AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 119 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimą lemia objektyvūs veiksniai, iš esmės susiję su skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimo perdavimu iš administracinių teismų bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-1145, 2010-11-18, Žin., 2010, Nr.142-7260 (2010-12-04), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1142, 2010-11-18, Žin., 2010, Nr.142-7257 (2010-12-04)).
Minėtais pakeitimais, atsižvelgiant į administracinių teismų paskirtį, buvo išgrynintos administracinių teismų funkcijos, atsisakant šiems teismams nebūdingųjų; aiškiau atskirta bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija – atsisakyta ir teoriškai, ir praktiškai ydingo administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo išskaidymo skirtingų jurisdikcijų/sistemų teismuose; šis nagrinėjimas sutelktas vienos jurisdikcijos – bendrosios kompetencijos teismuose, siekiant, kad pagal teisinę prigimtį artimų bylų (nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų bylų) nagrinėjimas bei teismų praktika, taikant tuos pačius ar pagal prigimtį artimus teisės aktus, būtų priskirtos pačios teismų sistemos kompetencijai.
Kartu toks perdavimas lėmė ir kitokių padarinių: sumažėjo administracinių teismų ir atitinkamai padidėjo bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcinės veiklos krūvis ir svoris; siekiant ekonomiško, operatyvaus teismo proceso, t.y. siekiant kuo trumpesnių teismo procesų, teisėjų darbo krūvių vienodinimo, perskirstyti kai kurių administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjų etatai – sumažėjo apygardų administracinių teismų teisėjų skaičius, atitinkamai išaugo bendrosios kompetencijos apylinkės teismų teisėjų skaičius. Be to, padaugėjus apylinkės teismų teisėjų, padidėjo bendrosios kompetencijos apygardos teismų (šių teismų pirmininkų) vykdomos išorinės apylinkės teismų administracinės priežiūros apimtys (Teismų įstatymo 104 str. 1 d. 1p.).
Atsižvelgiant į tai, kad administracinių teismų sistemoje yra 67 teisėjų etatai, o apylinkės ir bendrosios kompetencijos apygardų teismuose – 652, t.y. net apie 9,7 karto daugiau, taip pat į padidėjusį jurisdikcinį bendrosios kompetencijos teismų svorį bei išaugusias administracinės priežiūros apimtis, nuoseklu būtų, kad skirtingų sistemų/kompetencijų teismų (teisėjų) atstovavimas Teisėjų taryboje, taigi ir šį atstovavimą lemiantys principai būtų orientuoti į pakitusias atstovaujamųjų skaičiaus ir jurisdikcinės bei išorinio administravimo veiklos svorio tendencijas.
Pirminis siūlytojas - Seimo narys Konstantas Ramelis
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Galiojanti Teisėjų tarybos, kuri yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, turinti lygiaverčiai atstovauti visus teismus ir teisėjus, sudarymo tvarka ne visai atitinka perskirstytos kompetencijos teismų ir objektyviai pakitusios sudėties teisėjų korpuso lygiaverčio atstovavimo reikmes.
Projekto tikslas. Galiojanti Teisėjų Tarybos sudarymo principai (Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijoje) neatspindi dėl pirmiau minėto 2010 metais pakeisto teisinio reguliavimo pakitusios faktinės padėties. Dėl to nuoseklu būtų nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris garantuotų išplėstos jurisdikcijos ir išaugusio apylinkės teismų teisėjų skaičiaus, taip pat išaugusių apimčių išorinės administracinės priežiūros funkciją vykdančių bendrosios kompetencijos apygardos teismų (teisėjų) interesų atstovavimą, atitinkantį faktinę padėtį.
Projekto uždavinys – pakeisti galiojantį Teisėjų tarybos sudarymo teisinį reguliavimą taip, kad Tarybos sudarymo tvarkoje nustatytieji skirtingų sistemų ir grandžių teismų bei teisėjų atstovavimo principai būtų adekvatūs jau įgyvendintam administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo kompetencijos perskirstymui, kitiems kompetencijos pokyčiams teismų išorinio administravimo srityje, t.y. geriausiai atitiktų jau įgyvendintus jurisdikcinės ir nejurisdikcinės bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų veiklos pokyčius, nulemtus pirmiau minėtųjų jau įgyvendintų įstatymų.
Siekiant šių tikslų ir uždavinių, inicijuojamas Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas, kuriuo būtų pakeistas Visuotiniame teisėjų susirinkime renkamų Teisėjų tarybos narių iš skirtingų teismų sistemų ir skirtingų sistemos grandžių santykis. Tam siūloma: sumažinti atstovų nuo administracinių teismų skaičių paliekant vieną renkamą iš Vyriausiojo administracinio teismo ir vieną renkamą iš visų apygardų administracinių teismų; atitinkamai padidinti atstovų nuo apylinkės teismų ir apygardų teismų skaičių nustatant, kad iš visų apylinkės ir visų apygardos teismų renkama po penkis Teisėjų tarybos narius.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Pagal Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalį Teisėjų tarybą sudaro 21 narys: pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas (1 punktas); Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po tris iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, trys – iš visų apygardos teismų, trys – iš visų apygardos administracinių teismų ir trys – iš visų apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma sumažinti administracinius teismus atstovaujančių Teisėjų tarybos narių, kuriuos renka Visuotinis teisėjų susirinkimas, skaičių ir atitinkamai padidinti tokių narių nuo bendrosios kompetencijos teismų skaičių: dviem asmenimis padidinti atstovų nuo bendrosios kompetencijos apygardos teismų ir dviem – atstovų nuo apylinkės teismų skaičių. Tokiu būdu būtų užtikrintas proporcingesnis, taigi platesnis ir tinkamesnis, didesnio jurisdikcinio svorio ir didesnio teisėjų (ypač apylinkės teismų teisėjų) skaičiaus atstovimas Teisėjų taryboje.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų padarinių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir plėtra.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Šio projekto priėmimas pareikalautų atitinkamai keisti susijusius teismų savivaldos aktus:
1. Visuotinio teisėjų susirinkimo darbo reglamentą, patvirtintą Visuotinio teisėjų susirinkimo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr.12P- 9-(7.2.2);
2.Teisėjų tarybos darbo reglamentą, patvirtintą Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 13P-206-(7.1.2) (pakeistas Teisėjų Tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2), 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 13P-180-(7.1.2), 2011 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2).
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas, kuriuo siekiama garantuoti tinkamą visų kompetencijų ir grandžių teismų teisėjų atstovavimą vykdomojoje teismų savivaldos institucijoje, užtikrinančioje teismų ir teisėjų nepriklausomumą, neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Įstatymui įgyvendinti nereikia įstatymų lydimųjų aktų.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Negauta.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai.
Seimo narys Konstantas Ramelis.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc.
Teisėjų taryba, Teisėjų tarybos sudarymas, Visuotinis teisėjų susirinkimas.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Teikia: Seimo narys Konstantas Ramelis