LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 458
STENOGRAMA
2012 m. birželio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. ČAPLIKAS ir E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF*). 15.15 val. Pradedame birželio 26 d. popietinį posėdį. Registruojamės.
15.16 val.
Dirbame toliau. buvęs darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-3260(2). Buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Dabar aš turiu jus informuoti, kad yra gautas vienas Seimo nario P. Auštrevičiaus pasiūlymas. Seimas yra apsisprendęs svarstyti ypatingos skubos tvarka, todėl komitetas neturėjo nagrinėti šio pasiūlymo. Mes turėsime apsispręsti dėl trijų P. Auštrevičiaus pasiūlymų, kurie yra pateikti dėl pačios strategijos. Žodis P. Auštrevičiui. Pirmasis pasiūlymas – pakeisti strategijos 10 punktą. Prašau, ką siūlote?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, vyko gana karšti ir kartais vienai kitos pusės nesuprantantys debatai. Aš siūlau nustatyti, kad iki 2020 metų Lietuvos energetikos balanso srityje atsinaujinančios energetikos arba atsinaujinančių išteklių panaudojimo dalis sudarytų 27 %, o ne 23 %, kaip pasiūlyta dabartinėje Energetikos strategijoje.
Aš pagrįsiu savo siūlymą šiais argumentais. Pirmiausia jau prieš metus pagal naują atsinaujinančių išteklių panaudojimo vertinimo strategiją pasirodė, kad Lietuvoje jau šiuo metu atsinaujinantys ištekliai sudaro 19,6 %. Jeigu mes iki 2020 metų užsibrėžiame 23 %, tai faktiškai tinginio darbas. Nieko nedarant pora malkų vežimų ir turime tą skaičių. Nepaisant to, kad mes pritarėme branduolinės energetikos plėtrai, aš asmeniškai balsavau už ir tikrai nesigailiu. Manau, kad atsinaujinantys ištekliai gali rasti savo vietą, ypač šilumos ūkyje.
Todėl siūlau, kad nuo dabar iki 2020 metų per metus išteklių padidėjimas augtų po vieną procentinį punktą ir taip 2020 metais sudarytų 27 %. Tai iš esmės atitinka ir regione esančių valstybių esamą padėtį ir, manau, mes puikiai įtilptume į tą diapazoną. Todėl, kolegos, siūlau pritarti tokiam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Visi trys pasiūlymai yra tapatūs, t. y. visuose trijuose straipsniuose jūs siūlote vietoj 23 % įrašyti 27 %.
Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Olekas, remiantis šį pasiūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu palaikyti P. Auštrevičiaus teikiamą pasiūlymą. Apskritai manau, kad per mažai dėmesio skiriama atsinaujinantiems šaltiniams. (Balsai salėje) Jeigu gerai įsigilinote į pateiktas lenteles, tai ten, man atrodo, yra daug kas supainiota. Mes matome didelį atominės energetikos vartojimą, didelį dujų vartojimą, tikrai manau, kad Lietuvai, siekiančiai užsitikrinti nepriklausomą energetiką, atsinaujinantys šaltiniai yra ypač svarbūs. Todėl kviečiu pritarti pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų lengva šnekėti, kaip viskas saugu ir gerai, bet klausimas, kaip mes tai padarysim? Aš, pavyzdžiui, sutikčiau, jeigu Petras pasiūlytų, kad visas mažesnių nei 100 tūkstančių gyventojų turinčių miestų katilines renovuotume, padarytume, kad naudotų medinį kurą. Tada taip, sutinku. Galėtume ir 40 % duoti. Bet dabar, šią minutę, mes tik lozungą priimsime. Pritardamas pačiai Petro minčiai, kad tų atsinaujinančių gali būti daugiau, aš sakau, kad kol kas čia yra tik lozungai, ir tikėčiausi, kad kitoje strategijoje, kuri bus, kolega Petras pateiks savo pasiūlymus ne po vieną per metus, bet bus normaliai, nes 50 % visos energijos sunaudojama šildymui, o mažiausiai pusę tos energijos tikrai galima sunaudoti iš atsinaujinančių šaltinių. Tai turėtų būti truputį daugiau pagrįstas dalykas, todėl šiandien susilaikyčiau nuo tokio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Aš paprašyčiau pagrindinio komiteto pirmininką poną A. Anušauską išsakyti savo nuomonę, jeigu sutiktumėte.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Energetikos ministerijoje pasitikslinome šiuo klausimu, ir galėčiau pasakyti, kad dėl 25 % didelių bėdų skaičiuojant nebūtų, bet 27 % jau būtų problematiška pagrįsti skaičiais.
PIRMININKAS. Išgirdome visas nuomones. Dabar mes turime balsuodami apsispręsti dėl šio pasiūlymo. Balsuojantys už balsuoja… Iš karto balsuojame dėl visų trijų straipsnių, nes visur yra tas pas – 23 % didiname į 27 %. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už P. Auštrevičiaus pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad turi likti taip, kaip pateikė Vyriausybė ir pagrindinis komitetas.
Už – 46, prieš – 6, susilaikė 41. Nepritarta.
Dabar nutarimo priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. (Balsai salėje) Kas dar įvyko?
A. ENDZINAS (LSF). Labai atsiprašau, gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, tačiau matau, kad dega juodas langelis, nors aš spaudžiau teigiamai. Jeigu būtų galima pakartoti, būčiau laimingas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar tradiciškai: perbalsuosim, vieni bus nepatenkinti, neperbalsuosime, kiti bus nepatenkinti. Kaip sako Č. Juršėnas, posėdžio pirmininkui tenka remtis paskutiniuoju Statuto straipsniu: Seimas išreiškė savo valią ir dirbame toliau. (Balsai salėje)
Nutarimo priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta.
Keturios nuomonės už, keturios nuomonės prieš. Norinčių kalbėti nėra. (Balsai salėje) Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti. Iš tikrųjų tekstas yra ilgai svarstytas. Man atrodo, tikrai nereikia pasimesti ir paskutinėje stadijoje nereikia pradėti galvoti, kad reikia keisti kažkokius skaičius. Turėsime laiko, matysime, kaip klostosi tendencijos pasaulyje. Iš tikrųjų visi pasisakome ir už žalios energijos plėtrą, ir už taupią energetiką. Čia, mano įsitikinimu, tikrai nereikia pasiduoti emocijoms. Kam būtų įdomu, siūlau paskaityti šios savaitės „The Economist“ žurnalą, kuris aprašo situaciją Vokietijoje po to, kai uždarė branduolinę energetiką, ir kaip žalioji energetika iš tikrųjų gali pasirodyti tiek brangi, kad Vokietija gali grįžti atgal prie branduolinės energetikos. Bent jau pratęsti tų pačių elektrinių laiką ilgesniam darbui. Taigi siūlau šitą subalansuotą tekstą patvirtinti ir dirbti toliau.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, mano gerbiamasis premjere ir partijos pirmininke! Aš taip pat turiu Europos Sąjungos knygą – „Europos atsinaujinančios energetikos knygą“, kurioje Europos Sąjunga dėsto savo energetikos politiką atsinaujinančių energijos išteklių pagrindu. Iš tikrųjų, jeigu cituojate „The Economist“, tai reikia pacituoti ir kitus dalykus. O dabar mūsų diplomatijos vadui noriu pasakyti, kad buvo labai gražus pasiūlymas plėtoti, prioritetą atiduoti atsinaujinančiai energetikai, ir jūs, nuvažiavę į bet kokią šalį, būtumėte pasakę, kokia Lietuvos energetikos politikos strategijos kryptis. Kadangi mes nesugebame visko padaryti iš atsinaujinančios, tai mes dar statome tą atominę. O dabar viskas yra kitaip, nežinau, kaip jūs važiuosite į kitas šalis ir kaip jūs Europos Sąjungoje aiškinsite tuos dalykus. Manau, kad P. Auštrevičiaus pasiūlytas nedidelis kauliukas, ir to nepriimti?.. Mielieji kolegos, aš negaliu balsuoti už tokią strategiją, kurioje viskas pagrįsta tik iškastinio kuro naudojimu.
PIRMININKAS. K. Masiulis – nuomonė už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gaila, kad toks svarbus strateginis projektas kaip Nacionalinės energetinės nepriklausomybės projektas sulaukė opozicijos pasipriešinimo. Labiau norėtųsi, kad jis būtų priimamas panašiai, tokiu dideliu sutarimu ir pritarimu, kaip buvo priimama Nacionalinio saugumo strategija. Šitas projektas tikrai yra labai subalansuotas, jame yra visi reikalingi akcentai, jį labai gerai vertina ir užsienio ekspertai. Tikrai jį yra svarstę ir analizavę tos pačios Vokietijos specialistai ir ekspertai. Man teko diskutuoti Vokietijoje su Energetikos departamento vadovais, žmonėmis, kurie nagrinėja Baltijos valstybių energetinius klausimus, jie labai teigiamai vertino mūsų šitą projektą dar prieš keletą mėnesių. Lygiai taip pat Vokietija labai puikiai supranta ir mūsų siekius statyti atominę elektrinę, tikrai šiuo klausimu mūsų niekaip nekritikuoja. Mes turėtume atsižvelgti į milžinišką energetinę priklausomybę, kokią mes dabar turime, ir eiti tuo keliu, kad didintume savarankiškumą energetikos srityje. Todėl aš siūlau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Uoka.
K. UOKA (MSG). Ramia sąžinę balsavau už Nacionalinio saugumo strategiją, kadangi ten tikrai atsižvelgta į visų… daugelio Lietuvos žmonių interesus. O čia tenka susilaikyti, kadangi pagal patvirtintą mūsų Atominės energetikos plėtros projektą, už kurį balsavo tik 74 Seimo nariai, mes ir pas save atsidarome bandomąjį reaktorių. Tokio galingumo vienas reaktorius veiks tik pas mus, taip nėra niekur pasaulyje, o V. Putinas prie Lietuvos Rytų ir Vakarų sienų stato savo bandomuosius reaktorius. Mes atsidūrėme trijų bandomųjų reaktorių trikampyje. Jeigu tas mechanizmas užsives, šita nesąmonė, šitas pavojus Lietuvai truks dešimtmečius. Mes visi, čia esantys, išmirsime, o tie bandomieji reaktoriai dar veiks. Taigi negaliu pritarti šitai strategijai, tai labai pavojinga Lietuvai strategija.
PIRMININKAS. S. Pečeliūnas – nuomonė už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tai vis plepam, plepam, bet ne apie esmę. O esmė yra labai paprasta, ar mes per artimiausius bent penketą metų įsijungsime į Europos energetinę sistemą, ar taip ir liksime Volgos prielipa? Ir be atominės mes tikrai neįsijungsime, galime čia tų atsinaujinančių statyti kiek norime, bet taip ir pasiliks viskas. Liksime Volgos su vėjo malūnais, užtvenktais upeliais, su Karaliaučiaus ir Baltarusijos atominėmis. Gal galime truputį plačiau mąstyti ir suprasti, kur yra esminis strateginis siekis šito dokumento, kad Lietuva taptų ir pagal energetiką Europos dalimi, o ne ad hoc Sovietų Sąjungos tęsiniu. Čia yra esmė, o visa kita yra tiesiog plepalai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Sauliau, aš jums galiu savo kepurę palaikyti ir jūs turėsite tą veiksmą padaryti – po penkerių metų nebus atominės elektrinės, nebūsime įsijungę, kaip jūs čia visiems mums papasakojote. O ponui K. Masiuliui noriu pasakyti, kad iki šiol kalbėjo visi, kurie buvo arba yra pozicijoje, ir kritikavo šį jūsų sprendimą. Aš pirmas, kuris kalbu iš opozicijos. Mielieji kolegos, problema yra ta, kad iš tikrųjų tai stumiama buldozeriniu principu. Buvo pasiūlymų, kuriais bandė subalansuoti ir labai padidinti energetikos savarankiškumą naudojant biokurą. Aš nemanau, kad P. Auštrevičius yra didis nacionalinio saugumo, energetinės nepriklausomybės priešas pasiūlydamas tam tikrą balansą. Šiandien daug daugiau kenčiame ir esame labiau priklausomi ne dėl to, kad neturime atominės elektrinės, bet dėl to, kad neturime pajėgumų vartoti Lietuvoje esantį biokurą. Pažiūrėkite, kiek yra miškuose žaliavos energijai gaminti, bet dėl jūsų, Ministre Pirmininke, ir jūsų energetikos ministro politikos lėšos, kad būtų Lietuvos savivaldybėse statomos arba atnaujinamos įmonės, ypač šilumos ūkio, kad jos galėtų naudoti lietuvišką biokurą, yra nieko nedaroma. Atvirkščiai, dar yra daromi kliuviniai. Jeigu jūs pažiūrėsite atidžiai į tą strategiją, ypač į lenteles, jūs pažiūrėkite, kiek ten yra neteisingų skaičių. Todėl mes niekaip negalime sutikti su tokia pozicija, kad nenaudotume biokuro, o naudotume visas kitas priemones, kurios yra iš tikrųjų iškastinės ir daugiausia atvežtinės.
PIRMININKAS. E. Zingeris – nuomonė už.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielieji bičiuliai, išklausęs mielojo bičiulio Kazimiero pasakymo, kuris kalbėjo apie Rusijos elektrines, aš niekaip negaliu suprasti, kaip mes galime daryti įtaką Rusijos elektrinėms. Sakydami, kad mes esame prieš Rusijos elektrines, iš esmės mes kalbame prieš savo elektrinę. Todėl mes remiame tas dvi elektrines, sakydami, kad mes visas tris. Šitos logikos niekaip nepaveiks jokia strategija, todėl aš manyčiau, kad mums reikia balsuoti už. Be to, šitoje strategijoje, kuri yra pateikta, yra ir galimybė biokuro sritį plėtoti, ir alternatyvias, ir branduolinę. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kai tuos įstatymus mes priėmėme praeitą savaitę ir šią savaitę pabaigėme, šita strategija darosi tiesiog skuduru, kuris niekam nereikalingas. Esminių klausimų, kurie būtų susiję su šilumos centralizavimu, su šilumos atpiginimu, su šilumos vartojimo sumažinimu, šita strategija nesprendžia. Iš esmės klausimo, kad vienam vienetui produkcijos pagaminti arba vienam kvadratui apšiltinti, aptarnauti būtų mažiau energijos suvartojama, šita strategija nesprendžia. Čia yra grynai deklaratyvus veiksmas, nes, kaip mano kolega sakė, dabar reikia pereiti iš rusiškų tinklų į vakarietiškus. O kuo gi skirsis, gerbiamieji? 7 centų kaina, daugiau niekuo. Brangiau bus 7 centais mokėti. Todėl aš manau, kad čia mes galime kalbėti, balsuoti, daryti, bet iš tikrųjų tai ta strategija yra tuščia dabar, iš viso reikėtų baigti jos svarstymus.
PIRMININKAS. Balsuojame. Dėmesio! Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. Balsuojantys už pritaria strategijai, kad ji būtų priimta, balsuojantys prieš ir susilaikę turi kitą nuomonę.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 60, prieš – 20, susilaikė 31. Nutarimas priimtas.
15.34 val.
Kitas darbotvarkės klausimas, kaip ir sutarėme, iš popietinės darbotvarkės. 2-3 – Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4210. Svarstymas.
Į tribūną kviečiu D. Budrį, Ekonomikos komiteto nuomonė. Kviečiu į tribūną D. Budrį, Ekonomikos komiteto nuomonė. (Balsai salėje) Aš galiu ir netrukdyti. Jeigu jūs leisite man, aš greitai posėdį pabaigsiu. Išvadas turiu, viską turiu.
D. BUDRYS (LSDPF). Komitetas svarstė ir pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Bekintienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui. Dėkui.
PIRMININKAS. Tuoj, minutėlę. Mes pasižiūrime, ar yra norinčių dalyvauti. Aš čia truputį paskubėjau. Diskusijoje nori dalyvauti du Seimo nariai. A. Petkus. Ar kalbėsite? Nenorite dalyvauti.
Aš truputį praleidau du klausimus. Grįšime prie ankstesnių – svarstymo, priėmimo. Nenorite? K. Daukšys. Nenorite. Dabar – nuomonė už, nuomonė prieš.
Atsiprašau. Dar yra pasiūlymų. Į tribūną kviečiu D. Budrį. Prašom.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Dėl vedimo tvarkos norėjau pasakyti. Jeigu atkreiptumėte dėmesį, tai šis įstatymo projektas turi techninių klaidų. Pats projektas padarytas ne iš galiojančios įstatymo redakcijos, ir Seimo nariai, kurie teikė pasiūlymus, padarė ne galiojančio įstatymo redakcijai. Tai būtų gerai, kad gal komiteto pirmininkas paprašytų pertraukos, nes tą projektą komitetas dar turėtų sutvarkyti.
PIRMININKAS. Jūs prašote pertraukos?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kiek žinau, ir komiteto pirmininkas tai žino, gal jis prisimins ir paprašys pats pertraukos.
PIRMININKAS. Pirmininke, pasakykite savo nuomonę dėl Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo.
D. BUDRYS (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų yra tam tikrų teisinių kazusų. Mes šiandien komitete svarstėme, tačiau buvo pritarta tiems pasiūlymams. Mes galėtume komitete pabandyti, jeigu padarytume pertrauką, pataisyti ir ketvirtadienį padaryti ir svarstymą, ir priėmimą.
PIRMININKAS. Ar Seimas sutiktų padaryti pertrauką iki ketvirtadienio, kad komitetas dar kartą įvertintų pateiktus pasiūlymus ir pastabas? Nėra prieštaraujančių? Pertrauka iki kito posėdžio, t. y. iki ketvirtadienio.
D. BUDRYS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš tiesiog norėčiau, kad visi lydintieji… jie yra susiję tarpusavyje.
PIRMININKAS. Čia man neparašyta, kad jie lydintieji. Ar jūs manote, kad reikia?
D. BUDRYS (LSDPF). Gerai.
PIRMININKAS. Galbūt mes svarstymo eigoje pasižiūrėsime, jeigu kils kokių… Nes kai mes rytą pradėjome traukti į darbotvarkę šiuos klausimus, jau matėsi, jog vienas įstatymas, daug straipsnių, kai kur tie patys straipsniai, tikrai galima susipainioti.
Mes grįžtame prie 2-1, ne šilumos ūkio, o truputį kitų klausimų, čia bus paprasčiau, t. y. 2-1. Darbotvarkė truputį supainiota, todėl aš suklydau.
15.37 val.
2-1 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso 41 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4060. A. Endzinas, Ekonomikos komiteto nuomonė. Atsiprašau, čia mano klaida, darbotvarkėje neaiškiai buvo pasakyta, ir aš suklydau. Vidaus vandenų transporto kodekso 41 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Jūsų nuomonė.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 41 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė projektui Nr. XIP-4060. Patobulino jį ir siūlo priimti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijose nėra, jūs niekur toli neikite.
Svarstymo eigoje yra gauti keli pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas buvo Teisės departamento. Komitetas įvertino, pritarė. Kitas pasiūlymas – vėl Teisės departamento. Komitetas įvertino, pritarė. Ir tada yra Seimo narių E. Tamašausko ir D. Budrio pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė. Ar jie tarpusavyje nesusiję, ar juos reikėtų nagrinėti kartu? Gerai. Komitetas jiems pritaria.
Ar galėtume manyti, jog yra 10 Seimo, remiančių, kad šie pasiūlymai būtų svarstomi? Negirdžiu prieštaravimų. Yra. Komitetas šiems pasiūlymams pritaria, todėl ir Seimas pritaria tiems straipsniams. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra.
Bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Galime? Nėra norinčių kalbėti. Bendru sutarimu pritarta po svarstymo.
Ypatingos skubos tvarka, nes prieštaraujančių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? Pritarta.
Įstatymo priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta.
Keturios nuomonės už, keturios prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Aš tik primenu Seimo nariams, kad Seimas nutarė nesvarstyti rytinio posėdžio darbotvarkės klausimų, kurių nespėjome, o tiesiog tęsti darbą pagal patvirtintą darbotvarkę. Ir jeigu nespėsime pagal suplanuotą laiką, ką gi, šie klausimai persikels į kitos dienos darbotvarkę. Tokia buvo Seimo valia. Ir iš karto sutarkime, kad jautrus klausimas dėl teisėjos N. Venckienės neliečiamybės panaikinimo svarstomas darbotvarkėje numatytu laiku, kaip suplanuota, taip ir darysime.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 100, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Tai yra kaip numatyta darbotvarkėje, tuo laiku, kad nebūtų jokių čia spekuliacijų, nutrauksime visus svarstymus ir svarstysime šį klausimą.
15.41 val.
2-2 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3405. Svarstymas. A. Endzinas, Ekonomikos komitetas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė pasiūlytam projektui, nes apsisprendė ir pritarė, ir Seimas pritarė ką tik svarstytam ir priimtam Vidaus vandenų transporto kodekso alternatyviam variantui.
PIRMININKAS. Komitetas siūlo atmesti. Viena nuomonė už, viena prieš. Nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Atmetėme įstatymo projektą.
15.41 val.
Grįžtame, ištaisome mano klaidą, atsiprašau. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 24, 37 straipsnių pakeitimo ir 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-4388(2). Svarstymas.
Į tribūną kviečiu D. Budrį, Ekonomikos komiteto nuomonė. Man darbotvarkėje nėra parodyta, jog šie įstatymo projektai tarpusavyje yra susiję. Jūs sakykite savo nuomonę ir tada Seimas apsispręs, kaip toliau dirbame.
D. BUDRYS (LSDPF). Komitetas svarstė ir pritarė iniciatorių įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Pritarėte, čia nereikia atidėti, viskas gerai.
Diskusijoje nori dalyvauti A. Petkus.
Atsiprašau, dar A. Mitrulevičius, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritaria. A. Mitrulevičiaus nematau. Nepritaria. Aš nematau pono A. Mitrulevičiaus.
Aš perskaitysiu išvadą, ką nutarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: „Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės rengiamu naujos redakcijos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo projektu.“ Tokia yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pozicija.
Diskusijai į tribūną kviečiu A. Petkų.
A. PETKUS (TTF). Šilumos ūkio klausimais Seime diskutuojame labai dažnai, bet tenka pripažinti, kad realių darbų ar pakeitimų šilumos ūkyje per šią kadenciją tikrai labai daug nenuveikėme. Konkretų sprendimą priėmėme – Prezidentės siūlomas pataisas, kada šilumos tiekėją atskyrėme nuo daugiabučio namo šilumos punkto ir uždraudėme šilumos tiekėjui valdyti šilumos punktus.
Pats asmeniškai esu teikęs per šešis įvairius įstatymų projektus šilumos ūkio klausimais ir skaitęs bent keturias Vyriausybės išvadas, kuriose buvo minima, kad labai svarbūs ir aktualūs keliami klausimai, tačiau reikėtų palaukti Vyriausybės parengto naujo Šilumos ūkio įstatymo. Ir šiandien naujos versijos neturime, ir dabar Vyriausybė pradėjo svarstyti, kad iki rudens galbūt bus jis parengtas, ir tai yra sveikintinas dalykas. Todėl ir šiandien svarstomas įstatymas yra nors mažas žingsnis, bet truputėlį į priekį.
Realiai tuo metu, kai priėmėme Prezidentės įstatymą, liko galioti viena nuostata, kad šilumos punktai, kurie yra perduodami gyventojams, turi būti perduoti pagal likutinę vertę. Normaliai turėtų būti traktuojama taip, kad šilumos punktai visada priklausė gyventojams, jie nebuvo niekam perduoti ir daugiabučių namų savininkai visada juos turėjo kaip savo nuosavybę. Tačiau gyvenime yra šiek tiek kitaip. Jeigu šiandien Vyriausybė ir ministerija nedrįsta pasakyti, kad tų punktų nereikia perduoti, ir ketina nuo liepos 1 d. juos perduoti, tai turi atsirasti galimybė juos perduoti bent nepadarant nuostolių arba neapmokestinant gyventojų papildomais mokesčiais, kaip tai gali atsitikti.
Ir antras momentas, kuris yra labai svarbus šitame įstatyme, tai, kad šiandien dalis šilumos ūkių Lietuvoje yra išnuomoti, o dalis priklauso savivaldybėms. Šiandien statistika yra aiški: tie šilumos ūkiai, kurie priklauso savivaldybėms, sugeba tiekti šilumą daug mažesnėmis kainomis negu privačiose rankose esantys šilumos ūkiai. Todėl siūloma uždrausti nuomoti šilumos tinklus. Džiaugiuosi, kad komitetas šiems siūlymams pritarė. Kviečiu jus visus taip pat balsuoti už ir pats balsuosiu už šį įstatymą.
PIRMININKAS. K. Daukšys. Ar norėsite kalbėti, Kęstuti?
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke, kad sulaukėte, dar būtų pusvalandį pakalbėjęs, būtų iš viso gerai. Ačiū.
Iš tikrųjų pataisos yra geros ir jos panašios į mano pataisas, kurios buvo prieš metus. Viena iš jų yra tai, kad šilumą galėtų tiekti ne kokie nors arendatoriai, o savivaldybės šilumos tinklai, tai yra tie, kurie turi kaip nuosavybę tiek tinklus, tiek gamybos priemones, t. y. katilines. Vilniaus atveju būtų „Vilniaus šiluma“, o ne koks nors kitas, ne „Vilniaus energija“. Kitų miestų atveju būtų vėlgi ne tos įmonės, kurios išsinuomojo, o tos įmonės, kurios yra savivaldybių ir kurios turėtų tą darbą dirbti.
Kita pataisa yra, kad jeigu tuos šilumos punktus gyventojai nori pasiimti, aš buvau pasiūlęs juos perduoti, kad jie už juos būtų atsakingi, ir, jeigu reikia, savivaldybės galėtų pridėti pinigų, kad tuos punktus sutvarkytų. Šiuo atveju šiek tiek lengvesnis pasiūlymas, kad, jeigu gyventojai pageidauja, tada jiems galima tuos punktus atiduoti. Bijau, kad su tuo pageidavimu bus blogai, nes gyventojai sunkiai pageidaus. Kiek žinau iš Alytaus patirties, tai niekas nepageidauja tų punktų perimti, nes tai susiję su atsakomybe, su rizika, su kitais dalykais.
Bet iš esmės siūlau pritarti, nes, manau, tai yra šioks toks žingsnis į priekį, o ne atgal.
PIRMININKAS. D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, siūlymų yra įvairių, ypač prieš rinkimus, bet neužsiimdama populistiniais šūkiais, norėčiau įvertinti, dovanokite, pagrindinio komiteto, Ekonomikos komiteto, išvadas, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Europos reikalų komiteto išvadas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas.
Pirmiausia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad projekto nuostatos iš esmės analogiškos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo kelių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui, tai yra Nr. XIP-2851(6), kuris buvo atmestas 2012 m. balandžio 26 d. Šitos dvi nuostatos yra visiškai analogiškos dabar pateiktam įstatymo projektui. Čia išnyko tik šilumos bazinė kaina. Tai kas dabar atsitiko Ekonomikos komitete, kuris atmetė tuos du pateiktus siūlymus, o dabar, neatsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas ir kitas, staiga pritarė – nepritarti Teisės departamentui, bet pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui?
Štai dabar nutarta, kaip ir kolega K. Daukšys sakė, kad šilumos punktus reikia perduoti gyventojams gyventojų prašymu, tai yra reikia surinkti daugiau kaip pusę gyventojų prašymų. Be to, dar nepasakė, kad šito neužtenka, kad sprendimą turi priimti savivaldybės taryba. O kas atisitiks, jeigu savivaldybės taryba nepritaria, kokią juridinę galią turi, šito pareiškėjai nenurodo.
Taip pat labai keista, kad čia yra suplakama, kad šilumos tiekėjai turi būti tie ūkio subjektai, kurie šilumos gamybos šaltinius ir šilumos perdavimo tinklus turi nuosavybės teise. Taigi šilumos gamybą suplaka kartu su šilumos perdavimo tinklų nuosavybės teise. Teisės departamentas dėl to taip pat išreiškė abejonę, bet komitetas sako: nepritarti. Bet kodėl nepritarti? Tiesiog pritarti iniciatorių pateiktam siūlymui, bet jokių argumentų nepasako.
Dabar žiūrėkite, ką sako Specialiųjų tyrimų tarnyba. Specialiųjų tyrimų tarnyba sako, kad šilumos punktų įrengimų bendrosios dalinės nuosavybės teisė gali būti perduodama dviem būdais: daugiabučių namų ir kitų savininkų prašymu ir savivaldybės tarybai priėmus sprendimą ir dar įstatymų nustatytais pagrindais. Deja, kokiais pagrindais, taip pat nenurodoma. Vėl sako, kad reikia tikslinti projekto nuostatas. Bet ir šitai nuostatai kažkodėl Ekonomikos komitetas nepritarė.
Dabar esminis dalykas. Projektą siūloma papildyti 37 straipsnio 7 dalimi, kaip minėjau, kad šilumos gamybos šaltinius ir šilumos perdavimo tinklus turi nuosavybės teise ir tik tada gali tiekti šilumą. Naujas reikalavimas, cituoju Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą: „Tiekėjas prieštarauja kitoms įstatymo nuostatoms, o jas priėmus, sumažintų konkurenciją šilumos gamybos rinkoje ir sudarytų sąlygas šilumos tiekėjui piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi prieš kitus šilumos gamintojus. Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo svarstyti galimybę tobulinti projekto nuostatas, siekiant įgyvendinti gamybos ir tiekimo atskyrimo principą.“ Todėl aš pritariu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai, kad projektą reikia tobulinti ir, žinoma, reikia grąžinti jį Vyriausybei, kad rudenį Vyriausybė teikiamame projekte visas šias iniciatyvas įvertintų ir pateiktų naują Šilumos įstatymo projektą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Petkus.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai teisingai gerbiamoji kolegė D. Bekintienė pasakė, kad balandžio mėnesį buvo svarstomi panašūs siūlymai ir buvo siūlyta juos atmesti dėl vienos aiškios priežasties. Kaip minėjau diskusijoje, Vyriausybės visada buvo sakoma, kad aktualūs siūlymai, tačiau reikia palaukti Vyriausybės įstatymo. Šiuo atveju komitetas vien dėl to ir apsisprendė, suprasdamas, kad Vyriausybė jau nepateiks to naujo įstatymo ir kad aktualius pasiūlymus reikia vieną kartą priimti.
Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados. Be abejo, atsiras konkurencijos ribojimas, bet šioje vietoje ir yra siekis riboti konkurenciją. Kadangi šilumos tiekimas yra natūrali monopolija, tai jokios konkurencijos šioje srityje ir negali būti. Šiandien pavyzdžiai aiškiai rodo, kad savivaldybių, kaip minėjau, valdomuose ūkiuose kainos yra mažesnės. Teikiant monopolines paslaugas, konkurencija visiškai niekam nereikalinga, reikalingas atsakingas požiūris. Todėl siūlau pritarti ir balsuosiu už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Malonu klausyti, kaip tautos išrinktieji rūpinasi tauta. Vis rūpinamės, kad būtų pigesnė šiluma ir būtų tam žmogeliui geriau, o jam vis blogyn ir blogyn. Dabar labai gudriai: atiduosime šilumos punktus, jeigu jie užsinorės. Taip, kol šilumos punktas naujas, nereikia remontuoti, nereikia prižiūrėti, labai gerai, o kai jie pradės griūti, tada tauta susirinks ir sakys, kur žiūri valstybė, kodėl nieko nepadeda, mus apgavo ir t. t. Ponai, palaukite! Nuosavybė, ypač šildymas, elektra ar kiti dalykai – reikia turėti atsakomybę ir kaupti resursus jiems atstatyti arba naujiems pastatyti. Šitie jokių pataisų ne… Įstatymo, kuris tai reglamentuotų nuo A iki B, nepriimame ir pradedame, kai atiduosime, ypač jeigu užsinorės… O ką jūs darysite, kai namie sugrius šilumos tinklas ir tauta ateis čia demonstruoti: valstybe, mes neturim pinigų, duokite pinigų, šilumos punktas sugriuvo. O jau bus kiti. Todėl negaliu pritarti fanaberijoms, kai nesprendžiami klausimai iš esmės, kompleksiškai, o tik dėl to, kad šiandien, atrodo, galima žmones apgauti. Todėl balsuosiu prieš ir siūlau grąžinti tobulinti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 40, prieš – 2, susilaikė 57. Nepritarta.
Dabar grąžinti komitetui, grąžinti iniciatoriams arba atmesti? (Balsai salėje) Gal būtų galima grąžinti iniciatoriams bendru sutarimu? (Balsai salėje) Būtų galima? Neprieštaraujate? Bendru sutarimu… Balsuojame. K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už leistą pasakyti žodį. Kolegos, šitas balsavimas parodė, kad visos mūsų šnekos apie tai, kad „Rubiconas“ blogas, kad tie nuomininkai negeri, yra visiškai tiktai kalbos, nes realiai šita A. Petkaus pataisa buvo skirta tam, kad tik savivaldybės valdytų savo šilumos tinklus ir teiktų šilumą. Dabar, kaip jūs balsavote, jūs nubalsavote už tai, kad nesvarbu, kas bus nuomininkas – vieni, kiti, treti ir ketvirti, kad tuos žmones maustytų. Už tai ir balsavote. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar būtų galima bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? Gerai. Grąžiname iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą.
15.58 val.
2-5 – Šilumos ūko įstatymo 20 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3882. Svarstymas. Pranešėjas – D. Budrys, Ekonomikos komitetas.
D. BUDRYS (LSDPF). Komitetas svarstė ir nusprendė pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskusijos. K. Daukšys. Ar kalbėsite? Supratau. K. Daukšys atsisako žodžio. Dabar yra vienas Seimo nario J. Veselkos pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Pone Juliau, ar jus tenkina toks komiteto sprendimas? Yra jūsų pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Tinka. Balsuoti nereikia.
Dabar dėl viso šio įstatymo projekto nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Kadangi aš likau vienas, priešininkų nėra, tai nešnekėsiu.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Balsuojame.
Už – 99, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.
Pirmininkės teikimas šį įstatymą svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka yra, tačiau aš dabar žiūriu į prieš tai buvusį 2-3 įstatymo projektą, mes padarėme jo pertrauką. Ten irgi yra keičiamas 20 straipsnis. Ar nebus klaidų? Gal tada neskubame, o komitetas įvertins ir ketvirtadienį galėsime kartu priimti? Gerai.
16.00 val.
2-6 – Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 9, 10, 11, 15, 16, 18, 21, 30, 32, 34, 35, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 31, 32, 281 straipsniais ir dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4528. Pateikimas. Pranešėjas – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turbūt ne veltui yra lietuviška patarlė, kad roges reikia ruošti vasarą, todėl ir Šilumos įstatymo projektų visa šūsnis šiandieną, vasarą, svarstoma, čia, salėje. Kiek iš tikrųjų iki šiol buvo bandymų įvairiais metodais, tiek keičiant Šilumos ūkio įstatymo projektą, tiek priimant įstatymo lydimuosius sprendimus, suvaldyti šilumos kainų augimą, mes puikiai matome rezultatą, kad to nepavyksta padaryti.
Liberalų įsitikinimu, pagrindinė priežastis, kodėl to nepavyksta padaryti, yra ta, kad šilumos ūkyje taip ir nėra realios konkurencijos tarp šilumos gamintojų. Nors dabar galiojantis įstatymas ir numato, kad tokia konkurencija teoriškai įstatyme yra numatyta, tačiau, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenis, Lietuvoje 2011 m. buvo tik 20 nepriklausomų šilumos gamintojų, iš kurių 10 tiekė šilumą Klaipėdos ir Panevėžio savivaldybėse. Akivaizdu, kad ypač didžiuosiuose miestuose vis dėlto šilumos gamybą labai aiškiai koncentravo monopolijos, vienintelės rankos, ir įstatymas, nors ir labai gražiai skamba, bet realiame gyvenime jis yra neįgyvendinamas. Liberalų sąjūdžio frakcija parengė įstatymo projekto pataisas, kurios iš esmės radikaliai pakeistų iki šiol funkcionavusį šilumos ūkį ne teoriškai, o konkrečiai, ir labai realiai įvestų šilumos gamintojų konkurenciją visoje Lietuvoje.
Tenka pripažinti, kad buvo bandymų praėjusiais metais, buvo pakeisti Šilumos ūkio įstatymo tam tikri punktai, kurie pabandė apriboti monopolinių struktūrų susidarymą tiktai viename iš šilumos ūkio sektorių, t. y. daugiabučių namų šilumos punktų valdymo bei daugiabučių namų vidaus šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros, ir nustatė, kad šilumos punktų bei šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas jokiais būdais negali būti susijęs su šilumos gamyba ir perdavimu. Tačiau mes matėme, kaip sudėtingai šios įstatymo nuostatos yra įgyvendinamos, ir iš tikrųjų nebuvo tinkamai išspręstas šilumos punktų nuosavybės klausimas po šiai dienai.
Taigi, siekdami įvesti tikrai realią konkurenciją tarp šilumos gamintojų (o tik esant konkurencijai tarp šilumos gamintojų, mes galime tikėtis, kad gamintojai, tarpusavy konkuruodami, gali realiai sumažinti kainas), mes siūlome visiškai kitą šilumos ūkio funkcionavimo struktūrą. Priėmus teikiamo įstatymo projektą, būtų atskirtos trys pagrindinės su šilumos ūkiu susijusios funkcijos: gamybos, perdavimo ir tiekimo. Šilumos tiekėjais, skirtingai nei šiuo metu galiojančiame įstatyme, būtų vadinamos įmonės arba asmenys, kurie valdys pastatų, taip pat ir daugiabučių namų, šilumos punktus ir kurie daugiabučių namų savininkų bendrijoms arba tokius namus administruojančioms įmonėms, arba jų įgaliotiems asmenims tieks šilumą bei karštą vandenį vartotojams. Tokie tiekėjai šilumą pirktų iš šilumos perdavėjų. Tai jau yra antroji šilumos ūkio grandis, valdanti šilumos perdavimo tinklus, arba išimtiniais atvejais tiesiog iš šilumos gamintojų. Šiuo atveju mes matome, kad būtent šilumos perdavėjai, liaudiškai tariant, visi vamzdynai, esantys mieste, ir su jais susijusi infrastruktūra turėtų likti išimtinai savivaldybių nuosavybė ir užtikrinti viešas prieigas prie perdavimo visiems, norintiems dalyvauti gaminant šilumą. Tokia atskyrimo schema yra būtina savivaldybėse, kuriose dabartinės integruotos savivaldybių šilumos įmonės tiekia šilumą ne mažiau kaip 50 tūkst. vartotojų. Tačiau ir kitų savivaldybių tarybos galėtų taikyti tokį atskyrimą ten, kur vartotojų skaičius yra mažesnis.
Kita svarbi siūloma įstatymo naujovė yra ta, kad šilumos perdavimo veikla turės būti atskirta nuo šilumos gamybos ir tiekimo veiklos. Taip pat įvesti ribojimai, kurie savivaldybių šilumos ūkiuose neleistų veikti nei horizontalioms, nei vertikalioms monopolijoms. Kitaip tariant, šis modelis, kurį siūloma pritaikyti šilumos ūkyje, analogiškai jau yra nustatytas Lietuvos dujų ūkyje galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme.
Mūsų įsitikinimu, priėmus šį įstatymą, mes galėtume tikėtis, kad šilumos gamintojų, kurie turėtų galimybę paduoti savo pagamintą šilumą į perdavimo tinklus, skaičius augtų. Taip būtų sulaužytos susiformavusios tikrai stiprios ir didelės monopolijos. Akivaizdu, kad dėl konkurencijos šilumos pardavėjas, tai yra ta šilumos grandis, kuri yra arčiau gyventojų, tikrai galėtų pardavinėti šilumą pigesnėmis kainomis. Taip mes galėtume siekti ir šilumos gamybos įvairovės tiek kalbėdami apie tradicinį šilumos gavybos būdą, tai yra dujas, tiek apie alternatyvių energetikos rūšių panaudojimą šilumos gavybos srityje. Manome, kad toks sistemos įdiegimas iš tikrųjų leistų pagaliau sustabdyti žvėriškai augančias šilumos kainas ir užtikrinti pirmiausia didžiųjų miestų gyventojams kainų mažėjimą bei, kaip jau sakiau, susiformavusių ir su niekuo nesiskaitančių monopolijų siautėjimą.
Bendrosios šio įstatymo nuostatos būtų tokios. Aišku, yra gautos Teisės departamento pastabos, su daugeliu šių pastabų mes sutinkame. Jeigu Seimas po pateikimo palaikytų šį įstatymo projektą, be jokios abejonės, komitete mes jį galėtume tobulinti ir rudenį prie šio projekto grįžti jau svarstymo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs sakote, bus suskirstyta gamyba, pardavimas, tiekimas, bus daugiau negu dvi ar trys įmonės. Tai reikės papildomų kaštų. Jūs apie kaštus nieko nekalbėjote, ir kas tuos kaštus padengs? Negi šilumos vartotojai? Man taip atrodo, galutinis rezultatas – žmogui pabrangs šilumos ir vandens tiekimas.
E. MASIULIS (LSF). Vėlgi aš noriu pasakyti, kad dabar, kai gamintojui, jeigu žiūrėtume Vilniaus atvejį, priklauso…
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Vilnius ne pavyzdys, Pakruojis yra pavyzdys, ten vienas šilumos tiekėjas.
E. MASIULIS (LSF). Aš noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas būtų privalomai taikomas ten, kur yra virš 50 tūkst. gyventojų, ten, kur jų tiek nėra, savivaldybių tarybos pačios laisvai apsispręstų, ar taikyti tokį modelį, ar ne, tą numato įstatymas. Tačiau ten, kur yra vienas gamintojas, nėra konkurencijos, kartu jis atlieka ir šilumos perdavimą, tai yra valdo dvi šilumos grandis, tokia kainodara yra kur kas neskaidresnė. Jisai lygiai taip pat gali nuostolius, kuriuos patiria per šilumos perdavimą, įkalkuliuoti į šilumos gamybos kaštus ir atvirkščiai. Šiuo atveju, jeigu jus tenkina kylančios šilumos kainos, aišku, nieko nereikia keisti. Bet mes siūlome kitą kelią, tai yra realius receptus, kaip užkirsti kelią beprotiškam šilumos augimui vartotojams.
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu šiandien ryte nebūtumėte atėjęs į mūsų frakciją ir nebūtumėte parodęs gražaus pavyzdžio, kaip stambinate kelių priežiūros įmones, tai galėtume kaip nors susitarti ir dėl šilumos ūkio. Bet ten jūs stambinate, centralizuojate, o čia siūlote atvirkščiai. Ir iš tikrųjų padarote vietoj vienos administracijos dvi tam tikroje grandyje, vietoj vienai įmonei priklausančio pelno reikia ir tinklus pelningai laikyti, ir dar plius, kad gamyba būtų pelninga. Iš tikrųjų atsidaro papildomos pakopos pinigams. Ar nebūtų galimybės taip, kaip dujų ūkyje yra ne toks griežtas atskyrimas, bet galbūt galima atskirti, kad būtų kalkuliuojama, Energetikos komisijai pateikiama ir perdavimo sąnaudos, ir gamybos kaina. Kita vertus, būtinumas įsijungti į tinklą perduoti…
Kita vertus, jeigu mes turime pajėgumų visiškai aptarnauti miestą, tada turėsime keletą smulkių ir stambesnį, kuris negalės išnaudoti visų savo galimybių, ir vėl čia gali būti kainų augimas. Ačiū už atsakymą.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia reikia pasakyti, kad su valstybinių kelių regionų įmonių centralizavimu ir sujungimu šis įstatymas tikrai neturi nieko bendro. Šis įstatymas kaip tik yra orientuotas į konkurencijos atsiradimą. Tenka pripažinti, kad šiandien, ypač didžiuosiuose miestuose, tos konkurencijos nėra. Todėl mes ir manome, kad infrastruktūra, tai yra visi vamzdynai, turi likti savivaldybės rankose ir nebūti niekam išnuomoti. O gamyba tai yra iš tikrųjų tiek savivaldybių, tiek privačių kompanijų reikalas.
Dabar klausimas yra, ar tokiu būdu nepadidės, sakykime, kaštai. Šiuo atveju vėlgi mes matome, kas atsitinka šiandien, kai Valstybinėje energetikos kainų komisijoje yra tvirtinamos kainos, kurias pateikia šilumos gamintojai. Iš tikrųjų dažniausiai yra remiamasi tuo, kad pabrango dujos, todėl reikia didinti šilumos kainas. Kai kuriais atvejais pelnas neskaičiuojamas iš pagamintos elektros, nors jis uždengia dalį, sakykime, nuostolių. Mes matome, kad šiandien egzistuojanti reguliavimo sistema neišsprendžia uždavinių, vis tiek šilumos kainos kai kuriuose miestuose augo.
Mūsų įsitikinimu, šis regionavimas, sakykime taip, netgi dideliuose miestuose, kaip tik suteiktų gyventojams didesnes galimybes pasirinkti. Šiuo atveju kodėl Lazdynų gyventojai, kurių šilumos padavimo kaštai yra labai nedideli, kadangi iki Lazdynų netoli atgabenti šilumą, turi mokėti brangiau arba vienodai su tais gyventojais, kurie galbūt gyvena prie Santariškių? Šiuo atveju tai irgi būtų galimybė gyventojams pasirinkti ir mokėti pigiau. Tokie modeliai iš tikrųjų egzistuoja kai kuriose valstybėse ir tikrai tai padeda kovoti su monopolijomis ir kainų augimu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Palaukit, palaukit… Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Taip, tada mano klausimas. Gal Gariūnuose už šilumą iš viso nereikėtų mokėti, nes Gariūnai labai arti nuo šilumos tinklų gamybos?
Gerbiamasis ministre, realiai manau, kad geriausiai kaina atpigtų visiems gyventojams, jeigu valstybė imtų ir nacionalizuotų šilumos tinklus, įvestų griežtą išlaidų ir pajamų kontrolę ir neleistų savivaldybėms ir nuomininkams iš to uždirbinėti nereikalingus pinigus. Bet jūs siūlote visiškai atvirkščiai. Sakykite, ar įmanoma sukurti Lazdynuose konkurenciją ir padaryti, kad Lazdynai, pavyzdžiui, pirktų iš keturių skirtingų šilumos šaltinių, ir kiekvienas butas galėtų pasirinkti: aš perku iš Jono, kitas butas perka iš Antano, trečias iš Zigmo. Tada aš suprantu – konkurencija. O dabar kaip?
E. MASIULIS (LSF). Tikrai nesiūlau nieko nacionalizuoti. Aš noriu pasakyti, be jokios abejonės, kalbant apie atskirus butus, mes turbūt puikiai suprantame, kad šiandien tokių technologinių sprendimų neturime. Kalbėkime apie daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijas, kurios iš principo turėtų turėti galimybes pasirinkti. Deja, šiandien dėl to, kad savivaldybės manipuliuoja specialiaisiais planais ir sudaro krūvą apribojimų žmonėms pasirinkti tiekėją tam, kad apsaugotų savo monopolistą, tam, kad užtikrintų tam monopolistui geras gyvenimo sąlygas, mes ir turime šilumos kainų augimą. Tai vieną kartą čia, salėje, ir atsakykime, ar mes giname monopolistų interesus, ar mes giname paprastų, normalių žmonių interesus, kurie nori turėti pigesnę šilumą?
PIRMININKAS. K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų pasiūlymas truputį keistokas. Ką jūs ir kolegos minėjo, ką darote Susisiekimo ministerijoje, kad stambinate įmones, o čia būtent skaidote. Vienas iš klausimų būtų. Sakykite, kaip jūs planuojate kontroliuoti tas tris firmas? Kas kontroliuos gamybą, perdavimą, tiekimą? Jau nekalbu apie tai, kad išaugs gamybos kaštai. Apskritai jūs matote, kad atsinaujinanti energetika yra daug pigesnė, ar nereikėtų priimti sprendimo, kad negali būti išnuomoti šilumos ūkiai privatiems ir (…) kurti išvis vienos bendros firmos, kuri sujungtų visą Lietuvos šilumos ūkį?
E. MASIULIS (LSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad tikrai nieko neturiu prieš privačias kompanijas, kurios dalyvauja šilumos biznyje, bet, kaip rodo kai kurių savivaldybių pavyzdžiai, kai yra išnuomojama monopolistui šilumos gamyba… su tinklais (Vilniaus atveju), tai mes matome, kur tai veda. Jeigu jūs siūlote tokį kelią, aš tokiam keliui nepritariu. Jeigu mes sudarome realią konkurenciją, dar kartą noriu pakartoti, realią konkurenciją, tai konkuruoti tikrai gali ir privačios kompanijos ir, kaip jau sakiau, naudoti ne tik dujas, bet ir kitas žaliavas tam, kad šitą šilumą gautų. Tai šitas įstatymo projektas kaip tik į tai ir yra orientuotas.
Kitas dalykas, šis įstatymo projektas priverstų savivaldybes nustoti riboti konkurenciją per specialiuosius planus. Ir dabar įstatymas labai gražiai skamba: daugiabučių bendrija gali nuspręsti atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir pasistatyti dujų katilą. Nors vieną pavyzdį Vilniuje man parodykite per paskutinius kelerius metus, kur tai buvo padaryta. Tai ar jūs sutinkate, kad šiandien galiojantys teisės aktai prasilenkia su realiu gyvenimu?
PIRMININKAS. Klausia V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs čia supainiojote, nežinau, kiaušinienę su lukštais, atsijungimo galimybę su tuo, ką jūs siūlote. Jūsų teigimu ir sakymu, jūs visą laiką kartojate: mūsų įsitikinimu, mano įsitikinimu. Man norėtųsi ne jūsų įsitikinimų, o jūsų skaičiavimų. Tai pirmas dalykas. Mano įsitikinimu, tai, ką jūs siūlote, šilumos kainas pakels aukštyn labai stipriai. Ypač rajonuose, neskaitant Vilniaus, galbūt kur yra šiek tiek didesnis… ir galbūt yra šiokios tokios prielaidos realiai konkurencijai, apie kurias jūs kalbate. Rajonuose, visur kitur tai yra teorinė schema ir daugiau nieko. Mano klausimas. Gerbiamasis ministre, ko jūs taip pykstate ant Lietuvos žmonių ir už ką jūs jiems keršijate siūlydami tokius įstatymus, kad jie už šilumą mokėtų dar daugiau nei dabar?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Į klausimą norėčiau klausimu atsakyti. Gerbiamasis Valentinai Mazuroni, ką jūs konkrečiai nuveikėte kaip Seimo narys, kad šilumos kaina bent vienu centu sumažėtų?
V. MAZURONIS (TTF). Buvo penki pasiūlymai, kuriuos jūs atmetėte. Pone ministre, jūs asmeniškai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. 10 min., skirtų klausimams, baigėsi. Nuomonė už, nuomonė prieš. (Balsai salėje) 10 min., skirtų klausimams, baigėsi.
Nuomonė už – D. Bekintienė. (Triukšmas salėje) Dėl vedimo…
Kalbėkite dabar.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Nors iniciatorių pateiktas įstatymo projektas ir kvepia rinkimų populizmu, bet aš balsuosiu už šį įstatymo projektą, nes tai yra pateikimo stadija. Tikiuosi, kad svarstymas ir priėmimas įvyks rudens sesijoje ir įstatymo projektas bus sujungtas kartu su Vyriausybės teikiamu įstatymo projektu. Iš tikrųjų yra neblogų nuostatų, bet dėl kitų tai galima smarkiai abejoti. Siūlyčiau balsuoti už ir tikiuosi, kad tai bus sujungta su Vyriausybės teikiamu įstatymo projektu. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos, matau, nori Seimo nariai kalbėti. Gal būtų galima išgirsti nuomonę prieš ir tada pasikeisti replikomis dėl vedimo tvarkos? (Balsai salėje) Gerai, dėl vedimo tvarkos – V. Žiemelis. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš karto reikia leisti dėl vedimo tvarkos. Visų pirma jums reikėtų mokytis pirmininkauti iš Č. Juršėno. Č. Juršėnas paskelbia, kas kalbės ir kas ruošiasi. Aš būčiau paskelbtas kaip besiruošiantis ir man turėtumėte suteikti žodį, o jūs to nepadarėte, todėl aš siūlau atkreipti į tai dėmesį.
O gerbiamajam Eligijui noriu pasakyti, buvo ketveri metai, galėjote pateikti prieš trejus metus, tai gal tikrai ką nors būtumėte padarę.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, išties tokį originalų pasiūlymą pateikė, tiesiog itin originalų, net negali patikėti. Buvo nedaug užsirašiusiųjų paklausti, nes mes labai norėjome suprasti siūlymo esmę. Kol kas atrodo, kad šis siūlymas originalumu pralenkia bet kokios liberalios vaizduotės žmones.
PIRMININKAS. Gerai. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, jeigu ką nors siūlo liberalai, reikia labai atsargiai žiūrėti. Jie dažniausiai prisidengia eiliniu žmogumi, bet bendrai liberalizmas, kaip ideologija, tarnauja stambiajam kapitalui ir atstovauja turtingiausiems žmonėms. Kaip mes čia galime sukurti konkurenciją, kurios nėra ir negali būti? Gerbiamasis Eligijau, kiek yra įstatymo pataisų? Jeigu mes norime šioje sistemoje įvesti tvarką, nacionalizuokime, kaip nacionalizavome „Snoro“ banką, tuos visus privatizuotus, išnuomotus šilumos tinklus, katilines, perimkime į valstybės rankas ir padarykime, kad šilumos tiekimas – socialinė paslauga, o ne pelno siekimas. Tokiu atveju tikrai susitvarkys.
Kitas dalykas, gerbiamasis Eligijau, Klaipėda, aš manau, yra vienas iš pavyzdžių. Juk Klaipėdoje nėra išnuomoti nei šilumos tinklai, nei katilinės, o viską tiekia Klaipėdos miesto savivaldybė, savivaldybės įmonė, ir šiluma kol kas yra viena pigiausių Klaipėdoje, nes ten nėra verslininkų, o miesto savivaldybės įmonė teikia tas paslaugas. Jūs norite sudraskyti ir klaipėdiečiams pakelti šilumos kainas. Todėl aš nepritariu tokioms pataisoms, nes Klaipėdoje kainos pusiau su bėda.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 45, prieš – 15, susilaikė 36. Nepritarta po pateikimo. Ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame? (Balsai salėje) Tobulinti. Gerai.
V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Būtinai pasiūlykime datą, kada patobulintą pateiktų, tarkim, kad liktų kokios trys savaitės iki rinkimų. Gal rugsėjo pabaigoje patobulintą variantą pateiktų?
PIRMININKAS. Žiūrėkite, atsiprašau. Dabar apsispręskime, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti? Galima bendru sutarimu grąžinti tobulinti? Ne, balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsuojantys už balsuoja už tobulinimą, balsuojantys prieš balsuoja už atmetimą.
Už – 57, prieš – 39. Tobuliname.
Darbotvarkės 2-7 klausimas. Replika po balsavimo – ponas A. Kašėta. Prašau.
A. KAŠĖTA (LSF). Mano replika būtų skirta socialdemokratui V. P. Andriukaičiui. Jis iš tikrųjų šiandien daug pasistengė su savo kolegomis opozicijoje, kad kitas pateikimas ir svarstymas šiuo klausimu būtų būtent arčiau rinkimų datos, nors sumanymas buvo padaryti tai kaip galima anksčiau, kad rudenį galėtume draugiškai priimti tą projektą. Deja, viena kalbame, kita darome.
16.24 val.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4323(3). Svarstymas. D. Budrys – Ekonomikos komitetas.
D. BUDRYS (LSDPF). Ekonomikos komitetas svarstė ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 7, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. A. Mazuronis – Audito komitetas.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą. Atsižvelgdami į tai, kad siūlomi pakeitimai nepagrįstai išplėstų šiuo metu tik smulkiems pirkimams taikomą reglamentavimo sritį, kartu sumažindami kontrolę ir skaidrumą absoliučioje daugumoje viešųjų pirkimų, o kartu su projektu nepateikiamos nuostatos dėl vidaus kontrolės esminio stiprinimo viešųjų pirkimų srityje, siūlome Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4323 grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. V. Stundys – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas svarstė Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, įvertino Teisės departamento, Vyriausybės pastabas, iš esmės dalyvavo tobulinant įstatymo projektą ir bendru sutarimu teikė jį pagrindiniam komitetui ir Seimui svarstyti.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra. Gal leisite man, aš perskaitysiu. Gal komiteto pirmininkas?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą 2012 m. gegužės 30 d., įvertino Teisės departamento, Europos reikalų departamento pasiūlymus ir bendru sutarimu už iš esmės pritarė įstatymo projektui, taip pat pateikė ir kai kuriuos pasiūlymus pagrindiniam komitetui.
PIRMININKAS. Diskusija. K. Masiulis – pirmasis Seimo narys, dalyvaujantis diskusijose. Kalbėsite diskusijose? Ar dalyvausite? Ne, atsisakote.
A. Mazuronis. Einate į tribūną. Prašom.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, išties aš nenorėčiau, kad šio klausimo svarstymas virstų klausimo svarstymu už ar prieš kultūrą. Aš tikrai pats esu kultūros mėgėjas ir į spektaklius vaikštau, ir tikrai domiuosi įvairiausiais renginiais, tačiau siūlau, prieš priimant sprendimą dėl šio įstatymo projekto, paskaityti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir mūsų Teisės departamento pastabas, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė. Tiems, kurie nėra perskaitę, aš, atsiribodamas nuo bet kokių insinuacijų, paprasčiausiai pacituosiu keletą tokių frazių, kad galėtumėte visi išgirsti. „Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas iškreiptų esamą viešųjų pirkimų sistemą, nesiekiant išspręsti praktikoje kylančias problemas dėl viešųjų pirkimų reikalavimų taikymo kultūros, meno ir mokslo srities perkančiosioms organizacijoms, įstatymo projekto rengėjai, ypač taikomos mažos vertės pirkimams, koreguoja plečiamai, kartu mažindami korupcijos prevenciją šioje srityje.“ Korupcijos prevencija mažinama.
Kita pastaba. „Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme esantis teisinis reguliavimas yra pakankamai lankstus, norint perkančiosioms organizacijoms įsigyti reikalingų kultūros sektoriaus paslaugų.“ Vėlgi mūsų Teisės departamento pastaba: „Abejotina, ar projekte nurodytam tikslui sumažinti reikalavimus mažos vertės pirkimams ir išspręsti praktikoje kylančias problemas dėl viešųjų pirkimų teisės aktų keliamų reikalavimų kultūros, meno ir mokslo srityse pasiekti yra pasirinktos proporcingos priemonės. Nenustatant jokių papildomų tiekėjų teisėtų interesų užtikrinimo priemonių, iškreipia perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų lygiateisiškumo pusiausvyrą, mažina viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir sudaro perkančiosioms organizacijoms sąlygas naudotis ir galimai piktnaudžiauti palankesniu teisiniu reguliavimu. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentų, kodėl įprastiems mažos vertės pirkimams, kurie sudaro daugumą visų perkančiųjų organizacijų pirkimų, turėtų būti taikomas supaprastintas reguliavimas. Tai yra kodėl išimtinis reguliavimas paverčiamas bendra taisykle.“
Antra mūsų Teisės departamento pastaba, kad didelė dalis projektu siūlomų pakeitimų liečia ne tik kultūros, meno ir mokslo sritis, bet ir apima visus perkančiųjų organizacijų vykdomus mažos vertės pirkimus bet kokioje srityje. Todėl abejotinas pasirinkto teisinio reguliavimo proporcingumas siekiamam tikslui išspręsti praktikoje kylančias problemas dėl viešųjų pirkimų teisės aktų keliamų reikalavimų kultūros, meno ir mokslo srityje.
Kitos pastabos pabaiga: „Svarstytinas siūlomų nuostatų atitikimas skaidrumo principui.“
Dar viena pastaba, mano galva, viena iš esminių, kurią mūsų Teisės departamentas nurodo ir į kurią visiškai neatsižvelgia pagrindinis komitetas. „Šiuo požiūriu vertinamos nuostatos diskutuotinos dėl jų atitikimo Konstitucinio Teismo doktrinai, kad su asmenų teisėmis ir pareigomis susijusios nuostatos turi būti įtvirtintos įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, ir kad poįstatyminis reguliavimas negali konkuruoti su įstatymų reguliavimu.“
Iš principo visos pastabos yra panašios ir baigiasi, kad abejotinas siūlomo įstatymo projektas lėšų skirstymo skaidrumo požiūriu. Aš tikrai nieko prieš kultūrą, bet kreipiuosi į aukščiausius mūsų šalies vadovus – premjeras sėdi, Seimo Pirmininkė. Gerbiamoji Pirmininke, ne kartą esu girdėjęs jus pasisakius, kad jūs neremiate ir niekada neremsite tokių įstatymų projektų, kuriems STT duoda sąlyginę kažkokią nuomonę arba nuomonę, kuria yra abejojama, korupcinio pobūdžio tam tikros abejonės.
Čia aš jums perskaičiau ne savo nuomonę, aš jums perskaičiau Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms nepritarė pagrindinis komitetas ir kurios galutiniame projekto variante nėra ištaisytos. Žinote, kalbant apie kultūrą, aš tikrai nieko prieš kultūros žmones, bet aš lygiai taip pat myliu ir mokytojus, ir bibliotekininkus, ir medikus. Tai gal leiskime ir ligoninėms supaprastinti viešųjų… O galbūt panaikinkime iš viso viešųjų pirkimų procedūras visiems ir tada visi bus patenkinti, visi gyvens puikiai ir iš viso, nežinau, ir Audito komitetą paleiskime.
Aš nežinau, aš kreipiuosi į visus kolegas. Gerbiamieji kolegos, tikrai suprasdamas problemos esmę ir suvokdamas tam tikrus kylančius keblumus galbūt iš dabartinio reguliavimo, nors Specialiųjų tyrimų tarnyba vėlgi pasisakė, tiek mūsų Teisės departamentas, kad dabartinis teisinis reguliavimas leidžia vykdyti supaprastintas procedūras, siūlau atkreipti dėmesį į tai, kas yra parašyta. Iš tiesų šitame Seime, bent jau teisėkūros srityje, parodykime deramą pavyzdį, kokį turėtume rodyti kaip įstatymo leidėjai, ir iš tiesų pašalinkime bent jau tas, mano galva, esmines spragas, kurios yra įtvirtintos šio įstatymo nuostatose, pakoreguokime projektą, grąžinkime iniciatoriams tobulinti. Nes tai, ką padarė pagrindinis komitetas, tai paimitavo keitimą tam tikrų nuostatų, tačiau esminių punktų tikrai nepakeitė ir liko viskas kaip pirminiame variante.
PIRMININKAS. Laikas. J. Olekas. Nėra salėje. D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų daug svarbių dalykų pasakė kolega Andrius, ypač apie skaidrumą, apie tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas turi būti taikomas visiems neiškreipiant ir t. t., ir panašiai. Aš noriu priminti visai neseną istoriją, kai Seimas labai greitai vieningai balsavo už tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nebūtų taikomas politinėms partijoms. Tai man regis, kad taip mes atidarėme vartelius ir pasakėme, kad kai kam jis gali būti netaikomas iš viso.
Šiandien mes kalbame apie tai, kad kultūros žmonės yra prilyginami dažytojams. Tai yra taikant dabartines viešųjų pirkimų procedūras lygiai tokie patys principai yra taikomi dainininkams perkant jų paslaugą. Kas sugalvojo, kad tai yra ne kūrėjas, o paslaugos teikėjas?! Tai man regis, kad čia net diskusija neturėtų kilti. Neįsiklausyti į problemas tų žmonių, kurie atkreipia dėmesį į jas, yra mažų mažiausiai negražu ir gėdinga, jeigu mes visi sakome, kad esame kultūros mylėtojai, vartotojai ir esame tiesiog labai kultūringi žmonės.
Aš manyčiau, kad šiaip jau Viešųjų pirkimų įstatymas yra klampi pelkė ir net ministerijos arba savivaldybės, kurios turi specialius skyrius šiam įstatymui nagrinėti ir jam vykdyti, padaro daugybę klaidų. Štai neseniai girdėjome, kad kelios savivaldybės padarė daugybę pažeidimų viešųjų pirkimų srityje. O kultūros žmonės ir nevyriausybinis sektorius tiesiog neturi jokių galimybių pasisamdyti tų teisininkų ir tų specialistų, kurie stebėtų, ar visas tas didžiulis įstatymas visa savo apimtimi veikia normaliai, ar jis yra vykdomas.
Man regis, kad laikas būtų apskritai peržiūrėti Viešųjų pirkimų įstatymą. Ne draudimai, ne varžtelių užveržimas visose srityse, ką rodo praktika, sprendžia korupcijos problemas, bet paties įstatymo aiškumas, kuo mažesnis procedūrų biurokratizavimas gali padėti eiti korupcijos mažinimo keliu. Kai sakoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisės departamentas pateikė išvadas su kažkokiomis abejonėmis, man abejonių šiuo atveju kelia būtent tos išvados, kuriose kalbama: pirkti kultūros paslaugas. Tai jau rodo absoliutų nesuvokimą problemos. Manyčiau, kad šiuo atveju žmonės turėtų truputėlį labiau pasigilinti į tai, ką sako ir dėl ko signalizuoja. Iš tiesų siūlyčiau balsuoti už ir šiek tiek palengvinti gyvenimą kultūros žmonėms ir sau patiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų graudžiai juokinga situacija, prisimenant dar nesenas diskusijas, ką minėjo ir D. Kuodytė. Aš tada kalbėdamas sakiau: nepaleiskime džino iš butelio, nes realiai įstatymai turi galioti visiems. Šiuo atveju pats Viešųjų pirkimų įstatymas tikrai nėra tobulintinas. Daugelį dalykų dar reikėtų taisyti vien dėl to, kad būtų kuo daugiau aiškumo, nes tos problemos, kurias mes visi matome ir su kuriomis susiduria visi, pradedant savivaldybėmis, baigiant atskiromis ministerijomis, kultūros darbuotojais, yra akivaizdžios. Vadinasi, dokumentas tikrai nėra tobulas, bet tobulindami mes turime gerai įvertinti, kaip, kokiai sričiai šis įstatymas bus taikomas, ar apsunkins situaciją, ar palengvins, nes Viešųjų pirkimų įstatymo koks yra tikslas? Jis yra tam, kad procedūros… kitaip tariant, biudžetiniai pinigai būtų naudojami tikslingai ir skaidriai. Šioje vietoje mes patys matome, kad pagal dabartinį įstatymą nėra nei tikslingai, nei skaidriai. Nuolatinės Valstybės kontrolės išvados, ar jos tikrintų ministerijas, ar jos tikrintų savivaldybes, tą tik pabrėžia ir mums dar kartą pakartoja. Todėl mes visi turėtume kibti ir žiūrėti, kas tame įstatyme yra keistina.
Bet šiuo konkrečiu atveju aš pasakysiu, kodėl tai yra mažesnis pavojus, negu partijoms padaryta išimtis. Pirmiausia kultūros darbuotojai ar atskiros kultūros įstaigos nepaskiria sau pinigų, biudžetą, kaip jūs žinote, tvirtina Seimas, o partijos turi galimybę pirmu sprendimu pasiimti iš biudžeto tiek, kiek reikia, o antru sprendimu jos sau padaro Viešųjų pirkimų įstatymo išimtį. Jūs man dabar pasakykite, kuriai iš partijų, pavyzdžiui, yra draudžiama už biudžeto pinigus be Viešųjų pirkimų įstatymo nusipirkti patalpas, sumokant už jas tris kartus daugiau, arba nusipirkti seną automobilį, permokant už jį penkis kartus, ir t. t.? Tai kokiu keliu mes nuėjome? Dar kartą sakau: patys paleidome džiną iš butelio.
Šiuo atveju tos pataisos, kurios šiek tiek palengvintų kultūros darbuotojų, kultūros įstaigų gyvenimą ir padarytų daugiau aiškumo vykdant procedūras, būtų tam tikras žingsnelis į priekį, bet to nepakanka. Todėl aš siūlau drąsiai balsuoti už ir prisiminti, ką mes padarėm ne taip seniai.
PIRMININKAS. Gerai. Yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas (daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra), kurį komitetas įvertino ir nutarė jam nepritarti. Jis yra bendro pobūdžio, todėl balsuoti nereikia.
Kitas pasiūlymas – tai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas dėl 7 straipsnio – 20 straipsnio pakeitimas. Komitetas jam pritarė iš dalies. Tinka viskas, suderinta? Gerai. Suderina. 8, 9 nėra. Daugiau pasiūlymų nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš ir balsuosime. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pritariu tokiai nuomonei, kad kėdę, stalą, telefoną ar kokį nors kitą standartinį dalyką muziejai, teatrai, mokslo įstaigos turi pirkti taip, kaip ir kiti perka. Geriausia, kad tai darytų centralizuoto pirkimo būdu. Tačiau aš neįsivaizduoju, kaip gali nusipirkti teatras E. Nekrošiaus režisūros paslaugą viešojo konkurso būdu. Galbūt koks O. Koršunovas ims ir režisuos vietoj E. Nekrošiaus arba E. Nekrošiaus stilistika? Aš neįsivaizduoju, kaip galima nusipirkti A. Savicko ar P. Gudaičio paveikslą iš ko nors kito, kaip iš to, kas turi tą paveikslą arba kas yra to paveikslo autorius.
Aš lygiai taip pat neįsivaizduoju, kaip galima nusipirkti prieigą, tarkime, universitetui prie didelės duomenų bazės, prie didžiulės elektroninės bibliotekos iš ko nors kito, kaip tik iš turinčio, valdančio tą duomenų bazę. Lygiai taip pat aš neįsivaizduoju, kaip gali universitetas nusipirkti narystę kokioje nors tarptautinėje filosofų ar politologų, ar kokioje nors ten lingvistų draugijoje, kaip tik sumokėdamas nario mokestį tai draugijai. Tačiau iki šiol reikia visa tai daryti viešojo pirkimo būdu. Ir patenkame į užburtus ratus, kai iš tikro faktiškai įstatymą bandoma apgaudinėti, ir žmonės tampa kažkokiais įkaitais biurokratinių procedūrų, kurios yra visiškai netikslingos, nors pirkimas gali būti tik unikaliu būdu. Unikalus daiktas gali būti įsigyjamas tik unikaliu būdu. Štai apie ką kalbama. Jeigu dar kas nors negerai…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …tobulinkime, bet padarykime mes tą žingsnį į priekį.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Tikrai sutinku su daug kuo, ką pasakė ponas Kęstutis ir ką pasakė prieš tai kalbėjusi D. Kuodytė, tačiau tai, ką jūs šnekate, yra tiesa, bet tai nėra tai, kas yra parašyta dabar įstatymo projekte, ant popieriaus. Žinote, jeigu kalbame apie E. Nekrošiaus ar O. Koršunovo pastatymą, tai, be jokios abejonės, yra labai sudėtinga pagal bet kokį konkursą ar pagal bet kokius apribojimus tą padaryti, bet jeigu kalbame, sakykime, apie kokio nors teatro statybos darbų pirkimą už iki pusės milijono litų sumą, kas yra šiandien šiame įstatymo projekte pirkimas pagal ypač supaprastintas procedūras, tai šioje vietoje aš manau, kad yra įstatymo landa ir klaida.
Žinote, svarstant šį klausimą aš prisiminiau, kai mes, atrodo, socialinėms įmonėms buvome padarę, kiti buvo padarę, ne šios kadencijos Seimas, tam tikrą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, siekdami labai gerų tikslų, ir mes visi prisimename, kuo tai baigėsi. Nesakau, kad meno pirkiniams įsigyti to nereikia, apie ką čia šnekėjo visi, tiek Dalia, tiek Kęstutis. Taip, to reikia, bet tai, kas šiandien yra parašyta įstatymo projekte, yra parašyta ypač blogai, ir pagrindinis komitetas išvis jo netobulino. Todėl aš ir manau, kad reikėtų ar darbo grupę sudaryti, kuri galėtų atsisėsti ir kompleksiškai pažiūrėti, ar iniciatoriams grąžinti tobulinti, tačiau priimti tokio įstatymo projekto, koks šiandien yra pateiktas, mes paprasčiausiai negalime, nes ten yra parašyta būtent tie neigiami dalykai. Matyt, Kęstutis, labai gerai šnekėdamas, turėjo bendrą mintį, bet nepaskaitė, kas įstatyme parašyta tiksliai paraidžiui.
Tai siūlau paskaityti dar kartelį, paskaityti dar kartelį STT ir Teisės departamento pastabas, kad ir dabar yra įmanoma pirkti kultūros įstaigoms supaprastinta tvarka. Tam variantui, koks yra dabar, su tokiomis pastabomis, vėl kartoju, ypač griežtomis, mano galva, pritarti negalima.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 24, prieš – 4, susilaikė 13. Pritarta po svarstymo.
Gal dirbam toliau? Replikos po balsavimo. Labai norit? Norit. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Noriu priminti vieną dalyką tiems, kurie mojavo STT išvadomis. Tokios pat STT išvados, ir dar griežtesnės, ir dar aiškesnės, buvo pateiktos, kai partijos padarė sau išimtį, bet tada niekas į tai nekreipė dėmesio.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu gerbiamajam Ž. Šilgaliui. Kai buvo Politinių partijų įstatymas, buvo padaryta išimtis, ir aš už jį nebalsavau. Tai nereiškia, kad ir čia turiu balsuoti už išimtis. Vis dėlto, jeigu yra Seimo pritarimas, jeigu įstatymas antikorupcinis, tokiu atveju jis yra nesvarstomas ir taisomas, bet čia kažkodėl neatsižvelgiam.
Kitas dalykas. Jūs pažiūrėkite, dar šiandien Antikorupcijos komisija nagrinėja Valdovų rūmų įvairiausių baldų pirkimo klausimą, (…) drobulių pirkimo klausimą, taip pat nagrinėja Björk koncerto visas aplinkybes, nebaigė nagrinėti. Kultūros srityje yra didžiulės galimybės piktnaudžiauti. Nė vienoje srityje tokių piktnaudžiavimo galimybių nėra. Man atrodo, kad…
PIRMININKAS. Trumpinam kalbas, gerbiamieji Seimo nariai!
P. GRAŽULIS (TTF). …kad mes čia pasielgėme labai neatsargiai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Dar A. Kašėta, ponas R. Žemaitaitis, ir baigsim.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi, kad šitoje salėje sveikas protas nugalėjo ir pritarėm po svarstymo. Noriu pasakyti tik vieną pastabą kritikams. Ūkio ministerija, Kultūros ministerija pritarė, Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pritarė ir netgi yra parengusios lydimųjų teisės aktų projektus. Gerbiamieji kolegos, jūsų argumentai iš tikro nepagrįsti.
PIRMININKAS. Ponas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ką ponas Algis pasakė, yra labai daug tiesos, bet tas įstatymas neišsprendžia tokių landų, būtent paties vertinimo ir požiūrio, kas yra menininkas ir kokia yra menininko vertė. Kad tas įstatymas buvo reikalingas ir būtinas universitetams, kur šiandien stringa, tai taip. Aš tikiuosi, kad tie kolegos, kurie kritikavo ar mano kitaip, priėmimo stadijoje teiks pasiūlymus dėl pačių kultūros atlikėjų pasirinkimo. Čia ir yra didžiausia spraga, kai buvo klausymai, tą patį klausimą mes kėlėme.
16.47 val.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Kauno apygardos teismo teisėją N. Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę“ projektas Nr. XIP-4602. Gerbiamieji Seimo nariai, kad nekiltų ginčų per svarstymą, ar man priminti visas procedūras, kurias numato Statutas, ir mes turėsime pasitarti? Tai yra Statuto 210 straipsnis. Jis numato, jog svarstant teisėjos klausimą vadovaujamasi Statuto 23 straipsniu. 23 straipsnyje yra numatytos procedūros, kurias mes turime atlikti čia, Seime. Mes dabar remiamės 6 dalimi. Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik teikiamų nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba tikslinimu. Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas (tai yra pirmininkas), Seimo narys, t. y. teisėja, nes taikoma nuostata šiuo atveju ne Seimo nariui, teisėjai, kurios klausimas sprendžiamas, ar kitas įgaliotas Seimo narys arba teisėjos narys ir ne daugiau kaip po du Seimo narius, pasisakančius už ir prieš. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių.
Yra gautas trisdešimties Seimo narių prašymas. „Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, vadovaudamiesi Seimo statutu, prašome suteikti žodį Mykolo Romerio universiteto profesoriui Sauliui Arlauskui, Visuomeninės komisijos gegužės 17 d. įvykiams Garliavoje ištirti pirmininkui, svarstant projektą Nr. XIP-4602.“ Toks yra Seimo narių prašymas, todėl mes turime apsispręsti, ar suteikiame žodį ir, jeigu suteikiame, kada, ir, jeigu suteikiame, tai kiek laiko. (Balsai salėje) Balsuojame. Yra prašymas. Balsuojantys už balsuoja už tai, kad ponui S. Arlauskui žodis būtų suteiktas, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, jog žodžio suteikti nereikia.
Už – 46, prieš – 5, susilaikė 52. Žodis nesuteikiamas.
Dabar kviečiu į tribūną komisijos… (Balsai salėje) Kaip? Pirmininką E. Jurkevičių. Pagal Statutą po pono E. Jurkevičiaus pranešimo jūs turėsite galimybę iki 10 minučių paklausti, jeigu Seimas nenutars kitaip.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai, kurie susirinko į Seimo posėdį! Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija „Dėl sutikimo Kauno apygardos teismo teisėją N. Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti arba kitaip suvaržyti jos laisvę“. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalimi, Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, Seimo statuto 23 straipsniu, 210 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio pranešimą (Seimo laikinosios komisijos 2012 m. birželio 26 d. pažyma), sutinka, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja N. Venckienė būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, suimta ar kitaip suvaržyta jos laisvė. Rezoliucija įsigalioja nuo priėmimo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, ar jūs, kaip komisijos pirmininkas, vadovavęs šitai komisijai, viską padarėte, kad komisija išsiaiškintų visas aplinkybes, ne tik balsuotų pagal prokuroro teikimą, ar buvo iškviesti visi reikalingi pareigūnai, ar buvo paprašyta visos medžiagos, kad komisija galėtų objektyviai įvertinti ir pats Seimas galėtų objektyviai priimti sprendimą, kad nekiltų jokių nesusipratimų nei komisijos nariams, nei Seimo nariams? Labai ačiū.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš, kaip komisijos pirmininkas, vedžiau posėdžius atsakingai. Visi klausimai, kurie buvo pateikti balsuoti ir kuriems pritarė, buvo pateikti prokuratūrai ir, aš manau, viskas buvo korektiška.
PIRMININKAS. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Trumpa pastaba. Žinote, žinant mūsų Prezidentės nuostatą dėl galimai, tariamai, tai jūsų komisijos pažymoje, kuria remdamasis jūs pateikėte mums rezoliucijos tekstą, yra parašyti net penki „galimai“.
Kadangi žemiausios instancijos teismas leidžia sau aiškinti Konstituciją, tai yra ar teisėjo neliečiamybė ir imunitetas yra absoliutūs, gal galite pasakyti. Kai jūs atlikdamas ne Seimo nario funkcijas, pavyzdžiui, pernai gaudėte iš pliažo šikinyko duobės kažkokį moterų mėgėją, tuo metu buvote Seimo narys, jums galiojo imunitetas ar ne, jūs tuo metu kaip Seimo narys tai darėte ar kaip eilinis pilietis? Aš tiesiog norėčiau žinoti, kad kai Seimo nariams mes atimame neliečiamybę už darbus, kuriuos jie darė dar net nebūdami Seimo nariais, tai turbūt… Mano klausimas greičiausiai jums suprantamas. Aš noriu paklausti, ar jūs pliaže šikinyko gyventoją gaudėte kaip Seimo narys ar kaip pilietis? (Balsai salėje, plojimai)
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už jūsų klausimą. Plojimai gal ir nebūtini. Aš visada elgiuosi taip, kaip man sako mano išsilavinimas, kaip mano tėvai mane užaugino, ir visą laiką taip elgsiuosi. Jeigu yra kokių nors pažeidimų, nusikaltimų, tai pirmiausia elgsiuosi kaip žmogus. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs, kaip posėdžio pirmininkas, turėtumėte įspėti gerbiamąją Seimo narę A. Stancikienę, kad ji Seimo plenarinių posėdžių salėje vartotų deramus žodžius. Yra tualetas, yra ir kitų sinonimų, kuriuos reikėtų vartoti, kad mes iš tiesų nenusiristume iki tokio žemo lygio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vyksta klausimų uždavimas. M. Varaška.
M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau ir laikinosios tyrimo komisijos pirmininke, aš noriu jums užduoti klausimą, susijusį su jūsų darbo esme. Jūsų komisijos patvirtintas darbo reglamentas, jo 10 skyrius ir 34 straipsnis, numato, kad visuomenės informavimo priemonėms informaciją apie komisijos veiklą komisijos vardu teikia jos pirmininkas arba, pabrėžiu, komisijos įgaliotas narys. Noriu jūsų paklausti, ar jūs ar komisija suteikėte per visus komisijos posėdžius įgaliojimus kam nors, be jūsų, papildomai informuoti visuomenės informavimo priemones apie komisijos darbą?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Geras klausimas. Aš tą klausimą, t. y. tą reglamento nuostatą, dažniausiai paminėdavau gerbiamiesiems komisijos nariams. Aš, kaip komisijos pirmininkas, niekam neperdaviau jokių įgaliojimų, kaip jūs ir minėjote, daryti pranešimus, rašyti, kalbėti ir t. t. Noriu pabrėžti tokį dalyką, kad komisijos nariai ne tik pasirodo viešojoje erdvėje, tačiau kai kurie komisijos nariai apskritai praleido keletą posėdžių. Aš norėčiau atkreipti gerbiamojo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pono A. Salamakino dėmesį, galbūt Etikos ir procedūrų komisija galėtų pažiūrėti tų Seimo narių nelankymo priežastis. Aš nebuvau informuotas nei raštu, nei žodžiu, todėl prašau tiesiog galbūt išaiškinti Seimo statutą, kaip turi elgtis Seimo nariai, dirbdami tokiose komisijose. Dėkui.
PIRMININKAS. A. Baukutė.
A. BAUKUTĖ (MSG). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, šios pažymos 4 punkte yra įvardyta, kad gerbiamoji teisėja N. Venckienė galimai padarė nusikalstamas veikas, viena iš jų – dėl piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis. Aš norėčiau prieš mane kalbėjusio kolegos Jono jums užduotą klausimą… konkrečiai atsakyti, nes, kiek dabar suprantu, dabar jos yra ypač laiminga vaikystė, nes prieš tai ji buvo nelaiminga. Ar buvo į posėdžius kviesti atsakingi pareigūnai – VTAT’o, vaiko teisių, kurios dalyvavo vykdant šitą teisingą teismo sprendimą? Atsakykite konkrečiai – kvietėte ar ne?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Konkrečiai galiu atsakyti: visus asmenis, kuriuos komisijos nariai pasiūlė, dėl kurių priėmėme sprendimus ir balsavome, visi buvo kviesti. Dėkui. (Balsas salėje: „Neatsakėte konkrečiai.“)
PIRMININKAS. N. Puteikis.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Konkrečiai atsakiau jums.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Dėl kai kurių Seimo narių balsuojant Seime arba sudarant tokias komisijas ir balsuojant dėl išvadų, kai kuriems būdavo išbraukiamas žodis „suėmimas“. Būdavo duodamas sutikimas… (Balsai salėje) Kolegos, labai keista girdėti jūsų replikas, nes kai jūs balsavote dėl manęs, išbraukėte žodį „suėmimas“ ir leidote atlikti ikiteisminį tyrimą netaikant suėmimo. Galite pasitikrinti Seimo sekretoriate. Tai nebuvo klaida, nes ir pati komisija taip balsavo, ir jūs čia, tribūnoje, pasiginčijus pirmininkui su jumis, apsisprendėte neleisti manęs suimti. Aš noriu paklausti komisijos pirmininko E. Jurkevičiaus, kodėl jūs nesutikote balsuoti dėl tokios mano formuluotės šiandien komisijoje? Kodėl jūs būtinai norėjote, kad būtų galimybė prokuratūrai prašyti suėmimo?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš tikrai nieko nenorėjau, paprasčiausiai yra tokia konstitucinė nuostata, kad taip įvardinama, taip formuluojama būtent komisijos išvada, taigi galiu tik tiek atsakyti: paskaitykite įstatymus.
PIRMININKAS. K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, Teisėjų garbės teismui trūko duomenų priimti tam tikrą sprendimą. Jūs savo medžiagos 8 punkte rašote, kad komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Vidaus reikalų ministeriją ir antstolę S. Vaicekauskienę, prašydama pateikti gegužės 17 d. vaizdo ir garso įrašus, tačiau jie nebuvo pateikti kaip neskelbtini ikiteisminio tyrimo duomenys. Todėl komisija negalėjo susipažinti su teisėjos N. Venckienės smūgio sudavimo policijos pareigūnui aplinkybėmis. Komisija taip pat neturėjo galimybės susipažinti su iššifruotais žurnalistų klausimais, į kuriuos atsakinėjo N. Venckienė lapkričio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo patalpose bei specialistų (…) išvada. Ar komisija, negavusi šios medžiagos, galėjo priimti atitinkamą sprendimą? Ačiū.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už jūsų pažymos perskaitymą, nes dabar yra kalbama apie Seimo rezoliuciją, bet ką aš galiu jums pakomentuoti, jeigu komisija balsavo dėl šito punkto ir jam pritarė. Tiek.
PIRMININKAS. L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš, pratęsdamas pono Kazimiero klausimą, norėčiau pasakyti, jog skaitant jūsų pažymos 8 (jį minėjo gerbiamasis kolega) ir 9 punktus, jie iš esmės vienas kitam prieštarauja. Norėjau jūsų paklausti. Kadangi jūs negavote įrodymų, sakykim, vaizdo, garso įrašų, kuo remdamasis jūs priėmėte verdiktą rezoliucijoje? Ar teisėjos N. Venckienės parodymais, ar tuo, ką jums pasakė kita pusė? Ačiū.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš nepriėmiau sprendimo, priėmė komisija. Vienas dalykas. Patylėkite, paklausykite, būkite geras! Ne aš vienas, o komisija priėmė. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Medžiaga buvo pateikta ir Generalinės prokuratūros, ji buvo ir vaizdinė, ir buvo tokia, kuri neskelbiama, ji buvo mūsų slaptajame kabinete ar kaip jis vadinasi, ten buvo galima susipažinti. Buvo pateiktas ne vienas diskelis iš įvairių žmonių, kurie tiesiog rodė pilietiškumą, buvo pateiktos visuomeninės komisijos išvados. Aš tikiu, kad visą tą medžiagą Seimo laikinosios komisijos nariai skaitė, žiūrėjo ir priėmė sprendimą. Tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. S. Stoma.
S. STOMA (MSG). Pone Seimo nary, skaitydamas ir rezoliuciją, ir pažymą, labai atidžiai bandžiau surasti argumentų, kuriais remdamiesi jūs atmetėte visus teisėjos N. Venckienės argumentus ir pritarėte prokurorų argumentams. Kaip suprantu, esminės medžiagos jūs negavote. Gal dabar galite pasakyti, kodėl jūs susidarėte būtent tokį vaizdą, ir bent kelis argumentus, kodėl prokurorai be jokių įrodymų yra teisūs, o N. Venckienė yra neteisi? Labai ačiū.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, kolega, pone kolega, už klausimą. Prokuratūros kreipimesi irgi įrašyti visi kaltinimai pagal Baudžiamąjį kodeksą su žodeliu „galimi“. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Visi posėdžiai buvo įrašomi. Yra garso įrašas. Aš tikiu, kad tie įrašai nebus slapti ir kiekvienas interesantas, toks, kaip jūs, galės susipažinti ir perklausyti. Yra protokolai ir tada pasižiūrėsite, kas kaip kalbėjo, kas ką teikė, kokie buvo atsakymai. Dėkui.
PIRMININKAS. 10 minučių, skirtų klausti, baigėsi. Ačiū. Dėkui pranešėjui. (Balsai salėje) Siūlykite, tada balsuosime. Prašau.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Mišrios grupės vardu siūlome pratęsti klausimus, nes yra labai daug užsirašiusių. Aš manau, dar yra neatsakytų klausimų.
PIRMININKAS. Gerai. Dalies Mišrios… Seimo narys Ž. Šilgalis siūlo pratęsti klausimus. Kiek laiko jūs norite, kad būtų pratęsta? Visiems. Yra siūlymas nepratęsti, baigti, yra siūlymas… Balsuojantys už balsuoja už Ž. Šilgalio pasiūlymą pratęsti klausimų uždavimo laiką, kad paklaustų visi Seimo nariai, balsuojantys prieš, susilaikę mano, kad daugiau klausinėti nėra prasmės. (Balsai salėje)
Už – 29, prieš – 17, susilaikė 56. Klausimų daugiau neužduodame.
Dabar aš kviesčiau į tribūną teisėją N. Venckienę. Tik prieš tai mums reikėtų susitarti, kiek mes skiriame laiko teisėjos kalbai. Bendroji statutinė norma yra 10 minučių. (Balsai salėje) Teisėja pageidauja kalbėti ilgiau. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, gal padarykime… Neeilinis… Nesvarbu, kaip mes čia balsuosime, kokią nuomonę turime, šiaip tai yra neeilinis klausimas – imuniteto atėmimas ar Seimo nariui, ar teisėjai. Gal sutarkime dėl 15 minučių N. Venckienės kalbos, tai yra optimalu, ir tada tikrai išgirsime visus argumentus. Tinka? 15 minučių. Kviečiu į tribūną N. Venckienę. (Balsai salėje) Ne, klausimai neužduodami.
N. VENCKIENĖ. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, nepriklausomoje Lietuvos valstybėje sugriautos pedofilijos bylos įvykių tęstinumas persikėlė į Seimą. Seimas – tai ta vieta, kurioje duodama priesaika, pasižadama dirbti tiesai, žmogui ir Tėvynei, saugoti ir ginti piliečių teises ir laisves. Ir aš, ketverius metus kovojusi už tiesą, mažamečio vaiko teisę į saugią ateitį, šiandien turiu aiškintis Seime.
Akivaizdu, jog šis kreipimasis į Seimą dėl leidimo patraukti mane baudžiamojon atsakomybėn susijęs ne su mano kokiais nors nusikalstamais veiksmais, bet su mane palaikančių Lietuvos žmonių aktyviais protestais. Šią nuomonę neginčijamai patvirtina ir tai, kad nurodytu raštu prašoma leisti mane patraukti baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus, interviu, atliktus beveik prieš dvejus metus, tai yra 2010 m. lapkričio 17 d., nors visą tą laiką generalinis prokuroras manė, kad juose nėra jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymio. Jokio loginio tokių veiksmų paaiškinimo iš generalinio prokuroro iki šiol ir neišgirdau.
Bijodama, kad man gali neužtekti laiko, pirmiausia norėčiau išanalizuoti pažymą, kurią šiandien perskaičiau. Noriu pasakyti, kad 2012 m. birželio 26 d. surašytoje Seimo laikinosios tyrimų komisijos pažymoje nėra absoliučiai jokių duomenų ir įrodymų dėl to, kad aš padariau nusikalstamas veikas, ir tų įrodymų Seimo sudaryta laikinoji komisija neišsireikalavo. Pirmiausia 4 punktas nurodo – komisija susipažino su Ž. Radišausko pateikta informacija apie nusikalstamas veikas. Tik susipažino su jo raštu, lygiai taip pat su D. Valio raštu. 8 punkte nurodyta, kad garso įrašai, vaizdo įrašai pateikti nebuvo. Komisija taip pat neturėjo galimybių susipažinti su iššifruotais žurnalistų klausimais, į kuriuos aš atsakinėjau 2010 m. lapkričio 17 d., taip pat nesusipažino su specialisto semiotine išvada. Tai ir yra visa esmė, gegužės 17 d. vaizdo įrašas patvirtintų, kad ne aš padariau nusikalstamas veikas, o tas nusikalstamas veikas padarė S. Vaicekauskienė, policijos pareigūnai, psichologė, dvi Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, G. Černiauskas ir L. Stankūnaitė. Tai būtent dėl tų priežasčių jums ir nėra pateikiamas vaizdo įrašas. Aš dabar turiu aiškintis jums Seime už tai, ką padarė kiti asmenys.
O dabar norėčiau, kiek yra laiko, prie konkrečių nusikaltimų. Pirmiausia Baudžiamojo kodekso 232 straipsnis. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis aiškiai pasako, kad asmuo „negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“. Vertinant tą generalinio prokuroro rašto dalį, kuria prašoma leisti patraukti mane baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, padarymą 2010 m. lapkričio 17 d., akivaizdu, kad generalinis prokuroras siekia bet kokia kaina su manimi susidoroti. Reikšdamas tokį prašymą D. Valys turbūt pamiršo, jog būtent jis, net neišsiaiškinęs, į kokį klausimą atsakydama išsakiau rašte nurodytą teiginį: „Čia ne pabaiga, aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs. Jūs pamatysite, praeis du, penki metai ir viskas išlįs. Tegul jie negalvoja, kad jie dabar užgesino viską, viską būdami korumpuoti, kyšininkai, ir iškrypėlių klaną dengdami, čia taip nebus“, ištraukęs vieną nurodytą sakinį iš viso mano pasisakymo konteksto, informavo apie tariamai netinkamą mano elgesį Teismų tarybą, kuri iškėlė man drausmės bylą, o Teisėjų garbės teismas, net neišreikalavęs nurodyto įrašo originalo, nebandęs išsiaiškinti, į kokį konkretų ir kieno užduotą klausimą išsakiau paminėtą teiginį, 2011 m. gruodžio 23 d. paskyrė man drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso 232… numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad asmuo, turėdamas konkretų tikslą pažeminti teisingumą vykdantį teismą ar teisėją dėl jų veiklos, atlieka viešus veiksmus arba žodžiu, raštu užgauliai juos pažemina. Nei duodama interviu visuomenės informavimo priemonių atstovams Panevėžio miesto apylinkės teisme 2010 m. lapkričio 17 d., nei prieš tai, nei po to ne tik kad neturėjau tikslo pažeminti teisėjus V. Krikščiūną, D. Gadliauskienę ir R. Bilevičienę dėl jų veiklos, bet jų nei veiksmais, nei žodžiu, ar raštu užgauliai nežeminau. Nurodytas mano pasisakymas, paėmus tik vieną sakinį iš viso mano kelių minučių pasisakymo, su Panevėžio miesto apylinkės teismu siejamas vien dėl to, kad nurodytą interviu daviau būtent šio teismo patalpose, visiškai nevertinant to fakto, jog su žurnalistais kalbėjau apie visą mano dukterėčios seksualinio išnaudojimo tyrimo eigą, o tiksliau tariant, jo netyrimą.
Dar ką norėčiau pasakyti? Kad Teisėjų tarybos pirmininkas G. Kryževičius 2010 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras E. Jurgelis 2011 m. sausio 12 d. nutarimu, kuris Teisėjų tarybai buvo įteiktas 2011 m. sausio 17 d., ikiteisminį tyrimą atsisakė pradėti. Nesutikdama su tokiu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro procesiniu sprendimu Teisėjų taryba, vadovaujama G. Kryževičiaus, Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui apskundė 2011 m. sausio 31 d., tai yra praleidus įstatyme numatytą terminą tokiam skundui paduoti. Ir Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi G. Kryževičiaus skundą, 2011 m. vasario 24 d. priėmė nutartį, kuria panaikino prokuroro E. Jurgelio nutarimą. Tai akivaizdu, kad būtent 2011 m. vasario 24 d. generalinis prokuroras D. Valys ir privalėjo kreiptis į Seimą dėl sutikimo mane, Kauno apygardos teismo teisėją, patraukti atsakomybėn, bet ne po dvejų metų nuo interviu davimo.
Dėl Baudžiamojo kodekso 245 straipsnio noriu pasakyti, kad tas straipsnis numato atsakomybę tam, kas piktybiškai ir tyčia nevykdo teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Tokiu būdu atsakomybė numatyta ne už antstolio patvarkymų ar vaiko teisių apsaugos tarnybų sprendimų, bet už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Kėdainių rajono apylinkės teismo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog teismas nusprendžia sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo perduoti vaiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai, nustatant sprendimo vykdymo terminą ir tvarką, didinti pasimatymus iki 6 val. Taigi, vykdant teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pirmiausia turėjo būti pasiektas maksimalus mano globotinės D. Kedytės ir jos biologinės motinos bendravimas, o tik po to sprendžiamas jos perdavimo klausimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad prašoma Seimo leisti patraukti mane baudžiamojon atsakomybėn už tariamą teismo sprendimo neįvykdymą, puikiai suprantant, kad įvykdyti jo, nenaudodama fizinės prievartos ar apgaulės prieš savo globotinę, aš neturėjau jokių galimybių. Nors Seime pateiktame D. Valio prašyme išvardinta daugelis antstolio patvarkymų, kuriais tariamai esu įpareigojama bet kokia kaina pristatyti mažametę savo globotinę į antstolės nurodytą vietą, raštą pateikęs generalinis prokuroras pamiršo, jog per visą laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo iki šios dienos nei iš antstolio, nei iš Kauno ar rajono vaiko teisių apsaugos skyrių, nei iš kontrolierės E. Žiobienės, nei Antstolių rūmų, nei kitų institucijų nesu gavusi jokių išaiškinimų, kaip turėčiau įvykdyti nurodytą teismo sprendimą nenaudodama fizinės prievartos mažametės globotinės atžvilgiu, jeigu ji gera valia atsisako vykti gyventi pas savo motiną. Tai yra užfiksuota antstolio V. Zubino 2012 m. sausio 9 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Mergaitė nurodė, kad ji nenori gyventi su Laima, tai yra savo motina L. Stankūnaite, kadangi jos draugai mergaitei į burną kišo savo sysalus. Prokuroras D. Valys ir antstolė S. Vaicekauskienė mano, kad aš savo globotinei turėjau aiškinti, jog tai yra normalus dalykas, kad nieko blogo, ir grįžk į aplinką, kurioje jinai buvo seksualiai išnaudota.
Šiuo atveju noriu atkreipti dėmesį į tai, kad paskelbus V. Kondratjevui teismo sprendimą, kaip jis turi būti vykdomas, nesuprato net jį įsipareigojusi įvykdyti antstolė S. Vaicekauskienė. Ji kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Būtent aiškindamas, kaip turi būti įvykdytas teismo sprendimas, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi išaiškino, jog prievarta gali būti naudojama ne prieš vaiką, o pašalinant kliūtis sprendimui įvykdyti. Taigi vykdant teismo sprendimą fizinė prievarta mažametės nukentėjusios mano globotinės atžvilgiu negalėjo būti taikoma, tokia išimtis nenumatyta ir man, t. y. jos globėjai.
Dar kartą noriu pabrėžti, kad generalinis prokuroras D. Valys turėjo paaiškinti, kaip aš turėjau įvykdyti nurodytą teismo sprendimą nenaudodama fizinės prievartos savo globotinės atžvilgiu ir kas man buvo išaiškinęs tokio sprendimo įvykdymo tvarką.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį ir į aplinkybes, kad pati L. Stankūnaitė su mažamete vengė bendrauti. Sausio mėnesį L. Stankūnaitė nė vieno karto neatvyko susitikti su mažamete dukra. 2012 m. vasario 19 d. atvyko vieną kartą ir bendravo dvi valandas. Po to 2012 m. kovo 22 d., prieš pirmąjį mažametės grobimą, 2012 m. kovo 23 d., tai yra pirmą kartą, kai mažametė buvo prievarta grobiama, ir paskutinį kartą gegužės 17 d. Nepavyko L. Stankūnaitei ir Skype pagalba bendrauti mažamete. Pati susipykusi su savo dukra daugiau internetu L. Stankūnaitė su ja nebendravo. Taigi iš esmės L. Stankūnaitė, penkis mėnesius nebendravusi su mažamete, ją prievarta su G. Černiausku pagrobė, antstolei, vaiko teisių apsaugos tarnyboms, psichologei ir policijos pareigūnams sudarius sąlygas L. Stankūnaitei ir G. Černiauskui naudoti prievartą mažametės, o policijos pareigūnams – ir mano atžvilgiu.
Be to, generalinio prokuroro rašte buvo nurodyta, jog esu kaltinama, kad žinodama, kad antstolė S. Vaicekauskienė atvyko vykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, antstolei S. Vaicekauskienei paskelbus apie atvykimo tikslą ir teisėtų jos nurodymų nevykdymo pasekmes, su kitais asmenimis trukdžiau antstolei vykdyti teismo sprendimą. Tai noriu pasakyti, kad ne aš, bet pati mergaitė reikalavo neįleisti antstolės į namą. Priėjusi prie lango (yra vaizdo įrašas), ji rėkė antstolei: „Ragana, eik iš čia.“ Mergaitė liepė man atsisėsti ant kėdės ir atsisėdusi ant kelių apsikabino kaklą.
Kai antstolė su pareigūnais įsiveržė į namą, mergaitė verkė ir šaukė, kad neis su L. Stankūnaite. Niekas iš buvusių kambaryje – nei antstolė, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas, nei psichologė, nei policijos pareigūnai – nesutrukdė L. Stankūnaitei ir G. Černiauskui naudoti fizinę prievartą vaiko atžvilgiu.
Dėl Baudžiamojo kodekso 286 straipsnio. Žodžiu, kaltinama, kad aš, pasipriešinusi valstybės tarnautojui ir viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o konkrečiau, sumušusi pasaulio sambo vicečempioną M. Gušauską. Kaltinimas yra toksai: „Neringa Venckienė gegužės 17 d. 7.20 val. priverstinai… perduodant vaiką L. Stankūnaitei pasipriešindama panaudojo prieš valstybės tarnautoją fizinį smurtą – tyčia sudavė kumščiu du smūgius į galvą policijos pareigūnui M. Gušauskui, kuris tariamai šalino kliūtis sprendimui vykdyti, tai yra laikė besipriešinančios antstolės nurodymams N. Venckienės ranką. Tuo nukentėjusiam M. Gušauskui galimai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.“
Vien susipažinus su tokia tariamo kaltinimo formuluote akivaizdu, kad tai tik dar vienas eilinis bandymas bet kokia kaina patraukti mane baudžiamojon atsakomybėn. Nors generalinio prokuroro rašte man inkriminuojama tariama nusikalstama veika policininko M. Gušausko atžvilgiu buvo padaryta gegužės 17 d., generalinio prokuroro raštas Seimui datuotas gegužės 23 d., šiandien, birželio 26 d., surašyta pažyma, tačiau iki šios dienos nepateikta jokių įrodymų apie M. Gušauskui padarytus kūno sužalojimus, dėl ko mane prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prokuroro rašte tik teigiama, kad nurodytais veiksmais policijos pareigūnui M. Gušauskui tariamai galėjo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą. O gal ir negalėjau, ir nieko jam nepadariau, nepaisant to, kad nurodytas policijos pareigūnas akivaizdžiai neteisėtai mano atžvilgiu naudojo fizinį smurtą mane sužalodamas, dėl ko kurį laiką buvau nedarbinga. Tuo metu buvo pažeista mano, kaip teisėjos, neliečiamybė, man užlaužtos rankos, o viena iš jų sužalota.
Esu giliai įsitikinusi, kad analizuojant man keliamus kaltinimus privalu pradėti nuo paties pagrindo – esminės pradinės situacijos. Gegužės 17 d. privačiuose mano tėvų namuose padaryti labai dideli ir siaubingi, grubūs pažeidimai, kurie liudija, kad man keliami kaltinimai yra bėgimas nuo tikros tiesos atskleidimo.
Visų pirma dar Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartyje pasakyta, kad jokia fizinė ar psichologinė prievarta prieš mažametę mano dukterėčią negalima. Nepaisant to, mergaitė pati, pabrėžiu, pati, apsikabinusi mano kaklą buvo grubiai atplėšta ir klykianti išnešta, užmetus skudurą ant jos galvytės. Galiu pasakyti, šiandien „Lietuvos ryte“ S. Vaicekauskienė duoda interviu, ir rašoma, kad jokios antklodės, kaldros nebuvo. Galiu Seimo nariams pasakyti, jūs YouTube įsiveskite, pavadinta „Antklodė“, man atrodo, taip yra pavadinta. Iškrenta vaizdo įrašai, kai S. Vaicekauskienė išeina iš patalpos su rausva, gelsva, aš gerai atsimenu, kad rausva buvo, gelsva antklode ir kiša į maišą. Vien tai rodo, kad meluoja pati antstolė. Mergaitė pati laikėsi už manęs, už nugaros stovėję pareigūnai man užlaužė rankas. Tai buvo atlikta sąmoningai…
PIRMININKAS. Ponia Venckiene, jau reikėtų baigti kalbą. Jau 15 min. baigėsi. Jeigu galima būtų, tiesiog paskutinius kelis sakinius.
N. VENCKIENĖ. Aš galiu pasakyti, prievarta buvo atlikta sąmoningai ir mergaitė buvo prievarta išplėšta iš manęs, man užlaužus rankas ir vieną ranką sužalojant. Nežinau, jeigu daugiau negalima, tai taip ir baigiau.
Bet aš manau, kad Seimo sudarytos laikinosios komisijos pažyma ir rezoliucija yra visiškai nepagrįsta. Nes D. Valiui nepateikus jokių įrodymų ir tikint tik tuo, kas parašyta jo kreipimesi, nėra jokio pagrindo naikinti man teisinės neliečiamybės. Visa esmė ir yra, nieko daugiau nereikia. Keturi kaltinimai yra dėl gegužės 17 d. mergaitės pagrobimo. Reikėjo vienintelį dalyką padaryti – atnešti vaizdo įrašą ir visiems Seimo nariams tą vaizdo įrašą peržiūrėti. Bus akivaizdu, kas toje istorijoje yra nukentėjusysis, o kas yra nusikaltėlis. To nepadarius, nesant jokių įrodymų, tai iš esmės tuščia kalba.
PIRMININKAS. Baigė kalbėti teisėja. Ačiū teisėjai. Grįžkite, prašau, dabar į vietą. Jums neužduodami klausimai, čia tokia procedūra. Deja, Statutas nenumato galimybės klausti ir atsakyti. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – K. Uoka. Prašau.
K. UOKA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, mes pirmą kartą nagrinėjame teisėjo neliečiamybės klausimą, kai ta neliečiamybė jau yra išniekinta. Namas išdraskytas, pati moteris buvo stumdoma…
PIRMININKAS. Aš nenoriu kelti konfliktų, bet…
K. UOKA (MSG). Palaukit! Aš noriu kreiptis į Seimo Pirmininkę. Jūsų valia dabar vyksta skubos tvarka svarstymas.
PIRMININKAS. Nėra jokios skubos tvarkos.
K. UOKA (MSG). Galimai jums teks susitikti su šia moterimi rinkimuose Naujamiesčio rinkiminėje apygardoje. Akivaizdoje lietuvių, kurie gyvena demokratiniame pasaulyje ir labai aktyviai balsuos…
PIRMININKAS. Prašau nusiraminti!
K. UOKA (MSG). …Amerikos, Anglijos lietuviai.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Uoka. Laikykimės tvarkos! Pone Uoka, laikykimės tvarkos. Mikrofonas išjungtas.
A. Stancikienė, prašau. Dėl vedimo tvarkos.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai dėl vedimo tvarkos. Žinote, šiandien buvo šiokių tokių nesklandumų iš ryto, mes skirstėme darbotvarkę, darbotvarkėje dar nebuvo tie klausimai įtraukti, mes iš esmės negalėjome užsiregistruoti dalyvauti diskusijose. Po to, kai įtraukė tą klausimą, buvo tik pateikimas. Mes užsirašėme pasisakyti dėl motyvų, bet kažkodėl jie yra ištrinti, po to įtraukė svarstymo ir priėmimo stadiją, mes jau nebegalėjome užsirašyti. Aš suprantu, kad Statutas numato ne daugiau kaip du už, ne daugiau kaip du diskusijoje, bet gal įvertinus rytinius nesklandumus būtų galima kaip nors rasti būdą leisti pasisakyti ir kitiems?
PIRMININKAS. Primenu, jog ši nemaloni procedūra, nesvarbu, ar tai Seimo narys, ar tai kas, yra reglamentuota Statuto. Yra pasakyta, kad diskusijoje – du už, du prieš. Vėliau, priėmimo metu, keturi už, keturi prieš pasisako iš savo darbo vietos. Diskusijose dalyvauja paeiliui: vienas – už, vienas – prieš, vienas už, vienas – prieš. Baigiasi diskusija, skelbiu priėmimą. Tada keturi – už, keturi – prieš. Tokia procedūra numatyta. Priekaištai ne man.
Taigi, dabar nuomonė už – E. Klumbys. Kviečiu į tribūną, jeigu jūs dalyvaujate diskusijoje. Ar jūs norite tik dėl balsavimo motyvų? Diskusijose? Tai kviečiu jus į tribūną. Jūsų nuomonė už. (Balsai salėje) Statute yra pasakyta: dvi nuomonės už…
Gerbiamieji Seimo nariai, aš žaviuosi. Kai Seimo narys pirmus metus būna, antrus metus, bet kai antrą, trečią kadenciją ir tą patį kartoti reikia, tai… Pone Ažubali, paimkite ir persirašykite Statutą, tada nebumbėsite iš salės.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien Seimas yra tikrai nepavydėtinoje situacijoje. Kad ir kokį sprendimą jis priimtų, teisėja N. Venckienė išeis nugalėtoja, triumfuos: jeigu Seimas pritars naikinti jos imunitetą, ji bus kankinė, jeigu nutarsime nenaikinti, ji bus nugalėtoja ir į jos rėmimo gretas įsijungs ir Seimas. Klausiu, kas sukūrė tokią situaciją? Ir atsakau: pirmiausia tą situaciją sukūrė Prezidentė, kuri teigė, kad N. Venckienė vykdo teismo sprendimą dėl mergaitės grąžinimo ir kad ji, Prezidentė, neatleis teisėjų už kalbas; antra, Teismų taryba, sprendimą dėl N. Venckienės drausmės bylos nukėlusi į rudenį; ir trečia, generalinis prokuroras, tik po dvejų metų kreipęsis į Seimą dėl N. Venckienės nusižengimo.
Taigi aš manau, kad realiai Seimas yra daromas atpirkimo ožiu, ir aš šitame balsavime nedalyvausiu.
PIRMININKAS. Gerai, prieš išspręsdamas šią keblią situaciją, dar kartą ponui K. Uokai pabrėžiu, kad Seimo Pirmininkė neturėjo jokios kitos galimybės, kaip ir dabar Seimas, kaip tik įtraukti šito klausimo svarstymą. Taip numato Statutas, taip numato visos procedūros. Nėra čia jokios ypatingos skubos tvarkos. Lyg pirmą kartą mes tai darytume. Tai yra kiekvieną kartą tas pats pagal Statutą. Skaitykite Statutą. Jokios skubos tvarkos ir ypatingų pastangų nebuvo. Kito pasirinkimo niekas čia neturėjo, tiesiog taip patys esame pasitvirtinę Statutą. Kokia kalba buvo E. Klumbio? (Balsai salėje) Prieš? Žiūrėkite… Aš suprantu, jog visi norėsime kalbėti, aš sakau… A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, nedalyvavimas balsuojant tolygus balsavimui prieš, nes šiuo atveju reikia 71 balso už. Todėl E. Klumbio pasisakymas laikytinas kaip prieš.
PIRMININKAS. E. Klumbio pasisakymas laikytinas kaip prieš. Nuomonė už – M. Varaška. Gerbiamieji Seimo nariai, negudraukite. Jūs kaip maži vaikai – užsirašote ne ten, po to bandote gudrauti. Viskas labai paprasta ir aišku.
M. VARAŠKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kalbėsiu iš esmės už. Pirmiausia pradėsiu nuo to, kad kiek čia buvo balsavimų dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimo nariams, teisėjams, aš visada balsavau už. Ir nepriklausomai nuo to, kas sėdėtų tribūnoje, aš visada balsuosiu už dėl vienos labai paprastos aplinkybės: generalinis prokuroras, teikdamas tokį teikimą Seimui, visada yra atsakingas dėl tokio teikimo pagrįstumo. Jeigu generalinis prokuroras, mūsų nuomone, piktnaudžiauja šia teise, ką aš minėjau ir praeitą kartą kalbėdamas apie gerbiamojo V. Matuzo neliečiamybės klausimą, mes, esant generalinio prokuroro metinei ataskaitai, ir turime iškelti šiuos klausimus, ir turime kalbėti tada apie jo kompetenciją.
Noriu pabrėžti ir tai, gerbiamieji kolegos, kad tai nėra teismo salė. Mes čia nekomentuojame ir nevertiname ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir nekomentuojame procesinių sprendimų. Mūsų tikslas yra labai paprastas – procesinis veiksmas panaikinti teisinę neliečiamybę, įsitikinus, jog nėra tam reikalingų politinių aplinkybių. Tą aš norėčiau akcentuoti ir gerbiamajai teisėjai, sėdinčiai šioje salėje.
Toliau. Neginčiju, jog generalinio prokuroro teikimas dėl šios teisėjos teisinės neliečiamybės panaikinimo yra keistokas. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog dėl pirmojo epizodo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjus 20 dienų nuo galimai nusikalstamos veikos įvykdymo, dėl antrojo epizodo – praėjus 60 dienų nuo galimai nusikalstamos veikos įvykdymo, dėl trečiojo epizodo ir ketvirtojo – tą pačią dieną po galimai nusikalstamos veikos įvykdymo, ir šiais dviem paskutiniais atvejais kreipimasis į Seimą dėl teisėjos teisinės neliečiamybės panaikinimo gimė per šešias paras.
Neabejodamas dėl generalinio prokuroro teikimo, aš vis dėlto turiu šiokių tokių abejonių, kodėl kalendoriškai būtent tokiu metu yra keliami šitie klausimai, kodėl faktiškai paskutinės sesijos metu, likus iki rinkimų atitinkamam laikui, mes turime tokius klausimus spręsti. Aš tikiu, kad čia sėdintys kolegos, atėjus metui išklausyti generalinio prokuroro metinę ataskaitą, prisimins šiuos dalykus ir paklaus jo apie šiuos datų sutapimus ir jo motyvus.
Tačiau grįžkime prie kitų esmių. Aš ne veltui klausiau komisijos pirmininko, ar komisijos nariai turėjo įgaliojimus komisijos vardu kalbėti su visuomenės informavimo priemonėmis. Taigi neturėjo ir nėra jokių rašytinių duomenų apie tai, jog komisija būtų ką nors įgaliojusi. Tačiau labai daug kolegų, iš jų norėčiau išskirti N. Puteikį, su visuomenės informavimo priemonėmis kalbėjo taip, tarsi būtų buvę komisijos pirmininkai arba tarsi reglamentas jiems iš viso nebūtų galiojęs. Noriu atkreipti dėmesį, kolegos, jog kai jūs kalbate apie tai, kad kažkas daro teisėjai reklamą galbūt einant į politiką, tai pirmiausia tą reklamą darote jūs, prasilenkdami su Seimo statutu ir kitais Seimo norminiais teisės aktais, kurie apibrėžia jūsų elgesio reikalavimus.
Toliau. Noriu atkreipti dėmesį pačios teisėjos, sėdinčios posėdžių salėje. Jūsų kalboje buvo minima, jog negali būti žmogus du kartus teisiamas už tą patį. Tai yra tiesa, tik toje pačioje teisės šakoje, ir jūs, kaip teisėja, turite tai žinoti. Šiuo atveju skirkime drausminę atsakomybę, administracinę ir baudžiamąją. Nevertėtų klaidinti nei žiūrovų, nei Seimo narių, nei kitų, esančių salėje, dėl to, kokios yra jūsų atsakomybės ribos.
Penkta. Politikai, kuriuos jūs vėlgi apkaltinote tuo, jog priima sprendimus, galimai prasilenkiančius su teise, yra ne valstybės tarnautojai. Tai yra laisvo mandato klausimas. Jūs negalite net interpretuoti viešosios nuomonės dėl to, jog tie politikai galėtų arba turėtų atsakyti teismo nustatyta tvarka…
PIRMININKAS. Laikas.
M. VARAŠKA (MSG). Minutėlę! …dėl savo veiksmų.
Ir šešta. Aš siūlau jums tikrai negąsdinti Seimo narių tuo, nuo ko priklausys jų likimas. Man pačiam, tuo labiau nedalyvaujančiam ateinančiuose rinkimuose, šitie grasinimai nėra baisūs.
PIRMININKAS. Dabar nuomonė prieš – J. Ramonas. N. Puteikis, bet… Gerai, dėl vedimo tvarkos.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Aš noriu atsakyti į priekaištą… (Triukšmas salėje) Kalbėjau žiniasklaidai tik tada, kai komisijoje buvo nubalsuojama.
PIRMININKAS. Gerai. Girdėjome, čia ne dėl vedimo tvarkos. Prašom, žodis J. Ramonui.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji teisėja! Aš iš karto noriu pasakyti: aš balsuosiu prieš. Esu Seime 8 metus ir visada dėl pateiktų prokuroro prašymų balsavau prieš. Dėl ko? Todėl, kad po to vyksta ilgas teismų maratonas ir, kaip visada, iš principo yra išteisinami žmonės. Vadinasi, jų teikimai yra nepakankamai argumentuoti ir priimami tie sprendimai… jie nesugeba įrodyti.
Dabar iš esmės. Toliau, pirmą sykį aš dalyvavau komisijoje ir esu ne teisininkas, bet kaip žmogus. Aš nemačiau, šį tą gyvenime esu matęs, tokio nesugebėjimo vadovauti komisijai. Aš kalbu apie komisijos pirmininką.
Antras dalykas. Teisininkai komisijos ir čia kalbėję žmonės kai kada sako, kad yra tokios teisinės procedūros, Baudžiamasis kodeksas, Statutas ir kiti dalykai. Man atrodo, jeigu būtų tikra parlamentinė kontrolė, taip turi būti sutvarkyti visi reikalai: jeigu prokuroras kreipiasi į Seimą, Seimo komisijai turi būti pateikta visa medžiaga, ko jie prašo. Aš manyčiau, čia yra spraga nesutvarkyta, dėl to ir prokurorai, ir iš dalies visi nepatenkinti Seimu, kad jis nevykdo savo reikalų.
Toliau. Dabar yra penki epizodai kaltinimo. Ž. Radišauskas, atsakydamas į Seimo narių klausimus, jau konstatavo, kad telieka trys. Pirma, dėl ko bus kaltinama teisėja, dėl 2010 m. lapkričio 17 d. pasisakymo televizijoje. Mes paprašėme, kad būtų pateikta medžiaga, kodėl tik LNK, „Lietuvos ryto“ ir „15 min.“ vaizdo medžiaga rėmėsi, kad visus pateiktų. Jis nieko daugiau neturi. Man, kaip komisijos nariui, kyla įtarimas, kad galimai surežisuota, ištraukta iš konteksto, ir šie kaltinimai yra gana subjektyvūs.
Dar daugiau. Ar jums nekyla klausimas, kodėl generalinis prokuroras į Seimą kreipėsi po dvejų su puse metų? Manau, ganėtinai retorinis klausimas.
Toliau. Dar du epizodiniai kaltinimai, dėl kurių yra kaltinama gerbiamoji teisėja. Tai 2012 m. gegužės 17 d. vaiko paėmimas. Jame yra du esminiai: gerbiamo policijos pareigūno sumušimas arba jam pasipriešinimas ir nevykdymas teismo sprendimo – vaiko perdavimo. Dabar kyla klausimas. Aš klausiau gerbiamosios teisėjos, ar ji yra karatė sporto čempionė, dziudo ar dar kokia? Logiškai… Klauskite bet kokio žmogaus – pasaulio sambo vicečempionas, ar jam eilinis žmogus gali, gali (pabrėžiu) smūgiuoti? Tai yra neįmanoma. Tada klausimas. Tas žmogus sąmoningai, galimai sąmoningai, laukė ir išprovokavo, ir tai yra surašytas kaltinimas. Mes, tarp kitko, nei prašėme tos vaizdo medžiagos, nei gavome ir priimame sprendimą, kurį surašė prokuroras. Dabar dėl kaltinimo, ar vykdė, ar nevykdė teismo sprendimą dėl vaiko paėmimo. S. Vaicekauskienės potvarkiai buvo, bet mes nei prašėme, nei gavome Vaiko teisių, kitų tarnybų, kad būtų matyti, kaip visa tai vyko. Mes nieko nežinome. Baigiu. Šis komisijos sprendimas, pateiktas Seimui… Daugelio epizodų, nenoriu čia gilintis, neprašėme prokurorų, mes jų nematėme, ir sprendimas komisijoje yra priimtas pagal prokuroro pažymą, kas ten surašyta.
Ir pabaigai, ką argumentuoja teisininkai, kad mes privalome taip elgtis. Bet aš manau, gal aš klystu, kad komisija tam ir sudaroma, kad ji įsitikintų, matytų, ar teisingai prokuroras tuos epizodus, pagal kuriuos kaltina, ar jie yra pagrįsti, ar nepagrįsti… Tada komisija ir Seimas priima sprendimą. Šiuo atveju jokios analizės, jokių dokumentų – nieko mes nematėme, daugelio neprašėme, tik dėl 2010 m. lapkričio 17 d., ką ir atnešė, ir priimtas daugumos komisijos sprendimas, kad teisėja yra kalta, sprendimas pateiktas Seimui ir jūs, aišku, balsuosite. Bet dar kartą pabrėžiu, mes, komisija, šitų dalykų…
PIRMININKAS. Laikas! Laikas!
J. RAMONAS (KPF). …neišanalizavome, bet sprendimas yra pagal pažymą.
PIRMININKAS. Laikas! V. P. Andriukaitis – nuomonė už.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prieš mane kalbėjęs kolega J. Ramonas, mano nuomone, argumentavo truputį keistokai. Išties mes svarstome labai paprastą problemą – tik vienintelį klausimą, susijusį su imuniteto panaikinimu. Mano kolegos gerbiamojo V. Gapšio imunitetas panaikintas, jis turi teisę į visas teisines procedūras, nagrinėti savo klausimą teisme, tikėtis sprendimų ir t. t. Lygiai gerbiamoji teisėja N. Venckienė, dabar pasakiusi kalbą, išdėsčiusi savo argumentus, turi labai stiprių argumentų, kuriuos ji gali teikti tiek prokurorui, nes dabar kol kas kalbama apie paprastą dalyką – apie įtarimų pateikimą. Dar visiškai neaišku, kuo įtarimų pateikimas baigsis prokuratūroje – ar prokuratūra suformuos bylą, ar nesuformuos bylos. Taigi čia yra tik proceso pradžia. Aš pats buvau apklaustas prokuratūroje. Kada Seimas iškėlė klausimą dėl imuniteto panaikinimo, nepanaikino imuniteto, procesą reikėjo tęsti, padėjau mandatą, ėjau į prokuratūrą ir ten buvo visiškai aišku, kad visai nepakanka įrodymų net suformuoti įtarimus.
Čia dabar atvyko labai daug žmonių, kurie vieni palaiko emociškai ir kitaip, bet tie žmonės patys suinteresuoti tiesa. Ir visi čia esantys suinteresuoti. Tai ir teisėja N. Venckienė taip pat suinteresuota tiesa. Jūsų argumentai, juk jūs teisėja, jūs daug daugiau žinote negu jie. Aš labai sveikinu gerbiamojo M. Varaškos pasisakymą, jame daug argumentų išsakyta. Aš linkėčiau teisėjai išlaikyti teisinės valstybės principus. Kaip tik gerbdami tuos teisinės valstybės principus, šiandien ganėtinai aišku, kad mes turime pritarti komisijos pasiūlymui panaikinti imunitetą ir suteikti teisėjai N. Venckienei visą teisę teisingai gintis, ir jeigu jos argumentai ir įrodymai bus stiprūs, ji pakelta galva laimės procesą. Viskas tuo ir pasakyta.
Labai liūdžiu, kad kolegos kiti Seimo nariai politizuoja šitą reikalą ir bando imituoti Seimo rinkimų scenarijus. O kam to reikia? Ko čia mes susirinkome – tiesos atskleisti ar užsiiminėti pigiu politikavimu? Mano nuomonė labai aiški. Išties pati teisėja turbūt nori kuo greičiau tą teisinį ginčą pabaigti, išsiaiškinti ir įrodyti prokuratūrai, kad prokuratūra neturi pakankamai argumentų, ir bus padėtas taškas. O panaikinus imunitetą, teisėja lieka teisėja ir šiuo atveju procesas tik tęsiasi, taip, kaip mūsų kolegos, kurių imunitetas panaikintas, turi teisę į teisinę gynybą ir į teisinius žingsnius. Lietuva pasisakė už teisinę valstybę, turime labai normaliai atlikti savo darbą.
PIRMININKAS. Diskusijos baigtos. Dabar priėmimas. Ir keturios nuomonės – už, keturios – prieš. (Balsai salėje) Jeigu jūs… užtenka, girdžiu balsus. Palaukite. Tokia yra procedūra. Atsisakykit kalbėti ir balsuosime iš karto, jūs patys norite kalbėti ir sakote – baigiame. Nuomonė už – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kai kurie kalbantieji truputį sumaišė žanrus. Seimas balsavo ir nepritarė komisijai, kuri aiškintųsi įvykius, įvykusius gegužės mėnesį Garliavoje. Ši komisija buvo sudaryta svarstyti klausimą dėl teisėjos teisinio imuniteto, kuris nėra absoliutus. Šis imunitetas yra suteikiamas teisėjui, kad jis nebūtų veikiamas, kai priima kaip teisėjas sprendimus. Mūsų komisijos užduotis ir buvo būtent įsitikinti, ar nėra požymių, kad teisėja yra persekiojama kaip teisėja už savo kokią nors darbinę veiklą. Tokių požymių mes nesuradome. Todėl, negalėdami lįsti į ikiteisminio tyrimo medžiagą, mes ir pateikėme Seimui tokį pasiūlymą. Beje, per komisijos posėdį aš klausiau prokuroro, ar jie iš tiesų yra pasirengę įrodyti tai, ką jie mums teikia, teisme. Žinoma, kad teisme tai turės būti įrodyta. Tiesiog siūlau balsuoti už ir pasisakyti už tai, kad tiesa pagaliau būtų išsiaiškinta, ir tai būtų vienas žingsnelis tiesos link.
Apie tiesą. Rašo žmonės ant grindinio, reikalaudami tiesos. Bet tiesos nori ne tik tie, kurie rašo, jos nori ir tie, kurie tyliai kenčia. Tiesos nori J. Furmanavičiaus motina, tiesos nori V. Naruševičienės duktė, pagaliau tiesos nori Vaido Milinio šeima ir artimieji. Tai man regis, kad padaryti vieną žingsnelį link tiesos vis dėlto mes privalome, kaip privalome paklausti teisėsaugos institucijų, prokuratūros, kodėl tos tiesos mes iki šiol nežinome. Tad prašyčiau vis dėlto balsuoti už.
PIRMININKAS. J. Ramonas – nuomonė prieš.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš dar ne viską pasakiau apie komisijos darbą, ar jai pavyko objektyviai įvertinti visus už ir prieš. Noriu dar kartą pasakyti (nei menkindamas, nei aukštindamas, gal ko nors nesuprantu ir t. t.), kad komisijoje nebuvo tiriama pagal prokuroro pateiktus punktus visa medžiaga, dėl kurios mes galėtume įsitikinti ir pažymoje parašyti, kad būtent taip ir yra, kaip rašo prokuroras.
Aišku, kai kurie juokiasi ir t. t., čia yra teisiniai dalykai, bet žmogiškai mes to nepadarėme. Gal gerai, gal blogai, gal reikia, gal nereikia, bet to nebuvo padaryta. Be to, įvairios visuomeninės organizacijos ir žmonės teikė daug prašymų, pasiūlymų per Seimo Pirmininkę, tačiau medžiaga nebuvo svarstoma, tik buvo duodama mums paskaityti ir t. t. Mes galėjome ją perskaityti, pabrėžiu, bet ji nebuvo svarstoma.
Dar vieną dalyką noriu pasakyti Seimo nariams, kurie sako, kad reikia atimti imunitetą. Čia yra neeilinis atvejis, nes šitoje procedūroje dalyvauja ir yra kaltinama teisėja ir yra dar daugiau teisininkų, kurie ginasi.
Koks iš principo yra rezultatas? Jūs pagalvokite, ar žmogus, kuris yra paliekamas vienas, iškilus vienai ar kitai teisinei problemai su ta teisine mašina, ar jis gali ir ar pavyksta jam apsiginti? Kiek tokių žmonių yra? O teisininkai, turintys išsilavinimą, nesugeba įrodyti, ir ta teisinė mašina traiško žmonių likimus. Aš kviečiu visus balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien kalbame apie teisėjo imunitetą ir su šituo teisiniu režimu susiję du Konstitucijos straipsniai – 109 ir 114. Esmė čia labai paprasta – Konstitucija draudžia valstybinės valdžios pareigūnams, institucijoms kištis į teisėjo veiklą, kai jis atlieka savo tiesiogines pareigas. Bet komisijos darbo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad generalinio prokuroro teikimas yra susijęs su teisėjos nagrinėtomis bylomis, su jos veikla teisme, su kokiais nors galbūt netinkamais sprendimais, kurie kam nors iš prokuratūros ar iš kur nors kitur nepatiko. Tokių duomenų nepateikta.
Kitas dalykas, ką minėjo ir V. P. Andriukaitis, beje, ir J. Ramonas kėlė tą klausimą. Kokia yra galimybė tuos teiginius (jie dar nėra įtarimai), kurie išdėstyti generalinio prokuroro kreipimesi į Seimą, paneigti? Kokia galimybė? Ar tai būtų Seimo narys, ką mes čia neseniai darėm, ar tai būtų teisėjas, ar kitas asmuo, kuris turi teisinę neliečiamybę. Vienintelė galimybė ir šita galimybė yra ne tik to žmogaus, kuris turi neliečiamybę, apsigynimas, bet lygiai taip pat atsakomybė prokurorui, kad jeigu jis ateina, jis sukelia visuomenėje tam tikrą įtampą, jis tam tikra prasme žmonėms gali sudaryti įspūdį, kad tas žmogus jau yra kaltas. Vienintelė galimybė priversti ir prokurorą, generalinį prokurorą, labai atsakingai, pamatuotai ateiti čia, į Seimą, ir prašyti atlikti šitą procedūra, kuri nei vienai, nei kitaip pusei nėra maloni.
Ir paskutinis dalykas, kurį mes vertinome komisijoje, kurį mes aptarėme šiandien frakcijoje. Prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas būtent dėl pareigūnų veiksmų vykdant teismo sprendimą.
PIRMININKAS. Laikas!
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra labai svarbu ir tai teisėsauga turi išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Stoma.
S. STOMA (MSG). Gerbiamieji kolegos ir visi, kurie norite išgirsti! Čia buvo pasakyta daug žodžių, kad tiesos tarsi nori visi. Visi nori: ir viena pusė nori, ir kita pusė nori. Norai geri, bet kodėl mes jau ketverius metus šioje visoje istorijoje tos tiesos taip ir nerandame? Mes vis dėlto esame Seimas, tai paklauskime savęs, ką mes padarėme, kokius realius žingsnius padarėme, kad sudarytume sąlygas tai tiesai atsiskleisti? Aš prisimenu paskutinius mūsų žingsnius, tai buvo pono S. Šedbaro komisija turbūt jau prieš trejus metus, kuri iš tikrųjų kažką pradėjo tirti. Bet nuo to laiko Seimas absoliučiai nieko nepadarė.
Gerai, dirba institucijos, gal jos tegul ir dirba, bet žiūrėkime, kokie to viso darbo rezultatai. Mes matėme klaikų vaizdą gegužės 17 d., kurį teisės profesoriai įvardija kaip Konstitucijos sulaužymą ir akivaizdžią prievartą prieš žmogų. Ar mes gavome, ar komisija gavo, vaizdą, kur matytųsi, kas ten įvyko? Negavo ir nepasipiktino, Seimas neprotestuoja. Tai ar šitas Seimas nori tiesos, jeigu jis net nesugeba išsireikalauti tokios medžiagos, kokios visais kitais atvejais paprastai būdavo išsireikalaujama? Mes juk vieną teisėją paleidome su nekaltybe, nes jis pasiėmė tik dvi padangas, o ne daugiau kaip kitas. Precedentas buvo, o kodėl mes šiuo atveju elgiamės kitaip?
Siūlyčiau pagalvoti apie tiesą. Iš tikrųjų, matyt, N.Venckienė bet kokiu atveju išeis nugalėtoja, bet dabar mes kalbame apie Seimo autoritetą ir Seimo savigarbą. Ar mes apginsime savo autoritetą, ar ne.
PIRMININKAS. Laikas! Nuomonė už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kažkodėl išgirdus pavadinimą „Laikinoji Seimo tyrimo komisija“ susidaro įspūdis, kad jeigu jau laikinoji Seimo komisija, tai gali viską. Deja, ir laikinųjų Seimo komisijų būna skirtingų. Vienos tokios, kaip mūsų komiteto ar kitų, kur tyrė tam tikrus klausimus, ir yra Seimo laikinosios komisijos dėl imuniteto atėmimo. Jų galių ir klausimų ratas, kuriuos jos sprendžia, yra visiškai skirtingas. Laikinoji tyrimo komisija dėl imuniteto, nesvarbu, ar Seimo nario, ar teisėjo, netiria bylos medžiagos, tai ne jos kompetencija, tai teismo kompetencija. Ji sprendžia vienintelį klausimą – ar buvo politinės įtakos prokuratūrai, ar prokuratūra kėlė bylas su politiniais motyvais, ar, pavyzdžiui, dėl teisėjos darbo, jai kas nors nepatiko prokuratūroje ir taip sugalvojo susidoroti su teisėja. Komisijos nariai patys konstatavo, kad tokių įrodymų patvirtinimo ar ko nors panašaus komisija negavo, to nėra. Tiek tie žmonės, kurie sėdi viršuje, tiek čia, apačioje, visi mes norime tiesos. Bet taip yra pasaulyje ir demokratinėse valstybėse, kad tiesą galima rasti tik teisme. Ne mitinguose, ne gatvėse, o teisme. Tai nėra greitai, tai nėra paprasta, bet tai vienintelis būdas.
Dabar, suteikdami arba neatimdami imuniteto, čia buvo visokių insinuacijų, kaip kas tą traktuos, bet iš principo mes tą procesą vilkinsime arba iš viso sustabdysime ir tos tiesos niekada nesužinosime, nes teismo proceso turbūt ir neįvyks. Tai ko mes norime?
PIRMININKAS. Laikas!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ar mes norime tiesos, ar…
PIRMININKAS. Laikas!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). …mes norime tos nežinios ir toliau vaikščioti į mitingus?
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai apgailestauju, kad nebuvo suteiktas žodis visuomeninės komisijos Garliavos įvykiams ištirti pirmininkui, teisės ir filosofijos daktarui S. Arlauskui ir tos autoritetingos komisijos nuomonė nebuvo išklausyta. Komisijos, kurioje dalyvavo trys Nepriklausomybės Akto signatarai, dviejų žmogaus teisių asociacijų pirmininkai, teisininkai, ypatingų bylų prokuroras.
Leisiu sau pacituoti. Gerbiamasis S. Arlauskas paliko man savo pranešimo dalį, kurią pacituosiu. „Komisija mano, kad teisėjos N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas, kurį jūs šiandien svarstote, yra ne vien tik N. Venckienės personalinė problema. Mes manome, kad šiandien Seime sprendžiama kur kas platesnė ir mūsų valstybei nepaprastai aktuali teisinė dilema. Dabar jums, Seimo nariai, lemta pasakyti savo žodį, kokią teisinę politiką žmogaus teisių apsaugos srityje mūsų valstybė vykdo ir ateityje vykdys: teisinę politiką, kurioje bus gerbiamos žmogaus teisės, ar teisinę politiką, kurioje tariamas teisėtumas bus įgyvendinamas žmogaus teisių pažeidimų sąskaita? Mes kaip reikiant nesusimąstome, kad egzistuoja reikšmingiausias teisės principas, reikšmingesnis net už motinystės principą, tai žmogaus orumo principas, ir mes jo deramai neįvertiname. Negerbiamas orumas, vadinasi, negerbiamas žmogus, negerbiamas orumas, vadinasi, žmogus diskriminuojamas, žeminamas, laikomas vergu, įkaitu arba tiesiog daiktu.“ Ar dabar iš tikrųjų komisija turėtų paneigti kokius nors kaltinimus? Ne. Bet mes svarstome ne tą klausimą. Mes akivaizdžiai matome, kad teisėjos neliečiamybė jau buvo pažeista, jau buvo įvykdytas nusikaltimas, buvo pažeisti būsto, turto neliečiamybės principai. Aišku, kad teisinių pasekmių iš neteisėtų veiksmų negali kilti.
Dar daugiau. Noriu pasakyti, kad buvo galimai pasikėsinta į konstitucinę santvarką, nes atseit su nesankcionuoto mitingo dalyviais buvo mėginama susidoroti.
Ką dabar noriu pasakyti? Ne teisės, bet jėgos principą mes šiandien…
PIRMININKAS. Laikas!
G. SONGAILA (MSG). …paremsime, jeigu balsuosime už N. Venckienės neliečiamybės panaikinimą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų istorija, apie kurią kalbėjo ir ką tik prieš tai kolega, ir kiti, ilgokai užsitęsė. Šitai istorijai turbūt nėra abejingų. Vieni įsitikinę, kad žino tiesą, kiti daug kuo abejoja ir svarsto, treti slepiasi krūmuose. Šiandien situacija tokia, kad Seimui reikia spręsti klausimą dėl asmens, kuris eina teisėjo pareigas, teisinės neliečiamybės ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo bei suėmimo ar kitaip jo laisvės suvaržymo. Ar Seimas priims vienokį, ar kitokį sprendimą, jeigu norime išsiaiškinti tiesą, kito kelio nėra, nes galutinį sprendimą ir teisingumą vykdo teismas. Žinoma, jeigu tas klausimas pasieks teismą, nes pirmiausia, kai generalinis prokuroras duoda tokį teikimą Seimui, jis, iš tikrųjų teisingai sakė kolegos, turi įvertinti tų duomenų svarumą, pakankamumą ir ryžtis tokiam klausimui. Jeigu ne, tada tikrai nereikėtų ir kreiptis į Seimą, bet kai jau kreipiamasi į Seimą, kito kelio nėra. Kiek kartų Seime buvo svarstomas klausimas dėl kolegų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ar kitų asmenų – teisėjų, buvo šioje kadencijoje keli atvejai, kai Seimas nepritarė. Dažniausiai dėl to, kad ar per mažai balsavo, tačiau aš abejoju, kad buvo sąmoningai daugeliu atvejų balsuojama kitaip, nes kito kelio nėra. Prisimenu 2004 m…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kai dėl trijų Seimo narių buvo kreipiamasi.
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ir vienintelį klausimą mes tada sprendžiame, ar nėra politinio susidorojimo su tais…
PIRMININKAS. Laikas! Viskas. Ačiū. 2 minutės. Nuomonė prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Teismų įstatymo 47 straipsnis numato, ką reiškia Konstitucijoje įtvirtintas teisėjo imunitetas – draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas. Tačiau Kėdainių apylinkės teisėjas nusprendžia kitaip išaiškinti Konstituciją sakydamas, kad galima įsiveržti į teisėjo patalpas, jeigu tuo metu teisėjas sėdi ne su teisėjo mantija, o globoja vaiką. Šiuo sprendimu prisidengus, daugybė valstybės institucijų atlieka antikonstitucinius veiksmus teisėjos N. Venckienės ir jos artimųjų atžvilgiu. Pati Teisėjų taryba ir drausmės institucijos netiesiogiai nepripažįsta šio Kėdainių teismo sprendimo, nes N. Venckienę, kaip teisėją, baudžia už žodžius, kuriuos ji pasakė teismų atžvilgiu kaip globėja, o ne kaip teisėja. Štai jums šiurkščiausias dvejopas teismų standartas. Seimui pateikiami kaltinimai, kad teisėja nusikalto tuo, ką padarė kaip globėja, bet, būnant globėja, jai netaikomas teisėjos imunitetas. Visiems akivaizdu, kad tiek kovo 23 d., tiek gegužės 17 d. policija ir kitos valstybės institucijos šiurkščiausiai pažeidė Konstitucijos 3 straipsnį. Be abejonės, tada teisėja, kaip ir kiti žmonės, turėjo teisę į savigyną.
Mielieji kolegos, man labai keista, kai Seimo nariai yra bandomi įtraukti iš esmės į neteisėtus Konstitucijos pažeidimus. Mus bando padaryti suokalbininkais tų valstybės institucijų, kurios iš esmės šiurkščiausiai pažeidė Konstituciją.
Kadangi N. Puteikis užleido man savo eilę kalbėti, aš noriu pasakyti, ką prašė pasakyti ponas N. Puteikis. Jeigu G. Kryževičius, būdamas Aukščiausiojo Teismo pirmininku, pasakė, kad N. Venckienė yra pūlinys, tai ar mes, būdami Seimo nariais, tikime, kad tie teisėjai, kurie ją teis, bus objektyvūs?
Ir paskutinis. Balsuojantys už imuniteto panaikinimą balsuos už Konstitucijos sulaužymą ir dvejopus teismų standartus. Aš iš tikro manau, kad yra gėda Seimo nariams patiems…
PIRMININKAS. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (MSG). …ne reikalauti įstatymų laikymosi, bet patiems prisidėti prie Konstitucijos ir įstatymų laužymo.
PIRMININKAS. Viskas. Nuomonės nuskambėjo.
Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už rezoliuciją, t. y. pritaria komisijos išvadai, balsuojantys prieš ir susilaikę turi kitą nuomonę. Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Už – 73, prieš – 20, susilaikė 9. Rezoliucija priimta.
Dar dirbame toliau ar skelbiame 10 minučių pertrauką? Dirbame toliau. Gerai. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas E. Tamašauskas.
18.01 val.
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1, 2, 6, 9, 10, 11, 121, 17, 19, 20, 21, 22, 24, 26, 33, 37, 38, 40, 43, 491, 50, 53, 54, 55, 57, 58, 89, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 104, 106, 113, 128, 131, 133, 139, 1401, 1411 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 441, 493, 981, 991, 1031, 105, 1051, 1052, 1053, 1054, 1061 straipsniais ir 122, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 145 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2360 ir du lydintieji: projektas Nr. XIP-2361 ir projektas Nr. XIP-3358. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti R. Žemaitaitį. Svarstymo stadija.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo straipsnių, jie buvo parengti darbo grupės. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Papildomi komitetai. S. Pečeliūnas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mūsų komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo valdybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu sudarytos darbo grupės patobulintam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo daugeliu straipsnių su ženkliukais prim… straipsniais bei daugelio straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-2360(3). Komitetas daugiau pasiūlymų negavo. Pritarta bendru sutarimu. Komiteto narių atskirosios nuomonės taip pat nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas tikrai nuodugniai apsvarstė šį įstatymo projektą ir pateikė nemažai siūlymų dėl straipsnių, kurių aš čia dėl laiko stokos nenorėčiau vardinti, bet jų esmė yra viena. Nežiūrint to, kad mes dabar taisome tik dalį šio įstatymo straipsnių, bet jeigu mes pritariame nuostatai, kad kitų valstybių teisė neturi persimesti į mūsų teisę, čia aš kalbu apie įvairius būdus gyventi kartu, taigi, ir partnerystę, kas pas mus nėra reglamentuoti dalykai, nėra reglamentuota daugelis dalykų, kaip yra kitose valstybėse. Mes turime būti atsakingi ir niekur nepalikti tokių nuostatų, ir neleisti per kitas duris ateiti į mūsų teisinę sistemą kitų valstybių teisiniam reguliavimui, nepaisant to, kaip mes dabar žiūrime. Mes dabar galime nuspręsti, kaip norime, čia mūsų teisė spręsti, bet ne kitų teisinis reguliavimas turi nulemti, kaip mes tvarkomės viduje.
Todėl pasiūlę nemažai įstatymų projektų pataisyti šį įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kad nebūtų dviprasmybės, vienur įstatymą pataisome, o kiti straipsniai lieka nepataisyti. Taigi, toks pusiau luptas, pusiau skustas. Tam komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto išvada – A. Šedžius. Bet aš A. Šedžiaus nematau. Kas galėtų Užsienio reikalų komiteto išvadą pateikti? Taip, pirmininkas E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas pirmininke, mielieji kolegos, pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Žmogaus teisių komiteto išvada – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ straipsnių pakeitimą ir siūlo iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės patobulintą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Žmogaus teisių komitetas siūlo: pagrindiniam komitetui atkreipti dėmesį į darbo grupės patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį, siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 111 dalimi, kuria siekiama įtvirtinti naują sąvoką „kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise“. Pagal siūlomą apibrėžimą neaišku, kuo remiantis yra nustatytas trejų metų nuolatinių santykių palaikymo terminas, ir neaišku, kokie dokumentai galėtų būti laikomi tinkamais siekiant įrodyti esant aptariamus santykius. Komitetas siūlo numatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų tinkamai įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
Komiteto sprendimas – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose užsirašęs kalbėti R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, mes dabar turėjome emocingą dalį, buvome susitelkę dėl kitų dalykų, kalbėjome apie teisinius dalykus. Bet vis dėlto mes turime atkreipti dėmesį į šį įstatymą, kuris iš tikrųjų yra gana svarbus įstatymas būnant Europos Sąjungos nariais.
Problema yra ta, kad šis įstatymas reglamentuoja daugelį dalykų, kaip kitų valstybių priimtos teisinės normos, galimybės, reglamentacija, kas yra jų suvereni teisė priimti sprendimus, ir mums taip, kaip tinka, persikelia į mūsų erdvę, kai tie žmonės atvyksta pas mus. Nepriklausomai nuo to, kokias mes pažiūras čia turime – vieni už, vieni vienaip į šeimą žiūri, kiti kitaip, vieni į partnerystę vienaip, kiti kitaip, – reikėtų atsiriboti dabar nuo tokio svarstymo. Mano galva, komitetas vadovavosi nuostata, kad tai yra mūsų suvereni teisė reguliuoti visus šiuos klausimus, ne kieno nors kitų. Ir tie, kurie atvažiuoja čia, ir ačiū Dievui, kad jie atvažiuoja, dirba, nori mokesčius mokėti, pridėtinę vertę kurti – viskas gerai, bet jie turi vadovautis mūsų įstatymine teise, ne kokia nors kitų valstybių teise, laikytis mūsų įstatymų, mūsų supratimo, gerbti mūsų supratimą.
Ir čia susiduriame su problema. Mes anksčiau labai neatsargiai kai kuriuos dalykus jau buvome įdėję į šį įstatymą. Dabar lyg ir taisydami, suprantu, darbo grupė skubėjo, ieškojo tų būtiniausių pataisų, kurias reikėjo sutvarkyti šiame įstatymo projekte, bet ji pataisė tiktai dalį įstatymo straipsnių, o kitos nuostatos kituose straipsniuose liko. Jeigu mes jau priėmėme sprendimą ir pagrindinis komitetas manė, kad šioje vietoje turi būti laikomasi mūsų principų, tai reikėjo logiškai pataisyti visą įstatymą.
Todėl man keista, kai pagrindinis komitetas nepritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vieningai nuostatai, vieningai, pabrėžiu, bendru sutarimu priimtai, nepriklausomai nuo politinio spektro ir įsitikinimų, nuomonės. Ir nepritarė mūsų daugeliui įstatymo pataisų. Kitaip mes vienoje vietoje sutvarkome, bet kitoje vietoje paliekame tas pačias landas, ir vėl tada turėsime praktiką, kai turėsime ginčytis ir manyti, kuri čia teisė didesnė, ir t. t.
Todėl labai prašau pritarti svarstymo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymams, kurie yra logiški ir, man atrodo, nepriklausomai nuo mūsų įsitikinimų, visiems priimtini. Mes patys norime kurti savo teisę, o ne leisti perkelti teisines nuostatas mums tokias, kurios, sakykime, mums nepatinka, kitų valstybių, nes esame suvereni valstybė, nežiūrint to, kad esame Europos Sąjungos nariai.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu į tribūną R. Žemaitaitį. Svarstysime pasiūlymus. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, iš tiesų komitetas ir darbo grupė…
PIRMININKAS. Atsiprašau, atsiprašau, pranešėjau. R. J. Dagys dabar pristato komiteto pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Noriu atkreipti dėmesį, aš argumentus faktiškai ką tiktai pasakiau iš tribūnos, dėl ko mes teikiame šias pataisas. Ir tikrai nenoriu visų varginti, čia ta pati faktiškai pataisa eina per visus straipsnius. Tai jeigu mes apsispręstume, kad ją tenkinam, tada nereikėtų balsuoti dėl visų kitų straipsnių.
PIRMININKAS. Arba jeigu nepritartumėte, taip pat nereikėtų balsuoti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Na, tai taip. Mes vis tiek turbūt teiktume kitas pataisas priėmimo stadijai, nes manome, kad taip negerai sutvarkyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Valdybos sprendimu darbo grupė buvo sudaryta tik siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvos keliamus reikalavimus, o ką kelia Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip, tai yra svarbu, reikšminga, bet tai nėra direktyvos reikalavimas.
Kitas dalykas, galiu informuoti: Socialinių reikalų ir darbo komitete po darbo grupės registravome naujus pasiūlymus (darbo grupės metu), kurie nesusiję su direktyva, ir jūsų, štai, ką keliate, irgi yra tarp pasiūlymų. Tai tiesiog, kolegos, siūlyčiau dabar nepainioti Europos Sąjungos direktyvos, ką perkėlėme ir ką norime viduj sutvarkyti, daryti. Tiesiog matome, kad nėra tikslinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonės už nematau. Nuomonė prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš dar kartą pakartosiu, ką sakė darbo grupės ir komiteto pirmininkas. Šios pataisos yra susiejamos tik su direktyva, visa kita yra registruota kitu projektu, kuris eina iš paskos, seka iš paskos šito, ir ten yra sudėti visi vietiniai mūsų pataisymai, kurie yra neišvengiamai būtini ir reikalingi. Ir ten pono R. J. Dagio minėti dalykai yra įdėti.
Tai aš labai prašyčiau dabar nesiveržti pro atviras duris, negriauti šitų pataisų principinės struktūros, nes tai yra viskas, kas susiję su direktyva, ir kai ateis tos kitos pataisos, jos labai greitai bus ant jūsų stalo, tada pažiūrėti, ar mes tiksliai išgirdome, ką jūs sakėte, ar tiksliai suformulavome, ar ką nors praleidome, ar iškreipėme jūsų mintį. Toks būtų mano siūlymas – dabar tiesiog atsiimti šitą pasiūlymą arba balsuoti prieš jį, nes jisai neprapuls, jis tuoj vėl sugrįš ant mūsų darbo stalų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už nėra, todėl prašau, kolegos, pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymams, kuriems komitetas nepritarė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 57: už – 32, prieš – 1, susilaikė 24. Pasiūlymams pritarta. Gal pranešėjas dabar galėtų paaiškinti, o kaip toliau tuomet?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Nereikėtų perbalsuoti, nes pritarėme visiems, kadangi ten eina per visus straipsnius.
PIRMININKAS. Bet ar, kaip jūs pats minėjote, tai neiškreipia visos situacijos?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Apie tą ir kalbu. Kolegos, mes priimame dar kartą tik direktyvos reikalavimą. Siekiama tik to, ko iš mūsų reikalaujama, kad nebūtų pažeidimo procedūros. Ko prašo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ko prašo tam tikra asmenų grupė, Seimo narių grupė, kuri irgi yra užregistravusi pasiūlymą, jie nėra susiję. Tai, ką jūs kalbate, aš esu užregistravęs ir tai eis su visiškai kitu projektu. Kam mes darome tokį jovalyną? Jeigu buvome pasakę ir Seimo Pirmininkė sakė, kad tik tai, kas yra su direktyva, tai darbo grupė ir stengiasi tik direktyvos nuostatas įgyvendinti. Iš tikrųjų keistas balsavimas.
PIRMININKAS. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš esmės dabar priimtas sprendimas keičia visą įstatymo nuostatą, ar ne?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Pačios nuostatos nekeičia, bet kadangi tai yra…
K. DAUKŠYS (DPF). Tada nėra ko jos svarstyti iš naujo.
PIRMININKAS. Nėra. Gerai. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Jisai nekeičia nuostatų, bet jis sujaukia principą. Buvome apsisprendę, tam ir darbo grupė buvo sudaryta, kad nesvarstytume. Buvo jau kelios direktyvos, plius vietinės pataisos. Tada, kai atnešė ministerija projektą, buvo visiškas jovalas, atsirašau. Niekas ten nieko nesuprato ir su begale skylių. Jeigu atsimenate, žiemą atskyrėme, vieną gabalą padarėme, Seimas priėmė. Dabar atskyrėme kitą gabalą, kad būtų visiškai aišku: taisom tik tai, kas su direktyva. Rudenį ateina trečias nedidelis gabaliukas, kur mūsų vietiniai pataisymai, mes juos taip vadinom. Dabar mes sujaukėm šitą pačių nusistatytą tvarką vien todėl, kad kažkas nori pasirodyti labai gudrus ir pasipuikuoti, nežinau kodėl, ar rinkimams artėjant per visą vasarą agituos, kaip jis nugalėjo visą Seimo sudarytą darbo grupę. Visiškai nereikalingas karas. Aš manyčiau, kad šitą pataisą mes turėkim. Vis tiek jinai bus, mes jai pritarsime, niekas čia perdaug nesusijaukia. Bet ateityje tokių pasiūlymų dėl šio įstatymo siūlyčiau neteikti ir laikyti savo nusistatytų principų.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jūs visiškai susipainiojote argumentuodami. Taip, iš tikrųjų taisom direktyvą, bet nuostata, kurią pats komitetas priėmė ir kuriai pritarė, pataisė pusę straipsnių, o kitoje pusėje straipsnių tos formuluotės nesutvarkė. Tai kas čia ką keičia, kai mes pasiūlėm, komitetas, kad lygiai taip pat, kaip pusėje straipsnių sutvarkėme, ir į likusią pusę straipsnių tas pačias nuostatas perkeltume? Kas čia yra nauja? Kas čia keičiasi iš esmė? Nieko. Tiesiog sutvarkykite visus straipsnius vienodai, o tai viename straipsnyje vienokia nuostata, kitame – kitokia. Tai koks čia priėmimas? Iki priėmimo, man atrodo, tuos dalykus pirmininkas išsiaiškins. Negali būti pusiau luptas, pusiau skustas.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, išties dabar, ko gero, logiška būtų svarstyti visas pataisas, po to paprašyti pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai. Mes…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Noriu įspėti kolegas, kad kai prasidėjusi pažeidimo procedūra, dabar kalbu apie direktyvos problematiką, suvokim, čia valdančiajai daugumai taip pat tai turi būti labai svarbu: jeigu mes iki liepos 1 d. nesusitvarkome, mes turime liūdnas teisines pasekmes, todėl…
PIRMININKAS. Kolega, ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …minimizuokime reikalus…
PIRMININKAS. Ačiū, mes tikrai šitą žinome. Dėkoju už priminimą.
Toliau. Ar dabar mes turėtume R. J. Dagio, A. Dumbravos, R. Baškienės, M. Zasčiurinsko, V. V. Margevičienės…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Nereikia komentuoti, nes yra analogiškas prašymas.
PIRMININKAS. Nereikia. Gerai.
Kolegos A. Ažubalio pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar Audronių tenkina?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tenkina.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
Toliau E. Jurkevičiaus pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Nematau kolegos. Tokiu atveju komiteto nuomonė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tiek komitete, tiek darbo grupėje svarstėme tokią mintį, tokią idėją. Ir neapibrėžtumo sąvokos… Kol laivas yra uoste – ką tai reiškia? Iš tikrųjų laivas gali stovėti metus, dvejus, gali pusę metų, ir visiškai nėra konkretaus termino. Todėl mes ir siūlome, kad trys mėnesiai, nes toliau prasideda ir ištrėmimo, ir svarstymo procedūra. Tikrai nėra jokios teisinės logikos – kol laivas stovės.
PIRMININKAS. Gerai, kadangi nėra siūlytojo, tai turbūt pritariame komiteto nuomonei.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat yra kitas E. Jurkevičiaus pasiūlymas. Vėlgi komitetas nepritarė jam.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, nes pagal Užsieniečių Šengeno viza gali būti išduoda pasienio kontrolės punkte būtent vadovaujantis Tarybos reglamentu. Nematome tikslo, kad būtų…
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt analogiškai – pritariame komitetui?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat nepritarė. Ar Užsienio reikalų komitetas nori… Sutinka su komiteto nuomone. Ačiū.
Vėlgi Užsienio reikalų komitetas siūlė ir komitetas nepritarė. Taip pat atsiimate. Gerai. Nereikalaujate balsuoti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Analogiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nario E. Jurkevičiaus pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Taip pat E. Jurkevičiaus nėra. Remigijau, prašau pateikti argumentą, kodėl jūs nepritarėte E. Jurkevičiaus pasiūlymui.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia yra būtent susiję su su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančiais laivais. Iš tikrųjų buvo siūloma papildyti „kai turi leidimą nuolat gyventi arba atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti kitais atvejais, numatytais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose“. Iš tikrųjų neaišku, ką autorius norėjo tuo pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritariame komiteto nuomonei.
Užsienio reikalų komitetas siūlė ir komitetas pritarė iš dalies. Tenkina? Tenkina.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Mes jau apie tai kalbėjome, taip? Taip. Viskas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jeigu galima, kolegos, norėčiau pagal Statuto 154 straipsnio 1 dalies punktą prašyti pertraukos, kad komitete būtų galima, kadangi buvo pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas, sutvarkyti.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gal ketvirtadienį įtrauktume kaip papildomą klausimą. Aš manau, mes rytoj apsvarstytume. Ketvirtadienį galėtume pabaigti svarstymą ir priėmimą. Priėmimą, jeigu Seimo Pirmininkė…
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kolegos, ar pritariate bendru sutarimu pertraukai? Ačiū, pritarta.
18.24 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2361(2). Pranešėjas – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas šių metų birželio 20 d. svarstė įstatymo įgyvendinimo projektą. Sprendimas – atmesti įstatymo projektą, atsižvelgiant į darbo grupės sudarytą ir prieš tai svarstytą mūsų bendrą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto pasiūlymui? Pritarta. Atmesta.
18.24 val.
Įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3358. Taip pat komitetas siūlo atmesti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip. Birželio 20 d. buvo svarstymas ir taip pat buvo siūloma atmesti. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui? Pritarta. Ačiū.
18.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto patvirtinimo“ 3 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4538. Pateikimas. Kviečiu į tribūną V. Stundį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš siūlyčiau visų šešių universitetų statutų projektus vienu kartu.
PIRMININKAS. Bet ar tie pakeitimai yra analogiški?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Jie visiškai analogiški, jie susiję su Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis. Iš esmės…
PIRMININKAS. Ar galėtume visus kartu? Galime. Ačiū. Tuomet prašau pateikti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Seimui teikiami šešių universitetų statutų projektai, tai yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Muzikos ir teatro akademijos statutų projektai. Statutų pataisos yra susijusios su Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis, kurias Seimas priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą. Pataisos iš esmės yra susijusios su valdymo dalykų kai kuriais patikslinimais, į ką Konstitucinis Teismas buvo ypač atsižvelgęs. Ir kai kurie dalykai yra tiesiog patikslinti, įvertinant kitus Mokslo ir studijų įstatymo pataisymus. Tai viena.
Antra. Yra Teisės departamento techninio pobūdžio pastabų, jos svarbios. Su visais universitetais tos pastabos yra suderintos ir visi universitetai į jas atsižvelgė. Taigi iš principo būtų galima šiandien, jeigu būtų tokia valia, tuos statutus ir priimti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti. Pirmasis – J. Olekas. Nematau Juozo. Tuomet A. Dumčius. Taip pat nėra. E. Klumbys. Jūs atsisakote. Ir A. Sysas. Neatsisako. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, jūs sakote, kad Teisės departamento pastabos derintos, bet projektai yra seni, čia yra rimtos Teisės departamento pastabos, kur reikia kai kuriuos statuto straipsnius keisti. Kaip jūs fiziškai įsivaizduojate šitą procesą šiandien? Ar kažkas pasikeistų, jeigu šiandien po pateikimo mes pritartume, normaliai iki priėmimo būtų sutvarkyta statuto versija pagal pastabas, kurias teikia Teisės departamentas, ir būtų paprasčiau? Labai ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Be abejo, tai yra procedūrinis klausimas. Bet kuriuo atveju komitetas be universitetų atstovų sutikimo, pritarimo jokių pataisų neatlieka. Visi universitetai su šiomis pastabomis sutinka ir iš esmės jas įvertina ir dėl galutinio varianto, jeigu Seimas pritartų tokiai procedūrai, nestabdytume universitetų valios ir noro atostogas sutikti ramiau atlikus šitą biurokratinę procedūrą. Tai visi rektoriai yra tikrai su absoliučiai visomis pastabomis sutikę. (Balsai salėje) Suprantu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau norinčių paklausti nėra. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už… Kadangi prieš nėra, tai gal atsisakytumėte kalbėti.
J. OLEKAS (LSDPF). Mielieji kolegos, kviečiu balsuoti už ir atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Profesore, aš jūsų taip pat norėčiau paprašyti. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl šešių įstatymų projektų, išvardinsiu juos. Nr. XIP-4538, Nr. XIP-4539, Nr. XIP-4550, Nr. XIP-4551, Nr. XIP-4568, Nr. XIP-4593. Priėmimas. Prašom, balsuoti. Atsiprašau, pateikimas.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo visiems minėtiems įstatymų projektams yra pritarta. Seimo Pirmininkė, prašom.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip argumentavo komiteto pirmininkas, iš tiesų universitetai laukia šito mūsų sprendimo, todėl aš siūlau priimti ypatingos skubos tvarka šiandieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate ypatingos skubos tvarkai, balsuojame.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 55, prieš – 2, susilaikė 6. Ypatingai skubai pritarta. Tačiau mes negalime priimti, nepraėjus trims valandoms. Mes iš esmės neturime laiko, ketvirtadienį mes tai ir atliksime. (Balsai salėje) Kaip? Dėkui.
Dabar mums reikėtų, kadangi yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, tai dėl visų įstatymų projektų… Manau, kad čia nebus prieštaravimų. Siūloma svarstyti ir priimti ketvirtadienį. Čia bus… Gerai. Ačiū. Einam toliau.
18.32 val.
Darbo kodekso 98, 99 ir 186 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 981 straipsniu ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3384. Pateikimas. Pranešėjas – D. Jankauskas. Ar mes galėtume visus? Čia būtų dar lydimieji Nr. XIP-3385, Nr. XIP-4556 ir Nr. XIP-4557. Ministre, prašom pristatyti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip jau buvo informuota, yra teikiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 981 straipsniu ir kodekso priedo papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 1, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio, priedo papildymo ir įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektai, įgyvendinant 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių darbdaviams būtiniausi standartai. Noriu pabrėžti, kad būtent trečiųjų šalių piliečių, nes tokia buvo Seimo valia, kad tik Europos teisės perkėlimo dalykai turėtų atsispindėti Darbo kodekse bei lydimuosiuose projektuose, grąžinus įstatymą iniciatoriams tobulinti, dėl to ir teikiami tokie patobulinti projektai.
Projektuose yra apibrėžiami nelegalaus darbo požymiai, iš kurių vienas yra pranešimas ne vėliau kaip dieną prieš apie darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; įvardijamos institucijos, kurios vykdo trečiųjų šalių piliečių nelegalus darbo prevenciją ir patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu; numatomos darbdavio, įdarbinančio trečiųjų šalių piliečius, pareigos. Yra nustatoma, kad nelegalų darbą kontroliuos Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Yra detalizuojamos ir nuobaudos. Numatoma, kad darbdavys privalo išmokėti nelegaliai dirbusiam trečiosios šalies piliečiui atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo sutarta, bet ne mažesnį nei nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis ir ne mažiau kaip už tris mėnesius, išskyrus, jeigu buvo dirbta trumpiau. Taip pat nuo šių sumų sumokėti teisės aktų nustatytus mokesčius, įskaitant susidariusius delspinigius, baudas. Taip pat ir visas pervedimo į tą šalį, į kurią grįžo ar buvo sugrąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas bei trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas. Taip pat yra numatomos lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, kurios įvertinamos prieš skiriant sankcijas. Šios nuostatos netaikomos, jei nelegaliai dirba Lietuvos Respublikos piliečiai.
Ir trumpai papildomai noriu informuoti, kad dėl Europos teisės perkėlimo į nacionalinius teisės aktus mes vėluojame, tai turėjo būti atlikta ne vėliau kaip 2011 m. liepos 20 d. Europos Komisija Lietuvai yra pateikusi oficialų pranešimą dėl pažeidimų procedūros ir vėlavimo perkelti Europos teisę. Taigi prašau pritarti po pateikimo ir esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. pirmasis jūsų nori paklausti S. Stoma. Jo nėra. M. Zasčiurinskas. Jo nėra. A. Sysas. Kolega, prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti ne su Europos Sąjungos direktyva susijusių klausimų. Jūs teikiate dar dvi pataisas, tai yra dėl pranešimo „Sodrai “ kitą dieną, ką reikėjo seniai padaryti, nes dėl to klesti nelegalus darbas. Bet mane domina 186.4 dalis dėl jūsų siūlymo išbraukti, kad darbo užmokestis mokamas pinigais. Aš norėčiau priminti istoriją, kodėl šis įrašas atsirado. Vienu metu, tai buvo prieš pirmąją krizę, kai įmonės neturėjo pinigų atsiskaityti, tai, pavyzdžiui, Butrimonių ūkis atsiskaitydavo paukščių mėšlu, kiti geležimi, treti lentomis. Kaip jūs užtikrinsite, kad situacija nepasikartos? Kad koks nors gudrus darbdavys vietoj pinigų nutars vėl kokiu nors produktu atsiskaityti? Labai ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų projekto rengėjai ir specialistai ekspertai, ir aš, kaip teikęs Vyriausybei projektą, tiesiog manėme, kad laikmetis jau yra šiek tiek kitas, ir kai kalbame apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, vis dėlto būtų, ko gero, daugiau aplinkybių, neleidžiančių realizuoti tai, kas būdavo realizuojama jūsų minimais atvejais. O svarstydami komitete galėsime įvertinti visus pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, nelegalus darbas yra nelegalus. Ar jį dirba Lietuvos pilietis, ar ne Lietuvos, ar trečiųjų valstybių pilietis, tai yra nelegalus darbas. Šiandien mums Seniūnų sueigoje bandė įteigti, kad tai yra ypatingos skubos klausimas, ir mes be šitų pataisų negalėsime patraukti atsakomybėn asmenų iš trečiųjų valstybių. Man atrodo, yra pakankamai galimybių ir be šio įstatymo projekto patraukti atsakomybėn, ar aš klystu?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų noriu dar detaliau pasakyti, iš dalies ir pasikartodamas, bet noriu atkreipti dėmesį, kad Europos Komisija pateikė Lietuvai pagrįstą nuomonę dėl nevisiško Europos teisės perkėlimo. Europos Komisijos nuomone, nėra pakankamai reglamentuotos trečiųjų šalių piliečių nelegalaus darbo užkardymo aplinkybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis… Atsisako klausti, gerai.
Vienas – už, vienas – prieš. Už nėra. Prieš – S. Stoma. Jo taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Kolegos, dabar dėl Nr. XIP-3384 pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir kadangi yra siūloma svarstyti skubos tvarka, aš manau, kad spės įtraukti į rytojaus darbotvarkę, apsvarstyti ir mes ketvirtadienį galėtume svarstyti. Ar mes galime pritarti visų šių įstatymų skubos tvarkai? Ačiū, pritarta.
Toliau dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2063 ir 233 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3385 pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kitų pasiūlymų nėra? Ne.
Dėl projekto Nr. XIP-4456 pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra. Ir dėl projekto Nr. XIP-4557 pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Socialinių reikalų ir darbo bei Užsienio reikalų komitetai. Kitų pasiūlymų taip pat nėra. Ačiū.
18.40 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4107. Pranešėjas – V. Bacevičius. Pateikimas.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras, mielieji kolegos! Kartu su kolegomis A. Endzinu ir J. Veselka teikiame jūsų dėmesiui trumpą įstatymo projektą, susijusį (kad ir kaip būtų keista), nors iš pavadinimo atrodo, su Sveikatos priežiūros įstatymo pataisa, bet realiai su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, ne tiek, kiek su sveikata.
Teikiamo įstatymo projektu siūloma nustatyti šiek tiek kitokį reguliavimą ir supaprastinti galimybę gauti higienos pasą, leidimą veiklai pradėti atsisakant reikalavimo keisti patalpų paskirtį. Šiuo atveju toks reikalavimas visais atvejais galiojo, ir numačius pradėti bet kokią komercinę ar paslaugų veiklą gyvenamosiose patalpose pirma reikia pakeisti paskirtį ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Tokie projektų teisiniai statuso pakeitimai užima nuo dviejų iki trijų mėnesių ir kainuoja apie 10–15 tūkst. Lt, priklausomai nuo turto objekto. Mes manome, tai yra visiškai nepagrįsti verslo suvaržymai. Esame gavę Ekonomikos komitete nusiskundimų iš Smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos.
Taigi mes, reaguodami į šią situaciją, ir teikiame įstatymo projektą. Paliekame tik vienintelį saugiklį, jog reikėtų pakeisti patalpų paskirtį tais atvejais, jeigu numatoma užsiimti gamybine veikla, kad gyvenamosiose patalpose, tai yra daugiabutyje, pavyzdžiui, devynaukščio namo pirmajame aukšte, atsirastų ne kokia nors kirpykla, bet gamybinės paskirties objektas. Tam reikia saugiklio, mes su tuo sutinkame ir šį apribojimą paliekame kaip pagrįstą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega pranešėjau, gal turite kokių nors praktinių pavyzdžių, kas paskatino jus parengti tokį įstatymo projektą?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip jau minėjau, šiuo metu su tokiais sunkumais susiduria ir įvairūs soliariumai, kirpyklos, kosmetikos paslaugų salonai, ir jie tikrai labai dažnai kreipiasi. Nuo Naujųjų metų įsigaliojęs toks apribojimas trukdo jų veiklai. Netgi yra tokia paradoksali situacija, kai viena kirpėja, kuri turi iš seniau išsiėmusi tai darbo vietai higienos pasą, leidimą, ji gali dirbti, tačiau jeigu po Naujųjų metų ateina kokia nors kita darbuotoja, nuomojasi kėdę toje kirpykloje ir nori pradėti veiklą, ji net negali gauti higienos paso, leidimo, nes tų patalpų paskirtis yra, pavyzdžiui, pirmo aukšto keturių kambarių butas. Jeigu verslininkas norėtų parduoti realiai tą keturių kambarių butą, tai jis tikrai nesuinteresuotas jo perregistruoti į komercines patalpas, o po to vėl atkeisti į gyvenamąsias patalpas, jeigu įvyktų turto atsisakymo sandoris ir panašiai. Tai visiškai nepagrįstas verslo suvaržymas, visiškai niekaip neužtikrinantis visuomenės sveikatos klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Daugiau norinčių klausti nėra. Galite sėsti į savo vietą. Yra vienas norintis kalbėti už. Atsisako. Ačiū, kolega. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Balsuojame. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 51: už – 49, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-4107 pritarta. Pagrindiniu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje)
18.44 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4032. Pranešėjas – V. Bacevičius. Pateikimas.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, norėčiau jums trumpai pristatyti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma išbraukti iš įstatymo nuostatą „Šiuo metu ekonominėje zonoje draudžiamos šios kapitalo investavimo veiklos sritys, tai yra plastikų ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų gamyba ir deginimas.“ Ši pataisa įsigalioja nuo sausio 1 d. ir taikoma visoms laisvosioms ekonominėms zonoms, ne vienai konkrečiai, bet visoms. Realiai susidaro paradoksali situacija, jog plastikas pirmiausia yra prilyginamas visoms kitoms kenksmingoms ir pavojingoms medžiagoms, o tai yra netiesa, nes jūs patys naudojate plastikines pakuotes ir kartais geriate įvairius gėrimus iš plastikinių indelių. Jie tikrai yra saugūs naudoti.
Taigi mes siūlome įrašyti, kad laisvosiose ekonominėse zonose draudžiami atliekų šalinimo būdai, kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 priede, arba, trumpai šnekant, yra draudžiama šalinti atliekas visuomenei ir visuomenės sveikatai pavojingu ir kenksmingu būdu. Mes manome, kad plastikas yra normali medžiaga, iš kurios galima gaminti įvairią produkciją. Reikėtų pasakyti, kad toje pačioje Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje yra net aštuonios įmonės, kurios yra sukūrusios šimtus darbo vietų ir vykdo tą veiklą. Mes manome, kad jų veikla yra teisėta ir turėtų būti tęsiama. Lygiai taip pat tokia veikla gali būti vykdoma bet kurioje kitoje laisvojoje ekonominėje zonoje.
Anksčiau šią nuostatą arba šį projektą kritikavęs N. Puteikis mano, kad tokia veikla neturėtų būti vykdoma Klaipėdos ekonominėje zonoje. Bet jeigu Jakų žiede šitą veiklą mes uždrausime, kur yra Klaipėdos LEZ’as, bet Klaipėdos senamiestyje tą veiklą galėsime leisti vykdyti, tai aš tikrai nesuprantu tokios pozicijos ir jai niekaip negaliu pritarti. Kolegos, siūlau labai atsakingai pasverti ir pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti. M. Zasčiurinsko nėra. N. Puteikio taip pat nėra. A. Burba.
A. BURBA (LiCSF). Gerbiamasis kolega, dėl įmonių veiklos, kurios gamina plastiką, aišku, galima diskutuoti. Kai viena įmonė yra LEZ’e, kita yra šalia, vienai leisti dirbti, kitai neleisti yra diskutuotinas klausimas. Bet faktas, kai sakote, kad plastikas nėra kenksmingas, yra labai diskutuotinas dalykas, nes jeigu jį degintume, mes nekalbame apie PET’ą, mes kalbame apie plastiką, nesaugiai deginant plastiką susidaro dioksinai ir furanai, kurie yra ypač pavojingi žmogaus sveikatai. Ir tokia nedidelė informacija: Jakuose vėžinių susirgimų yra tiek pat, kiek Gargžduose, nors tai yra mažas kaimelis, o Gargždai yra gana didelis miestas. Kalbėti, kad nekenkia sveikatai, gal yra truputį per anksti. Bet klausimas yra toks: ar jūs manote, kad deginti galima ir saugu aplinkai?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Mielasis kolega, aš ir sakau, kad mes siūlome palikti vienintelį apribojimą, kad draudžiami atliekų šalinimo būdai, kurie prieštarautų Atliekų tvarkymo įstatymui ir kurie būtų nesaugūs. Su šiuo atveju būtų galima sutikti, bet tai tikrai nesusiję su plastiko arba PET’o gamyba.
Kitas dalykas. Pritarčiau, kad degantis plastikas išskiria įvairių nuodingų medžiagų, bet jūs pats esate dirbęs Aplinkos apsaugos ministerijoje ir žinote, kad bet kokiai tokiai atliekų perdirbimo veiklai visų pirma būtina gauti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų leidimus atliekoms tvarkyti, juo labiau deginti. Aš manau, kad tokius leidimus bus sudėtinga gauti, jeigu tokie šalinimo būdai bus kenksmingi.
Ir dar kitas dalykas. Šiuo metu man nėra žinoma, kad būtų pradėta plastiko deginimo veikla Jakų žiede. Matyt, tie jūsų minimi susirgimai nėra susiję su šiuo aspektu, ar ne?
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų jūs rašote, kad atliekų šalinimo būdai, ne plastikinių, kokių kitų. Bet atliekos gali būti nebūtinai plastikas, gali būti stiklas, gali būti popierius ir panašiai. Ar šis įstatymas nedraus, pavyzdžiui, laisvojoje ekonominėje zonoje statyti įmones, perdirbančias kartoną ir panašiai, kad nebūtų taip, kad, norėdami uždrausti tik kai kurias atliekas, uždrausime perdirbti visas?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Mūsų tikslas yra uždrausti tokius atliekų šalinimo būdus, kurie prieštarautų visuomenei, visuomenės sveikatos normatyvams ir aplinkos apsaugos normatyvams. O kiti atliekų šalinimo būdai tikrai gali būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka ir gavus tam tikras licencijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės suprantu, kad perdirbti plastikus laisvosiose ekonominėse zonose, visiškai suprantamas ir aiškus dalykas, būtų galima. Bet šalinti bet kokiais būdais koks tikslas? Tai šalinti deginimo ar kokiu nors kitu būdu, užkasti į žemę, matyt, laisvosiose ekonominėse zonose iš viso tokių dalykų neturėtų būti. Kaip jūs manote? Jūsų pasiūlymas, kad dabar lyg ir būtų galima juos ten ir deginti, ir kitus dalykus daryti.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarčiau tokiai jūsų pozicijai. Sakau, kad mūsų projektu uždraudžiama šalinti tokias atliekas, kai tai prieštarautų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymui ir jo 3 priede nurodytiems tiems šalinimo būdams. Aš pritarčiau, kad bet kokie kenksmingi šalinimo būdai turėtų būti draudžiami, ar tai bus plastikas, ar, kaip E. Pupinis minėjo, gal ir kita medžiaga, netgi kaip stiklo vata, kitos medžiagos, šiferis ir t. t.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonės už sakančiojo aš nematau. N. Puteikis – prieš.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Kolegos, dėl pono V. Bacevičiaus pasakymo, kad jam nežinoma apie išduotus leidimus. Gaila, kad Ūkio ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė taip kruopščiai slepia viešai pateikiamą informaciją. Išduotas leidimas kasmet sudeginti po 20 tūkst. tonų plastiko. Šitas leidimas išduotas „Fortumui“. Švedijoje plastiką degina 1250 laipsnių temperatūroje ir aukštesnėje, sudega visos kenksmingos medžiagos. Lietuvos įstatymai leidžia deginti 850 laipsnių temperatūroje. Vadinasi, mes gausime visą puokštę furanų ir kitų „džiaugsmingų“ dalelių, kurios sukelia vėžinius susirgimus. Tai, kad „Fortumas“ dezinformuoja visuomenę, tai, kad Ūkio ministerija slepia nuo visuomenės informaciją apie tą išduotą leidimą, rodo, kad šita pataisa pateikta apgaulingu būdu, nuslepiant nuo Seimo narių labai svarbią informaciją. Todėl aš kviečiu kolegas būtinai balsuoti prieš, nes kitaip išnuodysite klaipėdiečius. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4032 po pateikimo.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 39, prieš – 2, susilaikė 13. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-4032 pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Kitų pasiūlymų nėra? Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje) A. Burba nori pasiūlyti papildomą komitetą.
A. BURBA (LiCSF). Prašytume skiri papildomais Sveikatos reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetus.
PIRMININKAS. Gerai. Sveikatos reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetai papildomi. Ačiū.
18.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-4601. Pranešėjas – J. Šimėnas. Jo nėra. (Balsai salėje) Pristatys kolega A. Petkus.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas teikė šito nutarimo projektą ir siūlo į Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą įrašyti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu visus pritarti. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta.
Svarstymas. Nieko nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta.
Ir priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 54: už – 51, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-4601 priimtas.
18.56 val.
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4590. Teikėjas – A. Petkus.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Teritorijų planavimo įstatymas šioje kadencijoje buvo keičiamas keletą kartų. Dažniausiai tai susiję su tuo, kad buvo siekiama išjudinti daugiabučių namų modernizavimą ir supaprastinti individualių namų projektavimą ir statybą. Buvo aiškiai reglamentuota, kokiais atvejais būtina rengti detaliuosius planus ir kokiais atvejais nereikia detaliųjų planų. Tačiau susiklosčius situacijai gyvenime pasirodė, kad dalis valstybės tarnautojų šiek tiek skirtingai traktuoja šiuo metu veikiantį įstatymą, negu buvo jis priimamas ir diskutuojamas Seime. Šiandien netgi yra Vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad reikalaujama vykdyti teritorijų planavimą ten, kur jo nereikia.
Todėl, siekdamas išvengti tų susidariusių neaiškumų įstatyme, Aplinkos apsaugos komitetas teikia pasiūlymą dėl šito įstatymo, kuriame patikslinama, kada nereikia rengti detaliųjų planų. Kviečiame Seimą pritarti šitam pasiūlymui ir balsuoti už. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsirašiusių paklausti yra keturi, tačiau A. Stancikienės jau nėra. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Aš pritarčiau šitai iniciatyvai, nes ir kai kurių partijų programų šūkiuose yra sakoma, kad svarbiausia – žmogus. Taigi jeigu čia bus po pateikimo pritarta, tai, kaip čia pasakius, šūkis atspindi tikrovę. Aš irgi pritariu tokiam šūkiui, kad svarbiausia – žmogus, bet yra toks klausimas. Teisės departamentas išreiškė nuogąstavimus, ar nereikėtų antikorupcinio vertinimo. Ar bus kreiptasi į STT dėl antikorupcinio vertinimo?
A. PETKUS (TTF). Aš manau, kad šioje vietoje tikrai nėra jokių problemų gauti tą antikorupcinį vertinimą. Manau, komitetas svarstydamas šitą įstatymą atkreips dėmesį į Teisės departamento išvadas ir pastabas. Jų yra ir daugiau. Kaip ne kartą yra atsitikę, kartu su departamentu komiteto posėdžio metu yra diskutuojama ir prieinama prie visoms pusėms tinkamiausios formuluotės. Manau, kad ir šiuo atveju taip atsitiks.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų sveikintina iniciatyva. Savaime suprantama, biurokratinės naštos mažinimas, gyventojams tvarkant savo namus, tikrai turėtų būti padarytas. Tačiau ar nemanote, kad panašios politikos ir strategijos turėtume laikytis ir kalbėdami apie tam tikrus gamybinius pastatus, nes yra daug gamybinių pastatų, kurie pertvarkomi, per daug sudėtingi reikalavimai, tarkim, pakeisti paskirtį, gamybos tam tikrą kryptį ir t. t. Ar nemanote, kad lygiagrečiai reikėtų nagrinėti ir tą klausimą?
Taip pat norėčiau paprašyti, kad būtų suteikta galimybė komitetui pasvarstyti. Tai pirmininkui.
A. PETKUS (TTF). Šitas pasiūlymas dėl įstatymo apima ir gamybinius pastatus. Jeigu atkreiptumėte dėmesį, 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto pirmajame sakinyje kalbama apskritai apie statinius. Tiktai sakinio gale yra pabrėžiamos sodybas, išskiriamos sodybos kaip tokios, nes mažiau apgyvendintoje teritorijoje dažniausiai būna neapibrėžti tie žemės naudojimo reikalavimai, intensyvumas, aukštingumas ir panašiai, todėl yra akcentuojamos paskutiniame sakinyje sodybos. Bet šiaip įstatymas yra taikomas apskritai visiems statiniams.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū pranešėjui. Klausimai baigėsi.
Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Kadangi A. Stancikienės prieš nėra, tai gal tie, kurie užsirašė už, atsisakytų? Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime? Ačiū. Pritarta. Pagrindinis komitetas yra Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. (Balsai salėje) Jūs dar norėtumėte papildomo Kaimo reikalų komiteto? Gerai. Įrašome Kaimo reikalų komitetą.
J. Šimėnas dar norėtų.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kadangi komitetas šią problemą seniai matė ir bandė spręsti, tačiau nesėkmingai, siūlo šį klausimą svarstyti dar šioje sesijoje.
PIRMININKAS. Ne. Kolegos, mes iš tikrųjų neturėsime fiziškai…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Vienas klausimas. Čia nieko sudėtingo nėra.
PIRMININKAS. Bet kadangi Pirmininkė skubos nesiūlo, mes tikrai negalime, nes čia jau reikalinga skuba. Ačiū.
19.01 val.
Dabar, kolegos, grįžtame prie rytinės darbotvarkės klausimų. Mes turime galimybę iš tikrųjų viską išnagrinėti šiandieną. Pakankamai gerai pasistūmėjome. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1, 2, 8, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 11 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIP-2781(4).
Kviečiu R. Baškienę į tribūną.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, išties perkeliama Europos Sąjungos direktyva, suderinant su Pensijų įstatymo nuostatomis, ir atitinkamai dar kartu keletas tikslų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pritardamas Teisės departamento daugeliui išvadų, pateikė patobulintą įstatymo projektą, už kurį 9 balsavo už ir 1 susilaikė. Mūsų komitetas taip pat įvertino Teisės departamento išvadą dėl patobulinto įstatymo projekto ir teikia aktualų atitinkamą pasiūlymą dėl įstatymo projekto Nr. XIP-4017(2) – suderinti įstatymo įsigaliojimo datą. Tad prieštaravimų nelieka, ir Teisės departamento išvada bus tuo pateisinta. Todėl maloniai kviečiu pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kadangi užsirašiusieji diskutuoti nedalyvauja toliau mūsų darbe, tai nėra kam ir diskutuoti. Ar mes galėtume po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta.
Seimo Pirmininkė prašė ypatingos skubos. Ar galėtume ypatingai skubai pritarti? Ačiū. Pritarta.
Priėmimo procedūra – pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. Ir 9 straipsnis. Pritarta.
Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Atsiprašau. Išties, atleiskite, kolegos, matyti, neužtenka. Lieka tiktai balsavimas.
19.04 val.
Gyventojų registro įstatymo 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3617. Pranešėjas – A. Lydeka. Svarstymas. Čia irgi taip pat numatyta skubos tvarka.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išnagrinėjo šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto išvadoms ir patobulintam įstatymo projektui, nes buvo Seimo nario V. Gapšio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Taip pat buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir keli pasiūlymai, kuriems taip pat komitetas pritarė, ir papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas išnagrinėjo šį įstatymo projektą ir pateikė savo pasiūlymus, kuriems komitetas taip pat pritarė. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą – V. Žiemelis. Kolega Vidmantai Žiemeli! Vidmantai Žiemeli! Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą būkite malonus pateikti.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymą pagal Seimo nario V. Gapšio ir Teisės departamento bei TTK pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių pasisakyti, diskutuoti nėra. Nėra norinčių diskutuoti, pasisakyti taip pat. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
Seimo Pirmininkė prašė ypatingos skubos. Tuoj pasižiūrėsime, ar yra norinčių pasisakyti, jeigu ne, mums liks tiktai balsavimo procedūra. (Balsai salėje) Tiesa, ar pritariame ypatingai skubai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Tuomet einame pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui. Pritarta. 3 straipsniui. Pritarta. 4 straipsniui. Pritarta. Norinčių pasisakyti nėra. Ir, kaip minėjau, liko tiktai balsavimas, tiktai balsavimo procedūra. (Balsai salėje) Dar ne, dar 14 minučių.
19.07 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 24 straipsniu įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4552. Pranešėjas – J. Šimėnas. Svarstymas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstant atliekų įstatymų paketą, priimant ten vieną, paskui kitą, iš tikrųjų atsitiko taip, kad dėl medicininių atliekų sąvokų ten numeracija pasikeitė, todėl reikia sutvarkyti įstatymą dėl numeracijos. Čia tiktai redakcinis pasiūlymas, todėl jį reikia priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių diskutuoti nėra. Pasisakyti… Tuoj, minutėlę, pasižiūrėsime! Irgi nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Seimo Pirmininkė taip pat siūlo ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Pritarta.
Priėmimas. Yra du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ir 2 straipsniui pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Taigi mums lieka tiktai balsavimo procedūra.
19.08 val.
Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3780(2) (priėmimas)
Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3780. Priėmimo stadija. Pranešėjas – R. J. Dagys. Nėra pataisų? Yra. Yra ir Seimo narių. Taip, jūs savo išvadą iš pradžių pristatote. Atsiprašau, pastraipsniui. Kadangi tai yra priėmimas, tai pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento, komitetas pritarė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. Toliau yra Seimo nario V. Žiemelio pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Vidmantai Žiemeli, prašau pateikti savo siūlymą.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Leisite man pateikti? Galima man pateikti, taip?
Mano pasiūlymas, mano požiūriu, yra tikslesnis. Iš dalies būtų galima pritarti ir komiteto pasiūlytam variantui, tačiau, mano požiūriu, šis variantas yra daug tikslesnis – yra labai aiškiai pasakyta „pagal metinę infliaciją“. Taip pat ar būtina vis dėlto diferencijuoti pagal atskiras ūkio šakas? Taip nepraktikuojama faktiškai nė vienoje Europos valstybėje. Jeigu Rimantas įvardintų, aš būčiau dėkingas, kokiose valstybėse taip yra.
PIRMININKAS. Pirmininke, paaiškinkite, kodėl nepritarėte.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi komitetas priėmė kitokį sprendimą, manydamas, kad Seimas turi kompleksiškai spręsti šį klausimą, priklausomai nuo įvairių rodiklių, ne tiktai infliacijos. Yra ir kiti duomenys – ir socialinės diferenciacijos, ir kiti faktoriai, todėl viskas turėtų būti vertinama, nes tiktai infliacija užsuka tam tikrą spyruoklę, nuolatinį indeksavimą, kuris ne visada yra teisingas ir geras net ir socialinės diferenciacijos klausimus sprendžiant… problemas ir dėl minimalios algos kėlimo. Jau dabar diferencijavimas pagal atskirus dalykus yra numatytas, ir šio klausimo komitetas tiesiog nenagrinėjo, nes tokia galimybė ir dabar yra numatyta nuostatose. Iš tikrųjų minimali alga skirtingose šakose gali būti taikoma, ir praktika tokia yra, ypač tose šalyse, kur yra kolektyviniai susitarimai. (Balsai salėje) Danija.
PIRMININKAS. Dėkui už jūsų paaiškinimą. Dabar reikėtų palaikymo…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …susitarimai numato. Į gerinimo pusę visada yra.
PIRMININKAS. Kolegos, nebediskutuokite tarpusavyje. Reikia 29 Seimo narių palaikymo V. Žiemelio pasiūlymui. Prašau registruotis, kas palaikote V. Žiemelio pasiūlymą. (Balsai salėje) Yra, yra. Kolegos, nereikia taip aiškinti. (Balsai salėje) Čia ne rezerviniai. (Balsai salėje) Dar ne. Oficialiai informuoju, kad laikas baigiasi 19.20 val. Taigi jūs turite palaikymą. (Balsai salėje: „Ne, ne. Nėra!“) Atsiprašau, aš pasižiūrėjau, kad balsavo 30. Deja, pritrūko, atleiskite.
Seimo nario G. Songailos pasiūlymas. Komitetas jam taip pat nepritarė, bet paties G. Songailos, kad jis galėtų pristatyti, nėra. (Balsai salėje) Taip, kolega. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis Rimantai, mes galėjome rasti sutarimą, gal ir surasime, bet aš siūlau padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame. Kas pritaria pertraukai, balsuojate, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Daroma pertrauka iki kito posėdžio.
19.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo įstatymo pateikimo spręsti referendumui kartu su 2012 metų Seimo rinkimais“ projektas Nr. XIP-4594. Pranešėjas – P. Gražulis. (Balsai salėje: „Petrai, davaj, neapsikiaulink!“)
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, esu labai kaltinamas, kad nedalyvavau ir pavėlavau į posėdį, kur buvo labai svarbi konstitucinė pataisa dėl šeimos sampratos įtvirtinimo, kai buvo papildytas Konstitucijos 38 straipsnis: „Šeima sukuriama sudarius santuoką.“ Taip, be abejonės, aš nenoriu teisintis, jeigu būčiau suspėjęs dalyvauti, būčiau balsavęs už. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Manau, kad šį klausimą galima išspręsti Seimui nutarus surengti referendumą ir kartu su Seimo rinkimais referendumo būdu pakeisti Konstituciją. Juk pačioje Konstitucijoje sakoma, kad svarbiausiais klausimais sprendimai yra priimami referendume. Čia yra galimybė taip pat paaiškinti tautai, visuomenei, giliau ir labiau įtraukti į svarstymą šios Konstitucijos pataisos visuomenę. Tačiau aš manau, kad tai, kas kalbama erdvėje, kad faktiškai bus išsprendžiama daug problemų, kaip homoseksualizmo propagavimas, homoseksualių santuokų įteisinimas, šita pataisa, kuri buvo pateikta, nesprendžia. Todėl aš ir papildžiau dar dviem punktais šią Konstitucijos pataisą, bet Seimui lieka apsispręsti. Taip pat dėl šių Konstitucijos pataisų užregistravau dar vieną papildomą siūlymą, kad draudžiama propaguoti homoseksualius santykius ir homoseksualiems asmenims draudžiama įsivaikinti vaikus, papildžiau savo pataisą, kad vienos lyties asmenims partnerystė yra draudžiama.
Aš manau, kad jeigu mes nebijotume Europos Sąjungos šalių ambasadorių, vadovų ir pasielgtume taip principingai, kaip pasielgė vengrų valstybė, tai priėmę šitas pataisas… (Balsai salėje) Aš sakau, pone Kubiliau, ačiū, kad jūs dalyvaujate, ir tikiuosi, kad jūs balsuosite už, kad ši pataisa būtų priimta referendumo būdu. Bet, pone Kubiliau, aš noriu pasakyti, kad šita užregistruota pataisa esminių problemų nesprendžia. Aš manau, šiandien pati didžiausia problema, einanti iš Europos Sąjungos, kuriai jūs nesugebate atsispirti, – homoseksualių santykių propagavimas, pateikimas visuomenei, be abejonės, darantis didžiulę žalą mūsų valstybei ir šeimai.
Ši pataisa šios problemos nesprendžia. Aš noriu jums aiškiai pasakyti: turėkite drąsos ir balsuokite už mano pataisą. Taip pat aš manau, kad ši pataisa neišsprendžia ir problemos, kad homoseksualai negalėtų sudaryti partnerystės. Aš užregistravau pataisą, kad partnerystė yra draudžiama, taip pat aš noriu pasakyti, kad homoseksualiems asmenims draudžiama įsivaikinti vaikus. Tai esminės problemos, kurios šiandien užgulusios mūsų valstybę. Jūs padarote kosmetinę pataisą ir šaukiate visam pasauliui, kad išspręstų šitas problemas! Jos nebūtų išspręstos. Aš manau, jeigu jūs pritarsite, kuo labai sunku tikėti, kadangi bijojote Sovietų Sąjungos, dabar bijote Europos Sąjungos ir savo nuomonės neturite… Kai rinkau Seimo narių parašus, noriu pasakyti, kad daugelis Seimo narių privačiai sakė: geros pataisos, bet mes bijome pasirašyti!
PIRMININKAS. Šiek tiek tyliau!
P. GRAŽULIS (TTF). O čia prieš žmones manipuliuoti tikrai neverta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, aš noriu paprašyti, jeigu galima šiek tiek tyliau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerai. Taip pat noriu dar kartą pakartoti, jeigu aš būčiau sugebėjęs dalyvauti, nesiteisinu, padariau klaidą, bet klysti yra žmogiška, nuodėmėje pasilikti yra velniška, todėl aš ieškau būdų, variantų. Tikėjausi, kad Etikos ir procedūrų komisija ras dar kokį išaiškinimą, kad bus galima perbalsuoti ar pripažinti, kad tas balsavimas yra neteisėtas. Deja, šiandien su A. Salamakinu, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku, kalbėjau, tų galimybių nėra. Todėl lieka viena galimybė – referendumas. Pakanka tik Seimo nariams nubalsuoti, kad rengiamas referendumas, ir šie klausimai išsprendžiami. Jeigu jūs turėsite politinės valios ir pritarsite referendumo tekstui, kokiam aš pritariau, išlaikysime saugią valstybę, moralią valstybę ir mes apsisaugosime nuo šito maro, kuris plūsta mums iš Europos Sąjungos, – tai propagavimas ir pateikimas vaikams, jaunimui homoseksualių santykių kaip normalių santykių.
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). Tai yra didžiausias blogis.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
P. GRAŽULIS (TTF). Tikiuosi jūsų palaikymo ir pritarimo šiuo…
PIRMININKAS. Labai ačiū. V. Bacevičius – dėl vedimo tvarkos.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi Petras pateikė labai rimtą projektą, kokį galėjo pateikti, aš manau, tik Petras, siūlau šiandien jo neklausinėti ir iš karto balsuoti dėl šio įstatymo projekto pateikimo. O šiaip, Petrai, aš tau taip pasakysiu: padarei pravaikštą ir dabar siūlai daryti referendumą, kuris kainuos 2 mln., ar ne per brangi bus tavo pravaikšta? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. J. Liesys – taip pat dėl vedimo tvarkos.
J. LIESYS (LiCSF). Siūlau balsuoti, nes ir klausti negalime, nes Petras vienas – tiktai aš, o kur tiek 40 žmonių, kurie pasirašė?.. Jūs meluojate, gerbiamasis Petrai! (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). … Seimo nariai. Du bandė atsiimti.
PIRMININKAS. Gerai, Petrai! Viskas, ačiū. Čia neklausinėjame. Dėl vedimo tvarkos. Prašau, A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Siūlau pritarti V. Bacevičiui ir neklausinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuomet aš turiu atsiklausti tų kolegų, kurie užsirašė, kurių nėra čia, aš matau, ar sutiktumėte? (Balsai salėje) Tik dėl balsavimo motyvų. Taip? Gerai. Ačiū. Prašau, užsirašykite, kas dėl balsavimo motyvų. Kas yra už, to nėra. Ačiū pranešėjui. E. Klumbys. V. Mazuronis – už.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš noriu pareplikuoti pasisakiusiam, kad čia tik P. Gražulio pasiūlymas. V. Mazuronio antras parašas yra ir dar yra virš 40 Seimo narių parašų. Taigi aš nesupaprastinčiau problemos. Iš tiesų manyčiau, kad pasiūlymas yra logiškas. Tie tikslai, kurie išdėstyti jame, yra teisingi ir tie, kurie nenori, kad homoseksualai pradėtų įsivaikinti vaikus Lietuvoje, tie, kurie nori iš tiesų ginti mūsų esmines vertybes – tradicinę šeimą, aš neabejoju, po pateikimo balsuos ir pritars. Jeigu yra kokių nors problemų arba pataisymų, tai mielai tą reikia daryti. Bet, man atrodo, ir galų gale diskusija, kuri vyko dėl šeimos apibrėžimo anksčiau Seime, buvo tokia, kad akivaizdu, jog reikia mūsų valstybės piliečių atsiklausti, kokia jų pozicija, todėl kviesčiau pritarti.
Aišku, galima juoktis, galima ką norite daryti. Pasiūlymas rimtas, gana didelės grupės Seimo narių, ir tie, kas ne vaizduoja, kad jiems svarbu mūsų esminės vertybės, o iš tikrųjų jas vertina, aš neabejoju, balsuos už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Varaška.
M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau informuoti kolegas Seimo narius, kad iš tiesų buvau suklaidintas, ir ne vienintelis, ir kiti kolegos buvo suklaidinti, čia švelniausiai pasakysiu, gerbiamojo P. Gražulio, nemažai jų savo parašus atsiėmė. Tikrai labai negražu, gerbiamasis Petrai, kai jūs, piktnaudžiaudamas kolegų pasitikėjimu, taip elgiatės ir siūlote pasirašyti dėl vienų pataisų, o pateikiate kitas.
Šita pataisa, gerbiamasis Petrai ir gerbiamieji kolegos, neturi analogų Europos konstitucinėje teisėje. Neteko rasti tokių nuostatų, kuriose būtų kažkaip reglamentuojama, sakykim, tokia visuomenės grupė, socialinė kategorija.
Trečia. Labai gaila, kad jūs iškreipėte tokią gražią idėją, kuri buvo užregistruota prieš kelis mėnesius, kurią palaikė apie šimtas Seimo narių ir kuriai jūs suteikėte tokį negražų pamušalą. Aš apgailestauju dėl to.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 48: už – 9, prieš – 29, susilaikė 10. Po pateikimo nepritarta.
Dabar, kolegos, alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti, balsuoja už, kas kad atmestume, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas prasidėjo.
Už – 11, prieš – 34. Atmesta. Atsiprašau, reikia 36. Nėra. Grąžinamas tobulinti tokiu atveju. V. Aleknaitė-Abramikienė po balsavimo.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš privalau pasakyti, kad jeigu Lietuvoje būtų steigiama sukčių, aferistų, šulerių ir Lietuvos priešų partija, tai kandidatą į pirmininkus mes jau turime, jis stovi čia. Negana to, kad jis specialiai sužlugdė balsavimą dėl Konstitucijos pataisos, ką šiandien pats prisipažino, jis pasakė, kad specialiai, nes jam neva nepatiko tekstas, kuris buvo ilgai derintas, kuris buvo teisiškai tvarkingas ir kuris galėjo funkcionuoti mūsų teisinėje sistemoje, jis nebūtų diskreditavęs Lietuvos… Šiandien jis, apgavęs kolegas, specialiai pateikė tekstą, kuris tikrai atrodytų kaip klounų valstybės tekstas, ir niekas negalėtų suprasti, kokio intelekto Seimo narius išrenka tokia valstybė, jeigu ji tik tokias pataisas sugeba sugeneruoti. Todėl aš siūlau P. Gražuliui kurti sukčių, aferistų, melagių, šulerių partiją ir tapti jos lyderiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tiesiog noriu dar priminti kolegoms, kurie stovi prie mikrofonų. Petrai! Gerbiamasis Petrai, noriu priminti, kad pagal Statutą replikoms po balsavimo yra skiriama dvi minutės, ne daugiau. Prašom. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Abramikiene, jeigu nebūtų Konservatorių partijos, tai gal reikėtų įkurti šulerių partiją, bet ji tokia yra. Jūs viena deklaruojate, o kita darote. Tai veidmainiai, jūs – pabaltinti karstai, o vidury – dvokiantys lavonai. Aš jums cituoju Evangelijos žodžius. Jūsų šita Konstitucijos pataisa, už kurią aš būčiau balsavęs, jeigu būčiau suspėjęs, iš esmės esminių klausimų nesprendžia. Ir pripažinkite, jūs visą laiką manipuliuojate žmonių jausmais, visus matote priešais. Kas ne su konservatoriais, tas su rusais. Jūsų yra tokia politika. 20 metų jūs apgaudinėjate žmones, negi jūs negalėjote balsuoti bent po pateikimo už šitas pataisas…
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). Jūs patys esate sukčiai!
PIRMININKAS. Laikas. Petrai, aš perspėjau. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti du sakinius. Pirma, aš netikiu, kad Petras ateitų į tą referendumą, kurį organizavo, nes jis neatėjo balsuoti dėl įstatymo, kurį irgi organizavo. (Plojimai) Antras dalykas, man atrodo, organizuoti referendumą tam, kad Petras galėtų save reabilituoti, yra per daug brangu.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų matome tikrai nelabai garbingą poelgį žmogaus, kuris, pats labai aktyviai kalbėjęs, tiesiog neatvyko į balsavimą. Dabar jis pasiūlė mums privalomą referendumą. Privalomą referendumą, žinant, kad į rinkimus neateina beveik 50 %. Aiškiai norėdamas tik pasireklamuoti, pavaizduoti, koks jis kovotojas ir t. t. Tai yra gėda, paprasčiausiai nepadoru. Kita vertus, galbūt paties referendumo galimybę, kuri svarstoma šiuo metu, organizuoti… bet ne taip, kaip jūs dėl savireklamos, o iš tikrųjų dėl reikalo, jūs mėginate diskredituoti. Taigi šiuo atveju aš manau, kad kolegė Vilija yra visiškai teisi.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mums liko tik du klausimai, vienas rezervinis ir pareiškimai. Kviečiu D. Bekintienę pristatyti rezervinį klausimą – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Igno Meškausko peticijos“ projektą.
19.28 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Igno Meškausko peticijos“ projektas
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiek tiek pagarbos piliečių iniciatyvai. Taigi Peticijų komisija išnagrinėjo I. Meškausko peticijoje dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio papildymo pateiktą pasiūlymą papildyti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį nuostata „remti Šaulių sąjungos savanoriškų karinių, patriotinių organizacijų veiklą“ ir priėmė sprendimą jį atmesti.
Pirmiausia norėčiau jums pasakyti, kad beveik tokią pat to paties pareiškėjo peticiją komisija jau nagrinėjo prieš pusantrų metų. Tada komisija priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą, o Seimas pritarė komisijos išvadai ir priėmė Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį faktiškai tokiu pat pasiūlymu. Komisijos sprendimo motyvai atmesti pasiūlymą yra išdėstyti komisijos ir jums išdalintoje išvadoje, todėl tikrai nenorėčiau trukdyti jūsų brangaus laiko.
Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą, nes šis siūlymas Šaulių sąjungos įstatyme jau yra nustatytas. Šios sąjungos funkcija – bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybių institucijomis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Ačiū.
19.30 val.
Liko pareiškimai. Kviečiu Č. V. Stankevičių.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu Tarpparlamentinės ryšių su Čekijos parlamentu grupės narys, todėl noriu perskaityti savo pareiškimą.
„Lietuvai istoriškai artimoje Čekijoje birželio 27 d. (rytoj) yra atmintina diena – Komunistinio režimo aukų atminimo diena. Kaip žinome iš istorijos, Kremliaus statytinis Klementas Gottwaldas 1948 m. įvykdė komunistinį perversmą Čekoslovakijoje ir iki savo mirties 1953 m. vykdė žiaurias represijas prieš režimo oponentus. Prieš 62 metus, birželio 27 d., Klemento Gotwvaldo režimas įvykdė itin šiurpų nusikaltimą prieš žmoniškumą, nužudydamas čekų visuomenės veikėją Miladą Horakovą ir keletą kitų inteligentų.
Teisės mokslų daktarė M. Horakova ketvirtajame dešimtmetyje priklausė Čekoslovakijos nacionalinei socialistų partijai, kuri laikėsi griežtų antinacinių nuostatų. Kai nacistinė Vokietija 1939 m. okupavo Čekoslovakiją, M. Horakova įsijungė į pogrindinį antinacinio pasipriešinimo judėjimą. 1940 m. ji kartu su savo vyru buvo gestapo areštuota ir įkalinta Terezino koncentracijos stovykloje, ji buvo nuteista mirties bausme. Vėliau mirties bausmė buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos, ji buvo kalinama įvairiuose Vokietijos kalėjimuose ir tik 1945 m. ji buvo sąjungininkų išlaisvinta iš Einacho kalėjimo netoli Miuncheno.
Grįžusi į Prahą, M. Horakova atnaujino veiklą savo partijoje ir buvo išrinkta parlamento nare. Po 1948 m. vasario mėnesį SSRS remiamo komunistinio perversmo ji protesto ženklan atsistatydino. M. Horakova įsitraukė į bendraminčių inteligentų grupės rezistencinę veiklą, organizavo, rengė jų susirinkimus.
1949 m. vasario mėnesį kartu su kitais grupės nariais Čekoslovakijos saugumo struktūrų buvo areštuota ir kankinama. 1950 m. gegužę surengto parodomojo teismo farso metu M. Horakova už tariamą sąmokslo organizavimą ir valstybės išdavimą buvo nuteista mirties bausme. Kartu su M. Horakova mirties bausmė buvo skirta dar trims rezistentų būrelio nariams, kiti 9 buvo nuteisti kalėti nuo 20 metų iki gyvos galvos.
M. Horakova teismo farso metu laikėsi tvirtai. Būdama antrą kartą nuteista mirti, tik dabar jau kito totalitarinio režimo, savo 16 metų dukrai paskutiniame prieš egzekuciją parašytame laiške ji rašė: „Gyvenimas yra rūstus, bet nesileisk, kad jis tave nugalėtų, ryžkis kovoti. Turėk drąsos ir aiškų tikslą ir tu laimėsi.“ Šį laišką M. Horakovos dukra gavo perskaityti tik po kelių dešimtmečių.
Žymios pasaulio asmenybės, tokios kaip Albertas Einsteinas, Winstonas Churchillis, Eleanora Roosevelt, reikalavo išsaugoti M. Horakovos gyvybę, tačiau Čekoslovakijos totalitarinis režimas tų reikalavimų nepaisė. 1950 m. birželio 27 d. 49 metų M. Horakova, savo šaliai nenusikaltusi moteris, buvo pakarta Prahos Pankraco kalėjime.“
Birželio 27 d. išvakarėse drąsios čekės M. Horakovos vardą, kuris, Čekijos Prezidento Vaclavo Klauso žodžiais tariant, tapo pasipriešinimo komunistiniam režimui simboliu, norėjau pagarbiai priminti Lietuvos Seimo nariams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Į tribūną kviečiu R. Kupčinską.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau perskaityti tokį pareiškimą. Šiandien, jūs patys dalyvavote, buvo suteikta galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suvaržyti jos laisvę arba suimti teisėją N.Venckienę. Mano kolega G. Songaila ir kiti Seimo nariai prašė, kad būtų suteikta galimybė Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti pirmininkui profesoriui Sauliui Arlauskui. Aš, kaip Seimo narys, jaučiu pareigą vis dėlto supažindinti jus su šios visuomeninės komisijos principinėmis išvadomis. Taigi, principinės išvados. Beje, komisijos nariai yra ir signatarai. Galiu perskaityti. K. Motieka, L. N. Rasimas, Z. Šličytė, V. Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, K. Milkeraitis, buvęs Prokuratūros svarbių bylų tardytojas, R. Povilaitis, Žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas. Taigi principinės išvados.
„Išgyvendami dėl žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje užtikrinimo bei konstitucinės tvarkos Lietuvos valstybėje išsaugojimo, jausdami savo profesinę ir pilietinę pareigą nelikti nuošalyje, kai Garliavos įvykių fone Lietuvos Respublikos Seime sprendžiamas klausimas, ar mūsų valstybės institucijos pajėgios užtikrinti konstitucinių vertybių apsaugą, Visuomeninės komisijos nariai pateikia šias išvadas apie įvykius Garliavoje:
komisija, įvertinusi per 50 žodinių ir raštiškų liudijimų, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, konstatuoja, kad, vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis be prievartos perduoti mergaitę biologinei motinai 2012 m. gegužės 17 d. buvo įvykdyta naudojant smurtą ir prievartą tiek prieš pačią mergaitę, tiek prieš neliečiamybės statusą turinčią jos globėją N.Venckienę, tiek prieš piliečius.
Tai reiškia, kad, vykdant teismo sprendimą valstybės vardu, naudojant prievartą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 33, 36 ir 114 straipsniai. Taip pat buvo šiurkščiai pažeisti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12, 19 ir 34 straipsniai ir jos nuostatas įtvirtinantys nacionalinės teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 764 str. ir kt.).
Komisija turi pakankamai duomenų teigti, kad, vykdant teismo sprendimą, buvo nepagrįstai pažeidžiama žmonių laisvė judėti, nepagrįstai žalojami žmonės, žeminamas jų orumas, su jais žiauriai elgiamasi, pažeidžiamos žmonių nuosavybės teisės, viešai skleidžiama dezinformacija, nesilaikyta nuostatos, kad pareigūnams visi asmenys lygūs, be Seimo leidimo suvaržyta teisėjos N.Venckienės laisvė, taip pat pareikšta aiški nepagarba Valstybės vėliavai.
Komisija atkreipia dėmesį, kad toks prievartos naudojimas ir Konstitucijos pažeidimas valstybės vardu vykdytas organizuotai, iš anksto tam ruošiantis ir į šiuos neteisėtus veiksmus įtraukiant daug valstybės pareigūnų iš įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš anksto tariantis ir ruošiantis, kaip nuslėpti naudoto smurto pėdsakus: be teismo sankcijos nusuktos name įrengtos vaizdo kameros, iš patalpų buvo šalinami prievartos panaudojimą galėję paliudyti asmenys, paruošti pridengiamieji skydai ir pan. Atsižvelgiant į tai, komisijos nuomone, kiekvieno šio prievartos akto dalyvio – nuo organizatorių iki vykdytojų – veiksmai turi būti atitinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų požiūriu.“
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Norėčiau baigti savo perskaityti vis dėlto. Ačiū.
„Komisija konstatuoja, kad tokį neteisėtą prievartos aktą valstybės vardu iš dalies lėmė ir Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo V. Kondratjevo sprendimas, prasilenkiantis su teisingumo ir protingumo principais: nesulaukta svarbiausios šioje istorijoje pedofilijos bylos baigties, nesilaikyta JTO Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio reikalavimų: būtinai atsižvelgti į vaiko nuomonę bei norus. Vaikas negali būti skubiai išplėšiamas iš aplinkos, kur jis gimė ir užaugo, atskirtas nuo senelių, artimų giminaičių ir draugų, nes tai prieštarauja humaniškumo principams.“
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Nes visiems yra skirtos 5 min. Aš jums leidau 6 min. Gerbkite kolegas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tai dar minutę norėčiau, jeigu galima, pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, pabaikite tada, kolegos sutinka.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kiek duosite?
PIRMININKAS. Dar minutę.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). „Teisėjos…“ Gerai, aš truputį kai ką praleidžiu, bet aš norėjau, kad mano kolegos Seimo nariai susipažintų su visa išvada. Deja, tenka pripažinti, kad vis dėlto…
PIRMININKAS. Jeigu kolegos sutinka išklausyti, tai prašom. (Balsai salėje) Atsiųsta, visi skaitė jau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerai, tai aš tada, jei visi skaitė, gal ne visi skaitė, dar noriu keletą esminių dalykų.
„Teisėjos N. Venckienės imunitetas 2012 m. gegužės 17 d. nebuvo panaikintas ir galiojo nepriklausomai nuo jos buvimo vietos. Iš ne teisės teisė neatsiranda.
Neįmanoma kaltinti globėjos N. Venckienės dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, mergaitei išreiškus aiškią valią pasilikti su globėja. Šiomis aplinkybėmis globėja neturėjo moralinės ir teisinės pareigos prievarta perduoti mergaitę motinai. Pažymime, kad nėra nustatyta jokių N. Venckienės piktnaudžiavimo globėjos pareigomis faktų. Negalima kaltinti teisėjos N. Venckienės dėl žodžių, kuriais ji nuoširdžiai kritikuoja realias teismų sistemos blogybes.
Komisija pažymi, kad dabartinis teisėjos N. Venckienės persekiojimas ne tik daro materialinę žalą jai, bet ir gniuždo asmenybę psichologiškai, kenkia šalies teisinei sistemai ir demoralizuoja visuomenę. Komisiją stebina, kad iki šiol laikinajai Seimo komisijai nėra pateikiami visi (vaiko paėmimo momento filmuota medžiaga) duomenys, įrodantys teisėjos N. Venckienės tariamą kaltumą. Ar taip nedangstomi konstitucinės tvarkos pažeidimai?“
Ir baigiu: „Visuomeninės komisijos nariai išreiškia viltį, kad šiuo ypač svarbiu momentu, kai Lietuvos Respublikos Seime sprendžiamas teisėjos N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas, yra labai svarbu apginti Lietuvos teisinę sistemą ir konstitucinę tvarką, Lietuvos Respublikos Seimo nariai bus itin atidūs vertindami… turi būti itin atidūs vertindami ir nepriimti teisiškai nepamatuotų bei konjunktūriškai neatsakingų sprendimų.“
Ačiū, kad išklausėte, deja, toli gražu ne visą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 24 Seimo nariai. 2012 m. birželio 26 d. plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.