LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 456
STENOGRAMA
2012 m. birželio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF*). Pradedame birželio 21 d. popietinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
Dabar reikia susitarti, kaip dirbsime toliau. Rytinio posėdžio metu mes nepriėmėme kai kurių įstatymų projektų. Aš tikrai nesiūlysiu, nors galėčiau pasiūlyti balsuoti dėl dviejų energetinių įstatymų projektų. Matyt, balsų nebus ir reikiamas 71 Seimo nario skaičius nedalyvaus balsavime.
A. Matulas mane informavo, jog opozicija sutinka, kad klausimai… Ar tik alkoholio, ar ir tabako kontrolės? Tabako kontrolės ir alkoholio.
15.27 val.
Tabako kontrolės įstatymo 2, 4, 5, 6, 8, 91, 11, 12, 14, 15, 17, 18, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1498(3)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9, 1-10a, 1-10b ir 1-10c klausimai. Jūs sutinkate, kad būtų priimti šie įstatymų projektai? Aš norėčiau klausti, belieka tik balsuoti? (Balsai salėje: „Taip!“) Motyvai išsakyti, viskas parengta ir įstatymų projektai nekelia didelių aistrų. Yra bendras sutarimas. Jeigu jūs sutinkate, Tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1498. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Priimtas.
15.28 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 6, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 181, 182, 22, 26, 28, 29, 34, 341, 36, 41 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo bei priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 183 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1387(3)ES (priėmimo tęsinys)
Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo bei priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 183 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1387. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 81, prieš nėra, susilaikė 10. Priimtas.
15.29 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177, 1771, 1772, 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3778(2) (priėmimo tęsinys)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3778. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 91, prieš – 1, susilaikė 2. Priimtas.
15.30 val.
Baudžiamojo kodekso 201 ir 212 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3779. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 89, prieš – 1, susilaikė 2. Priimta.
Dėl vedimo tvarkos – V. V. Margevičienė. Prašau.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Aš tiesiog noriu visiems padėkoti, nes tai yra labai svarbus įstatymų paketas. Ačiū Sveikatos reikalų komitetui ir, žinoma, ačiū opozicinei Socialdemokratų partijai, kad leidote balsuoti ir priimti šį svarbų paketą. Ačiū, kolegos. Ir jums labai ačiū, gerbiamasis Žilvinai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tiesiog padėkų diena – dėkojame ir dėkojame vieni kitiems.
15.31 val.
Informaciniai pranešimai
Keli pareiškimai prieš dirbant toliau.
„Lietuvos Respublikos Seimui. Dėl pasitraukimo iš frakcijos. Prašau išbraukti mane iš Seimo Krikščionių partijos frakcijos narių sąrašo ir nuo 2012 m. birželio 21 d. laikyti mane Mišrios Seimo narių grupės nariu. Seimo narys V. Kurpuvesas.“ (Balsai salėje)
Antrasis pareiškimas. „Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nutarimas. Dėl G. Navaičio pašalinimo iš frakcijos. 2012 m. birželio 21 d., Vilnius. Liberalų sąjūdžio frakcija nutarė pašalinti G. Navaitį iš frakcijos.“ Sprendimas pridedamas. Priimti. Balsai išdėlioti. Pasirašė frakcijos seniūnas A. Kašėta. (Balsai salėje)
15.32 val.
Dabar norėtų Seimo Pirmininkė pateikti kitos savaitės darbotvarkę. Ar opozicija sutiktų? Sutiktų. Kviečiame… Pirmininkė gali bet kada. Suteikiu žodį Seimo Pirmininkei – kitos savaitės darbotvarkė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia vis tiek dėkoju opozicijai. Nors turiu teisę, bet ačiū. Mielieji kolegos, noriu pasakyti, kad kitą savaitę dirbsime birželio 26 d., irgi visą birželio 28 d., t. y. po du posėdžius, toliau darbas bus birželio 29 d., penktadienį. Pasistengėme taip, kaip Seniūnų sueiga prašė, padaryti irgi du posėdžius, t. y. iki 17.00 val. Ir pagal Konstituciją šeštadienį, birželio 30 d., yra paskutinis plenarinis posėdis, kuris bus iki 12.00 val. Po to mes, sugiedoję himną, eisime atostogauti.
Taigi birželio 26 d., daugelio įstatymų svarstymas ir priėmimas. Atrinkti iš komitetų pateiktų siūlymų tie įstatymų projektai, kurie iš tiesų šiandien yra labai svarbūs ta prasme, kad jau kai kur pagal Europos Sąjungos direktyvą yra taikomos sankcijos Lietuvai, todėl reikia tai padaryti. Kiti įstatymų projektai, kurie tikrai daug kartų buvo svarstomi, siūlytos įvairios pataisos, jos irgi ne kartą apsvarstytos, todėl jau yra svarstymas ir priėmimas. Toliau – darbo santykių reglamentavimo tobulinimas. Yra ir įstatymai, kurie privalomai įrašyti į darbotvarkę pagal Statuto 92 straipsnį, t. y. surinkti parašai. Toliau. Kitomis dienomis, kaip Seniūnų sueigoje buvome sutarę, aš tikrai dabar nevardinsiu, yra absoliučiai visi įstatymų projektai, kurių yra priėmimas.
Todėl naudodamasi proga kreipiuosi į visus Seimo narius: jeigu mes tikrai kolegialiai sutariame, kad kitos savaitės 30 d. pagal Konstituciją baigsime pavasario sesiją, o sutarėme Seniūnų sueigoje, kad bus tik svarstymas ir įstatymų priėmimas, iš esmės visą kitą savaitę yra įstatymų priėmimai, tai, gerbiamieji kolegos, aš labai prašau: jūs puikiai žinote, kad tam reikia, kad mažiausiai 71 Seimo narys dalyvautų balsuojant. Jeigu jūs boikotuosite, nedalyvausite, vadinasi, visi tie mūsų darbotvarkės klausimai, arba visi tie projektai, tikrai bus neįgyvendinti vien dėl to, kad mes patys fiziškai nedalyvausime balsuojant ir negalėsime priimti įstatymų, kurie tikrai yra aprobuoti Seimo, komitetų, ir gražiai, ir tvarkingai baigti pavasario sesiją. Tai tiek.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėjau pasiteirauti. Šiandien opozicinėje darbotvarkėje svarstysime klausimą dėl referendumo. Nematau, kad jis būtų įtrauktas. Ar jūs nesitikite, kad mes jį priimsime?
I. DEGUTIENĖ. Nelabai supratau. Įtrauktas šiandien.
J. OLEKAS (LSDPF). Šiandien taip, bet kadangi šiandien tik svarstymas, priėmimas tada būtų kitą savaitę.
I. DEGUTIENĖ. Tie klausimai, kaip jūs pastebėjote, ne tik šitas, bet ir šiandieniniai visi klausimai, kurių liko tiktai balsavimas dėl priėmimo, nėra įtraukti. Aš negaliu iš anksto žinoti, kas įvyks šiandieną, kad galėčiau kitai savaitei planuoti. Tai yra projektai pagal kitos savaitės planą, tačiau bus korekcija pagal šiandienos rezultatą.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kai rudenį buvo padarytas Azartinių lošimų įstatymo pateikimas, buvo numatyta svarstymo data – šių metų pavasario sesija. Į pavasario sesijos darbų programą taip pat įtraukta, visos reikalingos išvados, taip pat ir Vyriausybės, gautos, visi komitetai apsvarstė, pagrindinis komitetas pateikė išvadą, taip pat, kaip jūs prašėte, pagrindinis komitetas, šiuo atveju Biudžeto ir finansų komitetas, nurodė, kad tai yra prioritetinis projektas. Jeigu mes netęsime svarstymo šioje sesijoje ir nepriimsime, apskritai jo nebus, nes dar jį reikės derinti su Europos institucijom, bet aš jo darbotvarkėje nematau. Jūs man šiandien sakėte, kad jis bus. Kaip čia, Pirmininke, yra? Ar aš dar galiu tikėti Seimo Pirmininke, ar jau nelabai? Aš negirdėjau, Pirmininke. Algi, įjunkite Pirmininkei mikrofoną. Kas čia dabar yra?
PIRMININKAS. …mikrofonas. Prašau.
I. DEGUTIENĖ. Iš tikrųjų bus įtrauktas jūsų projektas ir kitos darbo grupės pateikimas. O jūsų darbo grupės, pabrėžiu – ne Ž. Šilgalio, o darbo grupės, projektas tikrai bus įtrauktas. (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKAS. Dėkojame Pirmininkei. Ar galima bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Ne. Balsuojame. (Balsai salėje)
Už – 98, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta.
Dabar dirbame pagal patvirtintą opozicinę darbotvarkę.
15.38 val.
2-1 – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1033.
A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mes dabar turėtume svarstyti pridėtinės vertės mokesčius, nes buvome sutarę, kad nukeliama į popietinį posėdį, ir tai turi būti pirmasis klausimas. Buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Mane informavo pagrindinio komiteto pranešėjas A. Valinskas, jog norima sulaukti (aš dar kartą pabrėžiu, jog taip buvo sutarta) Vyriausybės raštiškų išvadų. Kai jos bus gautos, antradienį, matyt, ir bus svarstomas šis klausimas, nes neturime Vyriausybės raštiškų išvadų. Buvo pasakyta daug priekaištų, kodėl jų nėra, ir kad Statutas to reikalauja.
Kviečiu į tribūną R. Kupčinską, pagrindinio komiteto pranešėją, dėl minėto įstatymo projekto. Kelis žodžius, kokia jūsų nuomonė ir kas pakito nuo svarstymo? Labai atsiprašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Pataisų negauta.
PIRMININKAS. Pasiūlymų, pastabų negauta. Komitetas pritarė.
Įstatymo priėmimo pastraipsniui procedūra. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta.
Dabar keturios nuomonės už, keturios – prieš. Nuomonė už – J. Olekas. Salėje nėra. Kalbėsite, Juozai?
Įjungtas mikrofonas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau palaikyti teikiamą projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. E. Žakaris nuomonė – už.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Kadangi prieš nėra, tai netrukdysiu.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 93, prieš nėra, susilaikė 14. Priimta.
15.41 val.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ projektas Nr. XIP-4259(2). Buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, todėl dabar turėtų vykti diskusija. Taip, aš matau, A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Prašyčiau jūsų pagalbos susigaudant situacijoje. Svarstymo stadijos pertraukos metu Liberalų sąjūdžio frakcija įregistravo pataisas dėl šio nutarimo projekto, prašau pasakyti, ar mes jas dabar svarstysime, ar tiesiog priėmimo stadijoje sulaukę pagrindinio komiteto išvadų?
PIRMININKAS. Ne, dabar mes… Kada įregistravote?
