DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
TAUTOS ISTORINĖS ATMINTIES
ĮSTATYMO PROJEKTO
1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:
Tautos* istorinės atminties įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Tai bendro susirūpinimo istorijos politikos būkle Lietuvoje dalis. Vieningas bendros istorijos praeities suvokimas yra kiekvienos tautos egzistavimo objektyvusis elementas ir kartu būtina, nors nepakankama, jos išlikimo ir gyvybingumo sąlyga. Kartu tai valstybingumo garantas, o tik masinis valstybės idėjos suvokimas ir palaikymas leidžia jai tikėtis gyventojų buvimo piliečiais, lojalumo ir aktyvumo viešajame gyvenime. Neseni empiriniai tyrimai liudija, kad tiek didesnis domėjimasis istorija, tiek savo tautos kaip istorijos subjekto supratimas lemia ir didesnį tapatinimąsi su valstybe, jos istorinio tęstinumo suvokimą ir galiausiai patriotizmo lygį. Tai tikslas, kuriam siekti būtina nuosekli ir kryptinga Tautos istorinės atminties politika. Šiuo Įstatymo projektu užtikrinamas istorinės atminties išsaugojimas, apibrėžiamas istorinės atminties objektas ir istorinio paveldo atminimo svarba, sureguliuojami atmintinų metų nustatymo ir paskelbimo principai, formuojami Tautos istorinės atminties politika bei numatomi prioritetai.
Projekto rengimą paskatino tokios įsigalėjusios problemos: šiuo metu nėra aiškaus teisės aktuose suformuoto valstybės požiūrio į istorinės atminties išsaugojimą, nėra numatyti prioritetai, neapibrėžtos istorinės atminties finansavimo galimybės, finansų skyrimas ir valdymas. Pastebima, kad Lietuvoje nėra istorinės atminties visumos, tai yra renginių, programų, minėjimų finansavimo analizės. Institucijų ir savivaldybių praktika byloja, kad istorinės atminties išsaugojimo veikla menkai koordinuojama, sukakčių programos neplanuojamos prieš tris, penkis ar dešimt metų ir dažniausiai atmintinų metų programos rengiamos skubotai, neatsižvelgiant į istorinės atminties išsaugojimo visumą. Patirtis rodo, kad dažnai neužtikrinamas atminties įamžinimo projektų tęstinumas - programose numatyti renginiai ar leidyba neįgyvendinamos, pasibaigus programai, neteikiamos išvados, pasiūlymai, kuriuose būtų analizuojama minėjimų veikla, atliktų darbų vertė.
Dar viena itin gili koordinacinė problema – programų darbo grupės. Paskelbus atmintinus metus kiekvieną kartą sudaroma darbo grupė, kuri rengia programą, organizuoja renginius, tačiau ji yra laikina, sukurta tik šiai datai paminėti. Paskelbus naują datą ar metų programą vėl iš naujo kuriama darbo grupė, todėl nėra užtikrinami istorinės atminties išsaugojimo prioritetai ir tęstinumas. Atmintini metai skelbiami pavėluotai, dažnai jau Vyriausybei parengus biudžeto projektą ar net jį patvirtinus, todėl nuolatos tenka ieškoti papildomo finansavimo. Neišvengiami renginiai kartojasi arba vyksta tuo pačiu metu. Svarbu pastebėti, kad nėra konkrečios valstybės institucijos, kuriai būtų priskirta rengti istorinės atminties kryptis, nustatyti prioritetus, koordinuoti šių krypčių įgyvendinimą, rengti programas, numatyti finansavimą ir įgyvendinti programose numatytus renginius. Pirminiai idėjos iniciatoriai: Seimo narys Gintaras Songaila, visuomenininkai.
* (pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai)
2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas – sukurti instrumentus istorinės atminties politikai įgyvendinti, įprasminti Tautos istorinio paveldo atminimą, jo prioritetus, sklaidą, edukaciją, puoselėti valstybinių švenčių, atmintinų datų bei atmintinų metų įamžinimo tradicijas. Nustatyti įstatymu reglamentuotų valstybės institucijų, atsakingų už Tautos istorinės atminties įtvirtinimą, funkcijas bei veiklas ir prioritetus. Numatyti Tautos istorinės atminties tarybą, valstybės švenčių, atmintinų metų, dienų programų, minėjimų, renginių koordinavimą, organizavimą ir kontrolės mechanizmą, valstybės vadovų ir kitų iškilių asmenų laidojimo, perlaidojimo tvarką ir kt.
3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
3.1. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (nauja redakcija nuo 2005 04 20);
3.2. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (nuo 1995 01 24);
3.3. Lietuvos Respublikos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (nauja redakcija nuo 2009 07 01);
3.4. Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymas (nauja redakcija nuo 2009 10 10);
4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus įstatymą atsiras institucija, nustatanti ir koordinuojanti istorinės atminties veiklos kryptis; vyks funkcijų, ypač darbų, pasiskirstymas tarpinstituciniu lygiu.
5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Atgaivinant istorinę atmintį, vykdant istorinės atminties svarbą, įtraukiant visuomenę į minėjimų organizavimą, istorinės atminties puoselėjimą, kriminogeninė situacija gali ir pagerėti, nes augs Tautos savimonė, daugiau jaunimo įsitrauks į visuomeninę veiklą.
7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektas verslo sąlygoms ir plėtrai gali turėti nežymios įtakos.
8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus Projektą reikės priimti įstatymo lydimuosius teisės aktus, reikės panaikinti galiojančius teisės aktus: Atmintinų dienų įstatymą ir jo pakeitimus.
9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms.
11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus.
12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Priėmus šį įstatymą Vyriausybė kiekvienais metais pagal parengtas istorinės atminties programos metmenis, kryptis bei prioritetus numatys lėšas. Įstatymo įgyvendinimas leis efektyviau paskirstyti biudžeto lėšas, nes šiuo metu skiriant asignavimus atmintinų metų, valstybinių švenčių, atmintinų dienų programoms, nėra nustatyti nei prioritetai, nei institucijos, kurios turėtų koordinuoti finansavimą ir atsiskaityti už programų įgyvendinimą (kiek išleidžia valstybė istorinės atminties išsaugojimui, atskira institucija, kokie poreikiai ir t.t.).
13) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nebuvo gauta.
14) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Projektą rengiant dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Bronislovas Genzelis, Romualdas Ozolas, Bronislovas Kuzmickas, Seimo nariai Juozas Olekas, Valentinas Stundys, Seimo kanceliarijos darbuotojai.
15) reikšminiai žodžiai: Tautos istorinė atmintis, Tautos istorinės atminties objektas,
Seimo nariai:
Valentinas Stundys,
Arimantas Dumčius,
Juozas Olekas,
Gintaras Songaila,
Vytautas Bogušis,
Vidmantas Žiemelis,
Valentinas Mazuronis,
Česlovas Juršėnas,
Virginija Baltraitienė,
Vydas Gedvilas,
Algis Kašėta