LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.18, 2.19, 2.27. 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 4.255 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.25 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO TREČIOSIOS KNYGOS VIII DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

2012- Nr. XIP – 2018(2)

Vilnius

                Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

                Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

                1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Civilinio kodekso (toliau –CK) 2.18 straipsnio 9 punktą, kuris nustato, kad partnerystė yra valstybės privalomai registruotinas civilinės būklės aktas, pripažinti netekusiu galios. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu įstatymo projektu susijusio Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 2 straipsnio 1 dalį, civilinės būklės aktas yra oficialiai registruojamas teisinis faktas, kuris sukelia, pakeičia ar panaikina teises ir pareigas, ir tokiu būdu lemia fizinio asmens teisinę padėtį. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į CK 3.229 – 3.235 straipsnių nuostatas, partnerystės sudarymo faktas lemia fizinio asmens teisinę padėtį. Taigi partnerystė turi Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžto civilinės būklės akto požymius. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįstai siūloma CK  2.18 straipsnio 9 punktą pripažinti netekusiu galios.

                2. Projekto 3 straipsniu siūloma atsisakyti CK nuostatos, kad Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lyties pakeitimas būtų registruojamas, remiantis sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie lyties pakeitimą, sudarant asmens gimimo įrašo pakeitimo įrašą, vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu ir kartu su vertinamu projektu teikiamo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.27 straipsnis norinčiam pasikeisti lytį asmeniui kelia tik santuokos nebuvimo reikalavimą. Tačiau lytį pakeitęs asmuo gali turėti vaikų/įvaikių. Taigi lyties pakeitimas gali įtakoti ne tik jo paties, bet ir jo vaikų teisinį statusą, pvz. išsiieškant išlaikymo lėšas, sprendžiant paveldėjimo klausimus ir pan. Lyties pakeitimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų teisėms (pvz., lytį pakeitusio asmens kreditoriams), visuomenės interesams (pvz., įstatymai nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimus asmenims, norintiems užimti atitinkamas pareigas). Todėl teismui, valstybės institucijoms, kitiems asmenims prireikus identifikuoti lytį pakeitusį asmenį,  būtų neaišku, kokia tvarka tai galima padaryti. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus svarstytina, ar lyties pakeitimo teisinis reguliavimas, nustatantis tik lyties pakeitimo registravimo tvarką, būtų pakankamas.

                3. Projekto 5 straipsniu keičiamo CK 3.18 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad santuoka sudaroma įregistruojant ją Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka. Projekto nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Santuoka (jos sudarymo faktas) įforminama įregistruojant ją civilinės metrikacijos įstaigoje arba įtraukiant į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką. Taigi santuokos įregistravimas yra vienas iš sudarytos santuokos įforminimo būdų.

                4. Pritarus vertinamam projektui, CK trečiosios knygos II dalies II skyriaus trečiajame skirsnyje „Santuokos sudarymas” liktų tik du straipsniai: 3.18 ir 3.24. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas CK trečiojoje knygoje, reglamentuojančioje šeimos teisinius santykius, santuokos sudarymo pagrindus ir tvarką (CK 3.1 straipsnis) būtų pakankamas. Siūlytume CK palikti nuostatas, nustatančias santuokos sudarymo tvarką, nes pagal kartu su projektu teikiamo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto 1 straipsnį, pastarasis įstatymas skirtas reglamentuoti civilinės būklės aktų registravimo teisinius santykius, taigi ir santuokos registravimo, bet ne jos sudarymo santykius.

                5. Projekto 11 straipsnyje dėstomo CK 3.24 straipsnio 3 dalies redakcija tobulintina, atsisakant jame jam nebūdingų nuostatų, dubliuojančių Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 21 straipsnio nuostatas.

                6. Neaiškus projekto 16 straipsnio 3 dalyje dėstomų CK 3.139 straipsnio 3 dalies nuostatų ir kartu su projektu teikiamo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 11 straipsnio 1 dalies nuostatų tarpusavio santykis. Pagal projekto nuostatas, sveikatos priežiūros įstaiga medicininį gimimo įrašą privalo nedelsdama pateikti civilinės metrikacijos įstaigai, registruojančiai vaiko gimimą, o pagal  Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 11 straipsnio 1 dalį galima suprasti, kad medicininis gimimo įrašas pateikiamas kartu su pareiškimu apie vaiko gimimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga turėtų sužinoti, kuri civilinės metrikacijos įstaiga registruos vaiko gimimą, nes pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 7 straipsnį, asmuo dėl civilinės būklės aktų registravimo gali kreiptis savo pasirinkimu į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą. Projektų nuostatos tobulintinos, pašalinant nurodytus neatitikimus ir neaiškumus.

                7. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas nustatantis asmens teises ar jas ribojantis paprastai nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu, svarstytina, ar projekto 25 straipsnyje, kuriuo keičiama CK 3.167 straipsnio 4 dalis, nereikėtų įvardinti vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus, o ne pavesti juos nustatyti Vyriausybei. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir projekto 28 straipsnio 2 dalis.

                8. Projekto 26 straipsniu siūloma CK Trečiosios knygos VIII dalį pripažinti netekusia galios. Taigi, priėmus įstatymą, netektų galios ir CK 3.25 ir 3.304 straipsniai. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuotas minėtų CK straipsnių taikymas. Pažymėtina, kad CK nelikus minėtų straipsnių, atitinkamai turėtų būti pripažintos netekusiomis galios ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šių straipsnių taikymą.  Atsižvelgus  į tai, kartu su teikiamu įstatymo projektu atitinkamai turėtų būti teikiamas ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

                9. Svarstytina, ar CK reikia nurodyti, kokiu būdu (elektroninėmis ryšio priemonėmis ar kt.) valstybės institucijos ir kt. įstaigos turi perduoti atitinkamus dokumentus civilinės metrikacijos įstaigoms. Manytume, kad tai galėtų būti nurodyta poįstatyminiuose teisės aktuose. 

L.e. Teisės departamento direktoriaus pareigas                                          Jadvyga Andriuškevičiūtė

M. Masteikienė

D. Petrauskaitė

S.Švedas