A. ENDZINAS (LSF). Šiandien.
PIRMININKAS. Ne, tai dabar svarstyti negalime. Jūs galite prašyti pertraukos iki kito posėdžio.
A. ENDZINAS (LSF). Tai, be jokios abejonės. Pirmininke, tokiu atveju, jeigu negalime svarstyti tiesiog dėl laiko stokos, mes tada frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio, kad būtų galima apsvarstyti pagrindiniame komitete ir svarstyti su visu nutarimo projektu. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerai. (Balsai salėje) Balsuojame. Ai, V. Žiemelis. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis kolega, gal jūs atsiimsite? Iki priėmimo jūs dar galite siūlyti, dabar tiktai svarstymas.
PIRMININKAS. Siūlymas nuskambėjo, įkalbinėti vienam kito jau nebereikia. Balsuojame dėl pertraukos, kurią pasiūlė Liberalų sąjūdžio frakcija. (Šurmulys salėje)
Už – 57, prieš – 39, susilaikė 10. Pertrauka iki kito posėdžio.
15.44 val.
2-3 – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4027. Svarstymas. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 ir 19 straipsnių pakeitimas. Išsiblaškę šiandien visi, įsiaudrinę. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia gerbiamojo kolegos B. Bradausko projektas, kuriame atkreiptas dėmesys, kad yra nesuderinti įstatymai. Aplinkos kontrolės įstatyme nustatytas reikalavimas arba teisė aplinkosaugos pareigūnams turėti galimybę persekioti pažeidėjus naudojantis atitinkamu ženklinimu bei atitinkamos spalvos švyturėliais. Bendru sutarimu komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir atkreipė dėmesį į Teisės departamento ir kitų institucijų pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijose nėra. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Pritarta po svarstymo. (Balsai salėje)
2-4 – Seimo protokolinio nutarimo… Taip, prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų kadangi patvirtinome darbotvarkę, tai gal galima, ypatinga skuba ir priimkim šį įstatymą, nes jis nekelia jokių diskusijų.
Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gal galėtumėte pasiūlyti ypatingą skubą dėl šio įstatymo, nes nereikėtų kitą savaitę, jau darbotvarkę patvirtinome, sumažinome darbotvarkę. (Balsai salėje) Vyriausybė yra pateikusi kitą projektą, tarp kitko, kolegos.
I. DEGUTIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybės yra kitas projektas, tiktai pavadinimas tas pats, o šiuo atveju yra visai kitas turinys ir kitas straipsnis, todėl aš siūlau ypatingos skubos tvarka jį priimti.
PIRMININKAS. Gerai, tai buvo paaiškinta. Pirmininkė neteikia ypatingos skubos tvarka, todėl ir balsuoti negalime. (Balsai salėje: „Teikia, teikia!“) Atsiprašau, teikiate? Bet Ministras Pirmininkas sako… Gerai, teikia. Teikiame.
Priėmimas. Dėmesio, dabar reikia perregistruoti stadijas. Gerai, balsuojame dėl ypatingos skubos tvarkos. Balsuojame, ar pritariame ypatingos skubos tvarkai?
Už – 97, prieš – 2, susilaikė 7.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta.
Dabar keturios nuomonės – už, keturios – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 104, prieš nėra, susilaikė 3. Priimta.
15.47 val.
2-4 – Seimo protokolinio nutarimo dėl nepriklausomo ekspertinio įvertinimo projektams Nr. XIP-4407–Nr. XIP-4418 projektas. Į tribūną kviečiu V. Žiemelį. (Balsai salėje) J. Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašau. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai, ką iniciatoriai vadina projektais, jau nebėra projektai, jau jie yra tapę įstatymais, bent kai kurie, na, ne visi, lydimieji yra likę. Bet vis dėlto esmė yra tie du pagrindiniai įstatymai – atominės elektrinės ir koncesijos. Tai jie yra nebe projektai, o mes prašysime išvados dėl projektų. Nebėra tų projektų, yra įstatymai. (Balsai salėje) Tai neatitinka Statuto, kaip gali protokolinį nutarimą svarstyti dėl dalyko, kurio nėra.
PIRMININKAS. Tai ką siūlote? (Balsai salėje) Gerai. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis Jurgi, jau dabar šis projektas tapo įstatymu? (Balsai salėje) Jau pasirašė Prezidentė? Ar jau pasirašė Prezidentė? Ar jau paskelbta „Valstybės žiniose“? Ką tu kalbi? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai klausimas svarstomas, tuomet galima pasisakyti dėl motyvų, bet ne taip, kaip daro J. Razma. Aš nežinau, kas jam leidžia taip savivaliauti. Suprantama, jūs turite nedaug balsų, jų balsai lemia, ir visą laiką posėdyje darote tokias, taip sakant, keistas galimybes jiems blokuoti klausimus. Tai gal darykime normaliai, kaip priklauso. Pradės klausimą svarstyti, Jurgis pateiks argumentus, projektai ar ne projektai, tada matysime kaip. Nes šiuo atveju Jurgis apskritai neteisus, nes kol kas įstatymai nepasirašyti, net Seimo Pirmininkės nėra vizuoti, net nėra suredaguoti ir dalis yra nepriimta, o ar bus priimti, nėra aišku. Taigi jie iš tikrųjų yra projektai.
PIRMININKAS. J. Razma dar kartą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, kaip čia yra su tais projektais, tai aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Iki antradienio, aš manau, mes išsiaiškinsime, ar pagal Statutą bėra teisiniai pagrindai siūlyti ekspertizę, ir iki to laiko, aš manau, Seimo Etikos ir procedūrų komisija, jeigu jau norime visi taip tiksliai veikti, gali padaryti savo išvadą, ar bėra teoriškai įmanomas toks mūsų sprendimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerai, pertrauka!
PIRMININKAS. Balsuojame, premjere, ne pertrauka. Balsuojame dėl pertraukos. Balsuojantys už balsuoja už pertrauką.
Už – 61, prieš – 45, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio.
Gerai.
15.51 val.
2-5a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-4546. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – A. Butkevičius. Ar B. Vėsaitė? B. Vėsaitė eina į tribūną. Kalbame apie Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija siūlo į pavasario sesijos darbų programą įtraukti du papildomus įstatymų projektus: projektą, kurio registracijos Nr. XIP-4542, ir projektą, kurio registracijos Nr. XIP-4543.
PIRMININKAS. Norinčių jūsų klausti nėra. Labai ačiū. Iš karto turėčiau pasakyti, kad yra pateikti… (Balsai salėje) Ačiū pranešėjai. Yra pateikti Seimo nario D. Budrio, Seimo narės M. A. Pavilionienės ir Seimo nario V. Simuliko du projektai dėl to paties nutarimo, t. y. papildyti Seimo sesijos darbų programos projektą minėtais įstatymų projektais, kurie jau yra įtraukti į darbotvarkę.
Dabar nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Kolegos, kadangi nėra prieš, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo.
Už – 67, prieš – 7, susilaikė 25. Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo su mano minėtais pasiūlymais.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 70, prieš nėra, susilaikė 25. Nutarimas priimtas.
15.55 val.
2-5b klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4542. Pateikimas. Pranešėjai: B. Vėsaitė arba A. Butkevičius. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo tikslas – suteikti savivaldybėms galimybę nustatyti privalomuosius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus neefektyvią energiją vartojantiems pastatams.
PIRMININKAS. Viskas, taip trumpai. Jūsų nori paklausti E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, tai jūs pasakykite dabar, tas įstatymas tikrai nėra sudėtingas, kodėl vis dėlto dabartinė valdančioji dauguma nepasinaudojo ir nepasiūlė naujo įstatymo?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aišku, geriau vėliau, negu niekada. Šilumos ūkio klausimus reikia skubiai spręsti, nes paskutiniai žmonės išvyks į užsienį, o pensininkai, tiesą sakant, jau dabar vasarą moka žiemos skolas už šilumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikrai kviečiu balsuoti. Matau, kad kolegos neprieštarauja, tai bendru sutarimu galbūt ir priimsime šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Girdžiu: „Balsuojam!“ Balsuojame.
Už – 68, prieš nėra, susilaikė 20. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. (Balsai salėje)
15.59 val.
2-6a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo projektas Nr. XIP-4501. Pranešėjas – V. Žiemelis. Pateikimas.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš prašau įtraukti į sesijos darbotvarkę Referendumo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Norinčių jūsų paklausti… Tuoj pažiūrėsime, užstrigo sistema. Norinčių jūsų klausti nėra. Ačiū.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Svarstymas. (Balsai salėje) Yra gautas pasiūlymas į šį nutarimą… papildyti nutarimą kitu įstatymo projektu – Kelių transporto kodekso 8 straipsnio papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-4201, kurį teikia J. Stanevičius. Nutarimą svarstome su papildymu.
Svarstymo stadijoje diskusijose dalyvauti nėra norinčių, kalbėti nėra norinčių. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo. (Balsai salėje)
Priėmimas. Priėmimo metu balsuosime. (Balsai salėje) Priėmimas. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Balsuojame dėl nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 62, prieš – 7, susilaikė 22. Priimtas.
Dokumentų skyrius 2-5a ir 2-6a nutarimus, kuriuos mes priėmėme su papildymais, sujungs į vieną nutarimą. Tai bus paprasčiau ir sutaupysime popieriaus.
16.00 val.
2-6b – Referendumo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4498. Pranešėjas – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlau padaryti Referendumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pakeitimą. Pagrindinis tikslas, labai trumpai pasakysiu. Tuo atveju, kai referendumas skelbiamas piliečiams surinkus parašus, referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. O kai referendumas skelbiamas įgyvendinant piliečių reikalavimą, jau nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, kai referendumas skelbiamas įgyvendinant Seimo narių grupės iniciatyvą. Jeigu šis klausimas Seime sprendžiamas, kad galėtume kiekvieną referendumą priderinti prie tam tikrų rinkimų. Yra keturi: savivaldybių, Europos Parlamento, Prezidento rinkimai. Tokiu atveju nereikėtų papildomų lėšų, organizuojant referendumus ne rinkimų dieną.
Šis įstatymo projektas, manau, reikalingas ne tik galbūt dėl būsimo referendumo, bet ir dėl ateities referendumų, kad mažiau kainuotų.
PIRMININKAS. Ž. Šilgalis. Nėra salėje. B. Vėsaitė. Norite klausti? Ne. K. Komskis. Prašom.
K. KOMSKIS (TTF). Paprastas klausimas, kiek kainuoja vieno referendumo visas atlikimas?
V. ŽIEMELIS (KPF). Aišku, geriausiai atsakytų Z. Vaigauskas. Mano žiniomis, tai kainuoja, aišku, ne vieną milijoną.
PIRMININKAS. Motyvai už ir prieš. Nuomonė už – Ž. Šilgalis. Nėra salėje. Birute Vėsaite, kalbėsite? Ar kalbėsite? B. Vėsaitė – nuomonė už. Ar kalbėsite? Ne. Nuomonė prieš – R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Konstitucijoje įtvirtinta, kad aukščiausią suverenią valią tauta reiškia tiesiogiai arba per demokratiškai išrinktus atstovus, tai yra Seimo narius. Demokratiškai išrinkti atstovai, Seimo nariai, jau ankstesnėje kadencijoje išreiškė valią statyti atominę elektrinę, patvirtindami Nacionalinę energetikos strategiją. Remiantis tuo buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, Branduolinės energijos įstatymas. Tai yra teisės aktai, kuriuose juodu ant balto parašyta naujos atominės elektrinės statyba. Kur referendumų iniciatoriai buvo tada? Mano toks klausimas. Siūlau nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už pritaria įstatymo projektui po pateikimo, balsuojantys prieš ir susilaikę mano kitaip.
Už – 50, prieš – 11, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Kitas darbotvarkės klausimas yra 2-7 – projektas Nr. XIP-4210. Deja, bet šio klausimo mes svarstyti negalime, nes tik šiandien yra gauta pagrindinio komiteto išvada. Todėl pagal Statutą šio įstatymo projekto, t. y. Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, svarstyti negalime. Dar kartą galiu pakartoti – tik šiandien gauta pagrindinio komiteto išvada, įregistruota. Todėl pagal Statutą šio projekto negalime svarstyti.
Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Prašom, žodis jums.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …tai yra opozicinės darbotvarkės klausimas, jūs dabar imate ir išimate jį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, nei aš įdedu, nei aš išimu. Statutas reikalauja – pagrindinio komiteto išvada turi būti įregistruota prieš 72 val. Šiuo atveju išvada registruota tik šiandien.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pagrindinis komitetas šiandien ir vakar galvotrūkčiais svarstė visus įstatymų projektus, susijusius su atominės elektrinės klausimu.
PIRMININKAS. Ten buvo pateikta ypatingos skubos tvarka.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ypatinga skuba buvo po to.
PIRMININKAS. Skubos tvarka. Deja, ponas Juliau, mes negalime svarstyti. Ačiū. Dirbame toliau.
16.06 val.
2-8a – Nr. XIP-3344 ir 2-8b – Nr. XIP-3345. Pirmasis įstatymo projektas, mano minėtas – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3344. Svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Stirblytę. Arūnė kalbės dėl abiejų įstatymų projektų, nes yra pagrindinė pranešėja dėl abiejų. Prašom.
A. STIRBLYTĖ (LiCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė projektus Nr. XIP-3344 ir Nr. XIP-3345 ir dėl abiejų projektų išvada yra tokia pati: įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pareikštas pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo. Atitinkamai tokia pati išvada ir toks pat balsavimas yra dėl kito projekto.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš, taip numato Statutas. Viena nuomonė už – Ž. Šilgalis, nėra salėje. L. Kernagis – nėra salėje. Nuomonės prieš nėra. Yra. L. Kernagio nėra. Balsuojame. Grąžinti iniciatoriams tobulinti, projektas Nr. XIP-3344.
Už – 87, prieš nėra, susilaikė 6. Pritarta komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Loterijų įstatymo 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3345. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nebuvo norinčių kalbėti. Balsuojame. Irgi toks pat siūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Už – 83, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti.
16.09 val.
2-9 – Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2678. Svarstymas. Pranešėjas – V. Žiemelis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
V. ŽIEMELIS (KPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs šį projektą, parengė patobulintą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu už. O šio projekto esmė yra tokia. Jeigu gaunamas pranešimas apie nusikaltimą ir dar nepakanka duomenų, tuo atveju turėtume teisę suteikti dar dešimt dienų papildomai patikrinti, atlikti veiksmus, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis. Nebūtų tokių atvejų, kai, pamenate, prokuratūra FNTT istoriją iškėlė, pradėjo ikiteisminį tyrimą tik po trijų mėnesių. Nebūtų vilkinimo, būtų privaloma ne ilgiau kaip po dešimties dienų, jeigu nėra viskas aišku, patikrinti, atlikti tam tikrus veiksmus, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis, ir pradėti arba nepradėti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Pasiūlymų nėra gauta dėl jūsų projekto. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. (Balsai salėje) Aš negaliu pateikti. Jeigu Seimo Pirmininkė pasiūlys ypatingos skubos tvarką, tai mes priimsime. Bendru sutarimu galima pritarti po svarstymo. Prieštaraujančių negirdžiu. Pritariame.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galima bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? Pritariame. Priėmimas. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Įstatymas vieno straipsnio. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes esame sparčiai padirbėję. Esame sutaupę net visą valandą. Iš rytinės posėdžių darbotvarkės yra keli įstatymų projektai, kurie nekelia didelių aistrų, tikrai ne tie. Juos mes dabar galbūt galėtume priimti? (Balsai salėje) Pabaikime. Bet tada, aš bijau, kad 71 salėje nebus. Mano, kaip posėdžio pirmininko, valia pasiūlyti ir net pateikti balsuoti, nes darbotvarkės laikas gerokai lenkiamas. 17.30 valandos darbo klausimas turėtų būti, mes tikrai nesugaišime labai daug. Taigi dėl jūsų stengiuosi. Taigi jums nereikės po to priėmimo kartoti. Mes tiesiog supaprastinsime visą gyvenimą sau. Kam mums gaišti pusę dienos po to reikės? Gerai, aš po to pasitikslinsiu.
16.12 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo 18 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3656. Pateikimas. Į tribūną kviečiu D. Budrį. Taip, aš kviečiu, po to mes pasižiūrėsime, kuriuos įstatymų projektus greitai pasiruošę galėtume priimti.
D. BUDRYS (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tada irgi pasistengsiu kuo skubiau, nes ir taip įstatymo projektas daugiau ar mažiau yra žinomas. Šiuo metu įstatymai nenustato jokių sankcijų pirkimą laimėjusiam tiekėjui, jei jis nepagrįstai atsisako sudaryti pirkimo sutartį. Dėl to yra žlugdomi didžiausi projektai, stabdomos investicijos. Todėl šito projekto pakeitimo esmė yra ta, kad siūloma nustatyti, kad tiekėjas, be priežasties atsisakęs sudaryti pirkimo sutartį, negalėtų juose dalyvauti trejus metus. Taigi siūlau nustatyti laikiną diskvalifikaciją. Tokias priemones prašė nustatyti tikrai ne viena perkančioji organizacija, todėl gimė šis mano pasiūlymas.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, gal galite paaiškinti dėl straipsnio 6.212? 1 dalyje rašoma, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta. 4 – šio straipsnio nuostatos neatima iš kitos pusės teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas. Kaip čia yra? Tai vienas kitam lyg ir prieštarautų?
D. BUDRYS (LSDPF). Tikrai jie neprieštarauja, būtent taip Civilinis kodeksas apibrėžia, kas yra nenugalima jėga, tai yra force majeure. Ir dėl tos priežasties, kai dažniausiai yra atsisakoma, patys žinote, kokiomis priemonėmis bandoma piktnaudžiauti ir kieno sąskaita. Tai yra mūsų valstybės sąskaita, mūsų biudžeto.
PIRMININKAS. K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų pasiūlymas gana geras, bet aš norėčiau priminti, kad analogišką, tik metų pertrauką, kad negalėtų dalyvauti, siūlė Antikorupcijos komisija, bet jis neperėjo. Kaip jūs manote, ar turi perspektyvą treji metai, iš tiesų toks labai nepamatuotas laikotarpis?
D. BUDRYS (LSDPF). Na, dėl pamatavimo aš nesu tikras, bet ką jūs paminėjote, kad buvo Antikorupcijos komisijos pasiūlymas, tai tikrai labai sveikinu. Po pateikimo tikrai galėtume pasvarstyti, kokia tai galėtų būti diskvalifikacija. Galbūt tai galėtų būti ir vienų metų.
PIRMININKAS. R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar neatrodo, kad per didelė bausmė treji metai? Ir kitas klausimas. Jei tiekėjas nepiktybiškai nutraukia sutartį, kaip tada bus?
D. BUDRYS (LSDPF). Pradėsiu nuo pirmojo klausimo. Dėl piktybiškumo, tai, manau, galbūt piktnaudžiauja tiekėjai nesąžiningai konkuruodami dėl viešųjų pirkimų. Čia aš kaip tik ir teikiu suteikiantį skaidrumo įstatymo projektą, pagal kurį nebūtų piktnaudžiaujama, nebūtų specialiai daromos kliūtys dideliems mūsų projektams ir stabdomos investicijos, kurios turėtų būti įgyvendintos.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mintis jūsų teikimo aiški, bet ta formuluotė, kuri pateikta, man atrodo, yra ganėtinai neįgyvendinama, tuščia. Nes visada kokios nors priežastys bus nurodytos. Nebus be priežasčių pasitraukta iš konkurso. O kai dėl procedūros ginčysis, ar tos priežastys yra priežastys, kaip vyks visa ta procedūra? Šiuo atveju tai turėtų būti laiko stebėjimai, kas nors turėtų vertinti, kad tokios kompanijos ateina, kur nors dalyvauja, prapuola? Priežastis visąlaik nurodys, ir 120 priežasčių visi, pradėdami nuo kokio nors Mėnulio užtemimo.
D. BUDRYS (LSDPF). Tikrai geras klausimas, tačiau, žinote, jeigu mes nebandysime skaidrinti, o jūs iš tikrųjų ne kartą esate pasisakę už viešųjų pirkimų skaidrumą, net buvo sukurta gerbiamosios A. Bilotaitės komisija, kuri pasisakė už skaidrumą… Gerbiamieji, mes pradėkime, bent jau pasakykime A. Jeigu norėsime pasakyti B ir dar kitomis priemonėmis, tai, manau, mes galėsime pažaboti tuos neskaidrius pirkimus.
PIRMININKAS. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų labai skubėdamas pristatėte šį projektą, todėl sulaukėte papildomų klausimų. Paprastai jūs projektus pristatote iš esmės, visiems suprantama kalba ir sutaupote galiausiai laiko. Ir vis dėlto pristatydamas šį projektą jūs glaustai pasakėte, kad yra ne vienas atvejis, kai buvo piktnaudžiaujama šiomis normomis. Ne vienas atvejis gali būti ir 10, ir 100, taip pat gali būti ir nė vienas atvejis. Gal jūs galėtumėte pailiustruoti bent keletu pavyzdžių, kaip iš tikrųjų tai yra atsitikę praktikoje ir kokie svarbūs objektai dėl to nukentėjo? Dėkoju.
D. BUDRYS (LSDPF). Galiu pasakyti dėl to… Dėkui už klausimą, tikrai geras klausimas. Tikrai buvo tokių, buvo ir „Lietuvos geležinkelių“, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, taip pat Automobilių kelių direkcijos bei kitose institucijose, kur buvo dirbtinai kišami pagaliai, todėl šiandien žinome, kad investicijos nėra panaudojamos tokia apimtimi, kokia jos galėtų būti.
PIRMININKAS. J. Stanevičius.
J. STANEVIČIUS (KPF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar nebūtų tikslingiau iš viso išbraukti tokią priežasties sąvoką, nes, kaip sakė gerbiamasis R. J. Dagys, atsirastų įvairaus formato priežasčių? Tai gal tiesiog, jeigu jau pasirenki atlikti tą veiksmą, pirkimą, tai tokiu atveju traukimosi kelio atgal nėra?
D. BUDRYS (LSDPF). Dėkui už klausimą. Kaip minėjo pradžioje gerbiamasis E. Jonyla ir gerbiamasis R. J. Dagys, iš tikrųjų yra apibrėžta nenugalima jėga, t. y. force majeure, kas tai yra – Civiliniame kodekse. Būna priežasčių, kad, tarkime, dėl objektyvių priežasčių pasitraukia. Bet puikiai žinome tas situacijas, kai jos būna tikrai neobjektyvios ir nesąžiningos. Tai yra noras būtent šia prasme pažaboti tas įmones, kurios nesąžiningai elgiasi Viešųjų pirkimų įstatymo atvejais.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip prelegentas pristatė, tokių atvejų pasitaiko, kai laimėjusi organizacija, numušusi kainą ar kitaip sumažinusi ir laimėjusi konkursą, negali įvykdyti tų įsipareigojimų. Ir tada konkursas yra sužlugęs. Todėl aš tikrai siūlau, kad tokios galimos priemonės būtų tokiais atvejais taikomos, ir po pateikimo siūlau pritarti. Jeigu, kaip kolegos minėjo, yra kokių nors patikslinimų, tai tą galėsime patikslinti svarstydami komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame ar bendru sutarimu galima pritarti? Nėra prieštaraujančių? Bendru sutarimu pritarti po… (Balsai salėje) Balsuojame. Na, gerai, balsuojame dėl pritarimo po pateikimo.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau, kad mūsų gretos tirpsta kaip sniegas, pašvietus pavasario saulei, todėl aš paskelbsiu balsavimą dėl priėmimo. Mes galime priimti kelis įstatymus, kurie nekelia jokių abejonių. Laiko sutaupysime, labai nedaug. Aš tikrai prašau jūsų visų labui, mūsų pačių labui, tai užims labai nedaug laiko.
Už – 70, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
16.21 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl Tarptautinės jūros dugno institucijos privilegijų ir imunitetų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-3855. Priėmimas. Balsuojame. (Balsai salėje) Nr. XIP-3855 „Dėl Protokolo dėl Tarptautinės jūros dugno institucijos privilegijų“, 1-15. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame, gerbiamieji Seimo nariai. Nenorit? Gerai. Žinote, norite gaišti, gerai. Atsiimu savo siūlymą, dirbkim dieną naktį, nes čia mes greit nepriimsim. Balsuojam. Gerai, pažiūrėsime, bus 71 ar ne. Aš geranoriškai siūlau per 5 minutes išspręsti problemą. (Balsai salėje) Darbotvarkės 1-15 klausimas, registracijos Nr. XIP-3855, įstatymo „Dėl Protokolo dėl Tarptautinės jūros dugno institucijos privilegijų ir imunitetų ratifikavimo“ projektas. Priėmimas. Liko tik balsuoti, yra keli tarptautiniai įstatymai. Štai ir viskas. Balsuojame. Na, nenorėsite, nebus. (Triukšmas salėje) Balsuojame, mes juk sutaupysime laiko. Mes esame darbotvarkę aplenkę pusantros valandos. Gerbiamieji Seimo nariai! Yra klausimai, dėl kurių mums liko tik balsuoti. Štai ir viskas. Jokios klastos, jokio sąmokslo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Priimtas.
16.22 val.
1-16 darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Europos vietos savivaldos chartijos papildomo protokolo dėl teisės dalyvauti vietos valdžios reikaluose ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-3873. Priėmimas. Balsuojame. (Balsai salėje) Tikrai negalvokite, neapgaudinėju. Aš nesistengiu čia netyčia įdėti tų įstatymų projektų, dėl kurių mes nesutarėme. Negi aš panašus į žmogų, kuris čia bandys visus lygioje vietoje apgauti? (Balsai salėje) Pagal save nespręskite. Čia jau būtų supergudrumas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Priimtas.
16.23 val.
1-18 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-3898. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Priimtas.
16.24 val.
1-17 klausimas – įstatymo „Dėl Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-3875. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 81, prieš – 1, susilaikė 1. Priimtas.
16.25 val.
1-19 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-3919. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 79, prieš nėra, susilaikė 3. Priimtas.
16.26 val.
Ir dabar 1-20a klausimas – įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4021. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Priimtas.
Ką gi, toliau jau dirbame pagal pagrindinę darbotvarkę.
I. Šiaulienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu jūsų norą įvykdyti savo valdančiosios daugumos programą, bet vis dėlto šiandien po pietų yra opozicinė darbotvarkė. Malonėkite grįžti prie jos.
PIRMININKAS. Grįžau. Keisčiausia, kad šie įstatymų projektai nei valdančiosios daugumos, nei mažumos. Šiaip jau valstybės tie projektai, jie tarptautinių santykių projektai.
16.27 val.
Teismų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4504 (pateikimas)
2-11 klausimas – Teismų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4504. Pranešėjas – V. Žiemelis. Pateikimas.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šis pateikimas irgi jokiu būdu ne politinis. Seimas dar 2011 m. gruodžio 6 d. nutarė pradėti Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių teismų reorganizaciją. Įstatymas yra priimtas, tačiau, mūsų požiūriu, tai ir mano, ir K. Ramelio, kuris turi didelę teismų darbo patirtį, būtina taisyti patį Teismų įstatymą. Kadangi tuo atveju, kai mes reorganizuosime iki galo, ypač Vilniaus mieste, Vilniaus miesto teisme sujungus visus teismus dirbs daugiau kaip 100 teisėjų. O įstatymo 14 straipsnis, reglamentuojantis pirmininkų ir pavaduotojų skaičių, labai aiškiai pasako, kad pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame ne mažiau kaip 10 teisėjų, o kuriame daugiau kaip 22. Tačiau tuo atveju, kai skaičius didėja iki 100, be abejonės, kad dviem teisėjams yra labai sudėtinga valdyti tokį didelį mechanizmą, ypač teismą. Todėl siūlome tam tikrą gradaciją. Tuo atveju, kai teisme dirba daugiau kaip 50 teisėjų, kad būtų skiriami jau trys pavaduotojai, o daugiau kaip 70 – iki keturių. Teismas pagal vidaus darbo tvarkos taisykles gali sukurti skyrius, dabar jau ir baudžiamųjų bylų, ir civilinių, ir administracinių, gal ir darbo ir, be abejonės, kad darbo kiekvienam pakaks.
Kita vertus, iš karto atsakau į Teisės departamento išvadas, kad tai gali pareikalauti papildomų pinigų. Paskaičiavome, kad iki reorganizacijos yra 8 pirmininkai ir 10 pavaduotojų, o jeigu būtų priimta mano pataisa, tai vietoj 8 pirmininkų būtų 3 pirmininkai ir vietoj 10 pavaduotojų – 9 pavaduotojai. Taigi lėšos sutaupomos, ir gana ženkliai. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Faktiškai į klausimą atsakė, nes aš norėjau paklausti dėl lėšų, ar sutaupoma, ar reikia pridėti.
PIRMININKAS. R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu, yra labai gera pataisa. Bet kiek yra teismų, kur yra virš 70 teisėjų? Ir gal galite pasakyti, kiek reikės papildomai iš biudžeto lėšų?
V. ŽIEMELIS (KPF). Dėl lėšų aš pasakiau. Papildomų lėšų nereikės, kadangi dabar, iki reorganizavimo, yra 8 pirmininkai, o bus 3 pirmininkai. O vietoj 10 būtų 9 pavaduotojai. Lėšos yra sutaupomos. Yra Vilniaus ir Kauno… Iš esmės pavaduotojų skaičius padidėtų tik šiuose teismuose. Neįmanoma tokio didelio teismo valdyti keliems žmonėms, yra labai sunku.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar aš teisingai supratau, kad pavaduotojai išgelbės Vilniaus ir Kauno problemą ir sprendžiamų bylų kokybė pagerės tada? Taip aš supratau?
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš prisitaikau prie dabarties. Kadangi paskelbta reorganizacija ir pamiršo, kad teismas gerokai padidėjo, ypač Vilniaus, kuriame dirbs virš 100 teisėjų, ir, be abejonės, teismas sukurs skyrius ir tiems skyriams kas nors turi vadovauti. Teisėjas už nieką juk nevadovaus, vadovavimas yra apmokamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
16.32 val.
2-12a klausimas – Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-4533 ir 2-12b klausimas, lydintysis įstatymo projektas – Valstybės tarnybos įstatymo 11, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4534. Matyt, kalbėsime iš karto apie abu įstatymų projektus. Pranešėja – ponia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pataisų esmė labai aiški: naikinti žmonių diskriminavimą, kuris įtvirtintas Karo prievolės ir Valstybės tarnybos įstatymuose. Šiuose įstatymuose numatytos lengvatos tiems, kurie atliko privalomąją karinę tarnybą ar baigė bazinius karinius mokymus, jiems stojant į aukštąsias mokyklas į valstybės finansuojamas vietas ir į valstybės tarnybą.
Nemanau, kad moralinė pareiga tarnauti tėvynei ar pasirengti ginti tėvynę gali būti atlyginama minėtomis lengvatomis. Be to, esame priėmę Lygių galimybių įstatymą, todėl įstatymų leidėjams nederėtų diskriminuoti žmonių, kurie dėl negalios negali atlikti karinės tarnybos ar baigti bazinius karinius mokymus.
Aukštųjų mokyklų rektoriai nepritaria tokioms lengvatoms, nes Lietuvos Konstitucijos 41 straipsnis pabrėžia, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal žmogaus gebėjimus. Karo prievolės ir Valstybės tarnybos įstatymų lengvatos apribotų tam tikriems asmenims galimybę studijuoti ar dirbti valstybinėje tarnyboje. Todėl prašau pritarti, kad iš minėtų įstatymų būtų išbrauktos diskriminacinės nuostatos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš atsisakau.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, ar nemanote, kad vis dėlto vertėtų kaip nors žmones, kurie dalį savo laiko paaukojo tėvynei ir įgavo kitus įgūdžius, skatinti? Tai nėra kokia nors privilegija. Jie įgauna kitus įgūdžius, kurių negauna kai kada ir universitete, t. y. sužino daug žinių, ir tokiu būdu turi tam tikrą prioritetą, nes turintis žinių ir gauna universitete prioritetą. Tai iš tikrųjų kaip dalis žinių, kurių niekas neturi. Už tai būtų galima ir skatinti.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Mes kiekvienas turime teisę įgyti tam tikrų žinių, kurių neturi kiti. Tačiau tai nereiškia, kad stojant į valstybinę aukštąją mokyklą ar stojant į valstybinę tarnybą mums turi būti teikiamos tam tikros privilegijos. Tai yra savotiškas grįžimas į praeitį, tai yra, sakyčiau, tam tikra diskriminacija, kurios Lietuvai, kaip demokratinei valstybei, akcentuoti nederėtų.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji profesore, kodėl jūs, vadovaudamasi savo pateikta logika, nesiūlote panaikinti visų kitų pridėtinių balų stojantiesiems, kurie irgi turi tam tikrą preferenciją? Vaikų pareiga papildomai mokytis, papildomai siekti žinių, bet, nepaisant to, tie balai egzistuoja kaip įvertinimas, kuris reikalingas, mano galva, protingas ir išmintingas. Kodėl tada nėra kitų pataisų?
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš apie tokius balus nežinau, aš tik žinau apie grantus meniškos pakraipos žmonėms stojant į meno akademiją. Galbūt jie nekreipia didesnio dėmesio į tiksliuosius mokslus. Aš nežinau apie pridėtinius balus stojant į aukštąsias mokyklas. Visiems sąlygos yra lygios ir turi būti lygios, nes žmogus vertinamas pagal jo pažymius, kaip jis mokėsi mokykloje.
PIRMININKAS. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mieloji pranešėja, kiek jūs ir aš atsimenam, okupacijos metais stojant į aukštąją mokyklą po kariuomenės buvo gana rimtos privilegijos. Net parengiamuosius kursus organizuodavo už ačiū, kad tik tie jaunuoliai galėtų lygiais pagrindais žinių lygiu, ne pažymių, žinių lygiu, ką per trejus metus pamiršo, prisiminę stoti. Jiems buvo nuolaidų gana daug.
Jau visi metai kaip pataisytas įstatymas, kad valstybė tarp savo tarnautojų turėtų asmenis, kurie yra išmokę drausmės ir supranta, kas yra pareiga, kas yra atsakomybė, kad tokių žmonių galėtų būti daugiau. Jeigu į tą pačią vietą pretenduoja vienas be tokių žinių ir tokios praktikos ir kitas su tokiomis žiniomis, tai tas, turintis žinių, turi tą privalumą. Tik tiek. Praėjo metai. Ar jūs turite statistiką, kad ką nors šis įstatymas nuskriaudė?
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš tokios statistikos neturiu, bet aš sąmoningai šiandien nekalbėjau apie moterų diskriminaciją. Jeigu aš būčiau pradėjusi nuo to, tai galbūt būtų kilę dar papildomų klausimų. Kada sovietiniais metais vyrams buvo suteikiamos tokios privilegijos, į vietas negalėjo patekti moterys. Suprantate? Aš dabar kalbu tik apie negalią. (Balsai salėje) Jeigu jūs manote, kad atėjo metas grąžinti visas sovietines privilegijas, na, čia jau turbūt kita tema.
O dėl disciplinuotumo, dėl žmogaus moralumo, tai šeima ir mokykla turėtų kiekviename žmoguje ugdyti tokias geras savybes. Neturėtų tai būti priskirtina tiktai vienai lyčiai. Aš taip suprantu.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, profesore, jūs atsakėte į mano klausimą.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, ką tik Seimo narys S. Pečeliūnas priminė, kad vis dėlto yra tos išlygos, lengvatos, valstybė turi savo interesus, strateginius tikslus. Vienas iš tų strateginių tikslų yra mūsų valstybės apsauga. Aš manau, kad visiškai normalu, kad daromos tam tikros išimtys.
Dabar aš noriu jums priminti, kad yra išimtys pareigūnams, dirbantiems vidaus reikalų sistemoje. Kai jie studijuoja, jiems studijų laikas įskaitomas į darbo stažą. Kadangi jų darbas rizikingesnis, atsakingesnis, susijęs net ir su gyvybe, manau, kad yra gerai, jog daromos tokios išimtys. Negalima gyvenime visiškai visko suvienodinti. Manau, kad nereikėtų daryti šio įstatymo pataisų.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Mes dabar apie darbo stažą nekalbame, mes dabar kalbame apie jaunų žmonių galimybę stoti į aukštąsias mokyklas arba jaunų žmonių galimybę tarnauti valstybei. Kodėl mes turime daryti išimtis tik tiems, kurie tarnavo kariuomenėje? Tada darykime išimtis ir moterims, kurios pagimdė keturis ar penkis vaikus. Prirašykime tų… (Balsai salėje) Palaukite, aš tiesiog dabar manipuliuoju tais pavyzdžiais. (Balsai salėje) Ne, tada darykime visas išimtis. Bet išimčių…
PIRMININKAS. Nesiginčykite, gerbiamieji Seimo nariai!
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). …demokratinėje valstybėje daryti nereikia. Jeigu žmogui sudarytos lygios galimybės mokytis ir studijuoti, tai ir gerbkime šitas lygias galimybes. Bet kai žmogus studijuos ir pasirodys, kad jis nėra gabus ir neatitinka tam tikrų studijų kokybės reikalavimų, tuomet jis iškris. Jeigu pasirodys, kad jis gabus, tai tam žmogui tikrai bus suteikta privilegija gauti papildomą stipendiją už gerą mokymąsi.
Iš tikrųjų pas mus yra tam tikros lengvatos skurdžiai gyvenantiems studentams. Jie gali kreiptis į valstybę ir prašyti paramos. Daug lengvatų socialine prasme, bet mes kalbame apie intelektinę sritį, kur žmonės turi įrodyti savo gebėjimus, stodami į valstybės tarnybą, savo profesinius gebėjimus, ar stodami į aukštąsias mokyklas, pasirengdami būti specialistais ir savo žiniomis ginti tėvynę arba tarnauti tėvynei. Tėvynei tarnauti galima įvairiai.
PIRMININKAS. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau jūsų paklausti. Ar tokios valstybės kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Danija, Ispanija, Portugalija, Suomija, Vokietija, Kroatija, Šveicarija, turėdamos įvairaus pobūdžio skatinimo sistemas su lengvatomis kariuomenėje tarnavusiems arba ir privalomąją karo tarnybą atlikusiems, yra demokratinės ar nedemokratinės?
Antras dalykas. Ar jūs sutiktumėte jums patogiu laiku atvykti į Ruklą, į mokomąjį pulką, kur kaip tik šiuo metu yra nemažai jaunuolių, pradėjusių bazinius karinius mokymus, kursą? Mes labai mielai jums parodytumėte, suteiktume galimybę pasišnekėti su jais, ir jūs galėtumėte įvertinti jų intelektinį potencialą. Ir moterų yra nemažai – daugiau kaip 10 %.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš labai dėkoju už kvietimą. Aš tikrai nenorėjau paneigti kitų demokratinių valstybių įstatymų ar potvarkių. Tačiau aš nemanau, kad mes, pritarę Europos Sąjungos lygių galimybių politikai ir sakydami, kad ši politika yra Europos Sąjungos pamatas, dabar savo įstatymuose iš lėto pradedame įtvirtinti vienas ar kitas privilegijas tam tikroms socialinėms grupėms ar tam tikriems asmenims… Aš nemanau, kad tai yra labai gerai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Daugiau klausti jūsų norinčių nėra. Nuomonė už – M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, reikėtų pritarti, ir siūlau pritarti šiam pasiūlymui. Iš tiesų yra pažeidžiamos lygios galimybės. Konstitucijos 41 straipsnis nustato, kad aukštasis mokslas yra prieinamas visiems pagal sugebėjimus, kaip ir čia buvo pasakyta, kad ne kiekvienas gali atlikti karo tarnybą dėl sveikatos būklės, ir, stojant į aukštąsias mokyklas, reikalingos kaip tik žinios ir turbūt gebėjimai. Jeigu suteikiamas pirmumas stojant į aukštąsias mokyklas, finansuojamas valstybės, atlikusiems karo tarnybą, tada kyla logiškas klausimas, kodėl gi negali būti suteikta pirmumo teisė, pavyzdžiui, daugiavaikėms mamoms ir panašiai?
PIRMININKAS. Tiesa, iš karto primenu, gerai pasakė V. P. Andriukaitis, kad svarstome du įstatymų projektus ir sakome po dvi nuomones (dvi nuomonės – už ir dvi – prieš), ir balsuosime dėl dviejų įstatymų projektų.
R. Juknevičienė – nuomonė prieš.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, lygiai prieš metus šitas Seimas didele balsų dauguma priėmė naują Karo prievolės įstatymo redakciją. Joje įteisinome savanoriškumą ir šiuo metu nesiruošiame grįžti prie privalomosios pradinės karo tarnybos. Procesas visai neblogai įsivažiuoja, priimti reikalingi poįstatyminiai aktai. Panaikinti ką tik pradėjusią veikti skatinimo sistemą, vadinasi, vėl apgauti žmones. Leiskime šitai sistemai veikti, įsivažiuoti, nes tokie pasiūlymai skatins grįžti prie privalomosios pradinės karo tarnybos, kadangi valstybei vis tiek reikės turėti parengtą rezervą. Man atrodo, daug geriau, kai žmonės savanoriškai ateina ir už tą konstitucinę pareigą, vienintelę Konstitucijoje įrašytą pareigą – karo prievolę, gauna… jauni žmonės yra skatinami. Taigi aš siūlau nenaikinti to, negriauti to, ką pradėjome kurti, o eiti kūrybos keliu, kaip tik kūrybos keliu, ir neįžeidinėti tų žmonių, kurie ateina į bazinius karinius mokymus. Jie yra tikrai aukšto intelekto, tie žmonės, kurie supranta, kad atlikti pareigą tėvynei yra jų pareiga.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Norėčiau priminti gerbiamajai R. Juknevičienei, kad pareigų Konstitucijoje yra daugiau įrašyta. Pareiga vaikų senatvėje padėti tėvams įrašyta Konstitucijoje juodu ant balto ir dar daugiau pareigų surašyta. Konstitucijoje yra teisės, pareigos, laisvės fiksuotos. Tačiau skirtingai nuo Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinio reguliavimo ar nuo Šveicarijos konstitucinio reguliavimo, ar nuo Suomijos, Lietuvos konstitucinis reguliavimas turi dvi nuostatas: viena nuostata susijusi su aukštuoju mokslu, kur visiškai aiškiai pasakyta, kad tik pagal sugebėjimus yra galimybė stoti į aukštąją mokyklą, taip pat ir dėl valstybės tarnybos, kur parašyta vienareikšmiškai, kad į valstybės tarnybą priimama lygiomis sąlygomis.
Gerbiamoji Rasa turbūt gerbia Lietuvos Konstitucijoje taip pat įrašytas kitas teisines normas, kurių negalima nepaisyti. Aš suprantu, kad mums reikia skatinti savanorišką tarnybą ir išties ieškoti būdų, kaip ta skatinimo sistema veiktų, tačiau taip, kad ji neprieštarautų Konstitucijos normoms.
Taigi dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad tai, ką siūlo gerbiamoji Aušrinė Marija, atitinka konstitucinį reguliavimą. Aš manau, mums būtina išspręsti tas kolizijas, tikrai pritarti ir paremti siūlomas pataisas, ir dar, jeigu ką, padiskutuoti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Taip pat būtų galima nagrinėti su konstitucinės teisės specialistais, kokia skatinimo sistema turėtų būti Lietuvoje dėl karių, atliekančių tarnybą, kuri išties nesikirstų su konstituciniu reguliavimu.
Aš tikrai noriu pritarti po pateikimo ir pasiūlyti, kad mes toliau diskutuotume, ir jokiu būdu nepriešinti tos skatinimo sistemos tam, kas yra Konstitucijoje taip pat juodu ant balto įrašyta – sugebėjimai ir lygios sąlygos stoti į valstybės tarnybą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad kiekviena valstybė, dar kartą noriu pakartoti, turi savo prioritetus. Tokia savanoriška kariuomenė yra daug stipresnė, nes žmonės eina iš idėjos, ir yra daug pigesnė, negu būtų samdoma profesionalų kariuomenė. Todėl būtinas žmonėms kompensavimo mechanizmas, kuris skatintų jaunimą tikrai rinktis pareigą ginti tėvynę. Aš manau, kad čia neįžvelgiu jokios diskriminacijos nei vienu, nei kitu atveju, jeigu surenkamas vienodas balų skaičius eiti vienas ar kitas pareigas, kad laimi tas asmuo, kuris tarnavęs kariuomenėje, arba dėl to, kad yra kitos išlygos. Tų išlygų yra tikrai nemažai. Tai valstybės apsisprendimo ir valstybės prioritetų išdėstymo klausimas. Todėl aš siūlau po pateikimo nepritarti šioms įstatymų pataisoms.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl dviejų įstatymų projektų, tai yra Nr. XIP-4533 ir Nr. XIP-4534. Balsuojame dėl abiejų.
Už – 28, prieš – 34, susilaikė 23. Nepritarta po pateikimo.
Dabar ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame? Gal būtų galima grąžinti iniciatoriams tobulinti? Gerai. Balsuojantys už balsuoja už atmetimą, balsuojantys prieš balsuoja už tobulinimą. Už – atmetimas, prieš – tobulinimas. Balsuojame. Už – atmetimas, prieš – tobulinimas.
Už – 50, prieš – 30. Atmesti abu įstatymų projektai. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš noriu atsiliepti į gerbiamosios profesorės kvietimą ir tikrai siūlysiu kartu užregistruoti įstatymo projektą, kuris taip pat pozityviai diskriminuotų motinas, užauginusias penkis vaikus.
PIRMININKAS. Gerai. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų balsuodamas ir palaikydamas šį įstatymo projektą nebuvau kategoriškai nusiteikęs, kad būtent taip ir reikia elgtis. Bet manau, kad tokios svarbos ir tokį įstatymą, remiantis tais argumentais, kurie buvo išsakyti pranešėjo, svarstyti bent jau ir rimtai apsvarstyti šias galimybes reikėtų. Ką darysi, kad Seimas taip apsisprendė, tai tiesiog nesprendžia klausimų ateityje, nes vėliau ar anksčiau vis dėlto jie bus keliami ir vėl reikės prie jų grįžti. Dėkui.
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas, Nr. XIP…
Dėl vedimo tvarkos dar V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš manau, kad išties tas ginčas vienaip ar kitaip turi būti išspręstas, kadangi konstitucinis reguliavimas yra nustatytas. Tada yra vienintelė galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą, aš manau, kad Seimo narių grupė imsis iniciatyvos, kad Teismas pasisakytų šiuo požiūriu, kokia vadinamoji pozityvi diskriminacija gali būti tiek dėl valstybės tarnybos, tiek dėl stojimo į aukštąsias mokyklas.
16.53 val.
2-13 – Kelių transporto kodekso 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4201. Pateikimas. Pranešėjas – J. Stanevičius, kviečiu į tribūną.
J. STANEVIČIUS (KPF). Gerbiamieji Seimo nariai, siūlymo esmė yra papildyti Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 3 dalį 4 punktu, kuris nusako, kad vežant krovinius savivaldybės, kurioje įregistruotas juridinis asmuo, teritorijos ribose licencijų verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais nereikėtų. Šiuo metu ir savivaldybės ribose vežant krovinius yra priverstinė licencija. Šio siūlymo autoriai yra Mažeikių rajono savivaldybės rajono smulkiųjų įmonių savininkai, kurie, be kitos veiklos, kurią vykdo, turi kokį krovininį automobilį, ir, norėdami pervežti savivaldybės ribose ar malkas, ar grūdus, privalo pirkti licenciją, ne pirkti, bet įsigyti, o ten yra gana daug biurokratinių kliūčių. Šiuo atveju taip pat į tas transporto priemones, kurios rajone, kaip žinom, yra kuklesnės, imkime GAZ modelio sunkiasvorę mašiną, reikia įmontuoti takografą, kuris kainuoja dažnai daugiau negu pats automobilis. Tai tokia yra siūlymo esmė.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega, aišku, pasiūlymas gana geras, bet yra vienas klausimas: kaip sukontroliuoti visą šį procesą? Kada žinosime, kad jis tikrai veža savo krovinį, ar jis gali vežti kito krovinį? Ar jis jau išvažiavo iš Mažeikių į Skuodo savivaldybės ribas? Sakykite, štai šis dalykas, kontrolė, ar nebus brangesnis dalykus negu pati licencija?
J. STANEVIČIUS (KPF). Gerai. Licencijos šiaip jau kainos nėra labai didelės, tačiau yra labai daug biurokratinių dalykų, reikia pasiskaityti, žinokite, ilgai pasakoti. Visų pirma Europos Parlamento Tarybos reglamentas nedraudžia mums taikyti šio punkto – atleisti nuo licencijavimo, mes priverstinai tai padarėme.
Krovinio važtaraštis privalo būti. Krovinio važtaraštyje labai aiškiai nurodyta vieta, nuo kur iki kur vežama, ir bet kokia įmonė, būdama tame pačiame Skuode, pirkdama pervežimo paslaugą, nenurodys, kad jie yra Mažeikiuose. Tai natūralu, kad važtaraštyje, kuris privalo būti transporto priemonėje, yra nurodytas taškas A, taškas B, kur pasiekė krovinys tą vietą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Dėkui, daugiau norinčių klausti nėra. Klausia K. Komskis. Atsiprašau, nuomonė už – K. Komskis. (Balsai salėje) Na, jeigu nėra, aš…
K. KOMSKIS (TTF). Tai gerai, atsiimu. Aišku, geras pasiūlymas, tiktai aš manau, kad paskui reikia dar truputį tobulinti kai kuriuos dalykus.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Galime!“) Pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
2-14 – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4530. Deja, jo svarstyti negalime, aš nematau salėje pranešėjo. Be to, turėjo būti surinkti 29 Seimo narių parašai. Bet, gerbiamasis Dainiau, mane Sekretoriatas informuoja, kad įstatymas buvo pakeistas kovo 23 d., jūs turėjote surinkti 29 Seimo narių parašus, jie nėra pateikti, man taip sako, Sekretoriatas jų neturi. Todėl svarstyti mes šio įstatymo projekto negalime.
16.56 val.
2-15 – Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4341. Pateikimas. Kviečiu į tribūną V. Žiemelį.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šį įstatymo projektą mes parengėme kartu su K. Rameliu, kuris irgi, kaip jau minėjau, turi didelę darbo teisme praktiką. Šio projekto esmė yra…
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Ačiū pranešėjui.
V. ŽIEMELIS (KPF). Jau?
PIRMININKAS. Nėra norinčių klausti. Dėkui. Pristatymas įvyko. (Balsai salėje) Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Na, taip tylu, visi išsiliejo rytiniame posėdyje ir taip gražiai dirbame, kad ir posėdį baigsime. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Vidmantas net nustebo, kaip čia taip. Sako, nei klausė kas, nei… (Balsai salėje) Tai gal ir priimam.
Pateikimas. Klausiančių nėra, norinčių kalbėti nėra. Ar tai reiškia, kad bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
16.58 val.
2-16 – Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4070. Pateikimas. Pranešėjas – B. Pauža ar ponas E. Žakaris? Kuris? Ponas E. Žakaris eina. Gerai.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pasiūlymų esmė yra apsaugoti neįgalų vaiką, tai yra vaiką iki 18 m., kuriam yra nustatytas slaugos arba priežiūros pagalbos poreikis, jeigu jis patiria socialinę atskirtį. Dažniausiai tai būna atvejai, kai tėvai geria, vartoja narkotikus. O mechanizmas yra siūlomas lygiai toks pat kaip Išmokų vaikams įstatyme, kad jeigu tėvai netvarkingai elgiasi, yra suteikiama galimybė, yra priskiriami socialiniai darbuotojai ir tie pinigai nebūtinai turi būti pervedami tėvams, įtėviams, globėjams ar rūpintojams, bet gali būti išduodamos socialinės kortelės, gali būti apmokamas maitinimas, už darželį ir t. t. Yra iš viso devyni punktai. Siūlome lygiai taip pat, jeigu yra neįgalus vaikas, kuris patiria socialinę atskirtį, kad šie šalpos išmokos pinigai būtų prižiūrimi ir naudojami vaiko poreikiams tenkinti, kad būtų grynai analogiškai kaip Išmokų vaikams įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Ačiū pranešėjui. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, kad labai logiškos kolegos teikiamos pataisos, ir todėl kviečiu joms pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Galima!“) Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. (Mintis tokia švystelėjo galvoje, bet pasidalinsiu tyliai.) Taigi siūloma svarstyti rudens sesijoje, pritarta.
17.00 val.
2-17 – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4072. Pateikimas. Pranešėjas – B. Pauža. Prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia daugiau techninio pobūdžio, bet kadangi kai kurios savivaldybės kreipėsi tuo klausimu, tai aš noriu pristatyti. Kaip žinote, įsigaliojus Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymui kiekvienoje savivaldybėje ir kiekvienoje mokykloje reikia sukurti vaiko gerovės komisiją, kuri spręstų klausimus dėl minimalių ir vidutinių priemonių taikymo. Aš siūlau, kad į šitą rajono gerovės komisiją būtų įtraukti vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, nes kai kuriose savivaldybėse jie neįtraukiami, nežino ir taip toliau. Vaiko teisių apsaugos atstovai sprendžia visas su vaikais susijusias problemas, todėl manau, kad jų dalyvavimas būtų būtinas. Kada tie klausimai pasiekia teismą, teismai neretai kreipiasi į vaiko teisių apsaugos institucijas ir prašo jų išvadų. Tam, kad nereikėtų dirbti dvigubo darbo, ir siūlome, kad jie galėtų dalyvauti šioje komisijoje. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš įsivaizduoju, kad mažose savivaldybėse, tokiose kaip Jurbarko, Pagėgių, šiuos klausimus galima išspręsti, bet didesnėse savivaldybėse, ypač Kauno, Vilniaus ar Šiaulių, sakykim, šitas klausimas iš tiesų būtų perteklinis. Vaiko teisių tarnybos atlieka kiek kitokį darbą. Ar jūs nemanote, kad nereikėtų primesti kitų funkcijų, nes vaiko teisių tarnybos ir taip turi daug tiesioginio darbo, kurio jos nespėja atlikti, ką rodo ir Garliavos atvejis, ir taip toliau?
PIRMININKAS. V. V. Margevičienė. Labai atsiprašau, čia du Seimo nariai atėjo ir išmušė mane iš vėžių. Prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Aš manau, kad vaiko teisių apsaugos tarnybose dirba ne vienas žmogus ir jų dalyvavimas tik pagerintų gerovės komisijos veiklą, sutrumpintų vaiko kelią ir būtų daugiau aiškumo. Aš nematau čia jokios problemos. Dideliuose miestuose tas dalyvavimas irgi būtų labai svarbus.
PIRMININKAS. D. Jankauskas. V. V. Margevičienė. Prašau.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už tokią pastabą, na, tiesiog pasakysiu, kad sviestu košės nepagadinsi. Faktiškai visose savivaldybėse vaiko teisių tarnybos yra įtrauktos į tą komisiją. Tikriausiai į jus kreipėsi tos savivaldybės, kurių dar yra šešios Lietuvoje, ir jose vaiko teisių tarnybos nėra savarankiškos. Jos įeina arba į švietimo skyriaus sudėtį, arba netgi į socialinių reikalų ar panašiai. Todėl yra labai sunku. O kad bus įtraukta, gerai padarysite, nes iš tikrųjų nėra įvardyta, bet administracijos vadovas gali tai padaryti. Teisme vis tiek vaiko teisių tarnyba turi pareikšti savo atskirąją nuomonę. Labai jums ačiū ir reikia pritarti.
B. PAUŽA (LSDPF). Jeigu reikia pritarti, tuomet aš neturiu ką atsakyti.
PIRMININKAS. D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Mano klausimą kaip ir paklausė, nes aš norėjau patikslinti, ar jūsų siūlymu į komisijos sudėtį turi būti įtraukti, ar kviečiami į komisijos posėdžius? Kaip minėjo pirmasis klausėjas, teikiant išvadas įeiti į komisijos sudėtį vargu ar visada yra suderinamos funkcijos. Bet jūs jau atsakėte į kolegų klausimus, tai atsakymo nereikia. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamieji kolegos. Manau, iš atsakymų visi supratome, kad daliai savivaldybių tai vis dar yra aktualus klausimas. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl įstatymo pritarimo po pateikimo.
Už – 64, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Rezervinis 5 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4332. Pateikimas. Pranešėjas – V. Simulikas. Nėra salėje. Praleidžiame klausimą.
Rezervinis 2 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4337. Pateikimas. Pranešėjas – V. Simulikas. Nėra salėje.
Galiu jus informuoti, kad popietinę posėdžio darbotvarkę baigėme, bet nesidžiaukite. Nesidžiaukite! Dar mes turime, nežinau, aš klausiu, ar turite dar kantrybės ir jėgų dirbti? Dar mes turime rytinio posėdžio metu neapsvarstytų apie dešimt įstatymų projektų. Jeigu jūs sutiktumėte ir norėtumėte, mes galėtume dar valandą padirbėti. (Balsai salėje) Aš tik klausiu jūsų, čia jūsų valia, nes priversti aš negaliu.
Iš karto sakau, kokie tai įstatymų projektai: Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4081(2)ES, kaip pagrindinis, ir vienas, du, trys, keturi lydimieji. Taip pat yra 1-12a klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4154(2), taip pat lydimasis 1‑12b klausimas. Čia yra du lydimieji. Bet aš nematau salėje…
Tada yra 1-13a, 1-13b, 1-13c klausimai, mane Sekretoriatas informuoja, kad mano numeracija neatitinka. Tai yra Darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4169(2) ir lydimieji: Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4170(2), Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4500(2), taip pat Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3780(2), priėmimas. Jeigu jūs sutiktumėte ir dar esate linkę dirbti, galėtume tiesiog atlikti visas procedūras. (Balsai salėje) Ten, kur bus pranešėjai.
V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš siūlau pradėti nuo Darbo kodekso. V. Valkiūnas buvo priėjęs ir prašė jūsų. Mes sutaupėme mūsų darbotvarkės laiką, todėl prašau mūsų laiko sąskaita pirmiausia pateikti tą projektą, o po to spręsti.
PIRMININKAS. Jeigu būtų galima, aš tiesiog tvarkingai pagal darbotvarkę klausiu – yra, nėra ir keliaujame toliau.
17.09 val.
1-11a, 1-11b, 1-11c, 1-11d, 1-11e klausimai. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4081(2)ES. Priėmimas. Tvarkingai dirbame. (Balsai salėje) Pranešėjas – Ž. Šilgalis, Biudžeto ir finansų komitetas. Čia turi būti pateiktos išvados. Ar daug pasiūlymų, pastabų yra pateikta? (Balsai salėje) Priėmimas, aš žinau, bet jeigu nėra daug pasiūlymų, pastabų, tai mes galėtume tiesiog… Nėra. Nėra nei pasiūlymų, nei pastabų, ar galėtume priimti įstatymo projektą pastraipsniui? (Balsai salėje)
1 straipsnis. Pritarta. Aš skaitau tuos didžiuosius straipsnius, kuriuose suskirstoma, t. y. visa naujo įstatymo redakcija. 2 straipsnis. Priėmimo įsigaliojimas. Taip, ir 2 straipsnis dėl įsigaliojimo. Įstatymo priėmimo procedūra pastraipsniui… (Balsai salėje) Gal mes vis dėlto neskubėkime, yra Teisės departamento pasiūlymai, kuriuos komitetas įvertino, ir jiems yra pritarta. Įstatymo priėmimo procedūra pastraipsniui baigta. Ją baigėme.
Keturios nuomonės – už, keturios – prieš. K. Glaveckas – už, Ž. Šilgalis – už. Nėra. Taigi kalbėti daugiau nėra norinčių. Lieka tik balsuoti.
17.10 val.
Vertybinių popierių įstatymo 2, 3, 4, 19, 27, 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4082(2)ES (priėmimas)
Vertybinių popierių įstatymo 2, 3, 4, 19, 27, 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu įstatymo projektas. Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta.
Vėlgi Teisės departamento pasiūlymai, kuriuos įvertino komitetas, į juos atsižvelgta. Norinčių kalbėti nėra, lieka tik balsuoti.
17.10 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 10, 12, 48, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 60 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4083. Priėmimas. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta.
Teisės departamento pasiūlymai. Į juos atsižvelgta. Norinčių kalbėti nėra. Lieka tik balsuoti.
17.11 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4084. Priėmimas. Biudžeto ir finansų komiteto išvada yra teigiama. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Gautos Teisės departamento išvados, į jas atsižvelgta.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 straipsniai. Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas.
Norinčių kalbėti nėra. Lieka tik balsuoti.
17.11 val.
Paskutinis lydintysis – Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4437. Svarstymo ir priėmimo stadija. Svarstymas… Vienos, aš pasitikslinau, pradžioje perskaičiau vienos, vėliau pasitikslinau – vienos. Ar vienos? Vienos valstybės ribas peržengiančio… Matote, kai bėgi taip, vienos valstybės ribas. Čia svarstymas. Kitokia stadija. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Pagrindinio komiteto išvada yra pritarti. Biudžeto ir finansų komitetas. Teisės departamento išvados yra įvertintos. Ar galime pritarti? Nėra Pirmininkės. Buvo pasiūlymas dėl ypatingos skubos tvarkos. Ar galime pritarti ypatingos skubos tvarkai? Pritarta.
Įstatymo priėmimo procedūra. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūs tiek skubate, kad po pusės valandos tik galima pasakyti. Pagrindinis įstatymas dėl kolektyvinio investavimo. Įsigaliojimas yra liepos 1 d. Tai yra nerealus terminas, nes iki tol įstatymas negalės būti paskelbtas.
PIRMININKAS. Mes, matyt, įvertinsime. Teisės departamento išvadose ir buvo pateikta ta išvada dėl įsigaliojimo. Aš supratau. Labai ačiū, stengiausi dirbti gerai.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta.
Norinčių kalbėti… Ž. Šilgalis. Ž. Šilgalis buvo. Norinčių kalbėti nėra, lieka tik balsuoti.
Dabar jau viskas, priimti neturime 71 Seimo nario.
Dabar darbotvarkės klausimas pagal man pateiktą darbotvarkę, kuri guli ant stalo. 12a – Nr. XIP-41… Gal mes neskubėkime, nes yra susiję su atlyginimų suvienodinimais, kiek aš žinau, šie du įstatymų projektai, ir yra skirtingos nuomonės. Tai gal mes neskubėkime, nes čia gali kilti ir nesutarimų.
12a ir 12b atidedame, nes tikrai žinau, kad yra skirtingų nuomonių, todėl geriau neskubėkime. Bus salėje pagrindinio komiteto pranešėja, ir mes įvertinsime ramiai.
17.14 val.
Mes dabar priimame, svarstome tuos įstatymus, kurie mums nekelia didelių abejonių ar ginčų. Tai yra 13a, 13b, 13c. Darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4169. Ne, Darbo kodekso, kolektyvinį mes jau sutvarkėme. Nematau salėje pono A. Syso. 13a, 13b, 13c. Gal ponas R. J. Dagys. Nekyla didelių ginčų dėl šių įstatymų? Jeigu yra kokių abejonių ar nesutarimų, tai gal tada neskubėkime. Darbo kodekso 204 straipsnis, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo penkių straipsnių keitimas ir Civilinio proceso kodeksas. Viskas gerai, galime eiti. Yra komiteto pirmininkas. Kviečiu. Matau, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas yra salėje. Kviečiu į tribūną R. J. Dagį. Registracijos Nr. XIP-4169. Darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4170. Pagrindinis komitetas yra… Po vieną. Prašom, pirmininke.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas dar papildomai apsvarstė visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, visoms joms pritarė. Ir pritarė projektui. Pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms.
PIRMININKAS. Teisės departamento išvados yra įvertintos, komitetas pritarė joms. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Aš čia kalbu apie tuos didžiuosius straipsnius. Ir 3 straipsnis. Pritarta. Dėl įsigaliojimo tvarkos.
Įstatymo priėmimo procedūra pastraipsniui baigta. Čia kalbame apie Darbo kodeksą. Norinčių kalbėti nėra, lieka tik balsuoti.
17.16 val.
Dabar Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo mano jau minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4170(2). Pirmininkas kalbėjo apie tai. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Teisės departamento išvados įvertintos.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. Viskas. Gerai. Daugiau neskubu, nes aš tuoj pats pasimesiu. Pritarta.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Lieka tik balsuoti.
17.16 val.
Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4500. Dėl jo pagrindinis komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra lydintysis prieš tai priimto projekto. Į vykdytinų dokumentų sąrašą įrašyti Darbo ginčų komisijos sprendimus. Komitetas birželio 13 d. svarstė šį projektą ir bendru sutarimu už jam pritarė.
PIRMININKAS. Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Norinčių kalbėti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Ypatinga skuba. Galima pritarti? Pritarta ypatingai skubai.
Įstatymo priėmimo procedūra pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Lieka tik balsuoti.
Dabar 1-14 – Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3780. Priėmimas. Pranešėjas – R. J. Dagys, pagrindinio komiteto išvada. Čia yra nesutarimų, matau, bet gal sutarsime. Čia gali būti nesutarimų. Jeigu yra nesutarimų, kaip sutarėme, gal nesvarstome, ar bandome svarstyti? Bandome? Gerai. Kviečiu į tribūną pagrindinio… Nesvarstome. Gal vis dėlto palaukime, bus daugiau žmonių salėje. Jeigu yra nesutarimų, neskubėkime, juoba, aš matau, yra poros Seimo narių pasiūlymai, kuriems čia pritarė, čia nepritarė. Po to vėl bus skriaudos ir neaiškumų, nes aš jau beveik matau, koks bus Seimo sprendimas. Šį klausimą atidedame, kai bus normali darbotvarkė.
Dabar yra Nr. XIP-4001. Baudžiamojo kodekso 147… Nematau pranešėjo, atidėkime ir šį įstatymą. 1-20b. Aš matau, kad nėra pranešėjo, todėl nedrįstu eksperimentuoti. Nėra Žmogaus teisių komiteto. 1-20b, 1-20c atidedame į normalią darbotvarkę.
17.19 val.
1-21 – įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4285. Aš dabar žiūriu į salę, galime… Prašom. Ponas E. Vareikis.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Labai trumpai. Komitetas svarstė ir pritarė, pagrindinis komitetas. Jokių alternatyvų, pasiūlymų nebuvo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. P. Saudargas. Pritarta, aš matau protokolus. Ir Žmogaus teisių komitetas. Nematau… Irgi pritarė. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Keturios nuomonės už, keturios – prieš. Nėra. Lieka tik balsuoti.
Štai čia ir pabaigėme.
Dabar du paskutiniai įstatymų projektai, jeigu sutiksite. V. Simulikas grįžo į salę. Rezervinis 1, rezervinis 2. Aš nesu įsigilinęs į šių įstatymų turinį. Jie tarpusavyje susiję?
17.20 val.
Lieka labai trumpi. Prašom. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4332. Prašom.
V. SIMULIK (LSDPF). Mielieji kolegos, dėkoju už leidimą pristatyti. Aš abu projektus pristatysiu. Tai yra dvi papildomos atmintinos dienos siūlomos. Lietuvos krepšinio diena balandžio 23-ąją yra Lietuvos vizitinė kortelė. Manau, kad Seimas bent jau turi leisti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pradėti svarstymo procedūras po pateikimo. Ir Advokatūros diena. Kadangi Teismų diena yra įregistruota, bet kažkodėl nepateikta, kalbame apie Advokatūros dieną gruodžio 3-ąją. Aiškinamajame rašte viskas išdėstyta, todėl aš nekartosiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia sujungėte abu projektus, nors čia skirtingos tos atmintinos dienos. Labai gerbiu krepšinį ir vertinu jo nuopelnus Lietuvai, tačiau be krepšinio dar yra ir sunkiaatlečiai, boksininkai, dviratininkai, imtynininkai, futbolininkai, karatistai, penkiakovininkai ir kitų sporto šakų atstovai. Gerbiamasis kolega, gal reikėtų apibendrinti ir įrašyti į Atmintinų dienų sąrašą Lietuvos sportininkų dieną, taip mes pagerbtume visus, nusipelniusius Lietuvos sportui? Dėkui.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju. Aš sakiau nekartosiu, kas aiškinamajame rašte parašyta, bet dabar pakartosiu. Aš esu radijo mėgėjas trumpabangininkas, yra tokia sporto šaka, yra greitoji telegrafija, tai irgi sporto šaka. Bet šiuo atveju šnekame apie sporto šaką, kuri reprezentuoja Lietuvą. Nuvažiavus į bet kurią pasaulio valstybę A. Sabonis, krepšinis yra žinomi. Atsiprašau, aš esu trumpabangininkas, Lietuvos trumpabangininkai yra pasaulio čempionai, Europos čempionai, bet jų vardai nėra taip gerai žinomi. Todėl šiuo atveju kalbame apie atstovavimą valstybei ir vizitinę kortelę, tai yra daugiau kaip simbolis. Be to, buvo 90 metų jubiliejus ir labai gražiai Seime buvo pagerbta, ne tik Seime, buvo parodos, laidos. Tik mes nenorime to įforminti simboliškai. Pažiūrėjus į Atmintinų dienų sąrašą, yra įvairiausių profesijų. Aš nesiimu vardinti ir kritikuoti teikėjų, kurie teikia, dveji metai, treji metai – ir Seimas priėmė, bet šiuo atveju, manau, tai yra ta sritis, kuri Lietuvai duoda tik pliusą.
PIRMININKAS. Antrasis klausia Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Turbūt labai protingo klausimo neužduosiu, bet paklausiu kitaip. Kodėl jūs krepšinį su advokatais sulyginote?
V. SIMULIK (LSDPF). Aš nesulyginau, čia yra visiškai atskiri įstatymai, tik pateikimo metu, kaip posėdžio pirmininkas sakė, kartu pateikiu. Yra du skirtingi įstatymų projektai, todėl bus du atskiri balsavimai.
PIRMININKAS. Be abejo, bus du atskiri. R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu jūsų įstatymo projektui dėl advokatūros. Mano klausimas toks: kodėl pasirinkta gruodžio 3 d.?
V. SIMULIK (LSDPF). Paskaitysiu aiškinamąjį raštą. Todėl, kad 1918 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Vyriausybė iš vokiečių okupacinės valdžios įgaliotinių pradėjo perimti teismus ir realiai pradėjo funkcionuoti teismų ir advokatūros sistema. Tuo vadovaujantis buvo klausta ir advokatų atstovų nuomonės, jie mano, kad tai yra Lietuvos advokatūros gimimo diena. Simboliškai taip pasakykime.
PIRMININKAS. Gerai. Be abejo, balsuosime atskirai. Ačiū pranešėjui. Balsuosime ir kalbėsime atskirai.
Pirmasis įstatymo projektas Nr. XIP-4332, aš jį pavadinsiu simboliškai, – advokatūra. Nuomonė – už, nuomonė – prieš dėl advokatūros. Nuomonė už. Ar norėtų kas kalbėti? V. Matuzas dėl krepšinio ar dėl advokatūros?
V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš norėčiau kalbėti ne dėl krepšinio, o dėl advokatūros. Aš manau, kad tikrai reikėtų, įvertinus dabartinę situaciją Lietuvoje, pasirūpinti, kad tie žmonės ir ta specialybė būtų tikrai pagerbti. Siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Jurkevičius. Advokatūros ar krepšinio?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiu advokatus, tačiau yra tokia profesija kaip apsaugos darbuotojai, kurie teikia tiek fizinę apsaugą ir dažnai, kaip sakoma, rizikuoja gyvybe, todėl nepritarčiau. Reikėtų išplėsti – Apsaugos ir advokatų atmintinų dienų sąrašas.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIP-4332, simboliškai – dėl Advokatūros dienos įteisinimo.
Už – 39, prieš – 4, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Įstatymo projektas Nr. XIP-4337– Krepšinio diena. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. (Balsai salėje) J. Oleko nėra. Nuomonė už – E. Jurkevičius. Prašau.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Žinoma, reikia balsuoti už, už mūsų Lietuvos pažangą, kaip kolega įvardino, už Lietuvos veidą – krepšinį. Tačiau nereikia pamiršti tokių kaip klaipėdietis sunkiaatletis R. Vyšniauskas, kuris olimpiadoje parodė gerus rezultatus, nekalbėsiu jau apie kitas sporto šakas. Aš manau, papildysime, pritarsime po pateikimo ir papildysim jūsų geras mintis.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, suprantu, humoras yra visada sveika, bet gal ne tokia forma. Mes vis dėlto esame įstatymų leidėjai. Visos sporto šakos šiuo atveju yra vienodos ir žmonės, kurie jas garsina, yra verti pagarbos. Kolega siūlė daryti Sporto dieną, čia būtų tam tikra prasmė, bet krepšinis kiekvieną dieną šventė per kiekvieną čempionatą. Baikim gal šaipytis patys iš savęs? Na, niekas rimtai tokių dalykų tikrai nesupras. Gal nebesvarstykime tokių dalykų?
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 41, prieš nėra, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Registruojamės ir baigsime vakarinį posėdį. Dėl vedimo tvarkos – J. Dautartas. Prašau.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Aš repliką gerbiamajam Valerijui. Aš tikrai noriu pasakyti, mielasis Valerijau, kaip radijo mėgėjui, kad užsienis žino ne tik A. Sabonį, bet yra sakoma: Sabonis, Banionis, Čiurlionis.
PIRMININKAS. Registruojamės ir baigsime vakarinį posėdį. Su jūsų pagalba, padėjimu, posėdį baigiame laiku. (Balsas salėje: „Kur pareiškimai?“) Nėra pareiškimų.
Skelbiu birželio 21 d. vakarinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.