LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 457
STENOGRAMA
2012 m. birželio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai Č. V. STANKEVIČIUS ir E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame 2012 m. birželio 26 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
10.01 val.
Pirmiausia – darbotvarkės tvirtinimas. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu aš siūlau sugrąžinti į darbotvarkę Pensijų reformos įstatymų paketą. Komitete tai jau išsamiai išdiskutuotas klausimas, daugeliu atveju rasti kompromisiniai sprendimai. Nuo to priklauso kitais metais įgyvendinimas, mes negalime jo nukelti į rudens sesiją, nes tai būtų prastas signalas. Tai yra mūsų šios sesijos prioritetinis klausimas. Frakcijos vardu siūlau įrašyti į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę, bet Seniūnų sueiga apsisprendė, kad jį išbrauktume iš darbotvarkės. Dabar yra frakcijos vardu pasiūlymas grąžinti į darbotvarkę. Mes turime balsuoti ir apsispręsti. (Balsai salėje) Dėmesio! A. Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Gerbiamoji Pirmininke, Seniūnų sueigoje nuskambėjo argumentai. Liepos 6 d., t. y. 8 dieną, įvyks Konstitucinio Teismo posėdis, kuriame gal bus kitokie sprendimai. Kodėl mes dabar turime priimti įstatymą, o gavę galbūt kiek kitokį sprendimą rudenį vėl taisysime. Paaiškinimas labai paprastas, deja, mes turime palaukti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad grąžintume pensijų visus įstatymus, kurie buvo darbotvarkėje, atgal į darbotvarkę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 47, prieš – 10, susilaikė 48. Į darbotvarkę negrąžinama.
Toliau – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, laikinoji tyrimų komisija posėdį baigė ir užregistravo Sekretoriate tiek išvadą, tiek pažymą, tiek rezoliuciją. Norėčiau paprašyti, kad būtų įtraukta į vakarinį plenarinį posėdį, kadangi kitą posėdį, ketvirtadienį, aš pats, kaip pirmininkas, dėl pateisinamų priežasčių negalėsiu dalyvauti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš būčiau pasiūliusi pati, nes prieš pat plenarinį posėdį buvo įregistruota komisijos išvada. Pagal Statutą po komisijos išvados įregistravimo mes privalome įtraukti į šiandieninę darbotvarkę. Pateikimas bus įtrauktas į popietinę darbotvarkę. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Galim. (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Kaip sakote? Bet čia yra privaloma, čia yra Statuto norma – privaloma. Todėl ir sakau, kad bus pateikimas.
V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Seniūnų sueiga nutarė išbraukti iš darbotvarkės 1-12 punktą – Seimo nutarimą „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos“ – motyvuodama tuo, kad nepraėjo 24 val. nuo komiteto aptarimo. Aš skaitau Statuto 152 straipsnio 3 dalį, kur labai aiškiai pasakyta ir termino nėra. „Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujų pataisų, papildymų bei išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, iki įstatymo projekto svarstymo Seime posėdyje turi būti surengtas pagrindinio komiteto posėdis, kuriame turi būti apsvarstyti gauti pasiūlymai.“ 24 val. numatytos dėl priėmimo, o šiuo atveju mes vykdome ne priėmimą, o svarstymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, šiandien atsitiko taip, kad įregistravo ir gerbiamasis G. Songaila.
V. ŽIEMELIS (KPF). G. Songaila gali ir atsiimti, kiek aš žinau. Atsiima G. Songaila. Štai G. Songaila.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, man teisininkai citavo… (Balsai salėje) Atsiprašau, aš dabar kalbu. Statuto 163 straipsnį, kuriame pasakyta: „…svarstymo pagrindiniame komitete, svarstymo Seimo posėdyje, priėmimo; taip pat trumpinami kiti šiame Statute nustatyti terminai, susiję su įstatymų leidyba. Šie laiko tarpai turi būti ne trumpesni kaip 24 valandos.“ Tuo buvo argumentuojama ir Seniūnų sueigoje. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš kalbėjau ir su Violetos patarėju. Tokio straipsnio neatranda, šis straipsnis tam netaikomas. Kaip galima balsuoti, jeigu Seimas buvo nutaręs iki kito posėdžio atidėti, koks čia gali būti balsavimas? Dabar kitas posėdis.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu yra toks ginčas, tai reikia kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad šitą ginčą išaiškintų. Nežinau, su kuo jūs kalbėjote, jie neigia, kad su jumis kalbėjo.
V. ŽIEMELIS (KPF). Mano patarėja kalbėjo.
PIRMININKĖ. O dabar jie man neigia. Man atrodo, čia ne vieta ginčytis, kadangi yra skirtingas Statuto išaiškinimas. Jūs cituojate vieną straipsnį, man buvo pacituotas kitas straipsnis. 163 straipsnio argumentacija buvo svarstoma mūsų sueigoje. Tai aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad per pertrauką susirinktų ir galėtų mums pasakyti, kaip mums toliau elgtis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Atsiprašau. Gerbiamoji Pirmininke, jeigu galima, kad tą padarytų bent iki 13 val., nes kaip jie nuspręs, taip ir bus.
PIRMININKĖ. Gerai. Prašau.
V. KURPUVESAS (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, čia yra Statuto traktavimo reikalas. Ten yra parašyta apie įstatymo priėmimo stadijas. Kalbant apie Seimo nutarimo svarstymą komitete, jis buvo seniau apsvarstytas. Komitetas šiandieną nesvarstė Seimo nutarimo projekto, jis svarstė tik pasiūlymą. Tai nėra jokia atskira stadija. Atskira stadija yra projekto svarstymas komitete.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, mes jau apsisprendėme, kad paprašysime Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo. (Balsai salėje) Aš galiu vienaip aiškinti, jūs kitaip, treti trečiaip aiškina. Yra institucija, kuri ir išaiškins.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, yra Seimo nutarimo projektas, buvo surinkta 50 Seimo narių parašų ir penktadienį užregistruotas Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIP-4594. Kodėl jis nėra įtrauktas, jeigu pagal Statutą privalo būti įtrauktas? Jeigu neįtrauktas, frakcijos vardu prašome privalomai įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. (Balsai salėje) Įtrauktas? Atsiprašau, sako, kad įtrauktas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pasiimkite darbotvarkę ir atidžiai pažiūrėkite. Valdyba iš ryto pagal Statutą patvirtino parašus ir pagal Statutą privalo įtraukti į posėdį. Tas irgi buvo padaryta. Duokit medžiagą. G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, iš tikrųjų nereikia stebėtis, kad Seimo nariai sutrikę, nes darbotvarkę Seniūnų sueiga iš esmės pakeitė, viską pervertė aukštyn kojom. Mano pasiūlymas būtų taip pat dėl Seimo komisijos dėl teisėjos N. Venckienės neliečiamybės – šį klausimą vis dėlto išbraukti iš darbotvarkės, nes jis tiktai pastaruoju metu buvo pateiktas, mes neturėjome galimybės susipažinti, ir tai būtų vis dėlto per ankstyvas siūlymas, tuo labiau kad dėl to yra visokių konfliktų. Aš siūlyčiau vis dėlto iš šio posėdžio darbotvarkės išbraukti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jau šiuo klausimu mes apsisprendėme. Ką jūs iš naujo siūlote? Jau Seimas apsisprendė.
Kitas dalykas, atsiverskite Statutą. Ten aiškiai parašyta: „Po to, kai komisija įregistruoja, privaloma įtraukti į darbotvarkę.“ Buvo įtraukta į darbotvarkę. Klausiau, ar yra kitų siūlymų? Pasakė vienbalsiai – pateikimo stadija. Viskas. Šis klausimas baigtas.
A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Ačiū, Pirmininke, kad atkreipėte dėmesį ir į daugumos pusę. Frakcijos vardu noriu pasiūlyti įtraukti arba grąžinti į darbotvarkę įstatymo projektą – Darbo kodekso daugelį pataisų Nr. XIP-4555. Mūsų motyvas labai paprastas: išaiškėjo, kad kai kurios Darbo kodekso įstatymo nuostatos nustoja galioti liepos 1 d., todėl tikrai siūlau šiandien frakcijos vardu padaryti pateikimo stadiją ir bus galimybė iš tikro tada išsiaiškinti, ką mes turėtume pataisyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos! A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų siūlau įsiklausyti į tai, ką sakė A. Kašėta. Tik noriu patikslinti: liepos 31 d. baigia galioti vienas labai svarbus straipsnis dėl terminuotų sutarčių. Jeigu mes šiandien nepritarsime po pateikimo, komitetas galėtų po to apsispręsti, kokias pataisas toliau palieka svarstyti, kokias atideda, bet jeigu to nepadarysime, turėsime problemų, kurios gali labai skaudžiai atsiliepti tiems, kurie iš tikrųjų neturi darbo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga priėmė tokį sprendimą, tačiau dabar jau yra kitoks siūlymas tų pačių žmonių, kurie ir Seniūnų sueigoje dalyvavo, ir kalbėjo vienaip, dabar kalba kitaip. Iš tikrųjų suprantu, kad paskutinę savaitę kažkoks blaškymasis, nuomonių įvairovė, bet tam yra vienintelis arbitras – Lietuvos Respublikos Seimas. Kadangi jau susitarti nei Seniūnų sueigoje, nei kur kitur neįmanoma, būkite malonūs tada ir balsuoti. Kas už tai, kad grąžintume projektą Nr. XIP-4555 į darbotvarkę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 119: už – 49, prieš – 25, susilaikė 45. Negrąžinta į darbotvarkę.
Dabar nežinau net, į ką žiūrėti, tiek daug… A. Petkus anksčiau stovėjo.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seimo Seniūnų sueiga šiandien išbraukė nemažai klausimų iš darbotvarkės, todėl frakcijos vardu siūlau įtraukti papildomai Šilumos ūkio įstatymo projektą Nr. XIP-4388 ir svarstyti kartu su 2-10.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien pagal Statutą irgi yra įtraukti privalomai į darbotvarkę du Šilumos ūkio įstatymai. Dar siūlo įtraukti papildomai Nr. XIP-4388.
Balsuojame. Kas pritariate tokiai nuostatai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 120: už – 99, prieš – 1, susilaikė 20. Projektas Nr. XIP-4388 įtraukiamas į darbotvarkę.
Dar G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Mišrios grupės vardu siūlau siūlyti Seimui išbraukti iš darbotvarkės klausimą dėl laikinosios komisijos teisėjos N. Venckienės neliečiamybės klausimu. Siūlau jį išbraukti frakcijos vardu ir prašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, dar kartą cituoju. Aš nežinau, kaip dar išaiškinti. 23 straipsnio 5 dalis: „Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei rezoliucijos projektą Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimais ar kitais klausimais, klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.“ Jeigu komisija būtų įregistravusi šią komisijos išvadą prasidėjus dabartiniam posėdžiui, tada kitas posėdis būtų ketvirtadienį, bet, deja, yra įregistruota iki mūsų plenarinio posėdžio pradžios, todėl norim ar nenorim mes privalome įrašyti į darbotvarkę. Aš skaitau juodu ant balto. Čia ne koks nors išsigalvojimas yra. (Balsai salėje) Kaip sakote? K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš suprantu, kad užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje yra labai svarbus klausimas, bet gal būtų galima jį sukeisti vietomis su Šilumos įstatymu, nes tai iš tikrųjų susiję su visais Lietuvos gyventojais. Jie dabar nugrūsti į 18.30 val. Gal jūs galėtumėte 15.00 val. svarstyti visus tris?
PIRMININKĖ. Yra siūlymas dabar toks: visus šilumos ūkio įstatymus (tuoj pasakysiu), kurie yra numatyti 17.30 val., perkelti į 15.15 val. vietoje Užsieniečių teisinės padėties įstatymo.
Balsuojame. Kas pritariate tokiai pozicijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115: už – 88, prieš – 6, susilaikė 21. Sukeista vietomis.
Gerbiamasis V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Kartu su šilumos ūkiu labai prašome įtraukti į darbotvarkę svarstyti ir įstatymo projektą Nr. XIP-3882. Tai taip pat yra Šilumos ūkio įstatymo vieno straipsnio pakeitimas. Komitetas yra apsvarstęs ir visus darbus su šiuo klausimu yra atlikęs. Įstatymo projektas numato įsigaliojimo datą – nuo liepos 1 d. Labai prašytume svarstyti kartu.
PIRMININKĖ. Koks numeris?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Nr. XIP-3882.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad į visą komplektą jau trijų su šilumos ūkiu susijusių įstatymų, įtrauktų į darbotvarkę, dar įtrauktume Šilumos ūkio įstatymo atskiro straipsnio pakeitimo projektą, registracijos Nr. XIP-3882, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 114: už – 93, prieš – 2, susilaikė 19. Įtraukiamas projektas Nr. XIP-3882.
Dabar iš eilės, R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš negaliu sutikti su jūsų pasakymu dėl laikinosios komisijos išvadų įtraukimo į darbotvarkę, taip, įrašoma, galbūt įrašoma, bet dėl kiekvieno klausimo yra balsuojama. Jūs puikiai atsimenate, kad buvo net 47 balsai surinkti, G. Songaila surinko 47 parašus, ir vis tiek Liberalų sąjūdžio frakcija pasiūlė balsuoti dėl išbraukimo iš darbotvarkės ir buvo balsuota, ir buvo išbraukta. (Balsai salėje: „Čia ne frakcijos vardu.“) Aš kalbu savo vardu, nes G. Songaila pasiūlė Mišrios grupės vardu išbraukti iš darbotvarkės, tai prašau dėl šito, o kadangi balsavimo nebuvo, prašau dėl šito balsuoti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Jūs dabar kieno vardu kalbate? Išbraukimas yra tik frakcijos vardu ir balsuoti aš galiu teikti tik frakcijos vardu. Tada klausiu G. Songailos, kieno jūs vardu kalbėjote? Nes man čia iš priekio rėkia, kad… (Balsai salėje) Va, teisingai yra grupės seniūnė. Prašau.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, lyg ir buvo bendra nuomonė, kad galėtume siūlyti frakcijos vardu, bet kadangi yra daug prieštaraujančių, todėl grupės vardu nesiūlome.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jūs mane norite stačiai išprievartauti, kad aš daryčiau pažeidimus. Na, taip negalima elgtis. (Šurmulys, balsai salėje: „Galima, galima!“)
Gerbiamieji kolegos, aš suprantu ir G. Songailą, ir R. Kupčinską, bet aš vadovaujuosi pagrindiniu mūsų dokumentu – Statutu, ir jeigu ne frakcijos, ir ne grupės vardu, aš jokio balsavimo teikti negaliu, o tai, kas parašyta pagal Statutą, aš įtraukiu į darbotvarkę. Tai gal baigiame diskusiją apie tai.
A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Ministras Pirmininkas sako netiesą. Aš kreipiuosi į Ministrą Pirmininką – kai jis kalba apie terminuotas sutartis, tai yra laikinas įstatymas, kuris galioja dvejus metus, jis nustos galioti, bet pagrindinės nuostatos toliau galios. Todėl nereikia gąsdinti žmonių, kad jeigu Darbo kodeksas nebus priimtas iki liepos 1 d., tai nustos kažkas galioti, nustos galioti Nacionalinio susitarimo pasekmė, tai yra gėdingos pataisos, kurios veikia dvejus metus.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Sysai, mes jau balsavome, apsisprendėme. Nėra tų projektų šiandien ir nereikia ginčytis.
Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seniūnų sueiga apskritai sujaukė šios savaitės darbotvarkę. Aš noriu paklausti ir Mišrios grupės vardu paprašyti, kad būtų grąžintas į darbotvarkę Azartinių lošimų įstatymas, jis perėjo visas stadijas ir turi būti svarstomas, kartu priminti, kad visi kalba apie tai, kad kol nėra naujojo įstatymo, rinkoje yra chaosas. Tai aš nesuprantu: viena kalbama, kita daroma. Dar kartą visiems primenu: jeigu dabar mes jo neapsvarstysime, neturėsime galimybės iki kadencijos pabaigos suderinti su Europos institucijomis, kas yra būtina, juo labiau neturėsime galimybės priimti įstatymo. Vadinasi, šioje kadencijoje taip ir liks tas chaosas, koks buvo iki šiol. Yra suinteresuotų grupių, kurios aktyviai veikia, ir šiandien nuo pat ryto aš tas asocijuotas struktūras mačiau Seime.
Noriu pasakyti, kad Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl to, kas trukdo jau šešerius metus priimti įstatymą, ir aš tikiuosi, kad greitai daug kas išlįs kitoje dienos šviesoje. Bet stabdyti procesą, kai visi pripažįsta, kad jis yra reikalingas, na, yra nedovanotina klaida. Juo labiau kad jeigu yra siūlymų arba nepatenkintų, visada galima per pataisas, jūs esate Seimo nariai, žinote, kaip tai yra daroma, galima teikti siūlymus per svarstymo procedūrą, per priėmimo procedūrą, bet ne tokiu būdu blokuoti. Tai niekur neveda. Kolegos…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš buvau įtraukusi į darbotvarkę… (Balsai salėje) …ketvirtadienį, tačiau iš tikrųjų išaiškėjo, kad du komitetai: Audito komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas, nėra apsvarstę šio įstatymo projekto. Na, tai Seniūnų… (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, leiskite man pabaigti sakyti. Aš tikiu tuo, ką sako komitetų biurų vadovai Seniūnų sueigos metu. Aš tikiu tuo, ką sako komitetų pirmininkai, ir nežinau, kaip tada man reikia dirbti ir kuo man reikia tikėti? Seniūnų sueiga vienbalsiai išbraukė iš ketvirtadienio darbotvarkės visą paketą. Tai jūs dabar frakcijos vardu siūlote apie ketvirtadienį kalbėti? Šiandien mes kalbame apie šios dienos darbotvarkę. Prašau. (Šurmulys salėje)
Ž. ŠILGALIS (MSG). Tiktai paaiškindamas, Pirmininke, noriu pasakyti, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė šį įstatymą, ir aš pats dalyvavau svarstyme, o Audito komitetas yra pagalbinis komitetas, ne pagrindinis, ir atsisako svarstyti. Tai ką tokiu atveju daryti? Visi komitetai apsvarstė. Pagrindinis komitetas, BFK, pateikė išvadą, pasakė, kad tai yra prioritetas, ir vis dėlto jo nėra darbotvarkėje.
PIRMININKĖ. Kolega!
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš dar kartą sakau, kad tai yra piktybiškas veikimas, negi jūs nematote.
PIRMININKĖ. Kolega, šiandien darbotvarkėje nebuvo ir…
Ž. ŠILGALIS (MSG). Tai aš siūlau grąžinti į ketvirtadienio darbotvarkę frakcijos vardu. Prašau balsuoti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Tai šiandien ne ketvirtadienis! Gerbiamasis kolega, antradienio darbotvarkė! (Šurmulys salėje)
Ž. ŠILGALIS (MSG). Bet jūs išbraukiate šiandien, irgi ketvirtadienio laukiate! (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, na, nemaišykite jūs visų istorijų todėl, kad Seniūnų sueiga turi penkis klausimus, kai svarsto šios dienos darbotvarkę ir kitų savaitės dienų darbotvarkes. Bet Seimo posėdyje yra tvirtinama tiktai tos dienos, kai vyksta plenarinis posėdis, darbotvarkė. Taigi baigiame kalbėti apie azartinius lošimus ir šį įstatymą, nes jo šios dienos darbotvarkėje nėra. (Balsai salėje)
Jūs dėl šios dienos darbotvarkės? Baigėme šį pokalbį. (Šurmulys salėje)
V. Bogušis.
V. BOGUŠIS (LiCSF). Gerbiamoji Pirmininke, aš siūlau nutraukti diskusijas, jos tikrai buvo labai vertingos ir labai azartiškos, štai pusę valandos jau tai vyksta, patvirtiname darbotvarkę ir dirbame, nes jau pusę valandos mes labai protingai šnekame. Ačiū.
PIRMININKĖ. Pasiūlymas teisingas, bet dar matau stovinčių. Prašau, visi kalbėkite. A. Stancikienė. (Šurmulys salėje)
A. STANCIKIENĖ (MSG). Seimo Pirmininke, aš suprantu, kad klausimas dėl N. Venckienės neliečiamybės bus šiandienos darbotvarkėje, bet dabar mes tvirtinsime darbotvarkę nematydami, kada jis yra – prieš pietus ar po pietų, nes mes tiesiog Seimo kompiuteriuose dar nematome, jis yra neįrašytas. Aš klausiau, sakė, kad ten vyksta kažkokie procesai, tai gal galite bent jau informuoti, kada jis bus, kuris klausimas ir kokiu laiku?
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, aš nežinau, aišku, tokiame triukšme ir jūs nelabai ką nors girdite, ir aš nelabai jau su jumis susišneku, buvo pasakyta: laikinoji tyrimų komisija (dokumentas dabar jums visiems išdalintas), bus popietinėje darbotvarkėje. Kiek galima tą patį kartoti?
Gerbiamasis D. Budrys.
D. BUDRYS (LSDPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke, aš prašyčiau 1-10 ir 1-11, tai yra projektus Nr. XIP-4060 ir Nr. XIP-3405, perkelti į popietinę darbotvarkę, nes šiandien komitetas dar neapsvarstė Teisės departamento išvados, mes galėtume per pertrauką apsvarstyti ir tuomet galėtume po pietų svarstyti Seime.
PIRMININKĖ. Tai jūs, kaip komiteto pirmininkas, prašote?
D. BUDRYS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komiteto pirmininkas 1-9 ir 1-10 klausimus pagal darbotvarkę prašo perkelti į popietinę darbotvarkę. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Ar girdite? (Balsai salėje: „Girdime! Girdime!“) Ar bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje) Na, gerai. Pritariame bendru sutarimu.
A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, kadangi mūsų grupė dabar jau tokia didelė – 16 žmonių, tai aš apklausiau ir vis dėlto mes grupės vardu prašome balsuoti dėl klausimo išbraukimo.
PIRMININKĖ. Kokio?
A. ZUOKIENĖ (MSG). Dėl N. Venckienės komisijos.
PIRMININKĖ. Dabar… Gerbiamieji kolegos, Mišrios grupės seniūnė grupės vardu prašo balsuoti „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją N. Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ rezoliucijos išbraukimo iš darbotvarkės. Kas pritariate tokia nuostatai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 120: už – 35, prieš – 34, susilaikė 51. Šis klausimas lieka darbotvarkėje.
Dar dėl darbotvarkės? (Balsai salėje) A. Burba.
A. BURBA (LiCSF). Aš labai atsiprašau, kolegos, labai trumpai. D. Budrys paprašė atkelti klausimus į popietinį posėdį, mes taip pat turime trumpą, bet labai svarbų Teritorijų planavimo įstatymo projektą Nr. XIP-4590. Labai prašytume atkelti anksčiau šį klausimą.
PIRMININKĖ. Kuris darbotvarkės numeris?
A. BURBA (LiCSF). 2-14b klausimas. Pats paskutinis. Buvo nukelta į popietinį. Jeigu galima, sukeiskime vietomis. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Žinote, pateikimas, ir dar net neįrašytas į Seimo pavasario sesiją, na, nejuokaukit! (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš tik po šiandienos plenarinio posėdžio supratau – Seniūnų sueiga daugiau nesirinks. Seimas skirs 1–1,5 val., susitvarkys darbotvarkę, nes iš tikrųjų dirbti neįmanoma. Kiekvienas turite savo pretenzijų, kiekvienas norite, kad jūsų klausimas būtų svarstomas anksčiau, ir po pietų išeiti. Aš tik noriu jus visus mandagiai perspėti – jeigu darbas vyks taip, kaip vyko šiandien ryte, sesija tikrai bus pratęsta.
Dabar tvirtiname darbotvarkę. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Be priekaištų, kad jūs dar nematote ekrane sujauktos darbotvarkės, kurią ką tik patys pakeitėte. Sekretoriatas tikrai nespėja reaguoti į visus jūsų siūlymus.
Darbotvarkė bendru sutarimu patvirtinta. (Balsai salėje) Ne? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų patvirtinta 2012 m. birželio 26 d. darbotvarkė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 130: už – 114, prieš – 3, susilaikė 13. Darbotvarkė patvirtinta.
Č. Juršėnas dėl vedimo tvarkos.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Taip. Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, aš visai kitu, bet labai svarbiu klausimu. Šiandien yra antrosios A. M. Brazausko mirties metinės. Per pietų pertrauką Seimo nariai, valstybinių institucijų atstovai, A. M. Brazausko bendražygiai, bendradarbiai ruošiasi 14.30 val. eiti į Antakalnio kapines ir padėti gėles. Todėl Seniūnų sueigoje sutarta, kad vakarinis posėdis prasidės 15.15 val., šiek tiek vėliau, kad spėtume pabūti prie kapo, prie paminklo ir susikaupti.
Antras dalykas. Mišios A. M. Brazausko garbei vyks Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje 16 val.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dirbam!
10.35 val.
