems už tai nuoširdus ačiū. Tačiau kas liūdina? Rūta Meilutytė treniravosi Anglijoje, kartu su tėčiu buvo priversta emigruoti dėl sunkios finansinės padėties. O Lietuvoje nevystoma gamyba, nekuriamos darbo vietos. Mūsų olimpiečiai visų mūsų gėdai aprengti sportine apranga, pagaminta – kur jūs manote? – pagaminta Baltarusijoje! Klausiama, kodėl ne Lietuvoje, Pirmininkė klausia? Čia reikia „Audimo“ paklausti, kitų. Ne lietuvių rankomis, bet mūsų seserų ir brolių baltarusių. Jie šaunuoliai, o mes?! Ką, nebegalime sau ir sportinių drabužių pasiūti, kai Alytaus siuvimo fabrikas „Dainava“ puikiai siūdamas turi rezervų, kai Lietuvoje siuvimas buvo tradicinė veikla. Kas nutiko? Kas kaltas? Respublikonai gali atsakyti. Todėl, kad vadinamieji lyderiai, nieko nedaro ir nesiruošia daryti, kad pakeistų situaciją. Iš jų girdimas tik varganas tuščiažodžiavimas.
Ką daro vadinamieji briuseliniai deputatai, deleguoti parlamentinių partijų? Ogi nieko. Padeda tarptautiniams lobistams dar daugiau smaugti Lietuvą ir kurti darbo vietas net ne Europos Sąjungos šalyse. Verčia Lietuvos piliečius emigruoti, duonos kąsnio ieškoti svetur.
Žmonės nenori… tie geopolitiniai recidyvistai, visokio plauko liberalai ginti nacionalinius Lietuvos interesus. Tik žodžiai, žodžiai, tušti žodžiai jų lūpose. Respublikonų partiją bandoma izoliuoti. Kodėl? Todėl, kad respublikonai už darbo vietų ir gėrio kūrimą Lietuvoje, o ne Baltarusijoje, Kinijoje ar Laose. Mes už savo žmogų, Lietuvos pilietį, mes už Lietuvą, kur norisi gyventi. Ačiū. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad Seimo tribūna nėra priešrinkiminės agitacijos tribūna. Taip, Seimo narys turi teisę skaityti pareiškimus, iš tikrųjų pradžioje pareiškimas atitiko mūsų nustatytą Statutą ir galimybes tą padaryti, bet pabaiga tai tikrai… Prašyčiau, kad kiti Seimo nariai, kurie skaitys pareiškimus, tikrai neužsiimtų priešrinkimine agitacija.
O dabar registruojamės, pažiūrėsime, kiek čia liko.
Užsiregistravo 51 Seimo narys.
Taigi, gerbiamieji kolegos, pirmosios rudens sesijos dienos, 2012 m. rugsėjo 10 d., plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.