LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO ĮSTATYMO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
Civilinės būklės aktų registravimo sistemos tobulinimas, nagrinėjant galimybes ir poreikį supaprastinti ar liberalizuoti civilinės būklės aktų registravimą, yra viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos nuostatų. Be to, civilinės būklės aktų registravimo teisinio reguliavimo tobulinimui pritarė šiuos klausimus nagrinėjęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komitetas, sudarytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1R-54 (toliau – Civilinio kodekso priežiūros komitetas).
2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama civilinės būklės aktų registravimą padaryti efektyvesnį ir patogesnį vartotojams – sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti paslaugų teikimą vieno langelio principu.
3. Dabartinis teisinis reguliavimas
Šiuo metu civilinės būklės aktų registravimo nuostatos yra inkorporuotos į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (trečiosios knygos VIII dalis). Civilinės būklės aktai registruojami Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigose, šiuos aktus taip pat turi teisę registruoti seniūnai ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. Civilinės būklės aktų registravimas yra valstybinė (perduota savivaldybėms) funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 punktas). Už minėtų aktų registravimą imama valstybės rinkliava, kuri įskaitoma į savivaldybės biudžetą.
Pagal dabar galiojančią tvarką civilinės būklės aktų įrašai yra sudaromi Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje, remiantis pareiškėjų pateiktas dokumentais, patvirtinančiais registruojamą civilinės būklės aktą. Įrašius civilinės būklės akto įrašą, išduodamas šį faktą patvirtinantis dokumentas – civilinės būklės akto įrašo įregistravimo liudijimas (pvz., gimimo, mirties ir kt.), kurį asmenys, kreipdamiesi dėl socialinių, sveikatos priežiūros ar kt. paslaugų, turi pateikti atitinkamoms institucijoms. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl vienkartinės išmokos gimusiam vaikui paskyrimo, būtina pateikti vaiko gimimo liudijimą; kreipiantis dėl laidojimo pašalpos turi būti pateikiamas mirties liudijimas ir pan. 2011 m. pabaigoje Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgyvendinus projektą „Civilinės būklės aktų įrašų registravimo, liudijimų išdavimo elektroninės paslaugos“ pradėjo veikti Metrikacijos paslaugų informacinė sistema (toliau – MEPIS), kuri suteikė Lietuvos gyventojams galimybę dėl civilinės metrikacijos įstaigų teikiamų paslaugų kreiptis elektroniniu būdu. Tačiau realiai asmens vizitų į civilinės metrikacijos įstaigas skaičius nesumažėjo, kadangi tam, kad būtų įregistruotas civilinės būklės aktas, turi būti pateikti atitinkami civilinės būklės aktą įrodantys dokumentai, pvz., vaiko gimimo pažymėjimas, medicininis mirties liudijimas, notaro patvirtintas tėvystės pripažinimo pareiškimas, be to, turi būti išduotas civilinės būklės akto įrašo liudijimas.
4. Numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos
Kadangi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos civilinės būklės aktų registravimo taisyklės iš esmės yra techninio pobūdžio, šias nuostatas siūloma perkelti į atskirą teisės aktą. Be to, civilinės būklės aktų registravimo nuostatų įtvirtinimas naujame teisės akte sudarys galimybę užtikrinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kaip pagrindinio privatinės teisės akto, stabilumą, kadangi jis neturės būti kaskart keičiamas konstatavus poreikį tobulinti asmens civilinės būklės įforminimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas teikiamas Įstatymo projektas, kuriuo ne tik siekiama susisteminti nuostatas, bet ir supaprastinti civilinės būklės aktų registravimą.
Siekiant efektyviau aptarnauti vartotojus ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą vieno langelio principą, siūloma atsisakyti civilinės būklės akto įrašų įregistravimo liudijimų išdavimo. Pagal Įstatymo projekto nuostatas, registruojant civilinės būklės aktą, sudaromas civilinės būklės akto įrašas. Asmuo, kuriam ar kurio prašymu įregistruotas civilinės būklės aktas, turi teisę susipažinti su civilinės būklės akto įrašu Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka ar gauti civilinės būklės akto įrašo išrašą. Institucijos, kurioms yra reikalinga informacija apie asmens civilinę būklę, vadovaudamosi vieno langelio principu, neturėtų reikalauti pateikti šį išrašą, o reikiamus duomenis turėtų gauti tiesiogiai iš Gyventojų registro.
Civilinės būklės aktai būtų registruojami pagal dokumentus, įrodančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, remiantis asmens prašymu ar patvirtinančios institucijos iniciatyva (ex officio). Tokia sistema leistų sumažinti administracinę naštą, kadangi dėl kai kurių civilinės būklės aktų patvirtinimo pačiam žmogui kreiptis nebereikės, o jo civilinė būklė bus registruojama remiantis institucijos, konstatavusios tam tikrą civilinę būklę, elektroninių ryšių priemonėmis persiųstais dokumentais, be atskiro asmens kreipimosi. Dauguma dokumentų bus gaunami iš sveikatos priežiūros įstaigų, o prielaidas tokiam dokumentų judėjimui sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinama e-sveikatos sistema.
Taigi siūlomi pakeitimai sudarys žmonėms sąlygas gauti civilinės būklės aktų registravimo paslaugas elektroniniu būdu, naudojantis sukurta MEPIS.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), konstatavo valstybių narių pareigą pripažinti lyties pakeitimo teisines pasekmes, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad lyties pakeitimą registruoja civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi asmens prašymą ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą apie lyties pakeitimą. Įsigaliojus kartu teikiamiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimams, būtų įvykdyti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys pagal 2007 m. rugsėjo 11 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą, užkirstas kelias galimiems Konvencijos 8 straipsnio pažeidimams ateityje ir bylinėjimuisi Lietuvos Respublikos teismuose.
Kartu su Įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 2.27, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 4.255 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir Kodekso Trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekte įtvirtinti pakeitimai, susiję su nauju civilinės būklės aktų registravimo procedūrų reguliavimu, – pripažįstama netekusia galios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečiosios knygos VIII dalis, kadangi civilinės būklės aktų registravimo nuostatos perkeliamos į teikiamą Įstatymo projektą, taip pat atitinkamai tikslinami kai kurie kiti minėto teisės akto straipsniai. Atsižvelgiant į šiuo metu Seime registruotą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.140, 3.229, 3.230, 3.231, 3.232, 3.233, 3.234, 3.235 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2291, 3.2341, 3.2342 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIP-4097, taip pat į tai, kad skirtingas santuokos ir partnerystės institutų reguliavimo turinys Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reiškia įstatymų leidėjo ketinimą skatinti santuokos sudarymą, partnerystė neturėtų būti pripažįstama civilinės būklės aktu valstybiniu lygmeniu, todėl tikslinamas dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnis ir atsisakoma partnerystės, kaip civilinės būklės akto, registracijos.
Lyginant Įstatymo projekto ir kartu teikiamų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimų projektų nuostatas su šiuo metu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta civilinės būklės aktų registravimo tvarka, paminėtinos ir šios teisinio reguliavimo naujovės:
1) dėl civilinės metrikacijos įstaigų teikiamų paslaugų, pvz., dėl santuokos sudarymo patvirtinimo, sutuoktiniai galės kreiptis ne tik į savo gyvenamosios vietos įstaigą, kaip tai yra įtvirtinta šiuo metu, bet į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą;
2) siekiant išvengti atvejų, kai sutuoktiniai nepraneša civilinės metrikacijos įstaigoms apie sudarytą bažnytinę santuoką, projekte eliminuojama galimybė šį pranešimą traktuoti kaip sutuoktiniams suteikto įgaliojimo realizavimą (Įstatymo projekto 21 straipsnis);
3) nebelieka nuostatų dėl tautybės pakeitimo civilinėse metrikacijos įstaigose. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. sausio 1 d. nustojo galioti Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas, civilinės metrikacijos įstaigos neturi teisinio pagrindo keisti asmens tautybę. Civilinės metrikacijos įstaigos, registruodamos vaiko gimimą, įrašys duomenis apie vaiko tautybę (Įstatymo projekto 12 str.), ir tokiu būdu duomenys apie tautybę bus kaupiami Gyventojų registre, tačiau tolimesni Gyventojų registre įrašytos tautybės duomenų pakeitimai turėtų vykti kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įgaliojus tai atlikti kompetentingas institucijas. Šioms institucijoms pakeitus duomenis apie asmens tautybę, civilinės būklės aktuose tautybės duomenys galėtų būti keičiami ex officio;
4) siekiant išspręsti pabėgėlio statusą turintiems asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, praktikoje kylančias problemas dėl dokumentų, kuriuos jie turėtų gauti iš savo kilmės valstybės, keičiamos nuostatos dėl reikalavimo pateikti užsienio valstybės dokumentą, kuriuo patvirtinamas kliūčių sudaryti santuoką nebuvimas (Įstatymo projekto 15 straipsnis), taip pat nustatoma, kad nuolat Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai ir asmenys be pilietybės, ketinantys santuoką sudaryti užsienyje, pažymą dėl kliūčių sudaryti santuoką nebuvimo galėtų gauti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigose (Įstatymo projekto 22 straipsnis);
5) įgyvendinant naujojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas, nustatoma, kad vaiko pilietybė tampa vienu iš gimimo įrašo duomenų (Įstatymo projekto 12 straipsnis);
6) Įstatymo projekte numatyta, kad asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką, taip pat atvejus, kai vardo ar pavardės pakeitimui reikalingas Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimas, nustato Vyriausybė. Šiuo metu vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką yra patvirtinęs teisingumo ministras, o Civilinis kodeksas būtent Teisingumo ministeriją įgalioja išduoti leidimus pakeisti vardą ir pavardę. Siekiant supaprastinti vardo ir pavardės keitimo procedūras ir sumažinti administracinę naštą, siūloma palikti apsispręsti Vyriausybei, kuriais atvejais dėl vardo ir pavardės pakeitimo pakanka civilinės metrikacijos įstaigos sprendimo, o kuriais atvejais reikalingas įgaliotos institucijos leidimas;
7) Įstatymo projekte įvardijami civilinės būklės aktų įrašų taisymo, keitimo, anuliavimo, atkūrimo pagrindai (Įstatymo projekto 27 straipsnis). Šiuo metu taisymo, keitimo, anuliavimo, atkūrimo pagrindai yra nustatyti teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Civilinės metrikacijos taisyklėse.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 390, 392, 399, 444, 453, 487, 514 ir 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama užtikrinti tinkamą Įstatymo projekto įgyvendinimą, taip pat šiuo metu įtvirtintas trijų dienų terminas persiųsti sprendimus, susijusius su civilinės būklės aktų konstatavimu, trumpinamas iki vienos darbo dienos ir nustatoma, kad toks siuntimas turėtų vykti elektroninių ryšių priemonėmis. Toks reguliavimas užtikrintų operatyvesnį duomenų apie asmens civilinę būklę atsiradimą Gyventojų registre, taip pat leistų teismams sutaupyti lėšų siunčiant sprendimus elektroniniu būdu.
Kartu teikiamu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama užtikrinti tinkamą Įstatymo projekto įgyvendinimą. Atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomas nuostatas, susijusias su mirties registravimo procedūromis, nebelieka poreikio mirties registravimo funkcijos vykdymą suteikti seniūnams.
Atsižvelgiant į Įstatymo projekto nuostatas, taip pat tikslinamas atleidimo nuo valstybės rinkliavos teisinis reguliavimas ir kartu teikiamas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kaip ir šiuo metu, pagal Įstatymo projektą valstybės rinkliava nebūtų apmokestinamas gimimo, mirties, įvaikinimo, tėvystės nustatymo registravimas, klaidų, padarytų registruojant civilinės būklės aktus, ištaisymas. Be to, valstybės rinkliava nebūtų imama už bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą, tėvystės pripažinimo registravimą, santuokos nutraukimo registravimą, santuokos anuliavimą, kadangi šie civilinės būklės aktai būtų registruojami be atskiro sutuoktinių (buvusių sutuoktinių, taip pat tėvystės pripažinimo atveju – tėvų) kreipimosi, ex officio, remiantis religinės bendruomenės ar bendrijos pateiktu pranešimu, teismo atsiųstu sprendimu ar notaro patvirtintu pareiškimu. Projekte atsisakoma nuostatos, pagal kurią valstybės rinkliava neapmokestinamas nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų ištaisymas pasikeitus įrašams tėvų civilinės būklės aktuose. Nepilnamečių civilinės būklės akto ištaisymas dėl klaidų, padarytų registruojant civilinės būklės aktą (pvz., padaryta klaida įrašant tėvo ar motinos duomenis ar pan.), ir toliau nebūtų laikomas valstybės rinkliavos objektu. Tais atvejais, kai tėvai pakeičia savo duomenis (vardą, pavardę), jie turėtų patys apsispręsti, ar dėl šių pakeitimų yra tikslinga keisti vaikų civilinės būklės aktus, ar tai atitinka vaiko interesus, ir tuo atveju, jei pageidauja keisti atitinkamus duomenis, kreiptis dėl šios paslaugos sumokėdami atitinkamo dydžio valstybės rinkliavą. Teikiamame teisės akto projekte taip pat išbraukiamos perteklinės nuostatos dėl dokumentų kopijų išdavimo tam tikroms institucijoms, kadangi šios paslaugos patenka į tarnybinės pagalbos sampratą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir yra teikiamos nemokamai.
1) Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame nustatyta, kad konsulinės įstaigos turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį Įstatymo projekte nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, siekiant suvienodinti jame nustatytas lengvatas su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte nustatytomis lengvatomis, nustatyta, kad konsulinis mokestis neimamas už gimimo ir mirties įregistravimą ir tai pavirtinančių įrašų išrašų išdavimą.
Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu suderinami civilinės būklės aktų pavadinimai su Įstatymo projekte vartojamais pavadinimais, taip pat nurodoma, kad Gyventojų registre kaupiami civilinės būklės aktų įrašai.
Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomus mirties registravimo ypatumus, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 2, 13 ir 151 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jame numatoma, kad medicinis mirties liudijimas yra skirtas ne tik registruoti asmens mirtį, bet ir organizuoti asmens laidojimą. Sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, privalėtų elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti medicininį mirties liudijimą paskutinės mirusiojo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad būtų įregistruota asmens mirtis. Kartu sveikatos priežiūros įstaiga medicininį mirties liudijimą betarpiškai turėtų perduoti mirties atvejų ir jų priežasčių valstybiniam registrui.
Kartu teikiamame Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 6, 13, 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, derinant jo nuostatas su Įstatymo projektu ir su Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 2, 13 ir 151 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu, nustatoma, kokie dokumentai pateiktini kreipiantis dėl asmens kremavimo, balzamavimo ar laidojimo.
Teikiamame Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte atsisakoma vaiko gimimo pažymėjimo išdavimo, kadangi pagal siūlomus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139 straipsnio pakeitimus vaiko gimimas būtų registruojamas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu gimimo įrašu, elektroninių ryšių priemonėmis perduodamu civilinės metrikacijos įstaigai.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projektą nebus privaloma dėl mirties registravimo asmeniškai kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, Lietuvos Respublikos asmens paso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad mirusio piliečio asmens tapatybės kortelė ar (ir) mirusio piliečio pasas grąžinamas jį išdavusiai įgaliotai institucijai tiesiogiai, per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ar per sveikatos priežiūros įstaigą, nustačiusią asmens mirties faktą.
Teikiamuose Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatoma, kad asmuo, besikreipiantis dėl atitinkamos paramos, turėtų pateikti medicininį mirties liudijimą, kuris Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo projekte yra apibrėžiamas kaip dokumentas, skirtas ne tik patvirtinti mirties faktą ir užregistruoti mirtį, bet ir organizuoti mirusio asmens laidojimą.
Įsigaliojus aptartiems pakeitimams, civilinės būklės aktų registravimas taps patogesnis vartotojams – dauguma atvejų asmenims nebereikės asmeniškai pateikti dokumentų, kurių pagrindu registruojama civilinė būklė. Be to, asmenims, siekiantiems įrodyti savo civilinės būklės statusą, nebereikės įvairioms institucijoms pateikti tai patvirtinančių liudijimų. Duomenis apie asmens statusą minėtos institucijos galės gauti iš Gyventojų registro. Pastebėtina, kad pasitaikys tokių atvejų, kai Gyventojų registre nebus jokių įrašų apie tam tikro asmens civilinę būklę, kadangi Gyventojų registro duomenų centrinė bazė pradėjo veikti įsteigus registrą 1992 m. Atsižvelgiant į tai, projekte numatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudaryti civilinės būklės aktų įrašai, nepriklausomai nuo to, ar aktų įrašai yra valstybės registre, taip pat išduoti civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimai turi įrodomąją galią.
5. Galimos neigiamos pasekmės
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Įtaka korupcijai, kriminogeninei situacijai
Siūlomas teisinis reguliavimas padidins viešųjų paslaugų teikimo ir administravimo skaidrumą, kadangi bus sumažintas į valstybės ir savivaldybių įstaigas besikreipiančių asmenų kontaktų su šių įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, skaičius.
Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai nenumatoma.
7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma.
8. Inkorporavimas į teisinę sistemą
Priėmus Įstatymo projektą, turės būti keičiami įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
Atsižvelgiant į naujas teisinio reguliavimo nuostatas, taip pat kartu teikiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto, Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo, Lietuvos Respublikos paso įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo pakeitimai.
9. Atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. Be to, kaip minėta pirmiau, šiuo teisės akto
projektu siekiama užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamos asmens teisės pasikeisti lytį realizavimo teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje.
11. Įgyvendinimas
Įstatymo projekte nustatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio Įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į naujas teisinio reguliavimo nuostatas, turės būti parengtos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, nustatyta pažymos apie lyties pakeitimą išdavimo tvarka, patvirtinti asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindai ir atvejai, kai keičiant vardą ar pavardę yra reikalingas Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimas; turės būti patikslintos Asmens duomenų teikimo Lietuvos Respublikos gyventojų registrui taisyklės, Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl konkrečių valstybės rinkliavų dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ ir pan.
12. Įgyvendinimui reikalingos lėšos
Įstatymo projektui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, kadangi, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pasikeitimus, turės būti modernizuojamas Gyventojų registras. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiems darbams atlikti reikės apie 200 tūkst. Lt.
Be to, institucijoms, kurios iki šiol nėra prisijungusios prie Gyventojų registro duomenų centrinės bazės, turės būti sudaryta galimybė naudotis joje kaupiamais duomenimis apie asmens civilinę būklę.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatas valstybės rinkliava nebūtų imama už civilinės būklės aktų registravimą ar įtraukimą į apskaitą, kai juos civilinės metrikacijos įstaiga registruoja ar įtraukia į apskaitą savo iniciatyva (ex officio), į savivaldybių biudžetus bus sumokama mažiau valstybės rinkliavos. Siekiant užtikrinti tinkamą valstybės perduotos savivaldybėms funkcijos atlikimą, savivaldybėms turėtų būti 300 tūkstančių litų padidinta specialioji tikslinė dotacija civilinės būklės aktų registravimo funkcijoms atlikti. Dotacijos padidinimas, taip pat valstybės rinkliavos įvedimas už kitas paslaugas, kurios šiuo metu nėra valstybės rinkliavos objektas (išrašo išdavimas, nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų ištaisymas pasikeitus įrašams tėvų civilinės būklės aktuose) kompensuos tą dalį lėšų, kurių savivaldybės nesurinks kaip valstybės rinkliavos už santuokos nutraukimo, tėvystės pripažinimo, bažnytinių santuokų įtraukimo į apskaitą registravimą. Taip pat pažymėtina, kad įgyvendinus Įstatymo projektą, bus sutaupytos lėšos, kasmet skiriamos Teisingumo ministerijai civilinės būklės aktų įrašų liudijimų blankų gamybai – 75 tūkstančiai litų. Teismuose bus sutaupytos pašto išlaidos, skirtos sprendimų siuntimui civilinės metrikacijos įstaigoms.
13. Specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projektas ir kartu su juo teikiami projektai buvo derinti su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos savivaldybių asociacija, Nacionaline teismų administracija, Lietuvos notarų rūmais, Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Lietuvos vyriausiuoju archyvaru, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos.
14. Įstatymo projekto rengėjas
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
15. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai (pagal Europos žodyną Eurovoc): „įrašas“, „santuoka“, „mirtis“.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius