|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2012-08-29 Nr. XIP – 2017(2)
Vilnius
Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projektu teikiamo įstatymo paskirtis – nustatyti civilinės būklės aktų registravimo tvarką. Projektas vertintinas kaip specialus įstatymas, reglamentuojantis valstybės informacinių išteklių – civilinės būklės aktų įrašų registravimą ir jų duomenų tvarkymą, todėl turėtų būti suderintas su Valstybės informacinių išteklių įstatymo nuostatomis, nustatančiomis reikalavimus registro steigimui, tvarkymui, registro tvarkytojo ir registro valdytojo skyrimui, registro duomenų naudojimui ir teikimui.
Be to, neaiškus projekto ir kai kurių Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nuostatų santykis, pavyzdžiui:
1) pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį, civilinės būklės aktų įrašai kaupiami Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą duomenų kaupimas yra tik vienas iš duomenų tvarkymo elementų. Taigi lieka neaišku, ar duomenų kaupimas šiuo atveju reiškia, kad duomenys ir registruojami, ir kaupiami Lietuvos Respublikos gyventojų registre, ar jie registruojami atskirame registre, kuris projekte neįvardintas, o po to teikiami Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, t.y., neaišku, ar civilinės būklės aktų įrašai yra Lietuvos Respublikos gyventojų registro, ar kokio kito registro objektai. Kita vertus, kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2022(2) nuostatos leidžia daryti išvadą, kad priėmus teikiamus įstatymus civilinės būklės aktų įrašai būtų Lietuvos Respublikos gyventojų registro objektas.
2) pagal projekto 3 straipsnio 5 dalį asmuo, kuriam ar kurio prašymu įregistruotas civilinės būklės aktas, turi teisę susipažinti su civilinės būklės akto įrašu Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka, o civilinės būklės akto įrašo išrašą turi teisę gauti jau kito teisės akto – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Tokiu būdu asmuo, norėdamas susipažinti su civilinės būklės aktų įrašu turėtų kreiptis į gyventojų registro tarnybą, o norėdamas gauti išrašą – į civilinės metrikacijos įstaigą. Neaišku, koks būtų nurodytų įstaigų tarpusavio santykis, nes civilinės metrikacijos įstaigos nėra pavaldžios gyventojų registro tarnybai, kuri yra Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo įstaiga, taip pat neaišku, kuri įstaiga būtų atsakinga už duomenų teisingumą, kuri turėtų pareigą teikti ir tikslinti duomenis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą civilinės metrikacijos įstaigos neturi jokių įgaliojimų tvarkyti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 10 straipsnį, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis renka ir juos į registrą įrašo teritoriniai gyventojų registro tarnybos padaliniai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatais, tačiau pagal projektą, dalį registro duomenų (civilinės būklės aktų įrašus) registruotų ir įrašytų į registrą civilinės metrikacijos įstaigos, vadovaudamosi projektu teikiamu įstatymu. Taigi priėmus teikiamą įstatymą, vieno įstatymo nuostatos prieštarautų kito įstatymo nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 12 straipsnio nuostatas, asmuo, susipažinęs su registre įregistruotais savo duomenimis, gali gauti dokumentą su savo ir kitų įstatyme nurodytų asmenų duomenimis, taip pat gali reikalauti, kad gyventojų registro tarnyba patikslintų netikslius jo duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo ir nuostatų nustatyta tvarka, tačiau pagal projekto 27 straipsnį, civilinės būklės aktų išrašus išduoda ir įrašus taiso civilinės metrikacijos įstaigos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Taigi priėmus nurodytais projektais teikiamus įstatymus būtų neaišku, kokios yra gyventojų registro tarnybos funkcijos tvarkant dalį registro duomenų – civilinės būklės aktų įrašus, taip pat jos išduotų dokumentų apie Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančius civilinės būklės įrašus teisinė reikšmė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas.
2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje teikiama civilinės būklės akto sąvoka tobulintina, nes neaiškus formuluotės „asmens teisinę padėtį lemiantis veiksmas ar įvykis” turinys. Pažymėtina, kad pagal galiojančius įstatymus teisinės pasekmės atsiranda iš tokių veiksmų ir įvykių, kurie sukelia, pakeičia arba panaikina teises ir pareigas (teisinių faktų).
3. Projekto 2 straipsnio 4 dalis brauktina, kaip perteklinė, arba tikslintina, nurodant, kokie konkrečiai įstatymai turimi omenyje.
4. Projekto 3 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, straipsnyje reglamentuojama ne tik civilinės būklės aktų registravimo, bet ir susipažinimo su įregistruotais civilinės būklės aktų įrašais tvarka. Siūlytume projekto 3 straipsnio 5 dalį dėstyti atskiru straipsniu.
Be to, projekto 3 straipsnio 5 dalis tikslintina, nes neaišku, kokie asmenys turėtų būti laikomi mirusiojo artimaisiais.
5. Pagal projekto 5 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatas neaišku, kokiam civilinės būklės aktų įrašui turėtų būti priskiriamas santuokos pripažinimas negaliojančia (projekto 6 straipsnis, Civilinio kodekso 3.37-3.48 straipsniai), santuokos atnaujinimas (Civilinio kodekso 3.50 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat, kokia tvarka turėtų būti registruojami nurodyti civilinės būklės aktai.