Gerbiamieji kolegos, Koncesijų įstatymo papildymo 30 straipsniu įstatymas. Balsuojame. Liko tik balsavimai! Dėmesio! Kas pritariate šiam įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 131: už – 66, prieš – 39, susilaikė 26. Koncesijų įstatymo papildymo 30 straipsniu įstatymas priimtas.
10.35 val.
Pelno mokesčio įstatymo 59 straipsnio papildymo įstatymas. Balsuojame. Kas pritariate šiam įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 130: už – 70, prieš – 32, susilaikė 28. Pelno mokesčio įstatymo 59 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
10.36 val.
Statybos įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame. Kas pritariate šiam įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 131: už – 66, prieš – 30, susilaikė 35. Statybos įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas.
10.37 val.
Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymas. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 69, prieš – 27, susilaikė 32.
Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
10.38 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus 1, 3, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 67, prieš – 24, susilaikė 36. Įstatymas Nr. XIP-4418(2) priimtas.
10.40 val.
Gerbiamieji kolegos, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3885(4). Buvo padaryta priėmimo pertrauka iki kito posėdžio. Mes toje stadijoje apsvarstėme du Seimo narių pasiūlymus. Dabar kviečiu į tribūną A. Valinską. Ir yra kitų Seimo narių siūlymų dėl 1 straipsnio. Seimo nario P. Gražulio siūlymas. P. Gražulis. Jūsų siūlymas, aš tada pasakysiu, – visiems maisto produktams, išskyrus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes paimsime mūsų kaimynines valstybes, Lenkiją ir daugelį Europos Sąjungos šalių, kaip kalba A. Kubilius, kad mokesčiai turi būti vienodi, tai yra, aš manau, netiesa. Lenkijoje kai kuriems maisto produktams yra tik 5 % arba net ir 3 % pridėtinė vertė taikoma, o šiandien pas mus maisto produktams, kaip ir visoms kitoms prekėms, paslaugoms, taikoma 18 %. Jeigu mes sumažintume maisto produktams PVM, atpigtų maisto produktai, padidėtų gamyba, padidėtų perkamumas ir mes mokesčių tokį patį kiekį surinktume. Prisiminkime, kai mūsų šalyje buvo tokie mokesčiai maisto produktams – 9 %. Aš manau, kad reikia grįžti prie tų laikų, kai maisto produktams buvo 9 %, ir nereikėtų daryti dėl tam tikrų maisto produktų išimčių. Arba darome dėl visų maisto produktų, arba jeigu ne, padarome žaliai mėsai, dar kokiems nors produktams. Aš manau, kad būtų teisingiausia, jeigu visiems maisto produktams būtų 9 % pridėtinės vertės mokestis. Todėl aš prašau palaikyti Seimo narius šitą pataisą.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, kad galėtume svarstyti šią pataisą? Primenu, Vyriausybės išvada neigiama.
Yra daugiau kaip 29. Komiteto išvada.
A. VALINSKAS (LiCSF). Komitetas svarstė šią pataisą ir visas panašias. Kadangi tai nelabai mūsų kompetencija, mes pritariame ir tegul apsisprendžia Seimas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tada balsuojame dėl P. Gražulio pataisos. Jau atsirado norinčių kalbėti. D. Barakauskas – už pataisą.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes paprasčiausiai neturime kitos išeities, kad pinigai iš Lietuvos nebūtų išvežti į kaimynines šalis, yra tik vienas kelias, t. y. sumažinti pridėtinės vertės mokestį labiausiai vartojamiems produktams, maisto produktams. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes taip gana vieningai Seniūnų sueigoje buvome apsitarę, kad reikia pasistengti ir padaryti tą sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčių lengvatų spaudai. Dabar visokių kitokių pataisų, kaip dėl maisto, kur yra milijardinės poveikio biudžetui apimtys, siūlytojai tik apsunkina šitą sprendimą ir daro jį neįmanomą. Tai aš dėl to kviečiu dabar susikoncentruoti į tą mintį, kurią teikia Prezidentė, o visus kitus tokius pasiūlymus atmesti. Aš suprantu poną P. Gražulį, kuris turbūt niekad neplanuoja dalyvauti kokios nors Vyriausybės darbe, tai jis gali teikti siūlymus, kurie sukelia milijardinius deficitus. Kviečiu ir opoziciją balsuoti išmintingai, nes kitaip mes komplikuosime pagrindinį sutarimą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate P. Gražulio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 43, prieš – 31, susilaikė 37. Nepritarta.
Toliau. Sauliaus… Replika. Prašom, gerbiamasis…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš labai prašyčiau tų, kurių verslas orientuotas į kokių nors maisto produktų gamybą, koldūnų gamybą, tokių siūlymų neteikti.
PIRMININKĖ. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Salamakinas teisingą pastabą pasakė. S. Stomos pataisa. Prašom pristatyti.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šita pataisa tikrai yra labai svarbi, ir svarbi visiems Lietuvos žmonėms, nes tai liečia esminį mūsų tapatybės dalyką – kultūrą. Matome, kad knygos tapo sunkiai įperkamu produktu, šiurkščiai šnekant, ir tikrai ši lengvata biudžetui kainuotų nedaug, o jos efektas būtų didelis. Todėl siūlau paremti. Tai liečia… Paskaitysiu, kad būtų aiškiau. Truputį atsiprašau, ne ten pažiūrėjau. Lengvatinis 9 % tarifas taikomas ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų, reprodukcijų albumus, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines, natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius. Ačiū už jūsų supratimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš jūsų noriu paklausti, kadangi aš pati skaitau ir nelabai susigaudau. Jūs siūlote keisti iš pradžių lengvatinį 9 % PVM tarifą, taikomą išbraukiant knygas, vaikiškas knygeles, po to lengvatinį nulinį tarifą, taikomą vaikų literatūrai, paskui lengvatinį 5 % tarifą. Tai jūs apsispręskite, ar jūs čia visiškai viskam? Gal komiteto pirmininkas paaiškins?
A. VALINSKAS (LiCSF). Seimui reikėtų apsispręsti, jeigu mes palaikome, kad reikia knygas išbraukti ir vaikiškas knygeles, tuomet būtų svarstoma, kad jiems būtų taikomas ne 9 %, o nulinis ir 5 %. Jeigu nepritariame, kad jas išbrauktume, tai likusieji pasiūlymai būtų net nesvarstomi.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Salamakinai!
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia pono S. Stomos siūlymas prilygsta pono P. Gražulio siūlymui. Jūs deklaruojate, kad užsiimate leidyba, o dabar teikiate siūlymus, kurie bus orientuoti į jūsų turimą poziciją.
A. VALINSKAS (LiCSF). Tai pagal tokią logiką visi, kurie valgo, negali balsuoti, nes atpigs maisto produktai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Iš kur aš kalbėsiu?
PIRMININKĖ. Iš ten, aš įjungiau. Kalbėkite per šoninį mikrofoną.
S. STOMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų tenka labai pritarti gerbiamajam ponui A. Valinskui. Iš tikrųjų aš esu rašytojas, o ne leidėjas. Galbūt aš kada nors ir parašysiu knygą, galbūt ir neparašysiu. Leidybos bizniu aš neužsiimu. Tai jokių interesų konfliktų čia tikrai nėra. Ačiū.
A. VALINSKAS (LiCSF). Kad būtų mažiau ginčų, dar kartą pasakysiu. Jeigu mes pritariame pasiūlymui išbraukti knygas ir vaikišką literatūrą, tuomet svarstome, ar taikyti lengvatinį nulinį ir 5 % tarifą. Jeigu nepritariame, lieka 9 %. Čia reikėtų apsispręsti Seimui.
PIRMININKĖ. Gerai, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį S. Stomos siūlymą?
Yra daugiau kaip 29. Komiteto pirmininkas jau išsakė savo poziciją. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kad būtų visiškai aišku, pasakykime, kad kompleksiškai dėl trijų S. Stomos pasiūlymų kartu sprendžiame. Ten išbraukia, ten 5 %, ten nulis, nes tai susiję kaip visuma.
A. VALINSKAS (LiCSF). Aš taip ir minėjau, jeigu mes pirmajam nepritariame, kitų dviejų nesvarstome. Jeigu pritariame, tuomet balsuojame, ar nulinis ir 5 %. Taip komitetas ir siūlo.
PIRMININKĖ. Mes tą ir darome, viską teisingai. Ar dar norite kalbėti? Prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų turiu pasakyti, kad norėjau paminėti tą patį. Galima pasakyti juokais, kad ką nors darantys visi kartu iš viso neturėtų balsuoti ar kvėpuoti, bet aš manau, kad šiuo atveju leidėjas ir kūrėjas turi sutartinius santykius. Todėl siūlymas ne visai korektiškas būtų ir rašančių žmonių.
Kita vertus, aš turiu pasakyti, kad leidėjai turi galimybes mažinti knygų kainas, susitarti su platintojais. Tokios galimybės egzistuoja. Knygų kainas galima mažinti, atsiranda elektroniniai leidiniai ir visa kita. Galimybės tam egzistuoja. Bet, aš manau, šiuo atveju mes svarstome esminį pradinį siūlymą, tai yra dėl spaudos.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš dabar esu sumišęs. Jeigu mes skaitome knygas, mes balsuoti negalime, nes mums visiems bus pigiau. Tada siūlau tiems, kurie knygas skaito, nebalsuoti iš viso, o kurie neskaito, tegul balsuoja.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate S. Stomos pasiūlymui pakeisti įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punktą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110: už – 42, prieš – 18, susilaikė 50. Nepritarta. Taigi dabar kitas siūlymas – lengvatinis nulinis procentas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Pirmininke, jeigu mes balsavome prieš išbraukimą, dėl nulinio ir penkių lengvatinių automatiškai išsisprendžia, jau nereikia balsuoti.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti? Ir dėl penkių nereikia?
A. VALINSKAS (LiCSF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai dėl šitų nebalsuojame. Toliau S. Stomos yra dar vienas, bet jau čia 19 straipsnio 5 dalis.
A. VALINSKAS (LiCSF). Panašus kaip P. Gražulio, tik jis siūlė visiems, o čia yra šiek tiek išvardyta: duonai, miltams, makaronams, kruopoms ir t. t.
PIRMININKĖ. Absoliučiai viskam.
A. VALINSKAS (LiCSF). Tai iš principo…
PIRMININKĖ. Čia jau mes apsisprendėme?
A. VALINSKAS (LiCSF). Iš principo taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Dabar yra E. Jurkevičiaus – atskirai duonai, pienui. Pristato E. Jurkevičius.
A. VALINSKAS (LiCSF). Yra E. Jurkevičiaus, kur siūloma ne visiems maisto produktams, bet duonai ir pienui taikyti 9 %.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų išlaidų struktūroje maisto produktai sudaro 39 %. Šiuo ekonominiu sunkmečiu, kai mažėja gyventojų pajamos ir vartojimas, o dauguma gyventojų didžiąją dalį atlyginimo išleidžia maistui, būtina taikyti PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams: pienui, duonai ir mėsai, nes būtent šių produktų, Statistikos departamento duomenimis, Lietuva suvartoja daugiausia.
Europos patirtis ir statistika byloja, kad sumažinus PVM mažėja ir mažmeninė produkcijos kaina, padidėja vartojimas. Lietuvoje nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus 5 % PVM tarifui šviežiai ir atšaldytai mėsai, per 2003–2006 metus mėsos suvartojimas Lietuvoje išaugo net pusantro karto, o mėsos bei jos gaminių kainos sumažėjo. Nuo 2009 m. šviežiai mėsai ir paukštienai pradėjus taikyti standartinį 19 % PVM tarifą, mėsos perdirbimo apyvarta sumažėjo vidutiniškai penktadaliu. Į Lietuvos rinką plūstelėjo kitų šalių mėsa ir jos gaminiai. Lietuvoje mėsos suvartojimas per paskutinius dvejus krizinius metus krito nuo 81 kg iki 68 kg vienam žmogui, nes žmonės masiškai vyksta pirkti mėsos gaminių į kaimyninę Lenkiją.
Pienas – svarbiausias mūsų šalies produktas, nes piene yra šimtas svarbiausių sudedamųjų dalių ir vitaminų, reikalingų žmogaus organizmui. Būtent pieno ir jo gaminių Lietuva suvartoja daugiausiai, vienam gyventojui tenka 260 kg per metus. Būtina taikyti PVM lengvatas pienui, nes tada sumažėtų ir pieno produktų bei gaminių kainos, palengvėtų finansinė našta gyventojams.
Gerbiamieji kolegos, aš teikiau šį projektą vien todėl, kad pamačiau, kad siūloma taikyti dviratininkų šalmams, apgyvendinimo paslaugoms, mugių, parodų, cirko renginiams, neatsižvelgiant, kad šiuo sunkmečio laikotarpiu didžiosios dalies gyventojų rūpestis – ne apsilankyti cirke, o pavalgyti, pigiau nusipirkti maisto. Bet solidarizuodamasis su Vyriausybe aš atsiimu savo pasiūlymą. Galbūt grįšime prie jo po Seimo rinkimų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai? (Balsai salėje: „Atsiėmė!“) Atsiėmė po didelės kalbos? Supratau. Labai gerai.
A. VALINSKAS (LiCSF). Kiek suprantu, atsiimate ir dėl duonos, pieno ir dėl mėsos lengvatinių 5 %? Tada nesvarstome.
PIRMININKĖ. Gerai. Ir dėl mėsos atsiėmė.
D. Budrys – ne apie produktus. D. Budrys.
D. BUDRYS (LSDPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų ne vieną kartą buvau siūlęs šį pasiūlymą. Ir 2010 m., kai mes pritarėme, kad 2011 m. būtų lengvatinis PVM tarifas viešbučių tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, finansų ministrė minėjo, kad mes į biudžetą surinksime 17 mln. mažiau. Tačiau atsitiko visiškai priešingai. Lyginant 2010 m. pirmą pusmetį su 2011 m., kai mes sumažinome PVM tarifą, į biudžetą buvo surinkta daugiau negu 20 % pajamų, sukurta apie 6 % darbo vietų daugiau. Gerbiamieji kolegos, tai buvo padaryta iki Europos čempionato. Šie skaičiai yra būtent iki Europos čempionato. Nenorėčiau, kad būtų spekuliuojama, kad atsigavo verslas būtent dėl Europos krepšinio čempionato. Iš tikrųjų šis verslas atsigavo, ir aš norėčiau, kad pritartumėte mano pasiūlymui, kad tikrai atsigautų dar daugiau verslo ir kad jis dar daugiau pajamų atneštų į mūsų biudžetą.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys pataisą?
Balsavo 68. Už – 49, tai yra daugiau kaip 29.
A. VALINSKAS (LiCSF). Komitetas svarstė ir pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Kaip sakote?
A. VALINSKAS (LiCSF). Komitetas svarstė ir pritarė.
PIRMININKĖ. M. Bastys, pritariantis siūlymui.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visų pirma viešbučių paslaugos yra eksporto paslaugos, tai vienas dalykas. Antras dalykas, kitos valstybės, kaimyninės valstybės, taiko lengvatinį PVM tarifą. Tai taip pat argumentas, dėl ko reikėtų palaikyti šį pasiūlymą. Viešbučiai, teikiantys šias paslaugas, galėtų mažinti kainas, būtų daugiau lankytojų, būtų daugiau pajamų ir valstybė tik laimėtų. Dėkoju.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas – prieš. Kortelę įdėkite.
K. GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, porą bendrų pastabų. Iš tikro fiskalinė politika keičiama ne prieš rinkimus, o jau po rinkimų. Tai viena. Antras dalykas, tai, kad fiskaliniams pakeitimams, mokesčių pakeitimams, galioja dvi taisyklės: mokesčiai gali būti keičiami geriausiu atveju prieš šešis mėnesius, tai yra nuo sausio 1 d., arba dar kitas atvejis, kada priimama su biudžetu… Šiuo atveju kalbama apie lengvatinio tarifo grąžinimą viešbučiams. Praeitais metais, kuomet nebuvo lengvatinio tarifo, iš tikro biudžetas gavo papildomai daug pajamų ir tarifo sumažinimas negarantuotų jokiu būdu žemesnių kainų ir konkurencijos. Todėl siūlau nepritarti šiam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Noriu pareikšti protestą: kad aš išėjau iš Konservatorių partijos, tai dar nereiškia, kad išėjau iš Seimo, ir jūs, kaip Pirmininkė, turėtumėte vis dėlto vienodai žiūrėti į visus.
Noriu argumentuoti, kad, manau, yra neteisinga, jog nesvarstytas mano pasiūlymas. Jis yra visiškai ir iš esmės kitoks, negu buvo pono P. Gražulio. Ponas P. Gražulis siūlė lengvatas visiems maisto produktams – ir kuriuos vartoja turtingi, ir kuriuos vartoja neturtingi, išskyrus alkoholį ir tabaką. Mano siūlymas yra kitos esmės. Tai yra socialiai orientuotas siūlymas dėl būtiniausių maisto produktų. Jie yra išvardyti. Tai yra konkretu, tai yra socialinė parama neturtingiems gyventojams, kurie vartoja lietuviškus produktus. Todėl aš reikalauju, kad dėl šito Seime būtų apsispręsta. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt šiandien reikia ir lingvistus pasikviesti, nes visiems maisto produktams – aš suprantu, kad tai yra ir duona, ir miltai, ir makaronai, ir mėsa, ir žuvis, ir visa tai, dėl ko Seimas jau balsavo ir apsisprendė. Jūs dabar reikalaujate kitaip. Komiteto pirmininkas irgi suprato taip, kaip ir aš supratau. Visas Seimas irgi taip suprato, bet jūsų, aišku, valia ir jūsų pagrįstas reikalavimas reikalauti balsuoti. Grįšim. Dabar balsuojame dėl D. Budrio ir grįšim dėl jūsų. Balsuojame. Kas pritariate D. Budrio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 54, prieš – 26, susilaikė 37. Nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, yra… A. Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Pirmininke, mes esame aiškiai balsavę ir aiškiai supratome, kad panašaus turinio pasiūlymai buvo atmesti, todėl balsuoti ir grįžti nebereikia. Dirbkime toliau. Seimas jau išreiškė savo valią.
PIRMININKĖ. P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėčiau atkreipti Etikos ir procedūrų komisijos ir pirmininko dėmesį. Ar iš tikrųjų šitos siūlomos lengvatos, šitie žmonės, kurie siūlo įvairias lengvatas, nepainioja viešųjų ir privačių interesų? Beje, taip buvo priimant Alkoholio reklamos tęstinumo įstatymą, nebuvo iki galo išsiaiškinta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, matyt, neklausėte. Ką tik komisijos pirmininkas A. Salamakinas du kartus dviem Seimo nariams pasakė: ar jūs nepainiojate viešųjų ir privačių interesų? O jūs dabar vėl į jį kreipiatės, kad jis dar į ką nors reaguotų. Jis jau sureagavo. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, dar kartą klausiu, ar mes jau apsisprendėme dėl S. Stomos siūlymo? (Balsai salėje) Reikia balsuoti ar nereikia? (Balsai salėje) Jis reikalauja, bet Seimas turi kitokią nuomonę ir sako, kad jau apsisprendė. Balsuojame tada, gerai. Kas pritariate S. Stomos siūlymui papildyti įstatymo 19 straipsnį 5 dalimi, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 28, prieš – 29, susilaikė 50. Pataisai nepritarta.
Toliau Seimo nario A. Dumbravos siūlymas papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalį naujuoju 8 punktu. Algimantai, prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Siūlymas yra dėl socialinės žmonių grupės, neįgaliųjų, kurie naudojasi kompensacine technika. Kaip sakoma, valstybės požiūris į neįgaliuosius rodo mūsų požiūrį į pačią valstybę. Tikrai siūlyčiau Seimui apsispręsti ir šitai nedidelei žmonių grupei, kur mes visi žinome, kad kompensacinė technika, ypač geresnės kokybės, brangiai kainuoja, būtų labai gražu, kad mes grąžintume. Čia nieko naujo nėra, mes tiesiog grąžintume ikikrizinio laikotarpio 5 % tarifą kompensacinei technikai ir jos remontui. Būčiau labai dėkingas Seimo nariams, kurie palaikytų šį pasiūlymą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys siūlymą? Yra daugiau kaip 29. Dabar komiteto nuomonė.
A. VALINSKAS (LiCSF). Komitetas svarstė ir nagrinėjo ne formaliai, o iš tiesų detaliai ir pritarė. Siūlome Seimo nariams taip pat pritarti, nes čia kalbama apie neįgaliųjų techninės pagalbos priemones ir jų remontą.
PIRMININKĖ. E. Žakaris, pritariantis siūlymui.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visas neįgaliųjų technines pagalbos priemones perka ir neįgaliesiems skiria įstaiga, kuri yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tai yra joks piktnaudžiavimas čia negalimas. Pinigų, be abejo, visur trūksta ir tų priemonių labai smarkiai trūksta. Sumažinus PVM, aš manau, biudžetas nukentėtų nedaug, bet daugiau žmonių galėtų gauti jiems reikalingų priemonių. Manau, kad dėl tokių nedidelių pinigų tikrai reikėtų palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas turi priešingą nuomonę.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai neturiu nieko prieš prieš pagalbą neįgaliesiems, bet manau, kad tai turi būti sisteminis dalykas, o ne atskiras vienas klausimas. Kai bus žiūrimas biudžetas ir rudenį svarstomas „Sodros“ biudžetas, be abejo, jeigu bus parengta nauja sistema kitos Vyriausybės, kitos daugumos, tai ten galima tą pataisymą ir padaryti. Dabar siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Dumbravos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 74, prieš – 5, susilaikė 40. Pataisai pritarta.
Č. V. Stankevičiaus pataisa išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį.
A. VALINSKAS (LiCSF). Jeigu leisite, aš trumpai pristatysiu. Yra ne tik Č. V. Stankevičiaus, bet analogiška K. Glavecko ir V. Matuzo pataisa. Siūloma išbraukti tą punktą, kuriam Seimas jau yra pritaręs. A. Zuokienės pataisa dėl lengvatinio 9 % transporto tarifo. Dabar siūloma, nors Seimas jau pritaręs, išbraukti.
PIRMININKĖ. Tai nereikia gal tada balsuoti, jeigu vieną kartą jau savo nuomonę išreiškėm? Pirmininke!
A. VALINSKAS (LiCSF). Taip, iš principo komitetas nepritarė, bet tos stadijos metu dar gavome analogišką K. Glavecko ir V. Matuzo pasiūlymą. Jeigu Seimas apsisprendęs, tai balsuoti nereikia ir palikti lengvatinį transportą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu galima, tai priėmimo stadijos metu siūlomas išbraukimas atitinka tą bendrą nuostatą, kad pirminis projektas buvo skirtas PVM lengvatai spaudai, bet neprikabinant prie jos visų kitų lengvatų, nepaisant to, kad Seimas po svarstymo buvo tokiai papildomai lengvatai pritaręs. Prašom spręsti balsuojant.
PIRMININKĖ. Reikia balsuoti. A. Kubilius – už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, kad iš tikrųjų mums reikia susitvarkyti su mokestinių pasiūlymų svarstymu Seime, nes išties kartais svarstoma labai emocingai ir nelabai atsakingai. Noriu pasakyti, kad štai šios pataisos dėl PVM lengvatų transportui kaina biudžetui yra apie 80 mln. Lt. Man atrodo, kad opozicija vis dar nelabai galvoja apie tai, ar jie nori eiti į valdžią, ar nenori eiti į valdžią. Aš dar sykį raginu: jeigu Seimas turi valios pritarti lengvatoms spaudai, tai neaplipinti tų lengvatų jokiom kitom papildomom lengvatom, nes kitu atveju iš tikrųjų prasideda tai, nuo ko mes šiek tiek buvome išsigydę, bet vėl, atrodo, į tai norime grįžti, tai yra PVM įstatyme pridėlioti krūvas lengvatų. Valstybės kontrolė yra aiškiai parodžiusi, kad vartotojams tai didelės naudos neduoda, naudą duoda tiktai kam nors – akcininkams ar savininkams. Aš raginu pritarti šiai pataisai, kurią dabar pasiūlė Č. Stankevičius ir kiti kolegos.
PIRMININKĖ. V. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties kolega A. Kubilius yra neteisus sakydamas, kad lengvatinio PVM tarifo taikymas nesprendžia bilietų atpiginimo, arba socialinės funkcijos, t. y. keleivių vežimo savivaldybėse.
Žvilgtelkime į Europos Sąjungos kontekstą. Europos Sąjungoje iš 27 narių 19 narių taiko PVM lengvatas transportui. Kaip čia yra? 19 Europos Sąjungos šalių nežino, kad vartotojams nuo to nepagerėja, ir tik Lietuva žino, kad vartotojams nepagerėja? Vadinasi, nėra tokio argumento, kuris būtų įrodantis, kad A. Kubilius teisus teigdamas, kad PVM tarifo lengvata yra naudinga tik akcininkams.
Dabar pažiūrėkime į bendrą situaciją Lietuvos savivaldybėse su viešuoju transportu, kaip šiandien atrodo viešasis transportas, – didžiuliai įsiskolinimai, išplečiamos socialinės funkcijos, jiems nieko kito nelieka, kaip didinti keleivių bilieto kainą. Mes jau praėjusį kartą svarstėme tuos argumentus. Jeigu dabar pažiūrėtume į surinktą išsamią medžiagą, kurią pateikė Vežėjų asociacija, yra išties labai įspūdinga statistika, kuri rodo, kokia yra vienintelė priemonė, kad palengvintume padėtį, išspręstume šitą didžiulę socialinę bėdą. Bilietų brangimas yra didelė nelaimė. Taigi aš siūlau palikti galioti tą sprendimą, kurį Seimas jau vieną kartą padarė. Kadangi mes priėmėme sprendimą dėl invalidų transporto lengvatų, vadinasi, mes šiek tiek plačiau traktuojame…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …šitas pataisas, ne tik pataisas…
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas palaikote Č. Stankevičiaus, K. Glavecko, V. Matuzo pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 118: už – 49, prieš – 32, susilaikė 37. Nepritarta pataisoms.
Toliau prašau… (Šurmulys salėje)
A. VALINSKAS (LiCSF). Dabar liko tik trys pataisos. Gerbiamoji Pirmininke, yra dėl įsigaliojimo datos. Yra siūlomos trys: liepos 1 d., ateinančių metų sausio 1 d. ir šių metų rugpjūčio 1 d. Logiška, kad liepos 1 d. nelabai pakliūna, nes jau yra per mažai laiko – šiandien 26 d. Todėl siūlau Seimui komiteto vardu balsuoti alternatyviai dėl vienos datos – ar 2013 m. sausio 1 d., ar šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalioja.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke, už pasiūlymą, bet vis tiek aš turiu atsiklausti Seimo narių J. Sabatausko, A. Basčio, R. Sinkevičiaus, I. Šiaulienės, kurie buvo užregistravę liepos 1 d. Ar jūs atsiimate savo šitą pataisą, nes tikrai jau nelabai logiška, kad ji įsigaliotų? Ką? Atsiimate? Gerai. Ačiū. (Šurmulys salėje)
Toliau yra K. Glavecko siūlymas 2013 m. sausio 1 d., o J. Razmos siūlymas – 2012 m. rugpjūčio 1 d. Komitetas pritaria K. Glavecko siūlymui 2013 m. sausio 1 d. Gal tada iš karto balsuojame dėl K. Glavecko siūlymo? (Balsai salėje) J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kai čia dabar priėmėme papildomas lengvatas transportui ir dar, tai tikrai aš atsiimu savo pasiūlymą. Nuo rugpjūčio 1 d negalima šito… Būtų juntamas poveikis biudžetui. Lieka viena K. Glavecko pataisa.
A. VALINSKAS (LiCSF). Komitetas jai pritarė…
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu pritarti tada K. Glavecko 2013 m. sausio 1 d.? (Balsai salėje) Pritariame. Kaip ir pastraipsniui mes viską išnagrinėjome. Dar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymų. Komitetas į tuos siūlymus atsižvelgė. Vyriausybės poziciją jau aš pasakiau.
Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Ž. Šilgalis – už.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, jau ne kartą esame kalbėję, kad apskritai mokesčių sistema turi būti aiški, pagrįsta, kad verslas galėtų prognozuoti investicijas ir ilgalaikėje perspektyvoje matyti, kur juda valstybė. Be abejo, mums niekaip nepavyksta susitarti ir ne kartą buvo siūlymų kalbėti ne apie lengvatas, bet apie skirtingus mokesčių tarifus, t. y. keletą mažesnių mokesčių ir, natūralu, bazinį mokestį, kas leistų įvertinti daug geriau atskiros veiklos situaciją valstybėje, pasižiūrėti, kurios verslo sritys yra imlesnės darbo vietoms kurti, kokia yra situacija kaimyninėse valstybėse, kad nesudarytume galimybės kainų disproporcijai ir tuo, natūralu, nesinaudotų aplinkinės rinkos. Labai svarbu įvertinti ir tas kompanijas, kurios užsiima eksportu, nes tai irgi vienaip ar kitaip gali turėti didelį poveikį jų verslui, o kartu ir gausesniam mokesčių surinkimui. Kaip jūs žinote, ne visada ekonomikoje yra 2+2 lygu 4. Tai nėra nauja frazė. Puikiai suprantama, kad sistema gerai veikia tik tada, kai yra subalansuota.
Todėl, mano vertinimu, jeigu ir nepavyko per šią kadenciją, mano supratimu, tikrai turėtų po kitų Seimo rinkimų galbūt ateiti šiek tiek plačiau mąstanti valdžia, ir mes, manau, turėsime galimybę grįžti bent prie trinarės mokesčių sistemos, tą sistemą padaryti aiškią, subalansuotą ir visiems suprantamą, labai svarbu – ilgalaikę. Bet šioje situacijoje, kadangi yra taip, kaip yra, mano vertinimu, toms sritims, kurios čia dabar yra išskirtos, turi būti skiriamas dėmesys. Patys puikiai žinote, kaip gyvena regioninė spauda ir apskritai spauda. Natūralu, ir transporto didžiulės problemos. Mano vertinimu, tos pataisos yra galbūt pirmas žingsnis į tą subalansuotą, pasvertą trinarę mažesnio mokesčio tarifų sistemą. Todėl siūlau pritarti…
PIRMININKĖ. Laikas! A. Kubilius – už. Atsiprašau, A. Kubilius – prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą turiu pakartoti tai, ką jau sakiau. Kadangi Seimas nesugebėjo išsilaikyti nepasidavęs PVM lengvatų epidemijai ir tos epidemijos pagautas nuo Naujųjų metų sumažina pajamas į biudžetą daugiau negu 100 mln. Lt, aš raginu balsuoti prieš. Raginu Seime susitvarkyti su pasiūlymų dėl PVM ir kitų mokesčių lengvatų ir įvairių kitų pasiūlymų dėl mokesčių, kurie gali paliesti tikrai skausmingai visus valstybės finansus, svarstymu taip, kad būtų svarstoma lygiai taip pat, kaip yra svarstomos biudžeto pataisos. Jeigu Vyriausybė nepritaria – reikia 71 balso, nes turiu pasakyti, šitas džiazas, kokį čia matome svarstant tokius klausimus, iš tikrųjų yra labai labai pavojingas ir rizikingas. Aš negaliu pritarti tokiam Seimo sprendimui, kuris mažina biudžeto pajamas, nesvarbu, kas bus po rinkimų, bet mažina biudžeto pajamas 100 mln. Lt, ir net daugiau, o tuo pačiu metu Seime mes vieningai artėjame prie fiskalinės drausmės sutarties patvirtinimo. Gerbiamieji kolegos (aš čia žiūriu į opoziciją), turime labai aiškiai apsispręsti – jeigu laikomės fiskalinės ir finansinės drausmės, tai tokie svarstymai ir tokie sprendimai yra visiškai nesuderinami su aiškia pozicija. Todėl raginu balsuoti prieš. Ir papildomai, jeigu Seimas priims, kreipsiuosi asmeniškai į Prezidentę, kad jinai vetuotų tas pataisas, kurios čia gimė visiškai nesuderinus nei su Vyriausybe, nei su Prezidente.
PIRMININKĖ. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis premjere, jūs turbūt užmigote savo taupymo lopšyje ir nematote, kas šiandien darosi Europoje. Be taupymo dar yra ir investicijos, skatinančios verslą. Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, kurios siūlomos, tikrai gali sukurti papildomas darbo vietas čia, Lietuvoje. Dėl spaudos mes lyg ir sutarėme. Pažiūrėkite, kokiems kitiems dviem pasiūlymams yra pritarta Seime, viešojo transporto pridėtinės vertės lengvatos, ką jos sudaro. Šiandien daugelio savivaldybių transporto įmonės dėl jūsų pasiūlyto didesnio pridėtinės vertės tarifo susidūrė su didelėmis skolomis. Pasižiūrėkite į mūsų priemiesčius, ne kaimus, o priemiesčius. Į priemiestį važiuoja vienas, du autobusai per dieną. Ar gali ten gyvenančios jaunos šeimos nuvežti savo vaikus į mokyklą? Ar galima ten užtikrinti normalų viešąjį transportą?
Todėl kolegų pasiūlytos ir čia, Seime, pritarimo sulaukusios lengvatos bent iš dalies padeda tas problemas spręsti. Ar iš tikrųjų šiandien valstybė nepajėgi skirti 4–5 mln. neįgaliųjų transporto problemoms spręsti? Manau, kad mes tai pajėgiame. Jūs pats ne kartą sakėte apie surenkamą biudžetą. Todėl šie pasiūlymai nepakenks valstybės biudžetui. 100 mln. nėra skiriami atlyginimams ar kitiems dalykams, jie skiriami toms problemoms, kurios susidarė dėl jūsų neišmanaus valdymo mūsų savivaldybėse. Ir šioms problemoms spręsti kaip instrumentas yra skirtingi pridėtinės vertės…
PIRMININKĖ. Laikas! J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, prisipažįstu, kad prieš tik todėl, kad galbūt nesuprantu tų, kurie siūlo naujos valstybės koncepcijos lengvatas. Geriausia Lietuvos naujos valstybės koncepcija būtų valstybė be mokesčių. Išduodame kiekvienam po pistoletą ir kiek susirenki, tiek turi, nesusirinkai – tavo problema. Ir ką mes taip laimėtume? Pirma, dabar valstybė yra skolinga 40 mlrd. Lt, o jeigu biudžeto nerenkame, tai ir nereikia grąžinti tų 40 mlrd. Laimime. Toliau. Tiesa, mums niekas neskolins, bet kai turėsime… kiekvienas be mokesčių, kaip nors pragyvensime. Tai juokai.
Bet jeigu rimtai šnekėtume, gerbiamieji kolegos, pavyzdžiui, labai norėjo mažinti PVM maisto produktams, o kas vyko realiai? Kai buvo kai kuriems maisto produktams sumažinta, supirkimo kainos ūkininkams nė kiek nepadidėjo. Kainos nė kiek nesumažėjo. Tas pats su transportu. Jeigu savivaldybės turėtų pinigų kompensuoti neįgaliesiems, vaikams, pensininkams, tos problemos nebūtų. O dabar, jeigu dar jų nesurinksite ir negalėsite kompensuoti, bus dar didesnė bėda. Aš neįsivaizduoju, gerbiamieji kolegos, nebent nauja valstybės koncepcija. Šiaip nesuprantu, kai švaistomės lengvatomis, ir ypač tų, kurie ruošiasi ateiti į valdžią. Na, vis dėlto reikės spręsti tas problemas. Praskolinti daugiau bus nebegalima, tuo labiau kad mes turime rimtų projektų, kuriems reikės pinigų. Todėl būsiu prieš ir negaliu pritarti tam populizmui, kad valstybė geriausia be pinigų.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų geriausia, jeigu PVM būtų 50 %, oi, kiek valstybė pinigų turėtų, tiktai žmonių tikriausiai čia nebūtų. Dabar dėl gerbiamojo premjero.
Gerbiamasis Andriau Kubiliau, prieš dvejus metus jūs rašėte išvadą dėl tokios pat lengvatos transportui ir rašėte, kad reikės 28 mln., dabar jūs sakote, kad keturis kartus daugiau. Ar bilietų kainos keturis kartus brangesnės pasidarė? Kas atsitiko? Ar tiesiog taip išsiplėtė jūsų sektorius?
Gerbiamieji, taupymas yra ne tikslas, taupymas yra priemonė. Jeigu neturi aiškaus tikslo ir nenori ką nors sutvarkyti, taupymas yra ne panacėja. Todėl šiandien siūlau tiems, kurie neišlipa iš nuosavo transporto, nevažinėja viešuoju, nusiraminti ir leisti žmonėms, kurie mažiau uždirba, mažiau turi, kurie ekologiškiau gyvena negu mes, nes jie važiuoja viešuoju transportu, turėti pigesnes bilietų kainas. Siūlau balsuoti už šį įstatymą. Džiaugiuosi, kad Seimas jam pritaria.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Lietuvos graikai, kurie irgi visą laiką pasakojot pasakas, kad dukart du nelygu keturiems, kad ieškojot kitokio modelio, kuris praskolino visą valstybę trejiems metams į priekį. tie jūsų argumentai seniai visur mušti. Ką jūs dabar siūlote? Kokiais jūs čia dabar varguoliais rūpinatės? Du trečdaliai biudžeto yra švietimas, sveikata ir socialinės reikmės. Iš 100 mln. jūs nupjaunate 45 mln., kaip minimum, iš tos pačios socialinės sferos, iš tų pačių varguolių, iš tų, kurie neturi išmokų, kurie negauna pašalpų, kurių pašalpos yra per mažos, iš daugiavaikių motinų, iš visko jūs dabar nupjaunate, vaizduodami, kad jūs esate geri. Kokie jūs geri! Kainos nepakils, kainos bus tos pačios, transportininkus jūs paremiate, o iš motinų ir kitų atimate. Tai yra negailestinga statistika, visa kita yra tušti plepalai.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – už.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Tiesą pasakius, Rimantas Dagys kalba apie arabų pasakas. Yra tokia gera arabų pasaka „Tūkstantis ir viena naktis“. Gerbiamasis Rimantai, pasiskaitykite, ten ne tik apie graikus, ten apie daugelį kitų dalykų parašyta ir jums taip pat tiktų.
Dabar aš norėčiau pasakyti, kad PVM tarifų skirtingumas Europos Sąjungos šalyse yra akivaizdus. Man šiek tiek keistai atrodo J. Veselkos argumentas dėl PVM tarifų būtino suvienodinimo. Aš norėčiau išgirsti iš jo tam tikrus argumentus, kodėl pasikeitė jo pozicija. Taip, Seimas turės diskutuoti dėl to 100 mln. biudžeto formavimo, tačiau yra ne tik pridėtinės vertės mokestis, yra ir kiti netiesioginiai mokesčiai. Yra akcizo mokestis, yra kiti mokestiniai instrumentai, kuriais galima sureguliuoti tą 100 mln. dydžio biudžetą, ypač žinant, kad reikia padidinti mokesčius turtingai visuomenės daliai. Nežinau, kodėl A. Kubilius pamiršo TVF rekomendacijas ir daugelį kitų dalykų. Šiandien priimamas įstatymas sprendžia socialines funkcijas. Bilietų kainų sumažinimas yra tiesiog būtinas, jeigu jūs išties realiai susiduriate su tais žmonėmis, kurie važinėja viešuoju transportu.
Pažiūrėkite, kaip atrodo. Aš siūlau balsuoti, pritarti, nes mes labai atsakingai, labai atsargiai sprendžiame PVM tarifo problematiką ir ateityje…
PIRMININKĖ. Laikas! S. Pečeliūnas – prieš.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Atrodo, kad tikrai rinkimai visai priartėjo ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, ir pataikūniška komunizmo šmėkla pradeda klaidžioti ne tik po Europą (na, graikai per du kartus truputį jos atsikratė), bet ir po Lietuvą.
Atrodo, dėl šių klausimų ilgai ginčijomės, lyg ir buvome radę tam tikrą racionalų sutarimą, bet ir vėl dėl populistinių ketinimų atsirado beprotiškai daug visokių pataisų, ir, pasimetę tarp tų pataisų, vėl einame populizmo keliu. Pozicija visiškai nepriimtina, neatsakinga ir be galo pavojinga. Kviesčiau kolegas liberalus, konservatyvius žmones, kurie supranta, kas yra valstybė, susilaikyti nuo dovanėlių dalinimo prieš rinkimus. Naujoji Vyriausybė, jeigu matys, kad reikia, po rinkimų galės tokias dovanėles dalinti atsakingai. Kitų sąskaita dalinti yra nei gražu, nei etiška. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 99, prieš – 6, susilaikė 19. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymas priimtas. (Plojimai)
Repliką po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų ačiū Seimui, kad buvo supratingas. Noriu tiems kolegoms, kurie taip išgyveno dėl 100 mln. Susirinkime pinigus iš advokatų, kur išmėtėte, iš konsultantų, iš kitų, gausite ne 100 mln., o visus 500 mlrd., ir bus ramu.
PIRMININKĖ. A. Sysas – repliką po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš turėčiau užjausti ir užuojautą pareikšti Ministrui Pirmininkui, kurio komanda, nors jis garsiai kalbėjo, kad taip elgtis negalima, beveik vienbalsiai nubalsavo už šias pataisas.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kurie klausėte ir dabar garsiai plojote, iš ko gi pinigus atėmė? Iš jūsų, nes daugelis, matau, esate pensininkai. Konkrečiai iš jūsų. Niekur iš kitur nepaims, tik iš čia, iš socialinės srities, nes tai sudaro pusę. Jūs palaikote tai, kad jus skriaustų. Visi čia suėję geradariai yra jūsų sąskaita.
PIRMININKĖ. K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Čia socialdemokratams pavyzdys, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje yra demokratija. Jokios diktatūros nėra. O šiaip tikrai noriu pasidžiaugti, kad pritariame ir transporto PVM lengvatai, nes savivaldybėms tikrai labai sunku, rajonuose panaikinami net kai kurie autobusų maršrutai, o šiaip tas pats PVM liks savivaldybėms. Todėl mes savotiškai papildysime savivaldybių biudžetą. Ačiū, kad pritarėme.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėčiau gerbiamajam kolegai R. J. Dagiui pasakyti. Elkitės korektiškai! Tai yra netiesa, kad tie pinigai bus paimti iš Socialinio draudimo fondo, pirmiausia. Kita, pasižiūrėkite į ministerijų taupymą. Kad jos visai nebetaupo, rodo mūsų analizė ir tai, kad išleidžia milijonus pinigų įvairiausioms studijoms ir komandiruotiems. Tai čia ir bus tie pinigėliai, apie kuriuos kalbėjo premjeras. (Balsas salėje: „Pasakų nepasakokite!“)
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų balsavimas, kuriame mūsų frakcija, kaip matėte, balsavo įvairiai, maždaug per pusę pasidalino, iš tikrųjų turi du aspektus. Tai, ką sakė R. J. Dagys, kad kiekviena lengvata reiškia negautas lėšas į biudžetą ir negalėjimą vykdyti kokių nors socialinių programų, be abejo, tai yra tiesa. Šiuo atveju gerai tik tai, kad iš puokštės tų lengvatų, kurių buvo prisiūlę Seimo nariai, mes, mano supratimu, palikome tik pačias jautriausias. Nes ar visuomeniniu transportu, ar kompensacine technika naudojasi sluoksnis tų žmonių, kurie priskiriami socialiai remtiniems, dažniau. Išėjo toks, manau, gana subalansuotas sprendimas.
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš noriu kreiptis į Ministrą Pirmininką, kad jis abėcėlės pamokytų savo kolegą R. J. Dagį, kuris neskiria „Sodros“ biudžeto nuo valstybės biudžeto. Čia mes kalbame apie mažesnes pajamas ne į „Sodros“ biudžetą, bet į valstybės biudžetą. O valstybės biudžete, Ministre Pirmininke, kaip jūs žinote, pinigų yra. Net 92 mln. jūsų ministerijos išleido įvairių nevykdomų projektų viešinimams. Tai siūlyčiau tuos pinigus paskirti neįgaliųjų kompensacinei technikai kompensuoti, taip pat savivaldybėms paremti, kad autobusai pasiektų ne tik miesto centrą, bet ir miesto pakraščius arba rajonų kaimus, kad žmonės galėtų atvykti pas gydytoją, pas socialinius darbuotojus, jeigu būtų būtinybė, o ne aimanuoti, kad nėra kelių milijonų, kurie…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tikrai paskaitų nebereikia!
J. OLEKAS (LSDPF). …kurie reikalingi…
PIRMININKĖ. A. Kubilius. Visiems kitiems neleisiu kalbėti. (Balsai salėje) Todėl, kad aš turiu tokią teisę. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tenka šiek tiek apgailestauti, kad kolega J. Olekas nežino, kad viešieji finansai, skirstomi į nacionalinį biudžetą ir „Sodros“ biudžetą, yra tie patys finansai ir jų deficitas yra problema visiems. Tai noriu priminti, kad ir „Sodros“, ir valstybės biudžeto deficitus sudėję turime apie 3 % deficitą. Tai yra problema, kurią reikia spręsti. Ir 100 mln. Lt iš tikrųjų pasidaro labai didelis. (Balsai salėje) Todėl aš iš tikrųjų siūlyčiau Seimui labai rimtai apsvarstyti, ar galima likus pusei metų iki rinkimų apskritai tokius klausimus svarstyti, nes, kaip matyti, čia sveiko proto nelabai lieka. 100 mln. – per pusę valandos! Visi nusprendžia, kad čia yra menki pinigai. Tai aš dar sykį noriu priminti, ypač tiems, kurie seniai nebuvo valdžioje, kad valstybės biudžeto, viešųjų finansų 100 mln. yra dideli, labai dideli pinigai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, išreiškėte savo pozicijas balsuodami, mes atsiliekame nuo darbotvarkės 40 min. Daugiau kaip pusę valandos tvirtinome darbotvarkę, dabar vėl šnekam ir šnekam, o po pietų visi šauksite, kad nebeliko laiko ir dar reikia pratęsti sesiją. Dirbam toliau.
11.37 val.
Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“. Svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Anušauską, komiteto pirmininką.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas patobulino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją pagal Teisės departamento pastabas, taip pat tai pasiūlė padaryti visi paskirti papildomi komitetai. Buvo atsižvelgta į papildomų komitetų siūlymus ir papildytas Seimo nutarimas naujais 3 ir 4 straipsniais dėl strategijos įgyvendinimo užtikrinimo. (Balsai salėje) Taip pat patobulinta nutarimo preambulė. Strategija buvo papildyta naujomis dalimis dėl skalūninių dujų ir šilumos ūkio sektoriaus, atsižvelgiant į anksčiau pateiktas pastabas. Atnaujintas strategijos įgyvendinimo laikas, atsisakyta terminų nuo 2010 iki 2020 metų, palikta, kad iki 2020 metų, visame strategijos tekste. Pritarta beveik visų komitetų siūlymams, nepritarta Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui – grąžinti tobulinti ir J. Šimėno siūlymams, kuriais siekta pakeisti strategijoje siūlomus prioritetus. Komitete 5 balsavo už, prieš – 2, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs nepalikite tribūnos, nes po diskusijos dar paprašysiu jūsų grįžti. Per tą laiką jūs pasitarkite su gerbiamuoju J. Šimėnu, ar jis sujungs visus savo pasiūlymus į vieną, nes čia yra labai daug ir iš esmės apie tą patį.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų siūlymai yra kompleksiniai, keičiantys esmę. Siūlytina balsuoti kaip už vieną siūlymą.
PIRMININKĖ. Gerai, tada po to grįšite. Dabar diskusija. Kviečiu J. Veselką.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kadangi visos strategijos yra popieriaus skiautė, kurią visada galima kaip nori rašyti, tai galima būtų ir pritarti. Bet keletas pastabų.
Pirma. Akcentuojama energetinė nepriklausomybė, o tai žmonėms labai asocijuojasi kaip su valstybės nepriklausomybe, ir daugeliui žmonių patinka tai. Bet pažiūrėkime, o kas realiai daroma? Ar iš tikrųjų siekiama, kad Lietuva turėtų pirmiausia konkurencingą energetiką, nes tik konkurencinga energetika gali užtikrinti nepriklausomybę.
Ogi nieko nedaroma, daroma atvirkščiai. Pavyzdžiui, iš tikrųjų labai politiškai gražiai skamba: suskystintų dujų terminalas užtikrins mums pigesnes dujas. Galbūt, o galbūt ir ne. Niekas tiksliai nežino. Bet jeigu kalbėtume apie energetinį konkurencingumą ir pajėgumą, tai Lietuva turi pirmiausia orientuotis kaip Baltijos regiono valstybė, nes mes vieni, izoliuoti nuo kitų, jokios energetinės nepriklausomybės pasiekti negalime. Jeigu iš tikrųjų būtų strategai, kurie galvotų apie tą dalyką rimtai, o ne populistiškai, pirmiausia mes, trys Baltijos valstybės, turėjome susitarti, kaip vystysime energetinės nepriklausomybės projektus. Pirma, ką turėjome pasakyti, – taip, latviai turėjo prioritetus statyti regioninį suskystintų dujų terminalą, nes tam paramą žadėjo ir Europos Sąjunga ne liežuviu, ne plepalais, o pinigais.
Toliau. Kai paaiškinau, kad jeigu būtų nereikėję importuoti per tą terminalą, galėjome eksportuoti, nes „Gazpromas“ pareiškė šitaip, vadai pareiškė: jeigu jūs statysite regioninį terminalą ir mus nutarsite pakviesti kaip dalininkus, mes dalyvausime, bet mes matome jį kaip eksporto terminalą. Vienaip ar kitaip būtų pinigus uždirbęs arba kaip importuojantis pigiau suskystintas dujas, arba eksportuojantis, už eksportą uždirbantis pinigus. Tai ne, mes nutarėme latvius pagąsdinti – mes nedalyvaujame regioninio terminalo statyboje. Bet nuvažiavusi Prezidentė pareiškė: mes jus remiame visokeriopai.
Todėl aš dabar labai bijau, kad lygiai tas pats bus su atomine elektrine. Atvažiuos Latvijos Prezidentas ir pasakys: mes jus labai remiame dėl atominės elektrinės statybos – ir politiškai, ir morališkai, ir istoriškai, ir, jeigu reikės, net kariškai, bet pinigų neįdėsime nė vieno lito. Jūs į suskystintų dujų nededate, mes į atominę nededame. Ir tada atominės elektrinės statyba nebevyksta.
Sakysime, dabar nori kai kas referendumo. Gerai, referendumu priima tauta – statysime atominę elektrinę. Latviai pasako ne, estai pasako ne, „Hitachi“ taip pat pasako ne, mes pinigų neturime. Tauta pasakė – reikia statyti, reikės maždaug 8 mlrd., kad pastatytume, o valstybė pinigų neturi. Kaip su tautos valia bus?
Todėl, gerbiamieji, aš matau, kad viskas padaryta idealiai, kad Lietuvoje atominės elektrinės nebūtų. Nebus atominės elektrinės, iš tikrųjų dujų terminalas bus labai reikalingas. Gaminsime elektrą iš šiaudų, šieno, malkų, dar ko nors, ko galime, ir būsime tokie priklausomi, kaip niekada.
Gerbiamieji, man tie svarstymai, tos koncepcijos per 20 metų taip atsibodo, kadangi visi veiksmai arba dėl išminties trūkumo, arba yra parengtas geras, sąmoningas, sąžiningas planas. Šitos trys Baltijos valstybės iš tikrųjų paveldėjo labai gerą energetiką, labai konkurencingą energetiką, o svarbiausia – buvo mokslo viršūnėje. Lietuva pasaulyje buvo žinoma kaip branduolinės energetikos valstybė. Deja, paskui pasirodys, kad trys mažos valstybėlės sugeba tik nugriauti paminkliuką, piktą pareiškimą padaryti, susipriešinti su kažkuo…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, laikas!
J. VESELKA (TTF). …o realiai sukurti, kas dešimtmečiams būtų kaip nepriklausomybės simbolis, negali. Todėl aš nepritarsiu pasakom.
PIRMININKĖ. A. Šedžius. Penkios minutės.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Man tai visiškai yra nesuprantama, kaip gali būti pirma atliekami realūs darbai, o tik paskui pateikiamas tų darbų atlikimo planas. Mes jau priėmėme keletą įstatymų, kurie susiję su atomine energetika, ir sutartis jau patvirtinome, ir visus darbus numatėme, ir dabar po viso to pateikiamas projektas, pateikiama strategija. Tai aš nežinau, kur dar gyvenime gali būti, kad po atliktų darbų pateikiamas darbų atlikimo planas. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Toje strategijoje yra surašyta visa tai, kas jau buvo ir anksčiau mums aišku, ir tik perkeliami darbai į priekį. Pavyzdžiui, galiu paminėti jungtį su Lenkija „LitPol Link“ ir jungtį su Švedija „SwedLink“. Tai vėl kalbame apie tas jungtis, bet nieko realiai nedarome. Atominės energetikos komisija susipažino su projekto eiga ir terminais jau 2009 metais. Ir tais metais jau buvo pasakyta, kad iki 2010 m. jungtis bus su Švedija. Dabar yra 2012 metai, kaip nėra tos jungties, taip nėra. Kiek klausiu Energetikos ministerijos, tai Energetikos ministerija nepateikia jokių atsakymų. Tai kur ta jungtis? Pasirodo, negalima susitarti su latviais, kur bus jungtis.
Visiškai teisingai gerbiamasis J. Veselka pasakė, kad mes vieni kitiems trukdome. Mes trukdėm latviams dėl suskystintų dujų terminalo projekto „Magnolija“, lygiai taip pat dabar mums trukdo latviai dėl atominės statybos. Teko bendrauti su parlamentarais, jie aiškiai pasakė: mums nėra jokio tikslo investuoti milijardą eurų Lietuvoje ir paskui iš tos pačios biržos pirkti elektrą rinkos kaina. Tai koks tikslas? Tai geriau investuoti savo šalyje. O mes įrašome į strategiją, kad bus bendra nepriklausomybė, bus bendras projektas. Tai koks čia bendras projektas, jeigu mes neturime savo kaimynų pritarimo ir vieni kitiems trukdome. Lygiai taip pat užstrigo jungties su Švedija projektas. Nei latviai, nei mes negalime susitarti, kur bus jungtis, ir 186 mln. eurų, patvirtintų Europos Komisijos, ko gero, nuplauks tie pinigai, nes jie buvo paskirti, projektas nevykdomas, aišku, tuos pinigus perkėlė kitur. Ir dabar nežinau, ar tas projektas bus, ar nebus, bet į strategiją jis yra įtrauktas.
Tai galbūt reikėtų vis dėlto pasitvirtinti strategijas ir paskui labai tiksliai, aiškiai prižiūrėti, kada ir kas yra, kokie darbai vykdomi, o ne perkelti tuos pačius darbus, vis toliau atidedant ir atidedant.
Turime aiškiausių pavyzdžių. Man šita strategija labai primena nacionalinio stadiono statybą. Statome, statome, statome, o griaučiai kyšo ir kyšo, ten pinigus kišame, kišame. Ir kiekvieną kartą prieš rinkimus vis kas nors sugalvoja pasireklamuoti, kad vėl reikia pradėti statyti stadioną, o po rinkimų jo statybos sustabdomos.
Tikrai nepritarsiu tokiai strategijai, kurioje perkeliami visi darbai, kuri visiškai neturi nieko bendro su realiai priimamais sprendimais ir realiais atliekamais darbais.
PIRMININKĖ. Kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad strategijos svarstymas yra be galo svarbus darbas, strategija pati savaime yra be galo svarbus dokumentas ir ji turėtų mus visus jungti. Man šiek tiek skauda širdį, kad iš opozicijos aš girdžiu vien tik kritiką ir nepastebiu bandymų įsigilinti į teigiamas strategijos puses ir svarstyti šitą strategiją. Jeigu mes svarstome strateginį dokumentą, kurio strateginė perspektyva mus nukelia 20 metų į priekį, tai akivaizdu, kad ne šita kadencija užbaigs šitą strategiją, ne šitos kadencijos parlamentas ją įgyvendins, o dar daug parlamentų veiks ateityje ir turės ją įgyvendinti. Todėl tas dokumentas turėtų mus jungti, o ne skaidyti. Todėl mes turėtume būti ne politiškai kritiški, o turėtume būti kritiški tik dalykiškai.
Galima sutikti, kad mes ilgokai svarstome šią strategiją, jau gal dveji metai, ir kai kurie darbai jau gerokai pasistūmėjo į priekį, bet jie nėra baigti. Nei terminalas baigtas, nei linijos į Lenkiją ar Švediją baigtos, bet jos yra numatytos šiame projekte. Jas vykdant yra stipriai pasistūmėta, ir tuo mes turėtume labai džiaugtis.
Aišku, kad šis strategijos dokumentas vadinasi… jame yra žodžiai „energetinė nepriklausomybė“. Aš girdėjau kritinių pasisakymų dėl tokio pavadinimo, kurį laiką ir pats galvojau, kad gal reikėtų išbraukti tą žodį „nepriklausomybė“, bet dabar vis dėlto remčiau, kad ir pavadinimas atitinka strategijos turinį, nes strategijoje yra numatoma pereiti labiau į bioenergetiką, į vietos žaliavas, į atominę energetiką. O tai kaip tik ir yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimas, savarankiškumo stiprinimas, kad mes būtume labiau priklausomi nuo vietos šilumos energijos žaliavų, nuo elektros energijos gamintojų, o ne iš išorės visa tai gautume.
Ši Energetikos strategija numato mūsų didesnę integraciją į Vakarų energetines sistemas. Tai yra tam tikra priklausomybė, bet vis dėlto ji atveria rinką, ji numato rinkos buvimą, integruojantis į Vakarų sistemas. Vakarų energetinės sistemos ir Vakarų rinkos tikrai nedidina mūsų nepriklausomybės, bet sudaro sąlygas konkurencijai. Vadinasi, tai irgi yra žingsnis į energetinę nepriklausomybę.
Dėl tokių aplinkybių aš manau, kad mes turėtume pritarti šiai Energetikos strategijai, laikyti ją labai svarbiu dokumentu, susaistančiu mūsų darbus ne tik per šią kadenciją, bet per dar kelias Seimų kadencijas į ateitį. Labai norėčiau, kad mes jai pritartume ir kad pritartume kuo vieningiau. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Kviečiame kalbėti A. Ažubalį.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos! Neatsitiktinai Nacionalinė energetikos strategija vadinasi ir Energetinės nepriklausomybės strategija. Priimdami ir įgyvendindami šią strategiją, užbaigtume paskutinį Lietuvos eurointegracijos etapą. Įstodami į Europos Sąjungą, įtvirtinome laisvą prekių, paslaugų, asmenų ir darbo jėgos judėjimą. Tačiau mūsų šalies energetika vis dar yra tiesiogiai ir visiškai priklausoma nuo vienintelio tiekėjo. O energetika, kaip žinoma, yra valstybės ekonomikos bei visų Lietuvos žmonių ekonominės gerovės pagrindas.
Visų Lietuvos energetikos sektorių siūlomos vystymo kryptys, tai yra jungčių ir atominės energetikos vystymo, dujų, šilumos, atsinaujinančios energetikos efektyvumo ir taupymo, tarnauja vienam tikslui – Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Šios kryptys ne prieštarauja viena kitai, kaip kai kas linkęs manyti, o kaip tik papildo viena kitą, kad šalyje energijos tiekimas būtų diversifikuotas, o šaltiniai, iš kurių gautume resursus, kuo įvairesni. Būtent apie tai ir kalba ši naujoji Nacionalinė energetikos strategija.
Žinoma, kai kas iš nesusivokimo ar vedini kitų tikslų siūlo neįgyvendinamas pataisas, kurios neva įgalintų jau 2020 m. pasiekti, kad Lietuvos energetinėje vartojimo struktūroje net 47 % sudarytų atsinaujinantys šaltiniai. Žinant, kad Europa siekia, kad 2020 m. tai sudarytų 20 %, aš manau, kad tokie dalykai yra skirti, kaip ir sakiau, arba nesusivokiantiems, arba vediniems kitų tikslų. Kaip žinote, šiuo metu „Lietuvos energijos“ balanse atsinaujinantys šaltiniai sudaro 18 %. Taigi Lietuvos energetinė nepriklausomybė tai yra Lietuvos energetinės sistemos integracija į Vakarų Europos energetines sistemas, ir tą įtvirtina naujoji Energetikos strategija.
Paradoksas, tačiau šiandien, būdami Europos Sąjungos ir NATO nariai, vis dar esame priklausomi nuo trečiosios šalies ir šią padėtį turime nedvejodami pakeisti. Patvirtindami šią strategiją, mes labai aiškiai pasakytume sau, Europos ir transatlantinės integracijos partneriams, taip pat ir trečiosioms valstybėms, kad vieningai siekiame užsibrėžto tikslo.
Ir keletą žodžių baigdamas apie čia prieš tai kolegų išsakytas kai kurias abejones. Štai buvo kalbama apie tai, kad mes su partneriais nesikalbame ir kad pirmiausia reikia žiūrėti regioninio bendradarbiavimo. Galiu pasakyti, kad tikrai tas regioninis bendradarbiavimas vyksta ir nereikia kreipti dėmesio į atskirų politikų pareiškimus. Neseniai lankiausi Latvijoje, kur susitikau ir su Prezidentu, ir su premjeru, ir su ministrais. Visi už šį projektą, turiu minty pirmiausia atominę elektrinę.
Dabar dėl jungčių su Švedija, ką čia kalbėjo ir dėl ko išgyveno jaunasis kolega A. Šadžius. 2015 m. jungtis su Švedija bus. A. Šedžius, atsiprašau. Ir nėra čia jokių problemų – darbas vyksta, kabelis išbandytas. Dar daugiau galiu pasakyti – kad jau išbandytas kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos, kuris bus tiesiamas jūros dugnu. Tai, pone Šadžiau, sekite, jeigu norite, atsiverskite tinklalapį, jeigu norite, ateikite pas mane, aš jums atskirai parodysiu, arba ponas A. Sekmokas jums tą parodys ir iliustruos, kas vyksta su šituo projektu. Nereikia čia bandyti dabar klaidinti kolegų savo nežinojimu. Vėlgi, arba tai yra paprasčiausias jūsų nesusivokimas, arba sąmoningas netiesos kalbėjimas. Jeigu jau netikite Lietuvos ministrais, tai kreipkitės į Švedijos užsienio reikalų ministrą, gal jis jums paaiškins.
Dar kartą, gerbiamieji kolegos, siūlau nepasiduoti įvairioms platinamoms neteisingoms informacijoms ir gandams. Manyčiau, kad mes turime patvirtinti šią Lietuvos nepriklausomybės strategiją, aš ją taip pavadinčiau. Ačiū.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Dėkoju. Kviečiu V. P. Andriukaitį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, malonu kalbėti po A. Ažubalio. Visų pirma reikia sutikti, kad tik konservatoriai Lietuvoje už nepriklausomybę. Jeigu kas nors kiti abejosite, būtinai atsiklauskite konservatorių, nes Lietuvoje daugiau visi kiti už priklausomybę. Todėl jie ir sugalvojo Energetikos strategiją pavadinti Nepriklausomybės strategija ir netgi nusišnekėjo iki to, kad dabar paskutinis integracijos Europos Sąjungoje etapas. Dar baisiau, kolegos, konservatoriams miegoti, nes jie niekaip negali suprasti, kaip „Lietuvos geležinkelius“ reikia išgelbėti, nes rusiška vėžė eina nuo Vladivostoko iki pat Klaipėdos ir į Karaliaučių ta rusiška vėžė važiuoja. Ko gero, reikėtų rusišką geležinkelį išardyti ir tada jau mes būtume pasakę, kad išspręstume paskutinę… panaikintume paskutinį bastioną – suardytume „Lietuvos geležinkelius“. O „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvauja net NVS erdvės Geležinkelių tarybos posėdžiuose ir ten diskutuoja dėl pervežimo tarifų. Viešpatie, kaip Audroniui Ažubaliui turėtų būti sunku dėl tokių dalykų! Deja, Audroniau Ažubali, jums tenka neramiai miegoti.
Vis dėlto pereikime prie to, ką mes svarstome. Išties galiu pasakyti, kad Energetikos strategijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepatobulino, ir jis negalėjo patobulinti. Mes pirmą kartą nepritarėme tam dokumentui. Geriausia buvo jį grąžinti Vyriausybei tobulinti, kadangi yra Energetikos ministerija, yra specialistai, yra Lietuvos energetikos institutas, yra galimybės diskutuoti su kitais ekspertais, su Lietuvos energetikų forumu ir dar mėginti atsakyti į daugelį sudėtingų klausimų, į kuriuos ši Energetikos strategija neatsako. Tačiau mes priėmėme sprendimą pavesti patobulinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Aišku, jis patobulino minimaliai, atsižvelgdamas į kai kurių komitetų pasiūlymus, bet iš esmės neatsakydamas į kertinius klausimus. Norėčiau pasidžiaugti J. Šimėno nuosekliomis pozicijomis, kurias jis teikia, galvodamas apie tai, kokia būtų mūsų Nacionalinė energetikos koncepcija, būtent ta, kuri galėtų išnaudoti Lietuvos energetinį potencialą: atsinaujinantys šaltiniai, šiukšlių deginimas ir visi kiti dalykai.
Bet Lietuva yra ir transnacionalinės energetikos sistemos dalis ir ji tokia turi likti. Štai kodėl labai svarbu diskutuoti, kaip šita mūsų energetinė strategija galėtų atsiliepti į Lenkijos energetinės strategijos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Rusijos energetinės strategijos keliamus klausimus, nes mes transnacionaliniu požiūriu esame regiono rinkoje. Taigi mes turėtume atsakyti į du klausimus: kaip mums geriau išnaudoti transnacionalinius energetinius resursus ir kaip mums patiems investuoti savo pinigus į mūsų nacionalinius resursus, kuriuos mes galime panaudoti, vystyti išnaudodami Europos Sąjungos lėšas ir galimybes padidinti tiek atsinaujinančios energetikos šaltinius, tiek kogeneracinius ir kitus pajėgumus. Šiandien visiškai aišku, kad Elektrėnų elektrinės problemos yra aktualios. Ką daryti toliau – nežinome, kaip toliau vystyti mūsų kogeneracinius pajėgumus, į tuos klausimus neatsakome, kiek mes galėtume investuoti į atsinaujinančius šaltinius, taip pat neatsakome. Dėl transnacionalinių tinklų Energetikos strategijoje siūlomas fantastiškas dalykas – atsijungti net nuo trijų Rusijos energetinės sistemos tinklų linijų. Tai būtų visiškas nedovanotinas aklumas. Priešingai, šiaip kuo daugiau Lietuva turėtų jungčių, tuo daugiau turėtų galimybių būti labai svarbiu transnacionalinių rinkų sujungimo faktoriumi. Todėl aš manau, kad šiai Energetikos strategijai, deja, pritarti negalima. Ją tikrai reikėtų grąžinti tobulinti ir dar kartą sugrįžti prie jos rudens sesijoje po to, kai Vyriausybė atsakys į kertinius klausimus.
PIRMININKĖ. R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Šiandien svarstome Seimo nutarimą labai skambiu pavadinimu. Aš manyčiau, kad pavadinimas iš tikro koreguotinas ir galbūt jį reikėtų keisti į Nacionalinę energijos tiekimo patikimumo ir kainų konkurencingumo strategiją. Taip turėtume galimybę jį šiek tiek konkretinti. Beje, pateikta iš tikro graži vizija, gaila, kad ji kurta ne mūsų specialistų, bet joje rasime ir atominę energetiką, ir jungtis, ir suskystintų dujų terminalą, ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, ir net elektromobilius. Kitaip sakant, strategijoje numatome, kad darysime viską, ką tik sumanysime. Ji tiks ir vykdyti, ir kritikuoti. Net po 30 metų galėsime kritikuoti, nes jos kai kurie tikslai vis dar nebus pasiekti. Toks universalumas, mano požiūriu, veda prie visiško lozunginio nekonkretumo, o konkretumo kaip tik ir norėtųsi, kad būtų šiek tiek daugiau.
Kokio konkretumo labiau norėtųsi? Labiau norėtųsi matyti viziją apie kompleksinį šilumos ūkio sutvarkymą. Lietuvoje šilumos energija sudaro pusę visų energetinių resursų. Kitą pusę sudaro elektros energija ir kuras, naftos ištekliai. Nepakankamu mastu, mano supratimu, strategijoje yra nušviestas ir tolesnis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimų sprendimas. Mes jau šiandien turime problemą dėl nepakankamo finansavimo, turime egzistuojančius nesutarimus, arba susitarimų nebuvimą su Europos Komisija, su generaliniu rangovu „Nukem“, su Ignalinos atominės elektrinės administracija ir panašiai.
Strategijoje galėtų plačiau atsispindėti ir mūsų gamtos išteklių panaudojimas. Turiu galvoje atsinaujinančius energijos resursus, taip pat ir skalūninių dujų paiešką bei jų galimą gavybą. Labai gaila, kad strategijoje mažai ekonominių pagrindimo rodiklių, finansavimo šaltinių, būsimoji viešoji nauda, atsiperkamumas, finansinių srautų subalansuotumas ir panašiai.
Na, ir jau čia buvo minėta – regionališkumo poreikis. Aš manau, kad į Baltijos šalis apskritai Vakarų Europa žiūri kaip į regioną. Iš tikro ne visi projektai yra suderinti regioniniu pagrindu. Aš neprieštarauju dėl to, ką pasakė užsienio reikalų ministras dėl „Swedlink“, bet „PolLink-2“ – tai ji ką, šiandien turime tik viziją ir jokių derybinių projektų, jokių susitarimų mes neturime. O strategijoje ir žemėlapiuose tą jau nupiešėm. Kažin ar tą reikėtų daryti, gal tai tik siekiamybė.
Taigi, mano supratimu, dokumentas nelabai ką sprendžia, nelabai turi naujumo, palyginti su tuo, kas buvo priimta 2007 m. ir šiek tiek koreguota 2008 m., todėl jo reikalingumas yra gana abejotinas, tuo labiau kad teisės aktai dėl atskirų investicinių projektų, kurie svarbūs ir yra strateginiai Lietuvai, jau yra priimti. Aš manyčiau, kad vargu ar tas dokumentas ką nors pakeis.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Šimėną.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant Visagino atominės elektrinės klausimus arba įstatymo pataisas, aš apie daug ką jau kalbėjau. Iš tikrųjų Seimui priėmus sprendimą ir visus įstatymo lydimuosius teisės aktus, kad bus statoma Visagino atominė elektrinė, šiandien kalbėti apie strategiją truputėlį yra kitas kontekstas, tačiau noriu atkreipti dėmesį į keletą momentų.
Pone Ažubali, strategija nenukelia mūsų į priekį, bet nukelia mus atgal, atgal ne mažiau kaip į 2005 m., kai dar veikė Ignalinos atominė elektrinė. Tuo metu Lietuvos visa energetika buvo paremta iškastinio kuro naudojimu: nafta, dujomis, branduoliniu kuru. Dabartinė strategija taip pat nukelia į 2005 m. ir joje numatyta vieta naftai, dujoms, suskystintoms dujoms, ir branduoliniam kurui. Iš tikrųjų čia nieko naujo, einame ne į priekį, o atgal.
Strategijoje yra gražių žodžių. Pakalbėta apie darnų vystymą, darnią energetiką, apie CO2 emisijas ir panašiai, bet iš esmės strategija šių klausimų nesprendžia. Europos Sąjunga, apie kurią mes čia kalbame, savo energetinę strategiją… Savo energetines strategijas Europos Sąjungos šalys ir pati Europos Sąjunga, kaip struktūra, kuria ir organizuoja savų, vietinių išteklių, atsinaujinančių išteklių naudojimo kryptimi. Ir ta „2020 strategija“ jau pasenusi, šiuo metu Vokietija kalba, kad 2020 m. Vokietija gali pusę savo energetinių poreikių patenkinti atsinaujinančių energijos išteklių sąskaita. Danija priėmė sprendimą, kad 2050 m. visa energetika bus iš atsinaujinančių energijos išteklių. Mūsų šalis iš tikrųjų yra labai panaši į Daniją savo, sakykime, teritorijos naudojimo intensyvumu. Tiesa, ekonomika mūsų daug mažesnė, tačiau danai ir kitos šalys kalba, kad atsinaujinanti energetika bus pati konkurencingiausia, jeigu kalbėsime apie šalių ekonomikos vystymąsi, nes iškastinio kuro kaina neprognozuojama, o iš tikrųjų manoma, kad ji labai smarkiai augs.
Kai mes kalbame apie šį dokumentą, visi kalba, kad čia svarbiausia atominė elektrinė. Atominė elektrinė čia sudaro tik 12,5 % visos energijos. Teisingai buvo kalbama: pusė šilumos, 25 % transporto ir 25 % elektros, iš kurios tik pusė bus atominės. Taigi tokia ir turėtų būti jos vieta kalbant apie šią strategiją. Mes turime matyti, kad šilumą turime gaminti pigiau, mes turime matyti, kad šilumą turime gaminti kogeneraciniu būdu, t. y. gaminant elektrą ir šilumą, o ne šildant ežerus. Dabar Elektrėnuose šildome ežerą, po to Drūkšių ežerą ir t. t. Neracionaliai žiūrime į šituos klausimus.
Aš nekalbėsiu apie atominės elektrinės reikalus, jie jau išspręsti, bet dar kartą kartoju – tai yra 12,5 %. Mano pasiūlymai dėl šitos strategijos yra susiję su tuo, kad prioritetas turi būti vietinių ir atsinaujinančių išteklių naudojimas, kad spręstume dėl kitų 75 %. 12,5 % gerai su atomine, tegul 20 % su atomine išspręsime, bet kitus dalykus reikia kitais ištekliais padengti.
Aš čia turiu keletą skaičių, bet dėl laiko stokos aš jų nesakysiu. Jeigu kalbėtume apie bazinę elektrą, kas labai nervina kai kuriuos atominės energetikos šalininkus, tai atominė elektrinė gamins tik 675 megavatus (geriausiu atveju) per valandą Lietuvai reikalingos energijos. Tai yra pusė nuo 1350. Tuo tarpu biomasės kogeneracijos pagrindu galime 600 megavatų, t. y. tą patį elektros kiekį. Jeigu dar pridėsime 500 megavatų vėjo ir t. t., štai ir mūsų potencialas. Manydamas, kad šita energetikos strategija turėtų būti tobulinama ir…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). …Seimui priėmus sprendimą, kai kuriuos dalykus aš atsiimsiu, nes Seimas jau priėmė…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). …dėl atominės. Aš turiu paskutinį sakinį pasakyti.
PIRMININKĖ. Tai jau bus 6 minutės.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). 5 minutės. Aš kai kuriuos dalykus atsiimsiu, tačiau dėl atsinaujinančios energetikos plėtros ir naudojimo aš lieku prie savo nuomonės.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tie, kurie yra už atominę elektrinę, nėra atsinaujinančių energetikos šaltinių priešininkai. Turiu pasakyti, kad ir vienas, ir kitas šaltinis tikrai visiškai suderinami ir šioje strategijoje tai iš tiesų atsispindi. Atkreipiu dėmesį, kad dažniausiai yra spekuliuojama, kad atsinaujinantys energetikos šaltiniai gali iš esmės pakeisti energijos struktūrą. Galbūt, bet kokios sąnaudos? Šiuo atveju iki 2020 m. numatomos investicijos (ir aiškinamuosiuose raštuose įrašyta) siektų 5,8–6,4 mlrd. Lt. Tai yra faktas. Šiuo atveju už to, be abejonės, stovi (visiškai normaliai, bet stovi) privatus interesas, labai brangus interesas. Jis irgi, palyginti su kitais energijos generavimo šaltiniais, yra gana brangus.
Aš tiesiog norėčiau paskelbti tą informaciją, kuri gauta iš Energetikos ministerijos. Pavyzdžiui, 2016 m. prognozuojant Lietuvos kuro energijos sunaudojimo struktūrą daroma prielaida, kad sunaudojamos naftos, gamtinių dujų dalis iš bendro energijos išteklių balanso iš esmės nesikeis, tačiau, kaip numatyta strategijoje, mes nekalbėkime vien tiktai apie elektros energiją, kalbėkime apie kitus komponentus. Įgyvendinus suskystintų dujų terminalo projektą, bus sudarytos sąlygos alternatyviam dujų tiekimui užtikrinti.
Reikia atkreipti dėmesį ir turėti galvoje, kad 2015 m. baigiasi „Gazpromo“ dujų tiekimo sutartis su Lietuva. Todėl sudarant naują sutartį gali būti persvarstyta ir dabartinė dujų kainos sudarymo formulė. Tai yra visiems labai svarbu. Aš kviečiu kolegas atkreipti dėmesį į bendrą kompleksą – į visas sudėtines šios strategijos dalis, nekalbėti vien tiktai apie elektros energijos generavimo šaltinius. 2020 m. Lietuvos kuro energijos sunaudojimo struktūra yra prognozuojama darant prielaidas, kad atsinaujinančių energijos šaltinių dalis didės ir ji sudarys ne mažiau, kaip numatyta ir įstatyme, t. y. 23 % bendro galutinio energijos suvartojimo.
Naftos produktų dalis mažės, dujų poreikis mažės, nes šilumos sektoriuje jas keis, kaip čia jau ne kartą minėta, biokuras, generuojant elektrą – atominė energija. Visagino atominė elektrinė gamins energiją konkurencinga kaina, todėl galės iš esmės patenkinti trūkstamą elektros energijos poreikį.
Atsižvelgiant į strateginių energetikos projektų įgyvendinimą, reikia atkreipti dėmesį, kad įgyvendinus keisis energijos išteklių importo struktūra. Lietuvai strategiškai tai yra nepaprastai svarbu. Aš manyčiau, kad po to, kai buvo priimti reikalingi įstatymai, mes turėtume pritarti ir strategijai. Galbūt reikėjo daryti šiek tiek atvirkščiai: iš pradžių strategija, paskui įstatymai, bet taip mūsų svarstymo metu jau išėjo. Aš kviesčiau kolegas labai atidžiai atsižvelgti į šio dokumento svarstymą, tai, kad svarstymo metu irgi buvo atsižvelgta į daugybę pataisymų, dokumentas buvo patobulintas ir nuo pirminio išties pasikeitė. Todėl kviesčiau pritarti šiai strategijai ir jos nestabdyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Klumbį.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šito nutarimo projekto pavadinimas – „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ – yra absoliutus absurdas. Negali būti energetinės nepriklausomybės. Mes neturime tokių išteklių, kuriuos valdydami būtume nepriklausomi. Mes galime kalbėti tik apie daugiapusę priklausomybę. Tai yra vienas pasirinkimas, tai yra ir rytai, ir vakarai, ir galbūt pietūs, ir šiaurė.
Galimas ir kitas variantas – diskutuoti tik apie priklausomybę Vakarų energetinei sistemai. Taip ir reikia rašyti. Pirmiausia mes aiškiai nepasirenkame, į ką mes orientuojamės. Už viso šito slypi tiktai vienas dalykas – kuo greičiau atsijungti nuo Rytų energetinės priklausomybės, kuri šiandien yra realija, tačiau reikia galvoti, kaip tai padaryti ir pakeisti. Bet nereikia deklaruoti to, ko nėra.
Antras dalykas. Tikrai juokingai atrodo, kai mes svarstome Energetinę strategiją, o jau priėmėme ir Suskystintų dujų terminalo įstatymą, ir Atominės elektrinės įstatymą. Tai visiškai nelogiška. Kam reikia šitos strategijos, jeigu esminiai sprendimai, kurie lemia mūsų energetinę ateitį turbūt 50 metų į priekį, jau padaryti? Aš manau, jeigu normaliai būtų apsvarstyta ir priimta Energetinė strategija, galbūt tada būtų ramiau svarstomi tiek Atominės elektrinės įstatymo priėmimo, tiek kiti su atomine energetika susiję klausimai. Vėlgi Lietuva yra nedidelė valstybė ir mes visi suprantame, kad reikia kalbėti apie visą regioną, bent apie Latviją, Estiją ir Lietuvą. Šioje situacijoje nėra tų sprendimų. Mes esame panašūs į tos pasakėčios veikėjus, kai visi, tiksliau, kiekvienas iš mūsų, tempia vežimą į skirtingas puses. Dėl to mes turime šiandien tokią situaciją ir nėra visiškai žinoma aiški kaimynų latvių ir estų pozicija dėl atominės elektrinės. Taip, yra sakoma, kad pritariame, pritariame ketinimams, pritariame dar kokiam nors popieriui, kuris irgi yra toks miglotas, bet aiškių sprendimų nėra ir neaišku, kada jie bus. Lygiai taip pat išėjo ir su dujų terminalu. Mes priėmėme sprendimą, kai iš esmės sprendimas turėjo būti bendras, tam buvo galima gauti pinigų iš Briuselio ir sėkmingai pastatyti gerą regioninį terminalą. Tai vėlgi yra išraiška tos strategijos nebuvimo. Aš manyčiau, kad pirmas dalykas, ką reikia keisti, tai reikia keisti pavadinimą ir čia aiškiai parašyti, kad čia yra…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
E. KLUMBYS (TTF). (Baigiu, baigiu.) …Lietuvos energetinės plėtros strategija, ir nekliedėti apie kokias nors energetines nepriklausomybes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Daukšį.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai nesiūlau keisti jokių pavadinimų, siūlau šią strategiją padėti į stalčių ir duoti naujai Vyriausybei parengti savo. Kodėl? Todėl, kad šioje strategijoje, jeigu mes pažiūrėsime, yra gerokai aptvarkyta elektros energijos gamyba, kuri sudaro ketvirtį visos energetikos poreikio, bet apie pusę poreikio, kuris yra šilumos gamybai, iš viso, kaip sakoma, nieko nepagalvota. Nei apie namų renovaciją normaliai niekas neišdėstyta, nei apie šilumos ūkio pertvarkymą, sustambinimą, jo atnaujinimą, perėjimą prie kitų kuro rūšių irgi nieko realaus nepadaryta, tiktai kažkokie pudravimai. Todėl ši strategija geriausiu atveju išsilaikys pusmetį. Todėl dabar vargti, gadinti Seimo laiką ir mūsų visų valstybės pinigus mėtyti tam, kad priimtume gražų pavadinimą – Nacionalinės nepriklausomybės… arba Energetinės nepriklausomybės strategija – yra visiškai tuščias reikalas. Jeigu šiandien mes būtume nepriklausomi nuo rusiškų tinklų, tai elektra kainuotų maždaug 7 ct brangiau. Jeigu šiandien mes turėtume dujų terminalą, tai dujos kainuotų dar maždaug 7 % brangiau. Jeigu šiandien vadovautumės ta logika, kuria vadovaujasi šios strategijos rengėjai, tai mes būtume turėję iškeltų gamybų daugiau, negu šiandien yra. 15 % brangesnės dujos jau šį tą reiškia. Bet brangesnė elektros energija ir kiti dalykai mūsų gamybos efektyvumą visiškai sumažins, kažkodėl to niekas neskaičiuoja.
Supūdėme Liuksemburge skirtą 1 mlrd. Lt renovacijai, niekas nepajudėjo per ketverius metus, čia visi tik gražius žodžius šneka. Kiek namų buvo galima renovuoti? Kiek galėjome mažiau naudotis atvežamomis dujomis? Ar valstybei buvo sunku tai padaryti? Visiškai lengva, pinigai yra, kodėl nepadaryti. Ir todėl šiandien šnekėti apie tuos dalykus, kurie vadinami, na, planu, kai to plano pagrindiniai momentai, kurie iš tikrųjų svarbūs buvo, ar tai būtų atominė elektrinė, ar tai būtų dujų terminalas, blogiau ar geriau paruoštas, bet išspręsta, kai aiškios visos jungtys, kur mes tiesėme, joms nereikia naujos strategijos, elektros jungtys, kaip aš sakau… Bet visiškai neaišku, ką darysime su šilumos ūkiu ir kaip palengvinsime žmonių gyvenimą, kad būtų šiluma pigesnė, visiškai neaišku, ką darysime su namų renovacija, kai tokią strategiją siūloma priimti, na, galima gaišti laiką, aišku. Nors, aš manau, vis dėlto bet kuriuo atveju nauja Vyriausybė, kad ir kokia ji būtų, atėjusi šią strategiją keis. Todėl siūlau ją grąžinti atgal Vyriausybei, tegu tvarkosi, ir viso gero.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Anušauską į tribūną. Kreipiuosi į gerbiamąjį Joną Šimėną, nes čia, matote, straipsnių nėra, o tiesiog yra, Jonai, daug jūsų pasiūlymų. Tai gal iš eilės ir pradedame? Ar galime, nežinau, sujungti… J. Šimėnui duodu žodį.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš sutinku kai kuriuos atsiimti, todėl pagreitinsime procesą.
PIRMININKĖ. Tai gal jūs iškart… Jūs dabar ir pasiūlykite, kaip jūs siūlote čia viską organizuoti, ką jūs atsiimate. Ar galime sujungti jūsų siūlymus, nes daugiau jokių kitų nėra, išskyrus jūsų, kaip Seimo nario, siūlymus, kurių yra…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Jeigu Seimas pritaria vienai bendrai nuostatai, kad pagal Energetikos strategiją prioritetas atiduodamas atsinaujinančios energetikos plėtrai, tada aš atsiimu labai daug, bet jeigu manome, kad prioritetas yra iškastinio kuro naudojimas, tai tada aš prašysiu dėl visų balsuoti. (Balsai salėje: „Kas čia per šantažas?!“) Joks ne šantažas, tai yra normalus pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, kaip jūs siūlote?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vis dėlto ir komitetas sprendė, siūlymai yra kompleksiniai, keičiantys esmę, siūlyta balsuoti kaip už vieną siūlymą.
PIRMININKĖ. Supratau. Ir komitetas tam nepritarė?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš taip nesutinku.
PIRMININKĖ. Ir komitetas nepritarė ar pritarė? (Balsai salėje) Nepritarė? (Balsai salėje: „Čia vienas siūlymas.“) Tai aš apie tai ir kalbu. Yra komiteto siūlymas. Kadangi tai yra konceptualus J. Šimėno siūlymas, apimantis, čia gi nėra jokių straipsnių, dvylika siūlymų, kurie apie tą patį, tai jis dabar ir išsakė, kad prioritetas būtų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, tai komitetas tam nepritarė. Tai yra vienas kito patikslinimas, bet esmė yra viena, tą Jonas jau ir pasakė. (Balsai salėje: „Balsuojam!“)
Dabar P. Gražulis, palaikantis J. Šimėno siūlymą. Tai kalbėkite, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, tai kaip atsinaujinantys energetikos šaltiniai bus naudojami vietiniai resursai. Kiek mes sugebėsime, jeigu išplėtosime šitą šaką, tiek ir būsime nepriklausomi. Tai atitinka net šio nutarimo projekto pavadinimą ir tai turėtų būti prioritetas. Ne, mes parašome, kad prioritetas – visiška energetinė nepriklausomybė, tačiau pagal strategiją siekiame visai kitų tikslų. Tai aš manau, kad visi turėtume paremti J. Šimėno siūlymą, pritarti šiems siūlymams, o tada nevisiškai, bet kiek tai įmanoma, kiek turėsime tų energetinių vietinių šaltinių, tiek ir būsime nepriklausomi. Todėl balsuokite už.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas – prieš.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tai ir vėl einame, einame ir ant to paties grėblio lipame. Vėl mėginame supriešinti du vienas kitam neprieštaraujančius dalykus. Tačiau tekstas surašytas taip, kaip alternatyva: arba visą iniciatyvą atiduodame dėl atsinaujinančių ir atominę išbraukiame, nors įrašome kitais žodžiais, bet iš esmės išbraukiame, arba paliekame abi, nes atominė, kaip čia sakoma, – beveik faktas, o atsinaujinantys reikalauja daug laiko ir plačios veiklos, ne tik vienoje srityje, tai tas per vieną dieną nepasidarys, ir strategijoje taip parašyta. Taigi apsisprendimas labai paprastas: jeigu norite atsisakyti atominės elektrinės, kalbu iš esmės, ne apie gražius žodžius, paremkite J. Šimėną. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsuojame. Nesiginčijame, balsuojame. Kas remiate J. Šimėno siūlymus, kurių esmė yra atsinaujinančių išteklių energetika kaip pagrindas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98: už – 40, prieš – 23, susilaikė 35. Nepritarta.
Toliau yra Atominės energetikos… Replika po balsavimo.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Yra 29 ir galima svarstyti mano pasiūlymus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs pats sakėte, kad jūs…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš nežinau, pagal kokį Statuto straipsnį dabar dirbama. Mano pasiūlymai yra sunumeruoti dėl kiekvieno punkto.
PIRMININKĖ. Dėl kokio punkto?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ir už visus reikės balsuoti.
PIRMININKĖ. Kokio punkto?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, aš galiu pasakyti. Pirmas pasiūlymas…
PIRMININKĖ. Palaukit! Čia yra Seimo nutarimas. Jūsų pasiūlymai… gali būti ir šimtas pasiūlymų. Pasiūlymai turi būti dėl Seimo nutarimo, o jūsų pasiūlymai, kurie yra sunumeruoti, jūs…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Mano pasiūlymai dėl strategijos.
PIRMININKĖ. Palaukit, ne strategija, o nutarimas yra, ir mes dabar kalbame apie nutarimą. O jūs dabar kalbėjote, kad jūsų pasiūlymai yra kompleksiniai, ir jūs pats kalbėdamas pristatėte, kad jūsų esminis siūlymas tas, kad būtų prioritetas atsinaujinančių išteklių energetika. Tą patį patvirtino komiteto pirmininkas kaip vieną kompleksinį pasiūlymą ir Seimas apsisprendė.
O dabar dirbam toliau. Dėl Seimo nutarimo 3 straipsnio yra Atominės energetikos komisijos siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Sutinkate. Gerai.
Dabar dėl viso Seimo nutarimo. Dar kartą pabrėžiu. Ačiū pranešėjui. Keturi – už, keturi – prieš. Atsiprašau, vienas – už, vienas – prieš, nes čia yra svarstymas.
K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų geras nutarimas, gera strategija, siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Trumpai kalbant, aišku, kelia šypseną pastangos priimti tokią strategiją, kuri neatitinka strategijai keliamų reikalavimų. Ji išties kaip dokumentas negali būti vadinama strategija, ir tą pasakė daugelis ekspertų. Taip pat akivaizdu, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas neturėjo nei pajėgų, nei galimybės patobulinti taip, kaip to reikalautų dokumentas. Mes tiesiog dabar dedame paukščiuką, bet, ko gero, teks pasakyti, kad šis dokumentas gyvuos neilgai, nes norint, kad tai būtų nacionalinė strategija, tikrai reikia, kad ją apsvarstytų visi suinteresuoti subjektai ir kad ji išties pagaliau atsakytų į kertinius klausimus.
Taigi, aš manau, kad mes užsiimame labai bloga praktika, kada štai tokiu būdu priimame, tiesiog stumiame paprasta balsų dauguma dokumentą, kuris savo esme yra bevertis.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102: už – 62, prieš – 14, susilaikė 26. Po svarstymo pritarta.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimta ypatingos skubos tvarka?
Balsavo 103: už – 62, prieš – 23, susilaikė 18. Ypatingai skubai pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Po pietų? Gerai. (Balsai salėje) Tiesa, tai siūlymas, dėl kurio reikia balsuoti. Yra paprašyta Socialdemokratų frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio, tai yra iki šiandienos popietinio posėdžio. Balsuojame. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Pertrauka iki kito posėdžio, tai reiškia – po pietų.
Gerbiamieji kolegos, kol kas dar esame gausiai susirinkę, o yra klausimai nuo 1-6a iki 1-8, kur yra likę tik balsavimai, daugiau nieko nereikia daryti. Tai aš siūlau balsuoti. Ar sutinkate?
Dar dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aš iš tiesų dėl vedimo tvarkos. Trečią kartą šioje salėje noriu atkreipti dėmesį. Statuto 164 straipsnio 3 dalis skamba taip: „Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimamas per projekto pateikimą arba svarstymą Seimo posėdyje.“ Šį kartą vėl baigėsi svarstymo procesas ir buvo paprašyta ypatinga skuba. Tai yra 164 straipsnio pažeidimas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs viską teisingai pacitavote, viskas taip ir vyksta. Kaip jūs suprantate svarstymą? Pradžią svarstymo, vidurį svarstymo? Kai baigiam svarstymą ir kol nepradedam kito klausimo, tik tada ir galima siūlyti. Visą gyvenimą taip buvo, nežiūrint, kas buvo Seimo Pirmininkas. Aš nesupratau, kas čia dabar yra atsitikę?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininke, žiūrėkit!
PIRMININKĖ. Tai kada tą reikia daryti?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Logika reikalauja, kad nebūtų jokios galimybės manipuliuoti, iš anksto pranešti motyvuotą ypatingą skubą, ir tokia logika įdėta į 164 straipsnį. O į klausimą, kada baigiasi, – baigiasi, kai paskelbiami balsavimo rezultatai.
PIRMININKĖ. Taip neparašyta.
12.39 val.
Gerai. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame, kas pritariate šiam įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99: už – 78, prieš – 1, susilaikė 20. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
12.40 val.
Vertybinių popierių įstatymo 2, 3, 4, 19, 27, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4082(2)ES (priėmimo tęsinys)
Vertybinių popierių įstatymo 2, 3, 4, 19, 27, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 471 straipsniu įstatymas. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 24. Vertybinių popierių įstatymo 2, 3, 4, 19, 27, 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu įstatymas priimtas.
12.41 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 10, 12, 48, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 60 straipsniu įstatymas. Balsuojame. Kas turite palaikančią nuomonę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 76, prieš – 2, susilaikė 20. Įstatymas Nr. XIP-4083(2) priimtas.
12.42 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas Nr. XIP-4084(2). Kas pritariate jam, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas Nr. XIP-4084(2) priimtas.
12.43 val.
Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojate. Kas pritariate šiam įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo Seimo 98 nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 16. Įstatymas Nr. XIP-4437(2) priimtas.
12.44 val.
Darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymas. Balsuojame. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas Nr. XIP-4169(2) priimtas.
12.45 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Balsuojame. Kas jam pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 13. Įstatymas Nr. XIP-4170(2) priimtas.
12.46 val.
Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Balsuojame. Kas jam pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas Nr. XIP-4500(2) priimtas.
12.47 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas jam pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 74, prieš – 1, susilaikė 25. Įstatymas Nr. XIP-4106(2) priimtas.
12.48 val.
Grįžtame. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ svarstymas. Pirmiausia kviečiu A. Anušauską – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ruošiasi J. Šimėnas – Aplinkos apsaugos komitetas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, naujoje strategijoje išties atsiliepiama į naujus iššūkius, kurie įvyko pasaulyje, ir strategija… Dėl strategijos buvo ilgai diskuota, buvo klausymai ir susitikimai, todėl komitetas tobulino strategiją pagal komiteto išvadų rengėjų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Komiteto patobulintame projekte siūloma strategiją sutrumpinti ir padaryti ją aiškesnę, išskiriant esminius nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetus ir uždavinius. Daugeliui pasiūlymų pritarta arba pritarta iš dalies. Kadangi keitėsi strategijos numeracija, kai kurie pasiūlymai atsirado kitose strategijos dalyse.
Kadangi strategijoje negalėjom aprašyti visų nacionalinio saugumo įgyvendinimo uždavinių, todėl koncentruotasi į esminius. Komiteto patobulinto projekto I skyriuje strategijos bendrosios nuostatos patikslintos taip, kaip jos reglamentuojamos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Taip pat prie vidaus rizikos veiksnių pasiūlyta įrašyti punktą dėl nepakankamo gynybos srities finansavimo. Sujungti skyriai „Nacionalinio saugumo politikos tikslai ir uždaviniai“ ir „Nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo būdai“ į skyrių „Nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai“. V skyriuje „Nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai“ išskirti tik esminiai nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai. Iniciatorių pateiktame projekte buvo tik vienas punktas – „Parama NATO stiprinimui“, o komiteto patobulintame variante siūlomi keturi punktai, akcentuojant aktyvią ir atsakingą narystę NATO. Taip pat atsirado naujas punktas apie santykius su Lenkijos Respublika, kad bus siekiama stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą su Lenkijos Respublika karinėje, energetinio saugumo, transporto ir kitose srityse, toliau plėtojant bendrus regioninės infrastruktūros projektus. Taip pat atskiromis dalimis aprašytas pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas, kultūrinio ir tautinio tapatumo išsaugojimas.
Komiteto sprendimas: pritarti bendru sutarimu komiteto patobulintam nutarimo projektui, atsižvelgiant į pastabas, kurioms pritaria komitetas, ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Šimėną, Aplinkos apsaugos komitetas. Ruošiasi A. Mazuronis, Audito komitetas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą šių metų… net jau pernai spalio 11 d. ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Mazuronį, Audito komitetas. Ruošiasi K. Glaveckas, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, labai įdėmiai išnagrinėjo minėtą Seimo nutarimo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui Nr. XIP-3399. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Luomaną, Biudžeto ir finansų komitetas. Ruošiasi V. Bacevičius, Ekonomikos komitetas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektui Nr. XIP-3399 Biudžeto ir finansų komitetas pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiu V. Bacevičių, Ekonomikos komitetas. Ruošiasi Č. V. Stankevičius, Europos reikalų komitetas.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą atsižvelgiant į tas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė mūsų komitetas. 4 – už, 2 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Č. V. Stankevičius, Europos reikalų komitetas. Ruošiasi E. Klumbys, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, jeigu jo nėra, iš karto pasiruoškite iš to komiteto, kas esate.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Europos reikalų komitetas svarstė strategijos projektą. Pritarė arba iš dalies pritarė daugeliui komiteto narių pasiūlymų ir bendru sutarimu balsuodamas 10 už, niekas nebalsavo prieš, ne bendru sutarimu, bet 10 balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir 1 susilaikius, sprendimui pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atrodo, A. Nedzinskas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Ruošiasi E. Pupinis, Kaimo reikalų komitetas.
A. NEDZINSKAS (LiCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio pirmininke, Informacinės visuomenės plėtros komitetas taip pat svarstė Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir bendru sutarimu už pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Pupinį, Kaimo reikalų komitetas. Ruošiasi R. J. Dagys, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą nutarimo projektą, teikė siūlymus, kuriems buvo pritarta, todėl bendru sutarimu už pritarė nutarimui.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ruošiasi A. Matulas, Sveikatos reikalų komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir pasiūlė vieną pataisą, argumentą, kad krikščioniškųjų vertybių, šeimos instituto nuvertinimas yra esminis vertybių krizės, vieno iš kitų vidaus rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, galinčių turėti didesnės įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, elementas, todėl jo atsisakyti negalima. Ir pasiūlė Nacionalinio saugumo strategijos punkto nekeisti pagal Žmogaus teisių komiteto išvadą, kurioje po žodžio „laisvėmis“ išbraukiami žodžiai „krikščioniškųjų vertybių, šeimos instituto nuvertinimas“. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Matulas, Sveikatos reikalų komitetas. Ruošiasi V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo nario P. Auštrevičiaus pasiūlymus, kuriems pritarė Sveikatos reikalų komitetas, ir vieną mūsų komiteto, Sveikatos reikalų komiteto, pasiūlymą. Jo esmė – plačiau išdėstyti sveikatos politikos tikslus sveikatos saugumo srityje, tai yra labiau atsižvelgti į fizikinius, cheminius, biologinės taršos ir traumatizmo aspektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas E. Tamašauskas. O į tribūną kviečiu V. Stundį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dar 2011 m. rugsėjo 28 d. svarstė projektą. Pateikė kelių nuostatų papildymą, nuostatų, susijusių su pilietiškumo, patriotiškumo ugdymu, su tautos ryšių puoselėjimu, kultūrinės tautinės tapatybės dalykais, ir bendru sutarimu projektui pritarė.
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Ačiū. Į tribūną kviečiu S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį nutarimo projektą svarstė taip pat 2011 m. rugsėjo 28 d. Pateikė pagrindiniam komitetui vieną pasiūlymą – suderinti atitinkamus punktus su Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis ir bendru sutarimu tokiam nutarimo projektui pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto išvadą – E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu atsižvelgiant į Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems buvo visiškai pritarta ir pritarta iš dalies, patikslinant Seimo narių siūlomų nuostatų formuluotes. Ačiū.
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks kolega L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, gerbiamieji kolegos, užsitęsę Nacionalinio saugumo strategijos svarstymo dalykai. Komitetas praeitų metų spalio 19 d. vertino parengtą projektą, pritarė iš esmės iniciatoriaus teikiamam dokumentui ir kartu siūlė pagrindiniam komitetui, kad būtų atsižvelgta ir į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas bei pasiūlymus dėl vartojamos sampratos „vizija“, dėl regionų apimties, dėl tiesioginio piliečių dalyvavimo valstybės valdymo reikaluose ir dėl perspektyvų per artimiausius du dešimtmečius dalyvauti Lietuvos piliečiams ir regionams valstybės valdymo reikaluose. Komitetas buvo tos nuomonės… Iš dalies pagrindinis atsižvelgė, ir manau, kad parengta dabar dokumento versija yra tinkama svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir Žmogaus teisių komiteto išvadą pateiks D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas projektą svarstė kaip papildomas ir, žinoma, kaip šios srities komitetas ypatingą dėmesį skyrė žmogaus teisių ir nediskriminavimo aspektams. Mes pasiūlėme pagrindiniam komitetui atkreipti dėmesį ir pakeisti 15.7 punkto formuluotę išdėstant ją taip: „Vertybių krizė. Nepagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, kurstančių rasinę, tautinę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas yra rizikos veiksnys asmens ir valstybės saugumui.“ Deja, pagrindinis komitetas į šią mūsų formuluotę neatsižvelgė, todėl mes prašysime dėl jos balsuoti Seime. Iš esmės komitetas projektui su šia išlyga pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi mums svarstyti arba diskusijoms yra skirta 20 minučių, aš manau, visi sutinkate, kad kalbėsime 20 minučių. (Balsai salėje) Septyni, tai bus apie 40 minučių, dvigubai daugiau. Ar sutiktumėte? Jūs norėtumėte, kad visi galėtų kalbėti, taip? Ar sutinkate visi bendru sutarimu? Tada balsuokime. Kas už 20 minučių, balsuoja už, kas, kad visiems, balsuoja prieš, gerai? Aš dar kartą kartoju. Jeigu septyni, tai bus 40 minučių. (Balsai salėje)
Už 20 minučių pasisakė 55, už tai, kad visi – 11. Diskusijai skiriama 20 minučių. Kadangi yra užsirašiusi kalbėti frakcijos vardu R. Juknevičienė, kolegos, ar sutiktumėte, kad pirmiau suteiksiu žodį kalbėti frakcijos vardu, o jums, kai liks? (Balsai salėje) Gerai. Kviečiu į tribūną kolegą J. Veselką. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, taip vieningai visi pasisakė už šitą strategiją, kad net gėda sakyti kitaip. Vis dėlto mane domina ne popieriai, o gyvenimo faktai. O gyvenimo faktas yra tas, kad lietuviai, kaip niekada taikos metu, kai esame demokratinė valstybė, bėga iš Lietuvos. Ko vertos visos tos saugumo strategijos, jeigu lietuviai masiškai bėga iš Lietuvos?
Dar vienas aspektas. Prisiminkime 1940 m. Kaip gynė Lietuvą Prezidentas ir prezidentūra, kaip gynė Lietuvą parlamentas, kaip gynė Lietuvą kariuomenė? Visi į krūmus! Kas pasiraitęs kelnes, kas nesiraitydamas kelnių pabėgo. O paskui, jau 1941 m., parodė, kad valstybė yra brangi, tie, kurie nebuvo elitas, o buvo paprasti žmonės. Iš tiesų nepriklausomybę garantuoja žmogus, tauta, o visa kita yra išvestiniai dalykai ir jie nieko negali garantuoti.
Pasižiūrėkime. Paskaičiavau, 1970–1990 m. nuolat buvo Lietuvos gyventojų augimas. Perskaičiavau, kiek pagal tą augimą per 20 metų turėjo padidėti lietuvių skaičius. Šiandien Lietuvoje turėtų būti 5,1 mln. gyventojų, o nebėra 3 mln. Priskaičiavo per surašymą, kai Prezidentė pasakė, kad negali būti mažiau kaip 3 mln., ir padarė, kad yra 3 mln. Gerbiamieji, per 20 metų 2 mln. su potencialiu gimimu netekome. Tai ką reiškia tas nacionalinis saugumas? Ir nemanykime, kad lietuviai tokie galvoti, kad jie bėga dėl to, kad mažai uždirba. Uždirbi tiek, kiek potencialiai gali uždirbti. Bėda ta, kad nėra socialinio teisingumo principo.
Štai, sakysim, visą laiką, dvidešimt metų, kairieji, dešinieji ar centras vis rūpinosi verslu. Rūpinosi verslu mirtinai, kad tik būtų geresnės sąlygos. Verslas priprato prie to, kad geriausia daryti verslą mokant mažus atlyginimus. Tai yra verslas klesti pigios darbo jėgos sąskaita. O ką žmogui lieka daryti, jeigu jis čia gali būti ir gyventi kaip pigi darbo jėga? Ir vis nauji įstatymai, kaip jį apskritai padaryti vergu! Reikia padidinti minimalią algą. Jau gėda prieš visą Bendriją, kurioje mes esame, išskyrus rumunus, bulgarus. Negali šimtu litų padidinti minimalios algos, sako, bankrutuosime. Palaukite! Kodėl jūs per dvidešimt metų nesugebėjote pradėti gaminti tokio konkurencingo produkto, kuris užtikrintų 1000–2000 Lt atlyginimą? Apie tai nekalbama.
Dabar dar labiau suvaržysime darbininkus, dar mažiau socialinių garantijų. O ką darys žmogus? Jeigu jis gaus 850 Lt, jis dirbs sąžiningai, bet ar gins tėvynę? Jis bėgs dar labiau. Atleiskite, gerbiamieji, viskas veda prie to, kaip tarybiniais laikais – Komunistų partija viskuo pasirūpins. Bet jie iš tikrųjų rūpinosi, jie iš tikrųjų kiek galėjo, tiek rūpinosi. O čia vėl galvoja, Seimas, kariuomenė, prezidentūra… Tiesa, Prezidentė maladec, davė B. Obamai velnių ir jis iš karto pakeitė savo požiūrį į priešraketinės gynybos sistemą. O kur dings tauta? Išbėgs, išbėgs, ateis kiti.
Negaliu pritarti tai strategijai, kuri nemato, kad pagrindas Lietuvai augti ir saugumo garantas yra tauta. Esminis dalykas yra tas, kad reikia pradėti rūpintis ne verslu, o tuo, kas dirba ir kuria. Ir verslas kuria, bet matom, kokių yra bėdų. Negalima verslui pataikauti visų darbuotojų sąskaita. Negaliu tam pritarti, nes bijau, kad dar po 20 metų bus 2 mln. O kas bus toliau? Negaliu pritarti ginklų pirkimui, nes užmirštam žmogų, kad jis yra kūrėjas ir saugumo garantas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, šita strategija, mano supratimu, yra visų strategijų strategija. Ji yra svarbiausia, nes ji lemia mūsų Lietuvos, kaip valstybės, išlikimą, ji lemia mūsų visų ateitį toli toli į priekį. Taigi klausimas yra toks. Ar šis dokumentas, kuris yra surašytas, yra ta strategija, kuri išliks, ar tai dar viena iš 200 strategijų, kuri gulės lentynose ir toliau bus nevykdoma?
Kitas klausimas. Ar šita Nacionalinio saugumo strategija yra tik armija, ar tai yra žvalgybos stiprinimas, ar tai yra policija, ar tai yra represinės struktūros? Ar taip mes suprantame mūsų valstybės Nacionalinio saugumo strategiją? Vargas tai valstybei, kuri tai supranta kaip represines struktūras.
Dar vienas aspektas. Dokumente vartojamas terminas „ilgasis laikotarpis“. Sakykite, kolegos, ar kas nors ten radote nors vieną žodelį ar skaičiuką, ką reiškia ilgasis laikotarpis? Aš pasiūliau, kad ilgasis laikotarpis būtų 50 metų. Nacionaliniam saugumui 50 metų nėra didelis laikotarpis. Deja, komitetas, net nepakvietęs manęs į posėdį, išbraukė, 50 metų netinka. Susimąstykime, jeigu tai būtų 50 metų… kaip mes iš 50 metų perspektyvos vaikiškai atrodome dėl šitos strategijos. Ten yra daug techninių klausimų, o turi būti tik politiniai.
Žinote, su kokiu klausimu komitetas nesutiko? Sugalvojo naują terminą „gyvybiniai Lietuvos interesai“, gyvybiniai. Konstitucijoje nerašoma „gyvybinių interesų“, ten rašoma apie pamatinius interesus, bet strategijoje mes iš pamatinio konstitucinio termino išmetėme ir įrašėme „gyvybiniai.“
Dar vienas aspektas – tai valstybės pažeidžiamumas. Socialinės politikos nėra. Švedija socialinei politikai skiria 10 tūkst. eurų, Lietuva – 800 eurų. Skurdas, pensijos – trečias nuo galo… Iki 2060 m. skurdo lygį pagal pensininkus mes paliekame tą patį. Tai nėra valstybės pažeidžiamumo aspektas? O finansinė priklausomybė? Turėjome 18 mlrd. skolą, dabar turime 54 mlrd. Atominę patvirtinome – dar 30 mlrd., terminalas – dar 5 mlrd., užsienio bankai, priklausomybė nuo užsienio bankų – 92 %, dar privatūs kaupiamieji fondai, ačiū Dievui, kad šiandien jie išmesti, ten įtraukta projekcija, kad 80 % kaupiamųjų fondų bus nuo BVP ir jie irgi bus užsienio bankuose.
Toliau. Migracija, darbo vietos, demografija, šeimai palanki politika veiksmais, o ne žodžiais, darbo našumo klausimai. Dėl pilietybės ir tai negalime priimti galutinio sprendimo, o vis paliekame, kad žmonės erzintųsi. Visiškai šitoje strategijoje nėra tokių svarbių dalykų, kurie jau vyksta nuo J. Goebbelso laikų, – tai apie informacinį karą. Informacinis karas šitoje strategijoje yra suprantamas, kad tai kompiuterių virusai ir panašiai, bet pasaulis jau kitaip kariauja. Pasaulis nekariauja su automatais, su tankais, su vienu lėktuvu ir dviem generolais. Yra visai kitas… Tai yra dezinformacija, melas, nevisiška tiesa. Tautinis tapatumas. Čia kolega paminėjo tautinį tapatumą. Ačiū Dievui, tautinis tapatumas ten toli toli, pačiame gale, atsirado. Kultūra irgi pačiame gale. Todėl, aš manau, pavyzdžiui, jūs priimsite šitą strategiją. Kaip reikės vykdyti šitos strategijos parlamentinę kontrolę, kai ten tiek nekonkretumų? Todėl aš sakau: kolegos, tai yra svarbiausia strategija, tai yra pamatinė strategija dėl valstybės išlikimo, tokios priimti negalima. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną M. A. Pavilionienę.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes dažnai formaliai pritariame projektams ne visada pakankamai įsigilinę į tam tikras projektų nuostatas. Nėra jokios abejonės, kad kiekviena valstybė privalo rūpintis savo saugumo strategija, nurodyti išorės ir vidaus saugumo grėsmes, tačiau niekam nesuteikta teisė rūpintis valstybės saugumu pažeidžiant žmogaus teises ir laisves, iškeliant vieną religiją aukščiau kitų. Lietuvos Konstitucijos 29 ir 43 straipsniuose teigiama, kad žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų tikėjimo pagrindu, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją ar tikėjimą ir viešai jį išpažinti, tačiau Nacionalinio saugumo strategijos projekto 4 skyriaus 13 punkto 6 papunktyje, pavadintame „Vertybių krizė“, yra frazė, kuria diskriminuojamos nekrikščioniško tikėjimo religinės bendruomenės, priešinamos Lietuvos religinės bendruomenės, neatsižvelgiama į netikinčių žmonių pažiūras.
Lietuvos Konstitucijos 43 straipsnyje teigiama, kad „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“, todėl 13 straipsnio 6 papunkčio nuostata, kad krikščioniškų vertybių nuvertinimas yra grėsmė nacionaliniam saugumui, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir prieštarauja Saugumo strategijos 3 skyriaus 7 punkto 2 papunkčiui, kuriame sakoma, kad nacionalinio saugumo interesas yra pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga. Nacionalinio saugumo strategijoje, suteikiant išimtinį statusą vienai religijai, grindžiamas prieštaravimas ne vien Lietuvos Konstitucijai, bet ir Lygių galimybių įstatymui, kuris draudžia teikti privilegijas ar bloginti atskirų religinių grupių situaciją.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad 13 straipsnio 6 papunkčio formuluotei nepritaria Žmogaus teisių komitetas. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas net nekėlė klausimo dėl strategijos prieštaravimo Konstitucijai. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nesvarstė Lietuvos skeptikų draugijos siūlymo turinio taisyti Konstitucijai prieštaraujančią nuostatą. Piliečių draugija ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl strategijos prieštaravimo konstitucinėms nuostatoms.
Be to, noriu Seimo nariams priminti, kad Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių, ratifikavusi Sutartį dėl Konstitucijos Europai, kurioje sąmoningai buvo atsisakyta vienos ir konkrečios religijos įvardijimo ir išaukštinimo kuriant Europos Bendriją. Nacionalinio saugumo strategijoje derėtų kalbėti apie žmonių lygybę, kaip valstybės saugumo garantą, ir siekti stabdyti bendražmogiškų vertybių krizę kaip galimą grėsmę.
Noriu Seimo nariams priminti, kad bendražmogiškos vertybės nepriklauso tik vienai religijai, todėl siūlau strategiją taisyti, nes, kaip teisingai teigiama strategijos 2 dalyje, saugumas yra nedalomas, saugumas yra neatsiejamas nuo regiono, Europos ir pasaulio saugumo dalies, o pasaulio įvairovėje skirtingos religijos yra vertybė. Todėl Lietuvos žmonėms derėtų jas gerbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kviečiu į tribūną E. Klumbį.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nacionalinis saugumas yra vienas iš svarbiausių valstybės dalykų. Kalbant apie saugumą, pirmiausia reikia aiškiai identifikuoti pavojus nacionaliniam saugumui. Tie pavojai yra ne Rytuose, ne Pietuose, neapibrėžti kuria kita geografine platuma ar ilguma, tačiau didžiausi pavojai Lietuvos nacionaliniam saugumui yra mūsų valstybė viduje. Iš čia kyla pačios didžiausios grėsmės – konkrečiai didėjanti socialinė atskirtis, didėjanti socialinė įtampa, didėjantis skurdas. Antra, visų valdžių struktūrų atitrūkimas nuo paprastų žmonių. Trečia, žmonių nusivylimas valdžia, o kartu ir valstybe. Ketvirta, nusivylimas teisingumu ir teismų sistema Lietuvoje. Ir penkta, tai yra labai didelė emigracija iš Lietuvos ir su tuo susijęs jaunosios kartos netikėjimas savo ateitimi mūsų valstybėje.
Jeigu būtų galima aiškiai pabandyti nubrėžti, kaip atrasti šitų pagrindinių problemų sprendimą, jeigu tai būtų įgyvendinta realiai gyvenime, tai mūsų saugumas padidėtų turbūt 5–7 ar 10 kartų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinę kviečiu kolegę R. Juknevičienę. Kolege!
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstome vieną svarbiausių valstybės dokumentų, ir labai norėčiau, kad balsuojant dėl viso šito dokumento salėje būtų kiek galima daugiau tautos atstovų. Šis dokumentas, jo poreikis, jo būtinybė yra numatyta mūsų mažojoje konstitucijoje – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme.
Pirmoji Nacionalinio saugumo strategija buvo priimta 2002 metais, 2005 m. atnaujinta, pataisyta. Tai buvo susiję su Lietuvos įstojimu į NATO ir Europos Sąjungą. Šios naujosios strategijos idėja pradėjo savo kelią dar 2008 po Rusijos–Gruzijos karo, kai tuometinė G. Kirkilo Vyriausybė sudarė darbo grupę ir pavedė peržiūrėti galiojančius dokumentus nacionalinio saugumo srityje.
Mūsų Vyriausybė perėmė šį darbą, dirbo beveik dvejus metus, projektui pritarė Vyriausybė, Gynimo taryba, ir praėjusių metų liepos 1 d., taigi beveik prieš metus, pateikėme ją svarstyti Seimui. Todėl jeigu kam nors kyla minčių, kodėl priešpaskutinę šios kadencijos sesiją ir panašiai, – mes ją pateikėme praėjusių metų liepos mėnesį. Per tą laiką taip pat buvo priimti du labai svarbūs dokumentai Europos Sąjungoje ir NATO, naujoji NATO strategija, patvirtinta Lisabonoje, beje, savo turiniu, pobūdžiu, principais, esme, glaustumu ir tokiu subalansuotumu labai primenanti šitą mūsų Nacionalinio saugumo strategiją. Mes rengdami ją labai atidžiai perėmėme būtent tokį principą ir tokį požiūrį.
Džiaugiuosi, kad pavyko rasti Seime sutarimą, būtent Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tarp skirtingų partijų atstovų. Labai prašau visų balsuoti dėl šio dokumento, nes jis tikrai atspindi dabartines mūsų valstybės realijas.
Šiek tiek apie pokyčius, lyginant su dabar galiojančia Nacionalinio saugumo strategija. Visų pirma tai ji daug labiau realistinė. Dabar galiojančioje vyrauja gana euforinis Lietuvos saugumo aplinkos vertinimas, o naujojoje – daug atsargesnis. Pasikeitė požiūris į grėsmes, jų sudėliojimas prioritetų ir svarbumo požiūriu. Dabar galiojančioje, sakyčiau, neproporcingai didelis svoris buvo skiriamas terorizmui, grėsmėms, susijusioms su terorizmu, bet tuomet pasaulyje buvo tokios realijos. Dabar jos išlieka, tačiau išdėstytos ir naujos, anksčiau strategijoje net nepaminėtos grėsmės, apie kurias kalbėjo ir kolega M. Zasčiurinskas. Jis turbūt ne viską įdėmiai perskaitė. Kaip tik informacinės grėsmės pirmą kartą yra įrašytos į šį naują dokumentą. Lygiai taip pat kaip energetinio saugumo arba, tiksliau, nesaugumo problemos išdėstytos šiame dokumente glaustai, kibernetinio saugumo dalykai. Taigi, dar vienas svarbus momentas – iš esmės iš naujo išdėstytas valstybės požiūris į gynybą.
Šioje strategijoje požiūris yra subalansuotas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ir Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose, pabrėžiant NATO narių solidarumo svarbą, ir mūsų pačių indėlis į krašto gynybą yra vienodai svarbūs. Anoje strategijoje nebuvo netgi nuorodų, nuostatų apie tai, kaip Lietuva, kokiais principais remdamasi pati gins savo teritoriją ir savo kraštą kartu su partneriais. Apibūdinamas rezervo, krašto gynybai reikalingų pajėgumų rengimas ir jos svarba. Tai yra esminės, būtinos krašto gynybai nuostatos.
Seimas, Seimo darbo grupė, komitetas, apibendrindamas Seimo narių pasiūlymus, įrašė gynybos finansavimo nuostatą – iš esmės tą, kuri atsispindi partijų susitarime. Ji dabar yra perkeliama į šią Nacionalinio saugumo strategiją. Atsirado naujos nuostatos, kurių anksčiau nebuvo, dėl emigracijos procesų, dėl korupcijos poveikio saugumui. Manau, kad tikrai labai gerai subalansuotas, jau kaip minėjau, atitinkantis gyvenimo realijas dokumentas.
Keletą pastabų dėl to, ką išgirdau Seimo narius kalbant diskusijos metu. Dėl ilgalaikiškumo. Pasaulis labai dinamiškas. Čia kolegai M. Zasčiurinskui sakau. Atidžiai paskaitykite dabar galiojančią strategiją. Ji buvo atnaujinta vos prieš septynerius metus ir beviltiškai paseno. Ne todėl, kad būtume priėmę labai blogą, bet todėl, kad pasikeitė iš esmės daugelis dalykų ir mūsų supratimas. Taigi 50 metų – neįmanomai ilgas laikotarpis, kurio būtų neįmanoma įtvirtinti kokiose nors nuostatose.
Dėl krikščioniškų šeimos vertybių. Aš matau, kad kolegė dabar nesiklauso, bet jai galiu pasakyti. Šitos nuostatos, kurias jūs dabar taip stipriai kritikuojate, yra perkeltos iš 2002 m. strategijos, nieko nepakeitė ši Vyriausybė. Tai socialdemokratų Vyriausybės, tuometinės koalicijos pateiktos nuostatos. Mes manome, kad jos tebėra svarbios, ir todėl į naująją strategiją tiesiog perkėlėme tas nuostatas iš dabar galiojančių buvusių vyriausybių parengtų dokumentų. Svarbiausia, kad šis dokumentas, skirtingai negu kiti, yra žmonių kalba parašytas dokumentas, taigi ne biurokratinis, bet skaitomas ir visuomenei suprantamas dokumentas.
Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie jo rengimo, o ypač džiaugiuosi mūsų jaunąja karta, dirbančia valstybės tarnyboje, kurios matymas, nuostatos ir gebėjimas tą dokumentą padaryti visiems suprantamu ir, manau, priimtinu daugeliui politinių jėgų iš tikrųjų bus nemažas indėlis į mūsų valstybės kūrybą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kolegos, kadangi mes stipriai vėluojame, aš siūlyčiau, kadangi liko tiktai pusvalandis, pratęsti pataisų, pasiūlymų svarstymą ir užbaigti. Aš manau, kad per pusvalandį sugebėtume, ar ne? (Balsai salėje) Kur priėmimai? Nėra priėmimų.
Gerai. Prašau, kolegą A. Anušauską į tribūną ir pradėsime nuo pasiūlymų. Aš matau, yra kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl pavadinimo, ir komitetas jam nepritarė. Kolega Zasčiurinskai, gal atsiimtumėte?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne.
PIRMININKAS. Ne? Gerai. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, kaip aš galiu atsiimti? Aš didžiuojuosi, kad Lietuva, mūsų valstybė, turi tokį pavadinimą. Ir kaip aš galiu atsiimti? Aš sakau, neturi būti ši strategija kokia nors anoniminė. Nacionalinė strategija? Čia ministrė kalbėjo, džiaugėsi, kad parašyta žmonių kalba. Kur tas paprastas žmogus suras ten savo kalbą? Jis ten net Lietuvos valstybės nesuranda. Aš pateikiau elementarų pasiūlymą. Aš net nepagalvojau, kad komitetas… Žinoma, galėjo mane pakviesti į komiteto posėdį. Nesugebėjo pakviesti ir pasisako prieš Lietuvos vardą.
Aš pateikiau paprastą pasiūlymą, kad pavadinimas būtų ne Nacionalinio saugumo strategija, o būtų Lietuvos nacionalinio saugumo strategija. Elementarus klausimas. Bet svarbiausia, kokie argumentai, pagrindžiantys šią nuomonę. Argumentai yra tokie, kad pasikeitė skyrių pavadinimai ir pasikeitė numeracija. Vienas kalba apie puodą, kitas atsako – juoda, vienas mini kiaušinius, kitas turi galvoje arbūzus. Na, nėra.
Man atrodo, kad čia elementariausia būtų šitaip: sutarti visiems, tegu Lietuvos vardas būna, ir bendru sutarimu priimame jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Atkreipiu dėmesį, kad siūlymų teikėjai buvo kviečiami į posėdį. Prašau neklaidinti, ir jūs taip pat buvote pakviestas, bet neatėjote. Komitetas apsvarstė, nepritarė, nes tai yra Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas, Lietuvos Respublikos.
PIRMININKAS. Tai visi argumentai? Ačiū. Dabar – nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už, nematau. Nuomonė prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Na, tikrai, matyt, rinkimai kai kam jau prasidėjo. Prasideda pasipuikavimo šou. Pone Zasčiurinskai, ar čia galvojate, kad Lietuva priims Zimbabvės strategiją, ne Lietuvos? Būtų malonu, kad jūs pasidomėtumėte visa istorija tokių dokumentų Lietuvoje priėmimo nuo pat pradžių, ne tik nuo tada, kai jums pasidarė įdomu. Jinai jau turi savo ilgą tradicijų ir kitokią istoriją. Pradžioje buvo rašomi dokumentai, kur, kaip jūs sakote, tikrai nebuvo Lietuvos. Po ilgų ginčų ir labai karštų ginčų jau pats dokumento tekstas pasikeitė iš esmės (aš kalbu apie 20 metų senumo dalykus, kiti gal žino, bet jūs, matyt, ne) ir tas dokumentas tapo Lietuvos nacionalinio saugumo strategija be žodžio „Lietuvos“, bet su esme turinyje, nes tvirtiname nutarimu, tvirtina Lietuvos Seimas. Ir kitos valstybės tokių strategijų tvirtinti negali. Jūs norite akivaizdžius dalykus su triukšmais rašyti į vidų. Nuo to Lietuvos ten daugiau nepasidarys. Pats turinys turi rodyti, kad tai yra Lietuvos nacionalinio saugumo strategija, o ne paskiri žodžiai. Todėl aš jūsų siūlymui nepritarčiau, nes per tokius žodelius mes galime galų gale išplauti ir turinį, o tai yra daug pavojingiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės už nėra, tai prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už M. Zasčiurinsko pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85: už – 23, prieš – 26, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Kolega, aš tada siūlyčiau jūsų pasiūlymą dėl 1 straipsnio, kuris yra visiškai analogiškas… Bet gal motyvai yra tie patys, mes visi juos girdėjome. Ne. Gerai. Prašau tada pateikti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, dabar yra mano pasiūlymas dėl kito straipsnio.
PIRMININKAS. Ne dėl kito, o dėl 1 straipsnio.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, ten buvo dėl nutarimo pavadinimo, o čia dėl kito straipsnio.
Žinoma, man labai patinka pamokslautojai, kurie patys dažnai nesupranta, apie ką jie šneka, bet pamokslauja ir remiasi savo 20, 50 metų senumo patirtimi, patirtimi, kurios niekas jų nemokė, bet jie vis tiek pamokslauja. Žinoma, mes turime kolegą, aš dabar jo salėje nematau… O, yra Arminas! Būtų gerai, kad kai kurie žmonės nusipirktų jo knygą ir paskaitytų. Jeigu jau neturi moralės, tai tegul jau nors etiketo laikosi. Visi Seimo nariai yra lygūs. Tai tiek.
Dabar dėl 1 straipsnio. Aš galvoju, kad Nacionalinio saugumo strategijos projekto pavadinimas turi identifikuoti, kurios valstybės tai yra nacionalinio saugumo strategijos projektas. Jeigu kas nors naudos šitą dokumentą visiškai atskirai, ten nesupras, ar tai, gerbiamasis Sauliau, yra Zimbabvės, jeigu jūs primate tokią strategiją, ar Lietuvos. Todėl aš galvoju, kad nėra perteklinis dalykas dar kartą paminėti savo valstybės pavadinimą – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategija. Nesvarbu, kad tai teikia opozicijos atstovas.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Argumentai tie patys.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų iš esmės čia yra tas pats. Pavadinimas yra tikrai viršuje ir paskui yra straipsnyje. Iš esmės tai tas pats pavadinimas. Kadangi jūs reikalaujate balsuoti, aš siūlyčiau S. Pečeliūnui, nes mes vėl kalbėsime apie tą patį…
Na, gerai, bet sutariam – vieną sakinį.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėl to žodžio mes jau kalbėjome, aš tik noriu paprašyti pono M. Zasčiurinsko: būkite malonus, nors rinkimai artėja, nechamavokite!
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate M. Zasčiurinsko visiškai analogiškam pasiūlymui, kuriam mes nepritarėme, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89: už – 27, prieš – 31, susilaikė 31. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra vėlgi kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 1 dalies 1 punkto. Komitetas pritarė iš dalies. Kolega M. Zasčiurinskas gal sutiktų? Nesutinkate. Tiesiog iš principo nesutinkate. Gerai. Tai pateikite savo argumentus, kas netenkina.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš ne iš principo nesutinku. Aš nesu toks kvailas, kad iš principo nesutikčiau su protingais pasiūlymais. Čia parašyta: „Pritarti iš dalies“. Tai pozityvūs žodžiai, bet jeigu pasižiūrėtume, kam pritarta, tai išeina, kad niekam nepritarta.
Koks mano siūlymas? Mano siūlymas yra toks, kad „nacionalinio saugumo strategijos“ sąvoka turi būti tiksli ir atspindinti Nacionalinio saugumo strategijos esmę, kurią sudaro valstybės interesus užtikrinantys strateginiai tikslai, prioritetai ir priemonės valstybės vidaus ir… politikos srityje. Aš siūlau, kad Nacionalinio saugumo strategija – tai valstybės interesus užtikrinanti ilgalaikės perspektyvos sistema, numatanti pagrindinius strateginius tikslus, prioritetus ir priemones valstybės vidaus ir išorės politikos.
Ir kad kai kuriems kolegoms neatrodytų, kad čia niekas nieko neskaito ir niekas nieko nesupranta, ir tik keli žmonės arba vienas yra, kuris supranta Nacionalinio saugumo strategiją, tai galiu pasakyti, kad šitas mano pasiūlymas gimė, kai buvo išstudijuotos daugelio, ne vienos ir ne penkių, valstybių nacionalinio saugumo strategijos. Ten yra konkretu, todėl aš ir siūlau sukonkretinti šį pavadinimą. Manau, kad tai bus kaip tik žmonių kalba ir jie geriau supras. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kai kurie kolegos prašė perduoti prašymą jums, kad šiek tiek sumažintumėte garso lygį. Bes jis turbūt negirdėjo. Gerai. Pirmininke, jūs paaiškinkite.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas patobulintame projekte išdėstė 1 punktą. Aš necituosiu, kaip išdėstė, bet vis dėlto esminiai dalykai yra įrašyti, kodėl rašoma, kad pritarta iš dalies, kad strategija yra grindžiama ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų čia yra nauja redakcija, aš irgi pastebiu. Gerai, kolegos. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikėtų taip atkakliai užsispirti komitetui ir Seimui? Pasižiūrėkite kad ir dėl pirmojo M. Zasčiurinsko siūlymo, kuriam nepritarėme. Jis buvo visiškai logiškas. O kuo mes čia būtume pakenkę? Būtų dar aiškesnis – Lietuvos nacionalinio saugumo strategija priimama, nors ir yra pačiame nutarimo projekte „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo“. Antras dalykas, kad ir čia jo pasiūlymas daug aiškesnis, konkretesnis, tik pagerintų tą strategiją. Kodėl? Aš manau, todėl, kad M. Zasčiurinskas siūlo, būtinai atmeskime. Jeigu pasiūlytų ne M. Zasčiurinskas, o, tarkim, S. Pečeliūnas, jau būtų pritarta. Man atrodo, nebūkime tokie užsispyrę, ieškokime kompromiso ir bendru sutarimu priimkime tuos pasiūlymus ir šitą strategiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – S. Pečeliūnas. (Balsai salėje) Atsiprašau, prieš.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš kolegoms linkėčiau paskaityti ne tik kitų valstybių panašius dokumentus, bet ir Lietuvos įstatymus, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kuriame aiškiai apibrėžta, koks tai turi būti dokumentas būtent šita strategija, kad tai strateginio planavimo dokumentas, kokia turi būti jo struktūra ir visa kita. Mes negalime, nes mums labai patinka kai kurie žodžiai, dar kas nors, įrašyti į dokumentą, kuris neatitiktų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, jo nepataisę. Beje, dėl šito, kad tiksliai atitiktų tą įstatymą, ir vyko didžiausi ginčai komitete ir darbo grupėje, ir su ministerija, ir su kitais. Pavyko mums surasti tą aukso vidurį, kad ir dalykai būtų surašyti, ir atitiktų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytus reikalavimus. Dabar vėl grįžti prie to, ką mes pasiekėme, būtų mažų mažiausiai neprotinga, o daugių daugiausiai žalinga, pone Mečislovai. Paskaitykite įdėmiai Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kur parašyta apie šitą strategiją labai konkrečiai, aiškiai ir tiksliai. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, kolegos, pasiruošti ir balsuoti. Kas palaikote M. Zasčiurinsko pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas balsuos prieš ir susilaikys, iš esmės pritars komiteto patobulintam variantui.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 22, prieš – 24, susilaikė 30. Pritarta komiteto patobulintam siūlymui.
Toliau M. Zasčiurinsko pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kolega, ar sutiktumėte su tokiu? Nesutinkate. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia nėra teorija, kas pirmiau – ar višta, ar kiaušinis, anoje pusėje sėdi žmonės, kurie turi šiokius tokius mokslinius laipsnius, tikriausiai dar neužmiršę, ką tai reiškia. Yra grynai metodologinis klausimas, kas pirmiau – ar strategija ir įstatymas, ar pirmiau įstatymas ir po to strategija? Kitose auditorijose tokio klausimo nekiltų, nes pirmiau yra strategija, po to įstatymas. Čia, šioje salėje, bandoma įrodinėti atvirkščiai, kad pirmiau yra įstatymas, po to yra strategija. Ir aš manau, kad dėl tos žmonių kalbos yra daug paprasčiau, jeigu mes nevardintume tik teisės aktų… Teisės aktų įvardijimas nėra tikslingas. Reikia vardinti arba visus teisės aktus, kuriais vadovaujamasi, arba nė vieno. Todėl aš ir siūlau išbraukti, palikti taip, kaip yra 2 punkte, tik palikti, kad ši strategija grindžiama kai kuriais dokumentais, to dalyko neakcentuoti ir išbraukti tuos žodžius.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies, nes, atkreipsiu dėmesį, numeracija iš tikrųjų pasikeitė, bet mes nesiūlome, kaip jūs pasakėte, išbraukti tuos žodžius, tai yra „Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas“. Mes manome, kad jie turėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad visų įstatymų išvardinti tikrai neįmanoma, galbūt būtų daug tikslingiau visus įstatymus išvardinti. Iš tikro, ką pastebėjo M. Zasčiurinskas, mes puikiai visi žinome, logika diktuoja, kad pirmiausia priimama strategija, o remiantis ta strategija priimami įstatymai, bet pas mus daroma šiek tiek atvirkščiai. Kad ir mes šiandien, prieš valandą svarstėme strategiją dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės, o praeitą savaitę priėmėme Atominės elektrinės statybos, Dujų terminalo statybos, Elektros jungčių įstatymus. Priėmėme įstatymus, o paskui svarstome strategiją. Tai tokia strategija lieka bevertė. Aš manyčiau, kad strategijoje tikrai reikėtų išvardinti išsamiau įstatymus, o ne pasirinktinai porą įstatymų. Aš pritarčiau M. Zasčiurinsko pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik apgailestauju, kad nei G. Kirkilas, nei Č. V. Stankevičius nekalba, tenka kalbėti man, jie gal M. Zasčiurinskui kaip nors paaiškintų visą pradžią, kodėl jis vadinamas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, kas tai buvo iš pradžių, kokia visa ta istorija ir kodėl tas įstatymas yra vadinamas vos ne Lietuvos Konstitucijos saugumo klausimu. Jeigu viso to nežinote, pone Zasčiurinskai, tai pirma šiuos dokumentus perskaitykite, jų gimimo istoriją ir kas jie yra Lietuvai, o po to jau skaitykite kitų valstybių įstatymus. Kai skaitote nuo antro galo, tai viskas ir susijaukia, ir bandote mums čia protus irgi sujaukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas palaikote Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymą, balsuojate už, kas palaikote komiteto pasiūlymą, patobulintą, atsižvelgiant į jo pasiūlymą, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 16, prieš – 28, susilaikė 34. Pritarta komiteto patobulintam variantui.
Seimo nario Č. V. Stankevičiaus pasiūlymas I skyriaus 3 dalį papildyti nauja 4 dalimi, jam komitetas pritarė iš dalies. Kolega, ar sutiktumėte?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, komiteto pirmininke, aš noriu pasakyti, kad gerbiu kolegialią komiteto kompetenciją ir sprendimus, kuriuos priėmė dėl visų mano pasiūlymų, ir aš iš karto noriu pasakyti, kad sutinku dėl visų savo pasiūlymų su tais sprendimais, kuriuos priėmė komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar mes irgi bendru sutarimu galėtume pritarti komiteto, kuris atsižvelgė į kolegos Č. V. Stankevičiaus pasiūlymą, variantui? Pritarta. Ačiū.
Toliau vėl M. Zasčiurinsko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, dėl 6, 7…
PIRMININKAS. Čia iš tikrųjų analogiškas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kadangi tai liečia strategijos suvokimą, o apie tai jau čia ana pusė, turinti daugumą, išreiškė savo suvokimą, tai aš manau, kad balsuoti nereikia. Taip pat ir dėl 8.
PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs atsiimate, neprašote balsuoti?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl 6 ir 7, nes čia yra… Kas yra strategijos suvokimas, jau yra baigtas klausimas, tai nebalsuokime. Dėl 8 taip pat ne.
PIRMININKAS. Aš nematau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėk 6 ir 7 nebalsuojame, o 8 punktas yra iš dalies patikslintas.
PIRMININKAS. Kolega, aš kitaip tada paklausiu, nes mūsų, matyt, kita numeracija. Jūsų pirmas siūlymas yra dėl 1 dalies 3 punkto, jūs neprašote balsuoti?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Toliau dėl 1 dalies 4 punkto.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip pat. Ir dėl 5 punkto.
PIRMININKAS. Ir dėl 5 punkto…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl 5 punkto, čia iš dalies atsižvelgta.
PIRMININKAS. Pritarta iš dalies. Jūs sutinkate su tuo? Taip. Ačiū. Kolegos, mes galėtume bendru sutarimu pritarti pritarimui iš dalies? Ačiū.
Toliau kolegos P. Auštrevičiaus pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, dėl visų 15 savo siūlymų, o visi 15 turi būti svarstomi, aš sutinku su komiteto nuomone pritarti arba pritarti iš dalies ir prašau juos kaip ir įskaityti visus iš karto.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes taip pat turbūt galėtume bendru sutarimu pritarti. Dėkui. Pritarta.
Toliau kolegos M. Zasčiurinsko dėl 2 dalies 7 punkto, kuriam komitetas nepritarė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Devintas.
PIRMININKAS. 2 dalies 7 punktas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dabar turėtų eiti 10.
PIRMININKAS. Aš dabar skaitau, ką turiu. Atleiskite, aš negaliu, iš eilės skaitau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). O aš verčiu…
PIRMININKAS. 2 dalies 7 punktas. Jūs siūlote beveik visą punktą išbraukti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gyvybiniai, pamatiniai, ar tą jūs turite galvoje? Gerai, išbraukite. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl ko aš pateikiau, kad būtų išbraukta, nes tai yra perteklinė informacija, ji kartojasi įvairiuose punktuose, todėl aš siūliau išbraukti, taip būtų paprasčiau ir aiškiau.
PIRMININKAS. Ar norite, kad būtų balsuojama?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau, 2 dalies 8 punktą jūs siūlote kitaip išdėstyti – per ilgąjį laikotarpį, 50 metų, pas jus…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia yra vienas iš esminių dalykų. Mes turėjome susitikimą su vienu labai dideliu viršininku Lietuvoje, aš apibendrintai pasakiau, ir kai jis pateikė savo strategiją ir jo paklausėme, tai kiek metų jūs suprantate strategiją, jis pasakė, kad treji metai. Rimta žinyba rengia strategiją pagal trejų metų analizes ir dinamiką! Nacionalinio saugumo strategija yra labai specifiška, ir tai yra ilgalaikis dokumentas. Taip turėtų būti. Todėl aš pasiūliau prie žodžių, kur rašoma „ilgasis laikotarpis“, jį konkretizuoti, kad ilgasis laikotarpis yra 50 metų. Tada mūsų strategija ir požiūris į strategiją per 50 metų tikrai būtų kitoks. Todėl aš siūlau balsuoti, kad ilgasis laikotarpis yra 50 metų. Tai viena.
Antra, kad tai yra vidaus ir išorės saugumo aplinką formuojantys veiksniai.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininke, prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritaria iš dalies ir atkreipsiu dėmesį…
PIRMININKAS. Ne, ne, čia komitetas… Taip, iš dalies, atsiprašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas struktūriškai pakeitė strategijos dėstymą. Šiuo atveju siūlyčiau pasižiūrėti į antros redakcijos tekstą. Mes derinome su siūlytojų (komiteto) pasiūlymais ir išdėliojome šiek tiek kitaip. Todėl konstatuojame, kad pritarta iš dalies, ir išdėstėme 6.4 punktą. Ar man pacituoti?
PIRMININKAS. Taip, aišku. Nuomonės už, nuomonės prieš? Tokių nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti, kas palaikote kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymą, balsuojate už, kas palaikote komiteto patobulintą variantą, prieš arba susilaikote.
Balsavo 79: už – 15, prieš – 22, susilaikė 42. Pritarta komiteto redakcijai.
Toliau P. Auštrevičiaus pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Jūs atsiėmėte visus, kaip minėjote, ar ne? visas savo pretenzijas? Gerai, ačiū.
Kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Mes čia kalbame apie 3 dalies 9 punktą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš visiškai nesupratau komiteto logikos. Čia aš pacitavau žodžius iš Konstitucijos. Konstitucijoje yra vartojamas žodis „pamatiniai“, jūs nesutinkate, rašote „gyvybiniai“. Gal tada Konstituciją reikia keisti? Čia toks techninis klausimas, aš maniau, kad jūs atkreipsite dėmesį, kad tai yra techninė klaida, ir nekils ginčo. Bet kadangi opozicijos atstovas parašė, tai Konstitucijos ištraukos jau, matyt, netinka. Aš siūlyčiau vis dėlto grįžti prie Konstitucijos ir vietoj žodžių „gyvybiniai“ įrašyti „pamatiniai“. O kiti, kur „tautai priklausančių suverenių galių užtikrinimas“, yra citata iš Konstitucijos, vietoj „valstybės suvereniteto“ Konstitucijoje rašoma „nepriklausomybė“. Tai apsispręskite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Atkreipsiu dėmesį, čia irgi numeracija yra pasikeitusi. Gyvybiniai interesai – interesai, kuriems apsaugoti naudojamos visos teisėtos priemonės ir kuriuos pažeidus kiltų rimta grėsmė Lietuvos Respublikos egzistavimui, ir yra nurodomi. Šiuo atveju tai nėra Konstitucijos svarstymas. Tai yra nacionalinio saugumo strategijos. Ar pažodžiui mes turime pacituoti, vieną dokumentą perkelti į kitą? Iš tikrųjų taip nemanome.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonių už, prieš nėra, prašom pasiruošti balsuoti. Kas palaikote kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymą, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74: už – 17, prieš – 22, susilaikė 35. Pritarta komiteto redakcijai.
Kolega Zasčiurinskai, čia jūsų pasiūlymas, jis analogiškas, kuris ką tik buvo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, dėl pamatinių aš nekelsiu to klausimo…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tokio punkto ir nebeliko.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). … nes jūs apsisprendėte, kad svarbiausi interesai yra ne pamatiniai, o gyvybiniai, tiek to. Bet aš siūlau prirašyti „aukšta gyvenimo kokybė, valstybės ekonomikos augimas ir grįžtamosios migracijos skatinimas“. Aš manau, kad čia reikėjo papildyti ir nesiginčyti, nes čia yra absoliuti tiesa, kad šie klausimai yra prioritetiniai, bet kažkodėl komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Jūs prašote balsuoti, taip?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, jeigu galima, išsakysiu komiteto nuomonę. Komitetas tobulino strategiją. Šios šio punkto dalies tiesiog nėra dabartinėje redakcijoje, mes jam nepritarėme, todėl siūlau atsisakyti. Jo nėra.
PIRMININKAS. Atsisakote balsuoti. Gerai. Kolega atsisakė. P. Auštrevičius neprieštarauja. Kolega Č. V. Stankevičius taip pat neprieštarauja, kaip minėjo. Toliau dėl Č. V. Stankevičiaus vėl pritarta iš dalies. Dėl P. Auštrevičiaus taip pat pritarta iš dalies. Ir kolegos M. Zasčiurinsko dėl projekto 5 dalies 16 punkto. Jis siūlo redaguoti. Komitetas nepritaria.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl „pamatinių“ jau nekalbame apie tai, bet aš manau, kad vietoj žodžio „atsakyti“ yra švelnesnis žodis „reaguoti“. Atsakyti dažnai yra suprantamas kaip atsakyti jėga. O reaguoti yra kur kas platesnis diapazonas. Nacionalinio saugumo strategijoje turi būti įrašytas platumas, o ne siaurumas. Tai vienas mano pasiūlymas. Toliau išskirti, kad būtina stiprinti Lietuvos Respublikos visuomenės socialinį, ekonominį, kultūrinį bei psichologinį saugumą. Ypač pabrėžiu žodžius „psichologinį saugumą“. Ir dar, kad „būtina priešintis kitų valstybių neigiamai įtakai“. Aš maniau, kad šie žodžiai automatiškai bus įrašyti ir nereikės nepritarti. Kur jūs čia matote blogybę?
PIRMININKAS. Dėkui. Pirmininke?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Dar kartą atkreipiu dėmesį – vadovaukimės nauja redakcija, šio punkto nebėra. Jis išdėliotas kitose vietose.
PIRMININKAS. Gal neprašysite balsuoti? Ačiū.
Toliau P. Auštrevičiaus pataisai pritarta. Vėl yra M. Zasčiurinsko dėl 5 dalies 18 punkto irgi „reaguoti“, bet kadangi mes jau atsisakėme…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, aš manau, kad „reaguoti“ yra geresnis žodis, bet jūs jau apsisprendėte.
PIRMININKAS. Bet mes jau atsisakėme anksčiau. P. Auštrevičius sutinka. P. Auštrevičius sutinka. P. Auštrevičius sutinka. Č. V. Stankevičius taip pat sutinka. P. Auštrevičius taip pat sutinka. Č. V. Stankevičius sutinka. P. Auštrevičius sutinka. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kolega Sabuti, sutinkate, taip? Ačiū.
Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymui taip pat komitetas pritarė iš dalies. Nematau Aplinkos apsaugos komiteto atstovų, tokiu atveju mes irgi pritariame. Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies. E. Zingeris turbūt taip pat sutinka. Ačiū, kolega. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui nepritarta. Kolega E. Pupinis taip pat sutinka, kad nepritariame tam pasiūlymui.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies. Antanai, jūs neprieštaraujate? Labai ačiū. Europos reikalų komiteto nuomonei pritarta iš dalies. Kolega Stankevičiau, jūs taip pat pritariate? Ačiū. Užsienio reikalų komiteto pritarta iš dalies. E. Zingeris pritaria. Taip pat Užsienio reikalų komitetas pritaria. Vėlgi Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarta iš dalies. Sutinkate, kolega? Sutinkate. Ačiū.
Žmogaus teisių komitetas. Jam komitetas pritarė iš dalies. D. Kuodytė nenori sutikti. Prašom, kolege. Čia mes kalbame apie strategijos 15.7 punktą, jūs siūlote naują formuluotę. (Balsai salėje)
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, įrašius vieną žodį nėra joks iš dalies. Iš esmės tai yra toks truputėlį pagudravimas. Aš manau, kad mūsų pasiūlytai formuluotei yra nepritarta. Aš norėčiau, kad už ją būtų balsuojama, nes tai yra labai svarbu vertinant žmogaus teisių aspektu.
PIRMININKAS. Gerai. Pirmininke, jūs…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Atkreipsiu dėmesį, kad 15.7 naujoji redakcija sutrumpinta ir virto 13.6 punktu. Pacituosiu, kokie žodžiai, komiteto nuomone, ir pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą lieka, pabrėžiu, iš ankstesnės strategijos redakcijos, t. y. „krikščioniškų vertybių ir šeimos instituto“.
PIRMININKAS. Aišku. Gerai. Kolegos, dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, labai trumpai. Strategijoje yra skirsnis „Grėsmės nacionaliniam saugumui“. Ten vertybių krizė įvardinta kaip grėsmė, tas viskas suprantama ir teisinga. Tačiau iššifravimą išties galima vertinti kaip nesusipratimą, nes iššifruojama kaip krikščioniškų vertybių nuvertinimas. Vadinasi, tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Tad labai paprastai buitiškai pasakysiu. Tarkim, jeigu yra asmuo, kuris nevertina krikščioniškų vertybių, o vertina judaizmo vertybes, jis yra grėsmė nacionaliniam saugumui pagal šią formuluotę. Todėl komitetas, įvertinęs tą nesusipratimą, kuris buvo senojoje strategijoje, tą labai teisingai pasakė krašto apsaugos ministrė gerbiamoji R. Juknevičienė, iš tiesų siūlo, kad tą klaidą reikia ištaisyti. Komitetas surado labai tinkamą ir gerą formuluotę, kurioje įvardija bendrai grėsmes ir religinėms bendruomenėms, ir visoms religijoms, nediferencijuoja, neskirsto, nediskriminuoja jų. Žmogiškosioms vertybėms, humanizmui. Manau, kad reikia pritarti, komiteto pasiūlytai tobulesnei, tinkamesnei formuluotei.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš neturiu iliuzijų įtikinėti žmones, kurie mano, kad krikščioniškos vertybės yra totalus blogis. Tie žmonės nuolat kalba ir yra visiškai aišku, akivaizdu, yra tiesiog sudėtinga diskutuoti su jais. Noriu priminti, kad senesnė nuostata, manyčiau, tikrai atsirado ne šiaip sau, tos vertybės iš tikrųjų yra vertingos. Beje, jų pagrindu, priminsiu, kūrėsi Europos Sąjunga, ne kas nors kitas. Vėliavos simbolika yra ne kokios nors sugalvotos bolševikinės žvaigždės, o Marijos nimbo žvaigždės. Gerbiamieji, jūs patys dabar norite perrašyti istoriją taip, kaip jums šauna į galvą, todėl aš siūlau to dalyko nedaryti. Juo labiau kad krikščioniškos vertybės yra pripažįstamos viso pasaulio kaip teigiamos vertybės, kurių pagrindu kuriamos daugelis žmogaus teisių. Jeigu tas nepatinka, tai nediskriminuokite krikščionių, kurie taip galvoja ir kurie sudaro mūsų visos visuomenės pagrindą.
PIRMININKAS. Dėkui. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas palaikote Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą, balsuojate už, kad turite kitą nuomonę arba esate už komiteto patobulintą variantą, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 21, prieš – 23, susilaikė 26. Taigi lieka komiteto pritarimas – iš dalies patobulinta redakcija.
Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Kolega Pupini, ar jūs sutinkate su pagrindinio komiteto išvada? Kolega Pupini, pritariate? Ačiū. Pritarta.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas dėl IV skyriaus 15 dalies, jam pagrindinis komitetas nepritarė. Kolega Sabuti, ar jūs norėtumėte kalbėti?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, norėčiau. Vis dėlto 15 dalis yra skirta įvardinti kitus vidaus rizikos veiksnius. Komitetas manė, kad tarp jų galėtų būti nepakankamai skatinamas piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant valstybę arba vietos savivalda, taip pat nepakankamai efektyviai panaudojant, kad į viešojo valdymo funkcijas būtų įtraukta atitinkama kontrolės sistema. Todėl šioje suvestinėje redakcijoje nėra komiteto argumentacijos. Norėčiau išgirsti pranešėjo argumentus ir po to siūlyti balsuoti ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atkreipiu Seimo narių dėmesį, kad komitetas tobulino strategiją ir atsižvelgė į siūlymus. Bet tobulinimas apėmė pačios strategijos trumpinimą, išskiriant esminius nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetus ir uždavinius. Taip, iš tikrųjų ne viskas liko, bet tokia jau buvo komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Sabuti, ar reikalaujate balsuoti? Tuoj, minutėlę.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Manau, kad šiuo atveju reikėtų sutikti su pagrindinio komiteto nuostata, kad tvirtinant Nacionalinio saugumo strategiją esminiai dalykai joje ir išdėstyti. Čia daugiau yra susiję su vietos… ir su piliečių dalyvavimu, todėl aš nesiūlau balsuoti dėl mūsų komiteto sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas dėl V skyriaus, kur pateikiamas ne tik tikslas, uždaviniai, bet ir principai, šio skyriaus pavadinimas keistinas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Pritarta iš dalies. Tenkina. Ačiū.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, sutinkam.
PIRMININKAS. Europos reikalų komiteto pasiūlymas, kuriam… (Balsai salėje) Taip, pritarta. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto nuomonei pritarta iš dalies. Sutinkama. Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies, sutinkama. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui dėl strategijos 20.5.2. punkto naujos redakcijos išdėstymo, deja, pagrindinis komitetas nepritaria. Ar Kaimo reikalų komitetas nereikalauja balsuoti? Ačiū. Užsienio reikalų komiteto pasiūlymams pritarta iš dalies, jis sutinka. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies. Pirmininkas norėtų vis dėlto pasakyti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tiesiog siūlau taupyti laiką. Ten daugeliui yra pritarta iš dalies, porai dėl struktūrinių teksto pakeitimų nepritarta. Taupom laiką ir važiuojam į priekį, mes sutinkam.
PIRMININKAS. Sutinkate su pagrindinio komiteto išvadomis. Ačiū. Vėlgi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui yra pritarta iš dalies. Čia kalbama apie IV skyriaus 21.4.1 punktą.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ir čia kaip tik yra susiję su tuo, dėl ko mes sutikome su pagrindinio komiteto redakcija siūlydami nebalsuoti. Dabar jau yra kitais žodžiais dėl to paties dalyko pritarta iš dalies. Todėl sutinku su ta redakcija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas… (Balsai salėje) Minutėlę, mes greitai einame, mums visiškai nedaug liko. Yra pritarta, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas sutinka. Pritarta iš dalies, taip pat sutinka. Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymui nepritarta. Bet kadangi nėra nė vieno Aplinkos apsaugos komiteto atstovo, mums tenka sutikti su pagrindinio komiteto nuomone. Aplinkos apsaugos komiteto vėlgi pasiūlymui 21.4.1 punktui taip pat nepritarta. Mes taip pat pritariame. Kaimo reikalų komiteto vėlgi pasiūlymui 21.5.1 punktui yra nepritarta. Matau, Kaimo reikalų komitetas sutinka. Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies. Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymui nepritarta.
Gerai. Prašau, J. Dautartas.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos, pirmininke. Mes suprantame, kad norime šitą klausimą baigti, bet 14.00 val. turėjo būti pietų pertrauka. Gerbiamasis pirmininke, 14.00 val. yra Seimo Pirmininkės prašymu Etikos ir procedūrų komisijos posėdis. Arba Seimas apsisprendžia ir mes balsuojame ir darbą pratęsiame, arba kitaip kažkaip…
PIRMININKAS. O gal, kolegos, mes galėtume J. Dautartą išleisti į… (Šurmulys salėje) Negalime? Neleidžiame? Neleidžiame. Tada aš turiu pateikti kolegos J. Dautarto pasiūlymą: ar mes pratęsiame darbą ir baigiame šį klausimą? (Balsai salėje)
Tada balsuojame, nes yra skirtingos nuomonės. Kas pritariate, kad pratęstume ir baigtume šį svarstymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Čia tikrai nedaug liko. Tikrai nedaug, kolegos. Labai nedaug.
Balsavo 62: už – 55, prieš – 4, susilaikė 3, tad baigiame šį mūsų svarstymą.
Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymui dėl strategijos 21.7.2 punkto yra nepritarta. Nematau, kad kas prieštarautų. (Balsai salėje) Ne, ne, čia Sveikatos reikalų komitetas. Mes irgi…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš tiesiog komentarą.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ten, kur nepritarta, paprastai tų punktų naujoje redakcijoje tiesiog neliko.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai. Mums irgi lieka pritarti. Aplinkos apsaugos komiteto taip pat nepritarta, mes irgi sutinkame su pagrindinio komiteto nuomone. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, kaip visada, nepritarta. Komitetas irgi neprieštarauja. Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies. Matau, A. Nedzinskas sutinka. Mes taip pat pritariame. Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymas yra 22.5 punktą performuluoti, tačiau pagrindinis komitetas nepritarė. Ar yra kitokių indikacijų? Ne. Matau, netgi ir A. Nedzinskas sutinka su nepritarimu, mes taip pat. Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymui nepritarta, mes taip pat su tuo sutinkame. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas jau minėjo, kad jis sutinka.
Toliau turiu išvardyti visus, kurie buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto… Vėlgi Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui nepritarta, sutinka. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Pirmininke, ar jūs sutinkate? Sakot, kas jums lieka. Gerai. Ačiū. Audito komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies. Ar yra kas nors iš Audito komiteto? Nematau. Mes taip pat sutinkame. Ekonomikos komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies. Nematau. A. Endzinas linktelėjo galva. Komitetas neprieštarauja. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Štai šitam pasiūlymui pagrindinis komitetas nepritarė. Kolega Sabuti, ar jūs pritartumėte, ar norėtumėte pakalbėti apie tai? Tuoj, minutėlę.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Vėl be argumentų nepritarta, tačiau, aš manau, tuos argumentus pasakys komiteto pirmininkas. O šiaip mūsų siūlymas buvo papildyti tekstą, kad turėtų būti ir ilgalaikės, ir vidutinės trukmės tokie tikslai, tačiau jeigu pagrindinis komitetas atsisakė vertinti ir svarstyti, aš nesiūlysiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kolegos. Taigi visi pasiūlymai yra apsvarstyti.
Dabar mes galime kalbėti. Viena nuomonė – už, viena – prieš. Nuomonė už – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai kviečiu balsuoti už po svarstymo ir turėsime gerą dokumentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas. Jo nėra. Tada V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties kurdami Nacionalinio saugumo strategiją mes sugebame ją sugadinti ideologiniais pagrindais. Niekaip negalima suprasti, kam reikia tai daryti žinant, kad Nacionalinio saugumo strategija apima pilietinę visuomenę, visus jos komponentus nieko neišskirdama, niekam nesuteikdama preferencijų, nes šio dokumento kertinis tikslas yra visų demokratinės visuomenės piliečių nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Aš labai apgailestauju, kad nepriimta Žmogaus teisių komiteto pozicija ir atmesta gerbiamosios D. Kuodytės pataisa. Tokiu būdu mes ideologizuojame dokumentus. Kam to reikia? Neturiu supratimo. Toks komjaunuoliškai pionieriškas entuziazmas. Gal čia iš tarybinių laikų tas paveldas ateina tiems žmonėms, kurie nesugeba atsikratyti to paveldo? Bet aš manau, kad taip mes tiktai gadiname reikalus, todėl susilaikysiu šios strategijos atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. A. M. Pavilionienė norėjo replikuoti.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš šiandien rytą užregistravau savo pataisą. Nesuprantu, kodėl ji nebuvo svarstoma? Aš iš karto žinau, kokia bus reakcija.
PIRMININKAS. Taip, ji turėtų patekti į priėmimo stadiją, kolege. Mes tikrai ją svarstysime.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Supratau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Ne. Girdžiu, ne.
Prašau balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 63: už – 57, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
Kolegos, noriu pasakyti, kad Seimo Pirmininkė prašė ypatingos skubos. Ar galėtume pritarti? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne.
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Ji kaip tik ir būtų svarstoma. Priėmimo stadijoje mes apie ją kalbėtume, jeigu bus pritarta ypatingai skubai.
Balsavo 63: už – 56, prieš – 3, susilaikė 4. Pritarta ypatingai skubai.
Tada yra vienas pasiūlymas, kaip ir buvo minėta, kolegės M. A. Pavilionienės. Ji siūlo pakeisti 4 skyriaus 13 punkto 6 papunktį. Kolege, prašau pateikti.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau kai kuriems Seimo nariams priminti, kad niekas nenusiteikęs prieš krikščioniškąsias vertybes, tačiau kalbama apie kitų tikėjimų ir religijų diskriminavimą. Todėl tokiame dokumente apskritai nereikėtų įvardyti konkrečios religijos. Reikia gerbti bendražmogiškas vertybes. Kaip aš minėjau, jos priklauso visoms religijoms, apskritai žmogaus teisėms ir laisvėms. Todėl neapsimeskime tokiais nekaltais ir nevaidinkime prieš rinkimus, ir nedalinkime vieni kitų į teigiamus ir neigiamus personažus. Labai ačiū. Todėl aš prašau balsuoti už mano pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – V. P. Andriukaitis. Oi, čia ypatingos skubos tvarka. Prašau, kolega.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties Nacionalinio saugumo strategija yra skirta visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kad ir kokių jie būtų pažiūrų, įsitikinimų, kad ir kokio jie būtų tikėjimo, kokios jie būtų socialinės padėties, ir tai garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Visas Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsnis dėl žmogaus teisių ir laisvių yra kartu sudėtinė Nacionalinio saugumo strategijos dalis, todėl šioje strategijoje išties negalėtų būti jokių prieštaravimų Konstitucijai, jokių išskyrimų, jokių preferencijų, nes kalbame apie asmens saugumą. Manau, kad R. Juknevičienė kokiuose nors NATO forumuose paaiškintų labai suprantamai kaip krašto apsaugos ministrė, kad ji yra atsakinga už kiekvieną krašto pilietį, nesvarbu, kokią jis religiją išpažintų, kokias jis pažiūras turėtų, ar jis iš viso būtų be religinių įsipareigojimų – ateistas ar dar kas nors. Tai kaip nacionalinio saugumo koncepcija gali ką nors išskirti? Tai jinai nori diskriminuoti kitus piliečius, kurie nori turėti kitokias pozicijas? Tai ką čia Seimas veikia? Partine propaganda užsiima ar vis dėlto svarsto fundamentalų klausimą?
Štai kodėl aš siūlau pritarti M. A. Pavilionienės pataisai, iš tiesų laikytis Konstitucijos, laikytis griežtai tų reikalavimų, kurie taikomi nacionalinio saugumo dokumentams.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė prieš – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nuostata, kurią siūlo išbraukti du socialdemokratai po šių pasisakymų, akivaizdu, galioja Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje nuo 2002 m. Ji dėl krikščioniškųjų vertybių, šeimos sampratos ir grėsmių tokioms sampratoms. Šias nuostatas įrašė būtent socialdemokratų Vyriausybė. Mes šioje savo naujojoje strategijoje paliekame tas pačias nuostatas, nesiūlome jų keisti. Būtų keista, jeigu šis Seimas staiga apsispręstų kitaip. Todėl, kalbėdami apie partiškumą, visų pirma kreipkitės į savo partiją, kuri labai teisingai 2002 m. ir 2005 m. įrašė būtent tokią nuostatą, kurią, aš manau, reikia išsaugoti jau ir šitoje Nacionalinio saugumo strategijoje Todėl kviečiu nepalaikyti siūlymo išbraukti ir iš dabar galiojančios strategijos nei krikščioniškųjų vertybių, nei šeimos instituto dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašau pasiruošti balsavimui ir balsuoti. Kas palaikote kolegės M. A. Pavilionienės pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 56: už – 13, prieš – 23, susilaikė 20. Taigi nepritarta. Tai buvo vienintelis straipsnis… (Balsai salėje) Kolegos, prašau susikaupti, mes tuoj baigsime.
Nuomonės. Keturi – už, keturi – prieš. Už nuomonių nėra. Už – P. Gražulis. (Balsai salėje) Tai gal jūs galite atsisakyti abudu, jeigu… (Balsai salėje: „Sutinkam.“) Na, matau… Ne. Gerai. Kolega Petrai, prašau kalbėti.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad dokumentas yra vis dėlto reikalingas, tęstinis. Man labai keista, kad tos nuostatos, kurias įrašė patys socialdemokratai dėl svarbumo mūsų valstybėje, kad būtų išsaugomos krikščioniškos vertybės… staiga jie po dešimties metų prieš tas vertybes sukyla.
Apskritai, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kažkaip nuolat kliūna tos krikščioniškosios vertybės, kurios nekliuvo anksčiau, kai mes nebuvome Europos Sąjungoje. Juk krikščioniškosios vertybės yra demokratiškos, tolerantiškos ir iš tikrųjų apimančios visas bendražmogiškąsias vertybes. Daugiau kaip 80 % mūsų tautos pasisako, kad yra krikščionys. Dabar kokias nors diskusijas kelti tuo klausimu ir prašyti, kad būtų balsuojama… Man tikrai visiškai neaišku, kas darosi mūsų sąmonėje po dvidešimties nepriklausomybės metų. Juk pats esminis dalykas – mes neturime išsižadėti savo identiteto, savo vertybių, ir tai lemia mūsų tautos saugumą. O jeigu mes išsižadėsime savo vertybių, be abejonės, tokia valstybė neturi ateities.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad kiekvienas girdi, ką nori. Aišku, Rasos kartojimas, kad tai 2002 m. priėmė socialdemokratų Vyriausybė, manęs nė kiek neįtikina. Na, gerai, priėmėme – tai priėmėme. Jūsų pusėje sėdi R. J. Dagys, kuris buvo vienas iš Socialdemokratų partijos įkūrėjų. Pamatė, kad suklydo, pamatė, kad jis daugiau konservatorius, ir atsirado toje pusėje. Tai ar reikia už tai R. J. Dagį smerkti? Aš manau, kad nereikia smerkti, tai jo pasirinkimas. Tai lygiai taip pat nėra… (Balsai salėje) Vertybės kinta, požiūris kinta.
Man toks vaizdas susidaro, kad mes rašome šią Nacionalinę strategiją tiktai gyvenantiems lietuviams. Po to stebimės, kodėl mes pykstamės su visais kaimynais. Todėl, kai mes įrašome tokį vieną sakinėlį, kitą, ir atsiranda tokia įtampa, kurios neturi būti tarp tautų, kurios gyvena vienoje šalyje.
Aš nežinau, jeigu tai yra racionalus pasiūlymas, nes nuo seno gyvena totoriai, štai jų šventė sekmadienį Trakuose, gyvena žydai, yra net frakcijos narys, gal jis išpažįsta kitą tikėjimą, bet mes įkalame vieną, ir viskas, ir neatsitrauksime nė žingsnio. Stačiatikių didžiausia… (Balsai salėje) Tai aš kalbu apie… Štai tokie argumentai, kad 2002 m. parašėme, ir tai yra mirtinas dalykas, ir jo keisti negalima, stebina. Tai keiskitės! Jūs gi moderni partija, vadovaujate šaliai, kuri yra Europos Sąjungos narė, bet stagnaciškai žiūrite į įkaltas nuostatas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš vis dėlto tiek dešinei, tiek kairei norėčiau pasakyti, kad šis dokumentas nepriklauso nuo politinių pažiūrų, nuo lytinių pažiūrų, etinių pažiūrų ir kitų pažiūrų. Tai yra Lietuvos valstybės piliečių nacionalinė strategija, kuri yra tęstinė ir kuriai reikėtų pritarti. O dabar moralizavimas ir nuvedimas šios strategijos ar į kairę, ar į dešinę tikrai yra neetiškas. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties nenorėčiau kartoti dėl tų trūkumų, kurie yra šioje strategijoje, bet, mano nuomone, ši strategija iš esmės nesugeba naujai pažvelgti į, kaip sakyti, besikeičiančias saugumo situacijas tiek pasaulyje, tiek regione. Aišku, jinai tokia blanketinė, standartinė, ir ta standartine prasme galima pasakyti, kad dokumentas išties nieko naujo neįneša. Tačiau jeigu mes pažiūrėtume į tas grėsmes, kurios Lietuvoje dabar yra, štai viena didžioji grėsmė – išsivaikščiojimas. Ir dabar (…) pakvietimą dalyvauti konferencijose, kad Lietuva neišsivaikščiotų. Emigracijos mastai milžiniški, skurdas, socialiniai kontrastai, nedarbas – apie tai reikėtų daug konkrečiau kalbėti kaip apie nacionalines grėsmes čia ir dabar. Deja, jos yra paraštėse. Atskirų komitetų pasiūlymai iš esmės, na, ignoruojami.
Galima sakyti: taip, šis dokumentas yra trumpas, trumpinamas, kai kuriose šalyse nėra taip detaliai atsakoma į klausimus, pavyzdžiui, Suomijoje labai detali strategija, Jungtinėse Amerikos Valstijose mažiau, kitose šalyse yra apie 50 puslapių. Bet mes tikrai turėtume paklausti, ką gi aktualizuojame, tvirtindami kas keleri metai savo Nacionalinę strategiją, kokius kertinius klausimus dabar pabrėžiame tam ketverių ar penkerių metų laikotarpiui, ką išryškiname kaip realią grėsmę? Tai į tuos klausimus gi nėra atsakymų. Yra labai tipinė blanketinė situacija – štampuojame panašius dokumentus ir nesigiliname į daugelį dalykų. Lygiai tas pats pasakytina ir apie konstitucinę dokumento dvasią…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Todėl aš susilaikysiu balsuodamas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš vis dėlto kviesčiau patvirtinti tą strategiją. Žinoma, galima daug: išplėsti ją ir pataisyti, ir, sakykim, vieną kažkokį dalyką paryškinti daugiau, kitą – mažiau arba atvirkščiai, bet iš esmės dokumentas yra rimtas ir reikalingas. Kviesčiau visus balsuoti ir pritarti, nes, man atrodo, kada mes svarstome būtent tokius klausimus, tai politiniai laikini skirtumai turėtų būti atidedami į šalį ir maksimaliai susitelkus einama vienu keliu ir visų žiūrima į vieną pusę.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinioji nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip tai galėčiau labai trumpai pasakyti, kad tikrai raginu balsuoti už, – svarbus dokumentas, tikrai buvo prie jo kruopščiai ir ilgai dirbta Vyriausybėje, Seime ir Gynybos taryboje. Tikrai dokumentas yra geros kokybės, bet negaliu nereaguoti į kilusią diskusiją, kuri gal dėl to, kad artėja vasara ir Seimas tikrai dirba labai intensyviai, kartais atrodė labai keistai, ir aš norėčiau, kad A. Sysas stačiatikių neišmestų iš krikščionių, nes būtų tikrai prastas šitų diskusijų rezultatas.
Paskutinis dalykas. Visus diskutuojančius ir susirūpinusius dėl krikščioniškųjų vertybių raginčiau paskaityti tekstą, apie ką kalbama, tai, kad tarp nacionaliniam saugumui keliančių grėsmių yra įrašyta ir tai, kad būtų iš tikrųjų grėsminga, jeigu visuomenė prarastų savo pamatines vertybes, yra labai normalus ir aiškus pasakymas. Šalia kitų grėsmių mūsų visuomenėje pamatinės vertybės yra krikščioniškosios. Kitom visuomenėm, kitose geografinėse platumose vertybės yra kitokios, tai yra natūralu, kam ginčytis su paprasta aksioma. Raginu, kolegos, iš tikrųjų nebesiginčyti dėl to, pritarti šiam dokumentui ir toliau jį stengtis įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės yra išsakytos. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIP-3399(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 61: už – 57, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimo projektas Nr. XIP-3399 priimtas.
Kolegos, prieš baigdamas… Minutėlę! Prašau nepabėgti. Prieš baigdamas rytinio posėdžio darbą, norėčiau štai ką pasakyti. Kadangi dar liko keletas klausimų iš rytinės darbotvarkės, manyčiau, kad mes vis dėlto turėtume pradėti nuo popietinės darbotvarkės taip, kaip yra numatyta, kaip mes patvirtinome darbotvarkę. Jeigu spėsime ir dar liks laiko, tai mes grįšime prie tų klausimų, išskyrus vieną – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ projektą, nes ten buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Tai mes galime jį pradėti pirmąjį. Aš tą ir noriu pasakyti. Jūs neišklausote ir iš karto puolate ginčytis.
Turiu dar vieną pranešimą. „Seimo Pirmininkei I. Degutienei „Dėl pasitraukimo iš TS-LKD frakcijos“. Prašau išbraukti mane iš Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių sąrašo ir nuo 2012 m. birželio 26 d. laikyti mane Mišrios Seimo narių grupės nariu. Pagarbiai – Lietuvos Respublikos Seimo narys S. Stoma.“
O dabar prašau registruotis. (Balsai salėje) Vedimo tvarkos nebėra, jau nėra ką vesti. Posėdis baigėsi, kolega! (Balsai salėje) Minutėlę! Registruojamės ir galėsite sakyti. (Balsai salėje) Tuoj leisiu, leisiu, nesinervinkite!
Užsiregistravo 43. Rytinis posėdis yra baigtas.
Po posėdžio suteikiu žodį P. Gražuliui replikai… dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų visada, kada mes svarstome klausimus ir jų nebaigiame, popietiniame posėdyje svarstome iš eilės visus klausimus. O dabar jūs pasirinkote kažkokią selektyvią tvarką – vieną klausimą, paskutinį, kelsite į pirmą po pietų, po to kitus, jeigu spėsim. Aš manau, kad tikrai taip nederėtų. Mes iš eilės svarstykime klausimus.
PIRMININKAS. Kolega, galima aš jums iš lėto dabar paaiškinsiu.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Mes iš tikrųjų… Kadangi buvo padaryta pertrauka dėl nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ projekto iki kito posėdžio, jis ir tampa pirmuoju klausimu. O visi kiti klausimai iš popietinės darbotvarkės eina savo ruožtu, iš eilės.
P. GRAŽULIS (TTF). Iš eilės.
PIRMININKAS. Iš eilės.
P. GRAŽULIS (TTF). Iš eilės, bet popietinio posėdžio pirmoje dalyje?
PIRMININKAS. Taip, ateikite, mes pasiaiškinsime ne per mikrofoną.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.