LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 16, 17, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 17, 20, 21, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 37 ir 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jų siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 16, 17, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Socialinio draudimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 22 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 17, 20, 21, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (toliau – įstatymų projektai) parengti vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 (Žin., 2011, Nr. 66-3103), ir įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių planą, pavirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 684 (Žin., 2011, Nr. 73-3509).
Socialinio draudimo įstatymo projektas taip pat parengtas siekiant įgyvendinti šio aiškinamojo rašto 4 punkte nurodytus reglamentus. Be to, perdavus nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Fondo valdyba) teritoriniams skyriams, siūloma numatyti, kad dalis nedarbo socialinio draudimo įmokų skiriama Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 73-2762; 2009, Nr. 86-3638) nustatytoms užimtumo rėmimo priemonėms įgyvendinti.
2. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarką – tobulinti valstybinio socialinio draudimo sistemos valdymą, gerinti socialinio draudimo sistemos administravimą, sukurti tvaresnę, saugesnę, skaidresnę sistemą.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai
Šiuo metu nedarbo socialinio draudimo išmokas skiria ir moka Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) per teritorines darbo biržas, kurios lėšas išmokoms ir informaciją iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro gauna iš Fondo valdybos. Užimtumo rėmimo įstatyme nustatyta, kad Užimtumo fondo lėšos naudojamos nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti (pagal 2012 metų Užimtumo rėmimo fondo sąmatą šioms išmokoms numatyta skirti 276,7 mln. litų), aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti (37,7 mln. litų), bendriems Europos Sąjungos struktūriniams fondams ir tarptautiniams užimtumo rėmimo projektams finansuoti (1,5 mln. litų) ir Lietuvos darbo biržai išlaikyti (68,1 mln. litų).
Pagal 2013 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) 33 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-26) 20 straipsnio nuostatas, nedarbo socialinio draudimo išmokas turėtų apskaičiuoti ir skirti Lietuvos darbo birža, o Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai būtų atsakingi už nedarbo draudimo išmokų mokėjimą. Nedarbo socialinio draudimo įmokos nepervedamos į Užimtumo fondą.
Valstybinio socialinio draudimo įstatyme įvardijama, kad sveikatos draudimas yra viena iš valstybinio socialinio draudimo rūšių, kuria draudžiamos minėto įstatymo 4 straipsnyje įvardintos asmenų grupės. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymu fragmentiškai reglamentuota ir sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka, terminai bei atsakomybė už prievolių nevykdymą. Kiti Socialinio draudimo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai šiuo metu nėra reglamentuoti.
Vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 2001, Nr. 91-3190), sudarant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, sveikatos draudimo įmokos įskaitomos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas ir šio fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai ir tik tada suderinimui su suinteresuotomis institucijomis. Tarp rodiklių, kurie tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, nėra tvirtinama procentinė dalis nuo išmokoms skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos už išmokų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, skyrimą, mokėjimą ir pristatymą, o įmoka sveikatos draudimui tvirtinama kaip bendrojo socialinio draudimo įmokos tarifo dalis. Pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė Fondo biudžeto 3 darbo dienų išlaidų suma ir vidutinė 3 mėnesių įmokų, pervedamų į kaupiamųjų pensijų socialinio draudimo įmokų sąskaitą, suma.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymų projektais siūloma:
1. Perduoti nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Tokiu būdu supaprastėtų ir sumažėtų Lietuvos darbo biržos administravimo sąnaudos, susijusios su nedarbo išmokų skyrimu ir mokėjimu. Sutaupytos lėšos galėtų būti panaudotos vykdant kitas su užimtumu susijusias funkcijas. Be to, nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą perdavus Fondo valdybai, paprastesnė taptų klientų aptarnavimo tvarka, būtų pagerintas paslaugų prieinamumas ir pasiekiamumas. Taip pat sumažėtų informacijos apsikeitimo poreikis tarp Lietuvos darbo biržos ir Fondo valdybos, t. y. sumažėtų Fondo valdybos valdomos duomenų bazės apkrova bei ilgainiui informacinės sistemos aptarnavimo kaštai. Pažymėtina ir tai, kad Fondo valdybai perimant ne tik nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą, tačiau ir skyrimą, Fondo valdybos Finansų valdymo sistemos keisti iš esmės nereiktų. Tuo tarpu, Fondo valdybai perėmus tik nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą, reikėtų keisti minėtą sistemą, o tai – sudėtinga ir brangu. Pažymėtina ir tai, kad šis siūlymas įtakos žmogiškiesiems ištekliams neturėtų, t. y. Lietuvos darbo biržose dirbantys darbuotojai galėtų kokybiškiau vykdyti su užimtumu susijusias funkcijas, o Fondo valdyba skirtų ir mokėtų nedarbo socialinio draudimo išmokas informacinių technologijų pagalba su minimaliom darbuotojų sąnaudom.
2. Perdavus nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą Fondo valdybos teritoriniams skyriams, nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų dalis naudojama Lietuvos darbo biržos administruojamoms užimtumo rėmimo priemonėms finansuoti, t. y. numatyti, kad Užimtumo rėmimo įstatymo nustatytoms užimtumo rėmimo priemonėms įgyvendinti naudojamos nedarbo socialinio draudimo lėšos, kurių dydis nustatomas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Tokiu būdu sudaromos prielaidos didinti darbingo amžiaus darbingų asmenų užimtumą ir tuo pačiu mažinti nedarbo draudimo išmokų mokėjimą.
3. Įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano 21 priemonę, kurioje numatyta atskirti privalomąjį sveikatos draudimą nuo valstybinio socialinio draudimo, įtvirtinti teisinį reguliavimą, numatantį, kad nors sveikatos draudimas ir toliau lieka viena iš socialinio draudimo rūšių, tačiau jis vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) nustatyta tvarka. Priėmus pakeitimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymu nebebūtų tvirtinamas sveikatos draudimo įmokos tarifas.
4. Praplėsti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos (toliau – Fondo taryba) teises ir funkcijas, sudaryti galimybes Fondo tarybai rengiant išvadas dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos eigos pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir atitinkamos srities žinovus. Manoma, kad tokiu teisiniu reguliavimu Fondo taryba galės aktyviau, veiksmingiau dalyvauti valstybinio socialinio draudimo sistemos tobulinimo procese, pasitelkus atitinkamų sričių ekspertus išsamiau analizuoti valstybinio socialinio draudimo sistemos būklę, įtakoti priimamus sprendimus.
5. Įtvirtinti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys teikiami Fondo tarybai, o po to derinami su suinteresuotomis institucijomis.
6. Numatyti, kad Fondo valdyba Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Finansų ministerija, gali skolintis iš kredito įstaigų. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti galimybę Finansų ministerijai planuoti finansinius srautus, sudaryti sąlygas Fondo valdybai skolintis reikalingas lėšas trumpesniam laikui.
7. Įtvirtinti priverstinį palūkanų išieškojimo mechanizmą. 2012 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme buvo numatyta galimybė už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį skaičiuoti finansų ministro patvirtintas palūkanas, tačiau Fondo valdybos teritoriniams skyriams nebuvo įtvirtinta galimybė palūkanas išsiieškoti priverstinai.
8. Numatyti, kad nuolatiniams gyventojams prilyginami asmenys, kuriems vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama įgyvendinti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, judantiems Bendrijoje, 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką, nuostatas.
9. Numatyti, kad ne tik kredito įstaigos, kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos, bet ir mokėjimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai ir esant poreikiui Fondo valdybai teikia reikalingą informaciją, paaiškinimus bei dokumentų socialinio draudimo klausimais nuorašus.
10. Sudaryti galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėti ne tik per kredito įstaigas, bet ir per mokėjimo įstaigas.
11. Nustatyti dydį, skirtą Fondo veiklos sąnaudų kompensacijai už išmokų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, skyrimą, mokėjimą ir pristatymą apskaičiuoti, išreikštą kaip procentinė dalis nuo šioms išmokoms skirtos valstybės biudžeto lėšų sumos.
12. Nustatyti, kad pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė Fondo biudžeto 3 darbo dienų išlaidų suma ir vidutinė 1 mėnesio įmokų, pervedamų į kaupiamųjų pensijų socialinio draudimo įmokų sąskaitą, suma. Siūlymas parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. balandžio 3 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 9, 10, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 38-1776), pagal kurį pensijų įmokos pensijų fondams pervedamos per 30 (iki tol buvo 60) kalendorinių dienų nuo tos dienos, iki kurios draudėjai Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas.
13. Atsisakyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kadangi nuo 2004 m. sausio 1 d. nebegalioja lengvata, leidžianti ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkams mokėti sumažintas įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti, likusią įmokų dalį kompensuojant iš valstybės biudžeto.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, bus sustiprintas Fondo tarybos nepriklausomumas, socialinio draudimo įmokų mokėjimas bus dar labiau prieinamas, socialinio draudimo modelis taps skaidresnis, tvaresnis.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimti įstatymų projektai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Verslo subjektai valstybinio socialinio draudimo įmokas galės mokėti ne tik per kredito įstaigas, bet ir per mokėjimo įstaigas, o tai, manoma, teigiamai įtakos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo prieinamumą.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus
Priėmus įstatymų projektus, turės būti patikslinta:
1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (Žin., 2005, Nr. 75-2725).
2. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 (Žin., 2004, Nr. 186-6930).
3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. A1-14 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 14-445; 2010, Nr. 18-849).
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įstatymams įgyvendinti naujų lydimųjų teisės aktų rengti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas
Socialinio draudimo įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų artimiausiais metais nepareikalaus. Lėšų poreikis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atsiras tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus teisės aktą, numatantį apmokėjimą už specialistų ir atitinkamo dalyko žinovų paslaugas ir Fondo tarybai pradėjus rengti atitinkamas išvadas.
Nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą perdavus Fondo valdybai, turės būti nežymiai pertvarkyta Fondo valdybos programinė įranga. Fondo valdybos programinės įrangos pertvarkymui gali prireikti apie 0,2 mln. litų, tačiau finansavimas Fondo valdybos mokėjimo sistemos pertvarkymui jau yra numatytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2011, Nr. 161-7620).
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymų projektų rengimą koordinavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas (tel. 2664208, el. p. [email protected]) ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė (tel. 266 4202, el. p. [email protected]).
Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė Asta Aranauskienė, tel. 2668100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo skyrius (vedėjas Vaidotas Kalinauskas, tel. 2664215, el. p. [email protected], tiesioginės rengėjos – patarėja Vilma Vizbaraitė, tel. 2664216, el. p. [email protected], vyriausioji specialistė Rima Sereikienė, tel. 2668135, el. p. [email protected]) ir Darbo departamento (direktorius Viktoras Majauskas, tel. 2664285, el. p. [email protected]) Darbo rinkos skyrius (vedėjas Vytautas Gumuliauskas, tel. 2664257, el. p. [email protected], tiesioginis rengėjas – Vytautas Juršėnas, tel. 2664277, el. p. Vytautas.Jursenas@socmin.lt).
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Sveikatos draudimas“, „nedarbo draudimas“, „darbo birža“, „palūkanos“, „įmokos“, „išvada“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas