LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMo 117, 330 ir 387 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
2012-07-02 Nr. XIP-4597
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 117 straipsnyje išdėstytą kodekso 1751 straipsnio redakciją, papildant straipsnį nauja 4 dalimi. Šioje dalyje siūloma nustatyti, jog „Procesiniai dokumentai, kuriuos asmuo pateikia teismui elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma, patvirtinęs savo tapatybę kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas, užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje ir pan.) prilyginami saugiu elektroniniu parašu pasirašytiems elektroniniams dokumentams.“ Pažymėtina, jog iš siūlomos nuostatos turinio galima daryti prielaidą, kad reikalavimas dėl atitikimo teisingumo ministro nustatytai tvarkai ir formai taikomas tik dokumentų pateikimui elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau netaikomas tapatybės patvirtinimo būdams. Tokia nuostatos konstrukcija neatitinka Teismų įstatymo 371 straipsnio nuostatų, kurioje nustatoma, jog „Proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.) <...>. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.“ Siūlytina tobulinti nuostatos turinį ir suderinti ją su minėtu Teismų įstatymų straipsniu, kad vadovaujantis siūloma nuostata nebūtų nepagrįstai praplėstas asmens tapatybės nustatymo būdų skaičius, kai toks tapatybės nustatymas būtų prilyginamas saugiam elektroniniam parašui.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nuostatos turinyje aiškiai nurodyti kokio asmens tapatybės nustatymo būdo atžvilgiu kalbama apie „kitais būdais“ nustatytą tapatybę, nes nei keičiamame įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nekalbama apie proceso dalyvių elektroninį parašą. Paminėtuose teisės aktuose minimi tik teisėjo ir antstolio elektroniniai parašai.
2. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 330 straipsnyje išdėstytą kodekso 689 straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje siūloma nustatyti, jog „Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), <...> antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, <...>, vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, išskyrus, kai kituose teisės aktuose nustatyta kitaip (šios sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija). Už naudojimąsi Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema imamas šios sistemos administravimo atlyginimas, kurį privalo sumokėti skolininkas. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos administravimo atlyginimo dydį ir apmokėjimo tvarką nustato minėtos sistemos valdytojas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas keletu aspektų.
Pirma, atsižvelgiant į tai, jog išieškojimo būdą per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau - Sistema) nustato įstatymas, tai, atsižvelgiant į teisės aktų subordinacijos principus, išimtis iš šios taisyklės galima nustatyti tik kitais įstatymais, todėl aptariamoje nuostatoje žodžiai „kituose teisės aktuose“ keistini žodžiais „kituose įstatymuose“.
Antra, nuostatoje vartojama loginė konstrukcija, nustatanti, jog administravimo atlyginimą už naudojimąsi Sistema privalo sumokėti skolininkas, yra teisiškai ydinga. Pažymėtina, jog atlyginimą už naudojimąsi tam tikromis paslaugomis turi mokėti tas asmuo, kuris naudojasi paslaugomis, o šiuo atveju skolininkas jokia sistema nesinaudoja, todėl jam neturėtų būti nustatoma tiesioginė prievolė mokėti atlyginimą „už naudojimąsi Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema“. Manytina, jog skolininkui galėtų būti nustatyta prievolė padengti tokias išlaidas, tačiau ne tiesiogiai sumokėti atlyginimą. Siūlytina koreguoti nuostatą.
Trečia, siūlomoje nuostatoje įtvirtinama, jog skolininkas turi sumokėti nustatyto dydžio atlyginimą nustatyta tvarka. Tačiau, jei skolininkas geruoju nesumokėjo skolos, yra didelė tikimybė, jog jis nesumokės ir tam tikro atlyginimo, kurio dydį ir apmokėjimo tvarką nustato Sistemos valdytojas. Taigi manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas stokoja aiškumo, nes neaišku kas nutiktų, jei skolininkas nustatyta tvarka nesumokėtų atlyginimo. Neaišku, ar aptariamu atveju toks atlyginimas turėtų būti išieškomas įprasta Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ar kitokiu būdu.
Ketvirta, pažymėtina, jog neaišku kokiam asmeniui skolininkas turėtų sumokėti minėtą atlyginimą, ar Sistemos tvarkytojui, ar sistemos valdytojui, ar tiesiogiai tiems asmenims, kurie pasinaudojo sistema.
Penkta, pažymėtina, jog nuostata yra tiesiogiai susijusi su asmens pareigomis ir teisėmis, todėl dėl išsakytų pastabų, manytina, jog siūlomas reguliavimas turėtų būti detalesnis ir aiškesnis, be to, jis turėtų būti įtvirtintas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu.
3. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 330 straipsnyje išdėstytą kodekso 689 straipsnio redakciją. Pažymėtina, jog šiame straipsnyje, nuo straipsnio trečiosios dalies, nuostatos formuluojamos tokiu būdu, jog tam tikrus veiksmus atlieka Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema. Pavyzdžiui, išsiunčia duomenis, teikia duomenis, paskirsto pinigines lėšas pagal reikalavimų tenkinimo eilę ir pan. Pažymėtina, jog iš naudojamų konstrukcijų galima daryti prielaidą, jog minėtus veiksmus Sistema atliks automatiškai nedalyvaujant Sistemos tvarkytojui ar valdytojui. Tokiu būdu, nesuprantama kokio asmens: Sistemos tvarkytojo, valdytojo, ar kūrėjo, veiksmus reikėtų skųsti, jei Sistemos veiksmai būtų neteisingi ir neteisėti, nes Sistema, neturi subjektiškumo ir negalėtų būti atsakovu tokiose bylose. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą.
4. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 330 straipsnis, kurio turinys keičiamas pateiktu įstatymo projektu, įsigaliojo 2012-06-01, todėl turi būti keičiamas ne aptariamas įstatymo straipsnis, kuriame išdėstyti keičiami Civilinio proceso kodekso straipsniai, o turi būti teikiamas Civilinio proceso kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimas.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis
D. Zebleckis
D. Valatkevičius