AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO 6, 7 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – LNRTĮ) 6, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino siekis iki galo išspręsti nuolat diskutuojamą reikšmingą ir kiekvienais metais vis iškylantį visuomeninio transliuotojo – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) finansavimo klausimą. Pagal 2010 m. Europos transliuotojų sąjungos duomenis Lietuvos visuomeninio transliuotojo finansavimas yra vienas mažiausių Europoje. (Aiškinamojo rašto 1 priedas). Projektu siekiama spręsti finansavimo problemą taip, jog visuomeninis transliuotojas galėtų tinkamai vykdyti kultūrinę, šviečiamąją misiją, atitiktų valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius. Egzistuojantis teisinis reguliavimas suponuoja šias problemas: LRT priklausomybės nuo komercinių jėgų, LRT priklausomybės nuo valstybės politikų, reklamos rinkos Lietuvoje iškreipimo, ilgalaikių LRT finansavimo dydžio garantijų. Atkreiptinas dėmesys, jog egzistuojantis ydingas visuomeninio transliuotojo finansavimo klausimų teisinis reguliavimas nuolat sukuria praktines problemas tiek LRT, tiek kitiems subjektams, kurie susiję sutartiniais ar kitais santykiais su LRT.
Paskutinis pavyzdys – besitęsiantis LRT teisminis ginčas su Telecentru (AB Lietuvos radijo ir televizijos centras) dėl daugiau nei 8 mln. litų skolos už paslaugas priteisimo. Visuomenės informavimo priemonėse 2012 m. kovo 29 d. buvo plačiai nušviesta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria teismas konstatavo prieštaringus valstybės veiksmus: „viena vertus, valstybė teisės aktais sumažina finansavimą LRT, tuo pačiu nemažindama jos misijos apimties, kita vertus, valstybė per savo valdomą Telecentrą reikalauja sumokėti dideles sumas už jo teikiamas paslaugas“ (žr. BNS, „Apeliacinis teismas: teismas LRT ir Telecentro ginče dėl 8 mln. litų skolos neįvertino valstybės veiksmų“ < http://verslas.delfi.lt/Media/apeliacinis-teismas-teismas-lrt-ir-telecentro-gince-del-8-mln-litu-skolos-neivertino-valstybes-veiksmu.d?id=57489401#ixzz1r3AVsaFb >).
Atsižvelgiant į ypatingą LRT padėtį ir įstatymuose įtvirtintas jo pareigas visuomenei, yra būtina atsisakyti LNRTĮ 6 str. reglamentuojamos reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų transliavimo tvarkos ir įtvirtinti, kad LRT transliuojamose radijo ir televizijos programose reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai yra draudžiami. Reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų draudimas LRT radijo ir televizijos programose sąlygotų geresnę LRT transliuojamų programų kokybę, programos nebūtų pertraukinėjamos reklaminiais intarpais, blaškančiais klausytojų ir žiūrovų dėmesį. LRT programose atsisakius reklamos transliavimo, daugiau eterio laiko liktų programoms, kas sąlygotų efektyvesnį LRT keliamų tikslų įgyvendinimą. Komercinės reklamos draudimas taip pat užkirstų kelią LRT konkuruoti su komerciniais transliuotojais, kurių paskirtis iš esmės skiriasi nuo LRT misijos. Tokiu būdu LRT daugiau dėmesio galėtų skirti kuriamų programų kokybei bei įvairiapusiškumui. LRT programose uždraudus transliuoti komercinę reklamą, būtų užtikrintas maksimalus LRT nešališkumas, jo transliuojamose radijo ir televizijos programose pateikiamos informacijos objektyvumas. Reklamos ir (ar) komercinių audiovizualinių pranešimų transliavimo draudimas nebūtų taikomas tik tais atvejais, kai reklamą LRT turėtų transliuoti vykdydama savo įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių dėl teisių transliuoti renginį suteikimo/įsigijimo.
Turint omeny LRT misiją ir tikslus, yra būtina palikti LNRTĮ nuostatas, reglamentuojančias LRT teisę radijo ir televizijos programose už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai transliuoti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją. Taip pat būtina numatyti, kad LRT turi teisę sporto ir kultūrinių renginių transliacijos metu transliuoti rėmimo pranešimus apie tų transliuojamų kultūros ir sporto renginių rėmėjus.
Siekiant finansinio LRT stabilumo, nepriklausomumo bei tinkamų įstatymais nustatytų LRT funkcijų (misijos) įgyvendinimo, yra būtina LNRTĮ 15 str. įtvirtinti nuostatą, nustatančią LRT skiriamų lėšų iš valstybės biudžeto kiekvienais metais apskaičiavimo formulę bei minimalų iš Lietuvos Respublikos biudžeto skiriamų lėšų dydį. Atsižvelgiant į pastarųjų 6 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dydį bei iš jo LRT skirtas lėšas (žiūrėti 1 lentelę žemiau), būtina nustatyti, kad LRT skiriamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydis kiekvienais metais negali būti mažesnis nei 0,6% 2012 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Pavyzdžiui, LRT tenkanti finansavimo dalis be asignavimų turtui įsigyti, atskaičius LRTC tenkantį finansavimą, už 2012 m. sudaro 0,20% 2012 m. valstybės biudžeto be ES lėšų.
Siekiant užtikrinti LRT finansinį stabilumą bei teisėtus LRT lūkesčius, o taip pat išvengti galimų nesutarimų su programų siuntėju, siūlytina pakeisti LNRTĮ 15 str. 3 d. įtvirtintą skiriamų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tvarką, nurodant, kad lėšos už LRT radijo ir televizijos programų siuntimą iš valstybės biudžeto yra skiriamos tiesiogiai programų siuntėjui per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Parengto projekto tikslas – nepriklausomo, skaidraus, stabilaus, ilgalaikio, protingo ir visuomenei naudingo LRT finansavimo nustatymas (sureguliavimas), kuris sudarytų sąlygas LRT tinkamai vykdyti kultūrinę, šviečiamąją misiją ir atitiktų valstybės nacionalinio saugumo poreikius. Tikslui pasiekti keliami šia uždaviniai:
a) nustatyti skaidrų ir protingą LRT finansavimo dydį, priklausantį nuo objektyvių valstybės finansinių rodiklių, o ne nuo nuolat besikeičiančios politinės situacijos;
b) užtikrinti LRT finansavimo stabilumą, sudaryti sąlygas ilgalaikių LRT tikslų siekimui, misijos vykdymui;
c) panaikinti LRT finansavimo priklausomybę nuo komercinių (verslo) subjektų;
d) panaikinti Lietuvos reklamos rinkos iškraipymus, kuriuos šiuo metu sukuria joje veikiantis subjektas, finansuojamas iš valstybės biudžeto dotacijų ir aktyviai dalyvaujantis reklamos pardavimų srityje.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
Šiuo metu LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, reklamą, komercinius audiovizualinius pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos.
Pagrindines LRT pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydį kiekvienais metais nustato LR Seimas. Kita svarbi LRT pajamų dalis – pajamos už parduotą reklamą, komercinius audiovizualinius pranešimus komerciniams verslo subjektams.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos: (i) reklamos (įskaitant komercinių audiovizualinių pranešimų) uždraudimas LRT programose; (ii) konkretaus protingo LRT biudžetinio finansavimo dydžio, priklausomo nuo valstybės biudžeto pajamų dydžio, įtvirtinimas.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas itin teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymu bus panaikinti Lietuvos reklamos rinkos iškraipymai, kurie ilgus metus buvo sukuriami joje veikiančio subjekto, finansuojamo iš valstybės biudžeto dotacijų. Įstatymo įgyvendinimas padarys Lietuvos reklamos rinką visiems dalyviams vienodą, panaikins dirbtinius konkurencinius pranašumus, pagerins verslo sąlygas visiems esamiems ir potencialiems šios rinkos dalyviams. Rinkos sąlygos visiems dalyviams taps vienodos, o tai išspręs net kai kurių subjektų išlikimo (egzistencijos) klausimą ekonominės krizės metais susitraukusioje ir neatsigaunančioje reklamos rinkoje.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Galioja keičiamas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Priėmus įstatymo projektą kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos įstatymo, kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto įgyvendinamos nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. Dar daugiau, priėmus šį įstatymo projektą, nacionalinis teisinis reguliavimas geriau atitiks Europos Sąjungos teisės aktų dvasią visuomeninių transliuotojų veiklos reguliavimo srityje.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įstatymo projektui įgyvendinti lydimieji aktai nereikalingi.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Skaičiuojant nuo 2011 m.faktinio nacionalinio biudžeto papildomų lėšų iki 79 mln.litų
(19 907 823 tūkst.Lt x 0,6% - 40 109 tūks.Lt LRT finansavimas, kas sudaro 79 337 tūkst.Lt,)
Skaičiuojant nuo 2012 m.nacionalinio biudžeto - 81 mln.litų
(21 073 131 tūkst. Lt x 0,6 % - 45 290 tūkst. Lt LRT finansavimas, kas sudaro 81 149 tūkst.Lt)
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nebuvo gauta
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Seimo narys Valentinas Stundys
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Nėra.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia:
Seimo narys Valentinas Stundys