Be to, iš projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų seka, kad vienas iš registruojant civilinės būklės aktus sudaromų įrašų yra gimimo įrašas. Tuo tarpu projekto 26 straipsnio 2 dalyje naudojama sąvoka ,,asmens gimimo įrašas“. Siūlytina minėtas sąvokas tarpusavyje suderinti.
6. Projekto 9 straipsnio nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad įstaigos, sudarančios dokumentus, kurių pagrindu registruojami civilinės būklės aktai, turi nurodytus dokumentus perduoti civilinės metrikacijos įstaigai teisės aktų nustatytais terminais (projekto 11 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnis, kartu su projektu teikiamo Civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIP-2018(2) 13, 14 ir kt. straipsniai). Be to, siūlytume straipsnio nuostatas formuluoti ne kaip civilinės metrikacijos įstaigų teisę gauti, o kaip įstaigų, sudarančių dokumentus, kurių pagrindu registruojamas civilinės būklės aktas, pareigą perduoti nurodytus dokumentus civilinės metrikacijos įstaigai teisės aktų nustatytais terminais arba civilinės metrikacijos įstaigos prašymu. Taip pat, atsižvelgdami į tai, kad civilinės būklės akto registravimo pagrindas yra teisinis faktas (projekto 2 straipsnio 1 dalis), vietoj žodžių „Dokumentus, įrodančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, reikalingus civilinės būklės aktui įregistruoti” įrašyti žodžius „Dokumentus, patvirtinančius veiksmo ar įvykio faktą, kurio pagrindu registruojamas civilinės būklės aktas ” ir atitinkamai pakeisti straipsnio pavadinimą. Svarstytinas ir sąvokos „sudarytas dokumentas” tikslumas ir atitikimas kitiems teisės aktams, nes nurodyta sąvoka apimtų ir teismų sprendimus.
7. Projekto II skyriaus 10-13 straipsniuose siūloma reglamentuoti vaiko gimimo registravimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad registruotinas civilinės būklės aktas yra ne vaiko gimimas, bet asmens gimimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte ir CK vartojamas sąvokas tarpusavyje suderinti.
8. Neaiškus projekto 11 straipsnio 1 dalies ir Civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIP-2018(2) 16 straipsnio 3 dalyje dėstomų Civilinio kodekso 3.139 straipsnio 3 dalies nuostatų tarpusavio santykis: pagal projekto 11 straipsnio 1 dalį civilinės metrikacijos įstaigai, registruojančiai vaiko gimimą, medicininį gimimo įrašą pateikia vaiko tėvai ar vienas iš jų kartu su pareiškimu apie vaiko gimimą, o pagal nurodytas CK nuostatas medicininį gimimo įrašą privalo pateikti sveikatos priežiūros įstaiga. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga turėtų sužinoti, kuri civilinės metrikacijos įstaiga registruos vaiko gimimą, nes pagal vertinamo projekto 7 straipsnį, asmuo dėl civilinės būklės aktų registravimo gali kreiptis savo pasirinkimu į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą. Projektų nuostatos tobulintinos, pašalinant nurodytus neatitikimus ir neaiškumus.
9. Projekto 11 straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti, nurodant kurių konkrečiai asmenų giminaičiai gali pareikšti apie vaiko gimimą, jeigu tėvai negali to atlikti.
10. Projekto IV skyriaus pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į projekto 21 straipsnio nuostatas.
11. Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 4 dalies nereikėtų papildyti, nustatant, kad tiesioginių sutuoktinių nuostolių neturėtų atlyginti ir sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių įtėviai, jeigu jie buvo padavę nepagrįstą pareiškimą dėl kliūčių sudaryti santuoką.
12. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas nustatantis asmens teises ar jas ribojantis paprastai nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu, svarstytina, ar projekto 25 straipsnio 1 dalyje nereikėtų įvardinti asmens teisės pakeisti savo vardą ir pavardę pagrindus, o ne pavesti juos nustatyti Vyriausybei.
13. Projekto 25 straipsnio 3 dalies redakcija tobulintina, perkeliant žodį „paskutinio” po žodžio „asmens” arba atsisakant žodžių „paskutinio asmens”.
14. Projekto 28 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad pagal Vyriausybės įstatymo 41 straipsnio nuostatas, Vyriausybė priima teisės aktus, o ne juos tvirtina, žodį ,,patvirtina“ reikėtų pakeisti žodžiu ,,priima“.
15. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2018(2) 26 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios Civilinio kodekso 3.282 straipsnis, nustatantis civilinės būklės aktų įrašų kalbą, taip pat 3.284 straipsnis, nustatantis reikalavimą pareiškėjui (vaiko tėvui, motinai, norinčiam sudaryti santuoką asmeniui ir kt.) pateikti civilinės metrikacijos įstaigai asmens tapatybės dokumentą. Nurodytos nuostatos projekte nėra įtvirtinamos. Atsižvelgiant į nurodytų nuostatų svarbą teisiniame reguliavime, siūlytina projektą atitinkamai papildyti.
L.e. Teisės departamento direktoriaus pareigas Jadvyga Andriuškevičiūtė
M. Masteikienė
D. Petrauskaitė
S.Švedas