LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMO 117, 330 IR 387 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 11, 12, 21, 22, 23, 24, 34, 37, 39, 50, 51, 53, 57, 61, 62, 64, 66, 68, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 82, 83, 85, 87, 93, 101, 105, 106, 107, 110, 118, 119, 121, 129, 130, 131, 132, 134, 135, 137, 138, 142, 150, 155, 156 IR 157 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 4, 5, 43 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 85-4126) 117, 330 ir 387 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CPK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 11, 12, 21, 22, 23, 24, 34, 37, 39, 50, 51, 53, 57, 61, 62, 64, 66, 68, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 82, 83, 85, 87, 93, 101, 105, 106, 107, 110, 118, 119, 121, 129, 130, 131, 132, 134, 135, 137, 138, 142, 150, 155, 156 ir 157 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – Įstatymas Nr. XI-1485) 4, 5, 43 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ABTĮ projektas 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino šios pagrindinės priežastys:
Pirma, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 117 straipsnyje išdėstytas Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnis nustato informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Minėtame straipsnyje numatyta, kad pateikiant procesinius dokumentus teismui jie turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tarp kurių yra ir reikalavimas pasirašyti procesinį dokumentą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36, 37, 93, 94, 120 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas) 3 straipsnio nuostatomis, asmenys elektroninės formos procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis teismui galės pateikti ne tik pasirašę saugiu elektroniniu parašu, bet ir patvirtinę savo tapatybę kitais būdais. Taigi, CPK projektu siekiama asmenims sudaryti tinkamas galimybes pateikti elektroninės formos procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis patvirtinus savo tapatybę kitais būdais. CPK projektu taip pat siekiama užtikrinti Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių procesiniams dokumentams nustatytus reikalavimus, nuoseklumą ir sistemiškumą bei išvengti galimų teisės aiškinimo bei taikymo problemų.
Antra, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 330 straipsnyje numatyta, kad per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą antstoliai ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos, gali areštuoti ar apriboti tik bankų sąskaitose esančias skolininko lėšas. Todėl antstoliai ir kitos institucijos ar pareigūnai, norėdami areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos, esančios kitose kredito įstaigose, pavyzdžiui, kredito unijose ar mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, negalėtų naudotis Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema, o turėtų įdiegti atskirus įrankius, kuriais teiktų nurodymus pastarosioms įstaigoms. Kelių informacinių sistemų, skirtų bendravimui su skirtingomis kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, palaikymas reikalautų papildomų antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų žmogiškųjų bei finansinių išteklių, apsunkintų proporcingo išieškojimo principo užtikrinimą.
Trečia, nėra numatytas Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos administravimo finansavimo šaltinis. Atsižvelgiant į tai, kad asmenys laiku nesumokėję įsiskolinimų kreditoriams tampa skolininkais dėl jų kaltės, o skolai atgauti reikia pasitelkti prievartos priemones, siūlytina šią konkrečią priemonę (Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistemą) finansuoti skolininkų lėšomis. Informacinės sistemos administravimo atlyginimas ir apmokėjimo tvarka bus nustatyta informacinės sistemos valdytojo įsakymu.
Ketvirta, siekis vykdyti Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Ministro Pirmininko kanclerio pavaduotojo 2012 m. sausio 2 d. rezoliucija Nr. 12-8, pagal kurį Teisingumo ministerijai kartu su Susisiekimo ministerija bei Vidaus reikalų ministerija pavesta išnagrinėti Seimo kontrolieriaus 2011 m. gruodžio 21 d. pažymoje keliamą problemą ir prireikus parengti ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinus su suinteresuotomis institucijomis pateikti Vyriausybei atitinkamų teisės aktų projektus. Įstatymo Nr. XI-1485 5 straipsniu keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundai (prašymai) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai) administraciniam teismui gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Seimo kontrolierius 2011 m. gruodžio 21 d. pažymoje Nr. 4D-2011/1-1253 nurodė, kad minėtos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos sudaro prielaidas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai diskriminuoti elektronine forma elektoninių ryšių priemonėmis pateikiamą skundą (prašymą), todėl, Seimo kontrolieriaus nuomone, būtina pakeisti šio įstatymo nuostatas, kurios imperatyviai nustato, kad skundas (prašymas) Komisijai paduodamas tik tiesiogiai arba gali būti siunčiamas paštu.
Teisingumo ministerija kartu su Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, įvertinusi Seimo kontrolieriaus 2011 m. gruodžio 21 d. pažymoje keliamą problemą, parengė ABTĮ projektą, kuriame įtvirtinama teisė pateikti skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijai elektroniniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis.
Penkta, siekis numatyti aiškesnį reglamentavimą, kai dokumentai (skundai, prašymai, apeliaciniai skundai) administracinėje byloje paduodami elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, suderinant Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas su Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, kad asmenys elektroninės formos procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis teismui galėtų pateikti arba pasirašę saugiu elektroniniu parašu, arba patvirtinę savo tapatybę kitais būdais.
2. Parengto Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Įstatymų projektų tikslai:1) užtikrinti galimybę asmenims elektroninės formos procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikti ne tik pasirašius saugiu elektroniniu parašu, bet ir patvirtinus asmens tapatybę kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas, užsiregistravus teismų informacinėje sistemoje ir pan.);
2) užtikrinti Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų nuoseklumą ir sistemiškumą, išvengti galimų teisės taikymo ir aiškinimo problemų;
3) praplėsti kredito ir finansų įstaigų, kuriose esančių sąskaitų apribojimas, areštas ar piniginių lėšų nurašymas galimas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, ratą;
4) nustatyti naudojimosi Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema administravimo atlyginimo ir apmokėjimo tvarką;
5) įtvirtinti teisę pateikti skundą (prašymą) elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administracinių ginčų komisijai;
6) įvertinant siūlomus pakeitimus – nustatyti CPK projekto nuostatų įsigaliojimo terminą nuo 2013 m. liepos 1 d.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti klausimai
Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 117 išdėstytame 1751 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikiami elektroniniai procesiniai dokumentai turi atitikti Civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Vienas iš nustatytų reikalavimų – asmens, pateikiančio procesinius dokumentus, parašas (Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi tokią pat teisinę galią kaip parašas rašytiniuose dokumentuose turi saugus elektroninis parašas. Taigi, vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis, asmuo, pateikdamas teismui elektroninės formos procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turėtų juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytame 371 straipsnyje numatyta, kad asmenys elektroninės formos procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali pateikti ne tik pasirašę saugiu elektroniniu parašu, bet ir nustatę savo tapatybę kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.) arba užsiregistravę informacinėje teismų sistemoje. Taigi, Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme numatyta daugiau galimybių asmenims pateikti elektroninės formos procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal galiojančias Civilinio proceso kodekso nuostatas visi elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami procesiniai dokumentai turėtų būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu neatsižvelgiant į tai, kad asmuo savo tapatybę patvirtino kitais būdais.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 330 straipsnyje, kuris įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d., numatyta, kad per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą antstoliai ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos, gali areštuoti ar apriboti tik bankų sąskaitose esančias skolininko lėšas.
Šiuo metu nėra nustatyta speciali atlyginimo už naudojimąsi Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema atlyginimo tvarka. Vadovaujantis bendra Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 ir 45 straipsniuose nustatyta tvarka Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto.
Pagal šiuo metu galiojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, skundas (prašymas) tiek teismui, tiek administracinių ginčų komisijai paduodami raštu. Skundas (prašymas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus ginčus. Jeigu skundas (prašymas) siunčiamas faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris dienas teismui turi būti pateiktas skundo (prašymo) originalas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 5 dalis). Įstatymo Nr. XI-1485 5 straipsnyje, įsigaliosiančiame nuo 2013 m. sausio 1 d., numatoma galimybė paduoti skundą (prašymą) elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis tik teismui.
Įstatymo Nr. XI-1485 5 straipsniu pakeisto Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis.“ Tokia pat nuostata numatyta ir Įstatymo Nr. XI-1485 43 straipsniu pakeisto Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančiame apeliacinio skundo padavimo tvarką. Pažymėtina, kad iš minėtų nuostatų nėra aišku, ar elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas dokumentas (skundas, prašymas ar apeliacinis skundas) turi būti jį teikiančio asmens pasirašytas, pavyzdžiui, elektroniniu parašu, ar asmens tapatybė patvirtinta kitais būdais, ar ne.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Aiškiai įtvirtinus, kad elektroninės formos procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis asmenys gali pateikti ne tik pasirašę saugiu elektroniniu parašu, bet ir patvirtinę savo tapatybę kitais būdais, bus palengvintos sąlygos asmenims procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninio ryšio priemonėmis. Taip pas bus užtikrintas Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių reikalavimus procesiniams dokumentams, nuoseklumas ir sistemiškumas.
Išplėtus kredito ir finansų įstaigų, kuriose esančių sąskaitų apribojimas, areštas ar piniginių lėšų nurašymas bus galimas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, ratą bus taupomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Antstoliai ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos, šiuos veiksmus galės atlikti per vieną sistemą, nereikės kurti ir palaikyti kitų informacinių sistemų.
ABTĮ projekte siūloma nustatyti, kad skundas (prašymas) gali būti paduodamas elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis ne tik teismui, bet ir administracinių ginčų komisijai. Be kita ko, ABTĮ Projekte siūloma nustatyti aiškesnį reguliavimą, nustatant, kad, kai dokumentas (skundas, prašymas, apeliacinis skundas) paduodamas administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatymo 371 straipsnyje nustatytais būdais. ABTĮ projekte taip pat siūloma numatyti, kad paduodant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijai elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. Pažymėtina, kad Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis numato nebaigtinį alternatyvių tapatybės patvirtinimo būdų sąrašą: elektroninis procesinis dokumentas gali būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu arba asmens tapatybė gali būti patvirtinta kitais būdais (pvz., per bankininkystės sistemas, ar užsiregistravus teismų informacinėje sistemoje). Paminėtina ir tai, kad ši Teismų įstatymo nuostata taikoma procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismams. Pažymime, kad teismui ir administracinių ginčų komisijai skundo (prašymo) padavimo elektroninėmis priemonėmis tvarka ir forma bus detalizuota teisingumo ministro tvirtinamoje skundų (prašymų) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarkoje (Įstatymo Nr. XI-1485 5 straipsniu pakeisto Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), kurioje bus numatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti siunčiamas elektroniniu paštu ir turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Įtvirtinus principą, kad už priverstinį lėšų nurašymą per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą imamas mokestis, kuris išieškomas iš skolininko, manytina, skolininkams lėšų nurašymas kainuos brangiau.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų įgyvendinimas užtikrins asmenims teisę elektroninius procesinius dokumentus teismui pateikti ne tik pasirašius saugiu elektroniniu parašu, bet ir patvirtinus asmens tapatybę kitais būdais. Manytina, kad taip bus sudarytos geresnės sąlygos verslo subjektams teikti elektroninės formos procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat verslo subjektai, norėdami pasinaudoti minėta galimybe, nepatirs išlaidų, susijusių su saugaus elektroninio parašo įsigijimu.
Priėmus CPK projektą 1 jo įgyvendinimas užtikrins proporcingo išieškojimo principą. Tai turėtų teigiamai atsiliepti privatiems verslo subjektams, kurie bus vienos eilės kreditoriai kartu su valstybe – visiems kreditoriams įsiskolinimai bus išieškomi proporcingai jų reikalavimų sumai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus
Keičiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 117, 330 ir 387 straipsniai dar nėra įsigalioję. Numatomas įsigaliojimas 2013 m. sausio 1 d. ir 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 1089 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą“ (Žin., 2011, Nr. 116-5464) 1.3 punktu Teisingumo ministerijai suteikti įgaliojimai patvirtinti Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatus. Be to, iki CPK projektų įsigaliojimo turės būti priimti su informacinės sistemos steigimu ir įteisinimu susiję kiti teisingumo ministro įsakymai.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Priėmus CPK projektą, reikės priimti teisingumo ministro įsakymus dėl:
1) Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo pakeitimo;
2) Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo;
3) Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkymo taisyklių;
4) Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos veiklos tęstinumo valdymo plano;
5) Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos naudotojų administravimo taisyklių.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos sukūrimui bus panaudotos šios informacinės sistemos tvarkytojo valstybės įmonės Registrų centro lėšos. CPK projekte numatyta, kad informacinei sistemai administruoti reikalingas mokestis bus išieškomas iš skolininko, todėl Įstatymų projektų įgyvendinimas valstybės biudžetui įtakos neturės.
Administracinių ginčų komisijose gaunamus skundus pasirašiusių asmenų tapatybė bus nustatoma naudojantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos sukurtu įrankiu, pasiekiamu adresu http://www.archyvai.lt/lt/paslaugos_53/adoc-dokumentai.html. Pagal šį įrankį nemokamai ir be jokių papildomų priemonių galima patikrinti ADOC formato elektroninio dokumento elektroninius parašus, peržiūrėti dokumento turinio informaciją.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Registrų departamentas (direktorius Klaidas Navickas, tel. 266 2920, el. paštas [email protected]), tiesioginis rengėjas – vyriausiasis specialistas Andrius Petukauskas (tel. 266 2953, el. paštas [email protected]), Teisinių institucijų departamentas (direktorė Jolita Bacevičienė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]), tiesioginis rengėjas – Teisinės veiklos skyriaus vedėjas Igor Golubajev (tel. 266 2855, el. paštas [email protected]) ir Teisės sistemos departamentas (direktorė Jurga Greičienė, tel. 2998, el. paštas [email protected]), tiesioginis rengėjas Teisės sistemos departamento Teisės vystymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Korytė (tel. 266 2936, el. paštas milda.korytė@tm.lt). Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. 266 2873, el. paštas [email protected]) tiesioginės rengėjos Administracinės justicijos skyriaus (vedėjas Germanas Politika, tel. 266 2907, el. paštas [email protected]) vyr. specialistė Jūratė Peciukonytė, tel. 219 1880, el. paštas [email protected] ir vyr. specialistė Liūnė Storoženkaitė, tel. 266 2950, el. paštas [email protected] .
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „procesinių dokumentų pateikimas“, „elektroninių ryšių priemonės“, „kredito ir finansų įstaigos“, „sąskaita“, „administracinis skundas“, „elektroninis dokumentas“.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius